Komunikavimo kompetencijos ugdymas

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJOS UGDYMAS

MOKANT ETIKOS

Parengė: Vilija Zeliankienė

2012

Etika. Kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga

2

Turinys

PAMOKŲ CIKLAS: Kalbėtis be žodžių ........................................................................................ 3

Pamokos tema: Kaip sveikinasi įvairūs žmonės? .............................................................................. 3

Pamokos tema: Veido kalba ir mimika. ............................................................................................ 8

Pamokos tema: Kūno kalba ir gestai. .............................................................................................. 13

PAMOKŲ CIKLAS: Kalbėtis žodžiais......................................................................................... 16

Pamokos tema: Asmeniškai reikšmingi žodžiai. ............................................................................. 16

Pamokos tema: Moraliniai žodžiai. ................................................................................................. 20

Pamokos tema: Etiketės ir pravardės. .............................................................................................. 24

PAMOKŲ CIKLAS: Klausytis ir išgirsti ..................................................................................... 28

Pamokos tema: Ar mokame klausytis ir girdėti? ............................................................................. 28

Pamokos tema: Klausimai − būdas užmegzti pokalbį .................................................................... 31

Pamokos tema: Klausymo problemos – kas yra įžeidimas? .......................................................... 35

3

1. PAMOKOS CIKLAS: Kalbėtis be žodžių

PLANAS

Tema: Kaip sveikinasi įvairūs žmonės?

Klasė: 5−6.

MOKYMOSI UŽDAVINIAI:

Mokiniai, pasirinkę korteles:

suvaidins situacijas, kaip ženklais (be žodžių)

sveikinasi skirtingi žmonės (vaikai ir suaugę,

vyrai ir moterys, kitų tautų atstovai);

paaiškins Pasaulinės sveikinimosi dienos

reikšmę;

gebės mandagiai užmegzti kontaktą su

žmonėmis, atsižvelgdami į jų amžių, lytį,

tautines ir kultūrines tradicijas.

MOKINIŲ PASIEKIMAI PAGAL

BENDRĄSIAS PROGRAMAS

Dialoginis bendravimas: Aš -Tu

2.1.3. Suprasti savo gebėjimo

komunikuoti privalumus ir spragas.

2.4.1. Išsiaiškinti, kodėl egzistuoja skirtumai

tarp manęs ir kito.

2.5.2. Žinoti, kad bendravimo sėkmė

priklauso nuo to, ar atsižvelgiama į kitą

žmogų, į jo tikslus ir į komunikavimo

situaciją.

ŠALTINIAI (MOKYTOJUI)

Arminas Lydeka. Protokolo pagrindai.

Kiekvienam, siekiančiam...− Vilnius: Eugrimas,

1999. Prieiga per internetą: http://lt.scribd.com/doc/7121724/Arminas-Lydeka-

Protokolo-Pagrindai

Pasaulinė sveikinimosi diena. Straipsnis

internete:

http://day.lt/straipsniai/sveikinimosi_diena

PRIEMONĖS

„Pasisveikinimo kortelės“, skirtos

vaidybiniam situacijų žaidimui (žr. 1

priedą).

Pranešimo skaidrės apie Sveikinimosi

tradicijas ir Pasaulinę sveikinimosi dieną

(2 priedas).

MOKYMOSI VEIKLA IR METODAI

Įžanga. Mokytojas pasisveikina su mokiniais ir

parašo lentoje arba perskaito citatą, kuri

susijusi su pamokų ciklo tema apie

komunikavimą – bendravimą, pvz.:

„Yra daugybė būdų pažvelgti į žmogaus sielą:

ištartas žodis, kontekstas, intonacija, judesys,

veido mimika… tai tarytum kalbos ženklai“

(Marcinkevičius J. Dienoraštis be datų).

Formuluojamas probleminis klausimas:

Kaip mes mokame ar gerai suprantame

nežodinius kalbos ženklus bendraudami su

PRAKTINIAI PATARIMAI

Suolai klasėje gali būti sustatyti po keturis,

kad mokiniai sėdėtų akis į akį vienas prieš

kitą ir turėtų erdvės vaikščioti.

Jei mokiniams kyla sunkumų

pasisveikinti tam tikru būdu ar surasti

partnerį, mokytojas gali tai parodyti savo

pavyzdžiu.

Reikėtų vengti tokių ženklų, kurie gali

sukelti netinkamas asociacijas (pvz.,

apkabinimo arba nacių pasisveikinimo

gestų).

http://lt.scribd.com/doc/7121724/Arminas-Lydeka-Protokolo-Pagrindai

http://lt.scribd.com/doc/7121724/Arminas-Lydeka-Protokolo-Pagrindai


4

kitais žmonėmis?

Vaidybinis žaidimas. Mokiniams išdalijamos

Pasisveikinimo kortelės − mokiniai gali jas

traukti atsitiktine tvarka kiekvienas arba suolo

draugai vieną (žr. 1 priedą). Jie turėtų

pasisveikinti su draugu tokiu būdu, koks

aprašytas gautoje kortelėje. Tuomet mokiniai gali

atsistoti, vaikščioti, keistis vietomis ir priėję

pasisveikinti su daugeliu kitų grupės draugų savo

kortelėje nurodytu būdu. Mokytojas stebi, kad

mokiniai sveikintųsi ne (vien) žodžiais, o įvairiais

neverbalinės komunikacijos būdais.

Pranešimas ir naujos medžiagos aptarimas.

Mokytojas pateikia naują medžiagą rodydamas

pranešimo skaidres (2 priedas) arba remdamasis

aukščiau nurodytais šaltiniais. Mokiniai aptaria:

Kokia Pasaulinės sveikinimo dienos prasmė?

Kokius žmones (pažįstamus ir nepažįstamus) jie

norėtų pasveikinti tą dieną ir kokiu būdu?

Kokios sveikinimo tradicijos jiems atrodo

priimtinos arba nepriimtinos?

Kas galėtų papasakoti apie neįprastą

pasisveikinimą (pvz., keliaujant ar susitikus su

kitataučiais)?

Kaip jaučiasi, jei žmogus praeina pro šalį ir

nepasisveikina?

Pratimas–eksperimentas. Kadangi bendraujant

su žmonėmis labai svarbus akių kontaktas,

mokytojas siūlo mokiniams atlikti nedidelį

eksperimentą: reikalingi du mokiniai avanoriai.

Jie ateina prieš klasę ir susėda akis į akį

nekalbėdami. Tylint žiūri vienas kitam į akis dvi

minutes. Kaip jie vienas kitą supranta? Ką kiti

klasės mokiniai – stebėtojai galėtų apie juos

pasakyti?

NAMŲ DARBAI

Pabandykite mokykloje ar po pamokų

pasveikinti:

jaunesniųjų klasių mokinį;

mokyklos direktorių;

valytoją;

vyresniųjų klasių mokinę;

nusišypsoti nepažįstamam gatvės

praeiviui.

Aptarkite patirtį per kitą etikos pamoką.

REFLEKSIJA, ĮSIVERTINIMAS

Aš (visada, dažniausiai, kartais) stengiuosi elgtis mandagiai, pavyzdžiui, …

Pasaulinė sveikinimosi diena man atrodo (ne) reikšminga todėl, kad...

Kaip šią dieną mes galėtume švęsti?..

Kai norime mandagiai pasisveikinti su vaikais ir suaugusiais, vyrais ir moterimis, kitų tautų

atstovais svarbu atsižvelgti į jų ... (amžių, lytį, tautines ir kultūrines tradicijas).

Kartais gali būti sudėtinga žiūrėti kitam į akis todėl, kad...

5

1 priedas

Pasisveikink su suolo draugu kaip sveikinasi europiečiai:

dažniausiai kilstelėdami kepurę ir šiek tiek linkteldami.

Suvaidinkite.

Tailande už save aukštesnį sveikinama priklaupiant.

Pabandykite suvaidinti pasikeisdami „aukštesniojo“

vaidmenimis su suolo draugu.

Lietuvės moterys oficialiuose susitikimuose taip pat

paduoda rankas, tačiau gali užtekti ir linktelėjimo galva.

Bičiulės dažnai apsikeičia bučiniais į skruostą (ar tik

palytėjimu skruostais).

Suvaidinkite kartu su suolo drauge.

Moters rankos bučiavimas - šiuo metu retokai

pasitaikanti protokolinė pasisveikinimo forma, nors,

Lenkijoje apie 80 proc. oficialių pasisveikinimų be šito

neapsieina. Klasėje berniukai gali pasirinkti ir taip

mandagiai pasveikinti mergaites.

Japonijoje sveikinamasi trejopai nusilenkiant: žemai,

vidutiniškai (30 laipsnių kampu) ir truputį (15 laipsnių

kampu). Suvaidink taip pasisveikindama(-s) su suolo

draugu ar drauge.

Maorių tauta vienas su kitu sveikinasi suglausdami

nosis. Tokie yra Naujosios Zelandijos genčių papročiai.

Susirask klasės draugą (partnerį), su kuriuo galėtum tokiu

būdu pasisveikinti.

Įvairiose pasaulio šalyse sveikinimosi formos yra

labai skirtingos. Pavyzdžiui, Tibete sveikindamiesi žmonės

dešine ranka nusiima galvos apdangalą, o kairiąją deda

už ausies. Suvaidinkite.

Egipte sveikinantis pabučiuojama tris kartus į

kiekvieną skruostą... kairįjį, dešinįjį, kairįjį.

Galite suvaidinti trejopą (oro) bučinį į skruostus su suolo

draugu ir žiūrėkite vienas kitam į akis.

Vienas iš pagrindinių karinio mandagumo požymių –

pasisveikinimas (saliutas) apibūdinamas kaip ,,matomas

karių vienybės ir solidarumo ženklas“. Atsistojęs ir

pasitempęs pademonstruok kario pasisveikinimą pakėlęs

dešinę ranką prie priešais veidą ir suglaudęs pirštus.

Meksikiečiai bendrauja dažniausiai arčiau nei per vienos rankos ilgį. Paplekšnojimas per petį ar nugarą

labai dažnas ir priimtinas draugiškumo gestas. Nestipriu rankų paspaudimu sveikinasi vyrai, moterys ir net maži vaikai. Suvaidinkite, tik nespauskite stipriai – tai tolygu

trinktelėjimui per veidą.

Sveikinimosi įpročiai Lietuvoje nesiskiria nuo daugelio

Europos šalių. Vyrai vienas kitam paduoda rankas, o geri

draugai gali lengvai apsikabinti.

Suvaidinkite tai su suolo draugu.

Italijoje žmonės sveikinasi bučiuodami į skruostus 4

kartus - 2 kartus į kairįjį ir 2 į dešinįjį.

Galite suvaidinti tokį (oro) bučinį į skruostus su suolo

draugu žiūrėdami vienas kitam į akis.

Pasisveikink su suolo draugu kaip sveikinasi

krepšininkai: dažniausiai pakėlę dešines rankas ir

pliaukštelėdami delnais. Suvaidinkite.

Pavyzdžiui, sveikindamiesi su patarnaujančiais darbuotojais - padavėjais, pardavėjais, viešbučio

tarnautojais ir pan. – rankos nepaduodame. Tuo atveju reikia linktelėti galvą ir nusišypsoti.


6

2 priedas

7


8


PLANAS

Tema: Veido kalba ir mimika.

Klasė: 5−6.


Mokiniai stebės veido išraiškas interpretuodami

paveikslą, vaikų nuotraukas ir bendraamžių

mimikas, supras jomis reiškiamas pagrindines

emocijas.

Aptars kelionių patirtį ir įvardins keletą

kultūrinių neverbalinės veido raiškos skirtumų.

MOKINIŲ PASIEKIMAI PAGAL BENDRĄSIAS PROGRAMAS

Dialoginis bendravimas: Aš-Tu



2.4. Pozityviai mąstyti apie kitokios

išvaizdos, kultūros, tikėjimo, amžiaus ar

lyties žmogų.


Veido prasmė E. Lévino filosofijoje. Aplinkkeliai.

Interneto straipsnis: http://aplinkkeliai.lt/filosofijos-

istorija/veido-prasme-e-levino-filosofijoje/

Grebliauskienė B., Večkienė N. Komunikacinė

kompetencija. Komunikabilumo ugdymas // Mimika. –

Vilnius, Žara, 2004, p. 63–71.

PRIEMONĖS

Paveikslo „Mona Liza“ reprodukcija.

Dailininkės iliustracijos: mimikos.

Vaikų nuotraukos „Emocijų proveržis“

(spausdintos arba demonstruojamos

naudojant IKT).

Maži spalvoti lapeliai mokinių mintims

parašyti.


Pokalbis interpretuojant paveikslą. Pamoką siūloma

pradėti pokalbiu, mokiniams laisvai išsakant savo

įžvalgas, kurios kyla dėmesingai įsižiūrėjus į „Monos

Lizos“ paveikslą (1 priedas). Dar senovėje žmonės

bandė perprasti veido paslaptis. Bandyta rasti ryšį

tarp žmogaus veido, jo likimo ir charakterio. Iš veido

tipo bandyta net nustatyti nusikaltėlius.

Kuri kūno dalis yra išraiškingiausia ir labiausiai

pastebima? Ar lengva suprasti, ką byloja akys? Ką

išreiškia lūpos ir šypsena? Kaip veidas išreiškia

emocijas ir jausmus?

Pratimas „Veido mimika ir emocijos“. Veidas –

išraiškingiausia kūno dalis, į jį dažniausiai

sutelkiame dėmesį bendraujant. Kadangi jis gali

atskleisti daugybę informacijos, mokiniams svarbu

mokytis atpažinti emocijas iš gyvo veido mimikos


Mokytojas neturėtų stengtis įminti ar

sužinoti, kaip iš tikrųjų „teisingai“ reikėtų

interpretuoti Monos Lizos paveikslo

paslaptingąją šypseną. Tiesiog leisti

mokiniams laisvai išsakyti kilusias

asociacijas.

Taip pat nereikėtų mokiniams akcentuoti

Leonardo da Vinčio tapybos techninių

gudrybių, o tiesiog matyti Monos Lizos

veidą kaip atvirą frazę, kuria dailininkas,

nevartodamas žodžių, siekia prakalbinti

žiūrovą.

http://aplinkkeliai.lt/filosofijos-istorija/veido-prasme-e-levino-filosofijoje/

http://aplinkkeliai.lt/filosofijos-istorija/veido-prasme-e-levino-filosofijoje/

9

demonstravimo. Mimika išreikšti emocijas būdinga

visiems žmonėms, tačiau kiekvieno žmogaus

emocijų išraiška yra skirtinga.

Užduotis mokiniams – savanoriams: pabandykite

savo veido mimika (t.y. raiškiais veido judesiais –

akimis, antakiais, kakta, nosimi, burna ir lūpomis)

išreikšti: 1) nustebimą; 2) baimę; 3) pyktį; 4)

pasibjaurėjimą; 5) liūdesį; 6) džiaugsmą.

Savanoriai gali pažiūrėti į dailininkės iliustraciją

kaip pavyzdį, nes dailininkai ir fotografai puikiai

žino, kad žmogaus veidas yra asimetriškas ir geba

įvairiai atspindėti emocijas (2 priedas). Kiti

mokiniai stebėdami gyvą bendraklasių veido

mimikos demonstravimą turėtų atpažinti bei

įvardyti reiškiamas emocijas.

Kitas pratimas „Vaikų emocijų proveržis“. Kam

teko stebėti mažų vaikų (broliukų ar sesučių)

veidus? Vaikų veidai ypač išraiškingi, jie keičiasi

labai greitai. Fotografė užfiksavo pačias

išraiškingiausias mimikas, kurios gali būti panašios

visame pasaulyje. Mokiniams užduotis: pabandykite

atpažinti emocijas pagal vaiko veido išraišką

nuotraukoje ir parašyti ant lapelio kiekvieno

nufotografuoto berniuko ar mergaitės mintis (3

priedas). Mokytojas rodo vaikų nuotraukas paeiliui.

Paskui mokiniai garsiai skaito užrašytas mintis iš

lapelių, komentuoja.

Tai įdomu: „kultūriniai skirtumai“. Mokytojas gali

atkreipti mokinių dėmesį, ką aktualu žinoti keliaujant

po kitas šalis ar bendraujant su svetimšaliais. Pvz.,

Europos pietuose gyvenantys žmonės šypsosi

dažniau nei šiauriečiai. O Tolimuosiuose Rytuose

šypsena rodoma santūriai, tai išreiškia pagarbą. Plati

amerikiečių šypsena ne visada reiškia vien teigiamas

emocijas. O neigiamų emocijų (nekantrumo

susierzinimo, pykčio) stengiasi nerodyti Azijos

gyventojai, nes suvokia kaip įžeidimą. Pietų

Amerikos ir arabų šalių gyventojai ilgai žiūri į akis, o

japonai visiškai nežiūri į akis. Puerto Rike mandagūs

vaikai niekada nežiūri suaugusiems į akis, taip

išreikšdami pagarbą ir paklusnumą.

NAMŲ DARBAI

Pasižiūrėkite namie per televiziją

kokią nors laidą ar diskusiją išjungę

garsą (10 min.). Atkreipkite dėmesį į

pašnekovų veido mimiką.

Pasižymėkite, kokių emocijų

išraiškas pastebėjote.

REFLEKSIJA. ĮSIVERTINIMAS

Kokiam bendravimui teikiu didesnę reikšmę – „veidas į veidą“ ar telefonu/ internetiniais

tinklais?

Kaip supratote, kas yra mimika?

Kokias emocijas gali perteikti veido išraiškos?

Kokie sunkumai gali kilti stebint žmonių veidus ir norint išreikšti emocijas?

Ką įdomaus sužinojau apie kultūrinius skirtumus – kaip bendrauja kitų šalių žmonės?


10

1 priedas http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-11897/straipsnis?name=S-11897&l=2&p=1

Mona Lisa šypsena nupiešta pasinaudojus technine gudrybe

Atidžiai įsižiūrėkite į šį nuostabų italų

dailininko Leonardo da Vinči paveikslą

„Mona Liza“.

Apibūdinkite šios moters žvilgsnį.

Ar ji šypsosi, ar žvelgia neutraliai?

Austrijos neurologai teigia, kad ištyrus meno šedevrą paaiškėjo, jog Monos Lizos veido išraiška

keičiasi priklausomai nuo to, kur koncentruojamas stebėtojo žvilgsnis. Jei žiūrima į moters akis, atrodo, tarsi

ji šiek tiek šypsotųsi, tačiau jei stebėtojas nukreipia žvilgsnį į jos lūpas, šypsena dingsta.

Žvelgiant tiesiai į moters veidą, nežymūs šešėliai aplink lūpas sudaro įspūdį, kad veido išraiška

neutrali. Tačiau žvelgiant periferiniu žvilgsniu, tie patys teptuko potėpiai susilieja ir sukuria nežymios

šypsenos iliuziją.

Britų Kolumbijos universiteto psichologijos ekspertas, profesorius Stephenas Porteris pasakė, kad

tyrime siekta išsiaiškinti, kaip žmonės suvokia Monos Lizos veido išraiškas. Jis pasakė: „Reikšmingiausia

šio elegantiško ir puikaus tyrimo išvada – žmonės pasąmonės lygmenyje suvokia ir yra veikiami subtilios

informacijos apie kito žmogaus veido išraišką. Tai įrodo, kad mes labai greitai išanalizuojame veido

išraiškas, nė nesuvokdami šio proceso. Mūsų vertinimą apie žmogaus patrauklumą ir patikimumą stipriai

veikia labai subtilūs veiksniai.“

2 priedas

Iliustracijos Vestos Juocevičiūtės

11

3 priedas http://www.doze.lt/fotoprojektas-emociju-proverzis-315

Fotoprojektas „Emocijų proveržis“ 2012-06-17

Mimikos

Vaikai pratę reikšti emocijas savo požiūrį „deramai“ atspindėdami mimikomis. Fotografei Alexandrai

Klever ne veltui kilo idėja mažųjų veido išraiškas įamžinti fotoprojekte „Emocijų proveržis“.


12

13


PLANAS

Tema: Kūno kalba ir gestai.

Klasė: 5−6.


Modeliuodami bendravimo situacijas mokiniai

gebės interpretuoti ir kūno judesiais išreikšti

komunikavimo gestus: sutartinius (ritualinius);

pagarbos; emocijų ir intencijų; melo; gynybos;

agresyvumo, dominavimo.

Skirs atvejus, kada kūno kalba ir gestai atitinka

kalbančiojo žodžius arba jiems prieštarauja ir pateiks

klaidingo gestų interpretavimo pavyzdžių.


Dialoginis bendravimas: Aš-Tu

2.1.2. Išsiaiškinti klaidingas nuomones,

nuostatas ir jas koreguoti.


komunikuoti privalumus ir

spragas.



kompetencija. Komunikabilumo ugdymas // Pantomimika.

– Vilnius, Žara, 2004, p. 72–81.

Gyvenimo įgūdžių ugdymas: V-VIII klasės. – Vilnius,

ŠAC, 2005. Prieiga per internetą:

http://www.smm.lt/ugdymas/docs/programos/Gyvenimo_i

gudziu_ugdymas_V-VIII%20klases.pdf

PRIEMONĖS Dalomoji medžiaga (1 ir 2

priedai). Rašymo priemonės.

A3 formato popierius ir žymeliai

plakatams kurti ir lipnios juostos

jiems pakabinti.


Įžanga. Mokytojas primena mokiniams, kad apie

žmogų daug pasako ne tik žodžiai ar išvaizda, tačiau

elgesys ir veiksmai, vadinami gestais. Būdami dar

maži vaikai jie pirmiau išmoko suprasti tėvų veido

išraišką ir gestus negu sakomų žodžių reikšmę. Kartu

su mokiniais parodykite keletą gestų, kurie

suprantami ir be žodžių. Paprašykite mokinių

prisiminti atvejų, kaip kažkas parodė ženklą ar

pasielgė vienaip, o norėjo pasakyti kitaip. Kaip tai

juos paveikė?

Darbas poromis. Šioje pamokoje mokiniai

pademonstruos kai kuriuos gestus, kurie svarbūs

bendraujant ir turi savitas reikšmes, pvz., jie gali reikšti

pagarbą, meilę, maldavimą, dominavimą, gynybą arba

net melą. Suskirstykite mokinius poromis, vieną jų

pavadinkite A, o kitą – B. Mokiniai vienas kitam turi


Mokiniai galėtų dirbti poromis su

suolo draugu arba išsiskaičiuoti

pirmais – antrais.

Pasiskirsčius į penkias grupes po 3−4

mokinius keli suolai gali būti sustumti,

kad būtų patogu drauge kurti plakatus.

Jeigu mokiniams sudėtinga nupiešti

gestų plakatą, jie gali sudaryti pateiktų

gestų reikšmių žodynėlį.


14

pademonstruoti (nevartodami žodžių, bet kūno kalba,

gestais):

1) A – dėkingą žmogų;

B – užjaučiantį kitą žmogų.

2) A – liūdną, vienišą žmogų;

B – laimingą gyvenimu žmogų.

3) A – nelaimingą atsitikimą jumoristiškai;

B – nusirašinėjantį mokinį rimtu veidu.

4) A – pykstantį ir mėgstantį parodyti valdžią vieną iš

tėvų;

B – bijantį ir besiginantį vaiką.

5) A – gąsdinantį savo priešininką gyvūną;

B – drąsiai kovojantį gyvūną.

6) A – pasitikintį savimi išdidų žmogų;

B – mandagų ir malonų pardavėją.

Mokytojas paprašo mokinių po kiekvieno vaidinimo

pasižymėti

stebėtus gestus ir bandyti atspėti pagal ypatingą elgesį, ką jie

reiškia.

Darbas grupėmis. Mokiniams siūloma pasiskirstyti į

penkias grupes ir drauge pabandyti sukurti šių gestų

reikšmių plakatą:

1) sutartinių ženklų – emblemų;

2) gestų, išreiškiančių vidinę būseną;

3) gestų, išreiškiančių melą;

4) gynybos gestų;

5) dominavimo ir agresyvumo gestų (žr. 1 priedą).

Mokiniai pakabina savo plakatus šios pamokos

pabaigoje ant sienos arba atneša kitą pamoką.

NAMŲ DARBAI

Mokiniai gali pasidomėti kultūriniais

gestų skirtumais ir pabandyti

individualiai užpildyti lentelę (2 priedas).

REFLEKSIJA. ĮSIVERTINIMAS

Kartu su visais mokiniais aptarkite:

Sunku ar lengva buvo atlikti šias užduotis?

Ką jūs sužinojote apie gestus, kaip kūnas gali išreikšti žmogaus vidinę būseną; pagarbą;

gynybą; agresiją arba melą?

Pateikite kelis pavyzdžius, kai kūno kalba gali klaidinti (pavyzdžiui, džiaugsmo ašaros).

15

1 priedas

Nupieškite plakatą ir parašykite, ką, Jūsų nuomone, reiškia šie gestai:

Galvos linksėjimas.

Galvos purtymas.

Gūžtelėjimas pečiais.

Grūmojimas pirštu.

Pakeltas nykštys.

Du rankos pirštai,

pakelti kaip V raidė.

Iš nykščio ir smiliaus

rodomas apskritimas

„O‘key“.

Sudėtos rankos

delnais į viršų.

Ranka uždėta ant

širdies.

Rankos pirštų

barbenimas aukštyn ir

žemyn ant stalo.

Pamojavimas ranka.

Skėsčiojimas

rankomis.

Galvos kitam

glostymas.

Šokinėjimas į viršų

keliant rankas.

Burnos pridengimas

ranka.

Nosies lietimas ar

trynimas.

Akies (akių)

trynimas.

Ausies lietimas. ar

Kaklo ar užausio

kasymas.

Slėpimasis po stalu.

Sukryžiuotos rankos

ant krūtinės.

Sukryžiuotos kojos

sėdint.

Nuleistas smakras.

Sugniaužti

kumščiai.

Nagų kramtymas.

Plaukų taisymas.

Kepurės gniaužymas.

Mindžikavimas ir

trypčiojimas.

Rankos už galvos.

Rankos ant klubų.

Sugniaužti kumščiai.

Plačiai išžergtos

kojos.

Nykščiai užkišti už

diržo.

Iškelta galva ir

atkištas į priekį

smakras, o rankos

suimtos už nugaros

(delnas delne).

1. Sutartiniai ženklai 2. Emociniai gestai 3. Melo gestai 4. Gynybos gestai 5. Dominavimo ir

(emblemos) agresyvumo gestai

2 priedas GESTŲ KULTŪRINIAI SKIRTUMAI

AR ŽINAI, KAD … SUTINKI SU ŠIAIS TEIGINIAIS?

Teiginiai Teisinga Klaidinga Nežinau

1. Europos pietuose gyvenantys žmonės šypsosi dažniau nei

šiauriečiai.

2. Tolimųjų Rytų žmonės (pvz., japonai) niekada nesišypso ir

nerodo gestais savo emocijų.

3. Rodyti ženklą “O’kei” ženklą yra nemandagu kai kuriose

šalyse.

4. JAV įprasta pasisveikinant plačiai šypsotis.

5. Kai kuriose kultūrose išsišnypšti nosį viešai yra priimta.

6. Japonijoje įprasta sveikintis nusilenkiant.

7. Indijoje raudonas taškas, kurį mama pažymi vaiko kaktą,

vadinamas “bindi”.

8. Ženklas “V “ visada reiškia pergalę.

9. Rodyti pirštu į kokį nors asmenį laikoma mandagiu ženklu.

10. Prancūzijoje tradicinis rankos paspaudimas laikomas

šiurkščiu ir nemandagiu elgesiu. Čia priimtinas trumpas ir

lengvas rankos spustelėjimas.

11. Balta aprangos spalva visose šalyse asocijuojasi su švente,

pavyzdžiui, vestuvėmis.

12. Einant į svečius visose šalyse mandagu atnešti gėlių ir

nusiauti batus.

13. Žiūrėti į akis pašnekovui visada reiškia pagarbą.

14. Daugelyje šalių nėra laikoma įžeidimu, jei berniukas užmina

mergaitei ant pėdos.

15. Belgijoje ir Prancūzijoje draudžiama viešose vietose

demonstruoti religinius simbolius, pavyzdžiui, krikščionims

kryžių ar musulmonėms galvos apdangalą (vad. hidžabą,

burką).

VISO:


16

4. PAMOKOS CIKLAS: Kalbėtis žodžiais

PLANAS

Tema: Asmeniškai reikšmingi žodžiai.

Klasė: 5−6.


Mokiniai skirtingais žodžiais apibūdins

individualią gimtadienio patirtį ir porose

išsiaiškins, nuo ko priklauso jų asmeninis

trijų gerų dalykų supratimas.

Perskaitę tekstą pabrauks individualų požiūrį

reiškiančius žodžius ir parašys nuoširdų

sveikinimą – linkėjimą ant atviruko.



Dialoginis bendravimas: Aš -Tu



2.4.1. Išsiaiškinti, kodėl egzistuoja skirtumai

tarp manęs ir kito.

2.5.2. Žinoti, kad bendravimo sėkmė

priklauso nuo to, ar atsižvelgiama į kitą

žmogų, į jo tikslus ir į komunikavimo

situaciją.

ŠALTINIAI (MOKYTOJUI) Anzebacheris A. Etikos įvadas// Išankstinis

supratimas//Žodžio „geras“ reikšmė. – Vilnius, Aidai,

1995, p.13; p. 268-269.


kompetencija. Komunikabilumo ugdymas //

Individualūs skirtumai. – Vilnius, Žara, 2004, p. 119–

120.

PRIEMONĖS

Dalomoji medžiaga – maži spalvoti lapeliai ir

tekstas (žr. priedą):

A.A. Milnas, E.H. Šepardas. MIKĖ

PŪKUOTUKAS. VI skyrius, kuriame

Nulėpausis švenčia Gimtadienį ir gauna Dvi

Dovanas. Prieiga per internetą:

http://pval.delfi.lt/pooh/wtp6.html

Asiliukas ir rūpesčių diena. Animacinis

filmas:

http://www.youtube.com/watch?feature=en

dscreen&NR=1&v=IimfJbr7sSU


Individualios patirties ir išankstinio supratimo

aptarimas.

Mokytojas gali pradėti pamoką klausdamas, ar

mokiniams yra buvę taip: į klausimą koks lauke

oras, jiems buvo atsakyta, kad šilta, o išėję į

lauką pajuto, kad gana vėsu? Pažvelgę pro

langą šeši savanoriai mokiniai, kurie pakels

rankas, tegu pabando papasakoti apie tos

dienos orą. Palyginkite jų apibūdinimus.

Pavyzdžiui, eskimai turi daugiau nei šimtą

žodžių sniegui pavadinti. Štai keletas mėginių tuos

žodžius išversti į lietuvių kalbą: krentantis sniegas,

sniegas ant žemės, sniegas ant medžio šakų, sniego

pluta saulėje, sniegas per dūmus, vėjo mušamas


Mokiniams reikėtų iš anksto paruošti

dalomojo teksto kopijas – ant suolo po

vieną.

Būdvardžiams rašyti galima išdalinti mažus

spalvotus lapelius.


17

sniegas, kabančios pusnys, aštrus sniegas,

raibuliuojančios sniego pusnys, „žemas sniegas“,

sniego pastogė ir t.t. Taigi kalba mes išreiškiama

savo pasaulio matymą ir supratimą skirtingais

žodžiais. Jų prasmė priklauso nuo individualios

patirties ir su kuo dalykus lyginame.

Trys būdvardžiai. Kaip žinia, įprasta žmones

sveikinti gražiais žodžiais tam tikra proga ir linkėti

visa ko geriausio, pavyzdžiui, per gimtadienį ar

kitas šventes. Suskirstykite mokinius po du ir

pasakykite, kad jie turės papasakoti klasės draugui

apie savo pastarąjį gimtadienį. Paprašykite

kiekvieno mokinio parašyti linkėjimą partneriui

trijų gerų dalykų, kuriuos galima išreikšti

būdvardžiais kartu su daiktavardžiu (pvz., skanaus

torto, linksmų žaidimų, malonių draugų ir pan.).

Paskui tegu pasikeičia vaidmenimis ir kitas

partneris papasakoja apie savo gimtadienio patirtį.

Kokie būdvardžiai nusako jų „gero gimtadienio“

supratimą? Ar skiriasi jų reikšmė dėl individualios

patirties?

Teksto nagrinėjimas. Išdalykite teksto

pagalbinio lapo „MIKĖ PŪKUOTUKAS. VI skyrius“

dviems mokiniams po kopiją (žr. priedą).

Paprašykite jų perskaityti, pasitarti tarpusavyje ir

pabraukti tuos žodžius (teiginius), kurie apibūdina

asilo Nulėpausio požiūrį (kaip jis jautėsi ir vertino

savo gimimo dieną). Atkreipkite dėmesį į

būdvardžius ir prieveiksmius, kurie atsako į

klausimus: koks? Kaip? Palyginkite mokinių

atsakymus.

Animacinio filmo peržiūra. Jei klasėje yra

prieiga prie interneto ir IKT priemonės, mokiniams

galima demonstruoti su pamokos tema ir tekstu

susijusį animacinį filmą vaikams Asiliukas ir

rūpesčių diena (žr. nuorodą skiltyje Priemonės).

Aptarti Asilo nuotaikų kaitą ir emotyvius veikėjų

dialogus.

NAMŲ DARBAI

Mokiniams galima pasiūlyti namie baigti

skaityti tekstą apie asilo Nulėpausio

gimtadienį (žr. aukščiau nurodytą

interneto šaltinį).

Sukurti ir parašyti sveikinimo atviruką

šiam herojui.


Kaip man lengva ar sunku išsakyti kitiems asmeninį požiūrį, nuomonę?

Kokius tris savo gyvenimo įvykius laikau reikšmingiausiais? Ar mėgstu kam nors pasakoti

apie save, ar klausytis kitų?

Kiek panašūs ar skiriasi mano ir draugų požiūris į tai, kas yra geri dalykai?

Kokį sveikinimą ar linkėjimą norėčiau parašyti asilui Nulėpausiui?


18

Priedas

A.A. Milnas, E.H. Šepardas

MIKĖ PŪKUOTUKAS

VI SKYRIUS kuriame Nulėpausis švenčia Gimtadienį ir gauna Dvi Dovanas

Senas širmas Asilas, vardu

Nulėpausis, stovėjo prie upelio ir

žiūrėjo į savo atspindį vandenyje.

– Graudu, – kalbėjo jis. – Tai bus

tinkamiausias žodis. Graudu.

Lėtai apsisuko ir neskubėdamas

nužingsniavo pasroviui. Už kokių

dvidešimties metrų taškydamas

purslus perbrido tėkmę ir kitu

upelio krantu neskubėdamas

grįžo atgal. Ir vėl pažvelgė į savo

atspindį.

– Taip ir maniau, – pasakė. – Iš

šitos pusės nė kiek ne geriau. Bet

tiek to. Kas kam darbo. Graudu,

tai bus tinkamiausias žodis.

Staiga kažkas sušnarėjo, ir tarp

didelių paparčių pasirodė Mikė

Pūkuotukas.

– Gerą dieną, Nulėpausi, – tarė

jis.

– Gerą dieną, Meškine Pūkuotuk,

– niūriai atsakė Nulėpausis. – Jei

tik ši diena gera. Labai abejoju, –

pridūrė.

– Kodėl? Kas atsitiko?

– Nieko, Meškine Pūkuotuk,

nieko. Ne visi juk galime, ir kai

kas iš mūsų taipogi negali. Ir tiek.

– Ko negali? – krapštydamasis

nosį, paklausė Pūkuotukas.

– Dūkimas. Dainos ir šokiai...

Linksmybės šilkmedžių brūzgynuose...

– O! – nustebo Pūkuotukas. Truputėlį pagalvojo ir paklausė: – O ką reiškia: „Šilkmedžių brūzgynuose“?

– O naivuoli! – atsiduso Nulėpausis ir paaiškino: – Naivuolis yra tarptautinis žodis. Aš

nesiskundžiu, bet taip jau yra. Pūkuotukas atsisėdo ant didelio akmens ir pabandė įsigilinti

į tuos žodžius. Jie buvo mįslė, o Pūkuotukui mįsles spėti niekad nesisekdavo, nes jis buvo

Labai Mažo Protelio meškiukas. Todėl užuot sprendęs mįslę jis užtraukė „Šarką Taršką“.

Kas, Šarkele kreivakoje,

Kada groja, nedainuoja? –

Pasakyki man, plepioji

Šarka Tarška kreivakoje.

19

Šitoks buvo pirmas posmas. Kai jis baigėsi ir Nulėpausis nepasakė, kad jam nepatinka, Pūkuotukas

neprašomas paslaugiai užtraukė antrąjį:


Kada vaikšto, nešleivoja?



Nulėpausis vis dar tylėjo, todėl Pūkuotukas pats sau murmėjo paskutinį posmą:


Kada stovi, nevažiuoja?



– Teisingai, – tarė Nulėpausis. – Dainos. Tra lia lia ir tra lia lia.

Aš pasėjau kanapėlę! Džiaugiamės!

– Aš tai džiaugiuosi, – pasakė Pūkuotukas.

– Kai kurie gali, – niūriai tarė Nulėpausis.

– Kodėl? Kas atsitiko?

– Ar turėjo kas atsitikti?

– Atrodai labai liūdnas, Nulėpausi.

– Liūdnas? Kodėl turėčiau būti liūdnas? Šiandien mano

gimtadienis. Laimingiausia metų diena.

– Tavo gimtadienis? – nustebęs paklausė Pūkuotukas.

– Nagi, žinoma. Ar nematai? Pažvelk į dovanas, kurias gavau. – Tai sakydamas parodė kanopa dešinėn,

o paskui kairėn. – Pažvelk į gimtadienio tortą! Į žvakeles ir rožinį kremą.

Pūkuotukas pažvelgė dešinėn, o paskui kairėn.

– Dovanos? – paklausė jis. – Tortas? – pridūrė. – Kur?

– Negi nematai?

– Ne, – atsakė Pūkuotukas.

– Aš irgi nematau, – tarė Nulėpausis ir paaiškino: – Pokštas. Ha, ha!

Pūkuotukas, truputėlį sumišęs, pasikrapštė pakaušį.

– Ar tikrai šiandien tavo gimtadienis? – paklausė jis.

– Tikrai.

– Ak! Tada širdingai linkiu tau viso labo, Nulėpausiuk!

– Ir tau to paties, Meškine Pūkuotuk.

– Bet juk šiandien ne mano gimtadienis?

– Ne, mano.

– Tai kodėl sakei: „Ir tau to paties“?

– Kodėl gi ne? Turbūt nenori mano gimtadienį būti nelaimingas? Ką?

– Aha, suprantu, – tarė Pūkuotukas.

– Gana jau to, – beveik ašarodamas toliau kalbėjo Nulėpausis, – kad aš esu nelaimingas, be dovanų, be

torto, be žvakučių, visų užmirštas ir apleistas, bet jei ir visi kiti bus tokie pat nelaimingi?..

Tęsinys: http://pval.delfi.lt/pooh/wtp6.html



20

5. PAMOKOS CIKLAS: Kalbėtis žodžiais PLANAS

Tema: Moraliniai žodžiai.

Klasė: 5−6.


Mokiniai, pasinaudodami iliustracijomis,

individualiai interpretuos, ką reiškia abstrakti moralės

sąvoka siejant su konkrečiu vaizdiniu (pvz., pareiga,

atsakomybė ir kt.).

Mokiniai sukurs svarbių etikos žodžių „medį“ ir

vaizdžiai paaiškins, kaip supranta tam tikrą sąvoką,

kurią vartojame kalbėdami apie moralinius dalykus.

Išsprendę kryžiažodį mokiniai gebės apibrėžti dešimt

doro žmogaus savybių ir jas nusakančių moralės

žodžių reikšmę.



Saviugda ir savisaugą: Aš-Asmuo

1. 2.2. Išvardyti, kokias būdo

savybes norėčiau išsiugdyti.

Dialoginis bendravimas:Aš-Tu

2.3.2. Paaiškinti, ką reiškia būti

atsakingam bendraujant su kitu.

ŠALTINIAI (MOKYTOJUI) Anzebacheris A. Etikos įvadas// Išankstinis supratimas –

Vilnius, Aidai, 1995, p.13–18.

Grebliauskienė B., Večkienė N. Komunikacinė kompetencija

// Abstrakcijas žymintys žodžiai. – Vilnius, Žara, 2004, p.

119–120.

Vincentas Žemaitis. Etikos žodynas. – Vilnius, Rosma,

2005.

PRIEMONĖS

Dalijamosios medžiagos kopijos

(1 ir 3 priedai).

Pasirinkto dydžio lapai.

Piešimo ir rašymo priemonės.


Paveikslo interpretacija laisvų asociacijų metodu.

Pamoką siūloma pradėti mokiniams laisvai išsakant

savo asociacijas, kurios kyla siejant gan abstrakčias

moralės sąvokas su kuriuo nors dailininkės Annos

Nilson paveikslu (1 priedas). Mūsų kasdienėje kalboje

yra daugybė žodžių, kuriuos vartojame norėdami

išreikšti moralinius dalykus. Tokie žodžiai kaip

„etika“, „moralė“, „dorovė“, „atsakomybė“, „pareiga“

šio amžiaus mokiniams penktokams – šeštokams dar

sunkiai suprantami, nes jų mąstymas yra konkretus,

vaizdinis, nepasiekęs abstraktaus mąstymo operacijų

lygio. Todėl mokytojas gali išdalyti kiekvienam

mokiniui arba poroms paveikslo kopiją ir paprašyti

susieti jį su kuriuo nors moraliniu žodžiu (tai gali būti

užduotis parinkti piešiniui etinį pavadinimą ir jį

pakomentuoti).

Moralės žodžių medis. Moralės žodžių reikšmes žino

ir vaikai, ir suaugusieji, bet jų supratimas nėra

vienodas. Mokiniams siūloma sudaryti pasirinktų

moralės žodžių medį. Tai panašus metodas į sąvokų

žemėlapį arba sprendimų medį– schema, kurią


Mokinius galima paskatinti išsakyti

asociacijas parodant lentoje „medžio“

pavyzdį, su kuo gali asocijuotis žodis

etika arba moralė.

NAMŲ DARBAI

Mokiniai galėtų pabandyti išspręsti

kryžiažodį ir parinkti tinkamus doram

žmogui apibūdinti žodžius (3 priedas).

Sudėtingesnė užduotis gabiems

mokiniams – pabandyti patiems

sudaryti svarbių etikos žodžių

kryžiažodį.

21

naudojant vaizdžiai pateikiamas supratimas apie

objektus, įvykius, reiškinius arba tam tikrą jų dalį.

Moralės žodžių medžio braižymas paskatins gilintis į

konkrečią sąvoką, padės vaizdžiai išdėstyti savo

žinojimą, plėtoti supratimą, aptikti, kokios patirties dar

stokojama. Jei klasė motyvuota, šią užduotį kiekvienas

mokinys gali atlikti individualiai arba poromis.

Mokytojas išdalija lapus, mokiniai kamieno cetre

parašo pasirinktą moralės žodį. Paaiškinama, kaip

braižomas sąvokų medis:

– žodžiai apibraukiamas rėmeliu arba ovalu;

– kiekvienas žodis jungiamas šakele, kuri sieja sąvokas

kaip jungiamieji žodžiai, pvz.: „reiškia“, „yra“, „turėtų“,

„gali būti“ ir pan.;

– nuosekliai gali atrodyti kaip medis, kurio šakos –

loginiai, , prasminiai ryšiai, panašumai ir pavyzdžiai (2

priedas).

Kai mokiniai baigs, palyginkite jų darbus. Ar pastebėjote

tų pačių moralinių žodžių reikšmių skirtumų? Aptarkite

juos.


Kas yra idealus mokinys?

Kokiais moraliniais žodžiais galėtum apibūdinti save? Kokias 3-5 savybes norėtum ugdytis

šiais mokslo metais?

Ar skiriasi Tavo ir kitų supratimas, kas yra idealus draugas/mokytojas/žmogus?

Kaip manai, ar žmogus supranta, kada jis elgiasi blogai ar neteisingai?

Pateikite pavyzdžių, ką vaikai supranta kitaip nei suaugusieji.

1 priedas

Su kuriais moraliniais žodžiais, Tavo nuomone, asocijuojasi šie piešiniai?

Pavyzdžiui: „geras – blogas“, „teisingas – neteisingas“, „kilnus – žemas“, „nesavanaudiškas –

egoistiškas“, „normalus – nenormalus“, arba tokiais žodžiais kaip „pareiga“, „atsakomybė“,

„moralė“, „sąžinė“, „kaltė“, „dorybė“, „ištikimybė“, „draugystė“, „laisva valia“ ir pan.?


22

____________________

____________________

____________________

____________________

____________________

____________________

____________________

Daugiau Annos Nielsen grafikos darbų:

http://www.annanielsen.com/prints/prints.aspx?pid=1

http://www.annanielsen.com/prints/prints.aspx?pid=1

23

2 priedas

Sąvokų „medžio“ taikymo moralės žodžiams pavyzdys

3 priedas Kryžiažodis

Išspręsk kryžiažodį (į atitinkamus langelius įrašyk dorą žmogų apibūdinančias savybes):

1↓

2→

3→

4→

5→

6→

7→

8→

9→

10→

1. Žmogus, kuris laikosi tiesos, yra nešališkas. (Teisingas)

2. Išmintingas, turintis protą ir gerą nuovoką. (Protingas)

3. Gerai atliekantis savo pareigą ar darbą žmogus. (Pareigingas)

4. Viską darantis pagal sąžinę, kuris nesielgia blogai. (Sąžiningas)

5. Tas, kuris su noru duoda, nešykštus, dalijasi su kitais. (Dosnus)

6. Keliantis pagarbą, taurus, doras, kilmingas, didus arba... (Kilnus)

7. Gebantis susivaldyti, mokantis tvardytis. (Santūrus)

8. Linkęs draugauti, geranoriškas, tarpusavyje sugyvenantis bičiulis. (Draugiškas)

9. Tas, kuris atsako už savo poelgius, garantuoja, prisiima svarbias pareigas. (Atsakingas)

10. Drįstantis, nebijantis sunkumų ar rizikos, bebaimis. (Drąsus)


24

6. PAMOKOS CIKLAS: Kalbėtis žodžiais

PLANAS

Tema: Etiketės ir pravardės.

Klasė: 5−6.


Stebėdami vaizdo siužetus mokiniai išsakys savo

požiūrį apie etiketes bei užsienietiškus graffiti

užrašus, nurodys aplinkinių galimą reakciją.

Taikydami veiksmų ratą analizuos etikečių ir

pravardžių vartojimo atvejus, nurodys jų priežastis,

reikšmę ir pasekmes.



Saviugda ir savisauga: Aš–Asmuo

1.3. Analizuoti žmonių elgesį įvairiomis

aplinkybėmis ir aiškintis tokio elgesio

motyvus. Paaiškinti savo poelgių motyvus.

Dialoginis bendravimas: Aš–Tu

2.1.2. Išsiaiškinti klaidingas nuomones,

nuostatas ir jas koreguoti.

ŠALTINIAI (MOKYTOJUI) Anzebacheris A. Etikos įvadas// Emotyvizmas – Vilnius,

Aidai, 1995, p.260–264.


kompetencija // Emociškai svarbūs žodžiai. – Vilnius, Žara,

2004, p. 120.

Butkus A. Lietuvių pravardės. – Kaunas, Aesti, 1995.

Butkus A. Lietuvių pravardžių atvirkštinis žodynas. Prieiga

per internetą: http://donelaitis.vdu.lt/lkk/pdf/Butkus_Pravardziu-

inversas.pdf

Butkus A. Nominacija ir identitetas. Habilitacinio darbo

santrauka. – Kaunas, VDU, 2009. Prieiga per internetą: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2009~D_20091029_102932-36945/DS.005.0.01.ETD

PRIEMONĖS

IKT priemonės vaizdo įrašams demonstruoti,

garso kolonėlės:

Tarpkultūrinis ugdymas mokykloje –

ETIKA

http://www.youtube.com/watch?v=jiwC

iKHEKSM

Lithuania Graffiti Writer – S.T.one part

1/2

http://www.youtube.com/watch?v=-

gIftHH7TA8&feature=relmfu


Klausimai mokiniams aptarti porose:

Gerai pagalvokite, kokie žodžiai (vardai, etiketės ar

pravardės) ypač atkreipia Jūsų dėmesį. Galbūt yra

žodžių, kurie anksčiau Jums buvo išskirtiniai, o

dabar jau nebe? Pakalbėkite apie tai su suolo

draugu. Kokie žodžiai gali būti emociškai svarbūs

arba skaudūs?

Filmuotos vaizdo medžiagos demonstravimas.

„Tarpkultūrinis ugdymas mokykloje – ETIKA“

(žr. nuorodą PRIEMONĖS, 7.35 min.).


Dažnai naudokitės tuo ratu, remkitės juo,

vartokite jo sąvokas – tai labai paranku mokantis

mąstyti ir nagrinėti žmonių

poelgių motyvus, reikšmę ir pasekmes etikos

pamokose.

http://donelaitis.vdu.lt/lkk/pdf/Butkus_Pravardziu-inversas.pdf

http://donelaitis.vdu.lt/lkk/pdf/Butkus_Pravardziu-inversas.pdf

25

Mokiniai gali pažiūrėti mokomąjį filmą apie mokyklos

kultūrą ir bendraamžių duodamas etiketes. Kokia Jūsų

nuomonė – ar tai šiuolaikinių mokinių saviraiška

(pokštas), ar neetiškas elgesys (noras įžeisti)? Kaip

etiketės susijusios su tarpkultūrine žmonių įvairove ir

skirtumais?

Kaip jos susijusios su tolerancija ar patyčiomis? Kiek

būdinga Jūsų mokykloje? Kodėl etiketės grįžta pas

tuos, kurie jas klijuoja kitiems? Kaip įmanoma išvengti

etikečių?

„Lietuvos Graffiti rašytojai. 1 dalis“. (žr. nuorodą

PRIEMONĖS, 5.09 min.).

Anksčiau buvo galima gatvėse dažnai pamatyti

slaviškų užrašų, susiformavusių sovietmečiu.

Šiuolaikinio jaunimo saviraiška reiškiasi angliškais

užrašais. Stebėdami filmuotą medžiagą mokiniai gali

pasvarstyti: kas lemia tokių graffiti užrašų Lietuvoje

atsiradimą? Ką reiškia šie grafičių užrašai? Kaip į

juos reaguoja aplinkiniai žmonės? Kodėl užsienio

kalba vyrauja viešojoje erdvėje (Lietuvos firmų

pavadinimuose, etiketėse, reklamoje)? Kodėl

jaunimas stengiasi sudaryti įspūdį, kad jie irgi esą

Vakarų europiečiai?

Pravardžių vartojimas: istorinis pasakojimas –

alegorija. Pamokos eigoje mokytojas gali duoti

mokiniams paeiliui perskaityti istoriją „Kodėl

pliušiniai meškiukai vadinami Tedžiais?“ (žr. 1

priedą). Tai paskatins juos mąstyti apie vardo

reikšmę ir pravardes. Vardas turi simbolinę,

socialinę, psichologinę reikšmę. Tai yra pirmiausia,

ką norima sužinoti apie kitą asmenį, kreipimasis

vardu padeda užmegzti socialinius santykius ir

bendrauti, deminutyvu – rodo bendraujančiųjų

artumą. Skirtingai nuo vardo, pravardę turi ne visi.

Pravardė – neformalus vardas, suteiktas kitų pagal

ryškias būdo, išvaizdos, elgesio ypatybes.

Ne paslaptis, kad pravardes gauna daugelis mokytojų.

Rašytojai, dainininkai, kino žvaigždės,

popmuzikantai patys prisistato išgalvotu vardu,

slapyvardžiu. Virtualiame pasaulyje slapyvardis

(angl. nickname, nick, handle) tampa būtinas

internauto atributas ir bendravimo kodas.

„Ką galiu padaryti, kad kitas pasijaustų geriau? −

veiksmų ratas“. Mokiniams siūloma poromis

analizuoti pasirinktą etiketės ar pravardės vartojimo

atvejį pagal veiksmų rato schemą (2 priedas).

NAMŲ DARBAI

Esama nemažai istorinių asmenybių,

kurių pravardės dažnai geriau žinomos

nei jų tikrieji vardai.

Mokiniai gali pasidomėti ir pasirengti

pristatyti kurią nors istorinę asmenybę,

turėjusią įžymią pravardę (pagal išvaizdą

ar vietovę; užsiėmimą ar charakterį;

išskirtinius nuopelnus, reputaciją ar kitas

savybes).

Galima naudotis interneto šaltiniu:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Pravard%C4%

97


Tokie žodžiai, kaip, pavyzdžiui, „minkštaprotis“, „kietas“, „moksliukas“, „maištininkas“,


26

„miesčionis“, „kaimietis“, „fifa“, „blondinė“ ... ir (pateik daugiau pavyzdžių) kt. reiškia

priklijuojamas „etiketes“ siekiant atkreipti kitų dėmesį ir padaryti emocinę įtaką kitiems.

Mano požiūris į užsienietiškas iškabas, reklamas ir graffiti užrašus ant pastatų yra...........

Pravardžių vartojimo priežastys yra kelios: 1) ................ 2) ................... 3) .......................

Reikia vengti tokių pravardžių, kurios ..................................................................................

1 priedas

Kodėl pliušiniai meškiukai vadinami Tedžiais?

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, labai

mėgstama dovana yra pliušinis meškiukas. Šis

mielas žaislas Vakarų valstybėse dažniausiai

vadinamas Teddy arba Teddybear (išvertus iš

anglų k. − Tedis arba Tedžio meškiukas).

Lietuvoje retai vartojamas šis pliušinio meškiuko

vardas, o dar rečiau kas nors žino, iš kur jis kilo.

Šaltinis: http://www.daserste.de

Karikatūrą sukūrė Klifordas K. Berrymanas,

„Washingtons Post“ karikatūristas

Meškiuko vardo ir kilmės istorija prasideda

dvidešimto amžiaus pradžioje Amerikoje: 1902

metais, tuometinis JAV prezidentas Teodoras

Ruzveltas nuvyko į Misisipės valstiją maldyti

ginčo dėl sienos su Luiziana. Šeimininkai

prezidentui, kuris buvo aistringas medžiotojas,

norėjo padaryti malonę paimdami jį kartu į

medžioklę. Tačiau laimikis buvo menkas. Dėl

šios priežasties buvo pagautas lokys ir pririštas.

Garbė nušauti vargšą žvėrį atiteko prezidentui,

bet ponas prezidentas atmetė šį pasiūlymą.

„Washington Post“ 1902 m. lapkričio 19

dieną išspausdino karikatūrą sukurtą šio įvykio

proga. Karikatūroje buvo pavaizduotas

prezidentas Teodoras Ruzveltas, kurį draugai

vadino tiesiog Tedžiu (angl. Teddy), ir mažas

lokiukas. Šį lokiuką skaitytojai iš karto praminė

Tedžio meškiuku arba tiesiog Tedžiu (angl.

Teddybear/ Teddy).

Įkvėptas šio piešinėlio Niujorko

saldumynų gamintojas Morrisas Michtomas

užsakė nedidelį pliušinį meškiuką kaip

dekoraciją savo parduotuvės vitrinai Brukline.

Lokių tais laikais bijota kaip pavojingų plėšrūnų,

tačiau šį meškiuką vitrinoje visi greitai pamilo. Jį

taip ir vadino − Tedžio meškiukas ( angl.

Teddybear).

Kaip matome, šis vardas kilo iš vieno iš

JAV prezidentų − Tedžio Ruzvelto − vardo

sutrumpinimo. Naudoti savo vardą meškiukui

vadinti prezidentas davė oficialų sutikimą. Pats

Ruzveltas esą raštiškai leido meškiuką pavadinti

Tedžio meškiuku. Meškiukų bumas netrukus

perėjo ir į Europą. Todėl tam tikri šaltiniai teigia,

kad panašiu metu meškiuką su

besilankstančiomis galūnėmis sukūrusi firma

Steiff Vokietijoje buvo tik sutapimas.

Ričardas Steiffas, firmos savininkės

giminaitis, sukūrė mažą lankstų pliušinį

meškiuką žymimą numeriu 55 PB – 55 cm.,

pliušinis, judantis (vok. beweglich). Leipcigo

žaislų parodoje amerikiečių verslininkas užsakė

3 000 tokių pliušinių žaislų, o po metų

pasaulinėje parodoje San Luise užsakymas

išaugo iki 12 000. Visur šie žaislai buvo

vadinami Teddy (Tedžiu) ir taip iki šių dienų.

Kadangi Berrymanas ir toliau piešė šį meškiuką

bei naudojo jį savo karikatūrose netruko, kad

žvėrelis taptų prezidento simboliu. Ruzveltas

Teddy meškiuką kaip talismaną naudojo

vėlesnėse savo rinkimų kampanijose.

Šaltinis: http://www.arzinai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3056:teddy-

istorija&catid=73:ivairus&Itemid=649

27

2 priedas

Ką reiškia?

Žodis,

veiksmas

Kaip?

Poveikis,

pasekmės

Kodėl?

Motyvas,

priežastis

Veiksmų ratas:

Pravardės

vartojimas


28

7. PAMOKOS CIKLAS: Klausytis ir išgirsti

PLANAS

Tema: Ar mokame klausytis ir girdėti?

Klasė: 5−6.


Mokiniai paaiškins, kad klausymas yra kur kas

sudėtingesnis procesas, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, kurio

reikia mokytis:

aptars keletą paplitusių teiginių ir nurodys,

kurie iš jų teisingi, o kurie – klaidingi;

atliks teksto perpasakojimo pratimą ir įsivertins,

kiek jie geba tiksliai priimti ir teisingai perduoti

informaciją kitiems;

nurodys kelias priežastis, kodėl žmonės gali

skirtingai suprasti tą pačią situaciją ir nesusikalbėti.








kompetencija // Klausymo procesas. – Vilnius, Žara,

2004, p. 128–138.

Lyderių laikas. Įkvepiančios istorijos. Prieiga per

internetą:

http://www.lyderiulaikas.smm.lt/lt/biblioteka/kvepia

nios-istorijos/mintys-saviugdai/507-kuria-varlyt

PRIEMONĖS

Dalomoji medžiaga – 1 ir 2 priedų

kopijos.


Mokinių nuomonių apklausa. Mokytojas galėtų

paskatinti mokinius šioje pamokoje pasvarstyti, ar

klausymo procesas yra natūralus, ar šio gebėjimo

reikia mokytis. Kiekvienas mokinys individualiai

galėtų atsakyti, kokia jo nuomonė dėl pateiktų

keturių teiginių (1 priedas – lentelė).

Teksto „Varlyčių varžybos“ žodinio perpasakojimo

pratimas. Iš klasės kviečiami

keturi savanoriai arba išrenkami mokiniai. Jiems

pristatoma užduotis: pateiktą tekste istoriją žodžiu

reikės perpasakoti kitam mokiniui – savanoriui (2

priedas –„Varlyčių varžybos“).

Pratimo dalyviams paaiškinamos taisyklės:

mokytojas perskaitys tekstą pirmajam savanoriui;

kitų trijų mokinių-savanorių prašoma trumpam išeiti


Mokytojas galėtų parinkti ir kitą

mokiniams įdomų ar aktualų tekstą

perpasakojimo pratimui atlikti.

Reikalavimai tekstui:

jis neturėtų būti ilgas;

tekstas turėtų būti lengvo ir

įdomaus turinio;

tekste turėtų būti pateikta istorija,

kurioje plėtojamas veiksmas.

29

iš klasės, kad negirdėtų skaitomo teksto;

pastatomos dvi kėdės prieš klasę, pirmasis mokinys

pasodinamas, priešais atsisėda mokytojas;

kai mokytojas perskaito tekstą, jis užduoda klausimą

mokiniui: ar viskas aišku?

išklausęs mokinys gali paklausti ar prašyti perskaityti

tekstą dar kartą, išsiaiškinti informaciją, kad kuo

tiksliau suprastų perskaitytą tekstą;

toliau kviečiamas antrasis mokinys, kuriam pirmasis

savanoris perpasakoja istoriją ir t.t. Paeiliui

kviečiami kiti, antrasis pasakoja trečiajam, o šis –

ketvirtajam mokiniui tą pačią istoriją.

Visi kiti pamokos dalyviai turėtų atidžiai klausytis,

stebėti ir pakomentuoti, kaip sekėsi keturiems

savanoriams perpasakoti tekstą apie varlyčių

varžybas. Ką mokiniai pastebėjo perduodant

informaciją?

NAMŲ DARBAI

Lavinkite klausymo gebėjimus,

pavyzdžiui, atlikdami šiuos pratimus 5

minutes kasdien:

1. Atidžiai klausykitės aplinkoje

girdimų garsų: galbūt išgirsite ką

nors neįprasto?

2. Klausykite radijo ar televizijos

laidos nežinoma kalba: ar

pavyko suprasti pagrindinę

temą, apie ką buvo kalbama?

3. Išklausykite artimo žmogaus

(šeimos nario arba draugo)

kalbėjimo, pasakojimo:

sėdėkite atsisukę į

pašnekovą, patogiai

neįsitempę;

venkite sukryžiuotų

rankų ir kojų;

klausykite įdėmiai,

nuoširdžiai rodykite

susidomėjimą;

palaikykite akių

kontaktą;

nežiūrėkite į laikrodį ir

išjunkite mobilųjį

telefoną pokalbio metu.


Kas Jums labiau patinka – klausytis kito ar pačiam kalbėti?

Ar pasitaiko atvejų, kai žmogus kalba labai tyliai, Jūs tikrai klausotės ir norite išgirsti, tačiau

kiti triukšmauja? Pabandykite prisiminti, ką jaučiate, galvojate ir ką sakote tokiu atveju.

Pabandykite prisiminti, ką jaučiate, kai kas nors Jūsų iš tikrųjų atidžiai klausosi (arba

nesiklauso).

Kodėl du žmonės skirtingai gali perpasakoti tą pačią istoriją arba pranešimą?

1 priedas

AR SUTINKI SU ŠIAIS TEIGINIAIS?

Teiginiai Taip Ne Nežinau

1. Kiekvienas moka klausytis natūraliai, kaip ir

kvėpuoti, todėl mokytis klausyti nereikia.

2. Jeigu žmogus girdi (pavyzdžiui, ką sako tėvai,

mokytojai), tai reiškia ir klauso: girdėjimas ir

klausymas yra tas pat.

3. Visi klausytojai (pvz., mokiniai), dalyvaujantys tame

pačiame pokalbyje (arba pamokoje), supranta

sakomus (mokytojo) žodžius vienodai.

4. Klausymas sudaro didžiąją dalį žmonių bendravimo.

Klausydamiesi (arba ne) žmonės geba daugiau arba

mažiau sėkmingai susikalbėti.


30

2 priedas

31


PLANAS

Tema: Klausimai – būdas užmegzti pokalbį.

Klasė: 5−6.

MOKYMOSI UŽDAVINIAI: Dirbdami individualiai, poroje ir grupėje vaikai

sugalvos įdomią temą pokalbiui su vyresniais

bendramoksliais (pvz., „dešimtokų gyvenimo

istorijos“), suformuluos po penkis uždarus ir

atvirus klausimus.

Paims interviu iš vyresniųjų klasių mokinių –

savanorių: pateiks ne mažiau kaip 5 grupės

išrinktus klausimus ir padėkos už pasidalijimą

patirtimi.



1. Mandagiai diskutuoti ir drauge ieškoti

tiesos.

5–5.1. Siekti dialogo. Atpažinti tinkamą ir

netinkamą vartojamą kalbinę raišką.

ŠALTINIAI (MOKYTOJUI) Čėsnienė I. Klausimų formos įtaka vaikų

pasakojimų tikslumui. Prieiga per internetą:

http://www.leidykla.eu/fileadmin/Psichologija/29/

Ilona_Cesniene.pdf

Šliogeris A. Transcendencijos tyla. Pamatiniai

filosofijos klausimai. – Vilnius, Pradai, 1995, p.

21–35.

Laskauskas A. Pokalbio valdymas klausimais.

Prieiga per internetą: www.prezentavimas.lt

PRIEMONĖS Lapai užrašams ir rašymo priemonės.

Uždarųjų ir atvirųjų klausimų

kortelės (pavyzdys pateiktas

priede).


Pasiruošimas interviu pamokai. Mokytojas

kelia klausimą ir motyvuoja: kodėl svarbu

dalytis gyvenimo patirtimi per etikos pamokas?

Kasdien įvairiausiais būdais bendraujame su

daugybe skirtingų pašnekovų. Kalbame su

artimais žmonėmis (tėvais, draugais,

giminaičiais), bendraujame su kitais mokiniais

mokykloje, mokytojais, kaimynais, tam tikrų

būrelių arba klubų (sporto, muzikos, meno,

religinės bendruomenės ir pan.) nariais.

Kalbame tiesiogiai arba telefonu, interneto

Facebook’e skirdami tokiam bendravimui ne

mažai laiko. Pasikeisti informacija, pasidalyti

nuomone, išreikšti poreikius, emocijas ir t. t.

yra taip pat svarbu penktokams, kaip ir

dešimtokams. Tokiu būdu užsimezga dialogas

ir atsiranda galimybė:

1) sužinoti apie kitus;

2) įgyti pasitikėjimo kalbant prieš klausytojus;

3) rasti draugų ir įgyti kitų pripažinimą;


Mokiniai turėtų žinoti, kad interviu metodui

taikoma nemažai taisyklių, kurių laikomasi

mandagiai bendraujant:

Klausinėjant per daug nesibraukite į

privatų kito žmogaus gyvenimą.

Parodykite susidomėjimą ir duokite

pašnekovui progą pasakoti, juk daugelis

mėgsta pasakoti apie save.

Norėdami prakalbinti mažakalbį, jei

pokalbis sunkiai mezgasi, užduokite

dvigubą arba trigubą klausimą, pvz.: Kaip

praleidote atostogas? Ar buvote prie jūros

ir pakeliavote kur nors? Gal galite

rekomenduoti, ką verta pamatyti?

Padėkokite pašnekovui ir parodykite, kad

jį vertinate („Buvo įdomu ir naudinga su

jumis pabendrauti“).

Vyresniesiems savanoriams, kurie duoda

interviu, naudingi patarimai, kaip dalytis

informacija:

http://www.prezentavimas.lt/


32

4) atrasti, kas bendra, įdomu ir naudinga;

5) apmąstyti ir įvertinti savo poelgius.

Kiekvienam žmogui svarbu žinoti, kad yra

išklausomas, vertinamas ir gerbiamas.

Mokiniams pristatoma, kad šiandien į jų

pamoką ateis savanoriai iš kitos klasės –

vyresniųjų klasių mokiniai, pvz., dešimtokai.

Temos pasirinkimas. Kiekvienas

individualiai turi pasiūlyti įdomią temą

interviu su vyresniais svečiais. Mokytojas

mokinių idėjas parašo lentoje arba

kompiuteriu surenka ir rodo ekrane kaip

minčių lietų.

Idėjos pokalbių temoms gali būti:

gyvenamoji vieta (gatvė, kvartalas, kaimo

ar miesto gyvenimas);

aplinka, kurioje esame (mokyklos pastatas,

klasėje ant sienos kabantis paveikslas ar tai,

kas visų pirma krenta į akis);

šventė arba mokyklos renginys;

naujausi aktualūs įvykiai;

draugystė, bendri pažįstami;

broliai, seserys ir šeima (tik nepakliūkime į

nepatogią padėtį – pašnekovas gali būti

vienturtis);

mokslas, siekiama profesija, išsilavimas;

hobis, laisvalaikio užsiėmimai, sportas;

kinas, teatras, muzika, knygos (tik nevertėtų

demonstruoti pranašumo, jei pašnekovas ko

nors nematė ar neskaitė);

gyvūnai ir augintiniai (nepersistengiant:

nebūtina įkalbinėti įsigyti šuniuką);

atostogos, kelionės;

oras arba metų laikas (lėkšta, bet visiškai

saugi tema „apšilimui“, kiekvienas turės ką

pasakyti prieš pereinant prie rimtesnio

pokalbio)

mada, stilius, grožis;

mėgstami patiekalai ir t.t.

Temos, galinčios sukelti nesutarimus:

politika, partijos;

tikėjimas, religija;

kančia, liga, ligoninė;

pinigai;

mirtis, laidotuvės;

asmeninės simpatijos, meilė.

Uždarųjų ir atvirųjų klausimų supratimas.

Su mokiniais aptariama, kad visi klausimai

skirstomi į dvi pagrindines grupes:

1) uždarieji (į kuriuos atsakant tenka rinktis

Kalbėkite iš savo kasdienio gyvenimo

patirties.

Būkite taktiški ir pagarbūs – jokių

pažeminimų, nešvankybių ar išankstinio

nusistatymo.

Gerbti jums skirtą laiką.

(amerik. psichol. E. Jensen).

NAMŲ DARBAI Mokiniai gali iš savo interviu užrašų

išrinkti 1–2 įsimintiniausius posakius,

parašyti ant lapelių ir paruošti stendą (pvz.,

„Dešimtokų mintys apie gyvenimą“).

Kiekviena grupė kitą pamoką pasiruošia

interviu pristatyti žodžiu (pvz., papasakoti apie

įsimintiniausią dešimtokų gyvenimo įvykį).

33

pasiūlytus atsakymus arba tiesiog tik „taip“ ar

„ne“);

2) atvirieji (su klausiamaisiais įvardžiais

„kaip?“, „kada?“, kodėl?“, „kas?“, „iš kur?“ ir

pan.).

Mokiniai dirba poromis. Gavę sukarpytas

teiginių ir klausimų korteles jie turi jas

suskirstyti į dvi grupes pagal pateiktus

pavyzdžius (žr. priedą).

Žinoma, yra gerokai daugiau klausimų rūšių,

bet kai kurios labiau tinka moraliniam–

filosofiniam dialogui, žurnalistiniam interviu, o

ne kasdieniam pokalbiui. Todėl penktų–šeštų

klasių mokiniams pakaks išmokti skirti uždarojo

ir atvirojo tipo klausimus.

Klausimų kūrimas. Suburiamos grupės (po

3–4 mokinius), jie pasirenka interviu temą iš

idėjų sąrašo. Kiekvienas mokinys

sąsiuvinyje parašo po 5 (uždarus ir atvirus)

klausimus, juos perskaito grupei. Išrenka iš

visų 5 geriausius klausimus, kuriuos

mokiniai užduos vyresniesiems savanoriams.

Juos perskaito mokytojui, jeigu reikia,

klausimai tikslinami.

Grupėse mokiniai skirstosi vaidmenimis,

kas užduos klausimus, kas užrašys

atsakymus ir t. t.

Elgesys interviu metu. Mokytojas pakviečia

vyresniųjų klasių savanorius (tiek, kiek yra

pasiruošusių grupelių) duoti interviu

jaunesniems bendraamžiams ir nurodo

interviu laiką (15–20 min.).

Stebimi ir ugdomi mokinių bendravimo

gebėjimai: malonus ir kultūringas

prisistatymas, aktyvus klausymas ir pagarbus

elgesys (interviu temos, klausimų

pateikimas, atsakymų užrašymas, padėka už

interviu, atsisveikinimas).

REFLEKSIJA, ĮSIVERTINIMAS Likus 5 min. iki pamokos pabaigos, mokiniai grįžta į savo vietą ir žodžiu pabaigia sakinius:

Mums labai patiko, pasisekė...

Nesitikėjome, tačiau...

Prasminga dalytis patirtimi su bendraamžiais, nes...


34

Priedas

Pagrindiniai teiginių tipai

(pagal R.J. Marzano)

Uždarieji klausimai

Atvirieji klausimai

1. Maksas eina. Ar Maksas dabar eina? Kur/kada/su kuo Maksas

eina?

2. Maksas yra gražus. Ar Maksas iš tiesų yra gražus? Kodėl manai, kad Maksas yra

gražus?

Ką reiškia gražus ir kokiomis

savybėmis pasižymi Maksas?

3. Maksas valgo vaisius. Ar Maksas dažnai valgo

vaisius?

Ar Maksas valgo vaisius prieš

tai juos nuplovęs?

Kokius vaisius valgo Maksas?

Su kuo Maksas dalijasi ir

valgo vaisius?

Kodėl Maksas renkasi valgyti

vaisius?

4. Maksas yra Londone. Ar Maksas iš tiesų yra / gyvena

Londone?

Kaip Maksas atsidūrė

Londone?

Kiek laiko Maksas yra

Londone?

Kodėl Maksas pasirinko ir

gyvena Londone?

Kur dingo Maksas?

5. Maksas davė žaisliuką

Molei.

Ar Maksas noriai davė

žaisliuką Molei?

Kokį žaisliuką Maksas davė

Molei?

Kas paskatino Maksą duoti

žaisliuką Molei?

6. Maksas eina lėtai. Ar Maksas eina lėtai? Kaip eina Maksas?

Iš ko galima spręsti, kad

Maksas niekur neskuba?

Kodėl Maksas eina lėtai?

7. Maksas muša Bilą pagalve. Ar Maksas iš tiesų muša Bilą

pagalve?

Kaip vertini Makso poelgį,

kai jis muša Bilą pagalve?

Kodėl Maksas muša Bilą

pagalve?

Kas kaltas ir kokios bus

pasekmės, jei Maksas muša

Bilą pagalve?

8. Maksą apėmė liūdesys. Ar Maksą apėmė liūdesys? Iš ko pastebėjai, kad Maksą

apėmė liūdesys?

Kas atsitiko, kad Maksą

apėmė liūdesys?

Kaip jautėsi Maksas?

35


PLANAS

Tema: Klausymo problemos – kas yra įžeidimas?

Klasė: 5−6.


Mokiniai mokysis aktyviai klausytis dialogo ir aptars,

kas yra įžeidimas:

įdėmiai stebėdami animacinio filmo veikėjų

dialogus grupėse išskirs pagrindines klausymosi

problemas;

vaidindami atvejus nurodys kelias priežastis,

kodėl žmonės gali skirtingai interpretuoti tą

pačią situaciją ir įsižeisti;

įsivertindami savo bendravimo gebėjimus

apmąstys, kaip galima daryti įtaką kito žmogaus

savijautai ir numatys, ką jie asmeniškai gali

padaryti, kad kitas žmogus neįsižeistų.




2.1. Diskutuojant laikytis sutartų taisyklių:

išklausyti vienas kitą ir suprasti kalbėtojo

tikslus, nenukrypti nuo temos į asmeninius

ginčus, gerbti kito nuomonę ir t. t.

2.1.3. Suprasti savo gebėjimo komunikuoti

privalumus ir spragas.

5. Siekti dialogo ir taikiai spręsti

konfliktus.



kompetencija // Klausymo problemos. – Vilnius,

Žara, 2004, p. 145–153.

Vaitoška G. Menas išklausyti // Iš žurnalo

archyvų. Prieiga per internetą: http://www.katalikuleidiniai.lt/index.php?lng=lt&cont

ent=pages&page_id=75 Gyvenimo įgūdžių ugdymas. V−VIII klasės.

Vilnius, ŠAC, 2005, p. 133 – 134. Prieiga per

internetą: http://www.smm.lt/ugdymas/docs/programos/Gyvenimo

_igudziu_ugdymas_V-VIII%20klases.pdf

PRIEMONĖS

IKT priemonės, interneto prieiga, garso

kolonėlės vaizdo siužetą – pvz., senoji

animacija Atostogos rūgpienių kaime.1

dalis: http://www.youtube.com/watch?v=TInICXp

LrBw (0.44 min. − 9.09 min.).

Pratimo Kas yra įžeidinėjimas?

pagalbinio lapo kopijos keturių ar penkių

mokinių grupei.


Įvadinis pokalbis. Mokytojas primena, ką

išsiaiškino su mokiniais apie klausymo svarbą

bendraujant, kodėl tai yra menas, reikalaujantis

išsiugdyti komunikavimo gebėjimus. Atkreipkite

dėmesį, kad mes gyvename visuomenėje, kurioje

tenka daug bendrauti su įvairiais žmonėmis ir

kontroliuoti savo žodžius, emocijas, kad kitų

neįžeistume. Mokėjimas išklausyti suteikia

galimybę gauti kuo daugiau svarbios

informacijos ir parodyti pagarbą žmogui.

Įžeidimas reiškia klausymosi gebėjimų stoką ir

nepagarbą. Todėl svarbu išmokti atpažinti

klaidas, kurios trukdo bendrauti.

Retoriniai klausimai mokiniams pamąstyti:


Animacinio filmo vaikams vaizdo įrašą

rekomenduojama peržiūrėti kelis kartus,

kad mokiniai geriau įsimintų veikėjų

dialogo žodžius.

Mokytojas gali lentoje iš anksto parašyti

klausymo įgūdžių stokos kriterijus, dėl

kurių gali įsižeisti pašnekovas:

valingo dėmesio stoka (mintys kitur,

nesutikimas dėstant tik savo nuomonę);

netikras klausymasis (kamantinėjimas,

žodeliai „aha, aha...“ ir pan.);

neišklausymas iki galo;

per didelis dėmesys išvaizdai;

nežiūrėjimas į pašnekovą;

http://www.katalikuleidiniai.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=75

http://www.katalikuleidiniai.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=75

http://www.youtube.com/watch?v=TInICXpLrBw

http://www.youtube.com/watch?v=TInICXpLrBw


36

Kodėl žmogus turi dvi ausis ir tik vieną

burną?

Kodėl žmonės kartais įsižeidžia?

Animacinio filmo peržiūra: veikėjų dialogai.

Suskirstykite mokinius į grupes po 4 ar 5.

Mokiniams siūloma pažiūrėti animacinio filmo

ištrauką (pvz., Atostogos rūgpienių kaime.1 dalis,

trukmė 9 min.) ir kiekvienai grupei paskiriama

aptarti po dialogą:

katino ir šuns (kaimo sodyboje: 0.53−

2.14 min.);

mamos, tėčio ir vaiko (namuose ir stotyje:

2.15−4.12 min.);

paštininko ir šuns (pakeliui į Rūgpienių

kaimą: 4.13−5.01 min.);

šuns ir bebro (vandeny ir prie namelio:

5.04−7.10 min.);

katino, šuns ir berniuko (jam atvykus į

kaimą: 7.17−8.16 min.);

tėčio ir mamos (kurorte: 8.17−8.51 min.).

Grupės turėtų apibūdinti šiuos dialogų veikėjus

kaip klausytojus. Taip pat paaiškinti:

kodėl kuris nors veikėjas jautėsi įžeistas;

kaip reaguoja į įžeidimą kitas/kiti;

kaip būtų galima baigti pokalbį neįžeidžiant

kito (ar veikėjams pavyko/nepavyko).

Situacijų vaidinimas. Jei nėra IKT priemonių

klasėje ar dar liko pamokos laiko, mokytojas

grupėms gali išdalinti pagalbinio lapo kopiją

(žr. priedą). Paprašykite sukurti poros minučių

epizodą/dialogą, iliustruojantį būtent tą atvejį.

Kiekviena grupė vaidina savo atvejį klasėje.

Aptariama pagal aukščiau pateiktus klausimus ir

lentoje parašytus klausymosi įgūdžių stokos

kriterijus.

pasidavimas emocijoms (ypač

neigiamoms).

NAMŲ DARBAI

Kelios užduotys mokiniams pasirinkti:

a) pagalvokite, ką iš savo aplinkos

žmonių galėtumėte apibūdinti kaip

mokantįjį klausytis. Parašykite pokalbį

su juo kaip gerą pavyzdį. Ką jaučiate,

kai kalbate su juo? Kodėl jį galima

pavadinti geru klausytoju?

b) prisiminkite blogo klausymosi atvejį,

susijusį kasdieniu gyvenimu (mokykla,

kiemu, namais). Paprašykite mokinių

parašyti, kaip kažkas (galbūt jie patys

netyčia) įžeidė kitą žmogų ir kaip tai

ištaisyti.


1. Ar lengvai atitraukiu dėmesį, kai kitas žmogus kalba?

2. Ar stengiuosi rodyti, kad klausau vien iš mandagumo?

3. Ar reaguoju į kito žodžius emociškai?

4. Ar dažnai pertraukiu pašnekovą?

5. Ar klausau, kai klausytis visai neįdomu? (Kaip aš klausausi?..)

6. Ar svajoju tuo metu, kai pašnekovas kalba lėtai?

7. Ar pasakau pašnekovo klaidas? (Kaip reaguoju į keistą elgesį?..)

8. Ar darau skubotas išvadas (pagal išvaizdą)?

9. Ar užuot klausęs galvoju apie galimą atsakymą?

Jeigu daugiau atsakymų neigiamų negu teigiamų, vadinasi, mokiniai geba bendraudami neįžeisti

kitų ir išvengti klausymo problemų.

37

Priedas

Pratimo „Kas yra įžeidinėjimas?“ pagalbinis lapas

1 atvejis

A ir B yra geri draugai, tačiau kartais A be jokios priežasties apšaukia ir iškeikia B.

2 atvejis

C sužino, kad D šnekėjo apie ją (jį) su kitais ir skleidė visokius prasimanymus.

3 atvejis

E ne visuomet draugiškai elgiasi mokykloje. Jis (ji) dažnai ignoruoja kitus mokinius be jokios aiškios

priežasties ir elgiasi grėsmingai kitų atžvilgiu.

4 atvejis

F nuolat stumdo kitus mokinius, tranko jiems per nugarą ar apskritai šiurkščiai elgiasi, nors jis (ji)

vadina tai pokštais.

5 atvejis

G yra draugiškas, meilus asmuo, bet mokiniams nepatinka, kaip jis (ji) juos nuolat liečia ar stengiasi

apkabinti (neturėdamas priekabiavimo kėslų).

6 atvejis

Nors jis (ji) niekada fiziškai neskriaudžia, bet nuolat tuo grasina.

Documents

Komunikavimo kompetencijos ugdymas