Krizę Lietuvoje lėmė “švediškos družbos”

efektas

S.JakeliūnasGeofinansai.lt

Jakeliunas.lt

LSVVT

2010m. lapkričio 9d. Vilnius

Bankų paskolų portfelio dinamikaPrivatus nefinansinis sektorius, likučiai laikotarpio pabaigai, mln. lt

Bankų paskolų portfelio dinamikos analizė

• Paskolos išaugo 6 kartus per 5 metus – dvigubai sparčiau negu indėliai

• Augimo skirtumas buvo finansuojamas iš Skandinavijos motininių bankų

• Finansavimo perteklius – apie 30 mlrd.lt (33 proc. 2009m. BVP), komercinė pinigų emisija?

• 2007m. II pusmetį paskolų portfelio augimas buvo rekordinis – 10 mlrd.lt

• Apie 55 proc. paskolų sutekėjo į NT sektorių

• Nuo 2008m. lapkričio paskolų portfelis traukiasi 22 mėn. iš eilės (indėlių likučiai – stabilūs)

• Bendras paskolų portfelio nuosmukis – 12.5 proc., Skandinavijos bankų – daugiau kaip 20 proc. (tuo tarpu Estijoje – 7,5 proc.)

• Šis susitraukimas ir lemia rekordinį ES statybų ir mažmeninės prekybos sektorių nuosmukį, nedarbą, 25 proc. biudžeto pajamų sumažėjimą

• Paskolų portfelio prieaugio 2007m. Ir 2009m. skirtumas – 22mlrd. Lt (24 proc. 2009m. BVP)

• Dalis lėšų grįžta į Skandinaviją – 10 mlrd. lt per 22 mėn.

ŠVEDIŠKA “DRŪŽBA”Šaltinis: S.Jakeliūnas: “LIETUVOS KRIZĖS ANATOMIJA”, 2010m.

Lietuvoje sprogo privačios skolos burbulas

• Privataus sektoriaus skolos augimą skatino nevaržomas pigių kreditinių išteklių importas ir neatsakingas skolinimas, palanki mokestinė aplinka ir kita “parama”

• Skolos augimas skatino paklausą, NT kainų augimą, ekonomikos vidaus sektorių plėtrą (NT = ekonomikos “bankomatas”) ir biudžeto pajamų augimą

• Lietuva importavo “anglosaksišką” ekonomikos modelį, grįstą skolos ir NT kainų burbulų auginimu

• “Importuotos” paskolos atliko “karštų pinigų” vaidmenį

• Kreditavimo politiką lemia motininiai bankai Skandinavijoje, nustatydami rizikos, finansinius ir kitus parametrus

• Skolos defliacija – pirminis krizės veiksnys ir variklis (R.Koo: “balance sheet recession”)

• Ar Vakarų pasaulis – ir Lietuva - pakartos Japonijos patirtį?

Lietuvoje krizė, o Lenkijoje?

Lenkijoje veikiantys bankai buvo nuosaikesni

Bankų paskolų portfelio metinis augimas, %

Šaltinis: DB Research, 2007m. gruodis

Ekonominės ir finansų politikos klaidos Lietuvoje

• Bankų veiksmai – pernelyg rizikingi, vertinimai – nepagrįsti: NT plotas/ gyvent., įperkamumo indeksai, prekybos plotas/gyvent. paskolos/turto vertės, pajamų limitai, etc. Dabar – radikalūs politikos pokyčiai

• Nepakankamai suvokta, kad bankų sektorius – dominuojantis ekonomikos agentas, de facto vykdantis pinigų politiką, įsk. pinigų emisiją (Seimas, LB)

• Privataus sektoriaus skolos dinamika, struktūra, su tuo susijusios grėsmės ir poveikis ekonomikai buvo vertinami per siaurai, ekonomikos vertinimo modeliai - neišsamūs (LB, Seimas)

• Nebuvo kreipiama pakankamai dėmesio į išorinius ir vidinius disbalansus. Manoma, kad pinigų importas neskatina infliacijos – jis neva “išgaruoja” per prekių importą, užsienio prekybos deficitas – antraeilis dalykas (LB, Vyriausybė, Seimas). Dabar - EK siūlymai

• UAB “Būsto paskolų draudimas” – nuo 2005m. padėjo pūsti NT burbulą, dabar siurbia biudžeto lėšas (Vyriausybė, Seimas)

• Fiskalinė politika – procikliška, trumparegiška (Vyriausybė, Seimas)

Privačios skolos burbulo sprogimo ir fiskalinio aplaidumo

kaina

Šaltiniai: LIetuvos bankas, Finansų ministerija

“…infliaciją ir depresiją sukelia bankai vykdydami infliacinį

kreditavimą, kurį savo ruožtu skatina centriniai bankai.”

Liudvigas von Misesas (1881-1973)Murray N. Rothbard

Knygoje: “Ekonominė politika”, Ludvig von Mises, 2006m. 13psl., Lietuvos laisvosios rinkos institutas

(leidėjas), AB “Hansabankas” (rėmėjas)

Šaltinis: S.Jakeliūnas:“ LIETUVOS KRIZĖS ANATOMIJA”, 2010m.

Išvados ir pasiūlymai

• Komercinių bankų sektoriaus ir valdžios bei priežiūros institucijos veikla lėmė esminius krizės Lietuvoje reiškinius; Verslas, gyventojai nėra atsakingi dėl krizės: RB, BE nuomonė

• Dėl bankų rizikingo ir neatsakingo skolinimo bei radikalaus jų politikos pasikeitimo, valdžios/priežiūros institucijų politikos augo ir krito NT kainos, vartojimas, darbo užmokestis ir rinka, biudžeto pajamos

• Lietuvoje turėtų būti atliktas kompetetentingas ir objektyvus krizės prežasčių ir komercinių bei valstybės institucijų vaidmens tyrimas

• Radikalūs kreditavimo politikos pokyčiai ir to sukelti ekonominiai padariniai viršija Vyriausybės galimybes juos kompensuoti

• Bankai ir valdžios/priežiūros institucijos turėtų prisiimti atsakomybę dėl krizės reiškinių, kartu siekti stabilizuoti padėtį ir koordinuotai bei sistemiškai spręsti santykių su bankų klientais problemas

• NT kainų (įkeisto turto vertės) nuosmukis ar pajamų mažėjimas neturėtų būti pagrindas bankams peržiūrėti paskolos sutartį ar taikyti sankcijas bankų klientams

• Būtina griežčiau reglamentuoti finansinių paslaugų teikimo standartus, rizikos perkėlimo veiksmus, vykdyti sisteminę finansinių paslaugų teikimo priežiūrą

Dėkui už dėmesį!

S.Jakeliūnas

Geofinansai.ltJakeliunas.lt