Katino dienos 1 skyrius

MOKSLO KNYGA

KATINO

DIENOS!

I SKYrIuSAš ir mAno šeimA

Pratarmė

„Katino dienos“ – tai pagal naujausią priešmokyklinio ugdymo programą parengta mokymo priemonė būsimiems pirmokams. Tai ir spalvingas informatyvus vadovėlis, ir pratybų sąsiuvinis kartu. Jį sudaro trys dalys (knygos), kuriose sudėta visų dalykų (iš-skyrus muziką) mokomoji medžiaga, suskirstyta maždaug pagal vienos dienos ugdymo poreikius.

Kartu su knygos veikėjais Ugne, Jonu ir jų Katinu vaikai stebės ir aptars juos supantį pasaulį, seks ir perkurs pasakas, rūpinsis savo namais ir augintiniais, švęs gimtadienius ir kitaip nuotykiaudami mokysis pasakoti, skaityti, rašyti, skaičiuoti, piešti, kūrybiškai mąs-tyti. Atlikdamas pateiktas užduotis, vaikas taps „mokslo knygos“ bendraautoriu: iliustruos ją savo piešiniais, kurs arba plėtos istorijas, bandys rašyti.

Ši mokymo priemonė skirta dirbti darželyje, priešmokyklinio ugdymo klasėse kartu su pedagogu arba individualiai namie su tėvais ar globėjais.

„Katino dienos“ – leidinys, kuriame dalykų mokomoji medžiaga integruota. Programa padalinta į devynias temas: I dalis: „Aš ir mano šeima“, „Mano draugai“, „Metų laikai“; II dalis: „Kur aš gyvenu?“, „Gyvasis pasaulis“, „Mano gimtinė“; III dalis: „Kaip sklinda žinios?“, „Keliaujame į pasaką“, „Parduotuvėje“. Kiekviena tema pradedama detaliai aptariama iliustracija-plakatu, perteikiančiu viso skyriaus turinį. Temą papildo tematiškai susijusi iliustruota pasaka ir kūrybinės užduotys.

Mokymo priemonė sudaryta pagal įsivaizduojamą vienos dienos veiklos apimtį. Siū-lome kiekvieną dieną pradėti tuo puslapiu, kurio apačioje yra kalendorius, ir kiekvieną kartą pažymėti metų laiką ir savaitės dieną. Kiekvienos dienos veikla pradedama pasa-kojimu ar pokalbiu kokia nors tema: pristatomos plakato dalys, pasakos, kitos su pasako-jimu susijusios užduotys. Reikalui esant dienos veiklos apimtį galima kaitalioti.

Mokymo priemonėje pateikti trijų rūšių tekstai: nemokantiems skaityti ir rašyti – di-džiosiomis raidėmis; užduočių paaiškinimai, kuriuos gali perskaityti jau mokantys skai-tyti vaikai (todėl išlaikomas kreipinys „tu“); puslapių apačioje smulkiu šriftu pateikiami komentarai pedagogams arba tėvams.

Dalių pabaigoje pateikiami pasakų tekstai, kita papildoma medžiaga (karpyti ir kli-juoti skirti paveikslėliai, lipdukai). Komplektą taip pat papildys padidinti plakatai.

Ši mokymo priemonė sukurta konsultuojantis su Lietuvos edukologijos universiteto specialistais. Ji yra suderinta su pradinukams skirtu integruoto ugdymo vadovėlių kom-plektu „Vaivorykštė“.

54

76

• Nupiešk save arba įklijuok savo nuotrauką. Jei moki, užrašyk savo vardą. Apibrauk, kas tau patinka, ir papasakok, ką mėgsti ir ko visai nemėgsti.

UGNĖ

• Papasakok, ką matai paveikslėlyje. Kur sėdi Ugnė: prie mamos ar prie tėčio? Kur tupi katinas? Ką daro Jonas?

• Nupiešk savo šeimą arba įklijuok nuotrauką. Užrašyk šeimos narių vardus. Jei nemoki, paprašyk, kad visi patys užrašytų. Papasakok, kas ką veikia.

• Susipažink su Ugne ir Jonu. Ugnei – 6 metai, o Jonui tuoj bus 4. Pažiūrėk ir pasakyk, ką jie mėgsta.

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

• Mokomasi pasakoti pagal iliustraciją, analizuoti ją.• Susipažįstama su knygos veikėjais, pagal analogiją bandoma pasakoti apie save.

JONAS

SUSIPaŽINKImE

98

• Papasakok, kokius veikėjus matai šiame paveikslėlyje. Kur susirinko visa šeima? Kada tai vyksta? Kas šiame paveikslėlyje ką daro? Nepamiršk ir katino.

• Lėkštėje nupiešk, ką šįryt valgei arba norėjai valgyti pusryčiams.

PIRMADIENIS

• Užbaik piešti duonos kvadratėlius ir trikampėlius. Pripiešk jų daugiau. Jei nori, nuspalvink.

ANTRADIENIS ŠEŠTADIENISPENKTADIENISTREČIADIENIS SEKMADIENISKETVIRTADIENIS

rYtaS mŪSŲ VIrtUVėJE

• Vaikų galima klausti, kaip pusryčiaujama jų šeimose.

• Piešiant duonos trikampius, ruošiamasi kitos dienos užduočiai rašyti raidę A.• Šiame puslapyje yra pateiktas kalendorius, kuriame nurodyti keturi metų laikai ir savaitės dienos. Vaikai turėtų api-

braukti metų laiką žymintį medį ir nuspalvoti savaitės dieną. Šeštadienis ir sekmadienis pateikiami tiems atvejams, kai tėvai su vaiku dirba individualiai.

1110

STALAS

KĖDĖ

VIRYKLĖ

LANGAS

SPINTELĖ

• Tėtis kiekvienam šeimos nariui kepa po vieną kiaušinį. Nupiešk trūkstamus kiaušinius keptuvėje ir nuspalvink.

• Užklijuok prie daikto jo pavadinimą. Pavadinimus rasi karpinių lape knygos gale.

• Tai viena iš užduočių, kai supažindinama su daiktais ir su juos reiškiančiais žodžiais. Atliekant šią užduotį galima tiek klijuoti iškirptus žodžius, tiek juos įrašyti nukopijuojant nuo daiktų pavadinimų paveikslėlyje.

• Kūrybinė, o kartu ir tikrinimo, ar vaikas moka skaičiuoti, užduotis. Jei moka skaičiuoti, atsako į klausimus: kiek kiaušinių trūksta? Kiek jų yra dėžutėje? Kiek liks, kai paimsi trūkstamus?

1312

• Ar turi augintinį? Nupiešk jį arba įklijuok nuotrauką. Papasakok apie jį. Ką jis labiausiai mėg-sta? Jei neturi, nupiešk savo svajonių gyvūnėlį ir papasakok apie jį.

• Nuspalvink figūras pagal pavyzdžius.

• Pabaik puošti lėkštę ir lėkštutę ir nuspalvink jas.

• Sujunk vienodai papuoštas lėkštes.

PIRMADIENIS ANTRADIENIS ŠEŠTADIENISPENKTADIENISTREČIADIENIS SEKMADIENISKETVIRTADIENIS

mŪSŲ aUGINtINIaI

• Pagrindinis klausimas – kokį augintinį vaikas turi arba koks jo svajonių augintinis. Siekiant padėti vaikui pasakoti, klaus-ti: kur jis miega? Kas jam duoda valgyti? Kaip dar jį reikia prižiūrėti? Kas rūpinasi jo aplinkos priežiūra ir kaip tai sekasi?

• Dideliame akvariume nupiešk didelę žuvį, vidutiniame – vidutinę, o mažame – mažą.

1514

ANTIS

• Visą puslapį prirašyk įvairaus dydžio ir įvairių spalvų raidžių A.

• Apibrauk žodžius, kurie prasideda raide A.

• Nuspalvink antį įvairiomis spalvomis.

• Kuriuos žodžius tariant girdimas garsas A?

A O E U Ė I

ANTIS

•• Mokomasi atpažinti garsą A ir rašyti raidę A. Pateiktame sakinyje galima prašyti apibraukti visas raides A. Galima kartu sugalvoti daugiau sakinių, kurių žodžiai prasideda raide A. • Tarti reikia labai aiškiai ir neskubant, nes būtina iš klausos atskirti garsą A, o tai nėra lengva.

ATĖJO ANTANAS, ATNEŠĖ ARBŪZĄ,

AČIŪ ANTANUI.

1716

EŽYSPIRMADIENIS ANTRADIENIS ŠEŠTADIENISPENKTADIENISTREČIADIENIS SEKMADIENISKETVIRTADIENIS

• Papasakok, ką matai paveikslėliuose. Kas čia pasikeitė? Kas atsirado paskutiniame paveikslėlyje?

• Nuspalvink tiek didelių burbulų, kiek matai didelių ančių, ir tiek mažų burbulų, kiek matai ančiukų. Jei moki, suskaičiuok, kiek matai ančių ir kiek ančiukų.

• Pabaik piešti ir spalvinti ornamentą.

• Kurie žodžiai prasideda raide A? Pažymėk juos.

AKISAKINIAI

AVIETĖ

AGurKAS

ANTIS

IŠ KUr atSIraDO aNČIUKaI?

• Netiesiogiai tęsiama šeimos tema ir anties tema. Pasakojime pagal paveikslėlius svarbu išlaikyti eilės tvarką. Vaikų klausiama, kaip vadinami ančių jaunikliai.

KĖDĖ

• Pateikiami ornamentai yra stilizuoti tradiciniai indiški ornamentai, kurie yra piešiami priešais namo duris ir nuolatos atnaujinami. Tokius ornamentus naudojame piešimo ir rašymo įgūdžiams lavinti, susipažinti su formomis, spalvomis, kūrybiškumui skatinti. Pamažu ornamentai sudėtingės ir vis daugiau atliks pats vaikas.

• Tęsiamas susipažinimas su garsu ir raide A. Siūloma kartu su vaiku sugalvoti daugiau žodžių, kurie prasideda raide A.

1918

• Daiktą, kuris priklauso Ugnei, nuspalvink raudonai, Jonui – žaliai, o katinui – mėlynai. • Papasakok, ką veikia katinas.

• Nupiešk, ką jis dar gali veikti ir papasakok, ką nupiešei.

• Įtvirtinamas pasikartojančių veikėjų vardų rašymas.

• Mokomasi figūras sudėlioti eilės tvarka.

UGNĖ JONAS KATINAS

• Pratęsk eilę:

UGNĖ

JONASUGNĖ

JONAS

UGNĖ

UGNĖ

KATINAS

KATINAS

2120

• Pagal paveikslėlius pasek pasaką apie Raudonkepuraitę.

• Kaip apsirengusi Raudonkepuraitė? Ko mama prašo mergaitės? Ką mergaitė turi nunešti senelei? Kur gyvena senelė? Kaip mama perspėjo Raudonkepuraitę eiti pas senelę? Kur

mergaitę veda takelis? Ar mergaitė prisimena mamos perspėjimus? Ką mergaitė pamato miško tankmėje? Ko vilkas klausia mergaitės? Kaip vilkas elgiasi įlindęs į senelės namus?

Ką mergaitė randa atėjusi pas senelę? Kas išgelbsti mergaitę ir senelę?

• Nuspalvink mergaitės kepurę kokia nors kita spalva. Koks būtų jos vardas?

1 2

3 4

5 6

7 8


raUDONKEPUraItė

• Neskubant perskaityti pasaką (68 psl.), aptarti pagrindinius jos epizodus. Atsakant į klausimus arba visai savarankiškai bandoma papasakoti pasaką.

2322

• Rask skirtumus tarp paveikslėlių.

• Pabaik piešinį: nupiešk, ką dar miške galėjo sutikti mergaitė. Nupiešk ir jos veidelį.

• Nuspalvink geometrines figūras, kaip parodyta.

• Piešinyje yra trys keliai pas senelę. Nuspalvink kiekvieną kelią nurodyta spalva.

• Interpretuojama pasaka, keičiami veikėjai. Pabandoma sekti pasaka su naujais veikėjais. Prašoma paaiškinti, kaip turėtų jaustis mergaitė sutikusi ką nors nepažįstamo. • Paprašyti vaiko paaiškinti, kokias figūras jis mato šiame piešinyje ir ką tos figūros vaizduoja.

2524

• Pasidarykite vilko kaukę, mergaitei parinkite kokios nors spalvos kepuraitę. Pasiskirstykite vaidmenimis ir suvaidinkite mergaitės susitikimą su vilku.

• Nuspalvink ir užbaik piešti linksmą vilką, kuris nenori išgąsdinti mergaitės.

• Užbaik piešinį: ką norėtum nunešti dovanų savo senelei? Papasakok.

VaIDINamE „raUDONKEPUraItĘ“

• Perkuriam pasaką. Mergaitė trobelėje randa savo senelę. Kartu su draugais sugalvok mer-gaitės ir senelės pokalbį. Suvaidink jį. Užbaik puošti senelės aprangą ir patalynę, nuspal-vink paveikslėlį.

• Dar kartą perskaitomas mergaitės pokalbis su vilku, bet nebūtina pažodiškai laikytis pasakos dialogo.

• Interpretuojama pasaka. Skatinama sukurti močiutės kaukę ir suvaidinti kitokį pasakojimą. Klausti kokia turėtų būti šio pasakojimo pabaiga.


2726

• Nuspalvink tiek bandelių ir pieno butelių, kiek jų matai ant stalo. Jeigu moki, suskaičiuok, kiek ant stalo yra bandelių ir pieno butelių.

• Pasakyk, ką matai paveikslėlyje, ir įrašyk trūkstamas raides A.

...NTIS

MIŠK...S

...KIS

VILK...SLEMP...

• Tuščią pintinę papuošk trikampiais, pintinę, kurioje yra šiek tiek lauktuvių, papuošk apskritimais, o pilną pintinę papuošk kvadratais, pintines nuspalvink.

• Rask lipdukui vietą. Kodėl viename piešinėlyje mergaitė linksma, o kitame išsigandusi?

• Pasakos aplinkybių kartojimas, lipduko pritaikymas prie konteksto.

2928

• Sujunk apskritimus ir lagaminus pagal dydį. Nuspalvink apskritimus tokia pat spalva kaip ir lagamino. Paaiškink, kuris lagaminas kurio šeimos nario. Jei moki, suskaičiuok, kiek lagaminų šeima pasiėmė į kelionę.


• Įsivaizduok, kad tai tavo lagaminas. Nupiešk, ką pasiimtum į kelionę, ir papasakok.KELIONė

• Papasakok, ką matai paveikslėlyje. Kur vyksta šis veiksmas? Ką daro kiekvienas šeimos narys? Ką daro katinas? Ugnė kažką rodo ir sako tėvams. Sugalvok, ką ji gali sakyti. Ką tėtis pasikabinęs ant krūtinės? Kas matosi pro langą?

• Plėtojant pokalbį apie kelionę galima klausti, kokiais būdais dar galima keliauti, kaip yra keliavę vaikai.

3130

• Iškirpk užrašus iš karpinių lapo ir suklijuok po paveikslėliais. Piešinius nuspalvink.

• Nupiešk, kur atostogauti atvyko Jonas ir Ugnė. Papasakok, ką jie čia veiks.

• Ugnės ir Jono šeima gaivinasi ledais. Nupiešk jiems kokio tik nori skonio ledų rutuliukų.

LAGAMINAS

LĖKTUVAS

JONAS

KATINAS

UGNĖ

MAMATĖTIS

• Mokomasi jungti žodžius su jau pažįstamais vaizdais. Galima ne klijuoti žodžius, bet juos užrašyti kopijuojant paveikslėlio užrašus. • Kūrybinė užduotis. Galima pasiremti savo patirtimi arba laisvai fantazuoti, kur jie galėtų nuvykti.

3332

• Papasakok, kaip gali keliauti katinai? Kodėl kartais tenka uždaryti katiną į narvą?

• Nupiešk katiną kelionėje.


• Nuspalvink tiek apskritimų, kiek matai katinų.

• Kurie burbulai su katinais yra vienodi? Apvesk juos raudonai.

• Tęsiama kelionės tema. Kalbama apie skirtingus keliavimo būdus. Bandoma įsivaizduoti, kaip galėtų keliauti vaikų augintiniai. Jei kuris nors vaikas turi patirties, kaip keliavo jų šeima su augintiniu, prašyti papasakoti.

• Kūrybinė užduotis. Galima pasirinkti ir kitą augintinį bei pasiūlyti paieškoti informacijos apie gyvūnų keliones.

3534

• Ugnės ir Jono šeima per atostogas atvyko prie jūros. Ką šiltą dieną pajūryje gali veikti vaikai? • Atlik bandymą: kas plaukia, o kas skęsta? Į dubenį įpilk vandens. Patikrink, kurie daiktai plaukia, o kurie skęsta. Plaukiančius daiktus žymėsime , skęstančius . Jeigu bandymui suradai daugiau daiktų, pasiruošk ir naujas korteles.

Reikės:

• Užbaik piešinį: delfinas savo nosimi laiko spalvotą kamuolį. Nupiešk baseino bangeles.

• Paprašyti vaikų pasidalinti patirtimi, kur jie buvo ir ką ten veikė.

• Galima sugalvoti ir ką nors kita, ką delfinas gali laikyti ant savo nosies.• Praktinis pabandymas suskirstyti daiktus į lengvus, kurie plaukia, ir sunkius, kurie skęsta. Užduotis papildyta simboliniu

žymėjimu: plaukia ar skęsta. Atliekant bandymą galima parinkti ir daugiau daiktų.

3736


• Sujunk paveikslėlius su veideliais. Nuspalvink dešinėje esantį paveikslėlį.

• Nupiešk linksmą ir liūdną mergaitę.

KUr GaLėJO PaSIKLYStI mErGaItė?

• Pasakoje mama įspėjo Raudonkepuraitę, kad, eidama mišku, ji nepasiklystų. Įsivaizduok, kad ji ėjo ne mišku. Kur ji dar galėjo pasiklysti?

• Pratęsk piešinį. Kur mergaitė dar galėjo pasiklysti? Gal muziejuje, gal dar kur nors?

• Tęsiama žinomos pasakos interpretacija. Jungiamos pasakos ir kelionių temos. Kelionėse yra pavojus vaikui pasiklysti. Gal kuriam vaikui tai yra tekę patirti. Prašoma jo apie tai papasakoti.

• Ši tema yra gera proga aptarti, ką reikia daryti, kai pasiklysti. • Mokomasi atpažinti ir piešinyje išreikšti žmonių nuotaikas.

3938

A O E U Ė I • Apibrauk žodžius, kurie prasideda raide O.

• Visą puslapį prirašyk įvairaus dydžio ir įvairių spalvų raidžių O.

OBUOLYS

• Kuriuos šių daiktų pavadinimus tariant girdimas garsas A?

• Langelius su O raide nuspalvink raudonai, langelius su A raide – geltonai.

•• Mokomasi atpažinti garsą O ir užrašyti raidę O.

AGOTA LAIKO OBUOLĮ IR VEDA OŽKĄ

PRO OLĄ.

4140

• Didžiausią obuolių krūvelę nuspalvink taip, kaip nuspalvintas trikampis. Vidutinę obuolių krūvelę nuspalvink taip, kaip nuspalvintas apskritimas. Mažiausią obuolių krūvelę nuspalvink taip, kaip nuspalvintas kvadratas. Jeigu moki, suskaičiuok obuolius kiekvienoj krūvoj.


• Kurie žodžiai prasideda raide O? Pažymėk juos.

OBUOLYS

OrDINAS

OŽKAOPTIKA

OPTIKA

BORUŽĖORKESTRAS

• Pabaik piešti ir spalvinti indišką ornamentą.KUO VaIŠINSIm DraUGUS?

• Kokiais vaisiais ir uogomis norėtum pavaišinti savo draugus? Nupiešk ir nuspalvink. Pasakyk, kurie vaisiai prasideda garsu A, kurie garsu O.

4342

KRIAUŠĖ BANANAS

ARBŪZAS OBUOLYS

• Vaisius, kurie prasideda raide A, apibrauk žaliai, raide O – raudonai, kitus – geltonai.

• Domino su vaisiais. Iš karpinių lapo iškirpk ir priklijuok trūkstamas dalis.

• Valgomus produktus nuspalvink raudonai, geriamus – žaliai.

• Nuspalvink tiek bananų, kiek nuspalvinta apskritimų.

• Nuspalvink pagal parodytą tvarką.

4544

• Papasakok, ką veikia visa šeima. Kur visa tai vyksta? Kuris šeimos narys ką daro? Kokių daiktų matai tvarkomame kambaryje?

• Didelius daiktus apibrauk raudonai, mažus – mėlynai.


• Pabaik piešti ir nuspalvink kilimą taip, kaip matai tvarkomame kambaryje.

• Sujunk linija vienodos spalvos lego kaladėles.

KartU tVarKYtIS SmaGU

4746

• Kuris lego kaladėlių bokštas yra aukščiausias? Nuspalvink jį žaliai, o žemiausią – mėlynai.

• Nupiešk ir nuspalvink patį keisčiausią žydintį kaktusą su spygliais.

• Iš karpinių lapo iškirpk žodžius ir priklijuok prie daiktų.

KILIMASKNYGA

KAKTUSAS

HERBAS

GĖLĖ

SOFA

LANGAS

DULKIŲ SIURBLYS

TELEVIZORIUS

• Žodžius galima ir parašyti.

STALAS

4948

• Papasakok, ką matai paveikslėliuose. Kas tvarkinga ir kas netvarkinga?

• Nupiešk, kas tavo kambaryje tvarkinga ir kas netvarkinga. Papasakok, ką nupiešei.


• Rodyklėmis nuvesk, kur kurio žaislo vieta. Užbaik puošti žaislų dėžes.

• Užbaik spalvinti lego kaladėlių sieną. Pratęsk spalvų eilę, o apatinių eilių spalvų seką sugalvok pats.

tVarKa Ir NEtVarKa

• Tęsiamas pokalbis apie tvarką ir netvarką. Pasiūloma vaikams susitvarkyti darbo stalą, kambarį ar klasės kampelį.

5150

A O E U Ė I • Apibrauk žodžius, kurie prasideda raide E.

• Visą puslapį prirašyk įvairaus dydžio ir įvairių spalvų raidžių E.

EŽYS

• Nuspalvink mozaiką – ežiuką. Langelius su E raide nuspalvink rudai, su O raide – raudonai, su A raide – geltonai.

• Kuriuose šių daiktų pavadinimuose tariant girdimas garsas E? Pažymėk juos.

•• Mokomasi atpažinti garsą E ir užrašyti raidę E.

EŽERO PAKRANTE PRO EGLYNĄ EILUTE

EINA ELNIAI.

5352

• Papasakok, ką matai paveikslėliuose.

• Nupiešk, ką ežiukas nešasi ant spyglių.


• Apibrauk žodžius, kurie prasideda raide E?

EŽYS

EŽERAS

ELEKTRĖNAI

ELNIAS

EGLĖ

KĖDĖ ERELIS

• Pabaik piešti ir spalvinti indišką ornamentą.EŽIUKaS

• Tęsiama raidės E ir embleminio žodžio EŽYS tema. Galima paklausti, kokį metų laiką rodo šie paveikslėliai ir iš ko tai suprantama.

EŽYS ĖDŽIOS

5554

• Nuspalvink tiek didelių burbulų, kiek matai didelių ežių, ir tiek mažų burbulų, kiek matai ežiukų. Jei moki, suskaičiuok, kiek matai ežių ir kiek ežiukų.

Mylėsiu tave amžinai,Man būsi brangus visada,Kol plaka širdis, kol alsuoju,Tu mano vaikelis esi.

• Nupiešk gyvūną su mažyliu ir papasakok, ką nupiešei.

• Pradedama tema apie suaugusiuosius ir jų mažylius. Galima prašyti vaikų surasti daugiau iliustracijų, kuriose būtų suaugę gyvūnai arba žmonės ir jų mažyliai.

• Ši užduotis susideda iš kelių dalių: vaikas nupiešia ir papasakoja, ką nupiešė, o auklėtojai arba tėvai užrašo vaiko pasakojimą. Tuomet vaikas „perskaito“ tai, kas yra užrašyta.

• Aptarkite kiekvieną paveikslėlį. Ką daro suaugusieji ir ką daro mažyliai?

5756

• Ką matai paveikslėlyje? Kur vyksta ši šventė? Kada ji vyksta? Aptark visus susirinkusius prie stalo. Kaip jie apsirengę? Ką daro? Kur yra močiutė ir senelis? Kokia šventė čia švenčia-

ma? Kas tai rodo? Kaip yra papuošta šventės aplinka? Ką veikia katinas?

• Didžiausią dovanų dėžę nuspalvink geltonai, mažesnę – mėlynai, mažiausią – raudonai.


• Susipažink su Jono ir Ugnės seneliais. Sugalvok, ką sako močiutė.

• Nupiešk savo senelį ar močiutę arba įklijuok jų nuotrauką. Papasakok apie juos. Jei moki, užrašyk jų vardus.

GImtaDIENIO ŠVENtė

• Šioje temoje įvedami nauji veikėjai: senelis, močiutė. Galima paklausti, kaip jie vadinami vaikų šeimose. Ankstesniuose nuotaikų aptarimuose daugiau dėmesio buvo skirta išgąsčiui, pykčiui, o ši tema leidžia kalbėti apie džiugias nuotaikas.

5958

• Baik puošti šventinį tortą ir nuspalvink jį. Nupiešk tiek žvakučių, kiek tau yra metų. • Nuspalvink tuos padėklus, ant kurių yra vienodas pyragaičių kiekis. Jei moki, suskaičiuok, kiek pyragaičių yra ant kiekvieno padėklo.

• Kasmet Jonas gauna vis daugiau dovanų. Nuspalvink dovanų dėžutes žvakių spalva: kiek žvakių, tiek ir dėžučių.

6160

• Nuspalvink tortą ir ant jo nupiešk daugiau žvakučių, negu yra ant Jono torto, ir mažiau, negu yra ant Ugnės. Jeigu moki, suskaičiuok, kiek žvakučių yra ant kiekvieno torto.

UGNĖ JONAS

• Dėžė atsidarė! Papasakok, kokios dovanos labiausiai lauktum gimtadienio proga ir nupiešk ją.• Nupiešk savo giminės medį. Viršuje užrašyk savo vardą. Jei moki, užrašyk mamos, tėčio ir

senelių vardus. Jei nemoki, paprašyk, kad kas nors užrašytų, ir nukopijuok. Papuošk savo giminės medį kaip tau patinka.


KĄ SLEPIa DOVaNŲ DėŽė?

6362

• Pratęsk piešinį. Kas susirinko į katino gimtadienį. Nupiešk šventės svečius ir atneštas dovanas. Papasakok, kaip vyko šventė.

• Suklijuok prie paveikslėlių iš karpinių lapo iškirptus žodžius.

DOVANA

ŽVAKĖ

TORTAS

BALIONAS

LĖKŠTĖ

STALAS

• Padedama vaikui papasakoti: prašoma išvardinti, kas atėjo į šventę, kokias dovanas atnešė kiekvienas svečias, kaip jie buvo apsirengę, kur vyko šventė, kas atėjo pirmasis, kas paskutinis. • Žodžius galima ir parašyti.

6564

• Papasakok, kaip šventėje yra apsirengę Jonas ir Ugnė.

• Nupiešk ir papasakok, kaip tu norėtum apsirengti per savo gimtadienį.


• Palygink keturis paveikslėlius. Kas tarp jų yra bendro ir kuo jie skiriasi? Ką visuose paveikslėliuose veikia katinas?

• Iš karpinių lapo iškirpk ir priklijuok tarpusavyje derančius paveikslėlius. Paaiškink, kodėl jie dera.

KĄ mŪSŲ ŠEIma DarO KartU?

• Tai platesnės temos apie šeimą apibendrinimas. Galima klausti vaikų, kokia dar bendra veikla užsiima jų šeima. Aptariami veikėjai, kada ir kuo jie pasipildo, kaip keičiasi jų veikla. Taip pat klausiama, kur ir kada vyksta kiekvieno piešinio veiksmas.

6766

• Sujunk raides su daiktais, kurių pavadinimai prasideda ta raide.

A

EO

• Kuris papuošalas kurio šeimos nario? Sujunk linijomis ir pasakyk, kaip jis vadinasi.

ELNIAS EGLĖ

OBUOLYS

OrDINAS

OŽKA

AKINIAI ANTIS

ANANASAS

VĖŽYS

• Nupiešk vėliavėles, užrašyk savo vardą ir nuspalvink jas.

• Sujunk lėkštes, kuriose vienodas kiekis pyragaičių. Jei moki, suskaičiuok pyragaičius kiekvienoje lėkštėje.

• Kartojamos raidės, jungiamos su daiktais. Reikėtų pasiūlyti daugiau pavyzdžių.• Kviečiama atidžiau įsižiūrėti į paveikslėlius, turtinamas žodynas.

6968

raUDONKEPUraItė

Kartą, senų senovėje, buvo viena mergaitė ir gyveno ji su savo mama mažoje jaukioje trobelėje prie miško. Mergaitę žmonės vadino Raudonkepuraite, nes ji dažnai dėvėdavo raudoną apsiaustėlį su kapišonu. Mergaitė mielai gobdavosi šiuo apsiaustėliu, nes jį buvo gavusi iš savo močiutės, kuri gyveno namelyje už miško ir labai mylėjo Raudonkepuraitę. Vieną dieną mama priruošė Raudonkepuraitei pilną krepšelį įvairiausių gėrybių. Pasikvi-etusi Raudonkepuraitę mama tarė:

– Būtų gerai, Raudonkepuraite, jei nuneštumei močiutei krepšelį su šitais skanumynais. Ji truputį serga ir tikrai apsidžiaugs sulaukusi ko nors skanaus. Ne mažiau apsidžiaugs ir tave išvydusi.

Raudonkepuraitė net pašoko iš džiaugsmo ir nedelsdama išsiruošė į kelionę. Ne-sistebėkite, Raudonkepuraitė puikiai sutarė su močiute ir visada linksmai žaisdavo.

– Nekantrauju pamatyti močiutę, – atsakė mamai Raudonkepuraitė ir gražiai nusišyp-sojo.

Tada apsigobusi savo raudonąjį apsiaustėlį su gobtuvu pasiėmė krepšelį, pilną gėrybių, ir atsisveikino su mama. Kelias į močiutės trobelę vedė tamsiu mišku, todėl mama paliepė Raudonkepuraitei:

– Eik tiesiai pas močiutę, Raudonkepuraite, ir niekur neužtruk. Neišklysk iš kelio, nes gali nutikti kas blogo. Miške nesunku pasiklysti, – patarinėjo mama, stovėdama prie kiemo vartelių.

Raudonkepuraitė pažadėjo viską, ko tik mama prašė, bet, kaip neretai pasitaiko, savo pažadus netruko pamiršti. Ji vis sustodavo, bėgiojo iš kelio ieškodama laukinių gėlyčių, kad galėtų močiutei nunešti puokštelę. Ji ėjo vis gilyn į mišką, tačiau visai nebijojo, nes gerai žinojo kelią. Raudonkepuraitei patiko, kad jos nebijo miške gyvenantys žvėreliai, ir ji mielai klausėsi, kaip čiulba paukšteliai. Vienoje proskynoje, kur augo didžiuliai mėlyni varpeliai, gyveno piktas vilkas. Jau labai ilgai jo pilvas urzgė iš bado. Ir tasai vilkas ėmė sekti Raudonkepuraitę. Kas žino, kur ji keliauja, tarė jis sau. Tai bent būtų skanumėlis. Vilkas Raudonkepuraitę aplenkė, pasislėpė už didelio medžio, luktelėjo, kol mergaitė prisiartins, o tada išniro iš šešėlio ir saldžiu apgaviko balsu paklausė:

– Kur eini, mergyte, ir kuo tu vardu?– Mano vardas Raudonkepuraitė, o einu pas močiutę, – mandagiai atsakė Raudonke-

puraitė. Ji truputėlį serga, todėl mama man priruošė krepšelį skanėstų, kad padaryčiau jai malonumą ir kad kuo greičiau pasveiktų. Jos trobelė stovi ten, už miško.

Vos tik tai išgirdus, vilkui kaip mat kilo mintis, kad galėtų tuo pasinaudoti. Nieko daugi-au nebelaukęs, jis nubėgo, kad močiutės trobelę pasiektų anksčiau už Raudonkepuraitę. Jis skubėjo trumpiausiu keliu, per pačią miško glūdumą, kad niekas jo nepastebėtų. Nusigavęs prie trobelės, jis pasibeldė į langą, o močiutė pasiteiravo:

– Kas ten?– Tai aš, Raudonkepuraitė, – atsakė jis švelniu mergaitės balsu, kad močiutė nepažintų.– Leisk mane vidun, močiute, nešu tau krepšelyje galybę skanėstų.Močiutė vilką įsileido, o tasai kaip mat šoko prie lovos, kur ilsėjosi močiutė, išžiojo savo

didžiulius nasrus ir ją prarijo. Paskui užsidėjo močiutės akinius, užsimaukšlino jos kepurę,

įlindo į lovą ir užsiklojo antklode. Vilkas laukė, kol ateis Raudonkepuraitė. Ir visai netrukus išgirdo švelniai bilsnojant į duris, pasigirdo ir balselis:

– Tai aš, močiute, Raudonkepuraitė. Atėjau tavęs aplankyti.– Eikš greičiau vidun, mano miela mergaite, – saldžiai kalbėjo vilkas. – Durys neužrak-

intos.Durys atsidarė, ir į priemenę įžengė Raudonkepuraitė. Ji ėmė nustebusi dairytis ieško-

dama močiutės.– Kur tu, močiute, niekur tavęs nesimato. Čia taip tamsu...– Aš čia, lovoje, Raudonkepuraite. Juk žinai, kad prastai jaučiuosi. Eikš arčiau, kad galėči-

au į tave pasižiūrėti.Raudonkepuraitė pasidėjo krepšelį ant grindų ir priėjo prie lovos.– Aš čia, močiute, atnešiau tau gražią puokštelę. Pati miške pririnkau. Pauostyk, kaip ska-

niai kvepia. Raudonkepuraitė ištiesė rankutę su puokštele ir staiga pastebėjo, jog močiutė labai keistai atrodo. Iš po kepurės žvelgė piktos vilko akys.

– Močiute, kodėl tavo tokios keistos akys? Niekada jos tokios nebuvo, – sunerimusi pasiteiravo Raudonkepuraitė.

– Kad tave geriau matyčiau, – atsakė vilkas. – Eikš arčiau, mergyte, noriu gerai tave apžiūrėti. Raudonkepuraitė paėjėjo dar žingsnelį arčiau, bet staiga sutrikusi paklausė:

– Betgi tavo ausys tokios keistos…– Kad tave geriau girdėčiau, – toliau smailino liežuvį vilkas. – Eikš dar arčiau.Raudonkepuraitė paėjo dar mažutėlį žingsniuką vėl įdėmiai apžiūrinėdama močiutę. Ji

jai visai nepatiko.– Kokia didelė tavo burna, močiute, – trečiąkart prabilo Raudonkepuraitė, o vilkas su-

kaukė:– Kad tave būtų lengviau suėsti.Vilkas numetė antklodę, šoko iš lovos, išžiojo savo nasrus ir prarijo Raudonkepuraitę

lygiai taip kaip ir jos močiutę. Paskui jis vėl įlindo į lovą. Po minutėlės jis jau knarkė taip, kad net aidas sklido nuo kalnų.

Tuo metu pro šalį ėjo medžiotojas su savo pagalbininku. Išgirdę pro močiutės langą sklindantį garsų knarkimą jie atsargiai priėjo, pažiūrėjo vidun ir pamatė močiutės lovo-je gulintį vilką su milžinišku pilvu. Jie kaip mat suprato, kad vilkas bus močiutę prari-jęs. Įėję vidun, perpjovė vilkui pilvą. Ir negalėjo patikėti savo akimis, kai iš pilvo kartu su močiute iššoko ir Raudonkepuraitė. Abi sveikos ir gyvos, ir labai dėkojo medžiotojui, kad jas išgelbėjo. Paskui visi pririnko galybę akmenų, supylė juos vilkui į pilvą ir gerai užsiuvo. Medžiotojas, išėjęs į kiemą, užtaisė šautuvą ir iššovė. Baisingas garsas vilką pažadino, ir jis išsigandęs ėmė žvalgytis aplinkui, tada iššoko pro langą ir nubėgo tolyn. Nuo to laiko niekas jo daugiau nematė.

Vėliau močiutė su Raudonkepuraite pasikvietė medžiotoją ir jo pagalbininką į trobelę ir skaniai pavaišino. Raudonkepuraitė laimingai grįžo namo pas mamą.

7170

STALASKĖDĖ VIRYKLĖLANGASSPINTELĖ10 p.

KARPINIŲ LAPAS

27 p.

30 p.

LAGAMINAS

LĖKTUVAS

JONAS

KATINAS UGNĖMAMATĖTIS

KRIAUŠĖ BANANASARBŪZAS OBUOLYS

42 p.

KILIMASKNYGA KAKTUSAS

HERBASGĖLĖ SOFALANGAS DULKIŲ SIURBLYS

TELEVIZORIUS

47 p.

63 p. DOVANA

ŽVAKĖ

TORTAS BALIONASLĖKŠTĖ STALAS

64 p.

Documents

Katino dienos 1 skyrius