Žemės ūkio bendrovės – pažangūs prekiniai ūkiai (pasiekimai, galimybės, perspektyvos)

Jeronimas Kraujelis – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas

Konferencija žemės ūkio bendrovių vadovams, finansininkams, kredito įstaigų darbuotojams

2011 m. gruodžio 7 d., Vilnius

Žemės ūkio bendrovių (toliau – ŽŪB) ir kitos žemės ūkio įmonės (toliau – ŽŪĮ) pagal ūkių

skaičių ir naudojamą žemę nėra dominuojanti ūkininkavimo forma Lietuvoje 2010 m. ŽŪĮ buvo 646. Tai 36 daugiau nei 2003 m.

ŽŪB skaičius nuo 285 (2003 m.) sumažėjo iki 257 (2010 m.), t. y. 28 vnt.

Visos ŽŪĮ 2010 m. naudojo tik 368 tūkst. ha. Jų naudojamas plotas, palyginus su 2003 m., padidėjo 65 tūkst. ha arba 21,4 proc.

2010 m. ŽŪĮ naudojo 13,5 proc. visų šalies ūkių naudotų ŽŪN, o ŽŪB – tik 8,8 proc.

Vidutinis ŽŪĮ dydis – 573 ha, o ŽŪB – 939 ha.

Šaltinis – SD visuotinio žemės ūkio surašymo duomenys.

Ūkininkai ir šeimos ūkiai dominuoja ir pagal skaičių, ir

pagal žemės plotą Minėtos kategorijos ūkių 2010 m. buvo 199,4 tūkst.

Tai 72067 arba 26,6 proc. mažiau nei 2003 m. Ūkininkai naudojo 2 mln. 368 tūkst. ha. 2010 m. ūkininkai ir šeimos ūkiai naudojo 86,5

proc. visų šalies ūkių naudojamų ŽŪN. Vidutinis ūkio dydis nuo 8,2 ha (2003 m.) padidėjo

iki 12 ha (2010 m.).

Šaltinis – SD perskaičiuoti duomenys.

Nors ŽŪB nėra dominuojanti, tačiau ji efektyvesnė, žmonėms ir šalies ekonomikai

naudinga ūkininkavimo forma (1)

ŽŪB ir kitos ŽŪĮ naudojo 13,5 proc. žemės, tačiau pagamino:

bendrosios produkcijos – 30,0 proc. augalininkystės – 18,3 proc. gyvulininkystės – 40,5 proc.

ŽŪB bendroji produkcija, nepaisant ekonominių krizių ir nepalankių sąlygų, augo

arba išliko stabili (2)

ŽŪB gamyba intensyvesnė (3)

1 ha naudotos žemės teko bendrosios produkcijos (2010 m.):

visuose ūkiuose – 2335 Lt.

ūkininkų ir šeimos ūkiuose – 1961 Lt.

ŽŪB ir ŽŪĮ – 4739 Lt. Tai 2,4 karto daugiau nei ūkininkų ūkiuose. ŽŪB ir ŽŪĮ produkcijos dalis nuo 19,6 proc. (2003

m.) padidėjo iki 30 proc. (2010 m.), o ūkininkų – atitinkamai sumažėjo nuo 80,4 iki 70 proc.

Gyvulių tankumas, SG/ha

Valstybė Gyvulių tankumas

Olandija

Belgija

Danija

Vokietija

Suomija

Švedija

Lenkija

Slovakija

Lietuva

Estija

Latvija

3,35

2,75

1,72

1,06

0,50

0,57

0,71

0,38

0,38

0,34

0,27

Didesnis augalų derlingumas, gyvulių produktyvumas (4)

Derlingumai 2010 m., 100 kg/ha

Lietuva Danija Švedija

Javų

Kviečių

Vasarinių miežių

Žieminių rapsų

28,6

35,0

27,0

20,0

68,0

80,9

54,7

33,0

49,4

63,0

42,0

32,9

Kai kurių augalų derlingumas (100 kg iš 1 ha)

2009 2010

Ūkininkai ŽŪĮ Ūkininkai ŽŪĮ

Javai (visi)

Žieminiai javai

Žieminiai rapsai

Cukriniai runkeliai

32,2

37,9

23,9

451

41

29,3

28,2

451

25,6

44,5

19,1

466

32,9

35,1

21,7

494

Primelžta pieno

ŽŪB – prekiniai ūkiai (5)

Skaičiuojant pajamas už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją, 1 ha ŽŪN jų teko po 3160 Lt., kai kituose ūkiuose – tik po 1122 Lt.

Prekinės produkcijos gamyba ŽŪB intensyvesnė 2,8 karto nei kituose ūkiuose.

Bendrovių prekinės gamybos pagrindiniai tikslai:

užtikrinti žmonėms darbą ir darbo pajamas; gauti pelno gamybos modernizavimui, įskaitant

darbo sąlygų ir aplinkosaugos gerinimą.

Vienos ŽŪB (258 vidurkis) „vizitinė kortelė“

Žemės plotas – 920 ha. Darbuotojų (vid. metinis skaičius) - 34. Turto – 4,2 mln. Lt. Turto savininkų – 33. Pajamų iš realizacijos (be išmokų) – 3312 tūkst. Lt. Išlaidų realizuotai produkcijai – 3258 tūkst. Lt.

Iš jų:

darbo apmokėjimui – 524 tūkst. Lt.;

soc. ir sveik. draudimui – 166 tūkst. Lt.

trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, degalams, elektrai, atsarginėms dalims, statybinėms medžiagoms, paslaugoms, bankams – apie 2,5 mln. Lt.

Pajamos, likusios bendrovėje (pelnas + darbo apmokėjimas) – 578 tūkst. Lt.

Vienos darbo vietos bendrovėje charakteristika

Vidutiniškai metiniam darbuotojui teko ha ŽŪN:

2008 m. – 23,4

2009 m. – 25,4

2010 m. – 27,1 Todėl klaidinga 1000 ar 2000 ha bendroves vertinti kaip

latifendinius, Lietuvos kaimui svetimus ūkius.

Vidutiniškai 1 ha ŽŪN teko sąnaudų darbo apmokėjimui (DA) ir soc. bei sveikatos draudimui (SSD):

2009 m. – 609 Lt. DA ir 198 Lt. SSD

2010 m. – 620 Lt. DA ir 181 Lt. SSD

Bendrovių išlaidos vienam darbuotojui

2009 2010

Darbo apmokėjimas per metus, Lt.

Soc. ir sveikatos draudimas, Lt.

VISO

Vidutiniškai viena bendrovė, tūkst. Lt.

Darbo apmokėjimas

Soc. ir sveikatos draudimas

VISO

16262

5054

21316

556

181

737

16477

4936

21413

524

166

690

Bendrovių pajamos ir išlaidos 1 ha ŽŪN, Lt.

2008 2009 2010

Pajamų

Išlaidų

Pajamų iš realizacijos dalis, likusi ūkyje

(darbo apmokėjimas + pelnas), proc.

1 ha, Lt.

iš jų darbo apmokėjimas

pelno (- nuostolio)

Išlaidos kitiems

4001

3531

29,1

1167

724

470

2834

3396

3725

17,9

609

609

-329

2787

3600

3541

17,4

628

570

58

2972

Išmokų svarba ŽŪB ir kituose ūkiuose,

Lt. 1 ha ŽŪN

2008 2009 2010

Pajamos su išmokomis

Pajamos su išmokomis, didesnės už išlaidas

Išmokų dalis bendrovių pajamose, proc.

Visų išmokų dalis visų ūkių pajamose

4343

993

12,0

26,2

3754

389

19,1

33,9

3866

660

15,6

32,0

Pajamos iš atskirų šakų, struktūra, pelnas ir pelningumas 2010 m. (258

bendrovių)

Eil. Nr.

Veiklos šaka Pelningumas (-

nuostolingumas) proc.

Pelningumas (-

nuostolingumas) su išmokomis

1 Augalininkystė -2,7* 27,82 Gyvulininkystė 4,5* 12,03 Pramoninė

produkcija-5,7 x

4 Kitos produkcijos, darbų ir paslaugų realizavimas

8,3 x

5 Viso 1,6 20,0

Problemos ir galimybės

Bendrovėms aktualu žemės nuosavybė ir didesnės jos naudojimo

garantijos

Eil. Rodiklis 2008 2009 2010Nr.        1 Viena įmonė naudoja ŽŪN, ha Iš jų: 960 913 920

1.1 nuosavos 131 142 1571.2 nuomojamos

iš jos:829 771 763

1.2.1 iš valstybės 121 102 861.2.2 iš fizinių asmenų 708 669 677

2 

Naudojamos žemės struktūra pagal nuosavybę, proc.:

     

2.1 nuosava 13,6 15,6 17,0

2.2 nuomojama iš valstybės 12,6 11,2 9,32.3 nuomojama iš fizinių asmenų 73,8 73,2 73,73

3.1Žemės mokesčio ir žemės nuomos sąnaudos:1 hektarui ŽŪN, Lt

 141

 139

 159

3.2 dalis visose sąnaudose, proc. 2,9 3,1 3,64. Vienam darbuotojui teko ŽŪN ha 23,4 25,5 27,3

Žemės ūkio naudmenos (ŽŪN)

Žemėnaudų konsolidacija (2011 m. lapkričio 17-18 d. apklausos

rezultatai)

39 proc. apklaustų bendrovių naudojama žemė susideda iš daugiau kaip 150 sklypų, o 19 proc. – iš daugiau kaip 300 sklypų;

62 proc. apklaustų bendrovių sudariusios nuomos sutartis su daugiau kaip 200 žemės savininkų, o 35 proc. – daugiau kaip 300;

56 proc. apklaustų bendrovių nesitiki, kad per artimiausius 5 metus pavyks suformuoti racionalias žemėnaudas.

Žemės kokybės palaikymas.Melioracija.

Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje. 80 proc. žemės ūkio paskirties žemės turi būti veikiančios sausinimo sistemos. Turėjome nusausintų 2,6 mln. ha. Tačiau dabar vidutinis melioracijos įrenginių amžius šalyje - 34 metai. Melioracijos magistralinių griovių, kurių yra 53 tūkst. km, vidutinis nusidėvėjimas 69 proc., drenažo – 49 proc.

Metinis melioracijos nusidėvėjimas viršija daugiau kaip 120 mln.Lt. Dabar vien tik nusidėvėjimui atstatyti reikia kasmet investuoti ne mažiau, kaip po 300 mln. Lt. 2007-2013 m. KPP skirti 212 mln. Lt (po padidinimo bus apie 280 mln. Lt) yra per mažai. Todėl problema “tvinksta” akyse.

1965-1985 metais vykdyti melioracijos darbai buvo pritaikyti stambioms 200-300 ha sistemoms. Dabar jose daugiausia ūkininkaujama nuo 10 iki 40 ha plotų ūkiuose. Todėl problemos tiek priežiūros, tiek atnaujinimo prasme tampa dar sudėtingesnės. Finansavimo prasme be išorės injekcijų tai neįmanoma padaryti.

Dar daug senos technikos

Niekas negali paneigti, kad, pasinaudojus ES ir valstybės parama, ūkiuose daugėja naujos, modernios technikos ir įrengimų. Ūkiai daugiausia investuoja į aktyviąją turto dalį – techniką.

Tačiau vidutinis traktorių amžius – 22 metai.

Iš viso buvo 118041 vnt. Iš jų:–ES ir kitose šalyse pagaminti šiuolaikiniai traktoriai – 7687 vnt. arba tik 6,5 proc.–Buvusioje SSSR ir NVS šalyse (išskyrus Baltarusiją) pagaminti traktoriai – 52931 vnt. Arba 44,8 proc.–Baltarusiški MTZ – 52575 vnt. arba 44,5 proc.

Dar daug senos technikos

Per 2010 m. iš viso nupirkti 2788 traktoriai, iš jų 1477 nauji. Javų kombainai - atitinkamai 536 ir 252. Tokiais tempais atnaujinant technikos parką, ūkiai bus priversti naudoti ir toliau 20-25 m. amžiaus technika.

Iki 2013 m. Tikėtis pokyčių neturime iš ko. Ūkių pajamų perviršis už išlaidas nedidės, o ES ir valstybės parama valdoms modernizuoti jau baigiama panaudoti. Valdų modernizavimui, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2007-2013 metų KPP buvo skirta per maža dalis paramos lėšų.

Technikos vertė, Eur/1ha ŽŪN (FADN 2004-2008 pr.)

199

265

311

323

329

495

500

518

519

546

590

769

793

820

901

977

1062

1237

1271

1583

1600

1607

1637

1787

2064

2072

3991

10372

0 2000 4000 6000 8000 10000 12000

Slovakija

Bulgarija

Ispanija

Latvija

Estija

Airija

Lietuva

Portugalija

Vengrija

Rumunija

J.Karalystė

Švedija

Prancūzija

Čekija

ES-27

Vokietija

Lenkija

Belgija

Suomija

Slovėnija

Graikija

Italija

Danija

Austrija

Liuksemburgas

Kipras

Olandija

Malta

Mažiau kapitalo, mažiau trąšų, mažiau gyvulių, mažiau išmokų = mažiau produkcijos → mažiau

pajamų ir ratas iš naujo(Eur/ha) 2010 m.

Valstybė Iš viso 3 grupių (kapitalo, trąšų, augalų apsaugos

priemonių)

Gyvulių tankumas

I ramsčio išmokos (2013 m.)

Žemės ūkio produkcija

OlandijaBelgijaDanija

VokietijaSuomijaŠvedijaLenkija

SlovakijaLietuvaEstija

Latvija

1756834727629634372191223178123n.d.

3,352,751,721,060,500,570,710,380,380,340,27

46944739434624924719720014311283

12776561834162652153415191247923709652481

Respondentinių, duomenis pateikusių (2011-12-06), žemės ūkio bendrovių 2010 ir 2011 m.

laukiami veiklos rezultatai(vidutinis bendrovės dydis – apie 1500 ha)Eil.

Nr.Rodiklio pavadinimas Mato

vnt.2010 2011

1 Vid. metinis darbuotojų sk. (ŽŪ-2) vnt. 46 47

2 Gauta pajamų iš realizacijos (ŽŪ-4) Lt./ha 3213 3180

3 Parduotos produkcijos savikaina (ŽŪ-4) Lt./ha 3122 3064

4 Subsidijos, susijusios su gamyba (tiesioginės, kompensacinės ir kitos išmokos)

Lt./ha 586 516

5 Pelnas pagal pelno (-nuostolio) ataskaitos sudarymo reikalavimus

Lt./ha 360 334

6 Apmokestinamasis pelnas (-nuostolis) pagal metinės pelno mokesčio deklaracijos reikalavimus

Lt./ha -23 -47

7 Priskaičiuota darbo apmokėjimo (be valst. soc. draudimo)

Lt./ha 468 501

8 Socialinio ir sveikatos draudimo įmokos (30,98%) Lt./ha 154 1619 Gyventojų pajamų mokesčiai Lt./ha 62 66

10 PVM pardavimų Lt./ha 685 664

pirkimų Lt./ha 528 563

11 Finansinės skolos (bal. 72+86) Lt./ha 872 698

12 Kredito įstaigoms (bal. 74+87) Lt./ha 469 458

13 Tiekėjams (bal. 76+89) Lt./ha 716 647

14 Parama, gauta už įgyvendintus investicinius projektus Lt./ha 146 74

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!