cmyk

1

cmyk

„Respublikos“ leidinys Nr.5 (946) 2013 m. vasario 2 d.

Klaidas Navickas„Valstybės tarnautojai lygiai tokie pat žmonės kaip ir visi kiti - jie ir teatrus lanko, ir dainuoja, ir šoka, ir, žinokite, visai nesikandžioja“, - šypsosi Teisingumo ministerijoje dirbantis teisininkas Klaidas Navickas. Darbe jis tvarko popierius (dokumentus), o po darbo popierius karpo. Keistai skamba? „Vieni vyrai medžioja, o aš - karpau“, pasakoja popieriaus karpinių meistras tautodailininkas K.Navickas.

5

PRISIPAŽINIMAIE.MiEžElaičio dukra prakalbo apiE diskriMinaciją

Poeto Eduardo Mieželaičio dukrai Dainai Mieželaitytei ramybės neduoda didelis socialinės diskrimi-nacijos mastas. Ir tokių visuomenės grupių, apie kurias mažai kalbama. Pavyzdžiui, diskriminacija pagal amžių. Prisimindama poeto tėvo pamokas, D.Mieželaitytė ir toliau ketina gilintis į šią temą.

3

LIKIMAIŠEiMos rElikvijų saugotoja

Kraštovaizdžio architektė Elena Brundzaitė, prieš metus patyrusi vyro, iš Amerikos į Lietuvą grįžusio solisto Leono Baltraus netektį, dabar gyvena tarsi muziejuje. Ji dar rūpi-nasi ir anksti mirusios sesers kompo-zitorės Konstancijos palikimu.

4

MEILĖS ISTORIJOSFrEnkas sinatra ir ava gardnEr

Kai jie susitiko, už abiejų pečių buvo dešimtys aistringų romanų, tonos gėlių ir briliantų. Bet rožėse skęstantis gyvenimas nesuteikė tylios šeimyninės laimės. O kas sakė, kad jiems reikėjo tylaus uosto? Juos daug labiau žavėjo audros...

6

dirba su popieriais

Ir darbe, ir laisvalaikiu

Klai

do N

avic

ko k

arpi

nys „

Apsir

ijėlia

i“

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

ŽALtvyKsLėsKieme auga medis. Pavyz-

džiui, obelis. Nuo žemės nuslen-ka speigai bei sniegai ir ta obelis pražysta. Atrodytų, toks medžio matymas, jo suvokimas, estetinis žydėjimo žavesys visiems yra ben-dras, visiems patiriamas vienodai. Tačiau ne. Vienas, žiūrėdamas į tą žydintį medį, mato pavasarį, kitas, į jį žiūrėdamas, mato gamtą, dar kitas - Lietuvą, dar kitas - gyvybės kovą už būvį, dar kitas - amžinųjų atsikartojimo dėsnių patvirtini-mą... Atrodytų, vaizdas tas pats, bet ir kitas - mat nuo pasirinkto aspekto, nuo jo sukuriamų kon-tekstų juk priklauso ir emocinis bei intelektualinis žvelgiančiojo išgy-venimas - vienas, atitraukęs žvilgs-nį nuo žydinčio medžio, mintija: „Lietuva yra graži“, kitas: „Gamta yra žiauri“, dar kitas: „Greit atosto-gos“ - ir visi jie yra teisūs, visi yra paveikti žydinčios obels, nors nuo jos tolsta su radikaliai skirtingomis emocijomis.

Taigi nors sakydami „pasaulis“ nuoširdžiai manome, kad kalbame apie objektyvią regimąją tikrovę, iš-ties kalbame apie kontekstus, kurie kiekvienam mūsų dėl begalės as-meniškai mus veikiančių priežasčių yra kitokie. Kas gi tuomet apskritai yra tikrovė? Nejaugi tik daugybė mažyčių tikrovių, skausmingai ieš-kančių bendro vardiklio?

Žinoma, kažkur esama to vie-nintelio - pirminio konteksto, ku-riame visa žmonija turėtų gyven-ti. Tai tas, kurio centras ir visa ko atskaitos taškas - Dievas, ar šio žodžio bijantiems - Absoliutas. Ta-čiau vystantis civilizacijai, sparčiai platėja ir kontekstų spektras - žmo-gus visą savo sąmoningą gyveni-mą gali pratūnoti ekonominiame kontekste, socialiniame kontekste, politiniame kontekste, seksuali-niame kontekste ar netgi prekybos centrų siūlomos prekių įvairovės kontekste...

Nejučia mums juos pamėtėja mūsų pačių, mūsų artimų žmonių profesijos, pomėgiai, knygos, kino filmai, epocha, valstybė, kurioje gy-vename, joje dominuojančios mo-ralės normos, ją valdančios mados, televizija...

Nė susivokti nespėjame, o vie-nas iš kontekstų marmalynės - it širma ar raištis - jau dengia, jau kei-čia mūsų pasaulį. Galbūt nė vienas jų tiesiogiai ir netarnauja blogiui, tačiau bėda ta, kad žmogaus regai neįmanoma vienu metu aprėpti jų visų, mat kiekvienas jų, prilipęs mums prie akių, mėgina save pa-teikti kaip svarbiausią, tiksliau, kaip vienintelį tikrą. Juk ne veltui sako-ma, kad tūnant drakono pilve, be-veik neįmanoma atspėti, kaip atro-do drakonas...

Štai taip ir nutinka, kad mus paviliojančių, viens su kitu besigru-miančių kontekstų žaismė trukdo mums susirasti, atpažinti tą vie-nintelį tikrąjį, panirti, apsigyventi jame...

Štai taip ir nutinka, kad vie-nas gėrį, pasaulį ir gyvenimą mylįs žmogus su ašaromis akyse prieš žydinčią obelį parklumpa maldai, o kitas, lygiai tų pačių paskatų ve-damas, išdrožia iš jos kryžių egze-kucijai.

Rimvydas StankevičiuS

Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ ką tik atšventė 45-metį. Sveikindami su gražia sukaktimi ansamblio meno vadovės Mildos Ričkutės (56) klausėme, ar gausų „Ratilio“ kolektyvą būtų galima vadinti viena didele šeima.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Pasirodo, dar ir kaip galima: „Beveik taip ir yra - viena didelė šeima. Dažniausiai patys geriau-si draugai ir yra ansamblio nariai, todėl, kad jie daug laiko praleidžia kartu, juos sieja bendra veikla ir bendros nuostatos. Beveik kie-kvieną savaitgalį kas nors iš an-samblio narių organizuoja kokią pažintinę išvyką į gamtą, dviračių žygius, pasivaikščiojimus, plau-kimą baidarėmis, įvairias talkas ar kitokias pramogas. Kiekvieną vasarą vyksta naujokų krikštynos, rengiami „ratiliokiški“ mergvaka-riai (irgi kasmet, kartais net 3 ar 4). Kasmet būna kolektyvo ka-lėdinis vakaras, kartu sutinkami Naujieji metai, kartu švenčiamos Užgavėnių, Jurginių, Rasų šven-tės. Taip pat kolektyvą buria ir vienija kasmetinės kelionės po Lietuvą ar išvykimas į tarptauti-nius folkloro festivalius, kuriuose susitinka ne tik su lietuvių, bet ir kitų šalių bendraminčiais“.

Tradicinį kultūros paliki-mą puoselėjantys „Ratilio“ na-riai pritaria ansamblio vadovei M.Ričkutei. „Kitaip ir būti negali, nes mes ne tik gerbiame ir puo-selėjame praėjusių kartų „rati-liokiškas“ (iš esmės folkloristų) tradicijas. Bet mes ir patys jas kuriame, nes gerus išgyventus dalykus norisi kartoti ir kartoti, o kai tai daroma sistemingai ir pras-mingai, tai buvimas kartu tampa

neįkainojamas“, - sako ansamblio narė Goda Sungailaitė.

O jeigu kuri „Ratilio“ mergi-na ruošiasi tekėti, mergvakaris garantuotas. „Ne bet koks, nenu-banalintas, bet lydimas senovinių apeigų, susikaupus, gero linkint, patarimus duodant. Be abejo, po apeigų jau ir vaikinai pasirodo jau-namartės šokdinti. Jei kuri „rati-lioko“ šeima susilaukia vaikelio, keliaujame palankynų - pastarieji metai jų buvo labai gausūs!“ - pa-sakoja kita ansamblio narė Ieva Kisieliūtė.

Ar jaunimas mėgsta liaudies muziką? Gal į ansamblį atėjusių naujokų M.Ričkutė visada paklau-sia, kodėl jie nori šokti liaudies šo-kius ir dainuoti liaudies dainas? Ir apskritai kuo jiems graži liaudies muzika? „Liaudies muziką, kaip ir klasikinę muziką, reikia mokytis pažinti palengva, pačiam žmogui dalyvaujant mokymosi procese. Dauguma studentų atėję į ansam-

blį nieko nemoka, tačiau jie nori pažinti mūsų tradicinę kultūrą ir kai ko išmokti - dainuoti, šokti, muzikuoti, bendrauti ir kt.“, - iniciatyviu jaunimu džiaugiasi M.Ričkutė.

Šis Vilniaus universiteto fol-kloro ansamblis gyvuoja nuo 1968-ųjų. Jo įkūrėja Aldona Ra-gevičienė jam vadovavo penkerius

metus. Kodėl ansambliui prilipo toks skambus ir gerai įsimenantis pavadinimas? „Minint „Ratilio“ 45-metį, sužinojau, kad 1984 m. ansambliui reikėjo išrinkti kokį nors vardą. Visi ansamblio nariai buvo surašę apie 100 pavadini-mų. Ansamblio instrumentinės grupės vadovui Arvydui Karaš-kai labai norėjosi, kad tai būtų koks nors skambus garsažodis iš sutartinių: dobilio, tatato, linago, ratilio, sadula, midula, tūta, čiūta, ladūto, sadauta ir t.t. Taip ir išrin-ko visiems labiausiai patinkantį garsažodį „ratilio“, kuris šiam ansambliui yra tikrai prasmingas, nes reiškia „ratą“, kuris tarsi už-burtas vis sukasi, o žmonės jame visada jauni...“ - pasakoja ansam-blio vadovė.

M.Ričkutei daug reiškia, kad gali prisidėti prie ansamblio „Ra-tilio“ veiklos. „Aš didžiuojuosi, būdama ketvirtoji garbingo Vil-niaus universiteto folkloro an-samblio „Ratilio“ vadovė. Su šiuo kolektyvu dirbu jau nuo 2005 m. rudens. Iki 2007 m. dirbau instru-mentinės grupės vadove, o nuo 2007 m. - ansamblio meno vadove. Dirbdama su šiuo kolektyvu jaučiu didžiulę atsakomybę, nes „Rati-lio“ vardas jau įpareigoja išlaikyti aukštai iškeltą kartelę... Bet dar-bas su jaunimu man teikia vien gerų emocijų, tad dirbti su šiais nuostabiais jaunais žmonėmis yra

Parengė Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Kas Kuo tapo

Petras VYŠNIAUSKAS

vienas žymiausių Lietuvos saksofo-nininkų Petras vyŠNIAUsKAs, kuris savo meistriškumu ir žiniomis jau keletą metų dalijasi su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos stu-dentais, „užsikrovė“ sau dar vienas atsakingas pareigas. Maestro tik ką paskirtas ir populiaraus pučia-mųjų orkestro „trimitas“ meno va-dovu. „Nesu pratęs tinginiauti, tad man kuo daugiau darbų ir veiklos, tuo geriau. Juk naudingas darbas žmogų puošia. Antra vertus, man pačiam bus daugiau progų kon-certuoti su šiuo daugelyje pasau-lio šalių žinomu kolektyvu“, - sakė P. vyšniauskas.

„Ratilio“ vardas stipriai įpareigojaMildos Ričkutės asmeninio albumo nuotr.

Kas Kur Keliaus

Kristina BUOŽYTĖ

Jau beveik mėnesį Lietuvoje rodomo pirmojo fantastinio lietuviško filmo „Aurora“ režisierė Kristina Buožytė su-sitikinėja su žiūrovais ir išklauso įvairių jų nuomonių. Po savaitės šis kino fil-mas kartu su kūrėjais išvyks į Berlyno kino festivalio Europos filmų mugę, o pats filmas kovo mėnesį dar bus rodomas ir Niujorke, Los Andžele, Če-kijoje ir Švedijoje. „Nesitikėjau tokios didelės filmo sėkmės tarptautiniuose vandenyse, todėl manau, kad mano pasirinkimas įamžinti fantastinį kūniš-kos aistros ir meilės prigimties siužetą buvo teisingas. O galbūt meilei reikia tik fantazijos“, - svarsto Kristina ir jau dirba prie naujo filmo siužeto.

Kas Kuo džiaugiasi

Giedrius KUPREVIČIUS

Kaunietis kompozitorius Giedrius Ku-previčius, kuris dar prieš trejus metus užbaigė kurti libretą ir muziką baletui „Angelas iš Pustelnikų“, džiaugiasi, kad pagaliau Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre prasidėjo spek-taklio repeticijos. „Nors M.K.Čiurlionio mirties sukaktis jau praėjo, šio mūsų tautos genijaus asmenybė ir jo su-kurta muzika bei dailė lieka visiems laikams. tad ir baletas „Čiurlionis“, man regis, nesenstantis kūrinys“, - sakė muzikas. Baleto siužete herojus vaiz-duojamas jaunystėje, o muzika pri-artinta prie M.K.Čiurlionio muzikinių intonacijų. Premjerą teatras numato parodyti jau kovo mėnesį.

Kas Ko neatsisaKė

Aistė PILVELYTĖ

Nors dainininkė Aistė Pilvelytė kelis kartus bandė jėgas „Eurovizijos“ nacio-nalinės atrankos konkursuose ir vis lik-davo antra, minties kada nors atstovau-ti Lietuvai šiame tarptautiniame dainų šou netsisakė. „Mano gyvenime kol kas svarbiausias rūpestis yra dukrelė, o koncertai ir konkursai gali palaukti“, - tikina dainininkė. Ji priduria, kad apie dalyvavimą „Eurovizijoje“ galvoja labai rimtai, todėl bendradarbiauja su užsie-nio kompozitoriais, kurie, pasak jos, gali jai sukurti vertą tarptautinio konkurso finalo dainą. Aistei labai patiko ir jos anksčiau pasirinkta daina „Melancho-lija“, bet ji tikisi kažko geresnio.

cmyk

3

cmyk / 3

Poetas Eduardas Mieželaitis (1919-1997 m.) savo eilėraščiuose stipriai išaukštino žmogaus kaip visatos užkariautojo idėją. „Mano dvi kojos remias į žemės rutulį. Mano dvi rankos paremia saulės kamuolį“, - eilėmis kalbėjo poetas, o jo dukra odininkė Daina Mieželaitytė kitoniškai pratęsia tėvo mintis viešais pasakymais apie socialinę žmogaus diskriminaciją.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

- Ar randate sau pastipri-nimą skaitydama tėvo eilėraš-čius?

- Taip, randu. Gal nepaimsiu jo knygos perskaityti nuo pradžios iki galo, bet kartkartėmis ką nors prisimenu, tada galvoju, kokiame rinkinyje buvo tas eilėraštis, ir pradedu jo ieškoti. Tuomet papras-tai užmirštu, ko aš ten ieškojau, ir randu visai ką kita. Štai būtent tada atrasdavau tokių netikėtų dalykų, kad pagalvodavau, jog tėvas savo mintimis pralenkė laiką kokiu 20-30 metų, o gal net keletu epochų. Jis nuėjo labai toli į priekį - jo min-tys dar ir dabar ne visiems pasie-kiamos savo gilumu ir prasme. Iš tikrųjų jose yra labai daug filosofi-jos, kuriai suprasti reikia erudicijos. Reikia būti apsiskaičiusiam, kad bent paviršutiniškai ką nors galė-tum suprasti. Nors jo kūryboje yra gražių eilėraščių apie gamtą, labai paprastų, mielų ir šiltų. Iš tikrųjų ten yra visko. Rodos, ten ne vienas poetas glūdi, o bent jau trys keturi visiškai skirtingi.

- Būdama raštinga galėjote sekti poeto tėvo pėdomis, tačiau kažkodėl tapote odininke.

- Matyt, pirmas postūmis buvo tas, kad tikrai nenorėjau eiti tėvelio pėdomis. Kaip tik ieškojau tokios saviraiškos formos, kad nebūčiau tėvelio klonas. Kiek pamenu sa-ve nuo pat vaikystės, labai mėgau piešti. Kaip ir dauguma, baigiau vaikų dailės mokyklą, lankiau ir privačius užsiėmimus. Beje, labai norėjau studijuoti žurnalistiką, bet tuo metu buvo toks kiauras juodas L.Brežnevo laikotarpis. Įsivaizda-vau, kad man teks rašyti apie kar-vių primilžius, apie socialistinio darbo pirmūnus ir panašiai. Maiš-taujančiai septyniolikmetei-aštuo-niolikmetei tai buvo nepriimtina. Vilniaus dailės institutas, dabar - akademija, buvo laisviausio kvė-pavimo „Alma mater“. Aišku, ten įstoti tikrai buvo labai sunku, bet kažkaip įstojau į meno istoriją ir man labai nepatiko. Iškart supratau, kad ne ten pataikiau. Pasimokiusi kelerius metus, mečiau ir išvažia-vau į Taliną. Iš pradžių norėjau stu-dijuoti juvelyriką, bet atvažiavusi pamačiau, kad odos menas kur kas įdomesnis. Išvažiavau vieno diplo-mo, o grįžau visai su kitu.

- Ar odininkystės amatas nepasirodė per daug vyriška profesija?

- Gana vyriška, nes jėgos iš ti-krųjų reikia turėti labai daug. Instru-mentai patys primityviausi - peilis, liniuotė, skylamušiai, žirklės, pre-sai ir pan. Jie visiškai nepasikeitę. Net juvelyrai turi daugiau geresnių instrumentų negu odininkai. Tačiau dabar aš padariau kūrybinę pauzę, nes suvokiau, kad gyvenimas yra labai pasikeitęs ir aš jau pradedu kažko nebesuprasti šiame pasaulyje. Ir nusprendžiau, kad man dar reikia truputėlį pasimokyti.

- Įdomus sprendimas - pa-sirinkote socialinės politikos studijas.

- Šiaip mano magistro darbo tema yra socialinė diskriminaci-ja. Turbūt aš ir toliau judėsiu ta linkme - tiesą sakant, tam tikrų visuomenės grupių diskriminacija pas mus yra labai didelė. Ir tokių grupių, apie kurias nelabai kalba-ma. Pavyzdžiui, žmonių diskrimi-nacija pagal amžių. Aš lygiai taip pat susidūriau su ta pačia proble-ma, kai buvau 35 metų. Norėjau keisti savo gyvenimo vektorių ir eiti dirbti kažkokių kitų darbų. Pa-mačiau skelbimus laikraščiuose - ten tiesiai šviesiai buvo nurodyta, kad priims į darbą moterį iki 35 me-tų. Aišku, taip buvo iki atsirandant Lygių galimybių įstatymui. Bet mo-terys visais savo gyvenimo etapais - tiek būdamos jaunos, tiek vyresnio amžiaus - patiria dvigubą diskrimi-naciją dėl lyties ir amžiaus.

Aš ir pati nustebau, iš kur to-kia diskriminacija! Gal dėl to, kad pas mus atėjęs toks laukinis, ne-gailestingas kapitalizmas. Jis taip išmėto žmones, kad lieka tik pa-tys stipriausi. Dabar tokios atviros diskriminacijos nėra, bet tai dar nereiškia, kad pati diskriminacija kažkur dingo. Ji niekur nedingo, tiesiog nebeįvardijama garsiais žo-džiais ir toliau sau klesti. Tai yra pa-ti baisiausia diskriminacijos rūšis.

- E.Mieželaitis savo eilėraš-čiuose žmogų iškėlė stačiai į visatos centrą. Ar nebus taip, kad rašyti apie diskriminaciją pradėjote savotiškai tęsdama pagrindines tėvo idėjas?

- Pati visai neseniai pagalvojau, kad tai, matyt, atsinešta iš vaikystės ir pasirinkta negalvojant. Iš tikrųjų

temą darbui pasirinkau atsitiktinai, nes temų buvo daug. Tik prieš me-tus suvokiau, kad šis mano pasirin-kimas vis dėlto neatsitiktinis.

Mano tėvas aukštino žmogų, jo esybę, savastį, akcentuodamas, kad žmogus yra žmogus ir negalima pradėti jo skirstyti. Nors eilėrašty-je „Žmogus“ jis išskiria tam tikras kūno dalis - plaukus ar akis, vis tiek pateikiamas visas žmogaus esybės vaizdas. Esmė ta, kad tu, žmogau, remiesi į žemės rutulį - tavo ran-kose yra ir dangus su skraidančiais paukščiais, ir žemė su fabrikais ir į dangų kylančiais dūmais. Viskas yra tavo rankose. O kas dabar? Dabar yra toks išsklaidytas vaizdas. Visuo-menė neprogresuos, nes neskatina-mas joks kūrybiškumas, atsipalaida-vimas ir noras iš viso ką nors kurti, judėti į priekį. Dar prisideda visur tvyrantis negatyvizmas, bet tai irgi kyla dėl suskaldymo, sudėliojimo į lentynėles: va čia tu moteris, va tau trisdešimt, va tau penkiasdešimt. Va tu čia vėl koks invalidas ar bedarbis - še tau pašalpa ir tylėk.

- Ar pats E.Mieželaitis, eilė-raštyje įvardydamas „aš - žmo-gus“, omenyje turėjo tiek vyrą, tiek moterį?

- Net ne abejoju, o tikrai tai ži-nau. Tėvo kūriniuose niekur nėra įvardyta, kad žmogus - tai tik vyras. Aš lygiai taip pat galiu pasakyti, kad mano kojos tvirtai remiasi į žemės

rutulį, aišku, jeigu nesu ant aukštų kulnų, bet tada pati esu kalta. Tu ir nesiremsi tvirtai į žemę, jeigu vaikš-čiosi su aukštakulniais. Mano dukrai Karolinai ką tik suėjo dvidešimt treji ir ji iki šiol neavėjo aukštakulnių, nes aš jai pasakiau: apsiausi aukš-tus kulnus - bus baigta tavo laisvė ir nepriklausomybė. (Šypsosi.)

- Kokį dažniausiai atsimena-te savo tėvą?

- Kiek jį atsimenu, tai dirban-tį, dirbantį ir dirbantį. Kai gimiau, tėvas jau buvo šiek tiek įvertintas ir ėjo Rašytojų sąjungos pirminin-ko pereigas. Dieną jis praleisdavo darbe iki kokių trijų ar keturių va-landų, tada grįždavo namo ir pas jį atvažiuodavo žmonių - žurnalistų, redaktorių, vertėjų. Vėliau rinkda-vosi draugai, pažįstami, kolegos, - jie ateidavo beveik kiekvieną dieną, jeigu jau penkerių aš išmokau virti kavą ir kepti pyragus. (Šypsosi.) Pripratau prie to, kad mūsų namų durys neužsidarydavo, ir turbūt įpratau bendrauti, šnekėti telefonu. Tėvas sėsdavo dirbti tik tada, kai jau nustodavo troleibusai važinėti, kokią vienuoliktą vakaro, o dirbda-vo iki trijų ar keturių ryto.

Bet kai man reikia ką nors pa-daryti, sukurti, turiu padaryti kokią pauzę ir kurį laiką nebendrauti, kad nesiblaškytų mintys. O jam to dary-ti nereikėjo. Visi išeidavo, miestas nurimdavo ir jis sėsdavo rašyti, kur-davo iki paryčių, kiek tik galėdavo dirbti. Jis taip ne kartkartėmis dary-davo, bet kiekvieną dieną, iš esmės kiekvieną naktį. O mama buvo tokia namų fėja. Vis dėlto ne trys, o keturi namų kampai jos buvo laikomi. Tėtis buityje nedarė nieko.

- O kas dabar gyvena Vil-niuje esančiuose E.Mieželaičio namuose?

- Jo bute gyvena žmona, nes kai mamytė mirė, tėtis vedė dar kartą ir su naująja žmona išgyveno gal kokius penkerius metus.

- Tad ar turite vietą, kur gali-te pajusti tėvo buvimą šalia?

- Gal labiausiai jį jaučiu, kai būnu sodyboje. Ji yra Labanoro pakrašty prie dviejų gražių upių. Kai pereinu jo žvejojimo vietomis, pradedu su-prasti tai, ko dar negalėjau suprasti net prieš dešimt metų. Kaime kaž-kaip labiau atsiskleisdavo tėvo cha-rakteris - tie pokalbiai apie gamtą, visatą, apie Dievą galų gale. Kad ir kaip keista, nors jis išvadintas ateistu, man atrodo, širdyje jis bu-vo labai giliai tikintis. Gamtoje jis visiškai atsiskleisdavo ir jo mintys liedavosi laisvai. Dabar jį prisimenu tik ten, o Vilniuje - nebent nuėjusi į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažny-čią, nes yra nepaprastai gražus jo eilėraščių ciklas „Antakalnio baro-kas“. Nors niekada nesimokiau jo eilėraščių, staiga pradedu prisiminti tam tikras eilutes ir kūnu nuvilnija kažkokia šiluma. Gal mes su tėvu buvome artimesni, negu jis buvo su mano broliu, už mane vyresniu 10 metų. Daug kas sako, kad aš turiu nemažai panašumų į tėvą, tik gaila, kad gimiau moterimi, - gal būčiau daugiau ką nuveikusi. (Šypsosi.)

prisipažinimaij/b žmonės

Poeto Eduardo Mieželaičio tąsasauliaus venckaus ir Dainos Mieželaitytės asmeninio albumo nuotr.

Daug kas sako, kad aš turiu nemažai panašumų į tėvą, tik gaila, kad gimiau moterimi, - gal būčiau daugiau ką nuveikusi

4

cmykcmyk4

likimaij/b žmonės

Kraštovaizdžio architektės Elenos Brundzaitės (67) namuose stovintis mini pianinas, kuriuo, beje, kadaise grojo Anglijos ir Švedijos princesės, kelios rytietiškos vazos, servizai, paveikslai, egzotiškos skulptūros ir... katinas Budulis primena lygiai prieš metus tragiškų aplinkybių auka tapusį jos vyrą iš Amerikos į gimtinę sugrįžusį operos dainininką Leoną Baltrų.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Moteris po vyro mirties gyvena jų jaukiame bute sostinės senamies-tyje. Daiktai, nuotraukos, paveikslai ir kitos šeimos relikvijos jai primena ne tik L.Baltrų, bet ir tėvą žinomą biologą Petrą Brundzą, anksti ana-pilin išėjusią seserį kompozitorę Konstanciją Brundzaitę. Elena įsi-tikinusi, kad dabar jos priedermė tinkamai tvarkyti tą nemenką me-morialinį palikimą. „Gyvenu kaip kokiame muziejuje, tik sveikatos trūksta viską deramai sutvarkyti, surikiuoti“, - guodžiasi moteris, kuriai rūpesčių ir nervų tampymo po vyro mirties padvigubėjo.

Lemtingas susitikimas

Tačiau pirmiausiai Elena Brun-dzaitė prisiminė laimingas jos gyve-nimo dienas. Iš Amerikos į Lietuvą gyventi sugrįžusį profesionalų dai-nininką Leoną Baltrų ji sutiko dau-giau kaip prieš 20 metų, o santuo-koje pragyveno aštuoniolika metų. „Jis buvo įdomus vyriškis, iškalbus, gražaus balso, kuris mane labiausiai ir sužavėjo. Tuo metu Leonas dirbo Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos teatro ir muzikos akade-mija), turėjo nemažai studentų. O aš pati augau mokslininko biologo P.Brundzos šeimoje, kurioje buvo garbinama muzika. Visi - ir tėtis, ir mama, ir brolis Stasys (buvęs lenktynininkas, o dabar žinomas verslininkas S.Brundza, - aut. past.) ir sesuo Konstancija, anksti mirusi kompozitorė, mokėjome groti įvai-riais instrumentais. Tėvai, tuo metu gyvenę Kaune, mus leido į Juozo Naujalio muzikos mokyklą. Iš manęs ir brolio išėjo tik muzikos mėgėjai, o štai sesuo baigė mokslus konserva-torijoje, sukūrė nemažai reikšmin-gų kūrinių, Lietuvos kompozitorių sąjungoje neseniai buvo paminėtas jos 70-metis“.

Tad visai nenuostabu, kad tuo-met su pirmuoju vyru išsiskyrusi ar-chitektė susižavėjo dainininku, o jis gražia moterimi. Abu buvo panašių pomėgių, pažiūrų. „Jis labai dažnai kalbėjo apie Lietuvos nepriklauso-mybę, smerkė komunistų valdžią, dėl kurios pokaryje turėjo išvykti iš tėvynės už Atlanto, pasakodavo apie savo tarnybą Amerikos kariuome-nėje, kuri dalyvavo Korėjos kare, o su didžiausiu malonumu kalbėdavo apie savo susitikimus su žymiais muzikais, dainavimą įvairiose ša-

lyse. Buvo gal kiek karštoko būdo, dėl to turėjo ne tik draugų, bet ir priešų“, - pasakojo moteris.

Iš pradžių sutuoktiniai vieną pusmetį gyvendavo Lietuvoje, kitą - Floridoje, kurioje Leonas turėjo namus. Pakui jis apsisprendė na-mą Amerikoje parduoti ir galutinai įsikurti Vilniuje. Nusipirko butą nepaprastai gražioje vietoje sena-miestyje. Pro vieną iš langų ma-tėsi Trijų Kryžių kalnas. Iš anapus Atlanto parsiplukdė daug antikva-rinių daiktų, kuriems turėjo sil-pnybę, nes keliaudamas po pasaulį vis įsigydavo ką nors gražaus. „Tie daiktai jam buvo brangūs ne tiek savo verte, kiek kaip klajonių po pasaulį prisiminimai“, - akcentavo našlė. Tad kelionės po pasaulį daž-nai buvo susijusios su jo, kaip dai-nininko, profesija. Kai kuriuos jam patikusius meno kūrinius bei kitas senovines relikvijas vyras įsigydavo aukcionuose.

Patyręs ir šilto, ir šalto

Operos dainininkas L.Baltrus, kuriam kovo 23 dieną būtų sukakę 80 metų, gyvenime yra patyręs ir šilto, ir šalto. Jaunystėje kaip ir ne-mažai mūsų tautiečių palikęs Lie-

tuvą, išmokęs dainuoti Italijoje pas garsiojo Enriko Karuzo mokinį Tiną Patierą, dainavęs įvairių pasaulio ša-lių scenose. 1993 m. sugrįžęs į gim-tinę gražaus balso lietuvis atkreipė maestro Petro Bingelio dėmesį, kuris ir pasiūlė Leonui užsiimti so-listų ugdymu Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Tačiau ten ilgiau dirbti jam nebuvo lemta, nes kai kam nepatiko jo kitokios kultūrinės tradicijos bei kampuotas charakte-ris. „Niekada nemėgau pavyduolių, buvau tiesus ir atviras. Gal todėl gyvenime turėjau nemažai priešų“, - yra sakęs muzikas, kuris, beje, vie-nas pirmųjų prakalbo apie Vilniuje gimusio vieno žymiausių pasaulio smuikininkų Jašos Heifico atminimo įamžinimą. Pasak Leono, būtent tai galėtų į Vilnių pritraukti turistų iš viso pasaulio, besidominčių kultū-ra ir muzika. Solistas gimtinėje yra įrašęs dvi kompaktines plokšteles, kuriose skamba populiarioji klasika, dalyvavęs „Sugrįžimų“ festivalyje, rengęs koncertus. Jo sukauptu di-džiuliu asmeniniu archyvu, bylo-jančiu apie jį bei jo sutiktus garsius muzikus ir menininkus, susidomėjo muzikologė Rita Aleknaitė-Bieliaus-kienė. Ji parašė knygą „Leonas Bal-trus per pasaulio scenas“.

Turto dalybos

Elena neslepia, kad jųdviejų gy-venime buvo visko: ir džiaugsmų, ir nesutarimų, ir barnių. Beje, abiem jų santuoka nebuvo pirma. Moteris iš pirmosios santuokos turėjo suaugu-sį sūnų, o štai Leonas, kaip paaiškė-jo vėliau, turėjo net keturis vaikus - du sūnus ir dvi dukras. Tad visiškai natūralu, kad po vyro mirties tie jo vaikai ir panūdo tėvo užgyvento turto. Tik našlei skaudu, kad tie vai-kai jam esant gyvam su juo beveik nebendravo, gal tik išskyrus pačią jauniausią dukrą Elizabet.

Moteris gerai prisimena tą ne-lemtą dieną, kai vyras jai paskam-bino į mobilųjį telefoną ir pats pra-nešė, kad guli šalia parduotuvės su-žalotas. Elena tuojau pat nuskubėjo į vietą ir parsivedė sumuštą vyrą namo, iškvietė gydytoją. Leonas pasakojo, kad kažkoks nepažįsta-mas tipas paprašė jo pinigų, o kai šis nedavė, smarkiai pastūmė. Jis krisdamas susitrenkė šoną, o kaip vėliau paaiškėjo, lūžo keli šonkau-liai ir atsirado rimtų komplikacijų. Po dienos moteris iškvietė greitą-ją ir išvežė L.Baltrų į ligoninę, ten dainininkas po kelių dienų mirė. Skaudžiausia moteriškei buvo tai, kad Leono vaikai, nors jiems bu-vo ir pranešta, į laidotuves nesu-skubo, o štai kone iš karto po jų prisistatė dukros su advokatu dėl turto dalybų.

Moteris liūdnai šypsosi: „Kai myli žmogų ir teki už jo, negal-voji kas bus po jo netikėtos mir-ties. Gali likti ir nuoga basa“. E.Brundzaitė-Baltrus džiaugiasi, kad per visas turto dalybų peri-petijas liko jai jaukus butas, nes jos sūnus paėmė paskolą iš ban-ko ir tokiu būdu Leono palikuo-nims buvo grąžinta pusė jo ver-tės. Liko ir mieliausias daiktas - muzikinė relikvija - minipianinas, kurį vyras įsigijo viename aukcio-ne. Daugiau kaip prieš šimtą metų vienoje Niujorko firmoje pagamin-tas instrumentas buvo skirtas prin-cesėms, kurios plaukdavo laivais iš Anglijos per Atlantą į Ameriką. Apie tai liudija ir ant instrumen-to pritvirtinta graviruota lentelė, kad juo grojo princesė Elizabet iš Jorko karalystės bei Švedijos ka-rališkosios šeimos narė princesė Ingrida.

Prie šio instrumento, nors ir kiek išderinto, neretai prisėda Ele-na, ką nors gražaus paskambina ir prisimena Leoną. Čia pat prisistato ir pūkuotas katinas, vardu Budulis, kurį labai mylėjo šeimininkas.

Tarsi muziejuje

Elena Brundzaitė turi ir kitų brangių daiktų ir daiktelių, kuriuos jai kadaise paliko tėvai. Gražūs ir brangūs papuošalai, unikalios skulp-tūrėlės, senovinio porceliano kavos servizas, kurio kiekvieno puodelio dugne - vaizdelis iš Biblijos, ir daug kitų smulkmenų. Tačiau moteris sa-ko, kad jai šiuo metu labiausiai rūpi surengti tinkamą vyro sukakties paminėjimą ir išleisti sesers kom-pozitorės Konstancijos, kurios 70-metį pernai paminėjo Kompozitorių sąjunga, kūrybinio palikimo, dieno-raščių, piešinių knygą. O štai tėvo mokslininko P.Brundzos, išleidusio nemažai mokslinių knygų, archy-vas rado prieglobstį senovinės ko-modos stalčiuose. „Gal tos mano pastangos kam nors pravers“, -

E.Brundzaitė šeimos relikvijų apsuptyjeRedakcijos archyvo nuotr.

n vaikystės nuotrauka. Brundzų šeimos kvartetas: tėtis Petras, elena, konstancija ir Stasys

Tie daiktai jam buvo brangūs ne tiek savo verte, kiek kaip klajonių po pasaulį prisiminimai

n elena ir pernai tragiškai žuvęs Leonas Baltrus gyveno namuose, kuriuose buvo daug antikvarinių daiktų

cmyk

5

cmyk / 5

aisTraj/b žmonės

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Tautodailininkas, popieriaus kar-pinių meistras K.Navickas sostinės J.Basanavičiaus gatvėje yra įsirengęs kūrybines dirbtuves, kur galima ap-žiūrėti įspūdingus kūrėjo darbus, dau-giau sužinoti apie karpinių ir raižinių istoriją, šios durys atviros ir tiems, kurie nori išmokti šio liaudies amato.

Dvi knygas išleidęs K.Navickas gimė 1962 m. lapkričio 30 d. Ra-seiniuose. Karpyti pradėjo apie 1988 m., o iki tol drožinėjo, sako, ir dabar Grigiškėse esančiuose na-muose turi drožinių, taip pat kalinė-jo metalą. Vis dėlto prie širdies jam labiausiai lipo karpiniai, su jais nesi-skiria iki šiol. „Savo knygoje Paulius Galaunė neaprašė karpinių, todėl visi kultūros centrai juos laiko antraeiliu dalyku. O va raižiniai buvo liaudies amatas“, - pasakoja karpinių meis-tras, kurio pagrindiniai įrankiai yra paprasti rėžtukai ir žirklutės.

Kadaise jis pradėjo nuo paprastų atvirukų, o ne nuo paveikslų. Atvi-rukus ir dabar daro, ypač Kaziuko mugei, nors šis užsiėmimas ir mažiau teikia širdžiai džiugesio. K.Navickas prisipažįsta, kad popieriaus karpi-niai jam tėra hobis, kuris atima be-veik visą laisvą laiką. „Vieni vyrai medžioja, o aš - karpau. Iš karpinių duonos tikrai nevalgysi, bet vis tiek parduodu šiek tiek savo darbų, ypač kai dalyvauju Kaziuko mugėje. Nors tai irgi nepigus hobis, nes turi išlaikyti

ir patalpas, ir popierius kone keturis-kart pabrango. Ypatingo popieriaus reikia paveikslo pagrindui, vatmano kaina nuo 4 iki 12 litų pakilo. O pats paveikslas yra iškarpomas iš paprasto popieriaus“, - darbo niuansus dėsto karpinių meistras.

Paklaustas, iš kur ministerijoje dirbantis teisininkas turi tiek fantazi-jos, K.Navickas šypsosi: „Kuo čia dė-tas darbas ministerijoje ir fantazija? Tuo labiau kad aš dirbu Teisingumo ministerijoje, o ten visi su fantazija. (Šypsosi.) Valstybės tarnautojai lygiai tokie pat žmonės kaip ir visi kiti - jie ir teatrus lanko, ir dainuoja, ir šoka, ir, žinokite, visai nesikandžioja“. (Šypsosi.) O kūrybingumą greičiau-siai būsiu perėmęs iš mamos ir sene-lio. Mano mama Emilija Navickienė irgi tautinio amato meistrė“.

K.Navicko darbuose gausu įvai-riausių motyvų - akį džiugina medžio-klės scenos, - beje, anksčiau vyras mėgo medžioti, bet jau kuris laikas atsisakė šio pomėgio, - žvejybos epizodai ar vaizdai iš turgaus gyve-nimo. Kiekviename tautodailininko darbe pavaizduotas siužetas, kurį paprastai nurodo ir pats paveikslo pavadinimas. „Neperskaitę, kas para-šyta, nieko nesuprasite. Ne šiaip sau pirštinės ornamentas pavaizduotas, vadinasi, ten yra visas siužetas. Kaip tėvas sakydavo, tai yra kaip indėnų totemas, kur viską užkoduoji, todėl reikia bent pavadinimą perskaityti, kad suprastum, kas tai per darbas“, -

sako K.Navickas.Tautodailininko darbuose yra ne-

mažai ir religinių motyvų. Iš kur tai?„Aš turiu iškarpęs penkiasdešimt

darbų su pagoniškų dievų motyvais ir išleidęs knygą, o raižiniai daugiau re-liginiai dėl to, kad kitokių nedarydavo. Tas menas buvo paplitęs Žemaitijoje, o ne visoje Lietuvoje. Ir jokių ten ki-tokių paveiksliukų, išskyrus šventųjų paveikslus, nieks neraižė. Motiejus Valančius tada skaitė „Šventųjų gy-venimus“, o meistrai drožė šituos dievukus. Sakyčiau, kad tai toks per-ėjimas iš pagonybės į krikščionybę, nes anksčiau, kai tų lietuviškų dievų buvo tiek daug, tai pasikabinai vieną - lyja, pasikabinai kitą - sausra atėjo ir panašiai. Taip ir čia, pasikabinai kokį Jėzų Nazarietį - na, kaip nedera, taip nedera ten kokios slyvos, tada pasi-kabini šv.Antaną. Tai toks mentalite-tinis perėjimas. Ir turėti daug tokių dievukų kaip XVII a. pabaigoje-XVIII a. pradžioje buvo visai prieinama. Vienoje parodoje kunigai man sako: ar tu katalikas, ar tu krikštytas, - tai ko tu čia tuos pagoniškus dievus darai? Padaryk geriau katalikiškus. Bet tuose mano paveiksluose vis-ko yra. Esu iškarpęs ir katalikiškų šventųjų. Prie karpinių yra ir tos religijos, bet negausiai. Dažniausiai karpau dainų, visokių vaikiškų žaidi-mų ar patarlių siužetus. Tad šituose karpiniuose dievų nelabai yra, nors, aišku, yra visko, kur čia pas mus be rūpintojėlio“.

Sukurti karpinį užtrunka įvairiai. „Kai nedirbu nuo ryto iki vakaro, o tiek ir nepadirbsiu, nes jau ima rankas skaudėti - jau turiu profesinę ligą, karpant vakarais tai užtrunka. Per dieną ir per dvi jau nepadary-si, nes labai daug laiko atima, kol

sugalvoji, kol nusipieši eskizus ir padarai darbą. Štai turgaus vaizdinį dariau pusę metų“.

Sunkiai savo karpinius ir besu-skaičiuojantis tautodailininkas pri-sipažįsta, jog jam nereikia ypatingos nuotaikos, kad prisėstų prie naujo darbo. O ar būna, kad grįžta iš dar-bo ir tiesiog nesikarpo, nors tu ką? „Kokio čia dar reikia įkvėpimo? Kar-pymas išvis yra paskutinis reikalas,

kai jau reikia pabaigti darbą, tada jau ir karpai. Šiaip visas įdomumas yra piešimas. Pirma reikia nusipiešti, o karpymas - tai techninis darbas. Bet kuris žmogus, pamokytas kokią savai-tę, kaip niekur nieko karpytų šitokius paveikslus. Karpymas yra pabaigos realizavimas“, - sako K.Navickas, neabejojantis, kad kiekvienas žmogus gali pramokti šio amato.

sauliaus venckaus nuotr.

n Popieriaus karpinių meistras klaidas navickas

Ir darbe, ir laisvalaikiu Klaidas Navickas dirba su popieriais Dirbdamas ministerijoje teisininkas Klaidas Navickas (50) tvarko dokumentus, o vos tik baigęs darbą - karpo popierius. Jau daugiau nei dvidešimt metų vyras užsiima karpiniais. „Aš su popieriais dirbu, tačiau ir po darbo popieriaus nepaleidžiu iš rankų“, - šypsosi jis.

„vėl

inės

“

„Mūs

ų ka

lend

oriu

s“

6

cmykcmyk6

Kai jie susitiko, už abiejų pečių buvo dešimtys aistringų romanų, tonos gėlių ir briliantų. Du likimo lepūnėliai, pratę iškart gauti, ko trokšta, negalėjo praeiti vienas kito nepastebėję, bet rožėse skęstantis gyvenimas nesuteikė tylios šeimy-ninės laimės. Beje, o kas sakė, kad šiems epochos simboliams reikėjo tylaus uosto? Juos daug labiau ža-vėjo audros...

Mafija niekuo dėta

Jų likimo keliai nuo vaikystės ėjo lygiagrečiai, bet iki tam tikro laiko nesusikirto. Frenkas nuėjo sudėtingą kelią nuo nuskurdusių italų emigrantų sūnaus iki kultinio Amerikos dainininko. Kartą patekęs į savo dievaičio Bingo Krosbio (Bing Crosby) koncertą, Frenkas prisiekė, kad taip pat taps dainininku. Likimas maloningai suteikė išsišokėliui italui šansą - F.Sinatra įsidarbino garsiaja-me Hario Džeimso (Harry James), o vėliau Tomio Dorsio (Tommy Dor-sey) orkestre. Tiesa, pikti liežuviai plakė apie Frenko ryšius su mafija, kuri padėjo jam gauti pinigų ir įgyti ryšių su reikalingais žmonėmis. O iš tiesų net mafija nėra tokia visa-galė, kad ką nors padarytų populia-riausiu planetos žmogumi. Frenkas išties buvo neįtikėtinai talentingas, ne veltui gerbėjai praminė jį Balsu. Auksinis balsas neliko nepastebėtas, greitai Frenkas pasirašė 10 metų su-tartį su firma „Columbia“ ir pradėjo uždirbti ne mažiau kaip 50 tūkst. dolerių per metus. Jis vedė savo pirmąją meilę Nensę (Nancy), bet šeimyninė laimė pasirodė perne-lyg trapi, kad atlaikytų neįtikėtinų aistrų įkaitį.

Amerikos pavergėja

Avos Gardner kelias į sėkmę bu-vo toks pat vingiuotas. Jauniausioji iš septynių vaikų paprastų fermerių šeimoje, Ava visą vaikystę bėgiojo basa, todėl jos pėdos panėšėjo į se-nų aulinių padus. Vienintelė priei-nama knyga namie buvo Biblija, tad nieko keista, kad Ava niekada nepa-

sižymėjo raštingumu. Avos mama, kuriai nerimą kėlė pernelyg ryškus dukters grožis, merginai draudė naudotis kosmetika ir vilkėti pri-gludusias sukneles. Bet Ava ir be to buvo žavinga. Kai sesers vyras fotografas padarė kelias jos nuotrau-kas, šios atsitiktinai pateko į rankas kino studijos MGM darbuotojui ir gražuolės likimas buvo nulemtas. „Puiku, vadinasi, vykstu į Holivu-dą. O ką ten padarysiu pirmiausia - ištekėsiu už pačios svarbiausios kino žvaigždės ir būsiu laiminga!“ - pasakė Pelenė iš fermos ir iške-liavo užkariauti Amerikos. Deja, „ištekėti“ ir „tapti laiminga“ - visai ne tas pats. Šią tiesą Ava suvokė iš savo patirties. Santuoka su Holivu-do žvaigžde Mikiu Runiu (Mickey Rooney) nebuvo nei ilgalaikė, nei sėkminga. Vyras nuolatos palikdavo jauną žmoną vieną namuose, o pats vykdavo į žirgų lenktynes, lošimo klubus arba linksmus vakarėlius, kuriuose seksas ir alkoholis buvo tik skatinami. Galop Ava padavė sky-ryboms. Vėliau ji tarsi perrinkinėjo vyrus, tikrindama, ar tarp jų nėra jai skirtojo. Mėgindama rasti savąją puselę, ji susitikinėjo su multimili-jonieriumi Hovardu Hjuzu (Howard Hughes), kuris padovanojo jai tiek papuošalų, kad ji būtų galėjusi ati-daryti savo juvelyrikos parduotuvę, o už garsaus džiazo muzikanto Ar-čio Šo (Artie Shaw) tekėjo dukart. Visi romanai baigdavosi vienodai - audringais barniais ir išsiskyrimu. Bet jos dar laukė susitikimas su svarbiausiuoju gyvenimo vyru, ku-rio taip ilgai ieškojo.

„Vienintelis noras - tu!“

Kalbama, kad pirmą kartą jie susitiko 1950 m. per filmo „Džen-telmenai renkasi blondines“ prem-jerą. Frenkas, regis, įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio: „Tiesiog nete-kau galvos, tarsi ji man būtų ko nors įpylusi į stiklinę...“ Tačiau šis susitikimas turi savo priešis-torę. Kartą Frenkas atvažiavo į vakarėlį pas draugus. „Ar žinai, kad šalia gyvena Ava Gardner?“ - paklausė draugas, rodydamas į gretimą namą. Žinoma, F.Sinatra žinojo, kas tokia Ava Gardner, jis jau seniau pastebėjo seksua-lią gražuolę. Frenkas viliūkiškai šūktelėjo: „Ava... Ava Gardner! Mes žinome, kad tu ten! Sveika, Ava!“ Ir staiga įvyko stebuklas. Užuolaidos prasiskyrė ir Ava atvėrė langą. Ji nusišypsojo žaviam akiplė-šai ir pamojavo ranka. Ar galima pavadinti atsitiktinumu tai, kad po kelių dienų jie vėl susidūrė akis į akį... Ava provokuojamai nusišyp-sojo Frenkui, o jis išpyškino: „Ava, būkime draugai. Kodėl mums šian-dien drauge nepavakarieniavus?“ Amerikos numylėtinio draugystė su nuostabiąja Ava Gardner! Tie-siog juokinga... „Velniai rautų, aš žinojau, kad jis vedęs! Bet jis buvo toks gražus - subtilūs, berniokiški veido bruožai, ryškios mėlynos akys ir šypsena, kuriai neįmanoma atsispirti!“ - vėliau prisimindavo aktorė. Atsilaikyti buvo neįmano-ma. Taip prasidėjo vienas iš gar-siausių Holivudo romanų.

Jau po savaitės jiedu kabrioletu lakstė po apylinkes, šaudydami iš revolverio ir draugiškai plėšdami dainas. Vaikščiojo į bokso varžybas ir vienas kitam gamino mėgsta-mus itališkus valgius. „Žinok, šis kalės vaikas tiesiog nesugeba my-lėti“, - atvirai įspėjo Avą draugai. Atsakydama ji tik numojo ranka ir skambiai nusijuokė. Ką reiškia kitų žodžiai, kai Frenkas kasnakt jai švelniai kužda: „Visą gyvenimą siekiau tapti dainininku, tai atrodė svarbiausia. Dabar tu - tai viskas, ko aš noriu!“

Sunkios skyrybos

Naujoji sąjunga kėlė abejonių ne tik draugams. Publikai taip pat nepatiko, kad juodaplaukė gra-žuolė vienu blakstienų mostelėji-mu išardė, atrodytų, tvirtą šeimą. Spauda Ava pakrikštijo palaidūne.

Be to, Nensė laikėsi įsikibusi vy-ro ir griežtai atsisakė skirtis. Kai Ava ateidavo į F.Sinatros koncertą, dainininko gerbėjai ją sutikdavo triukšmingomis patyčiomis ir tūž-mingais šūksmais. Frenkas, jaus-damasis patekęs į spąstus, ėmė nervintis. Jiedu su Ava susiruošė išvykti poilsiauti, bet iš paskos nusekė minia reporterių. Su įky-riausiu iš jų Frenkui net teko susi-mušti. Ava niekada primygtinai ne-reikalavo skyrybų, ji veikė gudriau. Matydama, kad Frenkas dvejoja, ji stengėsi užgauti jo savininkiškus jausmus, sukelti pavydą. Jai išvykus filmuotis į Ispaniją, laikraščiuose netrukus pasirodė paskalos apie jos romaną su garsiu toreadoru. Frenkas Amerikoje niršo, bet jo vadybininkas įspėjo, kad skyrybos su žmona padės tašką dainininko karjeroje. Tuo laiku visi sužinojo apie Avos romaną su vienu iš ak-torių. Išgirdęs apie jį, Frenkas pa-bandė nusinuodyti migdomaisiais, o nepavykus, nepaisydamas įspė-jimų, vis dėlto išsiskyrė ir išvyko pas savo Avą.

Itališkos vedybos

Vestuvės įvyko Filadelfijoje. Sutuoktiniai apsikeitė dovanomis: Ava padovanojo Frenkui auksinį medalioną su savo nuotrauka, o jis mylimajai įteikė platų audi-nių šalį su sąsagomis iš safyrų. Medaus mėnesį jie praleido Ma-jamyje, o susiruošė tenai taip greitai, kad net pamiršo bagažą. Nors kam įsimylėjėliams daiktai! Jie neišlįsdavo iš lovos. Vėliau Ava pasakojo; „Problemų niekada neatsirasdavo lovoje. Problemos

prasidėdavo pakeliui į vonios kambarį“. O problemos prasi-dėjo! Avos draugai, iš pradžių nusiteikę prieš Frenką, buvo priversti pripažinti: „ Ji niekada nenusileidžia. Net Frenkas dau-giau stengiasi dėl jų santykių. Ji pernelyg egoistiška“. Kai kada Ava persistengdavo. Tuo metu F.Sinatros karjera, kaip ir pra-našauta, pradėjo ristis žemyn - plokštelės buvo blogai perka-mos, į koncertus ateidavo vis mažiau žmonių, tuo tarpu Ava, priešingai, buvo nepaprastai populiari ir tuo puikavosi, atvirai stengėsi dominuoti. Įskaudintas Frenkas mezgė romanus, norė-damas kilstelėti savo savivertę, pasijusti vyru, o ne skuduru. At-silygindama Ava begėdiškai flirta-vo su kiekvienu, kas patekdavo į jos akiratį. Namuose sutuoktiniai keldavo baisius skandalus. Vos ne kas antrą dieną išsigandę kaimy-nai kviesdavo policiją. Frenkas griebdavo ginklą ir grasindavo nušauti neištikimą žmoną ir nusi-šauti pats, Ava mesdavo pro langą vestuvinį žiedą. Tikra „itališka santuoka“, bet ar tokiame aistrų vulkane galima nugyventi visą gyvenimą?

F.Sinatra vėl tampa populiarus, žmonos isterija jį varo į neviltį, to-dėl jis ieško paguodos scenoje ir gerbėjų glėbyje. Ava išvažiuoja į Europą, kur ją apima gili depresija. Norėdama rasti nors kokią gyve-nimo prasmę, ji dalyvauja nesibai-giančiuose vakarėliuose ir kartą pa-reiškia norinti išbandyti save kaip toreadorė. Pasirodymas baigėsi tuo, kad arklys aktorę nusimetė, o bulius ragu kliudė veidą. Teko ilgai gydytis, ir nesunku atspėti, kas Avą palaikė šiuo sunkiu metu. Reporte-riai dažnai publikuodavo Frenko ir Avos nuotraukas - nors jie oficialiai išsiskyrė, vis tiek traukė vienas kitą it magnetai. Nepaisydamas dar dviejų nesėkmingų santuokų, F.Sinatra iki mirties palaikė santy-kius su geriausia savo gyvenimo moterimi.

Avai mirus, dukra rado Frenką kambaryje ant grindų - jis nevil-tingai verkė ir negalėjo pratarti nė žodžio. Nors kokie čia gali būti žodžiai... Jis jau viską išsakė savo dainose: „Tu dalelė manęs. Tu - giliai mano širdyje. Taip giliai, kad tikrai tapai mano dalimi“.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Meilė ir persisotinimas niekada nederėjo, jie veikiau - mirtini priešai. Lengva stebinti tą, kuris nieko neturi, o dar lengviau užkariauti nepatyrusį žmogų. Garsiausią Amerikos dainininką Frenką Sinatrą (Frank Sinatra) ir įspūdingiausią Holivudo brunetę Avą Gardner (Ava Gardner) būtų sunku pavadinti nepatyrusiais.

Frenkas Sinatra ir Ava Gardner

DiDžiosios meilės istorijosj/b legendos

Visą gyvenimą siekiau tapti dainininku, tai atrodė svarbiausia. Dabar tu - tai viskas, ko aš noriu!

Velniai rautų, aš žinojau, kad jis vedęs! Bet jis buvo toks gražus - subtilūs, berniokiški veido bruožai, ryškios mėlynos akys ir šypsena, kuriai neįmanoma atsispirti

cmyk

7

cmyk

7

k

Sidas AKSOMAITIS „Respublikos“ žurnalistas

„Į talentingą sportininką reikia įdėti daugiau negu 100 proc. darbo, - prieš Lietuvos ir Kipro teniso rink-tinių mačą sakė 55-erių R.Balže-kas. - Jeigu dirbama 95 proc., tai yra mažai. Reikia dirbti 120 proc. Tokiu pajėgumu turi dirbti visi: ir treneriai, ir tenisą pasirinkę vaikai, ir rėmėjai“.

- Dar prieš kelerius metus siūlėte įgyvendinti Nacionali-nės teniso akademijos projektą. Koks jo likimas? - „Sporto gyve-nimas“ pasiteiravo R.BALŽEKO.

- Kol kas projektas neįgyven-dintas, bet tikimės, kad ateityje to-kia akademija vis tiek bus įkurta.

Jos įkūrimas yra neišvengiamas dalykas norint, kad Lietuvos

tenisas ir šia sporto šaka už-siiminėjantys mūsų šalies

sportininkai tobulėtų. Nesvarbu, kur -

Vilniuje, Šiau-

liuose ar kitame mieste, bet ji turės būti įsteigta. Projekto

įgyvendinimą greičiausiai stabdo finansai. Nes pinigų tokiai akade-mijai reikia labai daug, kad būtų įmanoma geriausius sportininkus surinkti į vieną vietą, juos išlaiky-ti, aprūpinti, treniruoti. Pinigų rei-kia ir varžyboms.

- Kas daugiausiai lemia teni-sininko tobulėjimą - talentas, dar-bas, geros treniruočių sąlygos?

- Tenisas - labai sudėtingas žai-dimas, jame sėkmę lemia daug veiksnių, tarp jų ir tie, kuriuos pa-minėjote. Be talento pasiekti labai aukštą rezultatą neįmanoma, bet pačia didžiausia dalimi tenisininko tobulėjimą lemia darbas. Jeigu žmogus yra talentingas, bet nedir-ba visa jėga, visu 100 proc., jis vis tiek aukštų rezultatų nepasieks. Nes konkurencija tenise - labai di-delė, pasaulyje investuojamos labai didelės pinigų sumos, su geriau-siais sportininkais dirba labai dide-

lės komandos. Reikalingas ne tik šimtaprocentinis darbas, bet ir di-delės finansinės investicijos.

- Ar šiandien pakankamas dėmesys skiriamas jaunų teni-so talentų paieškoms ir ugdy-mui Lietuvoje?

- Manau, kad galimybių Lietu-voje yra labai daug: ir Šiauliuose bazė labai gera, ir Vilniuje labai daug vaikų sportuoja. Bet vėlgi viskas priklauso nuo tam tikrų veiksnių: nuo trenerių darbo, rėmėjų... Svar-bu visas kompleksas: ir sportininko darbas, ir atsidavimas. Blogiausia, kad Lietuvoje dar nėra teniso rėmi-mo tradicijų. Rėmėjai pirmenybę teikia krepšiniui, kitoms sporto ša-koms. Nors, pavyzdžiui, Ričardas į tribūnas pritraukia daug žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Da-bar Ričardas jau turi didelį rėmėjų būrį, bet paramos labiausiai stokoja jauni sportininkai, kuriems finansi-nių investicijų ypač reikia.

- O kur slypi Ričardo Beran-kio sėkmės fenomenas?

- Ričardas turi talentą, tačiau tuo pačiu nuo pat mažų dienų yra ir be galo darbštus, be galo moty-vuotas, be galo užsispyręs. Visa tai jam ir leido pasiekti didelių rezul-tatų. Ričardas pirmas pasaulyje bu-vo ir būdamas 14-os, pirmas buvo ir sulaukęs 18-os. Mums gerai bu-vo, laimėję tuos pasaulio čempio-natus mes turėjome rėmėjų Ame-rikoje. Bet šiandien jauni Lietuvos sportininkai rėmėjų paieškose pa-tiria rūpesčių.

- Kodėl daugiau niekam iš jaunųjų Lietuvos tenisininkų nepavyko pakartoti R.Berankio sėkmės?

- Tai lemia vėlgi tie patys fak-toriai: darbas, atsidavimas, finan-sai. Kaip gali pasiekti aukštų rezul-tatų geri jauni sportininkai, jeigu jiems į varžybas, pavyzdžiui, Mol-davijoje žiemą tenka važinėti auto-mobiliu? Pirmiausia Lietuvoje turi būti sureguliuotos teniso rėmimo tradicijos, turi būti labai kvalifikuo-tas ir geras trenerių darbas. Yra labai gerų sportininkų, pavyzdžiui, Kasparas Žemaitėlis, iškovojęs tei-sę atstovauti rinktinei Deviso ma-če su Kipru, Tadas Babelis, Akvilė Paražinskaitė... Akvilė yra labai ta-lentinga, jai prognozuojama labai gera ateitis, bet vėlgi - pagrindiniai rėmėjai yra tėvai, o kiek jie galės tempti? Į jauną tenisininką per me-tus reikia investuoti mažiausiai 130 tūkst. litų. Tiek reikia jauniams, o perėjus į suaugusiųjų sportą didė-ja ir investicijos.

- Kokia yra amžiaus riba, iki kurios tenisininkai dar pajėgūs siekti aukščiausių rezultatų?

- Pavyzdžių yra įvairių: štai amerikietis Andrė Agasis (Andre Agassi) ir 30-ies buvo pirmas pa-

saulyje, šveicaras Rodžeris Fede-reris (Roger Federer) žada žaisti net iki 35-erių. Gal tuomet jis jau nebus pirmas ar antras pasaulyje, bet žaisti gali labai ilgai. Tačiau pa-prastai sportininkai aukščiausią ly-gį pasiekia ir jame sugeba išsilai-kyti būdami 23-28 metų. Anksčiau šis amžius buvo 20-22 metai, bet dabar tenisas yra stipriai pažengęs į priekį ir patobulėjęs: keičiasi ir technologijos, ir metodikos. Be to, sportininkai tapo fiziškai gerokai stipresni. Pasiekus piką išsilaikyti viršūnėje sudėtinga - tai pavyksta tik vienetams, tokiems kaip R.Fe-dereris, Novakas Džokovičius (No-vak Djokovic), Rafaelis Nadalis (Rafael Nadal)... Jie - išskirtiniai, gimsta tokių žmonių, bet nedaug.

- Palyginkite R.Berankio pa-sirodymą „Australia Open“ tur-nyre šiemet ir prieš porą metų: žaidimo kokybę, užtikrintumą...

- Ričardas ir prieš dvejus metus įveikė du ratus, tik trečiame pralai-mėjo ispanui Davidui Fererui (Da-vid Ferrer). Bet šiais metais Ričar-do žaidimas buvo gerokai solides-nis. Jis tobulėja: atsikratėme trau-mų, visko, kas gali kliudyti, ir Ri-čardas dar labiau pažengė į priekį. O svarbiausia, kad tai, kokį žaidimą jis demonstruoja dabar, manau, dar nėra jo galimybių riba, pikas. Todėl sunku net palyginti užpraeitų metų Ričardo laimėjimą ir jo pasirodymą šiemet. Manau, kad šiemet jis yra žymiai svaresnis. Mūsų pažangą la-bai teigiamai įvertino ir specialistai, o tai yra labai džiaugsminga.

- Ko reikia, kad R.Berankio pavyzdžiu norintys sekti pers-pektyvūs Lietuvos talentai sėk-mingai save realizuotų ir vyrų tenise?

- Į talentingą sportininką reikia įdėti daugiau negu 100 proc. darbo. Jeigu dirbama 95 proc., tai yra ma-žai. Reikia dirbti 120 proc. Tokiu pajėgumu turi dirbti visi: ir trene-riai, ir tenisą pasirinkę vaikai, ir rėmėjai. Tik tuomet įmanoma pa-siekti aukštumas.

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2013 m. vasario 2 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

ASMENYBĖ �

Remigijus Balžekas

Gimė 1957 m. spalio 1 d.

Nusipelnęs Lietuvos treneris, pajėgiausio šalies tenisininko Ričardo Berankio treneris, Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris, Deviso taurės turnyro komandos kapitonas. 2007 m. 50-mečio proga bei už indėlį į teniso populiarinimą šalyje bei pasaulyje apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde.

DOSJĖ

Atsikratėme traumų, visko, kas gali kliudyti, ir Ričardas dar labiau pažengė į priekį. O svarbiausia, kad tai, kokį žaidimą jis demonstruoja dabar, manau, dar nėra jo galimybių riba, pikas

�

Leidinys Nr. 9

STRATEGIJA. Lietuvos nacionalinės vyrų teniso rinktinės kapitonas ir Ričardo Berankio treneris Remigijus Balžekas įsitikinęs, kad sportininkams tobulėti būtina įkurti Nacionalinę teniso akademiją

�

R.Balžekas: tenise dirbti reikia 120 proc.

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Tam, kad perspektyviais sportininkais vadinami jauni mūsų šalies tenisininkai neliktų tik „amžinai perspektyviais“, o sėkmingai save realizuotų ir vyrų tenise, reikia ir talento, ir darbo, ir rėmėjų. Tokios nuomonės laikosi Deviso taurės („Davis Cup“) varžybose dalyvaujančios Lietuvos nacionalinės vyrų teniso rinktinės kapitonas ir pajėgiausio šalies tenisininko Ričardo Berankio treneris Remigijus Balžekas.

8

cmykcmyk

� �

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. vasario 2 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. vasario 2 d., šeštadienis 3

Ar bus rekordas, nulems biatlonininkaižiemos sportas �

savaitės gimtadieniai �

Tomas Vaitkus (1982 m. vasario 4 d.)

Dviratininkas, 2002 m. pasaulio jaunimo čempionas, 2004 m. olimpi-nių žaidynių dalyvis, prestižinių „tour de France“ lenktynių dalyvis.

Edgaras Česnauskis (1984 m. vasario 5 d.)

Futbolininkas, Lietuvos rinktinės saugas. nacionalinėje komandoje su-žaidė 3� rungtynes ir pelnė 5 įvarčius. Žaidžia Rusijos klube „Rostov“.

Benjaminas ZeLkeViČius (1944 m. vasario 6 d.)

Buvęs futbolininkas, treneris. 1�77-1��0 m. buvo Vilniaus „Žalgirio“ vyr. tre-neriu. 1��0-1��1, 1��5-1��7 ir 2001-2003 m. treniravo Lietuvos rinktinę.

Romaldas iDZeLeViČius (1947 m. vasario 7 d.)

Pasaulio ir europos čempionatų nugalėtojo klaipėdos sportinių šo-kių ansamblio „Žuvėdra“ treneris, sportinių šokių varžybų teisėjas.

Vladas GaRastas (1932 m. vasario 8 d.)

kauno „Žalgirio“ (1�7�-1��� m.) ir vyrų krepšinio rinktinės (1��2-1��6 m.) treneris. 2003-2011 m. buvo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.

iki sočio žiemos olimpinių žaidynių liko kiek daugiau nei metai. Ginti Lietuvos garbę jose pretenduoja penkių sporto šakų atstovai.

Arūnas aBROMaitis"Respublikos" žurnalistas

Žiemos olimpiadose mūsų sportininkų skaičius niekada nebu-vo didelis. Rekordas - aštuoni da-lyviai - buvo pasiektas 2002 m. Yra

vilčių, kad Sočyje jis bus pagerin-tas, bet tam reikia išspręsti dailio-jo čiuožimo poros galvosūkį ir su-laukti gerų rezultatų biatlono tra-sose.

Geriausi žiemos sportininkai Rusijos mieste Sočyje startuos 2014 m. vasario 7-23 dienomis. Apie medalius Lietuva gali tik pasvajoti. Po Nepriklausomybės atgavimo žiemos olimpiadose jų iškovoti dar nepavyko nė karto. Į žaidynes siųstos negausios de-legacijos. 1992 m. Albervilyje bu-vo 6, 1994 m. Lilehameryje - 7, 1998 m. Nagane - 7, 2002 m. Solt

Leik Sityje - 8, 2006 m. Turine - 7, o 2010 m. Vankuveryje - 6 Lietuvos atstovai.

Jei negalime laimėti medalių, galbūt galime pagerinti kiekybės rekordą? Daugelyje sporto šakų atranka baigsis rudenį arba 2014 m. pradžioje. Tai nereiškia, kad laukti atsakymo į klausimą teks metus. Teoriškai jau po kelių sa-vaičių galime sužinoti, kad rekor-das bus pagerintas. „Sporto gyve-nimas“ apžvelgė padėtį visose penkiose sporto šakose, preten-duojančiose nuvežti savo atstovus į Sočį.

Būtent biatlonininkai gali greitai atsakyti į klausimą: ar turėsime Sočyje daugiau nei aštuonis sportininkus. Vasario 6-17 d. Čekijos mieste Nove Meste vyks pasaulio pirmenybės. Olimpinės kvotos biatlone bus išdalytos pagal dviejų planetos čempionatų - pernykščio ir šiemetinio - rezultatus. 1-5 vietas olimpinėje įskaitoje užimsiančios šalys gaus po šešis kelialapius į vyrų ir moterų varžybas. 6-20 vietos garantuos po penkis kelialapius, 21-28 vietos - po vieną.Pernai lietuvių pasirodymai pasaulio čempionate nebuvo sėkmingi. Kol kas esame toje zonoje, kuri garantuoja po vieną kelialapį vyrams ir moterims. Tačiau Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas nepraranda vilties, kad Čekijoje pavyks pasitaisyti. Jei tiek vyrams, tiek moterims pavyktų pakilti į 20-uką, Lietuva gautų teisę į Sočį siųsti 10 biatlonininkų. Po keturis vyrus ir moteris galėtų startuoti, dar du sportininkai būtų atsarginiai. Vien biatlonininkų užtektų, kad Solt Leik Sityje pasiektas lietuvių skaičiaus rekordas būtų pagerintas.

Pasak A.Daugirdo, šiuo metu daugiau šansų iškovoti komandinį kelialapį turi moterys, joms nedaug trūksta iki dvidešimtuko. Rinktinės lyderė Diana Rasimovičiūtė šį sezoną aukštų rezultatų nedemonstravo, bet padėtis gali bet kada pasikeisti, jei pagerės šaudymas. Vankuveryje Lietuvos biatlonui atstovavo tik Diana. Beveik aišku, kad Sočyje mūsiškių bus daugiau. Jei nepavyks iškovoti komandinių kelialapių, Lietuvai vis tiek liks po vieną vietą moterų ir vyrų varžybose. Jų netekti mūsų sportininkai galėtų tik tuo atveju, jei visai nenuvažiuotų į pasaulio čempionatą arba dėl kokių nors priežasčių nestartuotų.Jei Lietuva turės du kelialapius, prieš olimpines žaidynes LBF pati nuspręs, kurie sportininkai yra pajėgiausi. Šiuo metu realiausi pretendentai yra D.Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas. Anot A.Daugirdo, tai dar nereiškia, kad į Sočį vyktų būtent jie: „Be abejo, Diana yra lyderė, bet Natalijos Kočerginos progresas šiemet yra labai didelis. Iškovoti taškai bendroje pasaulio taurės įskaitoje nuteikia labai optimistiškai.

Sportininkė tik prieš trejus metus perėjo iš slidinėjimo į biatloną. Tai yra signalas Dianai. Tarp vyrų esame matę, kaip T.Kaukėną aplenkia Karolis Dombrovskis ar Karolis Zlatkauskas. Tačiau Tomas turi tokią dovaną, kad sugeba susikaupti svarbiausioms lenktynėms“.Oficialiame Lietuvos olimpinių kandidatų sąraše yra aštuoni biatlonininkai. Jame gali būti pokyčių. Aliona Sabaliauskienė nustojo aktyviai sportuoti, bet A.Daugirdas tikina, kad yra kam ją pakeisti. Kvalifikacinį normatyvą, leidžiantį startuoti pasaulio čempionate, įvykdė 19-metė Karolina Banel. Dar kelios merginos artėja prie tarptautinės federacijos nustatytos ribos.D.Rasimovičiūtė yra dalyvavusi jau trejose olimpinėse žaidynėse. Vasario 25 d. jai sukaks 29-eri. A.Daugirdas tikisi, kad Sočyje Diana gali pasiekti savo geriausius rezultatus. Perspektyviems vaikinams - T.Kaukėnui ar K.Dombrovskiui - šios žaidynės būtų tarsi apšilimas prieš 2018 m. žiemos olimpiadą, vyksiančią Pietų Korėjos mieste Pjongčange.

Biatlonas

lYderis. Jei vyrų biatlono varžybose Lietuva gaus vieną kelialapį, realiausias pretendentas į jį bus Tomas Kaukėnas

�

ViLTys išsipiLdys arba žLugs ČeKiJoJe

EPA-Eltos nuotr.

Vankuveryje Lietuvai atstovavo net keturi slidininkai - Irina Terentjeva, Aleksejus Novoselskis, Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis. Trys iš jų baigė aktyviai sportuoti, o M.Vaičiulį ilgai kamavo sveikatos problemos. Šiemet olimpinių kandidatų sąraše yra du slidininkai - 20-mečiai Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Strolia.Olimpiniai kelialapiai bus dalijami pagal penkis geriausius slidininkų rezultatus oficialiose tarptautinėse varžybose. Kiekvieną metų ketvirtį taškai suskaičiuojami, sudaromas reitingas. „Jei olimpiada vyktų rytoj, slidininkai važiuotų du. Pagal dabartinę situaciją I.Ardišauskaitė ir V.Strolia patektų į Sočį“, - sakė Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) generalinis sekretorius Gintautas Černiauskas.Atranka baigsis 2014 m. sausio mėnesį. Teoriškai lietuvių Sočyje gali būti ir daugiau nei du. „Bando sugrįžti M.Vaičiulis. Dabar sveikata lyg ir gerėja,

greitai turi įvykti gydytojų konsiliumas, kuris nuspręs. Modestas dega noru sugrįžti. Kito tokio sprinterio kaip jis Lietuvoje kol kas dar nėra. Funkcines galias jis lyg ir atgavo, bet žiūrėsime, kaip atrodys trasoje“, - svarstė G.Černiauskas.Jei I.Ardišauskaitė arba V.Strolia patektų į bendro pasaulio slidininkų reitingo 300-uką, jie iškovotų Lietuvai papildomą kelialapį. Kol kas arčiau šio tikslo yra V.Strolia. Papildomas kelialapis atitektų M.Vaičiuliui, Lukui Jakeliūnui arba Kristinai Kazlauskaitei.Geriausių Lietuvos slidininkų rezultatai kol kas nėra įspūdingi net jų amžiaus grupėje. Visai neseniai Liberece (Čekija) vyko pasaulio jaunių ir jaunimo čempionatas. Tarp 20-mečių I.Ardišauskaitė užėmė 37-ąją, 43-iąją ir 47-ąją vietas. Jaunimo iki 23 metų varžybose V.Strolios pozicijos buvo 35-oji, 43-ioji ir 50-oji. „20 metų yra labai mažai. Sočis jiems būtų kaip apšilimas. Per visą istoriją yra tik keli fenomenai, kurie būdami jauni pasiekė labai aukštų rezultatų. Paprastai mūsų sporto šakoje jų pasiekia gerokai vyresni sportininkai“, - teigė G.Černiauskas.

reaLiausias scenariJus - du KeLiaLapiai

slidinėjimas

aBejonės. Trečiuoju Lietuvos slidininku sočyje galėtų tapti Modestas Vaičiulis, bet jį ilgai kamavo sveikatos problemos

�

Lietuva negali pasigirti greitojo čiuožimo trumpajame take („short track“) tradicijomis, bet vieną kandidatę į Sočį mes turime. Į sąrašą įtraukta 18-metė Agnė Sereikaitė. Savo amžiaus grupėje ji yra viena geriausių Europoje. Lietuvė nebūna paskutinė ir tarp suaugusiųjų. Sausį Švedijoje vykusiame Europos čempionate Agnė užėmė šeštąją, 13-ąją ir 14-ąją vietas.Rudenį įvyks du pasaulio taurės etapai, kuriuose ir bus išdalyti olimpiniai kelialapiai. Vyrų ir moterų varžybose jų bus po 60. Kai kurios šalys, turinčios estafetės komandas, kelialapių gaus daugiau. Pasak Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos generalinio sekretoriaus Antano Vilčinsko, Agnei rudenį reikėtų patekti tarp 36 geriausių. A.Vilčinskas beveik neabejoja, kad tai padaryti pavyks.

Atrankos varžybose reikės pasirinkti dvi iš trijų distancijų. A.Sereikaitei geriau sekasi trumpesniuose nuotoliuose, todėl ji tikriausiai rinksis 500 m ir 1000 m. Trečioji distancija yra 1500 m.Visgi daugiau vilčių siejama su 2018 m. olimpiada. „Šiemet Agnei svarbiausia yra patekti į olimpines žaidynes ir ten nuvažiuoti. O jau kitai olimpiadai uždavinys tikriausiai bus daug didesnis“, - teigė A.Vilčinskas. Anot jo, Europos čempionate A.Sereikaitė buvo per plauką nuo medalio, nors šį sezoną sujaukė trauma. Dėl jos Agnė rugpjūtį ir rugsėjį beveik nesitreniravo, paskui labai daug dirbo ir į žemyno pirmenybes atvažiavo pavargusi. Artimiausias išbandymas lietuvei bus vasario pabaigoje Varšuvoje vyksiantis pasaulio jaunimo čempionatas.

a.sereiKaiTės LiKiMas paaišKės rudenį

greitasis čiuožimas

žvaigždutė. agnė sereikaitė yra viena greičiausių savo amžiaus grupėje, bet nebūna paskutinė ir tarp suaugusiųjų

�

Stasio Žumbio nuotr.

Kandidatų sąraše yra šokių ant ledo pora Deividas Stagniūnas ir Izabela Tobias (Isabella Tobias) bei 17-metė solistė Inga Janulevičiūtė. Nei pora, nei jaunoji sportininkė negali būti garantuoti, kad startuos Sočyje.Metų pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė nutarė nesuteikti Lietuvos pilietybės amerikietei I.Tobias. Visuomenėje tai sukėlė didelį atgarsį. Prezidentė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių išaiškinimo. „Viltys tikrai nedingo. Tikime, kad kažkas dar pasikeis ir jie suspės gauti pilietybę iki olimpinių žaidynių“, - teigė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė.Tačiau kelialapį dar reikia iškovoti sportiniu keliu. Lietuvos pora nestartavo Kroatijoje vykusiame Europos čempionate. Deividą kamavo nugaros skausmai, o Izabela susirgo. Nutarta nerizikuoti, nes Europos

pirmenybėse kelialapiai nedalijami. Jie bus dalijami pasaulio čempionate, kuris kovo 10-17 d. vyks Kanadoje. Iki jo pora dar išbandys jėgas tarptautiniame turnyre Dortmunde (Vokietija).Olimpinį kelialapį garantuotų ne žemesnė kaip 19-a vieta pasaulio čempionate. Pernai tai neatrodė labai sunkus uždavinys, bet šį sezoną dėl Deivido traumos pora dalyvavo tik dvejose varžybose iš šešerių planuotų. „Rezultatai šiemet yra žemesni. Gali būti gerai pasirengęs, bet vis tiek reikia startų. Dabar aukštos vietos pasaulio čempionate planuoti negalime. Jei jie pateks į 19-uką ir iškovos kelialapį, tai bus patenkinamas rezultatas“, - sakė L.Vanagienė. Jei to padaryti nepavyks, reikės startuoti rugsėjį Obersdorfe (Vokietija) vyksiančiame atrankos turnyre. Jame bus išdalyti dar keturi kelialapiai.

I.Janulevičiūtė Europos čempionate užėmė 31-ąją vietą. Pasak L.Vanagienės, tikėtasi daugiau: „Inga išvažiavo po gripo. Be to, tai pirmas jos čempionatas, debiutas. Matyt, tai paveikė psichologiškai. Į pasaulio čempionatą jai dar reikia patekti. Atrankos reikalavimai labai sugriežtinti. Ingai vienoje programoje trūksta 0,12 balo, kitoje - 1,5 balo“.Pasaulio čempionate turėtų dalyvauti 36 solistės, o normatyvą kol kas yra įvykdžiusios tik 22. L.Vanagienė tikisi, kad lietuvaitei pavyks nuvažiuoti į Kanadą. Ten solistėms bus išdalyti 24 olimpiniai kelialapiai. Jei per pasaulio čempionatą patekti į Sočį nepavyks, liks turnyras Obersdorfe. Vokietijoje paaiškės dar šešių kelialapių savininkės.

du sLenKsČiai LieTuVos porai

dailusis čiuožimas

Barjerai. izabelai Tobias ir deividui stagniūnui

reiks išspręsti ir politines, ir sportines problemas

�

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

Kalnų slidinėjime Lietuva turi vieną kandidatą į Sočio žaidynes. 16-metis Rokas Zaveckas gydosi pernai patirtą sunkią traumą, bet jo tėvas ir treneris Giedrius yra įsitikinęs, kad jaunajam sportininkui debiutuoti olimpiadoje pavyks.Traumą Rokas patyrė spalio 16 d. Austrijoje vykusioje Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) organizuojamoje talentų stovykloje. Kalnų slidininkui trūko kelio kryžminiai raiščiai. Po tokių traumų ilgai sveikstama, bet R.Zavecko būklė sparčiai gerėja. „Esame nusiteikę labai optimistiškai, nes operacija pavyko. Rokas dabar atgauna jėgas, reabilitacija perėjo į antrą pusę. Jis mina dviratį, vaikščioja. Mes tikime, kad balandį pradėsime treniruotis ant sniego, galbūt net kovą“, - sakė G.Zaveckas.Jei reabilitacija ir toliau bus sklandi, sportininko lauks intensyvi vasara. Kalnų slidininkai vasarą dažniausiai treniruojasi mažiau, bet lietuviui po priverstinės pertraukos teks daryti išimtį. Olimpinėje kvalifikacijoje bus skaičiuojamas penkių geriausių varžybų taškų vidurkis. Kuo jis mažesnis, tuo geriau. FIS nustatyta norma yra 140 tšk.„Geriausių slidininkų rezultatai svyruoja nuo vieno ar dviejų iki dešimties taškų.

Roko geriausias rezultatas buvo 85 tšk. Įvykdyti 140 tšk. normatyvą jis gali ir nebūdamas geriausios formos. Problemų dėl normatyvų nebus“, - vylėsi G.Zaveckas. Rokas yra įtrauktas į traumuotų sportininkų sąrašą, todėl gali būti, kad jam bus įskaičiuoti pernai pasiekti rezultatai. Jei taip neatsitiks, 16-metis lietuvis dar turės progų vėl pasiekti reikiamą vidurkį. „Tikimės startuoti dar šį pavasarį. Varžybos vyksta iki balandžio pabaigos, o paskui Pietų Amerikoje prasideda rugpjūčio viduryje. Jei reikės, normatyvus vėl įvykdysime. Dėl to neabejojame“, - teigė sportininko tėvas. Sočyje R.Zaveckas turėtų startuoti dviejose rungtyse - slalomo ir didžiojo slalomo.Pasak jo, kalnų slidinėjimas yra tikrai nepigus malonumas. Todėl G.Zaveckas džiaugiasi, kad Rokui paskirta tarptautinė solidarumo stipendija: „Tai suteikia daug optimizmo. Su mano lėšomis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto lėšomis ir stipendija turėsime galimybes rimtai treniruotis kalnuose. Ypač svarbu dirbti komandoje su stipresniais sportininkais“.Turine ir Vankuveryje Lietuvai atstovavo kitas kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas. Šiemet jis nustojo treniruotis ir važinėti į varžybas.

16-MeČio sporTininKo TėVas sėKMe neabeJoJa

Kalnų slidinėjimas

optimiZmas. rokas Zaveckas gydosi sunkią traumą, bet tikisi dar šį pavasarį grįžti į varžybas

�

i grupė

1. Diana RASIMOVIČIūTė (28 metai, biatlonas); 2. Tomas KAuKėNAS (22 metai, biatlonas); 3. Deividas STAGNIūNAS (26 metai, dailusis čiuožimas); 4. Isabella TOBIAS (21 metai, dailusis čiuožimas); 5. Agnė SEREIKAITė (18 metų, greitasis čiuožimas).

ii grupė

1. Inga JANuLEVIČIūTė (17 metų, dailusis čiuožimas); 2. Karolis ZLATKAuSKAS (27 metai, biatlonas); 3. Rokas ZAVEcKAS (16 metų, kalnų slidinėjimas); 4. Ingrida ARDIŠAuSKAITė (20 metų, slidinėjimas); 5. Vytautas STROLIA (20 metų, slidinėjimas).

iii grupė

1. Karolis DOMBROVSKIS (21 metai, biatlonas); 2. Aleksandras LAVRINOVIČIuS (30 metų, biatlonas); 3. Natalija KOČERGINA (27 metai, biatlonas); 4. Marija KAZNAČENKO (19 metų, biatlonas); 5. Aliona SABALIAuSKIENė (23 metai, biatlonas).

Kandidatai į sočio olimpines žaidYnes

inforMaciJa Septyniems Lietuvos žiemos sportininkams Tarptautinis olimpinis komitetas skyrė solidarumo stipendijas. Jų dydis yra 1500 dolerių per mėnesį. Stipendijas gauna D.Rasimovičiūtė, T.Kaukėnas, I.Ardišauskaitė, V.Strolia, I.Janulevičiūtė, R.Zaveckas ir A.Sereikaitė.

cmyk

9

cmyk

� �

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. vasario 2 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. vasario 2 d., šeštadienis 3

Ar bus rekordas, nulems biatlonininkaižiemos sportas �

savaitės gimtadieniai �

Tomas Vaitkus (1982 m. vasario 4 d.)

Dviratininkas, 2002 m. pasaulio jaunimo čempionas, 2004 m. olimpi-nių žaidynių dalyvis, prestižinių „tour de France“ lenktynių dalyvis.

Edgaras Česnauskis (1984 m. vasario 5 d.)

Futbolininkas, Lietuvos rinktinės saugas. nacionalinėje komandoje su-žaidė 3� rungtynes ir pelnė 5 įvarčius. Žaidžia Rusijos klube „Rostov“.

Benjaminas ZeLkeViČius (1944 m. vasario 6 d.)

Buvęs futbolininkas, treneris. 1�77-1��0 m. buvo Vilniaus „Žalgirio“ vyr. tre-neriu. 1��0-1��1, 1��5-1��7 ir 2001-2003 m. treniravo Lietuvos rinktinę.

Romaldas iDZeLeViČius (1947 m. vasario 7 d.)

Pasaulio ir europos čempionatų nugalėtojo klaipėdos sportinių šo-kių ansamblio „Žuvėdra“ treneris, sportinių šokių varžybų teisėjas.

Vladas GaRastas (1932 m. vasario 8 d.)

kauno „Žalgirio“ (1�7�-1��� m.) ir vyrų krepšinio rinktinės (1��2-1��6 m.) treneris. 2003-2011 m. buvo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.

iki sočio žiemos olimpinių žaidynių liko kiek daugiau nei metai. Ginti Lietuvos garbę jose pretenduoja penkių sporto šakų atstovai.

Arūnas aBROMaitis"Respublikos" žurnalistas

Žiemos olimpiadose mūsų sportininkų skaičius niekada nebu-vo didelis. Rekordas - aštuoni da-lyviai - buvo pasiektas 2002 m. Yra

vilčių, kad Sočyje jis bus pagerin-tas, bet tam reikia išspręsti dailio-jo čiuožimo poros galvosūkį ir su-laukti gerų rezultatų biatlono tra-sose.

Geriausi žiemos sportininkai Rusijos mieste Sočyje startuos 2014 m. vasario 7-23 dienomis. Apie medalius Lietuva gali tik pasvajoti. Po Nepriklausomybės atgavimo žiemos olimpiadose jų iškovoti dar nepavyko nė karto. Į žaidynes siųstos negausios de-legacijos. 1992 m. Albervilyje bu-vo 6, 1994 m. Lilehameryje - 7, 1998 m. Nagane - 7, 2002 m. Solt

Leik Sityje - 8, 2006 m. Turine - 7, o 2010 m. Vankuveryje - 6 Lietuvos atstovai.

Jei negalime laimėti medalių, galbūt galime pagerinti kiekybės rekordą? Daugelyje sporto šakų atranka baigsis rudenį arba 2014 m. pradžioje. Tai nereiškia, kad laukti atsakymo į klausimą teks metus. Teoriškai jau po kelių sa-vaičių galime sužinoti, kad rekor-das bus pagerintas. „Sporto gyve-nimas“ apžvelgė padėtį visose penkiose sporto šakose, preten-duojančiose nuvežti savo atstovus į Sočį.

Būtent biatlonininkai gali greitai atsakyti į klausimą: ar turėsime Sočyje daugiau nei aštuonis sportininkus. Vasario 6-17 d. Čekijos mieste Nove Meste vyks pasaulio pirmenybės. Olimpinės kvotos biatlone bus išdalytos pagal dviejų planetos čempionatų - pernykščio ir šiemetinio - rezultatus. 1-5 vietas olimpinėje įskaitoje užimsiančios šalys gaus po šešis kelialapius į vyrų ir moterų varžybas. 6-20 vietos garantuos po penkis kelialapius, 21-28 vietos - po vieną.Pernai lietuvių pasirodymai pasaulio čempionate nebuvo sėkmingi. Kol kas esame toje zonoje, kuri garantuoja po vieną kelialapį vyrams ir moterims. Tačiau Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas nepraranda vilties, kad Čekijoje pavyks pasitaisyti. Jei tiek vyrams, tiek moterims pavyktų pakilti į 20-uką, Lietuva gautų teisę į Sočį siųsti 10 biatlonininkų. Po keturis vyrus ir moteris galėtų startuoti, dar du sportininkai būtų atsarginiai. Vien biatlonininkų užtektų, kad Solt Leik Sityje pasiektas lietuvių skaičiaus rekordas būtų pagerintas.

Pasak A.Daugirdo, šiuo metu daugiau šansų iškovoti komandinį kelialapį turi moterys, joms nedaug trūksta iki dvidešimtuko. Rinktinės lyderė Diana Rasimovičiūtė šį sezoną aukštų rezultatų nedemonstravo, bet padėtis gali bet kada pasikeisti, jei pagerės šaudymas. Vankuveryje Lietuvos biatlonui atstovavo tik Diana. Beveik aišku, kad Sočyje mūsiškių bus daugiau. Jei nepavyks iškovoti komandinių kelialapių, Lietuvai vis tiek liks po vieną vietą moterų ir vyrų varžybose. Jų netekti mūsų sportininkai galėtų tik tuo atveju, jei visai nenuvažiuotų į pasaulio čempionatą arba dėl kokių nors priežasčių nestartuotų.Jei Lietuva turės du kelialapius, prieš olimpines žaidynes LBF pati nuspręs, kurie sportininkai yra pajėgiausi. Šiuo metu realiausi pretendentai yra D.Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas. Anot A.Daugirdo, tai dar nereiškia, kad į Sočį vyktų būtent jie: „Be abejo, Diana yra lyderė, bet Natalijos Kočerginos progresas šiemet yra labai didelis. Iškovoti taškai bendroje pasaulio taurės įskaitoje nuteikia labai optimistiškai.

Sportininkė tik prieš trejus metus perėjo iš slidinėjimo į biatloną. Tai yra signalas Dianai. Tarp vyrų esame matę, kaip T.Kaukėną aplenkia Karolis Dombrovskis ar Karolis Zlatkauskas. Tačiau Tomas turi tokią dovaną, kad sugeba susikaupti svarbiausioms lenktynėms“.Oficialiame Lietuvos olimpinių kandidatų sąraše yra aštuoni biatlonininkai. Jame gali būti pokyčių. Aliona Sabaliauskienė nustojo aktyviai sportuoti, bet A.Daugirdas tikina, kad yra kam ją pakeisti. Kvalifikacinį normatyvą, leidžiantį startuoti pasaulio čempionate, įvykdė 19-metė Karolina Banel. Dar kelios merginos artėja prie tarptautinės federacijos nustatytos ribos.D.Rasimovičiūtė yra dalyvavusi jau trejose olimpinėse žaidynėse. Vasario 25 d. jai sukaks 29-eri. A.Daugirdas tikisi, kad Sočyje Diana gali pasiekti savo geriausius rezultatus. Perspektyviems vaikinams - T.Kaukėnui ar K.Dombrovskiui - šios žaidynės būtų tarsi apšilimas prieš 2018 m. žiemos olimpiadą, vyksiančią Pietų Korėjos mieste Pjongčange.

Biatlonas

lYderis. Jei vyrų biatlono varžybose Lietuva gaus vieną kelialapį, realiausias pretendentas į jį bus Tomas Kaukėnas

�

ViLTys išsipiLdys arba žLugs ČeKiJoJe

EPA-Eltos nuotr.

Vankuveryje Lietuvai atstovavo net keturi slidininkai - Irina Terentjeva, Aleksejus Novoselskis, Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis. Trys iš jų baigė aktyviai sportuoti, o M.Vaičiulį ilgai kamavo sveikatos problemos. Šiemet olimpinių kandidatų sąraše yra du slidininkai - 20-mečiai Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Strolia.Olimpiniai kelialapiai bus dalijami pagal penkis geriausius slidininkų rezultatus oficialiose tarptautinėse varžybose. Kiekvieną metų ketvirtį taškai suskaičiuojami, sudaromas reitingas. „Jei olimpiada vyktų rytoj, slidininkai važiuotų du. Pagal dabartinę situaciją I.Ardišauskaitė ir V.Strolia patektų į Sočį“, - sakė Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) generalinis sekretorius Gintautas Černiauskas.Atranka baigsis 2014 m. sausio mėnesį. Teoriškai lietuvių Sočyje gali būti ir daugiau nei du. „Bando sugrįžti M.Vaičiulis. Dabar sveikata lyg ir gerėja,

greitai turi įvykti gydytojų konsiliumas, kuris nuspręs. Modestas dega noru sugrįžti. Kito tokio sprinterio kaip jis Lietuvoje kol kas dar nėra. Funkcines galias jis lyg ir atgavo, bet žiūrėsime, kaip atrodys trasoje“, - svarstė G.Černiauskas.Jei I.Ardišauskaitė arba V.Strolia patektų į bendro pasaulio slidininkų reitingo 300-uką, jie iškovotų Lietuvai papildomą kelialapį. Kol kas arčiau šio tikslo yra V.Strolia. Papildomas kelialapis atitektų M.Vaičiuliui, Lukui Jakeliūnui arba Kristinai Kazlauskaitei.Geriausių Lietuvos slidininkų rezultatai kol kas nėra įspūdingi net jų amžiaus grupėje. Visai neseniai Liberece (Čekija) vyko pasaulio jaunių ir jaunimo čempionatas. Tarp 20-mečių I.Ardišauskaitė užėmė 37-ąją, 43-iąją ir 47-ąją vietas. Jaunimo iki 23 metų varžybose V.Strolios pozicijos buvo 35-oji, 43-ioji ir 50-oji. „20 metų yra labai mažai. Sočis jiems būtų kaip apšilimas. Per visą istoriją yra tik keli fenomenai, kurie būdami jauni pasiekė labai aukštų rezultatų. Paprastai mūsų sporto šakoje jų pasiekia gerokai vyresni sportininkai“, - teigė G.Černiauskas.

reaLiausias scenariJus - du KeLiaLapiai

slidinėjimas

aBejonės. Trečiuoju Lietuvos slidininku sočyje galėtų tapti Modestas Vaičiulis, bet jį ilgai kamavo sveikatos problemos

�

Lietuva negali pasigirti greitojo čiuožimo trumpajame take („short track“) tradicijomis, bet vieną kandidatę į Sočį mes turime. Į sąrašą įtraukta 18-metė Agnė Sereikaitė. Savo amžiaus grupėje ji yra viena geriausių Europoje. Lietuvė nebūna paskutinė ir tarp suaugusiųjų. Sausį Švedijoje vykusiame Europos čempionate Agnė užėmė šeštąją, 13-ąją ir 14-ąją vietas.Rudenį įvyks du pasaulio taurės etapai, kuriuose ir bus išdalyti olimpiniai kelialapiai. Vyrų ir moterų varžybose jų bus po 60. Kai kurios šalys, turinčios estafetės komandas, kelialapių gaus daugiau. Pasak Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos generalinio sekretoriaus Antano Vilčinsko, Agnei rudenį reikėtų patekti tarp 36 geriausių. A.Vilčinskas beveik neabejoja, kad tai padaryti pavyks.

Atrankos varžybose reikės pasirinkti dvi iš trijų distancijų. A.Sereikaitei geriau sekasi trumpesniuose nuotoliuose, todėl ji tikriausiai rinksis 500 m ir 1000 m. Trečioji distancija yra 1500 m.Visgi daugiau vilčių siejama su 2018 m. olimpiada. „Šiemet Agnei svarbiausia yra patekti į olimpines žaidynes ir ten nuvažiuoti. O jau kitai olimpiadai uždavinys tikriausiai bus daug didesnis“, - teigė A.Vilčinskas. Anot jo, Europos čempionate A.Sereikaitė buvo per plauką nuo medalio, nors šį sezoną sujaukė trauma. Dėl jos Agnė rugpjūtį ir rugsėjį beveik nesitreniravo, paskui labai daug dirbo ir į žemyno pirmenybes atvažiavo pavargusi. Artimiausias išbandymas lietuvei bus vasario pabaigoje Varšuvoje vyksiantis pasaulio jaunimo čempionatas.

a.sereiKaiTės LiKiMas paaišKės rudenį

greitasis čiuožimas

žvaigždutė. agnė sereikaitė yra viena greičiausių savo amžiaus grupėje, bet nebūna paskutinė ir tarp suaugusiųjų

�

Stasio Žumbio nuotr.

Kandidatų sąraše yra šokių ant ledo pora Deividas Stagniūnas ir Izabela Tobias (Isabella Tobias) bei 17-metė solistė Inga Janulevičiūtė. Nei pora, nei jaunoji sportininkė negali būti garantuoti, kad startuos Sočyje.Metų pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė nutarė nesuteikti Lietuvos pilietybės amerikietei I.Tobias. Visuomenėje tai sukėlė didelį atgarsį. Prezidentė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių išaiškinimo. „Viltys tikrai nedingo. Tikime, kad kažkas dar pasikeis ir jie suspės gauti pilietybę iki olimpinių žaidynių“, - teigė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė.Tačiau kelialapį dar reikia iškovoti sportiniu keliu. Lietuvos pora nestartavo Kroatijoje vykusiame Europos čempionate. Deividą kamavo nugaros skausmai, o Izabela susirgo. Nutarta nerizikuoti, nes Europos

pirmenybėse kelialapiai nedalijami. Jie bus dalijami pasaulio čempionate, kuris kovo 10-17 d. vyks Kanadoje. Iki jo pora dar išbandys jėgas tarptautiniame turnyre Dortmunde (Vokietija).Olimpinį kelialapį garantuotų ne žemesnė kaip 19-a vieta pasaulio čempionate. Pernai tai neatrodė labai sunkus uždavinys, bet šį sezoną dėl Deivido traumos pora dalyvavo tik dvejose varžybose iš šešerių planuotų. „Rezultatai šiemet yra žemesni. Gali būti gerai pasirengęs, bet vis tiek reikia startų. Dabar aukštos vietos pasaulio čempionate planuoti negalime. Jei jie pateks į 19-uką ir iškovos kelialapį, tai bus patenkinamas rezultatas“, - sakė L.Vanagienė. Jei to padaryti nepavyks, reikės startuoti rugsėjį Obersdorfe (Vokietija) vyksiančiame atrankos turnyre. Jame bus išdalyti dar keturi kelialapiai.

I.Janulevičiūtė Europos čempionate užėmė 31-ąją vietą. Pasak L.Vanagienės, tikėtasi daugiau: „Inga išvažiavo po gripo. Be to, tai pirmas jos čempionatas, debiutas. Matyt, tai paveikė psichologiškai. Į pasaulio čempionatą jai dar reikia patekti. Atrankos reikalavimai labai sugriežtinti. Ingai vienoje programoje trūksta 0,12 balo, kitoje - 1,5 balo“.Pasaulio čempionate turėtų dalyvauti 36 solistės, o normatyvą kol kas yra įvykdžiusios tik 22. L.Vanagienė tikisi, kad lietuvaitei pavyks nuvažiuoti į Kanadą. Ten solistėms bus išdalyti 24 olimpiniai kelialapiai. Jei per pasaulio čempionatą patekti į Sočį nepavyks, liks turnyras Obersdorfe. Vokietijoje paaiškės dar šešių kelialapių savininkės.

du sLenKsČiai LieTuVos porai

dailusis čiuožimas

Barjerai. izabelai Tobias ir deividui stagniūnui

reiks išspręsti ir politines, ir sportines problemas

�

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

Kalnų slidinėjime Lietuva turi vieną kandidatą į Sočio žaidynes. 16-metis Rokas Zaveckas gydosi pernai patirtą sunkią traumą, bet jo tėvas ir treneris Giedrius yra įsitikinęs, kad jaunajam sportininkui debiutuoti olimpiadoje pavyks.Traumą Rokas patyrė spalio 16 d. Austrijoje vykusioje Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) organizuojamoje talentų stovykloje. Kalnų slidininkui trūko kelio kryžminiai raiščiai. Po tokių traumų ilgai sveikstama, bet R.Zavecko būklė sparčiai gerėja. „Esame nusiteikę labai optimistiškai, nes operacija pavyko. Rokas dabar atgauna jėgas, reabilitacija perėjo į antrą pusę. Jis mina dviratį, vaikščioja. Mes tikime, kad balandį pradėsime treniruotis ant sniego, galbūt net kovą“, - sakė G.Zaveckas.Jei reabilitacija ir toliau bus sklandi, sportininko lauks intensyvi vasara. Kalnų slidininkai vasarą dažniausiai treniruojasi mažiau, bet lietuviui po priverstinės pertraukos teks daryti išimtį. Olimpinėje kvalifikacijoje bus skaičiuojamas penkių geriausių varžybų taškų vidurkis. Kuo jis mažesnis, tuo geriau. FIS nustatyta norma yra 140 tšk.„Geriausių slidininkų rezultatai svyruoja nuo vieno ar dviejų iki dešimties taškų.

Roko geriausias rezultatas buvo 85 tšk. Įvykdyti 140 tšk. normatyvą jis gali ir nebūdamas geriausios formos. Problemų dėl normatyvų nebus“, - vylėsi G.Zaveckas. Rokas yra įtrauktas į traumuotų sportininkų sąrašą, todėl gali būti, kad jam bus įskaičiuoti pernai pasiekti rezultatai. Jei taip neatsitiks, 16-metis lietuvis dar turės progų vėl pasiekti reikiamą vidurkį. „Tikimės startuoti dar šį pavasarį. Varžybos vyksta iki balandžio pabaigos, o paskui Pietų Amerikoje prasideda rugpjūčio viduryje. Jei reikės, normatyvus vėl įvykdysime. Dėl to neabejojame“, - teigė sportininko tėvas. Sočyje R.Zaveckas turėtų startuoti dviejose rungtyse - slalomo ir didžiojo slalomo.Pasak jo, kalnų slidinėjimas yra tikrai nepigus malonumas. Todėl G.Zaveckas džiaugiasi, kad Rokui paskirta tarptautinė solidarumo stipendija: „Tai suteikia daug optimizmo. Su mano lėšomis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto lėšomis ir stipendija turėsime galimybes rimtai treniruotis kalnuose. Ypač svarbu dirbti komandoje su stipresniais sportininkais“.Turine ir Vankuveryje Lietuvai atstovavo kitas kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas. Šiemet jis nustojo treniruotis ir važinėti į varžybas.

16-MeČio sporTininKo TėVas sėKMe neabeJoJa

Kalnų slidinėjimas

optimiZmas. rokas Zaveckas gydosi sunkią traumą, bet tikisi dar šį pavasarį grįžti į varžybas

�

i grupė

1. Diana RASIMOVIČIūTė (28 metai, biatlonas); 2. Tomas KAuKėNAS (22 metai, biatlonas); 3. Deividas STAGNIūNAS (26 metai, dailusis čiuožimas); 4. Isabella TOBIAS (21 metai, dailusis čiuožimas); 5. Agnė SEREIKAITė (18 metų, greitasis čiuožimas).

ii grupė

1. Inga JANuLEVIČIūTė (17 metų, dailusis čiuožimas); 2. Karolis ZLATKAuSKAS (27 metai, biatlonas); 3. Rokas ZAVEcKAS (16 metų, kalnų slidinėjimas); 4. Ingrida ARDIŠAuSKAITė (20 metų, slidinėjimas); 5. Vytautas STROLIA (20 metų, slidinėjimas).

iii grupė

1. Karolis DOMBROVSKIS (21 metai, biatlonas); 2. Aleksandras LAVRINOVIČIuS (30 metų, biatlonas); 3. Natalija KOČERGINA (27 metai, biatlonas); 4. Marija KAZNAČENKO (19 metų, biatlonas); 5. Aliona SABALIAuSKIENė (23 metai, biatlonas).

Kandidatai į sočio olimpines žaidYnes

inforMaciJa Septyniems Lietuvos žiemos sportininkams Tarptautinis olimpinis komitetas skyrė solidarumo stipendijas. Jų dydis yra 1500 dolerių per mėnesį. Stipendijas gauna D.Rasimovičiūtė, T.Kaukėnas, I.Ardišauskaitė, V.Strolia, I.Janulevičiūtė, R.Zaveckas ir A.Sereikaitė.

10

cmykcmyk10

inDaplovės išraDėjaj/b TalenTas

Džozefina gimė 1839 m. kovo 8 dieną, o išradėjos ir kūrėjos talentą paveldėjo iš giminių. Džozefinos tėvas Džonas Gerisas (John Garis) savo techninius gabumus pritaikė XIX a. 6-ą deš. statant Čikagą, o prosenelis Džonas Fičas (John Fitch) 1786 m. išrado garlaivį. Tai-gi prielaidos tapti mechaniku buvo, tik viena bėda - ji gimė moterimi. 1858 m. Džozefina sėkmingai ište-kėjo už žinomo verslininko Viljamo Kochreino (William Cochrane). Ponia Kochrein imasi „aukštuome-nės liūtės“ vaidmens, dažnai ren-gia kviestinius pietus vyro verslo partneriams ir klientams. Mylinti žmona stengiasi, kad viskas vyktų aukščiausiu lygiu, juk nuo to pri-klauso vyro verslo ateitis, o kartu ir jos. Ji dengia stalą, naudodama senovinį kinišką servizą, atiteku-sį jai kaip palikimas - šeimoje jis buvo saugomas nuo 1600 metų. Bet Džozefina susinervino paste-bėjusi, kad plaudama indus namų darbininkė apgadino neįkainojamus dubenis. Po to įvykio Džozefina pa-ti ėmė plauti kinišką servizą, bet nusiminė ir pasipiktino pamačiusi, kiek laiko tenka skirti lėkštėms bei dubenims plauti ir džiovinti ir kaip po to atrodo jos rankos. Jos galvoje pradėjo kirbėti mintis, kad turi bū-ti kitoks būdas išspręsti nešvarių indų problemą!

Sprendimą ji rado tik 9-ojo deš. pradžioje per vieną arbatėlę. Džoze-finai kilo mintis indus plauti vandens srove. Visai netrukus ponia Kochrein jau turėjo savo išradimo koncepcijos metmenis. Idėja buvo tokia: esant tam tikram slėgiui, vanduo su muilo tirpalu nuvalo indus, kurie tvirtai laikosi ant metalinių grotelių. Jos vyras ir draugai idėjai pritarė ir bu-vo už tai, kad ji būtų įgyvendinta. Bet Viljamas Kochreinas nesulaukė net išradimo prototipo, mirė 1883 m. Po jo mirties Džozefina ne tik jautėsi prislėgta dvasiškai, bet ir pajuto finansų stygių. Jai atiteko

nedidelis palikimas ir norėdama išlaikyti įprastą gyvenimo lygį, ji, blaiviai protaujant, turėjo persi-kelti gyventi pas artimuosius arba susirasti darbą. Tačiau Džozefina buvo valinga ir atkakli moteris ir niekas negalėjo jos priversti atsisa-kyti sprendimo užbaigti, ką pradėjo. Užpakaliniame kieme užvirė darbas. Džozefina pasisamdė pagalbininką, Ilinojaus geležinkelių mechaniką Džordžą Batlerį (George Buttler). Ir jau po dviejų mėnesių darbo pasaulį išvydo pirmoji indų plovimo mašina. Nors ji priminė miniatiūrinę lentpjū-

vę, vis tiek tai buvo stebuklas. 1886 m. gruodžio 28 d. Džozefina užpa-tentavo savo išradimą. Iš pradžių ji planavo įdiegti savo gaminį rinkoje kaip buitinę techniką, tinkamą naudoti privačiuose namuose. Bet atsižvelg-dama į potencialių pirkėjų nuotaikas suvokė, kad tai padaryti bus sunku.

Būdama tikra verslininkė, ji išvyko į Čikagą pristatyti išradi-mo restoranams ir viešbučiams. Pirmasis indaplovę įsigijo vienas iš garsiausių šalies viešbučių „Pal-mer Hotel“. Iš ten Dž.Kochrein nuvyko į nė kiek ne mažiau garsų

viešbutį „Sherman House“. Tačiau tikras triumfas jaunos

įmonės laukė 1893 m., kai devy-nios „Garis-Cochran“ mašinos be-veik be perstojo plovė indus dau-gybei Pasaulinės parodos Čikago-je lankytojų. Mašina gavo prizą „Už optimalią konstrukciją ir pa-tikimumą“ ir sukėlė ypatingą par-odos lankytojų moterų susidomė-jimą. 1889 m. ponia Dž.Kochrein netoli Čikagos atidarė gamyklą. Mašinas pradėta gaminti serijiniu būdu, o pramoninį modelį noriai pirko restoranai ir viešbučiai.

„Garis-Cochran“ buvo žinomos ir naudojamos visoje šalyje, bet analogo naudoti namuose taip ir nebuvo sukurta. Deja, firma pra-dėjo klestėti tik prieš pat Džo-zefinos mirtį 1913 m. Nepaisant ilgo kelio į sėkmę, Dž.Kochrein niekada neapgailestavo dėl savo likimo. „Jeigu būčiau žinojusi, su kuo susidursiu šiandien, kai pra-dėjau stumti indaplovę į rinką, man nebūtų pakakę drąsos visa tai pradėti, - sakė ji, atsigręžda-ma į praeitį. - Bet tuomet niekad nebūčiau nuėjusi tokio unikalaus ir nuostabaus gyvenimo kelio“.

1926 m. Dž.Kochrein įmonę prisijungė „Hobart“, puikią tech-niką gaminanti geros reputacijos bendrovė. Šiandien ji yra korpora-cijos „WhirlPool“ dalis.

Parengė Milda kunSkaitĖ

„Moterys yra išradingos, nepaisant paplitusios nuomonės, kad yra priešingai“. Taip sakė moteris, kuriai turime būti dėkingi už galimybę valandų valandas nestovėti prie virtuvės kriauklės. Džozefina Kochrein (Josephine Cochrane) norėjo kaip nors išspręsti dilemą: pasiekti, kad tarnai negadintų brangaus porcelianinio servizo, bet neaukoti savo laiko ir savo rankų. Ir mėgindama tai padaryti išgarsėjo visame pasaulyje - ši amerikietė sumanė ir sukonstravo pirmąją mechaninę indaplovę.

Namų šeimininkių išlaisvintoja Džozefina

Kochrein

Nepaisant ilgo kelio į sėkmę, Dž.Kochrein niekada neapgailestavo dėl savo likimo

cmyk

11

cmyk / 11

paTarimaij/b psichologas

Kaip išsiaiškino psichologai, anaiptol ne visų žalingų įpročių būtina atsikratyti. Kai kurie iš jų gali būti visai naudingi.

Narstome kaulus

Paprastai liežuvavimas laikomas negarbingu ir padoriam žmogui netin-kamu užsiėmimu. Bet iš tiesų aptarti gandus naudinga - tai atpalaiduoja, skatina „laimės hormonų“ išsiskyrimą ir padeda geriau orientuotis aplinkinia-me mikropasaulyje, pavyzdžiui, darbo-vietės. O jei darbe atsiranda galimybė paliežuvauti su viršininkais, tai dar gali teigiamai atsiliepti karjerai.

Plempiame kavą

Kava, kaip ir bet kuris kitas pro-duktas, naudinga laikantis saiko. Perdozavus ji gali pakenkti širdžiai, odai, dantims ir kitoms gyvybiškai svarbioms organizmo dalims. Bet vartojant saikingai kofeinas labai naudingas, jis spartina metaboliz-mą, didina tonusą ir mažina gebėji-mą jausti skausmą, mažina tulžies pūslės ir šlapimo pūslės akmenligės riziką. Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai išsiaiškino, kad moteris, išgeriančias daugiau kaip du puode-lius kavos per dieną, rečiau kamuoja sezoninės depresijos, o trys puodeliai per dieną gerokai sumažina diabeto išsivystymo riziką.

Bėdos bėdelės

Jaudintis ir kelti sąmyšį dėl ma-žiausios priežasties - be jokios abejo-nės yra žalingas įprotis. Jis tikrai gali išvesti iš kantrybės kolegas ir aps-kritai neigiamai paveikti darbo pro-cesą. Bet grynai egoistiniu požiūriu jūsų organizmui nerimauti naudinga. Amžinai dėl ko nors nerimaujantys ir besiblaškantys žmonės per dieną sudegina vidutiniškai 350 kalorijų daugiau, o tai nemažas priedas prie dietų ir kitų svorio reguliavimo būdų. Nesiskiriant su šiuo žalingu įpročiu, prie jo galima pridėti dar vieną nau-dingą - atsisakyti nuotolinio valdymo pultų, kad reikėtų dažniau atsistoti ir atsisėsti, taip pamažėle stiprinant raumenis ir po truputį deginant pa-pildomas kalorijas.

Stiprūs žodeliai

Į kairę ir dešinę svaidytis keiks-mais - nelabai gražu ir nelabai protinga. Ir vis dėlto šią manierą vienareikšmiš-kai pavadinti žalingu įpročiu negalima. Kai kuriomis aplinkybėmis ji gali jums būti itin naudinga. Jei tikėsime Rytų Anglijos universiteto specialistais, ne-cenzūriniai žodeliai išimtiniais atvejais padeda susidoroti su per dideliu krū-viu. O Kylio universiteto psichologijos mokyklos specialistai tvirtina, kad ke-letas nešvankių keiksmų veikia geriau už bet kuriuos nuskausminamuosius, tiesa, labai trumpai. Vienintelė sąlyga keikūnams - nepiktnaudžiauti nepa-doria leksika, nes nervų sistema ga-na greitai pripranta prie jos vartojimo ir susidaro pripratimo efektas. Kaip prie vaistų.

Rečiau praustis po dušu

Retai praustis - šiuolaikiniam žmogui, ypač gražiosios lyties ats-tovėms, neabejotinai žalingas įpro-tis. Bet, antra vertus, praustis po dušu kelis kartus per dieną kenkia daug daugiau negu daryti tai kartą per savaitę. Kasdienis prausimasis naikina natūralią odos mikroflorą, ją džiovina ir daro neatsparią ligas sukeliančioms bakterijoms, sendina ir mažina jos elastingumą. Žinoma, saugant odą negalima nesilaikyti elementarios higienos. Apskritai reikėtų ieškoti tam tikro aukso vi-durio, kad nepakenktumėte sau, o aplinkinių neatstumtumėte nema-loniu kvapu.

Nuleidžiame garą

Daugumai iš mūsų tėvai vaikystė-je kalė į galvą, kad nesivaldyti ir duoti valią audringam temperamentui - ne-gražu. Reikia būti santūriems, visada valdytis ir išlikti ramiems net eks-tremaliausiomis aplinkybėmis. Tam tikrais atvejais tai visiškai teisinga. Kas gi apskritai norės bendrauti su žmogumi, kuris dėl menkiausio nie-

ko ima rėkauti ir skeryčiotis. Tačiau periodiškai „nuleisti garą“ - mūsų brangiajai sveikatai labai naudinga. Netramdant emocijų dingsta nervinė įtampa, o vyrus, jei tikėsime švedų medikais, tai apskritai apsaugo nuo širdies priepuolio.

Kepame saulėje

Pastaraisiais metais visi, nuo profesionalių kosmetologų iki ma-dingų žurnalų konsultantų mote-ris gąsdina baisiomis šokoladinio (bronzinio, varinio ir t.t.) įdegio pasekmėmis. Naudingi patarimai šia tema apsiriboja rekomendacija ge-riau visai nekišti kūno į saulę, kitaip anksčiau ar vėliau - vėžys. Bet ne-reikėtų pamiršti saulės vonių nau-dos organizmui. Čia, kaip ir su kava, svarbus saikas. Degintis po truputį ir dažnai - štai puikus receptas no-rintiems išsaugoti sveikatą, odos jaunumą ir žvalumą. Šalyse, kurio-se paplitęs vitamino D trūkumas (o susidaro jis odoje, veikiant saulės šviesai), saulės vonios tiesiog pri-valomos. Pavyzdžiui, britų derma-tologai sudarė tokią formulę: dešimt minučių saulėje iki vidurdienio be

apsauginio kremo - ir jums negresia rachitas, persišaldymo ligos ir gri-pas (šioms sezoninėms ligoms vita-minas D labai veiksmingai užkerta kelią). Svarbiausia - skrupulingai atskaičiuoti tas dešimt minučių, po kurių odą būtina apsaugoti kremu arba drabužiais, taip pat jokiu būdu nesideginti antrojoje dienos pusėje, kai saulė itin agresyvi.

Tvarsomės lovoje

Neretai gebame taip maloniai praleisti visus laisvadienius, bet paskui, aišku, pasijuntame tarsi meškos irštvoje ir graužiamės dėl tuščiai praleisto laiko. O be reika-lo! Mokslininkai išsiaiškino, kad miegas ilgina gyvenimą, stiprina atmintį ir mažina stresą, norma-lizuoja hormonų balansą ir lipidų apykaitą, tai yra padeda kontroliuoti svorį. O miego trūkumas, priešin-gai, provokuoja širdies priepuolius ir nutukimą. Be to, pasivolioti pa-taluose prieš rytinį bėgiojimą svei-katos požiūriu yra kaip tik tai, ko reikia. Mat medikai tvirtina, kad fizinis krūvis anksti ryte silpnina imuninę sistemą.

Duodame sau valią

Žinoma, daug ko tenka atsisaky-ti, kitaip dauguma iš mūsų eidami vos ketvirtąją dešimtį nebepralįs pro duris. Bet savo potraukį skaniam ir nesveikam maistui reikia pripažinti, susitaikyti su juo ir periodiškai jam pataikauti. Šia prasme su savo orga-nizmu reikia elgtis kaip su dresuojamu cirko gyvūnu, kurį galima skatinti viso-kiausiais skanėstais. Svarbiausia griež-tai dozuoti kiekį, kaip kavos ir įdegio, kitaip skatinimas virs beprasmišku ir labai kenksmingu nesaikingumu.

Svajoti - nekenkia

Iš tiesų taip ir yra, nors daugelis žmonių polinkį svajoti nuoširdžiai laiko trūkumu, kaip patologišką melavimą arba chronišką tingėjimą. Tačiau Britų Kolumbijos universiteto mokslinin-kai išsiaiškino, kad svajonės didina smegenų kūrybinius gebėjimus ir padeda rasti nestandartines išeitis iš sudėtingų situacijų. Tyrimai rodo, kad svajojant suaktyvėja smegenų zonos, susijusios su problemų sprendimu.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Naudingi žalingi įpročiai

12

cmykcmyk

laikasj/b pojūčiai

Jei išjungsite kompiuterį, išmesite laikrodį ir nebetikrinsite laiko mobiliajame telefone, vis tiek jausite, kaip eina minutės, valandos ir dienos. Smegenys pačios jaučia laiką. Anksčiau buvo manoma, kad centrinėje nervų sistemoje yra atskira zona - laikmatis. Kaip rodo naujausi eksperimentai, laiko pojūtis smegenyse yra decentralizuotas. Kiekvienu konkrečiu atveju jis prisuka atskirus „laikrodžius“ įvairiose vietose. Tai evoliucijos mechanizmas, susiformavęs per milijonus metų. Beje, laiko pojūtis būdingas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.

Edinburgo universiteto specia-listai pagamino dirbtines gėles su cukrumi viduje ir tyrė, kaip laiką skaičiuoja kolibriai. Kai paukšte-liai geria nektarą iš tikrų gėlių, reikia laiko, kad nektaro atsargos augaluose atsikurtų. Todėl škotų mokslininkai dirbtines gėles „už-taisydavo“ su pertraukomis: kai kuriose gėlėse cukraus sirupo at-

sargos būdavo papildomos kas 10 min., kitose - kas 20 min. Paukščiai greitai suprato, kiek reikia laukti, kol bus galima grįžti prie tų pačių gėlių.

Džordžijos universiteto moksli-ninkai nustatė, kad žiurkės taip pat puikiai susidoroja su laiko skaičia-vimu. Jos gali išmokti paėdusios palaukti dvi dienas ir tik paskui bėgti prie lovelio ir gauti atlygį ėdalu. Anksčiau buvo manoma, kad žmonių ir gyvūnų smegenyse yra atskira zona, atsakinga už lai-ko intervalų atskaitą. Paprastai ši funkcija būdavo priskiriama baza-liniams ganglijams, arba smegenė-lėms; buvo manoma, kad vienoje iš šių zonų generuojamos reguliarios impulsų sekos, veikiančios kaip lai-kmatis. Ši idėja gerai paaiškindavo laiko „greitėjimą“ (žiūrint įdomų filmą arba draugiškai šnekučiuo-jantis, poilsiaujant) ir jo „sulėtė-jimą“ stresinėse situacijose, per nuobodžias paskaitas ir pan. Tačiau bendro laikmačio modeliu, tarkime, niekaip nebuvo galima paaiškinti, kaip atsakinga už laiką sritis už-veda iškart kelis laikrodžius: dar-bo diena baigsis po šešių valandų, pasitarimas prasidės po pusvalan-džio, vidurdienį reikia paskambin-ti mamai, o po dviejų pavalgyti... Norėdami išsiaiškinti, kaip sme-genys skaičiuoja laiką, Minesotos universiteto neurofiziologai atliko eksperimentą su makakomis rezus.

Kitaip nei bandymuose dalyvaujan-tys savanoriai, beždžionės nesu-pranta, kas yra sekundės ir minu-tės, ir niekaip negalėtų pasižiūrėti į valandas telefone arba laikrody-je. Eksperimentuotojai treniravo beždžiones kartą per sekundę nuo vieno taško monitoriuje nukreipti žvilgsnį į kitą. Naudodamosi tik vidiniu laiko pojūčiu makakos per tris mėnesius išmoko judinti akis reikiamu greičiu. Tuomet moks-lininkai pamėgino stebėti šimtų neuronų aktyvumą smegenų žie-vės akių judesių valdymo centre ir nustatė, kad neuronai, atsakin-gi už akių judesius, „įjungė“ savo laikmatį. Vadinasi, laiko pojūtis yra užšifruojamas neuronuose, tiesiogiai atsakinguose už vieną ar kitą veiksmą, spėja mokslininkai. Kadangi per parą gyvename pagal kelias laiko skales vienu metu - kartą per parą gulamės miegoti, kelis kartus per dieną valgome, tam tikru laiku einame į darbą ir planuo-jame įvairios trukmės darbus - ga-lima daryti prielaidą, kad neuronų grandinių, kurios stebi laiką, mūsų smegenyse yra gana daug. Laiko, reikalingo konkrečiam uždaviniui atlikti, skaičiavimas tikriausiai yra daug efektyvesnis negu laiko ats-kaita vienintelėje struktūroje. Bet kaip būtent neuronai reguliuoja savo aktyvumą, pritaikydami jį prie reikalingo ritmo, kol kas yra mįslė. Kaip jau 2000 metais teigė neurobiologas Dinas Buonomanas (Dean Buonoman) iš Kalifornijos universiteto, laikas užkoduotas pačiame neuronų elgesyje.

Laiko suvokimas tikrai pri-klauso nuo smegenyse vykstančių

biocheminių procesų. Kai kurie nerviniai mediatoriai, pvz., dopa-minas, kontroliuoja pulsuojančius neuronus. Narkotinės medžiagos, skatinančios staigų dopamino išsis-kyrimą, pavyzdžiui, kokainas arba metamfetaminas, keičia smegenų būklę ir kartu laiko suvokimą se-kundžių ritmu. 2007 m. Kalifornijos universiteto bendradarbiai paskelbė rezultatus eksperimento, kuriame dalyvavo sveiki žmonės ir narkoma-nai. Mokslininkai klausė savanorių, kiek sekundžių, jų manymu, trunka tyla tarp dviejų skambučių, kurie

pasigirsdavo kas 53 sekundės. Svei-ki žmonės pertrauką vidutiniškai įvertindavo 67 sekundėmis (šiokį tokį tarpsnio pailginimą galima pa-aiškinti psichologiniais veiksniais: tyla, nepažįstamų žmonių buvimas patalpoje, įtemptas laukimas). Žmo-nės, vartojantys stimuliatorius, manė, kad praėjo 91 sekundė. Taip buvo eksperimentu patvirtinta, kad medžiagos, pasižyminčios dopami-nui priešingu poveikiu, subjektyviai suspaudžia laiką.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Žmogus turi daug vidinių laikrodžių

EPA-Eltos nuotr.

cmyk

13

cmyk / 13

viktoras aRMaLiS

Nuobodi kasdienybė

Viduržiemį dažnai pasitai-ko, kad atlydžiai nulaižo nuo ledo sniegą ir tada aiškiai ma-tyti, kad ledas išvagotas įtrū-kimų voratinklio, liudijančio, kad didieji speigai jau trupino ledą, o tai reiškia, kad perkop-tas pats gūdžiausias metas - vi-duržiemis. Žinoma, dar dažnai pasitaikys, kad įdienojus šaltis svilins skruostus, o ledas, den-giantis ežerus, gąsdinamai pokšės. Nejauku bus meškerioti ant ežero. Ypač jei prieš vidudienį dar ir vėjas įsisiūbuos. Tačiau didžiausia bėda, kad pokšinčio ledo aidas pasiekia tolimiausius ežero gelmių kampe-lius. Manoma, kad skilinėjančio per speigą ledo garsas kelia visoms žu-vims panišką baimę. Bet kai kurie tyrinėtojai teigia, kad žuvys reaguoja į trenksmą tik kurį laiką, o paskui apsipranta. Tačiau tiek vieno, tiek kito požiūrio šalininkai sutaria, kad žuvys, skilinėjant ledui, kimba pras-tai, o dažniausiai visai praranda ape-titą. Tad vykti meškerioti speiguotą dieną - rizikinga: gali ne tik su-

žvarbti iki kaulo, bet ir likti be lai-mikio. Žodžiu, tokiomis dienomis kartais tikslingiau likti namie ir im-tis meškeriojimo įrankių revizijos, nes pavasaris jau ne už kalnų, laikas sutepti rites, pagaląsti kabliukus ir pervynioti valus. Tačiau prisieku-siam meškeriotojui tokie argumen-tai dažniausiai būna nė motais, jis vis tiek traukia ant ledo, nors ir žino, kad stebuklų tikėtis negali.

Stebuklai - reti

Platelių ežere meškeriojančio Vygando Kulboko teigimu, tokių dienų, kad žuvys visiškai nekibtų, nebūna. Jos visiškai nustoja maitin-

tis tik tuo atveju, jei vandenyje labai mažai deguonies ir pradeda dusti. Kitas reikalas, kad sprogimus pri-menantys skylančio nuo speigo ledo pokštelėjimai vaiko žuvis. Jos tun-tais skuba iš tų vietų, kur trenksmas stipriausias, todėl meškeriotojas iš anksto turi susitaikyti su tuo, kad kibimas gali pasibaigti netikėtai, o trukti - vos keliolika minučių. Laukti kibimo, užmetus masalą toje pačioje eketėje, dažnai nėra prasmės, nes žuvys čia gali sugrįžti tik kitą dieną, o kartais ir po dviejų dienų. Tikslaus recepto nėra, kur ieškoti ledo šūvių baidomų žuvų, tačiau ypač patyrę poledinės žūklės mėgėjai teigia, kad geriausia eiti ten, kur gelmė - pati didžiausia. Nuo griausmo žuvys sle-piasi gelmėje, spaudžiasi prie dug-

no. Speiguotą dieną pasižvalgykite po ežerus - meškeriotojų siluetus pamatysite toli nuo kranto, kur - gi-liausi duburiai. Pakraščiuose dabar meškerioja retas. „Salmo“ žūklės ekspertų teigimu, meškeriojimo per speigą logika diktuoja vieną dalyką: ešerių vaikytis neverta, nes jie akty-viau migruoja, o štai kuojos, karšiai ir plakiai buriasi duburiuose. Todėl tose vietose ir reikia meškerioti, ti-kintis, kad pasitaikys per dieną nors vienas auksinis pusvalandis, kai žu-vys čiups masalus lyg pašėlusios. Tačiau viltis dažnai lieka tik viltimi, o jei ir kimba - tai tik smulkmė.

Kartais padeda eksperimentai

Dūkšto meškeriotojai teigia, kad šaltomis dienomis reikia ne tik žvejo-ti duburiuose, bet ir naudoti kitokius nei gero kibimo dienomis masalus ar masalų montažus. Minėtame ežere visą žiemą meškeriojančio Juozo Si-manavičiaus teigimu, speiguoti orai - metas visokiems eksperimentams. Kartais jie pasirodo veiksmingi, o laimikis būna įspūdingas. Žinoma, taip nutinka rečiau, nei norėtųsi.

Tačiau pabandykite naudoti kitokias avižėles nei tos, kurias naudojate paprastai. Gali būti, kad anksčiau naudoti masalai šiuo laikotarpiu žu-vų nemasina. Antra, galima keisti meškerių montažo dėmenis. Trečia, prasto kibimo dienomis tuo didesnė tikimybė suvilioti laimikį, kuo dau-giau masalų naudojama. Kažkuris gali pasirodyti apetitiškas prieš pietus, o kitas pavakare. Be to, viduržiemį reikia nepamiršti dar vieno dalyko: susitelkusios duburiuose, karpinės žuvys niekur toli iš jų nesitraukia, tačiau dažnai migruoja vertikale. Ichtiologai atkreipia dėmesį, kad dažnai žuvys pakyla iš priedugnės į vidurinius vandens sluoksnius ir ten praleidžia ilgą laiką. Tad jei nekimba priedugnėje, kilstelkite masalą nuo dugno metrą, paskui pusantro, paskui - du, paskui - tris keturis. Gali būti, kad kažkuriame iš tų horizontų už-tiksite žuvų, nusiteikusių kibti. Toks meškeriojimas turi didelį pranašumą - pakanka vienos meškerės, nereikia nuolat semti ledokšnių iš bematant užsitraukiančių per speigą ekečių.

Kelių masalų principas

Kad meškeriotojas viena meš-kere galėtų aprėpti kuo didesnę vandens storymę, naudojami va-dinamasis „sąstatas“ arba „trau-kinys“. Tai dvi trys skirtingo dy-džio ir skirtingos konstrukcijos avižėlės, kurios pritvirtintos prie valo lyg keli vienas paskui kitą sukabinti vagonai. Kaip atrodo 3 avižėlių montažo versija. Valo gale pritvirtinta avižėlė - pati didžiau-sia, vidurinė - perpus mažesnė už pirmąją, o trečioji - lengvutė. Dažnai tokias avižėles dar vadi-na „veidrodėliais“, nes jos susi-deda ir apvalaus kaip veidrodu-kas metalo skrituliuko, prilituoto prie kabliuko kotelio. Beje, apati-nė ir vidurinė avižėlės paprastai tvirtinamos arčiau viena kitos, maksimalus atstumas tarp jų - 0,5 m, o viršutinis masalas gali būti pritvirtintas metru ar dviem aukščiau už vidurinįjį. Belieka tik skaičiuoti, kuria avižėle dažniau susivilioja žuvys.

viDuržiemisj/b žūklė

Žūklės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

vasario 3 d.8.00-11.00, 16.30-17.30 val.

vasario 9 d.7.30-9.30, 14.30-16.30 val.

n kad masalų „traukinukas“ greitai grimztų, jo gale rišama masyvi volframinė avižėlė

Barsuko pranašystės kibimui

neatsiliepiaTikri ir savamoksliai sinoptikai primena, kad likus savaitei iki sausio mėnesio pabaigos reikia stebėti barsukus: jei šis miegalius išlįs tą dieną iš savo olos pasižvalgyti į pasirodžiusią tarp properšų saulutę, žiemos pabaiga - ne už kalnų, jei diena šalta ir barsukas lauke nosies nerodo, dar ilgai klamposime per pusnis. Tačiau meškeriotojams iš šių pranašysčių mažai naudos.

n Meškerėles su kojytėmis galima patikimai įtvirtinti prie eketės

vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaiDimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠacHMatai

Nr.1 G.Rusakovas - O.Sivenkovas, 1981 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.2 J.Polgar - L.B.Hansenas, 1989 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.3 A.Votava, 1935 m. Baltieji pradeda ir laimi.

PRAėJUsIOs sAvAItės atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Bf8 Vf8 2.Vh8 Kf7 3.Vf6 Kg8 4.Vg6 1:0.2 padėtis 1.Kb5 Ka8 2.Kc6 Ka7 3.c8B Ka6 4.Ba8x.3 padėtis 1.Rc5 Kc5 (1...Kc6 2.Kb3=) 2.e7 c2.3.e8V c1V 4.Ve5 Kc6 (4...Kb6 5.Vb2 Vb2=) 5.Vc3 Vc3=.

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

Vertikaliai: ekipažas. Susitikime. arija. Omenis. indijos. kvala. Hidalgas. adomo. Mano. tinimas. tukanas. Šyna. Pikapas. Mataras. Na. kataras. Moterys. Volanas. lynas. Su. Sarafanas. kaimas. ko. etatas. kalnas. tol. Parnasas. Binkis. Bona. Valtis. kalis. Markas. Caras. Vilkės. Milas. Otas. atas. Da. Mis. Saugas. OV. Omaras. atitiko. Bukanosis. Narsa. eris.

HOrizONtaliai: „Panorama“. kmynas. Savana. tirana. ren. tilo. Vata. Sija. kofas. ka. Palata. titanas. Mohikanas. Miomos. Seminaras. Valtimi. edipas. Barkasas. Namas. kilkės. etilas. kantas. San. Sgs. alkis. kasa. Molinis. Pristatymas. Magas. Utenas. Citata. Dakaras. kalasi. atidarys. Baras. te. Jonas. tolas. ir. romas. Skonis. Doki. „SOS“. Suolas. kavos.

PažyMėtUOSe laNgeliUOSe: Operatorius.

PRAėJUsIOs sAvAItėsatsakyMai

„Monstrų viešbutis“ dVd laimėjo:• Gedžiuvienė Ieva

(Kretinga)• Jakšienė Loreta

(Kaunas)Dėl prizo skambinti

tel.: 238-70-31, 238-70-32 Vilniuje iki vasario 6 d. 17 val.

PRAėJUsIOs sAvAItės prizo laiMėtoJai

Du skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gaus dovanų DVD filmą „nepaprastas žmogus voras“.

spręskitE kryžiažodį ir laiMėkitE:

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki vasario 7 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sMs

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

cmyk

15

cmyk / 15

kakUro

galvosūkiaij/b žaiDimai

iŠbraUk sUdokU

(vAsARIO 4-10 D.)Horoskopas

aVinams arti-miausiomis dieno-mis žadama sėkmė

materialinėje sferoje. Galite pla-nuoti komercinius sandorius ir rengti ilgalaikius planus, susiju-sius su pinigais. Darbe teks pa-prakaituoti, nes viršininkui atro-dys, kad galėtumėte būti akty-vesni.

jaučiai pasieks naują socialinį ir pro-fesinį lygį. Čia padės

bendravimas su draugais. Jums bus atlyginta už kantrybę ir mo-kėjimą klausyti. Atitrūkti nuo kasdienių darbų leis aktyvus po-ilsis, geriausia - sportas.

dVYniams gali iškilti būtinybė nu-traukti bendradarbia-

vimo sutartis. Bet dėl to nenusi-minkite, nes jus lydės sėkmė ki-tose gyvenimo srityse, ypač as-meninių santykių sferoje. Arti-mas žmogus ir šeima jus rems. Kitą savaitę būtų pravartu pa-galvoti apie naujas dalykines iniciatyvas.

vėžiai kitą savaitę galės išmėginti jėgas naujoje srityje. Viskas

turėtų klostytis sklandžiai. Jūs ne tik padidinsite savo autorite-tą, bet ir smarkiai pagerinsite fi-nansinę padėtį. Svarbiausia - nebijokite naujovių.

liūtams apdai-rumas ir sveikas pro-tas padės aplenkti

povandeninius rifus ir įveikti vi-sas kliūtis savo kelyje. Finansinė padėtis pasikeis į gera. Ryšiai užtikrins profesinės veiklos lai-mėjimus, išaugs jūsų autoritetas vyresnybės ir kolegų akyse.

mergelėms būtinai nusišypsos sėkmė, nuskaidrinda-

ma pilkus žiemos šiokiadienius. Elkitės santūriau ir visur ieškoki-te aukso vidurio. Artimas žmo-gus jums padės suprasti save. Pajusite jėgų ir energijos ant-plūdį.

svarstYklės turi atitrūkti nuo sa-vo reikalų ir padėti

kažkuriam bičiuliui. Neeikvokite savo energijos veltui ir nesisten-kite būti geri visam pasauliui. Atkreipkite dėmesį į tuos žmo-nes, kurie yra šalia. Kitą savaitę imdamiesi naujų darbų kliauki-tės tik savo jėgomis.

skorpionų laukia sėkminga sa-vaitė. Bendravimas

su verslo partneriais bus labai produktyvus. Palankiai susiklos-čius aplinkybėms, jūs galėsite įgyvendinti daugelį savo norų. Pajusite didesnį pasitikėjimą sa-vo jėgomis.

šauliai turėtų nusiteikti tik geroms naujienoms ir jų kitą

savaitę nereikės ilgai laukti. Visi jūsų sumanymai duos gerų re-zultatų. Nuoširdus rūpinimasis artimaisiais ir bičiuliais suteiks galimybę ir patiems pagaliau pasidžiaugti gyvenimu.

ožiaragiams kitą savaitę sveikas sportinis azartas su-

teiks papildomų jėgų spren-džiant sunkius uždavinius. Juos įveikę, gerokai pralenktumėte konkurentus. Blogi orai mėgins aptemdyti įspūdingas dienas įsimylėjėliams.

Vandeniai turės dar šiek tiek pasi-stengti, kad galutinai

įtvirtintų darbe pasiektą pažan-gą. Iki savaitės pabaigos būtinai sutvarkykite einamuosius reika-lus. Jūsų laukia svaigus roma-nas, bet jis gali pasibaigti taip pat nelauktai, kaip ir prasidėjo.

žuvYs netikėtai pasieks tai, ko taip il-gai troško. Tik nesi-

stebėkite ir neskubinkite įvykių. Kai kurie šio ženklo atstovai tu-rės progą laikinai padirbėti už labai solidų atlygį. Kad išveng-tumėte problemų, objektyviai įvertinkite savo galimybes.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

vandEnis

n Rašytojas Benediktas JANUŠEVIČIUS(1973 m. vasario 2 d.)

n Pianistas profesorius Petras GENIUŠAS(1961 m. vasario 6 d.)

n Rašytojas Algimantas ZURBA(1942 m. vasario 8 d.)

pagalbinės sKAIČIų sUMų REIKŠMės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėJUsIOs sAvAItės atsakyMai

3 4 2 72 1 66 5 9 23 9 8

5 42 1

3 5 91 2 7

3 8

8 1 2 79 7 5 1 62 5 7 68 9 1 6 3 4

6 5 9 27 6 5 8

5 2 9 3 67 5 86 9 8 2 7

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėJUsIOs sAvAItės atsakyMai

9 1 6 5 7 2 4 8 33 4 2 6 8 9 7 1 58 7 5 1 4 3 9 6 24 9 1 2 5 8 3 7 65 8 3 9 6 7 1 2 42 6 7 3 1 4 8 5 97 2 9 8 3 5 6 4 11 3 4 7 2 6 5 9 86 5 8 4 9 1 2 3 7

5 8 1 6 2 4 7 9 36 3 4 9 5 7 8 1 22 9 7 1 3 8 4 5 67 1 8 3 4 2 9 6 59 6 3 8 1 5 2 4 74 2 5 7 6 9 1 3 88 5 6 4 7 1 3 2 93 4 9 2 8 6 5 7 11 7 2 5 9 3 6 8 4

PRAėJUsIOs sAvAItės atsakyMai

20 B E G A L Y B Ė

16

cmykcmyk16

Jau dvidešimt metų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje dainuojanti solistė Inesa Linaburgytė savo dar vieno talento viešai nedemonstruoja. Tai, ką ji sukūrė savo namų interjerui, mato tik jos šeimynykščiai, geri draugai ir netikėtai užklydę svečiai. „Kai įsikėlėme prieš kelerius metus į šį butą, paveikslų pirkti nereikėjo“, - juokiasi muzikė.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Įkvėpė jūra ir meilė

Tai, kas ilgokai snaudė Inesos sąmonėje, ką ji ne kartą yra mačiusi sapnuose, kas gražaus yra įstrigę atmintyje, kai ji, klaipėdiškė mer-gaitė, vaikštinėdavo prie jūros ir dainuodavo, pravertė tada, kai su vyru trombonininku Mariumi Bal-trūnu ir sūnumi Pauliumi įsikėlė į naują būstą sostinės senamiestyje. Būstas nebuvo naujas, o prieš šimtą metų statytame name. Jį reikėjo re-montuoti, įrengti taip, kad būtų jau-kus, sutvarkyti palėpę, nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į miestą. Sienos buvo plikos, tad jų deko-ravimu ir užsiėmė moteris, kuriai tarsi atbudo dailininkės talentas. Jis, matyt, glūdėjo nelabai giliai, nes jį turi ir Inesos sesuo Sonata, kuri yra baigusi Dailės akademiją ir dirba drabužių dizaino srityje.

„Pirmiausia išpaišiau kai kuriuos namų kampelius ornamentais tie-siai ant sienos. „Gražu“, - pagyrė vyras. Tada ir panūdau pati papuošti visas namų sienas. Kiek ten prika-binta mano paveikslų? Nagi galime suskaičiuoti. Bus tikrai apie trisde-šimt, antra tiek yra sodyboje ar dar nepakabintų. Tad man labai patogu pagal nuotaiką keisti buto interjerą. Štai dabar matote tai šen, tai ten su-kabintus tokius žaismingus žmoge-liukų kūnus, kurie tarsi plevena tarp dangaus ir žemės. Juos piešiau su didžiuliu įkvėpimu, o paskui pamąs-čiau, iš kurgi kažkas panašaus yra už-sifiksavę mano atmintyje. Juk tai aiški man labai patikusių anksti išėjusio genialaus grafiko Stasio Krasausko

darbų įtaka“, - lyg ir teisinasi moteris, tų nedidelio formato paveikslų ciklą pavadinusi „Sielų šokiu“.

Kokia paprastai būna Inesos nuotaika, kai ji pasiima į rankas teptukus, dažus, paletę? „Man, tikriausiai kaip ir kitiems meni-ninkams mėgėjams, poreikis imtis dažų atsiranda tada, kai esu liūdna. Tada pabosta žiūrėti pro langą, skai-tyti knygą, norisi savo nuotaiką ir mintis patikėti drobei ar kartonui. O būna ir atvirkščiai - puikus metas tapybai, kai vasarą būname mūsų sodyboje Trakų rajone. Tuomet įkvepia aplinka, gėlės, paukščiai.

Jūros man trūksta, jos ilgiuosi, tad tikriausiai ir mano paveiksluo-se jaučiama toji stichijos įtaka. Ten daug melsvos ir žalsvos spalvos, audringų potėpių, ekspresijos. Toks ir mano pačios kunkuliuojantis tem-peramentas“.

Ugnies paukštės simbolis

Kai jau visos namų sienos buvo „dekoruotos“ paveikslais, tinkan-čiais pagal spalvas ir formas, daini-ninkė prisiminė sapnus. Ji panūdo juos įkurdinti paveiksluose. Kartą Inesai prisisapnavo Dievo veidas per visą dangų. Tad toks paveiks-las kabo šeimos miegamajame. O kitas sapnas I.Linaburgytę lydi nuo pat vaikystės ir vis pasikartoja: virš

miesto pastatų ji pamato didžiulę ugnies paukštę, kuri yra tarsi kaž-koks ženklas, gera naujiena. Prieš metus Inesa tą ugnies paukštę pri-siminė ir savo 45-ojo gimtadienio proga nutapė paveikslą, o svajonė, kurią ji panūdo įgyvendinti, netru-ko išsipildyti. Solistė prieš pusmetį įkūrė nedidelį teatriuką, jo simboliu ir tapo ugnies paukštė. Pirmasis įspūdingas pasirodymas prasidėjo Justino Marcinkevičiaus žodžiais: „Ištark mane žeme, kaip grūdą iš-tark./ Ir praeivio širdy pasodink...“ „Tai yra tarsi viso mano kamerinio teatro moto, kuris primena, kad viskas, ką tu darai, kito žmogaus širdyje subrandintų gerumo dai-gelius. Ant tos paukštės sparnų norisi skristi toliau, o vilčių yra, nes gavome palaikymą ir iš Kul-tūros ministerijos. Tad džiaugsmo per akis, darbo taip pat, todėl naujų paveikslų kurti laiko kol kas netu-riu. Manau, kad dažams teplioti ant drobės teks palaukti vasaros. Tuo-met žadu ir į namų interjerą įsileisti naujų spalvų ir motyvų“, - kalba pa-šnekovė ir priduria, kad šiuo metu ji dar ir pati kuria dekoracijas savo teatriuko rengiamam spektakliui. Tad dainininkės pomėgis tapyti, regis, perauga namų sienas.

Per 20 darbo operoje metų I.Linaburgytė yra sukūrusi 40 di-desnių ir mažesnių vaidmenų. Buvo

laikotarpis, kai teatre buvo šioks toks štilis, bet dabar repertuare yra bene penki spektakliai, kuriuose ji dainuoja, o dabar dar intensyviai rengiasi Richardo Vagnerio operos „Lohengrinas“ premjerai ir kovo mėnesį vyksiančiam rečitaliui Lie-tuvos nacionalinėje filharmonijoje.

pomėgiaij/b laisValaikis

Inesos Linaburgytėssapnų ir sielos skrydžiai

Irman

to s

idar

evič

iaus

nuo

tr.

2013 m. prenumerata

Prenumerata internetu www.prenumerata.lt„Respublika“ kasdien:

fiziniams asmenims (gyventojams)1 mėn. - 34,00 6 mėn. - 198,003 mėn. - 102,00 12 mėn. - 396,00

„Respublika“ kasdien:juridiniams asmenims

1 mėn. - 39,00 6 mėn. - 228,003 mėn. - 117,00 12 mėn. - 456,00

„respublika“ + „Vakaro žinios“:

1 mėn. - 40,00 6 mėn. - 234,003 mėn. - 120,00 12 mėn. - 468,00

„Respublika“ be priedų:

1 mėn. - 28,75 6 mėn. - 172,503 mėn. - 86,25 12 mėn. - 345,00

„Respublika“ tik penktadieniais:

1 mėn. - 10,50 6 mėn. - 63,003 mėn. - 31,50 12 mėn. - 126,00

„Respublika“ tik šeštadieniais:

1 mėn. - 13,00 6 mėn. - 78,003 mėn. - 39,00 12 mėn. - 156,00

Kainos nurodytos su pristatymu į pašto dėžutę

pensininkams ir neįgaliesiems taikomos nuolaidos.

tel. pasiteirauti: (8-5) 238 70 31, 238 70 32El. paštas: platinimas@respublika.net

prenumerata priimama

„Respublikos“ platinimo tarnybose:

Vilniuje A.Smetonos g. 2, 5 kab. (8-5)212-18-05Kaune Vasario 16-osios g. 7 (8-37) 22-56-00Klaipėdoje Mažvydo al. 3 (8-46) 41-13-14 „Akropolyje“, Taikos pr. 61 (8-46) 24-03-91Panevėžyje V.Kudirkos g. 3 (8-45) 43-98-98Šiauliuose Trakų g. 20 (8-41) 50-07-10Alytuje Dariaus ir Girėno g. 2a (8-620) 971-76Biržuose Vytauto g. 18 (8-450) 31-746Joniškyje Žemaičių g. 1B (8-426) 60-569Kelmėje Laisvės gynėjų g. 14 (8-427) 54-381Kuršėnuose J.Basanavičiaus g. 1 (8-41) 58-57-61Marijampolėje Kęstučio g. 3-3 (8-343) 50-869N.Akmenėje Respublikos g. 7 (8-425) 56-588Pakruojyje Kęstučio g. 8-2 (8-421) 61-704Palangoje (8-616) 18-779Radviliškyje Dariaus ir Girėno g. 30 (8-422) 53-451 Dariaus ir Girėno g. 46 (8-422) 50-163Utenoje Ateities g. 3 (8-389) 50-932

Privačiose platinimo tarnybose:

Anykščiuose A.Baranausko a. 3 (8-381) 59-384Birštone Vytauto g. 5 (8-319) 56-625Druskininkuose M.K.Čiurlionio g. 97 (8-313) 51-075Elektrėnuose Sodų g. 13-3 (8-528) 39-200Gargžduose Žemaitės g. 6 (8-46) 45-21-14Ignalinoje Švenčionių g. 13-1 (8-677) 98-736Jurbarke Kranto g. 7 (8-447) 79-029Kaišiadoryse Gedimino g. 59-113 (8-346) 51-378Kėdainiuose Šilelio g. 27 (8-612) 58-018Kretingoje Birutės g. 11 (8-445) 53-949Kupiškyje Taikos g. 1-25 (8-646) 26-189Lazdijuose Seinų g. 3 (8-318) 52-374Mažeikiuose Sodų g. 1 (8-443) 21-233Pasvalyje Biržų g. 107-1 (8-620) 58-664 Plungėje J.Tumo-Vaižganto g. 27 (8-448) 72-419 Dariaus ir Girėno g. 10 (8-448) 72-136Prienuose Vytauto g. 15 A (8-685) 30-867Raseiniuose Maironio g. 2 (8-428) 51-337Rokiškyje Taikos g. 5 (8-458) 33-241Skaudvilėje Liaudies a. (8-446) 54-433Skuode Šatrijos g. 36-52 (8-698) 80-155Šakiuose J.Basanavičiaus g. 67 (8-612) 97-522Šilalėje J.Basanavičiaus g. 23 (8-449) 51-421Širvintose Upelio g. 26-17 (8-603) 18-288Šilutėje Lietuvninkų g. 20 (8-441) 75-474Švenčionyse Adutiškio g. 39 (8-655) 13-833Ukmergėje Pilies g. 2 (8-340) 63-853 (8-620) 97-179Tauragėje Gedimino g. 8-58 (8-446) 54-433Telšiuose Respublikos g. 41 (8-444) 75-510Trakuose Mindaugo g. 16-14 (8-615) 24-284Vilkaviškyje Žalumynų g. 10 (8-610) 45-539

Prenumeruojant AB Lietuvos pašto skyriuose taikomas papildomas aptarnavimo mokestis

2013 metais planuojama išleisti ne mažiau kaip 250 laikraščio numerių.Leidiniai prenumeratoriams pristatomi kasdien, išskyrus sekmadienius, švenčių dienas, o kaimo vietovių paštuose - ir pirmadienius. Pirmadienį prenumeratoriams nepristatytus leidinius paštai pristato kitą darbo dieną.