Upload
feleti
View
83
Download
2
Embed Size (px)
DESCRIPTION
KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS. Doc. Stasys Maciulevičius Kompiuterių katedra [email protected]. An kstesn ė s paskaitos turinys. Hierarchin ė atmin č i ų sistema Puslaidininkinių a tmin č i ų tipai Lokališkumo principas Kešas (spartinančioji atmintis) - PowerPoint PPT Presentation
Citation preview
KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA ir OPERACINĖS SISTEMOS
Doc. Stasys Maciulevičius
Kompiuterių katedra
2009-2013 S.Maciulevičius 2
Ankstesnės paskaitos turinys
Hierarchinė atminčių sistemaPuslaidininkinių atminčių tipaiLokališkumo principasKešas (spartinančioji atmintis)
Kešo principai Procesorių kešai Kešo nauda
Dinaminė atmintis (DRAM) Klasikinių DRAM tipai Šiuolaikinės DRAM
2009-2013 S.Maciulevičius 3
Šios paskaitos turinys
Pagrindinė atmintis DRAM moduliai Atminčių kontrolė Atminties valdymas
Virtualioji atmintis Virtualiosios atminties esmė Segmentavimo mechanizmas Puslapiavimo mechanizmas Adresų transliacija
Išorinė atmintis Magnetiniai diskai
2009-2013 S.Maciulevičius 4
PAGRINDINĖ ATMINTIS
2009-2013 S.Maciulevičius 5
Hierarchinė atminčių sistema
CPU reg.
Talpa
Greitis, kaina
Kešas
Pagrindinė atmintis
Išorinė atmintis
2009-2013 S.Maciulevičius 6
DRAM moduliai
SIPP – Single In-Line Pin Package • adatiniai kontaktai• 30 kontaktų• nepraktiški - lankstosi, nulūžta
SIMM – Single In-Line Memory Module• “trumpieji” (90 mm) – 30 kontaktų, 8 bitai• “ilgieji” (108 mm) – 72 kontaktai, 4 baitai• 32 arba 36 - su lyginumo kontrole• ECC-36 ir ECC-40 – su klaidų korekcija
2009-2013 S.Maciulevičius 7
DRAM moduliai
DIMM – Dual In-Line Memory Module• 133,35 mm – 168 kontaktai, 8 baitai• 64 (paprasta) , 72 (lyginumo kontr. arba klaidų
korekcija), 80 bitų (klaidų korekcija)
DRAM moduliai
S.Maciulevičius8
2009-2013
DDR, DDR2 ir DDR3 moduliai skiriasi lizdų raktų geometrija.
Čia matome staliniams kompiuteriams skirtų modulių matmenis:
SPD mikroschema
2009-2013 S.Maciulevičius 9
Pagal JEDEC standartą kiekviename modulyje turi būti nedidelė speciali ROM mikroschema, vadinama SPD (Serial Presence Detect), kurioje laikoma informacija: apie konfigūraciją ir tipą, apie laiko diagramą, apie temperatūrinį režimą, apie gamintoją (jo kodas), serijinis numeris, pagaminimo data.
SPD mikroschema
2009-2013 S.Maciulevičius 10
Pavyzdžiui, testas CPU-Z rodo tokią informaciją apie modulį iš SPD: tai Supertalent DDR2 atminties modulis, kurio talpa 2 GB, galintis perduoti duomenis 666 MHz dažniu (magistralė sinchronizuojama 333 MHz dažniu) pagamintas 2007 metų 13-ą savaitę, klaidų korekcijos nėra lentelėje nurodyti laiko parametrai, kurių reikšmės priklauso nuo magistralės dažnio (200, 266 ar 333 MHz)
2009-2013 S.Maciulevičius 11
Lyginumo kontrolė
k = b0 b1 … b7 - lyginumok = 1 b0 b1 … b7 - nelyginumo
0 1 0 1 0 1 1 0 k
Duomenų magistralė
klaida
Duomenų magistralė
Paprastai k=n/8
n
k
k
n
Adreso magistr.
1 1
Informaciniai
AR baitai DR
Kontrolinių bitų
formavimo / kontrolės schema
nm Kontroliniai bitai
2009-2013 S.Maciulevičius 12
Klaidų kontrolė ir korekcija
Hemingo kodas: ištaiso pavienes klaidas ir fiksuoja daugelį kartotinių.
Kodo ilgis paprastai k=log2n + 1;
plius lyginumo kontrolė - k=log2n + 2Duomenų magistralė
klaida
n
k
k
n
Adreso magistr.
1 1
Informaciniai
AR baitai DR
Hemingo kodo
formavimas
km Kontroliniai bitai
Hemingo kodo kontrolė Korek-
cijos schema
k
nn
Atminties valdymas
2009-2013 S.Maciulevičius 13
CPU, kreipdamasis į atmintį, naudoja tokius signalus (linijas) : adresą, RD (skaityti) ir WR (įrašyti), duomenų linijas.
Kaip matėme, DRAM valdymui reikalingi signalai: adresas (eilutės ir stulpelio numeriai), strobavimo signalai RAS ir CAS, WE (įrašyti), duomenų žodis, OE (išėjimo buferių valdymui).
2009-2013 S.Maciulevičius 14
Atminties valdymas
CPU
D
A
Rd
Wr
D
A
RAS#
CAS#
WE#
OE#
DRAM kontro-leris
DRAM
Atminties valdymas
2009-2013 S.Maciulevičius 15
DRAM kontroleris, transformuodamas CPU kreipinio signalų rinkinį į atminčiai valdyti reikalingus signalus, kartu ir formuoja laiko diagramą pagal konkrečiam DRAM tipui (DDR2, DDR3, ...) reikalingą jų tarpusavio išdėstymą (žr. skaidres apie dinaminę atmintį su laiko diagramų pavyzdžiais)
Anksčiau išleistuose kompiuteriuose toks atminties kontroleris įeidavo į valdymo schemų rinkinio (VSR) sudėtį
Kai kuriuose šiuolaikiniuose kompiuteriuose toks atminties kontroleris jau realizuojamas procesoriaus kristale.
2009-2013 S.Maciulevičius 16
Atminties kontrolerio vieta kompiuteryje
CPU
VSR (šiaurinis tiltas)
FSBATM
CPU
VSR
FSBATM
AK
AK
AK – atminties kontroleris
2009-2013 S.Maciulevičius 17
Dviejų kanalų atmintis
Siekiant padidinti mainų tarp procesoriaus ir atminties arba tarp atminties ir spartinančiosios atminties spartą, buvo pradėta naudoti du atskirus kanalus
Tai toks atminties realizavimo būdas, kai duomenys perskaitomi dvigubu pločiu, o DRAM kontroleris juos perduoda į procesorių per du kartus
Tam reikia, kad DRAM kontroleris palaikytų tokį darbo režimą
2009-2013 S.Maciulevičius 18
Dviejų kanalų atmintis
Norint naudoti, pavyzdžiui, dviejų kanalų atmintį, reikia: turėti VSR (ar procesorių) su atminties
kontroleriu, palaikančiu du kanalus; turėti du (keturis ar šešis) poromis identiškus
atminties modulius; tinkamai juos įdėti į lizdus pagrindinėje
plokštėje.
2009-2013 S.Maciulevičius 19
2 kanalų atmintis
Lizdai dviejų kanalų atminčiai
1 kanalas
2 kanalas
2009-2013 S.Maciulevičius 21
3 kanalų atmintis ir Core i7
Intel Core i7
X58 IOH(I/O Hub)
DDR3 modulis (8,5 GB/s)
DDR3 modulis (8,5 GB/s)
DDR3 modulis (8,5 GB/s)
QPI (21,6 GB/s)
S.Maciulevičius 222009-2013
4 kanalai
Intel Core i7-3960K, Core i7-3960X, Core i7-3820, Intel Xeon E5-16xx ir Xeon E5-16xx procesoriuose integruotas atminties kontroleris palaiko net 4 kanalų DDR3-1600 atmintis
4 kanalų DDR3 atmintis palaiko ir Opteron 6100 serijos Magny-Cours (45 nm) ir Opteron 6200 serijos Interlagos (32 nm) procesoriai
2009-2013 S.Maciulevičius 23
VIRTUALIOJI ATMINTIS
S.Maciulevičius 24
Virtualioji atmintis
Šiuolaikiniai kompiuteriai vienu metu gali vykdyti kelias programas (pseudolygiagretus ar lygiagretus darbas)
Kiekviena tokia programa (procesas) turi atskirą kodo ir duomenų sritį
Mechanizmas, kuris užtikrina sąlygas keliems procesamas vykti vienu metu, korektiškai pasidalijant atmintį ir teisingai vykdant informacijos adresavimą, bei programos loginių adresų transformavimą į fizinius adresus, vadinamas VIRTUALIĄJA ATMINTIMI
2009-2013
S.Maciulevičius 25
Virtualioji atmintis
Be to, virtualioji atmintis pasirūpina, kad procesui reikalinga informacija (programos kodas bei duomenys) reikiamu momentu atsidurtų pagrindinėje atmintyje, saugo procesui išskirtą sritį nuo kitų procesų
Virtualioji atmintis fiziniu požiūriu – pagrindinė atmintis plius dalis išorinės (disko), apjungtos priemonėmis adresams transformuoti ir informacijai persiųsti tarp šių lygmenų
Virtualioji atmintis loginiu požiūriu – išplėsta vieningai adresuojama atminties sritis
2009-2013
S.Maciulevičius 26
Atminties adresavimas
Kalbėdami apie virtualiąją atmintį ir adresus, turime skirti kelias sąvokas:
vykdomasis arba loginis adresas – informacijos (komandos ar duomenų) adresas, kuris paskaičiuojamas procesoriuje pagal naudojamą adresacijos būdą; dažnai jis vadinamas virtualiuoju adresu
fizinis adresas – informacijos (komandos ar duomenų) adresas, kuris nurodo tikrąją jos vietą atmintyje
2009-2013
S.Maciulevičius 27
Virtualiosios atminties tipai
Du pagrindiniai virtualiosios atminties realizacijos principai:
1) Segmentavimas. Uždaviniui spręsti reikalinga atminties sritis vadinama segmentu. Segmentas – ištisinė atminties sritis. Jo dydis priklauso nuo uždavinio poreikių. Vienam uždaviniui gali būti suformuoti keli segmentai – kodo (programos), duomenų, steko.
2) Puslapiavimas – atmintis padalinama į fiksuoto dydžio blokus, vadinamus puslapiais. Uždaviniui spręsti reikalinga atminties sritis užima tam tikrą puslapių skaičių. Vienam uždaviniui išskirti puslapiai gali būti išdėstyti atmintyje bet kuria tvarka.
2009-2013
S.Maciulevičius 28
Segmentai atmintyje
Op. sistema
1 procesas
2 procesas
3 procesas
4 procesas
5 procesas
Op. sistema
2 procesas
3 procesas
4 procesas
5 procesas
Op. sistema
2 procesas
3 procesas
5 procesas
Op. sistema
2 procesas
3 procesas
6 procesas
5 procesas
2009-2013
S.Maciulevičius 29
Segmentavimo mechanizmas
Segmento Nr. Baito adresas
31 24 23 0
Segm.Nr. 32 bitų bazė
0 20000H 1 4F000H 2 8000H … ….
Atmintis
2 segm
0 segm.
1 segm.
8000
Segmentų lentelė
4F000
20000248
2009-2013
S.Maciulevičius 30
Segmentavimo mechanizmas
Čia pateiktas paprastas virtualiosios atminties segmentavimo realizacijos principas:
1. Aukščiausiasis adreso baitas skirtas segmento numeriui. Vadinasi, segmento dydis ribojamas 24 bitų ilgio adresu – 224 = 16 MB
2. Informacija apie segmentų pradžios adresus (bazes) laikoma specialioje lentelėje, pavadintoje segmentų lentele.
3. Pagal segmento numerį iš lentelės išrenkamas segmento pradžios adresas, kuris sumuojamas su 24 bitų baito adresu
2009-2013
S.Maciulevičius 31
Segmentavimo mechanizmas IA-32
Selektorius Vykdomasis adresas
15 0 31 0
Deskriptorių lentelė
Segmento deskriptorius +Bazės adresas
Fizinis adresas
31 0
2009-2013
S.Maciulevičius 32
Segmentavimo mechanizmas IA-32
Čia pateiktas Intel 32 bitų architektūroje priimtas virtualiosios atminties segmentavimo realizacijos principas:
1. Segmento informacija laikoma specialioje duomenų struktūroje, pavadintoje segmento deskriptoriumi:
• segmento pradžios adresas – bazė;• segmento dydis, .... 2. Segmentų deskriptoriai laikomi specialioje lentelėje,
pavadintoje deskriptorių lentele. 3. Segmento deskriptoriaus numeris laikomas 2 baitų
žodyje, pavadintame selektoriumi.
2009-2013
2009-2013 S.Maciulevičius 33
Puslapiavimo mechanizmas
Puslapių lentelė
Loginio puslapio numeris Baito poslinkis
Fizinio puslapio numeris Baito poslinkis
Apsaugos bitai
Loginis adresas:
Fizinis adresas:
S.Maciulevičius 34
Puslapiavimo mechanizmas
Čia pateiktas paprastas virtualiosios atminties puslapiavimo principas:
1. Visi puslapiai yra vienodo dydžio, tarkime, 4 KB.2. Todėl adresą padalijame į dvi dalis:
- žemiausioji adreso dalis skirta baito poslinkiui,
- aukščiausioji adreso dalis skirta loginio puslapio numeriui.
3. Pagal loginio puslapio numerį iš lentelės išrenkamas fizinio puslapio numeris, kuris kartu su baito poslinkiu ir duoda tikrąjį (fizinį) adresą
2009-2013
2009-2013 S.Maciulevičius 35
Adresų transliacija
Loginio adreso transformacija į fizinį vadinama adresų transliacija.
x86 procesoriuose naudojama tokia adresų transliacijos schema:
Segmentųlentelė
Puslapiųlentelė
Loginisadresas
Linijinisadresas
Fizinisadresas
2009-2013 S.Maciulevičius36
Adresų transliacija
Diskas
Puslapiai
Pagrindinėatmintis
Duo-menys
Progr.kodas
Stekas
Užd
uoti
s
Puslapiųlentelė
Diskas
Kodo seg-mentas
Duome-nų seg-mentas
Steko seg-mentas
S.Maciulevičius 37
Adresų transliacija
Matome, kad norint sužinoti tikrąją informacijos vietą atmintyje gali tekti du kartus papildomai kreiptis į atmintį (įrašams iš lentelių pasiekti)
Šios lentelės užima daug vietos (pavyzdžiui, 4 GB atmintį sudaro milijonas puslapių po 4 KB), todėl jas saugoti procesoriaus keše – nerealu
Todėl dabar adresų transliacijai reikalinga informacija laikoma procesoriuje esančiame specialiame keše, kurį vadinsime sparčiosios transliacijos buferiu (TLB – angl. Translation Lookaside Buffer). Kiekvienas tokio kešo įrašas užtikrina sparčią transliaciją, kreipiantis net į 1000 žodžių po 4 baitus
2009-2013
S.Maciulevičius 38
Sparčiosios transliacijos buferis
Puslapių lentelė
Loginio puslapio numeris Baito poslinkis
Fizinio puslapio numeris Baito poslinkis
Sparčiosios transliacijos
buferis
ORPuslapio atmintyje nėra
Loginis adresas iš procesoriaus
Nepataikyta
Įkrauti TLB
Pataikyta
Puslapių mainai su disku
Fizinis adresas į atmintį
2009-2013
S.Maciulevičius 39
Sparčiosios transliacijos buferis
Pagal loginiame adrese esantį loginio puslapio numerį sparčiosios transliacijos buferyje ieškome reikalingo puslapių lentelės įrašo
Jei įrašą randame (“pataikyta”), iš jo paimame fizinio puslapio numerį, kuris kartu su baito poslinkiu ir sudaro fizinį adresą
Jei įrašo šiame buferyje nėra (“nepataikyta”), tenka kreiptis į atmintyje laikomą puslapių lentelę, iš jos perskaitytą įrašą įkeliame į sparčiosios transliacijos buferį, o jame esantį fizinio puslapio numerį perduodame į formuojamą fizinį adresą
2009-2013
Sparčiosios transliacijos buferiai procesoriuje AMD K7
2009-2013 S.Maciulevičius 41
IŠORINĖ ATMINTIS
Išorinė atmintis
Ilgalaikiam informacijos (programų ir duomenų) saugojimui kompiuteriuose naudojami:
standieji diskai, optiniai kompaktiniai diskai (CD), skaitmeniniai universalūs diskai (DVD), flash laikmenos („atmintukai”), elektroniniai diskai (SSD).Išorinėje atmintyje yra naudojamos ne tik
stacionarios laikmenos (pavyzdžiui, visiems gerai žinomi standieji diskai), bet ir keičiamos laikmenos (išoriniai diskai, DVD, flash laikmenos)
2009-2013 S.Maciulevičius 42
Pirmasis MD įtaisas
Pirmasis MD įtaisas sukurtas IBM 1956 m. Įtaiso parametrai:
• 24” skersmuo, • talpa – apie 5 MB,• 50 plokštelių,• sukimosi greitis – 1200 aps/min,• paieškos laikas – apie 1 s.
1961 IBM sukurtas MD su ant oro pagalvės pakibusiomis
galvutėmis.1963 IBM sukurtas MD su keičiamu diskų paketu.1970 IBM sukurtas 8 colių diskečių įtaisas.
2009-2013 S.Maciulevičius 43
Pirmasis MD įtaisas
• 50 plokštelių• 1 galvutė
2009-2013 S.Maciulevičius 44
1 GB diskas - įdomu
Pirmasis gigabaito talpos diskų įtaisas, IBM 3380, sukurtas 1980 m., buvo šaldytuvo dydžio, svėrė 550 svarus (apie 250 kg), kainavo $40,000.
The world's first gigabyte-capacity disk drive, the IBM 3380, introduced in 1980, was the size of a refrigerator, weighed 550 pounds (about 250 kg), and had a price tag of $40,000.
2009-2013 S.Maciulevičius 45
Magnetiniai diskai
Cilindras
Sektorius
Velenas
Takelis
Sektorius Takelis
2009-2013 S.Maciulevičius 46
Informacija magnetiniame diske
• Takelis – vienas iš koncentrinių apskritimų; numeruojami nuo išorės (0) į vidų
• Cilindras – tą patį numerį turinčių takelių visuma
• Sektorius – takelio dalis, anksčiau buvo 512 baitų, o nuo 2007 metų įvesti 4096 baitų sektoriai, kurie tampa šiuolaikinių diskų standartu
• Klasteris – grupė sektorių, apjungtų į stambesnį junginį failų sistemos darbo efektyvumui padidinti; failas užima tam tikrą klasterių skaičių
2009-2013 S.Maciulevičius 47
Klasteriai magnetiniame diske
Disko talpaRekomenduojamas
klasterio dydis
Mažiau nei 1 GB 4 KB (8 sektoriai)
Mažiau nei 4 GB 8 KB (16 sektorių)
Nuo 4 iki 32 GB 32 KB (64 sektoriai)
Daugiau nei 32 GB 64 KB (128 sektoriai)
2009-2013 S.Maciulevičius 48
Informacija magnetiniame diske
• Pirmaisiais metais sektorių skaičius takeliuose buvo vienodas
• Kadangi takelių ilgis išorėje ir prie centro žymiai skiriasi, vėliau pradėta takeliuose naudoti skirtingą sektorių skaičių
• Šiuolaikiniuose diskuose takeliai suskirstyti į “zonas” su vienodu sektorių skaičiumi
2009-2013 S.Maciulevičius 49
Magnetiniai diskai
Magnetinis paviršius
Skaitymo-įrašymo galvutės
KorpusasKontroleris Duomenų
kešas
Velenas
2009-2013 S.Maciulevičius 50
Magnetiniai diskai
2009-2013 S.Maciulevičius 51
Magnetiniai diskai
Pagrindiniai naudotoją dominantys disko parametrai yra:
• disko talpa,• išrinkimo laikas,• maksimali duomenų įrašymo ir skaitymo sparta.Disko talpa priklauso nuo:• įrašo tankio,• plokštelių diametro (ploto),• plokštelių skaičiaus.
Šiuolaikinių diskų talpa siekia bent 500 GB, o talpiausieji diskai pasiekė net 4 TB
2009-2013 S.Maciulevičius 52
Magnetinių diskų įrašo tankis
Įrašo tankį apsprendžia pasiektas technologijos lygis. Įrašo tankis per daugiau nei 50 metų išaugo nuo 2
Kbitų/kv.colyje iki 620 Gbitų/kv.colyje (apie 300 mln. kartų!), o pastaruoju metu jau pasiekta 1 terabito/kv.colyje riba
Tai tiesiogiai įtakoja takelių skaičių (kartais nurodomas takelių skaičius 1 colyje – skersinis tankis) ir įrašo tankį takelyje (atitinkamai bitų skaičius 1 colyje – išilginis arba linijinis tankis)
Kitoje skaidrėje pateikti apie prieš keletą metų išleisto MD Maxtor 33073H3 parametrai; čia rasite ir skersinio bei linijinio tankio reikšmes 2009-2013 S.Maciulevičius 53
MD Maxtor 33073H3 Talpa 30 GBIntegruota sąsaja ATA-5 / Ultra ATA/100Buferio dydis/ tipas 2 MB SDRAMPaviršių sk. / Galvučių sk. 3
Plokštelių skaičius 2Įrašo tankis 14,7 Gb / kv. colyje maxTakelių tankis 34 000 tpiLinijinis tankis 354 - 431 kbpiBaitų sektoriuje / Blokas 512Sektorių takelyje 373 - 746Sektorių diske 60 032 448
2009-2013 S.Maciulevičius 54
MD Maxtor 33073H3
Paieškos laikai (skaitymo op.)
Takelis-takelis 1,0 ms
Vidutinis 9,5 ms
Sukimosi greitis (+ 0.1%) 5400 aps/min
Duomenų perdavimo sparta Į / iš sąsajos (Ultra ATA / 100, DMA - M5)
iki 100 MB/s.
Į / iš laikmenos iki 46,7 MB/s
Starto laikas 8,5 s
2009-2013 S.Maciulevičius 55
MD kešas
Mainams tarp pagrindinės atminties ir disko paspartinti naudojamas disko kešas (buferis), nes:
• dažniausiai iš kešo skaitoma nuosekliai, 512 B blokais (sektoriais);
• disko galvutei pozicionuoti reikia gana nemažai laiko (apie 1 ms);
• reikiamo sektoriaus gali tekti palaukti, iki jis atsisuks ties skaitymo galvute.
2009-2013 S.Maciulevičius 56
MD kešas
• Todėl tikslinga diske įtaisyti RAM disko dalies turinio kopijai laikyti, o į patį diską kreiptis tik tuomet, kai reikiamos informacijos nėra keše.
• Šis kešas dirba panašiai kaip ir tikrasis: – mainams naudojama write-through arba write-back
strategijos;– pakeitimui naudojama LRU strategija;– blokų dydis - 512 B (atitinka sektorių);– užpildant kešą, perkeliamas ne tik blokas, į kurį
kreipiamasi, bet ir kiti.
Disko kešo talpa siekia 16 MB2009-2013 S.Maciulevičius 57
Magnetiniai diskai
Kreipties laikas priklauso nuo:• cilindro paieškos laiko• vėlinimo dėl sukimosiSukimosi greitis - 5400, 7200, 10000, 15000
aps/min.Informacijos perdavimo laikas priklauso
nuo:• įrašo tankio ir • disko sukimosi greičio
2009-2013 S.Maciulevičius 58
Magnetiniai diskai
Perdavimo laikas
Reikalingas sektorius
Paieškos laikas
Vėlinimas dėl sukimosi
Skaitymo ir įrašymo galvutė
2009-2013 S.Maciulevičius 59
Magnetinių diskų įrašo tankis
Seagate, MD gamyboje užimanti antrą vietą pasaulyje, sukūrė 3,5” magnetinį diską, kurio vienoje plokštelėje telpa 1 terabaitas (625 Gb kvadratiniame colyje)
3 ТB (3 plokštelės) MD sutalpins 120 didelės raiškos filmų, 1500 videožaidimų, tūkstančius fotonuotraukų ir muzikinių kompozicijų
2009-2013 S.Maciulevičius 60
Diskai – įrašymo būdai
Tradicinis įrašymo būdas – horizontalusis rašymas:
N S N S S N S N N S S N N S
Pradedamas naudoti naujas įrašymo būdas – vertikalusis rašymas:
N
S
S
N
S
N
N
S
S
N
S
N
S
N
N
S
S
N
N
S
Įrašant vertikaliuoju būdu, magnetinės dalelės išdėstomos statmenai disko paviršiui, tad diske telpa daugiau bitų, sumažėja magnetinių trikdžių.
2009-2013 S.Maciulevičius 61