________________________________________________________________________________

ˇ

Kovo 11-osios minėjimas kitaip

Kovo 10 dieną visoje Lietuvoje ir netgi už-sienio šalyse lietuviai turėjo galimybę pasitikrintisavo istorijos žinias apie Lietuvą. Kovo 11-ajai pa-minėti skirtame konkurse „Lietuvos istorijos kon-kursas“, jau trečią kartą rengtame Lietuvos istorijosmokytojų asociacijos, savo jėgas išbandė ir nemažadalis gimnazistų.

Konkursas gimnazijoje virto gražiu minėji-mu, kurį pradėjo grodami ir dainuodami mūsų gita-ristai, gražiomis mintimis apie laisvę ir gimtinędalijosi istorijos mokytojas Gediminas Žardeckas.Konkurso laikui prasidėjus, teko susidurti su 60skirtingo sunkumo klausimų, apimančių visą mūsųšalies istoriją. Į juos atsakinėjome kompiuteriais.Klausimai nebuvo lengvi, vertė pamąstyti ir ilgiaupaieškoti atsakymo. Konkursas visiems leido pa-matyti, ką jau žinome, o kur dar reikėtų patobulėti.

Pasibaigus atsakymų laikui, dalyviai neišsi-skirstė, susirinko aptarti klausimų ir išgirsti teisin-gus atsakymus. Mokytojas G. Žardeckas ne tik juosatskleidė, bet ir plačiai paaiškino.

Dalyviai turėjo puikią progą prasmingai pra-leisti laiką – kartu paminėjo visiems mums svarbiąvalstybinę šventę ne tik klausydamiesi skambiųžodžių, bet ir patys gilindamiesi į savo gimtosiosšalies istoriją.

Lietuvos istorijos konkurso dalyviai ir mokytojai

Evelina Sakalauskaitė

Tautinė vakaronė gimnazijoje

Vos prasidėjus pavasariui, kovo 3 dieną,gimnazija jauniausius mokyklos moksleivius – pir-mokus – sukvietė į tradicija tapusį renginį – tauto-sakos vakaronę. Mūsų mokykloje šis pilną aktųsalę suburiantis renginys vyko jau 51-ąjį kartą!Visi tautiniais rūbais pasipuošę pirmokai sėdosiprie tradiciniais lietuviškais valgiais apkrautų stalų,o į šventę atėjo ne tik blynų prisikepę, bet ir įvai-riausių dainų bei šokių prisimokę.

Šiais metais mūsų gimnazija dalyvauja pro-jekte „Visa Lietuva šoka“. Projekto koordinatoriaiyra Lietuvos liaudies kultūros centras kartu suŠvietimo ir mokslo ministerija. Vakaronės pavadi-nimas „Mes nupinsim šokių pynę“ puikiai atspin-dėjo pirmokų pasirengimą.

Šoka tautinių šokių kolektyvas „Apynėlis“

Vakaronę pradėjo gimnazijos tautinių šokiųkolektyvas „Apynėlis“, kuriam vadovauja Nida Sa-kalauskienė. Netrukus visi pirmokai, paskatinti fol-kloro mokytojo Sigito Paliulio, pakilo šokti„Grandsferą“. Po šokio sulaukėme Pasvalio rajonosavivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjoKazio Poleko sveikinimo. Jis visiems vakaronėsdalyviams linkėjo puikios nuotaikos ir geros savi-jautos.

Nukelta į 2-ą puslapį

Gimnazijos moksleivių leidinys Leidžiamas nuo 1996 m. Nr. 7 (143). 2017 m. kovas

2

________________________________________________________________________________

Atkelta iš 1-o puslapio

Vėliau vyko klasių prisistatymai. 1a klasė su-šoko „Gyvaterį“ bei pristatė senąsias lietuviškųvestuvių tradicijas. 1b pademonstravo, kaip reikiašokti „Padispaną“, o apie humoristinius žaidimusdaugiausiai žinojo ir susirinkusiems pasakojo 1cklasė. 1d pristatė sutartinių šokius bei įrodė, kadtikrai moka juos šokti. Energija tryško ir 1e klasė,kuri pristatė liaudiškus ratelius. Šie pirmokai paro-dė, kaip yra šokamas ratelis „Oira“. Kol visi pir-mokai kartu su „Apynėlio“ šokėjais nesustojo šokęliaudiškus šokius, komisija, kurią sudarė direk-toriaus pavaduotoja Gitana Kruopienė, choreogra-fijos mokytoja Rita Ebienė, folkloro būrelio vado-vas Sigitas Paliulis bei lietuvių kalbos mokytojaVitalija Skardžiuvienė, padėkojo klasėms už pui-kius pasirodymus.

Tikimės, kad ir kitais metais, puoselėdamitradicijas bei papročius, sulauksime tokio gausausgimnazistų dalyvavimo vakaronėje!

Dominyka Vaitekūnaitė

Tęsiasi olimpiados, konkursai

Galime pasidžiaugti, kad mūsų gimnazijojemokosi daug gabių mokinių, kurie išbandys savojėgas šalies olimpiadų, konkursų etapuose ir ginsmūsų gimnazijos bei viso rajono garbę.

Taigi, kuo didžiausios sėkmės linkime šiemsmokiniams: Deimantei Antončikaitei, RūtaiStaškevičiūtei, Viktorijai Muralytei, KotrynaiKraptavičiūtei, Justei Kačerauskaitei – šios mer-ginos pateko į 49-ąjį Lietuvos mokinių jaunųjųfilologų konkursą; Matas Palaima keliaus į 2-ąjągeografijos olimpiadą „Mano gaublys“, o AistėMažuolytė jėgas išbandys 27-ojoje Lietuvos moki-nių istorijos olimpiadoje. Benas Janušonis daly-vaus 66-ojoje Lietuvos mokinių matematikos olim-piadoje.

Dvi gimnazistės dalyvaus XI respublikiniamejaunųjų dramaturgų konkurse: tai Justė Kače-rauskaitė ir aš, Kotryna Ragažinskaitė.

Dar dvi mūsų gimnazijos merginos šiais me-tais yra pakviestos dalyvauti ES jaunųjų moksli-ninkų konkurso nacionalinio etapo baigiamajameture – linkime sėkmės Enrikai Lazickaitei irSimonai Stuogytei.

Kotryna Ragažinskaitė

P. S. Atsiprašome už klaidą: ankstesniame numeryjetarp geriausiai olimpiadose pasirodžiusių mūsų gimnazistųpaminėta ir joniškėlietė Austėja Rimkevičiūtė.

Konkursas, ugdantis mąstančiąasmenybę

Laimėjusi meninio skaitymo konkurso rajo-ninį etapą Pasvalyje, dalyvavau regioniniame šiokonkurso etape, kuris vyko kovo 4 dieną KupiškioLauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje. Aš irmano lietuvių kalbos mokytoja Vitalija Skar-džiuvienė konkurse klausėmės ir kitų skaitovų,sužinojome daugiau apie šį konkursą ir įgijomenaujos patirties.

Pirmas dalykas, kurį turi atlikti žmogus, no-rintis dalyvauti šiame konkurse, yra teksto pasi-rinkimas. Tai yra labai svarbus ir atsakingas dar-bas, nes komisijos nariai vertina tavo pasirinktoteksto aktualumą, pagrindinę mintį, ar šis tekstastau tinka, atitinka tavo amžių bei lytį. Taip galiuteigti iš patirties. Konkurse deklamavau VytautoMačernio eilėraštį „Laiškas mirusiam draugui“ irsulaukiau kritikos, kad pasirinktas eilėraštis nebuvoman tinkamas, nes eilėraščio lyrinis subjektas yravyras. Nors pasirinktas eilėraštis gali atrodyti gra-žus, to neužtenka, reikia taip pat atkreipti dėmesį,ar jis tinkamas jums, ir objektyviai įvertinti joaktualumą šiandien.

Gal mums ir neatrodo, kad tai yra esminiskriterijus, tačiau labai atsižvelgiama ir į skaitovoelgseną scenoje, jo išvaizdą ir bendravimą su žiūro-vais. Negalima per daug gestikuliuoti rankomis arvisą laiką žiūrėti į vieną tašką. Svarbiausia, kadscenoje atrodytumėte natūraliai. Skaitovo aprangaturėtų būti tvarkinga, nereikia pernelyg daug puoš-tis, rekomenduojama dėvėti mokyklos uniformą.

Nors ir nepatekau į respublikinį etapą, džiau-giuosi, kad teko dalyvauti rajoniniame bei regio-niniame etapuose, įgijau vertingos patirties, kuripravers ateityje kalbant prieš auditoriją. O juk re-zultatai taip pat nėra tokie prasti – laimėjau antrąjąvietą! Sutikau pasidalinti savo patirtimi su visais,nes tikiuosi, kad šie patarimai padidins susidomė-jimą meninio skaitymo konkursu ir padės ateityjegimnazistams pasiekti puikių rezultatų.

Gabija Balzarevičiūtė

3

________________________________________________________________________________

Kovo mėnuo gimnazijoje – kino mėnuo

Kūrybinės kino dirbtuvės grupė su dviem patyrusiaisrežisieriais – Andriumi Blaževičiumi ir Marat Sargsyan

Kovo 10 dieną įvyko pirmasis Kino kluboseansas, o jau kitą savaitę grupelė kinomanų daly-vavo dvi dienas trukusiose kino dirbtuvėse.

Kino klubo debiutui buvo parinkti 5 Skal-vijos Kino Akademijos kursantų trumpametražiaidarbai: „Aš – aidas“, „Iki Saulėlydžio“, „Visos pa-saulio tetos“, „Tiesa drąsa“ ir „Sluoksniai“.

„Kino klube visai kitaip praleidome laiką.Apsvarstydami kiekvieno filmo mintis, reikšdavo-me vis kitokias idėjas ir nuomones. Buvo ne tikįdomu ir smagu, bet ir turėjome galimybę pamatyti,kaip galima perteikti įvairias idėjas filme“, – sakoklubo narė Aistė Petrauskaitė.

„Tikiuosi, kad Kino klubas taps ta vieta, kurrinksimės vedami ne pareigos, o noro būti bendra-minčių rate, kur neskaičiuosime praleistų valandųir pamatysime kitokį kiną, nei esame pratę“, – savolūkesčiais dalinasi Evelina Sakalauskaitė.

Kūrybinės kino dirbtuvės grupė

Kiek vėliau gimnazijoje lankėsi garsūslietuviškų filmų režisieriai Marat Sargasyan irAndrius Blaževičius, kurie supažindino mus sukinu kiek kitu kampu: nagrinėjome lietuvių pir-muosius ir labiausiai įvertintus filmus, patysmėginome kurti dokumentiką. Neretai nukrypdavo-me nuo programos tam, kad pasidalintume

nuomone apie įvairius pasaulinio lygio ir šiuo metupopuliarius lietuvių filmus. Režisieriai mums ne tikrekomendavo kelis dešimtis nuostabių filmų, bet irįkvėpė bei motyvavo domėtis, kurti ir tobulėti.

Tikimės, kad ir kitais metais turėsime gali-mybę susitikti su šiais išsilavinusiais ir nuostabiaiskino režisieriais. Na, o klubas dar tik pradeda savoveiklą – gimnazijoje dar ne vieną penktadienį busskelbiami seansai, kiekvieną kartą vis kitaip nuste-binantys žiūrovus.

Aistė Mažuolytė

Šv. Kazimierinės Panevėžyje

Pirmąjį kovo šeštadienį grupė gimnazistųpraleido Panevėžyje, linksmai švęsdami Šv.Kazimiero dieną.

Šventė prasidėjo klasicistinėje Kristaus Ka-raliaus katedroje, kuri visus nustebino savo didybeir grožiu: čia moksleiviai klausėsi kunigo E. Mu-rausko pamąstymų apie šventumą, o iškart po tovyko tradicinis Šv. Mišių aukojimas. Vėliau Lais-vės alėjoje visų laukė ansamblis „Raskila“, šiltasriuba ir skani košė. Pasistiprinus ir pasilinksminusatėjo metas kūrybinėms veikloms įvairiose miestovietose.

Išminties laboratorijoje vyko kino pamoka,kurios metu kino centre „Garsas“ žiūrėjome reži-sieriaus Jean-Pierre Améris vaidybinį filmą „Mariistorija“. Tuo pačiu laiku aktyviausieji gimnazistaidalyvavo atkaklumo varžybose – orientacinėje run-gtyje po Panevėžį – ir iškovojo antrąją vietą. Oprotmūšyje pasvaliečių komanda buvo apdovanotauž geriausią pasiruošimą.

Po visų veiklų ir darbų Juozo Miltinio dra-mos teatre atsipalaidavome žiūrėdami Ingos Talu-šytės spektaklį „Karvelėli mėlynasai“.

Palikome Panevėžį vėlai vakare pavargę, betpuikiai nusiteikę ir kupini teigiamų emocijų.

Aistė Mažuolytė

4

________________________________________________________________________________

Tai gražiai mane augino

Kovo 10 dieną, kaip ir kasmet, vyko abitu-rientų šventė, į kurią buvo pakviesti geriausiaibesimokantys bei aktyviausi gimnazijos abitu-rientai ir jų tėveliai.

Šventės metu kiekvienos klasės auklėtojasgeru žodžiu paminėjo savo auklėtinius, kurie buvopakviesti į šventę. Būdama 4a klasės mokinė labaidžiaugiuosi, kad mūsų klasės auklėtoja Juratė Rim-šienė neprašė mūsų visų ateiti prieš visus, o užtekotik pastovėti vietoje, kai tuo tarpu visų kitų klasiųmokiniai ėjo prie auklėtojų į priekį. Intarpuose tarpauklėtojų kalbų pasirodė šokių kolektyvai „Apy-nėlis“, „Smilgos“ bei gimnazijos choras. Šių kolek-tyvų vadovės dėkojo abiturientams, kurie buvo jųkolektyvuose. Renginiui einant į pabaigą, abitu-rientai sudainavo dainą, skirtą tėveliams, kai tuometu ekrane buvo rodomos vaikystės ir dabartiesnuotraukos. Kiek pastebėjome stovėdami scenoje,nemažai tėvelių susigraudino... Na, o kai teikė pa-dėkas šeimoms, tai susigraudino ir keletas abitu-rientų...

Iš geriausiųjų abiturientų šventės akimirkos

Labai šaunu, kad gimnazijoje rengiamas toksrenginys, per kurį tėveliai gali sužinoti, ką jų vai-kas veikė ištisus metus, ir didžiuotis išgirdus pa-gyrimus, jog jie užaugino šaunius vaikus.

Inesa Židonytė

Poezijos dienai

Kovo 20 dieną, klasės valandėlės metu, gim-nazistai leido laiką neeilinėje aplinkoje. Susirinkęaktų salėje, pirmų, antrų, trečių bei ketvirtų klasiųgimnazistai prakalbo žymių poetų žodžiais. ,, Yrakeletas dalykų, kurie nepraranda galios ir aktua-

lumo, nepriklausomai nuo metų laiko, paros metoar epochos. Vienas jų – poezija. Eilėraštis visųpirma yra pratimas tiek protui, tiek sielai...“

Šio renginio, skirto ateinančiai Pasaulinei po-ezijos dienai paminėti, metu girdėjome skambantViljamo Šekspyro, Vytauto Mačernio, SalomėjosNėries, Maironio ir kitų garsių poetų eiles, kuriasdeklamavo mokyklos mokiniai. ,,Šiuolaikiniamepasaulyje eilėraštis – tai pauzė, galimybė norstrumpai susimąstyti ir pasigrožėti“, – taip apiepoeziją atsiliepia renginio iniciatorės, trečiokėsSamanta Barauskaitė ir Evelina Vaitekūnaitė.

Taigi kovo 21-oji – Pasaulinė poezijos diena.Mūsų gimnazija unikaliai paminėjo šią dieną irantradienį, kovo 21 dieną. Renginio tema buvo,,Lietus“, vyravo monotoniška nuotaika. Antrokaideklamavo eiles, skaitė ištraukas, dalinosi mintimisir net dainavo lietaus tematika. Minėjimas klostėsisklandžiai ir sėkmingai, žiūrovams paliko daugįspūdžių.

(,,Man, kaip dalyvei, šie du renginiai buvolabai naudingi. Nežinau, kaip tai įvertino žiūrovai,tačiau aš manau, jog tokie renginiai labai atpalai-duoja, leidžia atitrūkti nuo realybės ir pasinerti įmeno pasaulį – kūrybos pasaulį. Net jeigu irtrumpai. Jei manęs paklaustų, kokia šių renginiųnauda, galėčiau teigti, kad, visų pirma, dalyviaisusipažįsta su kitokia literatūra, kuria vėliau dalija-si su žiūrovais. Taip pat įgauname patirties kalbėtiauditorijai. Todėl norėčiau, jog tokių netradiciniųpamokų būtų gimnazijoje daugiau.“).

Karolina Veberytė

Nacionalinis lietuvių kalbos diktantas!

Vasario 24 d. vyko 1-asis Nacionalinio dik-tanto turas. Nemažas būrys gimnazistų tądien ga-lėjo pasitikrinti savo raštingumą. Nuostabu, kadtarp mūsų yra ir tokių mokinių, kurie Nacionalinįdiktantą parašė nepadarydami daugiau kaip 5 klai-das. Tad sveikiname Danguolę Dovydaitytę (4c) irArną Katiną (4d), kurie įrodė, kad nors ir lietuviųkalba yra viena iš sunkiausių kalbų, tačiau visi jągalime išmokti. Sveikiname ir tuos, kurie padarė nedaugiau kaip 10 klaidų: tai Kotryna Ragažinskaitė(3a), Evelina Sakalauskaitė (3c), Rusnė Vaite-kūnaitė (4c), Rugilė Pečiokaitė (2a), Samanta Ba-rauskaitė (3c) ir kiti.

O tiems, kuriems šiais metais nepasisekė,linkime nenukabinti nosies ir bandyti savo jėgaskitais metais.

Patricija Mažeikaitė

5

________________________________________________________________________________

Mūsų „deimančiukas“

Rajono laikraščio „Darbas“ organizuotokonkurso „Metų deimančiukai“ vienu iš laureatųtapo mūsų gimnazijos 2e klasės mokinys BenasJanušonis – jis laimėjo nominacijoje „Metųmokinys“. Ta proga nutarėme pakalbinti šį ambi-cingą, charizmatišką, savimi pasitikintį matema-tikos genijų.

– Ar džiaugiesi laimėjęs „Deimančiukų“ ap-dovanojimą ir tapęs Metų mokiniu?

– Žinoma. Iš pradžių buvau labai susi-jaudinęs, nemaniau, kad man atiteks toks titulas.Buvau sutrikęs, nežinojau, ką sakyti padėkoskalboje, tačiau viskas praėjo gerai...

– Kaip manai, kas Tave pasiūlė šiai nomi-nacijai?

– Manau, kad mane pasiūlė doc. AntanasApynis, nes jis scenoje įteikė man apdovanojimą.

– Ką Tau reiškia šis įvertinimas? Gal su-teikia motyvacijos naujai veiklai?

– Šis įvertinimas man reiškia labai daug. Taimane lyg įpareigoja tapti geresniu mokiniu, su-teikia motyvacijos naujiems darbams. Džiaugiuosi,kad mano pastangas kažkas pastebėjo.

– Kaip galėtum apibūdinti save nepažįs-tamam žmogui?

– Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos moki-nys, draugų rate žinomas kaip tas, kuris suprantamatematiką.

– Kuo užsiimi laisvalaikiu, kokie Tavo po-mėgiai?

– Dalį laisvalaikio skiriu matematikai, taippat darau įvairias figūras iš pirštų, t. y. šoku supirštais, toks šokis vadinamas ,,Finger tutting“.Draugams parodęs pirštų šokį, sulaukiu nemažai

replikų, kad mano pirštai nenormalūs, arba kitiišvis nesupranta, ką aš darau...

– Kokie mokomieji dalykai Tau dar patinka?O į kokias pamokas eini be noro ir be nuotaikos?

– Mėgstu fizikos, informatikos pamokas,laisvam klausymui patinka chemijos, biologijos,geografijos pamokos. Nenoriai einu į istorijos, rusųkalbos, lietuvių kalbos, kūno kultūros pamokas.

– Ką esi pasiekęs Tau svarbiausioje mate-matikos srityje?

– Turbūt mano didžiausi pasiekimai mate-matikoje – dalyvavimas respublikinėje olimpia-doje. Taip pat matematikos olimpiadoje Šiauliųuniversitete užimta 5-oji vieta. Be šitų paminėtų,yra ir smulkesnių konkursų, kuriuose pasirodžiaupuikiai. Tačiau vienas iš didžiausių pasiekimų – taipatekimas į Lietuvos jaunųjų matematikų mokyklą(LJMM).

– Ar savo ateitį siesi su matematika? Kokia-me universitete planuoji studijuoti?

– Savo ateitį siesiu su matematika. Dabar esunusiteikęs studijuoti VU.

– Pafantazuok: Benas Janušonis po 20 me-tų... Kur, kaip gyveni, ką veiki, kokia šeima ir pan.?

– Po 20 metų norėčiau būti žinomas ne tikmatematikos, bet ir pirštų šokio srityje. Be mate-matikos ir pirštų lankstymo, svajoju būti šeimąturintis, paprastas ir laimingas žmogus.

Parengė Patricija Mažeikaitė

„Pasaka apie žmogų paukštį“

Kovo 29 d. gimnazijoje buvo pristatytasdokumentinis filmas apie režisierių, aktorių,gimnazijos teatro mokytoją Gintarą Kutkauską.Filmą sukūrė gimnazistai trečiokai Benas Jackūnasir Eglė Giniotytė (tai jų projektinis darbas). Jisbuvo rodomas ir sausio 20 dieną Kultūros centre,minint 4-ąsias G. Kutkausko mirties metines.

Filme užfiksuoti nuoširdūs režisieriaus arti-mųjų, bičiulių pasakojimai apie jo charakterį, kū-rybą. Šis Pasvalio krašto žmogus pastatė ne vienąspektaklį, pelniusį laurus įvairiuose festivaliuose.Štai už spektaklį „Pakylėjimas“ jo vadovaujamaspasvaliečių teatras apdovanotas „Aukso paukšte“ –svarbiausiu mėgėjiškų teatrų prizu.

Eglės ir Beno darbas įamžino nuoširdų irdarbštų teatro mokytoją, režisierių, puikų aktorių.Ačiū jiems už galimybę pamatyti jų sukurtą filmąir gimnazijoje.

Ovidija Šataitė

6

________________________________________________________________________________

Interpretuojame Vlado Vaitekūno-Kūnopaveikslus

Justina Tereikytė

Kaip (ne)patekti į pragarąNovelė

Nekenčiu visų aplinkui. Vaidina draugus, betuž nugaros apšneka taip, kad net ausys kaista.Namuose nė kiek ne geriau – tėvas grįžta tik pasi-pykti su mama ir vėl dingsta mėnesiui. Tikriausiaigeriau degti pragare nei gyventi tokį gyvenimą.

Nusileidžiu žemyn, per ausines klausydamasimuzikos visu garsu, nes mama prišokusi vėl ban-dys pasikalbėti apie vakar dienos tėvų ginčą, bet ašpraūžiau kaip vėjas pro virtuvę ir trenkusi durimisišėjau į gatvę laukti vienintelės draugės, kuria galė-jau pasitikėti. Ji netrukus pasirodė nemokšiškaistabdydama savo mašiną. Sėdau į vidų, apsikabi-nome ir pradėjome dar vieną niekam tikusią dieną.

Pro šalį ėjo ta nemokša, privalėjau ją užka-binti, nes ji mane erzino.

– Ei, višta, ką tu čia dabar apsivilkai? Netbenamiai geriau rengiasi.

Ji pasisuko į mane ir piktai pasižiūrėjo. Nu-sijuokiau.

– Ko vėl lendi, kvaiša? Rūpintumeisi savoreikalais, – atkirto ji.

– Tu čia apie save? Na, tikrai panaši į kvaišą.Vištelė metė dar vieną piktą žvilgsnį ir nuėjo.

Kitos elitinės priėjo prie manęs ir pradėjo girti,kaip gerai pasakiau. Pavarčiau akis ir, paskam-

binusi geriausiai draugei, pasakiau, kad po pamokųeinam apsipirkti dėl šio vakaro vakarėlio.

Vakarėlis niekuo neypatingas. Daug girtų,daug kvailių, daug iškrypėlių ir dar daugiau „drau-gių“. Atėjo ir vištelė. Matosi, stengėsi labiau pasi-puošti, bet nelabai išėjo. Vėl prie jos prikibau ir jineištvėrusi pasakė tai, ko niekas nedrįso pasakyti:

– Pažiūrėk, kokia beširdė esi! Visi tau blogi,per daug žemos klasės, elgiesi taip, lyg mylėtumtik pati save, ir net nepaklausi kitų, kaip jie jaučiasipo tokių tavo užgauliojimų. Tokios kaip tu patenkatik į pragarą...

Šįkart kaip reikiant įsiutau ir kibau jai į plau-kus. Visi aplinkui nustojo šokti, žiūrėjo spektaklį...Kai namo šeimininkas mus išskyrė, dauguma palai-kė ją. JĄ, ne mane. Kaip jie taip drįsta? Kas jietokie, kad nusisuktų nuo manęs? Lyg to būtų nega-na, paskambino mama ir pasakė, kad važiuoja įligoninę, nes tėvas ją primušė ir jai reikia siūti ke-lias žaizdas.

Vėliau parvežiau ją namo ir tiesiu taikymukritau į lovą. Niekam tikusi diena.

Kitą rytą visur tvyrojo mirtina tyla. Kažkodėlmamos nebuvo namie, draugė neatvažiavo manęspaimti, tad teko kulniuoti į mokyklą pėsčiomis.Eidama keliu pajutau, kad dreba žemė. Atsiklau-piau ir priglaudžiau ausį prie cemento... Kažkasdrebėjo iš vidaus. Net nesuvokdama, kas vyksta,pamačiau, kaip kelias suskeldėja ir apačioje atsive-ria didelė juoda duobė... Aplinkui tekėjo lava irveržėsi ugnis. Pradėjau bėgti, bet plyšys platėjo, iraš klykdama įkritau į prarają...

...Po ilgo kritimo susmukau ant juodos uo-lienos, kuri buvo kaip reikiant įkaitusi. Staigiaiatsistojau ir tiesiogine to žodžio prasme žiūrėjau įpragarą... Aplinkui dejavo pavargę, į šmėklas pana-šūs žmonės, jie nešė sunkius tos pačios uolienosluitus. Jų akyse gyvybės nebebuvo likę. Apačioje,apvalioje duobėje, klykė gyvi deginami žmonės,taip niekada ir nesudegdami. Jų visų kančios buvoamžinos. Priekyje pastebėjau raudoną krėslą, kuria-me sėdėjo velnias.... Jis buvo panašus į tamsausgymio vyrą, bet galvoje turėjo raudonus ragus irilgą uodegą, kuri tuoj pat plakdavo žmones, jeigujie nustodavo vykdyti savo darbus. Dabar jis pa-žiūrėjo į mane ir nusišypsojęs dingo, išnyko kaipdūmas.

O kitą akimirką jis jau stovėjo prie manęs,rankoje laikydamas savo šakes.

– Pagaliau pasirodei, mieloji. Aš tau specia-liai parengiau kankinimų planą, – tarė jis ir įrėmėšakes man į nugarą. – Dabar sek paskui mane.

Nukelta į 7-ą puslapį

7

________________________________________________________________________________

Atkelta iš 6-o puslapio

Maldavau jo išgelbėti mane, bet velnias igno-ravo mano prašymą ir tiesiog smagiai raitydamasuodegą nuėjo į tamsią olą. Ten buvo paprasta kėdėir virvės. Tuoj pat buvau surišta.

– Turėsi pamatyti visų žmonių, kuriuosįskaudinai, gyvenimą ir jų jausmus. Tik jeigu nuo-širdžiai atgailausi ir suprasi klydusi, išleisiu tave išpragaro. Jei ne, amžinai matysi, kaip gadinai jųgyvenimą.

Į mano galvą pradėjo plūsti vizijos... Vištelėbuvo našlaitė, todėl turėjo viena pati rūpintis savi-mi, nes giminaičiai atsisakė ją globoti... Skaudinaumamą, vengdama jos... Mačiau daugybės žmoniųiškankintus, liūdnus veidus... Aš tik prisidėjau priejų kančių. Viena mergina balansavo ant savižu-dybės ribos. Neišlaikiusi pradėjau verkti... Velnias,tai pamatęs, sustabdė minčių srautą ir paklausė:

– Ar turi ką pasakyti?– Vargšai žmonės, likimas jiems nieko gero

nedavė...Dar baisesni vaizdai pradėjo lietis aplinkui.

Galėjau girdėti visų žmonių mintis.– Ne, prašau... sustabdyk tai! – suklykiau. –

Tai mano kaltė, tai aš kalta! Pažadu, pasistengsiuviską ištaisyti, tik neversk manęs vėl to matyti!

...Kaip tik tą akimirką atsibudau. Pradėjauraudoti ir drebėti. Tik susitvardžiusi suvokiau, kadreikia ištaisyti padarytas klaidas.

Atsikėliau ir nulipau žemyn. Pradėsiu nuomamos.

Justė Kačerauskaitė

Laikyk!Fantastinė novelė

– Laikykit jį, laikykit! – stūgavo darbo vado-vas.

Maži, baltai apsirengę žmogučiai raišiojo vir-veles, painiojo grandines. Vienas iš jų, dar visaimažiukas, kitų darbininkų vadinamas Jaunučiu,stabtelėjo ir pažvelgė į vadovą.

– O kodėl? Jis neatrodo...– Laikyk! Visi jie tokie! Pamiršai? – riau-

mojo vadas, o mažasis krūptelėjęs šoko prieneužveržto mazgo. Ant pečių nusileido sunkios iršiurkščios vyresniojo rankos.

– Ar pamiršai? Jie nuo amžių pradžios deginamūsų kaimus ir naikina žmones! Ar pamiršai tu,mažiau?! – apsiseilėjęs šaukė jis. Jaunutis susigūžėir priveržė virvę. Atsigręžęs išvydo vadą, žygiuo-jantį tolyn ir vis nepaliaujamai šaukiantį:

– Užveržk! Supančiok! Laikyk! Tai progaatkeršyti!

Jaunutis tai matė: atsimerkė didžiulė akis.Baltasis drakonas atrodė visiškai suglumęs, išsi-gandęs. Žmogelyčiai pakraupę ėmė spygauti, šūka-lioti ir bėgioti aplinkui.

– Ramybės! – šaukė vadovas, bet dabar jo jaunė vienas nesiklausė.

Drakonas sujudėjo, bandydamas stotis, tačiaunesėkmingai: per stipriai buvo supančiotas. Jau-nutis žvelgė į tą milžinišką akį, kuri pasimetusivartėsi tai taip, tai anaip, ieškodama išeities arsupratingumo. Iš baimės vyzdys buvo virtęs į ma-žytį berniuko delno dydžio taškelį.

Tada žydros akies žvilgsnis pervėrė mažylį irsustojo. Berniukas nustėręs sustingo. Išgąstis išakies dingo... Liko liūdesys. Drakonas užsimerkė.

Jaunutis vis dar sustingęs spoksojo į baltąjįžvėrį. Lėtai, netikėdamas tuo, ką daro, priėjo priepagrindinio mazgo ir ištraukė jį laikantį virvėsgalą...

Grandinės kraupiai sužvangėjo...Drakonas staiga atsimerkė ir atsistojo, jau

nurimusią baltarūbių minią užvaldė stingdantibaimė. Pabaisa žvilgsniu šukavo minią, o pagaliausuradusi Jaunutį sustojo.

Nusilenkė jam.Skerdynės neprasidėjo.Drakonas nuskrido, palikdamas čia tik ga-

lingą vėjo gūsį.

8

________________________________________________________________________________

Pasvalio rajono laikraštis „Darbas“ rašoir apie mus

Vasario 11 d. Nr. 18. Rašoma, kad mūsųgimnazijos Dailės galeriją papildė dailininko VladoVaitekūno-Kūno 51 tapybos ir 2 grafikos darbai,kuriuos padovanojo rajono savivaldybės švietimoir sporto skyriaus vedėjas Kazys Polekas. Beveikpusė darbų dabar yra eksponuojami gimnazijosantro aukšto koridoriuje.

Taip pat informuojama, kad mūsų gimnazijaminėjo 166-ąsias Petro Vileišio gimimo metines.Šia proga Petro Vileišio fondo apdovanojimai ati-teko abiturientei Kotrynai Kraptavičiūtei, lietuviųkalbos ir literatūros mokytojai Genovaitei Jurė-naitei ir švietimo ir sporto skyriaus vedėjui KaziuiPolekui.

Vasario 14 d. Nr. 19. Aprašytas Pasvalio kraštomuziejuje vykęs moksleivių meninio skaitymokonkurso rajoninis etapas, kuriame dalyvavo moki-niai iš dešimties mokyklų, įskaitant ir mūsų gimna-zijos atstovus. 9–12 klasių grupėje konkurso nuga-lėtojos titulas atiteko mūsų gimnazijos abiturienteiGabijai Balzarevičiūtei, kuri pristatė Vytauto Ma-černio kūrinį „Laiškas mirusiam draugui“. Antrojivieta atiteko Kotrynai Kraptavičiūtei, pasirinkusiaiGintauto Grajausko kūrinį „Aš nešoku“. Dalyviusvertino Ramunė Uždavinienė, Asta Liukpetrienė,Sigitas Paliulis ir Regina Grubinskienė.

Kovo 4 d. Nr. 26. Rašoma apie gimnazijojevykusią Karjeros dieną „Iššūkis gimnazistui“.Informuojama, kad turėjome progą susipažinti suįvairiais Lietuvos universitetais, profesijomis irpatiems išbandyti kai kurias iš jų.

Kovo 14 d. Nr. 29. Rašoma, kad vasario 25-osiosnaktį mūsų gimnazijoje įvyko „Naktis mokykloje“tema „Lenkis, medi, kol jaunas“. Gimnazistamsveiklos netrūko: vyko orientacinės varžybos, slėpy-nės, šokiai, kūrybinės užduotys, paskaitos. Pa-grindiniai renginio organizatoriai buvo AistėPetrauskaitė, Rūta Staškevičiūtė, skyriaus vedėjaLoreta Liukpetrienė, psichologė Jolita Stipinienė.

Kovo 11-ąją įvyko Pasvalio laikraščio„Darbas“ organizuoti „deimančiukų“ apdovano-jimai. Tarp laikraštyje pristatytų laureatų yra irmūsų gimnazistų: galime pasidžiaugti, jog Metų

mokinio titulas atiteko Benui Janušoniui, o Metųsportininku išrinktas abiturientas Paulius Petri-konis.

Kotryna Ragažinskaitė

Apie vieną problemėlę...

Mūsų gimnazijoje taipgražu ir gera. Čia žengtižingsnį taip malonu. Bet irmalonume galima rasti prieko prikibti...

Vieną iš problemų sura-dau tada, kai mokslo metųpradžioje iš visų gimnazistų

paprašė pinigų tualetiniam popieriui. Iš pradžiųpagalvojau, kad tik aš manau, jog tiek – gana daug:4 eurai vien jam? Juk apytiksliai 2100 eurų! Turbūtkokį sidabrinį jį čia mums kabina?.. Paklausiaudraugų, ką jie mano, ir tikrai, aš ne vienas taipgalvoju. Ar iš tiesų tie pinigai skirti vien tik popie-riui tualete?

Gal galėtume spręsti šią problemą visi kartu?Kilo mintis, kad reikia taisyklių tualete, nes būtentčia daug kas peržengia ribas. Ne kartą esu matęs,kaip tualete ant rankų vyniojamas popierius dide-liais kiekiais. O kai paklausi, kodėl tu taip darai,atsakymas būna labai paprastas: „O už ką aš moku4 eurus, hm?” Tada net pats pasimeti, ką į tai at-sakyti. O kitą kartą nuėjęs į tualetą to popieriauspasigendi...

Jei iš tikrųjų yra tiek sunaudojama pinigųjam, galbūt tai reikėtų organizuoti taip, kad mesviską suprastume ir nekiltų papildomų klausimų?..

Tikėkimės, ši problema išsispręs, ir mes visigyvensime linksmi ir laimingi šioje puikiojegimnazijoje.

Ledinukas

Redaktorė ir maketuotoja – Patricija MažeikaitėKonsultuoja mokytoja Regina Grubinskienė

Redakcijos adresas – 325 kabinetas