1 TEMA. TEISIN VALSTYB IR KONSTITUCINIAI GINAI (KONFLIKTAI)Temos santrauka

1.1. vadas

1.2. Konstitucini gin samprata ir reikm

1.3. Demokratin teisin valstyb ir konstitucinio teisingumo gyvendinimas

1.4. Kontroliniai klausimai

1.5. Praktins uduotys

altiniaiTemos santraukaKonstituciniai ginai gali bti suprantami kaip neivengiami ir nuolatiniai konfliktai, kuriais siekiama gyvendinti ar apsaugoti konstitucines teises bei laisves, taip pat kaip vairi asmen, vieosios valdios institucij optimali sprendim paieka. Taiau svarbiausia, kad konstituciniai ginai teisinje valstybje sprendiamai pagal Konstitucijoje nustatytas taisykles ir procedras, todl konstitucini proces pasekm yra reali Konstitucijos virenyb. Iskirtinis vaidmuo ia tenka konstitucins justicijos institucijoms, kurioms suteikti iimtiniai galiojimai nagrinti konstitucins justicijos bylas, priimti konstitucikai pagrstus, galutinius ir neginijamus sprendimus, t. y. oficialiai ubaigti bet kur konstitucin gin ar konflikt dl konstitucini vertybi gyvendinimo.Raktiniai odiai: konstituciniai ginai ir konfliktai, demokratija, teisin valstyb, pilietin tauta, konstitucija, konstitucionalizmas, konstitucingumas ir jo patikra (kontrol), konstitucinis teisingumas, konstitucin justicija, konstitucin doktrina.1.1. vadasKonstitucini gin teiss studijoms btini ne tik bendrieji valstybs ir teiss teorijos pradmenys, padedantys suprasti esmines bet kuri teiss studij mediagos nuostatas, teisinio reguliavimo tikslus ir kryptis, apibendrinimus, ivadas, bet ir tam tikras ini minimumas apie pagrindines konstitucins teiss svokas, socialin, teisin kontekst, kuriame nagrinjami konstitucins teiss institutai. iems tikslams skirta vadin tema Konstituciniai ginai (konfliktai) teisinje valstybje, kurioje paaikinamos demokratijos, teisins valstybs, konstitucingumo, teismins konstitucingumo kontrols ir kitos svokos, konstitucini konflikt prieastys, konstitucins justicijos gyvendinimo socialins, politins, teisins prielaidos. Konstitucini gin ir konflikt sureguliavimo bdai yra sudtin Konstitucijos ir konstituciniais principais grindiamos visuomens santvarkos apsaugos dalis. Konstitucini vertybi apsaugos sistemoje iskirtin vieta tenka teisminei konstitucingumo kontrolei, konstitucinio teisingumo utikrinimui. Kita vertus, ne maiau svarbu suprasti, kokios yra konstitucins justicijos minimalios socialins, politins, teisins slygos. Viena i j konkuruojani socialini interes susikirtimai ir kartu gino dalyvi gebjimai suteikti jiems teisin form, konstitucionalizuoti konflikt, t y. pateisinti vairius teisikai reikmingus veiksmus ar sprendimus remiantis Konstitucijoje nustatytais kriterijais arba paneigti j atitikt konstitucinms vertybms.1.2. Konstitucini gin samprata ir reikmApie konstitucinius ginus ir konfliktus visuomenje prasminga kalbti tada, kai valstybikai organizuota bendruomen savo gyvenim grindia Konstitucija, kurioje tvirtina valstyb kaip bendr visos visuomens gr, nustato visuomens ir valstybs gyvenimo norminius pagrindus, suteikia valdios institucijoms galias ir nustato j ribas. Kiekviena valstybin bendruomen turi savo substantyvij arba faktin konstitucij, kuri nebtinai yra formalus, aukiausios teisins galios dokumentas ir nebtinai sutampa su iame dokumente deklaruojamu teisins tvarkos modeliu. Konstitucija vadinama (pvz., Didiojoje Britanijoje, Izraelyje) sistema pamatini norm ir princip, kuriais grindiamas vairiuose teiss aktuose nustatytas reguliavimas visose teisikai reikmingose visuomens gyvenimo srityse. Tai ypatinga, aukiausioji teis, kuri parodo reali visuomenini santyki bkl, tikrj visuomens politin, ekonomin, socialin santvark[1].

Konstitucins nuostatos skiriasi nuo kit ne tik (arba nebtinai) aukiausija galia. Svarbu ir tai, kad konstitucins normos ir principai skiriasi nuo kit formulavimo teiss akto tekste abstraktumu, turinio talpumu. Be to, i aukiausioji teis grindiama universaliomis, neginijamomis vertybmis tautos suverenitetu, demokratija, prigimtinmis asmens teismis ir laisvmis, teiss viepatavimu, teisingumu, valdios gali ribojimu, valdios atsakomybe, jos staig ir pareign priederme tarnauti monms. Nra baigtinio konstitucini vertybi srao, todl jos negali bti sutalpinamospirminiameKonstitucijos tekste. Konstitucins nuostatos yra sukonkretinamos statym leidjo, kit teiskros ir teis gyvendinani subjekt ileistuose teiss aktuose. Itin svarbu tai, kad pirminiame Konstitucijos tekste tvirtint konstitucini princip ir norm turinys atskleidiamas oficialiuose Konstitucijos aikinimo aktuose, konstitucini teism kurie priimami nagrinjant konstitucins justicijos bylas, t. y. sprendiant konstitucinius ginus ir konfliktus dl teiss akt, pareign veiksm atitikties Konstitucijai. Taigi Konstitucija yra ne tik pirminis dokumento tekstas ir paodiui jame tvirtintos vertybs, bet ir oficialiuose Konstitucijos aikinimo, jos nuostat gyvendinimo aktuose tvirtint sprendim bei juos pagrindiani argument ir motyv (konstitucini doktrin) visuma.

Plaija prasme konstituciniais ginais ir konfliktais vadinamas vairi tarpusavyje konkuruojani konstitucini princip, tiksliau juose ireikt pamatini visuomens vertybi susidrimas (pvz., asmenins nuosavybs nelieiamumas ir bendro vieojo intereso apsauga visuomenje, asmens teis laisvai skleisti informacij ir privataus gyvenimo apsauga, teritorini bendruomeni savivaldos teis ir centralizuotas valstybs valdymas, valdios institucij teis ir pareiga veiksmingai reguliuoti socialinius santykius, utikrinti atsaking viej reikal tvarkym ir priederm laikytis Konstitucijos, neperengti konstitucins kompetencijos rib, nepaeisti konstitucini asmens teisi ir laisvi), taip pat vieosios valdios subjekt, vairi visuomens ir valstybs institucij, pareign ir kit asmen optimali sprendim paieka siekiant tinkamai gyvendinti ar veiksmingai apsaugoti Konstitucijoje tvirtintas vertybes.

Lygiaveri konstitucini vertybi sandroje turi bti iekoma optimalios, t. y. teisingumo, proporcingumo principus atitinkanios, pusiausvyros. Tai nelengvas ir atsakingas darbas, kur vis pirma atlieka statym leidjas, savo aktuose nustatydamas vairius konstitucini vertybi gyvenimo bdus ir kryptis, taip pat kiti teis kuriantys ir j gyvendinantys subjektai (kiekvienas savo kompetencijos ribose). statym leidjo konstitucin priederm priimti teisingus, konstitucinmis vertybmis pagrstus politinius sprendimus ir atitinkamus statymus bei kitus teiss aktus, kuriais vadovaujasi ir kuriuos gyvendina kitos visuomens ir valstybs institucijos, pareignai, fiziniai ir juridiniai asmenys.

gyvendinant konstitucines vertybs neivengimai kyla nesutarim, kuriuose persipina vairs socialiniai interesai, ideologiniai, politiniai, teisniai motyvai ir argumentai. Siekis gyvendinti ir apsaugoti individualias teises ir laisves, kitas pamatines konstitucines vertybes sukelia vairius socialinius konfliktus: asmeninius, politinius, etninius, religinius, institucinius, konstitucinius ir kt. ie konfliktai ir ginai vyksta nuolat ir atitinkami sprendimai silomi vairiose socialinse grupse, valstybs institucijose, akademinje bendruomenje, iniasklaidoje ir kt. Konfliktai gali bti sprendiami spontanikai pasirenkamomis priemonmis, kurias diktuoja tam tikras moni tarpusavio santyki kultros lygmuo, o taip pat tikslingai, apgalvotai remiantis formaliais teisje tvirtintais pagrindais, kriterijais, procedromis.

Vokiei teisininkas, Heidelbergo universiteto konstitucins teiss profesorius Georgas Jelinekas (Georg Jellinek, 18511911) dar XX a. pradioje pastebjo, kad konstitucinius konfliktus lydi domus paradoksas savo teises ginanios konstitucini konflikt alys remiasi toje paioje Konstitucijoje tvirtintomis vertybmis ir procedromis, taiau ginija kitos alies nuomon ir oponent veiksmus vertina kaip antikonstitucinius, paeidianius konstitucines teises ar teistus interesus[2]. Konstituciniai ginai yra natrali visuomens ir valstybs santvarkos, kuri grindiama Konstitucija kaip aukiausija teise ir pliuralistine demokratija, pasekm. Visuomenje kylanios interes prieprieos sprendiamos vadovaujantis Konstitucijoje nustatytomis aukiausios teisins galios taisyklmis. vairi visuomens sluoksni interesai konkuruoja tarpusavyje ir gali bti legitimuojami tik tada, kai grindiami visuotinai pripaintais demokratijos, teiss virenybs, konstitucingumo standartais, bendromis pamatinmis visuomens vertybmis. Nuolat kylantys konstituciniai ginai ir konfliktai parastai liudija ne visuomens ir valstybs santvarkos esminius trkumus ar kriz, bet realias vairi teisni santyki dalyvi galimybes aktyviai ginti konstitucines teises ir laisves. Konstitucin kryba yra neatsiejama nuo socialini, politini proces[3]. Konstitucini konflikt atvirumas ir atitinkam teisini priemoni taikymas iems konfliktams sprsti leidia teigti, kad Konstitucijos nuostatos nra deklaratyvios, kad tai tiesiogiai taikoma teis, gyvoji Konstitucija.

Konstituciniais ginais siaurja, formalia prasme vadinamas Konstitucijoje ir jos nuostatas sukonkretinaniuose statymuose tvirtintas konstitucinis procesas, kurio metu tiriama valstybs institucij priimt teiss akt ar pareign veiksm atitiktis Konstitucijai ir (ar) statymams, t. y. vadovaujantis Konstitucijoje tvirtintais kriterijais vertinami vieosios valdios subjekt pastangos rasti optimalius konstitucini vertybi gyvendinimo sprendimus. ie teiss akt ar pareign veiksm konstitucingumo vertinimai ir juos pagrindiantys teisiniai motyvai tvirtinami kompetenting subjekt konstitucini gin arbitr sprendimuose. Tai vienintelis kelias, kuriuo visuomenje siekianioje gyvendinti pamatinius demokratijos, pilietins visuomens ir teisins valstybs standartus, utikrinamas konstitucinis teisingumas. Konstitucins justicijos institucij sprendimai priimami laikantis speciali taisykli ir procedr. Konstitucinius ginus ir konfliktus pavedama sprsti subjektams, kuri galiojimai, statusas ir skyrimo tvarka tvirtinami Konstitucijoje. Konstitucinius galiojimus utikrinti teisins tvarkos konstitucingum suteikia aukiausias suverenias galias turintis subjektas valstybin bendruomen. Konstitucini arbitr galutiniai ir neskundiami sprendimai priimami pagal Konstitucijoje, statymuose, kituose teiss altiniuose tvirtintas taisykles ir procedras. iais sprendimais gyvendinamas konstitucinis teisingumas.[1]Plaiau apie konstitucijos samprat ir joje tvirtint neordinarin teis r.:Jarainas E.Aukiausioji ir ordinarin teis: poirio Konstitucij pokyiai //Jurisprudencija. 2002. Nr. 33(25). P. 3041;Id.Konstitucija ir statymas: kelios interpretavimo problemos //Konstitucijos aikinimas ir tiesioginis taikymas.P. 234257;Kris E.Konstitucija ir jos aikinimas //Politologija. 1999. Nr. 2 (14). P. 316;Id.Konstitucijos dvasia //Jurisprudencija. 2002. Nr. 30(22). P. 1631;Id.Konstitucijos aikinimas, konstitucins teiss altiniai ir besikeiianti konstitucins teiss paradigma //Teiss problemos. 2003. Nr.3(41). P. 831;Johnson N.In Search of the Constitution, London: Methuen, 1977.[2] .: // . . . -: . . . , 1907. XXI, P. 93[3]ilys J.Konstitucinis Teismas teisins ir istorins prielaidos. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2001. P.11.1.3. Demokratin teisin valstyb ir konstitucinio teisingumo gyvendinimasiuolaikin pliuralistin demokratija (gr.demokratia liaudies valdia) kaip visuomens politin santvarka ir valstybs valdymo forma, reikia, kad formuojant ir gyvendinant viej valdi yra draudiama bet kokia diktatra (vienasmen, partin, oligarchin, tautin ir kt.), kad vieosios valdios teistumas, jos legitimumas (socialiai aktyvi piliei pritarimas, savanorikas paklusnumas valdios sprendimams) grindiami piliei daugumos valia, kuri periodikai, laisvai ir nevaromai ireikiama visuotiniuose, lygiuose, tiesioginiuose rinkimuose (slaptai balsuojant). Itin svarbu tai, kad vieosios valdios formavimas ir gyvendinimas neatsiejamas nuo valdios suvarymo prigimtinmis, universaliomis mogaus teismis ir laisvmis, subordinuojamas teisje tvirtintoms konstitucinms vertybms. ios pamatins vertybs utikrina valstybs valdios institucij reprezentatyvum, atsakingum ir atskaitingum visuomenei, kiekvienam individui garantuoja santykin autonomij, saviraik, lygyb prie valdios institucijas ir statym, deram konkurencij, dalyvavimo vientisum, todl jos yra formaliai tvirtintos, apibrtos ir saugomos pozityviosios teiss aktuose valstybi konstitucijose, statymuose, tarptautins teiss dokumentuose.

Konstitucija yra steigiamosios valdios subjekto pilietins tautosar jos atstov nustatyta ypatingo pobdio teis. Pilietin tauta yra valstybin bendruomen, kurioje aktyvs, smoningi ir laisvi jos nariai nevaromi lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair pagrindu gyvendina savo prigimtines teises,nustato savo, kaip valstybins bendruomens, gyvenimo normin pagrind, konstatuoja (steigia) ir tvirtina valstyb, kaip bendr visos visuomens gr ir kartu apriboja valstybs valdi galias, nustato j ribas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kart konstatavo, kad negalima prieinti konstitucini svok lietuvi tauta ir Tauta, kad lietuvi tauta yra Lietuvos pilietins Tautos valstybins bendruomens pagrindas, btina egzistavimo prielaida, taiau Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos pilieiai nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinms maumoms. Visi Lietuvos Respublikos pilieiai, kad ir kokia bt j etnin kilm, pagal Konstitucij yra lygs, j negalima diskriminuoti arba teikti jiems privilegij dl j etnins kilms, tautybs. Kita vertus, integravimasis Lietuvos visuomen, tapimas visaveriu pilietins Tautos nariu yra neatsiejamas nuo kiekvieno Lietuvos valstybins bendruomens nario priedermi, pavyzdiui, stengtis imokti valstybin kalb, gerbti ir saugoti konstitucin santvark, savo ir kit taut tradicijas, paproius ir kita. Btent Lietuvos pilietin Tauta atgimusios valstybs pilieiai 1992 m. spalio 25 d. referendume prim ir paskelb Lietuvos Respublikos Konstitucij. Btent Lietuvos pilietin Tauta yra Konstitucijos altinis, primusi konstitucij ji padjo savo, kaip valstybins bendruomens, bendro gyvenimo normin pagrind ir tvirtino valstyb kaip bendr visos visuomens gr (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d., 2006 m. rugpjio 19 d., 2006 m. lapkriio 13 d. nutarimai).

Tik Lietuvos Respublikos pilieiai, t. y. valstybin bendruomen pilietin Tauta, turi teis kurti Lietuvos valstyb. Tik pilieiai turi teis sprsti, kokia turi bti Lietuvos valstyb, nustatyti Lietuvos valstybs konstitucin santvark, valstybs valdi gyvendinani institucij srang, asmens ir valstybs teisini santyki pagrindus, alies kio sistem ir pan. gyvendindami piliei teises ir laisves, pilieiai dalyvauja vykdant Tautos suverenitet (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodio 30 d., 2006 m. gegus 10 d. nutarimai).

Pamatiniai valstybikai organizuotos visuomens gyvenimo principai yra Konstitucijoje tvirtinta aukiausiosios galios teis, taigi demokratins teisins valstybs samprata neatsiejama nuo konstitucionalizmo visuomens, valstybs santvarkos, kuri grindiama Konstitucija, konstitucines vertybes veiksmingai utikrinania politini, teisini ir kit socialini institucij sistema. Tai reikia, kad visos valstybs institucijos ir pareignai gali skelbti teis tik Konstitucijos pagrindu (Konstitucinio Teismo 2006m. gegus 10 d., 2006 m. rugpjio 19 d. nutarimai ).

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis). Tai aukiausios teisins galios aktas, aukiausia teis, vis kit teiss akt teisikumo ir legitimumo matas. Visos Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro viening, darni sistem, tarp Konstitucijoje tvirtint vertybi yra pusiausvyra, taigi nei vienos Konstitucijos nuostatos negalima aikinti taip, kad bt ikreiptas arba paneigtas kurios nors kitos Konstitucijos nuostatos turinys, nes taip bt ikreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esm, paeista konstitucini vertybi pusiausvyra, paneigti ar ikreipti tie siekiai, kuriuos Tauta tvirtino savo priimtoje Konstitucijoje ir kuriuos Tauta suvereni Lietuvos valstybs krja savo sukurt valstyb konstitucikai pareigojo saugoti ir ginti (2004 m. gruodio 13 d. nutarimas)[1].

Konstitucinis Teismas 2004 m. gegus 25 d. nutarime konstatavo: taip, kaip teiss negalima traktuoti vien kaip teksto, kuriameexpressis verbisyra idstytos tam tikros teisins nuostatos, elgesio taisykls, taip ir Konstitucijos, kaip teisins realybs, negalima traktuoti vien kaip jos tekstins formos, negalima suvokti Konstitucijos vien kaip eksplicitini nuostat visumos. Pati Konstitucijos, kaip aukiausios teisins galios akto, prigimtis, konstitucingumo idja suponuoja tai, kad Konstitucijoje negali bti ir nra sprag, vadinasi, negali bti ir nra tokio emesns galios teiss aktuose nustatyto teisinio reguliavimo, kurio nebt galima vertinti jo atitikties Konstitucijai atvilgiu. Konstitucij, kaip teisin realyb, sudaro vairios nuostatos konstitucins normos ir konstituciniai principai, kurie vairiose Konstitucijos formuluotse yra tiesiogiai tvirtinti arba yra i j ivedami. Vieni konstituciniai principai yra tvirtintiexpressis verbiskonstitucinse normose, kiti, nors ir nra jose tvirtintiexpressis verbis, jose atsispindi ir yra ivedami i konstitucini norm, taip pat i kit iose normose atsispindini konstitucini princip, i konstitucinio teisinio reguliavimo visumos, i Konstitucijos, kaip svarbiausi valstybins bendruomens pilietins Tautos vertybi sistem tvirtinanio ir ginanio, visai teiss sistemai gaires nubrianio akto, prasms. Tarp konstitucini princip ir konstitucini norm negali bti ir nra prieprieos, visos konstitucins normos ir konstituciniai principai sudaro darni sistem. Btent konstituciniai principai organizuoja darni visum visas Konstitucijos nuostatas, neleidia, kad Konstitucijoje bt vidini prietaravim ar tokio jos aikinimo, kai ikreipiama ar paneigiama kurios nors Konstitucijos nuostatos prasm, kuri nors Konstitucijoje tvirtinta ar jos ginama vertyb. Per konstitucinius principus atsiskleidia ne tik Konstitucijos raid, bet ir jos dvasia - tos vertybs ir siekiai, kuriuos Tauta Konstitucijoje tvirtino pasirinkusi tam tikr jos nuostat tekstin form, kalbin iraik, nustaiusi tam tikras Konstitucijos normas, eksplicitikai arba implicitikai tvirtinusi tam tikr konstitucin teisin reguliavim. Tad prieprieos negali bti ir nra ne tik tarp konstitucini princip ir konstitucini norm, bet ir tarp Konstitucijos dvasios ir Konstitucijos raids: Konstitucijos raids negalima aikinti ar taikyti taip, kad bt paneigiama Konstitucijos dvasia, kuri gali bti suvokta tik konstitucin teisin reguliavim matant kaip visum ir tik vertinus Konstitucijos, kaip visuomens sutarties ir aukiausios teisins galios akto, paskirt. Konstitucijos dvasi ireikia konstitucinio teisinio reguliavimo visuma, visos jos nuostatos - ir Konstitucijos tekste tiesiogiai idstytos Konstitucijos normos, ir Konstitucijos principai, taip pat ir tie, kurie iplaukia i konstitucinio teisinio reguliavimo visumos ir Konstitucijos, kaip svarbiausi Tautos vertybi sistem tvirtinanio ir ginanio, visai teiss sistemai gaires nubrianio akto, prasms[2].

Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulje tarp svarbiausi Lietuvos sieki yra skelbiamas atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekis. Teisinje valstybje jos pilieiai ir kiti gyventojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, vis pirma vieoji valdia, valstybs institucijos, pareignai ir politikai privalo paklusti teisei[3]. Teiss viepatavimas tai pamatinis teisins valstybs imperatyvas, konstitucinio teisins valstybs principo esm.

Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kart konstatuota, kad konstitucinis teiss viepatavimo imperatyvas reikia, kad valdios laisv riboja teis, kuriai privalo paklusti visi teisini santyki subjektai. Konstituciniu teisins valstybs principu turi bti vadovaujamasi ir kuriant teis, ir j gyvendinant (2000 m. gruodio 6 d., 2004 m. gruodio 13 d. nutarimai).

Konstitucinis teisins valstybs principas universalus principas, kuriuo yra grindiama visa Lietuvos teiss sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, kad konstitucinis teisins valstybs principas yra aikintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekio, kad minto konstitucinio principo turinys atsiskleidia vairiose Konstitucijos nuostatose (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m. rugpjio 17 d., 2004 m. gruodio13 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kart yra konstatavs, kad Konstitucijoje tvirtintas teisins valstybs principas, be kit reikalavim, suponuoja ir tai, kad turi bti utikrintos mogaus teiss ir laisvs, kad visos valstybs valdi gyvendinanios ir kitos valstybs bei savivaldybi institucijos, visi pareignai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei, kad Konstitucija turi aukiausi teisin gali ir kad visi teiss aktai turi atitikti Konstitucij.

Neatsiejami teisins valstybs principo elementai yra teist lkesi apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas vienas i esmini Konstitucijoje tvirtinto teisins valstybs principo element, reikiantis valstybs pareig utikrinti teisinio reguliavimo tikrum ir stabilum, apsaugoti teisini santyki subjekt teises, taip pat gytas teises, gerbti teistus interesus ir teistus lkesius. Neutikrinus teist lkesi apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebt utikrintas asmens pasitikjimas valstybe ir teise. Valstyb privalo vykdyti savo sipareigojimus asmeniui.

Konstitucinis teisins valstybs principas itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug vairi tarpusavyje susijusi imperatyv. Tad pabrtina, kad konstitucinio teisins valstybs principo turinys yra atskleistinas atsivelgiant vairias Konstitucijos nuostatas, vertinant visas Konstitucijoje tvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes ir atsivelgiant vairi kit konstitucini princip kaip antai: Konstitucijos virenybs, vientisumo ir tiesioginio taikymo, Tautos suvereniteto, demokratijos, atsakingo valdymo, valdios gali ribojimo ir valdios staig tarnavimo monms, teiss vieumo, teisingumo (apimaniointer aliaprigimtin teisingum), valdi padalijimo, pilietikumo, asmen lygybs statymui, teismui, valstybs staigoms ir pareignams, mogaus teisi ir laisvi gerbimo ir apsaugos (apimaniointer aliamogaus teisi ir laisvi prigimtinio pobdio pripainim), asmens ir visuomens interes derinimo, valstybs pasaulietikumo ir pasaulirinio neutralumo, valstybs socialins orientacijos, socialinio solidarumo (derinamo su kiekvieno atsakomybe u savo likim) ir kit, ne maiau reikming konstitucini princip turin.

Konstitucinis teisins valstybs principassuponuojavairius reikalavimus statym leidjui, kitiems teiskros subjektams: teiskros subjektai teiss aktus gali leisti tik nevirydami savo galiojim; teiss aktuose nustatyti reikalavimai turi bti grindiami bendro pobdio nuostatomis (teiss normomis ir principais), kurias manoma taikyti visiems numatytiems atitinkam teisini santyki subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi bti grindiamas tik atitinkamais teiss aktais reguliuojam visuomenini santyki subjekt padties objektyviais skirtumais; kad teisini santyki subjektai galt inoti, ko i j reikalauja teis, teiss normos turi bti nustatomos i anksto, teiss aktai turi bti oficialiai skelbiami, jie turi bti viei ir prieinami; statymuose ir kituose teiss aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi bti aikus, suprantamas, neprietaringas, teiss akt formuluots turi bti tikslios, turi bti utikrinami teiss sistemos nuoseklumas ir vidin darna, teiss aktuose neturi bti nuostat, vienu metu skirtingai reguliuojani tuos paius visuomeninius santykius; kad teisini santyki subjektai galt savo elges orientuoti pagal teiss reikalavimus, teisinis reguliavimas turi bti santykinai stabilus; teiss aktais negalima reikalauti nemanom dalyk (lex non cogit ad impossibilia); teiss akt galia yra nukreipta ateit, statym ir kit teiss akt galiojimas atgal neleidiamas (lex retro non agit), nebent teiss aktu bt suvelninama teisini santyki subjekto padtis ir kartu nebt pakenkiama kitiems teisini santyki subjektams (lex benignior retro agit); teiss paeidimai, u kuriuos teiss aktuose yra nustatyta atsakomyb, turi bti aikiai apibrti; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomyb u teiss paeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kur nustatytos teisins priemons turi bti btinos demokratinje visuomenje ir tinkamos siekiamiems teistiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tiksl ir priemoni turi bti pusiausvyra), jos neturi varyti asmens teisi labiau negu reikia iems tikslams pasiekti, o jeigu ios teisins priemons yra susijusios su sankcijomis u teiss paeidim, tai mintos sankcijos turi bti proporcingos padarytam teiss paeidimui; teisikai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavim, apimaniinter aliabtinum utikrinti asmen lygyb statymui, teismui ir valstybs institucijoms ar pareignams; leidiant teiss aktus turi bti paisoma teiskros procedrini reikalavim, taip pat ir t, kuriuos yra nusistats pats teiskros subjektas; ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d., 2004 m. gruodio 29 d., 2005 m. rugsjo 29 d. nutarimai)[4].

Konstituciniu teisins valstybs principu turi bti vadovaujamasi irtaikant teis. Taikant teisinter aliabtina paisyti toki i konstitucinio teisins valstybs principo kylani reikalavim, kaip antai: teis taikanios institucijos turi paisyti asmen lygiateisikumo reikalavimo; negalima dukart bausti u t pat teiss paeidim (non bis in idem); atsakomyb (sankcija, bausm) u teiss paeidimus turi bti nustatyta i anksto (nulllum poena sine lege); veika nra nusikalstama, jeigu tai nra numatyta statyme (nullum crimen sine lege) ir kt. iame kontekste pamintina ir tai, jog konstitucinis teisins valstybs principas reikalauja, kad jurisdikcins ir kitos teiss taikymoinstitucijos bt nealikos, nepriklausomos, siekt nustatyti objektyvi ties irsprendimus priimt tik teiss pagrindu(Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d., 2000 m. rugsjo 19 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimas)[5], kad bt paisoma asmens konstitucins teiss tinkam teismo proces, kildinamos iinter aliakonstitucinio teisins valstybs principo ir neatskiriamai su juo susijusios (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas[6]).

Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai. Atsivelgiant i Konstitucijos kylani teiss akt hierarchij, i Konstitucijos nuostata reikia ir tai, kad teisjas negali taikyti ir Konstitucijai prietaraujanio postatyminio teiss akto, jis taip pat negali taikyti tokio postatyminio teiss akto, kuris prietarauja statymui. Kita vertus, minta Konstitucijos nuostata atspindi konstitucin princip, vien i esmini Konstitucijoje tvirtinto teisins valstybs principo element, kad neturi bti taikomas teiss aktas, prietaraujantis auktesns galios teiss aktui.

Paymtina, kad statymai turi bti vykdomi tol, kol jie nra pakeisti ar panaikinti arba nra Konstitucinio Teismo statymo nustatyta tvarka pripainti prietaraujaniais Konstitucijai (postatyminiai aktai prietaraujaniais Konstitucijai ir/arba statymams). Kol statymai nra pakeisti arba nra Konstitucinio Teismo statymo nustatyta tvarka pripainti prietaraujaniais Konstitucijai, visi teisini santyki subjektai, taigi ir Vyriausyb, privalo juos vykdyti ir taikyti pagal savo kompetencij; neleistina, kad Vyriausyb, turinti pati taikyti statymus ir/arba utikrinti, kad statymus taikyt kitos valstybs ir savivaldybi institucijos bei pareignai, uuot pati vykdiusi statym jai nustatytas pareigas ir/arba utikrinusi, kad statym nustatytas pareigas vykdyt kitos valstybs ir savivaldybi institucijos bei pareignai, savo postatyminiais teiss aktais nustatyt tok teisin reguliavim, kuris konkuruot su nustatytuoju statymuose ir kuris j ir/arba kitus valstybs ir savivaldybi institucijas bei pareignus visikai arba i dalies atleist nuo mint pareig vykdymo.

Konstitucin teisins valstybsprincip tvirtina ne tikKonstitucijos preambulje skelbiamas atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybssiekis, bet ir vairiais aspektais visos kitos Konstitucijos nuostatos. Konstitucinis teisins valstybsprincipas integruojavairias Konstitucijoje tvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes, taip pat ir tas, kurias ireikia mintas siekis. Taigi konstitucinio teisins valstybs principo negalima aikinti kaip tvirtinto tik Konstitucijos preambulje, tapatinti tik su joje skelbiamu atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekiu. Kita vertus, taip, kaip konstitucinio teisins valstybs principo turinys aikintinas nepaneigiant n vienos Konstitucijos nuostatos, taip ir n vienos Konstitucijos nuostatos n vieno konstitucinio principo ar konstitucins normos negalima aikinti taip, kad bt nukrypta nuo i Konstitucijos iplaukiani teisins valstybs reikalavim, nes taip bt ikreiptas arba ivis paneigtas konstitucinio teisins valstybs principo turinys, taigi ir konstitucin teisins valstybs samprata. VisosKonstitucijos nuostatos aikintinoskonstitucinio teisins valstybs principo, Konstitucijoje tvirtintos teisins valstybssampratos kontekste (Konstitucinio Teismo2004 m. gruodio 13 d.nutarimas).

Atskleisti teisins valstybs sampratos turin yra konstitucins doktrinos funkcija (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d., 2006 m. gegus 9 d., 2006 m. birelio 6 d. nutarimai[7]). Iimtinius galiojimus formuoti oficiali konstitucin doktrin, t. y. aikinti Konstitucij, sprsti konstitucinius ginus ir priimti atitinkamus sprendimus, kuriuose tvirtinama oficiali ir neginijama Konstitucijos nuostat samprata turi vienintel institucija Konstitucinis Teismas, kuriam Konstitucijoje pavesta teiss akt konstitucingumo kontrol ir konstitucinio teisingumo utikrinimas. Po to, kai is teismas isprendia konstitucin gin ir savo sprendim (kaip ir visi teismai) pagrindia byloje taikytin akt statym ar Konstitucijos nuostat aikinimu (interpretavimu), t. y. baigiamas konstitucins justicijos bylos nagrinjimas kartu baigiasi vairi kit subjekt (statym leidjo, Vyriausybs ar kit valstybs institucij) oficiali interpretavim konkurencija. Iskirtines privilegijas toliau tsti teorines diskusija ir ginus dl Konstitucijos norm ir princip turinio, reguliuojamojo poveikio rib, geresnio konstitucini vertybi gyvendinimo turi konstitucins teiss mokslas, kuris ne tik gali bet ir privalo bti kritikas vertindamas bet kuriuos teisin reikm turinius faktus, j teisin kvalifikavim, Konstitucijos nuostatas ir j aikinim.

Konstitucinio teisingumo vykdymas yra neatsiejamas nuo konstitucini garantij, kurios utikrina teismins konstitucingumo kontrolsnepriklausomum nuo politins valdios,kitpolitin, ekonomin ar kit gali turini subjekt, nealikum nagrinjant konstitucinius ginus ir priimant sprendimus, kuriais paalinami i teiss sistemos Konstitucijai ir (ar) statymams prietaraujantys teiss aktai. Konstitucij ir kitus jai neprietaraujanius aktus atitinkanti teisin tvarka vadinama konstitucingumu. Konstitucijos virenyb ir konstitucingumas nra kart ir visiems laikams gyta visuomens ir valstybs santvarkos savyb, tai veikiaunuolatinis procesas, vadinamaskonstitucine politika vairi asmen ir visuomens grupi, valstybs institucij ir pareign, smoninga veikla siekiant teisinmis priemonmis gyvendinti konstitucines vertybes.

Minta, kad siekiant io tikslo neivengiamai susikerta prieingos nuomons, todl btent konstitucins justicijos institucij skminga veikla lm tai, kad Konstitucija traktuojama ne tik kaip simbolins reikms teisinis dokumentas, bet vis pirma kaip tiesiogiai taikomas, vienintelis ir iskirtinis aukiausios galios aktas, kuriuo grindiama visuomens ir valstybs santvarka, vertinama politikos, valdios institucij, pareign veiksm, vis teiss akt atitiktis aukiausiajai teisei. Konstitucija grindiamos demokratins ir teisins valstybs nuolatinio tapsmo bruoas yra ne tik konstituciniai ginai ir konfliktai, bet ir veiksmingo j sureguliavimo rezultatas reali Konstitucijos virenyb teiss sistemoje, kai valstybs politika, visuomens, valstybs institucij, pareign veikla ir priimti teiss aktai grindiami konstituciniais principais ir normomis, Konstitucijoje tvirtintoms pamatinmis visuomens ir valstybs vertybmis: pagarba mogaus teisms ir laisvms, tautos suverenitetu, demokratija, politins valdios atsakomybe visuomenei, teisingumu, teism nepriklausomumu, valstybs valdios gali atskyrimu, valdios staig priederm tarnauti monms[1]Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo2004 m. gruodio 13 d.nutarimas Dl kai kuri teiss akt, kuriais reguliuojami valstybs tarnybos ir su ja susij santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams,Valstybs inios, 2004, Nr.181-6708, Nr. 186.[2]Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo2004 m. gegus 25 d.nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 11straipsnio (2004 m. gegus 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegus 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai,Valstybs inios, 2004, Nr. 85-3094.[3]Lamentowicz W.i laik valstyb. Vilnius: Alma litera, 1998. P. 71-75.[4]Konstitucinio Teismo2006 m. sausio 16 d.nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dl Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandio 10 d., 2003 m. rugsjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandio 10 d., 2003 m. rugsjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birelio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dali (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dl pareikjo - iauli rajono apylinks teismo praym itirti, ar Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,Valstybs inios, 2006, Nr.7-254.[5]Konstitucinio Teismo2006 m. kovo 28 d.nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teism statymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai,Valstybs inios, 2006, Nr.36-1292.[6]Konstitucinio Teismo2006 m. rugsjo 21 d.nutarimas Dl Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 85 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsjo 19 d. redakcija), 139 straipsnio 2, 3 dali (2000 m. rugsjo 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 306 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcija), 308straipsnio (2006 m. birelio 1 d. redakcija) 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 324 straipsnio 12, 13 dali (2002m. kovo 14 d. redakcija), 377 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcija) 9 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 448straipsnio 7 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 454 straipsnio 5, 6 dali (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 460straipsnio 4, 5 dali (2002 m. kovo 14 d. redakcija), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 3dalies (2002 m. vasario 28d. redakcija), 285 straipsnio 2, 5 dali (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 286 straipsnio 1dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 288 straipsnio 4 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 289 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 303 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 320 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 325 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 358 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dl pareikjo - Seimo nari grups praymo itirti, ar Lietuvos Respublikos teism statymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio (2003 m. sausio 21 d. redakcija) 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 19 d. dekretas Nr. 2067 Dl apygardos teismo teisjo galiojim pratsimo, Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. birelio 18 d. dekretas Nr. 128 Dl apygard teism skyri pirminink skyrimo ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisjas Konstantas Ramelis skiriamas io teismo civilini byl skyriaus pirmininku, neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,Valstybs inios, 2006, Nr.102-3957.[7]Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo2006 m. birelio 6 d.nutarimas Dl Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo statymo 1 straipsnio pavadinimo Konstitucinis teismas teismin institucija ir io straipsnio 3dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai,Valstybs inios, 2006, Nr. 652400.1.4. Kontroliniai klausimaI1. K vadiname konstituciniais ginais ir konfliktais?

2. Kaip suprantami konstituciniai ginai formalija prasme?

3. Kokios yra pagrindins konstitucini gin ir konflikt prieastys?

4. Kokie yra esminiai demokratins teisins valstybs bruoai?

5. Kas yra pilietin tauta?

6. Kas yra konstitucionalizmas?

7. Kokie yra Konstitucijos esminiai poymiai?

8. Kokie konstitucini nuostat tvirtinimo tekste ypatumai?

9. Koks yra konstitucini gin vaidmuo teisinje valstybje?

10. Kas yra konstitucingumas ir k vadiname konstitucingumo kontrole?

11. Kuris teismins valdios bruoas j iskiria i kit valstybs valdi?

12. Kas yra Konstitucijos virenyb ir kaip ji utikrinama?1.5. Praktins (savitikros) uduotys1. Remdamiesi Konstitucijos nuostatomis, kuriose draudiamas diskriminavimas bet kuriuo pagrindu, o taip pat tvirtinti vis asmen lygybs statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams, asmens prigimtinio orumo, eimos kaip visuomens vertybs, vaiko interes apsaugos konstituciniai principai ir (ar) kitos konstitucins vertybs, argumentuotai pagrskite arba paneikite homoseksuali asmen teis laisvai pasirinkti darb, versl, turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju, taip pat toki asmen teis surengti vie demonstracij, kurios tikslas homoseksuali asmen santuokos konstitucinis tvirtinimas.

2. Nurodykite argumentus, kurie pagrst (ir) arba paneigt teigin: dauguma socialini konflikt gali bti isprsti pasitelkiant vairias (teisei alternatyvias) socialinio reguliavimo priemones be valstybs institucij sikiimo ir (arba) ivengiant btinumo pagrsti teising sprendim konstitucinmis vertybmis.

3. Pateikite argumentus, kurie patvirtint teiss viepatavimo ir Konstitucijos virenybs svok sutapt ir (ar) skirtumus.

4. vertinkite, ar Konstitucijos poiriu yra pagrsti Seimui teiktoje peticijoje suformuluoti piliei grups reikalavimai ir pasilymai priimti Konstitucijos pataisas, kuriose bt nustatyta, kad konstitucins pareigos yra vienintelis asmens subjektini teisi altinis, kad kiekvienas pilietis turi ir gali gyvendinti tiek teisi ir laisvi, kiek vykdo jam tenkani konstitucini pareig, todl statymuose turi bti tvirtinta atitinkam valstybs institucij pareiga nustatyti, ar asmuo, kuris nori ir siekia gyvendinti savo konstitucines teises (dalyvauti politini partij ir kit organizacij veikloje, rinkti kandidatus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybi ir Europos parlamento rinkimuose, kreiptis teism su iekiniu savo teisms apginti, laisvai pasirinkti gyvenamj viet, darb ar imtis verslo ir kt.) yra vykds jam tenkanias pareigas laikytis Konstitucijos ir statym reikalavim, siningai mokti mokesius, nevaryti kit asmen teisi ir laisvi, auklti savo vaikus ir iki pilnametysts juos ilaikyti, gerbti savo tvus ir globoti juos senatvje, saugoti aplink nuo kenksming poveiki, taip pat vertinti, ar asmuo yra pasirengs ginti valstyb nuo usienio ginkluoto upuolimo.

5. Remdamiesi konstituciniu valdi padalijimo principu ir vis trij valstybs valdi konstitucins kompetencijos esminiais bruoais pateikite savo nuomon ir argumentus, kurie pagrst statym leidiamosios, vykdomosios arba teismins valdios teis priimti galutin ir neginijam sprendim, kurio isprendiamas konstitucinis konfliktas arba sprendim, kuriuo paalinamos prielaidos tokiam konfliktui atsirasti.altiniaiLietuvos RespublikosKonstitucija,Valstybs inios, 1992, Nr. 33-1014; 1996, Nr. 64-1501, Nr. 122-2863; 2002, Nr. 65-2629; 2003, Nr. 14-540, Nr. 32-1315; 2004, Nr. 111-4123, Nr. 111-4124; 2006, Nr. 48-1701.

Lietuvos RespublikosKonstitucinio Teismo statymas,Valstybs inios,1993, Nr. 6-120, Nr. 68-1277; 1996, Nr. 73-1749; 1998, Nr. 55-1519; 2001, Nr. 21-691, Nr. 39-1335, Nr.64-2328; 2003, Nr.108-4815.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo2004 m. gegus 25 d.nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 11straipsnio (2004 m. gegus 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegus 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai,Valstybs inios, 2004, Nr. 85-3094.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo2004 m. gruodio 13 d.nutarimas Dl kai kuri teiss akt, kuriais reguliuojami valstybs tarnybos ir su ja susij santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams,Valstybs inios, 2004, Nr. 181-6708, Nr. 186.

Konstitucinio Teismo2006 m. sausio 16 d.nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dl Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandio 10 d., 2003 m. rugsjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandio 10 d., 2003 m. rugsjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birelio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dali (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dl pareikjo - iauli rajono apylinks teismo praym itirti, ar Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,Valstybs inios, 2006, Nr.7-254.

Konstitucinio Teismo2006 m. kovo 28 d.nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teism statymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai,Valstybs inios, 2006, Nr.36-1292.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo2006 m. birelio 6 d.nutarimas Dl Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo statymo 1 straipsnio pavadinimo Konstitucinis teismas teismin institucija ir io straipsnio 3dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai,Valstybs inios, 2006, Nr. 652400.

Konstitucinio Teismo2006 m. rugsjo 21 d.nutarimas Dl Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 85 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsjo 19 d. redakcija), 139 straipsnio 2, 3 dali (2000 m. rugsjo 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 306 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcija), 308straipsnio (2006 m. birelio 1 d. redakcija) 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 324 straipsnio 12, 13 dali (2002m. kovo 14 d. redakcija), 377 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcija) 9 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 448straipsnio 7 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 454 straipsnio 5, 6 dali (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 460straipsnio 4, 5 dali (2002 m. kovo 14 d. redakcija), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 3dalies (2002 m. vasario 28d. redakcija), 285 straipsnio 2, 5 dali (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 286 straipsnio 1dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 288 straipsnio 4 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 289 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 303 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 320 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 325 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 358 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dl pareikjo - Seimo nari grups praymo itirti, ar Lietuvos Respublikos teism statymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio (2003 m. sausio 21 d. redakcija) 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 19 d. dekretas Nr. 2067 Dl apygardos teismo teisjo galiojim pratsimo, Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. birelio 18 d. dekretas Nr. 128 "Dl apygard teism skyri pirminink skyrimo ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisjas Konstantas Ramelis skiriamas io teismo civilini byl skyriaus pirmininku, neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,Valstybs inios, 2006, Nr.102-3957.Jarainas E.Aukiausioji ir ordinarin teis: poirio Konstitucij pokyiai //Jurisprudencija. 2002. Nr.33(25). P. 3041.Jarainas E.Konstitucija ir statymas: kelios interpretavimo problemos //Konstitucijos aikinimas ir tiesioginis taikymas.P. 234257.Kris E.Konstitucija ir jos aikinimas //Politologija. 1999. Nr. 2 (14). P. 316.Kris E.Konstitucijos dvasia //Jurisprudencija. 2002. Nr. 30(22). P. 1631.Kris E.Konstitucijos aikinimas, konstitucins teiss altiniai ir besikeiianti konstitucins teiss paradigma //Teiss problemos. 2003. Nr.3(41). P. 831.Lamentowicz W.i laik valstyb. Vilnius: Alma litera, 1998.ilys J.Konstitucinis Teismas teisins ir istorins prielaidos. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2001.Johnson N.In Search of the Constitution, London: Methuen, 1977. .: // . . . -: . . . "", 1907.

2 TEMA. KONSTITUCINI GIN TEIS: TEISS SISTEMOS DALIS, KONSTITUCINS TEISS MOKSLO TYRIM OBJEKTAS, KONSTITUCINI GIN TEISS STUDIJ DISCIPLINATurinysTemos santrauka

2.1. vadas

2.2. Konstitucini gin teis kaip teiss sistemos dalis

2.3. Konstitucini gin teis kaip teiss mokslo dalis, tyrim objektas, metodai

2.4. Konstitucini gin teiss studij disciplina

2.5. Kontroliniai klausimai

2.6. Praktins uduotys

altiniaiTemos santraukaKonstitucini gin teisje, kaip ir kit teiss studij disciplinose, tradicikai skiriamos trys jos reikms. Pirmoji yra susijusi su pozityvija teise ir nurodo teiss sistemoje tam tikr grup (posistem) teiss norm ir princip, kurie reguliuoja santykinai savarankik socialini santyki srit tai teismin konstitucin kontrol, konstitucinio teisingumo gyvendinimas. Antroji reikm yra sudtin teiss moksl (vis pirma konstitucins teiss mokslo) dalis. i reikm susijusi su vairiais teoriniais modeliais, koncepcijomis, mokslinmis doktrinomis, kuriose analizuojamas pozityviojoje teisje nustatytas reguliavimas, vairiuose teiss aktuose tvirtinti teisiniai imperatyvai, norm ir princip reguliuojamojo poveikio aspektai, keliami ir aikinami probleminiai socialini santyki bkls ir j reguliavimo klausimai, formuluojamos ivados ir teikiami pasilymai dl teisinio reguliavimo tiksl, bd, priemoni, efektyvumo ir pan. Treioji reikm konstitucini gin teiss studijos tam tikra prasme apima dvi pirmsias, nes teiss studijose svarbu ne tik galiojaniuose teiss aktuose nustatytas reguliavimas, t. y. formalus tvirtinimas to, kad turi bti, bet ir vairi socialinio gyvenimo srii faktin padtis, istorija, pokyi tendencijos, adekvataus teisinio reguliavimo krypi valgos.Raktiniai odiai: konstitucin teis, vieoji teis, valstybin teis, konstituciniai gin teis, jos reguliavimo objektas, teisinio reguliavimo metodai, konstitucins teiss mokslas, konstituciniai gin teiss studijos.

2.1. vadasKonstitucini gin teiss terminas turi kelias reikmes: 1) kompleksinis teiss institutas, nacionalins teiss sistemos dalis; 2) mokslo ini, teorij, koncepcij visuma susijusi su iuo teiss institutu, jo reguliavimo objektu, konstitucinmis vertybmis, j gyvendinimu; 3) speciali teiss studij disciplina. ioje temoje paaikinamos mintos konstitucini gin teiss reikms, nurodoma konstitucini gin teiss vieta nacionalins teiss sistemoje, io teiss instituto (poakio) santykis su konstitucine teise, valstybine teise ir kitomis teiss akomis, apibdinami esminiai teisinio reguliavimo metodai, nurodomos konstitucini gin teiss ir konstitucins teiss mokslo ioje srityje ssajos, vertinama konstitucini gin teiss studij reikm.2.2. Konstitucini gin teis kaip teiss sistemos dalisKonstitucini gin teis tai Konstitucijoje, statymuose, postatyminiuose teiss aktuose, teism precedentuose ir kituose teiss altiniuose tvirtintos elgesio taisykls, skirtos reguliuoti santykinai savarankik socialini santyki grup teismins konstitucins kontrols (konstitucins justicijos) institucij veikl sprendiant vairius konstitucinius ginus, nagrinjant konstitucins justicijos bylas, gyvendinant konstitucin teisingum.

Konstitucini gin teis yra kompleksinis teiss institutas, kuriam priklauso ne tik konstitucins teiss nuostatos, t. y. aukiausios teisins galios akte Konstitucijoje tirtintos normos ir principai, skirti Konstitucijos apsaugai, konstitucinio teisingumo utikrinimui, bet ir kitos konstitucines nuostatas sukonkretinanios vairi teiss ak normos ir principai. Pavyzdiui, teism organizaciniam, materialiniam ir techniniam aptarnavimui yra skirtos vairios valstybins teiss, finans teiss, administracins teiss nuostatos, teisj socialines garantijas reglamentuoja socialins apsaugos normos, specialiuose statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtintos konstitucins justicijos byl nagrinjimo (konstitucinio proceso) taisykls ir kt. Veiksmingas konstitucini konflikt sprendimas ir atitinkamos konstitucini gin sureguliavimo procedros yra svarbs konstitucins santvarkos elementai, taigi iuos santykius reguliuojanios taisykls yra neatsiejama konstitucini norm ir princip sistemos (konstitucins teiss) dalis. Kita vertus, daugelis konstitucini gin teiss klausim yra reglamentuojami ordinarins teiss normomis. Jos taip pat skirtos veiksmingam konstitucinio teisingumo gyvendinimui, pamatini mogaus teisi ir konstitucins santvarkos teisminei apsaugai utikrinti.

Konstitucin teis yra ypatinga vieosios teiss dalis. Jos normos ir principai skirti pamatinms valstybins bendruomens vertybms tvirtinti, veiesiems valstybs reikalams ir kitiems su jais susijusiems santykiams reguliuoti. Tai prigimtini asmens teisi ir laisvi apsauga, valstybs politin, ekonomin, socialin santvarka, teiss akt hierarchija, teiskros pagrindai, valstybs valdios institucij sistema ir j tarpusavio santykiai ir santykiai su kitais teiss subjektais. Konstitucin teis sudaro vis teiss sistem integruojantys pamatiniai principai, kuriuose ireiktos svarbiausios valstybins bendruomens vertybs, todl konstitucin teiss yra viso nacionalins teiss sistemos branduolys aukiausios teisins galios teis, kurioje nustatytas reguliavimas nubria orientyrus kitoms teiss akoms, poakiams ar institutams, taip pat ir konstitucini gin teisei. Konstituciniai principai ir normos yra tvirtinti sistemikai vientisame, tiesiogiai taikomame aukiausios galios teiss akte Konstitucijoje, o j turinys vairiais aspektais sukonkretinamas ir atskleidiamas tam tikrose teiss akose, taip pat konstitucins justicijos institucij sprendimuose, kuriuose aikinamos konstitucins nuostatos ir sprendiami konstituciniai ginai.

Daugelyje valstybi btent konstitucijose, aukiausios teisins galios akte yra nustatoma, kuriai valstybs institucijai pavedama teismin konstitucin kontrol ir suteikiama teis priimti galutin, neginijam sprendim konstitucins justicijos bylose, kokie svarbiausi ios institucijos galiojimai ir kompetencija nagrinti vairias konstitucins justicijos bylas, kuriems subjektams suteikiama teis inicijuoti konstitucini gin nagrinjim, kokia yra konstitucins justicijos institucij (bendrosios kompetencijos arba specializuot teism) sprendim teisin galia, pasekms ir pan

Konstitucini gin teis apima, integruoja ne tik konstitucins teiss, bet ir kit teiss ak, pavyzdiui, valstybins, administracins teiss nuostatas. ios teiss akos taip pat yra vieosios teiss dalis, taiau j sudarani norm ir princip teisin galia yra maesn. Valstybins teiss kaip ir kit teiss ak nuostat turinio talpumas, j abstraktumo laipsnis yra maesni, teisinio reguliavimo sritys siauresns. Konstitucini gin teisje kaip ir kitose teiss akose (poakiuose, institutuose) yra sukonkretinamos, detalizuojamos konstitucins normos ir principai atsilegiant Konstitucijoje nustatytas teisinio reguliavimo kryptis ir ribas. Konstitucini gin teis (prieingai nei konstitucin teis) neapima vis teisinio reguliavimo srii, todl gali bti apibriama ir atribojama nuo valstybins teiss ir kit teiss ak pagal teisinio reguliavimo objekt (socialinius santykius, kuriuos reguliuoja atitinkamos teiss akos nuostatos). Kartu ilaikoma esmin skirtis nuo konstitucin teiss konstitucini gin teiss nuostatos paprastai yra maesns teisins galios jos tvirtintos ne tik Konstitucijoje, bet ir kituose teiss altiniuose: statymuose, postatyminiuose teiss aktuose, teism sprendimuose ir kt.

Konstitucini gin teiss reguliavimo objektas yra:pirma, konstitucins justicijos institucij galiojimai ir kompetencija, j vieta valstybs valdi sistemoje;antra, konstitucins justicijos institucij akt prigimtis, rys, teisin galia ir pasekms;treia,konstitucins justicijos institucij sudarymo tvarka, struktra, teisj korpuso sudtis ir j skyrimo pareigas tvarka;ketvirta, teisminis konstitucinis procesas, jo stadijos, ypatumai, teisj darbo, byl nagrinjimo teisminiuose posdiuose, teismo kolegijose organizavimas.

Konstitucini gin teisje nra ypating, tik iai socialinio elgesio reguliavimo sistemai bding teisinio reguliavimo metod (poveikio teisini santyki dalyvi elgesiui bd, priemoni). Jie yra tokie patys kaip ir kitose vieajai teisei priskiriamose teiss akose:dispozityvus(leidimas/galinimas) irimperatyvus(draudimas/pareigojimas) socialini santyki reguliavimas. Pavyzdiui, Konstitucinio Teismo teisjais gali bti skiriami nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilieiai, turintys auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip 10 met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalis); Konstitucinio Tesimo teisjams taikomi darbo ir politins veiklos apribojimai, nustatyti teism teisjams (Konstitucijos 104 straipsnio 3 dalis). Tai du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai, kurie turi svarbi reikm analizuojant daugelio teiss ak nuostatas. ie metodai retai naudojami grynuoju pavidalu. vairiose teisinio reguliavimo srityse teisini santyki dalyviams nra vien tik draudiama arba vien tik leidiama elgtis tam tikru teiss normoje nurodytu bdu. Kaip ir kitose vieosios teiss akose vyrauja vairs metod deriniai teisini santyki subjektams paprastai leidiama viskas, kas nra draudiama ar protingai reguliuojama, o valstybs institucijoms leidiama viskas, kas priskirta j kompetencijai. Draudimai vienodi tiek pavieniams individams ar j grupms, tiek valstybs institucijoms, taip pat teiss aktuose neretai nustatomos vairios draudim iimtys. Paymtina, kad bet kuri teisini santyki turin prastai sudaro bent du teiss subjekt privalomo ar leistino elgesio variantai: vienam teisinio santykio dalyviui suteikiama teis (arba pareiga) reikalauti teisei adekvataus elgesio ikitsubjekt, o tokiam reikalavimui (arba pareigai) koresponduojakitsubjekt pareiga paklusti (arba teis reikalauti teiss normoje nustatyto elgesio), taip pat teis kreiptis dl teisins gynybos, jeigu kita nevykdo jai tenkani pareig arba piktnaudiauja savo teismis.

Pagrindins teisinio reguliavimo (poveikio teisini santyki subjekt elgesiui) priemons yra subjekt, kuriems suteikta teis vykdyti konstitucin teisingum, taip pat inicijuoti konstitucins justicijos bylas, specialaus veiksnumo, j ypatingo teisinio statuso tvirtinimas konstitucijoje, kituose teiss aktuose, subjektini teisi ir pareig gyvendinim utikrinani materialini, procesini garantij, kreipimosi konstitucins justicijos institucij speciali slyg, apribojim tvirtinimas, taip pat tiesioginis Konstitucijos taikymas, vairi kit teiss akt nuostat gyvendinimas bei atitinkam teiss taikymo akt primimas.

Pagal teisinio reguliavimo objekt ir metodus konstitucini gin teis gali bti traktuojama kaip santykinai savarankika teiss aka arba priskiriama valstybins teiss poakiui. Paymtina, kad valstybins teiss reguliavimo objektui priskiriamos visoms trims valstybs valdios grandims (atstovaujamajai, vykdomajai ir teisminei) priklausani institucij, taip pat ir konstitucin teisingum vykdani teism kompetencija, organizavimas, struktra, sprendim primimo taisykls ir kt. Taiau skirtingai nei konstitucinje teisje, ordinarins teiss akoms priskiriamos vairiuose skirtingos teisins galios aktuose, t. y. ne tik Konstitucijoje, bet ir tarptautinse sutartyse ir statymuose, postatyminiuose teiss aktuose tvirtintos taisykls, kurios pratsia, sukonkretina konstitucin reguliavim pagal Konstitucijoje nustatytus teiskros ir teiss gyvendinimo orientyrus ir ribas.

Paymtina, kad konstitucini gin teis (objektyvija prasme) kaip vairiuose teiss altiniuose tvirtint elgesio taisykli norm ir princip sistema yra neatsiejama nuo j veiksmingo gyvendinimo problem. Socialine vertybe gali bti pripastama tik faktikai veikianti teis, t. y. efektyvus socialini santyki reguliatorius. vairios teisins fikcijos abstrakts elgesio standartai (tvirtinti oficialiuose, norminio pobdio aktuose) gyja prasm tik tada, kai teisini santyki subjektai paveria juos faktiniais savo ir kit subjekt veiksmais. Btent iais veiksmais yra sukuriama dinamika, o kartu ir neretai prietaringa teisin tikrov, t. y. teiss aktuose ufiksuotos taisykls tampa teiss reguliuojam santyki dalyvisubjektinmisteismis ir pareigomis, o j gyvendinimas faktini teisini santyki empirikai apiuopiamu turiniu.

Remiantis analogikomis konstitucins teiss reikmmis galime apibrti konstitucini gin teis subjektine prasme. Konstitucin teis gali bti suprantama ne tik kaipkonstitucininorm ir princip sistema, bet ir Konstitucijoje garantuojama vairiteisini santyki dalyvisubjektin teislaisvai pasirinkti tam tikr elgesio variant ar susilaikyti nuo tam tikro elgesio (pvz., gyvendinti pilietinei tautai priklausanias suverenias galias steigti valstyb, formuoti valdi, reikalauti jos atsakomybs, prieintis antikonstituciniams veiksmams, naudotis asmens privataus gyvenimo, nuosavybs, bsto nelieiamumo garantijomis, turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti, nekliudomai iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas, reikti sitikinimus ir kt.). Lygiai taip pat konstitucini gin teisje tvirtintos normos ir principai utikrina teisini santyki dalyviams konstitucini gin teiss nuostatomis grindiamas subjektines teises teisines galimybes, susijusias su konstitucini gin ir konflikt nagrinjimu, atitinkam sprendim primimu, konstitucinio teisingumo gyvendinimu.

Konstitucini gin teiss nuostatos utikrina teisini santyki dalyviams j subjektines teises sprsti konstitucinius ginus, inicijuoti j nagrinjimo proces remiantis Konstitucijoje, statymuose ir kituose teiss aktuose nustatytomis taisyklmis, aktyviai juose dalyvauti, teikti savo argumentus ir rodymus, reikalauti, kad kiti subjektai deramai vykdyt jiems tenkanias pareigas, taip pat siekti veiksmingo, savalaikio konstitucins justicijos institucijos priimto sprendimo gyvendinimo ir kt.

Subjektins konstitucini gin dalyvi teiss gali bti veiksmingai gyvendintos tik tada, kai teiss aktuose tvirtint taisykli turinyje galima rasti aiki nuorod kitus atitinkam teisini santyki dalyvius, kuriems tenka aikiai apibrtos subjektins pareigos. Pavyzdiui, Seimo nari grups teis kreiptis Konstitucin teism su praymu itirti teiss akto konstitucingum utikrina iai subjektinei teisei koresponduojanti Konstitucinio Teismo pareiga tok praym priimti, atlikti iankstin tyrim, inagrinti konstitucins justicijos byl ir priimti sprendim. Konstitucinis Teismas turi teis atsisakyti nagrinti praym, jei Seimo nari grup nevykd jai tenkanios pareigos pagrsti praym teisiniais argumentais.

Subjektini teisi ir joms koresponduojani pareig svokos ymi esmin skirtum tarp teisini fikcij ir fakto, tarp knyg teiss ir realaus jos nuostat gyvendinimo, tarpidealiosteisins tvarkos, kuri ireikia vairiuose teiss aktuose tvirtinti leidiamo (pageidaujamo) ar pareigojanio (draudiamo) elgesio modeliai irfaktinsteisins tvarkos, kuri atpastame pagal konkrei teisini santyki dalyvi subjektines teises ir joms koresponduojanias pareigas, pagal i subjekt veiksmus ar neveikim. Abstraktus kalbjimas apie Seimo nari grups ar kit asmen subjektin teis kreiptis Konstitucin Teism neturi praktins reikms, jei atitinkamuose teiss aktuose nra aikiai vardintos kit subjekt koresponduojanios pareigos, skirtos mintai subjektinei teisei gyvendinti arba nra tiksliai nurodyti kiti teisikai reikmingi faktai, kuri konstatavimas reikia teisini santyki atsiradim, o kartu ir j dalyvi galimybes ar (ir) prievoles elgtis taip, kaip nustatyta teiss aktuose.

Konstitucini gin dalyviais ir konstitucini gin teiss subjektais gali bti fiziniai asmenys (alies ir usienio pilieiai, j grups, asmenys be pilietybs) ir juridiniai asmenys (mons ir staigos, politins partijos, profesins ir kitos fizini asmen organizacijos, valstybs valdios institucijos, teritorini bendruomeni (savivaldybi) valdios institucijos). ie asmenys gali bti betarpikai suinteresuoti konstitucins justicijos bylos baigtimi, pvz., praym Konstituciniam Teismui pateiks pareikjas ir kita konstitucins justicijos bylos alis suinteresuotas asmuo, kurio ileist akt ginija pareikjas, taip pat j atstovai arba kiti konstitucinio proceso dalyviai liudytojai, ekspertai, specialistai, vertjai ir pan.

Bendras konstituciniuose ginuose dalyvaujani subjekt ir bet kuri kit teisini santyki dalyvi bruoas teiss aktuose tvirtinta ir visuotinai pripastama galimyb bti teiss subjektu, t. y. teisinio subjektikumo savyb:teisnumas(fizinio asmens gimimu arba juridinio asmens steigimo momentu gyjama savyb faktinis gebjimas turti teises ir pareigas) irveiksnumas(teisikai garantuota galimyb savo veiksmais sukurti teises ir pareigas sau bei kitiems asmenims, atsakyti u atitinkam veiksm pasekmes). Fizini asmen veiksnumas (visikas ar dalinis) teiss aktuose yra siejamas su amiumi, taip pat priklauso nuo fizinio gebjimo suvokti jam tenkanias teises ir pareigas, gyvendinti jas savo veiksmais, numatyti veiksm rezultatus. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnyje nustatyta, kad rinkim teis turi pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18met. Asmenims iki 16 met mokslas yra privalomas (Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalis). Juridini asmen veiksnumas (gyjamas kartu su teisnumu) priklauso nuo statymuos ir j steigimo dokumentuose nurodyt veiklos tiksl, kompetencijos.

Teisini santyki dalyvi teisi ir pareig visuma, t. y. teiss subjekt statusas gali bti: bendrasis, kur Konstitucija ir kiti teiss aktai utikrina bet kuriam teiss subjektui (Konstitucijos 18 straipsnyje nustatyta: mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins), taip pat specialusis, kuris gyjamas tik tada, jeigu subjektas atitinka specialiuose teiss aktuose nustatytas tam tikras slygas (pvz. rinkjas, studentas, tautos atstovas, valstybs pareignas, teisjas). Konstitucijos 106 straipsnyje nustatyta, kad kreiptis Konstitucin Teism turi teismai, Vyriausyb, Respublikos prezidentas ir Seimo nari grup (ne maiau kaip 1/5 vis seimo nari, taigi Seimo nari grup turi sudaryti bent 29 tautos atstovai). Paymtina, kad fiziniai asmenys ir kiti subjektai gali inicijuoti konstitucins justicijos bylas tik tada, kai pateikia savo argumentus teismui, nagrinjaniam civilines, administracines ar baudiamsias bylas ir teismas sutinka su iais argumentais sutinka bei kreipiasi Konstitucin Teism idstydamas savo abejones dl teiss akt atitikties Konstitucijai ir (ar) statymams.

Taigi konstitucini gin dalyviais ir konstitucini gin teiss subjektais gali bti labai vairi teisini santyki dalyviai. Tai, vis pirma (bet ne tik) yra konstitucin teisingum gyvendinanios institucijos bendrosios kompetencijos ar specializuoti teismai, kuriems suteikta teis inicijuoti ar nagrinti konstitucinius ginus. Antra, konstitucins justicijos bylos alys ir kiti konstitucinio proceso dalyviai Konstitucijoje ir (ar) kituose teiss aktuose nurodyti subjektai, kuriems suteikiama teis kreiptis dl teiss akt konstitucingumo patikros, teikti savo argumentus ir rodymus, atstovauti gino alims ir pan. Tai daniausiai yra vairios valdios institucijos: valstybs vadovas, parlamentas ir jo nariai, vyriausyb, teismai, prokuratra, valstybs kontrol ir kitos valdios institucijos, mons ir staigos, alies pilieiai, usienieiai, asmenys be pilietybs ir (ar) juos atstovaujantys asmenys.2.3. Konstitucini gin teis kaip teiss mokslo dalis, tyrimo objektas, metodaiAntroji termino konstitucini gin teis reikm neatsiejama konstitucins teiss mokslo dalis. ioje teiss mokslo dalyje tyrimai nukreipti tuos paius socialinius santykius, kurie priskiriami konstitucins teiss reguliavimo sritims. Tai konstitucingumo kontrol, konstitucinio teisingumo utikrinimas, Konstitucijos nuostatose tvirtint pamatini mogaus teisi, konstitucins santvarkos teismin apsauga, konstitucins justicijos institucij veiklos kryptys ir ypatumai, teisinio reguliavimo pasiekimai ir problemos sprendiant konstitucinius ginus ir konfliktus, nagrinjant vairias konstitucins justicijos bylas.

Konstitucini gin teis kaip konstitucins teiss mokslo tyrim dalis tai sistema ini (teorij, koncepcij) apie vien svarbiausi teiss mokslo tyrim objekt, kur santykinai galima skirstyti tris dalis:pirma, vairi ali konstitucijose ir kituose teiss aktuose tvirtinti teisinio reguliavimo ir jo gyvendinimo pagrindai (pamatiniai principai ir normos, teisinio reguliavimo ribos, prielaidos, slygos, tarptautiniai sipareigojimai ir pan.) susij su konstitucins justicijos institucij sudarymu, statusu, kompetencija, vieta valstybs valdi sistemoje, konstitucinio teisminio proceso taisyklmis;antra, teorins koncepcijos ir doktrinos, kuriose aikinamas, pagrindiamas ir (ar) pateisinamas vairiuose teiss altiniuose tvirtintas reguliavimas;treia, konstitucin teisingum vykdani teism veiklos efektyvumas, konstitucins justicijos ir konstitucins jurisprudencijos poveikis kitoms socialini santyki sritims, vairs kiti konstitucini pagrind gyvendinimo (konstitucinirealia) aspektai faktins teisins tvarkos visuomenje ir valstybje atitiktis Konstitucijai, statymams ir kitiems nacionalins bei tarptautins teiss aktams, teisins smons, teisini tradicij tyrimai ir kt.

Mokslo tyrim tikslas iose srityse analizuoti, objektyviai vertinti konstitucins kontrols form vairov, konstitucins justicijos institut ir j tvirtinanias teiss normas, atskleisti konstitucinio teisingumo gyvendinimo raidos ypatumus, problemas ir prietaras, dsningumus ir tendencijas.

Konstitucini gin teiss nuostat reguliuojamojo poveikio ir jo tyrim metodologin pagrind (kaip ir kitose teiss akose) sudarodialektinissocialins tikrovspainimo metodas, kuriuos remiantis socialin-teisin tikrov traktuojama ne statikai, bet kaip procesas nuolatinis vystimasis, kur skatina nenutrkstanti prieybi tarpusavio sveika jos viena kit neigia, atsveria, viena be kitos neegzistuoja, taigi nubria viena kitos ribas ir utikrina reikini, proces santykin pusiausvyr, teiss reguliuojam socialini santyki darn.

Formalus vairi teiss akt turinio sistemins ir logins analizs metodas skirtas konstitucini gin teiss altini ir juose tvirtint vairaus abstraktumo elgesio standart (formalizuot logini struktr) prasms bei j tarpusavio ryi tyrimams. Lyginamasis, istorins analizs, matematins statistikos, sociologiniai metodai (nuoseklus stebjimas, reprezentatyvi apklausa, konteksto tyrimas) padeda nustatyti reikini ir proces (vairiose alyse ir vairiais laikotarpiais) paplitim, atsiradimo slygas, efektyvumo prieastis, bendrus dsningumus ir ypatumus, kitimo tendencijas, vystymosi perspektyvas ir kt.

Konstitucini gin teiss moksliniai tyrimai pradti dar visai neseniai. Konstitucinio teismo kaip specializuotos teismins konstitucins kontrols institucijos btinum pirmasis teorikai pagrind austr teisininkas ir mokslininkas, Austrijos Konstitucinio Teismo teisjas ir vienas i jo krj Hansas Kelsenas (Hans Kelsen, 18811973). Jis yra europietikos konstitucins kontrols tradicijos pradininkas, nors visuotinai pripastama, kad konstitucins kontrols itakos yra JAV teisinje sistemoje, kurioje, pagal bendrosios teiss (common law) tradicij, konstitucinius ginus sprendia bendrosios jurisdikcijos teismai nagrindami vairias administracines, civilines, baudiamsias bylas. Konstitucingumo ir jo patikros problemas nagrinjo daugelis XX-XI a. iuolaikins konstitucins teiss mokslo atstov G. Vedelis, L. Favoreu, M. Duverger, F. Luchaire, K. Sternas, K. Hesse, R. Zippelius, K. Doehringas, L. Tribe, L. Garlicki, A. Sajo, M. Baglaj, B. Staun ir kiti. Konstitucini gin teiss mokslo tyrimai neatsiejami nuo pamatini idj, teorij ir koncepcij, kurias suformulavo vairi konstitucionalizmo doktrin pradininkai ir krjai. Antai Hugo Grocijaus (Hugo Grotius, 1583-1645), Barucho Spinozos (Baruch Spinoza (Benedictus de Spinoza) 1632-1677), Tomo Hobso (Thomas Hobbeas, 15881679), arlio L. Monteskj (Charles Louis de Secondat (Montesquieu), 16891755), Dono Loko (John Locke, 16321704), ano ako Ruso (Jean-Jacques Rousseau, 17121778), Alberto Veno Daisi (Albert Venn Dicey, 18351922) ir kit autori darbuose buvo suformuluotos ir ipltotos tautos suvereniteto, prigimtini ir neatimam mogaus teisi, parlamentarizmo, statymo virenybs, valdi padalijimo, teism nepriklausomumo idjos, taigi sudarytos prielaidos formuotis teismins konstitucingumo patikros institutui ir jo pagrindams.

Lietuvoje teismins konstitucins kontrols doktrin pirmasis suformulavo Mykolas Romeris (18801945). Kritikuodamas kai kurias parlamentarizmo apraikas, jis tvirtino, kad tik konstitucinis (specialios kompetencijos) teismas gali utikrinti konstitucijos virenyb, konstitucini nuostat gyvendinimo kontrol. Kita vertus, pripaino, kad konstitucinio teismo vykdoma tautos atstovybs priimt akt patikra galima tik stabilios konstitucins santvarkos demokratinje valstybje[1].

1940 m. okupacinis SSRS reimas nutrauk Lietuvos valstybingumo ir konstitucins teiss raid. Sovietins socialistins respublikos 1940 m. ir 1978 m. konstitucijose buvo tvirtintas Lietuvos valstybs teritorijos ugrobimas ir neteistas prievartinis jungimas svetimos valstybs sudt (aneksija). Autentika Lietuvos konstitucin kryba vl buvo pradta po trumpo pereinamojo laikotarpio, kai pasinaudojus SSRS skelbiama kova su biurokratizmu,vieumo(glasnostj),pertvarkos(perestroika) idjomis buvo padaryti esminiai Lietuvos politins ir teisins santvarkos pakeitimai panaikintas Komunist partijos iskirtinis statusas, nustatyti vienodi konstituciniai pagrindai vis politini partij veiklai, alies turtas paskelbtas iimtine Lietuvos Respublikos nuosavybe, tvirtinta Lietuvos pilietyb, deklaruotas mogaus teisi teismins gynybos principas.

SSRS primestas reimas buvo teisikai nutrauktas 1990 m. kovo 11 d. primus akt Dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo, statym Dl 1938 m. gegus 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo ir LR Laikinj Pagrindin statym (LP). Pereinamojo laikotarpio pagrindiniame valstybs statyme Lietuvos Respublika buvo paskelbta suverenia demokratine valstybe, atsisakyta demokratinio centralizmo principo, kuriuo buvo grindiama centralizuota valstybs valdios institucij sistema, panaikintas socialistins (valstybins ir kolkins-kooperatins) nuosavybs principas kaip ekonomins sistemos pagrindas, tvirtinta piliei privaios nuosavybs teis, palikti galioti LP neprietaraujantys teiss aktai.

1992 m. spalio 25 d. referendume pirm kart Lietuvos istorijoje steigiamoji valdia Tauta referendume prim nuolatin Lietuvos Respublikos Konstitucij didiausios teisins galios pirmin ir tiesiogiai taikom akt, kuriuo grindiami visi kiti valstybs institucij ileisti teiss aktai. Konstitucijoje tvirtintas teiss tradicij perimamumas (preambulje skelbiama, kad Lietuvi Tauta savo valstybs teis. pamatus grind Lietuvos Statutais ir LR Konstitucijomis), mogaus teiss paskelbtos prigimtinmis, tvirtinta teiss virenyb, nustatyti visa apimantys nepriklausomos demokratins valstybs politins, ekonomins, socialins santvarkos pagrindai ir siekiai, tvirtintos esmins vairios socialinio gyvenimo srii teisinio reguliavimo kryptys ir gairs statym leidjui, konstitucini institut apsaugos garantijos, nubrtos politins valdios gyvendinimo ribos.

Pirm kart istorijoje aukiausios teisins galios akte buvo tvirtinta teismin konstitucins kontrols institucija Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuriam pavesta utikrinti konstitucin teisingum sprsti konstitucinius ginus dl statym ir kit teiss akt atitikties Konstitucijai ir (ar) statymams, teikti ivadas Respublikos Prezidento, Seimo nari, teisj konstitucins atsakomybs klausimais ir kt.

Paymtina, kad rengiant Konstitucijos projekt buvo diskutuojama dl vairi konstitucins kontrols modeli, konstitucins justicijos institucijos gali[2]. Taiau pasirinktas kontinentinje Europoje plaiausiai pripaintas konstitucins kontrols modelis, pagal kur Konstitucijos virenyb ir konstitucin teisingum utikrina savarankikas specialios kompetencijos teismas, kuris nepriklauso bendrosios jurisdikcijos teism sistemai.

Konstitucijos virenybs ir jos apsaugos, konstitucins kontrols, konstitucinio teisingumo gyvendinimo ir kitas konstitucins teiss problemas nagrinjo ir reikmingus darbus paskelb daugelis inom autori: E. Jarainas, E. Kris, K. Lapinskas, G. Mesonis, V. Sinkeviius, S.Staiokas, E. ileikis, J. ilys ir kt.[3][1]Romeris M.Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose// Vytauto didiojo universiteto Teisi fakulteto darbai. T.VI (red. A. Janulaitis). Kaunas: Spindulio bendrovs spaustuv, 1931; Id.Administracinis teismas. Kaunas: Valstybs spaustuv, 1928. Id.Lietuvos konstitucins teiss paskaitos.Vilnius: Mintis, 1990. Plaiau apie Mykolo Romerio nuopelnus r.:Maksimaitis M.Teisins valstybs modelis;Andriulis V. MiknysR.Mykolo Romerio mokslini ir publicistini darb bei literatros apie j bibliografija// Mykolo Romerio mokslas apie valstyb. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1997. P. 184-202; 253-296.[2]Plaiau apie tai r.:ilys J.Konstitucinis Teismas teisins ir istorins prielaidos. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2001.[3]Jarainas E. Konstitucin justicija ir politinis procesas: sveikos tendencijos ir doktrinos paiekos. Politologija, 1999. Nr. 3(15). Id. Valstybs valdios institucij santykiai ir Konstitucinis Teismas. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2003; Id. The Control of Constitutionality of Legal Acts and the Establishment of the Constitutional Court in Lithuania // Constitutional Justice in Lithuania. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2003. P. 3-39;Kris E.Politini klausim jurisprudencija ir Konstitucinio Teismo obiter dicta. Lietuvos Respublikos Prezidento institucija pagal Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarim. Politologija, 1998. Nr. 1; Id. Konstituciniai principai ir Konstitucijos tekstas // Jurisprudencija. 2002. T. 23(15). P. 4670, T. 24(16). P. 57; Id. Konstitucijos aikinimas, konstitucins teiss altiniai ir besikeiianti konstitucins teiss paradigma // Teiss problemos. 2003. Nr. 3 (41); Id.Konstitucin justicija Lietuvoje: pirmasis deimtmetis// Justitia. 2003. P. 212; Id.Teiss ir fakt tyrimo persipynimas konstitucins justicijos bylose// Teis ir faktas konstitucinje jurisprudencijoje. Vilnius: Lietuvos RespublikosKonstitucinio Teismas, 2005. P. 41-51;Lapinskas K.The Constitutional Court of the Republic of Lithuania in the System of State Institutions // Constitutional Justice in Lithuania. Vilnius: The Constitutional Court of the Republic of Lithuania, 2003; Id.Acts of the Constitutional Court// Constitutional Justice in Lithuania. Vilnius: The Constitutional Court of the Republic of Lithuania, 2003; Id. Europos tarptautini teism ir nacionalini konstitucini teism jurisdikcijos ir jurisprudencijos slyio problemos // Konstitucija, nacionalin teis ir Europos teis. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2004;Mesonis G.Valdi padalijimas: teisins valstybs charakteristika// Konstitucionalizmas ir pilietin visuomen. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2002. P. 105128; Id.Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts (Didioji Britanija) konstitucin sistema// iuolaikin konstitucija: Studijos apie usienio ali konstitucin reguliavim. Vilnius, Mykolo Romerio universitetas, 2005. P. 196-218;Sinkeviius V.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisdikcijos ribos// Jurisprudencija, Nr. 30(22) Vilnius, 2002. P. 132-147; Id.Konstitucijos aikinimas ir jo ribos// Justitia. 2004 Nr. 3. P. 2-11;Staiokas S.Lietuvos Respublikos konstitucins raidos pradia. Justitia. 1996. Nr. 3.ileikis E.Alternatyvi konstitucin teis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2003. Id.Aukiausiasis Teismas prie Konstitucin teism? Galvoskis dl juridinio fakto// Justitia, 2006. Nr. 1. P. 13-31;ilys J. Konstitucinis Teismas ir Lietuvos teiss raida // Konstitucin justicija: dabartis ir ateitis. Tarptautin konferencija, skirta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo krimo penkeri met sukakiai. 1998 m. balandio 2324 d., Vilnius. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1998. Id.Teiskra ir konstitucin justicija// Teiss problemos. 2000. Nr. 2. P. 85-98.2.4. Konstitucini gin teiss studij disciplinaDar viena konstitucini gin teiss reikm konstitucini gin teiss studijos, t. y. ios teiss srities mokymo disciplina ir joje pateikiam ini sisavinimas. Tai svarbi ir reikminga konstitucins teiss studij kryptis, kurioje (kaip ir kitose teiss studijose) svarbiausi elementai yra: 1) Konstitucijos ir statym, kit teiss altini nagrinjimas, juose tvirtinto teisinio reguliavimo analiz ir vertinimas, 2) inios apie teiss mokslo pasiekimus ir problemas, svarbiausias mokslini tyrim kryptis, mokslini tyrim rezultatus, vairi teiss akt, teiss mokslo teorij, koncepcij ir doktrin gyvendinim, 3) sukaupt ini sisavinimas, teorinis j apmstymas, gebjimai formuluoti apibendrinanias ivadas, nurodyti esmines teisins tikrovs raidos tendencijas, poveik kitoms socialins tikrovs sritims, teikti motyvuot kritik ir pasilymus, formuluoti teisinius argumentus pan.

ios studijos teikia galimyb susipainti su pamatiniais teiss teorijos, konstitucins teiss postulatais, vairiais konstitucins teiss mokslo raidos aspektais, konstitucinio teisingumo gyvendinimo materialiomis ir formaliomis slygomis, prielaidomis, konstitucins justicijos pasiekimais ir problemomis, konstitucins teiss mokslo tendencijomis ir, inoma, su svarbiausi klasikiniais konstitucin teiss institutais mogaus teisi apsauga, pilietins visuomens, demokratijos, teisins valstybs, konstitucinio teisingumo gyvendinimo standartais, konstitucini gin ir konflikt, konstitucins justicijos institucij prigimtimi, j vieta demokratinje teisinje valstybje.

Mykolo Romerio universitete Konstitucins teiss katedroje Konstitucini gin teiss kursas dstomas nuo 1999 m. Prof. T. Birmontien ir prof. J. ilys io kurso studij program paruo Lietuvos teiss universiteto (nuo 2004 m. Mykolo Romerio universiteto) Teiss fakulteto ir Valstybinio valdymo fakulteto magistrantros studij studentams. Kurso mediaga suteikia galimyb susipainti su konstitucins justicijos pagrindais Lietuvoje ir kitose alyse.

Konstitucini gin teiss studij mediaga gali bti skirstoma dvi dalis:bendrj dal, kurioje supaindinama su esminiais konstitucins teiss institutais, pagrindinmis svokomis, konstitucini gin teiss altini sistema, konstitucins justicijos instituto esm irspecialij dal, kurioje atskleidiamos konstitucini teism funkcijos, tikslai, paskirtis, vieta kit valdios institucij sistemoje, analizuojami konstitucins justicijos institucij sprendimai, j priimt teiss akt reikm, teisin galia, taip pat ypatinga vieta ir reikm konstitucins teiss altini sistemoje, analizuojami ir vertinami konstitucins justicijos ypatumai lyginamuoju aspektu.

Paymtina, kad bendrosios teiss (common law) tradicijai priklausaniose alyse konstitucini gin teiss ir teiss studijos apskritai labai skiriasi palyginus su studijomis Europos kontinentins teiss tradicijos alyse. Lietuvoje ir daugelyje Europos ali konstitucini gin teiss studijos neatsiejamos nuo grietos teiss altini hierarchijos, juose tvirtint pozityviosios teiss norm ir princip, vairi teiss sistemos element tarpusavio ssaj, reguliuojamojo poveikio dsningum, kit teorini pagrind bei formalios logins teisini reikini analizs. Teorines ivadas ir apibendrinimus vis pirma formuluoja vairi teiss srii mokslininkai remdamiesi Konstitucijos ir kit teiss akt tekstais, o mokslo rezultatais naudojasi teis kuriantys ir gyvendinantys subjektai, teismai ir kitos valstybs institucijos. Kiek kitaip yra, pavyzdiui, Anglijoje, Australijoje, JAV ar kitose alyse, kuriose konstitucin kontrol vykdo bendrosios kompetencijos teismai, o teiss mokslo teiginiai, teorijos ir ivados grindiamos kita teisini prioritet seka: ne tiek konstitucij ir kit teiss akt tekst analize, ne tiek valstybs institucij galias ir kompetencij, asmens teises ir laisves bei atitinkam konstitucin reguliavim paaikinaniomis, pateisinaniomis ar kritikuojaniomis teiss mokslo doktrinomis, bet vis pirma konstitucine jurisprudencija, t. y. teism sprendimais ir juose idstytais argumentais, oponuojaniomis ar pritarianiomis (atskirosiomis) teisj nuomonmis, kuriose idstomi skirtingi arba papildomi argumentai, kontrargumentai ir pan. Antai JAV konstitucins teiss vadovlis[1], pradedamas skirsniais Teismai ir teismin kontrol, Federalin (institucij) sistema, Kongreso galios, Vykdomoji valdia ir kt., kuriuose beveik kiekvienas teiginys grindiamas nuorodomis atitinkamus teism precedentus.

vairi valstybi teiss tradicij painimas yra neatsiejamas nuo kiekvienos valstybs ir jos teiss istorijos, teisins sistemos ypatumus painti padedani bendrosios teiss teorijos ir konstitucini pagrind. i esmini dalyk inios leidia suprasti ne tik svarbiausius kit ali konstitucins santvarkos principus, bet ir orientuotis vairiose kit valstybi teiss akose, kuri nuostatose tvirtintas reguliavimas grindiamas tam tikrai teiss tradicijai bdingais teoriniai postulatais ir subordinuojamas vientisai konstitucini norm ir princip sistemai.[1]Schwartz B.Constitutional Law: A Textbook.2nded. New York: MacMillan Publishing Company, 1978.2.5. Kontroliniai klausimai1. Kas yra konstitucini gin teis?

2. K reikia konstitucini gin teis objektine ir subjektine prasme?

3. Kas yra konstitucini gin teiss reguliavimo objektas ir k jis apima?

4. Kokie yra konstitucini gin teiss reguliavimo metodai?

5. Koki viet Lietuvos teiss sistemoje uima konstitucini gin teis ir koks jos santykis su konstitucine teise, valstybine teise, kitomis teiss akomis?

6. Kas yra konstitucini gin teiss mokslas?

7. Kas patenka konstitucini gin teiss mokslo tyrim srit?

8. Kokia io mokslo vieta kit teiss moksl tarpe?

9. Kokie yra konstitucini gin teiss studij svarbiausi elementai?

10. Kuo skiriasi konstitucini gin teiss studijos ir konstitucini gin teiss mokslo tyrimai?2.6. Praktins (savitikros) uduotys1. Nurodykite argumentus, kurie pagrst ar paneigt konstitucini gin teiss svok (objektine ir subjektine prasme) praktin reikm.

2. Remdamiesi Konstitucijos tekstu pateikite bent tris konstitucini gin teiss reguliuojam santyki modelius subjektini teisi ir joms koresponduojani pareig pavyzdius.

3. Paaikinkite kodl ir kokie yra bendri slyio takai tarp konstitucini gin teiss, jos studij ir ios srities mokslo tyrim.

4. Pateikite argumentus, kurie patvirtint ar paneigt ypating, iskirtin konstitucini gin teiss ir jos studij reikm bet kuriam asmeniui, siekianiam ini apie teisinius visuomens ir valstybs pagrindus.

5. Nurodykite skirtumus tarp konstitucini gin teiss studij bendrosios teiss (common law) ir Europos kontinentins teiss tradicijos valstybse.altiniaiAndriulis V. MiknysR.Mykolo Romerio mokslini ir publicistini darb bei literatros apie j bibliografija// Mykolo Romerio mokslas apie valstyb. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1997. P. 253-296.Jarainas E.Konstitucin justicija ir politinis procesas: sveikos tendencijos ir doktrinos paiekos. Politologija, 1999. Nr. 3(15).Jarainas E.Valstybs valdios institucij santykiai ir Konstitucinis Teismas. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2003.Jarainas E.The Control of Constitutionality of Legal Acts and the Establishment of the Constitutional Court in Lithuania// Constitutional Justice in Lithuania. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2003. P. 3-39.Kris E.Politini klausim jurisprudencija ir Konstitucinio Teismoobiter dicta.Lietuvos Respublikos Prezidento institucija pagal Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarim.Politologija, 1998. Nr. 1.Kris E.Konstituciniai principai ir Konstitucijos tekstas //Jurisprudencija. 2002. T. 23(15). P. 4670, T. 24(16). P. 57.Kris E.Konstitucijos aikinimas, konstitucins teiss altiniai ir besikeiianti konstitucins teissparadigma//Teiss problemos. 2003. Nr. 3 (41).Kris E. Konstitucin justicija Lietuvoje: pirmasis deimtmetis //Justitia. 2003. P. 212.Kris E.Teiss ir fakt tyrimo persipynimas konstitucins justicijos bylose// Teis ir faktas konstitucinje jurisprudencijoje. Vilnius: Lietuvos RespublikosKonstitucinio Teismas, 2005. P. 41-51.Lapinskas K.The Constitutional Court of the Republic of Lithuania in the System of State Institutions // Constitutional Justice in Lithuania. Vilnius: The Constitutional Court of the Republic of Lithuania, 2003.Lapinskas K.Acts of the Constitutional Court// Constitutional Justice in Lithuania. Vilnius: The Constitutional Court of the Republic of Lithuania, 2003.Lapinskas K.Europos tarptautini teism ir nacionalini konstitucini teism jurisdikcijos ir jurisprudencijos slyio problemos // Konstitucija, nacionalin teis ir Europos teis. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2004;Maksimaitis M.Teisins valstybs modelis// Mykolo Romerio mokslas apie valstyb. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1997. P. 184-202.Sinkeviius V.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisdikcijos ribos// Jurisprudencija, Nr. 30(22) Vilnius, 2002. P. 132-147.Sinkeviius V.Konstitucijos aikinimas ir jo ribos// Justitia. 2004 Nr. 3. P. 2-11.Romeris M.Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose// Vytauto didiojo universiteto Teisi fakulteto darbai. T.VI (red. A. Janulaitis). Kaunas: Spindulio bendrovs spaustuv, 1931;Romeris M.Administracinis teismas. Kaunas: Valstybs spaustuv, 1928.Romeris M.Lietuvos konstitucins teiss paskaitos.Vilnius: Mintis, 1990.Sinkeviius V.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisdikcijos ribos// Jurisprudencija, Nr. 30(22) Vilnius, 2002. P. 132-147.Sinkeviius V.Konstitucijos aikinimas ir jo ribos// Justitia. 2004 Nr. 3. P. 2-11.ileikis E.Alternatyvi konstitucin teis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2003.ileikis E.Aukiausiasis Teismas prie Konstitucin teism? Galvoskis dl juridinio fakto// Justitia, 2006. Nr. 1. P. 13-31ilys J. Konstitucinis Teismas ir Lietuvos teiss raida // Konstitucin justicija: dabartis ir ateitis. Tarptautin konferencija, skirta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo krimo penkeri met sukakiai. 1998 m. balandio 2324 d., Vilnius. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1998.ilys J.Teiskra ir konstitucin justicija// Teiss problemos. 2000. Nr. 2. P. 85-98.ilys J.Konstitucinis Teismas teisins ir istorins prielaidos. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2001.Hesse K.Grundzge des Verfassungsrecht der Bundesrepublik Deutschland, 20 Aufl, Heidelber: C.F. Mller Juristischer Verlag, 1995.Schwartz B.Constitutional Law: A Textbook.2nded. New York: MacMillan Publishing Company, 1978.Tichomirov J. A.Publinoje pravo. Moskva: BEK, 1995.

3 TEMA. KONSTITUCINI GIN TEISS ALTINIAITurinysTemos santrauka

3.1. vadas

3.2. Teiss altini poymiai, funkcijos, sistema

3.3. Lietuvos konstitucini gin teiss altiniai

3.3.1. Konstitucija ir jos aikinimo aktai

3.3.2. Konstituciniai aktai ir konstituciniai statymai

3.3.3. statymai, norminio turinio sutartys

3.3.4. Postatyminiai norminiai teiss aktai

3.3.5. Teism precedentai.

3.4. Kontroliniai klausimai

3.5. Praktins uduotys

altiniaiTemos santraukaTeiss altiniais vadinamos vairios teiss iraikos formos, daniausiai teiss iraikos bdai normini teiss akt tekste. Konstitucijoje, vairiuose statymuose, norminio turinio sutartyse, postatyminiuose teiss aktuose yra tvirtintos bendro pobdio visuotinai privalomos taisykls konstitucini gin teiss normos ir principai. Konstitucini gin teiss altiniai taip pat yra norminiuose teiss aktuose tvirtint nuostat taikymo ir aikinimo aktai (precedentai), kuriuose atskleidiamas teiss norm ir princip turinys, vairs konstitucini gin teiss gyvendinimo aspektai, tendencijos. Teiss altini sistema Lietuvoje grindiama grieta hierarchija, kurios viruje yra aukiausios teisins galios aktas Konstitucija, taip pat Konstitucinio Teismo aktuose tvirtinti Konstitucijos nuostat aikinimo ir taikymo precedentai. Konstitucin teis nuo ordinarins skiria konstituciniai statymai, kuri teisin galia yra didesn nei statym ir kit teiss akt, taiau visi jie turi neprietarauti Konstitucijai. Postatyminiai norminiai teiss aktai turi neprietarauti auktesns teisins galios aktams Konstitucijai, konstituciniams statymams, statymams ir statymo gali turinioms norminio turinio sutartims. Ypating viet konstitucini gin teiss altini hierarchijoje uima teism precedentai. J teisin galia ir reikm skiriasi. Konstitucinio Teismo akt teisin galia priklauso nuo iimtins io teismo kompetencijos vykdytikonstitucinteisingum, sprsti konstitucinius