KOMPLEKSINĖ ELEKTROMOBILIŲ TRANSPORTO PLĖTROS … · taškai (pilotinio projekto apimtis) > 30 tūkst. taškų 2020 m. 750 viešojo krovimo taškai iki 2013 m. EM sk. tikslai 10%

KOMPLEKSINĖ ELEKTROMOBILIŲ TRANSPORTO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

Galutinės ataskaitos projekto pristatymas

Projekto tikslai

Ekonomikosvystymas

Mobilumo vystymas

• Koks elektromobilių diegimas yra ekonomiškai naudingas Lietuvai?

• Kuriose elektromobilių vertės grandinės dalyse galėtų dalyvauti Lietuvos verslo subjektai?

• Kokios galimybės pritraukti užsienio investicijas?

• Kaip sėkmingai įgyvendinti elektromobilių diegimą Lietuvoje?

• Kokios elektromobilių skatinimo priemonės būtų veiksmingiausios Lietuvoje?

• Kokius pilotinius elektromobilių diegimo projektus reikėtų vystyti Lietuvoje?

2

Energetikos vystymas

• Kokios elektros tinklų infrastruktūros reikės elektromobiliams?

• Kaip dėl elektromobilių diegimo pasikeis elektros energijos vartojimo kiekiai bei įpročiai?

2. Galimybės Lietuvoje ir scenarijų vertinimas

Infrastruktūra ir rinkos modelis

Turinys

3.

Lietuvos verslo struktūrų potencialas ir rekomendacijos4.

1. Elektromobiliai ir pasaulinės tendencijos

3


Siūlomas įgyvendinimo planas5.

Prailgintos kelionės hibridai (REV)

Į Studiją įtrauktų elektromobilių tipai

Hibridiniai automobiliai(HEV)

Kištukiniai hibridai(PHEV)

Grynieji elektromobiliai(BEV)

• Automobilis varomas ir vidaus degimo varikliu (VDV), ir elektriniu varikliu

• Baterijos įkraunamos

• Automobilis varomas ir VDV, ir elektriniu varikliu (dirbant lygiagrečiai, ar kitais rėžimais)

• Baterijos gali būti įkraunamos iš

• Automobilis varomas tik elektra

• Didžiausia baterijų talpa

• Baterijos, įkraunamos iš

• Automobilis varomas elektriniu varikliu; VDV tik įkrauna bateriją

• Baterijos gali būti įkraunamos iš

4

stabdant (angl. regenerativebraking)

• Gali nuvažiuoti trumpą atstumą vien tik elektriniu varikliu

• Toyota Prius

elektros tinklo

• Vien tik elektriniu varikliu nuvažiuojamas atstumas: 40 – 60 km

• Volvo V70 PHEV

elektros tinklo

• Nuvažiuojamas atstumas: 100 – 300 km

• Nissan Leaf

elektros tinklo

• Vien tik elektriniu varikliu nuvažiuojamas atstumas: 40 – 80 km

• Chevrolet Volt

Elektromobilių modelių pasiūla – masinė rinka iki 2020 metųEl

ektr

om

ob

ilių

mo

del

ių įv

airo

vė E

uro

po

oje

Jau prieinami:• Nissan Leaf• Renault Fluence Z.E.• Peugeot iOn

Prekyboje 2012-2014 m.:• Ford Focus Electric• BMW i3• Smart ED

~70 modelių80+ modelių

Konceptiniai modeliai:• Volvo C30 Electric• Audi A1 E-Tron• Mitsubishi PX-MiEV

• Tarp 2012 ir 2014 m. dauguma didžiųjų automobilių gamintojų planuoja pradėti pardavinėti bent po vieną

Gamintojų suplanuoti EM modeliai ir prognozuojama EM modelių pasiūlos kaita 2012 –2025 m.

5

2012 2015 2025

Elek

tro

mo

bili

ų m

od

elių

įvai

rovė

Eu

rop

oo

je

• Peugeot iOn• Citroen C-Zero• Mitsubishi iMiEV• Think City• Tesla Roadster

• Smart ED• VW E-Up!• VW eGolf• Tesla Model S• Honda Fit EV• BYD e6• Toyota FT-EV

< 20 modelių

• Mitsubishi PX-MiEV• Vision S500• …

bent po vieną elektromobilių modelį

• Prognozuojama, jog masinis elektromobilių gamybos lygis bus pasiektas iki 2020 metų

Šaltinis: Gamintojų planai, MEC Intelligence

Pasaulinės elektromobilių pardavimų prognozės

16%

18%

20%

22%

24%

26%

28%

• Egzistuojančios elektromobilių skaičiaus prognozės yra labai

Elektromobilių dalies pasaulio naujų automobilių pardavimuose prognozė 2015 - 2025 m.

Pilna prognozių imtis

Centrinė prognozių imtis

6

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

14%

2010 2015 2020 2025

prognozės yra labai įvairios, tačiau 2025 m. tikimasi , jog apie 10%parduotų naujų automobilių bus elektromobiliai

Šaltinis: Pagal Boston Consulting Group, KPMG, Oliver Wyman, Frost & Sullivan, PwC ir Europos Sąjungos prognozes

Airija Portugalija Norvegija Estija

Gyventojų sk. 4,6 mln. 10,6 mln 5 mln. 1,3 mln.

EM* sk. ~ 100 ~ 250 ~ 6400 ~ 500

Viešųjų krovimo stotelių sk.

> 250 viešųjų krovimotaškų

>1300 viešųjų krovimo taškų

>3200 viešųjų krovimo taškų

Šiuo metu vyksta statybos vietų paruošimas

Elektromobilių rinka Europoje vystoma valstybės subsidijomis ir pilotiniais infrastruktūros projektais

• Elektromobilių rinkos vystymas didžiąja dalimi finansuojami valstybių, skiriant tiesioginį finansavimą pilotiniams projektams;

• Skatinimo priemonės visose valstybėse yra kompleksinės, apimančios tiek elektomobilių įsigijimą, tiek infrastruktūros vystymą, tieknemokamą elektros energiją;

• Tiesioginės ekonominės naudos (verslo modelio) šiuo metu nėra.

stotelių sk.

Viešųjųkrovimo taškų sk. planas

1530 viešojo krovimotaškai iki 2013 m.

1350 viešieji krovimo taškai (pilotinio projekto apimtis)

> 30 tūkst. taškų 2020 m. 750 viešojo krovimo taškai iki 2013 m.

EM sk. tikslai 10% viso automobilių parko 2020 metais

3,5% viso automobilių parko 2020 metais

8% viso automobilių parko 2020 metais

1-2% viso automobilių parko 2020 metais

EM infrastruktūros vystymas ir finansavimas

Netiesioginis valstybėsfinansavimas per valstybės valdomą elektros skirstymo bendrovę (ESB)

Pusiau valstybėsfinansavimas per naujai įkurtą bendrovę (Inteli), į kurią pritraukta privataus kapitalo

Valstybės finansavimas per naujai įkurtą bendrovę (Transnova)

Valstybės finansavimas per KredEx (valstybinįkredito fondą, įkurtą 2001 metais)

EM įsigijimoskatinimas

Taip, įvairiomispriemonėmis




* - EM = kištukiniai elektromobiliai

7

Infrastruktūra ir rinkos modelis3.




Turinys



8

Vidutinis automobilių amžius, metai, 2009 m.

Esami automobilių naudojimo įpročiai Lietuvoje nėra itin palankūs elektromobilių plėtrai

400407437459462473482506509521

LVEEIEUKNLEUFRLTDEFIN

Automobilių (M1) skaičius tenkantis 1000 gyventojų (2009 m.)

678810

121215

16

IEUKDEEUPTFNEELTLV

M1 ir N1 klasės TP registracijos, tūkst. vnt

Pagal registruotų automobilių skaičių 1000 gyv. Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių Europoje

Lietuva turi vieną seniausių automobilių parkų Europoje

92%

2008

183

14%

86%

2011

133

11%

89%

2010

103

8%

92%

2009

95

8%

NaujosNaudotos

Lietuviai daugiausia perka naudotus automobilius

1. 2. 3.

√

41

8

Vidutinė rida per dieną, km, 2011 m.

Lietuvoje eksploatuojamų M1 ir N1 klasės automobilių rida yra gana žema

9

74

38

N1 klasėM1 klasė

TP registravimo irnaudojimomokesčiai

50 Lt, naudojimo mokesčių nėra

Įmonių lengvųjų TP mokestis

komercinei veiklai naudojamų TP taršą

Kelių ir apribotų miesto teritorijų mokesčiai

Mokamas tik už sunkiąsias krovinines kelių TP

Vidutinės TP įsigijimo kainos,2011 m, tūkst. Lt

Naudotų TP įsigijimo kaina yra žymiai žemesnė nei naujų TP, kuri yra žemesnė palyginus su ES vidurkiu

Naudotos TP

11

Naujos TP

65

4. 5.Transporto mokesčiai Lietuvoje

6.

Lietuvoje mokesčiai yra labai žemi

Nepalanku elektromobilių plėtrai Palanku elektromobilių plėtrai√√

√

Elektromobiliai kol kas Lietuvoje yra mažai paplitę ir pagrindo tikėtis didelių pokyčių artimiausiu metu nėra

Šiuo metu Lietuvoje elektromobilių yra labai mažai, tikrųjų elektromobilių skaičiuojama iki 4 vnt.

Lietuvos elektromobilių rinkos vystymasis pasižymi mažai tarpusavyje koordinuojamomis iniciatyvomis

Didieji elektromobilių gamintojai

616

1.617EM iš viso,

2011 m.

Įsigyta EM,2011 m.

4 Tikrieji elektromobiliai

HEV, PHEV ir REV

• Lietuvos elektromobilių rinka šiuo metu žengia pirmuosius žingsnius, daugiausia privataus sektoriaus iniciatyva

• Tačiau plėtra vykdoma pavienėmis, tarpusavyje nekoordinuojamomis iniciatyvomis

Užsienio gamintojų susidomėjimą ribojantys veiksniai:

2.

1.

3.

10

Didieji elektromobilių gamintojai artimiausiu metu prekiauti naujais elektromobiliais neplanuoja

Tikėtinas naudotų/perdirbtų elektromobilių rinkos Lietuvoje susikūrimas

Didžiausias dabartinis Lietuvos mokslo potencialas EM srityje – elektronikos sritis, verslo – elektromobilių komponentų gamyba, IT ir elektros inžinerija

Užsienio gamintojų susidomėjimą ribojantys veiksniai:• Valstybės elektromobilių strategijos ir veiksmų (paramos elektromobilių įsigijimui) šioje srityje nebuvimas bei

infrastruktūros trūkumas• Aukšta elektromobilių pardavimo kaina, žema daugumos gyventojų perkamoji galia

Tai, kad lietuviai daugiausia perka naudotų ir sąlyginai pigių automobilių sukuria prielaidą naudotų ir/ar perdirbtų elektromobilių rinkos susikūrimui Lietuvoje:

Elektromobilių perdarymas

Baterijų atnaujinimas

Elektromobilių taisymas

5.

4.

Lietuvos mokslas ir verslas turi bendradarbiauti bei išnaudoti savo turimas kompetencijas nišinėse tačiau su elektromobiliais susijusiose srityse

Elektromobilių rinkos Lietuvoje SSGG analizė

Stiprybės• Stiprios verslo ir mokslo pozicijos IT ir kitose specializuotose

srityse• Kompetencijos elektromobilių komponentų gamyboje bei

elektromobilių perdirbime• Aktyvūs verslo veikėjai, besidominantys elektromobilių

galimybėmis• Didelis automobilių skaičius Lietuvoje ir gyventojų įpročiai

važinėti automobiliais

Galimybės• Transporto sektoriaus aplinkos taršos bei sukeliamo triukšmo

sumažinimas• Priklausomybės nuo naftos produktų sumažinimas• Galimybė verslui ir mokslui įsitraukti į naujos didelį potencialą

turinčios rinkos plėtrą• Galimybė valstybei sudaryti sąlygas elektromobilių plėtrai, jei

padidėtų elektromobilių konkurencingumas (kaštų bei nuvažiuojamo atstumo atžvilgiu)

11

Silpnybės• Neišplėtota automobilių bei jų komponentų gamybos pramonė• Silpnos mokslo pozicijos transporto ir su elektromobiliais

susijusiose srityse• Dominuojanti antrinė, senų automobilių rinka• Žema gyventojų perkamoji galia• Nežymus transporto priemonių apmokestinimas• Kompetencijų ir iniciatyvų trūkumas didžiojoje dalyje

savivaldybių dėl bendros elektromobilių politikos ir strategijos nebūvimo valstybiniu lygmeniu

Grėsmės• Elektromobilių plėtrai reikalingos didelės valstybės investicijos• Dar tik pasaulyje besiplėtojanti elektromobilių rinka ir jos

ateities neužtikrintumas (standartai, kiti techniniai parametrai, kaštai naudotojams)

• Naudotų elektromobilių rinkos susikūrimo neužtikrintumas dėl grėsmės, jog naudoti elektromobiliai išliks brangesni nei VDV automobiliai

• Visuomenės informavimo trūkumas gali lemti elektromobilių atmetimą

• Pasaulyje konkuruojančios alternatyvios transporto priemonių technologijos

Nuvažiuojant vidutiniškai 14,5 tūkst. km per metus dabartinis elektromobilis atsipirktų tik po 15-16 metų

Jautrumo analizės rezultatai

Elektromobilis trumpuoju laikotarpiu (5 metai) atsipirktų lyginant su VDV automobiliu esant vienai iš šių sąlygų:

• Elektromobilio įsigijimo kaina sumažėja iki 100 tūkst. Lt

• Degalų kaina padidėja ~75 %

Nissan Leaf ir VW Jetta kaštų palyginimas esant dabartinei situacijai

Kaš

tai,

tū

kst.

Lt

240

200

160

120

Baterija*

VW Jetta dyzelinis

VW Jetta benzininis

Nissan Leaf

12

• Degalų kaina padidėja ~75 % lyginant su 2012 m. (~8,2 Lt/l)

• Vidutinė metinė rida sudaro apie 34 tūkst. km.

* Baterijos keitimas

Kaš

tai,

tū

kst.

Lt

120

80

40

0

Rida, tūkst. km

300280260240220200180160140120100806040200

~5 metai 15-16 metų

Šiuo metu tikrieji elektromobiliai vidutiniam naudotojui yra brangesni nei įprasti VDV automobiliai, todėl jų plėtrai reikalingas skatinimas

Naujas elektromobilis (BEV) 97 tūkst. Lt89% 7%

3%

Naujas VDV automobilis 73 tūkst. Lt56% 39% 6%

Kaštai vidutiniam transporto priemonės savininkui 5 metų laikotarpyjeTūkst. Lt, 14.500 km rida per metus

Įsigijimas su nuvertėjimu

Kuras

Kiti eksploataciniai kaštai

Autoparko dydis Sąlygos, kad įsigytų EMGalėtų įsigyti EM

(maks.)

Tikslinės grupės

13

~10,000Bendras

autoparkas

Valstybinis sektorius

• Valstybinis sektorius įsigytų elektromobilius esant įpareigojimams ir reikalavimams.

~5,000

Privačios įmonės

Maks. 65,000Naujesnės nei 2007

m. TP

• Maža dalis įmonių įsigytų EM dėl teigiamo viešinimo efekto.

• Didžioji dalis įmonių įsigytų EM esant ekonominei naudai~33,000

GyventojaiMaks. 35,000Naujesnės nei

2007 m. TP

• Maža dalis gyventojų įsigytų EM dėl draugiškumo gamtai. • Daugumos gyventojų sprendimas priklausytų nuo

finansinės naudos.~10,000

∑ = 110,000(9% autoparko)

∑ = 48,000(4% autoparko)

Įvertinus tris alternatyvas rekomenduojamas trečiojo tikslo įgyvendinimas

Tikslas 1: 20% autom. parko - EM

Tikslas 2: 4% autom. parko – tikrieji EM

Kaštai valstybei Įgyvendinamumas

• Abejotina, ar realu įgyvendinti iki 2025 m. dėl elektros infrastruktūros apribojimų, ypač kapiliarinuose tinkluose, naudotojų nepasirengimo elektromobiliams ir didelio finansavimo poreikio

Tikslas (EM reg. sk. per metus, tūkst. vnt.)

2025

0

20202015

60

40

20

Naudoti ir perdirbti BEVNauji PHEV ir REVNauji BEVNauji HEV

Aplinkosauginė nauda**

(2013-2025 m.)

• Įgyvendinamas taikant reikšmingas (bei platesnio masto nei trečiojo tikslo įgyvendinimui būtinas)

Subsidijos* – 5,1 mlrd. LtNesurinktas akcizas – 1 mlrd. Lt

Subsidijos* – 0,9 mlrd. Lt

~140 mln. Lt:4% CO2 ekv. 2,1% NOx

0,4% KD10

~40 mln. Lt:1,1% CO2 ekv.

14 500 km metinė rida

parko – tikrieji EM

14

0

202520202015

20

masto nei trečiojo tikslo įgyvendinimui būtinas) skatinimo priemones

** - Atitinkamai, lyginant su 2010 m. CO2, NOx ir KD (kietųjų dalelių) taršos kiekiais visuose sektoriuose

Tikslas 3: 10% naujaiperkamų autom. – tikrieji EM

• Tikslas pasiekiamas per mandatą valstybinėms institucijoms įsigyti elektromobilius ir sąlyginai mažos apimties skatinimo priemones verslui ir gyventojams.

LtNesurinktas akcizas -0,2 mlrd. Lt

Subsidijos* – 0,3 mlrd. LtNesurinktas akcizas –0,1 mlrd. Lt

20202015

10

0

2025

1,1% CO2 ekv.0,5% NOx

0,1% KD10

~10 mln. Lt:0,4% CO2 ekv.0,2% NOx

0,04% KD10

* - Reikalingi kainų skirtumo padengimo kaštai per tiesiogines ar netiesiogines kompensacijas (įtraukiant infrastruktūros pastatymo kaštus)

Rekomenduojamo tikslo siekimas yra pakankamas formuojant žinutę apie valstybės iniciatyvas EM rinkos dalyviams ir visuomenės švietimui

20

15

Elektromobilių parko dydžio prognozė pagalrekomenduojamą tikslą (tūkst. vnt.)

2025 m. - 16 tūkst. kištukinių elektromobilių Lietuvoje (1% viso parko)

Kodėl verta plėtoti elektromobilių rinką Lietuvoje?• Elektromobiliai gali tapti ekonomiškai naudingi

artimiausioje ateityje• Žinutė elektromobilių gamintojams ir kitiems rinkos

dalyviams• Prisideda prie ES Baltojoje transporto knygoje

pateiktų tikslų pasiekimo• Mažina Lietuvos priklausomybę nuo naftos importo

iš užsienio šalių• Mažina naftos šuolių įtaką Lietuvos ekonomikai

15

4

12

15

10

5

2020

20

5

2015 2025

01

PHEV ir REVBEV

• Mažina naftos šuolių įtaką Lietuvos ekonomikai

Ar rekomenduojamas tikslas yra pakankamas?• Pakankamas, siekiant šviesti visuomenę • Parodantis valstybės nusiteikimą plėtoti „žaliąjį“

transportą• Turintis minimalią įtaką elektros energijos

perdavimo ir skirstymo tinklams• Atitinkantis daugelio ES šalių tikslus (~10% naujų

automobilių pardavimų) ir prognozes

Dabartinėje situacijoje trečiojo tikslo pasiekimas 2014-2025 m. Lietuvai kainuotų apie 425 mln. Lt

10

Iš viso

-425

Nesurinktas degalų akcizas

100

Stotelių statybos skatinimas

10

Elektromobilių įsigijimo skatinimas

325

Aplinkosauginiai ekon. sutaupymai

Tikslas 3: Elektromobilių plėtros kaštai ir naudos, 2014-2025 m., mln. Lt

• Sutaupymas lyginamas vertinant, jog kiekvienas įsigytas elektromobilis pakeistų įprastu kuru varomą automobilį

• CO2 emisija įvertinta atsižvelgiant ir į elektros gamybos metu Lietuvoje išskiriamą CO2 kiekį

• Vertinama, jog visi nauji tikrieji elektromobiliai bus įsigijami su valstybės teikiama lengvata/subsidija padengiančia įprasto automobilio ir elektromobilio kainų skirtumus;

• Siūlomos tiesioginės ir netiesioginės kompensacijos apima:

- PVM lengvata įmonėms (~266 mln. Lt)

- PVM lengvata gyventojams (~59 mln. Lt)

• Vertinama, jog subsidija bus suteikta 500 viešųjų stotelių ir 15 greitojo krovimo stotelių

• Vidutinė M1 klasės transp. priemonės metinė rida – 14000 km

• Vidutinė N1 transp. priemonės metinė rida – 27000 km

• Vid. kuro sąnaudos 100 km – 7 l

• Dyzelino akcizas 1043 Lt/1000 l

• Bešvinio benzino akcizas 1500 Lt / 1000 l

• Didžiausią dalį elektromobilių plėtros kaštuose sudaro elektromobilių įsigijimo skatinimas ir nesurinktas degalų akcizas

16

Finansavimo šaltinis

~0 Lt**Naudojimasis viešojo transporto juostomis

Siūlomas reikalingų elektromobilių plėtros investicijų pagrindinis finansavimo šaltinis – naujai įvedamas automobilių naudojimo mokestis

SritisReikalingos investicijos

2013-2025 m.*

< 2 mln. LtNemokamas stovėjimas miestuose

Žaliųjų pirkimų reikalavimai valstybiniame sektoriuje

~325 mln. Lt

PVM lengvata įmonėms

Kompensacija gyventojams

−−−−

Elektromobilių įsigijimo skaitinimo priemonės

Papildomos skatinimo priemonės

Galimos naudos

Metinis automobilių naudojimo mokestis

-

Savivaldybių biudžetai

17

~500 mln. LtTP naudojimo mokesčių įvedimas (30 Lt) ir šių mokesčių lengvata elektromobiliams

< 3 mln. LtNemokama el. energija viešojoje infrastruktūroje

~3 mln. LtPilotiniai projektai

*- Vertinant dabartinėmis kainomis ir neatsižvelgiant į pinigų vertės laike pokyčius;** - Vertinant, jog ši priemonė bus taikoma tol, kol nesukurs papildomų kaštų

~12 mln. LtInfrastruktūros įrengimas

−−−−

+

Galimybė likusias lėšaspanaudoti mobilumuigerinti apsisaugant nuogalimų naftos kriziųateityje

Valstybės ir savivaldybių biudžetai

ES parama (2014-2020 m.) ir valst. biudžetas

ES parama (2014-2020 m.) ir valst. biudžetas

-

Trečiojo tikslo įgyvendinimas iki 2025 m. neturės reikšmingos įtakos Lietuvos elektros energijos infrastruktūrai ir vartojimui

Poveikis elektros energijos perdavimo tinklams (PT) Poveikis elektros energijos skirstymo tinklams (ST)

10

11

12

13

14

15

14,2

0,04

Kitų sektorių suvartojimas

Elektromobilių suvartojimas

EM įtaka (Tikslas 3) Lietuvoje suvartojamai elektros energijai, TWh

0,3%Pakrovimo stotelių vieta

Daugiabučių kvartalai statyti

Iki 1965 m.

1966–1980 m.

po 1981 m.

Stotelių sk.**

2–3

4–5

4–5

Laisvoje teritorijoje šalia transformatorinių

Lėto krovimo stotelių įrengimo galimybės

18

10

20252012 20202015

El. e

n. v

art.

augi

mas

, %

0

1

2

3

4

0 30 60 90 120 150 180 210

Elektromobilių sk., tūkst. vnt.

EM krovimui sunaudojama el. energija*, 2025 m., proc. sąryšis.

* - Kraunant 100% elektromobilių lėtojo krovimo (3,7 kW) stotelėse

Dideli objektai

Prekybos centrai

Arenos

Viešbučiai

Privatūs gyvenamieji namai

Namų kvartalai

Sodų bendrijos

** Standartinio elektros tinklo Lietuvoje galios (iki 3,7 kW) pakrovimo stotelės

10 ir daugiau

1

Laisvoje teritorijoje šalia transformatorinių

Stovėjimo aikštelėse

Privačiame garaže

Siūlomų pilotinių projektų įgyvendinimas 2013-2020 m. laikotarpiu kainuotų iki 3mln. Lt

• Valstybės iniciatyva suburiama tikslinių elektromobilių naudotojų grupė sudaryta valstybinių įstaigų, verslo atstovų bei privačių asmenų.

• Pilotinio projekto koordinatorius (valstybės įstaiga) vykdo derybas ir suderina elektromobilių įsigijimo kainą su gamintoju, siekiant sumažinti elektromobilių kainą.

• Pilotinio projekto dalyviams taikomoss PVM lengvatos , kurios padengia elektromobilių ir VDV automobilių naudojimo kaštų skirtumą.

Jungtinis elektromobilių įsigijimas valstybės iniciatyva

apie 2 mln. Lt

Projekto tipas AprašymasInvesticijos

2013-2020 m.

19

• Vienos ar kelių taksi paslaugas teikiančių įmonių automobilių parkas papildomas 10 elektromobilių, skiriant papildomas lengvatas (subsidijas nuo 10 iki 45 tūkst. Lt) šių elektromobilių įsigijimui.

• Taipogi, šių elektromobilių krovimui įrengiamos 2-3 greitojo krovimo stotelės.

Taksi elektromobiliai

0,3 – 0,6 mln. Lt

• Suteikti Lietuvos gyventojams galimybę laimėti elektromobilį (valstybė suteikia subsidiją, kuri padengia elektromobilio ir VDV automobilio kainų skirtumą) bei namų pakrovimo stotelę loterijoje (pvz. Teleloto).

Galimybė laimėti elektromobilį

0,1 mln. Lt




Infrastruktūra ir rinkos modelis

Turinys

3.



20

Daugiausia stotelių turėtų būti įrengta krovimui namuose bei darbo vietose, o elektromobilių plėtros pradžioje valstybė turėtų plėtoti viešąją infrastruktūrą

Tikslinės grupės

15 tūkst. stotelių iki 2025 m.

Krovimas namuose Krovimas darbo vietoje, verslo centruose

Krovimas kitose viešose ir/ar pusiau viešose vietose

Nuolatinės ir kintamos srovės greitasis krovimas

15 stotelių iki 2025 m.500 stotelių iki 2025 m.

Viešoji infrastruktūra

21

15 tūkst. stotelių iki 2025 m. 15 stotelių iki 2025 m.500 stotelių iki 2025 m.

Statomos Mode 3 Type 2 stotelės arba kraunama naudojant stand. rozetę (iki 3,7 kW). Valstybė neremia šios infrastruktūros statybos

Statomos Mode 3 Type 2, iki 22 kW vienfazės arba trifazės viešojo krovimo stotelės

Kol kas nėra visuotinio standarto (siūloma vystyti vėlesniame etape)

Detaliau ->>

Didžioji dalis viešosios elektromobilių infrastruktūros turėtų būti vystoma miestuose

Kiti miestai -

• Elektromobilis – miestoautomobilis

• Elektromobiliai Lietuvoje turėtų paplisti trijuose

Prognozuojamas elektromobilių pasiskirstymas Lietuvoje

15%25%

15%

22

turėtų paplisti trijuose didžiuosiuose miestuose –Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje*

• Viešąją infrastruktūrą siūloma plėtoti atsižvelgiant į naudotojų poreikius

* - Elektromobilių pasiskirstymas miestuose įvertintas pagal dabartinio automobilių parko pasiskirstymą Lietuvos miestuose

25%

45%

Visos Lietuvos teritorijos padengimui reikėtų apie 50 greitojo pakrovimo stotelių...

• Taškai išdėstyti 40 – 60 km atstumu vienas nuo kito

• Sujungiami pagrindiniai miestai

• 50 greitojo pakrovimo stotelių užtikrintų galimybę elektromobilių naudotojams nuvažiuoti į bet kurią vietą Lietuvoje

23

miestai• Magistralėse – po dvi stoteles

(po vieną iš skirtingų magistralės pusių)

• Vietose, kuriose tai galima padaryti, tarpinės stotelės statomos prie įvažiavimų į miestelius (pvz. Molėtuose, Kelmėje) – taip sukuriamas didesnis patogumas vairuotojams dėl galimybės apsisukti

...tačiau turėtų užtekti greitojo pakrovimo infrastruktūros, kuri sujungia tris didžiuosius Lietuvos miestus

• Taškai išdėstyti vidutiniškai 50 km atstumu vienas nuo

• Norint patenkinti elektromobilių naudotojų poreikius iki 2025 m., reikėtų pastatyti 15 stotelių, kurios sujungtų didžiausius Lietuvos miestus

24

50 km atstumu vienas nuo kito

• Kiekvienam taške – po dvi stoteles iš skirtingų magistralės pusių

• Po 2 stoteles Vilniuje irKaune

• 1 stotelė - Klaipėdoje• Iš viso 15 stotelių• Sukūrus galimybę važiuoti

kryptimi „Šiaurė-pietūs“ –papildomos 7 stotelės

Rekomenduojamas rinkos modelis, kuris užtikrina liberalumą ir patogumą vartotojui

Skirstomųjų tinklų operatorius

Nepriklausomi el. energijos tiekėjai

El. energijos gamyba

Krovimo stotelių operatoriai

EM naudotojai

? ? A B C

Centralizuota valdymo sistema (CVS)CVS

operatorius / integratorius

CVS operatorius veikia kaip integratorius ir valdo duomenų srautus tarp vartotojų, stotelių operatorių ir el. energijos tiekėjų, vykdo finansinių srautų valdymą (angl. clearing). Visos viešosios stotelės privalo naudotis CVS

?

25

operatoriusenergijos tiekėjai gamybaoperatoriai

EM naudotojai gali laisvai pasirinkti norimą operatoriųEM naudotojai už krovimo paslaugas moka pagal krovimo stotelių operatoriaus siūlomą kainodarą

Rinkoje gali veikti neribotas skaičius krovimo stotelių operatoriųOperatoriai yra atsakingi už stotelių įrengimą ir priežiūrąOperatoriai pasiūlo savo kainodarąOperatoriai atsiskaito su CVS operatoriumi pagal nustatomą administravimo tarifą

Rinkoje veikia neribotas el. energijos tiekėjų skaičius.Elektros energija tiekiama laisvos rinkos elektros energijos tarifu

Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina krovimo stotelėms reikalingus tinklo pajėgumusLESTO taipogi neribojama dalyvauti rinkoje kaip krovimo stotelių operatorius, tačiau šios veiklos kaštai į elektros tarifą netraukiami

Elektros energijos gamintojų vaidmuo išlieka nepakitęs

Siūlomas laisvos rinkos principais pagrįstas rinkos modelis su centralizuota valdymo sistema, valdoma Integratoriaus

Reikalinga organizacija, kuri būtų atsakinga už centralizuotos valdymo sistemos (CVS) įdiegimą ir valdymą, pilotinių projektų įgyvendinimą, taip pat koordinuotų plėtrą ir teiktų informaciją rinkos dalyviams bei EM naudotojams

Integratorius

26

Privatus namas /

biuras (uždara aikštelė)

Viešai prieinama

aikštelė prie daugiabučių

Verslo irprekybos

centrų aikštelės

Viešosios stovėjimo

vietos

Greitojo krovimo

infrastruktūra

Privaloma CVSSavanoriškas prisijungimas prie CVS

Elektromobilių plėtrą siūloma koordinuoti per instituciją-integratorių, kuria pradiniame etape galėtų būti esama arba naujai įkurta VŠĮ

Juridinė forma Privalumai Trūkumai

Tiesioginė valstybės kontrolėUžtikrintas biudžetas

Ministerijos skyrius

Mažas lankstumasGalima politinė įtakaGalimi kompetencijos nesuderinamumai

Maža politinė įtakaStiprus kapitalo užnugaris

Energetikos įmonės

Ribota valstybės kontrolėNeužtikrintas finansavimas (ES

Rekomenduojamas modelis Galimas modelis (ilguoju l-tarpiu)

Kandidatai

SUMIN, ŪKMIN, ENMIN, AM

LESTO, TIC, nauja įmonė

27

Stiprus kapitalo užnugarisOrientuota į pelno siekimą

įmonės dukterinė įmonė

Neužtikrintas finansavimas (ES lėšos, biudžetas)

Užtikrintas biudžetasPradiniame etape išlaikoma tam tikra valstybės kontrolėMaža politinė įtaka

VšĮ ar jos dalisGalimi kompetencijos nesuderinamumai

Nedaroma politinė įtakaDidelis lankstumasSiekia pelno

UAB / AB

Neužtikrintas valstybės finansavimas ir sunkus jo pritraukimasNesuinteresuota pradiniame plėtros etape

įmonė

Esama arba nauja VšĮ

IT įmonės, naujai įkurta įmonė, kita




Turinys



28


• UAB ,,Elinta“

Lietuvos elektromobilių rinka šiuo metu pasižymi mažai tarpusavyje koordinuojamomis iniciatyvomis

Mokslo institucijosElektromobilių

komponentų ir dalių gamintojai

Elektromobilių perdirbėjai

Pakrovimo stočių gamintojai arba

montuotojai

Elektromobilių naudotojai

Valstybė

• Nesukurta bendra elektromobilių plėtros strategija• Diskusijos dėl reguliavimo, pilotinių projektų ir skatinimo priemonių• Reguliavimas ir sprendimai priimami atsiradus poreikiui dėl privataus sektoriaus vykdomų iniciatyvų

Transporto priemonių • UAB • UAB ,,Elinta“ • EM verslą siekiantys • UAB ,,Elinta“ (,,Toyota Aygo“ projektas);

• J. Navicko I.Į. (,,Jonelis“ sistema);

• UAB ,,Arginta“ (,,Fiat Panda“ perdarymas);

• UAB „Elektromobiliai“

29

Transporto priemonių perdirbimo į elektrines pavienės iniciatyvos (,,Lotus7“ ir kt.) neįtraukiant verslo subjektų:

• VGTU Transporto inžinerijos irMechanikosfakultetai;

• KTU Mechanikos ir mechatronikosfakultetas.

• UAB,,Elektromotus”(BMS, EVMS, kita įranga);

• UAB „Elinta“ (BMS, kita įranga)

• J. Navicko I.Į. (keitikliai, trifazė sistema)

• UAB ,,Samsonas ,,Motorsport“ (greičių dėžės);

• AB ,,Lietkabelis“ (el. varikliai).

• UAB ,,Elinta“ (krovimo stotelių Kaune gaminimas);

• UAB,,Elektromotus“ (krovimo stotelės Vilniuje projektavimas);

• UAB ,,Transmitto“ (krovimo stotelės Vilniuje montavimas);

• UAB „Elektromobiliai“

• EM verslą siekiantys vystyti verslininkai (UAB „Elinta“, UAB „Arginta“, kt.);

• Valstybės valdomos įmonės (AB ,,Lietuvos paštas“);

• Kiti entuziastai (Mindaugo Mališausko elektra varomas ,,Honda HR-V“).

Didžiausias Lietuvos verslo potencialas – elektromobilių komponentų gamyba, IT ir elektros inžinerijos srityse

Elektromobilių komponentai

Elektromobilių perdirbimas

Krovimosi stotelių komponentai

Elektros inžinerinė pramonė ir IT

• Specializuotos su automobilių ir kitomis pramonėmis susijusios lietuviško kapitalo įmonės gali persiorientuoti

• Lietuvos verslas jau perdirbo pirmuosius elektromobilius

• Remiantis vartotojų įpročiais, Lietuvoje didelis

• Lietuvoje jau surinktos pirmosios pakrovimo stotelės

• Verslo potencialas egzistuoja tiek stotelių komponentų

• Lietuvoje didelis skaičius įmonių sėkmingai veikia elektros paskirstymo ir perdavimo inžinerijos srityje, elektros skirstomosios ir valdymo įrangos

Elektromobilių priežiūra

• Kol kas techninę priežiūrą gali suteikti pavienės įmonės. Ateityje naujų elektromobilių gamintojai į rinką ateis su savo techninės

30

Atsižvelgdama į turimą pramonės potencialą Lietuva turėtų siekti išnaudoti konkrečių nišinių sričių potencialą, tačiauiniciatyva turėtų būti pačių verslo atstovų

persiorientuoti ir veikti elektromobilių rinkoje

didelis perdirbtų elektromobilių potencialas

komponentų gamyboje, tiek stotelių surinkime

valdymo įrangos gamyboje

• Išmaniųjų sistemų kūrimas

techninės priežiūros sprendimais, kursis vietiniai centrai

Greičiausias būdas plėtoti Lietuvos elektromobilių ir susijusią pramonę ir mokslininkų veiklą – užsienio investicijų pritraukimas

• Greičiausias ir efektyviausias būdas paskatinti Lietuvos elektromobilių pramonės ir mokslo plėtrą – užsienio investicijų pritraukimas;

• Todėl siūloma įtraukti šią industriją į Lietuvos prioritetų, siekiant užsienio investicijų, sąrašą.

Užsienio investicijų pritraukimas

Rekomendacija Aprašymas

Su elektromobilių industrija susijusių mokslinių tyrimų įtraukimas į egzistuojančias finansavimo schemas

• Nacionalinių finansavimo šaltinių atveju siūloma į esamas finansuojamas veiklas įtraukti aplinką tausojančių žalesnių transporto priemonių ir su jomis susijusios infrastruktūros kūrimą.

31

Naujų mokslo finansavimo modelių galimybės

Elektromobilių klasterio suformavimo galimybė

Elektromobilių perdirbimo skatinimas

• Rekomenduojamas mokslo „start-up” idėjos įgyvendinimas, kurio metu būtų skelbiami konkursai pradinėse stadijose esančioms mokslininkų idėjoms, geriausioms jų skiriama finansinė parama bei patyrusių mokslininkų konsultacijos

• Lietuvos verslo ir mokslo subjektams siūloma vystyti elektromobilių klasterio idėją (rinkoje yra pakankamas verslo subjektų skaičius klasteriui susikurti)

• Tam reikalinga esamos valstybės politikos klasterių atžvilgiu tąsa

• Galimybė tiesiogiai remti elektromobilių perdirbimą ir komponentų gamybą Lietuvoje, siekiant spartesnio pramonės kūrimosi bei atsižvelgiant į didelį eksporto potencialą.

• Kol nėra užtikrintas perdarytų elektromobilių saugumas, todėl kol kas siūloma elektromobilių skatinimo priemones (pavyzdžiui, PVM lengvatą) taikyti tik naujiems elektromobiliams





Turinys



32

Siūloma neskubėti su elektromobilių plėtra, pilotinius projektus bei infrastruktūros plėtrą įgyvendinant nuo 2015 m.

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

5.1 PVM lengvata

5.2 Viešojo transporto juostos „atidarymas” EM

5.3 Žaliųjų pirkimų skatinimas

5.4 Nemokamas elektromobilių stovėjimas

5. Elektromobilių naudojimo skatinimo priemonės

4. Transporto priemonių apmokestinimas

3. Integratoriaus suformavimas

2. Rinkos modelio formalizavimas

1. EM plėtros strategijos patvirtinimas

PasiruošimasKonkursasĮgyvendinimas

33

9.2 Kiti pilotiniai projektai

5.6 Kompensavimas gyventojams

6. Finansavimas ES lėšomis

7. Viešoji infrastruktūra

7.1 Savivaldybių planų parengimas

7.2 Viešosios lėtojo krovimo infrastruktūros diegimas

7.3 Greitojo krovimo stotelių diegimas

8. Centrinės valdymo sistemos diegimas

9. Pilotiniai projektai

10. Mokslo ir verslo skatinimo priemonės

5.4 Nemokamas elektromobilių stovėjimas

9.1 Jungtinis elektromobilių įsigijimas

5.5 Nemokama el. energija viešojoje infrastruktūroje

AČIŪ UŽ DĖMESĮ

34

UAB Smart Continent LT

Kareivių g. 19,

09133 Vinius

UAB Civitta

V. Kudirkos g. 6

3105 Vilnius

Documents

KOMPLEKSINĖ ELEKTROMOBILIŲ TRANSPORTO PLĖTROS … · taškai (pilotinio projekto apimtis) > 30 tūkst. taškų 2020 m. 750 viešojo krovimo taškai iki 2013 m. EM sk. tikslai 10%