cmyk

1

cmyk

JUBILIEJUSDailininkų Dinastijos tęsėjas mini 50-metį

Skulptorius ir pedagogas Gediminas Piekuras, gruodžio 12 d. švęsiantis 50-metį, tęsia tėvo Igorio Piekuro ir mamos Marijos Teresės Rožanskai-tės pradėtą menininko misiją.

3

PAŽINTISakis į akį su simonu Daukantu

Aktorius Arūnas Vozbutas - tikras žemaitis, tad nenuostabu, kad jam seniai norėjosi „prakalbinti“ sce-noje savo garsųjį kraštietį istoriką Simoną Daukantą.

5

ATŽALoS2013 metų vaikų bumas

Didžioji Britanija džiūgauja, o bukmekeriai priima lažybas, kokiu vardu bus pakrikštytas princo Vilja-mo ir Ketrinos naujagimis ar nau-jagimė. Sprendžiant iš toksikozės, kuri šiuo metu kamuoja Ketriną, gali būti, kad ji nešioja dvynukus.

6

SPorTo ŽmoNėSmoterų rankinio krachasTragiškas Lietuvos moterų rankinio rinktinės pasirodymas atrankos į 2013 metų pasaulio rankinio čem-pionatą varžybose sukėlė solidų emocijų protrūkį. Lietuvos rankinio federacijos vadovai žaidėjas apkal-tino neprofesionalumu ir nepatrio-tiškumu, o rankininkės atsakė, kad federacija su jomis elgėsi „kaip su šiukšlėmis“.

8-9

„Respublikos“ leidinys Nr.49 (938) 2012 m. gruodžio 8 d.

Pagrindinis TV3 premjeros herojus Valteris Šerma-nas - buvęs karys, apdovanotas ypatingu gebėjimu at-rasti... viską, nuo pasiklydusio vaiko prekybos centre iki lobio Karibų jūros saloje. Ketvirtadienio vakarais TV3 eteryje šis vyrukas skubės į pagalbą FTB agentams.

Naujajame TV3 seriale jo kolegą - patarėją, teisininką

įkūnija kultinis aktorius M.K.Dankanas, pasaulį pavergęs kvapą gniaužiančiu vaidmeniu įeinančioje į geriausių pasaulio filmų sąrašus keturiems „Oskarams“ nominuo-toje juostoje „Žalioji mylia“ (The Green Mile). „Ieško-tojas“ yra paskutinis M.K.Dankano serialas. 54-erių su-laukusį aktorių šį rugsėjį ištiko mirtis nuo širdies infarkto.

n Įdomus faktas - Šermanas jau pažįstamas TV3 žiūrovams. Šis herojus pasirodė vienoje iš serialo „Kaulai“ (Bones) šeštojo sezono serijų ir sulaukė tokio gerbėjų susidomėjimo, kad šiai asmenybei buvo sukurtas atskiras serialas - „Ieškotojas“.

Žiūrimiausia 2012-ųjų televizija Lietuvoje TV3 tęsia jubiliejinio, dvidešimtojo, sezono premjeras. Žiūrovus ką tik pasitiko septintasis „Daktaro Hauso“ sezonas, TV3 didžioji premjera - psichologinis siaubo serialas „Amerikietiška siaubo istorija“, Gruzijoje filmuotas realybės šou „Pilis“, gruodžio 15-ąją - jubiliejinės, dešimtosios, „Išsipildymo akcijos 2012“ paramos koncertas, dar gruodį - kino premjeros „Įsikūnijimas“, „Tadas Blinda“ ir kiti ką tik iš kino teatrų atkeliavę filmai. Jau nuo gruodžio 13 dienos ketvirtadieniais 23.00 val. TV3 eteryje - naujas, vos šiemet sukurtas, serialas „Ieškotojas“ (The Finder) su itin žaviu aktoriumi Džefu Stultsu (Geoff Stults) ir legendinio filmo „Žalioji mylia“ žvaigžde Maiklu Klarku Dankanu (Michael Clarke Duncan)!

Nepaprasti antradienio vakarai su neeiliniais gabu-

mais apdovanotu vy-ruku priešakyje - nuo

gruodžio 13 dienos ketvirtadieniais

23.00 val. tik per TV3!

Kultinėje premjeroje -

„Žaliosios mylios“ žvaigždėm.C.DunCanas

TV3

nuot

r.

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMiNTys

NAMAIVaikystėje nepripažinau kitokių

žaislų, kaip tik kareivėlius. Nei su au-tomobiliukais, nei su pliušiniais meš-kučiais, nei su konstruktoriais neišma-nydavau, kaip žaisti. Užtat alavinių, plastikinių, guminių kareivėlių pulkai kasmet vis gausėjo, ilgainiui pasiskirs-tydami į „geruosius“ ir „bloguosius“, mūšiuose užsitarnaudami šlovę, įgy-dami asmeninius vardus... O buvo kryžiuočių, žvaigždėmis žėrinčių tary-binių karių, indėnų, raguotais šalmais pasidabinusių vikingų, išdidžiai kitų dalinių atžvilgiu visuomet besilaikiusi Romos imperijos kohorta...

Patį mylimiausią, visada gėrio pusėje besikaunantį ir tik labai labai didvyriškai žūvantį kareivėlį vadinau savo vardu. (Neįsivaizduojat, koks lai-mingas buvau netyčia išgirdęs, kad savo žaidimuose tąjį kareivėlį mano vardu vadina ir trejais metais vyresnis brolis...)

Taigi kareivėlis Rimvis, kurį pano-rėjęs ir šiandien prieš akis išvystu taip aiškiai, it laikyčiau rankoje: žalias, nuo itin aktyvių ir dažnų žaidimų vietomis pleiskanoti ėmęs plastikas, kaubojiška skrybėlė ant galvos, ištiestoje rankoje - pistoletas...

Ryškiausiai pamenu tą graudžią-ją dieną, kai jį pamečiau. Buvo tai gal penktieji mano mokykliniai metai, va-saros atostogos kaime, mudviejų su broliu žaidžiami mūšiai vyko atokiai už senelių namo, bitėmis ir saldžiau-siais čiobrelių kvapais dūzgiančioje nešienautoje ganykloje... Brisdami kone iki juostos mums siekiančiais žolynais staiga sumojome, kad vieno kareivėlio mūsų krepšyje trūksta, ir bū-tent to, į kurį būčiau keitęs visus liku-sius, - būtent Rimvio...

Šiandien truputį gėda prisipažinti, kad verkiau. Žaidimų vietą iš visų pu-sių pažymėjome akmenimis, o ieškojo-me kaip pamišę - išgrabaliodami žemę po centimetrą, nuraudami tame plote-lyje kone visą žolę...

Neradome. Taip ir liko Rimvis am-žiams patruliuoti pievoje, kurioje, nu-mirus seneliams, karves seniai gano ir žolę šienauja kiti, man nepažįstami žmonės... Visa, ką galėjome padaryti, - kelioms savaitėms išrikiuoti visus turi-mus pulkus iškilmingam paradui myli-miausiajam kareivėliui atminti.

Nuo tos dienos šiandien jau yra prabėgę daugiau nei trys dešimtys metų. Jau seniai nebeleidžiu vasarų senelių pirkioje, seniai nebegyvenu tėvų bute, per tą laiką gal penketą ar šešetą kartų keitėsi mano paties gyve-namosios vietos adresas...

Todėl kai užplūsta nostalgija, kai išsiilgęs globos, saugumo jausmo, saulėto ir be galo jaukaus namų pojū-čio mintimis ir širdžia mėginu sugrįžti į tą erdvę, į kurią giliausiai įsikirtusios mano šaknys, kažkodėl prieš akis pa-matau ne kurį nors namą ar butą, kuriame bėgo mano vaikystės, paau-glystės, jaunystės dienos, o būtent tą vilnijančią pievą, it dausų kloniai nu-šviestą saulės, svaiginančią čiobrelių kvapais, pilną gyvybės, žiogų ir bičių muzikos...

„Namai, - tuomet sakau mintyse mane užliejus pilnatvės ir visiškos ra-mybės bangai. - Amžinieji mano na-mai...“ Ir niekaip negaliu suprasti, kuris iš dviejų Rimvių, kuris iš tų mažučių Dievo kareivėlių, paklydo gimtinės pie-vose ir amžiams pasiliko jų sergėti? Ar tikrai tas - plastikinis?..

Rimvydas STanKeVIčIuS

Neįprastą aplinką žvaigždėto dangaus fone, kurį galima pamatyti tik Vilniaus planetariume, pasirinkęs autorinių baladžių atlikėjas gydytojas anesteziologas Vygantas Kazlauskas pristatė savo naują jau trečią kompaktinę plokštelę „Grįšiu per Kalėdas“.

Giedrė MILKeVIčIŪTĖ

Kodėl plokštelės pristatymo vakaras vyko tokioje neįprastoje vietoje, kurioje dangaus skliaute pasirodė ryškios gruodžio žvaigž-dės, Zodiako ženklai ir kitos gro-žybės? „Čia jokios paslapties nėra. Kas nežino, pasakysiu, kad esu ir užkietėjęs oreivis“, - po šilto ir jaukią artėjančių Kalėdų nuotaiką paskleidusio koncerto prisipažino penkių naujų dainų, įrašytų plokš-telėje, autorius. O nenumaldomai artėjanti gražiausia metų šventė Kalėdos pačiam dainuojančiam daktarui primena jo vaikystę, ma-mą ir tėtį, jo paties svajones, kurių dauguma išsipildė.

Bardas pristatyme akcentavo, kad naujoji plokštelė skiriama draugams. Tad ir teiraujamės, kas yra Vyganto draugai? „Mano drau-gai yra tie, su kuriais visada norisi būti. Tai romantikai ir svajotojai: menininkai, muzikai, oreiviai, ke-liautojai ir kiti žmonės, su kuriais mielai bendrauju. Tai tie, kurie turi sparnus, mėgsta aukštį ir kūrybą. Niekada neskaičiavau svajotojų. Manau, jų kiek mažiau nei ma-terialistų“, - įsitikinęs atlikėjas.

Paklaustas, ar tiki astrologų pranašystėmis, V.Kazlauskas, pa-gal Zodiako ženklus - Avinas, pri-sipažino, kad labai mėgsta žiūrėti į dangų, ypač širdžiai artimos rug-pjūčio žvaigždės, kurios neretai krenta ir nušviečia dangų. „Ti-kriausiai ne atsitiktinai esu oreivis ir mėgstu skraidyti, - kalba vyras. Aš labiau tikiu savo muzikos pla-netos būtimi, o ne pranašystėmis, tačiau esu prietaringas. Kaip pi-lotai prieš skrydį, taip aš nesiuvu ištrūkusios sagos - keičiu marški-nius arba lieku su tais pačiais, jei tai netrukdo“.

Kalėdinę nuotaiką skleidžia ir plokštelėje įrašytos penkios dai-nos, kurių žodžiams autorius pa-rinko poečių Violetos Palčinskai-tės, Dalios Saukaitytės ir Sandros Avižienytės posmus. Pagrindinė albumo daina „Grįšiu per Kalėdas“ (muzika Kino Kanono ir Valterio Kento) primena, kad artėja metas, kai namuose prie jaukaus šven-tinio stalo susirenka visa šeima, ateina artimiausi draugai. O štai daina „Pūga“, kurią pagal Viole-tos Palčinskaitės žodžius sukūrė pats Vygantas, įsuka klausytojus į sniego sūkurį, primena vaikystės žaidimus pusnyse, šventinių var-pelių skambesį. Nostalgišką dainą „Neišsiųsti laiškai“ jos autorius įrašė ir atliko kartu su dainininke Evelina Sašenko.

„Kalėdos mūsų namuose visa-da būdavo jauki šeimos šventė, - prisiminė po koncerto pakalbintas V.Kazlauskas. - Kalėdų Senelis, o

tiksliau mama, visada labai taikliai išrinkdavo dovanas. Gaudavome tai, apie ką svajojome, o aš - daž-niausiai mėgstamo atlikėjo vini-linę plokštelę. Tačiau visuomet labiausiai laukdavome Kūčių va-karienės dėl dar ir šiandien mano šeimos labai mėgstamų džiovintų baravykų ausyčių ir aguonų pieno. „Ausytės“ buvo mamos firminis patiekalas, o aguonų pienas - tėvo specializacija. Daugelį paskiausių metų man Kalėdos buvo labai darbingos, nes kartu su Šven-čių studija ir Oreivystės centru žiebdavome didžiausią Lietuvos eglutę - Televizijos bokštą. Tad

žvaigždėtas ir giedras dangus man nėra naujiena“.

Jau tris kompaktines plokšte-les - „Daina iš toli“ (2006), „Mies-to vaikas“ (2011) ir „Grįšiu per Kalėdas“ (2012) išleidęs atlikėjas dar prisipažįsta, kad dainavimas jam yra emocijos išsakymas. „Tai taip pat atsakinga, kaip ir gydymas. Kažkas net yra sakęs, kad mano muzika gydo“, - šypsosi Vygantas.

Priminsime, kad Vygantas ne kartą yra dalyvavęs televizijų mu-zikiniuose projektuose, dainavęs duetu kartu su legendine estrados žvaigžde Janina Miščiukaite bei atlikėja Auguste Vedrickaite.

Parengė Deimantė ZaILSKaITĖ

Vyganto Kazlausko kalėdinė muzika

Kas Ką sudarė

Andrius KULIKAUSKAS

Prieš didžiąsias metų šventes Lie-tuvos knygynus pasiekė antrasis anapus iškeliavusio maestro Vytau-to Kernagio dainų natų rinktinės „Vytautas Kernagis. Natos“ tomas. Visuomenei jį pristatė Vytauto Ker-nagio fondas, rinktinės sudaryto-jas maestro bendražygis žinomas kompozitorius ir muzikantas An-drius Kulikauskas. Puikia šventine dovana virsiantis leidinys - prieš metus išleisto pirmojo retrospekty-vos tomo tęsinys. Antrojoje dalyje V.Kernagio kūrybos gerbėjai ras dar trisdešimt aštuonias dainas su natomis ir akordais gitarai bei for-tepijonui.

Kas Ką gavo

Birutė MAR

Lenkijos 27-ajame Vieno aktoriaus te-atro festivalyje Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorės Birutės Mar spektaklis „Antigonė“ buvo pripažin-tas geriausiu ir apdovanotas pagrin-diniu Lenkijos teatro sąjungos prizu. Jai taip pat atiteko prizas „Už aktorinį meistriškumą“. Torunės „Baj Pomors-ki“ teatro scenoje prieš kelerius me-tus aktorė ir režisierė B.Mar vaidino monospektaklį „Žodžiai smėlyje“, o šįkart įsikūnijo į Sofoklio „Antigonę“. Valandą trukusiame monospektaklyje B.Mar sukūrė šešis personažus ir pelnė festivalio žiuri prizą. Beje, festivalyje Birutė taip pat pristatė knygą „Birutė Mar. Be kaukės“.

Kas Ką piešia

Audrius BRUŽAS

Puikiomis improvizacijomis garsėjantis aktorius Audrius Bružas atrado dar vieną talentą - pradėjo piešti šaržus ir juos paviešino viename socialiniame tinklalapyje. Įdomiausia, kad mokykloje aktorius nebuvęs aistringas piešėjas, o šaržavimas jo meniniame kelyje atsirado visai netikėtai, bevedant vienas tokias kūrybines dirbtuves. Tiesa, šaržus jis piešia ne ant balto popieriaus lapo, bet savo telefone, prieš tai daugybę kartų trindamas ir koreguodamas. Tačiau atradęs naują užsiėmimą A.Bružas neketina keisti profesijos ir tapti karikatūristu. Jo tikrasis pašaukimas - aktorystė, o šaržavimas - tiesiog smagus hobis.

Kas Kam ruošiasi

Asmik GRIGORIAN

Pripažinta operos dainininkė Asmik Grigorian ruošiasi su savo gerbėjais susitikti ypatingame šventiniame koncerte, kurio metu atliks gražiau-sias operų arijas, miuziklų melodijas bei popmuzikos hitus. Ryškiausiuo-se operos pastatymuose Lietuvoje bei užsienyje dalyvaujanti chariz-matiškoji dainininkė retai rengia savo solinius koncertus, todėl pa-skutinę metų dieną Nacionalinė-je dailės galerijoje vyksiančiame koncerte bus itin reta proga iš arti išgirsti unikalų garsiosios daininin-kės balsą.

Stasio Žumbio nuotr.

n Baladžių kūrėjas Vygantas Kazlauskas pristatė naują kompaktinę plokštelę „Grįšiu per Kalėdas“

n Dainą „neišsiųsti laiškai“ Vygantas įrašė kartu su evelina Sašenko

cmyk

3

cmyk / 3

jubiliejaij/b žmonės

Skulptoriui, piešėjui, ugnies ir ledo skulptūrų kūrėjui ir pedagogui Gediminui piekurui, kuris gruodžio 12 d. švęs 50-metį, teko nelengva dalia - tęsti dailininkų dinastijos tradicijas. Kad ir kaip ten būtų, paprastai lyginama, ar obuolys nuo obels toli nurieda.

Giedrė MILKeVIčIŪTĖ

Dirbtuvėje skambėjo Bachas

Gediminą užtikome jo darbo vietoje - iš jo garsių tėvų dailininkų Igorio Piekuro (1935-2006) ir Ma-rijos Teresės Rožanskaitės (1933-2007) paveldėtoje dirbtuvėje sosti-nės Užupio rajone. Pro didžiulį lan-gą matėsi ant medžių tądien pirmą kartą iškritęs sniegas, o, regis, dar taip neseniai ruduo buvo pažėręs auksinius lapus. Didelėje ir erdvioje patalpoje, kurią skulptorius dalijasi su vyresniuoju broliu tapytoju Ma-rijumi Piekuru, kaip ir dera kūrėjų buveinėje, vyrauja „meninė netvar-ka“. Gediminas mosteli ranka: „Štai čia vienoje pusėje darbuodavosi tėtis, o dešinėje buvo mamos kū-rybos erdvė“. Sienos nukabinėtos senoviniais laikrodžiais, kuriais ža-vėjosi šeimos galva I.Piekuras, o štai M.Rožanskaitės pusėje - įvairios relikvijos, kurios buvo panaudotos dailininkės kurtoms instaliacijoms, įrėmintos nuotraukos, primenančios Gedimino tėvus, vienkiemį Varėnos rajone, kuriame šeimyna leisdavo vasaras, kartais ten nuvykdavo ir žiemą.

Kad Gediminas, kaip ir jo brolis, iš tėvų paveldėjo talentą, savaime aišku, o ką dar? „Žinoma, kad meilę gamtai ir muzikai. Juk žmogui svar-bu ir tai, ką jis gražaus mato, ir ką girdi. Tai visai paprasta ir aišku“.

„Nedaug trūko, kad būčiau pasi-rinkęs gamtos studijas, bet nugalėjo menininkų šeimos genai“, - šyp-sosi Gediminas, kuris po mokslų M.K.Čiurlionio meno mokykloje vis dėlto įstojo ne į Vilniaus univer-siteto Gamtos fakultetą, o į Dailės akademiją ir pasirinko skulptoriaus specialybę. Anot jo, tapytojų šeimo-je ir taip jau buvo trys. Muzika - ir klasikinė, ir šiuolaikinė - jo dirbtu-vėje skamba nuolat. Kokia? Priklau-so nuo nuotaikos ir kuriamo darbo. Beje, kai kūrė smuikininko Rai-mondo Katiliaus antkapio skulptūrą, skambėjo jo atliekama muzika.

mistiška data ir įkvėpimas

Kaip dailininkas rengiasi jubilie-jui, parodai, kuri bus jo gimtadienio dieną atidaryta Lietuvos nacionalinės filharmonijos antrojo aukšto fojė?

„Šiai sukakčiai labai didelės reikšmės neteikiu. Laikas bėga, ir tiek... Na, žinoma, tai proga primin-ti draugams, menu besidomintiems žmonėms apie save. Man pačiam tas mano nugyventas pusės amžiaus etapas tarsi signalas, kad reikia atsigręžti atgal ir padaryti išvadas: „Gediminai, susiimk, gal ko nepada-rei, nes laikas negailestingas... Žiū-rėk, dar netyčia ir išsipildys kokios

pranašystės apie pasaulio pabaigą. Dar ir mano gimtadienio data šie-met kiek mistiška - 2012 12 12“, - kalba menininkas ir priduria, kad prietarais netiki.

Gediminas sakė, kad nieko spe-cialiai jubiliejinei parodai nekūrė, nes įkvėpimo piešti ar kurti skulp-tūras neužsakysi. Jis arba yra, arba ne. „Be jokių ypatingų užsakymų ar progų dirbu ir tiek, kartais iš dirbtu-vės neišeinu visą parą. Juk paveikslo ar skulptūros kūrimas įtraukia tarsi kokio patiekalo virtuvėje ruošimas,

kai negali atsitraukti, o kai galų gale jį pateiki ant stalo, ir pačiam norisi juo pasigėrėti ir paragauti. Tad mano jubiliejinėje parodoje bus per pas-taruosius trejus metus piešiniuo-se mano įkurdintos vizijos, kurias įkvėpė gamta ir muzika“.

Dėl to, kad užsimiršta ir vėlai grįžta į namus, Gediminas kartais sulaukia priekaištų iš žmonos Lai-mos. Ji nėra menininkė, bet vaikai Augustina ir Mykolas jį puikiai su-pranta, nes taip pat pasirinko dailės studijas. „Vaikai gavo tvirtą suvoki-

mą apie meną, o kur ir kaip jį pri-taikys, tai jau jų reikalas. Grynasis menas ir dailininko darbas yra sun-kus, o meno studijos ir suvokimas platesne prasme žmogui padeda išplaukti į didesnius vandenis“, - įsitikinęs pašnekovas.

Vis dėlto G.Piekuras jaudinasi, nes paroda artėja, reikėjo skubė-ti darbus įrėminti po stiklu, o per dieną ir pakabinti. Kitais metais dailininko jubilejinės skulptūrų ir piešinių parodos bus surengtos dar keliose meno galerijose Klaipėdoje ir Vilniuje, taip pat Užsienio reikalų ministerijoje. Tos parodos bus tarsi jubiliejaus aidas.

ugnies ir ledo simfonija

Likimas lėmė, kad Gediminas galėjo dailininku ir nebūti. Jį labai traukė gamta, bet, matydamas tėvų kūrybą, brolio Marijaus paveikslus, vis dėlto lemčiai neprieštaravo, bet pasuko kiek į šoną - skulptū-rą. O meilė gamtai atsispindėjo ir atsispindi dabar jo darbuose. „Mes būdami gamtoje ja stebimės, ja gro-žimės, joje paprasčiausiai būname ir džiaugiamės. Štai ir dabar toks žie-mos peizažas už lango - retenybė. O štai kūryboje toji gamtos harmonija arba stichija pereina per meninin-ko vaizduotės, fantazijos ir jausmų filtrą, susikoncentruoja ir tampa vaizdiniais. Tai, ką menininkas pa-teikia žiūrovo teismui, yra jo sielos atspindys, o kiti arba tampa kūrėjo sąjungininkais ir bendraminčiais, arba atvirkščiai - atmeta“.

Gediminas yra ir vienas iš ne- įprastų ugnies ir ledo skulptūrų

kūrėjų. Tai irgi jo meilės gamtos reiškiniams ir etninei kultūrai da-lelė. Paklaustas, ar negaila, kai jo bene 10 metrų aukščio kūriniai iš šiaudų, šieno ar medžio sudega, o iš ledo ištirpsta, dailininkas kalba: „Negaila todėl, kad aš kurdamas žinau, koks likimas jų laukia. Man, kaip kūrėjui, svarbus ne išlikimas, o įspūdis, akimirka, kuri įstringa at-mintyje ar tampa įamžinta filmavimo ar fotokameros. Tos ugnies skulp-tūros - kita plastika, ir jų paskirtis kita - tos figūros degdamos tarsi vaikšto, keičiasi, išryškėja, atsive-ria, iš kažkur ateina ir nueina. Toje neilgoje veiksmo atkarpoje yra daug įspūdingų efektų. Jos štai kaip ir tas sniegas už lango: dabar jį matai, tau gražu, o vakare jo gali nelikti, bet atmintyje tas vaizdas išlieka, kaip ir prisiminimai iš vaikystės, kai per mano gimtadienį lauke būdavo daug daug sniego“.

Dailininkas primena ugnies reikšmę žmogui visais laikais. „Ji buvo laikoma ir šventa, ir įvary-davo baimės. Ji ir šildydavo, būda-vo ir švenčių atributas“, - aiškina G.Piekuras. Dailininkas su dar ke-liais bičiuliais yra dalyvavęs ne vie-noje ugnies skulptūrų misterijoje. Jam įdomios ir patrauklios sniego ir ledo skulptūros, jų kūrimo akci-jos. „Sniego ir ledo skulptūros turi kitokio žavesio. Svarbiausia, ma-nau, ne medžiaga, o tai, ką tu nori ja pasakyti. Drįstu teigti, kad toks efektas, kuris užsifiksuoja atmintyje ir nuotraukose degant, tarkim, to-kiai mitologinei skulptūrai įsirėžia į sąmonę labiau negu kuri surengta paroda“, - teigia jubiliatas.

Gediminas piekuras:

TruMpaiapie dailiNiNką:

• Gimė: 1962 m. gruodžio 12 d. Vilniuje.

• Mokėsi: M.K.Čiurlionio meno mokykloje, 1981-1987 studi-javo Vilniaus dailės akademi-joje skulptūrą.

• Dirba: J.Vienožinskio dailės mokykloje.

• Veikla: surengė daugybę skulptūros ir piešinių parodų, įvairių akcijų bei simpoziumų Lietuvoje bei užsienyje dalyvis.

• Žinomesni darbai: skulptūros smuikininkui Raimondui Ka-tiliui, dirigentui Jonui Aleksai, generolui Vėtrai, „Banga“ prie verslo centro dešiniajame Ne-ries krante ir kt.

n Skulptorius Gediminas Piekuras piešimą laiko meno abėcėle, todėl ir savo jubiliejinei parodai pasirinko pieštas kompozicijas

n G.Piekuro sukurta legendinio dirigento Jono aleksos skulptūra puošia Operos ir baleto teatro fojė

Saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

n Sustok, akimirka! ugnies skulptūra „Saulė“

Įkvėpimo negali užsakyti

4

cmykcmyk4

Vėliau šią tradiciją Viurtem-bergo žemėje perėmė Vokietijos protestantų bendruomenė ir iš ten ji labai greitai paplito visoje Euro-poje. Visur eglutės pradėtos puošti tik XIX a., kai jos tapo neatskiria-ma Naujųjų metų šventės dalimi. Pirmasis eglutės stiklinis burbulas buvo išpūstas XVII a. Tiuringijoje, taip pat Vokietijoje pradėta masinė eglutės žaisliukų gamyba. Šiandien galima nusipirkti praktiškai bet kokį šventinį papuošalą, bet ori-ginalių ir stilingų eglutės žaislų iš paprastų medžiagų kiekvienas gali pasigaminti savo rankomis.

Norėdami sukurti šventės ir linksmybių atmosferą, papuoškite namus savo pasigamintomis inter-jero detalėmis, kurioms neprireiks didelių išlaidų ir daug laiko, užtat neįprasti ir linksmi akcentai tikrai pradžiugins svečius, šeimos narius ir, aišku, vaikus.

retro stiliaus eglutė

Ko gero, kone kiekvienoje šei-moje yra susikaupusių nereikalingų sagų atsargų. Jei ir jūs turite tokio „turto“, iš sagų galima pasigamin-ti mini eglutę, kuri ypač tiks vaikų kambariui (ir ne tik). Jums reikės lapo standaus popieriaus arba plono kartono, iš jo reikia susukti kūgį, o kad stovėtų, pagrindą tiesiai nu-kirpti. Su klijais plastmasei klijuoti (arba universaliais) ant kūgio kli-juokite sagas - netvarkingai, galima vieną ant kitos. Geriausia pirmajam sluoksniui naudoti žalių atspalvių sagas, o paskui lipdyti spalvotas arba 1 cento monetas. Ant eglutės viršūnės priklijuokite geltoną sagą, kuri pakeis eglutės žvaigždę.

pingvinai

Labai lengva ir įdomu gaminti linksmus pingvinus. Jums reikės senų įvairaus dydžio plastiko bu-telių, flakono baltų purškiamų akrilo dažų (arba bet kokių kitų, kurie prilimpa prie plastiko), taip pat spalvotų markerių arba akrilo dažų. Horizontaliai nupjauname butelio apatinę dalį ir viršų (nuo 1,5-2 litrų butelio apačios reikia nupjauti maždaug 15 cm). Šias dvi detales uždedame vieną ant kitos, kad išeitų simpatiška statinaitė su „kojytėmis“ ir reljefiška galva. Apipurškiame baltais dažais ir pa-

liekame džiūti. Kai dažai išdžius, juoda spalva nupieškite liemenį, pingvino „veidelį“ ir spalvingą žieminę kepurę. Jei turite seną megztinį, kurio negaila išardyti, pasigaminkite kutą ir juo papuoš-kite pingvino viršugalvį. Atrodo la-bai nuotaikingai, tiks ir namams, ir sodui. Beje, jeigu ruošiatės šven-tes praleisti sodyboje, kiemą ga-lite papuošti taip: į keletą spalvin-gų pripučiamų balionų pripilkite vandens ir išneškite į kiemą. Kai vanduo sušals, balionas taps per-šviečiamas, ir turėsite labai stilin-gų įvairiaspalvių „lauko akmenų“, kurie pragulės iki atlydžio.

Vainikai iš kankorėžių

Neįprastam vainikui, skirtam kabinti ant durų arba interjerui, jums reikės kankorėžių, spalvotų kaspinų, tvirtos vielos arba valo, klijų ir smulkių dekoro detalių (karoliukų, sagų, mažų figūrėlių, žodžiu, kas yra po ranka). Kan-korėžius suveriame ant valo arba vielos, surišame galus, kad gau-tume vainiką. Kankorėžius galima apipurkšti sidabro spalvos dažais, blizgučiais arba kai kur užlašinti klijų ir ant jų užberti smulkių fo-lijos kruopelių arba konfeti. Pas-kui vainiką puošiame kaspinėliais, vėrinukais, pavieniais karoliukais arba sagomis. Beje, interjerą gra-žiai papuoš ir neblogai ant eglutės atrodys pavieniai kankorėžiai, nu-dažyti aukso arba sidabro spalva arba apiberti blizgučiais.

langų puošimas

Naudodami vaikiškus vitraži-nius dažus, gatavus šablonus ir pasitelkę vaizduotę, galite įdomiai dekoruoti langus. Ant plastikinio pagrindo perpiešiame piešinio kontūrus (tai gali būti Kalėdų Se-nelis, įvairūs gyvūnai, eglutės burbulai, pačios eglutės - viskas,

kas jums patinka), kiekvieną de-talę nuspalviname atitinkamais dažais ir paliekame džiūti. Tokie dažai visiškai išdžiūsta tik po pa-ros. Tada figūrą bus galima at-skirti nuo plastikinio pagrindo ir priklijuoti prie stiklo. Nuo stiklo toks piešinys atsiklijuoja lengvai ir nepalieka dėmių.

paprastos, bet įdomios detalės

Bet kuris dizaineris pasakys, kad bendras interjero vaizdas su-sideda iš detalių. Pavyzdžiui, galite papuošti kėdžių kojas: vieną koją apsukite kaspinu, suriškite kokardą ir pritvirtinkite mažą eglutės žais-liuką arba kankorėžį. Taip pat kaspi-nais arba vitražiniais dažais galima papuošti taures ir gėrimų butelius, užuolaidas nusagstyti popierinėmis ažūrinėmis snaigėmis ir angelais. Žodžiu, jei norite eksperimentuoti ir pradžiuginti artimuosius, nesun-kiai sugebėsite namus šventėms papuošti kuo nors originalesniu negu „lietutis“.

eglutės žaisliukai

Jų galima pasigaminti iš bet ko: iš kanceliarinio ir dovanoms vynioti skirto popieriaus, karoliu-kų, sagų, kaspinų. Jeigu mokate megzti arba pinti, be didelio vargo pagal paruoštą schemą pasigamin-site kelis varpelius, žvaigždes arba snaiges. Nepatyrusiems rankdir-biams nebus sunku pasigaminti ką nors iš popieriaus. Pavyzdžiui, galima iškarpyti mažas „eglutes ant eglutės“ iš popieriaus gaba-lėlių, likusių suvyniojus dovanas. Iškirpkite 3 skirtingo skersmens apskritimus. Suklijuokite juos, kad išeitų platūs plokšti kūgiai, kraš-tus iškarpykite. Paskui suverkite detales ant siūlo nuo didžiausios iki mažiausios, verdami siūlą per kūgių viršūnę. Viršuje padarykite

kilputę ir kabinkite ant eglutės. Taip pat iš balto arba spalvoto po-pieriaus galima pasigaminti snaigių ir gėlių: sukarpykite popierių 1-3 cm pločio juostelėmis, 11 juostelių per vidurį susekite sąsagėle, išeis kažkas panašaus į knygutę. Paskui kiekvieną „puslapį“ užlenkite ir vi-duryje pritvirtinkite dvipuse lipnia juosta, gausite neįprastą papuoša-

lą. Labai lengva stilingų papuošalų eglutei pasigaminti iš spalvoto fetro (plono veltinio). Be to, eglutę tinka papuošti kutais (jų galima pasiga-minti iš seno išardyto mezginio), suvertais ant siūlo karoliukais, bižuterija ir bet kokiais kitais pa-puošalais, kuriuos sugebėsite rasti.

Parengė Milda KunSKaITĖ

Puošti eglutes per Kalėdas pradėta Elzase. 1605 m. metraštyje pasakojama, kad kai kuriuose turtinguose namuose eglutes imta puošti popierinėmis gėlėmis, obuoliais, cukraus gabalėliais ir figūriniais sausainiais.

Kalėdų eglutės papuošalus darome patys

pasipuoškimej/b šventės Norėdami sukurti šventės ir linksmybių atmosferą, papuoškite namus savo pasigamintomis interjero detalėmis, kurioms neprireiks didelių išlaidų ir daug laiko

cmyk

5

cmyk / 5

pažintisj/b žmonės

akis į akį su Simonu DaukantuIšsipildė tikro žemaičio 43-ejų aktoriaus arūno Vozbuto sena svajonė - sukurti spektaklį apie Lietuvos šviesuolį, istoriką Simoną Daukantą ir jo „Būdą senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. Gal kiek neišbaigta toji „vypsonė“, kaip pats S.Daukantas tą vaidinimą pavadintų, bet jis „kabina“.

Giedrė MILKeVIčIŪTĖ

Režisūrinis Arūno debiutas, arba, vaizdžiai kalbant, pirmas blynas, gal dar kiek neiškepęs, bet tuo gal ir patrauklus, nes šaltinis improvizuoti S.Daukanto tema ne-išsemiamas.

- Tikriausiai ne vieną ir ne du kartus atidžiai perskaitėte ganėtinai sunkiai šiais laikais perskaitomą kūrinį ir patei-kėte nūdienos multikultūros reginiais persisotinusios publi-kos teismui. Kaip jums šovė į galvą mintis tokiems kontras-tams tarp S.Daukanto lietuvių ir dabartinių tautiečių, kurių dauguma stengiasi kalbėti pu-siau anglišku žargonu?

- 1845 m. kūrinys „Būdas se-novės lietuvių, kalnėnų ir žemai-čių“ parašytas archajiška lietuvių kalba, kurią bandome atgaivinti scenoje. Abejoju, ar tarp Lietuvos gyventojų atsirastų bent dešimta-dalis skaičiusių šiuos tekstus. To-dėl ir norėjau sugrąžinti nūdienos žiūrovams tą labai įdomų veikalą - jis turėtų nustebinti, ko gero, daug kam negirdėtais šmaikščiais po-sakiais, patarlėmis, kurios galėtų pakeisti tą svetimybių žargoną. Daugelį senų žemaitiškų žodžių girdėjau vartojant mano babą, se-nelius, mamą ir tėvą, ir jie man, kaip ir S.Daukantui, atrodė visiš-kai aiškūs. Spektaklyje bandome juos suprantamai pateikti. „Vypso-ne“ S.Daukantas vadino spekta-klį, bet šis žodis neprigijo, tačiau prigijo „vaistininkas“, „prekyba“, „laikrodis“ - tai būtent jo sugalvo-ti žodžiai. Man labai patinka, kad S.Daukantas nepriešino tarmių, neišskyrė vienos, o manė, kad jos visos ir sudaro lietuvių kalbą. Gražus taikumas.

- Sukūrėte spektaklį apie savo kraštietį žemaitį, mūsų tautos didžiavyrį S.Daukantą ir jo „Būdą senovės...“ Kas jus paakino tokiam žingsniui?

- Esu kilęs nuo Telšių, ten gy-vena mano mama. Kai tik galiu, nuvykstu su visa šeima. Žemai-tiškai kalbu dažnai, nes nemažai giminaičių žemaičių dabar gyve-na Vilniuje. Tai per susibuvimus kalbame tik žemaitiškai. Seniai galvojau apie kokį nors žemaitiš-ką darbą. Kai į rankas pakliuvo S.Daukanto „Būdas senovės...“, tai įtraukė ir nebepaleido. (Šyp-sosi). Ėmiau galvoti, kaip įdomiai

ir suprantamai tai galėtų atrodyti scenoje. Praėjus ketveriems me-tams pasikviečiau į talką dvi akto-res ir pagaliau ryžausi premjerai. Esu dėkingas Lietuvos teatro są-jungai, kuri mano ir S.Daukanto „vypsonę“ įsileido į savo nedide-lę salę. Džiaugiuosi, kad ji buvo pilna.

- Kodėl Lietuvos nacionali-niame dramos teatre bent jau eksperimentinėje patalpoje ne-atsirado galimybės tokio tautiš-ko spektaklio premjerai?

- Tai mano kaip scenarijaus autoriaus ir režisieriaus debiutas. Nežinojau, kas iš to išeis, todėl bet kuri nacionalinio teatro erdvė man atrodė „per riebi“ debiutui. O atei-tyje pažiūrėsim. Sumanymų turiu ir daugiau, o kol įsivažiuosime su „Būdu senovės...“, manau, visai tiks ir kitos, kuklesnės, erdvės. Juk kūriau šį spektaklį ne dėl garbės, o edukaciniais tikslais, norėdamas priminti tautai apie kraštą, kuria-me, pasak S.Daukanto, „...šiandien lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai gy-vena, kurių aš čia užsiėmiau būdą, darbą, tikybą, ūkės rėdą, karybą, prekybą ir mantą, arba pinigus, trumpai išrašyti...“

- Vaidinote ne patį S.Dau-kantą, o jo interpretuotoją, ve-dėją. O gal maga kada nors su-vaidinti ir rimtesnį monospek-

taklį, o ne istoriją, kiek panašią į farsą?

- Nemanau, kad tai farsas, bet kuriant šį spektaklį-paskaitą vie-nas iš uždavinių buvo padaryti nenuobodžiai, neliūdnai, nes net S.Daukantas rašo, kad „senovėj lie-tuviai garbino dievus ne verkdami ir raudodami...“

- Jūsų paties teatro dosjė ryškių vaidmenų nėra daug, o gal ko nors nežinau. Kokius savo vaidmenis teatre išskir-tumėte?

- Benas - N.Saimono „Šauniuo-siuose vyrukuose“, Žiustenas - G.Flobero „Ponia Bovari“, Vilja-mas Devisonas - F.Šilerio „Ma-rija Stiuart“, Silvestras - Molje-ro „Skapeno klastos“... Vaidinau netgi Antaną Sniečkų Herkaus Kunčiaus pjesėje „Matas“... Gaila, kad tas su lengva ironija sukurtas spektaklis trumpai buvo rodomas. Dabar vaidinu „Skapeno klastose“. Na, ir dar prieštaringai vertiname Mariaus Ivaškevičiaus „Išvaryme“ Romą Urbanavičių. Labai smagiai ten žemaičiuoju, kaip ir „Būde senovės...“

- Kaip jūs atėjote į teatrą ir kodėl pasirinkote aktoriaus duoną? Juk ji iš tiesų nėra sal-di - esate priklausomas nuo režisieriaus pastabumo ir ma-lonės?

- Kai man buvo aštuoneri, karš-tą gegužės dieną mane pussese-rė nusivedė į Telšių vaikų studiją. Salė buvo ką tik išplauta, kvepėjo labai gaiviai, be to, vadovė Roma Lukoševičiūtė buvo labai panaši į tetą Betą iš „Labanakt, vaikučiai“. Tada rudenį ir atėjau į teatro studi-ją. Pirmasis mano vaidmuo - krū-mas Ramutės Skučaitės „Mergaitė ieško pasakos“. (Juokiasi.) Taip ir užsilikau teatre.

- Apie kokį vaidmenį sva-jojote, kai stojote į Lietuvos teatro ir muzikos akademiją, ir kokį dar svajojate sukurti?

- Svajonės - svajonėmis, o gy-venimas - gyvenimu. Tad pagyven-sim ir pamatysim.

- Jus aktorinio meistrišku-mo mokė tokie teatro asai kaip Dalia Tamulevičiūtė, Remigi-jus Vilkaitis, Antanas Šurna, Jonas Vaitkus ir kt. Ką iš savo

pedagogų labiausiai mylėjote ir gerbėte?

- Buvau iš tų mokinių, stu-dentų, kurie mylėjo visus savo mokytojus ir dėstytojus. Mokykla ir akademija nebuvo man siaubas. D.Tamulevičiūtei dėkingas jau vien todėl, kad atsirinko mane iš didelio būrio stojančiųjų ir išmokė užduoti sau daug svarbių klausimų. A.Šurna atskleidė daug profesinių paslapčių ir pratino nesigraužti dėl kiekvienos nesėkmės, o J.Vaitkus, pas kurį baigiau studijas, suteikė pasitikėjimo savimi.

- Kaip jums atrodo, nuo ko priklauso aktoriaus sėkmė?

- O, jei aš žinočiau, tai seniai dalyčiau patarimus, kaip laimėti loterijoje. Sėkmė, manau, yra tada, kai tau atrodo, kad viskas sekasi puikiai, kad ir dėl mažų dalykų.

- Ką veikiate, kai nevaidi-nate?

- Skaitau, sportuoju (bėgioju kiekvieną rytą), daug laiko ski-riu savo vaikams, šeimai. Žmona Jovita dirba ne teatro srityje, o štai vaikai Joris ir Arilė, kurie dar lanko darželį, - tikri teatralai. Jie matė visus vaikiškus spektaklius, kuriuose aš dažnai vaidinu.

- O jūsų žmona, vaikai ar moka žemaitiškai?

- Ne, žmona aukštaitė, bet su-pranta, o vaikams šnektos, kuria kalbu su giminaičiais, irgi versti nereikia.

- Ką manote apie žemai-čių ir kitas dar neišnykusias tarmes?

- Žemaičių tarmė jau yra ga-na daug susinorminusi, senoviški žodžiai užmiršti, o gaila, nes yra labai gerų: nakabis - velnias, ju-tryna - spyna, videlčius - šakutė. Manau, su kitomis tarmėmis taip pat atsitiko, jos irgi asimiliuojasi. Kiti metai - tarmių metai. Gal tai atgaivins tarmes.

n Spektaklyje „Būdas senovės...“ žiūrovams siūloma dalyvauti savotiškoje paskaitoje apie S.Daukantą ir jo pavaizduotą metą, papročius ir kalbą

MiNTys

paTarlės iš s.daukaNTo „Būdo seNoVės...“

• „Ką drąsybė pamatavo, tą bukybė patvirtino“ - apie ne-išmanymą.

• „Liksiu, neliksiu, bet kibsiu“ - sakoma, kad reikia pakovoti už savo idėją.

• „Ilgas plonas - mergininkas, trumpas drūktas - darbinin-kas“ - apie vyrą.

• „Et, - sako, - pliurškalas, kruo-pas kruopą gaudo“ - apie skystą putrą (sriubą).

• „Veizėkim, kam čia teks šūdi-nasis galas“ - apie galutinio rezultato numatymą.

• „Mūsų vasarojų giltinė paro-vė arba pasuko“ - apie gam-tos stichiją.

n aktorius arūnas Vozbutas didžiuojasi, kad yra žemaitis

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

norėjau sugrąžinti nūdienos žiūrovams tą labai įdomų veikalą

6

cmykcmyk6

Prasidėjusi kalendorinė žiema atnešė džiaugsmingą žinią: Didžiosios Britanijos princo Viljamo (William) žmona Ketrina (Catherine) (1) laukiasi.

Pirmadienį, gruodžio 3-iąją, Londono žurnalistus apskriejo ži-nia - Kembridžo hercogienė Ketri-na vežama į Edvardo VII ligoninę. Per kelias minutes senovinis Lon-dono pastatas tapo panašus į apgul-tą tvirtovę. Jos Didenybės spaudos tarnyba nieko nekomentavo. Bet kai ligoninės prieangyje pasirodė švytintis princas Viljamas, viskas tapo aišku be žodžių - princesė laukiasi. Būsimojo įpėdinio lytis kol kas nežinoma. Sprendžiant iš sunkios toksikozės, kuri kamuoja princo žmoną, gali būti, kad ji nešio-ja dvynukus. Reikia pasakyti, kad žinia apie Ketrinos nėštumą buvo netikėta ir karalienei Elžbietai bei kitiems karališkosios šeimos na-riams. Pora ketino apie hercogienės nėštumą artimiesiems pranešti per Kalėdas, tačiau netikėta stipri tok-sikozė privertė paviešinti šią žinią prieš tradicinę dvyliktąją savaitę. O iki tol princesė dalyvaudavo visuo-se renginiuose ir visaip stengėsi „nesukelti įtarimų“.

Didžioji Britanija džiūgauja, o bukmekeriai priima lažybas, kokiu vardu bus pakrikštytas naujagimis arba naujagimė. Šiuo metu pirmau-ja tokie vardai kaip Meri, Viktorija ir Džonas. Priminsime, kad karališ-kosios šeimos nare Keitė Midlton (Kate Middleton) tapo 2011 m. pavasarį, jos vestuvių tiesioginę transliaciją žiūrėjo apie pusę mili-jardo žiūrovų. Tačiau pradžiuginti karalienę proanūkiu nesisekė dau-giau kaip metus. Šių metų pavasarį princesė net viešai prašneko apie tai, kad galvoja įsivaikinti našlaitį iš vaikų namų. Reikia manyti, kad ji taip ir padarys, bet, sprendžiant iš visko, tai įvyks, kai pagimdys pati.

amžius - ne kliūtis susilaukti vaikų

Netikėta žinia šių metų spalį atėjo iš Ispanijos. Per televizi-jos interviu dainininkė Šakira (2) (Shakira) prisipažino, kad laukiasi kūdikio nuo futbolininko Žeraro Pikė (Gerard Pique). Kūdikio lytis aiški - berniukas. Šakira ir Žeraras nori mažylį pavadinti Ulisitu. Arba Ulisita, jei vis dėlto gims mergaitė. Paparacai „prisikasė“ iki Šakiros asmeninio gydytojo, kuris daini-ninkę iš Kolumbijos tyrė Majamio

klinikoje. „Tikimybė, kad tai bus berniukas, siekia 80 proc.“, - sako gydytojas. Naujagimis turi išvysti pasaulį jau sausį. Žeraras, kaip ge-ras tėvas, vadovauja remontui pa-sakiškoje viloje, esančioje už poros žingsnių nuo legendinio Salvadoro Dali namų. Lapkričio pabaigoje Šakira per „Twitter“ parodė savo suapvalėjusį pilvuką visam pasau-liui. Pikantiškumo situacijai sutei-kia faktas, kad 35 metų dainininkė yra 10 metų vyresnė už savo vai-kiną, bet Žeraro ši aplinkybė, re-gis, netrikdo. Pora iki paskutiniųjų

slėpė nėštumą. Geltonoji Ispanijos spauda net rašė, kad Šakira serga toksoplazmoze - labai keista ir už-krečiama liga, kurią platina katės. Vienas iš šios ligos simptomų yra nepagrįstai gera nuotaika. Bet, matyt, dainininkės džiaugsmą kėlė visai kas kita.

Vaikus mylinti „Barselona“

Palyginti su Žeraro klubo drau-go Sesko Fabregaso (Cesc Fabre-gas) išdaigomis, aukščiau apra-šytas „mezaliansas“ atrodo tikri

niekai. 25 metų futbolininkas taip pat greitai taps tėvu, bet jo meilės istorija primena visiems žinomą filmą „Kaukazo belaisvė“. „Barse-lonos“ saugas įsigudrino pagrobti milijardieriaus iš Libano žmoną. Įdomu, kad tamsiaplaukė gražuo-lė Daniela Seman (3) (Daniella Semaan) už mylimąjį vyresnė 13 metų. Ji jau turi du vaikus - 11 metų mergaitę ir 8 metų berniu-ką. Milijardierius Edis Taktukas (Edie Taktouk) sako, kad su žmona išsiskyrė. Libanietis nė nenujau-tė apie romaną su futbolininku,

kol kartą atpažino žmoną žurnalo nuotraukose, kur ji buvo vadina-ma paslaptinga Sesko palydove. Didelis skandalas nekilo: neišti-kima žmona išplasnojo pas jauną mylimąjį, kurį milijardierius iš vi-sos širdies niekina, nors varžovas - pasaulio ir Europos čempionas. „Besmegenis vaikiščias! - teigia oligarchas. - Jis nepažįsta mote-rų. Ji su juo pažais ir mes. Dar ir krūvą pinigų prisiteis“. Bet Seskas į savo būsimą asmeninį gyvenimą žvelgia optimistiškai. Porelė įsikū-rė gūžtoje, kurią jiems draugiškai užleido Šakira ir Žeraras.

Laimingais tėveliais artimiau-siu metu taps dar trys „Barselo-nos“ žaidėjai - vartininkas Vikto-ras Valdesas (Victor Valdes), puo-lėjai Pedras (Pedro) ir Davidas Vil-ja (David Villa). Tėvo laimė 2013 metų pavasarį laukia ir dar vieno futbolininko, „Manchester United“ puolėjo Veino Rūnio (Wayne Roo-ney). Kaip spalį „Twitter“ pranešė žmona Kolin (Coleen), jų šeima pa-gausės gegužę. Jiedu jau turi trejų metų sūnelį Kajų. Reikia pasakyti, kad per pirmąjį žmonos nėštumą Veinas elgėsi ne itin džentelmeniš-kai: užmezgė intymius santykius su dviem lengvo elgesio mergi-nomis, viena iš jų paskui Veiną šantažavo ir spaudai pasakojo apie Veino orgijas. Futbolininko šeima neiširo, o štai prostitutę vasarą kažkas sumušė.

Kitos garsios šeimos

Pagausės ir 35 metų amerikiečio futbolininko Tomo Bredžio (Tomas Brady) ir 32 metų supermodelio Ži-zelės Biundchen (4) (Giselle Buend-chen) šeima. Žavioji brazilė jau liepą pranešė esanti nėščia. Pora jau turi vieną vaiką, Bendžaminą, kuriam gruodžio 8 d. sukanka treji metukai. Pakenkti figūrai Žizelė nebijo. „Vai-kai - tai puiku. Kad ir kaip tau būtų sunku, vaikas visada sušildys šypse-na ir nuoširdumu“, - sako ji.

Liepą apie nėštumą pranešė 38 metų Penelopė Krus (5) (Penelope Cruz). Vaiko tėvas - jos sutuoktinis Chavjeras Bardemas (Javier Bar-dem). Poros pirmagimis Leo gimė vos daugiau kaip prieš metus. Ma-žylio gimimo dieną tėtė Chavjeras buvo nominuotas „Oskarui“. Mama Penelopė beprotiškai myli vaikus. „Esu pasirengusi dėl jų mesti kiną. Man pradėjo patikti paprasti gyve-nimo džiaugsmai - žaisti su vaikais, dengti stalą...“

Dar vieno vaiko susilauks ir buvęs Penelopės draugas Met-ju Makonahis (Matthew McCo-naughey). Su žmona žavinga bra-zile supermodeliu Kamila Alves (6) (Camila Alves) jis jau augina 4 metų sūnų ir 3-ejų dukrą. Apie laukiamą džiaugsmą Metju pranešė liepą. Taip pat liepą sužinota, kad pagausės, ko gera, skandalingiausia Europoje šeima - buvusio Pran-cūzijos prezidento Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) ir supermodelio Karlos Bruni (7) (Carla Bruni). 57 metų tėtukas ir 44-erių mamytė pasirengę gimdyti. Pernai jiems jau gimė dukra Džulija (Giulia). Mama Karla pamėgo šeimos rūpesčius. „Man labai patinka su dukrele ant rankų žiūrėti per televizorių muilo operas“, - prisipažįsta ji.

Parengė Milda KunSKaITĖ

2013 metų vaikų bumas

atžalosj/b žmonės

2 3

4 5

6 7

EPA-Eltos nuotr.

1

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 97 (275)

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

RALIS �

Sausio mėnesį vyksiančiame prestižiniame Dakaro ralio maratone jau devintą kartą plevėsuos Lietuvos vėliava. Šį kartą mūsų šalies garbę gins trys atstovai - automobilių įskaitoje dalyvaus Benediktas Vanagas ir Saulius Jurgelėnas, motociklų - Gintautas Igaris. Pasak B.Vanago, per penkerius metus jo ekipažas Dakare nori sukaupti patirties ir atsidurti tarp penkių geriausių lenktynininkų.

Aistė LABINAITĖ Žurnalistė

Dakaro ralis, kuris rengiamas jau 34 kartą, vyks sausio 5-20 d. Lenktynininkams per 14 dienų rei-kės įveikti daugiau nei 8000 km maršrutą, besidriekiantį per tris Pietų Amerikos šalis - Argentiną, Čilę ir Peru. Šiame žemyne ralis vyks jau penktą kartą iš eilės.

Intensyvus pasirengimas

„Dakaro ralis - tai toks proce-sas, kuriam pasirengti reikia labai daug laiko. Apie Dakarą pradėjau galvoti prieš kokius 3 metus. Anksčiau maniau, kad man tai bus neįdomu. Tiesiog buvo jaunatviš-kas požiūris. O kai esi jaunas žmo-gus, nori įveikti trumpus atstu-mus didžiausiu įmanomu greičiu. O viskas, kur reikalinga patirtis, tiesiog atrodo neįdomu. Tačiau su-prantu, kad Dakaras iš tiesų yra įdomus“, - sakė B.Vanagas.

Pasak lenktynininko, lietuvių ekipažo pasirengimas truko apie pusę metų, pastaruosius tris mė-nesius jis buvo ypač intensyvus. „Dirbome po 14 val. kasdien. To-dėl dalį Dakaro jaučiamės įveikę. Nors, žinoma, mūsų laukia labai ilgas ir sudėtingas iššūkis. Lenk-tynėse svarbiausias mūsų tikslas - pasiekti finišą. Būtų labai nepro-tinga mėginti parodyti daugiau, nei sugebi. Jei sėkmė nenusisuks, galėtume būti tarp 20-ies grei-čiausiųjų“, - kalbėjo B.Vanagas.

Tai būtų geriausias Baltijos ša-lių atstovų rezultatas per visą var-žybų istoriją. Iki šiol sėkmingiau-siai 2009 m. pasirodė Aurelijaus Petraičio ir Antano Juknevičiaus ekipažas. Galutinėje įskaitoje jie užėmė 25-ą vietą.

B.Vanago teigimu, ekipažas nenori Dakare dalyvauti tik vieną kartą. Yra penkerių metų planas - sukaupti patirties ir atsidurti tarp penkių geriausiųjų.

„Apie Dakarą svajojau dar ko-kiais 2003-iaisiais. Iš tiesų nežino-jau nei ką aš ten darysiu, nei kada nuvažiuosiu, nei kuo važiuosiu, bet tiesiog norėjau ten pakliūti. Nu-sprendėme su Benediktu važiuoti kartu. Metai po metų ta svajonė vis artėjo. Nors dabar to nebega-lima pavadinti svajone, tai jau re-alybė“, - teigė S.Jurgelėnas.

Debiuto nebijo

Dakaro ralyje B.Vanago ekipa-žas - naujokai. Tačiau lietuviai yra dalyvavę dvejose Dakaro serijos varžybose - Šilko kelio ralyje. 2009 ir 2010 m. jie užėmė aštun-tąsias vietas. Pasak B.Vanago, ga-lima teigti, kad Šilko kelias - pusė Dakaro ralio.

„Taigi šiokios tokios patirties jau turime. Tikimės pasiekti fini-šą. Važiuojame siekti sportinio rezultato, neturime tikslo tiesiog įveikti Dakaro. O jį įveikti tikrai galime“, - teigė B.Vanagas.

Įgyvendinant šį projektą per trejus metus buvo išleista apie 1,5 mln. litų. Pasak B.Vanago, Lietu-vos mastu tai milžiniška suma, tačiau Dakaro ralyje jų finansai bus vieni mažiausių. Vien tik star-tas Dakare mūsų komandai kaina-vo 250 tūkst. litų.

„Reikia nepamiršti, kad viskas vyks Pietų Amerikoje. Taigi biu-džetą dar labiau išpučia logistikos išlaidos. Juk viską reikia perkelti į kitą žemyną. Tikiu, kad mūsų ryžtas ir noras leis pasiekti tokį pat arba net geresnį rezultatą nei komandų, kurios Dakare dalyvaus turėdamos daug didesnius biudže-tus. Negalime sakyti, kad šiuos pinigus surinkome, pvz., per mė-nesį. Tai ne vienų metų darbas. Didžioji dalis - partnerių pinigai“, - neslėpė lenktynininkas.

Lydės sunkvežimis

Lietuvių ekipažas startuos su Latvijoje pagamintu automobilio prototipu, kuris sukurtas specialiai Dakaro tipo lenktynėms, ralio ma-ratonams. Gatvėje tokių važinėjan-čių automobilių nėra. Jo pavadini-mas „OSCar“. Beje, 2009 m. Da-karo ralyje lietuviai taip pat važia-vo su „OSCar“ automobiliu.

„Automobilis - viena brangiau-sių Dakaro ralio sudedamųjų da-

lių. Automobilis turi įveikti 8000 km distanciją. Turime turėti ir di-džiulį kiekį atsarginių detalių, techninės informacijos. Negalime padaryti klaidų, dėl kurių tektų pasitraukti iš maratono“, - teigė lenktynininkas.

Šį automobilį varo 6,2 litro darbo tūrio, V8 tipo „Chevrolet Corvette“ variklis. Automobilis ir visa kita technika lapkričio 20 d. buvo išsiųsta į Prancūzijos uostą Havrą. Iš ten jis bus plukdomas į Pietų Ameriką.

Pasak B.Vanago, jų komandos branduolys - penki žmonės. Tai turbūt mažiausias kiekis žmonių Dakare, siekiant sportinio rezul-tato. B.Vanago ir S.Jurgelėno eki-pažą lydės sunkvežimis su trijų mechanikų ir inžinierių komanda. Kai lenktynininkai ilsėsis, jie tvarkys automobilį ir rengs jį kitai dienai. Nuosavą techninės pagal-bos sunkvežimį mūsų šalies at-stovai Dakare turės pirmą kartą.

B.Vanagas prisipažino, kad Dakaro ralyje jie lygiuosis į ge-

riausius. „Man asmeniškai impo-nuoja prancūzas Stefanas Pete-ranselis (Stephane Peterhansel). Jis Dakarą laimėjo, atrodo, dešimt kartų - šešis kartus motociklu ir keturis automobiliu. Su tokiais di-džiulę patirtį turinčiais žmonėmis mums reikės kautis. Taigi lengva nebus“, - teigė lenktynininkas.

Šiame maratone turėtų daly-vauti apie 150 automobilių, apie 200 motociklininkų, apie 40 ke-turračių ir apie 100 sunkveži-mių.

Dakare lietuviai lygiuosis į geriausius

Dakaro ralyje antrą kartą startuo-siantis Gintautas Igaris praėjusio-se lenktynėse užėmė 81-ą vietą. Motociklininko teigimu, šiemet jo tikslas - pagerinti esamą poziciją. Beje, jis važiuos vėl tuo pačiu „Ya-maha“ motociklu kaip ir pernai.„Tikslas pernai buvo įveikti ralį. Šiemet jis šiek tiek kitoks. Svajonė mano jau išsipildė, finišą pasiekiau sėkmingai. Dabar važiuoju tam, kad pagerinčiau rezultatą. Ir viena pozicija palypėti į viršų būtų gerai, o patekti į geriausiųjų 50-uką man būtų didelė garbė“, - teigė G.Igaris.Motociklininko starto mokestis - 51,75 tūkst. litų. Tikslaus biudžeto G.Igaris neįvardijo, nes dar ne viskas išleista.„Mūsų biudžetas daug mažesnis ir paprastesnis. Viskas susiję su tuo, kokių tikslų sieki. Jei nori būti geriausiųjų dešimtuke, biudžetas vieno lygio, jei tavo tikslas tik įveik-ti Dakarą - biudžetas visiškai kitoks. Žinoma, dar reikia investuoti ir į patį motociklą“, - sakė G.Igaris.Motociklininkui ir vėl teks pasi-kliauti daugiausia savo jėgomis, nes lydinčių mechanikų jis neturės. G.Igario teigimu, Dakare kopos nėra pats sunkiausias etapas, daug sunkiau yra sausos upių vagos, akmenys. G.Igaris neslėpė, kad važiuoti motociklu nėra labai sudėtinga, tiesiog reikia norėti ir šiek tiek mokėti.„40-50 proc. visos trasos turi įveikti susikoncentravęs į legendas, jų skaitymą. Labai daug nelaimingų atsitikimų būna, kai sportinin-kai tiesiog užsižiūri į jas ir, pvz., praleidžia reikiamą posūkį. Turi būti labai susikaupęs“, - teigė motoci-klininkas.Dakare jau nebe naujokas G.Igaris čia debiutuosiančiam B.Vanago ir S.Jurgelėno ekipažui netgi davė patarimą. Pasak motociklininko, jei po ilgos dienos dykumoje norėsis masažo, nereikia masažuoti vienam kito. Dakare masažai tiesiog nemo-kami, sakė to jau „ragavęs“ G.Igaris.

KOMENTARAS

RYŽTAS. Dakaro ralyje debiutuosiantis Benediktas Vanagas norėtų pasiekti geriausią įmanomą sportinį rezultatą�

Benedikto Vanago asmeninio albumo nuotr.

8

cmykcmyk

� �

cmyk

rankinis �

Sporto žmonės2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis 3Sporto žmonės 2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis2

Šviesa tunelio gale jau beveik neįžiūrima

Pasak rinktinės trenerio, padė-tis Lietuvos moterų rankinyje blo-gėja kiekvienais metais. Kol kitos šalys kuria sportininkių parengimo sistemą, pas mus ji žlugdoma.

Turėjome, bet praradome

Kaip pavyzdį A.Perovas patei-kė lietuvių varžovę atrankoje Ita-lijos rinktinę: „19 geriausių ranki-ninkių suburtos Romoje, treniruo-jasi devynis kartus per savaitę. Mes anksčiau treniruodavomės ir daugiau. Dėl to anksčiau buvo ir rezultatai. Dabar viskas liko mė-gėjiško lygio. Komandėlės yra vos gyvos, jos neturi pinigų, jų nerei-kia miestų savivaldybėms. Gal dar Kaune palaiko moterų rankinį. Mes Vilniuje 15 metų negauname beveik nė cento“.

Italijos čempionatas nėra sti-prus, todėl šios šalies rankininkės įsiprašė į Slovėnijos pirmenybes, kur susiduria su stipriomis varžo-vėmis. Italių progresas yra aki-vaizdus. Centralizuota rengimo sistema ten atsirado neseniai, o Lietuvoje ji kaip tik išnyko.

„Niekas neišrado naujų kelių. Rankų ir kamuolio neapgausi. Tam, kad rankos valdytų kamuolį, reikia kuo daugiau treniruotis. Sis-tema buvo, bet ją labai lengvai ati-davėme. Olimpiniame sporto cen-tre iš pradžių buvo net trys skir-tingo amžiaus rankinio grupės. Paskui liko viena, paskui ir ji buvo panaikinta“, - dėstė A.Perovas.

Anot jo, atskirų sporto mokyk-lų treneriai būtų nesuinteresuoti išleisti savo auklėtinių, net jei koks nors centras egzistuotų. „Dabar nėra stimulo dirbti toliau, jei atiduodi geriausius vaikus. Ne-

aišku kam juos atiduoti, už ką. Ge-riau tas vaikas tegul būna viduti-nio lygio, iki mokyklos baigimo pasitrina sporto mokykloje. Vaikų lygiu tikrai yra geriausioms užsie-nietėms nenusileidžiančių žaidėjų. Tik paskui jos nepatenka į tinkamą sistemą, kurioje turėtų būti nušli-fuoti deimančiukai. Praradome ir paskutinius sistemos likučius“, - teigė treneris.

Dėmesio trūkumas

1998 m. A.Perovo treniruoja-mos Lietuvos merginos laimėjo sidabrą Europos jaunių čempiona-te, 2000 m. jos buvo antros pasau-lio jaunimo pirmenybėse. „Anks-čiau buvo trys ar keturios kartos stiprių žaidėjų. Neatsitiktinai ta-pome Europos ir pasaulio vice-čempionais. Kitose šalyse tos kar-tos žaidėjos išsilaikė ir tebežai-džia. Mes sėkmingai jas „išbars-tėme“. Tų žaidėjų niekam nerei-kėjo“, - sakė A.Perovas.

Treneris taip pat priminė, kad rinktinė negali parengti žaidėjų, tai turi daryti klubai: „Žaidžiame su tomis rankininkėmis, kurios yra Lietuvoje, bet jos absoliučiai neturi tarptautinių varžybų patir-ties, yra daug trūkumų technikoje. Kitaip ir būti negali, jei mergina, galima sakyti, iš sporto mokyklos ateina į moterų rinktinę. Ką tokiu atveju galime pastatyti prieš Len-kijos ar Baltarusijos rinktines, ku-riose visos yra profesionalės, žai-džia rankinį nuo ryto iki vakaro?“ Tarp aštuonių į Italiją išvykusių žaidėjų buvo 16, 17 ir 18 metų ran-kininkės.

Visgi treneris yra įsitikinęs, kad net ir neturint pajėgių klubų bei lėšų galima merginoms paro-dyti daugiau dėmesio. „Minima-lios sąlygos užtikrinamos, bet vis kas nors būna ne taip. Vis girdi-me, kad yra kaip yra, kad kitaip neišeina. O moterys yra jautrios, joms reikia dėmesio. Iš federaci-jos pusės to nėra. Tai yra dėmesio dalykas. Prezidentas yra visuo-menininkas, o vadybininkė netu-ri supratimo apie sportą ir ranki-nį. Ji gali šaltai nupirkti bilietus kaip kompiuteris, bet to neužten-ka“, - sakė treneris.

Maistpinigiai - prabangaJaunosios rankininkės pačios

neužsidirba pragyvenimui, o išvy-kose negauna pakankamai pinigų net maitinimui. „Man sako, kad maistpinigių norma yra 45 litai. Tačiau Prancūzijoje ar Italijoje ta norma yra 175 litai. Apmokėkite bent tai, kas priklauso. Kaip gali-ma dvi paras važiuojant autobusu prasimaitinti už 45 litus užsienyje. Nelabai turbūt pavalgysi“, - svars-tė A.Perovas.

Kai praėjusiame atrankos cikle rinktinė skrido į Prancūziją, bilie-tai buvo nupirkti į 60 km nuo Pary-žiaus esantį oro uostą. „Atskrido-me, paskui reikėjo visą dieną su keturiais persėdimais važiuoti traukiniais ir autobusais. Alkani, basi, ir dar pavėlavome į traukinį. Turėjome pirkti naujus bilietus. Mūsų atsiprašė, bet taip viskas ir baigėsi. Nebuvo net žadėtų maist-pinigių“, - prisiminė treneris.

Nedaug pajėgių Lietuvos ran-kininkių žaidžia užsienyje, bet ir jas vis sunkiau prisikviesti. „Lai-mos Bernatavičiūtės kelionė buvo neapmokėta dėl kažkokių principų, nors buvo galima rasti išeitį. Juk žmogus atvyko į rinktinę. Nesvar-bu, kad ji atvažiavo savo mašina. Tokia kelionė daug pigesnė nei lėk-tuvu. Datos neatitiko, nes ji atva-žiavo prieš savaitę, ir pinigų neiš-mokėjo“, - pasakojo A.Perovas.

Be atlyginimo

Pats treneris dirba visuomeni-niais pagrindais: „Negaunu jokių pinigų. Man dar sako: tu turi, tu privalai. Juokingai skamba. Nors pagal susitarimą turėčiau gauti at-lyginimą, bet jau trejus metus jo negaunu. Trims savaitėms išvyks-tu, palieku savo klubinę komandą, darbą su vaikais. Jau prieš šį at-rankos ciklą buvo kilusi pagunda pasitraukti iš pareigų. Bet ar kam nuo to bus geriau? Nebus“.

Visgi A.Perovas nenorėtų, kad federacijos vadovai atsistatydintų. „Gal jiems reikia viduje, vykdo-majame komitete pasikalbėti, gal tai jau bręsta, - sakė treneris. - Jei jie atsistatydins, aš nematau, kas ateis į jų vietą ir sugebės balan-suoti. Pinigų jie gauna mizerį“.

Federacijos prezidentas pripa-žįsta, kad neprofesionaliai sportuo-jančioms žaidėjoms sunku ištrūkti į rinktinę. Kita vertus, jis stebisi, kad nacionalinė komanda nėra ran-kininkių tikslas.

Pavojaus ženklai

Dabartinė situacija primena po-sakį apie dugną, nuo kurio galima atsispirti. E.Urbanavičius tikėjosi, kad dugnas buvo pasiektas anks-tesniame atrankos cikle į šių metų Europos čempionatą: „Labai gra-žiai, natūraliai vyko kartų kaita. Tai buvo aptarta su rinktinės treneriu, viskas buvo dėsninga, sisteminga, ir reikalai judėjo neblogai. Buvo at-rinktos užsienyje žaidžiančios ran-kininkės, kurios reikalingos rink-tinei. Pasimatė daugiau merginų, kurios žaidžia Lietuvoje. Mačiau visai šviesią perspektyvą, koman-dos braižą“.

Pavojų E.Urbanavičius pajuto vasarą, kai rinktinė žaidė dvejas draugiškas rungtynes Suomijoje. „Turėjo vykti nacionalinė rinktinė, bet, mano asmenine nuomone, iš-vyko ne ta komanda, kuri realiai turėjo vykti. Žaidėjos nuvažiavo tik tam, kad nuvažiuotų. Dalies ranki-ninkių nebuvo. Tai buvo pirmas neprofesionalaus požiūrio į Lietu-vos rinktinę ženklas“, - pasakojo LRF vadovas.

Federacija tikėjosi, kad atranka į 2013 m. pasaulio čempionatą vyks vienoje šalyje ir turnyras bus trum-pas. Tam pasipriešino Baltarusija. Kai paaiškėjo, kad teks važiuoti į tris šalis, A.Perovas įspėjo E.Ur-banavičių, jog gali kilti problemų dėl žaidėjų surinkimo. Problema

yra aiški - Lietuvoje nėra profesio-nalių rankininkių. Net užsienyje jos dažnai turi derinti žaidimą su darbu. Pavyzdžiui, rinktinės lyderė Birutė Štelbrink (Stellbrink) treni-ruoja vaikus, lanko kursus.

Subyrėjusi komanda

„Dvejos rungtynės vyko ciklo pradžioje ir ketverios - pabaigoje. Atrodo, nedaug. Bet tos ketverios rungtynės yra dvi savaitės. Vienas dalykas surinkti žmones savaitei į treniruočių stovyklą ir per savait-galį sužaisti trejetą rungtynių, ki-tas dalykas - kai tas išsidėsto per tam tikrą laikotarpį. Tai iš tiesų su-dėtinga žmonėms, kurie dirba ar mokosi. Mes tai suprantame“, - sa-kė E.Urbanavičius.

Toks atrankos varžybų forma-tas federacijai kainavo papildomus 70 tūkst. litų. Lėšų skrydžiui į pa-skutines rungtynes neatsirado, ta-čiau E.Urbanavičių vis tiek nuste-bino rankininkių požiūris: „Man keista, kad žaidėjos gali nenorėti žaisti už Lietuvą. Galima kalbėti apie mokslą, darbą, bet sužaisti rungtynes Lietuvos rinktinėje tu-rėtų būti kiekvieno sportuojančio žmogaus prioritetas. Nesvarbu, ar tu profesionalas, ar mėgėjas. Turi būti tikslas. Jei tikslas nėra rinkti-nė, tai reikia pasakyti, kai tave įtraukia į kandidatų sąrašą“.

Iki ciklo pradžios žlugimo dar nesitikėta. Į rinktinę atvyko kai ku-rios legionierės. Pirmąjį mačą žai-dė ir B.Štelbrink, tačiau antrajame ji patyrė traumą. „Baltarusijoje bu-vo pralaimėta dideliu skirtumu. Kai gavo traumą Birutė, kai buvo toks nemalonus rezultatas su baltaru-sėmis, o paskui namie nepavyko nugalėti italių, visoms pasidarė ne-įdomu. Maždaug, aš pats spren-džiu, žaisti ar ne. Jau tada treneris skundėsi, kad negali surinkti sudė-ties“, - prisiminė E.Urbanavičius.

Sąstingis sostinėje

Tokia yra istorija, bet ką dary-ti toliau? E.Urbanavičiaus nuomo-ne, reikia išsiaiškinti, ar žaidėjos pasitiki treneriu, o treneris - žai-dėjomis: „Kitu atveju ką nors da-

ryti nėra prasmės. Norime išklau-syti trenerį. Tada spręsime, ar ieš-koti kitų trenerių, ar A.Perovas tęs darbą. Nesakau, kad jis turi trauk-tis. Tai spręs vykdomasis komite-tas. Be to, reikia išsiaiškinti, ku-rios žaidėjos kažko siekia, o kurios rankinį laiko tik epizodu savo gy-venime“.

Tačiau sunku tikėtis pagerėji-mo, kol Lietuvoje nėra nė vieno profesionalaus klubo. „Matau judė-jimą ta kryptimi Kaune. „ACME Žalgiris“ kažką bando padaryti, bet tikrai dar turi daug ką nuveikti. Klubas naudojasi visomis galimy-bėmis, dirba ir su savivaldybe, ir su rėmėjais, formuoja aplinką, puose-lėja tradicijas. Deja, to nėra Vilniu-je. Kalbų lygiu sutarta, kad savival-dybė į rankinį galėtų žiūrėti kaip į vieną iš prioritetinių sporto šakų, tačiau tai nevirto realybe“, - teigė federacijos prezidentas.

Pasak jo, suprantama, kad atly-gio negaunančios sportininkės ke-lia sau minimalius tikslus: „Dabar rinktinėje žaidusių rankininkių ly-gis buvo tikrai neaukštas. Paruoš-ti žaidėjas vien per rinktinę tikrai nepavyks, nes rinktinė niekada ne-sužais atitinkamo varžybų skai-čiaus. Viskas vyksta klubuose. Jei klubai toliau žais su vaikų amžiaus žaidėjomis, mes ir suksimės už-burtame rate. Be to, vienas klubas neišgelbės. Turi būti normalus čempionatas, o lyga susiduria su problema - kaip surinkti komandų skaičių, be jokių kriterijų. Žaisti gali bet kas“.

Lengviau nebus

Moterų rankinio padėtis yra sunki daugelyje šalių, ne tik Lietu-voje. Šiemetinis Europos čempio-natas buvo perkeltas iš Olandijos į Serbiją, nes olandai nesurinko lėšų. E.Urbanavičius pripažino, kad Lie-tuvoje artimiausiu metu sunku ti-kėtis stebuklų: „Tai lemia ne tik rankinio, bet ir bendra sporto situa-cija. Manau, kad kitais metais pa-dėtis bus dar sudėtingesnė, nes sporto finansavimas mažėja ir ma-žėja gana smarkiai“.

2013 m. rudenį prasidės atran-ka į kitą Europos čempionatą. „Tu-

ri būti parinktos žaidėjos, kurios nekels klausimo, ar skris lėktuvu, ar važiuos autobusu. Tiesiog tokia yra situacija. Suprantu, kad pasiek-ti tikslą nuvažiavus autobusu yra sunkiau. Tačiau Klaipėdos „Dragū-

no“ vyrai sugebėjo po 24 valandų kelionės autobusu pasiekti tikslą Ukrainoje. Kas nori, tas padaro. Nesakau, kad taip turi būti, bet juk taip yra ne iš gero gyvenimo“, - apibendrino E.Urbanavičius.

Lietuvos moterų rankinio rinktinė be pergalių baigė 2013 m. pasaulio čempionato atrankos varžybas. Kelionė į paskutines rungtynes Italijoje virto skandalu. Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Edis Urbanavičius ir rinktinės treneris Andrejus Perovas situaciją įvertino skirtingai, tačiau aišku viena - sunku tikėtis sėkmės, kol su profesionalėmis užsienietėmis kovoja mėgėjos.

Arūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Mūsų šalies rankinis, ypač mo-terų rankinis, yra pavyzdys, kaip

klestinti sporto šaka per keliolika metų gali sunykti be dėmesio ir investicijų. 1967 ir 1968 m. Kauno „Žalgirio“ žaidėjos iškovojo Euro-pos čempionių taurę. 1988 m. Vil-niaus „Eglė“ laimėjo IHF taurę. Po Nepriklausomybės atgavimo lietu-vės dar sugebėjo patekti į svarbiau-sius turnyrus. 1993 m. mūsų rink-tinė buvo 13-a pasaulio čempiona-te, 1996 m. - 12-a Europos pirme-nybėse.

Apie tokius rezultatus jau se-niai net nesvajojama. Atrankoje į šių metų Europos čempionatą lie-tuvės grupėje liko paskutinės - ket-virtos. Tačiau tas ciklas nebuvo beviltiškas, pavyko pasiekti vieną pergalę, o įvarčių santykis buvo -

45. Prieš savaitę pasibaigusioje at-rankoje į 2013 m. pasaulio čempio-natą pergalių jau nebuvo. Įvarčių santykis yra -88.

Liūdniausiu akordu tapo kelio-nė į Italiją. Autobusu per visą Eu-ropą panoro važiuoti tik aštuonios rankininkės, kelios iš jų dar galėtų žaisti jaunių rinktinėje. Geriausia 2011 m. Lietuvos rankininkė Lai-ma Bernatavičiūtė (ji šiame atran-kos cikle nedalyvavo) viešai prabi-lo apie ypač prastas sąlygas rinkti-nėje. Pasak jos, su žaidėjomis elg-tasi kaip su šiukšlėmis.

„Sporto žmonės“ E.Urbanavi-čiaus ir A.Perovo klausė, ar Lie-tuvos moterų rankinis dar turi ateitį.

Stasio Žumbio ir EPA-Eltos nuotr.

Antanas SkARBAlIuS Kauno „ACME Žalgiris“ komandos treneris

Moterų rankinis turi perspektyvų, tik reikia, kad federacija išspręstų klausimus ir geriausios žaidėjos rungtyniautų rinktinėje. Jei kitų šalių rinktinėse žaidžia geriausios, o mūsų yra antrieji tretieji numeriai, varžytis mes negalime. Ar galėtų krepšinyje Klaipėdos „Neptūnas“ atstovauti Lietuvai ir nugalėti ispanus ar prancūzus? Rezultatas tikriausiai būtų toks pats. Geriausios žaidėjos Lietuvos rinktinėje nežaidė. Kelionė į Italiją apskritai buvo katastrofa, kai rankininkės buvo taip menkinamos, niekinamos.Jei Lietuvoje būtų bent vienas profesionalus klubas, tai tikrai pataisytų situaciją. Pavyzdžiui, Juodkalnijos klubas „Budučnost“ laimėjo Čempionų lygą, o jo pagrindu sudaryta rinktinė užėmė antrąją vietą Londono olimpinėse žaidynėse. Tikiu, kad profesionalus klubas kada nors atsiras ir Lietuvoje, nes kito varianto tikrai nėra. Jo pagrindu būtų galima burti rinktinę.Mes „ACME Žalgiryje“ per pastaruosius metus tikrai pasitempėme, bet reikėtų ir valstybinių institucijų paramos, kad klubas taptų profesionalus. Mes pretenduojame juo tapti, tačiau vieni to padaryti nepajėgsime. Net ir vienas klubas gali pajudinti reikalus. Pažiūrėkime į vyrų Klaipėdos „Dragūną“. Jis kelintus metus iš eilės dalyvauja Europos taurėse ir šiemet įveikė Ukrainos komandą. Meistriškumas labai išaugo.

komentaras

e.UrbanavičiUs: keista, kad rinktinė nėra prioritetas�

savaitės gimtadieniai �

Ignatas kOnOvAlOvAS (1985 m. gruodžio 8 d.)

Dviratininkas, 2007 m. Europos jaunimo vicečempionas, 200� m. prestižinių „Giro d’Italija“ lenktynių etapo laimėtojas.

Dovydas REDIkAS (1992 m. gruodžio 11 d.)

krepšininkas, 2011 m. pasaulio jaunimo čempionas. Europos jau-nučių (200� m.), jaunių (2010 m.) ir jaunimo (2012 m.) čempionas.

Simona kRupEckAITė (1982 m. gruodžio 13 d.)

Treko dviratininkė, dukart pa-saulio čempionė (200� ir 2010 m.), penkiskart sidabro ir penkiskart bronzos laimėtoja.

Arvydas GRAžIūnAS(1946 m. gruodžio 13 d.)

plaukimo treneris, sporto orga-nizatorius. Garsiausia jo auklėtinė - 1��0 m. olimpinė čempionė lina kačiušytė.

Saulius ŠTOMBERGAS (1973 m. gruodžio 14 d.)

krepšininkas, 2003 m. Europos čempionas ir 1��5 m. vicečempio-nas. 1��6 ir 2000 m. olimpinių žai-dynių bronzos laimėtojas.

Kūno KULTūRoS IR SPoRTo DEPARTAMEnTAS prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai finansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

3-IoS ATRAnKoS gRUPėS LEnTELė

1. Lenkija 6 0 210:1012. Baltarusija 4 2 189:1393. Italija 2 4 116:1874. Lietuva 0 6 142:230

(Vieta, komanda, pergalės, pralaimėjimai, įvarčių santykis)

LIETUvoS RInKTInėS REzULTATAI

Spalio 3 d. Baltarusija - Lietuva 42:22; spalio 7 d. Lietuva - Italija 27:29; lapkričio 21 d. Lenkija - Lietuva 48:18; lapkričio 24 d. Lietuva - Lenkija 19:32; lapkričio 28 d. Lietuva - Baltarusija 26:47; gruodžio 2 d. Italija - Lietuva 32:30.

statistika

a.perovas: parengimo sistema yra žlUgUsi�

vargas. viena iš geriausių šalies rankininkių Laima Bernatavičiūtė (kairėje) taip ir negavo pinigų už kelionę į rinktinę

�

devyndarbė. net rinktinės lyderė Birutė Štelbrink žaidimą turi derinti su kitais darbais

�

cmyk

9

cmyk

� �

cmyk

rankinis �

Sporto žmonės2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis 3Sporto žmonės 2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis2

Šviesa tunelio gale jau beveik neįžiūrima

Pasak rinktinės trenerio, padė-tis Lietuvos moterų rankinyje blo-gėja kiekvienais metais. Kol kitos šalys kuria sportininkių parengimo sistemą, pas mus ji žlugdoma.

Turėjome, bet praradome

Kaip pavyzdį A.Perovas patei-kė lietuvių varžovę atrankoje Ita-lijos rinktinę: „19 geriausių ranki-ninkių suburtos Romoje, treniruo-jasi devynis kartus per savaitę. Mes anksčiau treniruodavomės ir daugiau. Dėl to anksčiau buvo ir rezultatai. Dabar viskas liko mė-gėjiško lygio. Komandėlės yra vos gyvos, jos neturi pinigų, jų nerei-kia miestų savivaldybėms. Gal dar Kaune palaiko moterų rankinį. Mes Vilniuje 15 metų negauname beveik nė cento“.

Italijos čempionatas nėra sti-prus, todėl šios šalies rankininkės įsiprašė į Slovėnijos pirmenybes, kur susiduria su stipriomis varžo-vėmis. Italių progresas yra aki-vaizdus. Centralizuota rengimo sistema ten atsirado neseniai, o Lietuvoje ji kaip tik išnyko.

„Niekas neišrado naujų kelių. Rankų ir kamuolio neapgausi. Tam, kad rankos valdytų kamuolį, reikia kuo daugiau treniruotis. Sis-tema buvo, bet ją labai lengvai ati-davėme. Olimpiniame sporto cen-tre iš pradžių buvo net trys skir-tingo amžiaus rankinio grupės. Paskui liko viena, paskui ir ji buvo panaikinta“, - dėstė A.Perovas.

Anot jo, atskirų sporto mokyk-lų treneriai būtų nesuinteresuoti išleisti savo auklėtinių, net jei koks nors centras egzistuotų. „Dabar nėra stimulo dirbti toliau, jei atiduodi geriausius vaikus. Ne-

aišku kam juos atiduoti, už ką. Ge-riau tas vaikas tegul būna viduti-nio lygio, iki mokyklos baigimo pasitrina sporto mokykloje. Vaikų lygiu tikrai yra geriausioms užsie-nietėms nenusileidžiančių žaidėjų. Tik paskui jos nepatenka į tinkamą sistemą, kurioje turėtų būti nušli-fuoti deimančiukai. Praradome ir paskutinius sistemos likučius“, - teigė treneris.

Dėmesio trūkumas

1998 m. A.Perovo treniruoja-mos Lietuvos merginos laimėjo sidabrą Europos jaunių čempiona-te, 2000 m. jos buvo antros pasau-lio jaunimo pirmenybėse. „Anks-čiau buvo trys ar keturios kartos stiprių žaidėjų. Neatsitiktinai ta-pome Europos ir pasaulio vice-čempionais. Kitose šalyse tos kar-tos žaidėjos išsilaikė ir tebežai-džia. Mes sėkmingai jas „išbars-tėme“. Tų žaidėjų niekam nerei-kėjo“, - sakė A.Perovas.

Treneris taip pat priminė, kad rinktinė negali parengti žaidėjų, tai turi daryti klubai: „Žaidžiame su tomis rankininkėmis, kurios yra Lietuvoje, bet jos absoliučiai neturi tarptautinių varžybų patir-ties, yra daug trūkumų technikoje. Kitaip ir būti negali, jei mergina, galima sakyti, iš sporto mokyklos ateina į moterų rinktinę. Ką tokiu atveju galime pastatyti prieš Len-kijos ar Baltarusijos rinktines, ku-riose visos yra profesionalės, žai-džia rankinį nuo ryto iki vakaro?“ Tarp aštuonių į Italiją išvykusių žaidėjų buvo 16, 17 ir 18 metų ran-kininkės.

Visgi treneris yra įsitikinęs, kad net ir neturint pajėgių klubų bei lėšų galima merginoms paro-dyti daugiau dėmesio. „Minima-lios sąlygos užtikrinamos, bet vis kas nors būna ne taip. Vis girdi-me, kad yra kaip yra, kad kitaip neišeina. O moterys yra jautrios, joms reikia dėmesio. Iš federaci-jos pusės to nėra. Tai yra dėmesio dalykas. Prezidentas yra visuo-menininkas, o vadybininkė netu-ri supratimo apie sportą ir ranki-nį. Ji gali šaltai nupirkti bilietus kaip kompiuteris, bet to neužten-ka“, - sakė treneris.

Maistpinigiai - prabangaJaunosios rankininkės pačios

neužsidirba pragyvenimui, o išvy-kose negauna pakankamai pinigų net maitinimui. „Man sako, kad maistpinigių norma yra 45 litai. Tačiau Prancūzijoje ar Italijoje ta norma yra 175 litai. Apmokėkite bent tai, kas priklauso. Kaip gali-ma dvi paras važiuojant autobusu prasimaitinti už 45 litus užsienyje. Nelabai turbūt pavalgysi“, - svars-tė A.Perovas.

Kai praėjusiame atrankos cikle rinktinė skrido į Prancūziją, bilie-tai buvo nupirkti į 60 km nuo Pary-žiaus esantį oro uostą. „Atskrido-me, paskui reikėjo visą dieną su keturiais persėdimais važiuoti traukiniais ir autobusais. Alkani, basi, ir dar pavėlavome į traukinį. Turėjome pirkti naujus bilietus. Mūsų atsiprašė, bet taip viskas ir baigėsi. Nebuvo net žadėtų maist-pinigių“, - prisiminė treneris.

Nedaug pajėgių Lietuvos ran-kininkių žaidžia užsienyje, bet ir jas vis sunkiau prisikviesti. „Lai-mos Bernatavičiūtės kelionė buvo neapmokėta dėl kažkokių principų, nors buvo galima rasti išeitį. Juk žmogus atvyko į rinktinę. Nesvar-bu, kad ji atvažiavo savo mašina. Tokia kelionė daug pigesnė nei lėk-tuvu. Datos neatitiko, nes ji atva-žiavo prieš savaitę, ir pinigų neiš-mokėjo“, - pasakojo A.Perovas.

Be atlyginimo

Pats treneris dirba visuomeni-niais pagrindais: „Negaunu jokių pinigų. Man dar sako: tu turi, tu privalai. Juokingai skamba. Nors pagal susitarimą turėčiau gauti at-lyginimą, bet jau trejus metus jo negaunu. Trims savaitėms išvyks-tu, palieku savo klubinę komandą, darbą su vaikais. Jau prieš šį at-rankos ciklą buvo kilusi pagunda pasitraukti iš pareigų. Bet ar kam nuo to bus geriau? Nebus“.

Visgi A.Perovas nenorėtų, kad federacijos vadovai atsistatydintų. „Gal jiems reikia viduje, vykdo-majame komitete pasikalbėti, gal tai jau bręsta, - sakė treneris. - Jei jie atsistatydins, aš nematau, kas ateis į jų vietą ir sugebės balan-suoti. Pinigų jie gauna mizerį“.

Federacijos prezidentas pripa-žįsta, kad neprofesionaliai sportuo-jančioms žaidėjoms sunku ištrūkti į rinktinę. Kita vertus, jis stebisi, kad nacionalinė komanda nėra ran-kininkių tikslas.

Pavojaus ženklai

Dabartinė situacija primena po-sakį apie dugną, nuo kurio galima atsispirti. E.Urbanavičius tikėjosi, kad dugnas buvo pasiektas anks-tesniame atrankos cikle į šių metų Europos čempionatą: „Labai gra-žiai, natūraliai vyko kartų kaita. Tai buvo aptarta su rinktinės treneriu, viskas buvo dėsninga, sisteminga, ir reikalai judėjo neblogai. Buvo at-rinktos užsienyje žaidžiančios ran-kininkės, kurios reikalingos rink-tinei. Pasimatė daugiau merginų, kurios žaidžia Lietuvoje. Mačiau visai šviesią perspektyvą, koman-dos braižą“.

Pavojų E.Urbanavičius pajuto vasarą, kai rinktinė žaidė dvejas draugiškas rungtynes Suomijoje. „Turėjo vykti nacionalinė rinktinė, bet, mano asmenine nuomone, iš-vyko ne ta komanda, kuri realiai turėjo vykti. Žaidėjos nuvažiavo tik tam, kad nuvažiuotų. Dalies ranki-ninkių nebuvo. Tai buvo pirmas neprofesionalaus požiūrio į Lietu-vos rinktinę ženklas“, - pasakojo LRF vadovas.

Federacija tikėjosi, kad atranka į 2013 m. pasaulio čempionatą vyks vienoje šalyje ir turnyras bus trum-pas. Tam pasipriešino Baltarusija. Kai paaiškėjo, kad teks važiuoti į tris šalis, A.Perovas įspėjo E.Ur-banavičių, jog gali kilti problemų dėl žaidėjų surinkimo. Problema

yra aiški - Lietuvoje nėra profesio-nalių rankininkių. Net užsienyje jos dažnai turi derinti žaidimą su darbu. Pavyzdžiui, rinktinės lyderė Birutė Štelbrink (Stellbrink) treni-ruoja vaikus, lanko kursus.

Subyrėjusi komanda

„Dvejos rungtynės vyko ciklo pradžioje ir ketverios - pabaigoje. Atrodo, nedaug. Bet tos ketverios rungtynės yra dvi savaitės. Vienas dalykas surinkti žmones savaitei į treniruočių stovyklą ir per savait-galį sužaisti trejetą rungtynių, ki-tas dalykas - kai tas išsidėsto per tam tikrą laikotarpį. Tai iš tiesų su-dėtinga žmonėms, kurie dirba ar mokosi. Mes tai suprantame“, - sa-kė E.Urbanavičius.

Toks atrankos varžybų forma-tas federacijai kainavo papildomus 70 tūkst. litų. Lėšų skrydžiui į pa-skutines rungtynes neatsirado, ta-čiau E.Urbanavičių vis tiek nuste-bino rankininkių požiūris: „Man keista, kad žaidėjos gali nenorėti žaisti už Lietuvą. Galima kalbėti apie mokslą, darbą, bet sužaisti rungtynes Lietuvos rinktinėje tu-rėtų būti kiekvieno sportuojančio žmogaus prioritetas. Nesvarbu, ar tu profesionalas, ar mėgėjas. Turi būti tikslas. Jei tikslas nėra rinkti-nė, tai reikia pasakyti, kai tave įtraukia į kandidatų sąrašą“.

Iki ciklo pradžios žlugimo dar nesitikėta. Į rinktinę atvyko kai ku-rios legionierės. Pirmąjį mačą žai-dė ir B.Štelbrink, tačiau antrajame ji patyrė traumą. „Baltarusijoje bu-vo pralaimėta dideliu skirtumu. Kai gavo traumą Birutė, kai buvo toks nemalonus rezultatas su baltaru-sėmis, o paskui namie nepavyko nugalėti italių, visoms pasidarė ne-įdomu. Maždaug, aš pats spren-džiu, žaisti ar ne. Jau tada treneris skundėsi, kad negali surinkti sudė-ties“, - prisiminė E.Urbanavičius.

Sąstingis sostinėje

Tokia yra istorija, bet ką dary-ti toliau? E.Urbanavičiaus nuomo-ne, reikia išsiaiškinti, ar žaidėjos pasitiki treneriu, o treneris - žai-dėjomis: „Kitu atveju ką nors da-

ryti nėra prasmės. Norime išklau-syti trenerį. Tada spręsime, ar ieš-koti kitų trenerių, ar A.Perovas tęs darbą. Nesakau, kad jis turi trauk-tis. Tai spręs vykdomasis komite-tas. Be to, reikia išsiaiškinti, ku-rios žaidėjos kažko siekia, o kurios rankinį laiko tik epizodu savo gy-venime“.

Tačiau sunku tikėtis pagerėji-mo, kol Lietuvoje nėra nė vieno profesionalaus klubo. „Matau judė-jimą ta kryptimi Kaune. „ACME Žalgiris“ kažką bando padaryti, bet tikrai dar turi daug ką nuveikti. Klubas naudojasi visomis galimy-bėmis, dirba ir su savivaldybe, ir su rėmėjais, formuoja aplinką, puose-lėja tradicijas. Deja, to nėra Vilniu-je. Kalbų lygiu sutarta, kad savival-dybė į rankinį galėtų žiūrėti kaip į vieną iš prioritetinių sporto šakų, tačiau tai nevirto realybe“, - teigė federacijos prezidentas.

Pasak jo, suprantama, kad atly-gio negaunančios sportininkės ke-lia sau minimalius tikslus: „Dabar rinktinėje žaidusių rankininkių ly-gis buvo tikrai neaukštas. Paruoš-ti žaidėjas vien per rinktinę tikrai nepavyks, nes rinktinė niekada ne-sužais atitinkamo varžybų skai-čiaus. Viskas vyksta klubuose. Jei klubai toliau žais su vaikų amžiaus žaidėjomis, mes ir suksimės už-burtame rate. Be to, vienas klubas neišgelbės. Turi būti normalus čempionatas, o lyga susiduria su problema - kaip surinkti komandų skaičių, be jokių kriterijų. Žaisti gali bet kas“.

Lengviau nebus

Moterų rankinio padėtis yra sunki daugelyje šalių, ne tik Lietu-voje. Šiemetinis Europos čempio-natas buvo perkeltas iš Olandijos į Serbiją, nes olandai nesurinko lėšų. E.Urbanavičius pripažino, kad Lie-tuvoje artimiausiu metu sunku ti-kėtis stebuklų: „Tai lemia ne tik rankinio, bet ir bendra sporto situa-cija. Manau, kad kitais metais pa-dėtis bus dar sudėtingesnė, nes sporto finansavimas mažėja ir ma-žėja gana smarkiai“.

2013 m. rudenį prasidės atran-ka į kitą Europos čempionatą. „Tu-

ri būti parinktos žaidėjos, kurios nekels klausimo, ar skris lėktuvu, ar važiuos autobusu. Tiesiog tokia yra situacija. Suprantu, kad pasiek-ti tikslą nuvažiavus autobusu yra sunkiau. Tačiau Klaipėdos „Dragū-

no“ vyrai sugebėjo po 24 valandų kelionės autobusu pasiekti tikslą Ukrainoje. Kas nori, tas padaro. Nesakau, kad taip turi būti, bet juk taip yra ne iš gero gyvenimo“, - apibendrino E.Urbanavičius.

Lietuvos moterų rankinio rinktinė be pergalių baigė 2013 m. pasaulio čempionato atrankos varžybas. Kelionė į paskutines rungtynes Italijoje virto skandalu. Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Edis Urbanavičius ir rinktinės treneris Andrejus Perovas situaciją įvertino skirtingai, tačiau aišku viena - sunku tikėtis sėkmės, kol su profesionalėmis užsienietėmis kovoja mėgėjos.

Arūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Mūsų šalies rankinis, ypač mo-terų rankinis, yra pavyzdys, kaip

klestinti sporto šaka per keliolika metų gali sunykti be dėmesio ir investicijų. 1967 ir 1968 m. Kauno „Žalgirio“ žaidėjos iškovojo Euro-pos čempionių taurę. 1988 m. Vil-niaus „Eglė“ laimėjo IHF taurę. Po Nepriklausomybės atgavimo lietu-vės dar sugebėjo patekti į svarbiau-sius turnyrus. 1993 m. mūsų rink-tinė buvo 13-a pasaulio čempiona-te, 1996 m. - 12-a Europos pirme-nybėse.

Apie tokius rezultatus jau se-niai net nesvajojama. Atrankoje į šių metų Europos čempionatą lie-tuvės grupėje liko paskutinės - ket-virtos. Tačiau tas ciklas nebuvo beviltiškas, pavyko pasiekti vieną pergalę, o įvarčių santykis buvo -

45. Prieš savaitę pasibaigusioje at-rankoje į 2013 m. pasaulio čempio-natą pergalių jau nebuvo. Įvarčių santykis yra -88.

Liūdniausiu akordu tapo kelio-nė į Italiją. Autobusu per visą Eu-ropą panoro važiuoti tik aštuonios rankininkės, kelios iš jų dar galėtų žaisti jaunių rinktinėje. Geriausia 2011 m. Lietuvos rankininkė Lai-ma Bernatavičiūtė (ji šiame atran-kos cikle nedalyvavo) viešai prabi-lo apie ypač prastas sąlygas rinkti-nėje. Pasak jos, su žaidėjomis elg-tasi kaip su šiukšlėmis.

„Sporto žmonės“ E.Urbanavi-čiaus ir A.Perovo klausė, ar Lie-tuvos moterų rankinis dar turi ateitį.

Stasio Žumbio ir EPA-Eltos nuotr.

Antanas SkARBAlIuS Kauno „ACME Žalgiris“ komandos treneris

Moterų rankinis turi perspektyvų, tik reikia, kad federacija išspręstų klausimus ir geriausios žaidėjos rungtyniautų rinktinėje. Jei kitų šalių rinktinėse žaidžia geriausios, o mūsų yra antrieji tretieji numeriai, varžytis mes negalime. Ar galėtų krepšinyje Klaipėdos „Neptūnas“ atstovauti Lietuvai ir nugalėti ispanus ar prancūzus? Rezultatas tikriausiai būtų toks pats. Geriausios žaidėjos Lietuvos rinktinėje nežaidė. Kelionė į Italiją apskritai buvo katastrofa, kai rankininkės buvo taip menkinamos, niekinamos.Jei Lietuvoje būtų bent vienas profesionalus klubas, tai tikrai pataisytų situaciją. Pavyzdžiui, Juodkalnijos klubas „Budučnost“ laimėjo Čempionų lygą, o jo pagrindu sudaryta rinktinė užėmė antrąją vietą Londono olimpinėse žaidynėse. Tikiu, kad profesionalus klubas kada nors atsiras ir Lietuvoje, nes kito varianto tikrai nėra. Jo pagrindu būtų galima burti rinktinę.Mes „ACME Žalgiryje“ per pastaruosius metus tikrai pasitempėme, bet reikėtų ir valstybinių institucijų paramos, kad klubas taptų profesionalus. Mes pretenduojame juo tapti, tačiau vieni to padaryti nepajėgsime. Net ir vienas klubas gali pajudinti reikalus. Pažiūrėkime į vyrų Klaipėdos „Dragūną“. Jis kelintus metus iš eilės dalyvauja Europos taurėse ir šiemet įveikė Ukrainos komandą. Meistriškumas labai išaugo.

komentaras

e.UrbanavičiUs: keista, kad rinktinė nėra prioritetas�

savaitės gimtadieniai �

Ignatas kOnOvAlOvAS (1985 m. gruodžio 8 d.)

Dviratininkas, 2007 m. Europos jaunimo vicečempionas, 200� m. prestižinių „Giro d’Italija“ lenktynių etapo laimėtojas.

Dovydas REDIkAS (1992 m. gruodžio 11 d.)

krepšininkas, 2011 m. pasaulio jaunimo čempionas. Europos jau-nučių (200� m.), jaunių (2010 m.) ir jaunimo (2012 m.) čempionas.

Simona kRupEckAITė (1982 m. gruodžio 13 d.)

Treko dviratininkė, dukart pa-saulio čempionė (200� ir 2010 m.), penkiskart sidabro ir penkiskart bronzos laimėtoja.

Arvydas GRAžIūnAS(1946 m. gruodžio 13 d.)

plaukimo treneris, sporto orga-nizatorius. Garsiausia jo auklėtinė - 1��0 m. olimpinė čempionė lina kačiušytė.

Saulius ŠTOMBERGAS (1973 m. gruodžio 14 d.)

krepšininkas, 2003 m. Europos čempionas ir 1��5 m. vicečempio-nas. 1��6 ir 2000 m. olimpinių žai-dynių bronzos laimėtojas.

Kūno KULTūRoS IR SPoRTo DEPARTAMEnTAS prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai finansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

3-IoS ATRAnKoS gRUPėS LEnTELė

1. Lenkija 6 0 210:1012. Baltarusija 4 2 189:1393. Italija 2 4 116:1874. Lietuva 0 6 142:230

(Vieta, komanda, pergalės, pralaimėjimai, įvarčių santykis)

LIETUvoS RInKTInėS REzULTATAI

Spalio 3 d. Baltarusija - Lietuva 42:22; spalio 7 d. Lietuva - Italija 27:29; lapkričio 21 d. Lenkija - Lietuva 48:18; lapkričio 24 d. Lietuva - Lenkija 19:32; lapkričio 28 d. Lietuva - Baltarusija 26:47; gruodžio 2 d. Italija - Lietuva 32:30.

statistika

a.perovas: parengimo sistema yra žlUgUsi�

vargas. viena iš geriausių šalies rankininkių Laima Bernatavičiūtė (kairėje) taip ir negavo pinigų už kelionę į rinktinę

�

devyndarbė. net rinktinės lyderė Birutė Štelbrink žaidimą turi derinti su kitais darbais

�

10

cmykcmyk

cmyk

11

cmyk / 11

virTuozasj/b legenda

Vėliau šis iš esmės nekaltas pa-vadinimas buvo visaip linksniuoja-mas, kaip, beje, ir garsiojo smuiko virtuozo pavardė. Girdi, vienas į vieną. Ir juoda katė, kuri buvo laiko-ma neabejotinu piktojo požymiu, ir pavardė, kuri išvertus reiškia ne ką kita kaip „pagonį, stabų garbintoją“. Ir jis pats - žiauriai negražus, liesas kaip skeletas, nervingas, gąsdinan-tis, bet kartu patrauklus - būtent velniškai. Aiškus dalykas, visa tai ne šiaip sau. Europa, suaudrinta kaip tik tuo metu pasirodžiusio Gėtės (Goethe) „Fausto“, buvo įsitikinusi - šis italas smuikininkas pardavė sielą velniui.

„Apsišvietusių“ sostinių gan-donešiai dar daugiau kurstė ugnį: ne šiaip pardavė, o ypač ciniškai. Pasirodo, iš pradžių mūsų herojus vadovavo plėšikų gaujai, grobda-vo kilmingas damas, o jų vyrus pasmerkdavo kankinamai mirčiai. Buvo užkietėjęs homoseksualistas, bet pateko į katorgą už mylimosios nužudymą. Ir dar nežinia kaip įsi-gudrino į kalėjimą įsinešti smuiką, kurio stygos buvo padarytos neva iš nužudytosios žarnų, neva iš jos sausgyslių. Ant stryko jis ištem-pė jos neprilygstamus plaukus, o vietoj kanifolijos naudojo jos poo-dinius riebalus. Kaip tokiu smui-ku apskritai buvo galima griežti, niekam nebuvo įdomu. Tiksliau sakant, buvo rastas paaiškinimas: šio pasaulio Kunigaikštis pasiūlė N.Paganiniui sandorį: atseit, tu man - sielą, o aš tau - išlaisvinimą iš belangės, stebuklingai skambantį smuiką ir svarbiausia - neprilygs-tamą meistriškumą ir beprotišką populiarumą su beprotiškais ho-norarais. Tikrai galima sakyti, kad šiuo požiūriu N.Paganinis buvo pirmasis rokeris, apie kuriuos kai kada taip ir rašoma: „Roko muzika šėtono tarnyboje“.

Griežtus, „teisingus“ muzikos kritikus erzino viskas. Ir publikos elgesys per jo koncertus („Pami-

šusių pavianų gauja, audrinama pačių žemiausių emocijų, kurias pažadina to italo velniška muzika“), ir jis pats, liesas, išstypęs, neran-gus, įžūliai atmetantis pagrindinį padoraus elgesio scenoje principą - visišką atlikėjo nejudrumą. „Jis svirduliavo į visas puses, it girtas. Vieną koją pastumdavo kita ir ją atkišdavo. Rankas tai iškeldavo, tai nuleisdavo, tiesdavo jas į kulisų pusę. Paskui vėl sustodavo išskėtęs rankas, tarsi ketindamas apglėbti save. Plačiai išsižiodavo...“ Trum-pai tariant, padorūs muzikantai taip nesielgia.

Suprantama, daugiausia erzino jo populiarumas. Apie N.Paganinio gastroles Vienoje buvo rašoma sunkiai slepiant pavydą. Ir nieko keista - jis buvo pirmasis muzikan-tas, įsigudrinęs gauti papildomos naudos iš reklamos. Jeigu tais laikais būtų dėvimi marškinėliai su užrašais, galima lažintis, kad visa Viena būtų puošusis maestro atvaizdu ant pilvo. Beje, beveik

taip ir buvo: konditeriai iš cukatų gamino N.Paganinio biustus, kepė smuiko formos bandeles, resto-ranuose stalus puošė servetėlės, sulankstytos N.Paganinio silueto forma, ponios ir panelės šukavosi „Paganinio stiliumi“. Jo atvaizdų pasirodė ant lazdelių bumbulų, ka-rulių, smeigtų, pypkių, tabakinių ir net nosinių... Jei net šiandien kai ką siutina popkultūros dievaičių atvaizdai ant krepšelių ir marš-kinėlių, galima įsivaizduoti, kas dėjosi anuomet. O N.Paganinis dar ir sugebėjo „pasižymėti“ ne scenoje. Varšuvoje, grieždamas per iškilmes savo bendravardžio Nikolajaus I karūnavimo proga, jis iš jo gavo dovanų žiedą su bri-liantu. Bet į kvietimą apsilankyti Maskvoje ir Peterburge „Europos žandarui“ atsakė gal ir kvailai, už-tat šauniai ir akiplėšiškai: „Neva-žiuosiu keliauti iki pat Kinijos!“ Skandalas, aišku, buvo užgniauž-tas, bet N.Paganinis nenurimo. Jau kitame Europos pakraštyje, Airijoje, turtingiausios muziki-nės kultūros šalyje, kurioje myli-mas vaikiškų pasakų herojus yra smuikininkas Rafteris, italas buvo sutiktas šaltokai. Bet jis vis dėl-to sugebėjo pavergti airių širdis. Per vieną koncertą atviraširdžiai keltų ainiai jam šūktelėjo; „Ne-blogai groji! Gurkštelėk viskio ir suraityk ką nors mūsiško!“ Viskio N.Paganinis atsisakė, bet prašymą patenkino - pradėjo griežti iš anks-to parengtą nepriklausomos Airi-jos nacionalinio himno „Šventojo Patriko diena“ variaciją. Koncerte buvę anglų karo laivyno jūreiviai, iš esmės okupantai, šeimininkau-jantys kadaise nepriklausomoje šalyje, pamėgino maestro nušvilp-ti. Bet jiems nepavyko. Airiai at-sistojo ir sukėlė tokias ovacijas, kad švilpimas savaime nutilo. O N.Paganinis buvo pripažintas kone antruoju Rafteriu.

Beje, štai kaip airiai pasakodavo apie savo tautinį didvyrį: „Žmonės pamiršdavo alkį ir troškulį, karštį ir šaltį, kol skambėdavo jo kerinti mu-zika. Jo smuiko garsai atsiliepdavo kiekviename žmogaus širdies kam-pelyje“. Jie labai gerai suprato, kad visa tai tinka ir šiam italui vaikinui keista N.Paganinio pavarde.

Parengė Milda KunSKaITĖ

Velnio smuikininkasPrieš 230 metų, 1782-ųjų spalio 28 dieną, Genujos šv.Kryžiaus bažnyčios knygoje atsirado naujas įrašas: „Šiandien pakrikštijau Nikolo, Antonijaus Paganinio ir Terezos Paganini, mergautine pavarde Bočardo, sūnų“. Nikolo gimė viena diena anksčiau Paso di Gata Mora gatvės 38-ajame name. Gatvės pavadinimas išvertus reiškia „Juoda katė“.

Galima sakyti, kad N.Paganinis buvo pirmasis rokeris, apie kuriuos kai kada taip ir rašoma: „Roko muzika šėtono tarnyboje“

12

cmykcmyk

sukakTis’20j/b įdomybės

Prieš 20 metų išrastoji SMS ži-nutė turėjo būti tik nereikšminga papildoma paslauga, o šiandien trum-posiomis žinutėmis bendrauja visas pasaulis. Vien praėjusiais metais jų buvo išsiųsta apie 8 bilijonus. Jos iš-radėjas britas N.Pepvortas, kuriam tuomet buvo 22 metai, šiandien yra trijų vaikų tėvas, gyvena Monrealy-je, domisi „Formule-1“, mėgsta alų, o tai, kad netyčia įėjo į istoriją, jam dar šiandien kelia juoką.

- Pone Pepvortai, kodėl pir-moji žinutė buvo būtent „Links-mų Kalėdų“? Ne pernelyg ori-ginalu.

- Na, o ką turėjau rašyti? „OMG, it wrkd LOL!“ Šio SMS žargono tuo-met dar nebuvo. Ričardas Džarvisas (Richard Jarvis), kuriam siunčiau žinutę, tuo metu buvo „Vodafone“ vadybininkas ir mūsų klientas. Kai siunčiau žinutę, jis kaip tik linksmi-nosi firmos kalėdiniame vakarėlyje kitame miesto gale.

- O kur buvote jūs?- Sėdėjau „Vodafone“ mašinų sky-

riuje Njuberyje, prie trijų vienas su kitu sujungtų kompiuterių. Jei gerai prisimenu, tuos tris kompiuterius vadinome „Valetas“, „Dama“ ir „Ka-ralius“. Sukrauti vienas ant kito, jie buvo didumo sulig šaldytuvu, bet jų našumas siekė tik dešimtadalį šian-dienio išmaniojo telefono.

- Kodėl būtent jūs?- Tuomet dirbau informacinių

technologijų įmonėje „Sema“ ir pri-klausiau 28 žmonių kolektyvui, kuris kelias savaites eksperimentavo kur-damas SMS. Kad būtent man buvo leista išsiųsti žinutę, jaučiausi labai pagerbtas, juk buvau labai jaunas.

- Ar prisimenate, kokį mobi-lųjį telefoną turėjo „Vodafone“ vadybininkas Džarvisas, gavęs jūsų žinutę?

- Ričardas tuomet turėjo „Orbi-tel TPU 901“. Praėjo nemažai metų, kol privačiai įsigijau tokį patį šaunų telefoną.

- Ar suvokėte savo pirmosios SMS istorinę reikšmę?

- Visiškai ne! Aš juk tik dirbau savo darbą ir žinojau, kad „Vodafone“ svarbu iki Kalėdų švenčių sukurti šią paslaugą. Tik 2002 m., per 10-ąją sukaktį, žmonės pradėjo kalbėti apie šios SMS reikšmę. Ir staiga man dingtelėjo: „Ė, tai juk buvo la-bai svarbu!“

- Kaip sužinojote, kad jūsų žinutė sėkmingai pasiekė firmos vakarėlį?

- Telefonu. Atsakyti dar nebuvo įmanoma.

- Ar paskui gerai pašventėte?- O, ne! Mums buvo tik svarbu

įdiegti programinę įrangą ir pristatyti gerą gaminį. Didelės šventės nebu-vo. Mes apskritai nesupratome, kam davėme pradžią.

- Kai bandėte siųsti SMS, ko-kios naudos tuomet tikėjotės?

- Nebūtume niekada pamanę, kad kelios kartos žinutėmis flirtuos ir aiš-kinsis santykius. „Vodafone“ tuomet ketino įdiegti šią paslaugą trumpiems pranešimams perduoti.

- Ar 160 ženklų pakanka ben-drauti?

- Žinoma. SMS yra trumpa, greita ir praneša apie tai, kas svarbiausia.

- Ar šiandien siuntinėjate daug žinučių?

- Aš išsiunčiu apie 15 trumpųjų žinučių per savaitę, taigi nesu pri-klausomas. Bet žmona sako, kad ži-nutes renku greičiausiai pasaulyje!

- Socialiniai tinklai ir išmanie-ji telefonai labai konkuruoja su SMS. Ar trumposioms žinutėms gresia išnykimas?

- Jau dešimt metų girdžiu, kad SMS traukiasi. Tačiau ateitį žinu-tės vis dėlto turi. Kas jas pakeis? Žinoma, daug kas turi išmaniuosius telefonus. Tačiau dauguma pasaulio žmonių, turiu galvoje besivystančias šalis, negali jų įsigyti.

- Ar dar prisimenate, kokia buvo antroji jūsų žinutė?

- Gerai nebepamenu. Tikriausiai: „Noriu alaus!“

Parengė Milda KunSKaITĖ

SMS irgi turi gimtadienį„Merry Christmas“. 1992 m. gruodžio 3 dieną Nilas Pepvortas (Neil Papworth), nusiuntęs šiuos žodžius į mobilųjį telefoną, pradėjo revoliuciją, pakeitusią milijardų žmonių gyvenimą.

cmyk

13

cmyk

Rudenį ežerų gelmės - šiltesnės nei viršutiniai vandens sluoksniai. Sparčiai vėsti jos pradeda, kai naktimis oro temperatūra nebepakyla aukščiau nulio, tačiau tai nereiškia, kad plonas ledukas, užklojęs pirmomis gruodžio dienomis nedidelius ežerus, iškart pastorės tiek, kad, treptelėjęs kulnu, jo nepramuštum.

Viktoras aRMaLIS

Vilioja kibimas

Kai tik pakvimpa tikra žiema, ledmetį dievinantys meškerioto-jai pradeda planuoti keliones prie ežerų, nes kiekvienam labiau už viską norisi pirmajam pasiekti eše-rių pamėgtą sėklių ar tykią įlanką, kur nuo pirmojo ledo gerai kimba kuojos. Žodžiu, nugriebti grietinė-lę, nes pirmąsias dvi savaites, kai ežerą užkloja ledas, puikiai kimba daugelis žuvų. Pirmojo ledo ypač laukia ešerių ir lydekų meškerio-tojai, bet ir kiti nelieka be laimikio. Pirmojo ledo efektas, kurio niekas nenori pražiopsoti, meškeriotojus vilioja tiesiog magiškai, tačiau visa-da reikia pagalvoti, ar dėl to verta bandyti pirmojo ledo tvirtumą? Juk vietoj smagaus meškeriojimo gali tekti patirti ledinę maudynę...

auga lėtai

Šiemet ruduo buvo švelnus, van-duo ežeruose vėso lėtai. Šį faktą patvirtina tai, kad iki pat lapkričio pabaigos ežerų priekrantėje delsė pasirodyti seliavos, kurios tokiu metu neršia, jei vanduo būna pa-kankamai atvėsęs. Todėl tvirto le-do formavimasis gali užsitęsti, kol vanduo gelmėje susimaišys su vėsiu paviršiuje buvusiu vandeniu. Papras-tai meškeriotojai sako, kad ledas užsikloja greičiau, kai gerą savaitę naktimis spaudžia šaltukas, oras būna sausas. Tada ledas formuojasi skaidrus, melsvos spalvos ir būna

tvirtas. Kur kas lėčiau ledo formavi-masis vyksta, kai prasideda šlapdri-bos, oro temperatūra dieną pakyla iki nulio. Ledas tada formuojasi matinis, aiškiai matyti sluoksniai, kurie užsi-kloja naktimis ir kurie dieną.

Pirmosios tykios ir šaltos nak-tys, pasak Ignalinos krašto meš-keriotojų, teikė vilties, kad viskas klostysis pagal pirmąjį scenarijų, ta-čiau vėliau dienomis ėmė vietomis snyguriuoti, o kai kur drėbte drėbti, todėl tikėtis, kad visuose ežeruose susiformuos skaidrus ledas, per drąsu. Matyt, ledas bus vadinamo-jo mišraus tipo arba, kitaip tariant, formuosis pramaišiui iš skaidrių ir matinių sluoksnių. Toks nevienaly-tis ledas - apgaulingas ir trapus.

Ženkim atsargiai

Kad ir koks susiformuoja pirma-sis ledas kaip ant delno, tačiau juo visiškai pasitikėti nereikėtų. Neap-dairus, skubotas žingsnis gali baig-

tis įlūžimu, todėl „Salmo“ ekspertai pataria ant pirmledžio visada stotis, vilkint specialų kombinezoną-plūdę, kuris padės išsilaikyti ant vandens, ir turėti vadinamąsias ledo ylas, ku-rios padeda išsiropšti iš eketės ant ledo. Be to, leidžiantis pirmuoju ledu, visada geriau neštis ne ledgrąžtį, o peikeną ir ja tikrinti ledo tvirtumą.

Saugiausiai galima jaustis, kai ledas neapsnigtas, nes ledo storis tada matyti plika akimi, o pavojin-gas vietas - įšalusius oro burbulus, vandenžolių gniužulus, ruožus palei vandens augaliją galima pastebėti iš tolo ir apeiti. Niekada nepamirškite, kad dėl įšalusių oro burbulų ledas to-je vietoje tampa labai trapus.

Pakankamai tvirtas skaidrus le-das būna 5 cm storio. Toks ledas jau išlaiko vieną šalia kito stovinčius du meškeriotojus. Žinoma, tuo piktnau-džiauti nederėtų. Tačiau ši taisyklė nebegalioja, jei ledas apsnigtas, o jo pjūvis primena sluoksniuotą pyragą. Toks ledas tik apie apie 15 cm storio

laikomas sąlygiškai patikimu. Todėl meškeriojant ant tokio sluoksniuoto ledo, patartina elgtis labai atsargiai.

Be to, pirmledžiu pakraščiuo-se ledas būna silpnesnis nei tolėliau nuo kranto, todėl ant ledo geriau lipti ne meldyne, o nuo liepto ar išvartos kamieno. Jei peikenos neturite arba dėl kokių nors priežasčių naudojate tik ledgrąžtį, neapsikraukite sunkia žūkladėže. Taip pat patartina nesi-vilkti greitai permirkstančių, sunkių drabužių, ilgaaulių batų, kurie kelis kartus pasunkėja, jei į vidų pribėga vandens.

žiemaj/b žūklė

Žūklės progNozė50 proc. TeisyBėsgeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

gruodŽio 9 d.7.00-9.30, 14.00-17.30 val.

gruodŽio 15 d.8.30.-10.30, 16.30-18.30 val.

Pirmas ledas - trapusViktoro Armalio nuotr.

n Pirmledžiu saugiausiai meškerioti šalia lieptų, nuo kurių patogu užlipti ant ledo VyNiok aNT ūso

leNgVa ekipuoTė

Kuo daugiau sveria meškeriotojas, tuo didesni šansai, kad pirmas ledas iškrės staigmeną ir įlūš, todėl patartina naudoti kiek įmanoma lengvesnę ekipuotę: vietoj metalinės žūkladėžės - plastiko žūkladėžę, o dar geriau modelį, paga-mintą iš specialaus labai tvirto putplasčio ir plūduriuojantį vandens paviršiuje, o kad pavojus būtų minimalus, meškeriotojams gamintojai siūlo naujausią išradimą - „Salmo“ sniegžengius, su kuriais galima saugiai pereiti trapaus ledo ruožą, o viduržiemį jie praverčia žingsniuoti neklimpstant per pusnis.

n Kai užsikloja pirmas ledas, meškeriotojus prie ežerų vilioja puikus žuvų kibimas

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

Kaip jau skelbėme, po 2 kvietimus į viTo koncertą laimėjo:• Gruodžio 6 d.

(Šiaulių arena) • Sabalienė Emilija

(Pakruojo r.)• Tumėnas Povilas

(Šiauliai)• Valintėlienė Aida

(Radviliškis)

• Gruodžio 8 d. (Kauno arena)

• Bagdanavičius Bronius (Kaunas)

• Minkevičius Algirdas (Kaunas)

PRAėJUSIoS SAVAITėS prizo laiMėToJai

šacHMaTai

Nr.1 A.Švarcmanas - A.Jermolinskis, 1996 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.2 A.Zapata - H.Šiusleris, 1996 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.3 L.Kubelio uždavinys, 1936 m. Baltieji pradeda ir laimi.

PRAėJUSIoS SAVAITėS aTsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Že6 fe6 2.Vc7 1:0 ( 2...Bc7 3.dc7).

2 padėtis 1...Bh3 0:1 (2.Kh3 Rf5 ir 3... Bh6).

3 padėtis 1.Vg2 c1V (1...c1Ž 2.Vc2 ir 3.Vb1x; 1...Kb2 2.Vd2 ir 3.Vc1x) 2.Va8 Kb2 3.Va2x.

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

Vertikaliai: elipsė. Gangsteris. trukt. lupa. Vakaras. talinas. aukos. Pilotė. Globa. Sudužo. rajonas. kailiu. akosėt. tanas. Jautis. Pinasi. as. kartas. Žanas. Paulas. Balys. lt. kinas. lukas. Jalas. No. Senegalas. Setas. Orša. Monakas. taro. Panelis. „Manon“. itilis. Mašina. Gymis. Pokytis. Butas. tatam. Sas. Nert. kasam. Peliukas. Siuntinys.

HOrizONtaliai: apatinis. Pigus. anglija. Nematytas. ilona. anonimas. ksenonas. Senelis. atas. Galis. Ne. teisės. Plakis. el. kaulas. Ori. Vila. Jaukas. tu. Su. karlas. Mot. Pagautas. Makaka. eva. litas. tašytas. tolis. „Sanitas“. Bis. Jeronimas. Prašau. Batonas. Mi. Žala. Sapalas. traukinys. raudonas. Muskusas. Nr. Ožės. loš. Sotint. antrokas.

PaŽyMėtuOSe laNGeliuOSe: Sidabras.

PRAėJUSIoS SAVAITėSaTsakyMai

Du skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gaus dovanų a.Puipos filmo pagal Jurgos ivanauskaitės romaną „miegančių drugelių tvirtovė“ DVD.

spręskite kryžiažoDį ir laimėkite:

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki gruodžio 13 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sms

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

cmyk

15

cmyk / 15

kakuro

galvosūkiaij/b žaidimai

išBrauk sudoku

(GRUoDŽIo 10-16 D.)Horoskopas

avinai kitą savaitę galės kliautis tik savo jėgomis. Kol kas nie-

kas negali jums padėti. Kita ver-tus, tai jums leis patiems įvertin-ti savo galimybes. Svarbiausia - nė kiek neabejokite tuo, kad ga-lite įvykdyti iškeltą užduotį.

jaUČiai ateinan-čiomis dienomis tu-rės kaip reikiant pa-

dirbėti, mat netikėtai atsidurs įvairiausių keblių problemų epi-centre. Jums pavyks iš jų išsinar-plioti, bet pasinervinti vis dėlto teks. Pasistenkite nesikišti į ap-linkinių žmonių kivirčus, kilsian-čius jūsų akivaizdoje.

dvyniŲ laukia įprasta savaitė, ji pra-eis ramiai ir be kokių

nors rūpesčių. Laiku atliktas dar-bas nekels nerimo, be to, jūs turi-te kolegų, kurie gali padėti. Skir-kite šiek tiek daugiau dėmesio sau ir savo artimiesiems. Galite išleisti daugiau pinigų, bet visur reikia vadovautis sveiku protu.

vėžiai gali rasti gerai mokamą darbą. Taip pat galite gauti

pasiūlymą dalyvauti bendrame projekte, kurio imasi jūsų gimi-naitis. Sutikti ar ne - spręskite patys, bet turėkite omenyje, kad visas šis sumanymas gali būti ne toks jau pelningas.

liūtai kitą savaitę ras, kur naudingai pritaikyti savo jėgas,

intelektą ir sugebėjimus. Kad ir kokio darbo imtumėtės, jūsų laukia sėkmė. Naudos duos kon-taktai su naujais žmonėmis. Ateityje šie ryšiai gali virsti nuo-širdžiu draugišku bendravimu.

meRgelės len-gvai sutvarkys visus anksčiau planuotus

reikalus. Jūsų entuziazmas, energija ir naujos idėjos stulbins aplinkinius, jie parems jūsų ini-ciatyvas. Tikriausiai palypėsite karjeros laiptais, atsiras proga įgyti naujų įgūdžių.

svaRstykliŲ laukia naujas laiko-tarpis, kurį galima

apibūdinti kaip labai palankų karjerai. Jūs turėsite galimybę pakelti savo profesinį lygį. Gali-mas daiktas, kad čia jums padės draugai ir pažįstami. Padedant jiems galėsite išspręsti daugelį savo problemų.

skorpionui ateinanti savaitė bus gana rami. Jūsų pla-

nai bus realizuojami. Visi ankstes-ni konfliktai pagaliau bus suregu-liuoti. Dalykinius susitikimus vai-nikuos sėkmė. Negaiškite bran-gaus laiko, pasistenkite jį skirti savo profesiniam tobulėjimui.

šauliai turės naujų galimybių pa-siekti teigiamų rezul-

tatų tvarkant įvairius reikalus. Ateinančiomis dienomis ne kar-tą atsidursite aplinkinių dėme-sio centre, to priežastis - jūsų įgimtas žavesys ir mokėjimas patraukti žmones.

ožiaRagiai ki-tą savaitę galės at-skleisti naujus savo

sugebėjimus, kurie maloniai nu-stebins aplinkinius. Nemeskite pradėtų darbų, ugdykite tuos talentus, kuriuos supratote turį. Jūs sėkmingai išspręsite dalyki-nius klausimus.

vandeniai atei-nančiomis dienomis galės išspręsti dau-

gelį svarbių klausimų, bet turės kliautis tik savo jėgomis. Visų jū-sų dalykinių sumanymų arti-miausiu laikotarpiu laukia dide-lė sėkmė. Sparčiai kopsite karje-ros laiptais.

žUvys turi apsi-šarvuoti kantrybe. Ji bus sėkmingos jūsų

veiklos laidas. Derantis su part-neriais nereikėtų karščiuotis, pa-darykite taip, kad jūsų kolegos prabiltų pirmieji. Kuo mažiau partneriai žinos apie jus, tuo naudingiau bus jums.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

Šaulys

n Dizainerė Sandra STRAUKAITĖ(1970 m. gruodžio 12 d.)

n Rašytoja Vytautė ŽILINSKAITĖ(1930 m. gruodžio 13 d.)

n Džiazo muzikantas Leonidas ŠINKARENKA(1957 m. gruodžio 14 d.)

pagalBiNės SKAIčIų SUMų REIKŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėJUSIoS SAVAITėS aTsakyMai

3 7 196 2 5 4

5 64 8 3

5 9 6 2 76 27 4 8 5

9 4

7 1 8 95 1 4

9 29 7 1 2 8 3 6

6 1 8 9 3 4 27

9 3 1 71 6 4 3 9

3 7 8 1 6 4 5

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėJUSIoS SAVAITėS aTsakyMai

2 5 1 4 8 6 7 9 36 8 7 3 1 9 4 2 54 9 3 2 7 5 1 6 88 4 9 7 5 2 3 1 61 3 6 8 9 4 2 5 77 2 5 6 3 1 9 8 45 1 8 9 4 7 6 3 29 7 2 5 6 3 8 4 13 6 4 1 2 8 5 7 9

9 2 7 1 5 6 8 4 38 5 1 3 4 2 9 6 73 4 6 7 8 9 1 5 25 3 9 2 6 1 4 7 82 6 8 4 9 7 5 3 11 7 4 5 3 8 6 2 96 9 5 8 2 3 7 1 47 8 2 6 1 4 3 9 54 1 3 9 7 5 2 8 6

PRAėJUSIoS SAVAITėS aTsakyMai

19 B L E V y Z G A

16

cmykcmyk

Grafikė, daugybės vaikiškų knygų iliustratorė ir ekslibrisų kūrėja aušra Čapskytė jau senokai gyvena šventinėmis nuotaikomis ir Kalėdų bei Naujųjų metų laukimu. Ant jos darbo stalo - originalūs sveikinimai, bet ji rado laiko pamokyti, kaip papuošti kalėdinį obuolių tortą.

Giedrė MILKeVIčIŪTĖ

Iki Kalėdų liko vos kelios sa-vaitės, o darbų darbelių begalės, bet toje pasirengimo šventėms karuselėje dailininkė A.Čapskytė skyrė laiko mums ir savo brolio vaikams, nes savų neturi, ir iškepė obuolių tortą.

„Mano kepinys nėra sudėtin-gas, gal panašų kepa ir kitos šei-mininkės, tačiau man labai svar-bu buvo dukterėčioms Rozalijai ir Viktorijai bei sūnėnui Jonukui surengti nedidelę pamokėlę, kaip tą kepinį šventiškai ir prasmingai papuošti, kad jis primintų visų laukiamą šventę ir paakintų juos, kad būtų geri“, - aiškina dailinin-kė, pasikvietusi į pagalbą brolio vaikus.

Aušra įsitikinusi, kad ruošiant šventinį stalą vaikai neturi likti nuošalyje. Pasak jos, mažiesiems pagalbininkams svarbiausia ne min-kyti tešlą, pjaustyti obuolius ar plakti kiaušinius, o papuošti kepinį. „Gardu ne tik tai, kas saldu, bet ir gražu bei tinkama vienai ar kitai

šventei“, - įsitikinusi moteris. Ji, iš orkaitės ištraukusi tik ką iškeptą obuolių pyragą, ant jo iš margas-palvių saldainiukų išdėliojo avinėlį, specialiu valgomuoju kremu suraitė jo kailiuką, o visa kita paliko vaikų fantazijai. Čia tiko ir snaigės iš spal-voto kremo, o mažasis suraitė tik jam vienam atpažįstamą gyvūnėlį. Teta iš tų jo pastangų nesijuokė, o atvirkščiai, jį pagyrė.

„Avinėlį įkurdinau ant kalėdinio pyrago dėl to, kad jis yra simbolinis gyvūnas ir verta vaikams papasa-koti jo lietuvišką pagoniškąją ir krikščioniškąją simbolinę reikšmę, jeigu jie dar tos istorijos nėra girdė-ję“, - patarė žinoma grafikė, kurios darbams būdinga daugybė detalių ir paslėptų staigmenų.

Dar gerokai iki švenčių, kaip ir paprastai, A.Čapskytė kone iki išnaktų kruopščiai plonyčiu teptu-ku bei specialiais dažais ir kartais panaudodama šventinę auksinę spalvą kuria dailius sveikinimus. Užsakymų jai nestinga. „Dėkui Dievui, kompiuterinių iš interneto „pasiskolintų“ sveikinimų mada jau, galima sakyti, praeina. O štai popierinis originalus atvirukas ir ja-me jūsų ranka parašytas nuoširdus sveikinimas sušildo ir lieka visam gyvenimui“, - kalba dailininkė, pa-žėrusi ant stalo, šalia jau papuošto gardėsio, šūsnį kalėdinių atvirukų. Juos kurdama bei piešdama iliustra-cijas vaikiškoms knygelėms Aušra tarsi sugrįžta į vaikystę. „Tai pada-ryti man padeda mano mažieji gi-minaičiai. Be jų ir Kalėdų šventės nebūtų tokios smagios“, - šypsosi grafikė. Beje, jai pačiai didžiausia šventinė dovana ir džiaugsmas yra

tas, kad viena Japonijos meno ga-lerija aukštai įvertino jos „juvelyri-nius“ piešinius ir netrukus surengs darbų parodą, o gal ir jai pačiai nu-sišypsos laimė nuvykti į parodos atidarymą Tekančios Saulės šalyje.

maisTasj/b saviTarna

A.Čapskytės gardus Kalėdų atvirukasIrmanto Sidarevičiaus nuotr.

kalėdiNis oBuolių TorTasJuMS ReiKėS:

• 1,5 kg obuolių,• 200 g miltų,• 200 g manų kruopų,• 200 g sviesto,• 150-200 g cukraus,• 2 saujų razinų,• žiupsnelio cinamono.

n a.čapskytė. Šventinio atviruko „Obuolių pyragas“ detalė

n pirmas žingsnis. Iš miltų, manų kruopų, 150 g sviesto ir cukraus pirštais suminkykite ne kietą (trupininę) tešlą. Ją padalykite į 3 dalis. Kepimo formą ištepkite sviestu, išklokite vieną sluoksnį ir užberkite supjaustytų skiltelėmis obuolių. ant jų galite užbarstyti cinamono ir šiek tiek razinų. Vėl užpilkite sluoksnį tešlos ir sluoksnį obuolių. ant viršaus dėkite paskutinį tešlos sluoksnį ir jį gražiai išlyginkite, užtarkuokite likusį sviestą.

n antras žingsnis. Labai svarbus yra pyrago, kurį kepame apvalioje formoje, papuošimas. Jis gali būti iš džiovintų ar konservuotų vaisių, riešutų, o vaikams pasiūlykite įvairiaspalvių saldainių ir spalvoto valgomojo kremo. Tepuošia tortą patys.

n aušrai čapskytei puošti kalėdinį pyragą padeda jos dukterėčia Rozalija ir sūnėnas Jonukas