61
KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS Doc. Stasys Maciulevičius Kompiuterių katedra [email protected]

KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

  • Upload
    feleti

  • View
    83

  • Download
    2

Embed Size (px)

DESCRIPTION

KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS. Doc. Stasys Maciulevičius Kompiuterių katedra [email protected]. An kstesn ė s paskaitos turinys. Hierarchin ė atmin č i ų sistema Puslaidininkinių a tmin č i ų tipai Lokališkumo principas Kešas (spartinančioji atmintis) - PowerPoint PPT Presentation

Citation preview

Page 1: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Doc. Stasys Maciulevičius

Kompiuterių katedra

[email protected]

Page 2: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 2

Ankstesnės paskaitos turinys

Hierarchinė atminčių sistemaPuslaidininkinių atminčių tipaiLokališkumo principasKešas (spartinančioji atmintis)

Kešo principai Procesorių kešai Kešo nauda

Dinaminė atmintis (DRAM) Klasikinių DRAM tipai Šiuolaikinės DRAM

Page 3: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 3

Šios paskaitos turinys

Pagrindinė atmintis DRAM moduliai Atminčių kontrolė Atminties valdymas

Virtualioji atmintis Virtualiosios atminties esmė Segmentavimo mechanizmas Puslapiavimo mechanizmas Adresų transliacija

Išorinė atmintis Magnetiniai diskai

Page 4: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 4

PAGRINDINĖ ATMINTIS

Page 5: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 5

Hierarchinė atminčių sistema

CPU reg.

Talpa

Greitis, kaina

Kešas

Pagrindinė atmintis

Išorinė atmintis

Page 6: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 6

DRAM moduliai

SIPP – Single In-Line Pin Package • adatiniai kontaktai• 30 kontaktų• nepraktiški - lankstosi, nulūžta

SIMM – Single In-Line Memory Module• “trumpieji” (90 mm) – 30 kontaktų, 8 bitai• “ilgieji” (108 mm) – 72 kontaktai, 4 baitai• 32 arba 36 - su lyginumo kontrole• ECC-36 ir ECC-40 – su klaidų korekcija

Page 7: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 7

DRAM moduliai

DIMM – Dual In-Line Memory Module• 133,35 mm – 168 kontaktai, 8 baitai• 64 (paprasta) , 72 (lyginumo kontr. arba klaidų

korekcija), 80 bitų (klaidų korekcija)

Page 8: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

DRAM moduliai

S.Maciulevičius8

2009-2013

DDR, DDR2 ir DDR3 moduliai skiriasi lizdų raktų geometrija.

Čia matome staliniams kompiuteriams skirtų modulių matmenis:

Page 9: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

SPD mikroschema

2009-2013 S.Maciulevičius 9

Pagal JEDEC standartą kiekviename modulyje turi būti nedidelė speciali ROM mikroschema, vadinama SPD (Serial Presence Detect), kurioje laikoma informacija: apie konfigūraciją ir tipą, apie laiko diagramą, apie temperatūrinį režimą, apie gamintoją (jo kodas), serijinis numeris, pagaminimo data.

Page 10: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

SPD mikroschema

2009-2013 S.Maciulevičius 10

Pavyzdžiui, testas CPU-Z rodo tokią informaciją apie modulį iš SPD: tai Supertalent DDR2 atminties modulis, kurio talpa 2 GB, galintis perduoti duomenis 666 MHz dažniu (magistralė sinchronizuojama 333 MHz dažniu) pagamintas 2007 metų 13-ą savaitę, klaidų korekcijos nėra lentelėje nurodyti laiko parametrai, kurių reikšmės priklauso nuo magistralės dažnio (200, 266 ar 333 MHz)

Page 11: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 11

Lyginumo kontrolė

k = b0 b1 … b7 - lyginumok = 1 b0 b1 … b7 - nelyginumo

0 1 0 1 0 1 1 0 k

Duomenų magistralė

klaida

Duomenų magistralė

Paprastai k=n/8

n

k

k

n

Adreso magistr.

1 1

Informaciniai

AR baitai DR

Kontrolinių bitų

formavimo / kontrolės schema

nm Kontroliniai bitai

Page 12: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 12

Klaidų kontrolė ir korekcija

Hemingo kodas: ištaiso pavienes klaidas ir fiksuoja daugelį kartotinių.

Kodo ilgis paprastai k=log2n + 1;

plius lyginumo kontrolė - k=log2n + 2Duomenų magistralė

klaida

n

k

k

n

Adreso magistr.

1 1

Informaciniai

AR baitai DR

Hemingo kodo

formavimas

km Kontroliniai bitai

Hemingo kodo kontrolė Korek-

cijos schema

k

nn

Page 13: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Atminties valdymas

2009-2013 S.Maciulevičius 13

CPU, kreipdamasis į atmintį, naudoja tokius signalus (linijas) : adresą, RD (skaityti) ir WR (įrašyti), duomenų linijas.

Kaip matėme, DRAM valdymui reikalingi signalai: adresas (eilutės ir stulpelio numeriai), strobavimo signalai RAS ir CAS, WE (įrašyti), duomenų žodis, OE (išėjimo buferių valdymui).

Page 14: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 14

Atminties valdymas

CPU

D

A

Rd

Wr

D

A

RAS#

CAS#

WE#

OE#

DRAM kontro-leris

DRAM

Page 15: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Atminties valdymas

2009-2013 S.Maciulevičius 15

DRAM kontroleris, transformuodamas CPU kreipinio signalų rinkinį į atminčiai valdyti reikalingus signalus, kartu ir formuoja laiko diagramą pagal konkrečiam DRAM tipui (DDR2, DDR3, ...) reikalingą jų tarpusavio išdėstymą (žr. skaidres apie dinaminę atmintį su laiko diagramų pavyzdžiais)

Anksčiau išleistuose kompiuteriuose toks atminties kontroleris įeidavo į valdymo schemų rinkinio (VSR) sudėtį

Kai kuriuose šiuolaikiniuose kompiuteriuose toks atminties kontroleris jau realizuojamas procesoriaus kristale.

Page 16: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 16

Atminties kontrolerio vieta kompiuteryje

CPU

VSR (šiaurinis tiltas)

FSBATM

CPU

VSR

FSBATM

AK

AK

AK – atminties kontroleris

Page 17: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 17

Dviejų kanalų atmintis

Siekiant padidinti mainų tarp procesoriaus ir atminties arba tarp atminties ir spartinančiosios atminties spartą, buvo pradėta naudoti du atskirus kanalus

Tai toks atminties realizavimo būdas, kai duomenys perskaitomi dvigubu pločiu, o DRAM kontroleris juos perduoda į procesorių per du kartus

Tam reikia, kad DRAM kontroleris palaikytų tokį darbo režimą

Page 18: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 18

Dviejų kanalų atmintis

Norint naudoti, pavyzdžiui, dviejų kanalų atmintį, reikia: turėti VSR (ar procesorių) su atminties

kontroleriu, palaikančiu du kanalus; turėti du (keturis ar šešis) poromis identiškus

atminties modulius; tinkamai juos įdėti į lizdus pagrindinėje

plokštėje.

Page 19: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 19

2 kanalų atmintis

Page 20: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Lizdai dviejų kanalų atminčiai

1 kanalas

2 kanalas

Page 21: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 21

3 kanalų atmintis ir Core i7

Intel Core i7

X58 IOH(I/O Hub)

DDR3 modulis (8,5 GB/s)

DDR3 modulis (8,5 GB/s)

DDR3 modulis (8,5 GB/s)

QPI (21,6 GB/s)

Page 22: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 222009-2013

4 kanalai

Intel Core i7-3960K, Core i7-3960X, Core i7-3820, Intel Xeon E5-16xx ir Xeon E5-16xx procesoriuose integruotas atminties kontroleris palaiko net 4 kanalų DDR3-1600 atmintis

4 kanalų DDR3 atmintis palaiko ir Opteron 6100 serijos Magny-Cours (45 nm) ir Opteron 6200 serijos Interlagos (32 nm) procesoriai

Page 23: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 23

VIRTUALIOJI ATMINTIS

Page 24: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 24

Virtualioji atmintis

Šiuolaikiniai kompiuteriai vienu metu gali vykdyti kelias programas (pseudolygiagretus ar lygiagretus darbas)

Kiekviena tokia programa (procesas) turi atskirą kodo ir duomenų sritį

Mechanizmas, kuris užtikrina sąlygas keliems procesamas vykti vienu metu, korektiškai pasidalijant atmintį ir teisingai vykdant informacijos adresavimą, bei programos loginių adresų transformavimą į fizinius adresus, vadinamas VIRTUALIĄJA ATMINTIMI

2009-2013

Page 25: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 25

Virtualioji atmintis

Be to, virtualioji atmintis pasirūpina, kad procesui reikalinga informacija (programos kodas bei duomenys) reikiamu momentu atsidurtų pagrindinėje atmintyje, saugo procesui išskirtą sritį nuo kitų procesų

Virtualioji atmintis fiziniu požiūriu – pagrindinė atmintis plius dalis išorinės (disko), apjungtos priemonėmis adresams transformuoti ir informacijai persiųsti tarp šių lygmenų

Virtualioji atmintis loginiu požiūriu – išplėsta vieningai adresuojama atminties sritis

2009-2013

Page 26: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 26

Atminties adresavimas

Kalbėdami apie virtualiąją atmintį ir adresus, turime skirti kelias sąvokas:

vykdomasis arba loginis adresas – informacijos (komandos ar duomenų) adresas, kuris paskaičiuojamas procesoriuje pagal naudojamą adresacijos būdą; dažnai jis vadinamas virtualiuoju adresu

fizinis adresas – informacijos (komandos ar duomenų) adresas, kuris nurodo tikrąją jos vietą atmintyje

2009-2013

Page 27: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 27

Virtualiosios atminties tipai

Du pagrindiniai virtualiosios atminties realizacijos principai:

1) Segmentavimas. Uždaviniui spręsti reikalinga atminties sritis vadinama segmentu. Segmentas – ištisinė atminties sritis. Jo dydis priklauso nuo uždavinio poreikių. Vienam uždaviniui gali būti suformuoti keli segmentai – kodo (programos), duomenų, steko.

2) Puslapiavimas – atmintis padalinama į fiksuoto dydžio blokus, vadinamus puslapiais. Uždaviniui spręsti reikalinga atminties sritis užima tam tikrą puslapių skaičių. Vienam uždaviniui išskirti puslapiai gali būti išdėstyti atmintyje bet kuria tvarka.

2009-2013

Page 28: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 28

Segmentai atmintyje

Op. sistema

1 procesas

2 procesas

3 procesas

4 procesas

5 procesas

Op. sistema

2 procesas

3 procesas

4 procesas

5 procesas

Op. sistema

2 procesas

3 procesas

5 procesas

Op. sistema

2 procesas

3 procesas

6 procesas

5 procesas

2009-2013

Page 29: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 29

Segmentavimo mechanizmas

Segmento Nr. Baito adresas

31 24 23 0

Segm.Nr. 32 bitų bazė

0 20000H 1 4F000H 2 8000H … ….

Atmintis

2 segm

0 segm.

1 segm.

8000

Segmentų lentelė

4F000

20000248

2009-2013

Page 30: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 30

Segmentavimo mechanizmas

Čia pateiktas paprastas virtualiosios atminties segmentavimo realizacijos principas:

1. Aukščiausiasis adreso baitas skirtas segmento numeriui. Vadinasi, segmento dydis ribojamas 24 bitų ilgio adresu – 224 = 16 MB

2. Informacija apie segmentų pradžios adresus (bazes) laikoma specialioje lentelėje, pavadintoje segmentų lentele.

3. Pagal segmento numerį iš lentelės išrenkamas segmento pradžios adresas, kuris sumuojamas su 24 bitų baito adresu

2009-2013

Page 31: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 31

Segmentavimo mechanizmas IA-32

Selektorius Vykdomasis adresas

15 0 31 0

Deskriptorių lentelė

Segmento deskriptorius +Bazės adresas

Fizinis adresas

31 0

2009-2013

Page 32: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 32

Segmentavimo mechanizmas IA-32

Čia pateiktas Intel 32 bitų architektūroje priimtas virtualiosios atminties segmentavimo realizacijos principas:

1. Segmento informacija laikoma specialioje duomenų struktūroje, pavadintoje segmento deskriptoriumi:

• segmento pradžios adresas – bazė;• segmento dydis, .... 2. Segmentų deskriptoriai laikomi specialioje lentelėje,

pavadintoje deskriptorių lentele. 3. Segmento deskriptoriaus numeris laikomas 2 baitų

žodyje, pavadintame selektoriumi.

2009-2013

Page 33: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 33

Puslapiavimo mechanizmas

Puslapių lentelė

Loginio puslapio numeris Baito poslinkis

Fizinio puslapio numeris Baito poslinkis

Apsaugos bitai

Loginis adresas:

Fizinis adresas:

Page 34: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 34

Puslapiavimo mechanizmas

Čia pateiktas paprastas virtualiosios atminties puslapiavimo principas:

1. Visi puslapiai yra vienodo dydžio, tarkime, 4 KB.2. Todėl adresą padalijame į dvi dalis:

- žemiausioji adreso dalis skirta baito poslinkiui,

- aukščiausioji adreso dalis skirta loginio puslapio numeriui.

3. Pagal loginio puslapio numerį iš lentelės išrenkamas fizinio puslapio numeris, kuris kartu su baito poslinkiu ir duoda tikrąjį (fizinį) adresą

2009-2013

Page 35: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 35

Adresų transliacija

Loginio adreso transformacija į fizinį vadinama adresų transliacija.

x86 procesoriuose naudojama tokia adresų transliacijos schema:

Segmentųlentelė

Puslapiųlentelė

Loginisadresas

Linijinisadresas

Fizinisadresas

Page 36: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius36

Adresų transliacija

Diskas

Puslapiai

Pagrindinėatmintis

Duo-menys

Progr.kodas

Stekas

Užd

uoti

s

Puslapiųlentelė

Diskas

Kodo seg-mentas

Duome-nų seg-mentas

Steko seg-mentas

Page 37: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 37

Adresų transliacija

Matome, kad norint sužinoti tikrąją informacijos vietą atmintyje gali tekti du kartus papildomai kreiptis į atmintį (įrašams iš lentelių pasiekti)

Šios lentelės užima daug vietos (pavyzdžiui, 4 GB atmintį sudaro milijonas puslapių po 4 KB), todėl jas saugoti procesoriaus keše – nerealu

Todėl dabar adresų transliacijai reikalinga informacija laikoma procesoriuje esančiame specialiame keše, kurį vadinsime sparčiosios transliacijos buferiu (TLB – angl. Translation Lookaside Buffer). Kiekvienas tokio kešo įrašas užtikrina sparčią transliaciją, kreipiantis net į 1000 žodžių po 4 baitus

2009-2013

Page 38: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 38

Sparčiosios transliacijos buferis

Puslapių lentelė

Loginio puslapio numeris Baito poslinkis

Fizinio puslapio numeris Baito poslinkis

Sparčiosios transliacijos

buferis

ORPuslapio atmintyje nėra

Loginis adresas iš procesoriaus

Nepataikyta

Įkrauti TLB

Pataikyta

Puslapių mainai su disku

Fizinis adresas į atmintį

2009-2013

Page 39: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

S.Maciulevičius 39

Sparčiosios transliacijos buferis

Pagal loginiame adrese esantį loginio puslapio numerį sparčiosios transliacijos buferyje ieškome reikalingo puslapių lentelės įrašo

Jei įrašą randame (“pataikyta”), iš jo paimame fizinio puslapio numerį, kuris kartu su baito poslinkiu ir sudaro fizinį adresą

Jei įrašo šiame buferyje nėra (“nepataikyta”), tenka kreiptis į atmintyje laikomą puslapių lentelę, iš jos perskaitytą įrašą įkeliame į sparčiosios transliacijos buferį, o jame esantį fizinio puslapio numerį perduodame į formuojamą fizinį adresą

2009-2013

Page 40: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Sparčiosios transliacijos buferiai procesoriuje AMD K7

Page 41: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

2009-2013 S.Maciulevičius 41

IŠORINĖ ATMINTIS

Page 42: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Išorinė atmintis

Ilgalaikiam informacijos (programų ir duomenų) saugojimui kompiuteriuose naudojami:

standieji diskai, optiniai kompaktiniai diskai (CD), skaitmeniniai universalūs diskai (DVD), flash laikmenos („atmintukai”), elektroniniai diskai (SSD).Išorinėje atmintyje yra naudojamos ne tik

stacionarios laikmenos (pavyzdžiui, visiems gerai žinomi standieji diskai), bet ir keičiamos laikmenos (išoriniai diskai, DVD, flash laikmenos)

2009-2013 S.Maciulevičius 42

Page 43: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Pirmasis MD įtaisas

Pirmasis MD įtaisas sukurtas IBM 1956 m. Įtaiso parametrai:

• 24” skersmuo, • talpa – apie 5 MB,• 50 plokštelių,• sukimosi greitis – 1200 aps/min,• paieškos laikas – apie 1 s.

  1961 IBM sukurtas MD su ant oro pagalvės pakibusiomis

galvutėmis.1963 IBM sukurtas MD su keičiamu diskų paketu.1970 IBM sukurtas 8 colių diskečių įtaisas. 

2009-2013 S.Maciulevičius 43

Page 44: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Pirmasis MD įtaisas

• 50 plokštelių• 1 galvutė

2009-2013 S.Maciulevičius 44

Page 45: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

1 GB diskas - įdomu

Pirmasis gigabaito talpos diskų įtaisas, IBM 3380, sukurtas 1980 m., buvo šaldytuvo dydžio, svėrė 550 svarus (apie 250 kg), kainavo $40,000.

The world's first gigabyte-capacity disk drive, the IBM 3380, introduced in 1980, was the size of a refrigerator, weighed 550 pounds (about 250 kg), and had a price tag of $40,000.

2009-2013 S.Maciulevičius 45

Page 46: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Magnetiniai diskai

Cilindras

Sektorius

Velenas

Takelis

Sektorius Takelis

2009-2013 S.Maciulevičius 46

Page 47: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Informacija magnetiniame diske

• Takelis – vienas iš koncentrinių apskritimų; numeruojami nuo išorės (0) į vidų

• Cilindras – tą patį numerį turinčių takelių visuma

• Sektorius – takelio dalis, anksčiau buvo 512 baitų, o nuo 2007 metų įvesti 4096 baitų sektoriai, kurie tampa šiuolaikinių diskų standartu

• Klasteris – grupė sektorių, apjungtų į stambesnį junginį failų sistemos darbo efektyvumui padidinti; failas užima tam tikrą klasterių skaičių

2009-2013 S.Maciulevičius 47

Page 48: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Klasteriai magnetiniame diske

Disko talpaRekomenduojamas

klasterio dydis

Mažiau nei 1 GB 4 KB (8 sektoriai)

Mažiau nei 4 GB 8 KB (16 sektorių)

Nuo 4 iki 32 GB 32 KB (64 sektoriai)

Daugiau nei 32 GB 64 KB (128 sektoriai)

2009-2013 S.Maciulevičius 48

Page 49: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Informacija magnetiniame diske

• Pirmaisiais metais sektorių skaičius takeliuose buvo vienodas

• Kadangi takelių ilgis išorėje ir prie centro žymiai skiriasi, vėliau pradėta takeliuose naudoti skirtingą sektorių skaičių

• Šiuolaikiniuose diskuose takeliai suskirstyti į “zonas” su vienodu sektorių skaičiumi

2009-2013 S.Maciulevičius 49

Page 50: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Magnetiniai diskai

Magnetinis paviršius

Skaitymo-įrašymo galvutės

KorpusasKontroleris Duomenų

kešas

Velenas

2009-2013 S.Maciulevičius 50

Page 51: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Magnetiniai diskai

2009-2013 S.Maciulevičius 51

Page 52: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Magnetiniai diskai

Pagrindiniai naudotoją dominantys disko parametrai yra:

• disko talpa,• išrinkimo laikas,• maksimali duomenų įrašymo ir skaitymo sparta.Disko talpa priklauso nuo:• įrašo tankio,• plokštelių diametro (ploto),• plokštelių skaičiaus.

Šiuolaikinių diskų talpa siekia bent 500 GB, o talpiausieji diskai pasiekė net 4 TB

2009-2013 S.Maciulevičius 52

Page 53: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Magnetinių diskų įrašo tankis

Įrašo tankį apsprendžia pasiektas technologijos lygis. Įrašo tankis per daugiau nei 50 metų išaugo nuo 2

Kbitų/kv.colyje iki 620 Gbitų/kv.colyje (apie 300 mln. kartų!), o pastaruoju metu jau pasiekta 1 terabito/kv.colyje riba

Tai tiesiogiai įtakoja takelių skaičių (kartais nurodomas takelių skaičius 1 colyje – skersinis tankis) ir įrašo tankį takelyje (atitinkamai bitų skaičius 1 colyje – išilginis arba linijinis tankis)

Kitoje skaidrėje pateikti apie prieš keletą metų išleisto MD Maxtor 33073H3 parametrai; čia rasite ir skersinio bei linijinio tankio reikšmes 2009-2013 S.Maciulevičius 53

Page 54: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

MD Maxtor 33073H3 Talpa 30 GBIntegruota sąsaja ATA-5 / Ultra ATA/100Buferio dydis/ tipas 2 MB SDRAMPaviršių sk. / Galvučių sk. 3

Plokštelių skaičius 2Įrašo tankis 14,7 Gb / kv. colyje maxTakelių tankis 34 000 tpiLinijinis tankis 354 - 431 kbpiBaitų sektoriuje / Blokas 512Sektorių takelyje 373 - 746Sektorių diske 60 032 448

2009-2013 S.Maciulevičius 54

Page 55: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

MD Maxtor 33073H3

Paieškos laikai (skaitymo op.)

Takelis-takelis 1,0 ms

Vidutinis 9,5 ms

Sukimosi greitis (+ 0.1%) 5400 aps/min

Duomenų perdavimo sparta Į / iš sąsajos (Ultra ATA / 100, DMA - M5)

iki 100 MB/s.

Į / iš laikmenos iki 46,7 MB/s

Starto laikas 8,5 s

2009-2013 S.Maciulevičius 55

Page 56: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

MD kešas

Mainams tarp pagrindinės atminties ir disko paspartinti naudojamas disko kešas (buferis), nes:

• dažniausiai iš kešo skaitoma nuosekliai, 512 B blokais (sektoriais);

• disko galvutei pozicionuoti reikia gana nemažai laiko (apie 1 ms);

• reikiamo sektoriaus gali tekti palaukti, iki jis atsisuks ties skaitymo galvute.

2009-2013 S.Maciulevičius 56

Page 57: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

MD kešas

• Todėl tikslinga diske įtaisyti RAM disko dalies turinio kopijai laikyti, o į patį diską kreiptis tik tuomet, kai reikiamos informacijos nėra keše.

• Šis kešas dirba panašiai kaip ir tikrasis: – mainams naudojama write-through arba write-back

strategijos;– pakeitimui naudojama LRU strategija;– blokų dydis - 512 B (atitinka sektorių);– užpildant kešą, perkeliamas ne tik blokas, į kurį

kreipiamasi, bet ir kiti.

Disko kešo talpa siekia 16 MB2009-2013 S.Maciulevičius 57

Page 58: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Magnetiniai diskai

Kreipties laikas priklauso nuo:• cilindro paieškos laiko• vėlinimo dėl sukimosiSukimosi greitis - 5400, 7200, 10000, 15000

aps/min.Informacijos perdavimo laikas priklauso

nuo:• įrašo tankio ir • disko sukimosi greičio

2009-2013 S.Maciulevičius 58

Page 59: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Magnetiniai diskai

Perdavimo laikas

Reikalingas sektorius

Paieškos laikas

Vėlinimas dėl sukimosi

Skaitymo ir įrašymo galvutė

2009-2013 S.Maciulevičius 59

Page 60: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Magnetinių diskų įrašo tankis

Seagate, MD gamyboje užimanti antrą vietą pasaulyje, sukūrė 3,5” magnetinį diską, kurio vienoje plokštelėje telpa 1 terabaitas (625 Gb kvadratiniame colyje)

3 ТB (3 plokštelės) MD sutalpins 120 didelės raiškos filmų, 1500 videožaidimų, tūkstančius fotonuotraukų ir muzikinių kompozicijų

2009-2013 S.Maciulevičius 60

Page 61: KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS

Diskai – įrašymo būdai

Tradicinis įrašymo būdas – horizontalusis rašymas:

N S N S S N S N N S S N N S

Pradedamas naudoti naujas įrašymo būdas – vertikalusis rašymas:

N

S

S

N

S

N

N

S

S

N

S

N

S

N

N

S

S

N

N

S

Įrašant vertikaliuoju būdu, magnetinės dalelės išdėstomos statmenai disko paviršiui, tad diske telpa daugiau bitų, sumažėja magnetinių trikdžių.

2009-2013 S.Maciulevičius 61