KAL JIM Ï DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ...esf.socmin.lt/katalogas/pdb/Produktai/VP1-1.3-SADM... · Siekiant tinkamai parengti motyvavimo model ³, pagr ³st ne tik teorin

KAL JIM DEPARTAMENTAS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Leidinys specialistams, dirbantiems su nuteistaisiais, kuriems bausm s vykdymas atid tas bei paleistais iš

laisv s at mimo viet asmenimis

Vilnius, 2010

1

TURINYS

PRATARM ……………………………………………………..…………………………..............……………......3

1.Pagrindin s problemos ir priežastys, neleidžian ios nuteistiesiems, kuri laisv s at mimo bausm s

vykdymas atid tas, ir lygtinai paliestiems iš laisv s at mimo viet s kmingai prisitaikyti visuomen je ir

integruotis darbo rinkoje……………………………………………………………………..………………….……5

Tyrimo metodologija..........................................................................................................................................6

Tyrim rezultatai: pristatymas ir analiz ..........................................................................................................17

Fokus grup su socialin atskirt patirian iais asmenimis (nuteistaisiais, kuriems laisv s at mimo bausm s

vykdymas yra atid tas ir lygtinai iš laisv s at mimo viet paleistais asmenimis)...........................................17

Fokus grup su specialistais, dirban iais su socialin atskirt patirian iais asmenimis (pataisos inspekcijdarbuotojais).......................................................................................................................................33

Telefonin darbdavi apklausa.............................................................................................................51

Išvados ir rekomendacijos....................................................................................................................69

2.Svarbiausios problemos, neleidžian ios nuteistiesiems integruotis darbo rink : tyrimo rezultat

pristatymas.....................................................................................................................................................71

3.Mokymai pagal kvalifikacijos tobulinimo program .............................................................................117

Kaip skatinti tikslin s grup s asmen motyvacij .................................................................................119

2

Bausmi vykdymo teis s ypatumai......................................................................................................196

Efektyvaus pokalbio su tikslin s grup s asmenimis

prielaidos………………………………………………….....................................................................226

Teisiniai ly ligyb s aspektai.............................................................................................................271

Savanori traukimas probacijos proces ……………............…………………………..………………..322

Socialin s paramos ir paslaug teikimas teistiems

asmenis……………………………………………...............................................................................362

Tarptautiniai elgesio su asmenimis, nuteistais laisv s at mimui alternatyviomis bausm mis,

standartai…………………………………………………………………………………….....……………392

Nevyriausybini organizacij vaidmuo probacijos procese………………………………................…….425

Psichologiniai ir etiniai pataisos inspekcij pareig veiklos

aspektai……………………………………..........................................................................................466

4.Simuliacinio žaidimo pristatymas……………………………….…………………….........…………………499

PRIEDAI……………………………………………………………………………………………………511

3

PRATARM

2009 met kovo m nes Kal jim departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

gyvendindamas Lietuvos 2007-2013 met laikotarpio Žmogišk ištekli pl tros veiksm programos I

prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialin apr ptis“ priemon „Socialin s rizikos ir socialin atskirt

patirian asmen integracija darbo rink “ (priemon s Nr. VP1-1.3-SADM-02), prad jo vykdyti Europos

socialinio fondo finansuojam projekt „Pataisos inspekcij darbo kokyb s tobulinimas, organizuojant

nuteist , kuriems laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir gr žusi iš kalinimo staig asmen

reintegracij darbo rink “ (Nr. VP-1.3-SADM-02-K-01-087/ST-16). Projektu yra siekiama kelti Kal jim

departamento ir pataisos inspekcij darbuotoj , profesin kvalifikacij , ir konsultuoti nuteistuosius, kuriems

bausm s vykdymas atid tas, ir asmenis, kurie paleisti iš laisv s at mimo viet , padedant jiems integruotis

darbo rink .

Projekto metu buvo vykdomi mokymai pataisos inspekcij ir Kal jim departamento darbuotojams,

dirbantiems socialin s rizikos ir socialin atskirt patirian asmen integracijos darbo rink srityje, stažuotes

užsienio šali probacijos tarnybas ar kalinimo staigas ir vykdomas nuteist , kuriems bausm s vykdymas

atid tas, ir asmen , paleist iš laisv s kalinimo staig , konsultavimas bei diegiamas nuteist , kuriems

laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir paleist iš laisv s at mimo viet motyvavimo modul pataisos

inspekcijose.

Siekiant tinkamai parengti motyvavimo model , pagr st ne tik teorin mis prielaidomis, bet ir empiriniais

duomenimis, 2009 met lapkri io 4 dien viešoji staiga “Globali iniciatyva psichiatrijoje” pasiraš paslaug

teikimo sutart su Kal jim departamentu prie LR TM, kuria sipareigojo atlikti tyrim , apklausiant

nuteistuosius, kuriems bausm s vykdymas yra atid tas, ir paleistus iš laisv s at mimo viet asmenis,

specialistus, dirban ius su socialin atskirt patirian iais asmenimis, bei darbdavius ir parengti leidin , skirt

specialistams, dirbantiems su nuteistaisiais, kuriems bausm s vykdymas atid tas bei paleistais iš laisv s

at mimo viet asmenimis.

Šiame leidinyje pristatomos ir aptariamos pagrindin s problemos ir priežastys, neleidžian ios nuteistiesiems,

kuri laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir lygtinai paliestiems iš laisv s at mimo viet s kmingai

prisitaikyti visuomen je ir integruotis darbo rinkoje. Leidinyje pateikiama:

o Nuteist , kuriems bausm s vykdymas yra atid tas, ir paleist iš laisv s at mimo viet asmen ,

specialist , dirban su socialin atskirt patirian iais asmenimis, bei darbdavi tyrimas, kur

viešoji staiga “Globali iniciatyva psichiatrijoje” atliko 2009 m. lapkri io m nes ;

4

o Mokym medžiaga, kuri viešosios staigos “Globali iniciatyva psichiatrijoje” projekt

vadybinink Virginija Klimukien pristat Kal jim departamento prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos specialistams 2009 m. gruodžio 17 d.;

o Mokym medžiaga pataisos inspekcij ir Kal jim departamento darbuotojams, dirbantiems

socialin s rizikos ir socialin atskirt patirian asmen integracijos darbo rink srityje, kuri

pristat prof.dr. Giedr Kvieskien , prof. Gintaras Švedas, prof. Irena Zaleskien , doc.dr. Vida

Gudžinskien , doc.dr. Gintautas Sakalauskas, doc. Odeta Merfeldait , doc.dr. Rokas Uscila, dr.

Margarita Jankauskait , dr. Jonas Stašinskas ir lekt. Auks Petruškevi .

o Prevencinio simuliacinio žaidimo, diegto projekte dalyvaujan iose pataisos inspekcijose,

pristatymas.

Leidin sudar Vš „Globali iniciatyva psichiatrijoje“. Sudarytojai neatsako už Kal jim departamento

pateikiamos medžiagos turin ir kokyb .

5

1. Pagrindin s problemos ir priežastys, neleidžian ios nuteistiesiems, kuri

laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir lygtinai paliestiems iš laisv s

at mimo viet s kmingai prisitaikyti visuomen je ir integruotis darbo

rinkoje

TYRIMO ATASKAITA

Ataskait pareng : Dovil Juodkait

Virginija Klimukien

Dr. Egl Šumskien

6

TYRIMO METODOLOGIJA

Nuteist , kuriems bausm s vykdymas yra atid tas, ir paleist iš laisv s at mimo viet asmen , specialist ,

dirban su socialin atskirt patirian iais asmenimis, bei darbdavi tyrimas buvo atliktas 2009 met lapkri io

nes .

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti pagrindines problemas ir priežastis, neleidžian ias nuteistiesiems, kuri laisv s

at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir lygtinai paliestiems iš laisv s at mimo viet s kmingai prisitaikyti

visuomen je ir integruotis darbo rinkoje.

Atsižvelgiant tai, kad tyrimas orientuotas tris skirtingas tikslines grupes: socialin atskirt patirian ius

asmenis (nuteistuosius, kuriems laisv s at mimo bausm s vykdymas yra atid tas, ir lygtinai iš laisv s at mimo

viet paleistus asmenis), specialistus, dirban ius su socialin atskirt patirian iais žmon mis (pataisos

inspekcij darbuotojus) bei darbdavius, buvo organizuoti trys atskiri tyrimo etapai:

1. Fokus grup su socialin atskirt patirian iais asmenimis;

2. Fokus grup su specialistais, dirban iais su socialin atskirt patirian iais žmon mis;

3. Telefonin darbdavi apklausa.

Toliau trumpai pristatysime pagrindines prielaidais, kod l buvo pasirinti b tent šie tyrimo metodai:

Fokusuotos grupin s diskusijos (toliaus tekste fokus grup s) metodas yra pasirenkamas siekiant surinkti

visapus informacij apie nagrin jam problem . Fokus grup – duomen rinkimo forma naudojant

nestandartizuot diskusij ir steb jim kaip duomen rinkimo šaltinius. Tai b das per trump laik surinkti

informacij apie nuomoni vairov ar variacijas. Naudojant š metod vadovaujamasi prielaida, kad grup s

aplinka per abipus stimuliacij skatina diskusijas, didina motyvacij nagrin ti socialinius ir kritinius

klausimus, galina grup s lyder vesti diskusij pagrindiniais klausimais skatinant, slopinant ar manipuliuojant

aplinka; leidžia pristatyti svarbias nuomones realia, emocionalia ir apibendrinta forma kaip spontaniškas

išraiškas (Sarantakos 2005).

7

Pastaruoju metu moksliniuose tyrimuose šis tyrimo metodas dažniau naudojamas žvalgymui, ruošiantis

duomen rinkimui kitais b dais, o ne kaip autonomiškas tyrimo metodas, ta iau šiame projekte buvo

panaudotas kaip suteikiantis kit perspektyv , greta telefonin s darbdavi apklausos ir nuolat vairi projekt

muose vykdom nuteist apklaus . Fokus grup s su nuteistaisiais bei pataisos inspektoriais buvo vykdomos

išanalizavus ankstesni tyrim rezultatus (pavyzdžiui, 2006 metais LR Kal jim departamento prie LR TM

vykdyto projekto “Nuteist rengimas savarankiškam gyvenimui stiprinant motyvacij integruotis visuomen

ir darbo rink ” r muose UAB “RAIT” atlikt tyrim , arba 2008 metais LR Kal jim departamento prie LR TM

užsakymu UAB “RAIT” atlikt “Projekto “Išrinktieji” rezultat ir t stinumo analiz s” tyrim ), tod l leido

giliau suvokti tendencijas, paaiškinti ankstesni tyrim metu išryšk jusius reiškinius, j priežastis ir motyvus iš

fokus grup s dalyvi perspektyvos. Fokus grup buvo pasirinkta kaip tinkamiausias metodas rinkti tyr jus

dominan iai informacijai, kadangi išryšk jo dilemos, kontraversiškos situacijos, kurias geriausia analizuoti

skatinant dalyvius diskutuoti, pateikiant provokuojan ius klausimus, kartu ieškant argument ir pan. Tokio

pob džio duomen neb galimyb s surinkti atliekant anketin apklaus ar vykdant ekspert kokybin tyrim .

Kiekvienam fokus grup s tyrimui buvo parengti tam tikri klausimai (žr. 1 ir 2 lentel ).

1 lentel . Klausimai fokus grupei, kurioje dalyvavo specialistai, dirbantys su socialin atskirt patirian iais

asmenimis (pataisos inspektoriai).

1. Ar skiriasi skirting nuteist (PI klient ) galimyb s sidarbinti?

2. Kokia yra nuteist motyvacija (vidin /išorin ?), l kes iai, darbo paieškos strategijos?

3. Kas labiausiai skatina/trukdo darbdaviams darbinti kal jusius asmenis?

4. Jeigu pats b tum t darbdavys, ar darbintum t ir kod l?

8

5. Kaip manote, ar (ir kiek) darbdavys tur žinoti apie darbuotojo kriminalin praeit ?

6. Ko reik /koki paslaug optimalaus nuteist darbinimo modelio užtikrinimui?

7. Kokiomis savyb mis darbe pasižymi nuteistieji/ ar yra specifika/ skirtumas nuo neteist

asmen ?

8. Kod l svarbu nuteistiesiems sidarbinti? K darbas blokuoja ir k atveria?

2 lentel . Klausimai fokus grupei, kurioje dalyvavo socialin atskirt patiriantys asmenys (nuteistieji, kuriems

laisv s at mimo bausm s vykdymas yra atid tas, ir lygtinai iš laisv s at mimo viet paleisti asmenys).

1. Ar skiriasi galimyb s sidarbinti tarp asmen , kurie buvo laisv s at mimo

staigose ir kurie nebuvo kalinti?

2. Kokios takos paskirta bausm tur jo J darbinei veiklai?

3. Kas Jus skatina ieškotis darbo/dirbti?

4. Kaip J s ieškote/ieškojote darbo ir kas Jums labiausiai pad jo (kokias

9

dais, kas pad jo/pasi , kur kreip s)?

5. Kai J s ieškote/ieškojote darbo, kas Jums labiausiai trukdo/- ?

6. Ko reik /koki paslaug optimalaus nuteist darbinimo modelio

užtikrinimui?

7. Jeigu pats b tum t darbdavys, ar darbintum t teist (laisv s at mimo

bausme) asmen ir kod l?

8. Kaip manote, ar (ir kiek) darbdavys tur žinoti apie darbuotojo

kriminalin praeit ?

Fokus grup su specialistais, dirban iais su socialin atskirt patirian iais žmon mis, buvo organizuota 2009

met lapkri io 19 dien (tyrime dalyvavo 10 pataisos inspektori iš vairi Lietuvos miest ir rajon ), o fokus

grup su socialin atskirt patirian iais asmenimis organizuota 2009 met lapkri io 24 dien (tyrime dalyvavo

11 Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijoje priži rim asmen : 8 iš j buvo lygtinai paleisti iš laisv s

at mimo viet , 3 – laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas).

Atliekant tyrim su darbdaviais buvo pasirinktas telefonin s apklausos metodas, nes:

1. Darbdaviai yra labai užsi ir dažnai neturi jokios motyvacijos dalyvauti ilgesn laik trunkan iose

apklausose ar tyrimuose;

2. Telefonin apklausa yra visiškai anonimiška, t.y. tyr jas realiai girdi tik bals , ta iau respondento

nemato;

10

3. Telefonin apklausa užtrunka tik kelet minu ir darbdavys dalyvauja tyrime nepalikdamas savo

darbo vietos.

Telefonin darbdavi apklaus 2009 m. lapkri io m nes atliko UAB Lintel Vš „Globali iniciatyva

psichiatrijoje“ užsakymu. Telefonin s apklausos metu apklausti 105 darbdaviai, atstovaujantys vairaus dydžio

privataus sektoriaus mones iš vairi Lietuvos region ir skirting verslo sri . Respondentai buvo atrinkti

pagal daugiapakop tikimybin (užtikrinant vienodas galimybes patekti apklaus ) atrank .

Siekiant reprezentatyvumo (išlaikyti tikimybinei atrankai keliamus kriterijus), išankstinio moni stratifikavimo

pagal dyd (darbuotoj skai iaus ir apyvartos rodikliai) kriterijai nebuvo taikomi. Imties dydis – 105

respondentai (s kming interviu). Statistin paklaida analizuojant duomenis neviršys +/- 9,8% (esant 95%

pasikliautiniam intervalui).

Apklausos metodas – telefonin Lietuvos moni apklausa (CATI).

Tyrimo instrumentas – Vš „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ parengtas ir su užsakovu suderintas atrankinis

klausimynas.

Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti darbdavi patirt darbinant iš laisv s at mimo vietos gr žusius asmenis arba

teistus, ta iau laisv s at mimo vietoje nebuvusius asmenis ir darbdavi nuostatas ši asmen grupi darbinimo

atžvilgiu.

Apklausa buvo vykdoma naudojant anket , sudaryt iš šeši uždar klausim : trys j buvo dichotominiai

(atsakymai: taip, ne...), trys – su vertinimo skal mis (atsakymai: sutinku; nei sutinku, nei nesutinku; nesutinku):

o pirmieji du klausimai buvo skirti išsiaiškinti faktin informacij apie respondent patirt

darbinant iš laisv s at mimo vietos gr žusius arba teistus asmenis;

o tre iuoju klausimu siekta išsiaiškinti, ar, respondento nuomone, egzistuoja kli tys darbinant iš

laisv s at mimo vietos gr žus asmen konkre ioje respondento mon je;

11

o ketvirtuoju, penktuoju ir šeštuoju klausimu buvo teiraujamasi respondento nuomon s apie

bausm kalinimo staigoje atlikusi asmen integracijos darbo rink kli tis, nuteist savybes

darbo vietoje bei motyvus, galin ius paskatinti j darbinim konkre ioje respondento mon je.

3 lentel je pateikiama telefonin s darbdavi apklausos metu naudota anketa:

3 lentel . Anketa telefoninei darbdavi apklausai.

1. Ar J kolektyve dirba/dirbo iš laisv s at mimo vietos gr s asmuo?

1.taip

2. ne

2. Ar J kolektyve dirba/dirbo teistas, bet nebuv s laisv s at mimo vietoje, asmuo?

1.taip

2. ne

3. Ar tai, kad potencialus darbuotojas yra atlik s bausm laisv s at mimo vietoje, yra kli tis

sidarbinti J kolektyve?

1.Taip, tai yra kli tis.

2. . Ne, tai n ra kli tis.

3. Iš dalies tai yra kli tis (priklauso nuo aplinkybi ).

4. Kaip manote, kokios pagrindin s bausm atlikusi asmen sidarbinimo kli tys?

12

Teiginiai

Sutin

ku

Nei

sutin

ku, n

ei n

esut

inku

Nes

utin

ku1. Neigiama visuomen s nuomon apie laisv s at mimo vietose bausm

atlikusius asmenis1 2 3

2. Menki bausm atlikusio asmens darbiniai džiai 1 2 3

3. Menka bausm atlikusio asmens motyvacija. 1 2 3

13

4. Nepalanki ekonomin situacija šalyje. 1 2 3

5. Per maža valstyb s parama darbdaviams, darbinantiems bausm

atlikusius asmenis.1 2 3

6. Bausm atlikusi asmen keliami pernelyg aukšti reikalavimai darbo

lygoms.1 2 3

7. Kvalifikacij patvirtinan dokument stoka 1 2 3

8. Teistumas 1 2 3

9. Priklausomyb nuo alkoholio ar narkotik

14

5 . Kaip manote, kokiomis savyb mis pasižymi asmenys, atlik bausm , darbo vietoje:

Savyb s

Sutin

ku

Nei

sutin

ku, n

ei n

esut

inku

Nes

utin

ku

1. Fizinis stiprumas 1 2 3

2. Agresyvumas. 1 2 3

15

3. Atsakingumas. 1 2 3

4. žiningumas. 1 2 3

5. Valyvumas 1 2 3

6. rybiškumas / išradingumas. 1 2 3

7. Komunikabilumas . 1 2 3

6. Kas Jus paskatint darbinti bausm atlikus asmen :

Motyvai

Sutin

ku

Nei

sutin

ku, n

ei n

esut

inku

Nes

utin

ku

16

1. Jo turima kvalifikacija. 1 2 3

2. Tam tikros kvalifikacijos darbuotoj stygius. 1 2 3

3. Galimyb si lyti mažesn atlyginim . 1 2 3

4. Valstyb s subsidijavimas. 1 2 3

5. Faktas, kad žmogui suteikiu antr galimyb gyvenime. 1 2 3

6. Jei rekomenduot patikimi asmenys. 1 2 3

7. Jei darbo birža rekomenduot .

17

TYRIMO REZULTATAI: PISTATYMAS IR ANALIZ

Fokus grup su socialin atskirt patirian iais asmenimis (nuteistaisiais, kuriems laisv s at mimo bausm s

vykdymas yra atid tas ir lygtinai iš laisv s at mimo viet paleistais asmenimis)

1. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti pataisos inspekcijose priži rim asmen nuomon apie galimybisidarbinti skirtumus tarp asmen , kurie buvo laisv s at mimo staigose, ir t , kurie buvo teisti, bet

nebuvo kalinti.

1.1. Vienas iš veiksni , s lygojan galimybi sidarbinti skirtumus tarp laisv s at mimo bausm atlikusi

asmen ir asmen , kurie buvo teisti, bet nebuvo kalinti, yra neigiama visuomen s nuomon apie

kal jusius asmenis. Kitaip tariant, takos turi visuomen je egzistuojantys stereotipai laisv s at mimo

bausm atlikusi asmen atžvilgiu:

Be abejo skiriasi (...) Tai yra visuomen je vyraujantis stereotipas, kad žmogus “s s”, tai jau yra

paženklintas, švelniai tariant, ženkliuku “minus“. Net jeigu jis b geriau išprus s už tok pat specialist , jis

vis tiek pralaim vien d l to, kad visuomen je vyrauja tokia nuomon , kad žmogus, atlik s bausm kalinimo

staigoje, turi tok kriminaliteto apnaš (...)

1.2. Kitas svarbus veiksnys sidarbinant yra neigiamas paties darbdavio poži ris laisv s at mimo bausm

atlikus asmen arba, lygtinio paleidimo iš laisv s at mimo viet atveju, su šia bausm s r šimi susijusias

pasekmes (ypa pažym iš darboviet s pristatym pataisos inspektoriams, priži rintiems lygtinai paleist

asmen ):

Kaip beb , net keista, kad darbdaviui yra labai lengva prieiti prie duomen . Kad esi buv s teistas, atlik s

bausm . Nes tur b ti slepiami tokie duomenys. Tai jeigu esi paleistas, organizacij at jai, iš karto apie tave

yra viskas žinoma.

Taigi, v lgi susij su stereotipu. Darbdavys kalb s “A, tai jau, dar buv s ten, tai, jau viskas aišku”.

Po 7 m nesi sužino, kad dar ta vadinama uodega teb ra, gali atleisti iš darbo.

18

Cinko fabrikas Naujuosiuose Paneriuose atsidar , ir kai aš nu jau sidarbint ten, šnek jau, kad man reikia

pažym nunešt (…) inspekcij , kad dirbu pas juos. Tai pasak , kad mums toki žmoni nereikia, kad ia

atvažiuos tikrint ar dar kažk …

Darbdavys sak , dar atvažiuos, ar kokia komisija ir tikrins ia m darbus, kaip dirbam, visk , kaip firm

tikrins. Sak , nereikia.

Pavyzdžiui, jeigu teistas, žmon s ži ri, jeigu ne pas paž stam kažkur darbiniesi jau ži ri kaip kit žmog .

Kai tave paž sta kaip žmog , gali, gal si darbintis. Pavyzdžiui, paž sta kaip žmog , o jeigu tu eini kažkoki

mon darbintis, jau ži ri, kad tu esi teistas, visiškai ži ri ar tu ... kad tu teistas, tai jau viskas. Jau ži ri tave,

kaip nežinau k ...

Paskutiniai du pavyzdžiai rodo, jog nuteistieji didžiausias sidarbinimo galimybes turi, jeigu paž sta kokius nors

potencialius darbdavius. Kitaip tariant, tik iš anks iau paž stami darbdaviai, nuteist nuomone, gali suteikti

darbo viet teistiems ir laisv s at mimo viet atlikusiems asmenims.

1.3. tina pažym ti, kad fokus grup s dalyviai vienu iš pagrindini (didžiausi ) trukdži vieningai vardino

turimus milžiniškus ieškinius, kaip turtin s žalos atlyginim ar moralin s žalos kompensavim :

Šiuo metu negalvoju apie darb (?) Tod l, kad ompetenti (?) Tai pagrindin priežastis. Jam [ ompetenti]

nesvarbu, tu iš jai, gauni pašalp , jie vis tiek vis pašalp nuima. O ten eini, paaiškini, jiems ten “dzin“. Va,

vienas buvo pas mane, nu jo, ir kas? Nieko nepadarys. Sako, kreipkis teism ir viskas. O kas tenai dirbs, jeigu

viskas visus pinigus nuims. 75 procentai, nu ten jeigu galima pakalb t, sak 50.

Žmon s, kartais turi tokias skolas, kad dirbt ne manoma. Pavyzdžiui, man kal jimo departamentas vat 26

kstan baudos, kada aš mok siu? Aš netur jau ant sav s nieko, viskas arba ant mamos, arba ant draug s,

arba ant tetos, arba kažkur tai...Aš net mašinos..

Neketinu [gr žinti skolos]. Aš nemoku. Aš nu jau, man siun ia antstolius, sakau si skit, aš, si skit man

tualetin popieri , nunešiu tualet , nesi skit man to A4 formato. Aš nemok siu. Aš nemok siu pagal j

taisykles...Man 124 t kstan ius skoloj... Sakiau, padarykit normaliai. At jo popierius už kažk du litus antstolis,

du litus Vilniaus bankui, net nežinau, gal už kažkok kažk tai, du litus, atsiunt 98. Už du litus! Ir tu man

pagr sk t , už k aš skolingas tuos du litus? Aš skambinau, sakau, ten kažkoks Vladzikas, Šmazikas, sakau už k

19

aš buvau skolingas du litus? Nežinau, kad tu tai skolingas, man dzin. Po m nesio sak atsi sim 150. Si sk,

sakau.

Jie net nežino apie tokias baudas, jie, jie atitr nuo realyb s, jie nesupranta iš kur žmogus, kada jis užsidirbs.

Jie atmuša jam motyvacij visam gyvenimui, bet baisiau negu „srokas“, geriau jisai atsid met ilgiau, bet

išeit švarus ir viskas ir nieko neskolingas.

Pavyzdžiui, net aš nežinau kas yra banko kortel savo tur t, aš turiu draug s banko kortel , aš negaliu

degalin j išmok t už „stioklus“ nes ten yra moteriška pavard . Iš bankomato pinigus išimt, taip.

1.4. Apibendrindami fokus grup s dalyviai nusprend , kad skirtumo sidarbinant tarp t , kurie buvo laisv s

at mimo staigoje, ir t , kurie yra teisti, bet nebuvo laisv s at mimo staigoje, n ra:

Man, atrodo, vienodoj.

Koks skirtumas...

Nesakys, buvai nebuvai. Teistas arba ne?

Jiems tai asociacija ta pati yra ir, jeigu teistas, reiškia buvai...

2. Tyrimo duomen analiz s metu buvo vertinta paskirtos bausm s taka nuteist darbinei veiklai.

Tyrimo metu daugelis fokus grup s dalyvi apie nuteistuosius kalb jo tre iu asmeniu, tarsi kalb ne apie

save: ...jie netenka dži ..., ...jie nemoka su tais pinigais..., ir pan. Galima kelti prielaid , kad tokiu b du

pasireišk gynybin s reakcijos: siekiant patiekti socialiai pageidaujamus ir priimtinus atsakymus tuo pa iu

išsaugant tam tikr teigiam sav s vaizd . Iš kitos pus s, “paskirt bausm ” fokus grup s dalyviai suprato kaip

kalinim ir ši tendencija pasireišk netgi tiems, kuriems bausm s vykdymas yra atid tas. Taigi, laisv s

at mimas paprastai takoja darbin veikl keletu aspektu:

2.1. Atlikdami bausm kalinimo staigoje daugelis nuteist praranda darbinius džius, nes j užimtumas

ra užtikrinamas:

Netenka dži per t laik , kol atlieka bausm .

20

Jie aptingsta ir nenori dirbti.

Taip, jie netenka dži , trys – pora met , jeigu žmogus nedirba, jam paskui labai sunku važiuoti t visiškai.

Ten b pus b dos jeigu tos kalinimo staigos gal apr pinti darbu visus. Taip ten, tiktai tie laimingieji,

kurie su.. Buvo suvirintoju laisv j ir jam pavyko gauti suvirintojo darbo daug. Pasaka! Jam nenutr ksta. Kaip

ir ten dirbo, ar , taip ir ia atliko savo, iš jo ir v l suvirintoju ia ir dirba... Ten kaip ir n ra tokio

psichologinio nusiteikimo. O vat paži kite, vat 90 proc. Nieko nedaro zonose...

Nu, tai ia dar gerai, kad dar priima dirbti. Ten viskas kainuoja...(?) Pinigais remiasi

Paprašai kartais darbo, o vat, pavyzdžiui paprašai iš karto darb priimt, ten taip n ra. Atrinkin ja, reikia per

paž stamus, per visk daryt...

Tas pats, kas laisv j.

Baisiau baisiau... šiek tiek, dekoracijos vat kitokios...

darbo zonoje eina tam, kad laikas grei iau prab gt ...

Taip, prastumt laik ..

Atsilyginimas, 100 lt per m nes , 200 tai ia labai daug...

O varai dirbt dvi pamainas...

Aš dirbau bibliotekos ved ju, aš dirbau po 12 val. per par , nu po 10 tai tikrai. Atk riau bibliotek , atsta iau,

remont padariau, visk , kartotek . Aš dirbau žinot už k , kad nesid ti lokaliniam sektoriuj. Aš ia gyvenu,

knygos, aš pats sutvarkysiu. Man stovi kompiuteris, šalia, man buvo ten, man buvo juokas. Atlyginimas 104

litai, dovanokit, koks atlyginimas yra. Nejuokinkit žmoni .

Už 100 lit ten n ra k veikt... nieko nenusipirksi, pavyzdžiui jeigu dar r kai, tai ten dirbk, tau ragai..

2.2. Nuteistiesiems b dingas tam tikras poži ris, išankstin s nuostatos savo uždarbio atžvilgiu:

Tik paži kit, jaunimas aštuonis šimtus lit , j s norit, kad jie dirbt . Tai nedirbs. Ir teis s ir teisingai daro. Ir

aš j vietoj irgi nedirb iau.

Poreiki labai daug tokiam amžiuje, tiek pagund visokiausi , o už 800 lit k jie, jie, jiems maistui savo

neužtekt .

21

Tai aš iki šiol nedirbu, nes tokius darbus si lo, už 800 ar kažk lit ... k tu ten nuvažiuosi, benzin reikia

užsipilti, pavalgyti reikia, tad viskas ant maisto išeis ar benzino ir nieko neliks sau pa iam, nueiti ten kabak

ar kur su pana, pavyzdžiui...

Mums neišeina, nori užsidirbt ir viskas... Kas šiandien nori biški, kaip sakoma, pabaliavot dar...

2.3. Vis d lto kai kuri nuteist vertyb s laisv s at mimo metu išlieka nepakitusios. Dažniausiai tai žmon s,

kurie ir iki laisv s at mimo tur jo pastov legal darb .

Darbas jisai turi b ti... Jisai disciplinuoja žmog .

22

3. Vienas iš tyrimo segment buvo nukreiptas veiksnius, skatinan ius nuteistuosius ieškotis

darbo/dirbti.

Ši tema fokus grup s metu buvo nagrin jama dvejopai: kokia yra nuteist motyvacija dirbti, j varomoji j ga

ir ko siekiama darbu.

3.1. Pagrindinis dirbti skatinantis veiksnys yra “pragyvenimo“ poreikis, kur visi grup s dalyviai

suprato ir vardijo daugmaž vienodai:

Pavyzdžiui uždirbt, apsirengt, gyvent kur...

Ten šeimas ar dar k išlaikyti.

Reikia kažk daryt, nedarysi, tai va, eisi gatv , po konteinerius landžiosi.

3.2. Keliant prielaid , kad pinigai yra tik priemon kokiems tai tikslams pasiekti, fokus grup s dalyviai išsak

gana plat spektr savo sieki , kuriuos galima suskirstyti kelet kategorij :

3.2.1. Darbas gali pad ti užtikrinti aukštesn materialinio gerb vio lyg :

Kad nepavyd ti kažkam papras iausiai, kad gyventi kaip normal s žmon s, o ne taip, kad nueini

parduotuv ir ži ri, po kiek kainuoja ta duona. Ir arba pirk iau už lit duon ar už 10 lit ir neži t

kiek jinai kainuoja ir d ti krepšel ir nueiti. Papras iausiai to ir siekt.

Irgi gera motyvacija... Aš namo noriu, pavyzdžiui. Netgi nusistat s netgi kok konkre iai, maždaug ko

aš. Aš galiu dabar nebedirbt, man užtenka tam kad pragyventi. Bet man neužtenka tam, kad

nusipirk iau tai, ko aš noriu. Žinau, kad tai nepasibaigs, kad paskui bus tas, tas...Tiksl yra labai daug.

3.2.2. Darbas padeda užtikrinti ateit savo vaikams:

23

Aš tokios nuomon s , kas aš, pavyzdžiui, tik d l vaik gyvenu...(?) Nu tai duoti kas geriausia, tegul jiems

ir manoma ir duot ir dabar kuo geriausia.Va šiaip. Kad neb taip, kaip kad aš augau. Kaip pats ...,

nes pats ant sav s gyvenau.

Tai viskas dabar mokama. Tai viskas vaikui, mokslus išleisti, taigi aš nekalbu, kad ten vidurin baigt ,

bet jau toliau, aukš iau mokyt si. Taigi kainos vis kyla. Oficialiai. O kiek yra neoficialiai duodama.

3.2.3. Darbas gali pad ti savirealizacijai:

Aš nesustosiu aš turiu labai didelius tikslus nusistat s sau, tai kad, man pinigai n ra pats tikslas, man

yra. Man pinigas tai yra savo paties realizavimo ekvivalentas, kaip sakyti, aš negaliu sustot... Aš matau,

sakykim, kur yra niša ir aš kol jos neišpildysiu iki ne manomo, aš nesustosiu.. Nors tu k ... Aš darbo

turiu daugiau nei 20- iai met priek ir vaikam mano....

Man, mano darbas man suteikia malonum .

3.3. Reikia pasteb ti, kad fokus grup s dalyviai savo svarstymus apibendrino skirtingais žmoni siekiais:

apdovanojimo siekimu arba bausm s vengimu:

vertimo formos gali b ti dvi: arba botagas arba morka. Nu vat yra du dalykai. Arba ta varomoji motyvacija

arba traukiamoji, tai kiekvienas pasirenka savo. Vieni b ga nuo blogyst s, kiti siekia kažko tai gal geresnio. Tai

yra skirtingi psichologiniai tipai. Nu. Jeigu norite, pakeiskite t šit ir pasieksite gyvenime visko ko norit.

4. Tyrimu siekta išsiaiškinti kaip nuteistieji paprastai ieško darbo ir kas jiems tame labiausiai padeda.

4.1. Nepaisant to, kad nuteistieji mano, jog visuomen je ir vairiose institucijose egzistuojan ios neigiamos

nuostatos nuteist ir laisv s at mimo bausm atlikusi asmen atžvilgiu trukdo jiems s kmingai integruotis

darbo rink , ieškodami darbo jie pirmiausia kreipiasi darbo birž (dažniausiai iš anksto žinodami, kad

sidarbinti per ši institucij nepavyks):

Nu, aš kai kreipiausi kai birž tai, biržos tai šita mokslus, kad baigt profesij kit jau irgi t pabaigiau,

gavau diplom , visk , bet važiavau birž , jau darbo ten n ra. Jau nereikalingas buvau. Sako ieškok pats.

Jeigu k paskambinsim. Nu ir laukiau pus met , ta prasme. Jeigu pats dar kažkur tai dirbi, ten surandi, tai

dar, dar, jeigu birža tai ir nieko.

24

Aš kursus buvau baig s vat stogdengio. Dabar pavyzdžiui statybininku, nepopuliari profesija. Iš jau va,

nuvažiavau birž , sako, atvažiuok po 3 m nesi . Aš sakau, tai gal galima persikvalifikuot, ne, tu sako jau

lankei kursus jau daugiau nebegalima.

4.2. Atsižvelgiant dabartin situacij Lietuvoje, kai yra ompetenti nedarbo lygis ir nuolat augant darbo

biržoje registruot asmen skai ius, akivaizdu, kad teistiems asmenims sidarbinti per ši institucij yra

sud tinga. Tai yra susij ne tiek su tuo, jog asmuo yra teistas, kiek su jo kvalifikacij atitinkan laisv darbo

viet pasi los stoka. Fokus grup s metu išryšk jo domi tendencija, kad žmogus, lank s darbo biržos si lomus

kursus ir negalintis šiuo metu rasti darbo pagal gyt kvalifikacij (nes ji yra nebepaklausi), negali lankyti kit

kurs , kurie pad jam persikvalifikuoti.

4.3. Taigi, labiausiai sidarbinti nuteistiesiems padeda draugai ir paž stami (kaimynai):

Per paž stamus. Bet nelegaliai.

Panaši situacija ir mano. Nu jau darbo birž . Man pasak ateit po 2 m nesi . O gyvent iš kažko tai reikia.

Tai paskui taip pat, taigi draugas dirbo, pašnek jo su darbdaviu, pri mane darb .

Nu yra, pas kaimyn ten buvo biški darbo, tai ten tai šen, tai namuose, taip ir gyveni, nes kitaip.. nu, nežinau

daryt.

Draugas man pad jo..

Tai paž stami arba draugai..

Tai ir randi tarp paž stam , tiek, tiek darbuose, o taip tai...

Per draugus. ia ir taip neoficialiai dirbam, nes vis tiek ir daugiau uždirbi daug.

4.4. Fokus grup s tyrimo rezultatai rodo, jog daugelis nuteist vis d lto dirba, tik savo pajam d l vairi

priežas oficialiai nedeklaruoja, taigi ir darbo biržos pateikiamas bedarbyst s lygis Lietuvoje gali b ti šiek

tiek iškreiptas. Tod l visai nat ralu, kad nuteistieji kratosi menkai apmokamo darbo, nes neoficialiai dirbdami

25

jie gali uždirbti žymiai daugiau nei dirbdami oficialiai ir mok dami mokes ius valstybei. Registracija darbo

biržoje jiems yra reikalinga tik socialini garantij užtikrinimui.

4.5. Kitos valstyb s institucijos (pavyzdžiui, pataisos inspekcija), fokus grup s dalyvi nuomone, niekaip

nepadeda j integracijos darbo rink procese:

j s norit, kad inspekcija lakstyt , man darbo ieškot ?

Na aš buvau, mane, su, ia su vienu kalb jau, tai jis d l darbo, aš sakau, k j s galit pasi lyt, nu ia dar reikia

paieškot, reikia paži t.

Tai, taip. Jie nieko, nieko nesi lo.

ia jie mums gali pasi lyt? Nieko. Nieko negali pasi lyt

4.6. Kai kurie nuteistieji yra band kreiptis priva ias darbo paieškos agent ras, ta iau iš ties daugelis jomis

nepasitiki:

Yra agent ros, kur sumok si, kad tau tipo suras darb , bet ten yra tokia s lyga, kad jie pinig negr žina jeigu

ten per 3 m nesius tau suranda darbo.

Aš paskai iau tas j s lygas, tai sakau ne, a gal.

kstant užmok si, 300 gausi.

4.7. Apibendrinant fokus grup s dalyvi nuomon apie tai, kas ir kiek jiems realiai padeda sidarbinti, galima

pacituoti dalyvi žodžius:

Mano nuomone, garb s žod duodu. Ne! N ra. Nuo prezident s iki paskutinio „svolo iaus“ valstybei n ra nei

vieno žmogaus, kuris b suinteresuotas jiems, nu n r kam, niekas neužinteresuotas. Visas m biurokratinis

aparatas veikia tik tai pats sau. Pradedant nuo m politik iki paskutini . tikinkit mane, kad n ra taip. ...

r. Kiekvienas už save. Kiekvienas sau. O valstyb .. Nenoriu net prad ti šnek ti.

26

Paprastas žmogus negali sau surast darbo...N ra darbo. N r ia k apie kalin kalb t. Paprastas žmogus!..

4.8. B tina pažym ti, kad fokus grup s dalyviai aiškiai ir tvirtai pristat nuteist poži darb ir tai, koks

atlygis juos tenkint . Iš vienos pus s, tai parodo neadekva iai aukšt sav s ir savo galimybi vertinim , iš kitos

pus s, patvirtino aukš iau aprašytas nelegalaus darbo ir šeš lin s ekonomikos tendencijas, kai dirbdami

neoficialiai jie gauna gana dideles pajamas. Fokus grup s metu tyrimo dalyvi buvo paklausta, už kok atlyg

jie sutikt dirbti tai vis paniekinamai vertint darb – šluoti gatves:

Nu, aš ei iau šluoti jeigu mok ten por t kstan .

Už jokius pinigus pasaulyje...

Aš tai gatvi šluot nei iau. Už jokius pinigus.

Jeigu dar b , jeigu mažiausia , jeigu alga 2000. Jeigu tik šluot.

Jei iš vis joki kit darb neb .

ia žmon s yra iki tiek sigudrin , aš manau, kad pus žmoni gauna daugiau negu 2 t kstan ius, niekur

nedirba. Daugiau negu pus . Nieks nepasakos k jis dirba, k jis daro. Suprantat? Ir j s su darbais po 2

kstan ius šluot gatves ar kažkur, plaut langus nereikalingi ir ia paskaitos tos nereikalingos. Visiškai. ia jos

nieko nepadeda. Tik laik gaišinat.

ra perspektyvos, aš manau, kad dauguma, neit ne d l to, kad ten šluota g dinga ar dar kažkas tai tokio.

Perspektyvos n ra. Su jaunimu kalbant reikia parodyt jam tik ir tiksliai galimyb , kad 30 ar 40 met jisai tur s

kažk tai. K jisai gaus jeigu jis tiktai šluos gatves? Kad ir už tuos 2 t kstan ius lit ? Perspektyvos n ra.

Sunyks tie žmon s kaip asmenyb . Jeigu jisai perspektyvos nemato.

Dabar, pavyzdžiui, padarom ta paskaita. Sakytume. Aha, tu buvai suvirintojas. Taip, ten, ten, ten eik pabandyk.

Tu ten buvai, ten nežinau, šaltkalvis, tiesa, arba jaunas, nieko nemoka. Nu tai koks tavo interesas, pavyzdžiui,

gyvenime? Jeigu, vat pavyzdžiui, nueina birž žmogus, stovi, jeigu jis net aukš io bijo, o jam duoda profesija

stogdengiu...

27

5. Tyrimu taip pat siekta vardinti pagrindinius veiksnius, trukdan ius ompetent nuteist integracijai

darbo rink .

5.1. Pirmas trukdis, kur išskyr fokus grup s dalyviai, yra teistumas ir su juo susij teismo paskirti

pareigojimai (pavyzdžiui, nesilankyti tam tikrose vietose, vakarais ir naktimis b ti namuose ir t.t.):

Teistumas ir trukdo.

Kad ... nu, a Dievui, man n ra valandinio apribojimo, bet sivaizduokit jeigu man b buv valandiniai

apribojimai, tai labai apribot mano galimybes dirbti, nes mano pagrindinis darbas tai yra išvykos. Aš Vilniuj

nu savait per m nes . Turiu versl Latvijoj, turiu versl Londone. Turiu versl ir Klaip doj. Turiu jud ti

pastoviai aš negaliu stov t vietoj. O jeigu man reik 10- vakaro b t namie, k aš padarysiu?

Pavyzdžiui, atvažiuoja pas mane 2 valand kažkas baladojasi duris. Ar tu namie ar tu ne namie? Atidaryk

duris. Nu tai atsiprašau, antr valand nakties. Aš miegu. Man rytoj darb 8 val. Aš jiems aiškinau.

5.2. Kitas trukdis yra kvalifikacij patvirtinan dokument stoka. Ta iau ne visuose darbuose diplomo yra

reikalaujama:

Jeigu pas jus paklausiu, nu turi ten diplom ? Nu aišku, jeigu, sakysim, ne. Nu dar mes j ten nepriimsim.

Kai jau esi su išsilavinimu ir atitinkamo darbo reikia. Aš gi ten neisiu kokiu banko pirmininku darbintis, jeigu

aš neturiu tokio išsilavinimo.

Nesakau, aš buvau sidarbin s statybas. Nei vienas nepraš pas mane, bet ten normali firma ir net nepraš

diplomo, niekas.

5.3. Tre ias trukdis yra siskolinimai, išieškomi per ompetenti, ta iau šis veiksnys neturi takos darbinantis

nelegaliai.

Jo, aš jiems iškart pasakiau, kad antstoliai, bet jie mane apiformino ten ant minimumo... nu jie ten kitaip

mok jo...

28

5.4. Ketvirtas veiksnys turintis takos nuteist sidarbinimo galimyb ms yra valstyb s paramos stoka, ta iau

fokus grup s dalyviai š veiksn vardino ne kaip trukd . J nuomone, dabar egzistuojanti sistema tiesiog

nepadeda ir valstyb s subsidijos gal palengvinti nuteist sidarbinimo galimybes, ta iau j veiksmingumas

pakankamai trumpalaikis, kol jos teikiamos tol darbdavys darbina, o tik joms pasibaigusm teistas žmogus

iškart atleidžiamas:

Jei taip oficialiai b pus met mok ar metus, jis ir išlaikyt t žmog , paskui jau nebemok , jisai... Nes

darbdavio gi nuomon nepasikeis apie žmog teist d l pinig ... Kol jam moka pinigus darbdavys, tai gerai, o

kai nemok s tai išvarys.

6. Siekiant objektyvesnio tyrimo dalyvi situacijos vertinimo buvo tiriama kiek pats nuteistasis, b damas

darbdaviu, b link s darbinti teist asmen .

6.1. Kalb dami apie nuteist sidarbinimo galimybes ir sunkumus nuteistieji m sto apie savo situacij , tod l

negali objektyviai vertinti vis aplinkybi . Tam didžiausios takos turi neadekvatus sav s vertinimas ir tokios

stymo klaidos, kaip egocentriškumas, kit kaltinimas, tik jimasis blogiausio ir pan. Tod l tyrimo metu

nuteistiesiems buvo si loma pažvelgti situacij iš darbdavio pozicij ir vardinti prielaidas, kurioms jis remt si

darbindamas (arba ne) teist asmen .

6.2. Nuteistieji, b dami darbdavio pozicijoje, b link darbinti toli gražu ne kiekvien asmen . Jie taikyt tam

tikrus atrankos kriterijus, kuriuos sunku formalizuoti. Dažniausiai remt si pokalbio ir steb jimo metodu:

Tai žinoma ne kiekvien . Manau, kiekvienas, kur yra s s, jisai yra tam tikras psichologas. Bet ir žmog , vat

sakysim, t pa kamer jie eina, per 50 minu jau žinai kas per žmogus yra. Užtenka su juo pakalb t, jau

žinai.

Absoliu iai be joki . Žinoma aš kalb iau. Nu jeigu jau nuvažiav s iki nulio narkomanas, nu tai net ne d l to,

kad jisai teistas, d l to, kad jisai neateis rytoj darb . Paskui man problem bus su juo. O jeigu jisai sveiko

proto žmogus, jisai moka dirbti. Tai man tas štampas, kad jisai už grot buvo...

6.3. Pasak nuteist , priimant darb labai svarbu priimam darb asmen pažinoti iš anksto:

Tur jau praeitais metais pavaldži žmoni , labai daug, apie 30 žmoni , man nebuvo, sakykim aš pri min jau,

aš pri min jau, pas mane buvo visi ne darbuotojai, o draugai. Nebuvo joki problem .

29

6.4. Pasak nuteist , priimant darb daug svarbiau, kad žmogus b geras ir ompetentingas specialistas, o

ne tai, kad jis yra buv s teistas ar ne.

Specialistai tai nesvarbu, nepriklauso ar jis teistas ar neteistas...

Kad jis man dirbt ir gerai dirbt .

Kad mok dirbt savo darb . Kompetentingas yra.

O jeigu jo kvalifikacija yra, jisai moka.

Kad nereik jam rodyt, kad t , t daryk, o jis pats. Jeigu jam rodyt k daryt, geriau pats daryk.

6.5. Nepaisant to, kad nuteistieji pasitiki savo geb jimais pažinti žmones, patys darbindami kitus, b

pakankamai atsarg s ir naujai priimtamt darbuotojui skirt bandom laikotarp :

Ne, manau, bandom laikotarp reik kažkok duot. Vis tiek pasitikrinti, nes b na ir apsirikt gali.

Nu, kokius 3 m nesius, 2 m nesius paži t. Geriausia iki pirmo atlyginimo, manau.

Priimti darb iki avanso.

Paskui gavus pirmus pinigus, paži t iki sekan io m nesio arba taip arba ne.

Dr siai nepasirašy iau, ži iau irgi, laik duo iau, kaip ten kas. Pasiži siu kaip darb ateis kai avans

gaus. Kiti gi gauna pat pirm avans ar alg ir viskas jau n ra darbe savait , m nes . Paskiau pasirodo po

kiek laiko. Bet jau v lu b na.

na toki žmoni pas kuriuos mo iut s miršta 5 kartus m nes .

Arba gimtadien šven ia.

30

6.6. Patys b dami darbdaviais ir priimdami darbuotojus nuteistieji vadovaut si kal jim subkult ros

suformuotomis “kastomis“, t.y. neb link priimti žmoni , kurie yra iš žemesni kast .

Tai vis tiek nerašytos taisykl s, statymai visai iki mirties liks jam. Toki netoleruojama, žydr , lezbijan ten..

Iš nuskriaust kategorijos.

Tai ant jo varydavo žmon s, ne už tai, kad jisai ten turi žydr polinki , o d l to, kad prasikalt s kažkur tai, tai ir

nuvaro, nu tai jisai mentališkai jis normalus gi žmogus yra, tiesiog ten yra kažkurie tik kad jisai negali gyventi

su tais, ir viskas, o iš s laisv nu k tu jam pasakysi, kad aš ten žydras ar k ? Jis nieko bendro neturi su tuo.

6.7. darbindami teist asmen savo kolektyv nuteistieji kitiems darbuotojams nieko nepasakot apie naujojo

darbuotojo kriminalin praeit :

Gal aš nesaky iau, kad jisai buvo teistas. O kam provokuot? Mano nuomon , tai yra mano nuomon .

O kolektyvui aš nesaky iau, o kam man reikia? Gal žmogus kompleksuoja d l to. Aš galiu sau ant kaktos

parašyt, kad esu teistas, man... o yra žmoni ...

Jis turi pats adaptuotis prie kit , o ne kiti turi prie jo adaptuotis. Taikytis.

Tai jo, darbdavys reiškiasi kažkaip tai protauja, juo pasitiki, reiškia, kad jisai normalus.

7. Tyrimo rezultat analiz parod , jog nuteistieji yra griežtai nusistat už asmens duomen apie jo

kriminalin praeit privatum ir konfidencialum .

7.1. Nuteistiesiems labai svarbu, kad potencialus darbdavys netur galimyb s gauti informacijos apie

darbuotojo kriminalin praeit :

Aš manau, kad b padaryta taip, kad iš vis negal prie t duomen prieit.

Kaip ne keista labai lengva prie t duomen prieit, apie teist žmog .

31

Dabar jiems kodo užtenka. Pasakai ir jie visk žino jau k turi.

Kad niekas negal žinoti. Nu, nebent specifin s institucijos, kurioms priklauso pagal tarnyb .

7.2. Nuteist nuomone, informacijos apie asmen kriminalin patirt netur žinoti ne tik darbdavys bet ir

vairios socialin s staigos:

Netgi savivaldyb nežinot , kad niekas nežinot . Tik tai sakau gali žinoti, ten prokurat ra, ten policija, kuriems

priklauso, o tai kiti...

7.3. Darbinantis specialiose instancijose, kur reikalingas leidimas ginklui ir pan., arba dirbant su specialiais

brangiais rengimais, taip pat n ra reikalingi duomenys apie potencialaus darbuotojo praeit :

Jeigu jis teistas už vagyst prie ko ia sprogimas?

Aš nemanau, pirm reikia ži ti kaip žmog kaip specialist , o ne jo praeit ...

Vis pirma, teisingai, specialyb , ne žmog .

8. Tyrimu siekta nustatyti egzistuojan ius stereotipus apie tai, kokiomis savyb mis nuteistieji pasižymi

(darbe).

8.1. Nuteist nuomone, galima išskirti savybes, b dingas teistiems asmenims. Viena tokiu savybi yra

išradingumas, tuo tarpu visuotinai egzistuojan io stereotipo, kad nuteistieji yra fiziškai stipresni, tyrimo

dalyviai nepatvirtino:

Išradingesni tai tikrai. Bet, egzistuoja toksai polinkis, kad jiems skirtas tik tai fizinis darbas ir ne tod l, kad jie

fiziškai stipresni ar silpnesni. V lgi pasikartosiu, ten yra visoki ir labai stipri ir labai silpn .

8.2. B tina atkreipti d mes , kad pozityviai traktuojamas išradingumas vis d lto gali b ti suprantamas

dviprasmiškai. Kitaip tariant, nuteistieji yra link savo išradingum panaudoti mažiausi s naud prasme:

32

Jeigu rast galimybi nedirbti, tai nedirbs.

8.3. Pasak nuteist , teisti žmon s yra atsakingesni:

Man atrodo, kad žmogus teistas yra rimtesnis negu neteistas.

Atsakingiau ži ri savo žodžius, savo gyvenim , t k jis gali pasiekt, pasakyt... ir atsakys už savo veiksmus.

Aš irgi taip pat, tokios nuomon s esu, kad atsakingiau ži ri visk . Aišku, tas teistas nelygus teistam žmogui.

Jie tikrai darb dar ateis anks iau...

Man patiko kažkada program ži rint, dar Latvijoj buvau. Lubys ten pasakojo. Buvo pabandyta toks kaip

bandomasis, dar su tom f rom, kad iš jo ir tariamoj laisv j. Vat ir filmuojant rodo: vat apži kit – ar teistas

skiriasi? Ten važiuoja su f ra, lemput nuvalyta, tos f ros visos blizga. Tau rodo, kuris neteistas yra.

Parvažiuoja: visas maurais apaug s vis. Labai atsakingi, parod , kad pas juos niekas nedingsta viskas.

8.4. Ta iau nuteist nuomone, teistiems, ypa atlikusiems bausm laisv s at mimo vietose, tr ksta

išsilavinimo:

Tai žemiau vidutinio intelekto žmon s. Mažiau švie iasi, mažiau skaito, nelink skaityti, niekas to

nepropaguoja. Iki arešto, ir ten b nant niekas tuo, neužsiima su jais.

8.5. Reikia pasteb ti, kad nuteistieji save vertina kaip dr sius lyderius, nepabijojusius pasipriešinti socialinei

sistemai:

Pataisos sistemoje s di geriausieji tautos atstovai. Dvasine prasme. Ne moraline, o dvasine. Nes žmon s, kurie

perženg statymo rib ir nepabijojo, nesvarbu kad jie nusiženg , kad jie padar blogai ia kitas klausimas. Bet

jie išdr so. Ir jie yra vertingesni visuomen je, negu t avin banda, kuri nedr sta, nei g rio nei velnio. Tegul

daro kažk tai.. O šitiems ženkl pakeisk tik iš minuso plius , jie bus visuomen s lyderiai. Visi lyderiai už

grot s di. Jie nebijo eksperimentuoti.

33

Fokus grup su specialistais, dirban iais su socialin atskirt patirian iais asmenimis (pataisos inspekcij

darbuotojais)

1. Tyrimo duomen analiz parod , kad pataisos inspekcij pareig nai aiškiai išskiria dvi asmen

grupes, kuri integravimas, traukimas darbin veikl iš esm s skiriasi. Pataisos inspekcij pareig nai

išskyr : a) asmenis, kurie atlieka bausmes, nesusijusias su realiu laisv s at mimu, t.y. asmenys, kurie nepatenka

LAV, b) asmenis, kurie buvo laisv s at mimo staigose, t.y. lygtinai paleisti iš pataisos staig , lygtinai atleisti

nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin .

Fokus grup s dalyviai vieningai nurod , kad ši grupi sidarbinimo galimyb s yra skirtingos:

Pataisos inspekcijoje yra bent kelios skirtingos grup s ir pas kiekvien profesiniai džiai ir ta pati praktika

skirtinga, <...> galiausiai ir galimyb s sidarbint ten tikrai, tikrai skirtingos.

Aš manau, kad iš tikr yra labai skirtingos galimyb s tam tikr kategorij bausmi , r ši atvejais, tarkim, kai

kuriems yra bausm s vykdymas atid tas, jie tikrai turi daugiau galimybi ir j nenutr ryšiai, ir jie dirba, ir

jiems tas netrukdo. O sidarbinti po 13 met iš jus iš kalinimo staigos, neturint socialini dži , profesin s,

profesijos, išsilavinimo, iš tikr yra labai sunkiai“.

1.1. Tyrimas atskleid veiksnius, kurie išskiria anks iau min tas asmen kategorijas. Pataisos inspekcij

pareig nai akcentavo lygtinai paleist asmen išsilavinimo stok .

sidarbinant išsilavinimas yra labai svarbu, nes yra dideli reikalavimai.

Labai daug nuteist su pradiniu išsilavinimu.

Miesto rajonuose jie pretenduoja su savo išsilavinimu ir galimyb mis paprastesnius darbus, fizinius darbus.

Tik tada nelabai ten kas paiso j išsilavinimo.

1.2. Kitas negatyvus veiksnys, kur parod tyrimas, tai buriokratin s kli tys, formal s apribojimai, kurie

apsunkina ši asmen sitraukim darbin veikl .

34

Jie negali išvažiuoti. Jie negali dirbti kažkokiais vairuotojais, jie negali važiuoti komandiruotes, na, arba gali

prie labai dideli ten išlyg . Bet dažniausiai darbdaviai nenori toki , nes tada reikia rašyti popierius, pildyti

pagrind .

1.3. B tina pabr žti, kad didel dalis pateikt negatyvi veiksni yra tarpusavyje susij , tad j atskyrimas yra

lyginio pob džio ir skirtas pla iau atskleisti probleminius ši asmen darbinimo aspektus. Tyrimas patvirtino

fakt , kad itin negatyvus veiksnys – yra pats faktas, kad asmuo kal jo. domu tai, kad faktas, jog asmuo yra

padar s nusikalstam veik ir teistas n ra tokio stigmatizacijos lygio, kiek tai, jog asmuo buvo kalinimo

staigoje:

Dažnai nuteistasis nori, kad darbdavys nežinot , kad jis yra teistas.

1.4. Tyrimas parod , kad asmens profesiniai džiai, ypa darbiniai santykiai, yra mažiau takojami, kai asmuo

nenukreipiamas laisv s at mimo staigas:

Tie, kurie atlieka bausmes, nesusijusias su laisv s at mimu dažniausiai darbo nepraranda.

Neb na dideli problem ir jie toliau t sia t darb buvusiose bendrov se.

Paradoksas, bet daugiausia dirban yra tie, kuriems uždrausta dirbti tam tikr darb , eiti tam tikras

pareigas. Vat paradoksas. Tiems, kuriems uždrausta eiti tenai b ti, b tent jie ir dirba. Ne t darb , kur jam

uždraud , bet aplamai darb .

1.5. Kitas svarbus veiksnys, tai nevienodos sidarbinimo galimyb s skirtinguose regionuose. Nat ralu, kad

didžiausia potenciali darbdavi mas koncentruojasi didžiuosiuose Lietuvose miestuose. ia persipina tiek

objektyv s, tiek subjektyv s veiksniai, neigiamai takojantys nagrin jam asmen sitraukim darbin veikl .

1.5.1. Pataisos inspekcijos skaitoje esantys asmenys „pririšti“ prie savo teritorijos, o darbo paiešk

ži ri itin siaurai:

Žmon s niekaip negalima suprasti, kad darbas gali b ti ir už 50 km ir už 100 km. Jeigu gyvena kaime, tai jie ir

kaime nori darb gauti.

35

Pagrindin problema, kad nori prisirišti prie savo gyvenamosios vietos.

Taip taip. Ir jie ieško. B tent. Nori kuo ar iau nam , kad b .

1.5.2. Mobilumo, jud jimo darb ir atgal problema. Suprantama, kad nemaža dalis ši asmen n ra

materialiai pasiturintys, nedisponuoja transporto priemon mis, o gyvenant atokiau nuo rajon

centr , didesni miest (kur ir koncentruojasi didžioji dalis moni ) jiems problemiška pasiekti

darbo vietas:

Autobus arba ta prasme susisiekim problema iškyla. Matot, kad autobusas važiuoja savait , pavyzdžiui,

vien , du, tris kartus.

Važiavimo ir gr žimo darb , ... labai nevienodos galimyb s, atitinkamai sunkiau jiems sidarbinti.

1.6. Akivaizdu, kad nemaža dalis ši asmen patenka šeš lin darbo rink . Šis dalykas yra žinomas pataisos

inspekcij pareig nams.

Mes dirbdami individual darb ten vat tose pažymose paprastai mes paminim, kad jisai ver iasi atsitiktiniais

uždarbiais.

ra teisinio pagrindo, bet laikyti t žmog kaip, taip sakyti, nedirbant tok , kaip neigiamo atspalvio, kaip

tokio ir n ra, nes jis daro k šiai dienai sugeba ir atsižvelgiant ši situacij iš tikr negalima teisinti, bet iš

kitos pus s tai yra geriau negu eiti daryti nauj nusikaltim .

2. Tyrimu siekta išsiaiškinti pagrindinius nuteist vidin s ir išorin s motyvacijos aspektus.

2.1. Pataisos inspekcij pareig teigimu bendra tendencija yra tokia, kad šie asmenys n ra motyvuoti ieškotis

darbo ir dirbti:

Daugelis nemato motyvacijos dirbti Lietuvoje.

36

Visi jie, nei vienas nepasak , kad man nereikia darbo. Nebuvo nei vieno tokio, kuris sakyt „ne aš nenoriu

dirbti“.

Taigi, pataisos inspekcij pareig nai, remdamiesi savo profesine praktika, pateik šiuos vidin s nuteist

motyvacijos ( sitraukti darbin veikl ) aspektus.

2.1.1. Lietuva tarp ES šali išsiskiria „darbo emigrant “ gausa, o dabartin ekonomikos recesija dar

labiau paskatino žmones ieškotis darbo užsienyje, tad nat ralu, kad ir nuteistieji asmenys yra

veikiami t pa tendencij :

Nuteist , bent jau iš m darbo praktikos, tai yra didžiausia motyvacija išvykti dirbti užsien . Ta prasme,

jie motyvuoti išvykti dirbti užsien . Ten didesnis atlyginimas.

Lietuvoje dabar darbo n ra, niekas j nepriims, nes jie yra nuteisti. O ta motyvacija juos skatina tik išvykti,

išvykti ir jie galvoja, kad ten bus labai gerai.

2.1.2. Vienas iš stipriausi vidin s motyvacijos aspekt – tai gerai apmokamas darbas. Tyrimo

duomen analiz leidžia teigti, kad šie asmenys sutikt dirbti, ta iau jie nenori menko

užmokes io (atlyginimo):

Jie sako taip: „nu už 400 lt tai aš dirbti neisiu, aš dirb iau, bet už 400, 500 lit aš neisiu“.

Vieni džiaugiasi, rankom ploja, kad tik tai gauna t galimyb , nes tikrai reta galimyb šiais laikais yra, 800 lit

per m nes ten uždirbti, o kitas padirba dvi dienas, sako: „aš gatvi nešluosiu“ arba ten „man per mažai ia“

ir panašiai, “j n ra“.

2.1.2.1. Tyrimo metu atskleista tendencija, jog „jauno“ amžiaus1 nuteistiesiems, kaip

vidin s motyvacijos elementas yra didelis atlyginimas (uždarbis):

Ir kiek paskutiniais metais b tent tokia praktika, kai ypatingai jaunesni žmon s šneka, „tai k aš už 1000 dabar

dirbsiu?“.

1 Moderatoriaus pastaba: jaunimo grupei priskiriami asmenys nuo 18 iki 29 met amžiaus.

37

Vyresni tai jie jau, jie kažkaip kitaip ži ri, jie eina dirbti bilekok darb jeigu tik tai nori t darb dirbt.

Jaunimo poreikiai didesni, jeigu bus geras darbas, jeigu man, jeigu man mok s.

Ypatingai jaunimo tarpe neadekvatus vertinimas atlyginimo ir darbo santykis, galb t nesuvokia, nesupranta.

Ir kai paklausi, kiek tu per dien nor tum uždirbti ? Sako, už tiek aš ei iau dirbti. Tai kai paskai iuojam,

gaunasi 10-12 t kstan per m nes , tai sakau, žinai, faktiškai Lietuvoje tokio darbo jaunam specialistui tikrai

ra .

2.1.2.2. Kaip svarb , su jaunimo kategorija susijus aspekt b tin pamin ti ir

nusikaltusiojo draug pozicij , poži , supan ia aplink :

Manau, dar pavyzdys yra juos supanti aplinka, draugai, pavyzdžiui vat, ypatingai per draugus jie, labai link

susirasti, ieškoti darbo. Draugas jau dirba ir jeigu patenkintas draugas ir jam pasi lo, tai dažniausiai motyvas

yra, kad reik eit tenai.

2.1.3. Neabejotinai vidinei asmens motyvacijai takos turi išlik šeiminiai santykiai, stabil s

tarpasmeniniai ryšiai:

Jeigu jie turi šeim , jeigu jie turi vaikus, tai jie tikrai suinteresuoti dirbti, nes, nu, jiems reikia išlaikyti j . Tai

šeimos kažkoks tai palaikymas ir tur jimas iš tikr tokia motyvacija b .

2.1.4. pamin tina ir tai, kad tyrimas atskleid ir motyvacij blokuojan ius veiksnius, iš kuri vienas –

tai nuteist vair s finansiniai siskolinimai:

Tie, kuriem yra labai daug susidariusi baud , tai jie stengiasi nedirbti, nes, sako:“ o, kam man dirbt, atims vis

tiek“.

2.1.5. Nagrin jant nuteistojo vidin s motyvacijos aspektus atsiskleid vienas veiksnys, kuris galimai

„stabdo“ asmens sidarbinim , kai asmuo nemato prasm s ieškotis darbo d l keli m nesi :

38

Pareina lygtinai paleisti su, kaip aš sakau nedidele „uodega“, parsineša ten pus met . „K aš ia dabar

dirbsiu, tai aš palauksiu tuos 6 m nesius ir aš išvažiuosiu“. Ir vat t laik stumia ir tiek. Ir net nesiieško.

2.2. Siekiant efektyvesnio nuteist asmen sitraukimo darbin veikl nepakanka tik vidin s j motyvacijos,

svar vaidmen atlieka ir išorin motyvacija, kuri tarp pataisos inspekcijos pareig vertinama

nevienareikšmiai.

2.2.1. Dažnai išorin motyvacija suvokiama kaip išorinis kontrolierius, galima prievarta, gr žimo

laisv s at mimo staig rizika ir pan:

Reaguoja galb t tie, imkime tarkim žmones, kuriems yra teismo pareigojimas dirbti, prad ti dirbti arba

užsiregistruoti darbo biržoje. Tai iš tikr tokia jau motyvacija priverstin galb t yra.

Kaip parod praktika, jog min tus reikalavimus ži rima formaliai, t.y. realizuojamas pats faktinis veiksmas –

registravimasis darbo biržoje:

Jie dažniausiai eina lengviausiu keliu, jie registruojasi darbo biržoje. Kadangi gali rinktis – ar dirbti, ar

registruotis darbo biržoje. Ir jie tada t birž nueina.

2.2.2. Tyrimas parod , kad pati aplinka, kurioje gyvena ir betarpiškai bendrauja nuteistasis n ra

orientuota proaktyvi darbin veikl . Be to, pozityviai ne takoja asmens motyvacijos ieškotis

darbo ir dirbti:

Apie šeim tai, dar esm tame, kad jie dauguma, vat jaunimas ateina iš toki šeim , kur irgi darbas n ra

vertyb , n ra prioritetas, jie gyvena iš pašalp .

Pasteb jau tolimesniuose kaimuose šeimoje nei t vas, nei mama, nei brolis, nei sesuo nedirba, visi gyvena iš

pašalp . Ir gaunasi toks gyvenimo b das pas juos, kad jie nebesupranta, kad galima kitaip gyventi, kad

žiningai užsidirbti. Jie pripranta gauti iš valstyb s. Ir juos peraukl ti, kad „eik užsidirbt“, labai sud tinga iš

tikr paskui.

39

2.2.3. Tyrimo metu gana epizodiškai buvo pamin tos ir nuteist galimyb s mokytis, gauti

stipendijas, užsitikrinti antrin profesin mokym , kuriomis dažniausiai pasinaudoja jauno

amžiaus asmenys:

Jauni žmon s, jie dažnai pasinaudoja galimybe per darbo birž , kursus lanko, persikvalifikuoja, kit specialyb

gyja. Tuo pa iu jie gauna stipendijas, tuo pa iu jie išsilaiko.

2.2.4. Pataisos inspekcijos pareig nai akcentavo, kad yra atvej , kai kokybiškos konsultacijos,

tinkamos, naudingos informacijos suteikimas veikia skatinan iai asmen ieškotis darbo.

Nuteistasis pamato, suvokia, kokie galimi darbo paieškos b dai, formos, kuri jis anks iau

nežinojo ar neband realizuoti:

Tarkim, netgi dr sta eiti pa ias bendroves, tarkim, sako „ten yra kažkokia tai bendrov , aš einu paklausiu, gal

ten darb yra, gal n ra“.

Visai „nety ia“ va taukšt ten padirbau kelias dienas, sako „pamat , kad gerai dirbu“, pri .

2.2.5. Tyrimas parod , kad pataisos staig pareig nai labai vertina socialini partneri ind

nuteist asmen traukim darbin veikl . Vertinamas j vaidmuo motyvuojant nuteistuosius

dirbti, itin vertinamas betarpiškas bendravimas. Nevyriausybin s organizacijos pasižymi

netradiciniais sprendimais, yra lanks ios, nesuvaržytos biurokratiniais dalykais:

Yra labai gera taktika, jiems sidarbinti, jeigu jie, tarkim, lanko, kaip m mieste, kalini globos organizacij ,

jinai mokina tuos CV parašyti.

Carito darbuotojai juos motyvuoja, moko, kad jie pristatyt save, kaip apsirengti, kaip t CV parašyti, kaip

kalb ti.

Tai ta pagalba iš tikr yra reali ... tie nevyriausybininkai aišku pastiprina j motyvacij .

Yra problema, tikrai neranda darbo, sako si skit, sako rasim ten iš tikr , apmokysim, pamokysim.

40

3. Vienas iš tyrimo segment buvo nukreiptas veiksnius, kurie skatina ar blokuoja darbdavio

sprendimus priimant nuteistus asmenis darb .

3.1. Tyrimas parod , jog n ra priemoni , kurios b nukreiptos potencialius darbdavius, kad šie b

suinteresuoti priimti nuteistuosius dab . Pataisos inspekcijos pareig nai vardino vos kelis skatinan ius ši

asmen darbinim veiksnius:

3.1.1. Gaut duomen analiz parod , kad atskirais atvejais nagrin jama asmen kategorija yra

paranki nes žiningiems darbdaviams, kurie manipuliuoja ši asmen pažeidžiamumu (d l

teistumo, kriminalin s patirties, sunkum rasti darb ir kt.), išnaudoja juos, moka mažesnius

atlyginimus ar si lo algas (bent jau dal ) imti vokeliuose ir kt:

Manau, darbdavius darbinti teistus asmenis skatina tai, kad jie gal jiems mok ti galb t mažesn atlyginim ,

darbo užmokest .

Galima pamanipuliuot, neapiforminti sutarties, ten nemok ti laiku neišmok atlyginim , nes dažniausiai

žinoma, kad žmogus niekad nesikreips.

3.1.2. Kitas svarbus aspektas, kad nuteistieji sutinka dirbti prastesn mis s lygomis, t.y. kur reikia

“pigios darbo j gos”, kur nereikia r pintis j sauga darbe ir galimu poveikiu j sveikatai:

Jie galb t sutinka su prastesn m s lygom, kadangi v l tikrai jie neturi išsilavinimo ir visa kita ir jiems gali

mok ti mažesn atlyginim . Pigi darbo j ga.

3.1.3. Fokus grup s metu epizodiškai buvo išskirta atskira darbdavi grup . Tai asmenys, kurie patys

buvo teisti, atliko kriminalines bausmes, kartu nebijo priimti teist asmen darb :

Yra kai priima darb patys buv teisti asmenys ir kažkaip tai vienas kit supranta.

3.2. Kalbant apie negatyvius veiksnius, kurie blokuoja darbdavi nor priimti teistus asmenis darb ,

pamin tini tiek dabartiniai poky iai darbo rinkoje, tiek anks iau vardinta teist asmen stigmatizacija.

41

3.2.1. Dabartin situacija darbo rinkoje nepalanki teistiems asmenis, kurie ieško darbo. Nuolatos

did jantis bedarbi skai ius turi takos ir nuteist integravimuisi darbin veikl , kai

darbdaviai turi didel pasirinkim iš darbuotoj , kuri ir profesiniai džiai stipresni, ir

atitinkamos žinios geresn s, jau nekalbant apie turim teistum :

Dabartin je rinkoje, aš manau tai yra taip, kad jie gali ir turi iš ko rinktis. Tai vat, turb t viena iš didžiausi

problem , kad kam rinktis teist , jeigu gali pasirinkti neteist .

Teko bendrauti su darbdaviais, tai jie tiesiai šviesiai pasako, kam man imti teist asmen jeigu pas mane eil j

10 žmoni neteist stovi.

3.2.2. Kitas, jau min tas negatyvus veiksnys, užkertantis keli teistiems asmenims gauti darb , - tai j

turimas statusas – teistumas. Darbdaviai turi susiformav neigiam nuomon apie nagrin jam

asmen kategorija, dažnai apimti nepagr st fobij , kad jie gali nukent ti ir pan.:

Negatyvus poži ris, nusistov s stereotipas, kad ia jis teistas asmuo.

Baim , kad jisai yra teistas ir jis ia kažk tai pa ioj bendrov j, ia prad s vogti ar dar kažk .

3.2.3. Prie darbinimo kliuvini priskirtini ir biurokratiniai, formal s reikalavimai, kurie blokuoja

darbdavi pozityvius sprendimus rinktis darbuotoj , kuris yra teistas už nusikalstamos veikos

padarym :

Daug biurokratini moment , pvz., paima vien tok statybas, kaime. Ten reik jo kažkurioj vietoj nakvoti, o jis

negali, darbdavys ir sako prašau, kitas ateina.

Be to, raštus reikia atsakin ti inspekcijai, užklausimas, charakteristika, tai juk užtrunka.

Neteistam žmogui nei t charakteristik rašyti nereikia. O teistam tai vis tiek reikia, informuoti pataisos

inspekcij jeigu iš jo, pasig ar pan.

4. Atliekamu tyrimu buvo bandoma vertinti ir pa pataisos inspekcij pareig pozicij d l teist

asmen darbinimo. Svarbu žinoti, kokios vyraujan ios nuostatos tarp pa pareig , kaip jie vertina šiuos

42

asmenis. Tai geriausia atsiskleidžia, kai patys pareig nai „pastatomi“ darbdavi pozicij . Toks „vaidmens

imitavimas/prisi mimas“ parodo, kiek patys yra pozityviai nusiteik ir proaktyv s ši asmen darbinimo

srityje. Apibendrinus tyrimo duomenis galime išskirti tris nuomoni „grupes“.

4.1. Pareig nai, kurie vienareikšmiai pozityviai nusiteik potenciali darbuotoj atžvilgiu, nepriklausomai nuo

teistumo, kriminalin s paeities:

Aš darbin iau iš ties tok žmog .

Aišku, kad iš pokalbio pasirodyt , tur parodyti, kad jis ir anks iau yra dirb s tok darb , kuriam jis man

reikalingas galb t b .

Tai yra tie bandomieji laikotarpiai. Jeigu paskui pats pasišiukšlint , tai ia jau manau ne teistumo problema

yra, o asmeninis dalykas“.

Kad darbin iau, ir man teistumas neb problema...

Dabar ramia s žine vat t , t , gal iau darbinti, nes matau, kad žmon s ir stengiasi ir daro kiek gali, ir n ra

to melo, ar dar kažko.

4.2. Pareig nai, kurie taip pat laikosi pozityvios pozicijos d l teist asmen darbinimo, ta iau numato atskiras

lygas, išlygas, kurioms esant ar ne, jie priimt atitinkam asmen darb :

darbin iau teist asmen , jeigu aš j pažino iau.

Jeigu jisai b , tarkim, parekomenduotas brolio, sesers ar pan.

Teistas už neatsarg auto vyk , kurio metu žuvo žmogus, kažkoks tai PVM nesumok jimas ar pirmas teistumas,

turi išsilavinim , taip – mes priimsime.

43

4.3. Pareig nai, kurie kategoriškai nurod , jog teist asmen darb nepriimt d l rizikos nukent ti, d l baim s,

jog gali b ti kerštaujama prieš j šeimos narius, tod l, kad nenor , kad j mon je ar staigoje vykt

nenumatyti atsitikimai ir kt.:

Nor iau pasakyti, kad vis tiktai b kim biedni, bet teisingi. Jeigu mes žinotume, kad tas nuteistasis teistas 13

kart , tai aš nežinau, ar kuris nors vienas iš m j darbint .

Juo labiau, kad bus rizika, tarkim, jis 13 kart teistas ir, tarkim, daug laiko praleid s kalinimo vietoje, aš labai

abejoju, kad jisai po tiek met ateis ir sakys „aš labai noriu dirbti“.

Tiesiai šviesiai pasakius, vargu ar irgi darbin iau.

5. Tyrimas patvirtino bendr tendencij , kad asmens teistumas neigiamai takoja darbdav , nuteistieji

nepagr stai stigmatizuojami, tuo palaikomi stereotipai, atsiranda objektyv s kli viniai, kuri nuteistieji

veikti jau nebegali. Tad keliamas klausimas – ar darbadavys privalo žinoti apie nuteistojo teistum , kiek jis

tur gauti informacijos apie asmens kriminalin praeit . Darbdavio „žinojimas“ apie teistum nebuvo siejamas

su specifin mis pareigyb mis, kur asmuo pats privalo nurodyti atitinkam informacij .

5.1. Apibendrinus duomenis paaišk jo, jog didžioji dalis pataisos inspekcij pareig mano, kad darbdavys

neprivalo gauti informacijos apie asmens teistum . Svarbiausia yra asmens kvalifikacija, geb jimai atlikti

darb ir pan. Pats teistumas vardijamas kaip vienas iš pagrindini veiksni , šalinan ši asmen s kmingo

sidarbinimo galimyb :

Iš tikr geriau kada darbdavys žino mažiau apie kriminalin praeit , tod l kad vis tik pirmiausia tur b ti

vertinamas žmogaus darbas, o ne jo praeitis, nes nei vienas nesame apsaugotas.

Pritariu, tos kriminalin s praeities darbdavys, manau, netur žinoti.

5.2. Suprantama, kad buvo išreikšta ir kita nuomon , nors ir epizodiškai, bet nurodoma, kad potencialus

darbuotojas turi nurodyti, jog yra teistas, o dabdavys turi teis žinoti:

Manau, kad dabdavys tur žinoti. Tiesiog teisyb s vardan.

44

Many iau, kad tas klausimas, ar teistas, tur b ti vienas iš paskutini . Bet turb t rašas tur b t „ šit

klausim galite ir neatsakyti“.

6. Tolesn tyrimo analiz pateikia s lyginiai saug „s raš “ veiksni , kurie nurodo, kad dabar veikiantis

nuteist darbinimo modelis n ra funkcionalus.

Mano nuomone, šiai dienai tas modelis neveikia iš tikr .

nuteist atžvilgiu, ypatingai išleist iš kalinimo staigos, jisai tikrai neveikia.

Mes iš tikr bej giai kažk pakeisti ar kažk tai padaryti.

tina imtis savalaiki , ekonomin ir bendrai socialin situacij atitinkan priemoni :

6.1 B tini esminiai ir sisteminiai poky iai, kuri pas koje atsirast specializuotos darbo vietos nagrin jam

asmen kategorijai:

Manau, kad tur b ti steigiamos specializuotos vietos tokiems asmenims, tai reiškia, kad valstyb tur

pasir pinti jais..., o mes gal tum m nukreipti.

6.2 Suprantama, kad darbdavys, ypa verslininkas kiekvien situacij vertina pragmatiškai, tad verta pagalvoti

apie „paket “ reali priemoni , kurios skatint priimti teistus asmenis darb , užtikrinant tam tikr finansin

naud . Kaip parod tyrimas, dabartin darbdavi subsidijavimo sistema yra nepakankama:

Reik firmose, organizacijose steigti papildomas darbo vietas, finansuojamas iš valstyb s, pvz., skiriant 50

proc. Uždarbio.

6.3 Tyrimas parod , kad viena iš galim darbdavi skatinimo priemoni – tai mokes mažinimas arba

atleidimas nuo j . Šiuo metu privat versl slegia vis did janti mokes našta, tad tik tina, kad darbinus

teistus asmenis ir taip užsitikrinus mažesnius mokes ius, daugiau teist , ypa asmen , gr žusi iš kalinimo

staig b integruoti darbin veikl :

45

Darbdavys darbina lygtinai paleist , tarkim, teist asmen , tai firmai daromos kažkokios tai mokestin s

lengvatos, jos atleidžiamos nuo dalies mokes , arba apskritai atleidžiama nuo mokes . Vienu žodžiu, kad

pati firma b suinteresuota priimti t asmen .

6.4. Pataisos inspekcijos pareig nai pateik kritin vertinim priemoni , kurios skirtos „parengti“ asmen

darbinei veiklai dar esant kalinimo staigoje:

Manau, kad reik prad ti dirbti ne tada, kai žmogus išeina iš kalinimo staigos, o prad ti rengti jam b tent

darbui ir kažkokius mokymus vykdyti kalinimo staigose .... va ia, man atrodo, kad ia ir yra esminis

momentas.

Jie yra patys tam darbui nepasiruoš .

Jie išeina ir tada to darbo ieško, tik klausimas – ar nemoka ar nenori ieškotis.

6.5. Nuteist darbinimo sistemos nefunkcionalum patvirtina atskiri fokus grup s dalyvi vardinti

organizaciniai aspektai:

Esu darbo birža nusivyl s ir nežinau b tent j ten, k jie dirba. Atsiun ia laisvas darbo vietas. Vienu žodžiu,

mes nukreipiam kaip ir klient tas bendroves. Jis ateina ir sako: „k j s ia man dav t?“. Ten sako

absoliu iai ten telefonai neatsako, ten taip ir taip. Ar ten paskambinus iš vis sako, kad nereikia ten toki

darbuotoj . Aš pasiimu telefon , skambinu t bendrov , taip sako, mes joki skelbim nedav m, sako, iš kur

s ia ištrauk t t dalyk ? O darbo birža mums siun ia va tokias darbo vietas.

Darbo birža dabar ….aš nesu 100 proc. sitikin s, kad ten skaidriai dirba.

6.6. Tyrimas parod , kad nuteistieji, ypa gr iš kalinimo staig , pasigenda tarpininkavimo paslaug juos

darbinant, kontaktuojant su potencialiais darbdaviais. Pataisos inspekcijos pareig nai kritiškai vertina fakt ,

kad iš j prašoma tarpininkauti, nors iš kitos pus s dalis patvirtina, kad tai daro, t.y. skambina, kalbasi, aiškina,

konsultuoja:

46

Vat iš pataisos nam gr nuteistieji tiesiog link , kad mes rastum m galimyb tarpininkauti su darbdaviais.

Yra tokie momentai, tokios užuominos, kartais netiesiogiai, klausia, o k mes galim parekomenduot. Tai tokiais

atvejais visada stengiam s pasakyt, kad vis tik tai pats ieškai, tai su darbdaviais gali tiesiogiai kontaktuoti.

6.7. V lgi prie darbinimo sistemos tr kumo buvo pamin ti ir teritoriniai aspektai, atskir maž miesteli ar

kaim specifika, kur sidarbinti itin sud tinga, stinga darbo viet , n ra dideli moni , organizacij , kurios

gal pasi lyti darb asmenims, gr žusiems iš laisv s at mimo staig :

Kaimiškose vietov se mažiau galimybi sidarbinti, mes galvojam, kad tai pas fizinius asmenis, ta iau žmon s

oficialiai sidarbint negali. Nat raliai gaunasi kaip ir neoficialus darbas.

Žmon s baiminasi nepaž stam žmoni , o vietinis kreipiasi per paž stamus ir užburtas ratas gaunasi. Tai vat

kaimiškose vietov se yra sud tingiau gaut pasi lym .

47

7. Tyrimas parod , kad asmenys, gr iš kalinimo staig , “apauginti” stigmonis, stereotipiniais

vertinimais, tad tikslinga gilesn s ši veiksni analiz , kartu bandant pateikti nagrin jam asmen

atskiras charakteristikas, kurios negatyviai veikia, t.y. mažina ar blokuoja ši asmen sidarbinimo

galimybes.

7.1. Duomen analiz rodo, kad teist asmen , kaip potenciali darbuotoj , vertinimas tiesiogiai priklauso,

kuriai kategorijai jie priskiriami. Atitinkamai formuojamas ir j socialinis portretas, jiems priskiriamos

atitinkamos savyb s, bruožai, kurie ir turi takos j darbinimui:

lgi priklauso, ar tai asmuo lygtinai paleistas iš pataisos nam , ar jam bausm s vykdymas atid tas, ar jis

teistas laiv s apribojimo bausme. Tai tas, kuris nebuvo ištraukas iš visuomen s, kuris vis laik buvo

visuomen je. Tai iš tikr t dideli skirtum ir n ra, jie kaip normal s žmon s. O tas, kuris buvo atitr s,

tai, be abejo, bus t skirtum , jau ir motyvacija susilpn jusi.

7.2. Darbiniams santykiams palaikyti b tini geri darbiniai džiai ir atitinkama kvalifikacija, ta iau dabartin

penitencin sistema n ra paj gi užtikrinti darbin s veiklos asmenims, esantiems kalinimo staigose, o tai susij

su min dži sumenk jimu ar netekimu. Dabartin situacija reikalauja, kad net ir “juodadarbiai” turi

išmanyti šiuolaikines technologijas, mok ti dirbti su atitinkama technika ar renginiais:

Darbiniai džiai n ra dideli. Aišku ir kvalifikacijos tr kumas … iš tikr tai ir skiriasi.

7.3. Tyrimas parod , kad neigiam tak nuteist sidarbinimui turi negatyvi kalini subkult ra. Asmenys,

gr iš kalinimo staig , išmoksta, perima specifin kalini bendravimo model , kalb jimo manier , žargon ,

kurie potencialius darbdavius veikia negatyviai:

Iš tikr j bendravimas, nes jie pataisos namuose tur jo adaptuotis tarp nuteist ir j terminai,

bendravimas juos išduoda darbdaviams.

Jie netur jo galimyb s ryši lavinti arba juos prarado … adaptacijos laikotarpis bent pus met , reiškia, yra

tinas, kad jie adaptuot si prie naujos aplinkos.

48

7.4. Pataisos inspekcij pareig nai nurodo, kad asmenys, gr iš kalinimo staig , pasižymi specifiniais

emociniais veiksniais:

Pasteb jau, sakykim, kad gr žusiems iš kalinimo tr ksta kantryb s. Jie daugiau nervuotesni yra, jie reaguoja

jautriau bet kokias gal pastabas … turi nepastovumo.

7.5. Kitas svarbus aspektas, kuris išskiriamas kaip specifinis tarp asmen , gr žusi iš kalinimo staig , tai j

asmenin s sveikatos problemos:

kontingentas vis tiek yra probleminis, jie dažnai turi priklausomybi problem . Pas mus daug alkoholik ,

yra narkoman dalis. Tai iš esm s yra priežastis, d l ko jie ir pakli na … sidarbinti tas irgi trukdo.

Jie tikrai yra riboti žmon s, o darbdaviam jeigu reikalingas žmogus, kuris fiziškai tikrai yra labai paj gus,

stiprus.

7.6. Pataisos inspekcijos pareig nai nurodo, kad nagrin jama asmen kategorija pasižymi tuo, jog dažnai

nesuvokia bei sunkiai prisitaiko prie bendr taisykli darbo vietoje, prie nustatytos tvarkos ir formali

reikalavim :

Lygtinai paleisti iš kalinimo staig , jeigu jisai sidarbina, tai, tarkim, jam reikia dažniau eiti par kyti, j erzina

toks dalykas, kaip, tarkim, gamykloje darbas. Tiek tai laiko dirbam, par kymui yra tiek, viskas ta prasme

sustyguota. Tai jis ir sako, „aš kal jime gyvenau nuo skambu io iki skambu io, aš išeinu darb , ir ten man

visk ...“ .Nu, sako. Jam. Jis kaip ir nori „laisvo oro direktorium“ b ti. Vat tokie dalykai juos irgi erzina.

Buvo toki atvej , tarkim, vienas klientas n jo, jis ten 3 dienas padirbo. Ne, sako: „šitas darbas ne man, ten

man neskai iuos valand , kiek aš r kysiu, kiek aš ten“. Nes b tent yra tikrai darbdavi toki , kurie tiesiai

šviesiai pasako, kad yra nustatytos r kymo valandos ten, ir ne bet kur dar r kysi, nes medžio apdirbimo

gamyklos.

7.7. Toliau nagrin jant veiksnius, kurie išskiria nuteist iš kit žmoni darbin je veikloje, tai paaišk jusi

“simuliavimo” tendencija, t.y. galimyb atsitraukti nuo darbin s veiklos.

49

ia dar toks pasteb jimas, kuo skiriasi teisti nuo neteist , tai, kad pas tokius asmenis b na dažniau

nedraudiminio laikotarpio, pavyzdžiui, tarkim, metus laiko dirba, bet b na m nesiams neateina, tada v l

savait v l atsiranda. Tai vat tas ir blogai.

Teisingas pasteb jimas. Jie neprat gyventi pagal tam tikras taisykles. Iš tikr sud tinga jiems pritapti prie t

nustatyt taisykli , kad 8 val. darbe turi b ti, darbas baigiasi 5. Ir paži kit kaip su registracijom. Irgi jeigu

jisai nelink s laikytis to režimo ir registruotis užmiršta ir ži k ir nakt jo n ra, kai po 10 jisai kažkur užsibuvo.

Nu, vat „raslabucha“.

7.8. Pataisos inspektoriai išskyr ir negatyvi nuteistojo draug tak , t.y. kad jie lengvai pasiduoda

kalbin jimams, kit abejotiniems si lymams, neturi savo tvirtos pozicijos, tad yra lengvai paveikiami kit

asmen :

Ir dar draug taka. Draugai sako: „ne prestižas tok darb dirbti“. „K tu ia už grašius dirbi, ži k aš su

kokia mašina atvariau, varom gal tenais“.

8. Tyrimu siekta nustatyti pozityvius veiksnius, skatinan ius s kming nuteist traukim darbin

veikl , t.y. kokias teikia galimybes, privalumus.

8.1. Pataisos inspekcij pareig nai nurod , kad darbin nuteist veikla yra pamatinis veiksnys juos

integruojant visuomen , kartu realizuojant j resocializacij bei mažinant j kriminalin aktyvum , kartu ir

nusikalstamum bendrai:

Darbas, tai aišku yra vertyb , nuteistiesiems tai yra užimtumas, pragyvenimo šaltiniai ir tas užimtumas, aišku,

mažina nusikalstamum .

Dirbantis žmogus vis tiek didži dal darbo praleidžia, labai daug praleidžia darbe. Tai iš tikr maž ja

nusikalstamumas.

8.2. Kitas pozityvus aspektas, kuris garantuojamas per nuteist darbinim , tai, jog šie asmenys tampa

mokes mok tojais, o ne išlaikytiniais:

50

Dirbantis asmuo moka mokes ius valstybei … dirbantis nuteistasis užsidirba sau pragyvenimui, tuo pa iu ir

visuomen saugesn . Kuo mes grei iau j užimsim, tuo geriau visuomenei ir mums patiems visiems ir tam

pa iam nuteistajam pagaliau, kadangi jisai jau pats taps tuo pa iu visuomen s nariu teis tu.

8.3. Prie pozityvi aspekt buvo išskirta nuteist savivert s ir savigarbos užsitikrinimas, t.y., kad nuteistasis

pats išgali save išlaikyti, b ti veikliu, pasir pinti šeima, savo vaikais:

Darbas stiprina savigarbos jausm . Jeigu jis save gerbia, gerbs ir kitus … taigi savigarbos jausmas jiems

svarbus.

51

Telefonin darbdavi apklausa

Iš kalinimo vietos gr žusi darbinimo patirtis

16% apklaust tur jo patirties darbinant iš laisv s at mimo vietos gr žusius asmenis, likusieji (84%) teig su

tokiais darbuotojais savo mon je n ra susid (žr. 1 pav.).

1 pav. Ar J kolektyve dirba/dirbo iš laisv s at mimo vietos gr s asmuo?

52

Teist asmen darbinimo patirtis

Analogiškas skai ius apklaust (16%) teig savo mon s darbuotoj tarpe tur (turintys) teist , ta iau

laisv s at mimo vietoje nebuvusi asmen . Lik respondentai (84%) toki darbuotoj savo kolektyve netur

(žr. 2 pav.).

2 pav. Ar J kolektyve dirba/dirbo teistas, bet nebuv s laisv s at mimo vietoje, asmuo?

Darbdavi nuomon apie fakt , kad darbuotojas yra atlik s bausm laisv s at mimo vietoje

Tik dešimtadalis (10%) apklaust darbdavi buvo kategoriški, teigdami, jog potencialaus darbuotojo patirtis

atliekant bausm laisv s at mimo vietoje yra kli tis sidarbinant mon s kolektyve. Beveik pus apklaust

53

(44%) tvirtino, jog šis faktas visai n ra kli tis, panašus procentas (46%) teig , jog bausm s atlikimo faktas iš

dalies yra kli tis, ta iau konkretus apsisprendimas, darbinti asmen , ar ne, priklausyt nuo aplinkybi (žr. 3

pav.).

54

3 pav. Ar tai, kad potencialus darbuotojas yra atlik s bausm laisv s at mimo vietoje, yra kli tis sidarbinti

kolektyve?

Bausm atlikusi asmen pagrindin s sidarbinimo kli tys

Respondentai išskyr pagrindines kli tis, trukdan ias bausm atlikusi asmen sidarbinimui: 93% akcentavo

neigiamus pro ius – priklausomyb nuo narkotik ir alkoholio. Antroje vietoje, respondent vertinimu,

atsid nepalankios ekonomin s s lygos valstyb je (62%). domu tai, kad šios dvi daugiausia respondent

mesio sulauk priežastys vienintel s iš vis išvardyt n ra tiesiogiai susijusi su bausm s atlikimo faktu –

pvz., priklausomyb nuo alkoholio ar narkotik gali tur ti ir niekuomet nekal asmenys, o nepalanki

ekonomin situacija šalyje daugeliui kit socialiai pažeidžiam visuomen s grupi trukdo integruotis darbo

rink .

Daugiau nei pus respondent (56%) atkreip d mes per maž valstyb s param darbdaviams, galintiems

darbinti bausm atlikusius asmenis. Panašus apklaust skai ius orientavosi tiesiogiai su bausm s atlikimo

faktu susijusius veiksnius – menki darbiniai džiai (53%), nepakankama motyvacija (49%), kvalifikacij

patvirtinan dokument stoka (48%).

55

Visi aukš iau išvardyti veiksniai dominavo neigiam visuomen s nuostat nuteist atžvilgiu – teistumo fakt

kaip kli vardijo 42% apklaust , neigiam visuomen s nuomon ši asmen atžvilgiu išskyr 38%

respondent . Beveik pus respondent (46%) nesutiko su šios išankstin s neigiamos nuomon s egzistavimu.

Svarbu pasteb ti, jog bausm atlik asmenys n ra laikomi išrankiais darbuotojais – tik 14% apklaust sutiko,

jog jie kelia pernelyg aukštus reikalavimus darbo s lygoms, po beveik pus respondent (43%) netur jo

nuomon s arba neig toki reikalavim k lim , žr. 4 pav.

4 pav. Kaip manote, kokios pagrindin s bausm atlikusi asmen sidarbinimo kli tys?

Lyginant respondent , tur jusi ir netur jusi bausm atlikusi asmen darbinimo patirt , pasteb ti statistiškai

reikšmingi skirtumai: darbdaviai, kuri mon je dirbo (dirba) bausm kalinimo staigoje atlik s darbuotojas,

re iau pasigedo valstyb s paramos darbdaviams šios asmen grup s darbinimui (atitinkamai 23,5 ir 18,2%).

Taip pat pasteb ti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp apklaust , kuriems bausm s atlikimo faktas n ra

kli tis ir buvusi nuteist keliam reikalavim darbo s lygoms: darbdaviai, kuriems bausm s atlikimo faktas

ra kli tis, tris kartus dažniau nesutiko su teiginiu, jog buv kaliniai kelia pernelyg aukštus reikalavimus darbo

lygoms (atitinkamai 58,7% ir 18,2%), žr. 4 lentel .

56

4 lentel . Iš laisv s at mimo vietos bei teist asmen darbinimo patirtis, bausm s atlikimo fakto kli tis

sidarbinant mon je ir respondent nuomon apie bausm atlikusi asmen pagrindines sidarbinimo kli tis.

Ar J kolektyve

dirba/dirbo iš laisv s

at mimo vietos gr s

asmuo?

Ar J kolektyve

dirba/dirbo teistas, bet

nebuv s laisv s at mimo

vietoje, asmuo?

Ar tai, kad potencialus darbuotojas yra

atlik s bausm laisv s at mimo vietoje,

yra kli tis sidarbinti J kolektyve?

Taip Ne Taip Ne

Taip, tai yra

kli tis

Ne, tai n ra

kli tis

Iš dalies tai

yra kli tis

(priklauso

nuo

aplinkybi ).

% N % N % N % N % N % N % N

Sutinku 35,3 6 38,6 34 17,6 3 42,0 37 45,5 5 34,8 16 39,6 19

Nei sutinku,

nei nesutin-ku17,6 3 15,9 14 23,5 4 14,8 13 27,3 3 15,2 7 14,6 7

Neigiama

visuomen s nuomon

apie laisv s at mimo

vietose bausm

atlikusius asmenis

Nesutin-ku 47,1 8 45,5 40 58,8 10 43,2 38 27,3 3 50,0 23 45,8 22

57

Sutinku 35,3 6 56,8 50 70,6 12 50,0 44 54,5 6 56,5 26 50,0 24

Nei sutinku,

nei nesutin-ku29,4 5 25,0 22 5,9 1 29,5 26 9,1 1 17,4 8 37,5 18

Menki bausm

atlikusio asmens

darbiniai džiai

Nesutin-ku 35,3 6 18,2 16 23,5 4 20,5 18 36,4 4 26,1 12 12,5 6

Sutinku 41,2 7 50,0 44 58,8 10 46,6 41 45,5 5 41,3 19 56,3 27

Nei sutinku,

nei nesutin-ku29,4 5 29,5 26 11,8 2 33,0 29 36,4 4 34,8 16 22,9 11

Menka bausm

atlikusio asmens

motyvacija.

Nesutinku 29,4 5 20,5 18 29,4 5 20,5 18 18,2 2 23,9 11 20,8 10

Sutinku 64,7 11 61,4 54 76,5 13 59,1 52 72,7 8 58,7 27 62,5 30

Nei sutinku,

nei nesutin-ku5,9 1 5,7 5 0,0 0 6,8 6 9,1 1 4,3 2 6,3 3

Nepalanki

ekonomin situacija

šalyje.

Nesutinku 29,4 5 33,0 29 23,5 4 34,1 30 18,2 2 37,0 17 31,3 15

58

Sutinku 58,8 10 55,7 49 58,8 10 55,7 49 45,5 5 60,9 28 54,2 26

Nei sutinku,

nei nesutin-ku17,6 3 26,1 23 23,5 4 25,0 22 36,4 4 19,6 9 27,1 13

Per maža valstyb s

parama darbdaviams,

darbinantiems

bausm atlikusius

asmenis.

Nesutin-ku 23,5 4 18,2 16 17,6 3 19,3 17 18,2 2 19,6 9 18,8 9

Sutinku 5,9 1 15,9 14 17,6 3 13,6 12 18,2 2 13,0 6 14,6 7

Nei sutinku,

nei nesutin-ku17,6 3 47,7 42 17,6 3 47,7 42 63,6 7 28,3 13 52,1 25

Bausm atlikusi

asmen keliami

pernelyg aukšti

reikalavimai darbo

lygoms

Nesutin-ku 76,5 13 36,4 32 64,7 11 38,6 34 18,2 2 58,7 27 33,3 16

Sutinku 52,9 9 46,6 41 52,9 9 46,6 41 63,6 7 37,0 17 54,2 26

Nei sutinku,

nei nesutin-ku5,9 1 21,6 19 17,6 3 19,3 17 9,1 1 17,4 8 22,9 11

Kvalifikacij

patvirtinan

dokument stoka

Nesutin-ku 41,2 7 31,8 28 29,4 5 34,1 30 27,3 3 45,7 21 22,9 11

59

Sutinku 35,3 6 43,2 38 35,3 6 43,2 38 63,6 7 39,1 18 39,6 19

Nei sutinku,

nei nesutin-ku17,6 3 31,8 28 23,5 4 30,7 27 9,1 1 15,2 7 47,9 23

Teistumo faktas

Nesutinku 47,1 8 25,0 22 41,2 7 26,1 23 27,3 3 45,7 21 12,5 6

Sutinku 94,1 16 93,2 82 100,0 17 92,0 81 90,9 10 93,5 43 93,8 45

Nei sutinku,

nei nesutin-ku5,9 1 4,5 4 0,0 0 5,7 5 0,0 0 6,5 3 4,2 2

Priklausomyb nuo

alkoholio ar

narkotik

Nesutin-ku 0,0 0 2,3 2 0,0 0 2,3 2 9,1 1 0,0 0 2,1 1

60

Bausm atlikusi asmen savyb s darbo vietoje

rybiškumas ir agresyvumas – dvi bausm atlikusi asmen savyb s darbo vietoje, kurias beveik pus

respondent vardijo kaip pagrindines (po 47%). Taip pat jie laikomi gana komunikabiliais (42%) ir valyvais

(36%). Kiek daugiau negu ketvirtadalis (27%) apklaust akcentavo fizin j , tik penktadalis – atsakingum

(18%) ir s žiningum (21%) (beveik tre dalis apklaust neig bausm atlikusius asmenis pasižymint šiomis

savyb mis).

domu tai, kad daugumoje atvej respondentai teig neturintys aiškios nuomon s šiuo klausimu – pvz., apie

pus apklaust nebuvo tikri d l j fizin s j gos (51%, daugiausia tarp j – nuteist darbinimo patirties

neturintys asmenys), valyvumo (50%), s žiningumo (49%) ir atsakingumo (46%), žr. 5 pav.

5 pav. Kaip manote, kokiomis savyb mis pasižymi asmenys, atlik bausm , darbo vietoje:

Pasteb ti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp respondent , atstovaujan mones, kuriose dirba (dirbo) teisti,

ta iau bausm s neatlik asmenys ir neturin tokios patirties, vertinant ši asmen agresyvum ir atsakingum

– pirmieji dažniau nesutiko su teiginiu, jog šie asmenys pasižymi didesniu agresyvumu (atitinkamai 41,2% ir

11,4%) ir atsakingumu (58,8% ir 31,8%), žr. 5 lentel .

61


sidarbinant mon je ir respondent nuomon apie savybes, kuriomis pasižymi asmenys, atlik bausm , darbo

vietoje

Ar J kolektyve

dirba/dirbo iš laisv s

at mimo vietos gr s

asmuo?

Ar J kolektyve

dirba/dirbo teistas, bet

nebuv s laisv s at mimo

vietoje, asmuo?

Ar tai, kad potencialus darbuotojas yra

atlik s bausm laisv s at mimo vietoje, yra

kli tis sidarbinti J kolektyve?

Taip Ne Taip Ne

Taip, tai yra

kli tis

Ne, tai n ra

kli tis

Iš dalies tai

yra kli tis

(priklauso

nuo

aplinkybi ).

% N % N % N % N % N % N % N

Sutinku 41,2 7 23,9 21 29,4 5 26,1 23 9,1 1 26,1 12 31,3 15

Nei sutinku, nei

nesutinku29,4 5 55,7 49 29,4 5 55,7 49 54,5 6 50,0 23 52,1 25

Fizinis stiprumas

Nesutinku 29,4 5 20,5 18 41,2 7 18,2 16 36,4 4 23,9 11 16,7 8

Agresyvumas Sutinku 41,2 7 47,7 42 41,2 7 47,7 42 18,2 2 45,7 21 54,2 26

62

Nei sutinku, nei

nesutinku35,3 6 37,5 33 17,6 3 40,9 36 45,5 5 34,8 16 37,5 18

Nesutinku 23,5 4 14,8 13 41,2 7 11,4 10 36,4 4 19,6 9 8,3 4

Sutinku 17,6 3 18,2 16 29,4 5 15,9 14 18,2 2 15,2 7 20,8 10

Nei sutinku, nei

nesutinku41,2 7 46,6 41 11,8 2 52,3 46 45,5 5 50,0 23 41,7 20

Atsakingumas

Nesutinku 41,2 7 35,2 31 58,8 10 31,8 28 36,4 4 34,8 16 37,5 18

Sutinku 29,4 5 19,3 17 29,4 5 19,3 17 27,3 3 26,1 12 14,6 7

Nei sutinku, nei

nesutinku35,3 6 51,1 45 17,6 3 54,5 48 36,4 4 50,0 23 50,0 24

žiningumas

Nesutinku 35,3 6 29,5 26 52,9 9 26,1 23 36,4 4 23,9 11 35,4 17

Valyvumas

(geb jimas

Sutinku 47,1 8 34,1 30 52,9 9 33,0 29 18,2 2 43,5 20 33,3 16

63

Nei sutinku, nei

nesutinku35,3 6 53,4 47 23,5 4 55,7 49 63,6 7 41,3 19 56,3 27

tvarkingai atrodyti

ir elgtis)

Nesutinku 17,6 3 12,5 11 23,5 4 11,4 10 18,2 2 15,2 7 10,4 5

Sutinku 35,3 6 48,9 43 41,2 7 47,7 42 36,4 4 52,2 24 43,8 21

Nei sutinku, nei

nesutinku41,2 7 40,9 36 29,4 5 43,2 38 36,4 4 34,8 16 47,9 23

rybiškumas ,

išradingumas

Nesutinku 23,5 4 10,2 9 29,4 5 9,1 8 27,3 3 13,0 6 8,3 4

Sutinku 29,4 5 44,3 39 29,4 5 44,3 39 9,1 1 43,5 20 47,9 23

Nei sutinku, nei

nesutinku47,1 8 39,8 35 29,4 5 43,2 38 54,5 6 39,1 18 39,6 19

Komunikabilumas

Nesutinku 23,5 4 15,9 14 41,2 7 12,5 11 36,4 4 17,4 8 12,5 6

Bausm atlikusi asmen darbinimo motyvai

Apsisprendžiant darbinti bausm atlikus asmen , respondentams labiausiai imponuot patikim žmoni

rekomendacijos (85%), potencialaus darbuotojo kvalifikacija (74%) ar atitinkamos kvalifikacijos specialist

64

stygius (72%), gana stipr s ir socialiniai motyvai – antros galimyb s žmogui suteikimas (73%), beveik du

tre dalius apklaust (63%) sudomint valstyb s si lomos subsidijos.

Palyginti menk vaidmen tur galimyb si lyti bausm atlikusiam asmeniui mažesn atlyginim (27%) ar

darbo biržos rekomendacijos (14%).

Lyginant su respondent atsakymais kitus klausimus, apklaustieji išreišk daugiau pozityvi nuostat ir

mažiau neužtikrintumo, neapsisprendimo, žr. 6 pav.

65

6 pav. Kas Jus paskatint darbinti bausm atlikus asmen :

Pasteb ti statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant atsakymus respondent , kuriems bausm s atlikimo

kalinimo staigoje faktas yra kli tis ir t , kuriems šis faktas n ra svarbus. Pirmiesiems mažiau imponuot tokio

specialisto turima kvalifikacija (atitinkamai 45,5% ir 8,7%) ar specialist stygius (atitinkamai 54,5% ir 10,9%).

Priimant sprendim d l darbinimo, asmenims, kuriems bausm s atlikimo faktas n ra svarbus, didesn s

reikšm s negu kitoms respondent grup ms tur patikim asmen (atitinkamai 91,3% ir 54,5%) ir darbo

biržos rekomendacijos (atitinkamai 23,9% ir 9,1%), žr. 6 lentel .


sidarbinant mon je ir respondent nuomon apie bausm atlikusio asmens darbinimo paskatas.

Ar J kolektyve Ar J kolektyve Ar tai, kad potencialus darbuotojas yra

66

asmuo? asmuo? yra kli tis sidarbinti J kolektyve?

Taip Ne Taip Ne

Taip, tai

yra kli tis

Ne, tai

ra

kli tis

Iš dalies tai

yra kli tis

(priklauso

nuo

aplinkybi ).

% N % N % N % N % N % N % N

Sutinku 82,4 14 72,7 64 70,6 12 75,0 66 54,5 6 84,8 39 68,8 33

Nei sutinku,

nei nesutinku17,6 3 11,4 10 23,5 4 10,2 9 0,0 0 6,5 3 20,8 10

Jo turima

kvalifikacija.

Nesutinku 0,0 0 15,9 14 5,9 1 14,8 13 45,5 5 8,7 4 10,4 5

Sutinku 76,5 13 71,6 63 64,7 11 73,9 65 36,4 4 78,3 36 75,0 36Tam tikros

kvalifikacijos

darbuotoj stygius.

Nei sutinku,

nei nesutinku5,9 1 14,8 13 11,8 2 13,6 12 9,1 1 10,9 5 16,7 8

67

Nesutinku 17,6 3 13,6 12 23,5 4 12,5 11 54,5 6 10,9 5 8,3 4

Sutinku 35,3 6 25,0 22 17,6 3 28,4 25 18,2 2 37,0 17 18,8 9

Nei sutinku,

nei nesutinku5,9 1 19,3 17 5,9 1 19,3 17 9,1 1 23,9 11 12,5 6

Galimyb si lyti

mažesn

atlyginim .

Nesutinku 58,8 10 55,7 49 76,5 13 52,3 46 72,7 8 39,1 18 68,8 33

Sutinku 58,8 10 63,6 56 64,7 11 62,5 55 54,5 6 69,6 32 58,3 28

Nei sutinku,

nei nesutinku5,9 1 15,9 14 5,9 1 15,9 14 0,0 0 13,0 6 18,8 9

Valstyb s

subsidijavimas.

Nesutinku 35,3 6 20,5 18 29,4 5 21,6 19 45,5 5 17,4 8 22,9 11

Sutinku 64,7 11 75,0 66 76,5 13 72,7 64 63,6 7 73,9 34 75,0 36Faktas, kad

žmogui suteikiu

antr galimyb

gyvenime.

Nei sutinku,

nei nesutinku17,6 3 13,6 12 5,9 1 15,9 14 9,1 1 13,0 6 16,7 8

68

Nesutinku 17,6 3 11,4 10 17,6 3 11,4 10 27,3 3 13,0 6 8,3 4

Sutinku 94,1 16 83,0 73 88,2 15 84,1 74 54,5 6 91,3 42 85,4 41

Nei sutinku,

nei nesutinku5,9 1 11,4 10 5,9 1 11,4 10 18,2 2 6,5 3 12,5 6

Jei rekomenduot

patikimi asmenys.

Nesutinku 0,0 0 5,7 5 5,9 1 4,5 4 27,3 3 2,2 1 2,1 1

Sutinku 23,5 4 12,5 11 17,6 3 13,6 12 9,1 1 23,9 11 6,3 3

Nei sutinku,

nei nesutinku11,8 2 29,5 26 29,4 5 26,1 23 18,2 2 19,6 9 35,4 17

Jei darbo birža

rekomenduot .

Nesutinku 64,7 11 58,0 51 52,9 9 60,2 53 72,7 8 56,5 26 58,3 28

69

Išvados ir rekomendacijos

1. Tarp respondent pasitaik turin patirties tiek darbinant bausm kalinimo staigoje atlikusius, tiek

teistus, ta iau laisv s at mimo vietoje nebuvusius asmenis.

2. Devyni iš dešimties apklaust buvo grei iau palankiai nusiteik vertindami galimyb savo kolektyve

darbinti bausm laisv s at mimo vietoje atlikusius asmenis: bausm s atlikimo faktas neb kli tis

priimant nauj darbuotoj , arba konkretus sprendimas priklausyt nuo situacijos.

3. Analizuojant pagrindines kli tis, trukdan ias bausm atlikusi asmen sidarbinimui, respondent

atsakymus pagal svarb galima skirstyti tris pogrupius;

a. Labiausiai apklaustieji akcentavo priežastis, tiesiogiai nesusijusias su bausm s atlikimo faktu

(neigiamus pro ius, nepalankias ekonomines s lygas valstyb je ir per maž valstyb s param

darbdaviams, galintiems darbinti bausm atlikusius asmenis).

b. Mažesn dalis respondent atkreip d mes tiesiogiai su bausm s atlikimo faktu susijusius

veiksnius – menki darbiniai džiai, nepakankama motyvacija ir kvalifikacij patvirtinan

dokument stoka.

c. Galiausiai, visi aukš iau išvardyti veiksniai dominavo neigiam visuomen s nuostat nuteist

atžvilgiu.

4. rybiškumas, agresyvumas, komunikabilumas – pagrindin s bausm atlikusi asmen savyb s darbo

vietoje, ta iau iš esm s respondentai nebuvo labai užtikrinti vertindami bausm atlikusi asmen

savybes darbo vietoje, praktiškai visur dominavo atsakymas „nei sutinku, nei nesutinku“, net ir vertinant

tokius stereotipinius nuteist požymius kaip fizin j ga, agresyvumas, (ne)s žiningumas ir pan.

5. Respondentai buvo pakankamai pozityviai nusiteik vertindami bausm atlikusi asmen darbinimo

savo kolektyve motyvus – didži respondent dal teigiamai apsispr sti gal paskatinti pa ios

vairiausios priežastys: patikim žmoni rekomendacijos, kvalifikacijos veiksnys ir net toks

nepragmatiškas faktorius kaip antros galimyb s žmogui suteikimas.

70

6. Nepaisant to, jog visuomen je egzistuoja neigiama nuomon kal jusi asmen atžvilgiu, tyrime

dalyvav lygtinai iš laisv s at mim paleisti asmenys ir nuteistieji, kuriems laisv s at mimo bausm s

vykdymas yra atid tas, teig , jog sunkumus sidarbinant vienodai patiria laisv s at mimo bausme teisti

asmenys ir tie, kurie buvo teisti, bet nebuvo kalinti.

7. Laisv s at mimo bausme teisti asmenys kalinimo metu dažnai praranda darbinius džius, nes j

užimtumas n ra užtikrinamas. Ta iau dalies nuteist vertyb s laisv s at mimo metu išlieka

nepakitusios, - tai yra susij su turima darbine patirtimi iki kalinimo.

8. Pagrindiniai veiksniai, skatinantys nuteistuosius ieškotis darbo/dirbti, yra: pragyvenimo poreikis,

geresn s materialin s pad ties sau ir savo vaikams užtikrinimas, savirealizacija. Pagrindiniai veiksniai,

trukdantys s kmingai nuteist integracijai darbo rink yra; teistumas ir su juo susij teismo paskirti

pareigojimai, kvalifikacij patvirtinan dokument ar valstyb s paramos sidarbinant stoka.

siskolinimai, išieškomi per antstolius, taip pat yra didelis trukdis sidarbinant, ta iau šis veiksnys neturi

takos darbinantis nelegaliai, užsiimant atsitiktiniais darbais.

9. Tyrimas atskleid , kad didžiausios galimyb s rasti darb teistiems ir kal jusiems asmenis yra per

draugus bei paž stamus, ta iau tam didel s takos turi kriminalin subkult ra ir kal jimuose

susiformavusi “kast ” sistema.

10. Stiprinti išeinan iš laisv s at mimo viet asmen informacin apr pinim , suteikiant patikrint ,

susistemint informacij apie sidarbinimo galimybes, s lygas, taip pat organizacijas (NVO, Vš ir kt.)

galin ias suteikti reikiamas paslaugas;

11. Laisv s at mimo vietose organizuoti praktinius užsi mimus, ypa akcentuojant mokymus temomis: CV

sudarymas, motyvacinio laiško parengimas ir pateikimas, prisistatymas darbdaviui, bendravimas su

darbdaviu ir pan. Taip pat supažindinti su šiuolaikin mis informacin mis technologijomis,

leidžian iomis ieškotis darbo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

12. Parengti informacin -metodin leidin penitencin s sistemos pareig nams d l nuteist , kalint

motyvacijos skatinimo ir stiprinimo sidarbinant. Atlikti atitinkamus mokymus.

71

2. Svarbiausios problemos, neleidžian ios nuteistiesiems integruotis darbo

rink : tyrimo rezultat pristatymas

Virginija Klimukien

“Globali iniciatyva psichiatrijoje”

2009-12-17

72

TYRIMO TIKSLAS

Išsiaiškinti pagrindines problemas ir priežastis,

neleidžian ias nuteistiesiems, kuri laisv s

at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir lygtinai

paliestiems iš laisv s at mimo viet s kmingai

prisitaikyti visuomen je ir integruotis darbo

rinkoje.

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

Tyrimas orientuotas tris skirtingas tikslines

grupes:

Socialin atskirt patirian ius asmenis

(nuteistuosius, kuriems laisv s at mimo

bausm s vykdymas yra atid tas, ir lygtinai iš

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

73

laisv s at mimo viet paleistus asmenis),

Specialistus, dirban ius su socialin atskirt

patirian iais žmon mis (pataisos inspekcij

darbuotojus) bei darbdavius.

Tod l organizuoti trys atskiri tyrimo etapai:

Fokus grup su socialin atskirt

patirian iais asmenimis;

Fokus grup su specialistais,

dirban iais su socialin atskirt

patirian iais žmon mis;

Telefonin darbdavi apklausa.

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

1 TYRIMAS

Fokusuotos grupin s diskusijos

metodas;

Vykdo 2009 met lapkri io 24 dien ;

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

74

Dalyvavo 12 Vilniaus miesto ir rajono

PI priži rim asmen : 8 lygtinai

paleisti iš LAV; 3 LA bausm s

vykdymas atid tas;

Tyrimo trukm 60 minu

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

1 TYRIMO KLAUSIMAI

Ar skiriasi galimyb s sidarbinti tarp

asmen , kurie buvo laisv s at mimo

staigose ir kurie nebuvo kalinti?

Kokios takos paskirta bausm tur jo

darbinei veiklai?

Kas Jus skatina ieškotis darbo/dirbti?

Kaip J s ieškote/ieškojote darbo ir kas

Jums labiausiai pad jo (kokias b dais,

kas pad jo/pasi , kur kreip s)?

Kai J s ieškote/ieškojote darbo, kas

Jums labiausiai trukdo/- ?

Ko reik /koki paslaug optimalaus

nuteist darbinimo modelio

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

75

užtikrinimui?

Jeigu pats b tum t darbdavys, ar

darbintum t teist (laisv s at mimo

bausme) asmen ir kod l?

Kaip manote, ar (ir kiek) darbdavys

tur žinoti apie darbuotojo

kriminalin praeit ?

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

1 TYRIMO REZULTAT ANALIZ

1. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti pataisos

inspekcijose priži rim asmen nuomon apie

galimybi sidarbinti skirtumus tarp asmen ,

kurie buvo laisv s at mimo staigose, ir t ,

kurie buvo teisti bet nebuvo kalinti?

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

76

1 TYRIMO REZULTATAI

1.1. Vienas iš veiksni , s lygojan

galimybi sidarbinti skirtumus tarp laisv s

at mimo bausm atlikusi asmen ir asmen ,

kurie buvo teisti, bet nebuvo kalinti, yra

neigiama visuomen s nuomon apie

kal jusius asmenis. Kitaip tariant, takos turi

visuomen je egzistuojantys stereotipai laisv s

at mimo bausm atlikusi asmen atžvilgiu

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

77

1.2. Kitas svarbus veiksnys sidarbinant yra

neigiamas paties darbdavio poži ris laisv s

at mimo bausm atlikus asmen arba,

lygtinio paleidimo iš laisv s at mimo viet

atveju, su šia bausm s r šimi susijusias

pasekmes (ypa pažym iš darboviet s

pristatym pataisos inspektoriams,

priži rintiems lygtinai paleist asmen )

Nuteistieji didžiausias sidarbinimo galimybes

turi, jeigu paž sta kokius nors potencialius

darbdavius. Kitaip tariant, tik iš anks iau

paž stami darbdaviai, nuteist nuomone,

gali suteikti darbo viet teistiems ir laisv s

at mimo viet atlikusiems asmenims.

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

1.3. Fokus grup s dalyviai vienu iš pagrindini

(didžiausi ) trukdži vieningai vardino turimus

milžiniškus ieškinius, (dažniau) kaip turtin s

žalos atlyginim ar (gana retai) moralin s žalos

Užrašams:

_______________________________________

78

kompensavim _______________________________________

_______________________________________

1.4. Apibendrindami fokus grup s dalyviai

nusprend , kad skirtumo sidarbinant tarp t ,

kurie buvo laisv s at mimo staigoje, ir t , kurie

yra teisti, bet nebuvo laisv s at mimo staigoje,

ra

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

2. TYRIMO DUOMEN ANALIZ S METU

BUVO VERTINTA PASKIRTOS BAUSM S

TAKA NUTEIST DARBINEI VEIKLAI

Tyrimo metu daugelis fokus grup s dalyvi apie

nuteistuosius kalb jo tre iu asmeniu, tarsi

kalb ne apie save: ...jie netenka dži ...,

...jie nemoka su tais pinigais..., ir pan.

Gynybin s reakcijos (siekiant patiekti socialiai

pageidaujamus ir priimtinus atsakymus tuo

pa iu išsaugant tam tikr teigiam sav s

vaizd )?

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

79

“Paskirt bausm ” suprato kaip kalinim ir ši

tendencija pasireišk netgi tiems, kuriems

bausm s vykdymas yra atid tas.

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

2.1. Atlikdami bausm kalinimo staigoje

daugelis nuteist praranda darbinius

džius, nes j užimtumas n ra užtikrinamas

2.2. Nuteistiesiems b dingas tam tikras

poži ris, išankstin s nuostatos savo uždarbio

atžvilgiu

2.3. Vis d lto kai kuri nuteist vertyb s

laisv s at mimo metu išlieka nepakitusios.

Dažniausiai tai žmon s, kurie ir iki laisv s

at mimo tur jo pastov legal darb .

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

80

3. VIENAS IŠ TYRIMO SEGMENT

BUVO NUKREIPTAS VEIKSNIUS,

SKATINAN IUS NUTEISTUOSIUS

IEŠKOTIS DARBO/DIRBTI.

3.1. Pagrindinis dirbti skatinantis veiksnys

yra “pragyvenimo“ poreikis, kur visi grup s

dalyviai suprato ir vardijo daugmaž vienodai

(kažkur gyvent, kažk valgyt ir t.t.)

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

3.2. KELIANT PRIELAID , KAD PINIGAI

YRA TIK PRIEMON KOKIEMS TAI

TIKSLAMS PASIEKTI, FOKUS GRUP S

DALYVIAI IŠSAK GANA PLAT

SPEKTR SAVO SIEKI , KURIUOS

GALIMA SUSKIRSTYTI KELET

KATEGORIJ :

Darbas gali pad ti užtikrinti aukštesn

materialinio gerb vio lyg ;

Darbas padeda užtikrinti ateit savo

vaikams;

Darbas gali pad ti savirealizacijai

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

81

Fokus grup s dalyviai savo svarstymus

apibendrino skirtingais žmoni siekiais:

apdovanojimo siekimu arba bausm s

vengimu: vertimo formos gali b ti dvi: arba

botagas arba morka. Nu vat yra du dalykai.

Arba ta varomoji motyvacija arba

traukiamoji, tai kiekvienas pasirenka savo.

Vieni b ga nuo blogyst s, kiti siekia kažko tai

gal geresnio. Tai yra skirtingi psichologiniai

tipai. Nu. Jeigu norite, pakeiskite t šit ir

pasieksite gyvenime visko ko norit.

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

4. TYRIMU SIEKTA IŠSIAIŠKINTI KAIP

NUTEISTIEJI PAPRASTAI IEŠKO DARBO

IR KAS JIEMS TAME LABIAUSIAI

PADEDA.

Ieškodami darbo jie pirmiausia

kreipiasi darbo birž (dažniausiai iš

anksto žinodami, kad sidarbinti per

ši institucij nepavyks);

(Žmogus, lank s darbo biržos si lomus

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

82

kursus ir negalintis šiuo metu rasti darbo

pagal gyt kvalifikacij (nes ji yra

nebepaklausi), negali lankyti kit kurs ,

kurie pad jam persikvalifikuoti);

Labiausiai sidarbinti nuteistiesiems

padeda draugai ir paž stami

(kaimynai).

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

Fokus grup s tyrimo rezultatai rodo, jog

daugelis nuteist vis d lto dirba, tik savo

pajam l vairi priežas oficialiai

nedeklaruoja, taigi ir darbo biržos pateikiamas

bedarbyst s lygis Lietuvoje gali b ti šiek tiek

iškreiptas. Tod l visai nat ralu, kad nuteistieji

kratosi menkai apmokamo darbo, nes

neoficialiai dirbdami jie gali uždirbti žymiai

daugiau nei dirbdami oficialiai ir mok dami

mokes ius valstybei. Registracija darbo biržoje

jiems yra reikalinga tik socialini garantij

užtikrinimui.

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

83

Kitos valstyb s institucijos (pavyzdžiui, pataisos

inspekcija), fokus grup s dalyvi nuomone,

niekaip nepadeda j integracijos darbo rink

procese;

Kai kurie nuteistieji yra band kreiptis

priva ias darbo paieškos agent ras, ta iau iš

ties daugelis jomis nepasitiki;

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

“Mano nuomone, garb s žod duodu. Ne! N ra.

Nuo prezident s iki paskutinio „svolo iaus“

valstybei n ra nei vieno žmogaus, kuris b

suinteresuotas jiems, nu n r kam, niekas

neužinteresuotas. Visas m biurokratinis

aparatas veikia tik tai pats sau. Pradedant nuo

politik iki paskutini . tikinkit mane,

kad n ra taip. ... N r. Kiekvienas už save.

Kiekvienas sau. O valstyb .. Nenoriu net

prad ti šnek ti…”

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

84

- Nu, aš ei iau šluoti jeigu mok ten

por t kstan .

- Už jokius pinigus pasaulyje...

- -Aš tai gatvi šluot nei iau. Už jokius

pinigus.

- -Jeigu dar b , jeigu mažiausia , jeigu

alga 2000. Jeigu tik šluot.

- -Jei iš vis joki kit darb neb .

- ia žmon s yra iki tiek sigudrin , aš

manau, kad pus žmoni gauna daugiau

negu 2 t kstan ius, niekur nedirba.

Daugiau negu pus . Nieks nepasakos k

jis dirba, k jis daro. Suprantat? Ir j s su

darbais po 2 t kstan ius šluot gatves ar

kažkur, plaut langus nereikalingi ir ia

paskaitos tos nereikalingos. Visiškai. ia

jos nieko nepadeda. Tik laik gaišinat. -

ra perspektyvos, aš manau, kad

dauguma, neit ne d l to, kad ten šluota

dinga ar dar kažkas tai tokio.

Perspektyvos n ra. Su jaunimu kalbant

reikia parodyt jam tik ir tiksliai

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

85

galimyb , kad 30 ar 40 met jisai tur s

kažk tai. K jisai gaus jeigu jis tiktai

šluos gatves? Kad ir už tuos 2

kstan ius lit ? Perspektyvos n ra.

Sunyks tie žmon s kaip asmenyb . Jeigu

jisai perspektyvos nemato. -Dabar,

pavyzdžiui, padarom ta paskaita.

Sakytume. Aha, tu buvai suvirintojas.

Taip, ten, ten, ten eik pabandyk. Tu ten

buvai, ten nežinau, šaltkalvis, tiesa, arba

jaunas, nieko nemoka. Nu tai koks tavo

interesas, pavyzdžiui, gyvenime? Jeigu,

vat pavyzdžiui, nueina birž žmogus,

stovi, jeigu jis net aukš io bijo, o jam

duoda profesija stogdengiu...

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

5. TYRIMU TAIP PAT SIEKTA

VARDINTI PAGRINDINIUS VEIKSNIUS,

TRUKDAN IUS S KMNIGAI

NUTEIST INTEGRACIJAI DARBO

RINK .

5.1. Teistumas ir su juo susij teismo paskirti

pareigojimai (pavyzdžiui, nesilankyti tam

tikrose vietose, vakarais ir naktimis b ti

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

86

namuose ir t.t.);

5.2. Kvalifikacij patvirtinan dokument

stoka. Ta iau ne visuose darbuose diplomo

yra reikalaujama;

5.3. siskolinimai, išieškomi per anstolius

(ta iau tai netrukdo darbinantis nelegaliai);

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

5.4. Ketvirtas veiksnys turintis takos

nuteist sidarbinimo galimyb ms yra

valstyb s paramos stoka, ta iau fokus grup s

dalyviai š veiksn vardino ne kaip trukd . J

nuomone, dabar egzistuojanti sistema tiesiog

nepadeda ir valstyb s subsidijos gal

palengvinti nuteist sidarbinimo

galimybes, ta iau j veiksmingumas b

pakankamai trumpalaikis, kol jos teikiamos

tol darbdavys darbina, o tik joms

pasibaigusm teistas žmogus b iškart

atleidžiamas.

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

87

6. BUVO TIRIAMA KIEK PATS

NUTEISTASIS, B DAMAS DARBDAVIU,

LINK S DARBINTI TEIST

ASMEN .

(neadekvatus sav s vertinimas ir m stymo

klaidos: egocentriškumas, kit kaltinimas,

tik jimasis blogiausio ir pan., trukdo

objektyviai vertinti situacij )

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

Nuteistieji, b dami darbdavio pozicijoje, b

link darbinti toli gražu ne kiekvien asmen .

Jie taikyt tam tikrus atrankos kriterijus,

kuriuos sunku formalizuoti. Dažniausiai

remt si pokalbio ir steb jimo metodu.

Pasak nuteist , priimant darb daug

svarbiau, kad žmogus b geras ir

kompetetingas specialistas, o ne tai, kad jis

yra buv s teistas ar ne

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

88

Nepaisant to, kad nuteistieji pasitiki savo

geb jimais pažinti žmones, patys darbindami

kitus, b pakankamai atsarg s ir naujai

priimtamt darbuotojui skirt bandom

laikotarp ;

Priimdami darbuotojus nuteistieji vadovaut si

kal jim subkult ros principais, t.y. neb

link priimti žmoni , kurie yra iš žemesni

“kast “

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

darbindami teist asmen savo kolektyv

nuteistieji kitiems darbuotojams nieko

nepasakot apie naujojo darbuotojo

kriminalin praeit

Nors kasdienyb je bendraudami su

nepaž stamu žmogumi, pirmiausia yra link

išsiaiškinti jo praeit

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

89

90

7. TYRIMO REZULTAT ANALIZ

PAROD , JOG NUTEISTIEJI YRA

GRIEŽTAI NUSISTAT UŽ ASMENS

DUOMEN APIE JO KRIMINALIN

PRAEIT PRIVATUM IR

KONFIDENCIALUM .

labai svarbu, kad potencialus

darbdavys netur galimyb s gauti

informacijos apie darbuotojo

kriminalin praeit ;

informacijos apie asmen kriminalin

patirt netur žinoti ne tik darbdavys

bet ir vairios socialin s staigos;

darbinantis specialiose instancijose,

kur reikalingas leidimas ginklui ir

pan., arba dirbant su specialiais

brangiais rengimais, taip pat n ra

reikalingi duomenys apie potencialaus

darbuotojo praeit

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

91

8. TYRIMU SIEKTA NUSTATYTI

EGZISTUOJAN IUS STEREOTIPUS APIE

TAI, KOKIOMIS SAVYB MIS

NUTEISTIEJI PASIŽYMI (DARBE)

Išradingumas (tuo tarpu visuotinai

egzistuojan io stereotipo, kad

nuteistieji yra fiziškai stipresni, tyrimo

dalyviai nepatvirtino);

Atsakingumas (punktualumas);

Dr sa, lyderyst (nebijojimas

pasipriešinti sistemai,

nusistov jusioms socialin ms

normoms);

Išsilavinimo (intelekto) stoka;

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

2 TYRIMAS

Fokusuotos grupin s diskusijos metodas;

Vykdo 2009 met lapkri io 19 dien ;

Dalyvavo 10 pataisos inspekcij

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

92

darbuotoj ;

Tyrimo trukm 60 minu

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

1. Tyrimo duomen analiz parod , kad pataisos

inspekcij pareig nai aiškiai išskiria dvi asmen

grupes, kuri integravimas, traukimas darbin

veikl iš esm s skiriasi:

Nuteistieji, kuriems LA bausm s vykdymas

atid tas ir

Lygtinai iš LAV paleisti asmenys

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

93

2. Lygtinai paleist asmen išsilavinimo stoka;

3. Biuriokratin s kli tys, formal s apribojimai,

kurie apsunkina ši asmen sitraukim

darbin veikl (negali išvykti; darbdavi

nenoras pildyti dokumentus);

4. Pats faktas, kad asmuo kal jo. Tai, kad asmuo

yra padar s nusikalstam veik ir teistas n ra

tokio stigmatizacijos lygio, kiek tai, jog asmuo

buvo kalinimo staigoje;

Asmens profesiniai džiai, ypa darbiniai

santykiai, yra mažiau takojami, kai asmuo

nenukreipiamas laisv s at mimo staigas;

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

94

1. NEVIENODOS SIDARBINIMO

GALIMYB S SKIRTINGUOSE

REGIONUOSE.

Nat ralu, kad didžiausia potenciali

darbdavi mas koncentruojasi didžiuosiuose

Lietuvose miestuose. ia persipina tiek

objektyv s, tiek subjektyv s veiksniai,

neigiamai takojantys nagrin jam asmen

sitraukim darbin veikl :

Pataisos inspekcijos skaitoje esantys asmenys

„pririšti“ prie savo teritorijos, o darbo

paiešk ži ri itin siaurai;

Mobilumo, jud jimo darb ir atgal problema;

Šeš lin darbo rinka;

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

95

2. TYRIMU SIEKTA IŠSIAIŠKINTI

PAGRINDINIUS NUTEIST VIDIN S

IR IŠORIN S MOTYVACIJOS ASPEKTUS

Lietuva tarp ES šali išsiskiria „darbo

emigrant “ gausa, o dabartin

ekonomikos recesija dar labiau

paskatino žmones ieškotis darbo

užsienyje, tad nat ralu, kad ir

nuteistieji asmenys yra veikiami t

pa tendencij ;

Vienas iš stipriausi vidin s

motyvacijos aspekt - tai gerai

apmokamas darbas. Tyrimo duomen

analiz leidžia teigti, kad šie asmenys

sutikt dirbti, ta iau jie nenori menko

užmokes io, ypa jaunimas;

Kaip svarb , su jaunimo kategorija

susijus aspekt b tin pamin ti ir

nusikaltusiojo draug pozicij ,

poži , supan aplink .

Motyvacijai takos turi išlik šeiminiai

santykiai, stabil s tarpasmeniniai

ryšiai.

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

96

TYRIMAS ATSKLEID IR MOTYVACIJ

BLOKUOJAN IUS VEIKSNIUS:

Nuteist vair s finansiniai

siskolinimai;

Lygtinai paleisti asmenys nemato

prasm s ieškotis darbo d l keli

nesi ;

Išorin motyvacija suvokiama kaip

išorinis kontrolierius, galima

prievarta, gr žimo laisv s at mimo

staig rizika ir pan.;

Ta iau min tus reikalavimus ži rima

formaliai, t.y. realizuojamas pats

faktinis veiksmas – registravimasis

darbo biržoje;

Pati aplinka, kurioje gyvena ir

betarpiškai bendrauja nuteistasis n ra

orientuota proaktyvi darbin veikl .

Be to, pozityviai ne takoja asmens

motyvacijos ieškotis darbo ir dirbti.

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

97

Tyrimo metu gana epizodiškai buvo

pamin tos ir nuteist galimyb s

mokytis, gauti stipendijas, užsitikrinti

antrin profesin mokym , kuriomis

dažniausiai pasinaudoja jauno

amžiaus asmenys.

Kartais kokybiškos konsultacijos,

tinkamos, naudingos informacijos

suteikimas asmen veikia skatinan iai

ieškotis darbo. Nuteistasis pamato,

suvokia, kokie galimi darbo paieškos

dai, formos, kuri jis anks iau

nežinojo ar neband realizuoti (NVO

pasižymi netradiciniais sprendimais,

yra lanks ios, nesuvaržytos

biurokratiniais dalykais).

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

98

3. VEIKSNIAI, KURIE SKATINA AR

BLOKUOJA DARBDAVIO SPRENDIMUS

PRIIMANT NUTEISTUS ASMENIS

DARB

Atskirais atvejais nagrin jama teisti

asmenys yra parank s nes žiningiems

darbdaviams, kurie manipuliuoja j

pažeidžiamumu (d l teistumo,

kriminalin s patirties, sunkum rasti

darb ir kt.), išnaudoja juos, moka

mažesnius atlyginimus ar si lo algas

(bent jau dal ) imti vokeliuose ir kt.

Nuteistieji sutinka dirbti prastesn mis

lygomis, t.y. kur reikia “pigios

darbo j gos”, kur nereikia r pintis j

sauga darbe ir galimu poveikiu j

sveikatai.

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

99

Atskir darbdavi grup sudaro

asmenys, kurie patys buvo teisti, atliko

kriminalines bausmes, kartu nebijo

priimti teist asmen darb .

Dabartin situacija darbo rinkoje

nepalanki teistiems asmenis, kurie

ieško darbo. Nuolatos did jantis

bedarbi skai ius turi takos ir

nuteist integravimuisi darbin

veikl , kai darbdaviai turi didel

pasirinkim iš darbuotoj , kuri ir

profesiniai džiai stipresni, ir

atitinkamos žinios geresn s, jau

nekalbant apie turim teistum

Darbdaviai turi susiformav neigiam

nuomon apie nagrin jam asmen

kategorija, dažnai apimti nepagr st

fobij , kad jie gali nukent ti ir pan.

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

100

4. PA PATAISOS INSPEKCIJ

PAREIG POZICIJA D L TEIST

ASMEN DARBINIMO: JEIGU PATS

IAU DARBDAVYS...

Trys kategorijos:

Pareig nai, kurie vienareikšmiai

pozityviai nusiteik potenciali

darbuotoj atžvilgiu, nepriklausomai

nuo j teistumo, kriminalin s paeities

Pareig nai, kurie laikosi pozityvios

pozicijos d l teist asmen

darbinimo, ta iau numato atskiras

lygas, išlygas, kurioms esant ar ne,

jie priimt atitinkam asmen darb

Pareig nai, kurie kategoriškai nurod ,

jog teist asmen darb nepriimt

l rizikos nukent ti, d l baim s, jog

gali b ti kerštaujama prieš j šeimos

narius, tod l, kad nenor , kad j

mon je ar staigoje vykt nenumatyti

atsitikimai ir kt.

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

101

AR IR KIEK DARBADAVYS PRIVALO

ŽINOTI APIE TEISTUM , KRIMINALIN

PRAEIT

Darbdavys neprivalo gauti

informacijos apie asmens teistum .

Svarbiausia yra asmens kvalifikacija,

geb jimai atlikti darb ir pan. Pats

teistumas vardijamas kaip vienas iš

pagrindini veiksni , šalinan ši

asmen s kmingo sidarbinimo

galimyb .

Potencialus darbuotojas gal

nurodyti, jog yra teistas, nes dabdavys

turi teis žinoti (Bet turb t rašas

tur b ti „ šit klausim galite ir

neatsakyti“).

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

102

DABAR VEIKIANTIS NUTEIST

DARBINIMO MODELIS N RA

FUNKCIONALUS

tini esminiai ir sisteminiai poky iai,

kuri pas koje atsirast specializuotos

darbo vietos nagrin jam asmen

kategorijai;

Dabartin darbdavi subsidijavimo

sistema yra nepakankama;

Viena iš galim darbdavi skatinimo

priemoni - tai mokes mažinimas

arba atleidimas nuo j ;

Priemon s, skirtos „parengti“ asmen

darbinei veiklai dar esant kalinimo

staigoje, vertintinos kritiškai;

Tarpininkavimo paslaug darbinant

nuteistuosius, kontaktuojant su

potencialiais darbdaviais stoka.

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

103

TEIST ASMEN , KAIP POTENCIALI

DARBUOTOJ , VERTINIMAS

tiesiogiai priklauso nuo to, kuriai

kategorijai jie priskiriami. Atitinkamai

formuojamas ir j socialinis portretas,

jiems priskiriamos atitinkamos

savyb s, bruožai, kurie ir turi takos j

darbinimui.

darbiniams santykiams palaikyti b tini

geri darbiniai džiai ir atitinkama

kvalifikacija, ta iau dabartin

penitencin sistema n ra paj gi

užtikrinti darbin s veiklos asmenims,

esantiems kalinimo staigose, o tai

susij su min dži sumenk jimu

ar netekimu. Dabartin situacija

reikalauja, kad net ir “juodadarbiai”

turi išmanyti šiuolaikines

technologijas, mok ti dirbti su

atitinkama technika ar renginiais

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

104

TEIST ASMEN , KAIP POTENCIALI

DARBUOTOJ , VERTINIMAS

Neigiam tak nuteist

sidarbinimui turi negatyvi kalini

subkult ra. Asmenys, gr iš

kalinimo staig , išmoksta, perima

specifin kalini bendravimo model ,

kalb jimo manier , žargon , kurie

potencialius darbdavius veikia

negatyviai.

Asmenys, gr iš kalinimo staig ,

pasižymi specifiniais emociniais

veiksniais (kantryb s stoka, emocinis

nestablumas ir pan.).

Asmenin s sveikatos problemos.

Sunkiai prisitaiko prie bendr

taisykli darbo vietoje, prie nustatytos

tvarkos ir formali reikalavim ;

“simuliavimo” tendencija.

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

105

DARBIN NUTEIST VEIKLA YRA

PAMATINIS VEIKSNYS JUOS

INTEGRUOJANT VISUOMEN

Resocializacija: šie asmenys tampa

mokes mok tojais, o ne

išlaikytiniais;

Maž ja nusikalstamumas, nes

užsidirba pragyvenimui;

Did ja savivert , nes atsiranda

galimyb pasir pinti savimi ir šeima;

3 TYRIMAS: TELEFONIN DARBDAVI

APKLAUSA

Darbdaviai yra labai užsi ir

dažnai neturi jokios motyvacijos

dalyvauti ilgesn laik trunkan iose

apklausose ar tyrimuose;

Telefonin apklausa yra visiškai

anonimiška, t.y. tyr jas realiai girdi

tik bals , ta iau respondento nemato;

Telefonin apklausa užtrunka tik

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

106

kelet minu ir darbdavys dalyvauja

tyrime nepalikdamas savo darbo

vietos.

_______________________________________

TELEFONIN DARBDAVI APKLAUSA

2009 m. lapkri io m nes atliko UAB Lintel Vš

„Globali iniciatyva psichiatrijoje“ užsakymu.

Telefonin s apklausos metu apklausti 105

darbdaviai, atstovaujantys vairaus dydžio

privataus sektoriaus mones iš vairi Lietuvos

region ir skirting verslo sri . Respondentai

buvo atrinkti pagal daugiapakop tikimybin

(užtikrinant vienodas galimybes patekti

apklaus ) atrank .

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti darbdavi

patirt darbinant iš laisv s at mimo

vietos gr žusius asmenis arba teistus,

ta iau laisv s at mimo vietoje

nebuvusius asmenis ir darbdavi

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

107

nuostatas ši asmen grupi

darbinimo atžvilgiu

TELEFONIN S DARBDAVI

APKLAUSOS ANKETA

pirmieji du klausimai buvo skirti

išsiaiškinti faktin informacij apie

respondent patirt darbinant iš

laisv s at mimo vietos gr žusius arba

teistus asmenis;

tre iuoju klausimu siekta išsiaiškinti,

ar, respondento nuomone, egzistuoja

kli tys darbinant iš laisv s at mimo

vietos gr žus asmen konkre ioje

respondento mon je;

ketvirtuoju, penktuoju ir šeštuoju

klausimu buvo teiraujamasi

respondento nuomon s apie bausm

kalinimo staigoje atlikusi asmen

integracijos darbo rink kli tis, j

savybes darbo vietoje bei motyvus,

galin ius paskatinti j darbinim

konkre ioje respondento mon je.

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

108

AR J KOLEKTYVE DIRBA/DIRBO

IŠ LAISV S AT MIMO VIETOS GR S

ASMUO?

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

AR J KOLEKTYVE DIRBA/DIRBO

TEISTAS, BET NEBUV S LAISV S

AT MIMO VIETOJE, ASMUO?

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

109

_______________________________________

AR TAI, KAD POTENCIALUS

DARBUOTOJAS YRA ATLIK S

BAUSM LAISV S AT MIMO

VIETOJE, YRA KLI TIS SIDARBINTI

KOLEKTYVE?

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

110

KAIP MANOTE, KOKIOS PAGRINDIN S BAUSM ATLIKUSI ASMEN SIDARBINIMO

KLI TYS?

111

KAIP MANOTE, KOKIOMIS SAVYB MIS PASIŽYMI ASMENYS, ATLIK BAUSM ,

DARBO VIETOJE

112

KAS JUS PASKATINT DARBINTI BAUSM ATLIKUS ASMEN

Lyginant respondent , tur jusi ir netur jusi

bausm atlikusi asmen darbinimo patirt ,

pasteb ti statistiškai reikšmingi skirtumai:

darbdaviai, kuri mon je dirbo (dirba) bausm

kalinimo staigoje atlik s darbuotojas, re iau

pasigedo valstyb s paramos darbdaviams šios

Užrašams:

_______________________________________

_______________________________________

113

asmen grup s darbinimui (atitinkamai 23,5 ir

18,2%).

Taip pat pasteb ti statistiškai reikšmingi

skirtumai tarp apklaust , kuriems bausm s

atlikimo faktas n ra kli tis ir buvusi nuteist

keliam reikalavim darbo s lygoms:

darbdaviai, kuriems bausm s atlikimo faktas

ra kli tis, tris kartus dažniau nesutiko su

teiginiu, jog buv kaliniai kelia pernelyg aukštus

reikalavimus darbo s lygoms (atitinkamai

58,7% ir 18,2%)

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

Pasteb ti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp

respondent , atstovaujan mones, kuriose

dirba (dirbo) teisti, ta iau bausm s neatlik

asmenys ir neturin tokios patirties,

vertinant ši asmen agresyvum ir

atsakingum – pirmieji dažniau nesutiko su

teiginiu, jog šie asmenys pasižymi didesniu

agresyvumu (atitinkamai 41,2% ir 11,4%) ir

atsakingumu (58,8% ir 31,8%).

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

114

IŠVADOS

Tarp respondent pasitaik turin

patirties tiek darbinant bausm

kalinimo staigoje atlikusius, tiek teistus,

ta iau laisv s at mimo vietoje

nebuvusius asmenis.

Devyni iš dešimties apklaust buvo

grei iau palankiai nusiteik vertindami

galimyb savo kolektyve darbinti

bausm laisv s at mimo vietoje

atlikusius asmenis: bausm s atlikimo

faktas neb kli tis priimant nauj

darbuotoj , arba konkretus sprendimas

priklausyt nuo situacijos.

Analizuojant pagrindines kli tis,

trukdan ias bausm atlikusi asmen

sidarbinimui, respondent atsakymus

pagal svarb galima skirstyti tris

pogrupius;

Labiausiai apklaustieji akcentavo

priežastis, tiesiogiai nesusijusias

su bausm s atlikimo faktu

(neigiamus pro ius, nepalankias

ekonomines s lygas valstyb je ir

per maž valstyb s param

darbdaviams, galintiems

darbinti bausm atlikusius

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

115

asmenis).

Mažesn dalis respondent

atkreip d mes tiesiogiai su

bausm s atlikimo faktu susijusius

veiksnius – menki darbiniai

džiai, nepakankama

motyvacija ir kvalifikacij

patvirtinan dokument stoka.

Galiausiai, visi aukš iau išvardyti veiksniai

dominavo neigiam visuomen s nuostat

nuteist atžvilgiu.

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

116

IŠVADOS

rybiškumas, agresyvumas,

komunikabilumas – pagrindin s bausm

atlikusi asmen savyb s darbo vietoje,

ta iau iš esm s respondentai nebuvo

labai užtikrinti vertindami bausm

atlikusi asmen savybes darbo vietoje,

praktiškai visur dominavo atsakymas

„nei sutinku, nei nesutinku“, net ir

vertinant tokius stereotipinius nuteist

požymius kaip fizin j ga, agresyvumas,

(ne)s žiningumas ir pan.

Respondentai buvo pakankamai

pozityviai nusiteik vertindami bausm

atlikusi asmen darbinimo savo

kolektyve motyvus – didži

respondent dal teigiamai apsispr sti

gal paskatinti pa ios vairiausios

priežastys: patikim žmoni

rekomendacijos, kvalifikacijos veiksnys

ir net toks nepragmatiškas faktorius kaip

antros galimyb s žmogui suteikimas.

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

_______________________________________

117

3. Mokymai pagal kvalifikacijos tobulinimo program

gyvendinant Europos strukt rini fond projekt „Pataisos inspekcij darbo kokyb s tobulinimas,

organizuojant nuteist , kuriems laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir gr žusi iš kalinimo staig

asmen reintegracij darbo rink “ buvo vykdomi mokymai pataisos inspekcij ir Kal jim departamento

darbuotojams, dirbantiems socialin s rizikos ir socialin atskirt patirian asmen integracijos darbo rink

srityje, skirti darbuotoj , dirban socialin s rizikos ir socialin atskirt patirian asmen integracijos darbo

rink srityje, profesin s kvalifikacijos tobulinimui. Kvalifikacijos tobulinimo programa viso truko 20 darbo

dien (160 akad. val.).

Program sudar dešimt tem :

1. Psichologiniai ir etiniai pataisos inspekcij pareig veiklos aspektai (Doc. dr. Vida Gudžinskien )

2. Efektyvaus pokalbio su tikslin s grup s asmenimis prielaidos (Doc. Odeta Merfeldait )

3. Kaip skatinti tikslin s grup s asmen motyvacij (Prof. dr. Giedr Kvieskien )

4. Bausmi vykdymo teis s ypatumai (Prof. Gintaras Švedas)

5. Tarptautiniai elgesio su asmenimis, nuteistais laisv s at mimui alternatyviomis bausm mis,

standartai (Doc. dr. Gintautas Sakalauskas)

6. Socialini paslaug sistema Lietuvoje (Prof. Irena Zaleskien )

7. Socialin s paramos ir paslaug teikimas teistiems asmenims (Doc. dr. Rokas Uscila)

8. Ly lygyb s teisinis reglamentavimas ES (Dr. Margarita Jankauskait )

9. Savanori traukimas probacijos proces (Lekt. Auks Petruškevi )

118

10. Nevyriausybini organizacij vaidmuo probacijos procese (Dr. Jonas Stašinskas)

119

KAIP SKATINTI TIKSLIN S GRUP S ASMEN MOTYVACIJ

Prof. dr. Giedr Kvieskien

Gyvenimo tikslas yra tikslingas gyvenimas. – Robin Sharma.

1. Charakteris – energingas siekimas užsibr žt tiksl – J. V. G .

2. Laikydami priemones tikslu, žmon s nusivilia savimi ir kitais, tod l iš visos j veiklos nieko neišeina

arba išeina priešingai, negu jis siekia - J. V. G

3. Kiln s tikslai, nors ir nepasiekiami, mums brangesni už žemus tikslus, nors ir pasiektus. - J. V. G .

4. Mus vilioja aukštuma, bet ne laiptai j : žvelgdami virš mes nor tume eiti j lyguma. - J. V. G .

5. Tikslo siekimas yra viena svarbiausi s km s gyvenime s lyg , nesvarbu, kokio tikslo yra siekiama. –

Dž. D. Rokfeleris II.

6. Tvirta, s moninga, tikra valiapirmiausia susijusi su sitikinimu, kad tikslas bus pasiektas. - J. V. G

Motyvacija psichologijoje ir etologijoje – visus organizmo veiksmus skatinanti j ga. Gali b ti naudojamas kaip

poreikio sinonimas

Motyvacijos teorijas s lyginai galima suskirstyti dvi grupes:

1. Teorijos, kurios grindžiamos žmoni poreikiais, nuo kuri priklauso j elgsena. Jos stengiasi rasti

atsakym , kod l atsiranda motyvacija ir kas j s lygoja.

120

2. Teorijos, pagr stos žmoni elgsena, kuri s lygoja j l kes iai bei savo elgesio pasekmi

suvokimas. Jos dar gali b ti vadinamos procesin mis teorijomis. Šios teorijos paaiškina, kaip veikia

motyvacija, kaip ji vystosi ir apsprendžia žmoni elges F. Hercbergo motyvacijos teorija

Ji pagr sta prielaida apie pasitenkinim ir nepasitenkinim darbu. Teorija paskelbta 1950 m. Veiksnius, kurie

gali pašalinti nepasitenkinim darbu, F. Hercbergas pavadino higieniniais, o veiksnius, turin ius takos

pasitenkinimui pavadino motyvacijos veiksniais.

Darbo aplinkos veiksniai – tai organizacijos politika, saugumas, statusas, gamybiniai santykiai, darbo

užmokestis, darbo s lygos, kontrol , administracijos elgesys.

Motyvacijos veiksniai: saviraiška, pažanga, atsakomyb , pripažinimas, s km .

Ši veiksni poži riu visus žmoni poreikius galima suskirstyti grupes: tai - poreikiai, susij su bado,

troškulio, skausmo numalšinimu bei panaši poreiki patenkinimu. Asmuo gali juos patenkinti, jeigu už darb

gaus atitinkam pinig atlyginim . ši poreiki gyvendinimas priklauso nuo darbo aplinkos (higienini )

veiksni .

121

Dvasiniai poreikiai. J patenkinimas s lygoja asmenyb s tobul jim . Motyvacijos veiksniai. Motyvai.

1985 m. D. McClelland išvyst id kad žmoni poelgius lemia trys pagrindiniai motyvai: karjeros

(achievement motivation), priklausomyb s (need for affilation) ir valdžios (domination).

Žmon s su aukšta karjeros motyvacija stengiasi b ti priekyje ir imasi atsakomyb s už problem

sprendim . Viename iš atlikt tyrim McClelland nustat , kad net 83 procentai student , pasižymin

aukšta pasiekimo motyvacija, v liau už pareigas, reikalaujan ias priimti sprendimus, rizikuoti ir siekti

didel s s km s – tokias kaip vadovavimas verslui.

Priklausomyb s motyvas skatina žmones tur ti draug ir tapti grup s nariais. Žmon s, turintys aukšt

priklausomyb s motyvacij , buvim kartu su kitais vertina labiau nei pasiekimus. Pavyzdžiui, atliekant

tyrim buvo galima pasirinkti partner pagalbai ir uždavinio sprendimui. Žmon s, turintys aukšt karjeros

motyvacij rinkosi partner pagal jo kompetencij , ir atvirkš iai, žmon s su aukšta priklausomyb s

motyvacija, dažniausiai rinkosi savo draugus.

Valdžios poreikis – tai noras kontroliuoti kitus. Jo tikslas – tur ti takos kitiems žmon ms, juos veikti ir

taip dominuoti. Šis noras gali b ti pozityvus ir kv pti kitus problem sprendimui. Gali b ti ir negatyvus

kai norima pajungti žmones savo valiai.

Motyv sud tingumo problema yra ta, kad žmogus dažnai nesupranta savo motyv . Motyvams skirti

tyrimai remiasi psichoanalitik (Froido, Adlerio, Fromo ir kt.) ir biheiviorist (bihavioural) teorijomis,

aiškinan iomis b dingiausius pirk jo bruožus ir priežastis, skatinan ias j pirkti. Buvo nustatyta, kad

žmogaus elgesio motyvai yra jo varomoji j ga. padeda užtikrinti darbo s km ir tuo pa iu metu gyvendinti

dvasinius poreikius. Motyvacija dažnai pasižymi pusiausvyros stoka ir d l išor s poveikio atsirandan ia

pastovia tampa. Savo elgesiu žmogus stengiasi sumažinti tamp , rasti b dus kaip prisitaikyti prie

konkre ios situacijos, kurioje tenka vertinti išorinius apribojimus. Žmogaus elgesys nukreipiamas

diskomforto mažinim ir j sukelian poreiki patenkinim . Kadangi žmogus, kur šie mechanizmai

veikia, ne visada suvokia j reikšm , reikia skirti priežastis, kuri pagalba jis grindžia savo elges , ir

tikr sias elgesio priežastis. Be to, motyvai gali prieštarauti vienas kitam ir konfliktuoti tarpusavyje.

Pavyzdžiui, noras k nors suvalgyti gali konfliktuoti su baime pastor ti. Konflikto s voka – viena iš

svarbiausi komercin s psichologijos s vok , paaiškina vartotojo elgesio atvej , kai jis viena prek kei ia

kita, o taip pat kai jis atsisako nuo jau nupirkto daikto ir bando t atsisakym motyvuoti pseudoracionaliais

122

samprotavimais. Vienos prekes pakeitimas kita stebimas tai atvejais, kai žmogus, negal damas nusipirkti

vienos prek s, vietoje jos nusiperka kit .

Pavyzdžiui, negal damas nusipirkti buto, žmogus nusiperka brang automobil , taip tik damasis patraukti

aplinkini d mes . Ta iau reikia atminti, kad pakei ian ios prek s gali atitikti tuos pa ius motyvus, kaip ir

tos, kurias jos pakei ia, bet kokybiškai jos labai skiriasi.

Rinkodaros specialistams D. McClelland motyvacijos teorija svarbi produkt reklamai. Reklamuojant

produktus rekomenduojama atsižvelgti motyvacijos temas, išplaukian ias iš trij pagrindini poreiki .

Prieš reklamuojant reikia ištirti produkto tikslin s rinkos savybes ir nustatyti pagrindin motyv strukt .

Reklama talpinama tam tikrame motyvaciniame kontekste.

Charakteris (arba asmenyb ) skiria vien individ nuo kito. Gali kilti noras asmenyb s savyb s susieti

su žmogaus elgesiu pirkimo metu. Daug tyr band tai padaryti. Vieni tam naudojo tipologinius metodus,

kiti band skirstyti pagal atskiras savybes.

Skirstant pagal tipologines savybe, individai grupuojami pagal j santyk su kitais žmon mis. Išskiriamos

šios grup s:

pozityviai orientuoti (nori b ti naudingais, jiems svarbus aplinkini vertinamas),

agresyviai orientuoti (s km s siekiama tam, kad sulaukti pripažinimo),

izoliuoti (pirmenyb teikia protui, nevertina emocij ).

Suskirs ius grupes, buvo bandoma rasti ryšius tarp asmenybi tip ir pirkini tipo. Kita tyr grup

band išskirti asmenyb s bruožus klausimyno pagalba, suskirstyti pagal kriterijus (aktyvumas,

impulsyvumas, komunikabilumas ir t.t.), o po to susieti su pirkini tipais. Ta iau jeigu kartais ir pavykdavo

rasti ryš tarp kai kuri asmenyb s savybi ir pirkini , kuriems skiriamas didelis d mesys (pavyzdžiui,

automobilio), paaišk davo, kad faktori , turin takos preki pasirinkimui, yra tiek daug, kad ne manoma

sudaryti patikim prognoz s modeli .

123

Savo paties sukurtas vaizdas arba kaip žmogus sivaizduoja save pats. Vaizdas, kuris gaunamas

žmogaus apie save susikurt pavidal sujungus su numatomo pirkti daikto pavidalu, priešingai, turi

praktin vert . Dažniausiai pirmenyb atiduodama daiktui, kuris derinasi prie susikurto vaizdo, arba su tuo

vaizdu, kur norime b ti panaš s.Gyvenimo patirtis ir vykiai, kuriuose žmogus dalyvavo, pradedant nuo

vaikyst s, suformuoja stereotipus, samprotavimus, prietarus, kurie tampa pastoviu nusiteikimu ir mažai

kei iasi, kei iantis aplinkyb ms.

Šioje srityje atlikti gaus s tyrimai leidžia padaryti toki išvad : nors ASMENS asmenin s savyb s yra

pastovios, jos gali keistis pagal tai, kaip giliai žmogus traukiamas motyvavimo proces ir priklausomai

nuo patiriamos rizikos laipsnio.

Pirkimas susij s su emocijomis dažniausiai daug stipriau, nei mes patys sivaizduojame. Emocijos versle

vaidina labai svarb vaidmen , kurio negalima nevertinti. Tai gerai žinoma reklamos specialistams.

Vartotojo apsisprendim pirkti si lom prek ar paslaug skatina šie veiksniai:

turi egzistuoti poreikis (arba poreikiai), kur teikiamas pasi lymas gal patenkinti;

vartojimo poreikis, kur teikiamas pasi lymas gali patenkinti, turi b ti prioritetinis kit poreiki

atžvilgiu;

motyvas turi der ti prie asmens “aš” suvokimo arba j pagerinti;

asmuo turi žinoti apie teikiam pasi lym .

Asmens elgesiui vertinti ir motyvuoti buvo suformuotos vairios hipotez s ir atlikta daug tyrim . Tyrim

pagrind sudar mokslin s teorijos: psichoanalitin , socialin , sav s suvokimo (self-concept), asmenyb s

individualumo. Tyrimai pad jo vertinti vartotoj veikian faktori svarb ir, galiausiai, sukurti vartotojo

gyvenimo koncepcij . Šiuo metu dažniausiai nagrin jami keli vidiniai faktoriai, turintys didžiausios takos

vartotojo, kaip individo, elgesiui: poreikiai, motyvai, charakteris ir sav s suvokimas. Šie faktoriai, kartu su

išoriniais, sudaro vartotojo gyvenimo stiliaus modeli pagrind (4.4 pav.).

124

F. Hercbergas A. Maslow teorijos taip pat nagrin ja motyvacij . Darbo aplinkos veiksniai atitinka fiziologinius

ir saugumo poreikius, o motyvacijos veiksniai palyginami su aukštesni lygi poreikiais. Ta iau A. Maslow

fiziologinius poreikius nagrin jo kaip žmogaus elgsenos priežast , jeigu vadovas sudaro s lygas darbuotojui

patenkinti šiuos poreikius, tai šis dirbs geriau. F. Hercbergas, atvirkš iai, teigia, kad darbuotojas nekreips

mesio tol, kol j nebuvimas arba pritaikymas bus netinkamas ar neteisingas.

Pasak F. Hercbergo, darbo aplinkos veiksniai nemotyvuoja darbuotoj veiklos. Jie tik užtikrina, kad neatsiras

nepasitenkinimas darbu. Nor damas paskatinti darbuotojus veikti, vadovas turi pasir pinti ne tik darbo

aplinkos, bet ir motyvuojan iais veiksniais. F. Hercbergas nustat , kad darbo užduo turinys veikia

motyvuojan iai ir suformulavo pasi lymus pasikartojan ioms užduotims praturtinti, kad darbuotojas pajust

jam patik to darbo vert , svarb , sud tingum . Norint s kmingai pritaikyti F. Hercbergo teorij praktikoje,

reik sudaryti darbo aplinkos ir ypa motyvuojan veiksni s raš ir pateikti juos darbuotojams, kad šie

nurodyt savo prioritetus.

Šios teorijos analizuoja kaip žmogus paskirsto savo pastangas vairi tiksl gyvendinimui ir kaip pasirenka

konkret elgesio b . Labiausiai žinomos yra l kes ir teisingumo teorijos.

125

kes teorija

kes iai – tai pageidaujamojo b simojo vyki ar fakt rezultat apib dinimas. L kes teorija,

analizuodama darbo motyvacij , pabr žia trij tarpusavyje susijusi ryši svarb :

1. Darbo s naudos – rezultatas.

2. Rezultatai – atlygis.

3. Atlygis – atlygio valentingumas.

Teisingumo teorija

Ji paaiškina, kad žmon s subjektyviai nustato santyk tarp pastang ir atlygio, o po to j sugretina su kit

žmoni atlygiu.

Jeigu darbo s naud ir atlygio už j palyginimas išreiškia neteisyb , t.y. žmogus mano, kad už t pat darb

kolega gavo didesn atlyginim , tuomet pasireiškia psichologin tampa.

Pagrindin teisingumo teorijos išvada: tol, kol darbuotojai nebus tikri, jog darbas yra atlyginamas teisingai, jie

stengsis sumažinti darbo produktyvum . Ta iau teisingumo suvokimas yra subjektyvus: žmogus lygina save su

su kitais organizacijos nariais arba kit organizacij darbuotojais, vykdan iais analogiškas funkcijas. Kadangi

darbuotoj , galvojan , kad j darbas atlyginamas neteisingai, darbo našumas sumaž ja, tai vadovas privalo

jam paaiškinti, kod l yra skirtumai tarp atlyginim .

Apibendrinant motyvacijos teorijas reikia pabr žti, kad motyvacija bus efektyvi tik tuo atveju, jeigu bus

vertinta:

1. Individualios darbuotoj savyb s – poreikiai, paži ros, vertyb s, interesai.

2. Darbo ypatyb s – skirting dži b tinyb , užduo vairov ir j svarba, savarankiškumo laipsnis ir

tobul jimo b tinyb .

126

3. Organizacijos ypatyb s – taisykl s, skatinimo sistema, nuostatai.

127

Turinio motyvacijos teorija

Turinio motyvacijos teorijos pirmiausia siekia apibr žti poreikius, kurie priver ia žmones dirbti. Poreiki

identifikavimas iš šios pus s svarbus tuo, jog šie poreikiai ver ia žmog pasirinkti atitinkam elges . Šios

motyvacijos krypties atstov sukurtos ir vestos s vokos - poreikis, stimulas, impulsas, tikslas, motyvas,-

naudojamos žmogaus elgesiui tirti, vertinti ir pagr sti. Turinio motyvacijos teorijose motyvacija apibr žiama

kaip tam tikro elgesio, veiksm , tikslingos veiklos skatinimas, kur sukelia vairus motyvai. Kuriant šiuolaikini

motyvacijos teorij pagrindus didžiausi svarbum turi Abraham Maslow, Frederick Herzberg ir David

McCleland darbai.

Procesin teorija

Procesin s teorijos tiria kaip žmogus paskiria savo pastangas tiksl pasiekimui, ir kok elgesio tip jis

pasirenka. Procesin s teorijos nepaneigia poreiki egzistavimo, bet laiko, jog žmogaus elges apibr žia ne tik

jie. Pagal procesin s teorijas žmogaus elgesys yra pirmiausia laukimo ir suvokimo funkcija, taip pat surišt su

tam tikra situacija pasekmi ir pasirinkto elgesio tipu. Motyvas procesiniuose teorijose apima tokias s vokas

kaip stimulas, potraukis, polinkis, veržimasis. Neži rint ši s vok reikšmi atspalvius, ši termin reikšm s

parodo veiklos kryptingumo dinamik tam tikras tikslines b senas, kurias nepriklausomai nuo j specifikos,

subjektas stengiasi pasiekti vairiausias keliais ir priemon mis. Dažniausiai nagrin jamos procesin s

motyvacin s teorijos yra laukimo teorija bei organizacijos elgsenos modifikacijos modelis.

Proceso teorijos nepaneigia žmogaus poreiki svarbos, bet manoma, kad žmogaus elgesys yra jo suvokimo ir

laukimo, susijusio su situacija ir galimomis jo pasirinkto elgesio pasekm mis, funkcija.

Laukimo teorija

Šios teorijos pradininku laikomas V. Vroom. Jis ištyr , kad žmogaus motyvacij lemia trys veiksniai:

"L kes iai - tai suvokta tikimyb , kad pastangos s lygos efektyv darbo proces ; instrumentalumas - išreiškia

darbuotojo sitikinim , kad atlikus darb atlygis bus gautas. Jei darbuotojas mato, kad skatinimas vyksta iš karto

po atlikto darbo, instrumentalumas bus didelis, jeigu skatinimo realyb n ra aiški, suinteresuotumas bus mažas;

valentingumas - susij s su noro pasiekti tiksl , gauti atlyg stiprumu. Atlygio poveikio individui j ga taip pat

128

vadinama valentingumu. Žmon s gali tur ti teigiamus ir neigiamus darbo pasekmi polinkius, tod l

valentingumas gali b ti teigiamas ir neigiamas. "2

Atsižvelgiant tai, kad l kes teorija teigia, jog žmon s pasirenka kaip elgtis iš keleto alternatyv ,

vadovaudamiesi l kes iais, k jie iš kiekvieno gali gauti.

Skirtingos motyvacijos teorijos neprieštarauja viena kitai iš esm s, motyvacijos teorij genez tik papild jau

esan ius poži rius motyvacijos organizacijoje problem .

Motyvacijos samprata yra susijusi su klausimu, kas ver ia žmones temptai ir gerai darbuotis, b ti atkakliems

ir veikti kli tis, dirbti su entuziazmu. Viena iš vadybininko užduo – padaryti taip, kad žmon s tur

motyvacijos dirbti. Kita vertus, jei verslininkas ar vadybininkas nežinos, ko žmon s daugiau ar mažiau nori ir

ko jie tikisi iš savo darbo, vargu ar jam pavyks susidoroti su šia užduotimi. Motyvacijos problema yra lyg

daugiasluoksnis sumuštinis, kur skirtingi veiksniai veikia skirtingomis kryptimis ir skirtingais lygmenimis.

Prieš prad dami gvildenti motyvacijos reikšm darbui, atlikite savo darbo„inventorizacij “, ir j

aprašykite atsakydami kelis klausimus ar esate patenkintas/nepatenkintas savo gyvenimu ir kod l ir

nor tum te keisti. Atskleiskite savo poži ri kait . (individualiai)

Prieš pereinant prie motyvacijos teorij , turb t b pravartu pasvarstyti apie asmenin motyvacij . Galima,

pavyzdžiui, gr žti prie konkre praeities vyki , kuriuos J s gerai atsimenate. Toks poži ris kartais

vadinamas „kritine vyki analize“. Kai kuriuos j dabar J s galite vertinti kaip kažk , kas tiesiog Jums nutiko.

Kita vertus, kaip mat me iš 1 skyriaus, kai kurie vykiai gali tur ti rimt pasekmi ir formuoti m esam

poži tai, kas vyksta. Kitaip tariant, tai, kaip J s suvokiate tuos praeities vykius, kuomet jaut s es s

motyvuotas arba, atvirkš iai, stokoj s motyvacijos, gali lemti J motyvacijos suvokim dabar, apie k

s galite n nenumanyti.

2 Meskon M. X., Albert M. Osnovy menedzhmenta, Moskva, 1992, p.133

129

UŽDUOTIS 1

1. Prisiminkite du skirtingus atvejus iš savo darbo praktikos ar studij met , kai jaut s stokoj s

motyvacijos ir dirbote ne per geriausiai. Po to prisiminkite du atvejus, kai, atvirkš iai, J s buvote

patenkintas ir dirbote gerai. Pam ginkite nustatyti priežastis, d l kuri J s jaut s b tent taip ir

užrašykite jas žemiau.

MOTYVACIJOS PRIEŽASTYS

MOTYVACIJOS STOKOS PRIEŽASTYS

2. Palyginkite išvardintas priežastis su id jomis, kurias J s pasi te atlikdami 1 užduot . Kuo jos

panašios?

__________________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________________

______________________________________________

s atlikote 1 užduot . Dabar Jums žinomos dvi galin motyvuoti ir silpninti motyvacij veiksni grup s,

kurias J s sudar te pasitelk savo darbo patirt . Rekomenduojame kartkart mis gr žti prie ši s raš , kai

nagrin sime motyvacijos teorijas.

130

Dažnai kaip susilpn jusios motyvacijos pavyzdys nurodoma darbo patirtis pateikus pareiškim d l iš jimo

iš darbo: žmon ms dažnai tenka išdirbti tam tikr laikotarp ankstesn je darbo vietoje prieš išeinant

nauj . Motyvacijos stok šiuo laikotarpiu galima paaiškinti keleriais b dais:

„Mano pastangos nebeatlyginamos. Kaip temptai bedirb iau, nei gausiu daugiau pinig , nei b siu

paaukštintas, tuomet kam stengtis?“

„Vargu ar pamatysiu galutin šio darbo rezultat , tod l jau iuosi atsiriboj s nuo pasekmi “.

„Daugiau nebereikia siekti kit pritarimo ir rodyti save esant kompetenting ir veiksming

darbuotoj , juk už keleri savai man s ia jau nebebus. Dabar man nereikia r pintis tuo, k apie mane

pamanys kiti“.

Galb t J s turite savo paaiškinim , patinkant Jums labiau ir kuris, J manymu, yra visiškai nat ralus.

KAD ŽMON S SEKT PASKUI TAVE, SEK PASKUI JUOS

Lao Dz

Motyvacijos tikslai ir tiksl motyvuotumas

Pagrindinis motyvacijos tikslas kyla iš šios sampratos apibr žties ir yra tas, kad žmon s nor dirbti

temptai ir gerai, veiksmingai ir rezultatyviai veikiami pirmiausia savo asmenini sieki . Be to, pats aiškus

tiksl apibr žimas gali b ti stiprus darbin s veiklos akstinas.

l to E. Loke pasi tikslin motyvacijos teorij . Tikslus galima apibr žti kaip pageidaujamas individo

ar organizacin s sistemos b simas b kles. Tai teiginiai, kuriuose daugiau ar mažiau konkre iai atsispindi

kai kurie pageidaujami individo (grup s, organizacijos, bendrov s) rezultatai. Tikslai gali b ti vertinami ir

kaip suvokiami apribojimai, kurie taikomi esamo ir b simo elgesio atžvilgiu ir grindžiami praeities ir

131

ateities poreiki , nor , sieki ir pan. analize. Taigi tikslai – ne tik pageidaujami b sim pasiekim

orientyrai; jie taip pat numano atitinkam elgsen ir išteklius, b tinus tikslams gyvendinti.

Žmoni elgsen darbe lemia tikslai. Štai kod l b tina užsibr žti tikslus siekiant padidinti motyvacij ,

rezultatyvum ir našum . Taigi tikslai pasižymi šiomis motyvacin mis galimyb mis:

1. sutelkia d mes ir pastangas ties tam tikromis kryptimis;

2. yra pavyzdžiai, su kuriais lyginami rezultatai;

3. yra pagrindas vertinant ištekli s naudas;

4. gali veikti organizacini sistem strukt ir proced ras;

5. atspindi ir individ , ir organizacij motyvus ir ypatumus.

Be to, pats tiksl apibr žimo procesas gali b ti motyvavimo priemon , kuri formuoja orientavim si

rezultat pasiekim . Per pastaruosius 20–25 metus buvo atlikti išsam s tyrimai, skirti tiksl apibr žimo

takai motyvacijai ir darbuotoj veiksmingumui tirti. Dauguma tyrim buvo siekiama patikrinti šias

hipotezes:

1. Sud ting tiksl rezultatai yra geresni lyginant su lengvais tikslais.

2. Konkre sud ting tiksl rezultatai yra geresni, nei tie, kurie pasiekiami nesant tiksl arba

esant bendriems tikslams.

3. Tikslai s lygoja tak , kuri rezultatams turi vair s organizaciniai kintamieji: piniginiai

stimulai, laikini apribojimai, rezultat žinojimas, dalyvavimas priimant sprendimus,

konkurencija ir t. t.

132

Šioms hipotez ms rodyti ir buvo nukreiptos E. Loke, maniusio, kad svarbiausia užduotis – rodyti, kaip

stipriai konkret s, specifiniai tikslai motyvuoja individo elgsen , pastangos. Didži ja dalimi jo tyrimai

patvirtino prieš tai min tas hipotezes.

133

UŽDUOTIS 2.

1. Pateikite 3 pavyzdžius iš savo praktikos, kai tiksliai ir aiškiai suformuluoti tikslai buvo motyvuojamasis

veiksnys sprendžiant koki nors užduot ar problem :

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

__________________________________________________

2. Pateikite 3 pavyzdžius, kai neaiškiai apibr žti tikslai silpnino motyvacij siekti j :

_______________________________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________

Gilinantis darbuotoj motyvavimo teorijas bei vadov naudojam motyvavimo praktik reikia suvokti

kelet esmini teigini . Žmones nuolat aukl ja vairi aplinka (mokykla, bažny ia, šeima, darbas, sportas ir

pan.), kurioje ne manoma gerai jaustis, jei n ra motyv . Motyvacija yra vienas iš keleto veiksni ,

lygojan asmens veiklos rezultatus: geb jimai, ištekliai ir s lygos, kuriomis tai atliekama. Žmogus gali

ti nepaprastai motyvuotas siekti karjeros ir pagelb ti žmon ms kaip medikas profesionalas, ta iau ši

motyvacij dar turi papildyti jo moksliniai sugeb jimai, tobulinimosi ištekliai bei kitos s lygos. Motyvacija

ra pastovi b sena, j reikia periodiškai papildyti. Motyvacijos teorija bei praktika nagrin ja procesus,

kurie niekada nesibaigia, remiantis nuostata, jog motyvacija ilgainiui gali „išsisklaidyti“. Motyvacija – tai

priemon , kurios pagalba vadovai gali sutvarkyti darbo santykius organizacijoje. Lyderiai ir vadovai,

profesionalai paž sta savo tikslines grupes ir žino, kas skatina ši grupi narius tvarkingai „tiks ti“. Taigi

žinios apie motyvacij bei teisingos skatinimo sistemos suk rimas sujungia strateginius organizacijos

planus kaip „ jimus“ (išteklius) santyki projektavimo organizacijoje proces ir paskirsto tiems darbo

santykiams valdži .

Žmogišk ištekli valdymas – valdymo funkcija, susijusi su organizacijos nari verbavimu, parinkimu,

mokymu ir tobulinimu (Stoner et al. 1999: 368). Tai yra patariamoji funkcija, žmoni ištekli valdymo procesas

– nuolat besit sianti proced ra, kurios paskirtis – apr pinti organizacij reikiamais žmon mis reikiamoms

pareigoms bei reikiamu laiku ir nustatyti jiems darbo užmokest bei jo mok jimo form . Taigi žmoni ištekli

valdymas susideda iš planavimo, verbavimo bei atrankos proces , toliau seka j mokymas ir tobulinimas,

134

socializacija bei darbin s veiklos vertinimas, tod l darbuotojai yra paaukštinami, perkeliami, pažeminami arba

atleidžiami.

Žmoni ištekli planavimas yra b simojo organizacijos personalo poreikio planavimas, vertinantis tiek vidin

organizacijos veikl , tiek išor s aplinkos veiksnius. Organizacija neplanuoja savo žmoni ištekli , kai

nepatenkina personalo poreikio arba kai jai nesiseka efektyviai siekti savo tiksl . Žmoni ištekli planavimas

šiandien yra uždavinys, kylantis d l konkurencin s, besikei ian ios aplinkos, darbo j gos stokos, nuolat

kintan ios demografin ssituacijos ir vyriausyb s spaudimo apsaugoti darbuotojus bei j aplink . Žmoni

ištekliai gali daryti (ir daro) pakankamai ženkl poveik organizacijai daugeliu aspekt , priklausomai nuo to,

kokiems tikslams organizacija skiria d mes .

Verbavimas

Atranka

Žmoni ištekli planavimas

Mokymas ir tobulinimas

Socializacija

Veiklos vertinimas

Pareig paaukštinimas, perk limai, pareig pažeminimas ir atleidimai (skatinimas,baudimas).

Elgesio patyrimo modeliui naudojami imitavimo pratimai, dalykiniai žaidimai, problemini atvej

analiz ir pan.; gali b ti panaudojamas kompiuterinis instruktavimas.

Skiriamas neformalus ir formalus darbuotoj veiklos vertinimai. Neformalus vertinimas nustatomas tuomet,

kai tarp organizacijos ir darbuotoj yra gr žtamasis ryšys, kaip jie gerai dirba, jis grindžiamas kasdien s veiklos

rezultatais. D l darbo rezultat ir atsako j glaudaus ryšio neformalus vertinimas skatina norim darbo atlikimo

lyg ir slopina nepageidaujamas nuostatas prieš joms paaišk jant.

135

Aplinkos pasikeitimai reikalauja vairi organizacijos, bandan ios pasiekti savo strateginius tikslus, reakcij ,

tod l žmoni ištekli valdyme reikia analizuoti ir aplinkos spaudim bei sumaniai j sutikti. Motyvacijos

teorijos turinys padeda suprasti dinamišk santyki pasaul , kuriame gyvuoja organizacijos, apib dindamas

kasdienius vadov ir darbuotoj ryšius organizacijose. Ankstyvosios motyvacijos teorijos ir j pradininkai:

1. Tradicinis modelis siejamas su Fredericko Tayloro vardu. Pagal min teorij vadovai nustato

efektyviausius užduo atlikimo metodus, o tada skatina darbuotojus alg sistema.

2. Žmoni santykio modelio pradininkas – Eltonas Mayo bei jo amžininkai. Pagal šit teorij , daugelio

užduo nuobodumas ir pasikartojimas sumažina motyvacij , tuo tarpu socialiniai kontaktai padeda sukurti

motyvacij ir stiprina j .

3. Žmoni ištekli model suk Douglasas McGregoras. Jis teig , kad pavaldiniais galima manipuliuoti,

tuomet supaprast ja motyvacijos reikšm , o visas d mesys sutelktas pinigus ir socialinius santykius.

Ankstyv motyvacijos teorij pagrindiniai teiginiai, elgesio linijos ir siekiami rezultatai apibendrinti lentel je.

136

Lentel Nr.1. Ankstyvosios motyvacijos teorijos

Tradicinis modelis Žmoni santyki modelis Žmoni ištekli modelis

TEIGINIAI

1. Darbas daugeliui žmoni iš

prigimties yra nemalonus dalykas.

2. Tai, k žmon s daro, yra ne taip

svarbu kaip tai, k jiems sumok s už

darb .

3. Mažai kas nor ar gal atlikti

darb , reikalaujant k rybiškumo,

savikontrol s ir drausm s.

1. Žmon s nori jaustis naudingi ir

svarb s.

2. Žmon s trokšta kam nors priklausyti ir

kartu nori, kad b pripažintas j indivi-

dualumas.

3. Šie poreikiai yra daug svarbesni už

pinigus ir labiau nei pinigai motyvuoja

žmones dirbti.

1. Darbas n ra nemalonus. Žmon s nori prisid ti prie

prasming tiksl gyvendinimo, ypa jei jie patys pad jo

juos suformuluoti.

2. Daugelis žmoni gali b ti gerokai k rybiškesni, sava-

rankiškesni ir labiau kontroliuoti bei drausminti save, nei

to reikalauja dabartinis j darbas.

ELGESIO LINIJA

1. Vadovas tur smulkmeniškai

priži ti ir kontroliuoti kiekvien

pavaldin .

2. Jis / ji tur suskaidyti užduotis

paprastas, pasikartojan ias ir lengvai

išmokstamas operacijas.

3. Jis / ji smulkmeniškai turi nustatyti

darbo proced ras bei operacijas ir

versti darbuotojus tiksliai ir griežtai j

1. Vadovas tur stengtis, kad visi

darbuotojai jaust si naudingi ir svarb s.

2. Jis / ji tur informuoti pavaldinius

apie savo planus ir išklausyti j nuomon

ar prieštaravimus.

3. Vadovui der leisti, kad pavaldiniai

tur šiek tiek savivaldos ir

savikontrol s rutininiuose dalykuose.

1. Vadovas tur panaudoti dar nepanaudotus ar nepa-

kankamai panaudotus žmogiškuosius išteklius.

Jis / ji turi sukurti toki aplink , kurioje visi nariai gal

nešti sav naš , kiek tai leidžia j geb jimai.

3. Jis / ji turi skatinti darbuotojus visapusiškai dalyvauti

gyvendinant svarbius reikalus ir vis pl sti j savikontrol s

ir sav s nukreipimo ribas.

137

laikytis.

GALIMI REZULTATAI

1. Žmon s gali pak sti savo darb tik

tada, kai atlyginimas yra pakankamas,

o viršininkas – teisingas.

2. Jei užduotys yra gana paprastos ir

žmon s pakankamai kontroliuojami,

tai jie dirbs pagal standartus.

1. Jei dalysit s žiniomis su pavaldiniais ir

sudarysite jiems galimyb dalyvauti

sprendžiant kasdienes problemas, tai

pakenksite j pagrindiniam poreikiui

jaustis svarbiais ir priklausyti

organizacijai.

2. Jei šiuos poreikius tenkinsite, pager s

moralinis klimatas ir sumaž s pa-

sipriešinimas formaliajai valdžiai –

pavaldiniai „noriai bendradarbiaus“.

1. Ple iant pavaldini tak darbinei veiklai, j sav s

nukreipim ir savikontrol , žymiai padid ja darbo efek-

tyvumas.

2. Jeigu darbuotojai visiškai panaudoja savuosius išteklius,

sukuriamas „šalutinis produktas“ – did ja pasitenkinimas

darbu.

Emocinio intelekto vystymas yra svarbus tiek nuteistiesiems, tiek su jais dirbantiems. Golemano (2001) tyrimai

atskleid du svarbiausius EI faktorius – kompetencijas, atskleidžian ius EI esm :

1) geb jimai– t. y. emocij sis moninimas lyginant su j valdymu,

2) kryptis – t. y. ar šios kompetencijos skirtos sau ar kitiems.

Dažnai naudojamas R. Bar-On pasi lytas apibr žimas: „tai nekognityvini geb jim , kompetencij ir dži

rinkinys, kuris lemia asmens geb jim s kmingai veikti aplinkos reikalavimus ir gyvenimo sunkumus“(Bar-

On, 1997, p. 16). Pla iai vartojama ir tokia definicija: „tai sugeb jimas žvelgti savo ir kit emocijas, matyti j

skirtumus bei panaudoti ši informacij savo m stymo ir veiksm reguliavimui“ (Salovey, Mayer, 1990, p.

189). Žmon s, turintys aukšt EI, žino ir gali vardyti ir kontroliuoti savo ir kit emocijas, motyvuoti save ir

138

„užvesti“ kitus, moka efektyviai panaudoti vidinius (savo sugeb jimus, energij ) bei išorinius (socialinius

ryšius, kit žmoni sugeb jimus ir motyvacij ) resursus. vairios, atrodyt skirtingos, EI definicijos vienaip ar

kitaip akcentuoja keturias š konstrukt sudaran ias sritis: emocij suvokim , reguliacij , supratim ir

panaudojim (Ciarochi et al., 2000). EI vertinamas, remiantis strukt rine j sudaran element analize. Itin

svarbus šia prasme vienas naujausi ir išsamiausi tyrim , skirtas vertinti pateikiamus EI komponentus

(subdimensijas) (Zee et al., 2002):

1. Emocin savižina žymi atvirum savo emocijoms, j sis moninim , poveikio savo veiklai išmanym .

2. Savikliova žymi pasitik jim , tikrum savo geb jimais, galimyb mis, išvaizda.

3. Teigiamas m stymas rodo polink kreipti d mes pozityvius gyvenimo aspektus.

4. Stres valdymas apib dina geb jim kontroliuoti destruktyviai veikian ias emocijas stresogenin se

situacijose.

5. Autonomiškumas žymi geb jim atsiriboti nuo emocini aplinkos poveiki ir veikti pagal savo

sitikinimus.

6. Adaptacija apib dina geb jim priderinti savo emocijas prie pasikeitusi situacij ir s lyg

(pavyzdžiui, pakeitus darb arba organizacij ).

7. Savimotyvacija apib dinama kaip geb jimas reguliuoti savo emocijas siekiant tiksl .

8. Sav s tobulinimas žymi gilinim si savo emocijas, kylan ias veikloje, ir siekim imtis veikl

efektyvinan veiksm .

9. Savikontrol apib dina geb jim kontroliuoti savo emocijas siekiant išsaugoti maksimal veiklos lyg .

10. Aktyvus klausymas žymi geb jim žvelgti ir reaguoti svarbi emocin informacij (pavyzdžiui,

komunikatoriaus nuotaik ).

139

11. Empatija žymi kito žmogaus išgyvenam emocij supratim ir sijautim .

12. Žmogaus charakterio supratimas žymi geb jim jausti žmogaus prigimt ir jo elgesio motyvacij .

13. Pasiaukojimas – tai noras b ti geram, pad ti kitiems, palankiai juos vertinti.

14. Komandinio darbo džiai rodo geb jim aktyviai prisid ti prie komandini tiksl siekimo net jeigu

jie nesutampa su asmeniniais.

15. takingumas – tai geb jimas daryti poveik kit nuomonei naudojant teising taktik ir argumentus.

16. Konflikt valdymas rodo geb jim imtis prevencini veiksm prieš konfliktus ir geb jim spr sti juos.

17. Kit tobulinimas žymi nor ir geb jimus paskatinti kitus tobulinti savo asmenyb .

Šis EI komponent s rašas n ra galutinis ar negin ijamas, nes kiti autoriai (pavyzdžiui, Bar-On), be išvardyt

arba vietoj j , nurodo dar ir tokius, kaip „socialin atsakomyb “, „optimizmas“, „laimingumas“, „lankstumas“,

„tvirtumas“, etc., kurie žymi ne tiek geb jimus-kompetencijas, kiek asmenybines savybes, ir tai iš naujo kelia

diskusijas apie EI esm .

Emocinio intelekto tyrimai ir j prognostin vert

Pastaraisiais metais atlikta daug empirini tyrim siekiant atskleisti EI ir darbin s veiklos rodikli ryš ,

galimyb pagal EI duomenis prognozuoti darbo s km .

140

ASMENINIS STRATEGINIS PLANAVIMAS

Vienas svarbiausi s km s veiksni - savojo charakterio tobulinimas. S km s pro ugdymas turi tapti

neatskiriama j gyvenimo dalimi. Žmogaus mintis yra pati stipriausia k rybin j ga. Napoleonas Hillas -

milijonieri k jas, pad jo suprasti, kokia svarbi yra viena vienintel mintis, mok , kaip išugdyti s km s

pro ius. Suvaldysi mintis, sukursi pro ius, sukursi pro ius, suformuosi charakter , suformuosi charakter ,

nulemsi likim . Dabartin s technologijos sudaro galimyb tai pasiekti žymiai grei iau.

Asmenin Subalansuot Rodikli sistema - tai navigacin sistema, veiksm planas, kuris pad s pakreipti j

gyvenim norima linkme. Užtikrins savidrausm ir savikontrol . Pad s kontroliuoti, ar vykdote tai, k

nusprend te. Pad s nustatyti, kokios yra m nes kmi priežastys. 95 % m veiksm skatina pro iai,

kuriuos mes suformavome. S km s pro iai ugdomi sunkiai , bet su jais lengva gyventi. Blogi pro iai gyjami

lengvai, ta iau su jais sunku gyventi.

Tai, kas esame dabar ar kuo tapsime ateityje, lemia m mintys ir jausmai. Personal Balanced Scorecard yra

savotiška "navigacin sistema", kuri pad s valdyti mintis ir veiksmus, aukšt siekiant asmenini tiksl .

Asmenin misija

Tobul ti asmeniškai, jau iantis laimingu kiekvien dien ir b nant naudingu mane supantiems žmon ms.

Asmenin vizija

Aš noriu realizuoti asmenin strategij tokiu b du:

Tapti patikimu partneriu savo artimiesiems/klientams.

Pastoviai b ti geroje fizin je ir dvasin je b senoje.

Maksimaliai vystyti profesinius džius, pastoviai tobul ti.

Išlaikyti balans tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.

141

Gauti pasitenkinim iš darbo, pad ti kitiems pasiekti norim rezultat .

Pastoviai atlikti darbus, kurie kv pt mano kolegas darbe.

Išsaugoti finansin stabilum .

Asmeniniai tikslai – keturios koordinat s

142

Asmenin subalansuot rodikli sistema

Vidin s b senos perspektyva

Tikslai Rodikliai Rodikli dydis Veiksmai

ti laimingu,

pastoviai kurti

naud sau ir b ti

naudingam

kitiems

Kiek kart

aplanko

teigiamos mintys

Kiekvien dien ,

kiekvien

valand

Tiksliai vykdyti suplanuotus savait s darbus

(žr. Laiko planavimo metodik ).

Kiekvien dien baigti darbus nustatytu laiku

ir

po darbo tur ti laisvo laiko sportui (žr. Laiko

planavimo metodik ).

Planuoti išeigines iš anksto ir laikytis plano

(žr. Laiko planavimo metodik ).

Sekmadienis nedarbo diena.

ti doru ir

taktišku

Kaip mano

veiksmus vertina

aplinkiniai

Vidutiniškai 80

% teigiamai

Dažniau perži ti ir tobulinti Asmenin

Subalansuot Rodikli sistem bei matuoti

aplinkini man s vertinim (žr. Elgesio

143

žmon s kiekvien m vertinimo metodika).

Daugiau pad ti kitiems.

Miego valandos 7 val. per par Gulti miegoti 23:00 val.

Valand kiekis,

praleistas

gryname ore

7 val. per savait Važin ti dvira iu arba vaikš ioti gryname ore

6 kartus per savait .

ti fiziškai

sveikam

Mano svoris Priaugti svorio

iki 82 kg iki 2007

12 31

Sukurti naujas mitybos taisykles.

stoti sporto klub .

Pratimai su svoriais klube 2 kartus per savait .

Daugiau vaikš ioti p iomis.

Geriau planuoti sportinius užsi mimus ir

vykdyti suplanuotus veiksmus (žr. Laiko


Praleistos darbo

valandos d l

ligos

Mažiau 1 % Stiprinti šird ir nugaros raumenis, atliekant

special pratim kompleks (žr. Pratim

kompleks ir grafik )

Steb ti arterin spaudim .

gyti

psichologin

pusiausvyr ,

išsivaduoti iš

nepilnavertišku

mo jausmo, gyti

pasitik jim

ateitimi

Nepilnavertišku

mo lygis

Mažiau 5 % laiko Labiau kontroliuoti emocijas (žr. Saviugdos

metodai Nr. 1, 2)

Mažiau laiko skirti kalboms (žr. Laiko


Dažniau daryti kv pavimo pratimus ir

medituoti.

Išsaugoti vidin

ramyb darbe

Pasitenkinimo

darbu lygis

Neleisti kauptis susierzinimui dialoguose su

kolegomis, kai nesutinku su išsakoma

nuomone.

Visada kalb ti ramiai.

Pastoviai mokytis, kad tur iau pasitenkinim

darbu.

Pasiekti balans

tarp profesinio ir

asmeninio

Maloni

akimirk šeimoje

Ne mažiau 2 kartus per m nes išvažiuoti su

šeima gamt .

144

Žini ir mokymosi perspektyva

Tikslai Rodikliai Rodikli dydis Veiksmai

Pastoviai ugdyti

profesinius

gabumus. Pasiekti

Aplankyt

valdymo

seminar

4 per metus Sudaryti b tin vadybos žini ir

spr stin valdymo problem

gyvenimo, jausti

gyvenimo

malonum

skai ius Kart per 3 m nesius nuvažiuoti trumpam prie

ros.

1 kart per metus atostogauti užsienyje.

Atsisakyti

neigiamo

pro io r kyti

Sur kyt

cigare

skai ius

Nei vienos

cigaret s nuo

2007 06 01

Surinkti reikiamas žinias apie r kymo žal ..

Išmokti „R kymo atsisakymo metodik “.

Suprasti „Neigiam pro suformavimo

principus“.

Rašyti „Sav s perprogramavimo dienorašti“.

3 dienas atlikti “R kymo atsisakymo

pratimus”.

145

skai ius raš .

Vystyti komunikavimo džius.

Sužinoti daugiau apie kokyb s

valdym .

Geriau sisavinti PowerPoint.

ti aktyviu vadov klubo nariu.

aukštesn žini

lyg

Perskaityt

vadybos knyg

skai ius

1 knyg per m nes Skaityti antradienio ir

ketvirtadienio vakarais.

Rinkti informacij apie naujus

vadybos metodus ir marketing .

šmokti valdyti

mon s

Subalansuot

Rodikli Sistem

kmingai

priimt

sprendim

skai ius

Subalansuot

Rodikli

Sistemos d ka

12 per m nes Mokytis praktiškai naudoti mon s

Subalansuot Rodikli Sistemos

metodus.

Išmokti kontroliuoti procesus

informacin s sistemos pagalba.

Geriau suprasti

kitus darbuotojus

kming

išspr st

komunikavimo

situacij

8 per m nes Mokytis „Klausimosi metodus“.

146

skai ius Išmokti išklausyti kalban iuosius.

Mokytis kantryb s bendravime.

Pirmasis Lietuvoje sukurtas "Asmeninis strateginis žem lapis" 2007 05 06

Strateginis žem lapis pateikia priežas - pasekmi ryšius tarp asmeninin s strategijos element . Strateginis

žem lapis parodo, ar asmeniai pro iai, žinios ir finansinis kapitalas pasiruoš s gyvendinti strategij . Ar

žmogus pasiruoš s poky iams, ar žmogus gali mobilizuoti j gas pasiekti savo asmeniniams tikslams.Strateginis

žem lapis parodo viename lape, kaip bus gyvendinta strategija. Tai vaizdinis strateginio plano atvaizdavimas.

Strateginis žem lapis parodo, kokio elemento tr ksta, rodo d l koki priežas strategija gali b ti pasmerkta

žlugimui.

147

I TEIST ASMEN PROBACIJA

Viena opiausi šiuo metu esan šalies socialin s diskriminacijos problemos apraišk – nuteist ir gr žusi

iš kalinimo staig asmen socialin reabilitacija ir probacija .Lietuvos pagal nuteist asmen skai

pasauliniame lygmenyje statistiniai rodikliai tarptautin se suvestin se užim vien iš pirmaujan pozicij .

Pastaruoju metu m visuomen je vis garsiau diskutuojama apie probacijos sistem , resocializacijos fenomen

( Merkys, Ruškus, Juodraitis, 2002, Kvieskien , 2005, 2007), Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija

parengta remiantis Kanados, Skandinavijos ir kt. Vakar Europos šali pažangia konkre ios srities patirtimi.

Probacija ir socialin integracija palengvina nuteist asmen reintegracij prosocial visuomen s gyvenim

ir tuo pa iu metu užkerta keli nusikalstamumui. J. Dermontas (2005) pabr žia, kad statym ir bausmi

griežtinimas negali sustabdyti nusikalstamumo, o atvirkš iai – tik pakloja palanki dirv jo plitimui. Vykdant

Respublikos Vyriausyb s 2006–2008 met programos gyvendinimo priemoni , patvirtint Lietuvos

Respublikos Vyriausyb s 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 720 punkt ,

kuriame numatyta sukurti ir gyvendinti lygtinio bausm s vykdymo atid jimo ir lygtinio paleidimo iš laisv s

at mimo staigos (probacijos) model , kuris atitikt tarptautini teis s akt nustatytus reikalavimus ir skatint

asmenis pakartotinai nebenusikalsti. Probacijos model sukurti taip pat numatyta Valstyb s ilgalaik s raidos

strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkri io 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin.,

2002, Nr. 113-5029), ir Nacionalin je nusikaltim prevencijos ir kontrol s programoje, patvirtintoje Lietuvos

Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383 (Žin., 2003, Nr. 32-1318).

Vienas pagrindini baudžiamosios justicijos Lietuvoje tr kum – dažnas ir ilgalaikis laisv s at mimo bausm s

taikymas. 2006 m. liepos 1 d. Lietuvoje 100000- gyventoj teko 225 kaliniai (nuteistieji ir suimtieji), o

kitose Europos S jungos valstyb se nar se (senbuv se) kalint asmen 100000- gyventoj – nuo 75

(Suomijoje) iki 145 (Ispanijoje).

Laisv s at mimo bausmei alternatyvios priemon s numatytos ir rekomenduojamos taikyti vairiuose

tarptautiniuose teis s aktuose. Minimaliose standartin se taisykl se d l priemoni , nesusijusi su laisv s

at mimu (Tokijo taisykl se), patvirtintose Jungtini Taut Generalin s Asambl jos 1990 m. gruodžio 14 d.

rezoliucija Nr. 45/110, tvirtinama bendra valstybi Jungtini Taut Organizacijos nari nuostata taikyti

priemones, nesusijusias su laisv s at mimu, siekiant riboti kalinimo taikym . Taikyti su laisv s at mimu

nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministr Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija

Nr. R (92)16 „D l Europos visuomenini sankcij ir priemoni taisykli “ bei Europos Tarybos Ministr

Komiteto 2000 m. lapkri io 29 d. rekomendacija Rec (2000) 22 valstyb ms nar ms „D l Europos visuomenini

148

sankcij ir priemoni taisykli taikymo tobulinimo“, kuriose pripaž stama, kad pl sti toki priemoni taikym

reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisin s sistemos principai. Europos Tarybos Ministr Komiteto 1999 m.

rugs jo 30 d. rekomendacijoje Nr. R (99) 22 „D l kal jim perpildymo bei kalini skai iaus augimo“ valstyb s

Europos Tarybos nar s tiesiogiai skatinamos tvirtinti ir pl sti su laisv s at mimu nesusijusi sankcij ir

priemoni taikymo praktik , nacionalin se baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisv s at mim kaip

kraštutin priemon .

Bausm s vykdymo atid jimas ir lygtinis paleidimas iš laisv s at mimo staig yra viena svarbiausi alternatyv

laisv s at mimo bausmei Lietuvos Respublikos baudžiamosios justicijos sistemoje. Ta iau bausm s vykdymo

atid jimo atvej kasmet maž ja: 1998 metais bausm s vykdymas atid tas 54,1 procento, 1999 metais – 53,4

procento, 2000 metais – 33,7 procento, 2001 metais – 38,4 procento, 2002 metais – 35,9 procento, 2003 metais

– 30,8 procento, 2004 metais – 30 procent , 2005 metais – 16 procent nuteist asmen . Nuo 1999 met

vidutiniškai tik 55,4 procento vis išleist laisv nuteist laisv s at mimo bausm mis asmen išleista laisv

lygtinai (1999 metais – 56 procentai, 2000 metais – 35 procentai, 2001 metais – 52 procentai, 2002 metais – 67

procentai, 2003 metais – 66,6 procento, 2004 metais – 55,6 procento, 2005 metais – 55,7 procento). D l to, kad

vis re iau taikomas bausm s vykdymo atid jimas, o lygtinai iš pataisos staig paleidžiama tik pus laisv s

at mimo bausm atliekan nuteist , nuteist laisv s at mimo vietose vis dar daug.

Probacijos teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos teisin je sistemoje turi tam tikr tr kum (pvz.,

probacijos sistemos elementai, kurie tur b ti reguliuojami statym , reguliuojami statym gyvendinam

teis s akt ir panašiai). statymas tvirtina tam tikr r ši probacijos turin , skyrimo ir panaikinimo pagrindus

bei tvark . Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 75 ir 92 straipsniuose

nustatytas bausm s vykdymo atid jimo, 77 ir 94 straipsniuose – lygtinio atleidimo nuo laisv s at mimo

bausm s prieš termin turinys, skyrimo ir panaikinimo pagrindai. Ši r ši probacijos skyrimo ir panaikinimo

proceso tvark reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 339,

358 ir 360 straipsniai. Lygtinio paleidimo iš pataisos staig turin , s lygas, taikymo ir panaikinimo tvark ,

teikimo d l lygtinio paleidimo iš pataisos staig , lygtinio paleidimo tvark , lygtinai paleist iš pataisos staig

asmen atsakomyb už nustatyt taisykli pažeidim , jiems skiriamas nuobaudas ir skatinimo priemones

reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) VII skirsnis. Kitus

pagrindinius probacijos vykdymo aspektus ir j vykdan pareig funkcijas reguliuoja Tarnybos Kal jim

departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (Žin., 2000, Nr. 39-1088) ir statym

gyvendinamieji teis s aktai, pvz., Pataisos inspekcij pareig galiojimai, skiriant nuteistiesiems,

atliekantiems vieš darb ir laisv s apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims

paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei j skyrimo tvarka, Lygtinai paleist iš laisv s at mimo viet asmen

itin piktybišk viešosios tvarkos ir nustatyt pareig pažeidim s rašas ir Pataisos inspekcij darbo tvarka,

patvirtinti teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. sakymu Nr. 107 (Žin., 2003, Nr. 40-1856), Kal jim

149

departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldži Kauno, Klaip dos, Panev žio, Šiauli ir Vilniaus region

pataisos inspekcij nuostatai, patvirtinti teisingumo ministro 2003 m. spalio 29 d. sakymu Nr. 261 (Žin., 2003,

Nr. 104-4669), Individualaus darbo su asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos staig , ir asmenimis, lygtinai

atleistais nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin , plano sudarymo metodin s rekomendacijos, patvirtintos

Kal jim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. geguž s 8 d.

sakymu Nr. 4/07-79 (Žin., 2003, Nr. 48-2147), ir kiti.

Pagrindin probacij vykdanti institucija yra pataisos inspekcija. Šiuo metu yra 5 region pataisos inspekcijos,

kurias sudaro 48 teritoriniai padaliniai (teritorin s pataisos inspekcijos), veikiantys savivaldybi teritorijose.

Pataisos inspekcijose yra 263 pareig etatai, iš kuri 222 skirti pareig nams, tiesiogiai dirbantiems su

nuteistaisiais, ta iau 2006 m. spalio 1 d. faktiškai dirbo 186 pareig nai. 2006 m. spalio 1 d. duomenimis, vienas

pataisos inspekcijos pareig nas priži ri vidutiniškai po 48 nuteistuosius. Pataisos inspekcij pareig

pagrindin darbo kr sudaro probacijos vykdymas – pataisos inspekcij skait rašyti nuteisti asmenys,

kuriems paskirtos vairi r ši probacijos, sudaro vidutiniškai 79,5 procento vis pataisos inspekcij skait

rašyt nuteist asmen (1999 metais jie sudar 92 procentus, 2000 metais – 91 procent , 2001–2002 metais –

87 procentus, 2003 metais – 90,5 procento, 2004 metais – 87 procentus, 2005 metais – 81,8 procento vis

pataisos inspekcij skait rašyt nuteist asmen ). Probacijos vykdymas daug sud tingesnis už kit bausmi

ar baudžiamojo (aukl jamojo) poveikio priemoni vykdym , jam reikia kur kas daugiau laiko ir darbo s naud ,

tod l b tent d l probacijos vykdymo didelis pataisos inspekcijos pareig darbo kr vis. Be to, kai kurios

region pataisos inspekcijos savo funkcijas atlieka trijose apskrityse, o teritoriniai padaliniai – dviej

savivaldybi teritorijose, pvz., Vilniaus regiono Trak rajono pataisos inspekcijos pareig nai priži ri 162

nuteistuosius, iš kuri apie 70 nuteist gyvena Elektr savivaldyb s teritorijoje. Tai sunkina pataisos

inspekcij pareig veikl , taip pat bendradarbiavim su kitomis valstyb s ir savivaldybi institucijomis ir

staigomis, asociacijomis, tod l tikslinga perskirstyti region pataisos inspekcij veiklos teritorij ribas ir

steigti naujus teritorinius padalinius, taip pat nustatyti maksimal probacijos pareig darbo kr .

Pataisos inspekcijoms išlaikyti 2003 metais skirta 4,36 mln. lit , 2004 metais – 5,56 mln. lit , o 2005 metais –

7,11 mln. lit , ta iau funkcijoms atlikti tr ksta b tin materialini ištekli (patalp , automobili , kompiuterin s

technikos ir kita), nes pataisos inspekcijos turi tik 14 tarnybini automobili , 110 kompiuteri (iš j 21

procentas – pasen ), 12 kopijavimo rengini ir kita. Žmogišk ir materialini ištekli stoka objektyviai

mažina galimybes tinkamai vykdyti nuteist prieži ir koordinuoti socialin s paramos jiems teikim . Taigi

tikslinga pataisos inspekcijas optimaliai apr pinti organizacin mis ir technin mis darbo priemon mis, keisti

probacijos pareig tarnybinio atlyginimo dydžius ir panašiai.

Region pataisos inspekcij veikl koordinuojanti institucija yra Kal jim departamentas prie Teisingumo

ministerijos (toliau vadinama – Kal jim departamentas), ta iau šios staigos veikla ir organizacin strukt ra

150

skirta laisv s at mimo bausmi vykdymui koordinuoti ir užtikrinti, nes tiesiogiai už probacijos vykdym

atsakingas tik vienas Kal jim departamento skyrius. Šio skyriaus veikl kuruoja Kal jim departamento

direktoriaus pavaduotojas, taip pat atsakingas už apsaug ir prieži bei socialin reabilitacij laisv s at mimo

vietose. Tokia už probacijos vykdym atsakingos centrin s institucijos strukt ra ir funkcij paskirstymas joje

lemia, kad probacijos gyvendinimui skiriama per mažai d mesio. Kad Kal jim departamentas veiksmingiau

vykdyt probacij , reikia steigti departamento direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už probacijos vykdym ,

etat , pertvarkyti šios institucijos strukt , specializuoti joje dirban ius pareig nus.

Lietuvoje, be pataisos inspekcij , vykdant probacij dalyvauja ir kitos valstyb s bei savivaldybi institucijos ir

staigos (policija, savivaldybi administracijos socialin s paramos skyriai, vaiko teisi apsaugos tarnybos,

seni nijos, teritorin s darbo biržos, švietimo staigos ir panašiai). Pvz., policija ieško pasisl pusi nuteist ,

teikia duomenis apie nuteist padarytus teis s pažeidimus, pagal kompetencij kontroliuoja nuteistiesiems

skirt draudim ir pareigojim vykdym ir panašiai, savivaldybi administracij socialin s paramos skyriai

teikia socialin param nuteistiesiems, kuriems taikoma probacija, darbo biržos padeda nuteistiesiems

sidarbinti, ta iau min institucij funkcijos šiame procese aiškiai neapibr žtos ir neatribotos, n ra efektyvios

institucij bendradarbiavimo sistemos. Taigi tikslinga kurti ši institucij s veikos vykdant probacij model .

Pataisos inspekcijos, vykdydamos nuteist prieži , neretai kreipiasi seni nijas, prašydamos apib dinti

nuteist , ta iau šios dažnai atsisako teikti toki informacij , paaiškindamos, kad teis s aktuose tokia pareiga

nenustatyta. Vykdyti probacij trukdo per menkas pataisos inspekcij bendradarbiavimas su atliekan iais

nusikalstam veik ir kit teis s pažeidim prevencij , saugan iais savo apylink je vieš tvark ir

visuomenin rimt teritorini policijos staig pareig nais, galin iais suteikti pataisos inspekcijos pareig nui

reikiam žini apie nuteist asmen , kuriam paskirta probacija. Taigi reik reguliuoti probacijos procese

dalyvaujan institucij funkcijas ir bendradarbiavim . Veiksmingo bendradarbiavimo priemon b bendros

duomen apie nuteistuosius, kuriems taikoma probacija, ir j padarytus teis s pažeidimus baz s suk rimas.

Kad nuteistieji, kuriems paskirta probacija, gaut veiksmingesn socialin param , b tina stiprinti pataisos

inspekcij , savivaldybi institucij ir teritorini darbo birž bendradarbiavim . Pataisos inspekcijos joms

pavest funkcij – pad ti sidarbinti darbingiems nuteistiesiems, kuriems paskirta probacija, – atlieka

bendradarbiaudamos su teritorin mis darbo biržomis. Iš 2006 m. spalio 1 d. buvusi pataisos inspekcij

skaitoje 8598 nuteist dirbo tik 3447 (arba 40,1 procento) ir dar 1100 (arba 12,8 procento) mok si.

Šiuo metu socialin s paramos teikim nuteistiesiems numato Lietuvos Respublikos socialini paslaug

statymas (Žin., 2006, Nr. 17-589), Lietuvos Respublikos užimtumo r mimo statymas (Žin., 2006, Nr. 73-

2762), Lietuvos Respublikos pinigin s socialin s paramos nepasiturin ioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems

151

asmenims statymas (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889), Bausmi vykdymo kodeksas, Lietuvos

Respublikos Vyriausyb s 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1440 „D l socialin s paramos teikimo

asmenims, gr žusiems iš laisv s at mimo, kardomojo kalinimo viet , socialin s bei psichologin s reabilitacijos

staig , ir ši asmen darbinimo“ (Žin., 1996, Nr. 119-2796) ir kiti Lietuvos Respublikos teis s aktai. Šie teis s

aktai atitinkamai numato galimyb nuteistajam gauti socialines paslaugas, socialin glob , pašalpas ir pinigines

išmokas, šalp daiktais.

Kal jim departamentui pavaldžios staigos 2005 metais išsiunt savivaldyb ms 5832 pranešimus apie

nuteistuosius, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos staig , prašydamos pad ti spr sti ši asmen socialines

problemas. Iš savivaldybi gauti 2755 teigiami atsakymai (tik 47,2 procento). Neretai asmuo, paleistas iš

laisv s at mimo vietos, neturi pragyvenimo šaltinio (ypa didžiuosiuose miestuose). Savivaldyb tokiam

asmeniui gali skirti vienkartin pašalp , maisto talon ir panašiai, bet paprastai ne anks iau kaip po trij

savai nuo prašymo pateikimo. Kadangi asmeniui, gr žusiam iš laisv s at mimo vietos, labai svarbu tur ti

bent minimal pragyvenimo šaltin nuo pirmosios paleidimo iš pataisos staigos dienos, savivaldyb s gal

atsižvelgti pataisos inspekcij tarpininkavim , kad toki asmen prašymai b nagrin jami skubos tvarka. Be

to, savivaldybi administracij socialin s paramos skyriai tur teikti ne tik param trumpalaikiams gyvenimo

poreikiams tenkinti (pvz., vienkartin s pašalpos, laikinas apgyvendinimas ir panašiai), bet ir socialines

paslaugas – pagelb ti nuteistajam, kuriam paskirta probacija, sugr žti visuomen .

Per mažai bendradarbiauja probacij vykdan ios valstyb s institucijos ir visuomen , o toks bendradarbiavimas

– itin svarbus. Šiuo metu tik nedaugelis asociacij r pinasi nuteist integracija visuomen , didžiumai j ši

veikla ne pagrindin . Asociacij , kuri pagrindinis tikslas – pad ti nuteistiesiems, tik kelios (pvz., Lietuvos

kalini globos draugija, Lygtinai išleist asmen prieži ros organizacija). Be to, didžiumos asociacij veikla

apsiriboja tik tam tikros materialin s paramos, dažniausiai stichiškos ir nekoordinuotos, teikimu (nemokamas

maitinimas, labdara drabužiais, avalyne ir panašiai), mat pernelyg neigiama viešoji nuomon apie teistus

asmenis, d l to probacijos vykdymo proces sunku traukti asociacijas ir savanorius. Reik gyventoj

teisinio švietimo ir visuomen s s moningumo ugdymo program , prie kuri gyvendinimo tur prisid ti ir

savivaldybi institucijos. Kad šiame procese kuo aktyviau dalyvaut asociacijos, reikia nustatyti j galimas

funkcijas (pvz., pad ti nuteistajam susirasti gyvenam viet , darb ar mokymosi staig , atkurti ryšius su

šeima ir kitais artimaisiais, prad ti gydytis nuo priklausomyb s lig , pad ti gyti reikiam socialini dži ir

panašiai) ir numatyti, kaip valstyb joms kompensuos tiesiogines išlaidas (transporto, patalp , kanceliarijos

priemoni ir panašiai), patirtas dirbant su nuteistaisiais, kuriems taikoma probacija.

Itin svarbi socialin parama nuteistiesiems, kuriems taikoma probacija. Asmuo, paleistas iš laisv s at mimo

vietos, susiduria su gyvenamojo b sto, sidarbinimo, materialin s paramos ir kitomis problemomis. Darbo ir

socialini tyrim institutas 2001 metais šešiose Lietuvos pataisos staigose atliko tyrim ir nustat , kad

152

dauguma gr žusi iš pataisos staig nuteist nor vairios valstyb s ir savivaldybi institucij paramos:

pinigini išmok (84 procentai), pagalbos susirandant darb (57 procentai, o kad nor dirbti, nurod

62 procentai), pagalbos tvarkant dokumentus (35 procentai). Šios paramos stoka lemia recidyvin

nusikalstamum , pvz., 2005 metais 918 nuteist prad tas ikiteisminis tyrimas d l nauj nusikalstam veik

(9,1 procento), 1386 asmenys, buv pataisos inspekcij skaitoje, nuteisti už naujas nusikalstamas veikas (13,7

procento). Probacijos veiksmingum lemia ir socialin s integracijos ir reabilitacijos program , kurias vykdo

pataisos inspekcijos, kokyb . Pataisos inspekcijose vykdomos šios programos: Lygtinai paleist iš pataisos

staig bei lygtinai atleist nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin asmen socialin s integracijos

programa, patvirtinta Kal jim departamento direktoriaus 2003 m. geguž s 8 d. sakymu Nr. 4/07-79 (Žin.,

2003, Nr. 48-2147), Asmen , padariusi nusikalstamas veikas panaudojant smurt , socialin s reabilitacijos

programa, Asmen , padariusi nusikalstamas veikas apsvaigus nuo alkoholio, socialin s reabilitacijos

programa, Asmen , padariusi nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, socialin s reabilitacijos

programa, patvirtintos Kal jim departamento direktoriaus 2003 m. gruodžio 19 d. sakymu Nr. 4/07-243 (Žin.,

2004, Nr. 7-167), ir Asmen , padariusi nusikalstamas veikas nuosavybei, turtin ms teis ms ir turtiniams

interesams, socialin s reabilitacijos programa, patvirtinta Kal jim departamento direktoriaus 2004 m. gruodžio

27 d. sakymu Nr. 4/07-305 (Žin., 2004, Nr. 188-7051). Program turinys rodo, kad jos – tik švie iamosios ir

deramai neskatina keisti nusikalstamo elgesio, neugdo prosociali dži . Ši program tikslas tur b ti –

siekti, kad nuteistojo pastangos keisti savo gyvenim teis tais b dais ir priemon mis neb trumpalaik s.

Programos tur b ti specializuotos, skirtos prosocialiems gyvenimo džiams tobulinti. Be to, j

gyvendinimas turi b ti grindžiamas individualiais nuteist socialiniais poreikiais, taigi b tina tobulinti šiuo

metu taikom nuteist kartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo sistem .

Žmonijos gyvavimo istorijoje evoliucionavo ir kito socialinis žmoni elgesys, b dai elgesiui reguliuoti ir

nuostatos. Kai vienos r šies reguliavimas nebesugeb davo užtikrinti socialin s santarv s, nepad davo palaikyti

balanso tarp „teisinga“ ir „neteisinga“ arba sukeldavo kitoki neigiam ir nepageidaujam padarini , prad davo

formuotis kitos poveikio priemon s. Ne išimtis šiame procese ir Lietuva, tapusi pažangi tarptautini ir

regionini strukt (NATO, Europos S jungos) dalimi. Kei iantis politinei situacijai, keit si valstyb s, visuo-

men s, teis s, teisingumo ir kit fundamentali kategorij samprata. Visuomen s sugeb jimas socializuoti

žmoniškuosius santykius, kuriant žmogaus teisi gynimo priemones, kartu ir pasinaudoti tomis priemon mis,

rodo visuomen s teisin s kult ros lyg (Vaišvila A., 2000, 367).

šalies teisin kult ra kei iasi: nors ir pamažu, bet sitvirtina naujos id jos, naujas poži ris bausm ir

valstyb s santyk su teise apskritai. Nuo bausm s, kaip atpildo už padaryt blog , koncepcijos, pereinama prie

keli tiksl derinimo, apimant nubaudim , aukl jim ir reabilitacij . Pažangiose užsienio šalyse, pvz.,

Didžiosios Britanijos, Skandinavijos, Kanados baudžiamosiose sistemose jau XIX a. prad tos taikyti

priemon s, veiksmingumu lenkian ios griežtas ir nelanks ias bausmes.

153

Nuteistieji laisv s at mimu tampa socialiai pasyv s, jiems sunku spr sti buities problemas, su kuriomis

susiduria paleisti iš laisv s at mimo viet . Net trumpalaikis asmens kalinimas dažnai tampa svarbiausi jo

socialini ryši nutr kimo, atskirties priežastimi. D l neigiamo visuomen s poži rio kal jusius asmenys, jie

dažnai jau iasi atstumti ir nepriimtini aplinkiniams. Visa tai byloja apie tai, kad b tina, taikyti alternatyvias

laisv s at mimui bausmes, tobulinti ir pl sti valstyb je egzistuojan probacijos form sistem

(http://www.liapo.lt/reikia_zinoti1.htm).

Yra daug veiksni , objektyviai apsunkinan teist asmen resocializacij . Šie veiksniai yra prieštaringi.

Viena vertus, jie turi teigiamai paveikti nuteist , nes nuo viso baudžiamojo socialiai reabilituojan io pataisos

proceso priklauso nusikalstamos veikos antimotyvacija, parodydamas, kad šios veikos išdava - tai atsirad

nemalon s padariniai. Kita vertus – laisv s at mimas neišvengiamai yra susij s su daugeliu neigiam socialini

padarini tiek pa iam nuteistajam, tiek visai visuomenei (Blaževi ius J., Dermantas J., Stalioraitis P., Usik D.

Resocializacijos problemomis dom josi tokie autoriai: J. Stašinskas (2002) (Stašinskas J., 2002: 6-7) –

akcentavo nevyriausybini organizacij svarb , M. Kole ic (Gavrilovien ) (2003) ir S. Drykinien (2004) –

tyr pataisos inspekcij galimybes ir bendradarbiavimo su nevyriausybin mis organizacijomis reikšm ,

parengusieji daugel straipsni . J. Dermontas (2005) – apie pataisos inspekcij veiklos tobulinimo

perspektyvas, V. Kanopien , S. Mikulionien atliko nuteist alternatyviomis bausm mis tyrimo rezultat

analiz , R. Katinait (2007), V. Lukoši - Kulikova, S.Vitk nas (2009) – magistriniuose darbuose atliko

originalius tyrimus apie nuteist resocializacij , probacij bei darbinimo galimybes.

Kad suprastume tikr sias teist asmen adaptacijos problemas, neužtenka remtis teorin mis prielaidomis ar

statistika. Šios problemos yra daugiasluoksn s, jos apima daugel aspekt . Geriausiai šios specifin s problemos

pob supranta tik tie, kurie betarpiškai dalyvauja šiame procese. Didel reikšm turi teist asmen motyvacija

- viena iš svarbiausi s kmingos resocializacijos prielaid (Vaišvila A., 2000, 375).

Problema DISKUSIJAI:

Kod l probacija neefektyvi Lietuvoje? Aptarkite problem grup je ir parenkite stendin pranešim .

http://:@www.liapo.lt/reikia_zinoti1.htm).

154

II TEIST ASMEN PROBACIJOS TENDENCIJOS

Šioje dalyje aptariamos probacijos istorin s ištakos. Nors probacijos terminas naudotinas turint omeny

naujonves kriminologijos srityje, ta iau, kaip mini istoriniai šaltiniai, probacijos apraišk galima už iuopti jau

ir 19 a.

Kuomet bandoma apžvelgti dabartin probacijos tarnyb sistemos išsivystymo faz , nuostabu pamatyti, kaip

stipriai probacijos raida, kaip ir jos padaryti svarb s pos kio taškai, susij su bendra Europos nacionalini

visuomeni raida ir j statym leidyba. Kai kuriais atvejais, (pvz. Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir

Šveicarijoje) b tina atsižvelgti net regioninius aspektus. Nors gali b ti išskirtos grup s šali su gan panašia

probacijos vystymosi raida (pvz. buvusios socialistinio bloko šalys bei grup šali , patyrusi Romos ar

anglosaksiškos teis s tak ), kartais aptinkami dideli skirtumai net tarp tos pa ios kategorij šali .

Antra vertus, kuomet lyginamos probacijos ištakoss ir raida skirtingose Europos šalyse, aptinkama ir daugyb

panašum . Daugelyje šali probacijos veiklos užuomazgos aptinkamos pirmoje 19-ojo amžiaus pus je, kuomet

labdaringos bei religin s institucijos prad jo r pintis kalin ir buvusi kalini likimais, suteikdami jiems

tiek materialin tiek nemateriali param (Vokietija, Airija, Liuksemburgas ir Šveicarija).

Olandijoje pirmosios probacijos tarnybos organizacija, vadinama „Draugija kalini moralei pagerinti“ prad jo

savo veikl 1823. jai buvo prekybininkai, kurie inspiruoti John Hovard, band teigiamai paveikti kalini

elges , suteikdami jiems išsilavinimo bei religinio švietimo galimyb kal jimuose kaip ir suteikdami jiems

moralin bei tam tikr materialin palaikym po paleidimo. Pranc zijoje, antroje 19-ojo amžiaus pus je,

krikš ioniškosios labdaros pagrindu, randasi daug „klub “ bei „rateli “ kurios užsibr žia tiksl dirbti su

nusikalt liais tiek j kalinimo, tiek po atliktos bausm s. Šios organizacijos tampa nepriklausomos ir gauna

valstybin finansavim pagal 1885 Vyriausyb s akt (Probacija Europoje, 2007).

Šios probacijos darbo užuomazgos taip pat aptinkamos ir Skandinavijoje. Pavyzdžiui, Danijoje, priva ios

organizacijos r pinosi paleistais kaliniais nuo 1843 ir probacinis darbas su nuteistaisiais, paleistais pagal

specialias s lygas, buvo atliekamas jau nuo 1905 met . Suomijoj priva ios organizacijos, finansuojamos

krikš ionišk labdaros strukt , jau dirbo su kaliniais nuo 1870 (kuomet Suomija tebebuvo Rusijos

Imperijos dalis), naudodama savanorius, kurie pad davo kaliniams išgyventi laisv s at mim ir kurie band

gydyti atlikusi bausm kalini sielas, pl sdami j išsilavinimo bei religinio aukl jimo akirat . Norvegijoje

155

valstybin komisija buvo suformuota jau pirmais 19-ojo amžiaus dešimtme iais, kuri ženg pirmus žingsnius

link probacijos Pirmus žingsnius link probacijos veiklos vystymo; tai atved prie priva probacijos

organizacij suk rimo maždaug amžiaus viduryje.

Anglijoje probacijos tarnyb gimtadienis gali b ti datuojamas 1876, kai Anglijos Bažny ios Blaivyb s Draugija

paskyr fundacij , kuri leido atsirasti keletui „policijos teismo misionieri “, kurie propaguodami blaivyb

steng si pad ti nusikalt lius atitolinti nuo alkoholio kaip blogyb s, taip pat pad jo jiems susirasti darb ir

gyvenam viet . Maždaug po 30 met ši savanoriška veikla tapo statymiškai teisinta pareiga.

Kai kuriose naujose ES šalyse-nar se probacijos ištakos taip pat datuojamos 19-uoju amžiumi (pavyzdžiui

ekijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Slov nijoje).

Probacijos vystymasis naujosiose ES nar se reikalauja atskiro aptarimo. Nepaisant to, kad kai kokios probacijos

form užuomazgos jau egzistavo iki Antrojo pasaulinio karo (pvz. ekoslovakijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje,

Lietuvoje ir Slov nijoje), j nat rali raida buvo nutraukta šaltojo karo. Po APK visos Centrin s bei Rytin s

buvo takojamos Soviet iki 90- pabaigos. Soviet s jungoje profesionalus socialinis darbas vakarietiška

prasme neegzistavo. D l tos priežasties Sovietinio dominavimo periodu alternatyvios bausm s bei probacijos

veikla nebuvo pla iai išpl tota, nors keletas šali ved kelet probacijos sri savo baudžiam teis , kitos

suk savo baudžiam kodeks (Bulgarija, ekoslovakija, Estija ir Latvija). Vis d lto sovietin doktrina

draud bet kok bendruomenin jud jim ar organizacijas išskyrus turin ias ryš su komunist partija.

Jau prieš APK tokiose šalyse kaip Bulgarija, Kroatija, ekoslovakija, Estija ir Lenkija buvo prasta skirti

bausm s vykdymo atid jim ir lygtin paleidim . Bet priešingai Vakar Europos šalims, daugeliu atvej , tai

nebuvo stebima galiot probacijos darbuotoj , o policijos pareig , prasta totalitarinio r žimo represine

maniera, kur viskas pajungta totaliai kontrolei.

Po to kai griuvo geležin uždanga ir dešimto dešimtme io pradžioje buvo atkurta demokratija, daugelis

buvusi Sovietinio bloko šali si reformuoti savo baudžiam teis , padedamos didelio skai iaus

valstybini ir nevyriausybini organizacij iš Vakar , kurios energingai propagavo probacijos koncepcij ,

alternatyvi bausmi r ši b tinyb , mediacij ir auk r mim . Pirma šalis per musi probacijos koncepcij

buvo ekijos Respublika 1991 metais. Jie prad jo nuo eksperimento „Neteismin s alternatyvos

nepilname iams“, skirto išspr sti baudžiam sias bylas su jaunais žmon mis naudojant mediacijos model . 2001

metais ši bandomoji programa išaugo Nacionalin Probacijos ir Mediacijos Tarnyb (PMS). Skirtingai nuo

daugelio Vakar šali , PMS klientai yra ne vien nuteistieji – nepilname iai ir suaugusieji – bet ir nusikaltimo

aukos bei nukent jusios bendruomen s. Kitos Centrin se ir Ryt Europos šalys yra trauk mediacij ir auk

156

mim pastaruoju metu sukurtas probacijos tarnybas taip pat. Kaip pavyzdžiai gali tarnauti Vengrija (2003

metais), Slov nija ir Rumunija (2002 metais).

Aptariant esam situacij naujose ES nar se ir Moldovoje, galima daryti išvad , kad – išskyrus Kroatij ir

Slov nij – daugelyje šali pavyko kurti probacijos tarnybas per palyginti labai trump laik . Kroatijoje

gyvendinant vairias priemones, kurios buvo pamin tos specialiame Prieži ros ir Atid to bausm s vykdymo ir

Alternatyvi bausmi statyme (1999), nebuvo integruotos vienos tarnybos strukt . Taip pat atsitiko

Slov nijoje.

Kaip ir daugumoje Vakar Europos šali , beveik visos pastaruoju metu sukurtos probacijos tarnybos yra

valstybin s staigos. Kai kuriais atvejais kontrol ir represijos dominuoja prieš param (Bulgarija). Estijoje

rizikos vertinimo analizavimas yra pagrindinis darbo baras, bet daugelyje šali esama baudžiamoji politika

stipriai vyrauja prieš atstatom teisingum , kur b pasikliaujama alternatyviomis bausm mis ir paisoma

auk bei bendruomen s interes .

Vadinasi, probacijos ištakos aptinkamos jau ir 19 a. Priklausomai nuo šali ekonomini , kult rini , tautini ir

kt. s lyg , šiandien probacija laikytina vienu iš šalies išsivystymo rodikli .

Probacijos teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos teisin je sistemoje turi tam tikr tr kum (pvz.,

probacijos sistemos elementai, kurie tur b ti reguliuojami statym , reguliuojami statym gyvendinam

teis s akt ir panašiai).

Probacija – baudžiamosios atsakomyb s realizavimo (bausm s vykdymo atid jimo, lygtinio atleidimo nuo

laisv s at mimo bausm s prieš termin ir lygtinio paleidimo iš pataisos staig ) forma, taikoma nusikaltim

padariusiam asmeniui kaip lygtinio pob džio alternatyva paskirtai laisv s at mimo bausmei ir vykdoma taikant

nuteistojo prieži ir teikiant jam socialin param .

Pagrindinis probacijos bruožas yra, tai, kad nuteistasis asmuo bausm atlieka neizoliuotas nuo savo prastos

gyvenamos aplinkos. Nuo kit bausmi , taikom neizoliuojant asmens, toki kaip bauda, pareig at mimas,

probacija skiriasi tuo, kad jos vykdymo metu atliekama nuteistojo asmens prieži ra – socialini – pedagogini

priemoni taikymas. Probacija susideda iš dviej dali : pirma tai yra baudžiamosios atsakomyb s priemon ,

kurios turin sudaro pareigojimai ir draudimai, vis labiau suvaržantys nuteistojo asmens teises, – antra,

probacija siekiama pad ti nuteistajam asmeniui, – jos prieži ros turin sudaro socialin s, psichologin s

paslaugos, kuri metu siekiama išsiaiškinti pagrindines nuteistojo problemas ir pad ti jam jas išspr sti. Taigi,

157

probacijos formas apima, ne tik baudžiamosios atsakomyb s priemon s. J sudaro socialin pagalba

nuteistiesiems ir iš kalinimo viet paleistiems asmenims, taip pat nuteist prieži ra paleidus juos iš kalinimo

viet . Probacija yra labai tampriai susijusi su tos šalies, kurioje ji taikoma kult rin mis ir socialin mis

aplinkyb mis (http://www.liapo.lt/reikia_zinoti1.htm).

Taigi, pozityvioji socializacija - tai pozityvi veiksm politika. Pozityvi veiksm politika, daugelyje valstybi

dar vardijama kaip pozityvaus diskriminavimo politika, suprantama, kai silpnesniems socialini grupi

atstovams teikiama pirmenyb lavinantis, sidarbinant, sigyjant b st , paskolas ir kt. Tokia pozityvi veiksm

politika propaguojama daugelyje valstybi : Švedijoje, Belgijoje, Olandijoje, Italijoje. Kai kuriuose Vakar

Europos kraštuose ir Lietuvoje egzistuojantis socialin s apsaugos terminas kartais suprantamas labai pla iai ir

apima tokias sritis kaip sveikatos apsauga ir darbo aplinka. Lietuvoje socialin apsauga apima socialin

draudim , socialin param ir speciali sias socialines išmokas. griežtesn ms bausmi normoms lygiagre

laisv s at mimo bausmi reabilitacijos alternatyv – socialin reabilitacij , kaip visateisio pilie io ugdym ,

reikaling nuteistojo asmens maksimaliam funkcionavimui, naudingumui, vertingumui tiek sau pa iam, tiek

šeimai, tiek ir visuomenei. Min tos alternatyvos, kaip prevencin s priemon s, reikalingum pagrindžia

kalinimo staig tyrimai (Vileikien , Ge nien ; 1999), kurie rodo, jog jas gr žta apie 50 procent

pakartotinai nusikaltusi asmen . Viena pagrindini toki recidyvini nusikaltim priežas – profesini bei

socialini dži praradimas. J. Piliponyt (2000) teigia, jog pagrindinis veiksnys, skatinantis pakartotinus

nusikaltimus – sunkumas susirasti darb . Tyrimo ataskaitoje „Jaunimo situacija Lietuvoje“ (2004), apklausus

per t kstant 14 – 29 m. respondent , darbas jaunimo vertybini nuostat skal je už antr viet po šeimos –

toki nuostat pagrind daugiau nei 90 proc. apklausto jaunimo. Pastaroji amžiaus grup (70 proc.) nedarb

nurod kaip vien aktualiausi Lietuvoje esan problem . Toki nuostat pagrindžia savaitiniame žurnale

„Veidas“ (2006) paskelbta Lietuvos kalinimo staigose atlikta apklausa, kurios rezultatai parod , jog min

nuostat pagrindžia net 90 procent kalint („RAIT“). Nemaža dalis buvusi nuteist , atlikusi bausm ir

gr žusi iš kalinimo staig , patys, d l min priežas , nerodo iniciatyvos ieškant darbo arba tiesiog yra

prarad laisv je gyvenantiems pilie iams prastus socialinio bendravimo džius ir nesugeba savarankiškai

bendrauti su darbdaviu, pastarajam priimtina forma. Sprendžiant šias problemas, tikslinga, išsiaiškinus

socialin s rizikos asmen poreikius, prad ti krypting ir kvalifikuot socialin s komunikacijos dži

ugdym . Žmogaus socialin raida glaudžiai siejasi su vieno ar kito krašto kult ra ir tradicijomis. Kult ra yra

susijusi su išmoktomis, visuomeniškai gytomis elgesio tradicijomis, sutinkamomis žmoni visuomen se.

Antropologai paprastai min dami kult ra, galvoje turi žmoni grupei b ding bendr , visuomeniškai gyt

gyvensen . Su kult ros s voka glaudžiai siejasi visuomen s s voka. Kai kurie autoriai visuomen apibr žia

kaip organizuot žmoni grup , kuri turi bendr t vyn ir kurios nariai siekia išlikimo ir gerov s. Kiekviena

visuomen turi savo kult (G.Kvieskien , 2005). Mokymasis, studijos ir darbin veikla taip pat turi labai

svarb vaidmen asmens socializacijai. Nuteistieji, tur dami galimyb mokytis ne tik dalijasi tam tikrais

elgesio, bendravimo su bendraamžiais ir vyresniais žmon mis džiais, bet ir perima tam tikrus elgesio

stereotipus, kopijuoja pozityvaus elgesio modelius.

http://:@www.liapo.lt/reikia_zinoti1.htm).

158

Socialin ekologin erdv - tai saugios asmeniui aplinkos formavimas. Šios aplinkos formavimo pagrind

sudaro keturi pagrindiniai lygiai: nacionalinis, regioninis, bendruomeninis ir institucinis. Socializacija ir asmens

gerov yra du glaudžiai vienas su kitu susij komponentai. Viešosios g ryb s, globalin s vertyb s ir j

ugdymas o šiandien pla iai aptariama tema, nagrin jant tiek vairius istorijos laikotarpius, tiek vairi valstybi

asmens gerov s ir socializacijos sistemas. Deja, kalinimo institucijose, asmens optimali gerov n ra duotyb .

Nusikalt s asmuo, turi rodyti, kad yra pasireng s produktyviai dirbti, mokytis, sugeb ti atstatyti nutrauktus

santykius su šeima ar kitais artimais sau žmon mis, gyti vairi socialini grupi pasitik jim (socializacijos

kokyb ). Kad pasiekti šiuos tikslus daugelyje pasaulio valstybi taikomi pozityviosios diskriminacijos ir

probacijos metodai. Šie metodai yra tvirtinti statymais. Pripaž stama, kad šie interesai kiekvienoje byloje

skiriasi ir gali b ti suderinami tik atsižvelgiant konkre ias aplinkybes, paprastai formuluojami vertinamojo

pob džio probacijos skyrimo pagrindai, numatant pla teismo diskrecij , pvz., probacija skiriama, jeigu

teismas nusprendžia, kad neb tina realiai vykdyti bausm s, norint užtikrinti, kad nuteistas asmuo daugiau

nebenusikalst (Austrija); kad netikslinga skirti koki nors kit bausm (Airija); kad tokia bausm sulaikys

asmenis nuo tolesni nusikaltim (Švedija). Daugelyje valstybi (Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje) probacija

skiriama atsižvelgiant pagrindus, galin ius lemti pedagogini ir socialini priemoni taikymo veiksmingum .

Vienas iš labiausiai paplitusi toki pagrind – nuteisto asmens priklausomyb nuo narkotini ar psichotropini

medžiag . Atsižvelgiant padaryto nusikaltimo pob ir sunkum , kai kuriose valstyb se probacija gali b ti

skiriama, kai nustatomas vien tik nuteisto asmens priklausomyb s nuo narkotini ar psichotropini medžiag

faktas, o kai kuriose valstyb se b tina dar papildomai nustatyti, ar nuteistas asmuo stengiasi gydytis nuo šios

priklausomyb s. Pvz., Ispanijoje laisv s at mimo bausm atidedama, jeigu asmuo teisiamas pirm kart ir

paskirtos laisv s at mimo bausm s terminas – ne ilgiau kaip 2 metai. Ta iau nusta ius, kad nuteistasis yra

narkomanas ir gyd si ar gydosi nuo šios priklausomyb s, min ti probacijos skyrimo apribojimai netaikomi.

Daugelio valstybi statymai reikalauja atsižvelgti ir tai, ar nuteistas asmuo pasireng s aktyviai

bendradarbiauti su probacij vykdan iomis institucijomis arba priimti socialin pagalb , taip išvengiama

priverstin s pagalbos teikimo nuteistajam problemos. Užsienio valstyb se už probacij paprastai atsakingos

bausmi vykdymo institucijos. Kai kuriose valstyb se probacij vykdo speciali bausmi vykdymo institucija –

probacijos tarnyba (Vokietijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Suomijoje ir kitur). Valstyb se, kuriose probacija

suprantama kaip socialini ir pedagogini paramos nuteistiesiems priemoni visuma, j vykdo socialinio darbo

institucijos (Airijoje). Pirmoji probacijos tarnyb veiklos sritis – rašytini , kartais žodini ataskait teikimas

kitoms teis saugos institucijoms. Šios ataskaitos gali skirtis turiniu, atsižvelgiant j tiksl , adresat ,

baudžiamojo proceso stadij ar baudžiamosios atsakomyb s realizavimo formos etap . B dingiausios j

formos: ikiteisminio asmenyb s socialinio tyrimo ataskaitos, ataskaitos prieš paskelbiant nuosprend , ekspert

informacija apie pažeid jo asmenyb ar sulaikytojo psichologin b kl , patariamosios ataskaitos teisingumo

institucijoms d l sprendimo pri mimo (patraukimo baudžiamojon atsakomyb n, siuntimo, ikiteisminio

sulaikymo, bausm s, malon s, amnestijos, paleidimo), vertinamosios ir teis s pažeid jo staigios pažangos

ataskaitos, skirtos vertinti nuteistojo resocializacij ir pakeisti baudžiamosios atsakomyb s realizavimo form

ar turin . Valstyb se, kuri baudžiamojoje politikoje labiau pabr žiama b tinyb resocializuoti nuteist asmen

159

(Švedijoje, Danijoje), teismams teikiama informacija, pagal kuri b galima preliminariai nustatyti socialines

nusikaltim priežastis ir j pašalinimo galimyb , – tai informacija apie nuteistojo šeim , išsilavinim , darb ,

finansin , psichin s ir fizin s sveikatos b kl , gyvenimo b , laisvalaikio veikl , pom gius, draugus ir

panašiai. Valstyb se, kuriose taikant probacij prioritetas teikiamas visuomen s saugumui, teismui teikiami

duomenys apie pažeid jo praeityje panaudot smurt , padaryto nusikaltimo poveik aukai, nuteistojo poži

padaryt nusikalstam veik ir panašiai. Informacijos ikiteisminei išvadai rengti šaltiniai – valstyb s ir

savivaldos institucij rašai apie nuteist asmen , pokalbis su asmenimis, kurie turi informacijos apie nuteist

(artimaisiais, bendradarbiais ar bendramoksliais, gydytojais ir panašiai), taip pat pokalbis su pa iu nuteistuoju.

Rengiant ikiteismin išvad ir nustatant susipažinimo su ikiteismine išvada tvark , svarbi nuteistojo teis

privat gyvenim . Daugumoje valstybi ribojama galimyb gauti ikiteismin je išvadoje pateikiam

informacij ; su ja susipažinti gali tik pats nuteistasis, teis jas, prokuroras ar kitas galiotas pareig nas

Antroji probacijos tarnyb veiklos sritis – sprendim vykdymas. Paprastai probacijos tarnybos, vykdydamos

teisingumo institucij sprendimus, kuriais paskirtos tam tikros baudžiamosios atsakomyb s realizavimo formos,

atlieka nuteist prieži visuomen je: priži ri paskirtosios bausm s vykdym , susitinka su teis s pažeid jais

ir kontroliuoja j elges , tikrina, ar laikomasi jiems paskirt apribojim . Be to, probacijos tarnybos vis dažniau

traukiamos ir terapijos priemoni , kurios kaip teismo pareigojimai skiriamos alkoholikams, narkomanams,

psichikos ligoniams, smurtautojams, seksualines nusikalstamas veikas padariusiems asmenims ir kitiems teis s

pažeid jams, organizavim ir vykdym

Tre ioji probacijos tarnyb veiklos sritis – pagalba ir parama teis s pažeid jams: informacijos teikimas ir

konsultavimas, pagalba sprendžiant turtines ir neturtines problemas, apr pinimas maistu, gyvenamuoju plotu ar

darbu, kontakt k rimas, tarpininkavimas, siuntimas kitas institucijas, teikian ias socialin param

nuteistiesiems, vadovavimas, terapijos pokalbi grupi sudarymas ir panašiai. Pažym tina, kad ši probacijos

tarnyb veikla – prioritetin ir gali b ti traktuojama kaip visos probacijos veiklos jungiamasis veiksnys,

apimantis didžiumos turtini (apgyvendinimo, darbo, pajam , laisvalaikio) ir neturtini (psichini , socialini ,

tarpusavio santyki , susijusi su teis sauga, ir emocini ) problem sprendim . Probacijos tarnyb intervencija

priderinta prie esamos teis s pažeid jo problemos pob džio, jo padarytos nusikalstamos veikos (specialus

mesys skiriamas pažeid jams, padariusiems nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikais, seksualines ar

smurtines nusikalstamas veikas) ir teis s pažeid jo kategorijos (pažeid jai, priklausomi nuo narkotik ar

alkoholio, turintys psichini sveikatos sutrikim , etnin s ar seksualin s mažumos). Pamin tina, kad kai kur

(Škotijoje, Anglijoje, Velse) ši probacijos tarnybos veikla pl tojama ir laisv s at mimo vietose. Vertinamas

kalinio, iš jusio laisv , rizikos ir pavojaus visuomenei laipsnis, sudaromas veiksm planas; organizuojama

program prieži ra ir koordinavimas rengiant nuteistuosius paleisti ar išleidžiant trumpalaiki atostog ;

padedama tokius asmenis apgyvendinti; vykdoma iš jusi laisv prieži ra, dirbama su j šeima ir panašiai.

Svarbu, kad prie probacijos vykdymo prisid visuomen (vietos bendruomen s, nevyriausybin s

160

organizacijos, savanoriai). Tai labai pad nuteistam asmeniui sitvirtinti visuomen je. Daugelyje valstybi

probacij vykdan ios institucijos siekia š proces traukti asociacijas ir savanorius. Užsienio valstybi patirtis

(ypa probacijos skyrimo pagrindai ir tvarka, gydymasis nuo narkotini ar kit psichik veikian medžiag

priklausomyb s (probacijos pagrindo), ikiteismin s išvados apie asmen , visuomen s vaidmuo vykdant

probacij ir panašiai) labai pad kurti ir tobulinti probacijos teisin reguliavim Lietuvos Respublikoje.

161

Problema diskusijai. Optimal s probacijos modeliai Lietuvoje: aprašykite konkret probacijos model .

TEIST ASMEN RESOCIALIZACIJOS PRIELAIDOS

Jungtini Taut Generalin s Asambl jos 1966 m. gruodžio 16 d. priimto Tarptautinio pilietini ir politini

teisi pakto 9 ir 14 straipsniuose numatyti šie reikalavimai:

„Kiekvienas žmogus turi teis laisv ir asmens nelie iamyb . Niekas negali b ti savavališkai sulaikytas arba

laikomas suimtas. Niekam neturi b ti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir sutinkamai su tokia

proced ra, kuriuos yra nustat s statymas [...] visi asmenys lyg s prieš teismus ir tribunolus. Kiekvienas asmuo

turi teis , kad jo byla b nagrin jama lygyb s ir viešumo s lygomis pagal statym , sudaryt kompetentingo,

nepriklausomo ir bešališko teismo, kuris nustatyt , ar jam pareikštas baudžiamasis kaltinimas yra pagr stas [...]

kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas ne rodytas pagal

statym “.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnis skelbia, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra

ginant žmogaus ir pilie io teises bei laisves, visuomen s ir valstyb s interesus greitai, išsamiai atskleisti

nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti statym , kad nusikalstam veik padar s asmuo b teisingai

nubaustas ir niekas nekaltas neb nuteistas.

Baudžiamojo proceso taisykl s yra suderintos su Europos S jungos teis s akt , nurodyt Lietuvos Respublikos

baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) priede, nuostatomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo

proceso kodeksas, 1str. 2002).

Baudžiamoji teis - teis s norm visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato už ši draudim

pažeidim atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip šios veikos pasekmes, taip pat atleidim

nuo bausm s ar bausm s palengvinim . Bausm s paskirties klausimas yra pakankamai problematiškas.

Lietuvos Respublikos BK 21 str. nustato, kad „kriminalin s bausm s paskirtis yra:

o sulaikyti asmenis nuo nusikaltim padarymo;

162

o nubausti nusikaltim padarius asmen ;

o atimti ar apriboti nuteistajam galimybes daryti naujus nusikaltimus;

o siekti, kad asmenys, atlik bausm , laikyt si valstyb je galiojan statym ir nedaryt nauj

nusikaltim “.

Civilizuotas ir ekonomiškai stiprias užsienio valstybes galima skirstyti kelias grupes pagal bausm s tikslus. Pirm

grup sudaryt valstyb s (Švedija, Danija, Norvegija, Vokietija, Olandija), kuriose bausm s, ypa laisv s at mimo ar

vairi form probacijos, vykdymu siekiama pataisyti nuteist taikant aukl jam sias priemones - psichologin

terapij , bendr ir profesin lavinim . antr grup patenka valstyb s (Anglija, Škotija, JAV), kuriose bausm s

vykdymu siekiama bauginti nuteist , nes pagrindinis d mesys skiriamas bausm s atlikimo režimui ir nuteist

drausmei. Ir tre grup sudaro valstyb s (Pranc zija, Italija, Ispanija), kuriose skiriamas lygiavertis d mesys ir

bausm s atlikimo režimui, ir aukl jamojo poveikio priemon ms. Tarptautin je baudžiamojoje teis je poži ris

bausm s paskirt pabr žia nuteist resocializacijos pirmenyb (Baudžiamoji teis , V., 1998).

Turin iais teistum laikomi už nusikaltimo padarym nuteisti asmenys, kuriems siteis jo Lietuvos Respublikos

teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. teistum teismas atsižvelgia skirdamas bausm už naujos

nusikalstamos veikos padarym , spr sdamas d l kaltininko atleidimo nuo bausm s ar baudžiamosios

atsakomyb s, lygtinio atleidimo nuo bausm s prieš termin ar bausm s pakeitimo švelnesne bausme, taip pat

pripažindamas asmen pavojingu recidyvistu.

Atsižvelgiant teistum , gali b ti varžomos tik tos pilie teis s ir laisv s, kuri apribojim numato Lietuvos

Respublikos statymai.

Turin iais teistum laikomi:

1) asmenys, kuriems bausm s vykdymas buvo atid tas, – laikotarpiu, kuriam buvo atid tas bausm s

vykdymas;

2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausm s atlikimo laikotarpiu (Lietuvos Respublikos

2003 m. balandžio 10 d. statymo Nr. IX-1495 (nuo 2003 m. geguž s 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija);

163

3) asmenys, nuteisti už ty inius nusikaltimus ir realiai atlik paskirt bausm , – bausm s atlikimo

laikotarpiu ir po bausm s atlikimo arba atleidimo nuo bausm s atlikimo:

a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunk ar apysunk nusikaltim ;

b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunk nusikaltim ;

c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunk nusikaltim ;

d) dešimt met , jeigu jie yra pavojingi recidyvistai (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d.

statymo Nr. IX-1495 (nuo 2003 m. geguž s 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija);

4. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 m. liepos 13 d.) (Žin.,

2004, Nr. 108-4030) redakcija Nepilname iams, nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus

nusikaltimus, teistumo terminai po bausm s atlikimo ar atleidimo nuo bausm s atlikimo mažinami per pus ;

5. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 m. liepos 13 d.) (Žin.,

2004, Nr. 108-4030) redakcija Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skai iuojami nuo

paskirtos bausm s atlikimo arba atleidimo nuo bausm s atlikimo;

6. kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais;

7. kai sueina ne mažiau kaip pus teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti

teistumo laik arba panaikinti teistum ;

8. jeigu turintis teistum asmuo padaro nauj nusikaltim ar baudžiam nusižengim , teistumo

išnykimo eiga nutr ksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesn nusikalstam veik išnykimo terminas pradedamas

skai iuoti nuo bausm s už nauj nusikaltim ar baudžiam nusižengim atlikimo. Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 97 straipsnyje rašoma, kad „asmuo laikomas teistu už kiekvien

nusikalstam veik tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausi iš j “.

Bausm yra valstyb s prievartos priemon , kuri teismas paskiria asmeniui, padariusiam nusikaltim .

Dabartin je šalies baudžiamojoje politikoje bausme siekiama ši pagrindini tiksl : sulaikyti asmenis nuo

164

nusikalstam veik padarymo; nubausti asmen , padarius nusikalstam veik ; atimti ar apriboti nuteistajam

galimyb daryti naujas nusikalstamas veikas ir daryti poveik , kad asmenys, atlik bausm , laikyt si valstyb je

galiojan statym ir nedaryt nauj nusikalstam veik (Dziegoraitis A., 2000, p.58).

Padariusiam nusikaltim asmeniui gali b ti skiriamos šios bausm s:

vieš teisi at mimas;

teis s dirbti tam tikr darb arba užsiimti tam tikra veikla at mimas;

viešieji darbai;

bauda;

laisv s apribojimas;

areštas;

terminuotas laisv s at mimas;

laisv s at mimas iki gyvos galvos (LR BK 2003, 29 – 30 str.).

Pastaruoju metu vis daugiau d mesio skiriama nuteistojo asmens resocializacijai, švietimui ir probacijai, ypa

pasibaigus teistumo laikui.

Daugelyje kalinimo staig vykdomos alternatyvios mokymo programos: užsienio kalb , kompiuteri kursai,

neformalus suaugusi švietimas. Žymi dal Socialin s reabilitacijos program sudaro programos, skirtos

nuteist integracijai darbo rink po laisv s at mimo bausm s atlikimo. Šios programos vykdomos kartu su

darbo biržomis ir darbo rinkos mokymo tarnybomis.

165

Vienas pagrindini baudžiamosios justicijos Lietuvoje tr kum – dažnas ir ilgalaikis laisv s at mimo bausm s

taikymas. 2006 m. liepos 1 d. Lietuvoje 100 000- gyventoj teko 225 kaliniai (nuteistieji ir suimtieji), o

kitose Europos S jungos valstyb se nar se (senbuv se) kalint asmen 100 000- gyventoj – nuo 75

(Suomijoje) iki 145 (Ispanijoje).

Apibendrinant galime daryti išvad , kad švietimas, socialin reabilitacija bei pozityviosios socializacijos

priemon s bei darbin veikla yra b tinos priemon s socialiai pažeisto asmenyb s savigarbai ir kit prarast

socialini dži atstatymui.

Teistumas turi kuo mažiau neigiamai socialiai paženklinti asmen , o bausm s atlikimas netur b ti veiksnys,

ribojantis nuteistojo galimybes pasirinkti socialiai priimtin gyvenimo b . Siekiant sumažinti nusikaltim

recidyv , turi b ti tobulinama nuteist socialin s reintegracijos sistema, kuri užtikrint specializuot

paslaug tokiems asmenims teikim , pad prisitaikyti ir sitraukti visuomen s gyvenim .

Problema: kaip suderinti asmens teistum ir jo socialin reabilitacij ? Grupin diskusija, parengiant 4-5

rekomendacijas.

PROBACIJOS REIKŠM IR SOCIALINIO DARBUOTOJO ATSAKOMYB

statymas tvirtina tam tikr r ši probacijos turin , skyrimo ir panaikinimo pagrindus bei tvark . LR BK (Žin.,

2000, Nr. 89-2741) 75 ir 923 straipsniuose nustatytas bausm s vykdymo atid jimo, 77 ir 94 straipsniuose –

lygtinio atleidimo nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin turinys, skyrimo ir panaikinimo pagrindai. Ši

ši probacijos skyrimo ir panaikinimo proceso tvark reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso

kodekso (toliau LR BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 339, 358 (Nuteist , kuriam bausm s vykdymas atid tas

remiantis LR BK 75 str., nuo bausm s atleidžia arba jam bausm s vykdymo atid jimo termin prat sia, arba

sp ja d l bausm s vykdymo atid jimo galimo panaikinimo, arba bausm s vykdymo atid jim panaikina ir

nuteist pasiun ia atlikti paskirt bausm nuteistojo gyvenamosios vietos apylink s teismas nuteistojo elges

kontroliuojan ios institucijos teikimu) ir 360 (LR BK 77 ir 94 straipsniuose numatytais atvejais nuteist

lygtinai nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin atleidžia ir neatlikt laisv s at mimo bausm s dal pakei ia

švelnesne bausme teismas bausm vykdan ios institucijos teikimu) straipsniai.

3 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. 97 str. //Valstyb s žinios, 2000, Nr. 89-2741.

166

Lygtinio paleidimo iš pataisos staig turin , s lygas, taikymo ir panaikinimo tvark , teikimo d l lygtinio

paleidimo iš pataisos staig , lygtinio paleidimo tvark , lygtinai paleist iš pataisos staig asmen atsakomyb

už nustatyt taisykli pažeidim , jiems skiriamas nuobaudas ir skatinimo priemones reguliuoja Lietuvos

Respublikos bausmi vykdymo kodekso (toliau LR BVK) (Žin., 2002, Nr. 73-3084) VII skirsnis. Kitus

pagrindinius probacijos vykdymo aspektus ir j vykdan pareig funkcijas reguliuoja Tarnybos Kal jim

departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (Žin., 2000, Nr. 39-1088) ir statym

gyvendinamieji teis s aktai, pvz., Pataisos inspekcij pareig galiojimai, skiriant nuteistiesiems,

atliekantiems vieš darb ir laisv s apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims

paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei j skyrimo tvarka, Lygtinai paleist iš laisv s at mimo viet asmen

itin piktybišk viešosios tvarkos ir nustatyt pareig pažeidim s rašas ir Pataisos inspekcij darbo tvarka,

patvirtinti teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. sakymu Nr. 107 (Žin., 2003, Nr. 40-1856), Kal jim

departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldži Kauno, Klaip dos, Panev žio, Šiauli ir Vilniaus region

pataisos inspekcij nuostatai, patvirtinti teisingumo ministro 2003 m. spalio 29 d. sakymu Nr. 261 (Žin., 2003,

Nr. 104-4669), Individualaus darbo su asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos staig , ir asmenimis, lygtinai

atleistais nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin , plano sudarymo metodin s rekomendacijos, patvirtintos

Kal jim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. geguž s 8 d.

sakymu Nr. 4/07-79 (Žin., 2003, Nr. 48-2147), ir kiti. 4

Kad nuteistieji, kuriems paskirta probacija, gaut veiksmingesn socialin param , reikt stiprinti pataisos

inspekcij , savivaldybi institucij ir teritorini darbo birž bendradarbiavim . Pataisos inspekcijos joms

pavest funkcij – pad ti sidarbinti darbingiems nuteistiesiems, kuriems paskirta probacija, – atlieka

bendradarbiaudamos su teritorin mis darbo biržomis. Iš 2006 m. spalio 1 d. buvusi pataisos inspekcij

skaitoje 8598 nuteist dirbo tik 3447 (arba 40,1 procento) ir dar 1100 (arba 12,8 procento) mok si.

Šiuo metu socialin s paramos teikim nuteistiesiems numato Lietuvos Respublikos socialini paslaug

statymas (Žin., 2006, Nr. 17-589), Lietuvos Respublikos užimtumo r mimo statymas (Žin., 2006, Nr. 73-

2762), Lietuvos Respublikos pinigin s socialin s paramos nepasiturin ioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems

asmenims statymas (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889), Bausmi vykdymo kodeksas, Lietuvos

Respublikos Vyriausyb s 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1440 „D l socialin s paramos teikimo


staig , ir ši asmen darbinimo“ (Žin., 1996, Nr. 119-2796) ir kiti Lietuvos Respublikos teis s aktai. Šie teis s

aktai atitinkamai numato galimyb nuteistajam gauti socialines paslaugas, socialin glob , pašalpas ir pinigines

išmokas, šalp daiktais (ten pat).

4 Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. DC-1383 „D l Nacionalin s nusikaltim prevencijos ir kontrol sprogramos patvirtinimo" // Valstyb s žinios. 2003, Nr. 32-1318.

167

Probacija yra humaniškesn priemon , nes suteikia galimyb , atsižvelgiant baudžiamosios atsakomyb s

priemoni taikymo b tinum , kuo mažiau apriboti nuteistojo asmens teises ir laisves – galima daryti išvad ,

kad probacijos, kaip valstyb s prievartos priemon s, taikymas yra pagr stas ir, esant atitinkamoms aplinkyb ms,

tinas.

kalinimo staigose - labai svarbus socialinio darbuotojo vaidmuo. Nes tik socialiniai darbuotojai gali pad ti

nuteistajam, atvykusiam kalinimo staig , joje grei iau adaptuotis. Socialiniam darbuotojui bendraujant ir

bendradarbiaujant su nuteistuoju galima pasiekti teigiam rezultat resocializacijos ir reintegracijos srityse.

Lentel Nr.2. Pagrindiniai programinio darbo su nuteistaisiais principai

PAGRINDINIAI PROGRAMINIO DARBO SU NUTEISTAISIAIS PRINCIPAI

- skirta tam tikrai

kategorijai asmen ;

- yra pataisos inspekcij skaitoje;

- yra padar nusikalstamas veikas,

kurias padar apsvaig nuo alkoholio;

- b dami pataisos inspekcij skaitoje

nubausti administracine tvarka už

pažeidimus, susijusius su alkoholio

vartojimu.

1. Individualizavimo principas

- vykdomos individualiai

su kiekvienu asmeniu

168

Atsižvelgiant užsienio šali , kuriose pla iai yra paplit s programinis darbas su visuomen bausm

atliekan iais asmenimis, patirt nuteist integracijos visuomen srityje, Lietuvoje taip pat bausm s

vykdymas, darbas su nuteistaisiais orientuojamas ne tik prieži ros, elgesio kontrol s priemoni panaudojim ,

siekiant, kad jis nedaryt nauj pažeidim , bet ir programin darb su nuteistaisiais. Programinis darbas

nuteist resocializacijos procese palaipsniui tur tapti vienu iš pagrindini su asmenimis, padariusiais

nusikalstamas veikas, atliekamo darbo principu (žr. lentel Nr.2).

Kiekviena programa, kaip ir kiekvienas atliekamas darbas turi savo tikslus, kuri siekiama gyvendinant tam

tikras priemones ar atliekant tam tikrus veiksmus. Taip pat ir programinis darbas turi nustatytus tikslus, kuri

siekiama jo vykdymo metu.

atskirai.

2. Savanoriškumo principas - program dalyvavim

asmenys gali b ti traukti

tik jiems patiems

pageidaujant.

- asmenys negali b ti ver iami lankyti,

dalyvauti programose per prievart , t.y.

panaudojant tiek psichologin tiek fizin

spaudim .

- skatina aktyvesn

visuomen s dalyvavim

baudžiamosios teisenos

tvarkyme;

- nuteist pataisos procese gali

dalyvauti visuomenin s organizacijos,

religin s bendruomen s ir bendrijos, j

nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai

asmenys.

3. Visuomen s dalyvavimo

programose (viešumo) principas

- skatina pažeid

atsakomyb s jausm

visuomenei.

169

Pagrindin mis psichologinio penitencinio socialinio darbo kryptimis turi tapti:

1. Nuteistojo asmenyb s ir jo „nusikalstamos karjeros“ ištyrimas;

2. Individuali program pagalbos nuteistiesiems sudarymas;

3. Socialin – psichologin pagalba adaptuojantis kalinimo staigoje;

4. Socialin – psichologin ir profesionali pagalba ruošiant iš jimui iš kalinimo staigos laisv .

Svarbi aukl jamoji priemon nuteistiesiems yra r žimas – nuteist elgesio apribojimas pataisos namuose. Tai

draudimai, taisykl s, reikalavimai, kurie apriboja j buit , ryš su išoriniu pasauliu, su giminai iais, apribota

jud jimo laisv . Aukl jamojo r žimo prasm – norima pakeisti nuteistojo pom gius, sugriovimas senojo elgesio

stereotip , formavimas nauj papro ir elgesio dži (Vasilkova J. V., 2004).

Pataisos staig socialiniai darbuotojai, atsižvelgdami kiekvieno nuteistojo asmenyb , rengia nuteistuosius

doram ir s žiningam gyvenimui atlikus laisv s at mimo bausm , nuolat aiškina j teises ir pareigas, užkardina

bet koki nuteist prieš statymin veikl (Pataisos staig vidaus tvarkos taisykl s 2003).

Siekdamas nuteistojo gerov s ir saugumo socialinis darbuotojas vykdo šias funkcijas:

vertinimo (renka informacija, analizuoja, daro išvadas);

konsultacin (pataria, padeda, konsultuoja);

korekcin (skatina, galina, padeda adaptuotis, aktyvina, mobilizuoja);

vadybin (organizuoja, telkia, planuoja, priima sprendimus ir už juos atsako);

170

švie iam (informuoja, aiškina);

koordinacin (palaiko ryšius, siun ia (perduoda) informuoja);

prevencin (numato neigiamus reiškinius, poelgius ir padeda j išvengti);

teisin (atstovauja, gina savo aukl tinio interesus);

socialinio ugdymo (Buta J., 2005, 12).

Rusijos kriminolog nuomone ( . ., . . .1986, 302) „Asmenyb s analiz

pateikia informacijos apie jos l kes ius ir interesus, vertybi orientacij , individualizacijos lyg ir kokyb , jos

reakcija tam tikrus vykius, motyvus, realizuotus kituose poelgiuose, tipologin psichologin charakteristik

apskritai.“

Pasak I. Leli gien s, nuteistiesiems didel tak turi pirmasis buvimo kalinimo staigoje periodas, adaptacija

prie gyvenimo s lyg . Adaptacija gali b ti teigiama ir neigiama, ta iau gali tur ti ir vienos ir kitos bruož .

lygin izoliacija žymiai takoja nuteist bendravimo ypatumus (Leli gien I., 2003, 159).

Užsienio šali laisv s at mimo staigose teikiamas socialin s psichologin s pagalbos nuteistiesiems kryptys:

1. Konsultavimas šeimos klausimais: santyki diagnostika, motyvacijos k rimas, sutuoktini ,

šeimos ir vaik ugdymas, socialini santyki atstatymas, pasimatym su šeima suteikimas,

seminarai vedusiems ir besituokiantiems nuleist šiems. Mokslinink nuomone, vidinis ir išorinis

nuteistojo saugumas priklauso ne tik nuo jo santyki pataisos staigoje, bet ir nuo santyki su

išoriniu pasauliu.

2. Socialin treniruot kaip veikti situacijas be kriminalinio elgesio. Pinigai, j panaudojimas,

gyvenamasis plotas, darbas ir profesija, pilie io teis s ir pareigos, partneryst ir socialiniai santykiai,

sportas bei poilsis ir kt. Socialin treniruot vykdoma šiais etapais: klient parinkimas socialinei

treniruotei, pasirengimas, parengiamieji pokalbiai d l treniruot s, kooperacija su kitomis institucija

l treniruot s, socialin s treniruot s eiga.

171

3. Darbas su narkomanais apib dinamas kaip vartojan nuteist tikrinimas ar vartoja

narkotikus. Parengti socialiniai darbuotojai r pinasi atskiru apgyvendinimu, terapija t , kurie nori

atsikratyti narkotik priklausomyb s. Jei nuteistasis vartoja narkotikus, dažnai jis pervedamas

sustiprintas laikymo s lygas.

4. Socialin s terapijos pagrindin s priemon s – psichoterapija, profesinis mokymas, bendrasis

lavinimas, darbas, lengvatos, individuali ir grupin psichologija. Užsi mim metu aptariami

nuteist konfliktai, r pinamasi s lyg palengvinimu, perk limu pusiaukel s namus.

5. Bendruomen s savanori pagalba: teis jai, prokurorai, advokatai, socialiniai darbuotojai,

savivaldyb s atstovai, mokytojai, suinteresuoti asmenys priskiriami nuteistiesiems, kad pad

išspr sti iškilusias j problemas.

6. Psichologinio konsultavimo metu teikiama pagalba sprendžiant problemines ir konfliktines

situacijas.

7. Darbo su bendruomene metu formuojama visuomen s nuomon apie nuteistuosius, darb su

nuteistaisiais, atliekan iais bausme už smurtinius nusikaltimus, traukiami savanoriai nuteist

reabilitacij , tarpininkaujama atstatant humaniškus santykius tarp nusikalt lio ir aukos,

bendradarbiaujama su policija ir atitinkamomis sutaikymo institucijomis (Kvieskien G. Merfeldait

O. ir kt. 2007, 76).

Esama situacija Lietuvos kalinimo staigose yra patenkinama. Ta iau šiuo metu dar yra daug tr kum

socialinio darbo srityje. Norint pasiekti geresni rezultat adaptacijos, reabilitacijos ir reintegracijos srityse,

bendradarbiavime su nuteistaisiais, staig vadovyb privalo skirti daugiau d mesio socialinio darbo kryp iai.

Šiuo metu kalinimo staigose vyksta socialinis darbas, bet socialini darbuotoj veikla yra neefektyvi

nuteist atžvilgiu, kad b galima pakeisti j m stym ir kad jie nor keisti savo gyvenimo b .

Dažniausiai š darb atlieka asmenys neturintys reikiamos kvalifikacijos, tr ksta reikiam priemoni šiam

darbui atlikti, nepalaikomas ryšys su organizacijomis, kurios gina nuteist teisias ir gali pad ti jiems. D l ši

pamin tr kum ir socialinio darbo kokyb yra atitinkama. Darbas adaptacijos ir reabilitacijos, reintegracijos

srityse yra vykdomas gana siaura apimtimi. Numatytos programos vykdomos tik išdalies ir ne visose kalinimo

staigose. D l aukš iau pamin tr kum , labiausiai nuken ia aukl tiniai, ir pati visuomen (Buta J. pagal LTI-

K socialinio darbuotojo pateikt nuomon ).

172

Visuomen s nuostata, kad gyventi saugiau, jeigu žmogus kalinamas metais kitais ilgiau, t ra iliuzija. Juk tas

žmogus anks iau ar v liau gr žta iš laisv s at mimo staigos. M r pestis b siekti, kad toks asmuo

daugiau nenusikalst . (Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Remigijus Šimašius) (Krušinskait R.,

prieiga per internet http://www.lzinios.lt/)

RESOCIALIZACIJOS PROCESO ORGANIZAVIMAS

Socialinis gyvenimas vyksta bet kurioje valstyb je ir jos politin se bei visuomenin se strukt rose, visur kur

žmon s s veikauja, vedami tam tikr motyv ir siekdami tam tikr tiksl . Socialinio gyvenimo ir jame iškilusi

problem centras yra žmogus.

Resocializacija – tai individo peraukl jimo ir pakeitimo id ja. Ši id ja buvo akcentuojama jau XIX amžiaus

pozityvistin je kriminologijoje. Individo "taisymas" arba keitimas atskirais istorijos laikotarpiais vyko skirtingai. Buvo

bandomos vairios poveikio priemon s, kol nusistov jo resocializacijos strukt ra, sudaryta iš keturi element : darbo,

švietimo, moralin s takos ir disciplinos (Mathiesen T., 1990) (Žr. 1 paveiksl ). Ta iau siekiant sumažinti represin

kalinimo sistemos poveik resocializacines programas buvo traukiami ir kitokie elgesio poveikio b dai bei

psichologinis konsultavimas (http://www.sociumas.lt//nr13/bausme.asp).

1 pav. Resocializacijos strukt ra (Mathiesen T., 1990)

Moralintaka

Disciplina

Resocializacija

Darbas Švietimas

http://:@www.lzinios.lt/)

http://:@www.sociumas.lt//nr13/bausme.asp).

173

Vienas iš penitencin s politikos uždavini yra pataisyti ir peraukl ti nuteistuosius. Taip pat „visuomen atlik s

bausm turi gr žti darbingas neprarad s sveikatos žmogus“ (Pavilionis V., Prapiestis J., 1990). rodyta, kad po

5-8 kalinimo met vyksta labai dideli pasikeitimai žmogaus psichikoje. Tod l penitencin je sistemoje b tina

sukurti psichologines laboratorijas ir tarnybas, kur dirbt aukštos kvalifikacijos psichiatrai, psichologai ir

socialiniai darbuotojai ( . . 1997, 168). Nuteistieji asmenys m visuomen je sudaro nemaž

specifin grup , kuriai reikia kompleksin s socialin s paramos. Šiuolaikinis penitencinis socialinis darbas

nustato individualizacijos principus vertinant nuteistojo problemas ir diferencijuoja psichologin s pagalbos

metodus, kaip ir rengiant psichologin s pagalbos programas b tina atsižvelgti, kad didinant teistum kiek ir

ilginant žmogaus buvimo laik kalinimo staigoje, vyksta psichologini rib stipr jimas adaptuotis žmogui

nant laisv je ( . . 1994, 405). Dauguma nuteist susiduria su skaudžiomis problemomis,

neretai b na paminama j teis išsaugoti žmogišk orum bei b ti pilnaver iais visuomen s nariais. LR BVK

numatyta, kad b tina „teikti socialin param sprendžiant nuteist socialines problemas“. Socialin s

nuteist reabilitacijos svarba pabr žiama ir tarptautiniuose teis s aktuose. 2007 m. Lietuvoje atlikt socialini

tyrim duomenimis, daugiau nei pus nuteist didžiausiu sunkumu vardija darbo radim , tada - profesijos

sigijim bei, kas yra labai svarbu, savo vardo atstatym kit akyse (http://www.socmin.lt/index.php?-

1079503904).

Resocializacijos program pagrind XX amžiaus pradžioje sudar gydymo id ja, t.y. psichologin – medicinin

veikla, kuomet individai buvo gydomi nuo nusikalstamo elgesio. Laikui b gant d l nepakankamo „gydymo“

efektyvumo ši „id ja tapo nebemadinga“ (Christie, 1981).

Resocializacijos modifikacija buvo nukreipta ne tiesiogin tak individui, bet aplinkos, kuri skatint kalint

asmen s moning siek keistis, suk rim . Ta iau tokie elementai kaip darbas, švietimas, moralin taka ir

disciplina vis tiek išlaiko dominuojan ias pozicijas individ resocializacijoje (Mathiesen, 1990). Taigi iki ši dien

resocializacijos programos kinta bei yra modifikuojamos priklausomai nuo lariminologini tyrim rezultat .

Šiuolaikin resocializacijos samprata neapsiriboja vien kalinimo staig sienomis, nuteistajam yra sudaromos s lygos

išvykti laisv , palaikyti ar atnaujinti socialinius ryšius.

Svarbu pamin ti, kad resocializacijos id ja susilauk vairi vertinim ir kritikos:

- liberalai kritikavo resocializacija vis dar esant pagrindiniu korekcin s sistemos tikslu, gaunan iu

"didžiausi param ir l šas", ta iau nepasižymin ia nusikaltim skai iaus mažinimu (Cullen,

Gilbert, 1996);

http://:@www.socmin.lt/index.php?-

174

- kritin s kriminologijos šalininkai pasisak prieš toki resocializacijos id kuri patenkina valdan

interesus vykdydama socialin s kontrol s funkcij silpnesni atžvilgiu (Criminology, 1991).

175

Pagrindin s problemos, apsunkinan ios vairi resocializacijos program taikym Lietuvoje:

o Vyraujanti individ kontrol s ideologija;

o Priži toj s mon je gl dinti „griežtos“ ir „sunkios“ bausm s samprata;

o Kolonijos subkult ra;

o kalinimo staig uždarumas;

o Po bausm s atlikimo atsirandanti nusikalt lio etiket labai apsunkinanti sidarbinimo

galimybes;

o Nedarbo problema kalinimo staigose, skatinanti nuteist pasyvum bei atsakomyb s

jausmo praradim ;

o Žmoni perpildymas kalinimo staigose.

Teist asmen resocializacija ir socialin integracija yra viena iš opesni problem šalyje. Didži dal buvusi

kalini sudaro potencialiai aktyviausio ir darbingiausio amžiaus asmenys: 85 procentai kalini – iki 40 met

asmenys. 45 procentai kalini turi vidurin ir žemesn nei vidurin išsilavinim . Analizuojant nusikaltim

skai iaus bei strukt ros kait Lietuvoje, akivaizdu, jog did ja užregistruot nusikaltim skai ius. Kartu daug ja

ir pakartotinai vykdom nusikaltim . Pasak oficialios statistikos, pakartotinai nusikalsta kas tre ias jau kart

teistas asmuo, ta iau konkre kalinimo staig tyrimai rodo, jog jas gr žta net apie 60-80 procent

pakartotinai nusikaltusi asmen . Šie skai iai leidžia tvirtinti, kad Lietuvoje n ra veiksmingos resocializacijos

sistemos (http://www.sociumas.lt/Lit/nr13/bausme.asp).

Resocializacijos tikslas iš esm s aiškus- pakeisti individ arba, tiksliau, pad ti jam keistis. Ta iau kaip siekiama

resocializacijos? Verta pabr žti, jog did jant asociali asmen skai iui visuomen je - alkoholik , buvusi

kalini , narkoman , bedarbi , sektant , nelegali profesij atstov - resocializacija, socialin adaptacija tampa

vis rimtesne, veiksmingos bei nuoseklios programos reikalaujan ia užduotimi.

http://:@www.sociumas.lt/Lit/nr13/bausme.asp).

176

Pasak garsaus šio amžiaus norveg kriminologo T. Mathieseno, esminiais resocializacijos elementais buvo ir

išlieka darbas, mokymas, moralin taka ir disciplina. Ta iau, nepaisant laikui atsparaus socializacijos tikslo,

kei iantis istoriniam kontekstui, vykstant teisin ms, socialin ms, politin ms, ekonomin ms reformoms, kei iasi

ir min resocializacijos komponent hierarchija bei svarba. Ta iau, pasak norveg kriminologo, visi šie

elementai silpniau ar stipriau išreikšti išlieka bet kokiomis s lygomis

(http://www.sociumas.lt//nr13/bausme.asp).

Ta iau „nuteist darbas n ra tikslas. Jis turi tik paruošti j gyvenimui iš jus laisv , o tai manoma tik tada,

kai kalinimo staigos bus apr pintos kaip prastos. Kitaip darbas bus tik bausm ar išlaid mažinimas

nuteistiesiems j išlaikymui, o ne išskirtinai nuteist resocializacijos faktorius. Aukl jimas darbu tik pratina

prie darbo, bet reikia atminti, kad darbas visada mažiau efektyvus nei mokymasis ir apie tai byloja penitencin

patirtis. Po tiriamosios praktikos bausm s taikymo federalin je sistemoje JAV, amerikie mokslininkas

Danielius Gleizeris nustat , kad mokymosi prat simas mažina recidyvizm . Vadinasi reikia taikyti mokymosi

dus ir metodus nuteist peraukl jime“ ( ., 1994, 405-406).

Nuteist darbas ir profesinis užimtumas projektuojamas perspektyv gauti darb iš jus laisv . kalinimo

staigose yra sudarytos galimyb s mokytis ir gyti profesij , sigyti pagrindin ir vidurin išsilavinim , mokytis

lietuvi bei užsienio kalb , informatikos. Daug sunkiau spr sti nuteist darbinimo klausimus, kadangi

kalinimo staigos dažniausiai neturi nei ekonomini , nei finansini galimybi kurti darbo vietas

(Vaicekauskien V., 2002, 106).

Pvz. Lukiški tardymo izoliatoriuje–kal jime yra vykdoma nemažai socialin s adaptacijos ir reabilitacijos

program , kurios padeda nuteistiesiems pažvelgti gyvenim iš kitos pus s ir pakeisti savo poži prosociali

aplink . Šioje kalinimo staigoje yra vykdoma aukštojo mokslo programa, kurioje nuteistieji labai noriai

dalyvauja ir ieško galimybi , kaip toliau pl toti ši veikl . Taip pat vykdomos resocializacijos bei reintegracijos

programos šioje kalinimo staigoje. Aukštojo mokslo programa prad ta vykdyti nuo 2002 m. Kovo m nesio

(Buta J., 2005, 7). G. Liaudinskien (2005) resocializacij vardija kaip kompleksin , integral daugiapakop s

programos proceso turin ir numat penkias pamatines resocializacijos srities specialybes: pedagogai, socialiniai

darbuotojai, psichologai, teisininkai ir policijos pareig nai, kurie atstovauja teis saugos ir socioedukacin ms

institucijoms. Vadinasi, tikslinga b pamin ti, kad nuo min specialist turim kompetencij priklauso

kminga socialin s rizikos grupi asmen resocializacija (Prakapas R., Katinait R., 2006, 82).

Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383 „D l Nacionalin s nusikaltim

prevencijos ir kontrol s programos patvirtinimo" (Zin., 2003, Nr. 32-1318) patvirtintoje Nacionalin s nusi-

kaltim prevencijos ir kontrol s programos 37-39 punktuose rašoma:

http://:@www.sociumas.lt//nr13/bausme.asp).

177

o „37. Nemaž dal nusikaltim pakartotinai padaro asmenys, jau atlik bausm . Teistumas turi

kuo mažiau socialiai neigiamai paženklinti asmen , o bausm s atlikimas netur b ti veiksnys,

ribojantis nuteistojo galimybes pasirinkti socialiai priimtin gyvenimo b .

o 38. Siekiant sumažinti nusikaltim recidyv , turi b ti tobulinama teist asmen socialin s

adaptacijos sistema, kuri užtikrint specializuot socialini paslaug tokiems asmenims teikim ,

pad prisitaikyti prie gyvenimo visuomen je, atkurti tur ar gyti aukštesn visuomenin

pad .

o 39. Baigiantiems atlikti bausm , išeinantiems iš kalinimo staig asmenims, ypa praradusiems

socialinius ryšius, min staig administracija, o šiems gr žus iš kalinimo staig , - kitos

atsakingos valstyb s, apskri , savivaldybi institucijos turi užtikrinti statym ir kit teis s

akt nustatyt socialini paslaug teikim (informacijos apie socialin s paramos formas ir

galimybes suteikimo, laikino apgyvendinimo, materialin s, psichologin s, medicinin s,

švietimo, konsultacin s paramos, mokymo, darbo paieškos ir kit )“.

2003 m. geguž s 1 d. Lietuvos Respublikoje sigaliojo naujas Baudžiamasis kodeksas, pakeit s sen , galiojus

nuo 1961 m.; taip pat sigaliojo ilgai rengti ir derinti nauji Bausmi vykdymo ir baudžiamojo proceso kodeksai.

Bausmi liberalizavimas yra naujojo Baudžiamojo kodekso išskirtinis bruožas, kuris determinuoja esminius

pasikeitimus pataisos inspekcij veikloje, j vaidmens visuomenin je nusikaltusio asmens korekcijos sistemoje

kokybiškai naujas išraiškas (Kole ic M., 2003, 15).

Nauj baudžiam statym taikymas gyvendina bausmi liberalizavimo politik : šiandien yra 8 bausmi

šys ar kitos alternatyvios laisv s at mimui pataisos priemon s. Tai vieš teisi at mimas, teis s dirbti tam

tikr darb ar užsiimti tam tikra veikla at mimas, viešieji darbai, laisv s apribojimas, laisv s at mimo bausm s

vykdymo atid jimas, lygtinis atleidimas nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin , nemokami darbai, lygtinis

paleidimas iš kalinimo staig (LR BVK // Valstyb s žinios, 2002-07-19, Nr. 73-3084, 72).

Naujojo BK gyvendinimas s lygoja nuteist bausm mis, nesusijusiomis su laisv s at mimu, skai iaus

did jim : nuteisti už kai kuriuos nusikaltimus, užuot „keliav " pataisos namus, paliekami laisv je su s lyga,

kad vykdys konkre ius jiems teismo paskirtus pareigojimus, nebedarys nauj nusižengim . Kitaip sakant,

nusižengusiems yra suteikiamas „šansas" pasitaisyti b nant laisv je, adaptuotis m visuomen je. O tai, be

abejon s, yra gana ilgas ir sud tingas procesas (LR BK // Valstyb s žinios, 2000-10-25, Nr.89-2741, p. 23, 24,

25, 36,37,39).

178

Norint palengvinti asmen , paleist iš laisv s at mimo viet , socialin adaptacij , numatyta speciali norm

sistema, kuri, viena vertus, padeda paleistiesiems spr sti svarbiausias problemas, kuri jie patys dažniausiai

spr sti negali ( sidarbinti, susirasti b st ), o kita vertus, nustato socialin kontrol t paleist iš laisv s

at mimo viet , iš kuri galima laukti koki nors antivisuomenini veiksm , tarp j ir nauj nusikalstam veik

(Blaževi ius J., Dermantas J., Stalioraitis P., Usik D., 2004).

Resocializacijos problema yra spr stina vis pirma tod l, kad nuteist skai ius Lietuvoje neturi tendencijos

maž ti: remiantis statistiniais duomenimis, net 48 procentai kalin asmen patenka kal jim po antr ,

tre kart . Reikia pažym ti, kad ilg laik kalim adaptacijos problema buvo tarsi gyvenimo užribyje;

poži ris buvusius kalinius tiek iš visuomen s, tiek iš valdžios pus s ilg laik buvo ribotas. Supratimas, jog

buvusius kalinius reikia ne tik kontroliuoti, bet ir socializuoti, integruojant juos visuomen , atsirado tik

paskutiniais metais. Iš akademin s visuomen s nari buv kaliniai, kaip pažeidžiama socialin grup , taip pat

kol kas nesulaukia reikiamo d mesio.

Europos šali mokslininkai ir penitencin s sistemos praktikai rod , kad nusikaltim recidyvas priklauso ne nuo

bausm s stiprumo ar ilgumo, bet nuo kriminalin s patirties, nuo nusikalt li tarpusavio bendravimo, žini ir

dži gijimo. Nuteist izoliacija apsunkina j gr žim , integracij visuomen . Susidaro paradoksali

situacija, kad nuteist pasirengimas gyventi laisv je, kaip pabr žiama 1955m. Jungtini Taut Organizacijos

patvirtintose Tipin se minimaliose elgesio su kaliniais taisykl se ir Europos kalinimo staig taisykl se,

formuojamas izoliuotoje nuo visuomen s, nepalankioje socialin je, kriminalin je aplinkoje (Dermontas J.,

2005) .

Laisv s at mimo bausmei alternatyvios priemon s numatytos ir rekomenduojamos taikyti vairiuose

tarptautiniuose teis s aktuose. Minimaliose standartin se taisykl se d l priemoni , nesusijusi su laisv s

at mimu (Tokijo taisykl se), patvirtintose Jungtini Taut Generalin s Asambl jos 1990 m. gruodžio 14 d.

rezoliucija Nr. 45/110, tvirtinama bendra valstybi Jungtini Taut Organizacijos nari nuostata taikyti

priemones, nesusijusias su laisv s at mimu, siekiant riboti kalinimo taikym . Taikyti su laisv s at mimu

nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministr Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija

Nr. R (92)16 „D l Europos visuomenini sankcij ir priemoni taisykli “ bei Europos Tarybos Ministr

Komiteto 2000 m. lapkri io 29 d. rekomendacija (2000) 22 valstyb ms nar ms „D l Europos visuomenini

sankcij ir priemoni taisykli taikymo tobulinimo“, kuriose pripaž stama, kad pl sti toki priemoni taikym

reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisin s sistemos principai. Europos Tarybos Ministr Komiteto 1999 m.

rugs jo 30 d. rekomendacijoje Nr. R (99) 22 „D l kal jim perpildymo bei kalini skai iaus augimo“ valstyb s

Europos Tarybos nar s tiesiogiai skatinamos tvirtinti ir pl sti su laisv s at mimu nesusijusi sankcij ir

priemoni taikymo praktik , nacionalin se baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisv s at mim kaip

kraštutin priemon .

179

Bausm s vykdymo atid jimas ir lygtinis paleidimas iš laisv s at mimo staig yra viena svarbiausi alternatyv

laisv s at mimo bausmei Lietuvos Respublikos baudžiamosios justicijos sistemoje. Ta iau bausm s vykdymo

atid jimo atvej kasmet maž ja: 1998 metais bausm s vykdymas atid tas 54,1 procento, 1999 metais – 53,4

procento, 2000 metais – 33,7 procento, 2001 metais – 38,4 procento, 2002 metais – 35,9 procento, 2003 metais

– 30,8 procento, 2004 metais – 30 procent , 2005 metais – 16 procent nuteist asmen . Nuo 1999 met

vidutiniškai tik 55,4 procento vis išleist laisv nuteist laisv s at mimo bausm mis asmen išleista laisv

lygtinai (1999 metais – 56 procentai, 2000 metais – 35 procentai, 2001 metais – 52 procentai, 2002 metais – 67

procentai, 2003 metais – 66,6 procento, 2004 metais – 55,6 procento, 2005 metais – 55,7 procento). D l to, kad

vis re iau taikomas bausm s vykdymo atid jimas, o lygtinai iš pataisos staig paleidžiama tik pus laisv s

at mimo bausm atliekan nuteist , nuteist laisv s at mimo vietose vis dar daug. 5

Kei iantis visuomenei, vykstant socialinei, mokslo ir technologijos pažangai, b tina stiprinti pagrindini teisi

apsaug , jas akcentuojant Chartija.

Pagrindini ES teisi chartijos 47 straipsnis „Teis veiksmingas gynimo priemones ir s žining teism “

akcentuoja, kad „kiekvienas asmuo, kurio teis s ir laisv s, kurias garantuoja S jungos teis , yra pažeistos, turi

teis veiksmingas gynimo priemones teisme pagal šio straipsnio reikalavimus, kiekvienas asmuo turi teis

žining , vieš ir be reikalo neuždelst jo bylos nagrin jim jau steigtame statymo pagrindu teisme.

Kiekvienas asmuo turi tur ti galimyb b ti konsultuojamas, ginamas ir atstovaujamas. Jei teisin pagalba b tina

veiksmingam teisingumui užtikrinti, ji turi b ti suteikta tiems, kurie jai neturi pakankamai ištekli .“

(Pagrindini Europos S jungos teisi chartija).

Naujasis baudžiamasis kodeksas atitinka Europos Tarybos žmogaus teisi apsaugos nuostatas bei ES

Kopenhagos kriterijus. Suderinus baudžiamuosius statymus su tarptautin s teis s aktais, sutrump jo laisv s

at mimo bausm s bei atsirado laisv s at mimo bausm s alternatyvos. Be to, naujieji statymai padeda

sutrumpinti su mimo trukm .

Europos Parlamentas atsižvelgdamas :

ES sutarties 6 ir 7 straipsnius bei Europos S jungos naujosios pagrindini teisi chartijos,

pasirašytos 2007 m. gruodžio 12 d.(1) , 4 straipsn , susijusius su žmogaus teisi apsauga;


180

Visuotin žmogaus teisi deklaracij , Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt , 1987 m. Europos

konvencij prieš kankinim ir kitok žiaur , nežmonišk ar žeminant elges ir baudim ir jos neprivalom

protokol d l kalinimo viet , kurias reng nepriklausomos tarptautin s ir nacionalin s institucijos, reguliaraus

lankymo sistemos suk rimo;

Europos žmogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 straipsn , jos protokolus ir

Europos žmogaus teisi teismo praktik ;

1957 m. Jungtini Taut minimali kalini prieži ros taisykli visum ir Jungtini Taut

Generalin s Asambl jos šia tema priimtas deklaracijas ir principus;

skatina valstybes nares investuoti daugiau ištekli , be kita ko, naudojant su užimtumu ir socialine

integracija susijusias Bendrijos finansines priemones, pvz., Socialin fond ir program PROGRESS,

raštingumo, mokymosi vis gyvenim ir profesinio mokymo programoms, pritaikytoms prie darbo rinkos

reikalavim , kurias baigus b teikiamas diplomas, kalinimo staigose rengti;

mano, kad, išskyrus tuos atvejus, kai esama didelio pavojaus visuomen s saugumui ar kai skirta

sunki bausm , dalinio laisv s apribojimo tvarka, kuri suteikt kalintiems asmenims, vyrams ir moterims,

galimyb dirbti ar gauti profesin mokym ne kalinimo staigose, gal jiems pad ti integruotis socialin ir

profesin gyvenim ;

pabr žia, kad b tina skatinti kalinius, vyrus ir moteris, integruotis profesiniu ir socialiniu poži riu,

ypa parengiant j asmenin s pad ties apžvalg ir užtikrinant metin šios integracijos vertinim ;

pabr žia, kad, siekiant išvengti socialin s atskirties ir pakartotinai vykdom nusikaltim , kalinimo

laikotarpiu ir po jo b tina imtis socialin s pagalbos priemoni , kuri tikslas – parengti kalint asmen ir jam

pad ti v l integruotis, ypa ieškant b sto ir darbo;

pabr žia, kad svarbu palaikyti ir skatinti kalini , moter ir vyr , ryšius su išoriniu pasauliu, ypa

suteikiant jiems prieig prie spaudos ir žiniasklaidos, bei j bendravim su socialin s paramos staigomis,

nevyriausybin mis organizacijomis (NVO);

181

primena, kad labai svarbu, jog kaliniams b sudaromos galimyb s užsiimti sportu ir rekreacine

veikla, taip pat galimyb s gauti menin ir kult rin ugdym , nes tai padeda palaikyti j psichologin

pusiausvyr ir suteikia jiems daugiau galimybi integruotis visuomen ;

skatina valstybes nares, siekiant palengvinti socialin ir profesin reintegracij , imtis vis b tin

priemoni , pad sian j nacionalinius teis s aktus traukti teisines normas, kurios skatint buvusi kalini ,

ypa vieniš moter ir nepilname nusikalt li , darbinim ir viešojoje, ir priva ioje darbo rinkoje

(http://www.europarl.europa.eu/sides).

Laisv s at mimo bausm s termino sutrumpinimas (jis gali b ti vykdomas ir taikant lygtin paleidim ) padeda

realizuoti vien iš pagrindini teisin s atsakomyb s princip - tikslingumo princip , išreiškiant teisin s

atsakomyb s humanistin ir aukl jam pob . Šio principo esm - bausm s individualizavimas,

subalansuojant taikomas poveikio priemones ir teisin s atsakomyb s tikslus.

Teist asmen , paleist iš laisv s at mimo viet , resocializacija ir integracija yra viena iš rim iausi problem .

Dalis darbdavi nepalankiai ži ri si lomus darbinti buvusius kalinius, d l to dažnai kalti ir jie patys, tod l,

kad prastai dirba, pažeidžia darbo drausm , padaro darbdaviams materialini nuostoli . Be to, dauguma iš j

vartoja narkotikus ar alkohol , tod l juos reikia gydyti ir nuo ši priklausomybi . Šiai problemai spr sti

Lietuvos Vyriausyb skiria daug d mesio. Siekiant iš esm s pagerinti nuteist ir asmen , paleist iš laisv s

at mimo viet , resocializacij ir integracij , buvo parengta kompleksin nuteist ir asmen , paleist iš laisv s

at mimo viet , socialin s adaptacijos 2004-2007 met programa.

Programoje buvo numatyta:

tobulinti statymus;

atlikti mokslinius bei analitinius tyrimus;

gerinti švietim , užimtum ;

gerinti nuteist ir asmen , paleist iš laisv s at mimo viet socialin integracij .

Galima teigti, kad dirbant su nuteistaisiais ir asmenimis, paleistais iš laisv s at mimo viet , srityje reikalinga:

http://:@www.europarl.europa.eu/sides).

182

efektyviai veikiantis tarpsektorinis tinklas, užtikrinantis nuteist ir asmen , paleist iš laisv s at mimo

viet resocializacij ir integracij (bendradarbiavimas tarp institucij ir NVO, Darbo biržos ir t.t.);

sukurti informacin sistem (tai gali b ti internetinis puslapis, leidinukas, dalomoji medžiaga apie

organizacijas, teikian ias pagalb );

sukurti dži lavinimo ir darbinimo sistem (socialiniai džiai, darbo džiai, sav s vertinimo

džiai, paruošimas darbui, darbinimas ir t.t.);

profesionalus darbas su nuteistaisiais ir asmenimis, paleistais iš laisv s at mimo viet (konsultacija

psichologiniais, socialin s reabilitacijos klausimais; profesijos pasirinkimo, teisiniais, sidarbinimo

klausimais; darbo ir terapiniais klausimais ir t.t.).

Kal jim Departamento duomenimis, 2008 metais pakartotinai pataisos namus pateko per kelis t kstan ius

asmen . Per pirm pra jusi met pusmet beveik pus (apie 3000) nuteist laisv s at mimo bausmes

atlieka už pl šimus ir vagystes (www.lzinios.lt.2009).

Vykstant baudžiamosios bei bausmi vykdymo politikos reformai, vis daugiau nuteist pataisos procese

atkreipiamas d mesys ne j prieži , elgesio kontrol , bet socialin j reabilitacij , pagalb jiems padedant

integruotis visuomenin gyvenim . Taip pat ir pataisos inspekcij veikloje vis dažniau galime išgirsti tokius

terminus kaip individualus darbas, socialin s paramos teikimas. Tiek individualus darbas, tiek ir socialin s

paramos teikimas pataisos inspekcij veikloje vykdomas nuo j sik rimo. Ta iau vien tik individualaus darbo,

socialin s paramos suteikimo nuteistajam nepakanka, siekiant, kad jis ateityje savo tiksl siekt visuomenei

priimtinais b dais bei priemon mis, nepažeidžiant statym .

Remiantis LR BK ir LR BVK bei Pataisos inspekcij darbo tvarkos, patvirtintos teisingumo ministro 2003 m.

balandžio 17 d. sakymu Nr. 107 (Žin., 2003, Nr. 40-1856), 1 punktu pataisos inspekcijos:

1. Vykdo šias kriminalines bausmes:

1) teis s dirbti tam tikr darb arba užsiimti tam tikra veikla at mim (LR BK 45 str, LR BVK 18

str.);

http://:@www.lzinios.lt.2009)./

183

2) vieš teisi at mim (LR BK 46 str., LR BVK 18 str.);

3) viešuosius darbus (LR BK 46 str., LR BVK 18 str.);

4) laisv s apribojim (LR BK 48 str., LR BVK 19 str.).

2. Vykdo baudžiamojo poveikio priemon - nemokamus darbus (LR BK 70 str.).

3. Kontroliuoja teismo paskirt pareigojim vykdym :

1)kuriems baudos arba arešto ar laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas (LR BK 75 str.);

2)kurie lygtinai paleisti iš pataisos staig (LR BVK 157 str.);

3)kurie atleisti nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin (LR BK 77, 94 str.).

Beveik visos ia išvardintos alternatyvos laisv s at mimui daugelyje užsienio valstybi vadinamos vienu –

probacijos vardu.

Lietuvoje kaip ir daugelyje užsienio valstybi probacij vykdo valstybin s institucijos ir visuomenin s

organizacijos. Probacijos vykdymui vadovauja profesionalai, kurie yra deramai parengti ir turi praktin

patyrim . Ta iau, manytume, kad kompetentinga valdžios institucija atitinkam priemoni taikym tur

traukti bendruomen ir socialin s paramos sistemas. Visuomen s dalyvavimas vykdant probacij turi b ti

skatinamas, kadangi jame gl di didžiuliai ištekliai ir jis yra vienas svarbesni faktori gerinant ryšius tarp

asmen , kuriems taikomos alternatyvios priemon s, ir šeimos bei bendruomen s.

Pataisos inspekcija yra pagrindin probacij vykdanti institucija. Šiuo metu yra 5 region pataisos inspekcijos,

kurias sudaro 48 teritoriniai padaliniai (teritorin s pataisos inspekcijos), veikiantys savivaldybi teritorijose.

Pataisos inspekcijose yra 263 pareig etatai, iš kuri 222 skirti pareig nams, tiesiogiai dirbantiems su

nuteistaisiais, ta iau 2006 m. spalio 1 d. faktiškai dirbo 186 pareig nai. 2006 m. spalio 1 d. duomenimis, vienas

pataisos inspekcijos pareig nas priži ri vidutiniškai po 48 nuteistuosius.

184

Pataisos inspekcij pareig pagrindin darbo kr sudaro probacijos vykdymas – pataisos inspekcij skait

rašyti nuteisti asmenys, kuriems paskirtos vairi r ši probacijos, sudaro vidutiniškai 79,5 procento vis

pataisos inspekcij skait rašyt nuteist asmen (1999 metais jie sudar 92 procentus, 2000 metais – 91

procent , 2001–2002 metais – 87 procentus, 2003 metais – 90,5 procento, 2004 metais – 87 procentus, 2005

metais – 81,8 procento vis pataisos inspekcij skait rašyt nuteist asmen ). Probacijos vykdymas daug

sud tingesnis už kit bausmi ar baudžiamojo (aukl jamojo) poveikio priemoni vykdym , jam reikia kur kas

daugiau laiko ir darbo s naud , tod l b tent d l probacijos vykdymo didelis pataisos inspekcijos pareig

darbo kr vis. Be to, kai kurios region pataisos inspekcijos savo funkcijas atlieka trijose apskrityse, o

teritoriniai padaliniai – dviej savivaldybi teritorijose, pvz., Vilniaus regiono Trak rajono pataisos

inspekcijos pareig nai priži ri 162 nuteistuosius, iš kuri apie 70 nuteist gyvena Elektr savivaldyb s

teritorijoje. Tai sunkina pataisos inspekcij pareig veikl , taip pat bendradarbiavim su kitomis valstyb s ir

savivaldybi institucijomis ir staigomis, asociacijomis, tod l tikslinga perskirstyti region pataisos inspekcij

veiklos teritorij ribas ir steigti naujus teritorinius padalinius, taip pat nustatyti maksimal probacijos

pareig darbo kr .6

Per pastaruosius metus iš esm s pasikeit pataisos inspekcijos veikla, pareig nams keliami uždaviniai,

reikalavimai; teis s aktai, reglamentuojantys tarnybos veikl . Jei prieš 6 m. pataisos inspekcijos tik vienpusiškai

užtikrindavo (dalinai) nuteist elgesio kontrol , tai šiandien visuomenin s situacijos pasikeitimas iš

inspekcij reikalauja viena vertus, užtikrinti visuomen s saugum , gyvendinant sustiprint toki asmen

prieži , kita vertus, suteikti priži rimiesiems reikaling param (socialin , asmenin ar pan).

2000 met rugs jo 1 d. kriminalini bausmi , tarp j ir bausmi , nesusijusi su laisv s at mimu, vykdym iš

Vidaus reikal ministerijos per Teisingumo ministerija. Kaip tik tuo metu labai rimtai susir pinta

veiksmingos probacijos sistemos k rimu Lietuvoje, siekiant perimti pažangi užsienio valstybi patirt vykdant

efektyvi nuteist prieži laisv je, vis pirma lygtinai paleist iš laisv s at mimo viet po atliktos laisv s

at mimo bausm s dalies bei asmen , kuriems laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas. 2001 met

pabaigoje buvo prad ta Kal jim departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldži

pataisos inspekcij , vykdan bausmes, nesusijusias su laisv s at mimu, strukt rin reforma. 2002 m. buvo

kurtos 5 Kal jim departamento region pataisos inspekcijos (Vilniaus, Kauno, Klaip dos, Šiauli ir

Panev žio), kuri kiekviena sudaro apie 10 teritorini padalini , esan vis savivaldybi teritorijose. Iš viso

Lietuvoje yra 48 teritoriniai region pataisos inspekcij padaliniai. Buv policijos darbuotojai tapo pataisos

inspekcij pareig nais, iš esm s pasikeit uždaviniai ir veikloje keliami reikalavimai.


185

Pataisos inspekcij perdavimas iš policijos Teisingumo ministerijos žinion nebuvo skausmingas procesas,

ta iau pra jo ne vieneri metai, kol pareig nai galutinai pri nauj vaidmen , suprato, kad jie daugiau nebe

policininkai, baud jai – j vaidmuo ir tikslai yra visiškai kitokie. Deja, ir šiandien pasitaiko atvej , kai pataisos

inspekcija pavieni asmen sivaizduojama kaip policijos strukt rinis padalinys.

Nuteisti aukš iau min tomis bausm mis ir lygtinai paleistieji (atleistieji) patenka pataisos inspekcij skait

tam tikram laiko tarpui. skaitos laikotarpiu pareig nai sprendžia vairiais socialiniais – psichologiniais

aspektais sud tingas asmenines situacijas, konsultuoja socialin s paramos teikimo, teisiniais klausimais,

tarpininkauja d l socialin s paramos, apgyvendinimo laikinuose nakvyn s namuose, asmens dokument

tvarkymo, darbinimo ar mokymosi. Bendraujant su nuteistaisiais taikomas motyvuojantis interviu. Pokalbi

metu nustatoma pagrindin problema (ar problemos), labiausiai susijusios su nusikalstamu elgesiu, nuteistieji

skatinami analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis, pripažinti problem Be to, pataisos inspekcijos vykdo

socialin s reabilitacijos ir integracijos programas, kuri tikslas -siekti, kad nuteistieji keist savo elges ir

daugiau nenusikalst . Nuo 2003 m. birželio vykdoma socialin s integracijos programa lygtinai paleistiesiems

(atleistiesiems), nuo 2004 m. pavasario prad tos vykdyti dar trys socialin s reabilitacijos programos: programa

apie sunkumus, kylan ius ar galin ius kilti d l alkoholio vartojimo; smurtini nusikaltim prevencijos

programa; asmen , padariusi nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, socialin s reabilitacijos

programa. Ši met sausio m nes buvo patvirtinta dar viena - padariusi nusikaltimus nuosavybei, turtin ms

teis ms ir interesams, reabilitacijos programa. Ši program užsi mimus – paskaitas ar diskusijas – atvyksta

vesti specialistai iš Darbo biržos, savivaldybi , visuomenini ir religini organizacij . ia didel reikšm turi

geras kontaktas su jomis.

Panev žio m. pataisos inspekcijos direktoriaus E. Toliušio teigimu, valstyb tur skatinti visuomenines

organizacijas bei jas paremti, kadangi b tent nevyriausybin s organizacijos turi užimti pataisos inspekcijos

partnerio viet pad damos laisv je esantiems nuteistiesiems veikti psichologinius adaptacijos sunkumus ir

gyvendinti vairias j integracijos visuomen formas (Panev žio m. pataisos inspekcijos direktorius E.

Toliušis). Lietuvoje nevyriausybini organizacij veikla prasid jo atgavus nepriklausomyb . Valstyb je

egzistuoja daug nevyriausybini organizacij , ta iau tik nežymi j dalis užsiima nusikalstamumo prevencija,

buvusi kalini integracija visuomen .

Apibendrindami, galime teigti, kad resocializacijos ir socialin s reintegracijos modelio suk rimas, pl tojimas

ir atskir veikl sujungimas sistem yra prioritetin sritis. Esant ribotiems savivaldybi finansiniams

ištekliams, labai svarbu socialini problem sprendim traukti bendruomen , mokymo institucijas ir

nevyriausybines bei visuomenines organizacijas. Taip užtikrinama paslaug teik jo ir paslaug gav jo s veika,

skatinamas bendruomen s savarankiškumas.

186

Nuostatos, kuriomis b tina vadovautis dirbant su teistais ir gr žusiais iš kalinimo viet asmenimis:

nuteistasis yra žmogus, potencialiai galintis keistis ir tobul ti;

nusikaltim padar s asmuo yra atsakingas už savo veiksmus, tod l program pagalba jam galima pad ti

vystyti š jausm ;

programos turi užtikrinti klientui palankiausi ir saugiausi poreiki išreiškimo atmosfer ;

kad šeima ir artimiausia socialin aplinka yra svarbus veiksnys, padedantis klientui susidoroti su laisv

iš jus iškylan iais sunkumais;

visuomen turi priimti iš kalinimo vietos gr žus asmen , tod l reikia informuoti klient apie

institucijas, galin ias suteikti jam reikaling param ;

kad nepaisant siekio apsaugoti visuomen nuo nusikalt li , teistas asmuo turi tokias pat teises

švietim , sveikatos apsaug , socialin ir kitoki param kaip ir neteistas;

nusikaltim padariusio asmens pataisymas apima ne tik kontrol , bet ir psichosocialin jo lavinim ;

savanoriškas darbas organizacijoje supažindina su dabartine Lietuvos situacija bei padeda suvokti m ,

kaip pilie teises ir pareigas;

bendravimas su klientu turi b ti pagr stas abipusiu savanoriškumo principu;

bendravimas su klientu turi remtis tam tikrais etikos principais: jokia informacija, susijusi su klientu,

negali b ti skleidžiama už organizacijos rib ; darbo metu turi b ti akcentuojami kliento, o ne m

pa , poreikiai;

darbas su klientu turi b ti pagr stas individualiu jo poreiki vertinimu ir tolesni darbo tiksl išk limu;

187

dirbdami su klientu turime išnaudoti visas manomas ir mums prieinamas galimybes tam, kad darbas

maksimaliai efektyvus.

Problema diskusijai: Kaip suderinti norminius dokumentus su gera probacijos ir nevyriausybini

organizacij praktika. Aptarkite ir pristatykite s kmingus geros praktikos pavyzdžius motyvuojant

teistus asmenis.

188

LITERAT ROS IR KIT INFORMACIJOS ŠALTINI S RAŠAS

1. Alternatyviomis bausm mis nuteist asmen socialin integracija probleminiuose regionuose (mokslini

straipsni rinkinys). Vilnius: UAB „Vambra“, 2005.

2. Arendt H. Tarp praeities ir ateities. Vilnius: Aidai, 1995. P. 197.

3. Bausm s atlikimas visuomen je. Kal jim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Vilniaus regiono pataisos inspekcija Vilnius. 2004. P. 5-18.

4. Buta J. Nuteist ir socialini darbuotoj bendravimo ir bendradarbiavimo optimizavimas. Kursinis darbas,

darbo vadov dr. I. Kuginyt -Arlauskien . Vilniaus pedagoginis universitetas, 2005. P. 12-14.

5. Blaževi ius J., Dermontas J., Stalioraitis P., Usik D. Penitencin teis . Vilnius, 2004.

6. Dermontas J., Nuteist alternatyvia laisv s at mimo bausme reabilitacija. Acta pedagogica Vilnensia,

2005. ISSN 1392-5016.

7. Drykinien S. Visuomen s pareiga pad ti nuteistajam // Kryžkel , 2004, Nr. l. P. 15-16.

8. Dziegoraitis A. Baudžiamoji politika Lietuvoje: realyb ir perspektyvos. Vilnius, 2002. P. 16-18. ISBN

9955-476-09-5.

9. Europos Taryba Ministr Komitetas Rezoliucija res (1976) 10 d l b tin alternatyvi baudžiam

priemoni kalinimui (priimta ministr komiteto 1976 m. kovo 9 d ministr atstov 255-ame susitikime).

Prieiga per internet : (interaktyvus)

<http://www.kdmc.lt/teises_aktai_insert.htm#Kal jim %20departamento%20prie%20LR%20TM%20Moky

mo%20centro%20 sakymai> (ži ta: 200905-02).

10. gis R. Prioritetas – socialin nuteist reabilitacija // Kryžkel , 2004, Nr. 2. P. 2-3.

http://:@www.kdmc.lt/teises_aktai_insert.htm%23Kal

189

11. Kole ic M. Vilniaus regiono pataisos inspekcijos veiklos turinys ir formos bausmi liberalizavimo

kontekste // Kryžkel , Nr.l, 2003. P. 15.

12. Kriminologija. Red. J. Bluvšteinas, Vilnius, 1994.

14. Krušinskait R. Nuteist džiaugsmas - visuomen s nerimas. Prieiga per internet (interaktyvus)

http://www.lzinios.lt/lt/2009-01-22/tyrimas_2/nuteistuju_dziaugsmas_visuomenes_nerimas.html?print

(ži ta: 2009-04-3)

14. Leli gien I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas: Technologija, 2003. P. 159-174. ISBN

9955-09-343-9.

15. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. 97 str. // Valstyb s žinios, 2000, Nr. 89-2741. Prieiga per

internet : (interaktyvus) http://www.tm.lt/?item=kodeks&aktoid=42972&strnr=97 (ži ta: 2008-11-12).

16. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2003. P. 29-30.

17. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. DC-1383 „D l Nacionalin s nusikaltim

prevencijos ir kontrol s programos patvirtinimo“ // Valstyb s žinios. 2003, Nr. 32-1318.

18. Lietuvos Respublikos seimo 2003 m. kovo 20 d. Nutarimu Nr. Ix-1383 (Žin., 2003, nr. 32-1318), D l

probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos gyvendinimo

priemoni plano patvirtinimo 2007 m. Vasario 21d. Nr. 220, Vilnius.

19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sakymas // D l pataisos inspekcij pareig galiojim , skiriant

nuteistiesiems, atliekantiems vieš darb ir laisv s apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiesiems iš

pataisos staig asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei j skyrimo tvarkos, lygtinai paleist iš

laisv s at mimo viet asmen itin piktybišk viešosios tvarkos ir nustatyt pareig pažeidim s rašo ir

pataisos inspekcij darbo tvarkos patvirtinimo. Vilnius: 2003 m. balandžio 17 d. Nr. 107 (Žin., Nr. 40-1856,

2003).

20. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas // D l Nuteist ir asmen , paleist iš laisv s at mimo viet ,

socialin s adaptacijos 2004–2007 met programos patvirtinimo. (Žin., 2004, Nr. 23-709), Vilnius: LR

http://:@www.lzinios.lt/lt/2009-01-22/tyrimas_2/nuteistuju_dziaugsmas_visuomenes_nerimas.html?print

http://:@www.tm.lt/?item=kodeks&aktoid=42972&strnr=97

190

Vyriausyb s portalas [interaktyvus]. Vilnius: 2004 m. vasario 9 d. Nr. 143, (ži ta 2009-02-20). Prieiga per

internet : (interaktyvus) <http://www.vyriausybe.lt/teises_aktai/files/2004/02/2231.doc>. (ži ta: 2009-02-

08).

21. Lietuvos Respublikos nutarimas „D l valstybin s lytiškai plintan infekcij profilaktikos ir kontrol s

2006–2009 met programos patvirtinimo“, 2005 m. lapkri io 21 d. Nr. 1253, Vilnius.

22. Lietuvos Respublikos nutarimas „D l nacionalin s nusikaltim prevencijos ir kontrol s programos

2007 2009 met gyvendinimo priemoni plano patvirtinimo“ 2007 m. rugpj io 8 d. Nr. 806, Vilnius.

23. Merfeldait O., Kvieskien G. ir kt. Specialist , dirban su nuteistais ir gr žusiais iš laisv s at mimo viet

asmenimis, mokym metodin medžiaga / Europos bendrij iniciatyvos equal programos projektas

„Kryžkel : koalicija už lygi konkurencini galimybi darbo rinkoje stiprinim “ (eq/2004/l 130-12/488) /

Sudarytoja Katinait R. Mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2007. ISBN 978-

9955-568-57-5.

24. Myers David G. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2000. - 816 P. 434. ISBN 9986-850-29-0

25. Navaitis G. Psichosocialin s paramos nuteist šeimoms galimyb s // Socialinis darbas. Lietuvos teis s

universitetas. Mokslo darbai. – Nr. 1, 2002, P. 106 – 112

26. Pataisos inspekcija teisin s sistemos reformoje. Nuteist socialin integracija // Kryžkel , Nr. 1, 2003. P.

6-7.

27. Pataisos inspekcij darbo tvarka. Bendrosios nuostatos // Valstyb s žinios, 2003, Nr. 40-1856.

28. Parlamento priimti tekstai 2008 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija d l kalinam moter pad ties

ir t kalinimo poveikio socialiniam ir šeiminiam gyvenimui (2007/2116(INI) 2008 m. kovo 13 d. –

Strasb ras. Prieiga per internet : (interaktyvus) <http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-

//EP//TEXT+TA+P6-TA-2008-0102+0+DOC+XML+V0//LT> (ži ta: 2009-03-10).

29. Pagrindini Europos S jungos teisi chartija. Prieiga per internet : (interaktyvus)

<http://www.manoteises.lt/downloads/es_docs/chartija.doc> (ži ta: 2009-03-10).

http://:@www.vyriausybe.lt/teises_aktai/files/2004/02/2231.doc

http://:@www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-

http://:@www.manoteises.lt/downloads/es_docs/chartija.doc

191

30. Pavilionis V., Prapiestis J. Kriminalini bausmi vykdymo teisiniai pradai. Vilnius, 1990.

31. Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993. 368 P. 6, 7, 8. ISBN 5-89950-016-

6.

32. Prakapas R., Katinait R. Nuteist asmen resocializacijos l kes iai. // Socialinis ugdymas, mokslo darbai.

Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. 156 P. 82. ISSN 1392-9569.

33. Rajun ius S. Pažyma apie Kal jim departamento prie LR TM pataisos inspekcij ir pataisos inspekcij

skyriaus tarnybin s veiklos rezultatus (2005 m. 9 m nesiai) // KD prie LRTM, 2005-10-27 Nr.13/07-1252.

P. l.

34. Sakalauskas G. Probacijos modelio suk rimas ir gyvendinimas Lietuvoje // Kryžkel . 2001, Nr. 1, P. 24.

35. Socialinis tyrimas. Prieiga per internet (interaktyvus) <www.darborinka.lt> (ži ta: 2008-10-29).

36. Stašinskas J. Be visuomen s pagalbos teist asmen socialin integracija ne manoma // Kryžkel , Nr. 2,

2002. P. 6-7.

37. Stalioraitis P. Laisv s at mimo bausm s reguliavimas tarptautiniuose teis s aktuose: mokomasis metodinis

leidinys. Vilnius: Lietuvos teis s akademija, 1999.

38. Šlapkauskas V. Teis s sociologijos pagrindai. Vadov lis. Vilnius: Mykolo Romerio Universitetas, 2004.

ISBN 9955-563-84-2.

39. Vaišvila A. Teis s teorija. Vadov lis. Vilnius: Justitia, 2000. P. 375.

40. Vai nas M. Probacijos samprata ir perspektyvos Lietuvoje. Kursinis darbas. 2000.

41. Valickas G. Psichologin s asocialaus elgesio ištakos. Vilnius, Lietuvos teis s akademijos leidykla, 1997.

http://:@www.darborinka.lt/

192

42. Vaicekauskien V. Nuteist socialin s reintegracijos problemos // Socialinis darbas. Lietuvos teis s

universitetas. Mokslo darbai. Nr. 1, 2002, P. 98 – 106.

43. Vaicekauskien V. Nuteist socialin s reintegracijos problemos // Socialinis darbas. Lietuvos teis s

universitetas. Mokslo darbai. Nr. 1, 2002, P. 98 – 106.

44. Vasilkova J. V. Socialinio pedagogo darbo patirtis ir metodika. Maskva, 2004. P. 147- 150. ISBN 5-7695-

1775-1.

45. Campeau R., Sirois M., Rheault E., Dufort N. Individu et societe. Introduction a la sociogie. Montreal-Paris-

Casablanca, 1998. P. 149.

46. Smelser N. Sociology. New-Jersey: Prentice Hali, 1988. P. 82-88.

47. Suchovien A. Lygtinai išleist asmen prieži ros organizacija, prieiga per internet (interaktyvus)

www.liapo.lt (ži ta: 2008-05-01).

48. Recommendation No.R(82)16 of the Commitee of Ministers to Member States on Prison

Leave//Internete(interaktyvus) <http://cm.coe.int> (ži ta: 2008-04-30).

49. . . . . - , 1997. C. 168.

50. . . . .: ” ”- , 1994. - 502 . 405-406.

51. . . . . ., .: . . 1989. C. 365.

52. / . . . , .:” ”, 1986. C. 302.

53. Prieiga per internet (interaktyvus) <http://www.socmin.lt/index.php?-1079503904> (ži ta: 2009-01-20).

54. Prieiga per internet <http://www.sociumas.lt/Lit/nr13/bausme.asp> (ži ta: 2008-11-03).

http://:@www.liapo.lt/

http://:@cm.coe.int/

http://:@www.socmin.lt/index.php?-1079503904

http://:@www.sociumas.lt/Lit/nr13/bausme.asp

193

vok žodynas

1. Agresyvus elgesys – tai siekimas patenkinti savo poreikius žeminant kit žmog ir ignoruojant

jo poreikius bei teis tus reikalavimus. Nors agresyviai besielgiantis žmogus dažnai apgina savo

interesus, ta iau toks elgesys nereiškia brandaus pasitik jimo savimi. Neretai agresorius nuteikia prieš

save kitus žmones, kurie ateityje gali atsilyginti jam tuo pa iu.

2. Adaptacija (lot. adaptatio - prisitaikymas, priderinimas) - žmogaus prisitaikymas prie kintan ar

nauj gyvenimo s lyg ; organizm prisitaikymas prie aplinkos (Psichologijos žodynas, 1993, 6).

3. Alternatyvi laisv s at mimui bausm (lot. alter - kitas) - kita bausm , nesusijusi su laisv s at mimu.

4. Afektas – (angl. affect) stipri ir palyginti trumpa emocin reakcija, dažniausiai kylanti, kai staiga

pakinta subjektui svarbios gyvenimo aplinkyb s. Tai atsakomoji reakcija jau vykus vyk ir paprastai

ištinka vykio pabaigoje (Psichologijos žodynas, 1993, 7 – 8)

5. Asocialus elgesys - tai elgesys, kuris daro žal asmenybei, socialin ms grup ms ir visuomenei,

pavyzdžiui, alkoholizmas, narkomanija, savižudyb s.

6. Asmenyb s socializacija - tai jos formavimo tam tikromis socialin mis s lygomis ir socialin s patirties

per mimo procesas, kuriame socialin patirt žmogus paver ia savo vertyb mis ir orientacijomis, perima

socialin s grup s (visuomen s) elgesio normas ir m stymo stereotipus.

7. Asmenys, paleisti iš laisv s at mimo viet , – nuteistieji, atleisti nuo arešto, terminuoto laisv s

at mimo ir laisv s at mimo iki gyvos galvos bausmi atlikimo; nuteistieji, lygtinai paleisti iš pataisos

staig ir staig , vykdan kardom priemon – su mim ; suimtieji, paleisti iš staig , vykdan

kardom priemon , – su mim (Nuteist ir asmen , paleist iš laisv s at mimo viet , socialin s

adaptacijos 2004–2007 met programa).

8. Bausm - valstyb s prievartos priemon , skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltim ar baudžiam

nusižengim padariusiam asmeniui.

9. Destruktyvus elgesys - tai moral s norm neatitinkantis elgesys, kuris sukelia žal tik pa iai

asmenybei, pavyzdžiui, fanatizmas, mazochizmas, r kymas.

10. Integracija (lot. - atnaujinimas, atstatymas) - dali , element jungimasis visum .

11. Institucin deviacija - tai tokia socialin s organizacijos veiksena, kuri spaudžia individus ir j grupes

peržengti dorov s ir teis s norm valdži .

12. Nusikalstama veika - pavojinga ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse uždrausta veika

(veikimas ar neveikimas), už kuri numatyta laisv s at mimo bausm .

13. Destruktyvus elgesys - tai moral s norm neatitinkantis elgesys, kuris sukelia žal tik pa iai

asmenybei, pavyzdžiui, fanatizmas, mazochizmas, r kymas.

14. Socialin integracija (lot. - atnaujinimas, atstatymas) - dali , element jungimasis visum .

194

15. Institucin deviacija - tai tokia socialin s organizacijos veiksena, kuri spaudžia individus ir j grupes

peržengti dorov s ir teis s norm valdži .

16. Nuteistojo prieži ra – visuma priemoni , kuriomis siekiama užtikrinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta

probacija, laikyt si jam nustatyt probacijos s lyg .

17. Parolis - tai baudžiamosios teis s institutas, kuriuo nuteistas už nusikaltim asmuo yra paleidžiamas iš

bausm s atlikimo vietos prieš sueinant bausm s terminui už ger elges su s lyga, kad toliau elgsis

nepriekaištingai ir nepažeidin s statym . Parolis paprastai skiriamas kalinamajam už ger elges

kalinimo staigoje (Vai nas M., 2000).

18. Penitencinis darbas – socialin veikla kalinimo (bausmi atlikimo) vietose.

19. Probacija – baudžiamosios atsakomyb s realizavimo (bausm s vykdymo atid jimo, lygtinio atleidimo

nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ir lygtinio paleidimo iš pataisos staig ) forma, taikoma

nusikaltim padariusiam asmeniui kaip lygtinio pob džio alternatyva paskirtai laisv s at mimo bausmei

ir vykdoma taikant nuteistojo prieži ir teikiant jam socialin param .

20. Probacija kaip bausm - tai elgesio b das su tam tikrais teis s pažeid jais, kuris apima s lygin

bausm s atid jim kol kaltinamasis yra asmeniškai priži rimas bei kuriam duodami individual s

nurodymai. (Angl - lietuvi kalb teis s žodynas. V., 1997).

21. Penitencin sistema - tai bausmi sistema valstyb je

22. Resocializacija (lot. re - atgal) yra gr žimas visuomen : žmoni , kurie kažkur laik d l tam tikr

priežas buvo už m visuomen s rib , gr žinimas pilnavert gyvenim .

23. Socialin parama nuteistajam – visuma socialini , ekonomini , teisini ir organizacini priemoni ,

kuriomis siekiama atkurti arba sustiprinti nuteistojo, kuriam paskirta probacija, socialinio bendravimo

geb jimus, jo ir visuomen s santykius.

24. Socialinis (lot. societas - visuomen ) - visuomen s, visuomeninis.

25. Socializacija - individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe..

26. Recidyvas - kriminologijos mokslo poži riu tai nusikaltimai, kuriuos padaro asmenys, kuriems

anks iau buvo taikytos bausm s arba jas pakei ian ios administracinio bei visuomeninio poveikio

priemon s. Baudžiamosios teis s r muose recidyvas nusikaltimas, padarytas asmens, turin io

nepanaikint ar neišnykus teistum . (Kriminologij , 1994)

27. Resocializacija (lot. re - atgal) yra gr žimas visuomen : žmoni , kurie kažkur laik d l tam tikr

priežas buvo už m visuomen s rib , gr žinimas pilnavert gyvenim .




29. Socialinis (lot. societas - visuomen ) - visuomen s, visuomeninis .

30. Socializacija - individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe.

31. Socialin kontrol - tai individ ir grupi elges reguliuojantis mechanizmas, sukurtas iš socialini

norm ir sankcij . Ji yra stabilumo visuomen je pagrindas.

195

32. Socialin grup – tai s lygiškai nekintanti bendrija žmoni , kuriuos jungia bendri interesai, vertyb s,

elgesio normos ir nuosava socialin erdv .

33. Socialin s sistemos deviacija - tai tokia neigiama socialin s sistemos raidos kokyb , kuri riboja arba

daro neigiam tak individ galimyb ms atkurti ir pl toti savo b ties reikšmingas vertybes ir praktin s

veiklos s lygas.

34. Šeimos nariai – asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys t vai ( viai), vaikai

vaikiai), broliai, seserys ir j sutuoktiniai, taip pat asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo

bendrai gyvena ne registrav s santuokos (partneryst ), sutuoktinio t vai (LR BPK, 38str., 2002, 8) .

35. Teistumas - turin iais teistum laikomi už nusikaltimo padarym nuteisti asmenys, kuriems siteis jo

Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

36. Teismas – teismai yra Lietuvos Aukš iausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos

teismas, apylink s teismas

37. Teis s pažeidimai - tai neteis ta, kalta veika, kuria padaroma žala visuomenei, pavyzdžiui, administraciniai

pažeidimai, smulkios vagyst s, chuliganizmas.

38. Nuosprendis – pirmosios instancijos teismo teisiamajame pos dyje priimtas dokumentas, kuriuo

kaltinamasis pripaž stamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripaž stamas kaltu, jam skiriama bausm

arba jis atleidžiamas nuo bausm s; dokumentas, kuriuo apeliacin s instancijos teismas pakei ia arba

panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprend ; dokumentas, kuriuo pirmosios instancijos ar apeliacin s

instancijos teismas nutraukia byl (LR BPK, 29str., 2002,7).

39. Nusikaltimai - tai baudžiamosios teis s normoms priešinga ir visuomenei pavojinga veika.

40. Nuteistojo prieži ra – visuma priemoni , kuriomis siekiama užtikrinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta

probacija, laikyt si jam nustatyt probacijos s lyg .

41. Nepasitikintis savimi elgesys – tai savo poreiki , jausm , nuomon s sl pimas, bijant likti nesuprastu,

pažemintu, atstumtu. Šiuo atveju žmogus dažniausiai kalba abejodamas, tyliu balsu, vengia aki

kontakto, jam sunku tiksliai suformuluoti savo pozicij arba jis visai jos neišsako, su viskuo sutinka,

ignoruoja savo jausmus, nusižemina. Vengdamas skaudinti pašnekov , jis skaudina save.




196

BAUSMI VYKDYMO TEIS S YPATUMAI

Prof. Gintaras Švedas

BAUSMI VYKDYMO PRINCIPAI

Teis tumo principas

1. Vis pirma bausm s vykdymo pagrindas yra tik siteis s apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamojo

proceso kodekso (toliau – BPK (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 29 str. nustato, kad „nuosprendis yra:

pirmosios instancijos teismo teisiamajame pos dyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis

pripaž stamas kaltu, … jam skiriama bausm , … ; dokumentas, kuriuo apeliacin s instancijos teismas

pakei ia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprend . Nuosprendžiu laikomas ir teismo

baudžiamasis sakymas”. Bausm s vykdymo pagrindas yra tik siteis s nuosprendis. Pirmosios

instancijos teismo nuosprendis siteis ja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis n ra

apsk stas. Jei apeliacinis skundas paduotas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis siteis ja nuo

apeliacin s instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacin s instancijos teismo nuosprendis

siteis ja nuo jo paskelbimo dienos. Be to, Lietuvos Respublikos tarptautini sutar numatytais atvejais

bausm s vykdymo pagrindas yra užsienio valstyb s teismo arba tarptautin s teismin s institucijos

siteis s apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas). Šiuo metu Lietuvos Respublika yra keli

tarptautini daugiašali sutar , kuri pagrindu pripaž stamas kitos valstyb s nuosprendis ir vykdoma

juo paskirta bausm , dalyv (pvz. 1983 m. Europos nuteist asmen perdavimo konvencija, 1970 m.

Europos konvencijos d l tarptautinio baudžiam nuosprendži pripažinimo ir pan.), taip pat yra

sudariusi kelet dvišali tarptautini sutar d l nuteist asmen perdavimo, pvz., su Baltarusija,

Rusijos Federacija, Azerbaidžanu ir pan. Pažym tina, kad dauguma min tarptautini sutar pagrindu

paprastai galimas tik nuteist laisv s at mimu asmen perdavimas (per mimas) tolimesniam bausm s

vykdymui. Be to, šiose tarptautin se sutartyse yra nustatomos papildomos nuteistojo asmens perdavimo

(per mimo) s lygos, pvz. nuteistojo sutikimas, minimali bausm s, kuri dar turi atlikti nuteistasis,

trukm ir pan. Tuo tarpu tarptautin teismin institucija, kurios siteis jus apkaltinam nuosprend

(sprendim ) sipareigoja vykdyti Lietuvos Respublika, yra Tarptautinis baudžiamasis teismas, steigtas

pagal Jungtini Taut 1998 m. Romos Tarptautinio baudžiamojo teismo statut . Lietuvos Respublikos

197

Seimas, ratifikuodamas ši tarptautin sutart , padar pareiškim , kad „Lietuvos Respublika yra

pasiruošusi priimti Tarptautinio baudžiamojo teismo laisv s at mimo bausme nuteistus asmenis bausm s

atlikimui, jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos pilie iai” (Žin., 2003, Nr. 49-2156; 49-2165).

2. Antra, nuteist asmen teisi ir laisvi apribojimus bei specialias pareigas nustatyti gali tik Lietuvos

Respublikos statymai. Šis teis tumo principo aspektas reiškia, kad po statyminiai teis s aktai negali

savarankiškai nustatyti naujus arba papildomus nuteist asmen teisi ar laisvi apribojimus bei

specialias pareigas. Vienintel ir išimtin ši teis s akt paskirtis yra tik Lietuvos Respublikos

statymuose numatyt nuteist teisi ir laisvi apribojimo bei pareig realizavimo mechanizmo

reglamentavimas. Pažym tina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, leisdama statymu riboti tam

tikras žmogaus teises ir laisves, numato išsam toki ribojim pagrind s raš arba j taikymo

proced .

3. Tre ia, nuteistojo elges gali varžyti tik draudimas arba pareiga, tuo tarpu bausm vykdanti institucija

arba pareig nas gali veikti tik statymo nustatytu b du arba priemon mis. Šis teis tumo principo

aspektas reiškia, kad nuteistajam galima viskas, ko nedraudžia statymas. Tuo tarpu valstyb s institucija

arba pareig nas gali veikti tik statymo apibr žtos kompetencijos ribose ir tik statymo numatytais b dais

ir priemon mis.

4. Teis tumo principas nulemia ir bausmes vykdan institucij , staig ir pareig veiklos ir

sprendim teis tumo prieži . Bausmes vykdan institucij , staig ir pareig veiklos teis tumo

prieži statym nustatytos kompetencijos ribose vykdo Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai,

Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija ir kitos valstyb s institucijos (apie tai pla iau žr.

BVK 183 str. komentar ). Bausmi vykdymo statymai numato nuteist teis paduoti skundus tiek d l

bausm vykdan ios institucijos, tiek ir d l pareig no veiksm ar sprendim . Tokie nuteist areštu,

laisv s at mimu ir laisv s at mimu iki gyvos galvos skundai necenz ruojami (apie tai pla iau žr. BVK

100 str. komentar ). BVK 183 str. nustato bendr nuteist skund padavimo ir j ikiteisminio

nagrin jimo tvark ir terminus. Bausmes vykdan institucij ir staig pareig veiksmai ir

sprendimai skundžiami atitinkamos bausm vykdan ios institucijos ar staigos vadovui, kuris privalo

išnagrin ti skund ne v liau kaip per keturiolika dien nuo jo gavimo dienos. Bausm vykdan ios

institucijos ar staigos vadovo veiksmai ar sprendimai skundžiami Kal jim departamento prie

Teisingumo ministerijos direktoriui, kuris privalo išnagrin ti skund per keturiolika dien nuo jo gavimo

dienos, o jei d l skundo turi b ti atliktas patikrinimas, – per keturiolika dien nuo patikrinimo baigimo

dienos. Kal jim departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dien gali b ti

skundžiami apygardos administraciniam teismui. Antstolio veiksmai ir sprendimai vykdant bausmes

skundžiami antstolio veiklos teritorijos apylink s teismui Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)

198

(Žin., 2002, Nr. 36-1340) nustatyta tvarka.

5. Teis tumo principas nulemia ir bausmes vykdan institucij , staig ir pareig atsakomyb .

statym nustatytus reikalavimus pažeid bausmes vykdantys pareig nai, atsižvelgiant padaryto teis s

pažeidimo pob , gali b ti patraukti drausmin n, administracin n arba baudžiamojon atsakomyb n.

6. Pamin tina ir tai, kad Lietuvos Respublikos tarptautini sutar pagrindu bausmes vykdan

institucij , staig ir pareig veiklos prieži tam tikrose srityse gali atlikti ir tarptautin s

organizacijos, pvz., Europos komitetas prieš kankinim ir kitok žiaur , nežmonišk ar žeminant elges

ir baudim , Europos žmogaus teisi teismas ir pan.

Nuteist lygyb s taikant bausmi vykdymo statymus principas

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra atskleid s konstitucinio asmen

lygyb s principo, kurio privaloma laikytis ir leidžiant statymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingum ,

turin – tai „pareiga vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudimas iš esm s tokius pat faktus

savavališkai vertinti skirtingai. Šis konstitucinis principas nepaneigia to, kad statyme gali b ti nustatytas

nevienodas teisinis reguliavimas tam tikr asmen kategorij , esan skirtingose pad tyse, atžvilgiu“

(Žin., 2003, Nr. 39-1105).

2. Tarptautin je teis je ir Lietuvos Respublikos teis s aktuose skiriamos tiesiogin ir netiesiogin ,

negatyvi ir pozityvi diskriminacija. Tiesiogine diskriminacija laikomas pasyvus arba aktyvus elgesys,

kuriuo išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas, taip pat teisi ar laisvi apribojimas, speciali pareig

nustatymas arba privilegij teikimas d l asmens kilm s, lyties, socialin s ar turtin s pad ties ir t.t.

Netiesiogin diskriminacija aiškinama kaip veikimas arba neveikimas, teis s norma arba vertinimo

kriterijus, kurie formaliai yra vienodi, ta iau juos taikant ar gyvendinant atsiranda faktinis naudojimosi

teis mis ar laisv mis apribojimas, speciali pareig nustatymas ar privilegij , pirmenyb s ar pranašumo

teikimas d l asmens kilm s, lyties, socialin s ar turtin s pad ties ir t.t. Pažym tina, kad tiesiogin s ir

netiesiogin s diskriminacijos draudimas nereiškia vienod bausm s atlikimo s lyg ir tvarkos visiems

nuteistiesiems. Šiuo aspektu b tina tur ti omenyje du dalykus. Pirma, diskriminavimu bausmi vykdyme

bendriausia prasme pripaž stami tie atvejai, kai vienodiems subjektams, esant vienodoms aplinkyb ms,

be objektyvaus pagrindo taikomos skirtingos bausm s atlikimo s lygos ir (arba) tvarka. Tod l nebus šio

principo pažeidimo sudarius skirtingas bausm s atlikimo s lygas asmenims, kuri elgesys bausm s

atlikimo metu yra skirtingas, pvz., gerai besielgian iam ir pažeidin jan iam režimo reikalavimus ir t.t.

Pasteb tina, kad progresyvioji bausmi atlikimo sistema b tent ir grindžiama tokiu nuteistojo skatinimu

199

švelninant jo teisin pad , jei nuteistasis bausm s atlikimo metu vykdo jam nustatytas pareigas, laikosi

draudim ir reaguoja taikomas pataisos priemones. Ir antra, tiek tarptautin teis , tiek ir Lietuvos

Respublikos teisin sistema nedraudžia, o tam tikrais atvejais – net reikalauja nustatyti palankesn teisin

pad kai kurioms asmen grup ms, pvz., nepilname iams, n ioms moterims, asmenims,

auginantiems nepilname ius vaikus, ligoniams ir pan. Moter ir vyr lygi galimybi statymas (Žin.,

2002, Nr. 15-557) nurodo, jog tiesiogine diskriminacija nelaikoma skirting tam tikr bausmi vykdymo

tvarkos ir s lyg nustatymas vyrams ir moterims. Toki pozityvios diskriminacijos element galima

sutikti ir Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo statymuose. Štai BVK 173 str. nustato, jog „n ioms

moterims, kr timi maitinan ioms motinoms, nepilname iams, taip pat ligoniams (atliekantiems laisv s

at mimo, arešto arba laisv s at mimo iki gyvos galvos bausmes) sudaromos geresn s gyvenam

patalp ir buities s lygos ir nustatomos didesn s mitybos normos“, o BVK 152 str. numato galimyb

ioms moterims ir motinoms, turin ioms vaik iki trej met , laisv s at mimo bausm s atlikimo

metu gyventi ne pataisos nam teritorijoje, ir t. t.

Humanizmo principas

1. Vis pirma šis principas nustato, kad, vykdant bausmes, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo

elgtis arba žeminti jo orum . Tiek tarptautin je teis je (pvz. Europos žmogaus teisi ir pagrindini

laisvi apsaugos konvencija, Europos konvencija prieš kankinim ir kitok žiaur , nežmonišk ar

žeminant elges ir baudim , ir pan.), tiek ir Lietuvos teisin je sistemoje draudimas žmog kankinti,

žiauriai su juo elgtis ar žeminti jo orum yra absoliutus; nesilaikyti arba pažeisti š draudim negali nei

valstyb , nei privat s subjektai jokiomis aplinkyb mis ar pagrindais. Pagal tarptautin teis kankinimu

laikomas ty inis stipraus fizinio skausmo ar dvasini kan suk limas nukent jusiajam, kuris yra

suimtas arba kur kaltininkas kontroliuoja. Kitokiu nežmonišku elgesiu laikomas ty inis, trunkantis

tam tikr laik fizini ar dvasini kan suk limas nukent jusiajam, kuris yra suimtas arba kur

kaltininkas kontroliuoja. Kankinimas yra aukš iausia nežmoniško elgesio forma, tod l jo pripažinimui

pakanka ir vienkartinio akto, tuo tarpu kitokiam nežmoniškam elgesiui privalomas tam tikras veikos

stinumas. Pažym tina, kad kankinimu ar kitokiu nežmonišku elgesiu nepripaž stamas skausmas ar

kan ios, kurios kyla d l teis sankcij ar yra t sankcij neatskiriama dalis, arba kyla atsitiktinai.

Kankinimas ir kitoks nežmoniškas elgesys galimas tiek veiksmais, pvz. mušimu, deginimu, šaldymu,

draskymu, draudimu miegoti ir pan., tiek ir neveikimu, pvz., marinimu badu, nesudarymu žmogaus garb

ir orum užtikrinan bausm s atlikimo s lyg ir pan. Tiek kankinimui, tiek ir kitokiam nežmoniškam

elgesiui b dingi tam tikri žiaurumo požymiai.

2. Antra, humanizmo principas draudžia su nuteistuoju, kurio laisv yra apribota, net ir jam sutinkant

atlikti medicinos, biologinius ir kitokius mokslo bandymus ir eksperimentus. Pabr žtina, kad šis

200

humanizmo principo aspektas lie ia tik tuos nuteistuosius, kuri laisv yra apribota, t.y. nuteistuosius

arešto, terminuoto laisv s at mimo ir laisv s at mimo iki gyvos galvos bausm mis. Analogišk nuostat

tvirtina ir Biomedicinini tyrim etikos statymo (Žin., 2000, Nr. 44-1247) 5 str., skelbiantis, jog

„biomedicininiai tyrimai negali b ti atliekami su kalinimo staigose ar kitose laisv s at mimo vietose

esan iais asmenimis“. Min tas draudimas siejamas su vienu iš medicinos, biologinio ar kitokio

mokslinio bandymo, eksperimento ar tyrimo teis tumo reikalavimu – savanorišku asmens, dalyvaujan io

bandyme, eksperimente ar tyrime, sutikimu, kuris duodamas raštu po to, kai asmuo informuojamas apie

bandymo, eksperimento ar tyrimo tiksl , plan , taikomus metodus, naud bei galim rizik ir

nepatogumus, ir t.t. Tuo tarpu toks asmens, kurio laisv yra apribota, sutikimas nelaikomas savanorišku,

nes j duot asmuo, kur kontroliuoja valstyb . Pažym tina, jog jei toks asmuo suserga sunkia

nepagydoma liga, kurios gydymui b tinas bandymas, eksperimentas ar tyrimas, tai j teismas bausm

vykdan ios institucijos teikimu ir vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (Žin., 2000, Nr.

89-2741, 2003, Nr. 38-1733; 74-3423) 76 str. gali atleisti nuo bausm s atlikimo. Atleistas nuo bausm s

asmuo gali duoti savanorišk sutikim ir dalyvauti medicinos, biologiniame ir kitokiame mokslo

bandyme, eksperimente ar tyrime.

3. Ir tre ia, humanizmo principas draudžia (išskyrus teis s aktuose numatytus atvejus) filmuoti arba

fotografuoti nuteist , kurio laisv yra apribota, be išankstinio jo sutikimo. Šis humanizmo principo

aspektas taip pat lie ia tik tuos nuteistuosius, kuri laisv yra apribota, t.y. nuteistuosius arešto,

terminuoto laisv s at mimo ir laisv s at mimo iki gyvos galvos bausm mis. Atkreiptinas d mesys tai,

kad nuteist bausm mis, nesusijusiomis su laisv s at mimu, atveju fotografavimas ar filmavimas

galimas tik remiantis CK 2.22 str. taisykl mis, t.y. tik esant asmens sutikimui arba jei tai susij su

asmens visuomenine veikla, tarnybine pad timi, teis saugos institucijos reikalavimu arba jei

fotografuojama viešoje vietoje.

4. Pažym tina, kad humanizmo principas bausmi vykdyme pasireiškia ne tik tam tikrais elgesio su

nuteistaisiais draudimais, bet ir reikalaujant nuteist pataisos procese taikyti pozityvias ir teis tas

poveikio priemones, taip pat tokius baudžiamosios ir bausmi vykdymo teis s institutus kaip amnestija,

malon , lygtinis paleidimas iš pataisos staig , atleidimas nuo bausm s d l ligos, ir pan.

Bausmi vykdymo individualizavimo ir visuomen s dalyvavimo nuteist pataisos procese

principas

1. Bausmi vykdymo individualizavimo principo turin sudaro reikalavimas atskir bausmi pataisos

priemones, numatytas bausmi vykdymo statymuose, nuteistiesiems taikyti atsižvelgiant j asmenyb

201

ir elges bausm s atlikimo metu, taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingum ir pob . Šio

principo svarb bausmi vykdyme nulemia tai, kad skirtingiems žmon ms, net ir padariusiems tokias

pa ias nusikalstamas veikas, turi b ti taikomos skirtingos pataisos priemon s, poveikio metodai ir

formos. Šiam principui realizuoti bausmi vykdymo statymai turi numatyti plat pataisos priemoni ,

taip pat poveikio metod ir form spektr . Vis pirma visos bausm s pagal j atlikimo b skirstomos

atliekamas kolektyviai (pvz., areštas, laisv s at mimas ir pan.) ir individualiai (pvz., laisv s apribojimas,

bauda ir pan.). Kolektyviai atliekam bausmi atveju, siekiant sudaryti prielaidas bausm s vykdymo

individualizavimui, bausmi vykdymo statymai nustato nuteist areštu, laisv s at mimu bei laisv s

at mimu iki gyvos galvos klasifikavimo paskirt ir kriterijus (žr. BVK 52 ir 70 str.). Nuteist atskiro

arba izoliuoto laikymo pataisos staigose tikslas pagal BVK 70 str. yra poreikis „1) atskirti nuteistuosius,

kurie d l padaryt nusikaltim pob džio ar asmenini savybi gali daryti neigiam tak kitiems

nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteist socialin reabilitacij ; 3) pad ti užtikrinti nuteist prieži ir

saugum ; 4) pad ti užtikrinti, kad b laikomasi pataisos staig saugumo ir valdymo reikalavim ”.

Atsižvelgiant nuteist klasifikavimo paskirt , atskirose laisv s at mimo vietose arba izoliuotai vienoje

pataisos staigoje turi b ti laikomi: nuteistieji, kuriems laisv s at mimas paskirtas pirm kart ; nuteistieji

už ty inius ir neatsargius nusikaltimus; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius

nusikaltimus, ir t.t. Be to, bausmi vykdymo statymai suteikia teis areštin s arba pataisos staigos

administracijai izoliuotai laikyti ir kai kurias kitas nuteist grupes, pvz., gerai besielgian ius arba

pažeidin jan ius bausm s atlikimo režim nuteistuosius ir pan. Nuteist klasifikavimas leidžia vien

nuteist grup surinkti panašius savo asmenin mis savyb mis bei poreikiais asmenis, o tai leidžia

efektyviau taikyti grupines ir individualias pataisos priemones. Antra, visos bausm s tarpusavyje skiriasi

savo esme ir turiniu, tuo pa iu – ir pataisos priemon mis, kurios gali ir turi b ti taikomos vykdant

bausm . Juo griežtesn bausm , tuo platesn pataisos priemoni rat numato bausmi vykdymo

statymai, pvz. vieš darb bausm s atveju pataisos priemon s yra neatlygintinas nuteistojo darbas

visuomen s labui ir bausm s atlikimo režimas (žr. BVK 40 str.), arešto bausm s atveju – bausm s

atlikimo režimas ir socialin reabilitacija (žr. BVK 53 str.), o laisv s at mimo bausm s atveju – bausm s

atlikimo režimas, nuteist darbas, socialin reabilitacija, bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas

(žr. BVK 111 str.). Toks statymo leid jo poži ris yra d sningas, nes griežtesn s bausm s dažniausiai

skiriamos pavojingesniems asmenims, kuri socialinei reabilitacijai b tinas platesnis vairesni pataisos

priemoni ratas. Ir tre ia, pataisos priemoni realizavimo formos gali b ti masin s, kai pataisos

priemon je dalyvauja didelis skai ius nuteist (pvz., koncertas, filmo perži ra ir pan.), grupin s, kai

pataisos priemon je dalyvauja pagal tam tikrus kriterijus atrinkta nuteist grup (pvz., sporto varžybos,

bendrasis lavinimas, profesinis mokymas ir pan.), ir individualios, kai pataisos priemon je dalyvauja

vienas nuteistasis (pvz., psichologin terapija ir pan.). Neabejotina, kad geriausius rezultatus duoda

individuali pataisos priemon s realizavimo forma, ta iau ši forma yra labai brangi finansiniu poži riu ir

ra vyraujanti net labai turtingose valstyb se. Atsižvelgiant tai, efektyviausia sistema yra tada, kai

vyraujanti pataisos priemon s realizavimo forma – grupin – derinama su masiniais renginiais ir

202

individualiu darbu.

2. Visuomen s pagalbos pataisant nuteistuosius principo turin sudaro tai, kad nuteist pataisymas

bausm s vykdymo metu netur b ti vien tik valstyb s institucij funkcija ir šiame procese tur

dalyvauti visuomen . Šio principo svarb pabr žia ir tarptautin s teis s aktai, pvz., Tipin s minimalios

elgesio su kaliniais taisykl s nustato, jog „b tina skatinti visuomenini organizacij bendradarbiavim su

kalinimo staig personalu siekiant sugr žinti nuteistuosius normal gyvenim visuomen je”.

Kiekviena bausm turi savo ribas, apibr žtas tam tikru terminu, kuriam pra jus bausm atlik s asmuo

sugr š atgal visuomenin gyvenim . Tiek valstybei, tiek ir visuomenei turi r ti, koks žmogus sugr š

visuomen , tod l ir bausm s vykdymo etapui b tina, kad nuteistojo ryšiai su visuomene nenutr kt .

Atsižvelgiant šio principo turin , bausmi vykdymo statymai numato, kad nuteist pataisos procese

gali dalyvauti visuomenin s organizacijos, religin s bendruomen s ir bendrijos, j nariai bei kiti fiziniai

ar juridiniai asmenys. Aktyviausi visuomen s grupi dalyvavimas bausmi vykdymo procese yra labai

svarbus keliais aspektais. Pirma, juo užtikrinamas nenutr kstamas nuteist ryšys su visuomene. Antra,

tradiciškai visuomen s grup s bausmi vykdymo procese užsiima tokia veikla, kurios valstyb n ra

paj gi gyvendinti tiek finansiniu, tiek ir organizaciniu aspektu, pvz., nuteist švietimas ir profesinis

mokymas, socialin pagalba atlikusiems bausm nuteistiesiems ir pan. Ir tre ia, visuomen s grup s,

dalyvaudamos nuteist pataisos procese, atlieka ir dar vien svarbi funkcij – visuomenin bausmes

vykdan institucij ir pareig veiklos kontrol . Pažym tina, kad Lietuvos bausmi vykdymo

statymai numato gana ribot visuomen s dalyvavimo bausmi vykdymo procese form rat ir sieja j tik

su kai kuri nuteist teisi ar laisvi , pvz., s žin s ir tik jimo laisv s, realizavimu (žr. BVK 106 str.)

bei pataisos priemoni , pvz., socialin s reabilitacijos (žr. BVK 136 str.), bendrojo lavinimo ir profesinio

mokymo (žr. BVK 147 ir 149 str.), ir pan., taikymu. Tiesa, toks statym leid jo poži ris buvo

grindžiamas tuo, kad Lietuvoje šiuo metu visuomen s grupi dalyvavimas bausmi vykdymo procese

yra labai ribotas, o jo efektyvumas – žemas.

3. Nuteist pataisos procese gali dalyvauti visuomenin s organizacijos, religin s bendruomen s ir

bendrijos, j nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Visuomenine organizacija pagal Visuomenini

organizacij statym (Žin., 1995, Nr. 18-400, 1998, Nr.59-1653) yra Lietuvos Respublikos pilie ir

(ar) užsienie , nuolat gyvenan Lietuvos Respublikoje, savanoriškas susivienijimas, sudarytas

bendriems nari poreikiams ir tikslams, kurie n ra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir

statymams, tenkinti bei gyvendinti. Visuomenin organizacija yra ne pelno organizacija. Jos veiklos

tikslas n ra pelno siekimas. Religine bendruomene yra asmen grup , siekianti gyvendinti tos pa ios

religijos tikslus. (Ji gali b ti atitinkamos religin s bendrijos vietinis padalinys). Religin bendrija yra

bažny ir tolygi religini organizacij – bendruomeni , siekian gyvendinti tos pa ios religijos

tikslus, susivienijimai. Bendrij sudaro ne mažiau kaip dvi religin s bendruomen s, turin ios bendr

203

vadovyb . Religiniais centrais yra aukštesniosios religini bendrij valdymo institucijos. (Pla iau apie tai

žr. Religini bendruomeni ir bendrij statym (Žin., 1995, Nr. 89-1985).

Teisingo ir progresyvaus bausmi atlikimo principas

1. Šio principo teisinimas reiškia progresyviosios bausmi atlikimo sistemos taikym Lietuvoje. Jeigu

nuteistasis bausm s atlikimo metu nepriekaištingai elgiasi, laikosi jam nustatyt draudim ir vykdo

pareigas, stropiai dirba arba mokosi, reaguoja socialin s reabilitacijos priemones, tai jo teisin pad tis

turi b ti švelninama suteikiant papildomas teises arba lengvatas, atsisakant tam tikr apribojim arba

speciali pareig . Nuteistojo teisin s pad ties švelninimas turi atitikti proporcingumo reikalavimus, t.y.

kuo geresnis nuteistojo elgesys bausm s atlikimo metu, tuo daugiau teisi ir lengvat jam turi b ti

suteikiama. Teisin s pad ties švelninimas turi b ti nuoseklus ir laipsniškas: iš pradži skiriant

paskatinimo priemones, numatytas bausmi vykdymo statymuose (pvz., laisv s at mimo bausm s

atveju perkeliant nuteist iš paprastosios lengv grup (žr. BVK 140 str.), taikant lygtin paleidim iš

pataisos staig (žr. BVK 157-164 str.) ir pan.), o v liau – priemones, numatytas baudžiamuosiuose

statymuose (pvz., lygtin atleidim nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ir neatliktos laisv s

at mimo bausm s dalies pakeitim švelnesne bausme (žr. BK 77 ir 94 str.).

2. Jeigu nuteistasis bausm s atlikimo metu pažeidin ja jam nustatytus draudimus arba nevykdo (ar

netinkamai vykdo) jam nustatytas pareigas, nereaguoja socialin s reabilitacijos priemones arba

nedalyvauja jose, tai jo teisin pad tis turi b ti griežtinama atimant tam tikras specialias teises ar

lengvatas, taip pat nustatant papildomas pareigas arba apribojimus. Nuteistojo teisin s pad ties

griežtinimas taip pat turi atitikti proporcingumo reikalavimus ir b ti nuoseklus bei laipsniškas.

Pabr žtina, kad kai kuriais atvejais bausmi vykdymo statymai nustato specialias teisin s pad ties

griežtinimo ribas, pvz., BVK 142 str. 2 d. numato, jog laisv s at mimo bausm atliekantiems

„nuteistiesiems, sistemingai pažeidin jantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režim , gali b ti

paskirtas perk limas iš lengvosios paprast grup arba iš paprastosios drausm s grup “. Taigi šiuo

atveju bausmi vykdymo statymas draudžia laisv s at mimo bausm atliekan iam nuteistajam už itin

piktybišk režimo pažeidim taikyti perk lim iš lengvosios grup s drausm s grup .

3. Teisingo ir progresyvaus bausmi atlikimo principas nulemia ir tai, kad nuteistasis yra ne tik pataisos

proceso objektas, bet ir aktyvus jo dalyvis. Nuteistasis, siekdamas takoti savo teisin pad , neturi b ti

vien objektas, kur nukreipiamas bausmi vykdymo statymuose numatyt pataisos priemoni poveikis,

bet ir pats turi aktyviai dalyvauti pataisos procese. Tik toks poži ris leidžia ugdyti žmogaus

savarankiškumo nuostatas, be kuri gyvenimas visuomen je beveik ne manomas. Ši nuostata labai svarbi

204

nuteistojo laisv ribojan ioms bausm ms (areštui, laisv s at mimui, laisv s at mimui iki gyvos galvos),

nes ši bausmi turinys ir jo realizavimas pasižymi tam tikromis neigiamomis ypatyb mis (pvz., ryšio su

šeima ir socialine aplinka ribojimu, gyvenimo visuomen je dži praradimu ir t.t.), kurias neutralizuoti

gali tik asmens savarankiškumo ir iniciatyvos ugdymas. Atsižvelgiant tai, bausmi vykdymo statymai

numato kai kurias teisines priemones, skatinan ias tiek individual , tiek ir kolektyvin nuteist

savarankiškum ir iniciatyv . Tiesa, ši priemoni ratas Lietuvoje n ra platus ir apima laisv s at mimo

bausm s atlikim atvirose kolonijose (žr. BVK 91 str.), nuteist , kurie to pageidauja, teis užsiimti

individualia darbine ar k rybine veikla (žr. BVK 126 str.), pataisos staigos direktoriaus teis leisti

užsiimti moksline, menine ar kitokia veikla (žr. BVK 127 str.), nuteist teis pataisos staigose steigti

nuteist kolektyvo taryb , padedan pataisos staigos administracijai organizuoti socialin

reabilitacij bei sprendžian nuteist buities klausimus, arba statym nustatyta tvarka visuomenines

organizacijas (žr. BVK 139 str.) ir pan.

BAUSM S VYKDYMO ATID JIMAS

1. Bausm s vykdymo atid jimas išreiškia humanizmo, bausm s individualizacijos bei jos ekonomijos

principus. Ši poveikio priemon taikoma asmenims, nuteistiems laisv s at mimu už vien ar kelis nesun-

kius ar apysunkius nusikaltimus. Beje, egzistuoja ir kitos komentuojamo straipsnio taikymo s lygos.

Bausm s vykdymo atid jimas suteikia galimyb nusikalstam veik padariusiam ir už tai nuteistam as-

meniui išvengti realaus laisv s at mimo bausm s vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakanka-

mas pagrindas manyti, jog tokiu b du bus gyvendinti bausme siekiami tikslai.

2. Bausm s paskirt vardija BK 41 str., tod l atidedant laisv s at mimo vykdym svarbu nustatyti, ar to-

kia poveikio priemon bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmen nuo nusikalstam veik darymo,

ar tokiu b du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimyb daryti naujas nusikalsta-

mas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis statym ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo

gyvendinimas.

3. Bausm s vykdymo atid jimo taikymas galimas, jeigu asmuo yra nuteisiamas laisv s at mimu. Ko-

mentuojamame straipsnyje n ra reikalavimo, kad asmuo šia bausme b nuteistas pirm kart . Be to,

nebereikalaujama, kad atidedant bausm s vykdym asmuo b atlygin s bent 1/3 nusikaltimu padarytos

žalos. Reikt atkreipti d mes , jog statymas nenumato kit r ši bausmi vykdymo atid jimo galimy-

s.

4. Komentuojamas straipsnis apriboja bausm s vykdymo atid jimo taikym šiomis s lygomis: asmuo ga-

205

li b ti nuteistas už vien ar kelis nesunkius ar apysunkius ty inius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems

metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už d l neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. jis netu-

ri b ti nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarym (BK 10–12 str.). Paskirtos laisv s at -

mimo bausm s vykdymo atid jimas n ra speciali bausm s r šis. Jeigu nuteistasis ne vykdo teismo skirt

pareigojim ar padaro teis s pažeidim , teismas gali panaikinti bausm s vykdymo atid jim ir priimti

sprendim vykdyti bausm . Teismas tur apsvarstyti, ar tikslinga skirti laisv s at mim , nors ir atide-

dant jo vykdym , jeigu bylos aplinkyb s ir kaltininko asmenyb leidžia paskirti sankcijoje numatyt kit

švelnesn bausm . Paskirta bausm jos vykdymo atid jimo laikotarpiu išlieka.

5. Laisv s at mimo bausm s vykdymo atid jimo nepilname iams ypatumai aptariami BK 92 str.

6. Bausm s vykdymo atid jimo terminas priklauso nuo teismo skiriamos bausm s dydžio, ta iau šis ter-

minas negali b ti trumpesnis nei vieneri ir ilgesnis negu treji metai. Laik , kuriam atid tas paskirtos

bausm s vykdymas, teismas parenka atsižvelgdamas galimyb pasiekti bausme gyvendinamus tikslus,

kontroliuojant nuteistojo elges , taip pat nuteistajam skiriamus pareigojimus bei j vykdymo trukm (žr.

„Teism praktikos, taikant paskirt bausmi vykdymo atid jim , apžvalg , aprobuot 2000 m. birželio

16 d. Lietuvos Aukš iausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 25“, kuris min toje dalyje aktualus ir taikant

nauj BK. „Teism praktika“. Nr. 13, p. 278)). Šio termino sutrumpinimas negalimas net tada, kai ski-

riama švelnesn nei statymo nustatyta bausm . Bausm s vykdymo atid jimo terminas skai iuojamas

nuo nuosprendžio paskelbimo, o ne nuo jo siteis jimo dienos („Teism praktika“. Nr. 5–6, p. 219).

7. Jeigu asmuo yra padar s kelias nusikalstamas veikas, iš kuri už n vien nebuvo nuteistas, teismas iš

pradži subendrina už kiekvien nusikalstam veik paskirtas bausmes (BK 63 str.), o v liau sprendžia

paskirtos subendrintos bausm s vykdymo atid jimo klausim . Remiantis Lietuvos Aukš iausiojo Teismo

senato nutarimo Nr. 25 „D l teism praktikos atidedant paskirt bausmi vykdym “ 10 punktu, kuris

aktualus ir taikant nauj BK, galima teigti, jog jei kaltininkas yra padar s ir ty ines, ir neatsargias nusi-

kalstamas veikas, teismas gali atid ti paskirtos bausm s vykdym , jeigu už kiekvien ty in ar neatsargi

nusikalstam veik paskirta bausm neviršija komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyt bausm s rib ,

o subendrinta bausm n ra didesn nei ši norm nustatyta nusikalstamai veikai, padarytai d l neatsargu-

mo, t. y. šešeri met .

8. Jei teismui pri mus nutart d l nuteistojo atleidimo nuo paskirtos bausm s paaišk ja, kad nuteistasis

bausm s vykdymo atid jimo laikotarpiu yra padar s nauj nusikalstam veik , teismo nutartis d l atleidi-

mo nuo bausm s gali b ti perži ta d l naujai paaišk jusi aplinkybi . Kaip jau min ta, bausm s vyk-

206

dymo atid jimo terminas skai iuojamas nuo nuosprendžio paskelbimo, o ne nuo jo siteis jimo dienos

(„Teism praktika“. Nr. 5–6, p. 219).

9. Komentuojamame straipsnyje nenumatytas baudžiamojo poveikio priemoni taikymo atid jimas. Jos

nesubendrinamos su bausm mis ir taikomos atskirai (BK 73 str. 2 dalis), tod l net atid jus laisv s at mi-

mo bausm s vykdym kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemon s (turto konfiskavimas ir(ar)

uždraudimas naudotis specialia teise ) turi b ti realiai taikomos.

10. Jeigu BK 42 str. 4 ir 5 dalyse numatytais atvejais asmeniui paskiriamos dvi bausm s, teismas, esant

komentuojamame straipsnyje numatytoms s lygoms, gali atid ti paskirtos laisv s at mimo bausm s vyk-

dym , o komentuojamame straipsnyje nenurodytos bausm s turi b ti vykdomos.

11. Spr sdamas bausm s vykdymo atid jimo klausim , teismas turi nuodugniai išnagrin ti visas aplinky-

bes: susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padaryt

nusikalstam veik , teismas turi atkreipti d mes jos pob , pavojingumo laipsn , kaltininko vaidmen

darant ty in nusikalstam veik ir kt. Visais atvejais b tina atsižvelgti teigiamas ir neigiamas kaltinin-

ko savybes, jo elges šeimoje ir visuomen je, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis. Ne mažiau

svarbu vertinti kaltininko elges po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elges , nuoširdžiai

gailisi d l padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukent jusiojo ir atlygina padaryt žal , stengiasi

sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir kt. (žr. Teism praktikos, taikant paskirt bausmi vykdymo

atid jim , apžvalg , aprobuot 2000 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukš iausiojo Teismo senato nutarimu

Nr. 25 („Teism praktika“. Nr. 13, p. 283–287)). Vertinant byloje esan ius duomenis apie kaltininko as-

menyb , ypatingas d mesys atkreiptinas tai, kaip laisv s at mimo bausm s vykdymas paveiks teigia-

mus socialinius kaltininko ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimyb s baigti moksl ar gyti

specialyb , nebus kam priži ti sergan ar ne gali asmen ir pan.).

Kaltininko atsakomyb sunkinan aplinkybi buvimas n ra kli tis taikyti bausm s vykdymo atid jim ,

jei byloje yra komentuojamame straipsnyje numatytos laisv s at mimo bausm s vykdymo atid jimo s -

lygos ir teismas pripaž sta, kad bausme gyvendinami tikslai bus pasiekti be realaus bausm s atlikimo.

Ta iau esant kaltininko atsakomyb sunkinan aplinkybi teismas tur papildomai motyvuoti, kod l

esant tokioms aplinkyb ms bausm s vykdymas atidedamas arba atsisakoma atid ti bausm s vykdym .

Svarstant galimyb atid ti bausm s vykdym , reikia vadovautis ir BK 54 str. nurodytais bausm s skyri-

mo pagrindais.

207

12. Atid damas bausm s vykdym , teismas turi paskirti nuteistajam vien ar kelis komentuojamo

straipsnio 2 dalyje numatytus pareigojimus. pareigoti nuteist atlikti tai, kas nenumatyta baudžiamaja-

me statyme, negalima. Skiriant pareigojimus, b tina nustatyti j vykdymo termin , kuris negali viršyti

bausm s vykdymo atid jimo laiko. pareigojimus teismas tur paskirti atsižvelgdamas j tikslingum

bei vykdymo realum , b sim poveik nuteistajam. Pagal komentuojam straipsn , nuosprendžio vyk-

dymo proces sudaro nuteistajam skirt pareigojim vykdymo per teismo nustatyt laik kontrol ir jo

elgesio prieži ra per bausm s vykdymo atid jimo laik , galutinis atleidimas nuo paskirtos bausm s, jos

vykdymo atid jimo termino prat simas arba bausm s vykdymo atid jimo panaikinimas ir realus bausm s

vykdymas. D l ši priežas b tina spr sti, ar bausm s vykdymo atid jim priži rinti institucija tur s

galimyb kontroliuoti nuteistojo elges bei pareigojim vykdym .

Konkretus teismo paskiriamas pareigojimas priklauso tiek nuo skiriamo pareigojimo r šies, bylos ap-

linkybi , tiek nuo nuteistojo asmenyb s. Pavyzdžiui, skirdamas pareigojim atlyginti nusikaltimu pada-

ryt turtin žal , teismas tur nurodyti, kokio dydžio žala, kokiems asmenims ir kokiu b du (nat ra ar

pinigais) turi b ti atlyginta; pareigodamas atsiprašyti nukent jusiojo asmens, teismas gali nurodyti

konkret atsiprašymo b (pavyzdžiui, viešai, spaudoje); be teismo sutikimo uždrausdamas keisti darbo

viet , teismas tur nurodyti darboviet , kurioje nuteistasis dirba; pareigodamas prad ti ar t sti moksl ,

teismas gali konkretizuoti, kokioje mokymo staigoje mokslas turi b ti pradedamas ar t siamas. Kartu

teismas turi nustatyti laik , per kur nuteistasis tur s vykdyti paskirt pareigojim (BK 75 str. 3 dalis).

13. Pabr žtina, kad teismas, atid damas bausm s vykdym , taip pat turi teis paskirti ir vien arba kelias

baudžiamojo poveikio priemones (apie tai pla iau žr. BK 67 str.). Teismas, paskelb s apkaltinam nuo-

sprend ir atid s paskirtos laisv s at mimo bausm s vykdym , privalo išaiškinti nuteistajam bausm s

vykdymo atid jimo esm ir galimas pasekmes, jeigu jis nevykdys bausm s vykdymo atid jimo laikotar-

piu paskirt pareigojim ar pažeidin s statymus. Tai turi b ti užprotokoluota teismo pos džio protoko-

le.

14. Atidedant bausm s vykdym , nuosprendis vykdymui n ra perduodamas, tod l paskirtos laisv s at -

mimo bausm s vykdymo staigos ir tvarkos (BK 50 str. 3 dalis) nurodyti nereikia. Jeigu pagal komentuo-

jamo straipsnio 4 dalies 3 punkt teismas priima sprendim panaikinti laisv s at mimo bausm s vykdy-

mo atid jim ir vykdyti nuosprendžiu paskirt bausm , turi b ti nurodoma bausm s atlikimo vieta („Tei-

sm praktika“. Nr. 8, p. 195).

15. Pasibaigus nustatytam bausm s vykdymo atid jimo laikotarpiui, gyvenamosios nuteistojo vietos apy-

link s teismas pagal nuteistojo elges kontroliuojan ios institucijos teikim atleidžia nuteist nuo baus-

208

s, jeigu šis vykd jam paskirtus pareigojimus, nepadar komentuojamo straipsnio 4 dalies 3 punkte

nurodyt pažeidim ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis statym , nedarys nauj nusikalstam veik .

16. Komentuojamas straipsnis leidžia teismui reaguoti nuteistojo elges bausm s vykdymo atid jimo

laikotarpiu. Jei teismo paskirtus pareigojimus nuteistasis vykdo arba pastar nevykdo d l pateisinam

ir objektyvi priežas , ta iau padaro teis s pažeidim , s lygojan administracin s nuobaudos ar

drausminio poveikio priemon s taikym , teismas gali vieneriems metams prat sti bausm s vykdymo ati-

jimo termin . Toks klausimas svarstomas pasibaigus pirminiam bausm s vykdymo atid jimo terminui

ir tik tais atvejais, kai pirminis bausm s vykdymo atid jimo terminas nesiekia trej met . Tokiu atveju

gali b ti atsižvelgiama tik galiojan ias administracines ar drausmines nuobaudas (ATPK 36 str., DK

243 str.), o bausm s vykdymo atid jimo terminas gali b ti prat stas iki vieneri met . Vertinant nuteisto-

jo elges prat sto bausm s vykdymo atid jimo laikotarpiu, pakartotinis bausm s vykdymo atid jimo ter-

mino prat simas n ra draudžiamas, ta iau tam turi b ti visos komentuojamo straipsnio taikymo s lygos.

Pažym tina, jog visais atvejais bendras pirminio bausm s vykdymo atid jimo terminas ir prat simo ter-

minas negali viršyti komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyto maksimalaus paskirtos bausm s vykdy-

mo atid jimo termino – trej met . Tais atvejais, kai nuteistasis nevykdo teismo paskirt pareigojim

arba pažeidin ja vieš tvark , girtauja ar padaro kit teis s pažeidim , už kuriuos jam ne mažiau kaip

du kartus taikytos administracin s nuobaudos ar drausminio poveikio priemon s, nuteistojo elges kont-

roliuojanti institucija, nelaukdama, kol pasibaigs bausm s vykdymo atid jimo terminas, teikimu tur

kreiptis teism , kad šis sp nuteist d l galimo bausm s vykdymo atid jimo panaikinimo. Jeigu nu-

teistasis, b damas teismo sp tas, likusiu bausm s vykdymo atid jimo laikotarpiu nepadaro teis s pažei-

dim , teismas gali atleisti nuteist nuo bausm s arba prat sti bausm s vykdymo atid jimo termin , bet

tik tokiam laikotarpiui, kad jis neviršyt bendro trej met termino. Tais atvejais, kai b damas teismo

sp tas nuteistasis toliau daro komentuojamo straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytus pažeidimus, nuteis-

tojo elges kontroliuojanti institucija, nelaukdama bausm s vykdymo atid jimo termino pabaigos, tur

kreiptis teism d l bausm s vykdymo atid jimo panaikinimo.

17. Gali b ti panaikintas bausm s vykdymo atid jimas ir vykdoma paskirta bausm tik esant visoms

šioms s lygoms: 1) asmuo be pateisinam priežas ne vykdo teismo paskirt pareigojim ; 2) pažeidi-

ja vieš tvark ; 3) girtauja ar padaro kit teis s pažeidim , už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus

taikytos administracin s nuobaudos ar drausminio poveikio priemon s, ir yra nepasibaig s j galiojimo

terminas; 4) nuteistasis pagal jo elges kontroliuojan ios institucijos teikim teismo buvo sp tas, kad

bausm s vykdymo atid jimas gali b ti panaikintas; 5) nuteistasis sp jim nereaguoja, toliau nevykdo

teismo pareigojim ar daro teis s pažeidimus.

209

18. Teismas, svarstydamas bausm s vykdymo atid jimo panaikinimo klausim d l jo pareigojim ne-

vykdymo, turi patikrinti, ar nuteistasis tur jo reali galimyb tokius pareigojimus vykdyti, t. y. ar egzis-

tavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios vykdyti pareigojim , ar nuteistasis d jo protingas ir pagr s-

tas pastangas, kad b gyvendintas paskirtu pareigojimu siekiamas tikslas. Pavyzdžiui, mon s likvida-

vimas gal b ti laikomas priežastimi, pateisinan ia pareigojimo be teismo sutikimo nekeisti darbo vie-

tos nevykdym ; d l nukent jusio asmens išvykimo nuolat gyventi užsien gali likti ne vykdytas parei-

gojimas atsiprašyti nukent jusio asmens; nuteistajam d l objektyvi priežas praradus darb , priklau-

somai nuo jo turtin s pad ties, galimybi v l sidarbinti ir kit aplinkybi tai gal b ti laikoma priežas-

timi, l musia pareigojimo atlyginti nusikaltimu padaryt turtin žal ne vykdym . Vertinant galimyb

panaikinti bausm s vykdymo atid jim d l kit teis s pažeidim padarymo, reikia atsižvelgti nuteistojo

pažeidim piktybiškum . Nuteistojo padaryt teis s pažeidim pob dis turi tokiu atveju parodyti jo ne-

nor taisytis. Kai kurie teis s pažeidimai (eismo taisykli , gyv laikymo, gamtos apsaugos ir pan.) turi

mažiau takos sprendžiant, ar nuteistasis ateityje laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik ,

jeigu jie n ra susij su asmens anks iau padaryta nusikalstama veika.

19. Nuteistajam bausm s vykdymo atid jimo laikotarpiu padarius nauj nusikalstam veik , prie naujai

paskirtos bausm s remiantis BK 64 str. pridedama visa neatlikta bausm ar jos dalis. Nors tokiu atveju

komentuojamame straipsnyje imperatyviai nenurodytas draudimas taikyti bausm s vykdymo atid jim ,

atsižvelgiant teisingumo princip bei bausme siekiamus tikslus, kuri gyvendinimas vien kart pritai-

kius BK 75 str. jau nebuvo pasiektas, praktiškai pakartotinis šio straipsnio taikymas yra netikslingas.

Tais atvejais, kai nuteistasis bausm s vykdymo atid jimo laikotarpiu padaro nauj nusikalstam veik ir

teismas prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausm s prijungia neatlikt pagal ankstesn nuosprend baus-

(BK 64 str.), statymas nereikalauja, kad b priimta nutartis d l bausm s vykdymo atid jimo panai-

kinimo.

210

LYGTINIS PALEIDIMAS IŠ PATAISOS STAIG

1. Lygtinis paleidimas iš pataisos staig skiriasi nuo baudžiamojoje teis je tvirtinto nuteist lygtinio

atleidimo nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin instituto (BK 77 ir 94 str.). Lygtinis paleidimas iš

pataisos staigos n ra paskatinimo priemon (BVK 140 str.), kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems

laisv s at mimo bausm , už nepriekaišting elges , iniciatyv ir aktyv dalyvavim socialin s

reabilitacijos programose, strop darb bei mokym si. Tuo tarpu lygtin atleidim nuo laisv s at mimo

bausm s prieš termin kaip paskatinimo priemon pataisos staigos administracijos teikimu skiria

bausm s atlikimo vietos apylink s teismas. Teikimo teismui d l nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos

staigos pateikimas, kai yra formalusis pagrindas – tam tikros laisv s at mimo bausm s dalies atlikimas,

yra pataisos staigos administracijos pareiga, kuri nustato BVK 164 str.

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos staigos klausim sprendžia bausm s atlikimo vietos apylink s teismas,

priimdamas nutart pagal BPK 362 str. Šis teismas priima nutart lygtinai paleisti nuteist iš pataisos

staigos, jeigu yra:

1) formalusis pagrindas – tai tam tikros minimalios laisv s at mimo bausm s dalies atlikimas;

2) materialusis pagrindas – tai teismo išvada, kad nuteist , kur teikia pataisos staigos

administracija, manoma toliau taisyti neizoliuot nuo visuomen s, bet priži rim , ir, jeigu nuteistasis

sipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu rodyti, kad pasitaisys.

3. Laisv s at mimo bausm s minimali dalis, kuri lygtinio paleidimo iš pataisos staigos siekiantis

nuteistasis turi atlikti, priklauso nuo padaryto nusikaltimo kalt s formos (ty ia ar d l neatsargumo),

nuteistojo asmenini savybi (nepilnametis, n ia moteris arba asmuo, turintis vaik iki septyneri

met arba du ir daugiau nepilname vaik , pavojingas recidyvistas) bei pataisos staigos r šies ir

grup s, kurios s lygomis laikomas nuteistasis. statymas numato keturias skirtingas minimalios bausm s

ribas:

1) faktiškai atlikus ne mažiau kaip vien tre dal paskirtos laisv s at mimo bausm s gali b ti

lygtinai paleisti iš pataisos staig a) asmenys, nuteisti laisv s at mimu iki šešeri met skaitytinai už

l neatsargumo padarytus nusikaltimus, b) nepilname iai, c) n ios moterys, d) asmenys, turintys

211

vaik iki septyneri met arba du ir daugiau nepilname vaik (jei jiems neapribota t valdžia).

Nusikaltimo, padaryto d l neatsargumo, samprat apibr žia BK 16 str. Šiuo atveju svarbu, kad paskirtoji

laisv s at mimo bausm neviršyt šešeri met , nepriklausomai nuo to, koki maksimali bausm s rib

nustato baudžiamasis statymas. Nepilname iu yra asmuo, nesulauk s pilnametyst s, t.y. 18 met .

ia moterimi yra moteris, kurios n štum patvirtina gydytojo išvada. Asmeniu, turin iu vaik iki

septyni met arba du ir daugiau nepilname vaik (jei jai (jam) neapribota t valdžia), yra t vas

arba motina, turinti bent vien vaik iki septyni met arba du ir daugiau bet kokio amžiaus

nepilname ius, t.y. iki vaikus 18 met , vaikus, jeigu jai (jam) neapribota t valdžia bent vienam

nepilname iui vaikui. Šiuo atveju reikšm s neturi tai, kad nepilnametis vaikas gyvena ir yra priži rimas

kito iš t ;

2) faktiškai atlikus ne mažiau kaip pus paskirtos laisv s at mimo bausm s gali b ti lygtinai

paleisti iš pataisos staig asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grup s s lygomis;

3) faktiškai atlikus ne mažiau kaip du tre dalius paskirtos laisv s at mimo bausm s gali b ti

lygtinai paleisti iš pataisos staig asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grup s s lygomis;

4) faktiškai atlik ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos laisv s at mimo bausm s gali b ti

lygtinai paleisti iš pataisos staig asmenys, laikomi kal jime paprastosios grup s s lygomis, taip pat

pavojingi recidyvistai. Pavojingu recidyvistu yra asmuo, kuris pagal BK 27 str. teismo nuosprendžiu

pripažintas pavojingu recidyvistu.

3. Atkreiptinas d mesys tai, kad statym leid jas nenustat bausm s minimalios dalies, kuri turi atlikti

lygtinio paleidimo iš pataisos staigos siekiantis nuteistasis, bausm atliekantis atviroje kolonijoje už

neatsarg nusikaltim , už kur paskirta didesn nei šešeri met laisv s at mimo bausm , arba nesunk

ty in nusikaltim . Ši bausmi vykdymo statymo sprag pataisos staigos administracija ir teismas,

remiantis BVK 3 str., tur spr sti vadovaujantis teisingumo ir progresyvaus bausmi atlikimo bei

nuteist lygyb s taikant bausmi vykdymo statymus principais prilygindami ši nuteist teisin

pad asmen , laikom pataisos namuose lengvosios grup s s lygomis, teisinei pad iai.

4. Atlikta minimali bausm s dalis apskai iuojama atsižvelgiant nuosprendžiu paskirtos laisv s at mimo

bausm s laik . Jei nuosprendžiu paskirtoji bausm buvo sutrumpinta amnestijos aktu arba malon s

tvarka, arba teismo, pvz., d l švelnesnio baudžiamojo statymo sigaliojimo, ir pan., atlikta bausm s dalis

apskai iuojama atsižvelgiant amnestijos aktu arba malon s, arba teismo nustatyt bausm s laik .

212

5. Lygtin paleidim iš pataisos staigos teismas taiko tiems nuteistiesiems, kuriuos manoma toliau

taisyti neizoliuotus nuo visuomen s, bet priži rimus. Klausim , ar manoma asmen toliau taisyti

neizoliuot nuo visuomen s, bet priži rim , teismas sprendžia visapusiškai vertin s nuteistojo

asmenyb , jo elges visos bausm s atlikimo metu, poži darb , taikytas socialin s reabilitacijos

priemones, faktiškai atlikt paskirtosios bausm s dal , nusikaltimu padarytos žalos atlyginim , pataisos

staigos administracijos nuomon bei pataisos staigos psichologin s tarnybos išvad , ir t.t.. Pažym tina,

kad statymas nereikalauja, kad nuteistasis jau b pasitais s, tod l teismui turi b ti pateiktas raštiškas

nuteistojo sipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu rodyti, kad pasitaisys.

6. Jeigu teismas priima nutart lygtinai paleisti nuteist iš pataisos staigos, tai tokiam asmeniui taikomi

statymo numatyti bei teismo nustatyti pareigojimai. statymas numato tik vien lygtinai paleisto iš

pataisos staigos darbingo asmens pareigojim – tai pareig per penkiolika dien nuo paleidimo

momento sidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai bausm s vykdymo institucijai –

pataisos inspekcijai. Be šios statymo numatytos pareigos, teismas, lygtinai paleisdamas nuteist iš

pataisos staigos, privalo nustatyti vien arba kelias iš ši pareig : 1) draudim išeiti iš nam tam tikru

laiku, jei tai nesusij su darbu; 2) draudim lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusij su darbu; 3)

draudim išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono rib be leidimo; 4)

pareig registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturi kart per m nes ; 5) pareig gydytis nuo

alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerin s ligos, jei lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka.

Teismo nutartyje nustatyti pareigojimai lygtinai paleistam iš pataisos staigos asmeniui turi b ti

tarpusavyje suderinti ir netrukdyti vienas kito vykdymui, taip pat nuteistojo darbui. Bet kuris teismo

nustatomas pareigojimas turi b ti kiek manoma konkretus ir aiškus, pvz., draudimo išeiti iš nam tam

tikru laiku atveju teismas turi nustatyti tiksl paros laik , pvz., nuo 22 val. iki 7 val., kuomet nuteistasis

turi b ti namuose, ir pan.

7. Pažym tina, kad vien pareig lygtinai paleistam iš pataisos staigos nuteistajam – pareig gydytis nuo

alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerin s ligos, teismas gali nustatyti tik tuomet, kai

lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka. Tuo atveju, jei nuteistasis su šia pareiga nesutinka, ta iau yra tiek

formalusis, tiek ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos staigos pagrindas, teismas privalo

patenkinti pataisos staigos administracijos teikim d l tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos

staigos. Šiuo atveju teismas gali nustatyti kit pareig , kurios paskyrimui nereikalingas nuteistojo

sutikimas.

8. Lygtinai paleistas iš pataisos staigos darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti arba sistemingai ar itin

piktybiškai pažeidin ja darbo drausm , taip pat pažeidin ja vieš tvark arba jam nustatytas pareigas,

teismo nutartimi siun iamas pataisos staig atlikti likusi laisv s at mimo bausm s dal .

213

9. Nuteist , kuriems, net ir esant b tinoms s lygoms, netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos staig .

Lygtinai iš pataisos staig nepaleidžiami:

1) asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstyb s nepriklausomybei, teritorijos vientisumui

ir konstitucinei santvarkai. Ši nusikaltim sud tis numato BK XVI skyrius (BK 114-128 str.);

2) asmenys, kuriems mirties bausm malon s arba amnestijos tvarka pakeista laisv s at mimu iki

gyvos galvos, taip pat laisv s at mimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys. Ta iau, jeigu šiems asmenims

liau laisv s at mimo iki gyvos galvos bausm amnestijos arba malon s tvarka pakei iama terminuoto

laisv s at mimo bausme, tai jie gali b ti lygtinai paleisti iš pataisos staig BVK nustatyta tvarka;

3) asmenys, kurie neatlik visos teismo paskirtos laisv s at mimo bausm s buvo anks iau

lygtinai atleisti nuo šios bausm s prieš termin ir neatliktos bausm s dalies metu v l padar ty in

nusikaltim . Šis draudimas taikomas nuteistiesiems, kurie buvo lygtinai atleisti nuo laisv s at mimo

bausm s prieš termin pagal BK 77 arba 94 str., nesvarbu, ar jis d l paskutiniojo ar ankstesniojo teistumo

atlikin jo laisv s at mimo bausm ir ar teistumai yra išnyk arba panaikinti;

4) asmenys, nuteisti už ty inius nusikaltimus, padarytus pataisos staigose. Ty inio nusikaltimo

samprata pateikiama BK 15 str. Pataisos staig r šis nustato BVK 62 str.;

5) asmenys, laikomi kal jime ar pataisos namuose drausm s grup s s lygomis. Apie tai, kad

nuteistasis laikomas kal jimo ar pataisos nam drausm s grup s s lygomis galima nustatyti iš pataisos

staigos direktoriaus sakymo kopijos ar nustatyta tvarka patvirtinto išrašo, kuomet nuteistasis buvo

priskirtas drausm s grupei, ar iš nutarimo, kuriuo nuteistasis buvo d l paskirtos nuobaudos perkeltas iš

kal jimo ar pataisos nam paprastosios grup s drausm s grup (BVK 142 ir 143 str.). Šie dokumentai

saugomi nuteistojo asmens byloje.

10. Nuteistiesiems laisv s at mimu užsienie iams lygtinis paleidimas iš pataisos staig turi b ti

taikomas tokiomis pa iomis s lygomis kaip ir nuteistiesiems laisv s at mimu Lietuvos Respublikos

pilie iams.

11. Tuo atveju, kai nuteistasis laisv s at mimu prašo arba atsisako, kad pataisos staigos administracija

pateikt apylink s teismui teikim d l jo lygtinio paleidimo iš pataisos staigos, jis turi atsisakyti duoti

raštišk sipareigojim doru elgesiu ir stropiu darbu rodyti, kad jis pasitaisys. Pataisos staigos

214

administracija tok nuteistojo atsisakym formina paimdama rašytin pareiškim , kuris saugomas

nuteistojo asmens byloje, bei nepradeda lygtinio paleidimo iš pataisos staigos proced ros.

12. Lygtinai paleistas iš pataisos staig asmuo savo gyvenam viet vyksta valstyb s l šomis

savarankiškai. Bausm s atlikimo vietos apylink s teismas, kuris pri nutart lygtinai paleisti nuteist

iš pataisos staigos, pasiun ia nuteistojo gyvenamosios vietos, kuri nustatoma pagal nuteistojo prašym

(šio prašymo forma nustatyta Nuteist paleidimo iš kalinimo staig parengiamojo darbo instrukcijoje,

patvirtintoje Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymu (Žin., 2003, Nr.

92-4183), pataisos inspekcijai potvark d l nutarties vykdymo. Tok nuteistojo prašym pataisos staigos

administracija turi pateikti teismui kartu su teikimu ir kitais dokumentais, numatytais BVK 164 str.

Teismas, atsižvelgdamas šiame prašyme nuteistojo nurodyt jo gyvenamosios vietos adres , potvark

l nutarties vykdymo pasiun ia ši teritorij pagal Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos

direktoriaus sakym „D l Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos Kauno, Klaip dos,

Panev žio, Šiauli ir Vilniaus region pataisos inspekcij aptarnaujam teritorij nustatymo” (Žin.,

2002, Nr. 28-1027) aptarnaujan iai pataisos inspekcijai.

13. Pataisos staigos administracija, apr pindama valstyb s l šomis kelionei lygtinai paleist asmen ,

vadovaujasi Vyriausyb s nutarimu „D l Paleidžiam iš pataisos staig arba areštini asmen kelion s

išlaid apmok jimo, apr pinimo maistu, drabužiais ir avalyne, taip pat vienkartin s negr žinamos

pašalpos skyrimo tvarkos ir s lyg ” (Žin., 2003, Nr. 40-1832).

14. Pataisos staigos administracija ne v liau kaip per dvi darbo dienas nuo nutarties lygtinai paleisti

nuteist iš pataisos staig gavimo privalo atsiskaityti su nuteistuoju ir išduoti jam rašytin paliepim

išvykti gyvenam viet . Pataisos staigos administracija, paleisdama lygtinai paleist iš pataisos

staigos asmen , privalo atlikti veiksmus, nurodytus BVK 180 str. 4-7 d. Paliepimo išvykti gyvenam

viet forma nustatyta Pataisos staig vidaus tvarkos taisykli 60 priede. Paliepime nurodoma kada

asmuo, lygtinai paleistas iš pataisos staigos, privalo išvykti jo pasirinkt gyvenam vietov ir

užsiregistruoti nurodytoje pataisos inspekcijoje. Šiame dokumente taip pat nurodoma paleistojo asmens

pareiga per penkiolik dien nuo paleidimo iš pataisos staigos momento sidarbinti arba užsiregistruoti

darbo biržoje, jeigu paleistas asmuo darbingas, ir apie tai pranešti pataisos inspekcijai.

15. Nuteistasis privalo atvykti gyvenam viet per paliepime išvykti nurodyt kelion s laik ir

užsiregistruoti pataisos inspekcijoje.

215

16. Darbingi lygtinai paleisti iš pataisos staig asmenys privalo per penkiolika dien nuo paleidimo

sidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai pataisos inspekcijai. Ši statymo nustatyta

pareiga gyvendinama vadovaujantis DK arba Nedarbo socialinio draudimo statymu (Žin., 2004, Nr. 4-

26). Penkiolikos dien terminas pradeda eiti nuo faktinio asmens paleidimo iš pataisos staigos dienos.

vykdyti ši pareig lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims padeda pataisos inspekcij

pareig nai, vadovaujantis Individualaus darbo su asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos staig , ir

asmenimis, lygtinai atleistais nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin , plano sudarymo metodin mis

rekomendacijomis, patvirtintomis Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus

sakymu (Žin., 2003, Nr. 48-2147).

17. Lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims gali b ti uždrausta išeiti iš nam tam tikru laiku

arba lankytis tam tikrose vietose, jeigu tai nesusij su darbu. Jeigu teismas lygtinai paleistam iš pataisos

staigos nuteistajam nustato draudim išeiti iš nam tam tikru laiku, jei tai nesusij su darbu, pataisos

inspekcijos pareig nas kontroliuoja šio draudimo laikym si, atsižvelgdamas informacij , pateikt

nuteistojo, policijos pareig ir kit asmen , taip pat gaudamas dokumentus apie atitinkam teis s

pažeidim padarym . Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos

policijos generalinio komisaro sakyme „D l pasikeitimo informacija tarp Kal jim departamentui prie

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldži laisv s at mimo viet bei pataisos inspekcij ir

aukštesn s bei žemesn s pakopos policijos komisariat ” (Žin., 2003, Nr. 77-3561) nustatyta, kad

pataisos staiga turi apie kiekvien asmen , „lygtinai paleist iš pataisos staigos, ne v liau kaip prieš

nes Pranešimu apie asmens paleidim iš laisv s at mimo vietos informuoti aukštesn s bei žemesn s

pakopos policijos komisariatus, kuri aptarnaujamas teritorijas šie asmenys gr žta”. Kal jim

departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldži region pataisos inspekcijas sudaran teritorini

pataisos inspekcij vadovai rašytiniais pranešimais informuoja teritorines policijos staigas apie asmenis,

lygtinai paleistus iš pataisos staig , per 3 darbo dienas nuo j rašymo pataisos inspekcij skait

dienos. Teritorini policijos staig vadovai, gav Kal jim departamentui prie Teisingumo ministerijos

pavaldži pataisos inspekcij pranešimus: užtikrina, kad su pataisos staig ir pataisos inspekcij

pranešimais apie lygtinai paleist iš pataisos staig asmen atvykim aptarnaujamas teritorijas b

supažindinti kriminalin s policijos padalini pareig nai; turi teis s akt nustatytais pagrindais bei tvarka

kaupti informacij apie lygtinai paleistus iš pataisos staig asmenis bei vykdyti toki asmen paiešk ;

privalo apie lygtinai paleist iš pataisos staig asmen padarytus teis s pažeidimus ar d l jiems prad to

ikiteisminio tyrimo nedelsiant raštu informuoti pataisos inspekcijas.

18. Lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims gali b ti uždrausta išvykti ilgiau kaip septynioms

paroms už gyvenamosios vietos rajono rib be leidimo. Leidim išvykti ilgesniam laikui šiuo atveju

duoda nuteist priži rin ios pataisos inspekcijos vadovas. Jeigu teismas lygtinai paleistam iš pataisos

216

staigos nuteistajam nustato draudim išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos

rajono rib be leidimo, tai pataisos inspekcijos pareig nas pirmojo susitikimo su lygtinai paleistu iš

pataisos staigos asmeniu metu paaiškina, kad jis privalo apie planuojam išvykim pranešti pataisos

inspekcijai, pateikti raštišk prašym duoti leidim išvykti ilgesniam laikui. Leidimo forma nustatyta

Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos departamento direktoriaus sakymu „D l

programos, metodini rekomendacij ir dokument form , susijusi su pataisos inspekcij veikla

patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 48-2147). Pataisos inspekcijos pareig nas su leidimu supažindina

nuteist , kuris to praš . Pataisos inspekcija, kurios veiklos teritorij atvyko nuteistasis, pradeda

vykdyti jo prieži ir ne v liau kaip kit darbo dien apie tai informuoja pataisos inspekcij , kuri išdav

leidim išvykti ilgesniam laikui. Nuteistajam gr žus gyvenamosios vietos rajon , dokumentin

medžiaga, surinkta jam išvykus, persiun iama pataisos inspekcijai, iš kurios veiklos teritorijos jis atvyko,

ir prijungiama prie asmens bylos.

19. Lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims gali b ti nustatyta pareiga registruotis pataisos

inspekcijoje nuo vieno iki keturi kart per m nes . Kiek kart registruotis pirmaisiais trimis m nesiais

po paleidimo, nustato teismas, v liau – pataisos inspekcijos vadovas, atsižvelgdamas paleisto nuteistojo

elges . Jeigu teismas lygtinai paleistam iš pataisos staigos nuteistajam nustato pareig registruotis

pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturi kart per m nes , pataisos inspekcijos vadovas nutarimu

nustato konkre ias registravimosi dienas. Per pirmuosius tris m nesius po lygtinio paleidimo iš pataisos

staigos registravimosi kartus per m nes nustato teismas, o v liau – pataisos inspekcijos vadovas,

atsižvelgdamas lygtinai paleisto asmens elges . Jeigu asmuo vykdo jam paskirtus pareigojimus ar

dalyvauja socialin s integracijos programose, dirba ar mokosi, nedaro teis s pažeidim , jam nustatomas

mažiausias registravim si pataisos inspekcijoje skai ius. Lygtinai paleistas iš pataisos staigos asmuo su

nutarimu d l registravimosi skai iaus ir dien supažindinamas pasirašytinai. Nutarimo nuorašas (kopija)

teikiama lygtinai paleistam asmeniui, o pats nutarimas lieka asmens byloje. Registracija fiksuojama

registracijos lapuose. Jeigu lygtinai paleistas iš pataisos staigos asmuo gyvena toli nuo pataisos

inspekcijos, kurioje privalo registruotis (tik kaimo vietov se), gav s policijos komisariato (nuovados) ar

seni nijos raštišk sutikim ir suderin s su pataisos inspekcija, jis gali registruotis šiose staigose.

20. Lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims gali b ti nustatyta pareiga gydytis nuo

alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerin s ligos, jei lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka.

Kaip lygtinai paleistas iš pataisos staigos asmuo vykdo ši pareig , pataisos inspekcijos pareig nas

kontroliuoja gaudamas dokumentus iš sveikatos prieži ros staig , psichologin s bei socialin s

reabilitacijos staig , teikian paslaugas asmenims, turintiems priklausomyb nuo psichoaktyvi

medžiag , ir (ar) kit staig , moni bei organizacij , galin suteikti informacijos apie pareigos

vykdym .

217

21. Asmenys, lygtinai paleisti iš pataisos staig , už drausm s pažeidimus traukiami drausmin n

atsakomyb n darbo statym nustatytais pagrindais ir tvarka, o už viešosios tvarkos pažeidimus –

Administracini teis s pažeidim kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Tie lygtinai paleisti iš pataisos

staig asmenys, kuri valstyb s tarnautojo pareigas nedraudžia priimti Valstyb s tarnybos statymas

(Žin., 2002, Nr. 45-1708), už tarnybinius nusižengimus traukiami drausmin n atsakomyb n šio statymo

nustatytais pagrindais ir tvarka. Lygtinai paleistam iš pataisos staigos nuteistajam, nubaustam už darbo

drausm s arba viešosios tvarkos pažeidimus drausmine arba administracine tvarka, taip pat gali b ti

pritaikytos BVK 162 str. numatytos poveikio priemon s – nuobaudos.

22. Jeigu darbingas lygtinai paleistas iš pataisos staigos nuteistasis vengia dirbti arba sistemingai ar

piktybiškai pažeidin ja darbo drausm , taip pat jeigu lygtinai paleistas iš pataisos staigos nuteistasis

sistemingai ar itin piktybiškai pažeidin ja vieš tvark ar jam nustatytas pareigas, policija, siekdama

užkirsti keli vengimui vykdyti teismo nutart , j gali sulaikyti ne ilgiau kaip penkioms paroms.

Sulaikym policija atlieka savo iniciatyva arba gavusi prašym iš pataisos inspekcijos, kurios skaitoje

yra toks asmuo, vadovo. Sulaikius asmen , policija nedelsiant apie tai informuoja pataisos inspekcij ,

kuri gali perduoti medžiag teismui, kad b sprendžiama d l tokio nuteistojo pasiuntimo pataisos

staig atlikti likusi laisv s at mimo bausm s dal .

23. Vengimu dirbti laikytinas ty inis lygtinai paleisto iš pataisos staigos asmens elgesys, pasireiškiantis

neatvykimu darb be pateisinam priežas , faktiniu darbo pareig neatlikimu, ir pan. Sistemingu

darbo drausm s pažeidimu laikytini trys ir daugiau darbo drausm s pažeidimai (t.y. darbo pareig

nevykdymas arba netinkamas j vykdymas d l darbuotojo kalt s (DK 234 str.) per vienerius metus

nepriklausomai nuo to, ar už juos buvo taikytos drausmin s nuobaudos. Piktybišku darbo drausm s

pažeidimu laikytinas šiurkštus darbo drausm s pažeidimas, numatytas DK 235 str., pvz., neleistinas

elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmoni konstitucines

teises, moter ir vyr lygi galimybi pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbi ,

pavaldini arba interesant , veikos, turin ios vagyst s, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteis to

atlyginimo pa mimo požymi (net jei darbuotojas nebuvo traukiamas administracin n ar baudžiamojon

atsakomyb n), kai darbuotojas darbe yra neblaivus, ir t.t. Sistemingu viešosios tvarkos ar nustatyt

pareig pažeidimu laikytini trys ir daugiau viešosios tvarkos ir (arba) nustatyt pareig pažeidimai,

padaryti per vienerius metus nepriklausomai nuo to, ar už juos buvo taikytos drausmin s nuobaudos.

24. Jeigu d l nežinom priežas ilgiau kaip tris paras darbingo lygtinai paleisto iš pataisos staigos

asmens n ra darbe ar jei toks asmuo nustatytu laiku nesugr žo darbo viet iš atostog ar komandiruot s,

darbdavys privalo tuoj pat pranešti apie tai pataisos inspekcijai. statym leid jas nenumato tokio

pranešimo formos (rašytin ar žodin ). Nesvarbu, kokios formos b darbdavio pranešimas pataisos

218

inspekcijai, ta iau jis turi b ti fiksuojamas pataisos inspekcijoje, o pataisos inspekcija turi apie tai, kad

lygtinai paleisto iš pataisos staigos asmens d l nežinom priežas ilgiau kaip tris paras n ra darbe ar

jeigu toks asmuo nustatytu laiku nesugr žo darbo viet iš atostog ar komandiruot s, informuoti

teritorin policijos staig , kad b prad ta tokio asmens paieška, bei pati prad ti nustatin ti asmens

nebuvimo darbo vietoje priežastis.

25. Itin piktybišk viešosios tvarkos ar nustatyt pareig pažeidim s raš nustato Lygtinai paleist iš

laisv s at mimo viet itin piktybišk viešosios tvarkos ir nustatyt pareig pažeidim s rašas,

patvirtintas teisingumo ministro sakymu (Žin., 2003, Nr. 40-1856). Itin piktybiškais viešosios tvarkos

pažeidimais laikomi šie Administracini teis s pažeidim kodekse (Žin., 1985, Nr. 1-1) nustatyti

administraciniai teis s pažeidimai, padaryti po pataisos inspekcijos vadovo paskirtos poveikio priemon s

(nuobaudos – sp jimo ar papeikimo):

1) nedidelis chuliganizmas;

2) paaugli padarytas chuliganizmas;

3) alkoholini g rim g rimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose;

4) alkoholini g rim nupirkimas ar kitoks perdavimas nepilname iui vartoti, nepilname io

nugirdymas;

5) namin s degtin s, brogos arba kit nam gamybos stipri alkoholini g rim

gaminimas, gijimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas;

6) nedenat ruoto etilo alkoholio, denat ruoto etilo alkoholio ir j skiedini (mišini )

gaminimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks realizavimas;

7) nam gamybos alkoholini g rim pardavimas ar kitoks realizavimas;

8) šaudymas iš šaunamojo ginklo, dujinio pistoleto (revolverio), pneumatinio šautuvo

(pistoleto) ar arbaleto;

219

9) lindyni laikymas.

26. Itin piktybiškais viešosios tvarkos pažeidimais taip pat laikomi kiti Administracini teis s pažeidim

kodekse nustatyti administraciniai teis s pažeidimai, kuriais k sinamasi vieš tvark , padaryti po

pataisos inspekcijos vadovo pakartotinai paskirtos poveikio priemon s (nuobaudos – sp jimo ar

papeikimo).

27. Itin piktybiškais nustatyt pareig pažeidimais laikomi ši teismo nustatyt lygtinai paleistam iš

pataisos staigos asmeniui pareig pažeidimai, padaryti po pataisos inspekcijos vadovo paskirtos

poveikio priemon s (nuobaudos – sp jimo ar papeikimo):

1) draudimo išeiti iš nam tam tikru laiku, jei tai nesusij su darbu;

2) draudimo lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusij su darbu;

3) draudimo išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono rib be

leidimo;

4) pareigos registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturi kart per m nes ;

5) pareigos gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerin s ligos.

28. Paskatinimo priemon s – pad ka, paskirtosios nuobaudos panaikinimas prieš termin ir teikimas

teismui panaikinti vien arba kelias lygtinai paleistam iš pataisos staigos nuteistajam nustatytas pareigas

– gali b ti skiriamos lygtinai paleistam iš pataisos staigos nuteistajam už dor elges , strop darb , o

nepilname iui – ir už ger mokym si. Doru elgesiu laikytinas toks lygtinai paleisto iš pataisos staigos

nuteistojo elgesys, kuomet jis vykdo statym reikalavimus ir laikosi jam nustatyt elgesio taisykli ,

tinkamai vykdo ir laikosi teismo jam nustatyt pareig . Stropiu darbu laikytinas toks lygtinai paleisto iš

pataisos staigos nuteistojo darbas, kurio metu pagaminta produkcija arba suteiktos paslaugos atitinka

keliamus kiekio ir kokyb s reikalavimus, o dirbant pastovius konkre ios apimties ilgalaikius

nenormuotus darbus – kokyb s ir dirbto laiko reikalavimus. Geru mokymusi laikytini lygtinai paleisto iš

pataisos staigos nepilname io nuteistojo pažang s mokslo bendrojo lavinimo ar specialiojoje profesin je

mokykloje rezultatai. Paskatinimo priemon gali b ti skiriama tiek esant vienam, tiek ir keliems

pagrindams, ta iau šiuo atveju skirtina reikšmingesn paskatinimo priemon . Pažym tina, kad, pvz.,

220

darbdavio paskirta paskatinimo priemon už ger darb pagal darbo statymus neužkerta kelio lygtinai

paleistam iš pataisos staigos nuteistajam paskirti ir paskatinimo priemon pagal bausmi vykdymo

statymus.

29. Nuobaudas – sp jim ir papeikim – gali b ti skiriamos lygtinai paleistam iš pataisos staigos

nuteistajam už jam nustatyt pareig arba viešosios tvarkos pažeidim , o darbingam lygtinai paleistam iš

pataisos staigos nuteistajam – ir už darbo drausm s pažeidim . Pažym tina, kad, pvz., darbdavio

paskirta nuobauda už darbo drausm s pažeidim pagal darbo statymus neužkerta kelio lygtinai paleistam

iš pataisos staigos nuteistajam paskirti ir nuobaud pagal bausmi vykdymo statymus, ir pan.

30. Pataisos inspekcij pareig galiojimus, skiriant lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims

paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei j skyrimo tvark nustato teisingumo ministro sakymu

patvirtinta „Pataisos inspekcij pareig galiojimai, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems vieš darb

ir laisv s apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims paskatinimo

priemones ir nuobaudas, bei j skyrimo tvarka“ (Žin., 2003, Nr. 40-1856). Paskatinimo priemones ir

nuobaudas, nustatytas komentuojamame straipsnyje, turi teis skirti regiono pataisos inspekcijos

direktorius, jo pavaduotojas ir pareig nas, kuris pagal pareigyb s aprašym vadovauja teritorinei pataisos

inspekcijai. Paskatinimo priemon s ir nuobaudos nuteistiesiems skiriamos ši pareig , turin tam

galiojimus, nutarimais.

31. Žemesni pareig pareig nai neturi teis s panaikinti paskirt nuobaud prieš termin , jeigu nuobaud

buvo paskyr s aukštesni pareig pareig nas. Paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš termin ,

atsižvelgiant nuteistojo elges , galimas ne anks iau kaip po m nesio nuo nuobaudos paskyrimo.

Lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims, jeigu jie turi galiojan nuobaud , negalima skirti

paskatinimo priemoni , išskyrus panaikinti paskirt nuobaud prieš termin . Paskatinimo tvarka

nuteistajam gali b ti prieš termin panaikinta vienu metu viena galiojanti nuobauda. Nuteistasis

supažindinamas su paskatinimo priemon s skyrimu.

32. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama pažeidimo padarymo aplinkybes, anks iau paskirt nuobaud

kiek ir pob , taip pat nuteistojo rašytin pasiaiškinim d l pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi

atitikti pažeidim sunkum ir pob . Jeigu nuteistasis atsisako pateikti rašytin pasiaiškinim , šis

atsisakymas forminamas protokolu. Skiriant nuobaud nuteistajam iš anksto pranešama apie pažeidim ,

kuriuo jis tariamas. Jeigu nuteistasis, kur norima informuoti apie tok pažeidim , šaukiamas vengia

atvykti pataisos inspekcij , tai nurodoma pažymoje. Nuobauda gali b ti skiriama tik pažeidim

padariusiam nuteistajam. Už vien ir t pat pažeidim galima skirti ne daugiau kaip vien nuobaud . Už

221

kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. Nuobauda turi b ti paskirta ne v liau

kaip per dešimt par nuo pažeidimo paaišk jimo dienos, bet ne v liau kaip per vien m nes nuo

pažeidimo padarymo dienos. Su nuobaudos paskyrimu nuteistasis supažindinamas pasirašytinai arba šio

nutarimo kopija nuteistajam išsiun iama registruotu laišku ne v liau kaip kit darbo dien po nuobaudos

paskyrimo. Nutarimai d l paskatinimo priemoni ir nuobaud skyrimo nuteistiesiems registruojami

žurnale. Nutarimai su visa susijusia dokumentine medžiaga saugomi nuteist asmens bylose.

33. Sprendimai d l nuobaudos skyrimo per 5 dienas nuo paskyrimo (jeigu išsi sta registruotu laišku –

nuo išsiuntimo) gali b ti skundžiami aukštesniam pagal pareigas pareig nui. Aukštesnis pagal pareigas

pareig nas nuobaud sušvelnina, jeigu j paskyr s pareig nas viršijo galiojimus, arba j panaikina, jeigu

nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Aukštesnio pagal pareigas pareig no

sprendimai d l nuobaudos gali b ti skundžiami BVK 183 str. nustatyta tvarka.

34. Pataisos inspekcija:

- atlieka lygtinai paleist iš pataisos staig asmen prieži . Prieži ra atliekama kontroliuojant

lygtinai paleist iš pataisos staig asmeniui nustatyt pareig laikym si bei vykdym ir teikiant

socialin ir asmenin param .

- tvarko vis lygtinai paleist iš pataisos staig asmen personalin skait . skaita tvarkoma

pagal Pataisos inspekcij darbo tvarkos (Žin., 2003, Nr. 40-1856) nustatytas taisykles;

- prireikus padeda sidarbinti darbingiems lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims.

Pataisos inspekcijos pareig no pagalba pasireiškia informacijos apie darbo birž teikiamas paslaugas ir

socialines lengvatas suteikimu, susitikim su galimais darbdaviais inicijavimu, pagalba tvarkantis

reikiamus dokumentus, ir t.t.;

- skiria paskatinimus ir nuobaudas;

- teikia medžiag policijai d l lygtinai paleist nuteist , kuri buvimo vieta nežinoma, paieškos.

Paieška vykdoma pagal pataisos inspekcijos prašym , vizuot regiono pataisos inspekcijos

direktoriaus arba jo pavaduotojo, kuriame nurodomi asmens duomenys, žym s ir ypatingos

žym s, kada asmuo pasisl , galimos jo slapstymosi vietos ir kiti turimi duomenys. Prie

222

prašymo turi b ti prid ti asmens nuotrauka, teismo nuosprendžio ir nutarties d l lygtinio

paleidimo iš pataisos staigos kopijos ir turima informacija apie pasisl pimo priežastis.

35. Policija organizuoja ir atlieka lygtinai paleist iš pataisos staig asmen , kuri buvimo vieta

nežinoma, paiešk pagal pataisos inspekcijos prašym . Paieška vykdoma vadovaujantis vidaus reikal

ministro 2003 m. liepos 16 d. sakymu „D l Asmen paieškos instrukcijos patvirtinimo”.

36. Pataisos inspekcijos pareig nas, dirbdamas su lygtinai paleistu iš pataisos staig asmeniu (taip pat ir

asmeniu, lygtinai atleistu nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ), privalo vykdyti Lygtinai paleist

iš pataisos staig bei lygtinai atleist nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin asmen socialin s

integracijos program , patvirtint Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus

sakymu (Žin., 2003, Nr. 48-2147). Ši programa vykdoma visuose region pataisos inspekcij

teritoriniuose padaliniuose paskait arba seminar forma, kuri metu lygtinai paleistieji ir lygtinai

atleistieji supažindinami su Lietuvos Respublikos teisine ir socialin s apsaugos sistema, gyventoj

užimtumo, apr pinimo gyvenamuoju b stu situacija, paramos asmenims, gr žusiems iš kalinimo staig ,

turiniu ir formomis. Užsi mim metu ugdomi džiai, reikalingi socialiai priimtinam gyvenimui.

Užsi mimai, kuri kurs sudaro keturios akademin s valandos, turi vykti po vien akademin valand

kart per savait . Rekomenduotina, kad užsi mimuose vienu metu dalyvaut ne daugiau kaip dešimt

asmen

37. Pataisos inspekcijos pareig nas, dirbdamas su lygtinai paleistu iš pataisos staig asmeniu (taip pat ir

asmeniu, lygtinai atleistu nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ), pagal Individualaus darbo su

asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos staig , ir lygtinai atleistais nuo laisv s at mimo bausm s prieš

termin , plano sudarymo metodines rekomendacijas, patvirtintas Kal jim departamento prie

Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymu (Žin., 2003, Nr. 48-2147), sudaro individualaus darbo su

nuteistuoju plan . Individualus darbo planas sudaromas atsižvelgiant nuteistojo asmenines savybes,

intelekt , lyt , amži , išsilavinim , gyvenimo s lygas, elges , kuriamus ateities planus, asmenin s ir

socialin s paramos poreik ir kitas aplinkybes, susipažinus su iš kalinimo staigos gauta asmens byla.

Plane turi b ti numatytos priemon s, apib dinan ios nuteistojo pareigas, asmens dokumentus,

gyvenamojo b sto ir socialin s paramos aspektus, užimtumo klausimus, šeim , draugus ir laisvalaik , ir

pan. Plane taip pat nustatomos individualaus darbo formos ir priemon s, nurodomos nuteistojo

asmenin s ir socialin s problemos, numatomi galimi j sprendimo b dai, priemon s, b tinos lygtinai

paleisto iš pataisos staigos arba lygtinai atleisto nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin asmens

resocializacijai. Esant b tinumui, individualus darbo planas gali b ti tikslinamas, o ne re iau kaip kart

per tris m nesius - atnaujinamas. Individualaus darbo planas gali b ti nesudaromas, jei lygtinio

223

paleidimo iš pataisos staigos arba lygtinio atleidimo nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin

laikotarpis yra trumpesnis nei vienas m nuo.

38. Pataisos inspekcijos pareig nas, dirbdamas su lygtinai paleistu iš pataisos staig asmeniu,

vadovaujasi BVK, taip pat šiais teis s aktais:

1) teisingumo ministro sakymu „D l Pataisos inspekcij pareig galiojim , skiriant

nuteistiesiems, atliekantiems vieš darb ir laisv s apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš

pataisos staig asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei j skyrimo tvarkos, Lygtinai paleist

iš laisv s at mimo viet asmen itin piktybišk viešosios tvarkos ir nustatyt pareig pažeidim s rašo ir

Pataisos inspekcij darbo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr.40-1856);

2) teisingumo ministro sakymu „D l Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos

pavaldži Kauno, Klaip dos, Panev žio, Šiauli ir Vilniaus region pataisos inspekcij nuostat

patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 104-4669);

3) Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymu „D l Kal jim

departamento prie Teisingumo ministerijos Kauno, Klaip dos, Panev žio, Šiauli ir Vilniaus region

pataisos inspekcij aptarnaujam teritorij nustatymo” (Žin., 2002, Nr. 28-1027);

4) Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. geguž s 8 d.

sakymu Nr.4/07-79 „D l Darbo su nepilname iais, esan iais pataisos inspekcij skaitoje, metodini

rekomendacij patvirtinimo”;

5) Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymu „D l programos,

metodini rekomendacij ir dokument form , susijusi su pataisos inspekcij veikla, patvirtinimo”

(Žin., 2003, Nr. 48-2147);

6) Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos policijos

generalinio komisaro sakymu „D l pasikeitimo informacija tarp Kal jim departamentui prie Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos pavaldži laisv s at mimo viet bei pataisos inspekcij ir

aukštesn s bei žemesn s pakopos policijos komisariat ” (Žin., 2003, Nr. 77-3561);

224

7) Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymu „D l pataisos

inspekcij pareig elgesio ir bendravimo su asmenimis, esan iais pataisos inspekcij skaitoje,

bendr taisykli patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 116-5313);

8) Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymu „D l socialin s

reabilitacijos program patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 7-167).

39. Komentuojamas straipsnis reglamentuoja teikimo lygtinai paleisti nuteist iš pataisos staigos

pateikim teismui. Bausm vykdanti institucija (pataisos staiga arba kardom priemon – su mim

vykdanti staiga), vadovaujantis BPK 362 str., teikim lygtinai paleisti nuteist iš pataisos staigos

pateikia bausm s atlikimo vietos apylink s teismui. Teismo pos dyje dalyvauja bausm vykdan ios

institucijos atstovas. pos teismas šaukia nuteist , prokuror ir gyn , ta iau ši asmen

neatvykimas nesustabdo klausimo sprendimo. Klausimo nagrin jimas pradedamas pos džio pirmininko

pranešimu. Po to teismas išklauso pos atvykusius asmenis. Nutart teismas priima pasitarim

kambaryje.

40. Pataisos staigos administracija teikime apib dinama nuteistojo elges , jo poži darb ir mokym si

per vis bausm s atlikimo laik . Kartu su teikimu teismui nusiun iama nuteistojo asmens byla,

psichologin s tarnybos išvada, nuteistojo raštiškas sipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu rodyti,

kad jis pasitaisys, taip pat informacija apie nuteistojo b sim gyvenam viet . Nors statym leid jas

ne pareigojo pataisos staigos administracij teikime padaryti išvad – ar nuteistasis vertas lygtinio

paleidimo iš pataisos staigos, ta iau pataisos staigos administracija, kuri geriausiai gali vertinti

nuteistojo asmenyb , tur pateikti savo nuomon d l galimyb s taikyti nuteistajam lygtin paleidim iš

pataisos staigos.

41. Tuo atveju, kuomet nuteistasis buvo teikiamas teismui d l lygtinio paleidimo iš pataisos staigos, bet

teismas pri nutart atsisakyti nuteist lygtinai paleisti iš pataisos staigos, jis gali b ti pakartotinai

teikiamas lygtiniam paleidimui iš pataisos staigos ne anks iau kaip po šeši m nesi po nutarties

atsisakyti nuteist lygtinai paleisti pri mimo dienos. Tuo tarpu lygtinai paleistas iš pataisos staigos

nuteistasis, kuris buvo nukreiptas atlikti likusi nuosprendžiu paskirtos laisv s at mimo bausm s dal ,

gali b ti teikiamas lygtinai paleisti iš pataisos staigos ne anks iau kaip pra jus vieneriems metams po

teismo nutarties d l pasiuntimo pataisos staig pri mimo dienos. Pažym tina, kad šeši m nesi ir

vieneri met terminas pakartotiniam teikimui d l lygtinio paleidimo iš pataisos staigos pradeda eiti ne

nuo teismo nutarties siteis jimo, bet nuo jos pri mimo dienos.

226

EFEKTYVAUS POKALBIO SU TIKSLIN S GRUP S ASMENIMIS PRIELAIDOS

Doc. Odeta Merfeldait

Pokalbio samprata ir klasifikacija.

Pokalbio metu surenkama informacija apie klient , jo sitikinimus, vertybes, interesus, jam r pimus klausimus,

problemas. Pokalbio metodo populiarumui takos turi kelios priežastys: tai s lygiškai nesunkiai organizuojamas

tyrimo metodas, kuriam nereikalinga speciali aparat ra; pokalbio metu tiesiogiai s veikaujama su klientu, tod l

galima fiksuoti ne tik jo atsakymus, bet ir neverbalin informacij , iš karto patikslinti atsakymus.

Pokalbio metu gaut informacij G. Valickas (1994) skirsto tris grupes:

Informacija apie kliento elges ;

Informacija apie aplinkos veiksnius, turin ius takos kliento elgesiui;

Informacija apie subjektyvius veiksnius, takojan ius kliento elges ( sitikinimai, nuostatos,

vertybin s orientacijos).

Bendrasis pokalbio tikslas – surinkti informacij , kuria v liau bus galima pasinaudoti bandant

klientui pad ti.

Klasifikuojant pokalb pagal pokalbio dalyvi skai išskiriami trys pokalbio tipai individualus, grupinis ir

šeimos. Individualus pokalbis esti tada, kai dalyvauja du žmon s. Tokio pokalbio metu galima gauti daugiausia

informacijos, kadangi klientas n ra varžomas kit asmen ir niekas negali jam daryti takos. Lengviau

garantuoti pokalbio konfidencialum , užmegzti kontakt , kontroliuoti eig . Grupinis pokalbis efektyviausias

taikant nedidel ms grup ms: 3-9 žmon ms. Mažesn se grup se bendraujama su tiek su kiekvienu nariu atskirai,

tiek su visais kartu. Efektyvesnis, kai grup s nariai gerbia koleg nuomones, moka išklausyti. Tokiu b du

grup s nariams galima daryti tak ir drauge spr sti problemas, ieškoti sprendimo b . Sunkumai – lyderio

problema, grup s nari valdymas, nustatyto plano laikymasis. Šeimos pokalbis - kuriame dalyvauja šeimos

227

nariai, kuriuos vienija bendros problemos ir noras jas išspr sti. Tikslas – išsiaiškinti ir bandyti pakeisti kliento

jausmus ir poži save, savo t vus, santykius šeimoje.

Pagal tikslus pokalbiai klasifikuojami anamnezinius ir sunkum aiškinimosi pokalbius. (Jovaiša, 2007)

Anamnezinio pokalbio tikslas, surinkti kuo daugiau informacijos apie klient , jo asmenyb s

vystym si, kitim , raid , apie kliento aplink , santykius su j supan iais žmon mis bei apie aplinkos

tak kliento asmenybei. Šis tipas taikomas pirmojo susitikimo metu. Pokalbio metu gaut

informacij vert patikrinti perklausiant, gr žtant prie temos ir pan.

Sunkum aiškinimo pokalbis. Sunkumai atsiranda tada, kai asmuo negali veikti kli ties, kuri

atsiranda d l jo paties savybi (subjektyvi ) arba ateina iš aplinkos (objektyvios). Dažnesn s

subjektyvios priežastys: motyvacijos tr kumai, gabum problema, per dideli ar per maži

reikalavimai sau, charakterio ypatumai ir pan. Objektyvios –tarpusavio santykiai ir pan.

Remiantis pokalbio proced ra galima išskirti standartizuot , pusiau standartizuot , nestandartizuot pokalbio

šis. Standartizuotas pokalbis turi aišk tiksl , iš anksto numatytus pagrindinius klausimus ir yra vienodai

vedamas su visais respondentais. Pasak G. Valicko, standartizuoto pokalbio metu iš anksto sudaromas smulkus

pokalbio planas, tiksliai suformuluojami klausimai, kurie pateikiami visiems tiriamiesiems laikantis nustatytos

tvarkos. Taigi ruošiantis standartiniam pokalbiui svarbu iš anksto sudaryti plan . Pusiau standartizuotas

pokalbis, kuriame pokalbio proced ra standartizuojama tik iš dalies: išskiriama pagrindini klausim grup ,

kuriuos tyr jas turi pateikti visiems tiriamiesiems, o pagalbinius klausimus jis gali pateikti arba nepateikti

priklausomai nuo konkre ios pokalbio situacijos. Nestandartizuotas (laisvas) pokalbis vyksta laisvai ir

lanks iai. Laisvame pokalbyje paprastai užsimezga betarpiškas kontaktas, o tinkama psichologin atmosfera

sudaro s lygas gauti iš respondento reikaling informacij jo asmenyb s diagnozei. Labai svarbu, kad pokalbio

vadovas sužadint didel respondento aktyvum , nor išsisakyti, kad pokalbyje b aktyvesnis respondentas,

negu pokalbio vadovas. Kai respondentui sudaromos s lygos b ti aktyviu, jis jau iasi es s suprastas, o tai

sudaro tinkamas psichologines s lygas priimti konsultanto informacij , paži ras, pasi lymus. Nestandartizuoto

pokalbio metu tyr jas vadovaujasi tiktai bendra pokalbio tema arba id ja, o konkre klausim formulavimas

ir j pateikimas priklauso nuo pokalbio konteksto.

228

Pokalbio organizavimas.

Remiantis V. Indrašiene (2004) pokalbio metodo panaudojimui b tina gerai pasirengti, t.y. iki susitinkant su

klientu b tina atlikti tris užduotis:

1. Suplanuoti pokalbio aplink

2. Suplanuoti pokalbio turin

3. Visk „suderinti.

Aplinka. Aplinka turi b ti tinkamai rengta: turi b ti rami aplinka; kambarys nelaidus garsui, kambarys tur

ti išdažytas ramiomis spalvomis, jaukiai apstatytas, šviesa netur kristi klient . Kambaryje tur b ti

stalas, patogios k s, gali b ti kanapa, interjeras neturi b ti perkrautas, kad neblaškyt kliento d mesio.

Kambaryje nereikia laikyti asmenišk daikt , atspindin j asmenin gyvenim ar sitikinimus.

Susitikimas prasideda nuo susipažinimo. Pasitinkant klient reikia laikytis keleto taisykli : atsistoti ir sutikti j

vidurkelyje, paprašyti pasakyti savo vard , paprašyti j atsis sti prieš atsis dant Jums. B gerai, kad

leistum te klientui pa iam pasirinkti, kur atsis si..

Laiko paskirstymas. Pirmasis susitikimas turt trukti, tiek kiek ir visi kiti. Paprastai pokalbis su suaugusiuoju

trunka 50-60 min. Per tradicines 50 min. Galima produktyviai aptarti kelet klausim , 10 min. Skirti

svarbiausiems dalykams užsirašyti. Pokalbio trukm reikia nustatyti pokalbio pradžioje. Kaip konsultantas

nenustato pokalbio trukm s, klientas ver iamas nuolat nerimauti, kad kiekvien akimirk pokalbis gali nutr kti.

Konsultavimo emociniai komponentai.

Abipusis pasitik jimas. Siekiant sukurti abipus pasitik jim – reikia kurti atmosfer , tinkam

problemoms aptarti.

229

Nuoširdumas. Nuoširdumas yra geb jimas b ti savimi nedemonstruojant savo profesijos. Nuoširdumas

užtikrina žodini reakcij atitikim jausmams ir nežodiniam elgesiui bei j spontaniškumui.

sijautimas. Tai geb jimas priimti pokalbio dalyvio vidin atskaitos tašk . sijautimas padeda jums

suprasti, kas trukdo klientui atsiskleisti.

Pozityvi pagarba klientui. Tai reiškia kliento kaip visumos pri mimas

Pokalbio turinys suprantamas kaip pokalbio tikslo ir užduo , kurias reiks atlikti numatymas (Indrašien ,

2004). B tina apgalvoti pokalbio strukt , klausimus, kuriuos užduosite pokalbio dalyviui.

Klausim uždavimas Klausimai paprastai skirstomi uždarus ir atvirus. Uždari naudojami konkre iai

informacijai apie klient gauti ir paprastai numato atsakym vienu-dviem žodžiais. Atviri klausimai atveria

keli ne tiek faktams apie kliento gyvenim gauti, kiek jausmams aptarti. Atviri klausimai galina klient

dalytis savo r pes iais su konsultantu. Jie atsakomyb už pokalb perduoda klientui ir skatina j tyrin ti savo

nuostatas, jausmus, mintis, vertybes, elges , t.y. savo vidin pasaul . R.Ko nas (1995), A.Ivey (1971) išskyr

pagrindines situacijas, kuriose naudojami atviri klausimai: susitikimo pradžia; skatinimas t sti ar papildyti tai,

pasak ; skatinimas savo problemas pailiustruoti pavyzdžiais, kad j s gal tum te geriau jas suprasti.

Pasak R. Ko no (1995), kai kuriems klientams atviri klausimai kelia gr sm ir didina nerim . Nors užduoti

klausimus svarbu, ta iau, kaip neb paradoksalu, reik vengti klausin ti. Bet koks klausimas turi b ti

pagr stas – j užduodant, reikia žinoti, koks tikslas. Jeigu klausin jimas taps pagrindiniu pokalbio b du, tai toks

pokalbis virs kliento apklausa ar tardymu.

Klausim tipai

Uždari klausimai naudojami surinkti faktin informacij , tokie klausimai reikalauja konkretaus

atsakymo. Visgi uždari klausimai sukelia tamp , nes tiriamasis pasijunta lyg tardomas, jis praranda

galimyb išd styti savo nuomon . Ta iau tokio tipo klausimai tinka, kai norima paspartinti sutikim

ar patvirtinim ilgokai svarstyt , puikiai žinomu klausimu.

230

Atviri klausimai – tai klausimai, reikalaujantys kokio nors paaiškinimo. Šie klausimai leidžia

tiriamajam apib dinti k nors, aptarti ar atsakyti taip, kaip jam atrodo. Atviri klausimai padeda

tyr jui suprasti tiriamojo jausmus, jo supratim vienu ar kitu klausimu.

Vedamieji klausimai pateikiami, kai norima, kad tiriamasis t st savo mintis prad tu klausimu.

Geriausia pateikti klausim tik viena tema, o ne keliomis. klausim traukiamos kelios temos tik

tada, kai norima sužinoti, kaip tiriamasis jas sieja.

Atsakomieji klausimai, kai tikimasi, kad tiriamasis atsakys pritardamas tyr jui. Pasak L.C. Johnson,

tai n ra labai gera klausin jimo forma, nes užkertamas kelias diskusijoms ir tiriamajam primetama

tyr jo mintis.

Retoriniai klausimai naudojami siekiant ne konkretaus atsakymo, o parodyti neišspr stas problemas

arba provokuoti naujus klausimus.

Persilaužimo klausimai. Išlaiko pokalb griežtai nustatyta linkme arba iškelia nauj problem

kompleks . Jais siekiama pasteb ti pašnekovo silpnas puses.

Projekciniai klausimai. Klausiama ne apie pat klient , bet apie kok nors sivaizduojam žmog ,

kuriam klientas priskiria savo asmenines savybes, poži ir pan.

Patikslinantys klausimai naudojami siekiant patikslinti kliento išsakytas mintis, priver iant dar

giliau apm styti, pergalvoti, komentuoti. Galima perfrazuoti anks iau pateikt klausim : ”Kaip aš

jus supratau...”, “J s teigiate, kad...”.

Tiesioginiai klausimai. Formuluojami asmenine forma: “Ar žinote...?”, “K manote...?”, taip pat

pusiau beasmene ar beasmene forma: ”O kaip J manymu...?”

Filtruojantys klausimai. Atlieka kontrolini klausim funkcij . juos gautas teigiamas atsakymas

arba neigiamas turi b ti pakartotas su jais susijusiais klausimais.

Psichologai mini kelet taisykli , kurias reikia prisiminti užduodant atvirus klausimus klientui:

231

1. Klausimai su “kas” dažniausiai b na orientuoti faktus.

2. Klausimai su “kaip” yra daugiau orientuoti žmog , jo elges , vidin pasaul .

3. Klausimai su “kod l” dažniausiai provokuoja klient gintis, tod l vengtini. Uždavus tokio tipo

klausimus, dažnai galima išgirsti racionalius, intelektualius atsakymus, kadangi visada nelengva

paaiškinti tikr sias savo elgesio priežastis.

tina nepamiršti, kad reikt vengti užduoti kelis kausimus iš karto; neder kelis kartus garsiai kitaip pateikti

pat klausim ; savo klausimu negalima klientui užb gti už aki .

Padr sinimas ir nuraminimas. Pokalbio dalyvis paprastai padr sinamas trumpa fraze, parodan ia j

pritarim , sutikim ar supratim . Jis atspindi palanki j nuostat ir skatina pokalbio dalyv toliau pasakoti.

Pavyzdžiui, “T skite”, “Taip, suprantu”, “Gerai”, ir kt. Padr sinimas sudaro dal kliento palaikymo, kuris yra

tinas efektyviam pokalbiui. Kitas svarbus kliento palaikymo aspektas yra jo nuraminimas. Tai irgi trumpos

pastabos, išreiškian ios pritarim : “Labai gerai”, “Nesijaudinkite d l šito”, “J s pasielg te teisingai” ir t.t.

Turinio atspind jimas: perfrazavimas ir apibendrinimas. Atspindint pasisakymo turin , perfrazuojamas jo

teiginys arba apibendrinami keli teiginiai. Turinio atspind jimas rodo, kad pokalbio dalyvio aktyviai

klausomasi ir kad jis yra suprantamas, taip pat padeda ir pa iam klientui geriau suprasti save, susigaudyti savo

mintyse, id jose, nuostatose. Perfrazavimas geriausiai tinka pokalbio pradžioje, nes skatina klient atviriau

aptarti savo problemas. Ta iau jis nepakankamai veda pokalb gilyn. A. Ivey (1971) išskyr tris pagrindinius

perfrazavimo tikslus:

parodyti klientui, kad m ginama suprasti tai, k jis sako;

iškristalizuoti kliento mint kartojant jo žodžius, ta iau trumpiau;

pa iam jums pasitikrinti, ar jis iš tikr teisingai supratote kliento žodžius;

R. Ko nas (1995) pateikia tris taisykles, kuria reikia prisiminti perfrazuojant:

232

1. Perfrazuojama pagrindin kliento mintis;

2. Perfrazuojant negalima iškreipti ar pakeisti kliento teiginio prasm s, taip pat prid ti k nors nuo

sav s;

3. Perfrazuojant reikia vengti pažodžiui pakartoti kliento pasisakym , pageidautina kliento mint

išreikšti savais žodžiais.

Jausm atspind jimas ir apibendrinimas. Pažinti ir atspind ti kliento jausmus – vienas svarbiausi pokalbio

. Tai neišvengiama dviej žmoni kontakto dalis. Jausm atspind jimas yra artimai susij s su kliento

išsakom min perfrazavimu – skiriasi tik tuo, kad perfrazuojant d mesys sutelkiamas ties turiniu, o

atspindint jausmus – ties tuo, kas slypi už turinio. Svarbu atkreipti d mes fakt ir jausm balans pokalbyje.

Neretai konsultantas, aistringai klausin damas, pradeda ignoruoti kliento jausmus. R. Ko nas (1995, p. 95)

suformulavo kelet apibendrinan princip , apiman ne tik jausm atspind jim , bet ir pagalb klientui

išreiškiant jausmus, taip pat ir j jausm raišk :

1. s privalote kuo tiksliau vertinti tiek savo, tiek kliento jausmus.

2. Neb tina atspind ti ar komentuoti kiekvien kliento jausm – kiekvienas j veiksmas tur

tur ti savo tiksl žmogiško bendravimo kontekste.

3. jausmus b tina atkreipti d mes , kai jie: kelia problemas, gali palaikyti klient , pad ti jam.

Apibendrinant galima teigti, kad kontaktui kurti ir palaikyti svarb s padr sinimai ir nuraminimai, tinkamas

klausim uždavimas. Taip pat ypating reikšm turi turinio atspind jimas, kuris rodo, kad kliento aktyviai

klausomasi ir jis yra suprantamas.

Derinimas. Visk apgalvojus, turite numatyti ir pokalbio dalyvio jausmus ir kaip juos tur tum te reaguoti, k

darysite, jei pokalbis pasisuks kita linkme.

233

Jums kaip pokalbio organizatoriams/konsultantams keliami reikalavimai

Geram konsultantui (pagal L. C. Johnson) b dingas: solidarumas; adekvatumas; patikimumas;

pageidaujamumas; garbingumas. Sujungus vairi mokslinink poži rius konsultant galime apib dinti kaip

asmen , kuris:

1. Turi pozityv poži kitus žmones ir j elges .

2. Nesavanaudiškai r pinasi kitais ir j gerove.

3. Yra atviras, šiltas, patikimas.

4. Dirba ne d l žmoni , kuriems reikia pad ti, bet su jais.

5. Atsiliepia žmogaus jausen , o ne pasikliauja kokio nors metodo panaudojimu.

6. Yra subrend s ir moka priimti sprendimus.

7. Žmogaus gyvenimo situacijas vertina realiai, atsižvelgia poky ius, laik , kurio reikia, kad vykt

pokytis.

8. Kiekvienas žmogus turi savo vertybi sistem , kuri lemia jo sprendimus. Klientas turi b ti

skatinamas, mokomas savo elgesio vertinimo atskaitos tašku laikyti savo paties, o ne aplinkini

žmoni nuomon .

Pagrindin s bendrosios pokalbio taisykl s ir konsultanto nuostatos (Ko nas, 1995, p. 24) :

s kaip konsultantai:

1. Turite pozityv poži kitus žmones ir j elges

234

2. Nesavanaudiškai r pinat s kitais ir j gerove

3. Esate patikimi

4. Dirbate ne d l žmoni , kuriems reikia pad ti, bet su jais

5. Atsiliepiate žmogaus jausen

6. Esate subrend s ir mokate priimti sprendimus.

7. Žmogaus gyvenimo situacijas vertinate realiai, atsižvelgiate poky ius, laik , kurio reikia, kad

vykt pokytis.

Nuostatos pokalbio metu:

1. Neb na dviej vienod klient ir situacij . Visos problemos yra unikalios, o kartu ir kiekvienas

kontaktas yra nepasikartojantis.

2. Svarbu pad ti klientui pa iam prisiimti atsakomyb už savo problem sprendim , nes geriausias

savo problem tyr jas yra klientas. Tai, kaip savo problemas mato klientas, yra daugiau svarbu negu

tai, kaip jos atrodo konsultantui.

Ne manoma visiškai atsakyti už kit žmog , klient , jo gyvenim ir sunkumus.

Kiekvieno pokalbio metu nereik tik tis tiesioginio efekto.

Turite pad ti klientui suprasti, kad yra ir neišvengiam situacij , kurias kaip tokias reikia priimti.

Efektyvus pokalbis– tai procesas, kuris atliekamas kartu su klientu, bet ne klientui

235

Apibendrinant vairi psicholog ir socialinio darbo teoretik mintis, efektyv konsultant galim

apib dinti kaip:

1. Autentišk . 3 pagrindiniai autentiškumo egzistavimo požymiai: 1) visiškas dabarties momento

sis moninimas; 2) pasirinkimas, kaip gyventi šiuo momentu; 3) atsakomyb už savo pasirinkim

2. Atvir . Atvirumas suprantamas ne tik tai, kad save atskleidi tam, su kuo bendrauji, bet pirmiausiais

atvirumas sau, save jausmams. Konsultantas priimdamas tiek savo, tiek kliento vairiausias emocines

reakcijas, skatina kliento poky ius pozityvia linkme.

3. Paž stant save. Ribotas sav s pažinimas reiškia ribot laisv , o gilus pažinimas didina rinkimosi

galimybes gyvenime. Kuo daugiau konsultantas žino apie save, tuo geriau gali pažinti klientus, ir

atvirkš iai.

4. Asmenyb s j ga ir identiškumas. Tiek profesiniame darbe, tiek asmeniniame gyvenime konsultantai

neturi b ti kit žmoni l kes atspindys, o privalo veikti vadovaudamasis savo vidiniu atskaitos tašku.

Tai leidžia jam pa iam jaustis stipriu ir su juo klientais jaustis stipresniais.

5. Toleruojant neapibr žtum . Konsultantas tur mok ti jaustis neapibr žtomis situacijomis, nes jos

dažniausiai sudaro konsultavimo didži dal . Niekada konsultantas nežino su kokia kliento problema

susidurs, kok sprendim priims. Asmenin atsakomyb . Suvokdamas, kad yra atsakingas už savo

elges , konsultantas gali laisvai pasirinkti kaip elgsi si kiekvienu konsultavimo momentu – sutikti su

kliento argumentacija – ar jam prieštarauti. Santykiai su kitais žmon mis. Konsultantas tur ti vertinti

žmones – j jausmus, poži rius, savitus asmenyb s bruožus. Tokie santykiai svarb s konsultuojant,

ta iau reikia atsižvelgti baim , kuri daugelis žmoni išgyvena, siekiant užmegzti artimus santykius su

kitais.

6. Keliant realistiškus tikslus. Efektyvus konsultantas turi žinoti savo galimybes ir savo apribojimus.

Svarbu atsižvelgti, kad kiekvieno konsultanto galimyb s ribotos. Konsultantas tur atsisakyti siekti

ti nerealiai tobulas (Ko nas, 1985, 28-33).

tina nepamiršti, kad didele dalimi pokalbio s km lemia j ir kliento santykiai, kliento intelektas, kliento

tikslai (pasirinkimas), kliento motyvacija, kliento asmenyb s bruožai, kliento vertybin s orientacijos, kliento

236

prieraišumas, kliento charakteris. Detaliau bus aptariami asmenyb s bruožai, vertybin s orientacijos,

prieraišumas, motyvacija.

Asmenyb s bruožai. Asmuo turi daug savybi nuo kuri priklauso jo veiksmai. Kiekvieno žmogaus elgsenai

dingas pastovumas ir nuoseklumas panašiose situacijose. Svarbiausi asmenyb s veiksniai: neurotizmas,

ekstraversija, atvirumas patyrimui, nuolaidumas, s žiningumas.

Neurotizmas apima emocin nepastovum , gailest sau, neigiamas emocijas – pykt , baim , pasibjaur jim ,

li des , nerim , kalt ir pan. Mažas neurotiškumas rodo asmens emocin stabilum , ramum , atsipalaidavim .

Ekstraversija – emociškai teigiamas, kupinas energijos poži ris tarpasmeninius vykius, entuziazmas,

jausmingumas, pom gis juokauti.

Atvirumas patyrimui – išreiškia polink b ti originaliam, k rybiškam, siekti pažinimo kompleksiškumo, apima

intelektualin aktyvum , vaizduot , savarankiškum .

Nuolaidumas arba sutariamumas susij s su tarpasmeniniu bendravimu. Jis nori b ti malonus, užjau iantis,

paslaugus, padedantis ir pan.

žiningumas (s moningumas) rodo asmens organizuotum , atsakomyb , susivaldym , nuoseklum ir pan.

Vertybin s orientacijos tai individo drovini , socialini , politini , estetini nuostat sistema. Vertybin s

orientacijos lemia elgesio krypt ar konkret poelg . Vertyb s skirstomos prosocialines, individualistines ir

varžybines.

Prosocialin s vertybin s orientacijos asmenys link siekti, kad veiklos pasekm s b kuo palankesn s ir jiems

ir kitiems.

Individualistin s – link r pintis tik savo laim jimais, neatsižvelgdami pasekmes kitiems.

Varžymosi orientacija – kai stengiamasi parodyti, kad asmens laim jimai yra pranašesni už kit .

237

Prieraišumas - saugus sugeb jimas kurti asmeniui tinkan ius pasitik jimo santykius. Asmuo gali b ti

vengiabtis prieraišumo ar b ti nerimastingu. Vengiantis – asmuo mano pats yra vertingas ir kompetentingas,

ta iau kitais negali pasikliauti, nes netiki, kad pastarieji atsižvelgs j poreikius.

Nerimastingas – kiti atrodo nepatikimi, taip pat ir pats asmuo nemoka užmegzti santyki . Tai didele dalimi

susij su asmenine galia, kuri

Motyvacija. J. Pacevi ius (2001) motyvavim bendraujant apib dina kaip geb jim sukelti kito žmogaus nor

veikti, siekiant konkretaus tikslo ir darant tai tokiu b du, kad b atsižvelgta jo poreikius, mok jimus,

geb jimus ir išorines s lygas. J , kaip konsultant užduotis, pad ti asmeniui priimti toki poreiki

hierarchij , kuri atitinka jo asmenyb s pozicijos išsivystymo lyg . Žmogaus psichologin prigimtis lemia, kad

savanoriškai jis rodo pastangas tik tuomet, kai tai atitinka jo poreikius.

Motyvuoto asmens schema: žinoti – suprasti – sutikti – nor ti – geb ti – daryti.

Dirbant su nuteistaisiais patartina spr sti šias su motyvacija susijusias problemas:

artim ir tolim tiksl stiprinimo;

kes identifikavimo;

geb jimo prosocialiai reikšti emocines reakcijas;

sav s pastiprinimo dži ugdymo;

suvokimo dži skirtumo tarp faktin s b senos bei tikslo ugdym (Karoly, 1993; Mishel, 1996, cit. iš

Grakausko, 2006).

Svarbu žvelgti tuos poreikius, kurie valdo žmog , yra dominuojantys. Žinoti, k jis vertina labiausiai: pinigus,

garb , valdži , draugyst , pripažinim . Svarbus pastabumas, nuostatos, kurios gali trukdyti suprasti kito

poreikius ir vertybes bei argumentacija, siekiant paskatinti asmen konkre iai veiklai ar poelgiui.

238

1 lentel . Motyvacinio pokalbio užduotys

Poky stadija :Motyvacin užduotis

Abejon s Sukelti abejones – pad ti atsirasti supratimui apie dabartinio elgesio

problemas

Noras keistis Sužadinti priežastis keistis; sustiprinti pasitik jim savimi, kad galima

pakeisti dabartin elges

Apsisprendimas Pad ti pasirinkti geriausi keli siekiant poky io

Veiksmas Pad ti žengti žingsnius link poky io

Palaikymas Pad ti pasinaudoti strategijomis, užkertan iomis keli atkry iui

Atkrytis Pad ti atnaujinti svarstymo, apsisprendimo ir veiksmo procesus,

veikiant beviltiškum

Konsultantai turi pad ti:

239

sis moninti vairius socialinius vaidmenis;

ugdyti socialinius džius, ypa tuos, kurie yra užslopinti;

skatinti asmens autonomij ;

skatinti emocionalius ir gyvus tarpusavio santykius, saugoti asmenin privatum ;

orientuotis socialiai palankias ugdimuisi galimybes ateityje;

remtis teigiamomis nuteist savyb mis;

skatinti nuolatin nuteist mokym si ir tobul jim (Galaguzova, 2002).

Konsultanto pagrindin s taisykl s:

geb k ir b k menininku;

generuok alternatyvas;

nesigin yk;

pasirenk visada klausytis;

mesio centre turi b ti elgesys;

atsakyk;

jausk;

240

k atsargus duodamas patarimus;

užduok profesionalius klausimus;

atkreipk d mes signalus;

k nešališkas;

k atidus kalb damas apie savo patirt ;

interpretuok;

pasitik k.

Pokalbio organizavimo etapai.

Pokalbis, net jei tai ir vienintelis susitikimas, yra dalijamas kelet stadij . Jis turi pradži , vidur bei pabaig .

Svarbus d mesys turi b ti skiriamas pirmajam susitikimui, kuriame kiekvien klient reikia sutikti kaip pat

pirm , be išankstini nuostat , pasistengti kaip galima sumažinti prieš tai patirt jausm p dsakus. Klientui tai

labai svarbu, nes jis ateina su dviem stipriais jausmais – baime ir viltimi. Reikia daryti visk , kad nuo pirm

susitikimo minu kliento baim maž ir did viltis. Pats svarbiausias komponentas, kurio kartais pakanka,

kad pad ti žmon ms – yra šiltas, nuoširdus, empatiškas ryšys. Svarbiausi pirmojo susitikimo tikslai yra šie:

1. Skatinti atvir , nuošird pokalb apie problemas, kurias norisi aptarti, ir apie veiksnius bei priežastis,

suk lusias šias problemas.

2. Giliau suprasti klient , jausti jam didesn pagarb ir abipus pasitik jim .

3. tikinti klient , kad per kiekvien susitikim galima gauti konkre ios naudos.

4. teigti klientui, kad jis pats turi b ti aktyvus savo problem sprendimo dalyvis.

241

5. Nustatyti problemas tolesniam darbui.

Analizuojant mokslin je literat roje pateikiamus konsultavimo ir problem sprendimo strukt rinius modelius,

žvelgta, kad mokslininkai tuos pa ius elementus dažnai vardija skirtingais terminais, nors kalba apie tokius

pa ius dalykus (2 lentel ).

2 lentel .

R. Ko nas L. C. Johnson L. Jovaiša A. Sakalas;

J. Albrechtas; V.

Targamadz

Problemos

tyrimas

vertinimas Registravimas,

susipažinimas,

žanginis pokalbis

Problemos diagnostika

Dvimatis

problemos

apibr žimas

Problemos

formulavimas

Problemos analiz

242

Alternatyv

identifikacija

Informacijos rinkimas Alternatyv

Formulavimas

Planavimas Planavimas Konsultuojamasis

pokalbis

Sprendimo pri mimas

Veikla Tiesiogin s

praktikos veiksmai

Netiesiogin s

praktikos veiksmai

Sprendimo

gyvendinimas

vertinimas ir

gr žtamasis ryšys

vertinimas

Baiga

Baigiamasis

konsultavimas

Kontrol ir vertinimas

R. Ko nas, remdamasis B. E. Gilliland, pasi pat bendriausi model (Ko nas, 1995, p. 21).

Problemos tyrimas. Šioje stadijoje pradedama kontaktuoti su klientu ir pl tojamas abipusis pasitik jimas;

mesingai klausomasi kliento, kalban io apie savo sunkumus, r pes ius, problemas, b na nuoširdus,

autentiškas, empatiškas, r pestingas, nevertinantis; klient reaguoja taip, kad skatint j giliau tyrin ti savo

problemas; fiksuoja klient jausmus, nežodines reakcijas, pasisakym turin .

Dvimatis problemos apibr žimas. Šioje stadijoje siekiama tiksliai apib dinti kliento problem fiksuojant jo

emocinius ir kognityvinius aspektus, problemos tikslinama tol, kol js vienodai suprantate j s ir klientas; jos

apibr žiamos tiksliomis ir konkre iomis s vokomis.

243

Alternatyv identifikacija. Šioje stadijoje iškeliamos ir atvirai patariamos visos galimos problem sprendimo

alternatyvos. Klientas skatinamas vardinti visus galimus pasirinkimus, kuriuos jis laiko tinkamais ir realiais.

Tam naudodami atviri klausimai, padedantys iškelti papildomas alternatyvas, kurias klientas gal priimti, bet

neprimet s savo sprendim . Kalbant galima fiksuoti galimus pasirinkimus. Tada juos lengviau palyginti.

Planavimas. Šioje stadijoje kritiškai vertinamos problemos sprendimo alternatyvos. Sudaromas realistiškas

problemos sprendimo planas, padedama klientui suprasti, kad ne visos problemos gali b ti išsprendžiamos. Kai

kurioms spr sti reikia daug laiko; kai kurios gali b ti iš dalies išspr stos mažinant j destruktyv , elges

trikdant poveik . Problemos sprendimo plane turi b ti numatyta, kokiomis priemon mis ir b dais klientas

patikrins pasirinkt sprendimo alternatyv realistiškum , galimybes.

Veikla. Šioje stadijoje nuosekliai realizuojamas problemos sprendimo planas. Padedama klientui nuspr sti, k

reikia atlikti atsižvelgiant realyb , laik , emocines galimybes ir poreikius, taip pat suprasti, kad siekiant tikslo,

galimos nes km s, kad dalin s km ar net nes km dar n ra katastrofa – svarbu rizikuoti ir toliau m ginti

realizuoti problemos sprendimo plan .

vertinimas ir gr žtamasis ryšys. Šioje stadijoje vertinamas tikslo pasiekimo lygis, atsižviegiant kliento

poreikius, apibendrinami pasiekti rezultatai.

244

1 pav. Taikomi metodai

Reikm s Pokalbio metodai

Visi klientai

Reikm justi savo vert

Reikm b ti suprastam

Bazin Empatija

Pradinis vertinimas

Atskiri klientai

Sugeb jimas

Išgyventi jausmus

Tam tikros nerimo sritys,

Pvz., fobijos

Klaidingas galvojimas

Gali b ti, kad pakaks

bazin s empatijos. Jeigu ne,

papildoma intervencija

gal b ti šitokia:

Pagrindiniai bihevioristiniai

metodai

245

Kaip teigia L.Jovaiša (1999, p. 139), pokalbio eiga priklauso nuo problemos sud tingumo. L.Jovaiša (1999, p.

139) si lo labai panaš anks iau aprašyt pokalbio model , susidedant iš šeši etap : registravimo,

susipažinimo, žanginio pokalbio, informacijos rinkimo, konsultuojamojo pokalbio ir baigiamojo konsultavimo.

Registruojant vykdomas klient surašymas. Konsultantas užrašo pradinius kliento pageidavimus. Pravartu

klientus grupuoti pagal j pradines problemas ir atitinkamai surašyti juos registracijos knyg .

Santyki sunkumai m stym sutelktos

intervencijos

246

Konsultanto susipažinimas su klientu priklauso nuo aplinkybi , kas ir kur teikia konsultacij . Daug lemia

pokalbio pradžia. Konsultantas su klientu vis pirma turi aptarti kliento interesus, pom gius, kult rinio,

socialinio gyvenimo vykius.

žanginis pokalbis prasideda tik susipažinus. Juo siekiama sukurti tinkamus santykius, kurie leis atskleisi

kliento mintis ir jausmus bei išsiaiškinti pagalbos strukt . Tinkami santykiai kuriami dar prieš žangin

pokalb . Klientas turi pajusti, kad jis aktyviai dalyvaus konsultacijos vyksme, kad nuo jo daug kas priklauso

sprendžiant nagrin jam klausim . Konsultantas turi išsiaiškinti kas paskatino klient konsultuotis, kokio masto

yra jo problema. Pagalbos strukt roje išskirtini šie momentai: problemos esm ir pob dis; problemos ir jos

apraišk priežastys; pagalbos b dai; pagalbos s lygos, kuriomis asmenyb keist si. žanginis pokalbis leidžia

sudaryti konsultavimo eigos plan :

apm stoma, koki sprendim reik s, kad kažkas keist si;

kokia b tina informacija apie konsultuojam ;

kokiais metodais rinkti informacij ;

kokio pob džio bus konsultacija (trumpalaik ar ilgalaik , informacin , palaikomoji, tikin jimo ar

pan.).

Informacijos rinkimas reikalingas problemai, jos esmei išsiaiškinti, priežastims nustatyti. Pirminis jos šaltinis –

pats konsultuojamasis. Ta iau iš jo gauta informacija paprastai b na pernelyg subjektyvi, kartais netiksli. Tod l

nereik ja pasikliauti. Kiti šaltiniai – darboviet , mokykla, aplinkos žmon s, kurie taip pat teikia papildom

informacij apie veikl , elges , santykius. Ji turi b ti oficiali, turi nepažeisti kieno nors interes , garb s ar

orumo. Objektyvias žinias apie konsultuojam teikia testai. Pokalbio pradžioje pasitenkinama bendrosiomis

žiniomis apie klient , v liau panaudojama konkreti, visapusiška, patikima medžiaga, padedanti spr sti klausim

per konsultacij .

Konsultuojamajame pokalbyje neapsieinama be aiškinimo, t.y. pagalbos prasminant faktus, vykius, padedant

suprasti j s sajas ir reikšm , kilm , problemos esm . Konsultantas stengiasi pasiekti, kad klientui b visiškai

suprantama ir negin ytina tai, k kalba, si lo, pataria konsultantas. Konsultacijoje neturi b ti nieko

dviprasmiško, neaiškaus, slapto. Pagalbos apsisprendžiant išdavoje konsultantas tur jausti, kad klientui

kažkas pasidar aiškiau, lengviau, suprantamiau. Tada konsultacijos tikslas pasiektas.

Baigiamoji konsultacija teikiama, kai klientui tapo aiški jo problemos sprendimo strategija ir taktika, kai jis

patenkintas pokalbiu. Konsultantas jam akcentuoja svarbiausius, esminius sprendimus. Aptariamas tolesni

susitikim prasmingumas.

247

Kaip matyti, iš pateiktos medžiagos, tiek L.Jovaišos, tiek R. Ko no pasi lyti konsultavimo modeliai yra labai

panaš s. Abu autoriai kalba apie ger kliento pažinim , kliento aktyvi pozicij problemos sprendime.

Louise C. Jonhson (2003) išskiria dvylika konsultavimo etap :

1. Preliminarus problemos ir galim jos priežas formulavimas. Darbuotojas ištiria, kaip klientas

supranta situacij , ar j vienodai supranta darbuotojas ir klientas Aptariamas situacija suk lusi problem

ir jos sud tingumas. Darbuotojas atsižvelgia kliento kompetencij , pradinius tikslus, svarsto ar tikslai

real s, stebimas kliento elgesys.

2. Tolesnis bendravimas. Darbuotojas ir klientas aptaria, kokios pagalbos klientui reikia, kokia pagalba yra

galima ir darbuotojo rekomendacijas

3. Informacijos atranka. Darbuotojas ir klientas aptaria, kokios reiks informacijos, kas geriau suprast

situacij ir problem . Skiriamas išskirtinis d mesys problemos kontekstui.

4. Informacijos rinkimas. Kai nusakoma, kokios informacijos reiks, darbuotojas ir klientas vykdo užduotis,

reikalingas informacijai rinkti. Kur tik manoma, klientas vykdo užduotis, reikalingas informacijai

rinkti.

5. Asmens jo situacijoje vertinimas. Surinkus reikiam informacij , katu apsvarstoma problemos prasm .

Palyginama iš vairi šaltini gauta informacija. Darbuotojas su išvadomis supažindina klient ir aptaria

ar jos sutampa su kliento poži riu.

6. Tiksl , padarini ir suvaržym nustatymas. Apsprendžia galimi darbo padariniai. Išklausomi kliento

kes iai ir pateikiami pam stymai, k galima padaryti kartu. Aptariama, k dar reikia padaryti ir kiek

laiko ir energijos galima tam skirti.

7. Galim veiksm plano nustatymas. Aptariama kaip sieksime numatyt tiksl . Pats svarbiausias dalykas

darbuotojui - žinios apie galimas strategijas.

8. Plano parinkimas ir sintez . Darbuotojas su klientu nusprendžia, kaip jie veiks, numatoma, k

pirmiausiai reikia padaryti ir iki kada.

248

9. Darbuotojo ir kliento sutartis. Darbuotojas ir klientas susitaria žodžiu ar pasirašo sutart , kad kiekvienas

žinot savo atsakomybes.

10. Plano gyvendinimas. Pradedama gyvendinti tai, kas suplanuota.

11. Vertinimas. vertinami poky iai, kuri buvo tik tasi ir pan.

12. Gr žimas tam tikr etap arba užbaigimas. Jei pasiekiami tikslai, laikas pereiti prie baigiamosios

faz s, jei ne – procesas pradedamas iš naujo.

A. Sakalas (1998); J. Albrechtas (2005); V. Targamadz (1999) pateikia pokalbio model , sudaryt iš septyni

etap :

1. Problemos diagnostika siekiama išsiaiškinti problemas ir jos sprendimo galimybes.

2. Formuluojant problem išskiriama ir tikslinama pagrindin problema, kol j vienodai supranta visi

komandos nariai.

3. Problemos analize siekiama visapusiškai išsiaiškinti vis informacij , susijusi su pateikta problema.

4. Formuluojant alternatyvas taikomi vair s grupinio darbo metodai, aptariami suformuluot keli ar

keliolikos sprendimo alternatyv privalumai ir tr kumai, vertinamas pasirinktas variantas.

5. Sprendimo pri mimas susij s su vienos ar keli alternatyv atranka, kurios veiksmingiausiai pad

išspr sti esam problem .

6. Sprendimo gyvendinimas apima laiko problemai spr sti numatym , pasiskirstym funkcijomis ir

sprendimo vyksm .

7. Kontrole ir vertinimu nustatoma, kaip laiko atžvilgiu gyvendinamas problemos sprendimas, jei reikia,

nustatomi koregavimo veiksmai

249

Efektyvaus pokalbio s lygos.

tina nepamiršti, kad pokalbio pagrindiniai elementai s veikos, percepcinis ir komunikacinis gali lemti

pokalbio s km . Pokalbio metu pokalbio dalyviai s veikauja, t.y. bendraujan poveikis vienas kitam.

Pagrindiniai šios s veikos tipai yra bendradarbiavimas ir varžymasis. Interakcija, kaip bendravimo aspektas,

laikoma viena svarbiausi aiškinant asmenyb s vystim si

Tam tikri efektai gali lemti žmoni tarpusavio suvokim (socialin percepcija), pvz:

Stereotipizacijos efektas (,,visi pietie iai karšto b do", ,,vienturtis vaikas šeimoje – egoistas“, ,,visi

buhalteriai – pedantai“)

Naujumo ir pirmumo efektas

Aureol s efektas - tai bendras palankumas ar nepalankumas kitam asmeniui bendravimo procese

Analogij ieškojimo efektas - iš panaši pagal išvaizd žmoni tikimasi panaši vidini savybi

Loginio paklydimo efektas – manymas, kad tam tikros savyb s sukelia viena kit

Andoros fenomenas arba save išpildanti pranašyst (,,Ko iš jo nor ti! Ar aš nesakiau, kad gerai paž stu

žmones!“) (Grebliauskien , Ve kien , 2004)

Pokalbis - pasikeitimas informacija (komunikacija), naudojant koki nors ženkl sistem . Informacijos

perdavimo b dai: verbalinis (kalba), neverbalinis (mimika, gestai). Taigi, j šifravimo sud tingumas gali sukelti

problem . B tina nepamiršti, kad žodin informacij papildo nežodiniai komponentai, pavyzdžiui, akcent

duodantys gestai arba iki galo nepasakyto sakinio baigimas g žtel jimu pe iais, pvz:

no kontaktas: naudojamas sveikinantis ir atsisveikinant; rodo draugyst ir artimum

no orientacija: bendradarbiaujantys žmon s s dasi greta vienas kito

250

no laikysena rodo ar žmogus yra sitemp s ar atsipalaidav s

Gestas: perduoda bendr emocin tamp

Links jimas galva: skatina kitus daugiau kalb ti

Veido išraiška: perduoda emocijas i r nuostatas kit asmen atžvilgiu - ta iau veido išraiška žmones labai

valdo, tod l j sunku interpretuoti. Iš jos tu tuojau sužinome reakcij , tai, k sako kiti žmon s.

Aki judesiai: naudojami rinkti informacija apie kit reakcijas.

Išvaizda (drabužiai, veidas, plaukai, naudojama informacijai apie save si sti pavyzdžiui, pranešti apie

savo profesij ir status .

Emocinis kalbos tonas: patikimesnis emocij rodiklis negu veido išraiška, kadangi j sunkiau kontroliuoti.

(Bendravimo psichologija, 2003)

V. Baršauskien (1996) remdamasi B. Kell, A. Lederman, L. D. Philips (1986) išvardino šiuos požymius,

kuriuos galime pritaikyti efektyviam konsultanto ir kliento pokalbiui:

1. Tinkamas kliento apr pinimas informacija: konsultantas ir klientas turi dalytis informacija, ta iau

konsultantas neturi peržengti konfidencialumo rib .

2. Derama informacijos analiz ir vertinimas: Konsultantas privalo tinkamai išanalizuoti ir vertinti gaut

informacij . Dažniausiai informacija negali b ti priimama bes lygiškai.

3. Efektyvus klausymasis: sugeb jimas tinkamai klausytis vairiose situacijose lemia komunikavimo

km . Norint tapti geru klausytoju, svarbu sutelkti d mes ir susilaikyti nuo komentar , kol nuodugniai

suprasite, apie k pašnekovas kalba. Sugeb jimas klausytis naudingas tuo, kad:

Mažina emocin tamp ir padeda blaiviai apsvarstyti iškilusi problem ;

251

Pakelia j pašnekovo savivert ;

Sumažina stres ir tamp ;

Skatina nuoširdum ir tarpusavio supratim ;

Ugdo pasitik jim savo j gomis;

4. Dalykiškas klausin jimas. Svarbu laiku pateikti klausimus ir gerai juos suformuluoti.

5. Konstruktyvus dalyvavimas. Išsakant komentarus ar pasisakant b tina visk apgalvoti.

Informacija gali b ti gaunama ir perduodama vairiais metodais: kontent analiz s, kalbos ir pranešim vairove,

paralingvistiniais, neverbaliniais ir pan.

Content analiz reiškia, kad iš kliento gaut informacij konsultantas gali skaidyti tam tikrus

vienetus, kuriuos galima skai iuoti.

Verbalini informacijos perdavimo ir gavimo b vairov bei aiškumas pasireiškia tuo, kad

konsultantas siekdamas gauti informacij apie klient naudoja vairius b dus: uždarus, atvirus

tiriamuosius klausimus ir pan.

Remiantis V. Baršauskiene ir B. Janulevi te – Ivaškevi iene, pokalbio kli tis galima suskirstyti

organizacines ir individualias. Prie organizacini kli priskirtina:

informacijos perkrovimas;

informacijos sud tingumas (pagrindines mintis b tina formuluoti taip, kad jos b suprantamos);

pasitik jimo stoka;

252

netinkamas informacijos perdavimas

fizines kli tis (triukšmas) (Baršauskien , Janulevi – Ivaškevi ien , 2005).

Kaip individualias komunikacijos kli tis V. Baršauskien ir B. Janulevi – Ivaškevi ien vardina:

skirting informacijos interpretavim ; kalb jimo ir klausymosi dži stok ; pašnekov emocines reakcijas;

bendravimo dži stok ; verbalin s ir neverbalin s informacijos neatitikim . (Baršauskien , Janulevi –

Ivaškevi ien , 2005, p. 20)

S. P. Robbins (2003), analizuodamas efektyvaus pokalbio kli tis, išskiria filtravim , selektyv suvokim ,

informacijos pertekli , ly stilius, emocijas ir kalb . Pasak autoriaus, filtravimas reiškia, jog siunt jas

moningai manipuliuoja informacija, kad gav jas palankiau j priimt . Selektyvus suvokimas, autoriaus

teigimu, yra tokia komunikacijos kli tis, kai komunikavimo procese informacijos gav jas mato ir girdi

selektyviai, t.y. priklausomai nuo jo poreiki , interes , patirties, išsilavinimo ir kit asmenini savybi .

Robbins teigimu, informacijos perteklius atsiranda tada, kai informacija, su kuria privaloma dirbti, viršija

geb jim j apdoroti. Skirtingiems žmon ms tie patys žodžiai gali reikšti skirtingus dalykus. Amžius,

išsilavinimas ir kult rin aplinka yra vieni pagrindini veiksni , daran tak žmogaus vartojamai kalbai ir

prasm ms, kurias jis suteikia žodžiams (Robbins, 2003).

Apibendrinant skirting autori pateikiamas pokalbio kli klasifikacijas, galima išskirti asmeninius, fizinius

ir semantinius pokalbio barjerus. Asmeniniai barjerai – tai kli tys, kylan ios d l nekokybiško klausymo,

klausymo ar supratimo problem , neigiam emocij , skirting vertybi ir pan. Fiziniais komunikacijos

trikdžiais vardijami komunikacijos barjerai, kylantys d l nepalanki s lyg (triukšmo, nekokybišk technini

priemoni ir pan.). Semantiniai barjerai kyla d l simboli stokos arba j neteisingo supratimo. Tokio tipo

problemos kyla komunikuojant žodžiu d l netinkamo s vok vartojimo ar supratimo. Supratim paprastai

apsunkina tai, jog neretai vien ir t pat žod galima suprasti skirtingai arba pasakytas žodis yra neadekvatus

minties kontekstui. To priežastis gali b ti skirtingas nevisuotin s (profesin s, tarmin s ar žargonin s) leksikos

žinojimas bei individualios patirties skirtumai. Individualios patirties skirtumai dažniausiai pasireiškia vartojant

žodžius, kuri prasm priklauso nuo individualios patirties, abstrakcijas žymin ius žodžius, emociškai svarbius

žodžius (Psichologija studentui, 1999).

Kod l neišgirstame, k žmon s sako? Tod l, kad mums nuobodu. Kai žmon s kalba prastu grei iu,

ne kinkomos m smegenys. Net kalb dama 160 žodži per minut grei iu, per seminarus negaliu vis laik

išlaikyti dalyvi d mesio. Ir kas tuomet atsitinka? Mintimis nukrypstame kas kur:

253

imame ieškoti pavyzdži tam, apie k kalbama;

galvojame, kod l ryt sutuoktinis (- ) buvo blogos nuotaikos;

grožim s kieno nors drabužiais ir sp liojame, kur jie pirkti;

galvojame, ar jau tuoj bus kavos pertrauk

Kaip parodyti, kad d mesingai klausom s?

minties pakartojimas. Pakartodami partnerio mint parodome jam, kad j išgirdome, pasitikriname,

ar teisingai supratome. Pašnekovo mint galima pakartoti pažodžiui arba persakyti savais žodžiais.

Mintie pakartojim galima prad ti žodžiais: „jei aš teisingai supratau...“, „ Taigi tau atrodo...“ ir t.t.

minties tikslinimas. Kartais žmon s vartoja daug apibendrinim . Klausytojui ne visada gali b ti

aiškus t apibendrinim turinys. Norint išvengti sp liojim , kiekvienu atveju geriau paklausti

partnerio, k reiškia viena ar kita jo mintis. Pavyzdžiui, kai pašnekovas teigia, es jam nusibodo

šeima, jis neb tinai turi omeny tai, kad jis nori palikti šeim . Toks teiginys gali reikšti ir tai, kad

paskutiniu metu jis turi daug šeimynini r pes .

apibendrinimas. Apibendrinan ias išvadas reikia formuluoti atsargiai, kad apibendrinimo

nesutapatintum te su savo sp lion mis. Ta iau kai žmogus išsipasakoja apie daugel savo gyvenimo

situacij , kuriose pats nesugeba žvelgti panašumo, galima pad ti jam jas sugretinti. Tai darant reikia

vengti kategoriškumo, ir pateikti tik kaip savo interpretacij . Pavyzdžiui, išklaus pašnekov , galime

atkreipti jo d mes kad jam sunku racionaliai paskirstyti dienos darbus, pavyzdžiui, neapsisprendžia,

kuri veiklos sritis jam svarbiausia.

emocin parama. Parodydami bendravimo partneriui, kad suprantame ir priimame jo jausmus,

emocin b sen , padedame jam išsisakyti , tuo pa iu giliau j suprantame.

atviri klausimai provokuoja turining atsakym , padeda išreikšti jausmus ir tikr problem .

Pavyzdžiui: „Kaip tu pats vertini š vyk ?“, „K ketini daryti?“ ir pan.

254

retoriniai klausimai. Tokiai klausimais galime atkreipti pašnekovo d mes mums r pim tem

(Konfliktai ir bendravimas, 1996.)

Blogo klausymo pro iai

ignoravimas. J stebime, kai neparodomas d mesys pašnekovui. Gali b ti žodinis ir nežodinis

ignoravimas. Pavyzdžiui: pašnekovui pasakojant dairom s, ži rime laikrod ir pan. Arba: „na, ia

menka problema. O štai man kas nutiko...“

kyrus klausin jimas. kyrus klausin jimas pasižymi tuo, kad klausantysis domisi tuo, kas jam

pa iam r pi, klausin ja dažnai net nesulaukdamas atsakymo, neišklaus s iki galo. Tai gali erzinti

pasakotoj ir trukdyti jam reikšti norimas mintis.

hipotezi k limas. Kartais klausytojas link s hipotetiškai aiškinti pašnekovo elgesio ir jausm

priežastis. Suprantama, kartais jis gali atsp ti, ta iau gali ir suklaidinti pasakotoj ar paskatinti

užsiskl sti, pasijusti vertinamu, kalba gali nukrypti kit žmoni poelgi vertinim , pamirštant

pasakotojo jausmus. Pavyzdžiui, vaikas skundžiasi, kad t vai nenupirko jam žaidimo, o mes

sakome: „Tikriausiai jie pamiršo.....neturi pinig ar laiko...“ ir pan.

vertinimas. Vertindami pašnekovo pasisakym parodome tam tikr poži asmenyb , poelg .

Jeigu tai neigiamas vertinimas, galime užgniaužti partnerio nor išsisakyti. Pavyzdžiui, žmogus

pasakoja mums, kad pamet pinigin , o mes jam atsakome: „Tai kod l jos nesaugojai? Reik jo

daryti taip ir taip...“ Min tame pavyzdyje kalban iajam r jo pasidalinti nes kme, sulaukti

palaikymo, o ne vertinimo. (Konfliktai ir bendravimas, 1996)

Kaip lavinti klausymosi džius

1.Nesp liokite, k pašnekovas pasakys.

2.Atminkite savo išankstines nuostatas ir kam esate šališkas, kad tai netrukdyt klausytis.

3.Atidžiai klausykit s, kas sakoma. Nesiblaškykite galvodami, kaip paneigsite koki nors

pašnekovo mint .

255

4.Žinokite, kokie „pavojingi" žodžiai gali sukelti audring ar stereotipin reakcij . Pavyzdžiui,

„feminizmas" ar „moter diskriminatorius".

5.Neužb kite pašnekovui už aki stengdamiesi pernelyg greitai suvokti, kas sakoma.

6.Protarpiais perfrazuokite, kas buvo pasakyta. Duokite pašnekovui prog sitikinti, ar teisingai j

supratote.

7.Jei sunku suprasti pašnekovo minties potekst , paklauskite: „Kod l man tai sakote?"

8. sid kite reikšminius ar pašnekovui b dingus žodžius, jei pamet te pokalbio gij . Šitaip dažnai

atsitinka, kai pašnekovas kalba išt stai ar padrikai.

9.Nepertraukite pokalbio prašydami paaiškinti nereikšmingas ar neesmines detales.

256

Bendravimo priešininkai

Grasinimas (kelia baim , paklusnum , priešiškum , sižeidim ) “Darykite, kaip pasakyta arba …”

sakymai (kai siekiama kitus valdyti) “Skubiai užeikite pas mane kabinet ”, “neklausin kite

kod l, darykite kas pasakyta”

Kritika (negatyvi) “J s pastoviai skundžiat s”, “J s nepakankamai gerai dirbate”.

žeidžian ios pravard s. “Taip gali padaryti tik idiotas”, “Tu kvailys”,

Nurodymai, k turite ir ko neturite daryti, jausti“; J s turite elgtis atsakingiau”, “J s turite ži ti

faktus”, J s neturite taip sižeisti”

Svarbios informacijos nusl pimas (replikos sp stai) “Šis projektas jums patiks” – nepasakius kaip

su tuo susij j s.

Tardymas. “Kiek tam sugaišite laiko?”, “Kiek tai kainavo?”, “Kod l taip v lai?”, “K tu veikei?”

Pagyrimas su sp stais. “J s taip gerai rašote ataskaitas. Gal dar vien parašytum t?”

Elgesio motyv diagnozavimas. “Jums visada tr ko iniciatyvos”, “Jus užvald savanaudiškumo

instinktas”

Patarimai ne laiku (kai žmogus nori b ti išklausytas). “Jei susitvarkytum savo stal , tai neb

jokios priežasties panikuoti”, “kod l šito nepadarei va taip”, “papras iausiai nekreipk juos

mesio”

tikin jimas logika. “N ra ko ia nusiminti viskas ia logiška”

Atsisakymas svarstyti problem . “N ra ko apie tai klab ti aš nematau problemos”

257

Temos pakeitimas. “Labai domu … Aš vakar ma iau juoking film ”

Varžybos. Aš praeit savait pakliuvau baisi avarij ...O kad tu b tum mat s mano avarij …

Raminimas neigimu„ Nesinervink, nesijaudink, viskas susitvarkys. Viskas praeis. Tu nuostabiai

atrodai.“ (Konfliktai ir bendravimas, 1996)

Pagrindin s pokalbio taisykl s:

Kiekvienam labai svarbu jaustis žmogumi, asmenybe, tod l kreipkit s klient asmeniškai,

vadinkite j vardu, paduokite rank .

Dom kit s klient norais, taip užsitikrinsite, kad klientai paisys j tiksl .

Nepamiršk, kad kiekvienas link s laikyti save geru.

Nei vienas asmuo neužmiršta savo seksualinio vaidmens, tod l j s to nepamirškite.

Kiekvienas žmogus turi praeit , dabart ir ateit . Orientuokit s ateit , taip išvengsite daugyb s

nuoskaud .

Kiekvienas žmogaus teis galvoti, jausti ir spr sti kitaip - ne vien j nuomon yra geriausia ir

negin ijama.

258

Efektyvias pokalbiui jums gali pad ti M.Rosenberg (2000) bendravimo be pyk io modelis

1.Nuoširdžiai išsakykime savo norus ir jausmus nekaltindami ir nekritikuodami kit .

Steb kite konkre ius vykius, kuriuos matote ir girdite ir kurie turi ar neturi mums takos “Kai aš

matau....“

Išsiaiškinkime, k jau iame, kai stebime: „Aš jau iuosi.....“

Išsakykime savo poreikius, norus, troškimus, l kes ius bei mintis, sukelian ias mums jausmus:

„nes aš noriu...“

2.Aiškiai suformuluokime prašym , o ne reikalaukime, kad kas praturtint m gyvenim :

Nurodykite konkre ius veiksmus, kuri nor tum te „ir aš nor iau, kad tu ...“

3.Išsiaiškinkite pašnekovo jausmus ir norus, nesuprasdami j kaip kritikos ir kaltinimo

Steb kite konkre ius veiksmus, kuriuos matome ir girdime, prisimename ir sivaizduojame ir kurie turi ar neturi

takos pašnekovui: „kaip tu matai.....“

Išsiaiškinkime pašnekovo jausmus apie tai, k jis mato „Ar tu jautiesi....“

Išsakykime pašnekovo poreikius, norus, troškimus, l kes ius bei mintis, sukelian ias jo jausmus: „nes tu

nori....“

4.Nuoširdžiai vertinkime tai, kas pad m gyvenime, bet nesupraskime to kaip reikalavimo

Nurodykime konkre ius veiksmus, kuri nor pašnekovas iš m :“ ir tu nor tum, kad aš...“

259

NAUDOTOS LITERAT ROS S RAŠAS:

1. Albrechtas J. 2005: Asmenyb ir karjera. Vilnius: UAB „Naujoji Matrica

2. Baršauskien V., Janulevi - Ivaškevi ien B. 2005: Komunikacija: teorija ir praktika, Kaunas:

Technologija

3. Bendravimo psichologija : vadov lis / Ats. red. J.Almonaitien . – Kaunas : Technologija, 2003..

4. Grakauskas Ž.. Stresas ir elgesio savireguliacija: teorin s s veikos problemos//prieiga per internet

<www. leidykla.vu.lt/inetleid>, ži ta 2006 04 12.

5. Grebliauskien B., Ve kien N. Komunikacin kompetencija : komunikabilumo ugdymas. – Vilnius :

Žara, 2004.

6. Indrašien V. 2004. Socialinio ugdymo technologijos. Vilnius: Baltijos kopija.

7. Johnson L. C. 2001: Socialinio darbo praktika, Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija

8. Jovaiša L. 1993: Pedagogikos terminai, Kaunas: Šviesa

9. Ko nas R. 1995: Psichologinis konsultavimas. –Vilnius: Lumen leidykla

10. Kompetencijas ugdan žaidim s vadas, 2007.

11. Konfliktai ir bendravimas : Vadovas po konflikt valdymo labirint . – Vilnius : Atviros Lietuvos

fondas, 1996.

12. Pacevi ius J. 2001: Motyvavimas kaip komunikacinio proceso funkcija // Studijuojantiems psichologij

II s siuvinis. Šiauliai: K.J. Vasiliausko mon

13. Psichologija studentui 2002. Kaunas: Technologija.

260

14. Robbins, S. P. 2003. Organizacin s elgsenos pagrindai. Kaunas: Poligrafija ir informatika.

15. Rosenberg A.B. 2000: Bendraukime be pyk io. Kaunas: Šviesa

16. Sakalas A. 2003: Personalo vadyba, Vilnius: Margi raštai

17. Sutton C. 1999: Socialinis darbas, bendruomen s veikla ir psicgologija. VU Specialiosios psichologijos

laboratorija

18. Targamadz V. 1996: Švietimo organizacij elgsena. Kaunas: Technologija

19. Valickas G. 1997: Psichologin s asocialaus elgesio ištakos. Vilnius: Lietuvos teis s akademija.

20. . . 1998: \\

,

261

UŽDUOTYS

1 užduotis: vertinkite pateiktus teiginius, remiantis M.B. Rosenberg modeliu “Steb jimas ar vertinimas”.

Teiginiai Steb jimas vertinimas

Vakar Jonas d l neaiškios priežasties supyko ant man s.

Vakar vakare Lina, ži dama televizori , kramt nagus

Per susirinkim Simas nepasiteiravo mano nuomon s

Mano t vas yra geras žmogus

Denas per daug dirba

Henris yra agresyvus

262

Liza vis savait buvo pirmose gretose

Mano s nus dažnai nesivalo dant .

Lukas sak , kad man netinka geltona spalva

Kai mes su teta kalbam s, ji vis kuo nors nepatenkinta.

vertinkite pateiktus teiginius, remiantis Rosenberg modeliu “Jausm išreiškimas žodžiais”

Teiginiai Jausmas Nuomon

Jau iu, kad tu man s nemyli.

Man li dna, kad tu išeini

Aš sunerimstu, kai tu taip sakai

263

Kai tu nepasitinki man s jau iuosi atstumtas

Aš džiaugiuosi, kad galiu ateiti

Tu bjaurus.

Jau iu, kad trenksiu tau

Jau iuosi nesuprastas

Jau iuosi gerai d l to, k tu d l man s padarei

Aš esu niekam tik s

264

vertinkite pateiktus teiginius, remiantis Rosenberg modeliu “Poreiki išsakymas”

Teiginiai Poreiki išsakymas,

kada asmuo

prisiima

atsakomyb už savo

jausmus

Poreiki

išsakymas,

kada asmuo

neprisiima

atsakomyb už

savo jausmus

Tu mane supykdai, kai palieki dokumentus konferencij

sal je.

Aš pykstu, kai tu šitaip kalbi, nes noriu tavo pagarbos, o tavo

žodžiai žeidžia mane

Labai nusivyliau, kad tu pav lavai

Man labai li dna, kad negr ši vakarieniauti, nes tik jausi,

kad š vakar praleisime kartu

Jau iuosi nusivylusi, kad tu nepadarei to ko žad jai.

265

Aš pal s, nes tik jausi, kad iki to laiko jau b siu daug

pasiek s

Kartais mane skaudina žmoni žodžiai

Aš laiminga, kad gavai š apdovanojim

Aš išsig stu, kai tu pakeli bals

koju, kad pasi lei mane parvežti namo, nes tur jau gr žti

anks iau už vaikus

266

vertinkite pateiktus teiginius, remiantis Rosenberg modeliu “Prašym išsakymas”

Teiginiai Aiškus prašymo

išsakymas

Abstraktus

Noriu, kad tu mane suprastum.

Nor iau, kad pamin tum nors vien dalyk , kod l esi man

kingas už tai, k d l tav s padariau

Nor iaus, kad labiau pasitik tum savimi

Nor iau, kad liautumeis g s

Nor iau, kad leistum man b ti savimi

Nor iau, kad atvirai su manimi pakalb tum apie vakarykšt

atsitikim

267

Nor iau, kad važiuotum neviršydamas leistino grei io

Nor iau labiau tave pažinti

Nor iau, kad gerbtum mano privatum

Nor iau, kad dažniau paruoštum man vakarien

2 užduotis „Suderint komponent metodas“ (Parengta pagal Kjegaard, Martin nien , 1999).

1 etapas. Kiekvienas dalyvis užrašo po tris gero bendravimo požymius (priežastis) ir po tris požymius

(priežastis) lemian ius neefektyv bendravim su tiksline grupe.

1.

2.

3.

2 etapas Aptarkite tai k paraš te su grupe ir išrinkite tris priežastis lemian ias efektyv bendravim ir tris

neefektyv .

268

Efektyvus bendravimas Neefektyvus bendravimas

1.

2.

3.

1.

2.

3.

3 etapas. Perži kite neefektyv bendradarbiavim lemian ius požymius (priežastis) iridentifikuokite kas už tai

atsakingas

Priežastys Atsakomyb

269

4 etapas. Pateikite si lymus kaip spr sti esan situacij .

Problema Sprendiniai

270

3 užduotis. „Bendravimo ratas“ skirtas skatinti artimesn bendravim bei pad ti užtikrinti palaikymo

atmosfer (Kompetencijas ugdan žaidim s vadas, 2007).

Etapai:

1. Pakvieskite visus dalyvius sus sti kartu ir sugalvoti labiausiai juos šiuo metu jaudinant klausim

susijus su vaiku.

2. Paprašykite pasidalinti savo jausmu su visais.

3. Vienas dalyvis pasako j jaudinant klausim , s dintis iš kair s pasi lo galim problemos sprendim ir

tada pats pristatin ja savo problem .

271

TEISINIAI LY LYGYB S ASPEKTAI

Dr. Margarita Jankauskait

Europos S jungos lygi galimybi politika7

Tarptautiniuose ir Europos Komisijos dokumentuose pabr žia, kad visi žmon s, nepaisant skirtum , turi tur ti

vienodas galimybes realizuoti savo geb jimus, tenkinti poreikius ir ragina užtikrinti, kad neb pažeidžiamos

asmen teis s d l lyties, ras s, etniškumo, lytin s orientacijos, amžiaus, negalios ar religini sitikinim bei kit

savybi .

Jungtini Taut Konvencija d l vis form moter diskriminacijos panaikinimo pareigoja valstybes

laikytis tvirtint princip ir pateikia valstybi atskaitomyb s mechanizm . Jungtini Taut Organizacijoje yra

Moter diskriminacijos panaikinimo komitetas, kuriams valstyb s nuolat teikia ataskaitas apie prisiimt

sipareigojim vykdym .

Ypa svarbus žmogaus teisi apsaugos mechanizmas Europos erdv je yra Europos žmogaus teisi ir

pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Jos pagrindu veikia Europos Žmogaus Teisi Teismas, kur d l

pažeist teisi gali kreiptis Europos Tarybos valstybi pilie iai, išnaudoj nacionalines teisi gynimo

galimybes. Šio teismo sprendimais dažnai vadovaujasi ir Europos S jungos Teisingumo Teismas,

pripažindamas pastarojo kompetencij .

Pagrindini Europos S jungos teisi chartija taip pat draudžia diskriminavim d l lyties, ras s, odos

spalvos, etnin s ar socialin s kilm s, genetini požymi , kalbos, religijos ar tik jimo, politini ar kitoki

sitikinim , priklausomyb s nacionalinei mažumai, turto, gimimo, negalios, amžiaus ar lytin s orientacijos.

Nediskriminavimo nuostatas tvirtina ir Europos socialin chartija, kurioje skelbiama, jog jokie žmogaus

tapatyb s aspektai – ras , odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie sitikinimai, nacionalin ar

socialin kilm , sveikatos b kl , priklausymas nacionalinei mažumai, gimimo ar kitokios pad ties požymiais –

negali tapti asmens diskriminacijos priežastimi.

7 Skyrius parengtas konsultuojantis su Lygi galimybi kontrolieriaus patar ja, LaimaVengale.

272

Amsterdamo sutartyje, kuri iš dalies pakei ia Europos S jungos sutart , yra numatyta, jog pasikonsultavusi su

Europos Parlamentu ir remdamasi Komisijos pasi lymu Taryba gali imtis atitinkam veiksm , siekdama kovoti

su diskriminacija d l lyties, rasin s arba etnin s kilm s, religijos ar tik jimo, negalios, amžiaus arba lytin s

orientacijos.

Europos S jungos politikos tikslai suprantami kaip viena pagrindini demokratin s santvarkos vertybi . Tod l

vykdoma daug nediskriminavim ir vienod asmen traktavim turin užtikrinti program . Ta iau lygi

galimybi teisi reglamentavimas yra bene svarbiausia naryst s ES s lyga, reiškianti, kad naujosios ES nar s

turi ne tik prisijungti prie steigimo sutar , bet ir perimti vis j pagrindu sukurt Bendrij teis s akt visum

ir Europos Bendrij tarptautinius sipareigojimus8.

Ly lygyb s direktyvos

Daugumos ekspert nuomone, moter ir vyr lygi galimybi klausimais Europos S jungoje pasiekta ryški

pažanga. Ly lygyb s principai Europos S jungos teis s dokumentuose reglamentuoja žymiai griež iau ir

išsamiau nei kituose tarptautiniuose dokumentuose. Pradžioje ly lygi galimybi klausimai buvo vertinami

kaip sud tin Europos S jungos socialin s politikos dalis, ta iau dabar ly aspektus siekiant integruoti [angl.

gender maistreaming] visas politikos, ekonomikos ir visuomen s gyvenimo sritis.

Europos Tarybos direktyvas, draudžian ias diskriminavim lyties pagrindu galima suskirstyti penkias sritis:

1. Vienodas moter ir vyr traktavimas užimtumo ir verslo srityje.

2. moter apsauga ir motinyst s (t vyst s) atostogos

3. Vienodas moter ir vyr traktavimas statymin je socialin s apsaugos sistemoje

4. Savarankiškai dirban asmen ir padedan jiems sutuoktini vienodas traktavimas

5. Vienodas asmen traktavimas sigyjant prekes ir paslaugas.

Užimtumo ir verslo sri iai prisikariamos trys direktyvos:

1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/97/EB d l vienodo poži rio vyrus ir moteris principo

gyvendinimo profesin se socialin s apsaugos sistemose. Ši direktyva taikoma dirbantiems gyventojams,

skaitant savarankiškai dirban ius asmenis ar žmones, kuri veikl nutrauk liga, motinyst , nelaimingas

8 Europos S junga. Enciklopedinis žodynas./ Sudar Vitkus G. – Vilnius: Eugrimas, 1999, p. 20.

273

atsitikimas ar priverstinis nedarbas, o taip pat darbo ieškan ius, pensij iš jusius ar darbingumo netekusius bei

vardu veikian ius asmenis, vadovaujantis nacionalin s teis s aktais ir (arba) nacionaline praktika. Direktyva

netaikoma nustatant amži senatv s ir ištarnauto laiko pensijoms bei su tuo susijusioms išmokoms gauti, o taip

pat pensij sistemoms, kurios taikomos vaikus išauginusiems asmenims.

2002 m. rugs jo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB d l vienodo poži rio vyrus

ir moteris principo taikymo sidarbinimo, profesinio mokymo, pareig paaukštinimo ir darbo s lyg

atžvilgiu. Ši direktyva taikoma valstybiniame ar priva iame sektoriuose sidarbinimo, savarankiško

sidarbinimo ir profesin s veiklos srityse, nustatant atrankos kriterijus ir pri mimo darb s lygas, paaukštinant

pareigose, profesinio mokymo ir orientavimo, perkvalifikavimo sferose, nustatant darbo užmokest , atleidžiant

iš darbo, naryst s ir dalyvavimo darbuotoj , darbdavi ar kitose organizacijose. Direktyvos preambul je

pažymima, kad moter ir vyr lygyb yra svarbus Bendrijos tikslas ir uždavinys, o taip pat nustatoma pozityvi

pareiga skatinti j vairiose veiklos srityse, tai yra, sidarbinimo, paaukštinimo pareigose, profesinio mokymo,

darbo s lyg . Vienodo poži rio principas reiškia, kad neleidžiama jokia tiesiogin s arba netiesiogin s

diskriminacija d l lyties, ypa d l santuokin s ar šeimin s pad ties. Priekabiavimas d l lyties, seksualinis

priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti taip pat laikomi diskriminacija. Direktyvoje nurodoma, kad darbai,

kuri lemiantis kriterijus yra lytis ir moter apsauga n štumo ir motinyst s atveju n ra laikomi diskriminacija.

Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB d l moter ir vyr lygi galimybi ir vienodo

poži rio moteris ir vyrus užimtumo bei profesin s veiklos srityje principo gyvendinimo. Jos nuostatos

taikomos sidarbinimo galimybi , skaitant paaukštinim , ir siekiant profesinio mokymo; darbo s lyg , skaitant

užmokest ; profesini socialin s apsaugos sistem ; naryst s ir dalyvavimo darbuotoj ar darbdavi

organizacijose ar kitose organizacijose, kuri nariai turi tam tikr profesij , skaitant toki organizacij

teikiam naud srityse. Šia direktyva rodin jimo pareiga yra perkeliama apsk stajam asmeniui, kuriam/ kuriai

privalu pateikti rodymus, jog jis/ji nepažeid nediskriminavimo princip . Direktyvoje numatyta apsauga

nukent jusiam asmeniui. Tai priemoni visuma, užtikrinanti, kad auka nepatirt darbdavio persekiojimo.

Valstyb s nar s taip pat pareigojamos numatyti sankcijas už diskriminavim lyties pagrindu.

moter apsaug ir motinyst s (t vyst s) atostogasreglamentuoja žemiau išvardintos dvi direktyvos:

1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 96/34/EB d l Bendrojo susitarimo d l t vyst s atostog , sudaryto

tarp UNICE, CEEP ir ETUC. Ši direktyva taikoma visiems vyrams ir moterims, dirbantiems pagal darbo

sutartis arba turintiems kitokius darbo santykius. Jos tikslas – apibr žti minimalius reikalavimus, padedan ius

derinti dirban t t vyst s ir profesin s veiklos sipareigojimus.

274

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB d l priemoni , skirt skatinti, kad b užtikrinta

geresn n ir neseniai pagimdžiusi arba maitinan kr timi darbuotoj sauga ir sveikata,

nustatymo. Ji taikoma priva iame ir valstybiniame sektoriuose dirban ioms moterims, siekiant užtikrinti

geresn n , neseniai pagimdžiusi arba maitinan moter darbo saug ir profesin sveikat .

Vienod moter ir vyr traktavim socialin s apsaugos sistemoje užtikrina 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos

direktyva d l vienodo poži rio vyrus ir moteris principo nuoseklaus gyvendinimo socialin s apsaugos

srityje. Jos tikslas užtikrinti vienod poži moteris ir vyrus socialinio apr pinimo ir kitose socialin s

apsaugos srityse. Direktyva taikoma socialin s apsaugos sistemoms, susijusioms su liga, invalidumu, senatve,

nelaimingais atsitikimais darbe, profesin mis ligomis, nedarbu.

Savarankiškai dirban asmen ir padedan jiems sutuoktini vienod traktavim reglamentuoja 1986 m.

gruodžio 11 d. Tarybos direktyva d l vienodo poži rio vyrus ir moteris, kurie ver iasi savarankiška

darbo veikla, skaitant žem s kyje, principo taikymo ir d l savarankiškai dirban moter apsaugos

štumo ir motinyst s metu. Jos tikslas – užtikrinti, kad b taikomas vienodas poži ris savarankiškai

dirban ius arba peld duodan ia veikla verstis padedan ius asmenis – moteris ir vyrus. Pagal direktyvos

nuostatas bendrov ms, kurias steigia sutuoktiniai, negali b ti taikomos laibiau ribojan ios s lygos nei toms,

kurias steigia nesusituok asmenys.

Vienod asmen traktavim sigyjant prekes ir paslaugas reglamentuoja 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos

direktyva 2004/113/EB, gyvendinanti vienodo poži rio moteris ir vyrus princip d l galimyb s

naudotis prek mis bei paslaugomis ir preki tiekimo bei paslaug teikimo. Šios direktyvos pri mimas

rodo, jog vienodo vertinimo principai diegiami ne tik užimtumo, profesinio mokymo srityje, bet ir preki bei

paslaug teikimo sferose. Jos tikslas – sukurti sistem kovai su diskriminacija d l galimyb s naudotis ir teikti

prekes ir paslaugas, skaitant draudim .

Ly lygyb Lietuvos statymuose

Lietuvos statymai užtikrina kiekvieno asmens apsaug nuo diskriminacijos d l lyties.

Konstitucijos 29 straipsnis skelbia, jog statymui, teismui ir kitoms valstyb s institucijoms, jas atstovaujantiems

pareig nams visi asmenys lyg s; draudžiama varžyti teises ar teikti privilegij žmogui d l jo/jos lyties, ras s,

tautyb s, kalbos, kilm s, socialin s pad ties, tik jimo, sitikinim ar paži .

275

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnyje tvirtintas asmen lygyb s, nepaisant j lyties, principas.

Kodekso 129 straipsnis draudžia nutraukti darbo santykius su asmeniu d l jo/jos lyties. Valstyb s tarnybos

statymas taip pat atmeta galimyb diskriminuoti valstyb s tarnautoj d l lyties.

Socialin apsaug reglamentuojantys statymai (Valstybinio socialinio apr pinimo pagrind , Gyventoj pajam

garantij , Valstybinio socialinio draudimo, Valstybinio socialinio draudimo pensij statymas ir kiti), special s

statymai d l išmok ligos, motinyst s, nelaiming atsitikim darbe atvejais garantuoja socialin apsaug tiek

moterims, tiek vyrams.

Diskriminacij d l lyties draudžia Baudžiamojo kodekso 169 ir 170 straipsniai. J nesilaikymas užtraukia

baudžiam atsakomyb . Policijos statymo 4 straipsnyje nustatyta, kad policija nešališkai gina visus asmenis,

esan ius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama j tautyb s, ras s, lyties, kalbos, kilm s, socialin s

pad ties, tik jimo, sitikinim ar paži .

Lietuvoje diskriminacij d l asmens lyties draudžia ir didel dalis kit , vairias visuomen s veiklos ar

gyvenimo sferas reglamentuojan statym . Ta iau didžiausias post mis, sustiprin s teisinius ly lygyb s

pamatus Lietuvoje, buvo Moter ir vyr lygi galimybi statymas, priimtas 1998 m. gruodžio 1 d. ir sigalioj s

1999 m. kovo 1 d., – jis buvo pirmasis visoje Centrin je ir Ryt Europoje.

Veiksmai, pažeidžiantys lygias moter ir vyr teises

Darbdavio veiksmai pažeidžia Moter ir vyr lygi galimybi statym , jeigu už tok pat darb asmeniui d l

jo/jos lyties yra taikomos palankesn s ar prastesn s darbinimo, darbo apmok jimo s lygos; sukuriama

blogesn ar geresn darbo aplinka; darbuotojui d l jo/jos lyties skiriama drausmin nuobauda, kei iamos darbo

lygos, perkeliama kit darb arba nutraukiama darbo sutartis; taip pat – jeigu yra persekiojama(s)

darbuotoja(s), pateik s(usi) skund d l diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo.

Švietimo staigose, mokslo ir studij institucijose yra pažeidžiamos moter ir vyr lygios teis s, jeigu d l

asmens lyties taikomi skirtingi reikalavimai ir s lygos priimant mokytis ar studijuoti, rengiant mokymo

programas, vertinant žinias, sudarant skirtingas d stom dalyk pasirinkimo galimybes.

Preki pardav jo, gamintojo ar paslaug tiek jo veiksmai pažeidžia moter ir vyr lygias teises, jeigu d l

asmens lyties taikomos skirtingos apmok jimo s lygos ar garantijos už tokias pa ias ar tokios pat vert s prekes,

paslaugas bei gaminius, nustatomos skirtingos preki ir paslaug pasirinkimo galimyb s. Informuojant apie

276

gaminius, prekes ir paslaugas arba reklamuojant jas, draudžiama formuoti visuomen s nuostatas, kad viena lytis

pranašesn už kit , arba kitaip diskriminuoti vartotojus d l j lyties.

Moter ir vyr lygi galimybi statymas reglamentuoja ir diskriminuojan ius skelbimus priimant darb ,

valstyb s tarnyb arba mokytis. statymas draudžia skelbimuose nurodyti reikalavimus, suteikian ius

pirmenyb vienai iš ly , išskyrus darb , kur gali atlikti tik konkre ios lyties asmuo. Taip pat negalima

reikalauti iš darbo ieškan asmen informacijos apie j šeimin pad , amži (išskyrus statyme numatytus

atvejus), privat gyvenim ir šeimos planus.

Lietuvoje ly lygyb s statym gyvendinan ios institucijos

Konstitucijoje bei statymuose tvirtint diskriminacijos draudimo nuostat privalo garantuoti statymus

gyvendinan ios bei j gyvendinim kontroliuojan ios institucijos. Tod l 1999 m. Lietuvos Respublikos

Seimas steig jam atskaiting Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyb , kuriai vadovauja Lygi galimybi

kontrolierius. Tarnyba priži ri Moter ir vyr lygi galimybi statymo gyvendinim , tiria asmen skundus,

susijusius su diskriminacija d l lyties ir seksualiniu priekabiavimu.

Kontrolieriaus reikalavimus privalo vykdyti valstybin s ir priva ios strukt ros. Už Moter ir vyr lygi

galimybi statymo pažeidim ar Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos pareig reikalavim nevykdym

gali tekti sumok ti administracin baud valstyb s biudžet .

Darbas Seime. Nuo 1996 m. Lietuvos Respublikos Seime veikia nuolatin Šeimos ir vaiko reikal komisija.

1997 m. Seime yra Moter reprodukcini teisi parlamentin grup , kuri šiuo metu sudaro vairioms

politin ms partijoms priklausan ios Seimo nar s moterys ir ši iniciatyv palaikantys vyrai. Šiuo metu

iniciatyvas ly lygyb s klausimais koordinuoja Žmogaus teisi komitetas, rengiantis statym projektus ir

teikiantis juos Seimui svarstyti.

Darbas Vyriausyb s lygmeniu. 1994 m. Lietuvos Respublikos Vyriausyb je buvo steigta Valstyb s

konsultanto moter klausimais pareigyb , o v liau šias pareigas atlikti buvo pavedama ministro pirmininko

patar jui. Deja, 2004 m. pabaigoje min toji pareigyb panaikinta, – tai neigiamai vertino kiti ly lygyb s

srityje dirbantys valstyb s pareig nai ir nevyriausybini organizacij atstovai.

Nuo 2001 m. lygi galimybi moterims ir vyrams gyvendinim koordinuoja Socialin s apsaugos ir darbo

ministras. Iš vis ministerij atstov yra suformuota tarpžinybin Moter ir vyr lygi galimybi komisija,

277

kurios paskirtis – koordinuoti valstybini institucij veikl ir s veik su nevyriausybin mis organizacijomis,

gyvendinant ly lygyb s nuostatas. Komisija taip pat atsakinga už Moter ir vyr lygi galimybi

programos, kurioje numatytos konkre ios priemon s ly lygyb s pad iai pagerinti daugumos ministerij

koordinuojamose srityse, gyvendinim .

1997 m. Lietuvos statistikos departamentas pareigotas rinkti, analizuoti ir publikuoti statistinius duomenis,

skirstomus pagal lyt .

Nevyriausybinis lygmuo. Lietuvoje veikia daugiau nei 80 moter nevyriausybini organizacij ir krizi centr ,

kurie savo veikla atkreipia visuomen s d mes ly lygyb s klausimus. Organizacijos gyvendina projektus,

kuriais siekiama moterims ir vyrams, mergait ms ir berniukams sudaryti lygias galimybes darbo, švietimo,

politikos, kult ros srityse, spr sti smurto prieš moteris ar prekybos žmon mis auk problemas.

STATYMAI PATYS NEVEIKIA

Diskriminacij d l lyties Lietuvoje draudžia statymai. Gal tod l pasitaiko manan , jog Lietuvoje ly

lygyb s problem n ra, tod l ir diskusijos šia tema t ra tuš ias burnos aušinimas. Deja, nepaisant statym

pažangos, daugelis požymi rodo, kad Lietuvoje vis dar išlieka didelis atotr kis tarp formalios ir realios ly

lygyb s.

Darbo rinka

Darbo rinkoje did ja ly segregacija, s lygojanti vyr ir moter vidutinio darbo užmokes io skirtum bei

skurdo feminizacij . Moter vidutinis darbo užmokestis 2008 metais Lietuvoje sudar vos 79 proc. vyr

vidutinio darbo užmokes io. Po skyryb moterys dažniausiai tampa pagrindin mis nepilname glob jomis ar

augina nesantuokinius vaikus, tod l realios j pajamos dar sumaž ja. Darbo užmokes io skirtumas turi takos ir

pensijos dydžiui. Tod l moterys, kurios gyvena vidutiniškai 12 met ilgiau nei vyrai, ateityje pasmerktos

skurdesnei senatvei. 2006 met duomenimis, pensijinio amžiaus moter rizika gyventi žemiau skurdo ribos yra

keturis kartus didesn nei vyr .

Su lytimi susij s smurtas

Lietuvoje apstu su lytimi susijusi žmogaus teisi pažeidim : smurtas prieš moter šeimoje, prekyba žmon mis,

seksualinis išnaudojimas, prievarta. Jungtini Taut gyventoj fondo duomenimis, pasaulyje kas tre ia moteris

278

patiria smurt . Ta iau ši statistika remiasi tik policijoje užregistruotais pranešimais, kurie atskleidžia mažiau nei

ketvirtadal atvej . Smurtas prieš moteris yra tokia pat dažna mirties ar nedarbingumo priežastis, kaip ir v žys,

ta iau apie tai vengiama kalb ti. Apklausos rodo, jog Lietuvoje 56 proc. santuok išira d l smurto šeimote (tai

reiškia, kad beveik tre dalis susituokusi por išsiskiria d l smurto šeimoje). Lietuva yra vienintel valstyb

Europos S jungoje, kurioje n ra statymo, ginan io moteris nuo smurto šeimoje, o šie atvejai nagrin jami

privataus kaltinimo tvarka. Ypa sud tinga pad tis kaimo moter , kurioms beveik neprieinamos socialin s

pagalbos paslaugos. Lietuva li dnai gars ja kaip moter ir mergai eksporto seksualinio išnaudojimo tikslais

lyder . Tuo tarpu žiniasklaida ir reklama nepaliaujamai formuoja nuostat apie moter kaip seksualinio

pasitenkinimo objekt ar pigiai gyjam prek .

Sprendim pri mimo procesas

visuomen je moterys ryškiai matomos seksualiai, ta iau nepastebimos socialiai. Jos n ra lygiaver iai

atstovaujamos priimant sprendimus tiek socialiniais, tiek politiniais klausimais. Žinomas vaizdingas Margaretos

Te er (Thatcher) pasakymas, kad „politikoje, jei norite, kad kas nors b pasakyta, paprašykite vyro, jei norite,

kad kas nors b padaryta, kreipkit s moter “. Ta iau Lietuvos Respublikos Seime po 2008 m. rinkim jos

sudaro vos 18 proc. deputat ; miest ir rajon savivaldyb se nesiekia 20 proc. Visose veiklos srityse (net ten,

kur tradiciškai dominuoja moterys – pvz., švietimo sistemoje) vadovaujan ius postus užima daugiau vyr , nors

moterys Lietuvoje turi aukštesn išsilavinim (merginos sudaro virš 60 proc. aukšt mokykl student ).

Vyr išgyvenamos kriz s

Antra vertus, vyrai, kaip socialin grup , taip pat patiria sunkum . Valstyb stokoja aiškesn s profesinio ir

šeimos gyvenimo suderinamumo vizijos. To pasekoje pakertami vyro ryšiai su vaikais ir šeima, susiduriama su

skausmingomis socialin mis problemomis. Didel susir pinim Lietuvoje kelia vyr savižudybi , alkoholizmo

ir narkomanijos mastai bei j agresyvumas. D l to nuken ia ne tik vyr , bet ir moter gyvenimo kokyb , vaik

ateitis, taigi – visos visuomen s gerov .

2008 m. vyrai padar 88 proc. vis nusikaltim ir 3 kartus dažniau nei moterys miršta nuo išorini priežas , 5

kartus dažniau žudosi. Vyrams 4,5 karto dažniau nei moterims pasireiškia alkoholin psichoz , l tinis

alkoholizmas, j beveik 4 kartus daugiau nei moter ken ia nuo narkotini ir psichotropini medžiag

priklausomyb s. Vyrai Lietuvoje gyvena vidutiniškai 12 met trumpiau nei moterys.

279

Akivaizdu, kad lygi galimybi pl tros klausimai n ra politin gražbylyst . Tai problema, kuri yra susijusi su

kiekvieno m , kaip privataus asmens ir visuomen s nario/nar s, gyvenimu. Tod l ir spr sti j reikia

bendromis pastangomis.

STEREOTIPAI – PAŽANGOS KLI TIS

Istorin patirtis rodo, kad nei ekonomin gerov , nei pažang s politiniai sprendimai patys savaime moterims ir

vyrams neužtikrina vienod galimybi . Didžiausia kli timi tampa stereotipin s žmoni nuostatos apie vyro bei

moters vaidmenis visuomen je. Ekonomin s ir socialin s permainos vyksta spar iau nei poslinkiai žmoni

stysenoje, tod l pasenusios paži ros tampa rimta kli timi, siekiant subalansuoto moter bei vyr dalyvavimo

profesiniame ir šeimos gyvenime, užtikrinant asmens ir visuomen s gerov . Kod l taip sunkiai sekasi j

atsikratyti?

Lytin s tapatyb s samprata9

Atsakymo tenka ieškoti pa ioje lytiškumo sampratoje. Buitiniame lygmenyje, visa tai kas susij su lytimi,

žmon s yra link tapatinti su prigimtimi. Manoma, kad gimstame moterimis ar vyrais, o ly skirtumus

lygoja fiziologija (tiksliau reprodukcin s sistemos ypatumai, XX ar XY chromosom rinkinys, hormonai). Iš

ties , mokslininkai nežino visuomen s, kur žmon s neb skirstomi moteris ir vyrus. Ta iau atsakymai

klausim , k reiškia b ti moterimi ar vyru konkre ioje visuomen je, tam tikru istoriniu laikotarpiu,

konkre iame socialiniaime sluoksnyje yra labai platus.

Dar ne taip seniai sociologai tyrin jo pasaul taip, tarsi visuomen sudaryt tik vyrai10. Toks poži ris pavert

nematoma moter patirt , kuri buvo aiškinama kaip s lygota gamtos, tod l neverta mokslinio intereso, ir vyr ,

kaip socialin s lyties, gyvenimo ypatumus. Tik XX amžiaus 8-ojo dešimtme io pradžioje socialin lytis [angl.

Gender]11 tapo viena iš pagrindini s vok , be kurios šiandien ne sivaizduojama visuomen s reiškini analiz .

Lyties aspektai reiškiasi visose asmens ir visuomen s gyvenimo srityse. Ta iau šie ženklai tokie prasti ir

kasdieniški (išvaizda, k no kalba, socialiniai vaidmenys), jog pastebime juos tik tuomet, kai kažko

pasigendame arba susiduriame su dviprasmyb mis (pavyzdžiui, negalime suprasti, matome vyr ar moter ).

9 Skyrius parengtas, remiantis Jolantos Reingard s straipsniu „Socialinis ir kult rinis lyties formavimas“, Lytiškumas: socialiniai,kult riniaiir sveikatos aspektai./ Senoja, 2009, p. 7-12.

10 Jackson, S., Scott, S. (2002). Gender. A Sociological Reader, London and New York: Routledge.

11 Kadangi biologiniai ly skirtumai m nedomina, toliau tekste vartojama s voka ‘lytis’, turint galvoje jos socialinescharakteristikas.

280

Daugeliui sunku patik ti, kad lytis pastoviai kuriama ir perkuriama žmoni socialiniame gyvenime, ir kartu

prasmina socialinio gyvenimo tvark , tod l dažnai lyties aspektus esame link suvokti kaip „kylan ius“ iš

gen . Ta iau nuo XX a. vidurio, kartu su socialinio konstruktyvizmo jud jimu, socialinuose moksluose sigali

nuostata, kad lytis, kaip ir kult ra, yra žmonijos k rinys, priklausantis nuo kiekvieno iš m , pastoviai

kurian io lyt 12.

Lyties (su ja siejam prasmi ir v lesni praktik ) konstravimas prasideda gimimo metu, kai, priklausomai nuo

fiziologini savybi , žmogus – jis ar ji – priskiriamas tam tikrai biologin s lyties kategorijai. Kuomet k dikiui

suteikiamas vardas, perkami atitinkami drabužiai ir skirtingi žaislai, jos ar jo biologin lytis gija socialin s

lyties status . V liau, pasitelkdami kalb , vaikai vardija savo lyties tapatyb ir r pestingai dalyvauja savo

lyties statuso k rime. Visa tai vadinama socialiniu lyties konstravimu. Siekdami paaiškinti, kaip lytis

konstruojama nuo gimimo, turime stengtis suvokti ne tiktai tai, kaip asmenys patiria savo lytiškum , bet vertinti

lyt kaip socialin sistem , kuri s lygoja socialinius žmoni santykius.

lytis reiškia asmenims?

Realiame gyvenime žmon s, tiek moterys, tiek vyrai, labai skiriasi savo k no formomis, seksualumu ir

vaidmenimis, kuriuos tenka atlikti visuomen je. Ta iau socialin ly sistema moko mus nematyti šitos

vairov s. Viena vertus, ji pabr žia ly kategorij – vyro ir moters – dichotomij (atskiria, supriešina jas), bet

tuo pa iu akcentuoja socialiai konstruojamus panašumus kiekvienos kategorijos viduje (apie moteris/vyrus

kalbama taip, tarsi jos/jie b visiškai tapa individ grup ). Asmenys gali keisti lyt laikinai ar visam laikui,

bet vis tiek turi sitekti ribot ly skai , kuris nustatytas ir pripažintas j visuomen je13. Tuo b du žmon s

kuria (reprodukuoja) visuomenei b ding vyriškumo ir moteriškumo model (versij ), kurio pasirinkimui takos

turi t vai, bendraamžiai, žiniasklaida, mokykla ir kitos institucijos, reprezentuojan ios normatyvinius ly

scenarijus šeimoje, darbo rinkoje ir intymiausiose patirtyse.

Kiekvienoje visuomen je ly normos s lygoja ir tai, kaip asmenys juda, valgo ar s veikauja su kitais

žmon mis. Pavyzdžiui, vienoje Afrikos tautoje vyrai valgo atverta burna – „iš širdies“, tuo tarpu moterys –

neatverdamos l , „pusiau iš širdies”, sant riai ir suvaržytai. Šioje kaip ir kitose kult rose vyrai ir moterys

išmoksta vaikš ioti skirtingai. Tai rodo skirting j pad visuomen je. „Tikras“ vyras ži ri tiesiai akis

žmogui, kur sutinka ir užkalbina. Jis visada d mesingas, sitemp s, nepraleidžia nieko, kas vyksta aplinkui.

Gerai išaukl ta moteris, priešingai, eina lengvai susilenkusi, stengdamasi išvengti bet kokio nereikalingo k no,

12 West, C., Zimmerman, D.H (1987). Doing Gender, Gender & Society, 1(2), June.

13 Ly sistema neb tinai turi b ti dvinar . Šiaur s Amerikos ind visuomen se, iki jas kolonizavo europie iai, ly sistemsudar trys socialin s lytys.

281

galvos ar rank judesio. Jos akys nuleistos žemyn, ypatingai kai artinasi prie vyriškos draugijos. Europos

kult rose normin vyr ir moter k no kalbai taip pat turi skirtum .

Ta iau kult ra peržengia aprangos, k no judesi ar elgesio manier ribas ir rašo lyt tiesiai žmoni k nus.

Pavyzdžiui, tradicin je Kin visuomen je, motinos sprausdavo savo augan dukter p dutes 7,5 cm tvarus.

Tai, kaip buvo manoma, sustiprindavo j patrauklum . Žydai t vai apipjausto savo naujagimi s lyties

organus, taip rodydami paklusnum Aukš iausiajam. Daugiau nei 2000 met Centrin je Afrikoje vykdoma

klitoridektomija (išorini lytini organ apipjaustymas10-12 met mergait ms) tam, kad b užtikrinta j

nekaltyb iki santuokos ir nuslopintos moter lytin aistra bei geismas po santuokos, ir sukeltas fizinis

skausmas, kuris v liau tampa „normalaus“ seksualumo dalimi.

Tyrimais nustatyta, kad 1980 m. Afrikoje klitoridektomij patyr daugiau nei 94 mln. mergai . Toki patirt

turin moter (2375) apklausa Sudane 1995 metais parod , kad tik 25 proc. iš j bent kart gyvenime patyr

lytin pasitenkinim . Vienas iš Sudane apklaust vyr teig , kad jo visuomen je pageidaujamas akivaizdus

žmon kent jimas ir neaistringumas lytini santyki metu. Visos šios praktikos sustiprina vienos lyties asmen

pranašum prieš kit lyt arba vienos lyties asmen paklusnum priešingai ly iai: žyd vyr lyties organai

patvirtina j dominuojant fizin ir psichologin status religijoje ir šeimoje, tuo tarpu Afrikos moter lytiniai

organai – teisina fizin ir psichologin j pavaldum 14.

Vakar kult ra n ra išimtis šiuo poži riu. Galime pasvarstyti, koki reikšm kr implantai, riebal

nusiurbimo, korset seg jimo ar šonkauli operacijos, kurias atlieka moterys, gyja ly sistemos kontekste.

Jeigu asmuo reprezentuoja lyt „teisingai“, ji(-s) automatiškai palaiko, reprodukuoja ir teisina egzistuojan

ly sistem . Jeigu ne, turi vertinti savo paskatas ir motyvus. Patriarchalin s sitemos funkcionavim priži ri ir

tvirtina religija, mokslas, meno k riniai, statymai. Ta iau labiausiai dominuojan ios ly ideologijos s km

užtikrina tai, jog šis procesas yra nematomas – apie bet kokias galimas alternatyvas paprastai negalvojama.

lytis reiškia visuomenei?

Lytis yra viena iš pagrindini strukt (greta ras s ir klas s) ir socialin s tvarkos veiksni , tod l reikalaujama,

kad lytys b aiškiai atskirtos. Visi talentai, lytiniai polinkiai, tapatyb s, interesai, socialin s s veikos b dai,

kuriuos lemia asmen k niška ir kult rin patirtis, yra organizuojami du ir tik du socialiai ir teisiškai

pripaž stamus ly statusus: vyro ir moters. Socialiniame lyties konstravimo procese n ra svarbu k vyrai ir

14 Lorber, J. (1994). Paradoxes of Gender, Yale University Press.

282

moterys iš ties daro. Netgi nesvarbu ar jie daro tuos pa ius dalykus (pvz., pilotuoja l ktuv , kei ia vystyklus,

sportuoja). Socialin lytis užtikrina, kad viskas, ko jie besiimt , bus suvokiama kaip skirtinga (pavyzdžiui, j

veiklai priskiriamos skirtingos erdv s ar užimamos pareigos – tarkim, moteris – sekretor , vyras – bosas,

moteris – sesel , vyras – gydytojas). Jeigu skirtumai pradeda nykti (pavyzdžiui, aprangoje, profesin je veikloje,

no kalboje), suveikia „panašumo tabu“, kuris primena, jog ribas svarbu išlaikyti, kad b išsaugota socialin

ly tvarka (pavyzdžiui, kai JAV karo paj gose prad jo tarnauti moterys, patogumo d lei trumpai kerpan ios

plaukus ir d vin ios toki pat uniform kaip ir vyrai, vadovyb pareikalavo, kad jos naudot lupdažius, nes

jaut si nepatogiai negal dama atskirti kareivi lyties).

Socializacijos eigoje, remiaintis lytimi, kuriami skirtingi vyro ir moters statusai ir priskiriamos tam tikros teis s

bei atsakomyb s. Šio proceso metu individai kuria lyt , paklusdami normatyviniams visuomen s l kes iams

arba priešindamiesi jiems. Ši kova kei ia ly normas, ta iau ne ly statusus (kinta poži ris tai, k moterys

ar vyrai gali, bet išlieka suvokimas, jog visuomen susideda tik iš moter ir vyr ). Antra vertus, b tent tod l,

kad lytis yra tapsmas, egzistuoja kaitos galimyb s ne tik asmeniniame, bet ir instituciniame lygmenyje.

l egzistuojan ios ly sistemos atsiranda socialinis išsluoksniavimas, kuris išranguoja vyrus bei moteris tam

tikros ras s ar klas s viduje.

Ly skirtum suvokimas priklauso nuo vyr ir moter vertinimo kiekvienoje konkre ioje kult roje. Nancy

Jay15 si lo savit skirtingo ly vertinimo Vakar kult roje aiškinim . Ji teigia, jog tai, kas kult roje yra

suvokiama kaip norma, yra A. Ne A yra tai, kas nepatenka šios normos samprat . Lyties k rimo procesas

paremtas atskirimo A nuo ne A principu. Žvelgiant iš asmens perspektyvos, Vakar kult roje vyras

reprezentuoja A, moteris – ne A. Iš visuomen s perspektyvos, viena lytis (A, vyras) yra normali ir dominuojanti,

kita (ne A, moteris) – kitokia, nepilnavert , subordinuota. Tolesn dichotomija pagal ras ir klas atrodyt taip:

baltaodis žmogus – A, kitos odos spalvos asmuo – ne A, vidurinioji klas – A, darbinink klas – ne A.

Dominuojan ios kategorijos yra virt hegemoniškomis normomis, kurios taip aiškiai laikomos savaime

suprantamomis, jog apie baltaodžius paprastai negalvojame kaip apie ras , vidurin sluoksn – kaip klas ,

vyrus – kaip lyt . Ras s, klas s, lyties kategorijos apibr žia „kit “, kaip kažk , kas neturi verting

dominuojan ioms kategorijoms priskiriam bruož .

Lyties poži riu segreguotoje visuomen je, tai, k daro vyrai, vertinama labiau nei tai, k daro moterys, netgi

tada, kai atlieka t pat darb . Pavyzdžiui, skirtinguose piet Indijos regionuose ryži auginimas gali b ti

vyriškas, moteriškas arba kartu atliekamas darbas. Ta iau paradoksalu yra tai, kad regiuonuose, kur darbas

ryži plantacijose priskiriamas moterims, jis paprastai laikomas nesud tinga užduotimi, tuo tarpu darbas

15 Jay, N. (1981). Gender and Dichotomy, Feminist Studies 7:38-56.

283

atliekamas vyr – sunkiu ir varginan iu. Rink -medžiotoj visuomen se žmoni išlikimas iš esm s priklaus

nuo moter darbo (riešut , uog , šakneli rinkimo, smulki gyv medžiokl s, pakran ž kl s), ta iau vyr

veiklai (stambesni gyv medžioklei) buvo suteikiama žymiai didesn vert . Tik vyr medžiokl s laimikis

buvo palydimas vairiais šventiniais ritualais.

Ly sistema yra strukt ra, atskirianti vyriškas ir moteriškas sritis, padalijanti darbus viešojoje ir priva ioje

srityse, organizuojanti seksualum ir emocin gyvenim . Net ir tose šalyse, kur nuosekliai kovojama prieš

moter ir vyr diskriminavim (Švedija, Norvegija, Danija), ly vaidmenys išlieka skirtingi: moterys, net ir

dirbdamos piln darbo dien , atlieka daugiausia nam ruošos ir vaik prieži ros darb , j darbas mažiau

apmokamas, jos turi menkesnes profesinio augimo perspektyvas. Vyrai dominuoja vadovaujamose pozicijose ir

geriausiai apmokamose profesijose. Tuo tarpu visuomen se, kur egzistuoja didžiausia ly nelygyb ,

pavyzdžiui, Afganistane ar Saudo Arabijoje, moterys neturi socialini , ekonomini ir pilietini teisi , jos

slepiamos už nam sien , vuali ir adr . Tokia ly nelygyb turi socialin paskirt ir socialin istorij . Ji n ra

biologin s gimties, fiziologijos, anatomijos, hormon ar genetin s informacijos pasekm . Ly nelygyb

sukuria ir palaiko tam tikri socialiniai procesai, kurie neatsiejami nuo bendros visuomen s strukt ros ir asmen

tapatyb s. Žmogaus prigimtis visuomet esti kult rini reikšmi , socialini santyki ir galios politikos

atspindys. Religijos moraliniai reikalavimai ir kult rin s reprezentacijos priži ri lytis skirian ias ribas ir

užtikrina, kad visi gerai žinot , kas leidžiama ar draudžiama kiekvienai ly iai, ir tam paklust . Kaip teigia

Judith Butler16, ne biologija, o kult ra yra m lemtis.

Skirtingi, bet lyg s

Kalbant apie ly lygyb , neder painioti žodži „lyg s“ ir „vienodi“, nes moter ir vyr lygyb s principai

nesiekia panaikinti skirtum . Priešingai – vadovaujamasi nuostata, jog nepaisant didel s žmoni vairov s,

kuri be kit aspekt s lygoja ir lytis, asmenys privalo tur ti vienodas galimybes realizuoti savo žmogišk

potencial . O siekiant to, lygiavos principas ne visuomet tinka.

Tai vaizdžiai iliustruoja mitinius laikus menanti istorija apie daus valdovo sumanym išrinkti svarbiausi

gyv . Susikviet Dievas visus gyvus padarus prie Gyvyb s medžio ir praneš skelbi s varžybas, kurios pad s

nustatyti gyv vad . Juo taps tas lenktyni nugal tojas, kuris grei iausiai pasieks medžio virš ir nuskins

obuol . Pradžioje Dievas džiaug si sugalvoj s užduot , kurios s lygos buvo vienodos visiems. Ta iau vykiai

parod , jog darant iš paži ros liberal , formalios lygyb s nuostatomis pagr st sprendim , nebuvo atsižvelgta

realias gyv galimybes, taigi – daus valdovo sprendimas suk prielaidas faktinei diskriminacijai. Toki

16 Butler, J. (1993). Bodies that Matter: on the Discursive Limits of "Sex", New York: Routledge.

284

pavyzdži , kuomet susiduriama su tiesiogin s ir netiesiogin s diskriminacijos apraiškomis, apstu ir m

gyvenime.

285

Kas yra diskriminacija?

Diskriminacija suprantama labai vairiai, ta iau dažniausiai – kaip žmogaus teisi at mimas ar turim teisi

sumažinimas, d l ko ji/jis praranda galimyb dirbti norim darb , sigyti tam tikras paslaugas ar prekes, siekti

mokslo, dalyvauti valstyb s valdyme ir panašiai. Diskriminacija pasireiškia kaip asmens arba žmoni grup s

turim teisi apribojimas, kai tomis pa iomis ar panašiomis aplinkyb mis kitas savo savyb mis ir požymiais

panašus asmuo ar žmoni grup naudojasi šiomis teis mis arba net yra privilegijuotoje pad tyje. Visada b tina

palyginti kelis žmones ir vertinti, ar jie turi vienodus požymius, teises ir galimybes vienodomis ar panašiomis

aplinkyb mis.

Gyvenime žmon s b na diskriminuojami d l tam tikr prigimtini arba v liau gyt savybi bei požymi ,

pavyzdžiui, negalios, amžiaus, lyties, socialin s pad ties. Žmogus arba žmoni grup netenka statym

garantuot teisi arba galimyb s šiomis teis mis pasinaudoti, pavyzdžiui:

Konkurse viešbu io administratoriaus pareigoms užimti dalyvauja dvi moterys ir vyras, turintys vienod

išsimokslinim , patirt , žinias, kvalifikacij . Vadovas darb priima vyr , nes vyras, jo manymu, stabiliau dirbs

mon je, kadangi negimdys vaik , nesinaudos nedarbingumo pažym jimais sergan io vaiko prieži rai ir taip

toliau.

Kalbant apie nediskriminavimo arba vienodo elgesio princip , b tina atkreipti d mes , jog galimi atvejai,

kuomet d l visiškai objektyvi s lyg ar paaiškinam priežas vienas žmogus arba žmoni grup atsiduria

tariamai „privilegijuotoje“ pad tyje, lyginant su kitais žmon mis. Valstyb garantuoja daugiau teisi tam

tikriems asmenims, kurie patys objektyviai nepaj gia sau to užtikrinti arba vykdo tam tikras specialias, tik jiems

priskirtas pareigas visuomenei ir valstybei, pavyzdžiui, ne galiesiems asmenims, n ioms ir kr timi

maitinan ioms moterims, sveikatai itin pavojingomis s lygomis dirbantiems asmenims ir panašiai. Asmenims,

kurie vykd tam tikras pareigas, pavyzdžiui, dirbo policijoje, civilin je aviacijoje ar buvo baleto šok jai, taip

pat yra nustatytos kitokios garantijos, pavyzdžiui, ankstesnis pensinis amžius, nei asmenims, nevykdžiusiems

toki pareig . Garantij teikimas tam tikrai grupei asmen , kurie patys objektyviai be valstyb s pagalbos n ra

paj s garantuoti sau prigimtini teisi , vadinamas teisi diferenciacija, o ne diskriminacija.

Teisi diferenciacija apibr žiama kaip teisi saugos didinimas valstyb s priemon mis tiems asmenims,

kurie patys objektyviai nepaj gia bent minimaliai garantuoti savo pagrindini teisi arba kurie vykdo

specialias, tik su j asmeniu susijusias pareigas visuomenei.

286

Vienodo žmoni traktavimo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principas reiškia, kad vienodi faktai ir

aplinkyb s turi b ti vertinami vienodai, o šio vertinimo rezultatai negali sukurti privilegijuotos pad ties tam

tikram asmeniui ar žmoni grupei, taip pat negali apriboti ar panaikinti turim teisi . statymai visiems

asmenims turi b ti taikomi vienodai. Reali galimyb ginti žmogaus teises nuo diskriminacijos apraišk

suteikia du special s antidiskriminaciniai statymai: 1999 metais sigalioj s Moter ir vyr lygi galimybi

statymas bei 2005 metais sigalioj s Lygi galimybi statymas. Abu jie vienodi tiek s vokomis, tiek savo

taikymo sritimis.

Nevienodas elgesys su žmogumi gali pasireikšti tiesiogiai diskriminuojan iais veiksmais, netiesiogiai

diskriminuojan iais veiksmais, priekabiavimu ar seksualiniu priekabiavimu. Nurodymas atlikti tam tikrus

diskriminuojan ius veiksmus yra laikomas žmogaus teisi pažeidimu ir pripaž stamas kaip viena iš

diskriminacijos form .

statymuose yra pateikiami tiesiogin s ir netiesiogin s diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio

priekabiavimo apibr žimai. Pagal m valstyb je galiojan statym nuostatas diskriminacija arba

nevienodas elgesys yra neteis tas, jeigu diskriminaciniai veiksmai atliekami d l vieno arba net keli žmogaus

požymi – d l jo lyties, amžiaus, lytin s orientacijos, negalios, ras s ar etnin s priklausomyb s, religijos ar

sitikinim , socialin s kilm s.

Tiesiogin diskriminacija apibr žiama kaip pasyvus ar aktyvus elgesys su asmeniu, kai d l jos/jo lyties

amžiaus, lytin s orientacijos, negalios, ras s ar etnin s priklausomyb s, religijos ar sitikinim taikomos

prastesn s s lygos, negu panašiomis aplinkyb mis yra, buvo ar b taikomos kitam asmeniui, išskyrus

tam tikras išimtis. Tiesiogin diskriminacija visada padaroma d l tiesiogin s ty ios, pavyzdžiui:

mon s vidaus tvarkos taisykl se nustatyta, kad motinoms, pagimdžiusioms vaik , mon išmoka 1000 lit

dydžio vienkartin išmok . T vams, susilaukusiems vaiko, mon išmoka 1 minimalaus pragyvenimo lygio

dydžio vienkartin išmok .

Tai tiesiogin s diskriminacijos d l lyties pavyzdys, kai vyrui-t vui taikomos prastesn s darbo s lygos nei toje

pa ioje mon je dirban iai moteriai-motinai.

287

Netiesiogin diskriminacija apibr žiama kaip veikimas ar neveikimas, teis s norma, vertinimo kriterijus

ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos gyvendinant ar taikant atsiranda ar gal atsirasti

teisi apribojim d l lyties, amžiaus, lytin s orientacijos, negalios, ras s ar etnin s priklausomyb s,

religijos ar sitikinim . Netiesiogin diskriminacij žymiai sunkiau atpažinti nei tiesiogin . Ji dažnai

tapatinama su priekabiavimu arba kitais žmogaus teisi pažeidimais. Netiesiogin diskriminacija paprastai

neturi tiesiogin s ty ios požymi . Aptariant j , pirmiausia reikia vertinti, ar elgesys ir teis s norma tikrai yra

neutral s, formaliai vienodi visiems žmon ms, neži rint juos išskirian požymi . V liau svarbu vertinti, ar

tas neutralus elgesys bei teis s norma gali pažeisti kokio nors asmens ar žmoni grup s interesus ir teises,

pavyzdžiui:

Savivaldyb s administracija paskelb konkurs vyriausiojo specialisto karo prievolei pareigoms užimti.

Specialiuosiuose reikalavimuose nurodyta, jog pretendentas turi b ti atlik s karo prievol . Šis reikalavimas

pretendentui yra lyg ir neutralus, nes tiesiogiai nekalba apie tam tikrais požymiais pasižymint žmog ar žmoni

grup . Ta iau, žinant, kad karo prievol atlieka vyrai ir kad nuo karo prievol s atleidžiami negali turintys

žmon s, akivaizdu, kad moter ir ne gali asmen teis s užimti paskelbtas pareigas yra apribotos. Šiuo atveju

moterys bei ne galieji asmenys patiria netiesiogin diskriminacij .

Priekabiavimas apibr žiamas kaip nepageidaujamas elgesys, kai d l asmens lyties, amžiaus, lytin s

orientacijos, negalios, ras s ar etnin s priklausomyb s, religijos ar sitikinim siekiama žeisti arba

žeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar

žeidžianti aplinka.

Priekabiavimas darbo vietoje yra vienas labiausiai paplitusi reiškini . Dažniausias priekabiavimo pagrindas,

kaip rodo Lygi galimybi tarnybos darbo patirtis, yra žmogaus lytis, tautyb bei lytin orientacija. Daugelyje

šali priekabiavimo aukoms skiriamos kompensacijos, tod l darbdaviai suinteresuoti užtikrinti priekabiavimo

prevencij . Lietuvoje žmon s vis dar retai atpaž sta ši diskriminacijos form , o patyr priekabi darbe, j

nesieja su galima diskriminacija d l amžiaus, lyties ar kit požymi . Ta iau priekabiavim b tina atskirti nuo

kitos diskriminacijos d l lyties formos – seksualinio priekabiavimo, kuris lengvai atpaž stamas d l aiškiai

išreikšto seksualinio veiksm pob džio.

Seksualiniu priekabiavimu vadinamas nepageidaujamas užgaulus seksualinio pob džio elgesys,

išreikštas žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu, kurio ar jo poveikio tikslas – pakenkti asmens orumui, sukurti

bauginan , priešišk , žeminan ar žeidžian aplink . Dažniausiai seksualinio priekabiavimo aukomis

tampa moterys, o priekabiautojai yra vyrai, nes j socialin ir ekonomin galia daugelyje visuomeni teb ra

didesn . Ta iau aukomis gali tapti tiek heteroseksual s, tiek homoseksual s vyrai. Seksualinis priekabiavimas

288

daro neigiam takoj j patyrusi asmen psichinei ir fizinei sveikatai, ekonominei ir socialinei pad iai,

gyvenimo kokybei.

Seksualiniu priekabiavimu laikoma: geidulingi žvilgsniai; švilp iojimas pama ius moter ; partnerio seksualini

ypatybi aptarin jimas; seksualinio pob džio insinuacijos; moter k no aptarin jimas; tariamai atsitiktiniai

prisilietimai prie vairi k no dali ; gašl s ar atgras s laiškai; pasakojimai apie seksualin išnaudojim ;

grafiniai pornografinio pob džio vaizdai; intym s gestai; nepageidaujami prisilietimai bei apkabinimai;

netinkami kvietimai; seksistiniai juokeliai ar paveiksl liai; nedraugiškas / priešiškas moters „nusodinimas“;

perd tas, pašaipus mandagumas; viešas pažeminimas; nepador s telefono skambu iai; pornografiniai

paveiksl liai darbo vietose; reikalavimas rengtis per daug apnuoginan ius drabužius; netinkamos dovanos

(pavyzdžiui, apatinis moteriškas trikotažas); iaups jimo ar siurbimo garsai; seksualini paslaug si lymas ar

reikalavimas; asmenin s erdv s pažeidimas ir panašiai.

Ar gali b ti pateisinamas nevienodas elgesys?

Kiekvienoje visuomen je yra žmoni , kurie atlieka tam tikras svarbias funkcijas valstybei arba dirba specifin

pavojing ar su padidinta rizika susijus darb , tod l jiems objektyviai suteikiama tam tikra „valstyb s pagalba“.

Tai n ra laikoma diskriminacija.

Moter ir vyr lygi galimybi statyme diskriminacija nelaikoma:

speciali moter apsauga n štumo bei gimdymo ir vaiko žindymo metu;

tik vyrams taikoma karin prievol ;

skirtingas moter ir vyr pensinis amžius, išskyrus profesini pensij sistemas;

moterims taikomi žmoni saugos darbe reikalavimai, kuriais siekiama išsaugoti j sveikat ;

tam tikras darbas, kur atlikti gali tik konkre ios moterys arba vyrai ;

289

statym nustatytos specialios laikinosios priemon s, taikomos siekiant paspartinti faktin s ly

lygyb s tvirtinim (literat roje vadinama „pozityvioji diskriminacija“);

skirtinga tam tikr bausmi vykdymo tvarka ir s lygos;

preki pardavimas ar paslaug teikimas vien tik ar vis pirma vienos lyties asmenims tuo atveju, kai tai

pateisina teis tas tikslas, kurio siekiama tinkamomis ir b tinomis priemon mis.

Lygi galimybi statyme diskriminacija arba nevienodu asmen traktavimu nelaikoma:

apribojimai d l amžiaus;

reikalavimas mok ti valstybin kalb ;

draudimas dalyvauti politin je veikloje;

l pilietyb s taikomos skirtingos teises;

specialios priemon s sveikatos apsaugos, darbo saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti

ir taikyti ne gali integracij darbo aplink garantuojan ias ir skatinan ias s lygas bei galimybes;

specialios laikinosios priemon s, taikomos siekiant užtikrinti lygyb ir užkirsti keli lygi galimybi

pažeidimui d l amžiaus, lytin s orientacijos, negalios, ras s ar etnin s priklausomyb s, religijos ar

sitikinim (literat roje vadinama „pozityvioji diskriminacija“);

tam tikra žmogaus savyb , kuri d l konkre profesin s veiklos r ši pob džio arba d l j vykdymo

lyg yra prastas ir lemiantis profesinis reikalavimas, o tikslas yra teis tas ir reikalavimas tinkamas.

Abu antidiskriminaciniai statymai numato galimyb taikyti speciali sias priemones faktinei lygybei

pasiekti tam tikrose problemin se visuomeninio gyvenimo srityse, kuriose yra akivaizdi nelygyb arba

pastebimas akivaizdus neproporcingas tam tikr asmen grupi atstovavimas. Lietuvoje specialiosios

priemon s dar netaikomos. Kad b galima taikyti speciali sias priemones, b tina parengti ir priimti teis s

akt , kuriame b aptarti situacijos vertinimo, speciali priemoni tikslingumo ir pagr stumo vertinimo

kriterijai; nepamirštant, kad visos priemon s turi b ti motyvuotos ir pateisinan ios tiksl .

290

Kaip elgtis ir kur kreiptis, patyrus diskriminacij ?

valstyb je yra priimta nemažai teis s akt , draudžian žmogaus teisi pažeidimus ir diskriminacij d l

vairi pagrind , ta iau kasdieniame gyvenime su tokiais atvejais susiduriama gana dažnai. Akivaizdu, jog vien

statym nepakanka. Svarbu, kad teisini nuostat gyvendinimas b užtikrintas praktikoje, švie iant

visuomen , organizuojant informacines kampanijas, diegiant pozityvi veiksm politik .

Ta iau kaip elgtis – susitaikyti ar bandyti pakeisti esam situacij – susidurus su diskriminacija? Pirmiausia

nukent jusysis tur išsiaiškinti problemos esm su atsakingu darbuotoju, tiesioginiu viršininku ar darbdaviu,

pri musiu nepalank sprendim . Tokiame nemaloniame pokalbyje visada patartina išlaikyti mandag ir ram

kalb jimo ton , stengtis išsiaiškinti, kod l buvo apribotos teis s ir m ginti tas teises susigr žinti. Neradus abiem

šalims priimtino sprendimo, arba nepri mus jokio kompromisinio varianto, patartina d l patirt diskriminacini

veiksm kreiptis kompetenting institucij , galiot nagrin ti diskriminacijos atvejus. Patogiausias,

grei iausias ir nieko nekainuojantis b das ginti savo teises yra kreipimasis Lygi galimybi kontrolieriaus

tarnyb .

Lietuvoje Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybai suteikti galiojimai tirti diskriminacijos atvejus ir teikti

si lymus d l lygi galimybi gyvendinimo prioritet , d l diskriminacinio teis s akt panaikinimo ir panašiais

klausimais. Pagrindin Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos funkcija yra sudaryti s lygas gintis asmeniui,

kuris yra nukent s nuo diskriminacini veiksm ar diskriminuojan teis s akt nuostat . Kiekvienas asmuo,

manantis, kad jam buvo taikomi diskriminuojantys veiksmai, arba yra tap s seksualinio priekabiavimo auka,

turi teis kreiptis su skundu lygi galimybi kontrolieri . Kreipimosi kontrolieri bei skund pateikimo ir

nagrin jimo tvarka yra numatyta Moter ir vyr lygi galimybi statyme.

Skundo pateikimas

Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teis pateikti lygi galimybi kontrolieriui skund d l lygi teisi

pažeidimo. Skundai teikiami raštu: jie gali b ti atsi sti paštu, faksu arba elektroniniu paštu. Anoniminiai

skundai nenagrin jami, jeigu lygi galimybi kontrolierius nenusprendžia kitaip.

statymas numato, kad skunde privaloma nurodyti tam tikrus duomenis, b tinus objektyviam ir nešališkam

skundo tyrimui atlikti, be kuri negalima b prad ti skundo tyrimo. Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos

interneto svetain je (www.lygybe.lt) yra paskelbtas skundo formuliaras, kuris palengvina skundo surašymo

proced ir padeda žmogui nurodyti tas aplinkybes, kurios b tinos problemos nagrin jimui iš esm s.

http://:@www.lygybe.lt/

291

Skunde lygi galimybi kontrolieriui tur b ti:

pareišk jo vardas, pavard ar institucijos pavadinimas ir adresas;

apskundžiam institucij pavadinimai ar asmen vardai, pavard s ir institucija, kurioje jie dirba;

apib dintas skundžiamas sprendimas arba skundžiami veiksmai, nurodytas j padarymo laikas ir

aplinkyb s;

suformuluotas prašymas lygi galimybi kontrolieriui, t.y. nurodyta, ko žmogus tikisi ir koki

konkre pasekmi pageidauja;

skundo parašymo data ir pareišk jo parašas.

Prie skundo galima prid ti:

gin ijamo sprendimo nuoraš ;

turimus rodymus ir j aprašym ;

si lom apklausti asmen vardus ir pavardes (nurodant j adresus ir aplinkybes, kurias kiekvienas iš j

gali patvirtinti).

Ta iau netgi tuo atveju, jeigu pareišk jas nenurodo vis statyme numatyt reikalavim , skundas pradedamas

tirti.

Skundo tyrimas

Tirdamas skund , lygi galimybi kontrolierius turi teis kreiptis ir reikalauti paaiškinimo iš asmens, kurio

veiksmai nagrin jami. Skundo tyrimo procese kontrolieriui tenka aktyvus vaidmuo, nes tenka ištirti pateiktus

teiginius, surinkti visus kitus rodymus ir paaiškinimus bei ištirti aplinkybes, kurios gali b ti reikšmingos

objektyviam skundo ištyrimui ir visapusiškam surinkt fakt vertinimui. Net tuo atveju, jeigu nuo

diskriminacijos nukent s asmuo nepateik ar negal jo pateikti reikaling dokument , nurodyti svarbi

aplinkybi , kontrolierius savarankiškai imasi iniciatyvos surinkti šiuos rodymus.

Nagrin jant skundus d l diskriminacijos lyties pagrindu preziumuojama, jog tiesiogin s ar netiesiogin s

diskriminacijos faktas buvo. Skundžiamas asmuo ar institucija turi rodyti, kad lygi teisi principas nebuvo

pažeistas. Diskriminacijos aukai d l patirtos moralin s, psichologin s traumos dažnai b na sud tinga surinkti

rodymus, ir tod l rodym rinkimo ir pateikimo pareiga tenka diskriminavusiai pusei.

292

Galimi kontrolieriaus sprendimai

Baigus nagrin ti skund , surašoma pažyma, kurioje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkyb s, surinkti

rodymai bei veiksm juridinis vertinimas, t.y. atitinkamas sprendimas. Pažym pasirašo lygi galimybi

kontrolierius. Su tyrimo rezultatais supažindinamas skundo autorius, institucija, kurioje buvo atliekamas

tyrimas, vadovas ir asmuo, kurio veiksmai buvo tiriami. Jiems išsiun iami arba teikiami pažymos nuorašai.

Griež iausias iš lygi galimybi kontrolieriaus sprendim yra administracin s baudos skyrimas statym

pažeidusiam asmeniui. Administracin s baudos dydis yra nuo 100 iki 2000 lit ; jis gali siekti ir 4000 lit , jeigu

pažeidimas padaromas antr kart per administracin s nuobaudos galiojimo laik (vienerius metus). statymas

nenumato, koks sprendimas turi b ti priimamas kiekvieno lygi teisi pažeidimo atveju. Tai reiškia, kad lygi

galimybi kontrolieriui yra suteikta pasirinkimo teis spr sti, koki sankcij taikyti ir kok sprendim priimti

kiekvienu diskriminavimo atveju. Atsižvelgdamas konkre ias skundo tyrimo aplinkybes, pažeidimo mast ,

sunkum , poveik nukent jusiam ir panašius aspektus, lygi galimybi kontrolierius sprendžia, kok sprendim

priimti ir koki sankcij pritaikyti. Jeigu mano, kad d l lygi galimybi pažeidimo yra pagrindas taikyti

baudžiam atsakomyb , turi teis perduoti tyrimo medžiag prokurorui ar ikiteisminio tyrimo staigai.

Teisin atsakomyb už diskriminacij

Teisin atsakomyb už diskriminavim d l lyties, amžiaus, lytin s orientacijos, negalios, ras s ar etnin s

priklausomyb s, religijos ar sitikinim nustatoma atsižvelgiant padaryto pažeidimo svarb ir pasekmes

nukent jusio žmogaus ir visuomen s interesams, viešajai tvarkai, o taip pat pažeidimo padarymo motyvus,

tiksl ir kitas aplinkybes. Moter ir vyr lygi galimybi bei Lygi galimybi statymo pažeidimas yra neteis ta

veika, už kuri statymuose numatyta teisin atsakomyb . Atsižvelgus padaryto pažeidimo sunkum , sukeltas

pasekmes, pavojingumo laipsn , gali b ti taikoma administracin arba baudžiamoji atsakomyb .

Administracin atsakomyb už lygi teisi pažeidimus

Administracini teis s pažeidim kodekso 41-6 straipsnis numato administracin atsakomyb už moter ir vyr

lygi teisi , nustatyt Moter ir vyr lygi galimybi statyme, bei lygi galimybi , nustatyt Lygi galimybi

statyme, pažeidim . Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos praktikoje dažniausiai taikytos administracin s

baudos. Jos skirtos darbdaviams, paslaug teik jams už diskriminacinius skelbimus, kuriuose suteikiama

pirmenyb tam tikros lyties asmenims arba nustatoma griežta amžiaus riba pretendentams darb , už moterims

ir vyrams nustatytas skirtingas paslaug ( jimo klubus, barus ir panašiai) kainas.

293

Baudžiamoji atsakomyb už lygi teisi pažeidimus

Žymiai griežtesn yra baudžiamoji atsakomyb už žmogaus diskriminavim d l vairi požymi . Baudžiamojo

kodekso 169 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomyb už veiksmus, kuriais siekta žmoni grupei ar jai

priklausan iam asmeniui d l lyties, lytin s orientacijos, ras s, tautyb s, kalbos, kilm s, socialin s pad ties,

tik jimo, sitikinim ar paži sutrukdyti lygiomis teis mis su kitais dalyvauti politin je, ekonomin je,

socialin je, kult rin je, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmoni grup s ar jai priklausan io asmens

teises ir laisves.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomyb už kurstym diskriminuoti žmoni

grup ar jai priklausant asmen d l lyties, lytin s orientacijos, ras s, tautyb s, kalbos, kilm s, socialin s

pad ties, tik jimo, sitikinim ar paži . Už kurstym diskriminuoti atsako ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo.

Iš esm s yra sud tinga atriboti, kada diskriminaciniai veiksmai yra administracin s teis s pažeidimas, kada –

baudžiamasis nusižengimas. Ta iau bet kuriuo atveju apie tokius diskriminacinius veiksmus b tina pranešti

arba prokurorui, arba lygi galimybi kontrolieriui.

Drausmin atsakomyb už moter ir vyr lygi teisi pažeidimus

Drausmin atsakomyb nusakyta už moter ir vyr lygi teisi pažeidimus. Darbo kodekso 235 straipsnis

nurodo, kad moter ir vyr lygi teis pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbi ,

pavaldini ar interesant yra priskiriamas prie šiurkš darbo pareig pažeidim , už kuriuos darbdavys turi

teis nutraukti darbo sutart savo iniciatyva be išankstinio sp jimo, jeigu šis pažeidimas nors vien kart buvo

padarytas. Ly lygyb s pažeidimas ir seksualinis priekabiavimas vertinami kaip ypa šiurkštus darbo pareig

pažeidimas, galintis sukelti nepageidaujam pasekmi , pažeisti darbo tvark , takoti darbo kokyb bei

darbuotoj tarnybinius santykius. Tod l už tok pažeidim gali b ti taikoma sankcija – atleidimas iš darbo.

Baudžiamoji atsakomyb už seksualin priekabiavim

Baudžiamasis kodeksas atskiru straipsniu nustato baudžiam atsakomyb už seksualin priekabiavim – 152

straipsnio 1 dalyje seksualinis priekabiavimas apibr žiamas kaip vulgar s ar panaš s veiksmai, pasi lymai ar

užuominos, siekiant seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo, jeigu jais siekiama priekabiauti prie pagal

tarnyb ar kitaip priklausomo asmens. Pagal nustatyt baudžiamojo proceso tvark , procesas d l seksualinio

priekabiavimo pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukent jusiojo skundas ar jo teis to atstovo pareiškimas (d l

seksualinio priekabiavimo b tina tiesiogiai kreiptis teism su skundu).

294

Civilin atsakomyb už moter ir vyr lygi teisi pažeidim

tina pažym ti, kad už pažeidimus ly lygyb s srityje numatyta civilin atsakomyb . Asmuo, patyr s

diskriminacij d l lyties, seksualin priekabiavim ar priekabiavim , turi teis reikalauti iš kalt asmen

atlyginti turtin ir neturtin žal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso nustatyta tvarka.

TRADICINIAI MOTER VAIDMENYS

Net ir pažangiausi statymai nepaj gs užkirsti kelio diskriminacijai d l lyties, jeigu planuojant bendruomen s

gyvenim n ra vertinami moter ir vyr b ties skirtumai, kuriuos s lygoja j socialin patirtis, stereotipin s

nuostatos, kult rin s tradicijos. Antra vertus, akivaizdu, kad b tent d l socialin s patirties skirtum

patriarchalin ly tvarka vyrams ir moterims sukelia skirtingas problemas.

Dažnai manoma, jog tradiciniai vyro ir moters vaidmenys yra s lygoti biologini ypatum ir papildo vienas

kit . Teigiama, kad vyrai ir moterys atlieka skirtingas, ta iau lygiavertes funkcijas, kuri neverta keisti. Ta iau

tyrimai atskleidžia stulbinan ius moter nelygyb s mastus viskame, kas susij su darbu, užmokes iu, valdžia ir

statusu, jau nekalbant apie tai, kad moterys ypa dažnai tampa lytin s prievartos, smurto šeimoje aukomis, o

kult ra – d l jai b ding jaunyst s, lieknumo ir grožio reikalavim – s lygoja žem sav s vertinim .

Nam židinio serg toja

Tradiciniai vaidmenys dažnai pasitelkiami moter diskriminacijai pateisinti. Tai ypa pasakytina apie idealios,

nam židiniu besir pinan ios motinos samprat . Ji susiformavo tik XIX a. buržuazin je aplinkoje (nes

prabangos s ti namuose su vaikais negal jo ir negali sau leisti nei darbinink s, nei valstiet s) ir sitvirtino

kaip negin ijama norma. Atrodyt be galo gražus ir humaniškas raginimas vis laik skirti šeimai – tiems, kas

brangiausi. Meil , vaikai, namai yra puiku, bet tai – dar ne visas pasaulis. Tradicinio vaidmens musis moteris

sudaro puikias galimybes vyrui ir vaikams gyvenime kažko pasiekti. Jiems smagu gr žti išpuosel tus namus ir

rasti garuojan ius pietus ant stalo, pasinerti darbus, žinant, kai žino, jog kažkas pasir pins buitimi. Malonu

jausti, kad gali b ti reikalinga ir pad ti artimam žmogui. Ta iau siprasminti kit siekiuose n ra tas pat, kas

realizuoti save. Tod l siekdamos tapti idealiomis nam židinio serg tojomis, moterys rizikuoja likti „už borto“

– atitr kti nuo visuomen s realij , neužsidirbti pensijai ir pasmerkti save nuolatinei priklausomybei nuo geros

kito žmogaus (sutuoktinio ar partnerio) valios.

295

Dirban ios, bet ne lygios

Sociologai teigia, kad finansiškai priklausomos moterys praranda tak namuose, o prestižin darb turintys

vyrai gyja polink rodyti savo principus. Akivaizdu, kad apmokamas darbas tenkina ne tik ekonomines

žmogaus reikmes, – jis suteikia pripažinim , pagarb , visuomenin status . Ta iau ly stereotipai takoja ne

tik priva sfer . Nelygyb šeimoje siejasi ir su nelygybe visuomen je. Tod l dalyvavimas darbo rinkoje pats

savaime dar neužtikrina lygi galimybi moterims.

Kadangi moterims tradiciškai tenka didesnis kr vis buityje, manoma, kad jos tiesiog negali b ti visavert s

darbuotojos. „Antroji“, nam ruošai skirta pamaina (net ekonomin s gerov s valstyb se moterys atlieka

70 proc. buities darb ir praktiškai prisiima vis atsakomyb už vaik prieži ) ženkliai sumažina moters

poilsio valand skai , nes „moteriškosios prievol s“ (maisto gaminimas, r pinimasis vaikais, buto/nam

tvarkymas ir pan.) turi b ti vykdomos neatid liotinai, kasdien, o „vyriškieji“ buities darbai ( vair s taisymo,

remonto darbai) leidžia laisviau disponuoti savo laiku (arba tiesiog pasamdyti meistr ).

Visame pasaulyje moter vidutinis atlyginimas už vienodos vert s darb yra mažesnis nei vyr . 2008 m.

Lietuvoje šis skirtumas sudar 19 proc. Vertindami taip besiklostan situacij , mokslininkai išskiria

vertikali ir horizontali diskriminacij l lyties.

Kod l moterys uždirba mažiau?

Egzistuoja kelios darbo užmokes io skirtumus m ginan ios paaiškinti teorijos: I. Moterys renkasi menkiau

apmokamus darbus, nes mainais gauna geresnes darbo s lygas: palaikan socialin aplink , galimyb pad ti

kitiems, lankstesn grafik , lengvesnes užduotis. Ta iau tyrimai rodo, kad taip vadinami „moteriškieji“ darbai

nenumato palengvinim . Priešingai, didel moter koncentracija vienoje vietoje s lygoja mažesn darbo

grafiko, užduoties atlikimo b ir termin pasirinkimo lankstum , didesn viršinink kontrol .

„Moteriškosios“ profesijos turi savit bruož , bet n ra lengvesn s. Tradiciškai šie darbai siejami su „sunkiais“

klientais, kit paliktos netvarkos sutvarkymu, su mechaniškai pasikartojan veiksm rutina ir menka

autonomija.

Ta iau siekti „vyrišk “, geriau apmokam profesij moterys dažnai nesiryžta d l išankstin s darbdavi

nuostatos, jog tam tikrus darbus gerai gali atlikti tik tam tikros lyties asmenys, arba d l to, kad jos bijo prarasti

moteriško žavesio aureol . Kita priežastis – tai noras darbo vietoje išvengti slegian santyki : ignoravimo,

profesini geb jim nuvertinimo, klaid sureikšminimo, dvigub standart taikymo, seksualinio priekabiavimo

296

ar net atviro priešiškumo. Jei moter tarnyboje yra nedaug, j lytis tampa skiriamuoju (gerai pastebimu) bruožu,

kuris skatina bendradarbius jose matyti vis pirma moteris, o tik po to savo srities žinoves.

II. Moterims mokama mažiau d l to, kad jos yra ne tokios vertingos darbuotojos. Darbuotojo vert nusako

žmogiškasis kapitalas. Tod l teigiama, kad moterys uždirba mažiau, nes mažiau išmano, turi menkesn

išsilavinim ar patirt , kitais žodžiais tariant – yra ne tokios vertingos darbuotojos. Ta iau statistika tai paneigia.

Lietuvoje merginos kiekybiškai pralenkia vaikinus visose studij pakopose.

Ta iau aukštas išsilavinimas neužtikrina moterims gerai apmokam pareig ar vadovaujan pozicij . Net

Švietimo sistemoje, kur dirba 80 proc. moter , bendrojo lavinimo mokykl direktori postai dažniau atitenka

vyrams, o rektoriumi per vis Lietuvos istorij nebuvo tapusi n viena moteris. Galb t moterys yra ne tokios

darbš ios? Sociolog tyrimai parod , kad moterys dažnai dirba s žiningiau nei vyrai, per t pat laik padaro

daugiau darbo, tiksliau atlieka užduotis, darbuojasi efektyviau. Bet visuomen je vadovaujamasi išankstin mis

nuostatomis ar stereotipais, tod l j pastangos ne vertinamos.

III. Moterims mokama mažiau, nes jos ir tikisi gauti mažiau nei vyrai. Apklausos rodo, kad moterys iš ties

prašo mažesnio atlyginimo. Galb t d l to, kad jos yra nusiteikusios gauti mažesn uždarb nei vyrai, kuriems

nereikia r pintis namais ir vaikais ir kurie gali lengviau siekti karjeros? Galb t moterys laiko save mažiau

gabiomis ir mažiau vertingomis darbuotojomis (nors tyrimai to nepatvirtina)? Galb t jos lyginasi prie kit

moter , kurios taip pat nedaug uždirba? O gal vyrai tiesiog ryžtingesni, domisi darbo rinka ir geriau susigaudo,

koks darbas kiek kainuoja? Priežas gali b ti vairi , ta iau menki moter l kes iai yra mažiausiai tik tinas

argumentas paaiškinti, d l ko moterys susiduria su horizontali ja diskriminacija. Atlygio už vienodos vert s

darb skirtumai atsiranda d l to, kad moterys tradiciškai renkasi „moteriškus“ darbus, už kuriuos tiesiog

mokama mažiau.

Koki priemoni galima imtis?

Akivaizdu, kad siekiant lygi galimybi gyvendinimo, tenka ieškoti b panaikinti ir vertikali , ir

horizontali diskriminacij . Vertikaliosios diskriminacijos prevencija gali b ti gyvendinta tobulinant

statymus. Grei iau pasiekti teigiam rezultat leist pozityvi priemoni teisinimas ir kvot sistema.

Horizontaliajai diskriminacijai panaikinti reikalingos kompleksiškesn s, ly stereotip ir žmoni m stysenos

kait užtikrinan ios priemon s.

297

Mentaliteto kaita sunkiai sivaizduojama be visuomen s švietimo, informavimo. Svarbu ne tik tai, iš koki

vadov li vaikai mokomi, kokios yra bendrojo ugdymo, aukšt mokykl studij programos ly lygyb s

poži riu, bet ir tai, kokias nuostatas tvirtina žiniasklaida ir masin kult ra, kuri daro didel tak sav s

suvokimui. Ly stereotipai gali b ti kuriami, tvirtinami arba panaikinami nuolat kartojant, pabr žiant ar –

priešingai – nutylint vienokio arba kitokio pob džio informacij .

Kuo dažniau matome vyrus su k dikiais ant rank , tuo labiau linkstame manyti, kad vaik prieži ra n ra tik

moters r pestis. Kuo dažniau pastebime moteris už vairo, tuo juokingesn atrodo nuostata, kad jos n ra

sutvertos vairuoti. Kuo dažniau matome vyrus, reklamuojan ius skalbimo priemones, o moteris, skuban ias

daugiaaukš iuose sik rusius biurus, tuo stipriau tikime, jog gali b ti suderintas šeimos ir profesinis gyvenimas.

Moters vaizdis žiniasklaidoje

Žiniasklaida aktyviai dalyvauja patriarchalin s ly sistemos palaikyme, kurdama ir reprodukuodama

stereotipines ly reprezentacijas, teisindama seksiszm bei moteris nuvertinan tradicij . Pagrindiniu jos

rankiu tampa kalba, kuri apibr žia, aprašo, vertina mus ir pasaul , kuriame gyvename. Žodžiai, kuriuos

naudojame galina žmones bendrauti ir suprasti vienas kit , taip nulemdami tvark visuomen je. Taigi išreiškia

ir kult ros vertybes bei l kes ius ly atžvilgiu.

Kalba yra ypa svarbi socializacijos priemon . Besimokydamas kalbos vaikas kartu išmoksta galvoti ir suvokia,

kaip elgtis tam tikroje visuomen je. Tuo b du kalba formuoja ir „ly diskurs “. Pvz. ji gali atlikti semantinio

pažeminimo (angl. semantic derogation) funkcij , kai moteriškos gimin s daiktavardžiai vartojami po vyriškos

gimin s daiktavardži (vyras ir moteris, brolis ir sesuo, Adomas ir Ieva, vyras ir žmona, išimtis, ko gero yra tik

kreipin „ponios ir ponai“). Tyrin tojai pastebi, kad moterišk s vok vartojimo po vyrišk s vok tradicija

sustiprina moters antrin status visuomen je ir n ra atsitiktin . Semantinis pažeminimas yra tik vienas didesn s

problemos aspektas, kuri vadinama lingvistiniu seksizmu. Tai b dai, kuriais viena lytis nuvertinama kitos

atžvilgiu. Lingvistinis seksizmas apima skirtingos moters „vietos“ visuomen je apibr žim , moter , kaip

socialin s grup s ignoravim . Pavyzdžiui, siekiant išreikti pagarb , vyrus kreipiamasi „ponas“, kas nenurodo

jokio vyro santykio su moteriška lytimi. moteris kreipiamasi žodžiais „ponia“ arba „panel “, o tai nurodo

moters santyk su vyriška lytimi. Tas pats pasakytina ir apie moterišk pavardži vartosenos lietuvi kalboje

tradicij , kuri rodo, kad moters tapatyb yra priskirta arba priklausoma nuo vyriškos tapatyb s.

Moter kaip socialin s grup s ignoravimas kalbos s rangoje atsiskleidžia ir per bendrini daiktavardži

vartosen . Pavyzdžiui, angl kalboje žodis „man“ reiškia ir „vyras“, ir „žmogus“, žodis „mankind“ –

„žmonija“. Lietuvi kalboje absoliuti dauguma daiktavardži , prasminan žmogaus s vok bendr ja prasme

298

– asmuo, individas, subjektas, vaikas – vartojami tik vyriška gimine. Tod l juos pakei iantis vardis „jis“

vartojamas ne tik vyriškai, bet ir moteriškai giminei išreikšti. Lyties poži riu mišri auditorija (dalyviai,

skaitytojai, rink jai), pofesij bendriniai pavadinimai (mokytojas, pardav jas, vir jas, policininkas, t.t.)

vardijami vyriškos gimin s daiktavardžiais. Moteriška gimin vartojama tik kalbant apie labai savit patirt .

Tokiu b du bendražmogišk tem kontekste ji tampa nematoma. Vargu ar kam užkli sakinys „žmon s,

turintys rizik susirgti prostatos v žiu, tur profilaktiškai tikrintis sveikat “, ta iau pasakymas „žmon ms,

žindantiems vaikus, privalu sudaryti tinkamas s lygas“ r žia aus , nes, nors ir žinome, kad tiek moterys, tiek

vyrai yra žmon s, vieniems kalbos strukt ra leidžia atstovauti žmonij , kitoms – ne.

Kalba n ra neutrali ly atžvilgiu, tod l socialin s realyb s konstravimas žiniasklaidoje yra nuolatini galios

santyki , kurie apima ir ly sistem , išraiška. Vaizd kalba n ra išimtis. Vakar kult roje ji turi gilias

tarnavimo ly sistemai tradicijas. Jau Renesanso laikais sitvirtino moters (stebimo objekto) ir vyro (kurian io

subjekto) priešprieša. Besiformuojan io kapitalizmo visuomen je ji buvo papildyta klasiniais aspektais (moters

darbinink s k nas ir ekonomine, ir seksualine prasme priklaus vyrui buržua). Vartotojiškoje visuomen je

užgimus vaizdinei reklamai moteriškumas imamas tapatinti su perkama ir parduodama preke. Moters vaizdiniai

dažnai pasitelkiami kaip pagrindiniai reklamin s strategijos komponentai. Ta iau reklama eksploatuoja ne bet

kokius ly vaizdžius. Ji remiasi ne tiek realia moter /vyr elgsena, kiek visuomenei b dingu stereotipiniu

sivaizdavimu17.

Labiausiai akis krenta tai, kad moteriškumas reklamose primygtinai tapatinamas su seksualumu, kur kvepia

heteroseksualios vyriškos fantazijos. Šiuolaikin Vakar kult ra, bendrai, kur kas labiau apimta seksualumo

id jos, prisodrinta erotiniais stimulais nei bet kuri kita mums žinoma visuomen . Ta iau moteriškumo

vaizdžius analizuojanti Jane Caputi18, linkusi juos sieti ne su erotiškumu (laisv s, energijos, k rybiškumo j ga,

galinan ia veikti ir kurti), bet su „kasdiene pornografija“, pornografij suvokiant ne kaip tiesmuk lytini akt

ir k no dali pateikim , bet kaip vaizdavim , pagr st išnaudojimo, sudaiktinimo, moters niekinimo, jos k no

baim s ir neapykantos temomis (smurtas, vaik vaizdžio pornografizavimas, išžaginimo, nužudymo scenos,

moter pavertimas nebyliais sekso objektais, ly nelygyb s nat ralizavimas – visa tai – pornografijai

budingos strategijos). B tent dominavimas, pavaldumas, nužmoginimas ir sudaiktinimas masin je kult roje

pasitelkiami kaip erotin s stimuliacijos veiksniai. Mes smerkiame sutenerius, prostitutes ir prostitu paslaug

vartotojus, ta iau „kasdien pornografija“, atspind dama iš esm s t pa ly (nelygyb s) ideologij ,

priimama kaip norma. Jos ženklai taip giliai „ aug “ masin s kult ros k , kad j tiesiog nepastebime.

17 Jankauskait , M. (2004) Moter (ne)reprezentacija masin s kult ros vaizdiniuose. Sociologija, 3:52-64.

18 Caputi, J. (2003). Everyday Pornografy. In G. Dines, J.M. Humez (ed.) Gender, Race, And Class in Media: a Text-Reader.Thousand Oaks, London, New Delhi: SAGE Publication. P. 434-450.

299

Ly asimetrij vizualin je kalboje tvirtina tai, kad vyras konstruojamas kaip žvilgsn valdantis, taigi

kontroliuojantis subjektas. „J fotoaparatas mato t pat , k ir j s“, -- skelbia „Naujosios komunikacijos“

žurnale (2004 07 20; 08 15; 5) ta „Invent“ produkcijos reklama, kur dešinioji, su fotoaparato objektyvu

sutapatinta vyro akis yra fokusuojama pasyvios jaunos moters atvaizd , dar kart patvirtindamas prieš keturias

dešimtis met išsakyt Vakar vizualin s kult ros tyrin tojo Johno Bergerio klasikine tapusi mint – vyrai

ži ri, o moterys demonstruoja save. Nesvarbu, reklamos ar reprezentacijos tikslais naudojamas moters vaizdis,

jis visada išsaugo erotiškam, patraukliam, jausmingam pasig jimo objektui b dingus bruožus: pravertos

pos, sunk s aki vokai, naivus, bet viliojantis ar nudelbtas žvilgsnis, k eksponuojanti, ta iau pasyvi

laikysena, kuri byloja apie pasiryžim vykdyti troškim objekto paskirt .

Vartotojiškos kult ros kontekste vyro k nas taip pat virsta pasig jimo objektu. Ta iau tap s reginiu, jo

vaizdis gyja homoseksualumo bruož , išsaugodamas vyrams žvilgsnio subjekto pozicij . Moterys d l vyro

vaizdžio sudaiktinimo vartotojiškoje kult roje netampa automatiškai žvilgsn kontroliuojan iu asmeniu.

Gilumin vaizdo formavimo strukt ra neleidžia suabejoti vyro teise geismo objekt . Tuo tarpu moter

seksualum dominuojantis diskursas konstruoja tik kaip troškim b ti geidžiama vyro arba provokuoti vyro

geism .

Vyriška galia n ra gimta ir pastovi duotyb . J tvirtina kult ra, jai reikia nuolatinio patvirtinimo. Vyriškumas

gali b ti „minkštas“, feminizuotas, homoseksualus, ne galus, senas, nesubrend s, ta iau simbolin je plotm je

jis vis tiek disponuos kontrol , gali prasminan iu žvilgsniu. Net ir visiškos asmenin s nes km s atveju vyras

gali tik tis, kad kritin akimirk bus pasi lyta moteris (bent jau virtualios fantazijos lygmenyje), kuri patvirtins

jo gali .

Moterims, tuo tarpu, tenka „reginio“ vaidmuo net ir tuomet, kai išsikovojusios socialin status , pretenduoja

aukšt post . Kerinti, draugiška ir pavojaus nekelian prigimt liudijanti šypsena, patraukli, amži bei kitus

neatitikimus viduriniosios klas s idealams slepianti išvaizda ir troškim b ti geismo objektu demonstruojanti

laikysena vaizdžio k nuomone yra vienintelis b das tvirtinti „tikr “ („nat ral “, ly skirtum

nesuabejojant ) moteriškum bei padaryti j priimtinu masiniam ži rovui.

Sudaiktintas (pornografizuotas) moters vaizdis tampa masin s kult ros sinonimu. „Ekstra žinios“, „Lietuvos

rytas“, „Vakar žinios“, „Vakar ekspresas“, reklamuodami save kaip produkt , entuziastingai eksploatuoja

apsinuoginusi , nuog ar laikraš iais kiek prisidengusi mergin k nus, kurie neju iomis perša mint , jog

vieninteliai šalies naujienomis besidomintys skaitytojai yra heteroseksual s vyrai, o moterys t ra gundymui

skirtas masalas. Ypa drastiška šiame kontekste atrodo „Vakaro žini “ (kaip teigiama, skandalingiausio

laikraš io) redakcijos laikysena. Skaitytoj d mesiui patraukti pasitelkiamos ne tik pornografin s vaizdo kliš s

300

– apnuogintos kr tys, s dmenys, lytin nuolankum bylojan ios pozos. Sutapatinti su reklamuojamu produktu,

t.y. laikraš iu, jaun moter k nai buvo pateikiami kaip visiškai pigi, vos 50 cent kainuojanti prek (2002

sezono „Vakaro žini “ reklama). J si loma sigyti per daug nesvarstant, juk pasinaudojus, pigiu daiktu visad

galima atsikratyti.

Aptartos reklamos toli gražu n ra vieninteliai sudaiktinto moter pateikimo atvejai. Moters vaizdžio

suprekinimas yra tap s m kasdienybe, kurio gusta nepasteb ti arba skubama paversti juokais. Ta iau visai

nejuokinga, jei suvokiama kokie tampr s yra kasdien s pornografijos ir pornografijos verslo, prostitucijos,

prekybos žmon mis ryšiai. Visuomen netoleruoja suteneri , prekiautoj žmon mis, sekso turist ,

pornografijos verslo magnat . Ta iau taip kuriamas sp dis, kad tik tam tikra kategorija žmoni (statistin

mažuma) peržengia žmogiškumo ir nužmoginimo rib , o daugumos kuriama bei vartojama, hierarchin ly

sistem paremianti masin kult ra ia niekuo d ta.

Smurtas ir prievarta šiuolaikin je kult roje taip pat gyja pabr žtinai seksualin išraišk . Fizin s ir lytin s

prievartos epizodai kuriami kaip brutali vyrišk gali tvirtinan ios ir lytiškai stimuliuojan ios bei vizualin

pasitenkinim teikian ios scenos. Pornografiniai prasmi formavimo kodai ne tik teisina smurt prieš moteris,

paver ia j lytiniu dirgikliu, bet perša nuostat , jog moterys pa ios to nori. Pornografijos pasaulyje jos niekada

nesako „NE“, tod l ir realiame gyvenime moter atsisakym skatinama vertinti kaip erzinim ar gundymo

gudryb . Tokioje m stymo trajektorijoje ir išžaginimas suvokiamas tik kaip romantiškas nuotykis.

Lietuvos žiniasklaidoje paplit vaizdiniai kuria simbolin vyro/ moters opozicij ir tvirtina j kaip „nat rali “.

Tokios reprezentacijos pateikia normatyvinius vyriškumo ir moteriškumo modelius, pašalindamos kitoki

patir reprezentacijas (pvz. „moteriško“ vyriškumo ir „vyriško“ moteriškumo, pagyvenusio amžiaus,

spalvoto ar ne galaus k no), užtildydamos jas tiesiogine ir simboline prasme. Kaip galima b keisti esamus

vaizdavimo kodus, nesukuriant nauj socialin s atskirties ir užtildymo instrument ?

Kasdien s pornografijos metastaz s masin kult yra apraizgiusios taip pla iai, jog kyla pagr st abejoni , ar

visuomen je, kur seksualumas tapatinamas su dominavimo ir pavaldumo išraiška, apskritai manomas

daiktinimo, menkinimo, nuvertinimo kod nekartojantis moter vaizdavimas? Galios grup s kuria ir tvirtina

oficialiai pripaž stamas (nat ralizuotas) prasmes, kuriomis grindžiamas viešas diskursas. Tuo tarpu atskirt

patiriantiems asmenims tenka sud tinga dilema: 1) formuoti alternatyv , normatyvioms nuostatoms

oponuojant prasmi lauk arba 2) išsikovoti ir tvirtinti savo niš dominuojan iame diskurse. Pirmoji strategija

suteikia didesn saviraiškos, taigi ir savivokos, laisv , ta iau ji pasižymi menkomis galimyb mis keisti

dominuojan iame diskurse sitvirtinusius stereotipus, nes steigia alternatyvius prasmi laukus, kurie gali

sustiprinti atskirt . Antroji perspektyva kiek suvaržo ryžting praktik galimybes, ver ia manevruoti ir derintis,

301

ta iau sukuria prielaidas nuoseklesnei normatyvinio diskurso kaitai, infiltruojant, „ skiepijant“ naujas, iki šiol

ignoruotas prasmes.

Ne visus atskirties grupes reprezentuojan ius vizualinius kodus pavyksta vienodai lengvai transformuoti (ar

bent jau teoriniame lygmenyje numatyti j kaitos strategijas). Su negalia, amžiumi, rase, klase susijusias

stereotipines nuostatas žmon s lengviau suvokia kaip socialinius konstruktus, kuriuos galima ir reikia keisti.

Tuo tarpu lytis (o juolab heteroseksualumas) vis dar vertinama kaip prigimties s lygotas savitumas. Tod l

nykstant akivaizdiems moter ir vyr socialin s skirties ženklams, simbolin vaizdini erdv , kuri daro didel

tak savivokai, išlieka tvirtu ly ideologijos rams iu.

VYRIŠKUMO STEREOTIP RIBOTUMAS

Vyrus prasta vadinti stipri ja lytimi, tuo m ginant pabr žti socialinius j vaidmens privalumus. Ta iau vyrai

taip pat nuken ia d l vyraujan stereotip . Viena vertus, ilg laik vyro ir žmogaus s vokos buvo laikomos

tapa iomis, tod l socialini moksl išvados buvo grindžiamos išskirtinai j elgsenos analize. Bet tradicin

psichologija neskyr pakankamai d mesio stereotip sukeltiems savitiems vyr išgyvenimams, kuriuos pažinti

yra svarbu. Mokslinink nuomone, daugelis socialini problem (vyr smurtas prieš moteris, nusikalstamumas,

polinkis žalingus pro ius ir pan.) iš dalies šaknijasi b tent tradicin je vyriškumo sampratoje.

Socialin s vyriškumo normos

Vyrai (kaip ir moterys) patiria stipr visuomen s spaudim d l lyties – jie yra tiesiog panardinami

informacijos sraut (spauda, filmai, reklama ir t. t.), aiškinant k reiškia b ti „tikru vyru“. Vyr elges s lygoja

jaunimo, darbinink , sportinink ir pan. subkult rose sitvirtin s vyriškumo suvokimas, kur sudaro norm

rinkinys, nurodantis k vyrai gali/turi (ar priešingai, – netur ) daryti ir jausti. Vyriškumo normas galima

suskirstyti tris pagrindines grupes: statuso norma, tvirtumo norma ir nemoteriškumo norma.

Statuso norma

visuomen je vyrauja nuostata, kad „tikras“ vyras privalo gyti status ir pelnyti kit pagarb . Jo, kaip

asmens, vert nusako geb jimas tenkinti materialines šeimos reikmes. Vyras n ra vyras, jei neuždirba pinig .

Socialin s apklausos rodo, kad tiek vyrai, tiek moterys mano, jog vyras privalo daryti karjer ir garantuoti

materialin gerov . Pagal tradicij , b tent vyras sumoka už partner , tod l moterys nesidrovi pasidom ti savo

išrinktojo finansine pad timi. Vyrai savo vyriškumo samprat taip pat konstruoja atsižvelgdami pajamas.

302

Ta iau tik nedaugeliui pavyksta tur ti pakankamai pinig , valdžios ir pagarbos visuomen je, kad visiškai

pasitik savimi (nes visada pasitaiko kas nors iškilesnis ir turtingesnis). Ši norma slegia daugelio vyr pe ius

ir s lygoja žem sav s vertinim . Ji neleidžia džiaugtis tuo, kas jau pasiekta – juk apie žaid jo lyg sprendžiama

tik pagal paskutines rungtines. Tod l vyrai priversti nuolat siekti savo statuso patvirtinimo.

Finansiniai sipareigojimai ypa slegia tuos vyrus, kuri žmonos ar partner s nedirba. Ta iau susitelkimas ties

pinig „kalimu“ trukdo jiems atlikti t vo pareigas ir nuskurdina žmogišk patirt . Pasteb ta ydinga tendencija,

kad did jant t vo pajamoms, maž ja jo našas vaik aukl jim . Tai ypa ryšku industrin se visuomen se.

1993 m. duomenimis, Japonijoje, kur vyriškumas siejasi su visišku atsidavimu darbui, vaikai su savo t vais

darbo dienomis bendravo vidutiniškai 3 min., o savaitgaliais – 19 min. Taip augdami jie papras iausiai

nesuvok , kad t vai išeidavo anksti iš ryto ir gr ždavo vakare, nes nor jo materialiai apr pinti mylim šeim .

Užaugusius tokius žmones kankina skausmingos abejon s, ar t vai juos apskritai myl jo? Daugelis vyr gailisi,

kad nedalyvavo vaik auginime, kol šie buvo maži, ir d dami dideles pastangas m gina iš naujo kurti

tarpasmeninius santykius.

Netur dami galimybi gyvendinti statuso reikalavim vyrai gali griebtis ir kompensacini priemoni , kurios

remiasi emociniu ir fiziniu smurtu, seksualine prievarta, moter ir kit atskirties grupi žeminimu, nepagr sta

rizika. Toks elgesys vadinamas kompensaciniu vyriškumu, kurio tikslas yra sumažinti nepasitenkinimo,

nevisavertiškumo jausm d l profesini ir ekonomini nes kmi . Jis iššaukia nor b ti „kietu“ ir leidžia

pasijausti galingu, kontroliuojan iu kitus, suteikia savigarbos, nors iš tikr tokia laikysena byloja tik apie vyro

sutrikim , emocin pažeidžiamum ir stabilumo stygi , kur s lygoja žemas statusas.

Tvirtumo norma

Iš vyr taip pat tikimasi protinio, emocinio ir fizinio tvirtumo. Fizinis tvirtumas – tai reikalavimas, kad vyras

fiziškai stiprus. Jausdami j gos stok , bet nor dami atitikti normas, vyrai rizikuoja net sveikata (vartoja

steroidus, kad padid raumen mas ). Jie neigia skausm ir atsisako medicinin s pagalbos d l fizini

negalavim . Mes žavim s futbolo, krepšinio ar ledo ritulio žaid ju, kuris po traumos nepaliko sporto aikšt s ar

greitai gr žo j po ligos, ta iau nesusim stome, kad taip demonstruojamas vyriškumas gali b ti viena iš

didesnio vyr mirtingumo priežas .

Vadovaujantis stereotipu, iš vyro reikalaujama didel s fizin s j gos ir biologinio aktyvumo. Ta iau tokios

normos dažnai paskatina prievart . Manoma, jog tam tikrose situacijose neparodyti agresijos yra tiesiog

nevyriška. Kult ra teisina vyr smurt . Tod l nesugebantys sav s tvirtinti kitu b du, dažnai griebiasi

prievartos tam, kad pasijaust viršesni, stipresni ir galingesni. Tyrimai rodo, kad smurtautojams b dingas

303

žemas sav s vertinimas, tod l tuose socialiniuose sluoksniuose, kur normos reikalavimai vyrams yra sunkiau

pasiekiami, dažniau pasitaiko smurto atvej prieš moteris ar kitus silpnuosius.

Fizinio tvirtumo norma turi ir kit neigiam pasekmi . Nuostata „si sk visus velniop ir varyk pirmyn“ skatina

elgtis agresyviai ir nepagr stai rizikuoti. Vyr polinkis sirgti streso sukeltomis ligomis, vairuoti neblaiviam ar

mirti d l išorini priežas yra susij su polinkiu perd rizik . Destruktyvaus elgesio jie dažnai griebiasi

nor dami rodyti sau ir kitiems, jog yra „tikri vyrai“.

Besivadovaujantiems protinio tvirtumo norma vyrams sunku pripažinti, kad jie kažko neišmano, nežino ar

nesuvokia, tod l patarimo veikiau n neklausia. Baim pasirodyti nekompetentingu ar neišmanan iu reikalo

sukelia nerim , trukdo teirautis ir kaupti reikiam informacij . Ši norma gali s lygoti ir rimtas tarpasmenini

santyki problemas, nes tokie vyrai nenori pripažinti savo klaid ir yra link žeminti kitus.

Vis dar tvirtas sitikinimas, kad vyras turi b ti emociškai tvirtas ir nerodyti jausm , savo problemas spr sti be

kit pagalbos. Tai kenkia intymi santyki kokybei, skurdina žmogišk patirt . Vyrai re iau „atsiskleidžia“,

re iau dalinasi išgyvenimais, nes toks atsiv rimas gali brangiai kainuoti – visada yra rizika tuo pasinaudojus

ti atstumam, išjuoktam, išduotam. Tyrimai rodo, kad vyr santykiuose yra daugiau konflikt ir

konkurencijos, tod l jie vengia atviravimo, kuris gali pakenkti varžybose ir sunkiai siejasi su tvirtumo bei

kompetencijos norma. Tod l tam, kad gal laisvai bendrauti su savo lyties asmenimis, vyrams reikalingos

specialios strukt ros, kurios moterims n ra b tinos. Pavyzdžiui, sportas jiems tampa galimybe išreikšti

vyriškum ir tuo pa iu patirti bendrumo jausm (varžyb metu ir vyrams leistina gl bes iuotis, reikšti vairias

emocijas, netgi apsiverkti ir bu iuotis). Ta iau net komandinis sportas negali duoti to, kas vertingiausia žmoni

santykiuose: intymumo ir artimo ryšio su kitu. Tod l asmeniui, kuris galvoja, kad reikšti emocijas yra

„nevyriška“, sunku užmegzti artimesnius santykius su draugais, partner mis, vaikais. Jei vienas iš asmen

demonstruoja „tvirtum “, dažniausiai kyla nepasitenkinimas bendravimu.

Vyrai lengviau suteikia instrumentin pagalb (pataiso draugui mašin ), nei emocin param , nes visuomenin s

normos skatina vyrus rungtyniauti ir konkuruoti, aukojant artimus santykius. Dažniausiai jie ignoruoja

depresij , problemas „skandindami“ alkoholyje ir narkotikuose. Didelis vyr savižudži skai ius iš dalies taip

pat siejamas su tvirtumo normomis.

Jeigu berniukai n ra mokomi užuojautos, tap vyrais neturi motyvacijos susilaikyti nuo fizinio ar emocinio

smurto. Mokslininkai mano, kad aktyvus vyr dalyvavimas karuose, planetos niokojime, socialini mažum

slopinime, jiems b dingas psichologinis žiaurumas ir prievarta iš dalies gali b ti s lygoti vyriškumo stereotip .

304

Nemoteriškumo norma

Vyrauja sitikinimas, kad „tikras vyras“ negali tur ti moterišk savybi ir privalo vengti tariamai moterišk

užsi mim bei veiklos sri . Yra vyr (ir ne tik), kurie mano, jog jausm parodymas ar atsiskleidimas yra

išimtinai moteriškas bruožas. Pravirk s vyras su panieka vadinamas „boba“. Tai sukuria dilem : emocionaliai

ekspresyvus jaunuolis nelaikomas vyru, ta iau jeigu vyras n ra emocionaliai ekspresyvus – jis negali b ti

laikomas visaverte asmenybe...

Nemoteriškumo norma trukdo ir visavertei t vystei. Svarbu, kad bendraudami su vaikais t vai nevengt rodyti

švelnumo, susir pinimo, emocinio palaikymo, dažniau apkabint ir sakyt , kad myli. Ta iau daugeliui vyr

šiuos veiksmus atlikti sunku, nes jie tai sieja su moteriškumu. Tokios nuostatos gali tapti rimta kli timi

partnerystei šeimoje. Moterišk savybi vengimas yra siejamas ir su baime b ti apšauktu g jumi. Tod l

siekdami išvengti tarim vyrai gunda naudoti homoseksualius žmones ar moteris žeminan retorik .

Stereotipinio vyriškumo norm vaikymasis sukelia daug stres ne tik aplinkiniams, bet ir patiems vyrams.

Viena vertus, vadovaujantis tradiciniu poži riu, vyrai turi palaikyti kuo glaudesnius tarpusavio ryšius (versle,

sporte, pramogose), ta iau šios bendravimo formos gyja tokius pavidalus, kurie trukdo glaudesni ,

nuoširdesni santyki raidai. Tyrin jantys vyriškumo apraiškas mokslininkai pri jo prie išvados, kad

normatyvinio vyriškumo standartai (be teigiam aspekt : atkaklumo, pasitik jimo savimi, ryžto) turi ir daug

neigiam bruož . Užuot suteik s tvirtus tapatyb s pagrindus, tradicinis vyriškumas dažnai tampa nerimo ir

tampos priežastimi. Kai gyvenimo situacija pareikalauja „moteriško“ elgesio modeli (r pinimosi, globos,

atjautimo), kuri n ra vyro elgsenos repertuare (arba juos draudžia kult ra), kyla stresas, kuris iššaukia pykt ir

nerim . Vengiantis rodyti švelnius jausmus žmogus sumažina savo galimybes gauti emocin param .

Tradicinis vyriškumas šiuo metu išgyvena kriz . Tai liudija savižudybi , priklausomyb s nuo alkoholio,

narkotini medžiag , gyvenimo trukm s rodikliai. Dabar vyrui nepakanka b ti duonpelniu – r pintis tik

materialine šeimos gerove. Akivaizdu, kad spar iai kintan iomis rinkos ekonomikos s lygomis palankesnes

aplinkybes turi tos šeimos, kur abu partneriai dirba. Tai ne tik padidina nam kio pajamas, bet ir padeda

šeimai lengviau veikti krizines situacijas nedarbo, ligos ar vieno iš partneri netekties atveju. Tod l svarbu, kad

tiek profesin karjera, tiek šeima ir vaikai b abiej partneri r pestis. Vyrams tampa gyvybiškai svarbu

sisavinti tokias elgesio formas, kurios anks iau ne siteko stereotipinio vyriškumo r muose. B tent tod l

mokslininkai prabilo apie b tinyb rekonstruoti j , išsaugant visus teigiamus vyriškumo bruožus ir pašalinant

pasenusius, prastai funkcionuojan ius tapatyb s aspektus.

305

laimime atsikrat stereotip ?

Pasaulyje esama teigiam tokios strategijos gyvendinimo pavyzdži . Islandijoje net 90 proc., o Švedijoje –

apie 34 proc. vyr išeina k dikio prieži ros atostog . Europos S jungos mastu siekiama skatinti š proces , nes

tyrimai parod , jog vyriškumo stereotip kaita palengvina daugelio socialini problem sprendim . Naudos turi

ne tik šeima, bet ir visa visuomen . Vyrai turi didesnes galimybes emocionaliai sitraukti šeimos gyvenim ir

bendravim su vaikais. Jiems nebereikia jaustis „pinigus uždirban ia mašina“, namo pareinan ia tik pernakvoti.

Moterys lengviau silieja arba gr žta darbo rink , lengviau siekia karjeros, jeigu žino, kad r pes iais d l vaik

globos visada gali pasidalinti su vyru ar partneriu. Vaikai gali vienodai artimai bendrauti ir užmegzti glaudžius

tarpasmeninius santykius su abiem t vais. Tokiu b du sumaž ja stresas tiek darbo, tiek nam aplinkoje.

Švedijoje atlikti tyrimai rodo, kad šeimos, kur vyrai buvo pa t vyst s atostogas, kur kas re iau skiriasi.

Taigi tur dama tvirt šeim laimi visa visuomen . O kartu laimi ir darbdavys, gal damas panaudoti vis tiek

vyr , tiek moter darbo j , nerizikuodamas d l pasikeitusios šeimin s pad ties netekti kvalifikuoto(s)

specialisto( s). Skandinavijos mokslininkai pasteb jo, kad visiems saugesn s yra visuomen s, kuriose globos

aspektai neprieštarauja vyriškumo normoms. Jose sumaž ja vaik , seneli , moter ar negali turin žmoni ir

kit atskirties grupi diskriminacija, vyrai yra mažiau agresyv s (Skandinavijoje vyras rizikuoja b ti nužudytas

kito vyro 7-8 kartus mažiau nei JAV).

Lietuvoje tuo tarpu tik 1 proc. vyr pasinaudoja galimybe išeiti t vyst s atostog (ar paimti j dal ). Teigiamus

poky ius stabdo tai, kad net šiuolaikiškai m stantiems vyrams nepavyksta išvengti socialini norm spaudimo.

Permainos vyksta vangiai, nes institucij veikla yra sur dyta pagal senus principus – vyr darboviet s

nenumato vyrams paramos ar lengvat d l šeimini pareig ar vaik prieži ros. Vis dar remiamasi nuostata,

kad vyras turi viskuo besir pinan žmon -nam šeiminink ir privalo atsid ti tik darbui. Lanks , profesin ir

šeimos gyvenim leidžian derinti darbo form stoka neigiamai veikia tiek moter , tiek vyr gyvenim , tod l

tik abipus mis pastangomis šios kli tys gali b ti pašalintos.

306

LY LYGYB PRAKTIKOJE IR 3R METODAS

Kod l reikalingas darbas ly lygyb s srityje?

Politinius siekius ir l kes ius žmon s sieja su valstybe, ta iau kasdienes problemas dažniausiai sprendžia

bendruomen s, savivaldyb s, darboviet s lygiu. Tod l geb jimas vertinti ir patenkinti moter ir vyr , berniuk

ir mergai reikmes, kurios dažnai yra skirtingos, didži ja dalimi padeda užtikrinti lygyb kasdieniame žmoni

gyvenime. Nesuklysime teigdami, kad ly lygyb prasideda bendruomen se. Ypa svarbu, kad priimant

sprendimus, sudarant darbo s lygas, mokant darbo užmokest ar užtikrinant socialin apsaug jose b

sudaromos vienodos galimyb s tiek moterims, tiek vyrams darbuotojams.

Daugelis žmoni tiki, kad moterims ir vyrams svarbu suteikti lygias galimybes, ta iau ši nuostat

gyvendinimo darb suvokia kaip nereikaling laiko švaistym . J manymu, ly lygyb bus pasiekta savaime,

kaip neišvengiamas procesas, paskatintas visuomen s raidos, ekonomikos ir darbo rinkos poky . Ta iau taip

stantys pamiršta, kad moter pad tis pastarajame amžiuje taip ženkliai pager jo tik vairi feministini

jud jim pastangomis, – ekonominis šalies progresas pats savaime neužtikrina moter lygiateisiškumo.

Yra manan , kad ly lygyb s problemai išspr sti pakanka vienodo moter ir vyr atstovavimo priimant

sprendimus. Ta iau toks poži ris yra ribotas, nes nekreipia d mesio egzistuojan ius galios skirtumus tarp

ly vairiose gyvenimo srityse. O teigiantys, kad moter ir vyr pad tis visuomen je priklauso išimtinai nuo

kvalifikacijos ir asmenini savybi , tiesiog pamiršta, kaip stipriai mus takoja tradicijos ir vyraujantys

stereotipai apie moterims ir vyrams priimtinus ar nederan ius vaidmenis.

Argumentai prieš ly lygyb :

o Ly nelygyb yra nat ralus reiškinys.

o Ly nelygyb s problemos yra per didel s arba neišsprendžiamos.

o Ly lygyb s priemon s trukdo spr sti kitas, svarbesnes problemas.

o Tai kart klausimas (problemso išsispr s savaime b gant laikui).

307

o Moter skai iaus padid jimas yra tas pat, kas ly lygyb .

o Mes neturime laiko ly lygyb s problemoms spr sti!

Ta iau bendruomen s privalo imtis konkre priemoni ly lygybei gyvendinti, nes ji yra ne tik

demokratini proces dalis, bet ir b tina ekonominio augimo s lyga. Tyrimai rodo, kad užtikrinus moterims ir

vyrams lygias galimybes, did ja visuomen s gyvenimo kokyb , ger ja ekonomin ir socialin bendruomen s

pad tis. Juk sudarydama s lygas moterims ir vyrams realizuoti savo geb jimus, valstyb efektyviau panaudoja

turimus žmoni išteklius. Be to, moter ir vyr pasitenkinimas esama pad timi taupo k rybin energij , kuri

antraip iššvaistoma nepasitenkinimui išreikšti.

Kas yra ly lygyb ?

Teis s aktai Lietuvoje užtikrina vienodas teises moterims ir vyrams dalyvauti politikoje, darbe, siekti

išsilavinimo, užsiimti moksline veikla, gauti vienodas paslaugas ir vienodos kokyb s aptarnavim . Tod l dažnai

manoma, kad ly lygyb s problemos Lietuvoje n ra, nes visi gyventojai turi vienodas, valstyb je galiojan

statym tvirtintas teises.

Ta iau ly lygyb n ra tik vienodos teis s ir pareigos. Ji niekuomet netaps realia, jei moterys ir vyrai

(mergait s ir berniukai) tur s skirtingas s lygas ir galimybes gyvendinti turimas teises.

Antra vertus, ne visos visuomen s gyvenimo sritys yra reguliuojamos teis s normomis. Moter ir vyr lygi

galimybi statymas bei kiti teis s aktai netaikomi šeimos, priva iam žmoni gyvenimui, nereglamentuoja

asmen laisvalaikio ir galimybi dalyvauti kult rin je ir sportin je veikloje. Ta iau formaliai visiems lyg s

statymai gali tur ti kitokias pasekmes moterims ir vyrams, nes skirtingos yra moter ir vyr patirtys.

Nešališkumo negalima supainioti su lygyb s nuostat tvirtinimu, nes taip gali b ti paskatinamas abejingumas

moter ir vyr gyvenimo b do, interes , reikmi ypatumams ir sukuriamos prielaidos faktinei diskriminacijai

l lyties.

Teis s aktai taip pat n ra paj s kovoti su vyraujan iais stereotipais apie moter ir vyr vaidmen visuomen s,

priva iame gyvenime. O ly lygybei užtikrinti yra svarbios visos sritys. Pasidalijimas teis mis ir pareigomis

šeimoje, nedarbin je veikloje ar pasen s poži ris tai, kas yra vyriška ir moteriška, sudaro skirtingas galimybes

moterims ir vyrams dalyvauti visuomen s gyvenime, gyvendinti savo svajones, geb jimus, siekius bei

pasinaudoti turimomis teis mis.

308

Kuo grindžiama ly lygyb ?

Moter ir vyr lygyb apima penkis pagrindinius aspektus:

vienodas pasidalijimas valdžia, galia ir taka;

lygios galimyb s b ti finansiškai nepriklausomais;

dalijimasis atsakomybe už šeim ir vaikus;

laisv nuo smurto d l asmens lyties.

Ly stereotip pašalinimas.

Visos šios sritys tarpusavyje yra susij : ly lygyb vienoje srityje yra ne manoma nesudarius vienod

galimybi moterims ir vyrams kitoje.

Vienodas pasidalijimas valdžia, galia ir taka

Tolygus moter ir vyr atstovavimas statym leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžioje (parlamente ir

vyriausyb je), savivaldybi tarybose ir administracijose, kit valstyb s staig , visuomenini organizacij ar

priva kompanij vadovaujan iuose organuose sudaro vienodas galimybes moterims ir vyrams dalyvauti

priimant svarbius sprendimus bei daryti tak j turiniui.

Moterys ir vyrai gyja skirtingas žinias apie tam tikras visuomen s gyvenimo sritis ir socialin patirt , kurios

panaudojimas, priimant bei vykdant sprendimus, didina pastar kokyb ir efektyvum . Sprendimai, kuriuos

priimant aktyviai dalyvauja moterys ir vyrai, patenkina didesn s žmoni grup s reikmes ir apima vairesnes

gyvenimo sritis, tod l visuomen nebevertinama kaip visuma, kur svarb s yra tik vienos grup s interesai.

Antra vertus, n ra tik moterišk ar vyrišk visuomen s gyvenimo sri : sprendimai, priimami kiekvienoje iš

, turi takos tiek moter , tiek vyr gyvenimui. Statistikos duomenimis, vyrai Lietuvoje beveik 8 kartus

daugiau nei moterys ken ia nuo l tinio alkoholizmo. Ta iau valstyb , priimdama sprendimus d l program

309

alkoholizmo li klimpusiems vyrams, tur atsižvelgti ir moter , kuri gyvenim žaloja vyr turima

problema, reikmes.

Sprendimai priimami ne tik viešajame, bet ir priva iame gyvenime. Ly lygyb s poži riu svarbu, kad moterys

ir vyrai tur tokias pa ias galimybes tvarkyti savo ar savo šeimos gyvenim . Kitaip tariant, svarbus ne tik

vienodo moter ir vyr atstovavimo politiniame gyvenime klausimas. Lygiai taip pat svarbu, kas paima vaikus

iš darželio, kas juos veda mokykl , kas šeimoje kontroliuoja pinigus, kas sprendžia, kokiems tikslams jie bus

išleidžiami, kas perka maist parduotuv je, ir t. t.

Vadovaujantis ly lygyb s nuostatomis, ištekliai (kurie visuomet yra gana riboti) turi b ti vienodai

paskirstomi tarp moter ir vyr . Vadinasi tiek moterims, tiek vyrams svarbu tur ti reali tak sprendžiant kaip

tie ištekliai bus padalinti. Tod l ly lygyb neatsiejama nuo galios klausimo. Kasdieniame gyvenime galia

gali reikšti galimyb laisvai dalyvauti susitikimuose, tur ti neformali pažin , o galios netur jimas – kalt d l

ne laiku iš darželio ar mokyklos paimt vaik , nesuplaut ind , nesutvarkyt nam . Galios suteikia ir atskirai

žmoni grupei prieinama informacija, kuri yra labai svarbi priimant gyvenim takojan ius sprendimus.

Lygios galimyb s b ti finansiškai nepriklausomais

Ly lygyb apima lygias galimybes moterims ir vyrams tur ti darb ir gauti asmenines pajamas. Dirbdami

vienod ar vienodos vert s darb moterys ir vyrai turi gauti vienod darbo užmokest . Taip pat svarbu, kad

jiems b sudaromos vienodos s lygos siekti išsilavinimo (ypatingai tose srityse, kur darbas yra geriausiai

apmokamas), kopti karjeros laiptais, gauti vienodas socialines išmokas, socialines ar sveikatos apsaugos

paslaugas, kuriomis naudotis galima mokant valstybei mokes ius, kurie priklauso nuo darbo užmokes io

dydžio.

Siekiant ly lygyb s, yra b tina ekonomin gerov ir ekonomin vyr bei moter nepriklausomyb , nes

gyvename kult roje, kur materialin gerov tampa vis svarbesniu visuomenin s pažangos rodikliu, o

ekonomin nepriklausomyb virsta neatskiriama asmenin s laisv s dalimi ir sudaro galimybes savarankiškai

išlaikyti šeim , s lygoja asmens visuomenin status .

Ta iau statistika rodo, kad dirbdamos vienod ar vienodos vert s darb , moterys uždirba mažiau nei vyrai.

Darbo sritys, kuriose daugiausia dirba moterys, yra pras iau apmokamos nei profesijos, kur dominuoja vyrai.

Vis dar gajus moters-nam šeiminink s vaizdis, kuriam vyriško atitikmens neturime. D l ši ir kit priežas

310

moterys tampa finansiškai priklausomos nuo vyr , o tai gerokai pablogina j pad ir turimas galimybes,

apriboja atliekamus visuomeninius vaidmenis, padaro jas labiau pažeidžiamomis socialiai.

Dalijimasis atsakomybe už šeim ir vaikus

Dalijimasis teis mis ir pareigomis šeimoje taip pat daro tak moter ir vyr galimyb ms visuomen je. Nam

ruoša ir vaik prieži ra atima daug laiko, pastang , užkrauna nemenk atsakomyb s našt . Tod l laikas, skirtas

šeimai ir neapmokamam darbui namuose, nebegali b ti skiriamas apmokamam darbui ar laisvalakiui.

Tradicin je lietuvi šeimoje vyras laikomas atsakingu už šeimos materialin apr pinim , o moteris – už glob

šeimoje. Toks pasiskirstymas pareigomis šeimoje laikomas savaime suprantamu, „nat raliu“. Tai atrodo

nekenksminga, ta iau sukuria ir palaiko ly nelygyb daugelyje sri . D l aktyvesnio vaidmens šeimoje

moterys tampa nepatrauklia darbo j ga. Darbdavys mieliau samdo vyr , nes d l susiklos iusi tradicij šis

neišeis t vyst s atostog , neglobos vaiko ar senyvo šeimos nario ligos atveju, gal s dirbti viršvalandžius ar

vykti komandiruotes. Tokiu b du vyrams sukuriamos geresn s galimyb s uždirbti pinigus, o moterys lieka

finansiškai nuo j priklausomos. D l t pa priežas moterims kur kas sunkiau daryti politin karjer , siekti

išsilavinimo (ypa kuomet jau sukurta šeima), užsiimti visuomenine veikla ar m gautis laisvalaikiu, dalyvauti

kult riniame gyvenime, sportuoti. Užsienyje atlikti tyrimai parod , kad vedusieji vyrai s kmingiau kopia

karjeros laiptais, tuo tarpu moterims šeima tampa kli timi.

Paprastai visi pritaria, kad vaikams vienodai svarbus abiej t d mesys. Ta iau jeigu vyras išeina vaiko

prieži ros atostog ar skiria daugiau d mesio šeimai, darbdavys, kolegos ir artimieji dažnai negaili pašaip ,

pradeda abejoti jo vyriškumu. Tuo tarpu moter , sutrumpinusi vaiko prieži ros atostogas ar daugiau laiko

skirian apmokamam darbui, visuomen ži ri kaip blog motin , žmon bei pašaipos vert „karjerist “.

Siekiant moter ir vyr lygyb s visuomen je b tina tolygiai paskirstyti pareigas ir teises šeimoje, kad nelikt

pagrindo neteisingiems vertinimams.

311

Laisv nuo smurto d l asmens lyties

Smurtas yra pats šiurkš iausias žmogaus teisi pažeidimas ir negali b ti toleruojamas jokio asmens atžvilgiu.

Tod l ly lygyb didele dalimi priklauso nuo galimyb s kontroliuoti savo k ir tur ti teigiam jo vaizdin .

Pozityviu santykiu su savo k nu grindžiama teigiamo sav s vertinimo pasaul voka, kuri didži ja dalimi

lygoja ir visuomenin asmens s km . Jei d l patirto smurto ar pažeminim žmogus pradeda nek sti sav s,

sunku tik tis, jog ji/jis gal s konstruktyviai formuoti savo santykius ir su aplinka. Neverta kalb ti apie tuos

atvejus, kai d l patiriamo smurto sutrinka sveikata, netenkama darbingumo ar net mirštama.

Ta iau stereotipai ir kult rin s tradicijos lemia tai, jog moterys patiria kur kas daugiau prievartos d l lyties nei

vyrai. Tai liudija nerim kelianti smurto šeimoje ir seksualin s prievartos statistika. Skaudu pripažinti, ta iau

moterys m visuomen je vis dar laikomos preke ir tiesiogine (prostitucija, prekyba žmon mis), ir

netiesiogine (reklamos) prasme. Žiniasklaidoje jos veikiau pastebimos seksualiai, o ne socialiai. Ta iau kol

moter žvelgiama kaip pig daikt , kur galima žaloti ir pasinaudojus išmesti, n ra prasm s kalb ti apie moter

ir vyr lygyb s gyvendinim .

Ly perspektyvos integravimo strategija

Ly lygyb s politikai gyvendinti Europos S jungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, vis pla iau taikoma ly

perspektyvos integravimo strategija. Jos tikslas – užtikrinti, kad visuose sprendim pri mimo etapuose ir

visose srityse b atsižvelgiama ir moter , ir vyr pad , joms/jiems sudaromos lygiavert s s lygos priimti

ir gyvendinti sprendimus.

Taip pat svarbu, kad priimant sprendimus, vairi socialini grupi atstovai (senyvo amžiaus ar negali turintys

žmon s, vaikai, mažum atstovai ir pan.), kuri gyvenimus šie sprendimai takoja, b vertinami ne kaip

vienalyt (ar belyt ) visuma, bet kaip moterys ir vyrai. Ly lygyb s integravimo strategija remiasi nuostata,

kad užsibr žtus tikslus galima pasiekti tik koordinuojant veiksmus vairiose gyvenimo srityse ir atsižvelgiant

dažnai skirting moter bei vyr pad . Tod l formuojant bei gyvendinant politik vietiniu lygmeniu,

kiekvienas sprendimas turi b ti vertintas per ly lygyb s prizm . O to Lietuvoje pasiekti manoma tik

savivaldyb ms prad jus savo veikloje diegti ly perspektyvos integravimo strategij .

Tam, kad deklaruojama ly lygyb tapt konkre iais veiksmais, buvo sukurtas politikos ir darbo

administravimo metodas, kuris leidžia ištirti esam pad ly lygyb s poži riu, vertinti turim ištekli

panaudojim ir parengti praktini veiksm plan . Jis vadinamas 3R metodu.

312

3R metodas grindžiamas ly statistika, kai tiriant situacij renkami konkret s duomenys apie moteris ir vyrus.

Tuo b du esam pad nustojama vertinti kaip ly poži riu neutrali , bet pažvelgiama j iš moteriškos ir

vyriškos perspektyvos. Statistikos duomenys apie moteris ir vyrus:

-- didina suvokim , kad moter ir vyr pad tis (ekonomin , socialin , politin ir kt.) visuomen je iš ties

skiriasi;

-- atskleidžia, kad diskriminacija d l lyties yra gana dažnas reiškinys;

-- daugeliui žmoni „atveria akis“, nes paprastai visuomen yra linkusi palaikyti stereotipines nuostatas ir

sigal jusias tradicijas, tod l ne žvelgia diskriminacijos d l lyties;

-- skatina poky ius, nes padid ja visuomen s s moningumas;

-- suteikia racional , kiekybiniais duomenimis paremt pagrind ly lygyb s programoms gyvendinti.

3R metodas – kas tai?

Metodo 3R pavadinim sudaro trys kertines analiz s kryptis apibr žiantys raktiniai žodžiai (angl kalba), kurie

prasideda raide R:

R¹– reprezentacija (atstovavimas);

R² – resursai (ištekliai);

R³ – reali (esama) pad tis.

Jo tikslas – ištirti moter bei vyr diskriminacijos priežastis konkre ioje gyvenimo srityje ir paskatinti

bendruomen s diskusijas apie ly lygyb , remiantis tyrimo metu gauta informacija apie moter ir vyr

atliekamus darbus, dalyvavim sprendim pri mime, j pad visuomen je, galimybes pasinaudoti ištekliais,

savivaldyb s ar bendruomen s lygmeniu priimam sprendim poveik moterims ir vyrams, berniukams ir

mergait ms. Ta iau taikyti 3R, kaip problem sprendimo priemon , tikslinga ir efektyvu tik tuomet, kai

313

sprendim pri jai ir vykdytojai yra pasireng keisti vienos ar kitos lyties atstovams nepalanki situacij .

Metodui gyvendinti reikalinga politin valia.

Tyrimo srities nustatymas

Atliekant tyrim , svarbu pasirinkti toki savivaldyb s ar bendruomen s veiklos srit , kurioje tyrim atliekantys

asmenys, j kolegos ar viršininkai turi galimyb ( galiojimus) imtis veiksm pad iai pakeisti. Siekiant

našesni rezultat , svarbu pasirinkti kuo konkretesn ir ne labai pla srit . Tai pad s išvengti per didelio

darbuotoj apkrovimo ir palengvins duomen apdorojim .

2004-2006 m. 3R tyrimai buvo atliekami Ukmerg s, Širvint , Palangos ir Šiauli savivaldyb se. Ly lygyb s

situacija nagrin ta šiose srityse:

Palangos savivaldyb s mokyklose vykdytos r kymo prevencijos programos poveikis berniukams ir

mergait ms;

Palangos savivaldyb s tarnautoj skiriamas laikas ir kiti ištekliai moter ir vyr socialin ms

problemoms spr sti;

moter ir vyr galimyb s dalyvauti priimant sprendimus Palangos miesto taryboje;

Šiauli savivaldyb s tarnautoj veiklos vertinimas: vyrams ir moterims sudarytos darbo s lygos ir

galimyb s siekti karjeros;

Šiauli savivaldyb je esan finansini ištekli panaudojimas moter ir vyr sveikatos problemoms

spr sti;

Šiauli ikimokymlinio ugdymo staig pedadod teikiama informacija t vams

Visuomenini organizacij program r mimo ir jaunimo aktyvinimui skirt l paskirstymas Širvint

savivaldyb je;

314

Ukmerg s Darbo biržoje registruot nekvalifikuot darbinink – vyr ir moter – dalyvavimas

profesinio mokymo programoje;

Širdies ir kraujagysli lig profilaktini program ,vykdyt 2001-2006 metais Ukmerg s

rajone,vertinimas ly lygyb s aspektu.

Visi min tieji tyrimai atskleid vienokias ar kitokias moter ir vyr nelygyb s apraiškas. Remiantis j

duomenimis bei atlikta pad ties analize, buvo sukurti ly lygyb s veiksm planai, kuri tikslas – pakeisti

nepriimtin situacij .

R¹ – reprezentacija (atstovavimas)

R¹ tyrimo tikslas – pamatyti, kiek moter ir vyr yra tarp sprendimo pri , vykdytoj ir vartotoj . Svarbu

nustatyti, kiek moter ir vyr dalyvauja priimant sprendimus tiriamojoje srityje, kiek moter ir vyr yra

atsakingi už jau priimt sprendim vykdym , kiek moter ir vyr yra toje visuomen s grup je, kuriai skirti

konkret s sprendimai. Taigi – R¹ padeda atsakyti klausim , kiek moter ir vyr ?, ir atskleisti netolyg ly

pasiskirstym sprendim pri mimo, vykdymo ir rezultat vartojimo etapuose.

Pavyzdžiui, nagrin jant socialini paslaug srit , tyrimo R¹ metu svarbu suskai iuoti, kiek moter ir vyr :

priima sprendimus;

atsako už sprendim vykdym / paslaug teikim ;

vykdo sprendimus/ teikia paslaugas;

naudojasi šiomis paslaugomis.

Nuo to, kas priima sprendimus, dažnai priklauso ne tik sprendim pob dis ar turinys, bet ir gyvendinimo

terminai, vykdymui reikaling ištekli užtikrinimas, pirmenyb kit sprendim atžvilgiu.

R¹ tyrimo duomenis patogu sisteminti pagal 1 priede pateikiam form .

315

R² – resursai (ištekliai)

R² tyrimo tikslas – surinkti duomenis apie išteklius, susijusius su nagrin jama problema, išsiaiškinti, kaip jie

paskirstomi moterims ir vyrams, moterys ir vyrai gauna? Nuo pasirinktos tyrimo srities priklauso, kokius

išteklius reikia nagrin ti. Dauguma ištekli yra riboti, j pasiskirstymas tenkinant moter ir vyr reikmes,

tampa ypatingai svarbus. Tai rodo žemiau pateikti pavyzdžiai:

Laikas. Tai – vienas svarbiausi ištekli . Ta iau moterims ir vyrams gali b ti suteikiamas skirtingas

laikas pasisakymams Tarybos pos džiuose, pasitarimuose ar darbo grup se. Gali skirtis savivaldyb s

darbuotoj darbo laikas ar jiems suteikiam atostog trukm . Pravartu taip pat pasidom ti, ar

darbuotojai – moterys ir vyrai – turi vienodai laiko pietums; ar tarnautojai vienodai laiko skiria

konsultuodami, informuodami ar teikdami paslaugas juos besikreipian ioms moterims ir vyrams.

Vieta. Tiriant išteklius, svarbu išsiaiškinti, ar moterims ir vyrams skiriamos tokios pat darbo patalpos; ar

moterys ir vyrai turi tokias pat galimybes naudotis sporto sal mis, klubin s veiklos patalpomis? Kaip

žinia, socialin s paslaugos gali b ti suteikiamos asmenims apsilankius savivaldyb s staigoje arba

savivaldyb s darbuotojams nuvykus pas klientus namus. Tod l svarbu išsiaiškinti, ar tokiomis pat

lygomis valstyb s tarnautojai yra link lankyti namuose vyrus ir moteris; ar tokios pat s lygos

sudaromos pacientams ligonin se; ar moterims ir vyrams skiriama pakankamai vietos j fiziologin ms

reikm ms patenkinti, pavyzdžiui, k no higienai?

Pinigai. Finansiniai ištekliai ypa svarb s sprendžiant daugel praktini problem . Tod l tyrimas gali

pad ti išsiaiškinti ar mokykloje skiriamos vienodos l šos berniuk ir mergai sportinei veiklai skatinti;

ar vienodas yra atlyginimas už tokios pat vert s darb moterims ir vyrams; ar viešomis paslaugomis

(bibliotekomis, sporto, muzikos mokyklomis), finansuojamomis iš savivaldyb s l , vienodai

pasinaudoja moterys ir vyrai, berniukai ir mergait s?

mesys, pripažinimas, vertinimas yra labai svarb s kiekvienam bendruomen s nariui. Tod l tyrimo

metu svarbu išsiaiškinti, ar vadovai tiek pat d mesio skiria darbuotojams – moterims ir vyrams? Kokio

pob džio tai d mesys – teigiamas, neigiamas, abejingas, dalykiškas ar pagr stas asmeniškumais? Ar

moterys ir vyrai vienodai paskatinami, vertinami už savo pastangas darbe? Tas pat pasakytina ir apie

mokytoj santyk su moksleiviais – berniukais ir mergait mis.

Darbo priemon s ir s lygos. Darbo priemoni prieinamumas ar socialinis-psichologinis klimatas

darboviet je daro didel tak ne tik darbuotoj savijautai, bet ir j darbo rezultatams, našumui, veiklos

efektyvumai. Tod l atliekant tyrim svarbu išsiaiškinti, ar moterims ir vyrams sudaromos vienodos

darbo s lygos, suteikiamos vienodos darbo priemon s? Ar neatsitinka taip, kad tokio pat rango

darbuotojai vyrai turi atskir kabinet ar asmenin kompiuter , o moterims tenka dalintis erdve su viena

ar keliomis koleg mis.

316

Informacija. Gyvename informacijos amžiuje ir nuo to, kokia informacija disponuojame, priklauso

sprendimai ir veiksmai. Tyrimas leidžia išsiaiškinti, ar darbuotojams – moterims ir vyrams – yra

sudarytos tokios pat s lygos gauti reikaling informacij internete ir spaudoje bei panaudoti j savo

veikloje? Ar moterys ir vyrai turi tokias pat s lygas gauti r pim informacij apie savivaldyb s

teikiamas paslaugas ir vykstan ius renginius?

R³ – reali situacija (esama reali pad tis)

R³ tyrimas – tai kokybin tyrimo R¹ (reprezentacijos) ir R² (resurs ) analiz . Jos tikslas – atskleisti, kaip

konkre ius veiksmus takoja su asmen lytimi susijusios normos ir vertyb s. R1 ir R2 atsako kiekybin

klausim – kas, ko ir kiek gauna? R³ analize siekiama nustatyti s lygas, kuriomis tai vyksta. Kitaip tariant, R³

analiz s tikslas yra atsakyti klausim , kod l moterys ir vyrai yra skirtingai atstovaujami ar gauna nevienodus

išteklius? Taigi pirmieji du tyrimo etapai pateikia „grynus“ skai ius, o tre iuoju etapu siekiama paaiškinti

gautus rezultatus ir nustatyti j priežastis.

Analiz , kuri pad išsiaiškinti nelygyb s tarp moter ir vyr priežastis, n ra paprasta atlikti. Tam, kad jos

tapt aiškios, tyrime nagrin jam srit , reiškin ar joje veikian asmen (savivaldyb s ar seni nijos

darbuotoj , bendruomen s gyventoj ir kt.) elges reikia pažvelgti kritiškai ir atidžiai. B tina rasti atsakym

klausimus: kiek nagrin jam elges , reiškin ar veiksm takoja susiklos iusios socialin s praktikos, galios

santykiai tarp ly , tradicijos, m suvokimas apie tai, kas yra moteriška ir vyriška; kiek – asmeniniai

žmogaus savitumai?

Mes esame priprat prie tam tikr elgesio modeli , kuriuos suvokiame kaip „nat ralius“, savaime suprantamus.

Su šiais reiškiniais susiduriame kasdien, tod l n nesusim stome apie j kilm . Berniukai mokykloje mokosi

pras iau nei mergait s; žmonos priži ri vaikus, o vyrai uždirba šeimai pinigus; moterys dažniau naudojasi

viešuoju transportu, o vyrai vairuoja nuosav automobil ; vyrams patinka sportas, o moterims – mezgimas;

vyrai – direktoriauja, o moterys yra j sekretor s. Visa tai yra ly stereotipai. Tod l pagrindinis R³ tyrimo

tikslas ir yra juos atrasti, iškelti ir apsvarstyti. Svarbu išsiaiškinti, kiek stereotipai ir konkre asmen

vertybin s nuostatos turi takos tam, kad moterys ir vyrai atsidurt skirtingoje pad tyje priimant sprendimus ar

naudojantis sveikatos prieži ros resursais, darbo priemon mis, informacija, gaunant darbo užmokest ar kitus

išteklius.

317

Tod l nagrin jant esam moter ir vyr pad , t. y. atliekant R³ tyrim , kuris remiasi R¹ ir R² tyrim metu

gautais rezultatais, patariama ieškoti atsakym šiuos klausimus:

Kokie su lytimi susij reiškiniai ar moter ir vyr , mergai ir berniuk elgesio modeliai yra vertinami

kaip savaime suprantami, o kokie pateikiami kaip nenormal s?

Kuriuos dalykus s lygoja gimtos žmoni savyb s ar džiai, o kuriuos – aukl jimas, visuomen s

spaudimas, socialin praktika?

Ar tam tikru b du pateikiama tikrov atitinka reali moter ir vyr pad tiriamoje srityje, kam yra

naudingas stereotipiškas tikrov s pateikimas?

Kada, k ir kam – moterims ar vyrams, mergait ms ar berniukams – leidžiama pasisakyti?

Kas n ra laikoma problema?

Ar „nat ral s“, „savaime suprantami“ moter ir vyr elgesio modeliai, su lytimi susij standartai yra

naudojami planuojant ir vykdant veikl , vertinant pasiektus darbo rezultatus, darb kokyb ?

Ar konkret s veiksmai sudaro skirtingas s lygas moterims ir vyrams?

Kaip manoma pakeisti stereotipiškai pateikiam problem ar tikrov ?

Ar esama praktika tiriamoje srityje atitinka ly lygyb s tikslus?

Kokius papildomus ly lygyb s klausimus iškelia R¹ ir R² rezultatai?

Ar tiriamosios srities moterys ir vyrai suvokia savo pad ties skirtingum ?

Kod l suvokiantys savo pad ties skirtingum moterys ir vyrai nesiima veiksm esamai pad iai

pakeisti?

318

Pavyzdys. 2000 m. Švedijos Gioteborgo miesto savivaldyb , gyvendindama ly lygyb s tikslus, nusprend

ištirti, ar vienodas paslaugas savivaldyb teikia moterims ir vyrams, kuriems reikia socialini darbuotoj

pagalbos namuose.

R¹ tyrimu buvo nustatyta, kad tarp mieste gyvenan vyresnio amžiaus žmoni 52 proc. yra moter ir 48 proc.

vyr . Ta iau savivaldyb d l socialin s pagalbos namuose kreipiasi 71 proc. moter ir 29 proc. vyr . R²

tyrimas atskleid , kad moterys dažniau prašo pad ti sutvarkyti namus bei užtikrinti j saugum , o vyrams

reikia, kad socialiniai darbuotojai patiekt ar paruošt maist .

R³ tyrimo metu savivaldyb s darbuotojai siek atsakyti klausimus:

– Ar savivaldyb s darbuotoj lytis bei poži ris takoja konkre ius sprendimus suteikiant socialines paslaugas?

– Ar lytis takoja moter bei vyr sprendim paprašyti vienos ar kitos paslaugos?

– D l koki priežas socialini darbuotoj pagalbos prašo kur kas daugiau moter nei vyr ?

Siekdami paaiškinti, kod l moterims dažniau prireikia socialini darbuotoj pagalbos tvarkant namus,

savivaldyb s darbuotojai k šiuos klausimus:

– Ar moterys dažniau nei vyrai prašo sutvarkyti namus d l to, kad didesnis j švaros poreikis?

– Ar moterys yra reiklesn s švaros atžvilgiu, ar jauki ir švari nam iš j tikisi artimieji?

– Ar palaikyti griežtesn tvark namuose moteris ver ia tradicijos, visuomen s poži ris?

Ieškodami atsakymo klausim , kod l vyrams socialiniai darbuotojai dažniau gelbsti sprendžiant mitybos

problemas, savivaldyb s darbuotojai tyr :

– Ar vyr poreikis kiekvien dien valgyti šilt maist yra didesnis nei moter ?

– Ar moterys sugeba pasigaminti maisto pa ios, nes tai dar vis gyvenim ?

319

– Ar vyrai turi geresnes finansines galimybes sumok ti už tiekiam namus karšt maist ?

Nor dami sužinoti, kod l moterys dažniau prašo savivaldyb s darbuotoj užtikrinti j saugum , tyr jai išk

šiuos klausimus:

– Kod l moterys dažniau nei vyrai jau ia baim ?

– Ar moter baim dažniau reaguojama nei vyr ?

– Kokios priežastys sukelia nesaugumo jausm ?

3R tyrimo metu atkreipiamas d mesys reiškinius, kurie d l savo kasdieniškumo paprastai yra nepastebimi. Iš

pirmo žvilgsnio juose b na sud tinga atrasti ly nelygyb s rodym (pavyzdžiui, aplinkosaugos ar transporto

sferose). Ta iau atidžiau panagrin jus, dažniausiai atrandami stereotipinio elgesio modeliai, kurie s lygoja

skirting resurs paskirstym ar priimt sprendim poveik moterims bei vyrams.

Tiriant esam pad ly aspektu, b tina prisiminti, kad moter ir vyr priimamus sprendimus dažnai s lygoja

skirtingos j gyvenimo patirtys, nevienodi supan ios aplinkos l kes iai, tradicijos ar stereotipinis savo bei kit

vaidmens suvokimas.

Ly lygyb s veiksm planas

3R tyrimo rezultatai dažnai atskleidžia vienokias ar kitokias ly nelygyb s apraiškas. Gauti duomenys yra

kiekybiniai, tod l sunkiai paneigiami. Kai esama pad tis akivaizdžiai prieštarauja ly lygyb s nuostatoms,

sprendim pri jai gali imtis priemoni moter ar vyr , mergai ar berniuk pad iai pagerinti konkre ioje

srityje. Šiuo tikslu gali b ti sudaromas ly lygyb s veiksm planas.

Patartina, kad plane numatytos priemon s apimt šias pastangas:

keisti ly stereotipus, kurie moterims ir vyrams, mergait ms ir berniukams priskiria tam tikr

vaidmen visuomen je;

320

sudaryti vienodas s lygas moterims ir vyrams, mergait ms ir berniukams;

skatinti subalansuot moter ir vyr , mergai ir berniuk dalyvavim vairiose veiklose ar sprendim

pri mimo procesuose;

užtikrinti, kad moterims ir vyrams, mergait ms ir berniukams b skiriami vienodi ištekliai (laikas,

informacija, pinigai ir kiti) ir sudaromos vienodai palankios s lygos jais pasinaudoti.

Kad ly lygyb s veiksm planas netapt tuš ia deklaracija, b tina sutarti, kuriose srityse bus siekiama

krypting poky . Taip pat b tina suformuluoti kelis konkre ius, aiškius ir pasiekiamus tikslus (trumpesniam

ar ilgesniam laikotarpiui). Veiksm plan sudarantys asmenys turi kelti tokius tikslus, kuri gyvendinim jie

gali tiesiogiai ar netiesiogiai takoti. Kitu atveju juos gyvendinti bus labai sud tinga.

Siekiant ly lygyb s, b tina visapusiškai apgalvoti ir pasirinkti tinkamas priemones, kad gyvendinus jas,

neišryšk priešingas nei tik tasi rezultatas: stereotipin s nuostatos dar stipriau tvirtinamos, konkreti asmen

grup gauna dar daugiau ištekli (paslaug , informacijos, d mesio) ar pan.

Numatyt priemoni s km dažnai priklauso nuo turim pinigini ar žmoni ištekli , tod l j apimtis netur

ti per didel . Be to, svarbu, kad už j gyvendinim b atsakingi konkret s asmenys ir numatytas konkretus

reali veikl atlikimo tvarkaraštis. Praktika rodo, kad priemon s, kuriomis siekiama tvirtinti ly lygyb

diegiamos veiksmingiausiai tada, kai už jas atsako aukštas pareigas einantys asmenys, priimantys sprendimus

arba takojantys j turin . Jie/jos neleidžia išvengti atsakomyb s už numatytas, ta iau ne gyvendintas

priemones, gali pareikalauti sistemingo atsiskaitymo apie nuveikt darb .

Ly lygyb s veiksm plane taip pat b tina numatyti, kada ir kaip bus vertintas gyvendint priemoni

poveikis realiam bendruomen s nari gyvenimui. J s km ir naud galima vertinti pakartotinai ištyrus moter

ir vyr pad nagrin jamoje srityje – atlikus nauj 3R tyrim , išdalijus anketas, klausimynus ar pan.

321

Informacijos šaltiniai:

Butler, J. (1993). Bodies that Matter: on the Discursive Limits of "Sex", New York: Routledge.

Caputi, J. (2003). Everyday Pornografy. In G. Dines, J.M. Humez (ed.) Gender, Race, And Class in Media: a

Text-Reader. Thousand Oaks, London, New Delhi: SAGE Publication. P. 434-450.

Jackson, S., Scott, S. (2002). Gender. A Sociological Reader, London and New York: Routledge.

Jay, N. (1981). Gender and Dichotomy, Feminist Studies 7:38-56.

Jankauskait , M. (2004) Moter (ne)reprezentacija masin s kult ros vaizdiniuose. Sociologija, 3:52-64.

Lorber, J. (1994). Paradoxes of Gender, Yale University Press.

Reingard , J. (2009) „Socialinis ir kult rinis lyties formavimas“, Lytiškumas: socialiniai, kult riniaiir sveikatos

aspektai.Senoja, p. 7-12.

West, C., Zimmerman, D.H (1987). Doing Gender, Gender & Society, 1(2), June.

Lygi galimybi pl tros centro svetain www.gap.lt

Lygi galimybi kontrolieriaus svetain www.lygybe.lt

http://:@www.gap.lt/

http://:@www.lygybe.lt/

322

SAVANORI TRAUKIMAS PROBACIJOS PROCES

Lekt. Auks Petruškevi

vadas

Savanori traukimo probacijos proces modeli vairiose šalyse yra skirting . Tai priklauso nuo visuomen s

poži rio probacijos proces , savanoriško darbo tradicij , teisin s baz s, reglamentuojan ios probacij ir

savanori darb , bei kit s lyg .

Švedijoje, kurioje ypatingai aktyv s visi visuomen s pilie iai, yra sukurta savanori traukimo probacijos

proces sistema: kiekvienas nuteistasis paleistas iš kalinimo staigos gauna savanorio pagalb , jis yra

pasitinkamas savanorio jau prie kalinimo staigos vart ir gauna visokeriop jo pagalb .

Lietuva, b dama lygiaverte Europos s jungos šali partnere, šiandien siekia efektyviai spr sti problemas,

susijusias su probacija. S kmingas asmens resocializacijos procesas, probacijos sistemos suk rimas n ra

manomas be visuomen s ir savanori traukimo probacijos proces .

tina pažym ti, kad savanoriai ir savanoriškos organizacijos probacijos procese dalyvauja savanoriškais, t.y.

sutartiniais pagrindais.

Lietuvos pilie iai dar neturi sukurt savanoriavimo tradicij , nes ilgus tarybin s okupacijos metus nebuvo

ugdomos pilietiškumo ir demokratiškumo nuostatos, bendruomenin s vertyb s. Lietuvos pilie iai yra labai

jautr s bet kokiems visuomen s nari svyravimams, labai skuba pasmerkti žmones, kurie d l vien ar kit

priežas neatitinka visuomen s nariams keliam reikalavim .

Asmenims, išgyvenantiems socialin atskirt , tr ksta m pagalbos. Dažnai manoma, kad tik bausm gali

pad ti asmens resocializacijai.

Siekiant traukti kuo daugiau savanori probacijos proces , b tinas visuomen s švietimas probacijos

kontekste, savanoriško darbo tradicij k rimas ir populiarinimas, b tina sukurti savanoriškos veiklos aktyvino

mechanizm , koreguojant ir teisin baz , reglamentuojan savanorio darb .

323

Pagrindin s s vokos

Probacija – s lygin alternatyva paskirtai laisv s at mimo bausmei (bausm s vykdymo atid jimas,

lygtinis atleidimas nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ir lygtinis paleidimas iš pataisos staig ), kurios

metu vykdoma probuojamojo prieži ra.

Probuojamasis – asmuo, kuriam paskirta probacija.

Probuotojas – pareig nas, tarnaujantis probacijos tarnyboje.

Probuojamojo prieži ros savanoris (toliau vadinama – savanoris) – fizinis asmuo, sudar s sutart

arba susitarim su probacijos tarnyba d l neatlygintino probuojamojo prieži ros vykdymo.

Savanoris – tai bet kokio amžiaus žmogus, kuris skiria savo laik , žinias, patirt ir energij naudingam

darbui ir negauna už t darb jokio piniginio atlygio.

Probacijos sistemos Lietuvoje k rimo prielaidos

Probacija – baudžiamosios atsakomyb s realizavimo (bausm s vykdymo atid jimo, lygtinio atleidimo nuo

laisv s at mimo bausm s prieš termin ir lygtinio paleidimo iš pataisos staig ) forma, taikoma nusikaltim

padariusiam asmeniui kaip lygtinio pob džio alternatyva paskirtai laisv s at mimo bausmei ir vykdoma taikant

nuteistojo prieži ir teikiant jam socialin param . (Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija, LRV 2007-02-

21 Nr. 220. ).

Koncepcija apibr žia, kad probacijos sistemos tikslas – užtikrinti visuomen s saugum , sudaryti s lygas

gyvendinti nusikalstam veik prevencij , mažinti nusikalstam veik recidyv ir laisv s at mimo vietose

esan asmen .

Probacija turi b ti taikoma subjektui, kur galima taisyti neizoliuot nuo visuomen s. Probacija apima žymiai

mažesn nuteistojo asmens laisvi ir teisi suvaržym negu taikant laisv s at mimo bausm . B tina pažym ti,

kad suteikiant nusikaltusiam žmogui galimyb pasilikti visuomen je yra išvengiama daugelio žmogaus

izoliavimo neigiam aspekt :

Probacija yra efektyvesn baudžiamosios atsakomyb s priemon , nes yra ekonomiškesn ; Probacija ne mažiau

324

efektyviai nei laisv s at mimo bausm užtikrina visuomen s saugum ; Probacija yra humaniškesn priemon ,

nes suteikia galimyb , atsižvelgiant baudžiamosios atsakomyb s priemoni taikymo b tinum , kuo mažiau

apriboti nuteistojo asmens teises ir laisves.

Teisin baz , reglamentuojanti probacijos proces , Lietuvoje

Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos 23 punkte nurodyta, kad probacijos sistema grindžiama šiais

pagrindiniais principais:

23.1. nuteistojo resocializacijos ir visuomen s saugumo interes pusiausvyros užtikrinimo principu;

23.2. probacijos priemoni individualizavimo principu, reikalaujan iu, kad probacijos priemon s b

taikomos atsižvelgiant nuteistojo asmenyb (asmenines, šeimos, sveikatos, dalykines, kitas savybes ir

geb jimus), padarytos nusikalstamos veikos pavojingum ir pob , nuteistojo elges iki ir po nusikalstamos

veikos padarymo, kitas svarbias aplinkybes;

23.3. probacijos priemoni visapusiškumo principu, reikalaujan iu, kad probacija pasireikšt ne tik

nuteist prieži ra, bet ir veiksmingos socialin s paramos jiems teikimu;

23.4. nukent jusiojo teisi apsaugos skiriant probacij principu, reikalaujan iu sudaryti palankiausias

lygas atlyginti padaryt turtin ir neturtin žal ;

23.5. visuomen s dalyvavimo nuteist pataisos procese principu, reikalaujan iu skatinti asociacijas ir

savanorius dalyvauti vykdant probacij , pl toti visuomen s teisin švietim ir kelti visuomen s teisin s mon .

Probacijos koncepcijos gyvendinimo uždaviniai ir vertinimo kriterijai apibr žiami 25 punkte:

25.1. tobulinti probacijos teisin reguliavim ;

25.2. suformuoti tinkamas metodologines probacijos prieži ros s lygas;

25.3. sukurti vientis institucij , vykdan probacij , tinkl ;

325

25.4. užtikrinti socialini paslaug prieinamum nuteistiesiems, kuriems paskirta probacija;

25.5. skatinti visuomen dalyvauti probacijos procese.

Šios Koncepcijos gyvendinimo veiksmingumas bus vertinamas pagal šiuos kriterijus, 26 punktas:

26.1. ar sumaž jo laisv s at mimo vietose esan asmen ;

26.2. ar sumaž jo nusikalstamas veikas padariusi nuteist , kuriems paskirta probacija;

26.3. ar sumaž jo nuteist , kuriems paskirta probacija (vidutinis skai ius, tenkantis vienam

pataisos inspekcij pareig nui);

26.4. ar padaug jo nuteist , kuriems paskyrus probacij suteikta socialin parama;

26.5. ar pagaus jo asociacij ir savanori , dalyvaujan probacijos procese.

Probacijos sistema turi b ti orientuota :

nuteist rizikos valdym , nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos suvaldym ;

nusikalstam veik recidyv mažinim kriminogenini veiksni neutralizavim ;

visuomen s saugumo užtikrinim .

Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijoje numatyta, kad probacij vykdo pataisos inspekcija. 13 str.

nurodoma, kad per šiandien mažai bendradarbiauja valstybin s institucijos ir visuomen probacijos kontekste.

Pabr žiama tokio bendradarbiavimo svarba. Išskiriamos ir pagrindin s tokio bendradarbiavimo problemos:

labai mažai NVO, veikian savanoryst s srityje;

326

parama daugiau materialin (maitinimas, labdara);

nereglamentuotos j galimos funkcijos (pad ti surasti gyvenam viet , darb , atstatyti ryšius su

šeima, vaikais);

ypa neigiama visuomen s nuostata.

Probacijos sistemos k rimui Lietuvoje rengiamas LR Probacijos statymas, numatoma, kad jis sigalios nuo

2011 m.sausio 1 d. Šio statymo paskirtis – nustatyti toki probacijos vykdymo tvark ir s lygas, kad asmuo,

atlik s probacij , savo gyvenimo tiksl siekt teis tais b dais ir priemon mis (2 punktas).

Šis statymo projektas nustato probacijos tiksl ir principus, probacijos valdymo sistem , probacijos vykdymo

tvark ir s lygas, asmen , kuriems paskirta probacija, teisin pad , probacijos vykdymo teis tumo prieži .

4 straipsnis apibr žia probacijos tiksl - užtikrinti visuomen s saugum , mažinant probuojam nusikalstam

veik recidyv .

Apibr žiama socialin pagalba probuojamajam – socialin s paslaugos, kuriomis siekiama sudaryti s lygas

probuojamajam ugdyti ar stiprinti geb jimus ir galimybes savarankiškai spr sti savo socialines problemas,

palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat pad ti veikti socialin atskirt .

Probacijos statymo projekto 10 straipsnis reglamentuoja bendradarbiavim su asociacijomis, religin mis

bendruomen mis ir bendrijomis bei savanoriais.

1. Probacijos tarnyba sudaro bendradarbiavimo sutartis (susitarimus) su asociacijomis, religin mis

bendruomen mis ir bendrijomis ir kitais juridiniais asmenimis.

2. Probacijos tarnyba sudaro bendradarbiavimo sutartis (susitarimus) su savanoriais. Nuteistasis gali ir pats

pasirinkti savanor , atsaking už jo prieži , su kuriuo probacijos tarnyba sudaro bendradarbiavimo sutart ar

susitarim . Savanoriais gali b ti 18 met amžiaus sulauk ir probacijos tarnybos pasitik jimo verti asmenys.

Skiriant savanor , turi b ti atsižvelgiama jo asmenines savybes ar veiklos pob ir galimyb daryti teigiam

tak probuojamajam.

327

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardyti asmenys turi teis vykdyti nurodytas šio statymo 21 straipsnyje ir kitas

probuojamojo resocializacijos priemones, taip pat dalyvauti vykdant nuteist elgesio kontrol s priemones,

nurodytas šio statymo 24 straipsnio 1 ir 2 punktuose.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytiems asmenims gali b ti kompensuojamos išlaidos, patirtos vykdant

probacij . J kompensavimo tvarkos apraš nustato Kal jim departamento direktorius.

Lietuvoje lyginant su užsienio šalimis (Europos S jungos) dar labai didelis bausm atliekan asmen skai ius.

Lietuva užima tre viet ES valstyb se pagal kalint asmen skai .

S. Mesonien daktaro disertacijoje „Lygtinis paleidimas iš pataisos staig :teoriniai ir socialiniai aspektai“,

nurodo pagrindines tokios situacijos priežastis:

1. Teis s teorijos spragos;

2. Bausm s atid jimo ir lygtinio paleidimo vykdymo reguliavimo tr kumai;

3. Visuomenini santyki socialin svarba.

Probacijos sistemos k rimas yra neatsiejama nuteist resocializacijos dalis. O efektyvi nuteist

resocializacija be aktyvios visuomen s nari pagalbos, ne manoma. Tai rodo ir tarptautin patirtis.

Savanoriško darbo istorin raida ir tendencijos Lietuvoje

Dvasininkas Ri ardas Doveika teigia, kad savanoris - žmogus, kuris su visišku atvirumu ateina ir pasilieka prie

kito žmogaus. Jo didžiausias širdies r pestis ir nenumalšinamas troškulys - tapti rams iu tam, kuris šiandien

išgyvena skausming vienišumo dykumos kaitr .

Žmog izoliuojantis “dykumos karštis” turi savo veidus. Tai liga, negalia, amžius, socialiniai nepatogumai,

visuomen s atmetimas. Tai žmogus, kuris labai ilgisi. Ir jo ilgesys ieško tvirtos uolos. Tod l kiekviename

savanorio veide bandau žvelgti atsakym žmogaus ieškojim ir ilges . (Savanoryst Lietuvoje Kas, kaip, kur?,

TEO, 2008).

328

mes žinome apie savanorius ir savanorišk veikl .

Užduotis Nr.1 Pažym kite TAIP arba NE prie ši teigini ir argumentuokite savo

atsakymus.

Esu savanoriav s (usi)

Lietuvoje savanoriauja apie 30 proc. gyventoj

Pasaulyje daugiausiai socialin darb dirba 25-44 amžiaus žmon s

Savanoriška veikla- vienas iš demokratin s visuomen s pagrind

Savanoris – reguliariai dirbantis organizacijoje asmuo

Lietuvos valdžios staigos skatina savanorišk darb

Pažintinis pokalbis su savanoriu yra b tinas

Daugiau savanori galint atlikti daugiau socialiai reikaling darb

Vis pirma savanoriškas darbas naudingas pa iam savanoriui

NVO darbuotojai- dažniausiai yra apmokami

Savanoriauja daugiausia savo pragyvenim užsitikrin žmon s

329

Paprastai pasirašoma sutartis tarp savanorio ir organizacijos

Savanoriams ned kotina, nes pats socialinis darbas yra jiems puikus atpildas

Kartais nelengva suderinti apmokamus darbuotojus ir savanorius

Modernioje šalyje žmon s tiek pat aukoja darbu, kiek l šomis

Savanorio s vokos apibr žimai

Savanoris – tai nuo seno žinomas lietuvi kalboje žodis. Jis reišk :

Pameistr – nemokamai dirbant savo meistrui;

Kariuomen s savanor .

Savanoris - tai žmogus laisva valia atliekantis visuomenei nauding darb ir neimantis už tai piniginio atlygio.

Savanoris - tai bet kokio amžiaus žmogus, kuris skiria savo laik , žinias, patirt ir energij naudingam darbui ir

negauna už t darb jokio piniginio atlygio.

Savanoris - tai bet kokio amžiaus žmogus, kuris skiria savo laik , žinias, patirt ir energij naudingam

visuomenei darbui.

Kalbant apie savanorius, b tina pažym ti, kad tai n ra nemokama darbo j ga. Jis neprivalo atlikti jam

nepriimtin ir nemaloni darb prieš savo vali , o organizacija, priimanti savanor , neturi teis s j išnaudoti kaip

nemokam darbo j . Tai m veiklos partneris, o ne antraeilis darbuotojas.

Savanoriui lytis, amžius, ras , išsilavinimas, šeimynin pad tis, religin s paži ros neturi reikšm s. Asmuo turi

moningai suvokti savanoriško darbo prasm ir reikalingum .

330

Probacijos statymo projektas apibr žia probuojamojo prieži ros savanor - tai fizinis asmuo, sudar s sutart

arba susitarim su probacijos tarnyba d l neatlygintino probuojamojo prieži ros vykdymo.

Savanoriško darbo apibr žimai

Savanoriškas darbas - tai galimyb kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo lyties, tautyb s, religini ir

politini sitikinim , amžiaus sveikatos, panaudoti savo žinias ir patirt realizuojant savo pom gius susirasti

nauj draug , tapti reikalingu kitiems, prasmingai praleisti laisvalaik , sitraukti darb ir dalyvauti visuomen s

gyvenime, kei iant j pagal bendruomen s poreikius.

Savanoriškas darbas - tai n ra darbas, atliekamas giminai iams, draugams, bi iuliams, ta iau tai dažnai

galioja tik savanoriško darbo pradžioje.

Savanoriškas darbas - tai b das gyventi prasmingiau.

Savanoriškas darbas – tai veikla, kuri tuo metu reikalingiausia.

Savanoriškas darbas yra visuomenei naudingas, neatlygintinas, atliekamas laisva valia pagal teis s akt

nustatytus reikalavimus darbas. (Kal jim departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus

sakymas D l savanoriško darbo išlaid kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, 2007 m. gruodžio 17 d. Nr.

V-368).

Savanoryst - tai ne vien tik pareigos ir sipareigojimai. Tai ir veikla, kuri teikia malonum , patenkina m

poreikius. Tai galimyb pritaikyti savo žinias ir geb jimus, savo pom gius ir interesus.

Savanoryst s Europoje Deklaracijoje teigiama, kad savanoryst yra veikla:

Garantuojanti asmens laisv vali , pasirinkim ir motyvacij ;

Nesiekianti finansinio pelno;

Veikianti organizuotoje aplinkoje (Nevyriausybin s organizacijos, savanori centrai ir kt.);

331

Atnešanti naud kažkam kitam nei pa iam savanoriui ir, takodama bendros naudos svarb ,

siekianti naudos visuomenei (pripažinta, kad savanoriška veikla yra reikšminga ir pa iam

savanoriui).

Savanoryst s Europoje Deklaracijoje akcentuojama, kad savanoryst yra vienas iš b , kurio pagalba

teigiamus poky ius m visuomen je gali takoti skirting religij , tautybi , socialin s ir ekonomin s aplinkos

ir amžiaus žmon s.

Savanoriško darbo tendencijos Lietuvoje

Savanoryst s tradicij , kokias yra suk rusios senosios Vakar demokratijos, Lietuvoje n ra. Savanoriško

darbo tradicijos Lietuvoje dar tik kuriamos.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai, palyginti su kit Europos S jungos šali gyventojais, yra mažiausiai sitrauk

savanorišk veikl – Eurobarometro tyrimo duomenimis, toki yra 11 proc. 2008 m. 46 proc. gyventoj teig ,

kad per paskutinius 12 m nesi nors kart dalyvavo visuomenin je veikloje be jokio atlygio, savo laisvalaikio

skaita. Daugiausiai jie tvark aplink arba pad jo kitiems žmon ms. (TNS Gallup tyrimas “Savanoryst s

veikla Lietuvoje”, 2008 m.).

Austrijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje mažiausiai pus vis gyventoj teigia

užsiimantys savanoriška veikla. Europos savanori centro (The European Volunteer Centre) atlikto tyrimo

duomenimis, Didžiojoje Britanijoje savanori atliekamas darbas atitinka 180 t kst. žmoni , dirban visu

etatu. Už kiekvien valstyb s skirt eur savanorystei paremti savanoriai atlieka darb už 30 eur . Didžiojoje

Britanijoje kasmet savanoriais tampa 23 milijonai žmoni . Belgai neapmokamai savanoriškai veiklai skiria 5

valandas per savait . Vokietijoje savanoriauja net 36 proc. gyventoj . 87 proc. lietuvi mano,kad savanoryst –

gerbtina veikla. Tik 46 proc. per paskutinius 12 m n. dalyvavo kokioje nors sav. Veikloje. Nedalyvavimo sav.

veikloje priežastys: laiko stoka (41 proc.), nežinojimas kur gali kreiptis (21 Proc.), negal jimas d l sveikatos

(20 proc.).

Savanoriškoje veikloje dažniau dalyvauja 15-19 m. asmenys (mokiniai); dažniau dalyvauja savanoriškoje

veikloje viengungiai ir gyvenantys kaimo vietov se; re iausiai dalyvauja savanoriškoje veikloje 20-29 ir 60-74

m. asmenys; re iausiai savanoriškoje veikloje dalyvauja asmenys su viduriniu išsilavinimu, gyvenantys

vidutinio dydžio miestuose (20-30 t kst. gyventoj ) (TNS Gallup tyrimas “Savanoryst s veikla Lietuvoje”,

2008 m.).

332

Gruodžio 5- Lietuvoje minima Tarptautin savanoryst s diena., o 2011 m. Europos komisijos paskelbti

Savanoryst s metais, Lietuva rengia nacionalin plan .

Teisin baz , reglamentuojanti savanorio darb Lietuvoje

2006 m. Seimas pri Darbo kodekso pakeitimo statym – savanoriškas darbas buvo eliminuotas iš Darbo

kodekso reguliavimo sferos. Dabar savanoriško darbo sutartis sudaroma remiantis civilin s teis s sutar

sudarymo principu – laisv s principu. Šalys gali susitarti d l bet koki imperatyviosioms teis s normoms

neprieštaraujan sutarties nuostat (darbo sauga, darb atlikimo tvarka, kompensacija ir kt.). Vieno teis s

akto, reglamentuojan io savanoryst , pvz. Savanori statymo, n ra.

Atskiros taisykl s d l savanoriško darbo sutarties formos galioja biudžetin ms staigoms. Yra atskir

ministerij sakymai d l savanoriško darbo. Probacijos procese savanorišk darb iš dalies reglamentuoja

Kal jim departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymas „D l savanoriško darbo išlaid

kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2007 m. gruodžio 17 d. Nr. V-368). Pateikiamas savanoriško

darbo atlikimo sutarties formos pavyzdys.

Savanorio darbo sutartis

staigos vadovai sprendžia savarankiškai d l savanoriško darbo sutarties ir formos. Lietuvoje daugelis

savanoriško darbo sutar sudaroma žodžiu. Taip yra papras iau ir grei iau, ta iau savanoriško darbo sutarties

sudarymas raštu padeda aiškiau apibr žti abiej pusi teises ir pareigas, reglamentuoja abiej pusi l kes ius.

Probacijos procese savanorišk darb reglamentuoti raštiška sutartimi ypatingai reikalinga d l savanoriško

darbo ypatum .

Raštu sudaryta sutartis naudinga vairiose situacijose:

Kai savanori atliekamas darbas susij s su konkre iomis taisykl mis ir savanorio sipareigojimu j

laikytis;

Kai savanoriai pasitelkiami vairiems fiziniams darbams;

333

Kai savanorio darbas yra susij s su materialin mis išlaidomis ir abi pus s nori užtikrinti išlaid

kompensavimo tvark ;

Kai savanoris pageidauja aiškaus veiklos apibr žimo, savo tesi ir sipareigojim apibr žtumo.

Sudarant sutart d l savanoriško darbo reikia vertinti s lygas d l :

Darbo aplinkos;

Kompensavimo s lyg ;

Savanorio atsakomyb s, jei savanoris sugadina patik turt , padaro kitos žalos;

Atsakomyb s prieš tre iuosius asmenis;

Savanorio draudim nuo nelaiming atsitikim ir kt. D l padid jusios rizikos savanoriui probacijos

procese draudimo s lyg aptarimas lygiaver iai reikalingas ir savanoriui, ir organizacijai. Draudimas

garantuoja finansin pagalb nukent jusiajam, o tuo pa iu taip sumažinama išlaid padengimo rizika

savanor priiman iai organizacijai. vykus nelaimei, visas pasekmes atlygina draudikas, tod l

išvengiama gin tarp organizacijos ir savanorio.

vairi teisini klausim sudarant savanoriško darbo sutartis kyla biudžetin ms ir , viešosioms staigoms.

Specialusis teisinis reguliavimas galioja tokiose staigose, kaip laisv s at mimo, socialin s pagalbos ir kt. Kaip

pavyzd galima pateikti Kal jim departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus sakym „D l

savanoriško darbo išlaid kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2007 m. gruodžio 17 d. Nr. V-368),

šiame dokumente pateikiamas savanoriško darbo atlikimo sutarties formos pavyzdys.

Visais atvejais sudarant savanoriško darbo sutart svarbu atskleisti abiej šali ger vali .

334

Užduotis Nr. Parenkite savanoriško darbo sutart probacijos tarnyboje

SAVANORIŠKO DARBO ATLIKIMO SUTARTIS

_____________ Nr.________

(data)_______________

(sudarymo vieta)

___________________________________________________________________________________

staigos pavadinimas, kodas, adresas ir kiti rekvizitai)

atstovaujama _______________________________________________ (toliau – staiga),

(asmens vardas ir pavard , asmens kodas)

ir savanorišk darb atliekantis asmuo ____________________________________________

(asmens vardas ir pavard , asmens kodas)

335

sudar ši Savanoriško darbo atlikimo sutart .

1. staiga sipareigoja:

1.1. užtikrinti šias savanoriško darbo atlikimo s lygas:____________________________

___________________________________________________________________________________

1.2. suteikti savanorišk darb atliekan iam asmeniui informacij apie atliekamo darbo pob ,

saug ir sveikat darbe;

1.3. kompensuoti d l atliekamo savanoriško darbo patirtas išlaidas __________________

____________________________________________ pagal jas patvirtinan ius dokumentus;

1.4. ____________________________________________________________________.

(kiti sipareigojimai)

2. Savanorišk darb atliekantis asmuo sipareigoja:

2.1. atlikti š savanorišk darb : ______________________________________________

__________________________________________________________________________;

(visas konkretaus darbo pavadinimas, darbo pob dis, kiekis, vieta, darbo laikas, trukm ir kt.)

2.2. laikytis saugos ir sveikatos darbe reikalavim ;

336

2.3. laikytis staigos nurodyt elgesio su nuteistaisiais taisykli ;

2.4.___________________________________________________________________ .

(kiti sipareigojimai)

3. Ši sutartis sigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki____________________.

4. Savanoriško darbo metu staigai ar savanorišk darb atliekan iam asmeniui padaryta žala

atlyginama statym nustatyta tvarka.

5. Ši sutartis gali b ti nutraukta šali susitarimu arba vienai iš šali nevykdant sutartini

sipareigojim .

6. Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turin iais toki pat juridin gali , po vien kiekvienai

šaliai.

7. Sutarties šalys ir rekvizitai:

_________________________

staigai atstovaujan io asmens pareigos) A. V.

_____________________________________ _________________

(parašas) (savanorišk darb atliekan io asmens parašas)

337

________________

(vardas ir pavard ) (vardas ir pavard )

_____________ ________________

(data) (data)

__________________________

____________

Jeigu organizacijos savanoriškoje veikloje dalyvauja daugiau nei vienas savanoris, naudinga vesti savanori

apskaitos žurnal .

Savanoriško darbo veiklos sritys ir visuomenin nauda

Dažniausios savanoriško darbo veiklos sritys yra šios:

socialin ,

gamtosaugin ,

kult ros,

švietimo ir kt.

338

Socialin sritis - socialin s atskirties mažinimas, prevencin s, reabilitacijos programos, pagalba

žmon ms, kurie nepritampa prie visuomen s norm . Jie veikia: mokyklose, ligonin se, kal jimuose, pab li

centruose, mokyklose ir kt. Reikia ilgalaik s pagalbos. ia veikia ir savanoriškos tarnybos.

Kult ros sritis - puiki terp asmens k rybini id saviraiškai. Dažna trumpalaik s savanoryst s forma.

Švietimo sritis - formalaus ir neformalaus švietimo organizavimas. Dažniausias darbas su vaikais. Tinka

abi savanoriško darbo formos, daugiau veikia ilgalaiki .

Ekologijos ir aplinkos - daugiausia trumpalaiki savanori , nes daug akcij . Savanorius vienija bendri

poži riai, interesai ir vertyb s. (Yra ilgalaiki projekt ).

Veikla probacijos procese yra priskiriama socialinei sri iai.

Savanoriško darbo reikšm savanoriui

Nepriklausimai nuo savanoriško darbo veiklos sri , turi balansuoti „savanoryst s svarstykl s“, kurios

svyruoja ties 50 proc. gavimo ir 50 davimo riba. B tina išlaikyti svyravimo ribas.

Savanoryst s reikšm savanoriui:

Padeda jaustis laimingam

gyja pasitik jimo savimi ir tobul ja

Jau ia malonum pad damas organizacijai ir visuomenei

Padeda gyti verting dži ir savybi , kurios naudingos realizuojant savo l kes ius ir siekiant

asmenin s karjeros

Suteikia galimyb susirasti draug ir bendramin

339

Leidžia išbandyti save naujose veiklos situacijose

Skatina komunikabilum , ugdo komunikacinius geb jimus ir bendruomeniškumo nuostatas

Suteikia formalaus ir neformalaus mokymo(si) galimybi

Išmoko valdyti krizines situacijas

gyja organizacini dži

Suteikia pažvelgti pasaul iš kitos perspektyvos.

Kalb dami apie savanorišk veikl turime vertinti asmens poreikius. Pagal A. Maslow asmens poreiki

piramid sudaro:

Saviraiška

Pagarbos poreikiai

Priklausomumo poreikiai

Saugumo poreikiai

Fiziologiniai poreikiai

A. Maslow (1954) poreiki piramid 1970 m. papildyta dviem lygiais: kognityviniais ir estetiniais poreikiais.

O 1990 m. A. Maslow poreiki piramid buvo papildyta aukš iausio lygio poreikiu: pranokstan iu saviraišk -

tai sav s viršijimas. Tai pasireiškia altruizmu, pagalba kitam išreiškiant save kaip asmenyb .

Mokslinink Ilona Jonutyt „Savanoryst socialinio ugdymo sistemoje“ išskiria tokias motyv grupes pagal

savanoriškos veiklos funkcijas:

340

Vertybi išraiškos funkcija – išreiškia tokias vertybes,kaip pagalba kitam ir noras tarnauti

bendruomenei.

Socialinio prisitaikymo funkcija – patenkinamas noras prisitaikyti prie savanoriui svarbi žmoni

(kit savanori – noriu b ti panašus) ir socialin s erdv s pl tra.

Asmenini problem sprendimo funkcija – b damas savanoriu tikiesi išspr sti savo problemas:

savivert , vidin ramyb , kompetencijos gijimas, socialinis pripažinimas.

Žini funkcija – intelektini gali pl tra, nauj žini bei dži gijimas, kuriuos tikimasi

panaudoti darbin je aplinkoje.

Lietuvos savanori (jaunimo tarpe) veiklos motyvacija skiriasi nuo tarptautin s savanoriškos veiklos motyv .

Šis skirtumas pasireiškia tuo, kad Lietuvos savanoriams svarbiausias yra altruistinis motyvas - noras pad ti

kitiems. O užsienio savanoriams pagrindinis veiklos motyvas - savo asmenini , socialini , profesini

kompetencij lavinimas.

Savanoriško darbo reikšm visuomenei

Savanoryst s reikšm visuomenei:

Tai viena iš priemoni , kuria pavieniai asmenys ar grup s gali atkreipti d mes žmogišk sias,

socialines ar aplinkosaugines problemas;

Stiprina socialin , kult rin , aplinkosaugos, švietimo ir kitas sritis;

Puosel ja visuomenines vertybes;

Ugdo pilietiškum

Skatina humaniškum ir tolerancij ;

341

Teikia ekonomin ir politin naud ;

Nepakei iama pagalba force majeure atveju.

Savanoriško darbo reikšm organizacijai

Kiekviena organziacija, planuodama savo darb , paprastai turi apibr žtus materialinius ir žmogiškuosius

resursus. Savanorio at jimas organziacij padeda organziacijai išsilaisvinti iš ši apribojim , ypa praturtina

orgaznaicijos žmogiškuosius resursus. Organziacijai svarbu tur ti sav savanori darbo program . B tina

pažym ti, kad Lietuvoje daugelis organizacij toki program priima kaip papildom veikl organizacijai ir dar

ra pasiruoš priimti savanorius. Dažniausiai savanoriai atlieka organizacijose menkas funkcijas, kurios

tiesiogiai n ra susijusios su organizacijos vykdoma misija.

Organizacija turi suprasti ir susitaikyti su mintimi, kad savanoris pats at jo m organizacij ir pasiruoš s

atiduoti tai, k jis sugeba. Organizacija turi geb ti paimti savanorio si lomas paslaugas. Savanoriška veikla

organizacijai naudinga tiek, kiek pati organizacija investuoja savanor .

Neteisinga manyti, kad:

Savanorius pasikviesti organizacij sunku.

Savanoris turi susirasti veiklos organizacijoje pats.

Savanoris turi b ti veiklus, k rybiškas.

Savanoriais negalima pasitik ti, juos b tina kontroliuoti.

Savanoris organizacijai suteikia daugiau r pes negu naudos.

Daug kalbama apie savanoriško darbo reikšm savanoriui. Tai labai svarbu, nes mes turime tokiam žmogui,

kuris aukoja savo laik , pateikti toki argument , kurie atliept jo viltis. Kiekviena organizacija, kuri ieško

savanorio, turi pirmiausia žinoti:

342

Kokiems darbams atlikti reikalingas savanoris;

Ar organizacija gali suteikti savanoriui darbo viet , atitinkan jo atliekam savanorišk

darb ;

Ar organizacijoje yra žmogus, atsakingas už savanorio veikl (savanoriško darbo

koordinatorius);

Ar organizacija turi savanoriško darbo program ;

Ar organizacija turi galimyb užtikrinti, kad savanoris nepatirs išlaid , susijusi su

savanorišku darbu, arba jos bus kompensuojamos;

Ar organizacija gali apdrausti savanor ;

Ar organizacija žino, kokio savanorio jai reikia.

Organizacija, priimanti savanor , turi žinoti ir konkre savanorio darbo motyvacij bei jo vertybes. Tam

tikslui labai tinkami atviri pob džio klausimai pirmojo ir v lesni susitikim metu:

Užduotis. Sudarykite klausimyn savanoriui, skirt pirmajam pokalbiui su savanoriu

Kas...

Kaip....

j s galvojate apie....

Kas buvo ...

Kas atsitiko...

343

Gal gal tum te daugiau papasakoti apie...

Ar yra ir kit priežas , kod l...

Manau, kad suprantu, k norite pasakyti. Gal gal tum te paaiškinti, k j s turite omenyje sakydami..

Kur ....

Ar tai....

Ar j s kada nors bendravote su nuteistuoju?

Kada..

UŽDUOTIS Išanalizuokite savanorio veiklos motyvus j organizacijoje, savanorio naud j organizacijai

ir užpildykite lentel .

Savanoris Kokios naudos gali

gauti

savanoriaudamas

organizacijoje

l ko gali b ti

nesuinteresuotas

savanariauti J

organizacijoje

Kokios naudos gali

duoti organizacijai

22 m. studentas,

neakivaizdžiai

studijuojantis

socialinio darbo

technologijas, gyvena

mieste

344

65 m. pensinink ,

mokytoja, našl ,

atsik lusi iš kaimo

49 m. vyras, šiuo

metu bedarbis, prieš 6

m. atlik s bausm

Kiekviena organizacija, nor dama traukti savo veikl savanorius, turi žinoti, kad ateidamas organizacij

savanoris jai skiria dal savo laiko, dažnai ir dal savo materialini resurs , tod l, jei darbas, kur savanoris

atlieka, bus ne domus, nemalonus ir neatitinkantis jo l kes , savanoris paliks organizacij ir ieškos kitos

veiklos saviraiškai.

345

Organizacija turi žinoti, kad yra savanori , kurie vienu metu vykdo savanorišk veikl keliose organizacijose,

taip ieškodamas palankios terp s savo motyvacijai. Taip pat yra savanori , kurie dirba vienoje organizcijoje

daugel met . Kiekviena organizacija, priimanti savanorius, taip pat ir Probacijos tarnybos, turi žinoti visus

savanoriško darbo ypatumus.

Savanoriško darbo ypatumai

Savanoriško darbo ypatumus apsprendžia savanoriško darbo veiklos formos, veiklos principai bei savanorio

teis s ir atsakomyb .

Savanoriško darbo veiklos formos

Skiriamos šios savanoriškos veiklos formos:

Trumpalaikis savanoriškas darbas

Ilgalaikis savanoriškas darbas.

Savanoriška tarnyba

Organizacija gali tur ti ir ilgalaiki , ir trumpalaiki savanori priklausomai nuo jiems keliam skirting

organizacijos tiksl . Tradicin savanorio model atitinka savanoriai, atliekantys ilgalaik savanorišk darb –

„ilgalaikiai“ savanoriai. Tokie savanoriai paprastai tampa organizacijos dalimi, nes išlaiko tapatumo su

organizacija jausm .

Trumpalaikis savanoris neišgyvena tapatumo su organizacija ajusmo, yra tik „prijau iantis pakeleivis“. Toks

savanoris atlieka griežtai apibr žt darb .

Trumpalaikis savanoriškas darbas. Trumpas laikas, konkret s darbai. Trunka ne ilgiau kaip 3 m n. Darbas

orientuotas rezultat , o ne proces . Svarbiausia s lygos, mažiau svarb s santykiai ir mokymas. Dažniausiai

šiais savanoriais tampa profesionalai, tos srities žinovai, skiriantys dal asmeninio laiko (rengini

organizavimas, akcija „Maisto bankas“). I savanoriško darbo lygmuo.

346

Ilgalaikis savanoriškas darbas. Trunka ilgiau kaip 3 m n., darbas orientuotas proces , o ne rezultat .

Svarbiausia santykiai, svarb s ir mokymai, ypa jei tai nauja sritis. Dažniausiai šiais savanoriais tampa ne

profesionalai, ne tos srities žinovai, o asmenys, norintys pad ti ir gyti patirties. Jiems reikia rengti mokymus,

traukti komand . II savanoriško darbo lygmuo.

Savanoriška tarnyba. Neformalaus ugdymo programa, kuri skirta daugiau jaunimui ir orientuota jaunos

asmenyb s ugdymo (si) proces . Savanoriška tarnyba – tai asmens ugdymo priemon . Savanoriška tarnybos

paskirtis - ugdyti asmenyb per savanorišk darb ir suteikti tai asmenybei tobul jimo galimybi . Svarbiausia –

mokymai. Tarnyba – tai lyg darbas: laikas, erdv , tarnyst , karin tarnyba.

Savanoriškos tarnybos požymiai: darbas kasdien po kelias valandas, b tinos s lygos mokymuisi, suteikiamos

socialin s garantijos, kartais mokami dienpinigiai ir kt. (pvz. karin savanoriška tarnyba). III savanoriško darbo

lygmuo.

Svarbu žinoti, kad tas pats žmogus vienoje organizacijoje gali b ti ilgalaikiu savanoriu, o kitoje trumpalaikiu.

Savanoriško darbo veiklos principai

Savanoriška veikla apib dinama šiais principais:

Laisva valia - savanoriška veikla pasirenkama tik laisva valia.

Lygyb - savanoriška veikla aukština žmogaus teises ir vis žmoni prigimtin lygyb .

Nauda - savanoriška veikla siekia sukurti naud kiekvienam atskirai ir visiems visuomen s nariams

kartu. Savanoriška veikla neatsiejama nuo naudos pa iam savanoriui.

das spr sti problemas - savanoriška veikla yra priemon , kaip išspr sti aktualias socialines, švietimo,

aplikos apsaugos ir kitas problemas.

Pagarba - savanoriška veikla rodo pagarb kitiems visuomen s nariams.

347

Teis tumas - savanoriška veikla yra teis ta, nes kiekvienas pileitis gali dalyvauti visuomenin je ir

bendruomenin je veikloje.

Finansiškai neatlygintina veikla - savanoriška veikla n ra apmokama, n ra alternatyva apmokamam

darbui, nesukelia gr sm s darbo rinkai.

Savanorio teis s ir atsakomyb

Nurodomos šios savanorio teis s:

Teis pasikalb ti apie darb

Teis žinoti ko tikimasi iš savanorio

Teis gauti k nors sau

Teis b ti reikalingam

Teis žinoti kreiptis iškilus sunkumams

Teis gauti k nors iš savanoriško darbo

Teis gauti tam tikr mokym

Teis neb ti diskriminuojamam d l ras s, lyties ir kt.

Teis b ti vertintam.

Apibr žiamos šios savanorio pareigos:

348

Nuoširdžiai atlikti savo darb

Vadovautis organizacijos tikslais

ti s žiningu

Mokytis, jei to reikalaujama

Gerbti organziacijos konfidencialum

Laikytis organizacijai priimt elgesio norm

Ypatingos savanorio teis s ir pareigos apibr žiamos savanorio sutartyje.

Pagrindiniai darbo su savanoriais planavimo principai

Skiriami šie trys pagrindiniai darbo su savanoriais planavimo principai:

1. lygos

2. Mokymas(is)

3. Santykiai

349

lygos - skiriamos materialin s ir strukt rin s s lygos. Pagrindin s lyga yra užtikrinti asmens augim

savanoriškoje veikloje. Yra toki organizacij , kurios rengia savanorius, pvz. Savanori centras. Yra

savanoriškos organizacijos, kuriose dirba vien tik savanoriai. Yra savanoriškos organizacijos, kurios rengia

savanorius darbui išor je.

Santykiai – jie priklauso nuo to, koki viet organizacijoje užima savanoris, koks savanor priiman ios

organizacijos dydis, strukt ra, misija ir kt. Išsamiau savanorio santykiai organziacijoje apžvelgiami poskyryje

„Savanorio vieta organizacijoje“.

Mokymas ir mokymasis - labai svarbus darbo su savanoriais planavimo principas, kadangi savanoriai patenka

naujas s lygas, jiems reikalingos naujos žinios ir kompetencijos. Savanoryst s metu vyksta neformalusis

savanori mokymas, kai organizacija rengia seminarus, kursus savanoriams ir informalusis – kai savanoris

mokosi pats lyg ir savaime.

Savanori darbo principai - s lygos, mokymasis ir santykiai – labai priklauso nuo savanoriškos veiklos formos.

Trumpalaik je savanoriškoje veikloje labai aktual s yra santykiai, ilgalaik je savanoriško darbo veikloje –

lygos, o savanoriškoje tarnyboje - mokymasis.

Savanori koordinatoriaus veikla

Savanorio veiklos efektyvumas organizacijoje tiesiogiai priklauso nuo organizacijos savanorio koordinatoriaus

veiklos. Savanori koordinatoriui keliami šie reikalavimai:

Nori dirbti tok darb ;

gsta ir nori dirbti su žmon mis;

Turi polink vadovauti;

Turi tam skirto laiko.

Gerai, kai organizacijos vadovas ir koordinatorius yra skirtingi asmenys.

350

Savanori koordinatoriui keliami šie uždaviniai:

Planuoti savanorišk veikl

Surasti savanorius

Suorganizuoti pažintin pokalb

Savanorio parengimas darbui

Palaikyti nuolatinius ryšius su savanoriais

Savanori apdovanojimas

Tarpininkavimas tarp savanori ir mokamo personalo. tampos sušvelninimas.

Kontroliuoti savanori veikl

Atsisveikinimas su savanoriu.

Skiriami 4 savanoriškos veiklos koordinavimo stiliai pagal Ken Blanchard ir Paul Hersey. Koordinavimo stili

panaudojimas yra labai individualus ir palaipsniškas. Tai priklauso nuo daugyb s faktori (savanoryst s

formos, trumpalaikis ar ilgalaikis, savanorio pasirengimo, kompetencij , atvirumo naujai patir iai ir mokymosi

vis gyvenim nuostat ). Stiliai yra šie:

Nurodymas

Konsultavimas- ugdymas

Palaikymas

351

Delegavimas

Nurodymas - savanoris neturi darbo patiries. Koordinatoriui reikia aiškiai vardinti užduotis, pateikti

instrukcij ir jei reikia b ti kartu. Pvz. Tai tinka internetinio psl. k rimui, dokument pildymui, palyd jimui

darbo birž ir kt. Suteikia gr žtam ryš , kaip savanoris atliko darb .

Konsultavimas - ugdymas – savanoris yra jau kiek susipažin s su organizacija. Koordinatorius padeda suprasti

bendr užduoties kontekst , sudaro s lygas si lyti savo id jas, pats priima sprendimus. B tinas gr žtamasis

ryšys, kaip savanoris atliko darb .

Palaikymas – savanoris jau ilgai dirba org., gerai atlieka užduotis. Koordinatorius traukia sav sprendim

pri mim , išsiaiškina savanorio motyvacij ir nuolat j motyvuoja – negalima prarasti. Suteikia gr žtam ryš .

Delegavimas - savanoris labai gerai žino org. kontekst , yra veiklus. Koordinatorius deleguoja savo

funkcijas, reikia atiduoti atsakomyb užduo vykdymui, klausti jo nuomon s apie rezultatus. Suteikia

gr žtam ryš .

Visais atvejais yra b tinas gr žtamasis ryšys.

Savanorio darbo koordinatorius kartu su savanoriu gali pildyti savanorio darbo apskaitos lap .

SAVANORIO DARBO APSKAITOS LAPAS

Savanorio vardas, pavard Kontaktai

Organizacija

Adresas

352

Koordinatorius Kontaktai

nuo

Diena Darbo vieta Darbo pob dis Valand skai ius Pastabos

353

Savanorio vieta organizacijoje

Savanorio vieta organizacijoje visada nagrin jama iš dviej pusi : savanorio ir organizacijos. Savanoris

organizacijoje susiduria su trimis pagrindin mis grup mis:

Savanoris – organizacijos darbuotojai.

Savanoris – organizacijos klientai.

Savanoris – kiti savanoriai.

Savanorio vieta organizacijoje

Organizacija neturi ir negali priimti kiekvieno at jusio organziacij savanorio. B tina, kad organizacijos

poreikiai ir l kes iai atitikt savanorio l kes ius ir galimybes. Negalima pamiršti, kad savanorio pasiryžimas

ra s km lemianti prielaida. Tai ypa svarbu akcentuoti kalbant apie savanori traukim probacijos

proces .

Prieš prad dama savanorio paieškas organizacija turi parengti savanorio darb program , kuri rengiant b tina

atsižvelgti šiuos aspektus:

354

Kok vien darb gali atlikti vienas savanoris m organziacijoje? Svarbu vardinti, kok

vien poreik (darb ) gali patenkinti vienas savanoris.

Aprašykite savanorio darb organizacijoje.

Pateikite išsami jums reikalingo savanorio charakteristik (amžius, lytis, išsilavinimas,

asmenin s avyb s, savanoriško darbo patirtis ir kt.)

Parenkite pradinio apmokymo program .

Numatylite planing param savanoriams.

Numatykite, kad gali motyvuoti savanor veiklai j organziacijoje.

Numatykite skatinimo sistem .

Numatykite savanori paieškos b dus.

Patarimai nusprendusiems tapti savanoriais

Kiekvienas prieš tapdamas savanoriu turi atsakyti benro pob džio klausimus, kurie padeda užtikrinti savanorio

darbo efektyvum .

Ar tiksliai žinote, kokia savanoriška veikla norite užsiimti?

Kokios m visuomen s ir jos nari problemos ir poreikiai jums labiausiai r pi?

Su kokia konkre ia žmoni grupe norite dirbti: (žmon s su negalia, vaikai, senyvo amžiaus žmon s,

nuteistieji ir kt.)

Kiek laiko galite skirti savanoriškai veiklai?

355

Ar norite dirbti vienas ar norite b ti komandos dalimi?

Ar dirbdamas savanoriu norite gyti koki nors konkre dži ar patirties?

Ar savanoriaudami norite panaudoti savo turimus konkre ius džius ir patirt ?

Kokius asmeninius poreikius sieksite patenkinti užsiimdami šia veikla?

Ar norite sutikti nauj žmoni , rasti nauj draug ?

Kiekvienas, kuris ieško savanoriško darbo veiklos turi vertinti šias s lygas:

Prieš kreipdamiesi organizacij , pasidom kite jos veikla, paieškokite paž stam , žinan k nors

apie t organizacij .

Surinkite kuo daugiau informacijos apie organizacij : misija, tikslai, uždaviniai, vykdoma veikla ir

kt.

Susipažinkite su darbo vieta, veikla, kuri Jums reik s atlikti, su darbo vidaus taisykl mis, darbo

saugos ir sveikatos instrukcijomis.

Nesig dykite paklausti jums r pim klausim – visus j užduotus klausimus turi atsakyti

savanori koordinatorius organizacijoje.

Aptarkite „Savanoriško darbo sutarties“ pasirašymo galimybes su organizacija.

Jei prad jus savanoriauti suprasite, kad ta veikla jums nepatinka, galite j bet kada nutraukti. Prieš

tai vert pabendrauti su savanoriško darbo koordinatoriumi toje organIzacijoje. Gal tai pad s

surasti problemos sprendimo b .

356

Jei jau iate, kad su Jumis buvo pasielgta netinkamai – užkirskite keli netinkamam savanoriško

darbo organizavimui ir informuokite apie tai Vš „Savanori centras“ www.savanoris.lt (S.

Moniuškos g. 27, Vilnius, tel. 865555323, el.p. [email protected]

Metodiniai patarimai organizacijoms, kaip traukti savanorius probacijos proces

Reikia išmokti surasti savanori – sukurti savanori verbavimo sistem . Kiekvienas su kuo mes

bendraujame yra potencialus savanoris. Tik j reikia sudominti savanoriška veikla. Tai priklauso,

kokiai veiklai mums reikia savanorio (trumpalaikei, ilgalaikei)

Reikia žinoti, kokiai organizacijos veiklai mums reikia savanori ;

Kokio savanorio reikia organizacijai;

Ar organizacija gali suteikti savanoriui darbo viet ;

Ar yra žmogus atsakingas už savanor ;

Ar organizacija turi parengt savanori program ;

Ar organizacija gali užtikrinti, kad savanoris nepatirs joki asmenini materiali išlaid , ar yra

išlaid kompensavimo tvarka.

Organizacija turi išbandyti visus savanori paieškos b dus:

1. kreiptis Savanori centr ;

2. kreiptis Nevyriausybines organizacijas, rengian ias savanorius;

3. išplatinti informacij visuomenei vairiais b dais: dalinti skrajutes, kabinti skelbimus, vykdyti

socialin reklam , akcijas;

http://:@www.savanoris.lt/

mailto:info:@savanoris.lt

357

4. skatinti esan ius savanorius pritraukti nauj savanori ir kt.

Geriausia jei savanori ieško ne vadovas, o kitas savanoris. Jei ieško savanorio darbuotojas -

tarimas, kad nori piršti savo darb .

Pažintinis susitikimas. Tuos, kurie atsiliep , kvie iame tok susitikim . Reikia paaiškinti, kas yra

organizacija, ko mes iš j norime, ko jie iš m nori.

Reikia pateikti klausimyn (anket ) savanoriui, jei trumpalaik savanoryst , tada reikia mažiau

informacijos apie savanor .

Pirminis pokalbis. Pateikime kuo daugiau informacijos apie organizacij ., tada mažiau nusivilsime.

Per pirm pokalb paprastai nesudaromos sutartys, tik psichologinis kontraktas. Klausimynas abiej

pusi . B tina maloniai baigti pokalb bet kokiu atveju.

Savanorio parengimas darbui. Lyg sakoma “mes tave vertiname kaip lygiateis m organizacijos

nar . Nuo šiol esi vienas iš m “. Parengimas b tinas. Jei užduotys trumpalaik s- parengimo

nedaug. Probacijos kontekste tikrai b tinas parengimas ir special s mokymai.

Bandomasis laikotarpis. Abiem pus ms suteikia galimyb susipažinti ir nesuteikia nepatogumo jei

tenka išsiskirti.

Savanori skatinimo sistema. N ra piniginio skatinimo. Ta iau veikla turi b ti vertinama vienodai-

neskiriant nuo etatinio darbuotojo. Pokalbis su savanoriu – jau yra jam skatinimas. Skatinimas:

savanorio dienos min jimas, organizacijos ženklelis, pad ka, kelion , renginys ir pan.

Svarbu: skatinti dažnai, vairiais b dais, nuoširdžiai, pripažinti reikia žmog , o ne jo nuveiktus

darbus; ypa pabr žtini laim jimai.

Atsisveikinimas su savanoriu. Galimi variantai: per pirm pokalb , po bandomojo laikotarpio,

darbui prasid jus. Visais atvejais reikia mandagaus išsiskyrimo.

358

Nauji socialiniai projektai savanori traukimo probacijos proces kontekste

Savanorio darbo populiarinimui Lietuvoje kuriami nauji socialiniai projektai. Dabar savanori rasti lengviau ir

papras iau.

1. Savanori portalas. Nuo 2009 m. gruodžio 3 d. portale www.cv.lt prad jo veikti skiltis

www.cv.lt./savanoryste, kuri skirta tiems, kurie ieško savanori ir tiems, kurie nori b ti savanoriais. Tokiu

du organizacijos ir savanoriai lengviau suras vieni kitus. Šio projekto iniciatorius - AB TEO LT.

Organizacijos atstovas Vladas Kaminskas pabr žia, kad tai dar viena šios organizacijos savanoryst s pl tojimo

programos dalis. Kurios atsiradimui itin tinkamas laikas, nes išaugusi bedarbyst neleidžia žmon ms patenkinti

savo saviraiškos poreiki . (Verslo žinios Nr. 233, 2009-12-03)

2. Savanori aukcionas. Tarptautin je konferencijoje „Savanoryst s vert verslui ir visuomenei ekonomin s

kriz s metu“ buvo surengtas „Savanori aukcionas“. Aštuoniems komisijos atrinktiems visuomeniniams

projektams, tarp kuri – jaunimo motyvacijos k limas, pagalba vaik globos namams ir juose augantiems

vaikams, senuk prieži ra, energijos eikvojimo mažinimas bei kiti, „Savanori aukcione“ dalyvav moni

atstovai pasi net 165 savo darbuotojus, kurie teiks neatlygintin pagalb .

Daugiausiai savanori pritrauk Lietuvos Raudono kryžiaus draugijos projektas „Pad k man pad ti kitiems“ –

59. Šiai organizacijai atiteko visi surinkti konferencijos dalyvio mokes io pinigai. Daugiausiai – 43 savo

darbuotojus savanoriškai veiklai pasi SEB bankas. Ta iau didesn s ar mažesn s savanori pagalbos

ateinan iais metais sulauks visi „Savanori aukcione“ dalyvav projektai.

Probacijos tarnybos taip pat gali pasinaudoti nauj socialini projekt teikiamomis paslaugomis.

Išvados ir pasi lymai

1. Savanoriškos veiklos tradicijos Lietuvoje dar tik kuriamos, o savanoriška veikla probacijos

procese daugeliui m visuomen s nari yra visai nežinoma.

2. Siekiant pritraukti daugiau savanori probacijos proces , reikia informuoti visuomen s narius

apie probacijos sistemos Lietuvoje k rim ir jos naud m visuomenei.

http://:@www.cv.lt/

http://:@www.cv.lt./savanoryste

359

3. Skatinti savanoriško darbo tradicij k rim Lietuvoje.

4. Keisti visuomen s nari poži savanori dalyvavim probacijos procese, organizuojant

vairias pilietines akcijas, socialin reklam ir kt.

5. Rengti teisin baz , palanki savanoriškam darbui probacijos procese.

6. Rengiant 2011- Savanoryst s met nacionalin plan traukti vairi priemoni , skirt

savanoriško darbo probacijos procese pl trai.

7. Organizuoti vairius mokymus Probacij tarnyb darbuotojams d l savanori traukimo

probacijos proces , akcentuojant, kad savanori patirtis ne kainojama, tik reikia mok ti ta patirtimi

pasinaudoti.

360

Literat ra

1. Dobryninas A. Virtuali nusikaltim tikrov , Eugrimas, 2001.

2. Drucker P. Drukerio mokymo pagrindai , Rgrup , 2009.

3. Jakavi ius V. vadas edukogijos studijas, KU, 1998.

4. Jonutyt I., Savanoryst socialinio ugdymo sistemoje, Klaip da, 2007.

5. Jordanas P., Ochman M. Savanori vadybos nevyriausybin se organizacijose pagrindai, Savanori

centras, 1998.

6. Kal jim departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymas D l savanoriško darbo

išlaid kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, 2007 m. gruodžio 17 d. Nr. V-368).

7. Lemme Barbara Hansen, Suaugusiojo raida, Poligrafija ir informatika, 2003.

8. Masiulis K. Sudnickas T. Elitas ir lyderyst , Vilnius, 2007.

9. Mesonien .S. Lygtinis paleidimas iš pataisos staig : teoriniai ir socialiniai aspektai. Daktaro disertacija,

Vilnius, 2009.

10. Nusikaltim prevencijos patirtis Lietuvoje 1918-1940 m., Teis s institutas, Vilnius, 2000.

11. Prieiga internetu www.kdmc.lt

12. Prieiga internetu www.cv.lt/savanoryste

13. Prieiga internetu www.savanoris.lt

http://:@www.kdmc.lt/

http://:@www.cv.lt/savanoryste

http://:@www.savanoris.lt/

361

14. Probacijos statymo projektas

15. Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija, LRV 2007-02-21 Nr. 220.

16. Savanoriško darbo pradžiamokslis, Vilnius, 2007.

17. Socialinis darbas, VU Specialiosios psichologijos laboratorija, 2007.

18. Šimanskien L. Organizacin s kult ros formavimas, Klaip da, 2002.

19. Verslo žinios Nr. 233, 2009-12-03

20. Žmogaus socialin raida, Homo liber, Vilnius, 2001.

21. Savanoryst s Europoje deklaracija

22. Vaicekauskien V., Nuteist socialin s reintegracijos problemos, Socialinis darbas, 2002 m. Nr. 1.

362

SOCIALIN S PARAMOS IR PASLAUG TEIKIMAS TEISTIEMS ASMENIS

Doc. Dr. Rokas Uscila

Socialin s paramos teistiems (gr žusi iš laisv s at mimo viet ) asmenims apimtys Lietuvoje

Vertinant gr žusi iš laisv s at mimo viet asmen socialin integracij , socialin s paramos užtikrinim ,

socialini paslaug teikim b tina vertinti statistinius duomenis, rodan ius šios kategorijos asmen skai , j

dinamik .

1 paveikslas. Asmen , išleist laisv iš laisv s at mimo staig , skai ius 1999 – 2008 m. (absol. skai )19.

Statistini duomen analiz rodo, jog asmen , paleist iš kalinimo staig , skai ius nuo 2004 m. s lyginai

tolygiai maž jo, t.y. nuo 4452 iki 3516 m. asmen .

Taigi, 2004 – 2008 m. paleist iš LAV asmen metinis vidurkis – 4000 asmen . Šis skai ius gali b ti kaip

orientacinis modeliuojant socialines ir sveikatos prieži ros paslaugas teik jams, orientuojantis ši asmen

integravim visuomen . Ta iau tai optimistinis-metinis rodiklis, tad b tina atsižvelgti ši asmen

19 Remtasi: Kal jimo departamento prie TM metin mis atsakaitomis.Nuteist skai ius, sud tis (pagal padaryt nusikaltim , amži , bausm s termin ir kt.) ir j kaita. Interneto svatain -http://www.kalejimudepartamentas.lt/?item=vkl_at_mt&lang=1

23024336

3284

17941991212922942540

5070

336925061983 1874 1791 1753 1832 16912132

3961

2006

7748

6498

44524399

4114 3921 3848 3516

9727

5672

78668079813781258063

1107011566

9513

1441214584

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

Asmen , išleist laisv iš LAV, kuriems taikytas lygtinis atleidimas ar paleidimasAsmen , išleist laisv iš LAV, kuriems pasibaig bausm s terminasViso asmen , išleist laisv iš LAVAsmenys, laikomi LAV

http://:@www.kalejimudepartamentas.lt/?item=vkl_at_mt&lang=1

363

„kaupiam “ aspekt , mat j integravimas, paslaug teikimas, steb sena bei kontrol trunka ilgiau nei vienerius

metus.

Be to, b tina vertinti ir dabartines registuoto nusikalstamumo did jimo tendencijas. Informatikos ir ryši

departamento (IRD) statistini duomen analiz rodo, kad 2009 metus Lietuvoje užregistruotos 83 203

nusikalstamos veikos, t.y. 6,6 proc. daugiau nei 2008 metais (78 060 nusikalst. veikos), o lyginant su 2007 m.,

užregistruot nusikalstam veik skai ius padid jo 12,5 proc20.

2 paveikslas. Asmen , išleist laisv pasibaigus bausm s terminui ir lygtinai paleist iš laisv s at mimo

staig , skai ius 1999 – 2008 m. (proc.)

Tolesn statistini duomen analiz parod , kad lygtinai paleidžiam asmen skai ius nuo 2002 m. maž ja, tuo

tarpu did ja procentin dalis asmen , kurie yra pilnai atlik bausm . Ši asmen kategorija iš esm s nepatenka

pataisos inspekcij akirat . Tad galima daryti prielaid , kad vis didesnis darbo kr vis tenka savivaldos

institucijoms, viešosioms staigoms, kurios teikia paslaugas b tent šiems asmenims.

Kitas svarbus aspektas nagrin jant asmen , iš jusi iš LAV, integracij , tai penitencini staig „apkrovimas“,

pa ios teis saugos sistemos išskirtinai represinis pob dis Lietuvoje.

20 Pla iau žr. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro interneto svetain je - http://www.nplc.lt:8000/asis/

52,3

34,6

57,85151,7

54,255,75765,466,7

48,247,644,743,542

32,330,5

45,6

40,737,5

0

10

20

30

40

50

60

70

80

1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

Asmen , išleist laisv iš LAV, kuriems taikytas lygtinis atleidimas ar paleidimas (lyg. dalis proc.)Asmen , išleist laisv iš LAV, kuriems pasibaig bausm s terminas (lyg.dalis proc.)

http://:@www.nplc.lt:8000/asis/

364

3 paveikslas. kalint asmen skai ius 100 000 gyventoj (2007 m.)21

Eurostat’o statistiniai duomenys rodo, kad daugiausia kalint asmen ES yra: Estijoje - 327, Latvijoje - 313,

Lietuvoje - 233 ir Lenkijoje – 216 asmen , tenkan 100 000 gyventoj . Tuo tarpu mažiausiai kalint yra:

Suomijoje - 73, Švedijoje - 78, Danijoje - 76, Belgijoje – 89 asmen , tenkan 100 000 gyventoj .

4 paveikslas. Bendras nusikalstam veik skai ius 100 000 gyventoj (2007 m.)22

21 Marcelo F. Aebi, Natalia DelGrande University of Lausanne Switzerland, Council of Europe Annual Penal Statistics – SPACE I –2007, SURVEY 2007. P. 37.22 Eurostat’o statistiniai duomenys apie registruot nusikalstamum -http://nui.epp.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=crim_pris&lang=en

20

29

24

59

30

23

37

58 5

74

5

64

56

71

10

73

69

76

58

80

67

88

36

14

10

8

93

33

55

99

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

Liet

uva

Latv

ija

Lenk

ija

Estij

a

Pran

czi

ja

Liuk

sem

burg

as

Suom

ija

Aust

rija

Ola

ndija

Voki

etija

Dan

ija

Jung

tinKa

raly

st

Belg

ija

Šved

ija

http://:@nui.epp.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=crim_pris&lang=en

365

Taigi, nors deklaruojama, kad Lietuvoje registruotas nusikalstamumas vienas iš mažiausi tarp ES šali , ta iau

realyb je nusikalstam veik registravimo sistema yra paremta tam tikrais selekcijos „mechanizmais“, o pats

registruotas nusikalstamumas susietas su kalint asmen skai iumi.

Lietuvoje 100 000 gyventoj tenka 2029 veikos (2007 m.), ta iau kalint asmen turime 3 kartus daugiau negu

Švedijoje, kurioje registruotas nusikalstamumas (lyginant su Lietuva) yra 7 kartus didesnis. Šis pavyzdys rodo,

kad Švedijos ir kit Skandinavijos šali teis sauga orientuota paslaug teikim , o ne represini prievartini

funkcij vykdym , ši sistema orientuota pragmatišk visuomen . Pa nusikalstam veik registracija, v liau

tyrimas ir kt., atliekamas, vis pirma, siekiant tenkinti nukent jusi asmen , taip pat bendruomen s

interesus. Be to, tai rodo teis saugos ir j socialini partneri geb jimus taikyti novatoriškas aukos ir

nusikaltusio asmens konflikto sprendimo proced ras (atkuriamojo teisingumo), kurios ne tik mažina

teis saugos kaštus, bet ir sudaro prielaidas nusikaltusi asmen traukimui aktyv –pozityv visuomen s

gyvenim j neizoliuojant.

5 paveikslas. kalint asmen skai iaus kitimo tendencijos Lietuvoje (EUROSTAT 1998 – 2007 m.)

Analizuotant kalint asmen skai iaus kitimo tendencijas Lietuvoje matoma maž jimo tendencija, ta iau (kaip

buvo matyti iš aušk iau pateikt duomen ), tai tik “pusiaukel ”.

366

Socialin s paramos teistiems asmenims samprata ir sistema Lietuvoje

Socialin parama yra sud tin socialin s apsaugos sistemos dalis, kurios paskirtis – užtikrinti b tiniausi

poreiki patenkinim asmenims, kuri pajam iš darbo, socialinio draudimo ir kit šaltini neužtenka šiems

poreikiams patenkinti (“Pranešimas apie žmogaus socialin raid Lietuvoje”).

6 paveikslas. Socialin s apsaugos sistem sudaro socialin parama ir socialinis draudimas.

Socialin parama - tai socialin s ekonomin s, teisin s ir organizacin s priemon s, kuriomis siekiama sudaryti

tiniausias gyvenimo s lygas asmenims (šeimoms), kuri darbo, socialinio draudimo ir kitokios pajamos d l

objektyvi , nuo j nepriklausan priežas yra nepakankamos, kad jie (jos) gal pasir pinti savimi.

Socialin parama negali užtikrinti ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, ji tik padeda žmogui išgyventi

ekstremaliomis s lygomis. Socialin parama turi b ti tokia, kad asmuo nor dirbti bei taupyti. („Socialin s

paramos koncepcija“)

Socialin parama – pagalba teikiama pinigais (a) arba nat ra (b) asmenims, kurie neturi ištekli b tiniems

poreikiams patenkinti (Socialin s apsaugos termin žodynas, 1999).

Soc ia lin isdraud im as

Socialinparam a

Socialinapsauga

Socialin spaslaugos

P in ig insoc ialinparam a

Kategorinpin ig insocialinparam a

„Testuo jam a“pin ig insocia linparam a

367

Socialin s paslaugos (ple iamas aiškinimas) – tai vairi r ši (socialin s apsaugos, teisin s, sveikatos

prieži ros, švietimo ir kt.) socialin s paslaugos, kurios teikiamos pavieniams bendruomen s nariams ar j

grup ms. Teikiamos paslaugos gav jas (teistas asmuo), tai sociumo narys, veikiantis visuomen je.

Socialin s paslaugos (siaur ja prasme) – tai paslaugos, kurias teikia šiuolaikin socialin s apsaugos sistema,

apimat aštuonias socialines rizikas. (L. Žalimien , 2003). Taigi nagrin jamu (teist asmen ) aspektu itin

aktualios: nedarbo, b sto (gyv. vietos), ligos, socialin s atskirties, šeimos (vaik ) rizikos.

Socialin s paslaugos – socialin s apsaugos sistemos dalis, kuri tikslas neutralizuoti, panaikinti ar

minimalizuoti socialin atskirt , remti asmen lygiateisiškum , sitraukim bendruomen teikiant paslaugas

labiausiai pažeidžiamoms žmoni grup s. ( Social Servises in Europe, 2000)

Taigi socialin s paslaugos išskiriamos iš socialin s apsaugos sistemos remiantis keturiais kriterijais ( L.

Žalimien , 2003):

- Formos – tai pagalba nepinigine forma;

- Tikslo – siekiama pad ti socialiai pažeidžiamiems visuomen s nariams, užtikrinti j integracij visuomen ;

- Finansavimo b do – teis paslaugas dažniausiai neparemta kliento piniginiu našu;

- Išlaid kompensavimo b do – tai valstyb s subsidijuojamos paslaugos, klientas už jas moka ne rinkos

kainomis arba visai nemoka.

Mokslin je, motodin je literat roje išskiriamos šios pagrindin s socialini paslaug funkcijos:

- Prevencin – pad ti užkirsti keli problemai atsirasti

- Globos, apimanti socialin palaikym , integracij , asmens status quo išlaikym

- Kontrol s, kuria siekiama apsaugoti visuomen nuo stresini , sud ting situacij . (L. Žalimien , 2003).

368

Be to, labai svarbu suvokti, kokiais principais remiantis teikiamos socialin s paslaugos.

Socialini paslaug valdymo, skyrimo ir teikimo principai:

1) bendradarbiavimo - remiasi vis dalyvaujan subjekt bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba;

2) dalyvavimo - klausimai sprendžiami kartu su socialini paslaug gav jais ir (ar) j atstovais,

organizacijomis, atstovaujan iomis pažeidžiam , atskirtiems grupi interesus ir teises;

3) kompleksiškumo - socialini paslaug teikimas asmeniui yra derinamas su socialini paslaug teikimu jo šeimai;

4) prieinamumo – paslaugos teikiamos ar iau asmens gyvenamosios vietos ir pan.;

5) socialinio teisingumo - socialini paslaug teikimas nepriklauso nuo finansini asmens galimybi ;

6) tinkamumo - paslaugos atitinka asmens ir šeimos interesus bei nustatytus poreikius;

7) veiksmingumo - siekiant ger rezultat ir racionaliai naudojant turimus išteklius;

8) visapusiškumo - skiriamos ir teikiamos derinant jas su pinigine socialine parama, užimtumu, sveikatos

prieži ra, švietimu, socialinio b sto suteikimu, specialiosios pagalbos priemon mis.

Socialin parama ir socialinis draudimas

Teis gauti SP turi kiekvienasasmuo (šeima), kuris neturipakankamai l minimaliampragyvenimui bei neišgali gauti

savo pastangomis. Teis(apimtis) gauti išmokas priklausonuo gav jo turtin s pad ties irdažniausiai suteikiama ši padatitinkamai vertinus.

Teis gauti SD išmokas gyjaasmenys, kurie statymo

nustatyt laik mok jo nustatytodydžio socialinio draudimo

mokas. kitus faktorius (gav joturt ir pajamas, šeimos sud ir

pan.) paprastaineatsižvelgiama – svarbiausiasyra draudimo mok mok jimo

faktas ir dydis.

Paremtas poreikio principuParemtas mok -išmokprincipu

Socialin parama (SP)Socialinis draudimas (SD)

Teis gauti SP turi kiekvienasasmuo (šeima), kuris neturipakankamai l minimaliampragyvenimui bei neišgali gauti

savo pastangomis. Teis(apimtis) gauti išmokas priklausonuo gav jo turtin s pad ties irdažniausiai suteikiama ši padatitinkamai vertinus.

Teis gauti SD išmokas gyjaasmenys, kurie statymo

nustatyt laik mok jo nustatytodydžio socialinio draudimo

mokas. kitus faktorius (gav joturt ir pajamas, šeimos sud ir

pan.) paprastaineatsižvelgiama – svarbiausiasyra draudimo mok mok jimo

faktas ir dydis.

Paremtas poreikio principuParemtas mok -išmokprincipu

Socialin parama (SP)Socialinis draudimas (SD)

369

Socialinis draudimas finansuojamas privalomomis mokomis, priskaitomomis nuo dirban darbo

užmokes io. Savarankiškai dirbantys moka fiksuot sum ir/ar mok nuo apmokestinam pajam . Socialinio

draudimo (išskyrus sveikatos draudim ) mokos surenkamos savarankišk Valstybinio socialinio draudimo

fond . Sveikatos draudimas be mok dar finansuojamas dalimi gyventoj pajam mokes io ir valstyb s

šomis, priskaitomomis už valstyb s draudžiamus asmenis. Sveikatos draudimo l šos surenkamos

savarankišk Sveikatos draudimo fond .

Pinigin socialin parama yra dviej r ši :

1) Kategorin (universali) – tai pinigin s išmokos, kurios mokamos tam tikroms gyventoj

kategorijoms, nepriklausomai nuo j gaunam pajam ;

2)Testuojama (vertinamoji) – tai pinigin s išmokos, kurios mokamos vertinus asmens pajamas ir turt .

Socialin parama teistiems asmenis finansuojama:

Pinigin socialin parama finansuojama iš specialios tikslin s dotacijos savivaldybi biudžetams (socialin

pašalpa, kompensacijos už b sto šildym , šalt , karšt vanden ir kt.) LR Pinigin s socialin s paramos

nepasiturin ioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims statymas

Asmuo, gr s iš laisv s at mimo staigos, gali gauti socialin param , statyme numatytas socialines paslaugas

vienoje iš savivaldybi , kuri teritorijoje:

• jis nuolat gyveno prieš patekdamas šias staigas;

• gyvena jo šeima;

• jis gal apsigyventi ir sidarbinti (jeigu šiuos klausimus laisv s at mimo, kardomojo kalinimo

vietos ar socialin s bei psichologin s reabilitacijos staigos administracija, prieš paleisdama asmen , suderino su

nurodyt ja savivaldybe).

370

Socialines paslaugos ir parama (išskyrus pinigin ) gali b ti teikiama ir be asmens dokument , jeigu šie

dokumentai nepateikiami d l svarbi priežas , o paslaugos yra b tinos (pvz., apnakvindinimo, maitinimo ir

pan.) .

Paleidimo iš laisv s at mimo staigos pažym jime administracija nurodo paleidimo dat bei savivaldyb s

teritorij , kurioje asmeniui bus suteikta socialin parama.

Socialin parama teikiama asmeniui, jeigu gr s iš laisv s at mimo staigos jis kreip si savivaldyb s

socialin s paramos skyri per 2 m nesius.

Asmeniui, s moningai nesilaikan iam nustatyt socialin s paramos gavimo s lyg , socialin parama gali b ti

sumažinta arba nutraukta, asmuo privalo suteikti informacij , kurios reikia socialinei paramai gauti, ir atsako už

jos teisingum ; asmeniui socialin parama teikiama pinigais arba ne pinigine forma (socialin mis paslaugomis).

Socialini paslaug teistiems asmenims teik jai

Socialini ir kitpaslaug teik jai

tiestiems asmenims

Privatus paslaugsektorius

Nevyriausybin sorganizacijos (pvz.

Lietuvos kalini globosdraugija), Asociacijos (pvz.Koalicija “Galiu gyventi) ir

pan.

Valstyb s biudžetin sstaigos (pvz. Lietuvosdarbo birža prie SADM,Kal jim departamento

regionin s pataisosinspekcijos prie TM).

Savivaldyb spadaliniai, j VŠ (pvz.

Socialin s paramoscentrai; Nakvyn s namai ir

kt.)

Tarptautin sorganizacijos, j

“padaliniai” Lietuvoje(pvz. Caritas, Maltos

ordino pagalbos tarnyba irkt.).

371

Nacionalini ir vietos teis s akt , susijusi su socialin mis ir sveikatos paslaugomis asmenims, iš jusiems

iš laisv s at mimo viet , apžvalga

Asmenys, gr iš laisv s at mimo viet , sudaro nemaž asmen grup , kuri turi specifinius poreikius tiek

sveikatos prieži ros, tiek socialin s paramos, pagalbos aspektais.

Europos kalinimo staig taisykli 23 87 ir 88 punktuose nurodoma, kad visi nuteistieji turi teis naudotis

specialiai parengtomis priemon mis siekiant prieš iš jim laisv palengvinti j sugr žim visuomen , šeim ,

darb . D l to turi b ti sukurtos specialios proced ros ir numatytos veiklos kryptys.

Nuteistiesiems, kuriems buvo paskirti ilgi laisv s at mimo bausm s terminai, reik priemoni , užtikrinan

gr žimo visuomen laipsniškum . Tok tiksl galima pasiekti organizuojant mokym atitinkamoje staigoje

prieš laik paleidžiamiesiems suteikiant speciali pagalb .

Maža to, Europos kalinimo staig taisykli 89 punkte rekomenduojama:

1. Glaudžiai bendradarbiauti su socialin mis tarnybomis, padedan iomis paleistiems nuteistiesiems naujai

sitvirtinti visuomen je ypating d mes skiriant šeimai ir darbinei veiklai.

2. Užtikrinti, kad paleidžiamiems iš laisv s at mimo vietos asmenims b išduodami reikalingi dokumentai ir

asmens liudijimai, kurie pad susirasti tinkam gyvenam plot ir darb , taip pat apr pinti juos atitinkan ia

sezono reikalavimus apranga ir kelionpinigiais iki gyvenamosios vietos.

3. Socialini tarnyb darbuotojams sudaryti galimyb patekti laisv s at mimo viet ir bendrauti su

nuteistaisiais siekiant parengti juos išeiti laisv ir realizuoti pagalbos, teikiamos po paleidimo, program .24

23 Europos kalinimo staig taisykl s. Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacija Nr. R (87) 3,priimta 1987 m. vasario 12 d., ir aiškinamasis memorandumas. Kal jim departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumoministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 28 d. sakymas Nr. 4/07-95 „D l nuteist paleidimo iš laisv s at mimo viet parengiamojodarbo instrukcijos patvirtinimo“.24 Pastaba: 2006 m. Lietuvoje buvo nuteist paleidimo iš laisv s at mimo viet parengiamojo darbo instrukcija, ta iau ji taikomaatskiroms nuteist kategorijoms: 1. Asmenims, kuriems taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos staigos. 2. Asmenims, kuriemstaikomas lygtinis atleidimas nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin . 3. Asmenims, kurie iki galo neatliko laisv s at mimobausm s, jiems taikomas likusios bausm s dalies pakeitimas švelnesne bausme.

372

7 paveikslas. Socialini paslaug r šys. Socialini paslaug teikimas savivaldos lygmeniu.

Per pastaruosius kelerius metus stebimos pozityvios tendencijos d l socialini paslaug pl tojimo politikos

savivaldos lygiu. Galioja nemažai teis s akt , pareigojan savivaldybes analizuoti, steb ti situacij , nustatyti

socialini paslaug gav grupes ( skaitant asmenis, kurie baig atlikti laisv s at mimo bausm ar yra miesto,

rajono pataisos inspekcijos skaitose25), j apimtis, sistemiškai, kompleksiškai vertinti socialin s paramos

poreikius, suplanuoti realias jos pl tros apimtis bei etapus, numatyti paslaugas, kurios gal b ti

organizuojamos.

25 Pastaba: duomenis apie kalintus atskirose laisv s at mimo staigose, taip pat pavien se pataisos inspekcijose asmenis galima gautiKal jim departamento svetain je www.kalejimudepartamentas.lt. Pvz., Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Alytaus miesto irrajono pataisos inspekcijoje 2007 m. buvo 229 asmenys, Klaip dos regiono pataisos inspekcijos Klaip dos miesto pataisosinspekcijoje – 503, o Klaip dos rajono pataisos inspekcijoje – 104 asmenys. Prieiga per internet :<http://www.kalejimudepartamentas.lt/getfile.aspx?dokid=A4C402B1-04A1-4486-8CD0-AE2D3AB9806C>.

http://:@www.kalejimudepartamentas.lt./

http://:@www.kalejimudepartamentas.lt/getfile.aspx?dokid=A4C402B1-04A1-4486-8CD0-AE2D3AB9806C

373

2006 m. Vyriausyb patvirtino Socialini paslaug planavimo metodik 26, kuri pareigoja savivaldybes

kiekvienais metais parengti savo Socialini paslaug planus, kuriais siekiama nustatyti socialini paslaug

teikimo mast ir r šis pagal gyventoj poreikius.

Svarbu tai, kad rengiant socialini paslaug plano projekt rekomenduojama taikyti vietos gyventoj apklausos,

anketavimo, duomen analiz s, prognozavimo, stiprybi , silpnybi , galimybi ir gr smi (SSGG) bei kitus

metodus. Be to, rengiant socialini paslaug plano projekt naudojami oficial s socialini paslaug teik , kit

institucij (sveikatos apsaugos, švietimo, policijos, kalinimo ir kit staig ) pateikta informacija, analiz s

duomenys, gauti iš apskrities viršininko ir Socialin s apsaugos ir darbo ministerijos.

Pamin tina ir tai, kad socialini paslaug planui rengti patvirtinta Socialini paslaug plano forma ir

Socialini paslaug efektyvumo vertinimo kriterijai27, Socialini paslaug išvystymo normatyvai28.

Socialini paslaug plane turi b ti aprašoma, kokioms žmoni socialin ms grup ms ir kokiu mastu socialin s

paslaugos (detalizuojant j r šis) teikiamos, kokioms neteikiamos.

Maža to, turi b ti atliekama savivaldyb s organizuojam socialini paslaug analiz , vertinama esama

socialini paslaug infrastrukt ra, jos išsid stymas savivaldyb s teritorijoje ir seni nijose (jeigu j yra),

apžvelgiami ankstesni met socialini paslaug plano gyvendinimo rezultatai.

Taigi, b tina akcentuoti savivaldybi kompetencij .

Savivaldyb s atsako už socialini paslaug teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinim planuodama ir

organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendr socialini paslaug ir socialin s prieži ros kokyb .

Savivaldyb savo teritorijoje:

1) vertina ir analizuoja gyventoj socialini paslaug poreikius. Kasmet sudaromas ir tvirtinamas

socialini paslaug planas;

26 Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2006 m. lapkri io 15 d. nutarimas Nr. 1132 „D l socialini paslaug planavimo metodikospatvirtinimo“. Valstyb s žinios. 2006. Nr. 124-4705.27 Socialin s apsaugos ir darbo ministro 2007 m. balandžio 12 d. sakymas Nr. A1-104 „D l socialini paslaug plano formos irSocialini paslaug efektyvumo vertinimo kriterij patvirtinimo“. Valstyb s žinios. 2007. Nr. 42-1608.28 Socialin s apsaugos ir darbo ministro 2007 m. liepos 4 d. sakymas Nr. A1-185 „D l socialini paslaug išvystymo normatyvpatvirtinimo“. Valstyb s žinios. 2007. Nr. 76-3031.

374

2) pagal gyventoj poreikius prognozuoja ir nustato socialini paslaug teikimo mast ir r šis;

3) pagal nustatyt socialini paslaug poreik skiria socialines paslaugas asmeniui;

4) perka socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams;

5) steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialini paslaug staigas bei užtikrina j funkcionavim ir

kita;

Kiekvienos savivaldyb s administracijoje turi veikti padalinys, planuojantis socialines paslaugas,

administruojantis socialini paslaug organizavim ir bendr socialini paslaug bei socialin s prieži ros

kokyb s kontrol .

Socialini paslaug teikimas traukiant asmenis, gr žusius iš kalinimo staig , darbin veikl

Nagrin jant asmen , gr žusi iš kalinimo staig , traukim darbin veikl kaip socialini paslaug kategorij

itin svarbi valstybini , savivaldos institucij proaktyvi veikla: kai statymuose nustatytais b dais ir

priemon mis suteikiama pagalba min tiems asmenims, kad šie gal veiksmingai gyvendinti teis darb ,

sudaryti jiems galimybes gauti pasirinkt darb , gyti kvalifikacij ir užsidirbti gyvenimui, išlaikyti

šeim ir kt.

Lietuvos Respublikos Užimtumo r mimo statyme29 (URI) numatyta, kad asmenys, gr iš laisv s at mimo

viet , kuri laisv s at mimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 m nesiai, yra papildomai remiami darbo rinkoje

(URI – 1 d. 9 p.). Nagrin jamai asmen kategorijai teikiamos nemokamos užimtumo r mimo bendrosios

paslaugos: 1) informavimas; 2) konsultavimas; 3) tarpininkavimas darbinant; 4) užimtumo r mimo

individualios veiklos planavimas. Be to, jiems si lomas (jeigu jie yra bedarbiai) profesinis mokymas30,

neformalus švietimas31, taip pat j darbinimas subsidijuojamas32, galimi viešieji darbai33.

29 Lietuvos Respublikos Užimtumo r mimo statymas. Valstyb s žinios. 2006. Nr. 73-2762.30 Bedarbiams profesinis mokymas organizuojamas siekiant suteikti kvalifikacij arba (ir) ugdyti profesinius geb jimus (UR 23 str.).31 Neformalus švietimas organizuojamas siekiant bedarbiams pad ti tobulinti turim kvalifikacij , atnaujinti profesines žinias ir (ar) praktinius

džius, reikalingus sidarbinti, bei supažindinti su profesijomis (UR 24 str.).32 Darbdaviams, darbinusiems asmenis, gr žusius iš laisv s at mimo viet , kiekvien m nes už kiekvien dirbant asmen mokama subsidija, kurilygi darbo užmokes iui, nurodytam darbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokes io apskai iuot draud jo privalomojo valstybiniosocialinio draudimo mokoms kompensuoti. Šios subsidijos dydis negali viršyti Vyriausyb s patvirtintos minimalios m nesin s algos dydžio (UR26 str. 3 d.).

375

Pamin tina ir tai, kad yra sudarytos teisin s prielaidos asmenims užsitikrinti profesin mokym laisv s at mimo

vietoje. Profesinio mokymo statymas34 numato, kad asmenims, kuriems atimta ar apribota laisv , Vyriausyb s

arba jos galiotos institucijos nustatyta tvarka turi sudaryti s lygas mokytis specialiose aukl jimo ar bausm s

atlikimo vietose. Ši grupi asmen profesinis mokymas derinamas su socialin s integracijos priemon mis

(PM 17 str. 1–2 d.).

Svarbu pamin ti, kad Lietuvoje galioja Socialini moni statymas (S )35. Socialini moni tikslas – darbinti

tikslin ms grup ms priklausan ius asmenis, praradusius profesin ir bendr darbingum , ekonomiškai

neaktyvius, negalin ius lygiomis s lygomis konkuruoti darbo rinkoje; skatinti ši asmen gr žim darbo rink ,

socialin integracij bei mažinti socialin atskirt (S 2 str.).

Socialini moni statyme tikslini asmen grup ms priskiriami asmenys, gr iš laisv s at mimo viet , kai

laisv s at mimo laikotarpis jiems buvo ilgesnis kaip 6 m nesiai ir jie ne v liau kaip per 6 m nesius nuo j

paleidimo iš pataisos staig dienos yra siregistrav teritorin je darbo biržoje, jei šios registracijos trukm yra

ne trumpesn kaip 6 m nesiai. Klausimas, kiek yra socialini moni nagrin jamose savivaldybi teritorijose,

kiek jose dirba min asmen ir kt.

Kitas svarbus aspektas nagrin jant asmen , gr žusi iš laisv s at mimo viet , užimtum – vietin s užimtumo

iniciatyvos. Pamin tina, kad kiekvienais metais savivaldyb s teikia atskirus projektus, kurie leidžia užtikrinti

specifinius poreikius savivaldos lygmenyje.

33 Viešieji darbai organizuojami tik laikino pob džio visuomenei naudingiems darbams atlikti. Jie turi pad ti palaikyti ir (ar) pl totivietos bendruomen s socialin infrastrukt . Vieš darb s raš , suderinusi su teritorine darbo birža, tvirtina savivaldyb .Viešuosius darbus organizuoja teritorin s darbo biržos kartu su savivaldyb mis. Vieš darb program (projektus) tvirtinasavivaldyb (UR 28 str. 1–2 d.).34 Lietuvos Respublikos Profesinio mokymo statymo pakeitimo statymas. Valstyb s žinios. 2007. Nr. 43-1627.35 Lietuvos Respublikos Socialini moni statymas. Valstyb s žinios. 2004. Nr. 96-3519.

376

Asmen , gr žusi iš kalinimo staig , traukimo darbin veikl teisiniai pagrindai

Socialin parama asmenims, paleistiems iš laisv s at mimo staig , teikiant finansin ir nepinigin

param

Lietuvos Respublikos Bausmi vykdymo kodekse numatyta, kokia (BVK 182 str.) pagalba suteikiama iš

pataisos staig ir areštini paleidžiamiems asmenims:

- Paleidžiam iš pataisos staig arba areštini asmen kelion s j gyvenam viet išlaidas apmoka

bausm vykdžiusi institucija.

- Paleidžiami iš pataisos staig asmenys apr pinami maisto produktais arba pinigais kelionei pagal

nustatytas normas. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezon reikiam drabuži , avalyn s ir l

jiems sigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezon apr pinami nemokamai.

- Paleidžiamiems iš pataisos staig asmenims gali ti skirta vienkartin negr žinama iki 1 MGL dydžio

pašalpa.

377

2003 m. patvirtinta „Socialin s paramos nuteistiesiems fondo36 sudarymo ir jo l naudojimo tvarka“37, kuri

reglamentuoja vienkartines iki vieno minimalaus gyvenimo lygio (MGL – 130 Lt) dydžio pašalpas išmok ti

paleidžiamiems iš pataisos staig nuteistiesiems, neturintiems pakankamai (vieno minimalaus gyvenimo lygio

dydžio ir daugiau) pinig asmenin je s skaitoje.

Ši vienkartin pašalpa gali b ti nemokama, jeigu nuteistasis paskutinius 3 m nesius tur jo pakankamai (vieno

minimalaus gyvenimo lygio dydžio ir daugiau) pinig asmenin je s skaitoje.

Svarbu pamin ti, kad Lietuvoje yra priimtas atskiras Vyriausyb s nutarimas d l socialin s paramos teikimo


staig , ir ši asmen darbinimo.38

Taigi socialin parama teikiama asmeniui, jeigu gr s iš laisv s at mimo, kardomojo kalinimo vietos ar

socialin s bei psichologin s reabilitacijos staigos jis kreip si savivaldyb s Socialin s paramos skyri per 2

nesius. Asmeniui, s moningai nesilaikan iam nustatyt socialin s paramos gavimo s lyg , socialin parama

gali b ti sumažinta arba nutraukta. Be to, asmuo privalo suteikti informacij , kurios reikia socialinei paramai

gauti, ir atsako už jos teisingum .

Asmeniui, gr žusiam iš laisv s at mimo staig , socialin parama teikiama pinigais arba nepinigine forma

(teikiamos socialin s paslaugos):

1. Socialin parama teikiama pinigais: vienkartin pašalpa, skiriama savivaldyb s sprendimu.

2. Socialin parama, teikiama nepinigine forma (teikiamos socialin s paslaugos):

2.1. išduodamas laikinasis pilie io pažym jimas asmeniui, kuriam ne d l jo kalt s asmens dokumentai nebuvo

išduoti laisv s at mimo vietoje (remiantis pažym jimu, išduotu laisv s at mimo, kardomojo kalinimo vietos ar

socialin s bei psichologin s reabilitacijos staigos administracijos);

36 Pastaba: Socialin s paramos nuteistiesiems fondas sudaromas kiekvienoje pataisos staigoje ir areštin je.37 Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2003 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. 475 „D l Socialin s paramos nuteistiesiems fondosudarymo ir jo l naudojimo tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1440„D l socialin s paramos teikimo asmenims, gr žusiems iš laisv s at mimo, kardomojo kalinimo viet , socialin s bei psichologin sreabilitacijos staig , ir ši asmen darbinimo pakeitimo“. Valstyb s žinios. 2003 m. balandžio 18 d. Nr. 37-1617.38 Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1440 „D l socialin s paramos teikimo asmenims,gr žusiems iš laisv s at mimo, kardomojo kalinimo viet , socialin s bei psichologin s reabilitacijos staig , ir ši asmendarbinimo“. Valstyb s žinios. 1996 m. gruodžio 11 d. Nr. 119-2796.

378

2.2. teikiama informacija ir konsultacijos;

2.3. teikiama apnakvindinimo laikinuose namuose (nakvyn s namuose) iki 6 m nesi paslauga;

2.4. terminuotai nemokamai maitinama (pagal savivaldyb s sprendim );

2.5. taikomos kitos nepinigin s pagalbos formos, numatytos savivaldyb s sprendimuose.

3. Taikomos Lietuvos Respublikos Užimtumo r mimo statyme numatytos papildomos užimtumo

garantijos, jeigu jie užsiregistruoja teritorin je darbo biržoje per 6 m nesius po gr žimo iš anks iau išvardyt

staig .

Pamin tina ir tai, kad siekdamos užtikrinti socialin param asmenims, gr žusiems iš laisv s at mimo,

kardomojo kalinimo viet ar socialin s bei psichologin s reabilitacijos staig , savivaldyb s gali nuspr sti

steigti socialin s adaptacijos tarnybas.

379

Socialin s paramos teikimo formos gr žusiems iš laisv s at mimo viet .

Asmens dokument išdavimas asmeniui, paleidžiamam iš laisv s at mimo vietos

Praktika rodo, kad yra nemažai atvej , kai asmenys, iš iš LAV negali gauti socialin s paramos, paslaug ,

kadangi neturi asmens kokument .

380

Asmens tapatyb patvirtinantys dokumentai Lietuvoje yra asmens tapatyb s kortel (1) ir pasas (2).

Asmens tapatyb s kortel Lietuvos Respublikos pilie io

pasas

Asmens tapatyb s kortel s statymo

(ATK )39 2 str. numato, jog Asmens

tapatyb s kortel (toliau – ATK) yra

pagrindinis Lietuvos Respublikos pilie io

asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens

tapatyb ir pilietyb ir skirtas naudoti Lietuvos

Respublikoje. ATK gali b ti naudojama vykti

užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos

atitinkamos tarptautin s sutartys ar

susitarimai. Pilie iui iki 16 met išduota

asmens tapatyb s kortel galioja ne ilgiau kaip

5 metus. Pilie iui nuo 16 met išduota asmens

tapatyb s kortel galioja 10 met .

Lietuvos Respublikos paso statymo (P ) 40

2 str. numato, jog pasas yra Lietuvos

Respublikos pilie io asmens dokumentas,

patvirtinantis jo asmens tapatyb ir pilietyb

ir skirtas vykti užsienio valstybes. Pilie iui

iki 18 met išduotas pasas galioja ne ilgiau

kaip 5 metus. Pilie iui nuo 18 met išduotas

pasas galioja 10 met . Šio statymo12

straipsnis numato, kad galiota institucija pas

išduoda ar pakei ia ne v liau kaip per vien

nes nuo dokument gavimo dienos.

Galima daryti prielaid , kad daliai kalint

asmen ATK baigia galioti, kai pastarieji

atlieka laisv s at mimo bausmes, tad itin

aktuali aiški tvarka, proced ros, užtikrinan ios

savalaik asmens dokument išdavim .

Asmens tapatyb s kortel bendra tvarka

išduodama ar kei iama ne v liau kaip per

Analoiška nuostata tvirtinta ir d l paso

pa mimo, iš suimto pilie io, taip pat iš

pilie io, nuteisto laisv s at mimu arba kuriam

paskirtas administracinis areštas, asmens

tapatyb s kortel paima policija ar kita

teis saugos institucija arba teismas. Pilie iui,

paleistam iš su mimo, lygtinai paleistam iš

laisv s at mimo vietos, atlikusiam bausm

arba kuriam pasibaig administracinis areštas,

39 Asmens tapatyb s kortel s statymas. Valstyb s žinios., 2001, Nr. 97-341740 Paso statymas. Valstyb s žinios, 2001, Nr. 99-3524, 2006, Nr. 77-2957, 2008

381

vien m nes nuo atitinkam dokument

migracijos tarnyboje gavimo dienos41. Galimi

atvejai, kai ATK pilie io pageidavimu

išduodama ar kei iama skubos tvarka per 1

darbo dien arba per 5 darbo dienas nuo

prašymo pri mimo dienos.

ATK 7 str. 2 d. numato, kad iš suimto

pilie io, taip pat iš pilie io, nuteisto laisv s

at mimu <…..>, ATK paima policija ar kita

teis saugos institucija arba teismas. Pilie iui,

paleistam iš su mimo, lygtinai paleistam iš

laisv s at mimo vietos, atlikusiam bausm

<…..> asmens tapatyb s kortel gr žinama.

asmens tapatyb s kortel gr žinama.

Pagrindinis teis s aktas reguliuojantis bausmi atlikimo tvark yra bausmi vykdymo kodeksas (BVK)42. BVK

180 str. reglamentuoja paleidimo iš pataisos staig ir areštini tvark . Min to straipsnio 4 d. numato, jog

paleidžiamiems asmenims paleidimo dien išduodami asmens dokumentai < ……. >. Daugiau apie asmens

tapatyb s dokument išdavim bausmi vykdymo kodekse n ra kalbama. Toliau teisinis reglamentavimas

perkeliamas po statymin lyg .

Pamin tinas 2003 m. liepos 2 d. sakymas Nr. 194 ,,d l pataisos staig vidaus tvarkos taisykli patvirtinimo“

(Valstyb s žinios, 2003, Nr. 76-3498 ).

Pataisos staig vidaus tvarkos taisykl se svarbus yra “L” skyrius, kuris numato asmen paleidimo iš pataisos

staig ypatumus. Šio skyriaus 323 punktas numato, jog pataisos staig personalas privalo:

- užtikrinti, kad paleidžiami iš pataisos staig asmenys b apr pinti reikiamais dokumentais ir

asmens liudijimais, klimato ir sezono reikalavimus atitinkan ia apranga, kompensuoti kelion s išlaidomis,

pad ti jiems susirasti tinkamas gyvenam sias patalpas ir darb . Be to, nagrin jamu kontekstu yra svarb s šie

punktai:

41 Vidaus reikal ministro 2002 m. spalio 22 d. sakymas Nr. 513 (vidaus reikal ministro 2008 m. gruodžio 24 d. sakymo Nr.1V-473 redakcija. Valstyb s žinios, 2006, 107-405942 Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas. Valstyb s žinios, 2002, Nr. 73-3084

382

Asmens dokumentus, pinigus, <……> paleidžiamas asmuo gauna paleidimo iš pataisos staigos dien (p. 328).

Paleidžiamam iš pataisos staigos asmeniui išduodamas pažym jimas apie paleidim , kurio kopija siuvama

paleidžiamojo asmens byl (p. 329).

Pažym tina ir tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro sakymu43 yra numatyta speciali tvarka

gauti tapatyb s korteles asmenims, kurie atlieka terminuotas laisv s at mimo bausmes.

Asmens, kuris atlieka terminuot laisv s at mimo bausm prašym ir dokumentus asmens tapatyb s kortelei

išduoti ar pakeisti priima laisv s at mimo bausm vykdanti institucija. galiotas migracijos tarnybos, kurios

aptarnaujamoje teritorijoje yra laisv s at mimo vieta, valstyb s tarnautojas šias staigas vyksta kart per dvi

savaites, išskyrus atvejus, kai laisv s at mimo vietoje n ra pilie , kurie prašo išduoti ar pakeisti asmens

tapatyb s kortel .

Apibendrinimas:

- asmenys, turi b ti informuojami apie anks iau pateikt dokument išdavimo galimyb (tvark ). Be to,

turi b ti motyvuojami imtis aktyvi veiksm , t.y. rašyti prašymus, pateikti reikiamus dokumentus ir kt.

- asmenys, kurie išeina iš laisv s at mimo viet privalo b ti apr pinti b tinais dokumentais ir asmens

liudijimais, t.y. galiojan iu pilie io pasu arba asmens tapatyb s kortele. Taip pat tokiems asmenims

privaloma teikti pažym , jog jie buvo paleisti iš pataisos ar arešto staigos.

- Problem gali kilti d l apmok jimo už dokument forminim ir išdavim . Teis s aktai

reglamentuojantis rinkliavas nenumato lengvat asmenims, kurie atlieka laisv s at mimo bausmes.

Pataisos staig nuostatose44 taip pat n ra numayta l skyrimo dokument gaminimams.

43 LR VRM Ministro 2002 m. spalio 22 d. sakymu Nr. 513 (Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2008 m. gruodžio 24 d.sakymo Nr. 1V-473 redakcija) ,,d l asmens tapatyb s kortel s išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojan ir naikinimo tvarkos

aprašo patvirtinimo“ (Valstyb s Žinios, 2002, Nr. 109-4838; 2007, Nr. 126-5154) VII skyriuje44 Teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. sakymas Nr. 168 ,,d l kal jim departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumoministerijos pavaldži staig nuostat patvirtinimo. Valstyb s žinios., 2003, Nr. 57-2566.

383

Laikinojo asmens pažym jimo (LAP) išdavimas

Itin reikšminga (pirmin ) paslauga asmenins, gr žusiems iš LAV, tai “Laikinojo asmens pažym jimo (LAP)

išdavimas”. Asmenys, neturintys asmens tapatyb s dokument , susiduria su daugybe problem : jie negali

registruotis darbo biržoje, medicinos staigoje, taip pat tokiems asmenims negali b ti mokamos pašalpos.

l LAP reikia kreiptis miesto savivaldyb s socialin s paramos skyri (centr ). Pateikiami šie dokumentai:1.

Nustatytos formos prašymas; 2. Asmens nuotrauka; 3. Bet koks turimas dokumentas su nuotrauka; 4.

Pažym jimas, išduotas laisv s at mimo kardomojo kalinimo staigos ar socialin s bei psichologin s

reabilitacijos staigos, pateikiamas atsižvelgiant aplinkybes; 5 Pažyma apie užregistruot pranešim d l

dokument praradimo, pateikiama atsižvelgiant aplinkybes.

Laikinasis asmens pažym jimas galioja 6 m nesius nuo išdavimo dienos ir gali b ti prat stas, bet ne ilgiau kaip

2 m nesiams.

Asmuo, gav s laikin asmens pažym jim , turi teis :

1) apsigyventi labdaros ar kitais pagrindais steigtuose nakvyn s namuose;

2) registruotis darbo biržoje;

3) kreiptis d l valstyb s numatytos socialin s išmokos, pensijos skyrimo;

4) pagal miest (rajon ) globos ir r pybos skyri siuntim apsigyventi globos staigoje.

Socialini paslaug , susijusi su asmen , gr žusi iš laisv s at mimo staig , apnakvindinimu,

reglamentavimas

Tenka pasteb ti, kad dalis asmen , kurie yra paleidžiami iš laisv s at mimo viet , neturi pastovios

gyvenamosios vietos, yra nutrauk santuok , ryšius, prarad profesinius džius, o nedarbo lygis Lietuvoje

did ja kasdien. Tad socialin s paslaugos, susijusios su asmen apnakvindinimu, laikino b sto suteikimu ir pan.,

yra itin aktualios.

384

ia pamin tinas Vyriausyb s nutarimas „D l nakvyn s nam 45 steigimo gr žusiems iš kalinimo viet bei kai

kuriems kitiems asmenims ir j darbinimo“46, kuriame savivaldyb ms nurodyta:

1. Teritorini darbo birž teikimu nustatyti darbdaviams asmen , gr žusi iš kalinimo viet , darbinimo arba

darbo viet steigimo kvotas.

2. Jeigu savivaldyb s teritorijoje nenumatoma steigti nakvyn s nam , jos turi kartu su mon mis, staigomis bei

organizacijomis sudaryti s lygas apgyvendinti asmenis, gr žusius iš kalinimo viet , socialin s bei

psichologin s reabilitacijos staig , skirstymo punkt ir neturin ius nuolatin s gyvenamosios vietos (sudaryti

special bendrabu rezerv ).

3. Prireikus išpl sti Socialin s globos skyrius ir tur ti juose socialin s psichologijos darbuotojus darbui su

žmon mis, kuriems b tina pad ti socialiai reabilituotis visuomen je. Šioje veikloje socialin s globos skyriai

turi glaudžiai bendradarbiauti su policijos komisariatais.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad asmenys gr žusieji iš laisv s at mimo viet ir gyvenantys

nakvyn s namuose sudaro 11 procent (199 asm.) vis nakvyn s nam gyventoj .

45 Nakvyn s nam steigimo pagrindiniai principai: 1. Nakvyn s namai – tai lov tipo nakvyn s vieta, kurioje laikinai už nustatyt mokestapgyvendinami asmenys, dažniausiai paleisti iš kalinimo viet , socialin s bei psichologin s reabilitacijos staig , skirstymo punkt ir neturintysnuolatin s gyvenamosios vietos, pagal nurodyt staig siuntimus. 2. Nakvyn s nam paskirtis – pad ti laikinai apgyvendinamiemsasmenims, praradusiems socialinius ryšius, gr žti normal gyvenim , nutraukti ryšius su nusikalstamu pasauliu, skatinti susirasti darb beinuolatin gyvenam viet . 3. Nakvyn s nam steigimo tikslas – pad ti spr sti nusikalstamumo problem , sumažinti lindyni takasocialiems asmenims. 4. Nakvyn s namus steigia miest (rajon ) valdybos ir jie yra ši valdyb reguliavimo sferoje. 5. Asmenys nakvyn snamus dažniausiai priimami ne ilgiau kaip šešiems m nesiams. 6. Pirm m nes nakvyn s namuose asmenys apgyvendinami nemokamai.Pradedant antruoju m nesiu iš j imamas kas m nes did jantis mokestis, priklausantis nuo buvimo nakvyn s namuose trukm s.Apmok jimo už gyvenim nakvyn s namuose tvark nustato miesto (rajono) valdyba. 7. Asmenys, gyvenantys nakvyn s namuose,nustatyta tvarka gali b ti telkiami viešiesiems ir kitiems apmokamiems darbams. 8. Nakvyn s namuose rengiama atskira patalpasergantiesiems aktyvia plau tuberkulioz s forma. 9. Asmenys, gyvenantys nakvyn s namuose, privalo laikytis vidaus tvarkos taisykli ,kurias nustato miesto (rajono) valdyba, o jeigu j nesilaiko, šalinami iš nakvyn s nam . 10. Nakvyn s namus inspektuoja policijoskomisariatai. 11. Nakvyn s nam darbui organizuoti pasitelkiamos vairios visuomenin s organizacijos.

46 Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1992 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 318 „D l nakvyn s nam steigimo gr žusiems iš kalinimo viet beikai kuriems kitiems asmenims ir j darbinimo“. Valstyb s žinios. 1992 m. birželio 30 d. Nr. 18-540.

385

Asmen , gr žusi iš laisv s at mimo staig , teis socialinio b sto nuom

Socialinio b sto nuoma Lietuvoje yra viena iš keli galimybi laikinai užsitikrinti gyvenam viet socialiai

remtiniems asmenims. Iš laisv s at mimo staig gr asmenys min tajai grupei priskiriami tik esant

atitinkamiems bendriems kriterijams, t. y. teis socialin b st priklauso nuo to, ar min ti asmenys turi suk

jaun šeim , augina tris ir daugiau vaik ir t. t. Iš esm s tik vienoje grup je minima šiame tyrime nagrin jama

asmen kategorija – tai buvusi našlai ar be t globos likusi asmen (tre ioji) grup . š s raš rašomi

buv našlai iai ir be t globos lik asmenys ar j šeimos, kurie pasibaigus j globos ar laisv s at mimo

terminui yra ne vyresni kaip 35 met .

Galima apibendrinti, kad iš LAV gr asmenys d l savo turimo teistumo n ra diskriminuojami, t. y. statymas

nenumato papildom reikalavim , jo teisi socialin b st suvaržymo. Kita vertus, susipažinus su socialini

st situacija Lietuvoje (bent jau didmies iuose) konstatuotina, kad socialini b st pasi la yra itin menka, o

norin juose apsigyventi paklausa j viršija kelis t kstan ius kart .

Informavimas apie nuteistojo asmens paleidim iš laisv s at mimo staigos

Siekiant nuteistojo efektyvesnio integravimo visuomen , jo traukimo darbin ar/ir ugdom veikl ir kt.,

tina numatyti aiški informacijos perdavimo tvark tarp penitencini , teis saugos institucij bei kit

organizacij , teikian socialines bei sveikatos prieži ros paslaugas.

386

Kal jim departamentas yra pareng s tvark , kuri numato, kokiais atvejais ir kam siun iama informacija apie

asmenis, paleidžiamus iš LAV. Taigi laisv s at mimo staiga privalo atlikti pranešim parengim ir išsiuntim

:

1. Policijos komisariat , t. y. tos vietov s, kuri nuteistasis vyks po paleidimo iš laisv s at mimo

vietos47.

2. Savivaldyb s Socialin s paramos skyri (jeigu prašyme pageidaujama pad ti susirasti gyvenam

viet ).

3. Vaiko teisi apsaugos tarnyb (kai paleidžiamas nepilnametis).

4. Teritorin darbo birž (jeigu prašyme pageidaujama pad ti sidarbinti, išskyrus nepilname tardymo

izoliatorius-pataisos namus)48.

5. Pataisos inspekcij (tais atvejais, kai nuteistasis rengiamas lygtiniam atleidimui nuo laisv s at mimo

bausm s prieš termin (LR BK 77 str.) arba lygtiniam paleidimui iš pataisos staigos (LR BVK 157 str.).

6. Nepilname io t vams, glob jams (r pintojams) ar artimiesiems giminai iams, kuriems pranešama

apie asmens paleidimo dien ir kvie iama sutikti išleidžiam asmen .

Pasikeitimas informacija su savivaldyb mis apie asmenis, paleidžiamus iš laisv s at mimo viet ,

sergan ius priklausomyb s, infekcin mis ligomis

2004 m. Teisingumo ministerijoje buvo patvirtinta pasikeitimo informacija su savivaldyb mis apie asmenis,

paleidžiamus iš laisv s at mimo viet , sergan ius priklausomyb s, infekcin mis ligomis, tvarka49. Šiuo metu

yra reglamentuota min tos informacijos teikimo tvarka ir s lygos savivaldybi institucijoms ir joms

47 Kal jim departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro2003 m. liepos 30 d. sakymas Nr. 4/07-143/v-435 „D l pasikeitimo informacija tarp Kal jim departamentui prie LietuvosRespublikos Teisingumo ministerijos pavaldži laisv s at mimo viet bei pataisos inspekcij ir aukštesn s bei žemesn s pakopospolicijos komisariat “. Valstyb s žinios. 2003 m. Nr. 77-3561.48 Lietuvos darbo biržos generalinio direktoriaus ir Kal jim departamento direktoriaus 2003 m. rugpj io 1 d. sakymo Nr. V-182/4/07-145 1.2.1 p.49 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. sakymas Nr. 1R-97 „D l pasikeitimo informacija susavivaldyb mis apie asmenis, paleidžiamus iš laisv s at mimo viet , sergan ius priklausomyb s, infekcin mis ligomis, tvarkospatvirtinimo“. Valstyb s žinios. 2004 m. balandžio 30 d. Nr. 70-2473.

387

pavaldžioms staigoms, teikian ioms sveikatos prieži ros ir (ar) reabilitacijos paslaugas asmenims, sergantiems

priklausomyb s ar (ir) infekcin mis ligomis, siekiant užtikrinti ši asmen sveikatos prieži ros t stinum ,

reabilitacij ir integracij visuomen .

Aukš iau pamin ta tvarka reglamentuoja:

1. Informacija apie nuteistojo (kalinamojo) sveikatos b kl yra konfidenciali ir gali b ti teikiama

tik gavus raštišk šio asmens sutikim teikti informacij jam žinomu tikslu konkre iam duomen gav jui arba

vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pacient teisi ir žalos sveikatai atlyginimo statymu (Žin., 1996, Nr.

102-2317), informacijos apie pacient valstyb s institucijoms ir kitoms staigoms teikimo tvarka, patvirtinta

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. sakymu Nr. 65 (Žin., 2001, Nr. 13-

405). Ši nuostata teisinga, ta iau galimas ir kitas klausimo sprendimas, kuris ne tik nepažeist

konfidencialumo principo, bet ir užtikrint paciento sveikatos prieži ros paslaug t stinum . Manoma, kad

galima atsisakyti „pažym “ modelio ir patvirtinti tvark , kai atitinkamai sveikatos prieži ros staigai b

perduodama visa paciento sveikatos prieži ros byla, t. y. byla „keliauja“ kartu su pacientu, ji nepaliekama

Kal jim departamento archyvuose.

2. Savivaldybi institucijos ir staigos, norin ios gauti šioje tvarkoje nurodyt informacij , laisv s

at mimo vietai pateikia raštišk prašym informacijos apie pacient valstyb s institucijoms ir kitoms staigoms

teikimo tvarkos nustatyta tvarka. Prie prašymo pridedamas nuteistojo (kalinamojo) raštiškas sutikimas teikti

informacij jam žinomu tikslu konkre iam duomen gav jui. Ši nuostata taip pat kelia pagr st abejoni , mat

savivaldyb ms n ra privaloma prašyti informacijos apie nagrin jamus asmenis iš LAV ir pataisos inspekcij ,

gal gale, jos negali žinoti, kur ir kada reikia kreiptis. Iš esm s ši tvarka veiksminga, kai savivaldyb je kyla

problemin situacija, kurios sprendimui reikia papildomos informacijos. Ta iau jei kalbame apie laiku ir

nepertraukiamai teikiamas socialini ir sveikatos prieži ros paslaugas ar j planavim , vargu ar ši tvarka b

veiksminga.

3. Laisv s at mimo vietos vadovas sprendžia apie informacijos suteikimo tikslingum

vadovaudamasis paciento konfidencialumo nuostatomis ir atsižvelgdamas laisv s at mimo vietos sveikatos

prieži ros ir socialin s reabilitacijos tarnyb išvad . Taigi šioje nuostatoje teigiama, kad laisv s at mimo vietos

vadovas sprendžia apie informacijos suteikimo tikslingum . Keltinas klausimas, ar staigos vadovas yra

kompetentingas spr sti š klausim .

4. Informacij apie nuteistuosius (kalinamuosius) rengia laisv s at mimo vietos sveikatos prieži ros

ir socialin s reabilitacijos tarnybos, lydrašt pasirašo laisv s at mimo vietos vadovas ar jo pareigas einantis

388

pareig nas. Apie asmenis, lygtinai atleistus nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ir lygtinai paleistus iš

pataisos staigos ir esan ius pataisos inspekcijos skaitoje, informacij suteikia pataisos inspekcija. Taigi

savivaldyb s turi „gaudyti“ informacij iš dviej šaltini . Suprantama, kad informacij iš pataisos inspekcij

gauti papras iau: jos veikia teritorini apskri principu, tad pasikeitimas informacija gali b ti mažiau

komplikuotas, o to nepasakytume apie informacijos gavim iš LAV, kurios išsibars iusios po vis Lietuv .

Teisin s paslaugos teistiems asmenims. Veikian ios institucijos, organizacijos, j bendradarbiavimo

probleminiai aspektai.

Valstyb s garantuojama teisin pagalba

Lietuvoje galioja valstyb s garantuojamos teisin s pagalbos statymas, kuris nustato min tos teisin s pagalbos

teikimo fiziniams asmenims s lygas.

Išskiriamos dvi teisin s pagalbos r šys, t. y. pirmin ir antrin .

Nemokama teisinpagalba

Viešosios staigos teikianemokam teisin

pagalb

Savivaldyb sorganizuoja ir atsako užvalstyb s garantuojamos

pirmin s teisin s pagalbosteikim

Kitos institucijos, jpadaliniai,

nevyriausybin sorganizacijos, kurios

teikia nemokam teisinpagalb

Valstyb s garantuojamosteisin s pagalbos

tarnybos organizuoja iratsakingos už valstyb s

garantuojamos antrin steisin pagalbos teikim

389

I. Pirmin teisin pagalba – tai statymo nustatyta tvarka teikiama teisin informacija, teisin s konsultacijos ir

dokument , skirt valstyb s ir savivaldybi institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus (pvz., ieškininiai

pareiškimai, skundai teismams ir pan.), rengimas.

Norint gauti pirmin teisin pagalb , neprivaloma deklaruoti savo pajam ir turto. Tereikia kreiptis

savivaldyb s vykdom institucij pagal savo deklaruot gyvenam viet .

Antrin teisin pagalba (toliau – ATP) – tai procesini , kit dokument rengimas, taip pat gynyba ir

atstovavimas bylose, skaitant vykdymo proces (t.y. teismo sprendim , nutar , nuosprendži

vykdymas).Antrin teisin pagalba skiriama, kai pateikiamas nustatytos formos prašymas. Rekomendacija.

Pirmin pagalba turi b ti išnaudojama šio pareiškimo surašymui.

Asmuo turi kreiptis savivaldyb s vykdom

institucij pagal savodeklaruot gyvenam viet

arba savivaldyb , kuriosteritorijoje jis gyvena.

Pirmin teisin pagalba

Teisin pagalba turi b tisuteikta iš karto. Jeigu n ragalimyb s j suteikti, pagalba

suteikiama ne v liau kaip per 5 d.

Pirmin s teisin s pagalbostrukm yra ne ilgesn kaip 1valanda vienu teisiniu klausimu.

Pagalbos trukm gali b tiprat sta savivaldyb s

vykdomosios institucijos arba josgalioto asmens sprendimu.

Jeigu, teikiant pirmin teisinpagalb , paaišk ja, kadasmeniui reik s antrin steisin s pagalbos, jam

padedama surašyti arsurašomas prašymas

suteikti antrin teisinpagalb .

Pirmin teisin pagalbteikia savivaldyb s

administracijos valstyb starnautojai arba advokatai

(advokat profesin sbendrijos), arba viešosios

staigos, su kuriaissavivaldyb s yra sudariusios

sutart .

390

Vieš staig teikiama nemokama teisin pagalba

A. Vilniaus universiteto teis s klinika

Teis s klinika teikia pirmin teisin pagalb , kuri sudaro teisin informacija, teisin s konsultacijos ir

dokument , skirt valstyb s ir savivaldybi institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas.

B. Mykolo Romerio universiteto Teisin s pagalbos centras

Teisin s pagalbos centro konsultacijos bei kita pirmin teisin pagalba yra kiekvienam asmeniui lengvai

prieinama, ji nereikalauja dideli laiko, ištekli ir s naud ( vairi biurokratini pažym , daugkartini

važin jim seni nijas ir pan.).

391

Išimtinais atvejais (invalidumas, liga) interesant pageidavimu yra lankomasi ir j namuose. Centre dirba

Mykolo Romerio universiteto mokslo pedagoginis personalas bei kiti profesional s teisininkai.

392

TARPTAUTINIAI ELGESIO SU ASMENIMIS, NUTEISTAIS LAISV S AT MIMUI

ALTERNATYVIOMIS BAUSM MIS, STANDARTAI

Doc. Dr. Gintautas Sakalauskas

Gintautas Sakalauskas

SUSIPAŽINIMUI:

Koliažas (A1 lapas):rybiškai pavaizduokite

• Kas J darbe dabar vyksta, kuo J s esate užsi s/usi?• Kokie yra J klientai, su kuriais dirbate?• Kas J darbe Jums kelia didžiausi pest , daugiausia

klausim ?• Žmogaus teis s J darbo vietoje?• Kokie l kes iai iš šio seminaro?


PROGRAMA (1-oji diena):9.30-11.00 val.(I) Susipažinimas. žanga. Asmenin s patirties

refleksija (koliažas). Asmenin s patirtiespristatymas.

11.20-12.30 val.(II) Standart prasm13.45-15.30 val.(III) “Adomo obuoliai”15.45-17.00(IV) Aptarimas. Dienos vertinimas.

393


PROGRAMA (2-oji diena):8.30-10.00 val.(V) Tarptautini standart rimas.

10.20-12.00 val.(VI) Tarptautini standart pristatymas ir aptarimas.

13.15-14.00 val.(VIII) Atkuriamasis teisingumas

14.00-14.30Seminaro vertinimas


• Tarptautini standart prasm :- jie atsiranda esant regioninei b tinybei vienodinti praktikvienoje ar kitoje srityje- turint tiksl apibendrinti ir pateikti geros praktikos pavyzdžius- siekiant formuoti atitinkam politik ir laikysen- siekiant pateikti bendriausias problemas ir numatyti jsprendimo kelius- siekiant toliau tobulinti sistemas- dažniausiai jie yra rekomendacinio pob džio, jgyvendinimas priklauso nuo valstyb s geros valios, noro

tobul ti ir neišsiskirti iš regiono teisin s-kult rin s erdv s.

394


Tam tikr tarptautini standart turin ir form vair spolitiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai.

Šie faktoriai yra vair s, ta iau juos visus vienija tam tikrabendra kryptis, bendra “socialin ir teisin kult ra”,kuri galima apib dinti keliais žodžiais:

• SUPRATIMAS (kaip “neperklausto žinojimo” antonimas)

• INTEGRACIJA (kaip keršto/baudimo antonimas)

• ŽMOGAUS TEIS S (kaip piktnaudžiavimo antonimas)

• KIEKVIENO ASMENS IR VISUOMEN SGEROV (kaip j atskyrimo antonimas)

Atskiriamasis teisingumas(kriminologinis piltuv lio modelis Lietuvos pavyzdžiu)

Latentinis nusikalstam veik skai ius(ne mažiau kaip 0,5 mln.)

------------------------------------Užregistruot nusikalstamveik skai ius(nuo 10 iki 30 %, apie 75.000)--------------------------------------------------------Ištirt nusikalstam veik skai ius(apie 40 %, t. y. apie 35.000)--------------------------------------------------------------Ištirt nusikalstamas veikaspadariusi asmen skai ius(apie 25.000)--------------------------------------------------------------------Nuteist asmen skai ius(apie 15.000)-----------------------------------------------------------------------Nuteist laisv s at mimu skai ius(apie 5.000)-----------------------------------------------------------------------Atlikusi vis laisv s at mimo bausm skai ius(apie 2.000)

395


Metai

veikskai ius

Užregistruotos nusikalstamos veikos

Realiai vykdytos (visos) nusikalstamos veikos

Latentin dalis

Teorinis realiai vykdyt ir užregistruot nusikalstam veik dinamikos ir j santykio modelis

BAUSM S TEORIJOS

Absoliu ios bausm s teorijos:

Bausm neturi tikslo;Pagrindas bausmei yra nusikaltimas, už kur turi b tiatsakyta;Bausm yra atpildas už kalt , nusikalt lio atgaila.

Reliatyvios (santykin s) bausm s teorijos:

Bausm s tikslas yra užkirsti keli nusikaltimo pasikartojimui

Darant tak kaltininkui(individualioji/specialioji prevencija)

Darant tak kaltininkui ir nukent jusiajam(sutaikinimas, žalos atlyginimas, atkuriamasisteisingumas)

Darant tak visuomenei(bendroji prevencija)

Individualusbauginimas, „atmintin “

(negatyvi individualiojiprevencija)

Resocializacija(pozityvi individualioji

prevencija)

Laikinas izoliavimas(laisv s at mimas)

Kit bauginimas(negatyvi bendroji

prevencija)

Poveikis visuotineiteisinei s monei ir

keršto poreikiomažinimas

(pozityvi bendrojiprevencija)

Ostendorf, Heribert. Vom Sinn und Zweck des Strafens. Informationen zurpolitschen Bildung. Kriminalität und Strafrecht. 1999, p. 14.


396

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.:

“2. Bausm s paskirtis:1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik darymo;2) nubausti nusikalstam veik padarius asmen ;3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimyb daryti naujas

nusikalstamas veikas;4) paveikti bausm atlikusius asmenis, kad laikyt si statym ir

l nenusikalst ;5) užtikrinti teisingumo principo gyvendinim .”


• Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas:

• 1 str. 2 d.: “Lietuvos Respublikosbausmi vykdymo statym paskirtis –nustatyti toki bausm s vykdymo tvark ,kad atlik s bausm nuteistasis savogyvenimo tiksl siekt teis tais b dais irpriemon mis.”


397

Pavieniai asmenys Pavieniai asmenys

Iustitia distributiva Iustitia legalis

Padalomasis statyminis

Teisingumas

Teisingumas (iustitia)(teisingumas siaur ja prasme – kaip lygi teisi tur jimas)

Visuomen

A1 A2 An B1 B2 Bn

Iustitia commutativa

Išlyginamasis teisingumas(apsikeitimo teisingumas)

(Pagal Aristotel , „Nikomacho etika“ )Arthur Kaufmann. Problemgeschichte der Rechtsphilosophie. In: A.Kaufmann/W.Hassemer (Hrsg.). Einführung inRechtsphilosophie und Rechtstheorie der Gegenwart. München 1994, p. 45.


• Pagal Aristotel : Teisingumo branduolys yra lygyb . Ta iau lygybnereiškia formalios lygyb s (kaip v liau pas I. Kant ), bet reiškia tam tikrproporcingum , geometrij , analogij .

• Geometrija (gr. , – Žem ; , metre – matuoju) – matematikosdalis, tirianti erdvinius ryšius.

• “Lygyb ” yra vidurkis tarp per daug ir per mažai. Kadangi lygyb yravidurkis, tai ir teis yra vidurkis, kažkas proporcionalaus. Nesproporcionalumas yra vidurkis, o teisingumas yra proporcionalumas.Proporcijai reikia tam tikro masto, analogijos. Šiuo mastu jam yra“vertingumas”.

• Išlyginamasis teisingumas – tai nelygi iš prigimties, bet lygi pagal statymteisingumas. Jis reiškia absoliut abipusiai teikiam paslaug lygyb (prekir jo kaina, žala ir jos atlyginimas) tarp vis , lygi pagal statym .

• Padalomasis teisingumas – tai santykinis teisingumas tarp žmoni grupi :suteikiant jiems atitinkamas teises ir pareigas, atsižvelgiant vertingum ,sugeb jimus, poreikius (pvz., skirtingas mokes tarifas, priklausantis nuodarbo užmokes io dydžio, ar skirtingi darbo užmokes io tarifai,priklausantys nuo darbo stažo bei kvalifikacijos).


398

• statyminis teisingumas – atskir asmen sipareigojimas prieš visum(visuomen ). Pvz., Vokietijos Konstitucijos 14 str. 2 d.: “Nuosavybpareigoja. Naudojimasis ja turi tarnauti ir visuomen s gerovei”. Palyginus,

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 d.: “Nuosavyb nelie iama.Nuosavyb s teises saugo statymai” (labiau panašu išlyginamteisingum ).

• Siejant šias teisingumo sampratas su bausm s teorijomis, galima teigti, jogabsoliu ios bausm s teorijos sietinos su išlyginamuoju teisingumu (kaip pasI.Kant ). Padalomojo ir statyminio teisingumo dimensijoje yra santykin sbausm s teorijos.



Lietuvoje pataisymo koncepcijos ištakos siekia (ir) buvusiossovietin s politin s sistemos laikus, kuriai nusikalstamumas buvoideologiškai svetimas reiškinys. Buvo teigiama, kad socialistin jevalstyb je (v liausiai – suk rus komunizm ) jis tur palaipsniuiišnykti. (Vis dar) nusikalstantys asmenys buvo laikomi individais,kuri asmenyb s bruožus ir nuostatas galima ir reikia pakeisti. Taipatsirado pataisos koncepcija (rus. pataisyti – „ “(ispravitj), kurioje asmuo buvo redukuotas iki paprasto objekto.Bausmi vykdymo srities kodeksai buvo pavadinti „Pataisos darbkodeksais“, nes darbas laikytas svarbiausia asmens pataisymopriemone „Pataisymas“ skyr si nuo „aukl jimo“, kurio prireikdavonorint iš esm s pakeisti žmogaus asmenyb ir jo s mon .

399

• “Pataisos koncepcija” netiesiogiai matoma ir LR Konstitucinio teismosprendimuose: „<...> asmenys ir visuomen saugomi nuo nusikalstam

sinim si grasinant bausm mis ir nustatomi pagrindai, kuriais remiantisnusikalt asmenys yra baudžiami norint juos pataisyti <...>“,[1]„Kriminaline bausme yra siekiama paveikti nusikaltim padarius asmen ,kad jis nebepadaryt nauj nusikaltim , t. y. pataisyti nusikalt , taip patdaryti poveik kitiems visuomen s nariams, kad jie nenusikalst . <...>“.[2]

• [1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas „D l Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d.) redakcijaatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Byla Nr. 13/02-22/02. 2003.06.10. P. 3.2.http://www.lrkt.lt/dokumentai/2003/r030610.htm ; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas„D l Lietuvos Respublikos operatyvin s veiklos statymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198(1) straipsnio 1bei 2 dali atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2000.05.08, p. 1.http://www.lrkt.lt/dokumentai/2000/r000508.htm

• [2] Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas „D l Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausm s atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.1998.12.09, p. 3.1. http://www.lrkt.lt/dokumentai/1998/n8a1209a.htm


Lietuvi kalboje žodis „taisyti“ yra techninio pob džio, išesm s nelabai tinkantis žmogaus asmens ar socialinisantyki kontekstui. Pažym tina, jog angl kalbojevartojamas žodis „treatment“, vokie kalboje„Behandlung lietuvi kalb dažnai klaidingai ver iamaskaip (kalini ) „pataisa“, nors iš esm s jie reiškia „darb sukaliniais“ arba „elges su kaliniais“, arba „kaliniamstaikomas programas“ bet ne j „patais “. Nauj 2006 m.Europos kal jim taisykli lietuviškame variante žodis„treatment“ išverstas kaip „pataisa“ jau tik vien kart ir tiktaisykli preambul je, nors senosiose 1987 m. taisykl se jistaip (faktiškai – klaidingai, bet prisitaikant prie lietuvikalboje vartojamos terminijos) buvo išverstas 12 kart .


http://:@www.lrkt.lt/dokumentai/2003/r030610.htm;

http://:@www.lrkt.lt/dokumentai/2000/r000508.htm

http://:@www.lrkt.lt/dokumentai/1998/n8a1209a.htm

400

• Tarp nuteistojo asmens „pataisos“ ir resocializacijos (integracijos) yradidžiulis socialinio gyvenimo suvokimo ir ideologijos skirtumas.Neatsitiktinai Vokietijos Konstitucinis teismas dar XX amžiaus viduryjeviename savo sprendim pažym jo, kad baudžiamosios teis s užduotimi n rair negali b ti teis s pažeid „moralin pataisa“

• Garsiame Lebach‘o[1] nutarime Vokietijos Konstitucinis teismas konstatavo,kad nuteistojo (re)socializacija yra reikšmingas ir vienintelis laisv s at mimobausm s vykdymo tikslas:„Vertinant iš bendruomenini pozicij , socialin s valstyb s principasreikalauja r pes io ir paramos tokioms socialin ms grup ms, kurios d lasmeninio silpnumo ar kalt s, nesugeb jimo ar d l socialin s atskirties negaliasmeniškai ar socialiai skleistis; prie toki priskirtini kaliniai ir iš kalinimostaig paleistieji.“

Taip pat:„Kalinamajam turi b ti suteikiami geb jimai ir valia gyventi atsakingai, jisturi išmokti sitvirtinti laisvoje visuomen je nenusikalsdamas, naudotissuteikiamomis galimyb mis ir veikti kylan rizik ”.

[1] Pagal pietvakari Vokietijoje esan io miestelio pavadinim , kuriame 1969 m. buvo nužudytiketuri kareiviai, o v liau ši vyki pagrindu kuriamas Konstituciniam teismui apsk stasdokumentinis filmas. (BVerfGE 35, 202).



Nuteistiesiems paskirtos bausm s Lietuvoje 1990-2002 m.

145,1 3,1

21,2 21,2 19,2 9,7 6,93,5 2,9 3,6 4,4

2,9

54,2

9,3 9,6 9,8

5,83,2

6,79,1 5,2 3,1 3,5

2,47 13,2

32,3 37,1 45,1

50,3

48,8 50,8 39,8 49,5 54,1 53,4 33,7 38,4 35,9

35,4 31,725,8

29,638,1 38,6

45,640,3 38,5 37,9

47 44,4 43,6

3,50%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

Reali laisv s at mimobausm

Laisv s at mimobausm s vykdymoatid jimas (iki 1994 taippat ir pataisos darb )

Bauda

Pataisos darbai

Atleidimas nuo bausm s

Kitos bausm s

401


Nuteistiesiems paskirtos bausm s Lietuvoje 2003-2008 m.

9 6 8 6 7 8

2.2511.967

215 79 26 19 10

1154 10981295

80 31 8 84 1 11 4 7 1

2.996

3.465

4.260 4.393 4.514 4.339

99 81 99 82490

1.788 1.912

45 49 35 39 61 42

916

272 261

4.370(30,6 %)

4.409(30,3 %)

4.834(31,9 %)

5.393(33,7 %)

5.316(29,7 %)

6.435 (36,7 %)

3.7253.397

2.314 2.360

714

1352

705

16011527

861773655

962

17521.558

819569 470

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

2003 m. (N=17.555) 2004 m. (N=17.882) 2005 m. (N=16.007) 2006 m. (N=15.150) 2007 m. (N=14.533) 2008 m. (N=14.295)

1. Reali laisv s at mimo bausm 2. Laisv s at mimas iki gyvos galvos 3. Laisv s at mimo vykdymo atid jimas 4. Atleidimas nuo laisv s at mimo5. Areštas 6. Arešto vykdymo atid jimas 7. Vieš teisi at mimas 8. Bauda9. Baudos vykdymo atid jimas 10. Laisv s apribojimas 11. Teis s dirbti at mimas 12. Viešieji darbai

Gintautas SakalauskasPagrindiniai kriminalin s statistikos rodikliai Lietuvoje 1989-2008 m.

31.238

37.056

44.984

78.060

34.143

25.542 25.373 25.160 26.662 25.75427.887

26.070 24.83122.703 23.235

7.546 7.870 9.237

13.97516.892 17.495 18.344 16.983 18.100 19.536 19.672 20.680 20.915 19.890

17.555 17.88216.007 14.717 14.057 14.295

56.61560.378 58.634

60.819

68.053

75.81678.149 77.108

82.37079.265

72.646

85.130

93.41989.815

82.155

73.741

36.24437.59638.335

31.85435.07535.721

32.99031.41431.69432.38628.127

25.20123.84722.203

19.36815.67414.203

32.828

12.843 12.556 13.268

18.81020.424 21.290 22.969 22.269

25.046 23.695

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

100000

1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Užregistruota nusikalstam veik

Ištirtos nusikalstamos veikos

Nustatyta asmen , kaltinam ( tariam )padarius nusikalstamas veikasNuteista asmen

402


7806073741

82155

8981593419

85130

72646

79265

82370

7710878149

341433282836244

3759638335

318543507535721329903141431694

248312607027887

236952575426662250462516025373 2323522703

1429514057147171600717882175551989020915206801967219536

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

100000

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Užregistruotanusikalstam veik

Ištirta nusikalstamveik

Nustatyta kaltinamasmen

Nuteista asmen

Užregistruotnusikalstam veikdinamikos tendencija

Ištirt nusikalstamveik dinamikostendencija

Kaltinam asmendinamikos tendencija

Nuteist asmendinamikos tendencija

• Svarbiausi Europos Tarybos patvirtinti standartai bausmi vykdymo srityje (žr. www.kdmc.lt ,www.lrs.lt ; http://www.etib.lt/?s=docs_lt&item=25&lang=lt ):

• Europos žmogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (priimta 1950 m.lapkri io 4 d., ratifikuota 1995 m. balandžio 27 d., sigaliojo 1995 m. birželio 20 d., naujaredakcija nuo 1998 m. lapkri io 4 d.)

• Europos konvencija prieš kankinim ir kitok žiaur , nežmonišk ar žeminant elges irbaudim (priimta 1987 m. lapkri io 26 d., sigaliojo 1989 m. vasario 1 d., Lietuvos Respublikaratifikavo 1998 m. rugs jo 15 d. (Nr. VIII-861, Žin., 1998, Nr. 86-2392)

• CPT standartai, CPT/Inf/E (2002) 1 - Rev. 2003• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto rekomendacija Rec (2008) 11 D l bausmi ir

priemoni nepilname iams teis s pažeid jams (priimta 2008 m. lapkri io 5 d.)• EUROPOS TARYBOS Ministr Komiteto rekomendacija šalims nar ms Nr. R (2006) 2 d l

Europos kal jim taisykli (Priimta 952-ame Ministr Komiteto ministr pavaduotoj pos dyje2006 m. sausio 11 d.)

• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto Rekomendacija Rec(2003)23 valstyb ms-nar msl kal jim administracij nuteist iki gyvos galvos ir kit ilgam terminui nuteist

kalini valdymo (priimta 855-me Ministr komiteto ministr pavaduotoj pos dyje 2003 m.spalio 9 d.)


http://:@www.kdmc.lt/

http://:@www.lrs.lt;/

http://:@www.etib.lt/?s=docs_lt&item=25&lang=lt):

403

• Svarbiausi Europos Tarybos patvirtinti žmogaus teisi standartai bausmi vykdymo srityje ( sinys):• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto Rekomendacija Rec(2003)22 valstyb ms-nar ms d l

lygtinio paleidimo (parolio) (priimta 853-me Ministr komiteto ministr pavaduotoj pos dyje 2003m. rugs jo 24 d.)

• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto Rekomendacija Rec(2003)20 valstyb ms-nar ms d lnauj elgesio su nepilname iais pažeid jais ypatybi ir nepilname teisenos vaidmens (priimta853-me Ministr komiteto ministr pavaduotoj pos dyje 2003 m. rugs jo 24 d.)

• EUROPOS TARYBOS Parlamentin s Asambl jos Rekomendacija 1469 (2000) d l motin irdiki kal jime priimta 2000 m. birželio 30 d. (24-tas pos dis).

• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto Rekomendacija Rec (2000) 22 valstyb ms-nar ms d lEuropos visuomenini sankcij ir priemoni taisykli taikymo tobulinimo (priimta 731-ameMinistr komiteto ministr pavaduotoj pos dyje 2000 m. lapkri io 29 d.)

• EUROPOS TARYBOS Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R (99) 19 d l mediacijosbaudžiamosiose bylose (priimta 1999 m. rugs jo 15 d.)

• EUROPOS TARYBOS Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R (99) 22 d l kal jimperpildymo ir kal jim populiacijos padid jimo (priimta 681-ajame Ministr Komitetopavaduotoj susitikime ir patvirtinta 1999 met rugs jo 30 dien )


• Svarbiausi Europos Tarybos patvirtinti žmogaus teisi standartai bausmi vykdymo srityje ( sinys):• EUROPOS TARYBOS Parlamentin s Asambl jos Rekomendacija 1257 (1995) d l kalinimo

lyg Europos Tarybos valstyb se–nar se (priimta 1995 m. vasario 1 d. (5-tas pos dis)• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto rekomendacija Nr. R 92 (16) valstyb ms nar ms

Europos bendruomen s sankcij ir priemoni taisykl s (priimta 1992 m. spalio 17 d.)• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto rekomendacija Nr. R (87) 20 d l socialin s reakcijos

nepilname nusikalstamum (priimta 1987 m. rugs jo 17 d.)• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto rezoliucija (78) 62 D l nepilname nusikalstamumo

ir socialini permain (priimta 1978 m. lapkri io 29 d.).• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto rekomendacija Rec (2008) 11 D l bausmi ir

priemoni nepilname iams teis s pažeid jams (priimta 2008 m. lapkri io 5 d.)


404

• Svarbiausi Jungtini Taut patvirtinti standartai bausmi vykdymo srityje:

• Jungtini Taut vaiko teisi konvencija. Priimta 1989.11.20. Ratifikuota 1995.07.03, (Žin.,1995, Nr. 60-1501).

• Jungtini Taut standartin s minimalios taisykl s d l priemoni , nesusijusi su laisv sat mimu (Tokijo taisykl s, 45/110, priimtos 1990.12.14).

• Jungtini Taut nepilname , iš kuri atimta laisv , apsaugos taisykl s (Havanos taisykl s,priimtos 1990.12.14).

• Jungtini Taut nepilname nusikalstamumo prevencijos gair s (Rijado gair s, priimtos1990.12.14).

• Jungtini Taut princip , kuriais siekiama apsaugoti kalinamus asmenis, s vadas(A/RES/43/173, priimtas 76-ame plenariniame pos dyje 1988 m. gruodžio 9 d.)

• Jungtini Taut standartin s minimalios teisingumo vykdymo nepilname iams taisykl s(Pekino taisykl s, priimtos 1985.11.29).

• Jungtini Taut veiksm gair s d l vaik baudžiamosios justicijos sistemoje (priimtos1997.07.21).

• Jungtini Taut tipin s minimalios elgesio su kaliniais taisykl s (663 (XXIV), patvirtintos1957.07.31)


• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb msnar ms Europos bendruomen s sankcij ir priemonitaisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 met spalio 19 dien484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).

“Šiomis Taisykl mis siekiama:a. nustatyti kompleks standart , kurie galint atitinkamus šali

statym leid jus ir praktikus (sprendimus priiman ias institucijasir už bendruomen s sankcij ir priemoni vykdym atsakingasinstitucijas) teisingai ir efektyviai taikyti bendruomen s sankcijasir priemones. Jas taikant turi b ti siekiama išlaikyti b tin beipageidautin pusiausvyr tarp, iš vienos pus s, b tinyb sapsaugoti visuomen tiek palaikant teis tvark , tiek ir taikantnormas, numatan ias žalos nukent jusiems nuo nusikaltimatlyginim , ir, iš kitos pus s, tarp priemoni , reikaling pažeid juiintegruotis visuomen ;”


405


“b. pateikti Valstyb ms nar ms pagrindinius kriterijus, pagal kuriuosgalima apjungti bendruomen s sankcij ir priemoni

suk rim bei taikym ir garantijas, jog pažeid , kuriems skirtostokios sankcijos ir priemon s, pagrindin s žmogaus teis s nebusapribotos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad toki sankcij irpriemoni taikymas netapt kokio nors pob džio netinkamuelgesiu, kaip, pavyzdžiui, gali vykti, jei jos žalingai taikomoskonkre ioms socialin ms grup ms. Reikia visapusiškai apsvarstytitoki sankcij ir priemoni teigiamus ir neigiamus socialiniusaspektus bei potenciali gr sm , kuri jos kelia arba gali kelti.Papras iausias faktas, jog siekiama taikyti alternatyv kalinimui,nepateisina jokios r šies sankcijos, priemon s ar j vykdymo

do;”


• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb ms nar msEuropos bendruomen s sankcij ir priemoni taisykl s (priimtos MinistrKomiteto 1992 met spalio 19 dien 484-ajame ministr pavaduotojsusitikime).

“c. pasi lyti aiškias darbuotoj , atsaking už bendruomen s sankcijir priemoni vykdym , ir bendruomen je pasitelkt asmen ,dirban šioje srityje ir siekian užtikrinti, kad šios sankcijos irpriemon s b vykdomos laikantis bet koki nustatyt lyg irpareigojim , elgesio taisykles ir tuo b du užtikrinti toki sankcij

ir priemoni patikimum . Ta iau tai nereiškia, kad vykdymas turiti suvokiamas ir taikomas griežtai arba formaliai. Priešingai, tai

tur ti atliekama nuolatos r pinantis individualizacija, tai yra,siekiant nusikaltimo ir baudžiamosios reakcijos, taip pat pažeid joasmenyb s ir sugeb jim atitikimo. Be to, faktas, jog galimavadovautis kompleksu tarptautini mastu nustatyt taisykli ,tur palengvinti keitim si patirtimi, ypatingai susijusia su darbometodais.”


406


“Negalima per daug akcentuoti, kad pagal šias Taisykles taikomosbendruomen s sankcijos ir priemon s yra naudingos pažeid jui beibendruomenei, nes pažeid jas gali ir toliau rinktis bei prisiimtivisuomeninius sipareigojimus. Ir baudžiam sankcij vykdymaspa ioje bendruomen je, o ne izoliavus nuo jos, laikui b gant galigeriau apsaugoti visuomen , skaitant, savaime suprantama, irnukent jusiojo arba nukent jusi interes užtikrinim .”



“23 taisyklBendruomen s sankcij ir priemoni vykdymo pob dis,

turinys ir metodai nekelia gr sm s pažeid ir j šeimprivatumui arba orumui ir nesudaro s lygpersekiojimui.

Taip pat nepažeidžiama savigarba, ryšiai su šeima, ryšiai subendruomene ir galimybei funkcionuoti visuomen je.Imamasi priemoni pažeid jui apsaugoti nuo žeidim ,bereikalingo smalsumo arba viešumo.”


407


“45 taisyklUž bendruomen s sankcij ir priemoni vykdym atsaking

institucij darbas papildomas panaudojant visus atitinkamusvisuomen je esan ius resursus, ir tuo b du šios institucijosgalinamos panaudoti b dus, tinkamus pažeid problemoms

spr sti ir j teis ms užtikrinti. ši tiksl gyvendinim taip patmaksimaliai traukiamos organizacijos ir visuomen s nariai.”



“53 taisyklBendruomen je pasitelkti asmenys apdraudžiami nuo

nelaiming atsitikim , sužalojim ir civilin satsakomyb s vykdant pareigas. Jiems atlyginamos darbepatirtos išlaidos.”


408


“55 taisyklBendruomen s sankcijos ir priemon s vykdomos tokiu

du, kad tapt kuo naudingesn s pažeid jui. Jomissiekiama prisid ti prie prisitaikymui bendruomen jesvarbios asmenin s ir pilietin s raidos. Šiems tikslamstarnauja prieži ros ir kontrol s metodai.”



“66 taisyklstaigoms, kurios suteikia darbo vietas arba teikia bet kokio pob džio

asmenin arba socialin pagalb , apie pažeid jus pateikiamosinformacijos pob dis ir dydis nustatomas bei apribojamasatsižvelgiant tam tikr konkret tiksl . Be aiškaus pažeid josutikimo, duoto žinant apie visus jo padarinius, neteikiamainformacija apie nusikaltim ir jo biografijos faktus, taip pat betkokia kita informacija, kuri gali tur ti nepalanki socialinipasekmi arba b ti kišimusi privat gyvenim .”


409


“71 taisyklVykdymo metodai atskirai pritaikomi konkre ioms kiekvieno atvejo

aplinkyb ms. Tod l už sankcij ir priemoni vykdym atsakingosinstitucijos ir darbuotojai naudojasi teise veikti savo nuoži ra,ta iau tai neturi sudaryti s lyg kieno nors diskriminavimui.

72 taisyklJei nustatoma, kad asmuo turi sankcijos arba priemon s vykdymui

svarbi poreiki , teikiama asmenin , socialin ir nustatytos r šiesmaterialin pagalba.”


• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb ms nar msEuropos bendruomen s sankcij ir priemoni taisykl s (priimtosMinistr Komiteto 1992 met spalio 19 dien 484-ajame ministrpavaduotoj susitikime).

“90 taisyklBendruomen s sankcij ir priemoni vertinimas tur apimti, ta iau

netur apsiriboti objektyviu vertinimu to, kiek jas taikant:- pasiekta tai, ko statym jai, teismin s institucijos, sprendimus

priiman ios institucijos, vykdan ios institucijos ir visuomen tikisi išbendruomen s sankcij ir priemoni tiksl ;

- prisidedama prie kalint skai iaus sumažinimo;galinama spr sti su nusikaltimais susijusias pažeid problemas;

- jos yra ekonomiškai efektyvios;- prisidedama prie nusikalstamumo sumažinimo visuomen je..”


410

• ET Ministr komiteto rekomendacija Rec (2000) 22 valstyb ms-nar ms d lEuropos visuomenini sankcij ir priemoni taisykli taikymo tobulinimo:

“1. Turi b ti sudarytos s lygos atitinkamoms vairioms visuomenin ms sankcijomsir priemon ms, tokioms, kaip:

- alternatyvos ikiteisminiam sulaikymui, tokios kaip tariamojo pažeidimugyvenimas tam tikru adresu, teismin s institucijos paskirto organo vykdomaprieži ra ir pagalba;

- probacija, kaip nepriklausoma sankcija, skiriama be kalinimo bausm spaskyrimo;

- laisv s at mimo nuosprendžio vykdymo atid jimas paskirtomis s lygomis;- viešieji darbai (t. y. nemokamas darbas visuomen s labui);- atlyginimas nukent jusiam / kompensacija / aukos – pažeid jo mediacija;- narkoman , alkoholik ir turin psichini sutrikim asmen gydymasis, jei j

polinkiai turi takos nusikalstamam elgesiui;- intensyvi tam tikr pažeid kategorij prieži ra;- jud jimo laisv s apribojimas tokiomis priemon mis kaip, pavyzdžiui, komendanto

valandos vedimas ar elektroninis monitoringas, taikomi pagal Europos taisykli23 ir 55 taisykles;

- lygtinis atleidimas nuo laisv s at mimo bausm s su prieži ra po paleidimo.”


Probacijos formos

Probacijos formos, kurios n rabaudžiamosios atsakomyb s

priemon mis

Probacijos formos –baudžiamosios atsakomyb s

priemon s

Socialin pagalba nuteistiesiemsasmenims, atliekantiems laisv s at mimo

bausm

Nuteist asmen , atlikusi laisv sat mimo bausm , prieži ra, paleidus

juos iš laisv s at mimo staigos

“Back door” priemon s“Front door” priemon s

Viešieji darbai

Bausm s atid jimas

Bausm sskyrimo

atid jimas

Bausm svykdymoatid jimas

Parolis

Baudos atid jimas

Kit baudžiamosiosatsakomyb s priemoni

atid jimas

Laisv s at mimo bausm satid jimas

Mediacija

Elektroninis monitoringas

Kitos priemon s

Iš: Probacijos modelio suk rimasLietuvoje. Teis s institutas2002. P. 20.

411

Probacija – baudžiamosios atsakomyb s realizavimo (bausm s vykdymo atid jimo,lygtinio atleidimo nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ir lygtinio paleidimo išpataisos staig ) forma, taikoma nusikaltim padariusiam asmeniui kaip lygtiniopob džio alternatyva paskirtai laisv s at mimo bausmei ir vykdoma taikant nuteistojoprieži ir teikiant jam socialin param .

2007 m. vasario 21 d. Nr. 220Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas

L PROBACIJOS SISTEMOS LIETUVOJE KONCEPCIJOS IR PROBACIJOS SISTEMOS LIETUVOJEKONCEPCIJOS GYVENDINIMO PRIEMONI PLANO PATVIRTINIMO

Žin., 2007, Nr. 27-989


• ET Ministr komiteto rekomendacija Rec (2000) 22valstyb ms-nar ms d l Europos visuomeninisankcij ir priemoni taisykli taikymo tobulinimo:

“3. Turi b ti skiriamas d mesys perži ti ir apribotiformalias s lygas, trukdan ias visuomenines sankcijas irpriemones taikyti sunkiai ar pakartotinai nusikaltusiemspažeid jams.

4. Reik skatinti nauj visuomenini sankcij irpriemoni rim bei išbandym .

5. Išbandymai, kuri imamasi, turi atitikti Europos taisyklidvasi , b ti atidžiai kontroliuojami ir vertinami.Eksperimentavimas turi atitikti tarptautinius etikosstandartus.”


412


“17. Kadangi reintegracija visuomen yra svarbusvisuomenini sankcij ir priemoni tikslas, vykdomosiostarnybos turi aktyviai bendradarbiauti su vietin misbendruomen mis, pavyzdžiui, pritraukiant atitinkamusasmenis iš visuomen s pažeid prieži rai arbabendradarbiaujant vietin se nusikalstamumo prevencijosprogramose.

18. Nauj visuomenini sankcij ir priemoni pateikimasstatymuose ir praktikoje turi b ti lydimas stipri

visuomen s ryši kampanij , siekian laim tivisuomen s palaikym .”


• ET Ministr komiteto rekomendacija Rec (2000) 22valstyb ms-nar ms d l Europos visuomenini sankcij irpriemoni taisykli taikymo tobulinimo:

“21. Pažeid reintegracijos programos ir intervencijos turi b tipagr stos metod vairove. Rengiant programas irintervencijas, visuomenini sankcij ir priemoni konteksteypatingas d mesys turi b ti skiriamas j galimam poveikiuipažeid jams, ypa l:

- pagrindini dži (pavyzdžiui, elementaraus raštingumo irmok jimo skai iuoti, bendr problem sprendimo, reikal lasmenini ir šeimini santyki , asocialaus elgesio);

- mokslo ar sidarbinimo s lyg ;- galimo polinkio narkotikus, alkohol , vaistus ir

visuomen orientuoto prisitaikymo.”


413


“23. Ypatingas d mesys turi b ti kreipiamas program irintervencij , skirt pažeid jams, kurie v l nugrimzdo sunkius nusikaltimus, ar kurie, panašu, kad gali taipadaryti, tobulinim . Paskutin mis tyrim išvadomis,tokios programos ir intervencijos tur pasinaudotikognityvaus biheviorizmo metodais, t. y. mokytipažeid jus galvoti apie dalyvavim kriminaliniuoseveiksmuose, didinant j sav s supratim ir savikontrolatpaž stant ir vengiant situacij , kurios vyksta priešnusikaltimo veiksm , ir iš anksto pasiruošiant asocialauselgesio veiksm galimyb ms.”


• ET Ministr komiteto rekomendacija Rec (2000) 22valstyb ms-nar ms d l Europos visuomenini sankcij irpriemoni taisykli taikymo tobulinimo:

“26. Visuomenini sankcij ir priemoni rezultat tyrimasneturi apsiriboti paprastu poprieži rini sitikinimsurašymu, bet turi pasinaudoti tikslesniais kriterijais. Tokstyrimas turi išnagrin ti, pavyzdžiui, pakartotinonusikalstamumo dažnum ir sunkum bei asmeninius irsocialinius pasikeitim visuomen je rodiklius bei pažeidpoži visuomenini sankcij ir priemoni vykdym .

29. Norint pasiekti aukšt efektyvumo, personalo moral s irpersonalo psichin s sveikatos lyg , laikas nuo laiko turi b tiatliekami kiekybiniai ir kokybiniai personalo darbo kr vio,susijusio su vairiomis visuomenini sankcij ir priemonivykdymo užduotimis, vertinimai.”


414

ET Ministr komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 valstyb ms-nar ms d l lygtinio paleidimo (parolio):

“3. Lygtinio paleidimo tikslas – pad ti kaliniams pereiti nuogyvenimo kal jime prie gyvenimo laikantis statym visuomen je

ka tai skatinan lyg ir prieži ros po paleidimo, bei prisid tiprie visuomen s apsaugos ir nusikalstamumo visuomen jemažinimo.”

“4.a. Norint sumažinti žaling kalinimo poveik ir skatinti kalinisiliejim visuomen lygomis, padedan iomis garantuoti

laisv je esan ios visuomen s saugum , statymai lygtin paleidimtur leisti taikyti visiems laisv s at mimo bausme nuteistiemsasmenims, skaitant ir atliekan ius laisv s at mimo iki gyvosgalvos bausm .”


• Pagrindin s probacijos tarnyb funkcijos:• prieži ra ir kontrol :• priži ri, kaip vykdomi teismo paskirti nurodymai ir pareigojimai• teikia teismui informacij apie nuteist (ateityje gal teikti informacij ir teisminiam

nagrin jimui apie teisiam , pateikti jo socialin charakteristik )• tvarko dokumentacij• socialin pagalba nuteistajam:• informuoja apie teisin pad bandomojo laikotarpio metu, vykdymo s lygas bei galimus

procesinius sprendimus• informuoja apie kit institucij teikiam param• skatina (motyvuoja) aktyviai bendradarbiauti• teikia param ir konsultuoja sprendžiant asmenines, finansines, b sto, skol ir kitas problemas• padeda bendrauti su kitomis institucijomis (tarpininkauja)• Tarnybos tur glaudžiai bendradarbiauti su visomis valstybin mis institucijomis (savivaldybe,

policija, darbo birža ir kt.) bei nevalstybin mis organizacijomis, teikian iomis pagalbklientams

Iš: Probacijos modelio suk rimas Lietuvoje. II dalis. Teis s institutas 2002.


415

• Stigmatizacijos (ženklinimo, etike klijavimo teorija)atsirado 7-ajame pra jusio amžiaus dešimtmetyje.domiausia šioje teorijoje yra nusikalstamumo mokslin s

perspektyvos pasikeitimas. Ši teorija teigia, kad pativisuomen susikuria nusikalt lius. Nusikalstamumasaiškinamas, remiantis valstyb s galia konstruoti tam tikrasdefinicijas, ir baudžiam persekiojim atliekan kontrol sinstitucij funkcijomis, taip pat visuomen s grupi reakcija nusikalstam elges . statymai nenukrenta iš teisingumodangaus, bet juos rašo žmon s, - teigia ši teorija. Jeigusukuriamos naujos nusikaltim sud tys, nusikalstamumasdid ja, jeigu jos panaikinamos - maž ja.


• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16valstyb ms nar ms Europos bendruomen s sankcij irpriemoni taisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 metspalio 19 dien 484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).

“D l to, skiriant ir vykdant bendruomen s sankcijas irpriemones, turi b ti vadovaujamasi šiais sumetimais beisvarbiausiu tikslu – elgtis su pažeid ju pagarbiai, kaip suatsakingu žmogumi.

Šios Taisykl s, suvokiamos kaip susijusios su Europos kal jimtaisykl mis, neturi b ti traktuojamos kaip pavyzdin sistema.Jos sudaro kompleks reikalavim , kuriuos galima bendraipriimti ir taikyti. Be pagarbos šiems reikalavimams nebusgalima patenkinamai taikyti bendruomen s sankcijas irpriemones. ”


416


“Tiek iš savo patirties, tiek ir išsamios Valstybi nari situacijosapžvalgos pagrindu Europos Taryba daro išvad , kad šiomisTaisykl mis vadovaujasi ir kad jos padeda tiems, kurie atsakingiuž nacionalinius statymus, ir tiems, kurie juos taiko.

Ši Taisykli nuostatose kalbama apie bendruomen je vykdomasvisas sankcijas ir priemones, kaip apibr žta termin žodyn lyje,skaitant ir kalinimo bausm s vykdymo ne kalinimo staigoje

dus. Ta iau šios Taisykl s neapima priemoni , kurios yrakonkre iai susij su nepilname iais.”



“10 taisyklstatymuose nenumatomas automatiškas bendruomen s

sankcijos arba priemon s pavertimas kalinimu tuoatveju, jei nevykdoma kokia nors tokioje sankcijoje arbapriemon je paskirta s lyga arba pareigojimas..”


417

Stigmatizacijos teorij trumpai galima apib dinti šiaispenkiais pagrindiniais teiginiais:

• ji neigia visuomen s vertybini orientacij konsensusir laiko nusikalstam elges visuotinai paplitusiu arbanormaliu reiškiniu;

pavirši iškylan nusikaltim realyb lemianusikaltim konstrukcija ir nusikalt li selekcija, kuri

• formuojama visuomen s galing sprendimais. Šiepolitiniai procesai

• pasižymi stigmatizuojan iu primetimu. Tam, kad jiesustabdyti ir nukenksminti, b tina vadovautis šiais

baudžiamaisiais politiniais postulatais:• nereguliavimas, dekriminalizavimas, decentralizacija,

diversija ir alternatyvos laisv s at mimo bausmei ikipat radikaliausios ne intervencijos


„Jaunas delinkventas tampa blogu, nes jis blogupavadinimams“.

F. Tannenbaum pastebi:„Nusikalt lio raidos procesas yra atitinkamos s mon s

jame ir visuomen je žym jimo, definavimo,identifikavimo, išskyrimo, aprašymo, išk limo irpažadinimo procesas; jis tampa b tent t charakteriobruož , kuriais apkaltinamas nusikalt lis, stimuliavimu,teigimu, pabr žimu ir suk limu. Individas perima jam

primest vaidmen . Ir atrodyt visiškai nesvarbu, ar taipvertina interakcijos partneriai, kurie j nori nubausti

ar resocializuoti“


418


Antrin s deviacijos schema

vairios priežastys

Pirmindeviacija

Antrin deviacija

Ženklinimas(labeling)

Aplinkos reakcijosir definicijos

Edwin M. Lemert apibendrina savo svarstymus, kuriuose išryšk jadeviacin s elgsenos, prasidedan ios pirmine ir pasibaigian iosantrine deviacija, proceso pob dis:

1. pirmin deviacija,2. socialin s sankcijos,3. tolesn pirmin deviacija,4. griežtesn s sankcijos ir atribojimas,5. tolesn deviacija, su galimu užgimstan iu priešiškumu ir

pasipiktinimu, nukreiptu taikan iuosius sankcijas;6. deviacijos tolerancijos kriz , kuri išreiškia formal s

bendruomen s veiksmai, stigmatizuojantys deviant ,7. deviacinio elgesio sustipr jimas, kaip negatyvi reakcija

stigmatizacij ir sankcijas,8. galutinis devianto socialinio statuso pri mimas ir bandymas

prisitaikyti prie šio vieningo vaidmens


419

Pats H. Becker taip aprašo savo teorin stigmatizacijos pozicij :„Deviacin elges sukuria pati visuomen . Aš tai suprantu ne kaipprasta manyti, kad deviacinio elgesio priežastys gl di socialin je

deviantiškai besielgian io asmens situacijoje ar „socialiniuoseveiksniuose“, lemian iuose jo veiksmus. Aš manau, kad socialin sgrup s deviacin elges sukuria nustatydamos taisykles, kuripažeidimas sukelia deviacin elges ir kad jos šias taisykles taikotam tikriems asmenims, paženklindamos juos atstumtaisiais“

Tik dalis taisykli pažeid pritaikius atitinkamas normaspavadinami deviantais, t.y. vyksta selekcija, kurioje svarbvaidmen vaidina kaltininkas, auka, veikos laikas bei padariniai: „... ar kokia nors veika yra deviacin , ar ne, iš dalies priklauso nuoveikos prigimties (t.y., ar ji pažeidžia koki nors taisykl , ar ne), išdalies – nuo to, k žmon s su tuo daro“.

Taip pat: „ ... deviacinis elgesys n ra žmogaus atliekamo veiksmokokyb , ta iau kit taikom taisykli ir sankcij „piktadariui“taikymo padarinys. Deviaciniu elgesiu pasižymintis žmogus yražmogus, kuriam toks apib dinimas buvo s kmingai pritaikytas;deviacinis elgesys yra elgesys, kur žmon s tokiu pavadina“


H. Beckerio suformuot devianto karjeros model galimaapibendrinti tokiais teiginiais:

1. Joks elgesio modelis neturi savyje deviacin s kokyb s.2. Deviacin elges apibr žia nustatantieji normas.3. Deviacinio elgesio definicijos ima galioti, kai pa ios normos

imamos taikyti. Normos taikomos interakcij metu.4. Norm taikymas vyksta selektyviai, t. y. tokie patys elgesio

modeliai definuojami skirtingai, priklausomai nuo situacijos beikonkre asmen .

5. Selekcijos kriterijai priklauso turimos galios (valdžios).6. Paženklinimas iššaukia save išpildan ios pranašyst s

mechanizm jud jim , kuomet laukiama tokio paties elgesio,kuris definuotas ar definuojamas kaip deviacinis. Deviacin skarjeros inicijuojamos per lemiam konformistinio elgesiogalimybi redukcij , susiformavus nekonformistinio elgesio

kes iams


420

Mediacijos baudžiamoji politin reikšm :

I. Leidžia efektyviau sureguliuoti konflikt .II. Sudaromos s lygos grei iau atlyginti žal , tokia forma

ir tokios apimties, kokia ji atrodo tinkama aukai.III. Auka gali tiesiogiai atstovauti savo interesus.IV. Proceso tvark ir s lygas gali pasirinkti pa ios šalys.V. Auka gali sužinoti, kas yra kaltininkas, kod l b tent ji

tapo auka.VI. Didesn s galimyb s veikti baim ir pykt .VII. Kaltininkas gali susipažinti su auka, tiesiogiai

prisiimti atsakomyb ir vertinti padaryt žal .


VIII. Pats gali atstovauti savo interesus.IX. Gali susitarti d l neformalaus žalos atlyginimo.X. Kaltininkas gali išvengti sunkesn s bausm s.

XI. Valstyb sutaupo l .XII. Veiksmus lemia susitarimas, ne valstyb s prievarta.

XIII. Kaltininkas gali tiesiogiai ir asmeniškai atsiprašyti.XIV. Tikimyb , kad auka patirs spaudim , žymiai

mažesn .XV. Viskas sprendžiama grei iau ir asmeniškai.XVI. Recidyvo tikimyb mažesn .


421

Keletas konflikt priežas :• nesusipratimai• nes žiningumas (net kai sakoma pusiau tiesa; pavyzdys su gydytoju)• aplaidumas (netes ti pažadai)• nuostatos• ypatingas pasitik jimas savo nuomone ir sitikinimais• nesugeb jimas nustatyti tam tikr rib (nesugeb jimas aiškiai nustatyti, ko

norime, ko mums reikia, ir leisti suprasti, ko nem gstame ir nesitikime, yrakvietimas konfliktui; leisdamas pasinaudoti savimi, gali tik tis, kadgaliausiai imsi kito nek sti)

• netinkamas konflikto sprendimas• baim (saugumo jausmas)• slapti k slai: s moningi ir nes moningi (personalij gin as)


• Komunikacijos konfliktai; jie susij su klaidinga komunikacija; žmon sdažnai nesusikalba, nes sako ir suvokia (priima) skirtingus dalykus;

• TURINYS – tai, apie k aš informuoju• SAV S APREIŠKIMAS – tai, k aš noriu pasakyti pats apie save;

informacija apie siunt jo ‘Aš’ (nor tas ir nevalingas sav s pavaizdavimas);politik pavyzdys;

• SANTYKIS – k aš galvoju apie tave ir koks m tarpusavio santykis;gav jo ausis šiuo atveju yra ypatingai jautri – ia jis jau iasi užgautas arbapamalonintas kaip asmuo; dažnai turinys n ra problema (pvz., “savojaunam kolegai aš nor iau pasakyti, kad …”);

• APELIAVIMAS – ko aš nor iau iš tav s; pateikiama informacija dažnaisiekiama, kad informacija priimantis asmuo atlikt tam tikrus dalykus, jnedaryt , galvot arba jaust ;


422


Keturi siun iamos informacijos aspektai:

Siunt jas Gav jas

Turinys

Santykis

Sav sapreiškimas

Apeliavimas

Vienoje žinioje yra keletas žinu – siunt jas jas siun ia visomis kryptimis.

Galimos klaidingos komunikacijos priežastys:• skirtingo kalbos žodyno vartojimas (pvz., skirting

socialini sluoksni );• gav jo sav s vaizdis (negatyvus sav s vaizdis

sukelia naujas negatyvias patirtis, kurios š vaizdpatvirtina ir stabilizuoja);vaizdi, kur gav jas turi apie siunt (aš j paž stu,

žinau, kas tai per tipas);• korektiškos žinios – subtil s nesusipratimai.


423

Konfliktin s situacijos išvengimo elementai:• suvokimas,• žiningumas,• noras išspr sti nesutarimus taikiai, abiem pus ms priimtinu b du• sugeb jimas atsisakyti nuostatos ‘aš esu teisus’• atviro bendravimo stebuklas (žvelgti savo baim be baim s)

– sugeb jimas, noras ir nusiteikimas sureguliuoti pad– gyvenimas dabartyje– atvirumas– prisipažinimas klydus– pasirinkti tinkam konflikto sprendimo b (laiškas, pokalbis)– paaiškinimas kaip suvoki situacij– teigiam dalyk akcentavimas

Konfliktas tol n ra konfliktas, kol jis netampa konfliktu

Svarbiausi s kmingo bendravimo elementai yra noras b ti suprastam ir noras suprasti (žinai,aš daug jau darbo ir laiko dalyk )

Vidinis konfliktas: santykis su savimi pa iu atspindi santykius su kitais

Nesitik kite, kad kitas žmogus pasikeis



už d mes !Teis s institutaswww.teise.org

.

http://:@www.teise.org/

424

425

NEVYRIAUSYBINI ORGANIZACIJ VAIDMUO PROBACIJOS PROCESE

Dr. Jonas Stašinskas

BENDRUOMEN – NUTEIST KELIAS INTEGRACIJ

Dabartiniu metu žodis bendruomen tapo lyg kokiu šaukiniu, madingu priedeliu prie vairi pareiškim . Taigi,

bendruomen tapo labai dažnai vartojamu žodžiu – kur reikia ir kur nereikia. Iš kur kilo tas terminas. Kaip

visada tai m gdžiojimas ir ne visada vyk s vertimas iš angliško žodžio „community“. Rašoma Universiteto

bendruomen li di d l... ar v l kokios nors asociacijos nariai, bendruomen išreiškia savo vali , poži ,

nuomon . Tai b toks paviršutiniškas poži ris t vis bendruomeni šurmul , lyg tai kok tai reiškin , kuris

staiga Lietuvoje subujojo ir išsivyst , gavo teises ir galias. Absoliu iai viso to n ra. Tai tik Europos, Briuselio

taka , per visokiausi dokument vertimus ir kitoki mading išsireiškim „gaudymus“ ia Lietuvoje, kur

esame labai greiti k nors lyg ir naujesnio pa iupti ir vartoti reikia nereikia.

Bet iš kitos pus s bendruomen yra realus reiškinys, turintis didžiul tak visuomenei. Deja, ryšium su

susvetim jimo reiškiniu, miest išsivystymu, gyventoj masiniu iš kaimo miest persik limu daug kur

išnyk s. Š.Amerikoje ir V.Europoje bendruomen ypa protestantiškoje aplinkoje išliko daugiau negu kur

kitur. Ji per jo, taip sakant, kit stadij , iš kaimo bendruomen s patriarchalizmo miest ir ten v l atsigavo,

gijo savo teises. Deja, Centrin je ir Ryt Europoje sudužus kaim bendruomen ms, miestuose jos nesusik

tokiu lygiu, kokiu tai atsitiko Š.Amerikoje ar V.Europoje.

ia ne vieta ir laikas visus šiuos klausimus detaliai nagrin ti, bet dalykas yra tame, kad daug kur ES senbuv s

nar s bendruomeni d ka yra daug k nuveik , tose valstyb se jos turi svor ir reikšm . Tai atsispindi t nari

senbuvi santvarkoje, teis je ir kitose srityse, savaime suprantama ir dokumentuose, kurie yra Briuselyje

priimami ir siun iami visoms nar ms. Lietuva irgi gauna tuos dokumentus, teis s aktus ir pan. Jose m

valdininkai mato t reikšming žod „community“, kuris turi reali reikšm senbuv se nar se, ir ia vietoje

irgi imituoja, naudoja jau šalies vidaus politikai išreikšti s vok bendruomen . Kad ta bendruomen Lietuvoje

nesukurta, kad jos n ra, kad j n ra praktiškai visuose lygiuose, m valdininkams nei motais.

Visuose dokumentuose (gr žtamuose, vidaus ir kituose) operuojama bendruomene, tas žodis vedamas

programas, priimama kaip gryn pinig . Štai kur pasireiškia m baltiškais patyrimas ilgos sovietin s

okupacijos. Ar seniai mes pyl me ataskaitas Maskvai prisitaikydami meistriškai prie jos politin s ideologijos,

426

pateikdami žodžius ir vardinami reiškinius, kurie tiko Centrui, bet kuri faktiškai gyvenime šalyje neegzistavo

ar buvo tik gemalin je išsivystymo stadijoje.

Bet kas iš tikr yra bendruomen . ia apibr žim gali b ti daug. Bet vienas b dingas bruožas b tas, kad

bendruomen k tai apjungia, kad ji turi kokias tai vertybes, kuri visuomen laikosi, kad ji egzistuoja tam

tikroje erdv je ir laike. Taigi, bendruomen s supratimas, gali b ti labai platus, bet jis gali b ti ir siauresnis.

Mus bendruomen domina ne šiaip, kaip bet kuris gyventoj apjungimas, ar egzistavimas, bet kaip

nevyriausybin strukt ra, kuri gali takoti rizikos grup s nari elges .

Rizikos grup s asmenys – tai specifin gyventoj kategorija. Valstyb ir visuomen turi daug r pes su šia

grupe. Jei ši grup neb kontroliuojama, jeigu jai bus leidžiama laisvai pl stis ir daugintis- tai t mes labai

greitai pajusime tiesiogiai per savo galvas ir kišenes. Tai yra pa ia tiesiogine prasme. Apie šiuos dalykus

negalima net diskutuoti. ia viskas yra aišku ir suprantama, kaip šios rizikos grup s narius „prispausti“, kad jie

nekelt visuomenei pavojaus.

Ypating technologini išradim šioje srityje ne manoma pritaikyti. Taip, pavyzdžiui, Švedijoje ir kitur teis s

pažeid jams ant koj ar rank rieš pritvirtinami elektroniniai pritvirtinimai, pagal kuri parodymus policijos ar

kitos kontroliuojan ios staigos Centre gauna informacij , kad pažeid jas yra išvyk s iš gyvenamosios vietos.

Bet tai ir viskas. Tai n ra pilna kontrol , kuri b suderinta su pagalba ir patarimu rizikos grup s asmenims.

Kaip beb keista, bet neži rint vis civilizacijos laim jim , rizikos grup s asmen pažeid geriausiai gali

priži ti, kontroliuoti ir pasukti doros keli bendruomen . Taip buvo t kstan ius met atgal, taip yra ir dabar.

Š.Amerika ir Europa iš naujo atrado, kad bendruomen s poveikis pažeid jams yra pats veiksmingiausias vaistas

nuo vis negalavim . Ta iau, kaip t visuomen sukurti, kur j rasti ir kaip j pritaikyti. Ar ia nebus tas atvejis,

kai sakoma, kad “ kišk labai lengva sugauti plikomis rankomis tik jam ant uodegos reikia paberti druskos“. Ar

ta visuomen ir nebus ta druska, kuri reikia berti ant uodegos. Gal tos bendruomen s tik mitas, sociologin s

tipo knyg sukurta strukt ra seniai jau išnykusi iš realaus dabarties gyvenimo.

Reikia sutikti, kad iš tikro jau ta bendruomen kuri buvo, kad ir Lietuvos kaime, niekas neatgaivins. Ta kaimo

bendruomen , kada ir laukus bendrai apdirbdavo, ir gyvulius kartu gan , vestuves ir krikštynas kartu šv sdavo,

laidotuv se li davo, dingo ir niekad negr š. Nebegr š ir ta kaimo bendruomen s taka, kada bet kuriems

nustatyt norm pažeid jams degdavo žem po kojomis degdavo. Ta iau pats bendruomen s poveikio

mechanizmas n ra ding s, jis gali veikti kitame pavidale, kitose formose ir pasireiškimuose. K reiškia

bendruomen , k reiškia jos taka savo nariui? Tai vis pirma tam tikras moralinis spaudimas , jeigu norite,

427

vertimas elgtis vienaip ar kitaip, pasmerkimas netinkamo elgesio atveju ir pagyrimas išaukštinimas, kai

elgiamasi pagal bendruomen s priimtas normas.

NEVYRIAUSYBINI ORGANIZACIJ VAIDMUO PROBACIJOS PROCESE

(Bendra apžvalga)

probacij galima ži ti vairiais aspektais. Kartais probacija vadinamas tam tikros r šies teismo sprendimas,

kai nuteistajam paskiriama bausm , nesusijusi su kalinimu, ir jis siun iamas probacijos pareig prieži rai.

Kitu atveju probacija laikoma institucija, strukt ra, kuri užsiima buvusi kalini ir nuteist bausm mis,

nesusijusiomis su laisv s at mimu, prieži ra ir kontrole.

Tre iasis poži ris probacij yra pats pla iausias ir svarbiausias: apibendrina, sprendžia ir atsako klausimus,

kaip ir kokiais b dais, formomis bei metodais efektyviausia pažaboti nusikalstamum , šalinti j iš visuomen s

gyvenimo.

Žymiai padid jus kalin asmen skai iui, neišvengiamai pradeda kriminalizuotis ir visuomen , j ima veikti

visokiausi neigiami socialiniai, psichologiniai ir kitokie veiksniai – kova su nusikalstamumu tampa ypa

komplikuota sunkiai kontroliuojama.

I. Kal jimuose arba uždaro tipo kalinimo staigose tur b ti laikomas nedidelis skai ius kalini , kuri

negalima išleisti laisv , nes jie kelia pavoj aplinkai, visuomenei. Toki asmen , itin pavojing nusikalt li ,

bet kurioje valstyb je n ra labai daug.

Asmenys, padar sunkius nusikaltimus arba teisiami antr ir daugiau kart , taip pat gali b ti laikomi uždaro

tipo kal jimuose. Esant tam tikroms s lygoms, pastarieji gali pereiti lengvesn režim , o po kurio laiko ir

paleisti laisv su tam tikrais privalomais pareigojimais. Bet visais atvejais, atsižvelgiant kalini jud jimo

dinamik , skai ius nuteist , laikom kalinimo staigose tose valstyb se, kurios planuoja vesti dabarties lyg

atitinkan probacij , turi b ti nežymus: statistikai 100 000 gyventoj jis negali prašokti 100 griežtojo režimo

lygomis laikom kalini rodiklio. Taip skai iuojant Lietuva tur tur ti šiek tiek daugiau negu 3 000 toki

kalini . Dabar „m s skaitoje“ - per 8 000 nuteist , laikom griežtojo arba uždaro režimo kalinime.

428

II.Sekantis probacijos reikalavimas yra taip pat labai svarbus: sumažinus kalinam skai , neturi padid ti

nusikaltim skai ius. Priešingai, nusikalstamumas turi maž ti. Kaip visa tai pasiekti? Kadangi kalinimo

staigose kriminologiniu ir kitokiu poži riu galima laikyti tik labai ribot asmen skai , daug linkusi

nusikalsti asmen atsiduria už kalinimo staigos teritorijos sien . Iškyla reikalas kontroliuoti j elges , juos

priži ti, teikti param , o jeigu reikia – taikyti sankcija, net kalinim . Kokio tipo organizacija gal tai

atlikti? J b galima vadinti vairiai, ta iau jos esm , veiklos turinys visose šalyse yra beveik vienodas. Ši

organizacij , kuri pagrindinis uždavinys yra organizuoti nuteist asmen , esan laisv je, prieži ra, gali b ti

efektyvi tik tuo atveju, jeigu nuteistuosius visuomen kontroliuoja per bendruomenes ar kitas socialines

strukt ras. Priži ti ir kontroliuoti t kstan ius nuteit be visuomen s pagalbos ne manoma. Tokiems

asmenims b tina organizuoti socialin kontrol . Kaip savo laiku, iki industrin s visuomen s susiformavimo,

socialin s kontrol s pagalba buvo reguliuojamas kaimo gyventoj elgesys, taip dabar europin praktika v l

gr žta prie sen ištak , prie patikrintos praktikos – socialin s kontrol s. Ta iau ši kontrol – jau ne seno

sukirpimo, ne pirmaprad kaimo ar miesto bendruomen . Naujos s lygos reikalauja nauj form . Valstyb pati

ima kurti arba padeda gyventoj iniciatyvai stiprinti tas strukt ras, kurios imasi valstybin s funkcijos

kontroliuoti rizikos grup s asmen elges . Atsiranda daug šios veiklos form , kuri dalis kyla iš apa ios, kaip

žmoni iniciatyva; bet ne mažiau svarbi kryptinga strukt , institucij , normatyvini akt pagalba, padedanti

tvirtinti tai, kas efektyviai ir pozityviai veikia bendruomeni susivienijimuose, kas turi reikšm užtikrinant

rimt ir saugum šalyje.

Taigi šiuolaikin probacija pla ja prasme yra valstybin strukt ra, kuri organizuoja ir koordinuoja visas

pastangas ir priemones, padedan ias kontroliuoti nuteist asmen elges , j prieži bei param . Ji viena, be

kit pagalbos, ši funkcij vykdyti negali. Ir tai j išskiria iš kit valstybini institucij , kurios savo uždavinius

paprastai vykdo vienos, praktiškai nesiremdamos visuomen s pagalba.

Šiuolaikin s probacijos veikla turi dvi kryptis: organizuoti socialin kontrol nuteistiesiems ir, jeigu reikalinga,

taikyti suteiktus prievartinius metodus, t.y. atitinkamas sankcijas arba kreiptis kitas teis saugos institucija d l

toki sankcij pritaikymo.

Probacijos pareig nai privalo išlaikyti visuomeninio poveikio priemoni ir speciali sankcij taikymo balans .

Uždavinys yra vienas – neleisti kilti nusikaltimui, laiku užkirsti keli pavojingos veikos atsiradimui, gražinti

prasikaltusiuosius normal gyvenim , pašalinti konkre ias priežastis, kurios tur jo lemiam tak nusikaltimui

padaryti.

Sen Europos S jungos nari veikla yra puikiai subalansuota, savitas trikampis: probacijos pareig nas –

nuteistasis – visuomen . Kitame prievartos taikymo lygmenyje taip pat yra trikampis – tai teismas, policija ir

429

kalinimo staiga. Vis ši strukt , institucij pastangos nukreiptos vien tiksl :kuo daugiau

nuteist turi b ti laiv je, kuo mažiau kal jime, ir, svarbiausia, kuo mažiau nusikaltim .

Europos S jungos šalys, suk rusios š model ir j pritaikiusios praktikoje, sitikino jo veiksmingumu ir pri

kaip standart ne tik sau, bet ir kitoms nar ms. Lietuvai teks prisitaikyti ir nauj „dvirat “ vargu ar bus galima

išrasti.

Niekas netoleruos aplinkyb s, kad nusikalstamumo lygis m šalyje b gr smingai aukštas ir

nusikalstamumas nekontroliuojamai plist kitas kaimynines šalis, skleisdamas pavojing užkrat .

Socialin s strukt ros, kuriomis gal remtis probacijos pareig nai

Dabartiniu metu Lietuvoje dirbantys pataisos staig darbuotojai praktiškai neturi rimtesn s paramos iš šalies.

jiems gali duoti šalies nakvyn s namai, darbo biržos ar savivaldybi paramos centrai? N viena iš ši

institucij tiesiogiai neužsiima svarbiausiu probacijai dalyku: nepadeda vykdyti nuteistojo prieži ros bei

kontrol s. Lietuvai jau seniai pribrendo reikalas tur ti socialin s adaptacijos centrus, kurie b skirti ne tik

gr žusiems iš kalinimo viet asmenims, bet ir visiems kitiems rizikos grup s asmenims. Šiuo klausimu

Vyriausyb savo laiku buvo pri musi special nutarim , pagal kur buvo numatyta steigti tokias institucija,

pirmiausiai apskri centruose. Ta iau šis nutarimas d l finansini problem , l stygiaus, nesukurto

atitinkamo modelio liko ne gyvendintas.

Probacija ne manoma, jeigu probacijos pareig nas neturi socialini strukt paramos, nesvarbu kokios r šies

šios institucijos b : nevyriausybin s, savivaldybi ar kito lygmens. vairiose šalyse praktikuojamos vairios

bendradarbiavimo formos, tai sudaro maždaug tre dal visos probacijos pareig veiklos apimties.

Socialin s nuteist nuteist integracijos visuomen strukt ros Lietuvoje per laik turt susiformuoti

atskir sistem . Seimo patvirtintos programos „D l valstyb s ilgalaik s raidos strategijos“ pad ties analiz je yra

išvardintos pagrindin s Lietuvos silpnyb s. Viena iš j yra ta, kad n ra asmen , gr žusi iš kalinimo viet

socialin s integracijos sistemos. Kaip rodo demokratini šali , tarp j ir Lietuvos, istorin bei dabartin pad tis,

toki sistem suk rimas susiduria su sunkumais.

Pirma, n ra tiesiogiai suinteresuot grupi , asmen , kuriems ta veikla ir jos rezultatai b naudingi.

430

Antra, ši socialin s integracijos sistema turi kompleksin pob ir jos suk rimas priklauso nuo vairiausi

žinyb pasiryžimo tai padaryti.

Tre ia, šios sistemos specifikos ne manoma nei sukurti, nei tuo labiau valdyti be visuomen s paramos.

Ketvirta, tokio pob džio sistemos yra kuriamos ilg laik , nesukuriamos vienu kokiu tai valingu valdžios ar

valdymo aktu.

Penkta, beveik visose Europos demokratin se valstyb se iniciatyv pirmiausiai parod nevyriausybin s

organizacijos, jos suk pirmines strukt ras, kurios v liau daugumoje ES šali susijung didesnius vienetus.

Daugelyje šali iki šiol buvusi kalini integracijos procese pagrindin vaidmen atlieka visuomen ,

nevyriausybin s organizacijos ir savanoriai.

Pribrendo reikalas inicijuoti ir sukurti darni , atitinkan Lietuvos s lygas ir Europos S jungos standartus

buvusi kalini ir kit rizikos grupi asmen integracijos visuomen sistem . Jos pagrindu b vyriausybini

ir nevyriausybini organizacij , visuomen s ir savanori suderinta veikla. Šiuo metu reikia išanalizuoti pad

šalyje , nustatyti, kokios joje funkcionuoja socialin s adaptacijos strukt ros, k reikia padaryti j veiklos

efektyvumui didinti, atlikti koordinavimo darbus.

BE VISUOMEN S, NEVYRIAUSYBINI ORGANIZACIJ PAGALBOS TEIST ASMEN

INTEGRACIJA NE MANOMA

Kriminalin justicija – tai policija, prokurat ra, teismai, kalinimo staigos, nuteist pataisos ir probacijos

institucijos. Jos uždavinys- užkirsti keli nusikaltimams, apsaugoti visuomen , užtikrinti šalies saugum . Savo

uždavinius kriminalin justicija vykdo specifin mis priemon mis: kvotos ir tardymo organai tiria nusikaltimus,

nustato nusikaltusius asmenis, pateikia kaltinimus ir perduoda nusikaltusius asmenis teismams, o pastarieji

skiria bausmes, susijusias ar nesusijusias su laisv s at mimu. Pataisos staigos užtikrina nuteist laisv s

at mimu asmen izoliacij , o Pataisos inspekcijos priži ri teistus asmenis laisv je. Ši valstybini institucij

galutinis tikslas – nusikaltim prevencija.

Kol kas, deja, nevyriausybini organizacij reikšm daugiausiai vertina tik j veikloje dalyvaujantys asmenys.

Bet svarbiausia yra tai, kad veiksming nevyriausybini organizacij pagalbos turin kriminalin s justicijos

kontekste suvokt valstybini institucij pareig nai. Gal d l to nesuvokimo iki šiolei pas mus n ra stipri

nevyriausybini organizacij , kurios dalyvaut nusikaltim prevencijoje. Gal tod l nei baudžiamuosiuose

431

kodeksuose, nei kituose normatyviniuose aktuose, nei visoje kriminalin s justicijos sistemoje jos ne vestos,

nustatyta tvarka ne tvirtintos. M statym leid jai, ko gero, „pražiopsojo“ t aplinkyb , kad visuomen ,

savanoriai gal labai naudingai dalyvauti kriminalin s justicijos veikloje.

Koks tur b ti visuomen s vaidmuo padedant užkardyti nusikalstamum

Visuomen s dalyvavimas leidžia žymiai sutaupyti biudžeto l šas, skirtas kovai su nusikalstamumu, padeda

kontroliuoti pareig veikl , naikinti j vienvaldyst , ten kur jos nereikia, suteikia j veiklai daugiau

skaidrumo, leidžia juos kritikuoti už blogai atlikt darb , suteikia galimyb atskleisti valstybini institucij

darbo tr kumus.

Visuomen s dalyvavimas humanizuoja kriminalin s justicijos sistemos veikl . Jokia kita valdymo sritis

nesiremia tokia griežta prievarta, taip nekei ia žmoni likim , kaip kal jimai, policija, teismai. Kriminalin s

justicija „permala“ ten pakliuvusi žmoni gyvenimus. Kaip tik ia iškyla labai svarbus žmogiškojo faktoriaus

poveikis skatinant humanišk elges , galimyb asmeniu, turin iam problem su teis sauga, apeliuoti , kreiptis,

atsiremti t asmen , kuris n ra valstyb s pareig nas ir kurio nesaisto formalios pareigos.

Visuomen s dalyvavimas užtikrina žmogaus teisi gynim . Ši teisi apsauga yra pirmaeil , nes pažeidim

atveju pasekm s kai kuriais atvejais esti fatališkos.

Visuomen s dalyvavimas kriminalin je justicijoje padeda nuteistiesiems realizuoti savo teises. Jie, kaip ir visi

pilie iai, turi teis darb , b st , moksl , socialin apsaug , ta iau b dami ilgesn laik izoliuoti, praranda

socialinius ryšius, nes per t laik pasikei ia gyvenimo s lygos bei b das, ir be pašalinio asmens pagalbos

nesugebama pasinaudoti savo teis mis.

Visuomen s dalyvavimas neša demokratijos prad kriminalin justicij , vadinasi, ir veda tam tikr

rungtyniškumo princip . Visuomenin s organizacijos atstovas ir valstyb s pareig nas, derindami svarstom

klausim , kiekvienas pateikia savo argumentus, ir tai užtikrina galimyb pasirinkti optimal variant . Be to, tam

tikra prasme apribojamas vienvaldiškumo principas, nes atsiranda galimyb pateikti teismui pagr stesnius

rodymus, ir teismas gali priimti teisingesn sprendim .

432

Kokios pasekm s gresia ši reikšming princip ne tvirtinus kriminalin je justicijoje

Jeigu Lietuvos kriminalin je justicijoje nebus tiek statymais, tiek praktika tvirtintos nevyriausybini

organizacij , o tuo pa iu ir dalies visuomen s, vaidmuo, m baudžiamoji politika kriminalin s justicijos

srityje neatitiks Europos standart .

Ta iau svarbiausias kriminalin s justicijos prevencijos efektyvumo rodiklis- nusikaltim ir teist asmen

kal jimuose sumažinimas. Tam pasiekti yra taikomi vair s prevencijos metodai, b dai ir priemon s. Kita šio

medalio pus - teist asmen integracija visuomen , buvusi kalini socialin reabilitacija. Nusikalstamumo

lyg Lietuvoje, jeigu t reiškin paži ti pla iau, ne baudžiamojo kodekso r muose, praktiškai apsprendžia

recidyvas, arba pakartotinis nusikalstamumas. Jeigu valstybei pavykt kontroliuoti š negatyv reiškin ,

vadinasi, iš esm s b kontroliuojamas ir visas nusikalstamumas.

433

Ar valstyb paj gi š uždavin atlikti viena

Demokratin se šalyse visuomen yra lygiavert valstybini institucij partner vairiose gyvenimo srityse,

taipogi ir kriminalin je justicijoje. Demokratini Vakar šali patirtis rodo, kad valstyb be visuomen s

paramos nepaj gi veiksmingai dirbti. Štai Skandinavijos šalys, Nyderlandai, Jungtin Karalyst , Kanada ir kitos

valstyb s visuomen s dalyvavim kriminalin je justicijoje tvirtino statymais, praktika, tradicija ir

finansavimu, pad jo joms sukurti materialin baz , sudar kitas s lygas normaliam darbui.

Visuomen s dalyvavimas nusikaltim prevencijoje turi daug teigiamybi , pradedant informacijos pateikimu

policijai apie vykdyt pažeidim arba tariam asmen ir baigiant probacija. Deja, Lietuvos visuomen kol kas

praktiškai nedalyvauja šalies kriminalin s justicijos veikloje. Sovietiniu laikotarpiu buvo praktikuojamas tam

tikras visuomen s traukimas kov su nusikalstamumu, ta iau tai buvo ne demokratiniais principais vykdoma

veikla, daugeliu atvej tur jusi parodom propagandin pob . Ta iau verta pasteb ti, kad net totalitarin

valstyb , tur jusi milžinišk ir galing prievartos aparat , suprato, kad be visuomen s pagalbos nepavyks

pažaboti nusikalstamumo.

Nuodugniau apie nevyriausybines organizacijas, j viet valstyb s valdyme, saugios visuomen s k rime

kol kas tik kalbama. Kod l gi nevyriausybini organizacij veikla yra suinteresuotos Vakar

demokratin s valstyb s, o Lietuvoje ši sistema labai sunkiai skinasi keli .

Šiuolaikin visuomen susideda iš trij tip institucij - valstybini , verslo ir nevyriausybini . Lietuvoje

nevyriausybin s organizacijos dažnai atsiranda spontaniškai, nes jos neb na užprogramuota vyriausyb s

politikos dalis. Vienos gyvuoja, kitos išnyksta. Daugel j remia užsienio organizacijos ir jos vysto savo veikl ,

o neremiamos nei užsienio, nei šalies neretai yra pasmerktos išnykti. Per nevyriausybines organizacija, kaip ne

per vien kit sfer , palankiausia traukti visuomen tam tikr savanorišk veikl .es kalbame apie

nusikalstamumo prevencij , kai turime reikal su teist asmen integracija visuomen , j socialine

reabilitacija, norime ar nenorime, ta iau turime konkre iai susidurti su nevyriausybin mis organizacijomis,

savanoriais.

434

Draugijos darbo patirtis: kaip nelengva m visuomen traukti kalini integracijos proces . Kur slypi

ši sunkum priežastys

Sunkumai atsiranda d l daugelio dalyk . Vis pirma, mes neturime savanoryst s tradicij . Tarpukario

Lietuvoje jos pradmenys buvo, bet per penkiasdešimties met okupacij visa tai buvo sunaikinta, nes dominavo

principas, jog visk padarys valstyb , kad savanoryst esanti buržuazin išmon .

Visuomen s sijungimas – galinga j ga kriminalin je justicijoje. Ypa kalini integracijoje visuomen .

Socialin integracij sudaro veikla, nustatanti prieži ir suteikianti param asmenims, kuriuos siekiama

socializuoti. Prieži ra yra tada, kai buv s kalinys, nuteistasis turi laikytis tam tikr elgesio taisykli , kuomet j

priži ri atitinkam institucij pareig nai ar visuomen s atstovai, kontroliuoja, ar jis elgiasi taip, kaip jam buvo

nustatyta sutinkamai su jo teisiniu statusu. Antra vertus, jeigu nuteistajam nebus suteikiama materialin ,

psichologin pagalba jis ne visada gal s laikytis nustatyt taisykli .

Jeigu prieži ra yra daugiau elgsenos taisykli , sankcij taikymo visuma, tai per per param labaiu atsiskleidžia

žmogiškojo faktoriaus poveikis. ia kaip tik yra savanori , visuomen s veiklos sritis. Daugelis asmen , kurie

iš jo iš kal jim arba yra nuteisti, patyr psichologin diskomfort bendraudami su teis tvarkos ir teis saugos

pareig nais. Tod l jie v liau vengia susitikti su jais. Ir ia kur kas daugiau gali pad ti kitos sferos žmon s.

Praver ia visuomen s pagalba. Ta iau ja mes veiksmingai negal sime ja pasinaudoti iki tol, kol m statym

leid jai nesupras visuomen s takos svarbos ir nepadarys patais kriminalin s justicijos statymuose, kol

nevyriausybin s organizacijos nebus teisintos, kaip veiksmingas žmogiškasis faktorius sunkioje kovoje su

nusikalstamumu.

Šiandien pasiaukojan iai dirbantys pavieniai savanoriai pratarsi ta gležnut žolel , besikalanti pro asfalt –

valstybini institucij biurokratin nepaslankum .

Nevyriausybini organizacij , savanori veiklai integruojant nuteistuosius ir buvusius kalinius

visuomen trukdo nepilnai sukurta teisin baz – iki šiol n ra pilnai gyvendintas Socialini paslaug

statymas

Nevyriausybin ms organizacijoms, savanoriams, kurie užsiima naudinga visuomenine veikla ir teikia

paslaugas, tur b ti apmokama pagal nustatytus tarifus. Turi veikti valstybin strukt ra, kurti vertint

nevyriausybini organizacij paj gum vienoje ar kitoje socialini paslaug srityje, išduot licencija teikti

paslaugas. Toki praktik jau seniai teisino Vakar Europos šalys. Net ir m kaimynin je Estijoje yra

435

nustatyta tvarka, kaip licencijuoti nevyriausybines organizacija, kurios atitinka reikiam lyg teikti socialines

paslaugas. V liau tokios licencijuotos organizacijos konkurso tvarka dalyvauja atrankoje, kurios metu

nustatoma, kuri iš j gal s gauti užsakym vykdyti socialines paslaugas. Savaime suprantama, kad blogai dirbti

jos negal s, nes priešingu atveju bus atsisakyta ne tik paslaug , bet ir panaikinta licencija. Palyginkime j su

vyriausybine organizacija – k daryti, kai ši blogai dirba. Kokias jai pritaikyti sankcija?

Štai teist ir buvusi kalini integracija visuomen r pinasi dvi ministerijos – Teisingumo ir Socialin s

apsaugos ir darbo. Kadangi j darb funkcijos yra labai skirtingos, tai nat ralu, kad šioje s veikoje atsiranda

vienoki ar kitoki trukdži . Teisingumo ministerija n ra pakankamai sigilinusi socialines problemas, o

Socialin s apsaugos ir darbo ministerija socialines problemas analitiškai ir operatyviai mažai susieja su

nusikalstamumo prevencija.

Ar valstyb , nesiremdama nevyriausybin mis organizacijomis, pati yra pasiruošusi pilnavertei buvusi

kalini ir teist asmen integracijai visuomen , sigaliojus naujiems kodeksams

Per dvidešimt nepriklausomyb s met šalyje vyko daug esmini gyvenimo poky . Ta iau kalbant apie

kal jim ir penitencin s sistemos reform , buvusi kalini ir teist asmen integracij visuomen , b tina

aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti – ia reformoms dar tik ruošiamasi.

Pri mus BK ir BVK papildymus atsiras daug asmen , nuteist alternatyvomis kal jimui bausm mis, padaug s

išleist kalini iš bausm s atlikimo viet . Neturint šalyje rimt prieži ros ir paramos strukt , gali staiga

padid ti nusikaltim ir nusikaltusi skai iai. Reik pagalvoti apie tai, kad atitinkamos kategorijos teist

asmen atžvilgiu b nustatyta ne paprasta prieži ra, bet sustiprinta (intensive supervision), kuri pla iai

taikoma Vakar šalyse. Deja, kol kas m valstyb je apie toki prieži ros r net universitetuose specialistai

nekalba.

Tikim s, kas susidarius tokiai nepalankiai kriminogeninei situacijai, neprasid s kalt paieška, politikams

nekils noras griežtinti naujuosius baudžiamuosius statymus, kai esm gl di jau šiandien plika akimi matomai

nesubalansuotoje kriminalin je justicijoje.

436

ASOCIACIJOS STATYMO NUOSTATOS – PAGRINDAS NVO IR PATAISOS INSPEKCIJ

STAIGOMS BENDRADARBIAUTI

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Asociacij statymas reglamentuoja juridini asmen , kuri teisin forma yra asociacija, steigim ,

valdym , veikl , pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus.

2. Asociacijoms, kuri veikl reglamentuoja kiti statymai, šio statymo nuostatos taikomos tiek, kiek

neprieštarauja kit statym nuostatoms.

Asociacijos samprata

1. Asociacija - taisavo pavadinim turintis ribotos civilin s atsakomyb s viešasis juridinis asmuo, kurio

tikslas – koordinuoti asociacijos nari veikl , atstovauti asociacijos nari interesams ir juos ginti ar tenkinti

kitus viešuosius interesus.

2. Asociacijos pavadinime gali b ti žodžiai „asociacija“, „visuomenin organizacija“, „susivienijimas“,

„konfederacija“, „s junga“, „draugija“ ar kiti.

3. Asociacijos buvein turi b ti Lietuvos Respublikoje.

4. Asociacija privalo tur ti bent vien s skait kredito staigoje.

Asociacijos veiklos pagrindai

1. Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), šio bei kit statym , Vyriausyb s nutarim , kit

teis s akt ir veikl grindžia savo statais.

2. Draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kuri tikslas arba veikimo b dai – prievarta nuversti ar

pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucin santvark arba pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisum ,

437

propaguoti kar ir smurt , autoritarin ar totalitarin valdym , kurstyti rasin , religin , socialin nesantaik ,

pažeisti žmogaus teises ir laisves, vieš tvark bei atlikti veiksmus, prieštaraujan ius Lietuvos Respublikos

statymams ir visuotinai pripažintoms tarptautin s teis s normoms, veikti d l kit valstybi interes , jeigu jie

yra priešingi Lietuvos valstyb s interesams.

438

ASOCIACIJOS STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS

Asociacijos steigimas

1. Asociacijos steig jais gali b ti 18 met sulauk veiksn s fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys,

sudar asociacijos steigimo sutart . Minimalus asociacijos steig skai ius yra trys.

2. Asociacijos steigimo sutart pasirašo visi steig jai.

3. Visi asociacijos steig jai nuo asociacijos registravimo juridini asmen registre tampa jos nariais.

4. Asociacijos steig jai iki asociacijos registravimo juridini asmen registre parengia stat projekt

ir sušaukia steigiam susirinkim , kuriame priimami statai ir sudaromas bent vienas valdymo

organas.

5. Steigiamos asociacijos vardu veikia steigimo sutartyje nurodytas arba steigiamojo susirinkimo

galiotas asmuo.

Asociacijos steigimo sutartis

1. Asociacijos steigimo sutartyje turi b ti nurodyta:

1) steig jai (fizini asmen vardai, pavard s, asmens kodai ir adresai; juridini asmen

pavadinimai, buvein s, kodai; steig atstov vardai ir pavard s ar pavadinimai, asmens kodai

(kodai);

2) steigiamos asociacijos pavadinimas;

3) steigimo sutarties sudarymo data.

2. Asociacijos steigimo sutartyje taip pat gali b ti nurodyta:

439

1) steig turtiniai ir neturtiniai sipareigojimai, j vykdymo tvarka ir terminai;

2) steigimo išlaid kompensavimo tvarka;

3) gin tarp steig sprendimo tvarka;

4) asmenys, kurie turi teis atstovauti steigiamai asociacijai, j teis s ir galiojimai;

5) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir jo sprendim pri mimo tvarka;

6) kitos šiam ir kitiems statymams neprieštaraujan ios nuostatos.

Asociacijos registravimas ir juridini asmen registro duomenys

1. Asociacija teis s akt nustatyta tvarka turi b ti registruota juridini asmen registre.

2. Asociacij registruoti galima, jei sudaryta steigimo sutartis, sušauktas asociacijos steigiamasis

susirinkimas, priimti asociacijos statai ir sudarytas bent vienas valdymo organas bei vykdytos kitos steigimo

sutartyje nustatytos prievol s.

3. Asociacijai registruoti juridini asmen registre šiam registrui pateikiami steigimo sutartis,

asociacijos statai ir kiti Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje nurodyti dokumentai.

4. Asociacija laikoma steigta nuo registravimo juridini asmen registre.

5. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardyt duomen , juridini asmen registre nurodomi šie

asociacijos duomenys:

1) veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

2) finansini met pradžios ir pabaigos datos.

440

ASOCIACIJOS VALDYMAS

Asociacijos organai

1. Asociacija gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina per savo valdymo

organus.

2. Asociacijoje turi b ti visuotinis nari susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas,

kongresas, asambl ja ar kt.), turintis visas ar dal visuotinio nari susirinkimo teisi .

3. Asociacijos organui (konferencijai, suvažiavimui, kongresui, asambl jai ar kt.), turin iam visas

visuotinio nari susirinkimo teises, taikomos šio statymo nuostatos, taikytinos visuotiniam nari susirinkimui.

4. Jeigu sudaromas kitas asociacijos organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asambl ja ar kt.),

kuris turi tik dal visuotinio nari susirinkimo teisi , tuomet visuotinis nari susirinkimas yra privalomas.

Asociacijos organui, turin iam dal visuotinio nari susirinkimo teisi , taikomos šio statymo nuostatos,

taikytinos visuotiniam nari susirinkimui, išskyrus šio statymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, kuriuose

numatytus sprendimus gali priimti tik visuotinis nari susirinkimas.

5. Asociacijoje turi b ti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus).

6. Asociacijoje gali b ti sudaromi kiti organai.

7. Asociacijos organ strukt ra, kompetencija, sušaukimo ir sprendim pri mimo tvarka nustatoma

asociacijos statuose.

8. Asociacijos statuose nustatyt kolegiali organ , kurie n ra valdymo organai, nariams už veikl

neatlyginama.

9. Visuotiniai nari susirinkimai ir kolegiali organ pos džiai turi b ti protokoluojami.

Visuotinis nari susirinkimas

441

1. Visuotinis nari susirinkimas:

1) kei ia asociacijos status;

2) skiria (renka) ir atšaukia valdymo organ narius, jeigu asociacijos statai nenustato kitaip;

3) skiria (renka) ir atšaukia kit kolegiali organ , jei tokie organai numatyti asociacijos statuose,

narius, jeigu asociacijos statai nenustato kitaip;

4) nustato asociacijos nari stojam naš dyd ir nari mokes dyd , j mok jimo tvark , jei

asociacijos statuose mok jimo tvarka nenustatyta;

5) tvirtina asociacijos metin finansin atskaitomyb ;

6) priima sprendim d l asociacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);

7) priima sprendim d l kit juridini asmen steigimo ar d l tapimo kit juridini asmen

dalyviu, jeigu asociacijos statai nenustato kitaip.

2. Visuotinis nari susirinkimas sprendžia ir kitus šiame statyme ir asociacijos statuose visuotinio nari

susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal š statym tai nepriskirta kit asociacijos organ

kompetencijai ir jei pagal esm tai n ra valdymo organo funkcijos.

3. Visuotinis nari susirinkimas neturi teis s pavesti kitiems asociacijos organams spr sti visuotinio

nari susirinkimo kompetencijai priklausan klausim , išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktuose

numatytus atvejus.

4. Visuotiniame nari susirinkime sprendžiamojo balso teis turi visi asociacijos nariai. Vienas narys

visuotiniame nari susirinkime turi vien bals . Jeigu asociacijos statuose numatytas kitas visas ar dal

visuotinio nari susirinkimo teisi turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asambl ja ar kt.),

kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek bals , keliems

asociacijos nariams jis atstovauja, jei asociacijos statai nenustato kitaip.

442

5. Asociacijos valdymo organ ir kit kolegiali organ nariai, jeigu jie n ra asociacijos nariai, gali

dalyvauti visuotiniame nari susirinkime be balso teis s.

6. Visuotinis nari susirinkimas šaukiamas asociacijos statuose nustatyta tvarka.

7. Visuotinis nari susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos

nari , jeigu asociacijos statuose nenustatyta kitaip. Visuotinio nari susirinkimo sprendimas, išskyrus šio

straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus ir tuos atvejus, kai renkami kolegiali organ nariai,

laikomas priimtu, kai už j gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujan nari bals „už“ negu „prieš“

(asmenys, balsuodami susilaik , neskai iuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais

asmenimis), jeigu asociacijos statai nenustato didesn s daugumos. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose

nurodytiems visuotinio nari susirinkimo sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime

dalyvaujan asociacijos nari bals . Tais atvejais, kai skiriami (renkami) kolegiali organ nariai, sprendimai

priimami asociacijos stat nustatyta tvarka.

8. Jeigu visuotiniame nari susirinkime n ra kvorumo, asociacijos stat nustatyta tvarka turi b ti

šaukiamas pakartotinis visuotinis nari susirinkimas, kuris turi teis priimti sprendimus ne vykusio susirinkimo

darbotvark s klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo asociacijos nari .

9. Asociacijos visuotinis nari susirinkimas gali b ti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo

sušauktas asociacijos stat nustatyta tvarka ir d l to teism kreip si asociacijos narys ar valdymo organas.

Valdymo organai

1. Valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santyki su kitais asmenimis, taip pat sudaro

sandorius asociacijos vardu.

2. Valdymo organas, be Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje numatyt funkcij , priima darb ir atleidžia

darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, rengia ir pateikia visuotiniam nari susirinkimui asociacijos veiklos

ataskait , skelbia ar organizuoja viešos informacijos paskelbim , organizuoja savanoriškus darbus Vyriausyb s

nustatyta tvarka, sprendžia kitus šiame statyme ir asociacijos statuose valdymo organo kompetencijai

priskirtus klausimus. Valdymo organas taip pat priima sprendimus d l filial ir atstovybi steigimo bei j

veiklos nutraukimo ir tvirtina j nuostatus, jeigu asociacijos statai nenustato kitaip.

443

3. Jeigu asociacijoje sudaromi keli valdymo organai, asociacijos statuose turi b ti nustatyta kiekvieno

valdymo organo kompetencija.

4. Už asociacijos nario veikl valdymo organuose jo nariui gali b ti atlyginama.

5. Kolegialaus valdymo organo nariais gali b ti fiziniai asmenys – asociacijos nariai ir asociacijos nari

– juridini asmen pasi lyti fiziniai asmenys. Asociacijos statuose gali b ti nustatyti papildomi reikalavimai

kolegialaus valdymo organo nariui.

6. Kolegialus valdymo organas gali priimti sprendimus, kai jo pos dyje dalyvauja daugiau kaip 1/2

nari .

Asociacijos veiklos ataskaita

1. Asociacijos statuose nurodytas valdymo organas per statuose nustatyt termin turi parengti ir

pateikti visuotiniam nari susirinkimui kiekvien pra jusi finansini met asociacijos veiklos ataskait . Ši

ataskaita yra vieša. Kiekvieno fizinio ar juridinio asmens reikalavimu asociacija turi sudaryti s lygas

asociacijos buvein je ar kitais b dais su šia ataskaita visiems susipažinti.

2. Asociacijos veiklos ataskaitoje turi b ti nurodyta:

1) informacija apie asociacijos veikl gyvendinant jos statuose nustatytus veiklos tikslus;

2) asociacijos nari skai ius finansini met pabaigoje;

3) asociacijos metin finansin atskaitomyb ;

4) samdom asociacijos darbuotoj skai ius finansini met pabaigoje.

3. Asociacijos veiklos ataskaitoje gali b ti ir kita informacija, kuri nustato visuotinis nari susirinkimas.

444

ASOCIACIJOS VEIKLA

Asociacijos teis s ir pareigos

1. Asociacija gali tur ti ir gyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos

tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, šiame statyme ir asociacijos statuose.

2. Asociacija turi teis vykdyti statym nedraudžiam kin komercin veikl , kuri neprieštarauja jos

statams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti.

Asociacijos statai

1. Asociacijos statai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje.

2. Asociacijos statuose turi b ti nurodyta:

1) asociacijos pavadinimas;

2) asociacijos teisin forma – asociacija;

3) asociacijos buvein ;

4) asociacijos veiklos tikslai, kurie turi b ti apib dinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis

bei r šis;

5) asociacijos nari teis s ir pareigos;

6) stojam naš ir nari mokes mok jimo tvarka, jeigu statuose n ra nurodyta, kad ji bus

patvirtinta atskiru dokumentu;

7) nauj nari pri mimo, nari išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei s lygos;

445

8) visuotinio nari susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendim pri mimo tvarka,

jeigu nesudaromas kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asambl ja ar kt.), turintis

visas visuotinio nari susirinkimo teises;

9) organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asambl ja ar kt.), turintis visas ar dal

visuotinio nari susirinkimo teisi , jo kompetencija, sušaukimo atvejai ir tvarka, sprendim

pri mimo tvarka, nari dalyvavimo bei atstovavimo jiems šiame organe tvarka, jeigu toks organas

sudaromas;

10) valdymo organai, j kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas,

nari ir pirmininko (prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis,

kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas;

11) kiti kolegial s organai, jei tokie organai sudaromi, j kompetencija, nari bei pirmininko

(prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegial s

organai sudaromi;

12) dokument ir kitos informacijos apie asociacijos veikl pateikimo nariams tvarka, jeigu

statuose n ra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu;

13) pranešim ir skelbim paskelbimo tvarka, pagal kuri skelbiama vieša informacija;

14) filial ir atstovybi steigimo bei j veiklos nutraukimo tvarka;

15) asociacijos stat keitimo tvarka;

16) veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

5) l ir pajam naudojimo, taip pat asociacijos veiklos kontrol s tvarka.

3. Asociacijos statuose gali b ti numatytos ir kitos asociacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja

Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems statymams.

446

4. Steigiamos asociacijos status turi pasirašyti steigimo sutartyje nurodytas ar steigiamojo susirinkimo

galiotas asmuo. Šis asmuo turi pasirašyti status ne v liau kaip per tris dienas nuo steigiamojo susirinkimo

dienos.

5. steigtos asociacijos pakeistus status pasirašo valdymo organas arba visuotinio nari susirinkimo

galiotas asmuo.

6. stat pakeitimai sigalioja nuo j registravimo juridini asmen registre. Kartu su stat pakeitimais

asociacija juridini asmen registrui turi pateikti vis pakeist asociacijos stat tekst (nauj redakcij ).

7. status pasirašiusi fizini asmen paraš tikrumas notaro netvirtinamas.

Asociacijos nariai

1. Asociacijos nariais gali b ti 18 met sulauk veiksn s fiziniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2

dalyje numatyt atvej , ir (ar) juridiniai asmenys. Minimalus asociacijos nari skai ius yra trys. Asmuo gali b ti

keli asociacij nariu.

2. Asociacij , kuri veikla susijusi su vaik ir jaunimo poreikiais, nariais gali b ti ir jaunesni kaip 18

met asmenys.

3. Už jaunesnius kaip 14 met asmenis prašymus tapti asociacijos nariais asociacijos statuose

nustatytam valdymo organui pateikia j t vai arba glob jai. Jaunesni kaip 18 met asmenys asociacijoje gali

gyti teises ir pareigas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

4. Asociacijos narys turi tokias teises:

1) dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame nari susirinkime;

2) naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis;

447

3) susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti vis asociacijos turim informacij apie jos

veikl ;

4) bet kada išstoti iš asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario našai ir nario mokes iai ar kitaip

asociacijai nuosavyb n perduotos l šos ir turtas negr žinami;

5) kitas teis s aktuose ir asociacijos statuose nustatytas teises.

5. Asociacijos buvein je, taip pat asociacijos filial ir atstovybi buvein se turi b ti vis asociacijos

nari s rašas. Su šiuo s rašu turi teis susipažinti kiekvienas asociacijos narys.

6. Asociacijos narys privalo laikytis asociacijos stat .

Asociacijos veiklos garantijos

Valstyb s ir savivaldybi institucijoms ir pareig nams statym nenustatytais atvejais ir tvarka, politin ms

partijoms ir politin ms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis asociacijos

veikl ir jos vidaus reikalus.

Asociacijos tarptautiniai ryšiai

Asociacija stat nustatyta tvarka gali stoti tarptautines organizacijas, kuri tikslai ir veikla neprieštarauja

Konstitucijai, šiam ar kitiems statymams.

Asociacijos veiklos ribojimai

1. Asociacijai leidžiama nuosavyb s ar bet kokiomis kitomis teis mis valdom turt ir l šas perleisti,

užtikrinti juo prievoli vykdym ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises j tik tuo

atveju, kai tuo siekiama gyvendinti asociacijos statuose nustatytus veiklos tikslus ( skaitant ir labdaros, ir

paramos tikslus, nustatytus statuose pagal Labdaros ir paramos statym ).

2. Net ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asociacijai draudžiama:

448

1) neatlygintinai perduoti asociacijos turt nuosavyb n asociacijos nariui, valdymo ir kolegiali

organ nariui, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirban iam asmeniui ar su jais susijusiam

asmeniui, ar tre iajam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus, nustatytus statuose pagal

Labdaros ir paramos statym ;

2) mok ti asociacijos steig jui ar nariui išmokas iš pelno dalies ar perduoti likviduojamos

asociacijos turto dal , viršijan stojam nario naš ar mokest ;

3) asociacijos turt ir l šas, skaitant peln , jokia forma, išskyrus labdar ir param pagal Labdaros

ir paramos statym , skirstyti tos asociacijos ir (ar) jos valdymo organ nariams, asociacijoje

darbo sutarties pagrindu dirbantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra mokamas darbo

užmokestis, kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos ir kai autorin s sutarties

pagrindu mokamas autorinis atlyginimas, atlyginama už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes;

4) suteikti paskolas, keisti asociacijos turt (išskyrus atvejus, kai turtas kei iamas asociacijos

prievol ms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kit asmen prievoli vykdym . Ši

nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito staig ir kai Lietuvos Respublikos tarptautin s

sutartys arba Lietuvos Respublikos statymai ar j pagrindu priimti kiti teis s aktai numato kitaip;

5) skolintis pinig iš asociacijos nario ar su juo susijusio asmens ir mok ti pal kanas. Ši nuostata

netaikoma, kai skolinamasi iš kredito staig ;

6) skolintis iš kit asmen , mokant neprotingai dideles pal kanas;

7) pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didel kain , išskyrus atvejus, kai tokiu b du yra

suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos statym yra labdaros gav jas;

8) parduoti asociacijos turt už akivaizdžiai per maž kain , išskyrus atvejus, kai tokiu b du yra

suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos statym yra labdaros gav jas;

9) steigti juridin asmen , kurio civilin atsakomyb už juridinio asmens prievoles yra neribota,

arba b ti jo dalyviu;

449

10) vykdyti valstyb s ar savivaldybi , j institucij ar pareig bei valstyb s tarnautoj viešojo

administravimo funkcijas, jeigu to nenumato kiti statymai;

11) vykdyti profesini s jung , religini bendruomeni , bendrij ir centr bei pagal j kanonus,

statutus ar kitas normas tos pa ios religijos tikslams gyvendinti steigt juridini asmen , kredito

unij ir kit juridini asmen , kurie yra kitos teisin s formos, funkcijas, jei šias funkcijas pagal

statym nuostatas gali vykdyti tik tam tikros teisin s formos juridiniai asmenys;

12) ginkluoti savo narius, organizuoti jiems karinius mokymus ir steigti karinius b rius, išskyrus

statym numatytus atvejus.

3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas su nariu susij s asmuo yra:

1) asociacijos nario – fizinio asmens artimasis giminaitis, sutuoktinis (sugyventinis), sutuoktinio

(sugyventinio) artimasis giminaitis;

2) juridinis asmuo, kuris turi daugiau kaip pus bals asociacijos nario – juridinio asmens organe;

3) juridinis asmuo, kurio organe daugiau kaip pus bals turi asociacijos narys, šios dalies 1 ir 2

punktuose nurodytas asmuo ar šie asmenys kartu.

4. Asociacija pinigus, gautus kaip param , taip pat kitus negr žintinai gautus pinigus ir kit turt naudoja

juos davusio asmens nurodytiems tikslams, jeigu asmuo tokius tikslus nurod . Asociacija šiuos gautus pinigus

privalo laikyti atskiroje s skaitoje, taip pat sudaryti išlaid s mat , jei tai numatyta teis s aktuose arba pinigus

dav s asmuo to reikalauja. Asociacija negali priimti pinig ar kito turto, jei duodantis asmuo nurodo juos

naudoti kitiems, negu asociacijos statuose yra nustatyta, tikslams.

450

ASOCIACIJ PERTVARKYMO IR PABAIGOS YPATUMAI

Asociacij pertvarkymo ir pabaigos ypatumai

1. Asociacijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) Civilinio kodekso

nustatyta tvarka.

2. Vienu metu asociacija negali b ti ir reorganizuojama, ir pertvarkoma.

3. Jeigu asociacijoje liko mažiau negu trys nariai, per trisdešimt dien apie tok nari sumaž jim

asociacija turi pranešti juridini asmen registrui Juridini asmen registro nuostat nustatyta tvarka.

4. Lik s asociacijos turtas ir l šos, statym nustatyta tvarka patenkinus visus kreditori reikalavimus ir

asociacijos nari reikalavimus d l asociacijos turto dalies, neviršijan ios nario stojamojo našo ar mokes io, iki

asociacijos išregistravimo iš juridini asmen registro perduodami kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams

asmenims, kuriuos nustato visuotinis nari susirinkimas ar teismas, pri sprendim likviduoti asociacij .

5. Be kit šiame statyme ir Civiliniame kodekse nustatyt pareig , asociacijos likvidatorius privalo:

1) viešai paskelbti asociacijos statuose nurodytame dienraštyje apie asociacijos likvidavim ir

pateikti juridini asmen registrui dokumentus, patvirtinan ius sprendim likviduoti asociacij bei

savo duomenis;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balans ;

3) perduoti likus asociacijos turt šio statymo nustatyta tvarka.

451

KAIP TAKOS PROBACIJOS PROCES ŠI MET VYRIAUSYB S PATVIRTINTA NVO PL TROS

KONCEPCIJA

I. PAD TIES APŽVALGA

1. Visuotinai pripaž stama, kad stipri pilietin visuomen – demokratijos ir pažangos pagrindas. Apie

demokratijos išsivystym paprastai spendžiama pagal tai, koki tak valstyb je turi ir kokiu mastu veikia

visuomenin s, pilietin s organizacijos, dabar bendrai vadinamos nevyriausybin mis organizacijomis (toliau

vadinama - NVO).

2. Siekiant, kad šiose organizacijose dalyvaut didesn dalis visuomen s, o ir pa ios organizacijos veikt

efektyviai, b tina sukurti palanki aplink joms atsirasti ir veiklai pl toti. Toki aplink valstyb je sudaro daug

veiksni : teisin aplinka, nuoseklus vieš funkcij delegavimas, aišk s NVO bendradarbiavimo su valstybe

mechanizmai, finansavimo šaltini gausa ir stabilumas, atskaitomyb .

3. Po Lietuvos valstyb s nepriklausomyb s atk rimo NVO steigim si ir veikl reglamentuojantys teis s

aktai buvo kei iami ir tobulinami, kol pagaliau buvo sukurta organizacij veikl reglamentuojanti teisin baz .

Vis d lto tobulinimas buvo nenuoseklus. Juo dažniau buvo siekiama ištaisyti ankstesnes reglamentavimo

klaidas, bet ne sukurti bendr sistem , nustatan ilgalaikes NVO pl tros perspektyvas.

4. Iki šiol Lietuvoje n ra išskirtos pilietin s visuomen s pl tros gair s, neapibr žia NVO vykdomos

visuomenei naudingos veiklos samprata, n ra aiški NVO finansinio r mimo princip .

5. NVO pl tros koncepcijos ir prioritet vystant pilietin visuomen nebuvimas l tai, kad šiandien:

5.1. teis s aktais n ra apibr žti subjektai, teikiantys visuomenei svarbias ir naudingas paslaugas,

savo veikl grindžiantys savanoriškumo principu bei nesiekiantys pelno;

5.2. finansiniai šaltiniai, tur paremti NVO, atitenka ir valstyb s steigtiems juridiniams

asmenims;

5.3. norint gyti paramos gav jo status pakanka pasirinkti atitinkam juridinio asmens form ir

siregistruoti Juridini asmen registre;

452

5.4. NVO steigimasis ir veiklos principai suvienodinti su verslo subjekt steigimosi ir veiklos

principais, o tai labai padidina organizacijos steigimosi s naudas ir apsunkina veikl .

6. Juridini asmen registro nuostat , patvirtint Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2003 m. lapkri io

12 d. nutarimu Nr. 1407 (Žin., 2003, Nr. 107-4810), 12 punkte nustatyta net 15 vieš juridini asmen , kurie

nesiekia naudos sau ir „kuri tikslas tenkinti viešuosius interesus", teisini form (Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.34 straipsnio 2 dalis), ta iau ne visos šios formos atitinka

pilietin s visuomen s samprat .

II. SPR STINOS PROBLEMOS

7. Išskirtinos šios pagrindin s problemos:

7.1. NVO s voka ir paramos gav jo statusas;

7.2. visuomenei naudingos veiklos apibr žimas ir vieš funkcij delegavimas;

7.3. NVO finansavimas ir atskaitomyb ;

7.4. NVO steigimosi ir veiklos reguliavimas.

NVO s voka ir paramos gav jo statusas

8. Lietuvos Respublikos Vyriausyb pri 1992 m. balandžio 2 d. nutarim Nr. 226 „D l

nevyriausybini institucij , dalyvaujan gyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausyb s socialin s reformos

program , skatinimo" (Žin., 1992, Nr. 17-474), kuriame buvo tvirtinti kai kurie NVO statuso kriterijai, ir 2004

m. lapkri io 29 d. - nutarim Nr. 1520 „D l Nevyriausybini organizacij reikal komisijos sudarymo" (Žin.,

2004, Nr. 173-6418), kuris neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 d. (Žin., 2008, Nr. 149-6064)). Nors teis s

aktuose ir kituose dokumentuose (sutartyse, paraiškose ir pan.) imta vartoti NVO s voka, niekur nepateikiamas

apibr žimas, kokios organizacijos priskiriamos prie NVO.

9. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statymo (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61- 1818) 7

straipsnyje numatyti asmenys, kurie gali b ti paramos gav jais, t. y. gauti pinigines l šas, bet kok kit turt ar

453

paslaugas steigimo dokumentuose nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams gyvendinti. Teis gyti

paramos gav jo status atsiranda pasirinkus tam tikr juridinio asmens form , atitinkamai teis gauti param

atsiranda vien tik d l paramos gav jo statuso gijimo, o ne d l visuomenei naudingos veiklos.

Visuomenei naudingos veiklos (viešojo intereso) apibr žimas ir vieš funkcij delegavimas

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje viešieji juridiniai asmenys

apibr žiami kaip „asmen , nesiekian naudos sau, steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas - tenkinti

viešuosius interesus (valstyb s ir savivaldyb s mon s, valstyb s ir savivaldyb s staigos, viešosios staigos,

religin s bendruomen s ir kt.)". Lietuvos Respublikos vieš staig statymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004,

Nr. 25-752) 2 straipsnio 1 dalyje nurodomas pagrindinis viešosios staigos tikslas - vieš interes tenkinimas.

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fond statymo (Žin., 1996, Nr. 32-787; 2004, Nr. 7-128) 2 straipsnio

1 dalyje pagrindiniu fond tikslu vardijamas labdaros ir (ar) paramos teikimas visuomenei naudingomis ir

nesavanaudiškomis pripaž stamose srityse. Lietuvos Respublikos asociacij statymo (Žin., 2004, Nr. 25-745) 2

straipsnio 1 dalyje tvirtinamas vienas iš asociacijos tiksl - „kit vieš interes tenkinimas". N viename iš

teis s akt , kuriuose minimi viešieji interesai, n ra j s vokos apibr žimo, viešojo intereso s voka aiškinama

remiantis ne teis s aktais, o teism praktika. Tokiomis aplinkyb mis susiformavo praktika, kai visuomenei

nauding veikl vykdan ius ar vieš interes tenkinan ius juridinius asmenis apibr žia ne konkreti j veikla, o

juridinio asmens forma (Juridini asmen registro nuostat 12 punktas).

11. statyme nesant apibr žtos visuomenei naudingos veiklos ar vieš interes s vokos, valstyb

neskiria viešosios naudos organizacij - organizacij , vykdan visuomenei nauding veikl (daugiau kaip 50

proc. veiklos arba beveik vis veikl ), ir grupin s naudos organizacij , kuri tikslas - tenkinti savo nari

poreikius.

12. Tiek viešosios, tiek grupin s naudos organizacijos yra svarbios valstybei kaip pilietiškumo ir

demokratijos išraiška. Vis d lto viešosios naudos organizacijos sprendžia didesn s visuomen s dalies

problemas, tod l dažnai turi galimybes vykdyti valstyb s institucij deleguotas funkcijas.

13. Šiuo metu veikian valstyb s r mimo fond , valstybini skatinimo program gausa neužtikrina

tinkamo vieš funkcij delegavimo, nes, nesant teisiškai tvirtinto skirstymo viešosios ir grupin s naudos

organizacijas, sunku pasirinkti, koki veikl skatinti, kam deleguoti funkcijas ir suteikti lengvatin finansavimo

režim . Galb t tai ir lemia, kad dalis NVO sektoriui skiriam l atitenka valstyb s steigtoms viešosioms

staigoms ar kitiems juridiniams asmenims.

454

14. Vienas pagrindini NVO veiklos varikli , suteikian joms pranašum lyginant su kitais kio

subjektais, yra savanoriškas darbas. 2006 metais Seimui pri mus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98

straipsnio pakeitimo statym (Žin., 2006, Nr. 132-4989), Lietuvoje neliko savanorišk darb

reglamentuojan teis s akt , kurie apsaugot savanori teises ir pripažint specifin j darbo pob . S vokos

„savanoris", „savanoryst " skirting institucij interpretuojamos skirtingai, tod l praktikoje kyla nemažai

problem ir nesusipratim d l savanori statuso, j veiklos organizavimo, savanoriško darbo legalumo,

skaidrumo, patirt išlaid kompensavimo (kelion s, maitinimosi, apgyvendinimo ir kit išlaid ).

NVO finansavimas ir atskaitomyb

15. Pagrindiniai NVO finansavimo šaltiniai yra r mimo fondai, programos ir l šos, gaunamos laim jus

vieš pirkim konkursus. Vienu atveju yra rengiamos programos, kurias nagrin ja atitinkamos komisijos

(tvarkos kiekvienam fondui ar programai tvirtinamos atskirai). Kitu atveju bendra tvarka dalyvaujama

viešuosiuose pirkimuose, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos vieš pirkim statymas (Žin., 1996,

Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102).

16. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statymas nustato, kad asmenys, turintys paramos gav jo

status , param gauna neatlygintinai perduodant pinigines l šas ar bet kok kit turt , suteikiant paslaugas ar

suteikiant turt naudotis panaudos teise, turt paliekant testamentu ir kitais statym nustatytais b dais.

17. Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokes io statymas (Žin., 2002, Nr. 73-3085) suteikia

gyventojams teis pervesti iki 2 proc. sumok tos pajam mokes io sumos paramos gav jo status turin ioms

organizacijoms. Be to, paramos gav jo status turin ioms NVO taikomos mokes ir kitos lengvatos.

18. vertinus situacij , iš pirmo žvilgsnio galima susidaryti nuomon , kad valstyb suk pakankam

NVO finansavimo sistem , ta iau taip n ra, nes:

18.1. n ra takoskyros tarp NVO teis s siekti viešosios arba grupin s naudos tod l visi paramos

gav jo status turintys juridiniai asmenys priskiriami prie tenkinan vieš interes ;

18.2. lengvatos ir parama pasiekiamos daugeliui NVO, tod l ribotos lengvat taikymo, kontrol s

ir prieži ros galimyb s;

455

18.3. n ra aiški ir skaidri NVO veiklos vertinimo kriterij joms dalyvaujant finansin s paramos

ar vieš paslaug pirkimo konkursuose;

18.4. NVO skiriamomis l šomis ir lengvatomis naudojasi valstyb s ir savivaldybi steigtos

staigos.

19. NVO atsakomyb r jams nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, o už suteiktas

mokestines lengvatas - mokes ius reglamentuojan iuose teis s aktuose. Už param atsiskaitoma Valstybinei

mokes inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos, l šas skyrusiam fondui ar programos

valdytojui, ta iau NVO veikla nevertinama l panaudojimo kokyb s prasme, t. y. ar paslauga pasiek

paslaugos gav , ar buvo sukurtas tinkamos kokyb s produktas.

NVO steigimosi ir veiklos reguliavimas

20. 2001 m. liepos 1 d. sigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, siekiant

statymus suderinti su Civilinio kodekso normomis, per kelet met buvo priimti nauji ar pakeisti beveik visi

atskiras juridini asmen teisines formas reglamentuojantys statymai, iš j ir vieš juridini asmen , kuri

dalis priskiriama nevyriausybiniam sektoriui.

21. Vis NVO teisini form veikl bei steigimo reikalavimus reglamentuoja special s statymai,

organizacijos registruojamos Juridini asmen registre bendra tvarka, kaip ir bet kurie kiti kio subjektai.

22. Iki Juridini asmen registro veiklos pradžios NVO neatlygintinai registruodavo Teisingumo

ministerija ir savivaldyb s. Prad jus veikti Juridini asmen registrui, steigiant vis teisini form juridinius

asmenis, kei iant steigimo dokumentus, duomenis, likviduojant ar reorganizuojant, procesai vyksta dviem

etapais:

22.1. notaro atliekamas teisinis tyrimas;

22.2. registravimas Juridini asmen registre.

23. Galima teigti, kad naujoji registravimo tvarka padar NVO nepriklausomas nuo valstyb s ar

savivaldybi institucij , ta iau suk nemaža problem , tai:

456

23.1. padid jusios steigimo s naudos;

23.2. taikomi pelno siekian juridini asmen standartai;

23.3. pasitaikantis skirtingas notar ir Juridini asmen registro tvarkymo staigos specialist

teis s norm taikymas.

l ši priežas iš dalies sumaž jo NVO dinamiškumas ir socialin s iniciatyvos - vienos iš pagrindini

vertybi , kurias organizacijos suteikia visuomenei.

24. Lietuvoje NVO daugelyje sri taikomi bendri juridini asmen administravimo ir apskaitos

standartai. Visus reikalavimus organizacijos turi gyvendinti vienodai, nepriklausomai nuo j vykdomos

veiklos, tiksl , nari ar dalinink skai iaus, pajam šaltini ir pan.

25. NVO neturi jas atstovaujan io organo, kuris gal dalyvauti svarstant visuomenei reikšmingas

iniciatyvas, daryti tak svarstomiems sprendimams.

III. KIT VALSTYBI PRAKTIKOS APŽVALGA

26. Daugelis Europos valstybi per pastaruosius metus pri teis s aktus, vienaip ar kitaip

reguliuojan ius valstyb s ir nevyriausybinio sektoriaus santykius:

Anglijos Vyriausyb 1998 metais pri Anglijos nevyriausybini organizacij sektoriaus ir

centrin s valdžios institucij susitarim „COMPACT", kuriuo aiškiai apibr žiama konsultacij su valdžios

sektoriumi sistema, nevyriausybini organizacij finansavimas iš valstyb s biudžeto, nevyriausybini

organizacij veikla ir savanoriškas darbas;

Danijos kult ros ministerija 2001 metais pri chartij d l Danijos savanorišk organizacij ir asociacij bei

viešojo sektoriaus s veikos, kuria siekiama stiprinti pilietin s visuomen s organizacijas ir užtikrinti j veiklos

pl tr ;

457

Estijos parlamentas 2002 metais pri Estijos visuomen s pl tros koncepcij , pagal kuri

reguliuojami nevyriausybini organizacij ir valdžios institucij santykiai;

Kroatijos parlamentas 2003 metais pri statym , kuriuo kuriamas Nacionalinis pilietin s visuomen s

pl tros fondas. Šiuo statymu siekiama pl toti pilietin visuomen , užtikrinti nevyriausybini organizacij

finansin stabilum ir pl tr .

27. Vengrijoje 1997 metais buvo priimtas Viešosios naudos statymas, kuris tvirtino nauj teisin

viešosios naudos status ir kartu nustat viešosios naudos statuso veikl s raš . Organizacija, siekianti, kad jai

suteiktas viešosios naudos statusas, turi tur ti tam tikr teisin form , b ti nepolitin , ne pelno siekianti,

jos pagrindin vykdoma veikla turi b ti nukreipta apibr žtos viešosios naudos teikim , o iš ekonomin s

veiklos gaunamas pelnas panaudojamas viešosios naudos tikslams pasiekti. Tik š status turin ios

organizacijos gauna tiesiogin ir netiesiogin valstyb s param viešosios naudos veiklai vykdyti. Specifin s

mokes lengvatos suteikiamos viešosios naudos status turin ioms organizacijoms, kurios gyvendina

valstyb s deleguotas vieš sias funkcijas. Siekiant užtikrinti teis veikl , atskaitomyb ir skaidrum , nustatyti

reikalavimai viešosios naudos statuso organizacij veiklai, buhalterinei apskaitai ir finansini ataskait

sudarymui.

28. Vokietijoje ir kai kuriose kitose Europos valstyb se laikomasi principo, kad valstyb s staigos teikia

socialines paslaugas tik tuo atveju, jeigu n ra NVO, galin teikti šias paslaugas.

29. Maltoje NVO deleguota didel dalis vieš funkcij . Dauguma toki staig , kaip antai: vaik

namai, pagyvenusi žmoni namai, priklausomybes turin asmen centrai, smurto auk centrai, yra priži rimi

nevyriausybinio sektoriaus ir juose daugiausia dirba savanoriai (iš j ir užsienio šali gimining NVO).

Valstyb s parama šioms staigoms labai maža, nes l šos skiriamos socialines paslaugas teikian ioms NVO,

kuri pagrindiniai finansin s paramos šaltiniai yra katalik bažny ia ir privat s asmenys. Maltoje taikoma

racionali finansini lengvat , teikiam NVO, sistema.

30. Europos Tarybos nuostatuose, priimtuose 1949 metais, yra trauktas punktas ir apie Tarybos

santykius su tarpvyriausybin mis ir nevyriausybin mis organizacijomis.

31. Santykiai su visuomen s grup mis aptariami ir Europos Komisijos dokumentuose:

458

31.1. Europos Komisija 1997 metais pri Komunikat d l savanoryst s, nevyriausybini

organizacij ir fond veiklos skatinimo Europoje;

31.2. Europos Komisija 2000 metais pri diskusij dokument „Tvirtesn s partneryst s su

nevyriausybin mis organizacijomis k rimas", kuriuo siekiama užtikrinti skland tarpusavio

bendradarbiavim , konsultacij ir finansini program teikim NVO sektoriui;

31.3. Europos Komisija 2001 metais pri Balt knyg d l Europos valdymo, kuria

užtikrinamas Europos S jungos institucij atskaitingumas visuomenei ir jos grup ms, pilietin s

visuomen s ir nevyriausybini organizacij r mimas, stiprinimas ir bendradarbiavimas su jomis

(2001 m. liepos 25 d. Europos valdymas - Baltoji knyga, COM (2001) 428).

32. Europoje kreipiamas d mesys ir NVO steigimosi kašt did jim . Europos Tarybos rekomendacij

l Pagrindini nevyriausybini organizacij Europoje statuso princip ir j aiškinam pastab

(Recommendation CM/Rec(2007)14), 2007 metais patvirtint Europos Tarybos Ministr Komiteto, 30 punkte

teigiama, kad ,,bet kurie mokes iai, renkami paduodant prašym d l juridinio asmens statuso, turi b ti tokio

dydžio, kuris nevaržyt pareišk ".

IV. SIEKIAMI TIKSLAI

33. Teis s aktais reglamentuoti subjektus, galin ius dalyvauti perimant vieš funkcij vykdym , ir

nustatyti valstyb s ir savivaldybi biudžet l šas pretenduojan NVO kriterijus.

34. tvirtinti, kad valstyb s ir savivaldybi steigtos staigos negal naudotis NVO skiriamomis l šomis

ir lengvatomis.

35. Stiprinti nevyriausybinio sektoriaus atstovavim .

36. Užtikrinti nuosekl valstyb s ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavim .

37. Teis s aktais nustatyti visuomenei naudingos veiklos sritis ir skatinti NVO teikti paslaugas šiose

srityse.

459

38. Nustatyti aiškius ir skaidrius NVO finansinio r mimo, vieš naud kurian subjekt paslaug

pirkimo ir vertinimo principus, atsakomyb s pagrindus.

39. Diegti naujas nevyriausybinio sektoriaus r mimo ir filantropijos pl tros priemones, sudaryti

prielaidas nelie iamojo kapitalo fondams steigti, galimybes taikyti ilgalaik programini projekt finansavim ir

kt.

40. Viešai skelbti informacij apie NVO finansavimo programas ir vieš pirkim konkursus, j

nuostatus ir rezultatus.

41. statymu tvirtinti savanorišk darb kaip socialiai nauding veikl , jeigu j organizuojan io asmens

ir atliekan io asmens pagrindiniai tikslai n ra finansin s naudos siekimas.

42. Supaprastinti NVO steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo proces , suteikiant galimyb teikti

Juridini asmen registrui steigimo ir kitus dokumentus pavyzdin se formose elektroniniu b du, taip

sumažinant NVO steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo s naudas.

43. NVO netaikyti verslo subjektams nustatyt veiklos valdymo modeli ir neriboti vidin s strukt ros,

paliekant galimyb tai aptarti organizacijos steigimo dokumentuose.

44. Atsisakyti formalaus reikalavimo kasmet rinktis visuotinius organizacij susirinkimus NVO veiklos

ataskaitai patvirtinti.

460

V. KONCEPCIJOS GYVENDINIMAS IR PRIEMON S

45. Siekiant gyvendinti ši koncepcij , b tina:

45.1. suderinus su visuomene, patvirtinti nevyriausybinio sektoriaus pl tros program , kurioje

numatytos valstyb s ir NVO bendradarbiavimo prioritetin s sritys;

45.2. suderinus su NVO, patvirtinti Nevyriausybini organizacij reikal koordinavimo komisij ;

45.3. nustatyti iš valstyb s ir savivaldybi biudžet l finansuojamos NVO veiklos vertinimo,

atskaitomyb s bei viešumo principus.

46. Siekiant gyvendinti koncepcijos nuostatas, b tina parengti:

46.1. statymo projekt , reglamentuojant valstyb s ir savivaldybi biudžet l skirstymo NVO

tvark , kuriame b apibr žtos NVO, visuomenei naudingos veiklos ir kitos s vokos, numatytos

vieš funkcij delegavimo galimyb s;

46.2. Lietuvos Respublikos savanoriško darbo statymo projekt , apibr žiant savanorišk darb ir

lygas, nustatan ias, kada jis gali b ti atliekamas;

46.3. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statymo pakeitimo statymo projekt , tobulinant

šiuo metu galiojan ios paramos gav jo statuso suteikimo proced ras, reglamentuoti valstyb s ir

savivaldybi speciali program l skyrimo NVO tvark , nustatant visuomenei naudingos

veiklos sritis.

46.4 Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fond statymo pakeitimo statymo projekt ir/ar

atskir statym , reglamentuojant nelie iamo kapitalo fond steigim ir veikl .

47. Taip pat perži ti ir prireikus padaryti pakeitimus:

47.1. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (reikalui esant);

461

47.2. vairias NVO sritis (meno k , tautinio paveldo, gamtosaugos ir kt.)

reglamentuojan iuose teis s aktuose;

47.4. mokestinius santykius, buhalterin apskait ir finansini ataskait sudarym

reglamentuojan iuose teis s aktuose;

47.5. Juridini asmen registro nuostatuose.

NEVYRIAUSYBINI ORGANIZACIJ VEIKLA UŽSIENIO ŠALI PROBACIJOS SISTEMOJE

Probacijos užuomazgos kai kuriose šalyse buvo prad tos vystytis XIX amžiuje. Tai ypa galima pasteb ti

Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, Danijoje priva ios (nevyriausybin s) organizacijos teikia pagalb iš

kalinimo staig išleistiems asmenims nuo 1850 met , o probacijos darbas su kaliniais , išleistais tam tikromis

lygomis, vykdomas nuo 1905 met . Suomijoje priva ios organizacijos finansuojamos krikš ionišk labdaros

organizacij nuo 1870 met (kai Suomija vis dar buvo Rusijos imperijos sud tyje), dirba kal jimuose, kur

savanoriai padeda nuteistiesiems atlikti bausm tinkamu b du ir bando ‚taisyti‘ juos per religin mokym bei

aukl jim . Norvegijoje pirmaisiais XIX a. Dešimtme iais buvo suformuotas valstybinis užsakymas pirm

probacin s veiklos žingsni vystymui. To pasekoje amžiaus vidutyje buvo sukurtos pirmosios nevyriausybin s

probacine veikla užsiiman ios organizacijos. Anglijoje probacijos pradžia gali b ti laikomi 1876-ieji metai , kai

Anglijos Bažny ios Blaivyb s draugijos finansavimo pagrindu buvo kurta „policijos teism misionieri “

institucija, padedanti nusikalt liams atsikratyti alkoholio vartojimo blogio, pad dama jiems susirasti darb ir

gyvenam viet , veikdama kaip „misionieriai savo žem je“.

Piet Europos valstyb s probacin veikl sitrauk taip pat gana anksti. Jau XIX amžiuje Šveicarijoje

krikš ioniškos labdaros organizacijos si pad ti išleistiems kaliniams, o Olandijoje pirmoji probacin s

veiklos organizacija buvo kurta 1823 metais. Pranc zijoje XIX amžiaus antroje pus je tam tikri „klubai“ ir

„Draugijos“, turin ios krikš ioniškos labdaros teikimo pagrindus, buvo oficialiai galioti dirbti su nusikalt liais

tiek kalinimo metu, tiek po jo: šios organizacijos jau 1885 metais tapo nepriklausomos ir gaunan ios

valstybin finansavim , patvirtint vyriausyb s aktu.

462

Savanori ir profesionali darbuotoj darbas probacijoje

Bendrai pa mus, šiuo metu Europoje probaciniu darbu užsiima tiek profesional s darbuotojai, tiek savanoriai.

Paprastai probacinis darbas prasid davo nuo savanori ir labdaros organizacij sitraukimo ši veikl , kurie

liau dalinai ar visiškai b davo pakei iami profesionaliais darbuotojais, valstyb s finansuojamomis ar

valstybin mis institucijomis. Savanoriško darbo tradicijos, esm ir tikslai (filosofija) atliko svarb vaidmen

apibr žiant dabartin probacijos sistem Europoje; ties sakant, šie faktoriai iki šiol yra turintys takos vis

didesniam šios srities vystymui, darbui ir jo misijai. Reikia pasteb ti, kad kai kuriose šalyse (Belgijoje ar

Jungtin je Karalyst je) dalinis per jimas nuo savanori prie profesionali darbuotoj probacijos istorijoje vyko

gana anksti.

Yra nedidelis skai ius toki šali , kurios neturi savanoriško darbo tradicij ir probacija yra vykdoma

apmokam darbuotoj . Tokios šalies pavyzdys yra ekija, kur 1970 metais buvo kurta „socialini kuratori “

institucija, vykdanti veikl , panaši probacij , ir finansuojama Darbo ir Socialini Reikal ministerijos: tuo

pa iu metu kal jimuose dirbantys socialiniai darbuotojai prad jo vykdyti tam tikr probacin darb .

Bendrai pa mus probacija ilg laik buvo atskir savanori ir savanori iš labdaring organizacij darbo sritis.

Šiuo poži riu Europoje n ra reali šiaur s-piet ar ryt -vakar skirtum . 1961 metais Austrijoje buvo tik

vienas profesionalus (t.y.apmokamas) probacijos darbuotojas, o pirmasis Austrijos probacijos statymas

(nepilname iams) nesuteik galimyb s darbinti daugiau probacijos pareig , akcentuodamas tik

savanoriškus darbuotojus. Žinoma, labai greit po šiuo statymo paskelbimo buvo pasteb ta kad savanoriško

darbo nepakanka ir tai paskatino Austrij pasukti kita kryptimi; ta iau reikšminga yra tai, kad šis statymas

buvo išleistas tik antroje XX amžiaus pus je.

Žvelgiant vakarus, galima pasteb ti panaš vaizd . Olandijoje, nors probacinis darbas per jo nesavanori

rankas gana anksti (1910m), Gelb jimo Armija visada buvo atsakinga už nemaž darbo dal , atliko oland

probacijos srityje. Dar labiau vakarus, Airija – kur savanoriškas darbas yra tokio pat senumo kaip ir pati

valstyb – pirmuosius darbuotojus darbino tarp 1940- ir 1950- .

Žvelgiant šiaur , Danijoje ilga savanoriavimo tradicija sudar reikiamas s lygas tam, kad savanoriai b

intensyviai traukti probacin darb . Norvegijoje iki 1980 met probacija buvo pagrindinai savanori

prerogatyva. Švedijoje probacinis darbas visuomet buvo dirbamas glaudžiai bendradarbiaujant su savanoriais iš

bažnytini organizacij ir laisvalaikio praleidimo, pramog organizacij (sporto rateli ).

463

Piet Europai yra b dingas tas pats paveikslas: Italijoje sena ir garbinga bažny ios ir komunist savanori

infrastrukt ra yra iki šiol dominuojanti šioje srityje; nepilname probacija gana anksti tapo vykdoma

darbint probacijos pareig , suaugusi probacija pasek šiuo pavyzdžiu 1975 metais. Panaši situacija

Pranc zijoje, kur savanoriškas sektorius buvo ilg laik trauktas probacin darb , nors valstyb vis labiau

akcentavo jo tak nuo 1956 met . Netgi Ispanijoje, kur pastebimo seniausios probacijos užuomazgos Vakar

Europoje, savanoriai darbuotojai atlieka pagrindin vaidmen šioje srityje.

Ži rint Europos centr , XIX-ame amžiuje Vokietijoje probacija buvo visiškai tik savanori reikalas ir pirmi

žingsniai darbinant buvo žengti tik XX amžiuje. Liuksemburge savanoriškas darbas pirmavo iki pat 1950

met .

Kaip beb kitose šalyse, labai anksti savanoriško sektoriaus traukimas buvo apribotas ir perimtas

profesionali bei valstyb s apmokam tarnautoj . Profesionalus probacinis darbas Belgijoje buvo kurtas

Pirmojo Pasaulinio karo metais, Anglija ir Velsas tur jo darbintus probacijos pareig nus nuo pirm XX

amžiaus dešimtme . Suomijoje apokam darbuotoj poreikis buvo išpildytas jau paskutiniais XIX a.

dešimtme iais.

Šiuo poži riu Šveicarija ir Pranc zija turi išskirtin pozicij . Šveicarijoje probacijos darbas prasid jo nuo

savanorišk iniciatyv , toki kaip „poni bendruomen s“, besir pinan ios kaliniais ir kitais nusikalt liais.

Ypatingai necentralizuotose srityse (provincij vienetuose-kantonuose) prad jo kurtis daug vietini iniciatyv

,kurios skyr si savo tipu ir darbo metodais, valdomos ir finansuojamos vietin s valdžios, tod l labai skirtingos.

Kai kuriuose kantonuose probacinis darbas yra išskirtinai savanori prerogatyva, kitose savanoriškas darbas yra

dominuojantis. Pranc zijoje n ra specifin s savanoriško probacinio darbo srities, nors probacin s strukt ros

intensyviai bendradarbiauja su savanorišku sektoriumi trauktu socialin pagalb ir pagalb priklausomiems

asmenims. Pranc zijoje svarbus savanori vaidmuo yra padedant nusikaltim aukoms.

Valstybin s taisykl s ir strukt ros apiman ios priva ias organizacijas, vykdan ias valstybines užduotis

Atliekant probacijos užduotis, kurios vykdomos per taip vadinamus mokymo ir socialinio datbo metodus,

daugeliu atvej yra pilnai pasitikimas priva iomis iniciatyvomis ir tuo pagrindu suskurtomis organizacijomis.

Tokiais atvejais probacijos veikla suklesti, tuo tarpu kitose šalyse, kur šio pasitik jimo n ra arba jis yra ne toks

didelis, reikalinga vystyti valstybines organizacija, vykdan ias probacijos darb ir vyriausyb turi užimti

vadovaujant vaidmen . Tai takoja probacijos veiklos l tesn ir mažiau intensyvi pl tr . Visiškai nekeista,

kad buvusioje socialistin je ekoslovakijoje valstyb si šio darbo su dideliu entuziazmu ir gana anksti.

464

Šiandien daugelyje šali priva ios organizacijos vis dar pirmauja probacijos srityje. Olandijoje, pavyzdžiui,

probacija kilo iš priva iniciatyv XIX amžiuje ir nuo tada yra vykdoma priva organizacij , nors nuo

Antrojo Pasaulinio karo ši srit si valdyti ir kontroliuoti Teisingumo ministerija. Situacija Suomijoje yra

labai artima Olandijos situacijai. Anglijoje ir Velse yra išvystytas labai domus modelis, kur probacija vis laik

buvo tik priva sektori turin vairiausias organizacines strukt ras, rankose. Šis privatus sektorius suk

didžiul valdžios susidom jim , atsispindint dabartin je Vieš Tarnyb Sutartyje, kur numatoma, kad

probacijos tarnybos vykdys valstybines užduotis. Šveicarijoje yra ypatinga situacija, kur kiekviename beveik

nepriklausomame kantone (provincijoje) probacijos organizacijos yra labai susijusios su teisingumo ir

policijos departamentais, ta iau finansiškai nuo j nepriklausomos.

Iš kitos pus s, kai kuriose šalyse probacija vis laik buvo tik valstyb s reikalas; pavyzdžiui ekijoje – nuo XX

a. pradžios, Airijoje – nuo 1922, Švedijoje – nuo 1918 met . Kaip beb XX amžiuje daugumoje Europos

šali valstyb per darb iš priva probacijos organizacij . Kai kuriose šalyse tai vyko gana anksti,

pavyzdžiui, Liuksemburge,- 1884 metais, Italijoje ketinimas organizuoti probacij nepilname iams valstybiniu

mastu buvo paskelbtas 1984 met dekrete, o suaugusiems – 1975 metais. Vokietijoje valstybin sistema buvo

kurta po Antrojo Pasaulinio karo, nors vietin s probacin s veiklos prekursoriai kai kuriuose miestuose atsirado

jau pirmaisiais XX a. dešimtme iais. Akivaizdu, kad šios ankstyvosios iniciatyvos išseko Nacionalsocialist

periodu 1933-1945 metais. Portugalijoje laik si iki 1956 met , Maltoje – 1961, Belgijoje – 1964, Danijoje –

1973, Norvegijoje iki 1980 met .

Ispanijoje, palyginus su kitomis Europos šalimis, situacija yra visai kitokia. Jokios nacionalin s probacijos

tarnybos sistemos nebuvo išvystyta ir tik teisini reform metu 1990- viduryje, probacijos veikla prad ta

vystyti kaip bandomasis projektas. Netgi dabar programos alternatyvi bausmi matavimui bei penitencin s

socialin s tarnybos yra kurtos tik Katalonijoje, Austrijoje, kur probacijos darbas yra datuojamas nuo 1957

met , kuomet priva ios iniciatyvos paskatino jo vystym , jau daug met vyksta disputas apie geriausi b

organizuoti š darb (privatus ar valstybinis b das), kur pagrindiniai veik jai vis kei iasi rol mis.

Organizacijos, užsiiman ios probacija, yra paliktos ne itin malonioje tarpin je pozicijoje, ir šiuo metu

teisingumo ministerija pagrindinai turi subkontraktinius santykius su priva iomis organizacijomis,

dirban iomis š darb .

Galiausiai, situacij Pranc zijoje reikia pristatyti atskirai. ia nuo antrojo Pasaulinio karo pabaigos tiek

valstybiniai, tiek privat s sektoriai yra sunkiai traukiami probacin darb , nors prieš tai , jau nuo XIX a.

vidurio, privatus sektorius vaidino svarbiausi vaidmen . Po karo, pranc probacijos tarnyba, kaip

penitencin s administracijos dalis, prad jo intensyviai bendradarbiauti su priva projekt agent romis, kurios

dalinai dirba š darb .

465

Priva ios probacijos tarnyb sistemos

Trijose Europos šalyse probacijos darbas yra priva organizacij prerogatyva. Dvio iš j yra Europos šiaur je

(Suomija ir Olandija), tre ioji yra Austrija. Nenuostabu, kad mažose šalyse ar šalyse, turin iose nedidel

gyventoj skai , probacijos paslaugos yra sutelktos vien organizacij , kuri užsiima vairia probacine veikla.

(Austrija ir Suomija), arba yra organizuota centralizuoto valdymo strukt ra, kuri priži ri visas organizacijas,

užsiiman ias šia veikla (Olandija, kurioje tokia sistema buvo išvystyta vos prieš kelerius metus). Austrijoje

VSBA (Verein Fur Bewarungsfilfe und Soziale Arbeit) dirba klasikin probacin darb (pavyzdžiui ruošia

pranešimus (ataskaitas) apie klientus teismui), užsiima mediacija, dirba su lygtinai išleistais asmenimis ir yra

atsakinga už probacijos bei parolio bendrabu ius visoje šalyje. Ryšiai ir bendradarbiavimas su Teisingumo

ministerija yra forminti Bendrajame Kontrakte (kur apibr žta ir darbo specifika, pareigin s nuostatos),

pasirašytame tarp Teisingumo ministerijos ir VSBA, remiantis faktu, Kad VSBA darbuotojai yra darbinami tik

pritarus ministerijai.

Suomijoje probacija yra vykdoma organizacijos, kurios egzistavimas yra patvirtintas statymu ir

administruojamas bei priži rimas teisingumo ministerijos ; tai nurodo, jog tolesni paaiškinimai apie juridin

valdži yra nereikalingi. Olandijoje probacija yra vykdoma trij priva organizacij -Nacionalin s Probacijos

Tarnybos, Psichin s Sveikatos Centro ir Gelb jimo Armijos. J darbas subsidijuojamas Teisingumo

ministerijos. Šios organizacijos dirba sutarties pagrindu, yra priži rimos Nacionalin je probacijos tarnyboje

esan ios valdybos., kuri yra atsakinga už ryšius tarp ši organizacij ir Teisingumo ministerijos, bei paskirsto

biudžet visoms trims organizacijoms.

Dalomosios medžiagos priklausinys yra Draugijos tyrimo pagrindu parengtas ir išleistas metodinis leidinys

„Iš jusi iš laisv s at mimo viet asmen adaptacija visuomen je“, skirtas pataisos inspekcij

darbuotojams ir savanoriams, dirbantiems nuteist socialin s integracijos srityje.

466

PSICHOLOGINIAI IR ETINIAI PATAISOS INSPEKCIJ PAREIG VEIKLOS ASPEKTAI

Doc. dr. Vida Gudžinskien

Nuteist resocializacija yra sudedamoji socialin s reabilitacijos proceso dalis, apimanti nuteistojo socialin

paruošim tinkamai integruotis visuomen . Resocializacija, kaip visateisio pilie io ugdymas, reikalinga

nuteisto asmens maksimaliam funkcionavimui, naudingumui, vertingumui tiek sau pa iam, tiek šeimai, tiek ir

visuomenei. Nuteist speciali pataisos program taikymas palaipsniui tampa vienu pagrindini su

nuteistaisiais atliekamo darbo princip . Pataisos program taikymas tiesiogiai susij s su objektyviais nuteist

poreikiais, t.y. su tais poreikiais, kuri patenkinimas galint asmen po laisv s at mimo bausm s atlikimo tapti

pilnaver iu visuomen s nariu, sugeban iu ir norin iu savarankiškai bei teis tais b dais siekti gyvenime

užsibr žt tiksl ir spr sti iškylan ias problemas. Pataisos program taikymas planuojamas ir gyvendinamas

taip, kad galima b optimaliai išnaudoti staigos personalo galimybes, turimus materialinius ir finansinius

resursus. Atsisakoma prielaidos, kad program taikymas patenkins visus nuteist norus. Rengiant ir vykdant

nuteist pataisos programas, pasitelkiamos valstyb s ir savivaldybi institucijos bei pareig nai, švietimo ir

mokslo staigos, visuomenin s ir religin s organizacijos, pavieniai asmenys, turintys atitinkam dži , žini

bei patirties.

Resocializacijos strategijoje numatyta, kad: „Laisv s at mimo bausm s atlikimo metu nuteist pataisos tikslas

yra s kmingas nuteistojo gr žinimas visuomen . Nuteist integracijos visuomen programa išskirtina savo

vieta bausm s atlikimo laike bei konkre iu turiniu. Nuteistiesiems, atliekantiems ilgas laisv s at mimo

bausmes, sudaromos galimyb s prad ti dalyvauti programoje anks iau, laipsniškai sisavinant jos turin .

Vykdant program , ypatingas d mesys skiriamas intensyviam nuteist supažindinimui su teis s aktais,

reglamentuojan iais asmen , paleist iš laisv s at mimo viet , teisin pad bei socialin s paramos jiems

teikimo tvark . Daugelyje kalinimo staig paleidžiamiems nuteistiesiems teikiama rašytin informacija su

min teis s akt išrašais, reikaling staig adresais ir kita aktualia informacija. Rengiant nuteistuosius

paleidimui, bendradarbiaujama su socialiniais darbuotojais, savivaldyb mis, darbo biržomis, pataisos

inspekcijomis, nuteist giminai iais. Asmenys, atliekantys ilg laisv s at mimo bausm , dažnai praranda

normalaus visuomeninio bendravimo bei elementarius buitinius džius. Siekiant iš naujo suformuoti šiuos

džius, ruošiamiems paleisti nuteistiesiems der parengti specialias praktini dži formavimo

programas.

Resocializacijos ir reintegracijos tikslas, panaudojant t stin (nuolatin ) nuteist mokym , darb ir kitas

psichologines – socioedukacines priemones, vertinant j poreikius bei galimybes, diegti žinias ir visuomen je

priimtus elgesio standartus, vertybes, normas ir reikalavimus. Patirtis rodo, kad ne visi laisv s at mimo bausme

467

teisti asmenys yra motyvuoti pozityviems poky iams, be to, ženklus nuteist asmen skai ius turi plat

psichologini problem spektr , kliudant objektyviai vertinti susiklos iusi situacij ir imtis adekva

priemoni jos veikai. Ne paslaptis, kad laisv s at mimo bausmes atlieka priklausomi nuo narkotini medžiag

ir alkoholio, patyr seksualin ir psichologin smurt , link smurtauti, prarad socialinius ryšius su artimaisiais

asmenys. Nuteist bendruomen s vairov kokybine prasme suponuoja ir sud ting resocializacijos proceso

realizavimo priemoni parinkt .

Šiuo metu tikslin nuteist resocializacij vykdo pataisos nam psichologini tarnyb specialistai ir socialin s

reabilitacijos skyriaus b ri viršininkai. Savaime suprantama, kad šiame procese daugiau ar mažiau dalyvauja

visi staigose dirbantys pareig nai, ta iau j ind lis yra akivaizdžiai per mažas, mintas konkre darbini

funkcij vykdymu.

Nuteist asmen resocializacija yra orientuota nuteistojo asmenyb s pažinim , poreiki iššifravim ir

intervencini korekcini priemoni planavim . Tai – pirmas ir labai svarbus etapas rengiant nuteist iš jimui

laisv . Š darb pataisos namuose atlieka psichologai. Pirminio psichologinio vertinimo pagrindu, atsižvelgiant

konkre pataisos nam galimybes ir nuteistojo motyvacij , asmuo yra nukreipiamas profesiniam ugdymui,

bendrajam lavinimui, vairi korekcini program lankymui arba darbinamas. Ryški tak nuteist elgsenai

bei m stysenai turi per dešimtme ius susiformavusios nusikalt li pasaulio tradicijos, dažnai nuteistiesiems

tampan ios svarbesn s už statymus ir visuomen je priimtas gyvenimo normas. Tod l pataisos inspekcij

pareig veikloje labai svarbu gerai suprasti psichologinius ir etinius asmen elgsenos ypatumus, kad gal

adekva iai elgtis vienoje ar kitoje situacijoje bendraudami ir bendradarbiaudami su asmenimis, paleistais iš

kalinimo staig .

2008 m. Kal jim departamentas sigijo adaptuotas, validžias ir patikimas prognostines nusikalstamo elgesio ir

diagnostines metodikas bei intervencines korekcines programas, skirtas probleminio elgesio, charakterio ir

asmenyb s savybi korekcijai. Psichologini tarnyb specialistai yra parengti darbui su min tomis

metodikomis ir programomis. Šie instrumentai leidžia unifikuotai ir tiksliai atskleisti kiekvieno nuteistojo

individual problemin spektr ` ir numatyti tikslin korekcini priemoni arsenal pozityviai asmenyb s raidai.

Visa tai galina maksimaliai individualizuoti ir efektyvinti resocializacijos proces , nuteistajam atliekant laisv s

at mimo bausm . Pažym tina, kad sigyti intelektual s produktai sudaro galimybes t stiniam darbui, kai

nuteistasis yra lygtinai paleidžiamas iš pataisos staigos ir patenka pataisos inspekcijos žinion. Pataisos

inspekcij darbuotojai irgi yra parengti darbui su prognostin mis rizikos vertinimo ir diagnostin mis

metodikomis. Šis seminaras- dar vienas b das pad ti pataisos inspekcijos darbuotojams gyti daugiau

kompetencij , galinan geriau suvokti psichologinius ir etinius lygtinai paleist iš kalinimo staig

nuteist elgsenos ypatumus ir bei numatyti galimus j vienokio ar kitokio elgesio aiškinimo motyvus.

468

Resocializacijos strategijoje nuteist asmen resocializacijos efektyvinimui išskiriamos šios kryptys:

Darbo su nuteistaisiais individualizavimas: asmenyb s ir charakterio savybi diagnostika, nusikalstamo elgesio

prognozavimas, poreiki iššifravimas ir tuo pagrindu kiekvienam konkre iam asmeniui sudarant resocializacin

plan , kur jis gyvendins laisv s at mimo bausm s vykdymo metu.

Pataisos inspekcij darbo dar didesnis orientavimas socialin pagalb iš kalinimo staig iš jusiems

asmenims, o ne (vien) j registravim ir kontrol ;

Organizacini galimybi sudarymas nuteist resocializacijos procese dalyvauti nevyriausybin ms

organizacijoms bei savanoriams.

Išsaugant turimus ir formuojant naujus pozityvius nuteist socialinius džius, siekiama maksimaliai

palengvinti ši asmen adaptacij visuomen je gr žus iš laisv s at mimo viet . Šiam tikslui keliami uždaviniai:

sigyti, adaptuoti ir prad ti vykdyti Europos šalyse taikomas nuteist socialin s integracijos

programas; Siekti, kad teisti asmenys, kuriems paskirta probacija, gaut veiksmingesn socialin

param (stiprinti pataisos inspekcij , savivaldybi , teritorini darbo birž ir kt. institucij

bendradarbiavim , sprendžiant teist asmen problemas).

nuteist konkurencingumo darbo rinkoje didinimas:

profesinio mokymo program koregavimas atsižvelgiant Darbo biržos sudaromus paklausi profesij

rašus;

nuteist , atliekan laisv s at mimo bausm darbinimo už staigos rib organizavimas;

projekt rengimas ir teikimas finansavimo konkursams kartu su mokymo, profesinio rengimo

institucijomis;

tikslini program , padedan adaptuotis darbo rinkoje, vykdymas; Pataisos inspekcijose steigti

socialini darbuotoj etatus individualiam socialiniam darbui su gr žusiaisiais iš kalinimo staig ,

kurie konsultuot teistus asmenis, pad sidarbinti asmenims gr žusiems iš kalinimo viet , teikt

469

param asmenims gr žusiems iš Pataisos reikal departamento staig j socialin s adaptacijos

laikotarpiu.

tikslini socialini ir buitini dži formavimo program rengimas ir vykdymas ilgalaikes laisv s

at mimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems.

Tiriant faktorius, takojan ius nusikaltim recidyv , pasteb ta tendencija, jog kuo jaunesnis asmuo padaro

nusikaltim , tuo didesn tikimyb , jog ateityje jis vykdys pakartotin nusikaltim . Ši tikimyb dar labiau

sustipr ja, analizuojant nusikaltim recidyv atvejus, kuomet jaunam žmogui buvo paskirta laisv s at mimo

bausm . Asmuo, anksti prad s daryti nusikaltimus, neturi pradini socialini dži , o gyti j kalinimo

vietose yra labai sud tinga. Taigi, did ja skai ius nuteist , turin tik pradin išsimokslinim , neturin

šeim , o taip pat ir jokios darbo patirties, nekalbant jau apie profesin mokym . Akivaizdu, jog išvardinti

veiksniai yra vieni svarbiausi ir padedan žmogui v l pritapti laisv je, tod l j nebuvimas gali reikšti tai, jog

vis labiau silpn ja bausm atlikusiems, neišsilavinusiems ir socialini dži pakankamai neturintiems

asmenims galimyb s pritapti bendruomen je.

Prevencijos poskyrio pareig nai daug d mesio skiria min tos kategorijos asmenims. Kasdien aplankoma

keletas ar keliolika toki asmen , vykdomas prevencinis darbas, nemokamai teikiama teisin konsultacija,

pagal galimybes – socialin pagalba. Šios kategorijos asmenys yra rašyti policijos komisariato skait ,

didžiajai daugumai yra paskirti teismo pareigojimai. Ši asmen kontrol vykdo policijos komisariato ir

pataisos inspekcijos pareig nai. Ta iau analizuojant keleri met darbo praktik , pasteb ta, kad yra b tinyb

dirbti bendrai, sutelkus vis suinteresuot institucij veikl , nes pagalba reikalinga ne tik pa iam nuteistajam,

bet taip pat labai svarbu - pagalba ir šeimai. Ne mažiau svarbu keisti susiklos ius negatyv bendruomen s

poži nuteist . Dažnai šie asmenys „nurašomi“ kaip niekam nereikalingi ir beviltiški.

Labai svarbu, kad bendradarbiaut Pataisos inspekcijos atstovai, Policijos komisariatai Savivaldybi

administracija, Darbo birža ir nuolat b aptariama teist asmen situacija rajone, sudaromi planai ir jie

vykdomi, esant reikalui, koreguojami ir tokiu b du pasiekiamas siekiamas rezultatas. Policijos komisariat ir

Darbo birž bendradarbiavimas - yra vienas iš teigiam poky , sprendžiant nuteist užimtumo problemas.

Sutartyse susitariama d l min asmen sidarbinimo galimybi , sidarbinimo plan sudarymo, numatant

konkre ias j integracijos darbo rink priemones. Nuosekliai ir kompleksiškai gyvendinant nuteist ir

asmen , paleist iš laisv s at mimo viet , resocializacij , laikantis t stinumo principo, galima sumažinti

nusikaltim pasikartojimo galimyb , pad ti mažinti socialin atskirt .

470

Bendradarbiavimo sutartimis ir vykdomomis programomis siekiama:

1. traukti daugiau savanori nauding ir aktyvi veikl , kurios pagrindu kuriama ir formuojama saugi aplinka

bendruomen je. Vykdyti ugdom prevencin darb kasdieniniuose santykiuose.

2. Pad ti nuteistiems asmenims adaptuotis darbo rinkoje, spr sti užimtumo problemas.

3. Skatinti glaudesn bendradarbiavim tarp rajono institucij , nevyriausybini organizacij , pagerinti

priemoni planavim bei veik koordinavim .Ypating d mes skiriant nepilname teis s pažeid , atlikusi

bausm kalinimo staigoje, resocializacijai kaip pakartotinio nusikalstamumo prevencijai. traukti jaunim

sporto renginius ir kitus užsi mimus.

4. Vykdyti nusikaltim ir teis s pažeidim prevencij , ugdant jaunimui tinkamo elgesio normas, pareigos ir

atsakomyb s jausm , skatinant nuoširdžius tarpusavio santykius ir bendravim . Teikti pagalb buities ir darbo

aplinkoje, darbini dži valdyme.

6. Pasidalinti patirtimi su institucijomis, turin iomis teist asmen integracijos visuomen darbo patirt .

Naujosios pasaulio tvarkos normatyvin sistema sudaro realias galimybes humanizmo sklaidai žmoni

gyvenime, parodo pasikeitus poži vieš santyki reguliavim . Reik pamin ti bent kelet šio

laikotarpio skiriam bruož : intensyvius visuomenini santyki procesus, pasikeitusius šiuolaikin s

visuomen s bei valstyb s raidos prioritetus, viešojo administravimo metodus, kylan ius iš šiuolaikinio moral s

supratimo. Kitaip sakant, nor dami suprasti ir adekva iai vertinti ,,Europos gyvenimo kodekso" nuostatas,

pirmiausia susiduriame su skirtinga m stymo filosofija, socialin s etikos problemomis. Tod l efektyviai taikyti

administracin statym gali tik pareig nas, turintis pla nuoži (diskrecij ), galintis taikyti statym

rybiškai.

Demokratinio pasaulio normatyvizmas yra sukurtas moral s, iškelian ios humanišk sias vertybes, pagrindu, o

žodžiai teis , administravimas yra neatsiejami nuo toki etikos s vok , kaip dorov , dorovin s vertyb s, g ris,

teisingumas, žmogaus prigimtin s teis s, laisv s.

Lietuvos Respublikoje vykdoma daug poky , vairios reformos, kuriami šiuolaikiniai statymai, gyvendinami

tarptautin s teis s reikalavimai. Ta iau vis darb s km s garantas – naujo m stymo vairi lygi valdininkai,

pareig nai, tarnautojai – savo darbo specialistai savo pavyzdžiu prisidedantys prie vertybini nuostat

471

formavimo t asmen , su kuriais jiems tenka bendrauti savo kasdien je veikloje. Tod l jiems privalu prisiimti

atsakomyb už Lietuvos ateit . Kaip žinoma, Per Lietuvos nepriklausomyb s dvidešimtmet išaugo d mesys

etikos mokslui. Etika d stoma vidurin je mokykloje pagal gana gerai parengtus etikos vadov lius. Lietuvos

etin s kult ros draugijos ,,Ethos" iniciatyva išleista labai daug šios srities mokslinink leidini . Pagaliau, kaip

bet kurioje kitoje demokratijos valstyb je, m šalyje veikia vairios etikos komisijos, turin ios galiojimus

vertinti net aukš iausio rango valdinink moralum bei savo sprendimais daryti tak j tolimesnei karjerai, ir

jau nebepakanka paprasto buitinio dorov s supratimo.

Ta iau reikia pripažinti, kad etinis naujos kartos valdinink rengimas neturi aiškios sistemos ir šiuo klausimu

ra net išsamesn s informacijos, nors niekam nekyla abejoni , kad egzistuoja valdinink tarnybos moralin s

problemos, nes nuolat spaudoje pasirodo straipsniai, o televizija transliuoja laidas apie neetišk valstyb s

tarnautoj , policijos pareig bei politik elges .

Tod l dažniausiai analizuojamos statutini valstyb s tarnautoj (policijos, muitin s ir kt.) etin s problemos, nes

ia profesin etika turi pla ias praktinio taikymo galimybes, veikia profesin s etikos kodeksai, sukurtos

specialios j vykdymo kontrol s institucijos.

Policijos tarnyba nuo seno turi ypatingas administravimo funkcijas, ta iau jos socialinis statusas Vakaruose

šiandien iš esm s kei iasi jai siliejant aptarnaujam bendruomene. Policija kartu su kitomis valstybin mis,

visuomenin mis, priva iomis institucijomis turi garantuoti žmogaus saug partneryst s pagrindu. Vadinasi,

vienas iš labai svarbi pareig etikos uždavini — pad ti veikti atgyvenusi tradicij skirstyti valstyb s

tarnybas žmogui artimesnes ir tolimesnes, skatinti l b sim valdinink s mon je, tikinti, kad visos

tarnybos laikosi humanizmo princip , tarnauja žmogui, o skiriasi socialini paslaug teikimo b dais. Taigi

etika turi telkti administravimo staig ir pareig pastangas vykdyti moral administravim bei tinkamai

derinti viešuosius ir priva ius interesus valstybin je tarnyboje.

Taigi šiame darbe apžvelgsime pareig profesin s etikos, kaip bendrosios etikos dalies, atsiradimo gaires,

policijos pareig no etikos ir etiketo bendruosius bruožus vairiomis s lygomis.

Visais laikais daugiausia etik k ir puosel jo filosofai. Tod l ji ir susiformavo filosofijos gelm se. Etika

paprastai sudaro vien iš svarbiausi daugelio filosofini sistem dali . Tad suprantama, kod l etika iki šiol

laikoma filosofijos disciplina.

Ta iau etika – ypatinga filosofijos dalis. Ji išsiskiria iš kit filosofijos disciplin tuo, kad yra labiausiai

priart jusi prie pa jautriausi ir subtiliausi žmogaus dvasin s b ties problem , tod l turi ypating reikšm

specializuotoje žmogaus veikloje. Ji pagrindžia moralinius klausimus, kylan ius tarp žmoni ir aplinkos, tarp

žmogaus su kitu žmogumi, tarp žmoni , susijusi vairiais ryšiais. Visi klausimai yra analizuojami per g rio ir

blogio prizm . Taigi etika siekia pad ti žmogui susigaudyti prieštaringiausiuose jo gyvenimo vingiuose. Tuo

pasireiškia šios disciplinos praktin reikšm . Neatsitiktinai jau nuo Antikos laik etika vadinama ,,praktine

472

filosofija“.

Praktine veikla filosofijoje laikomas žmogaus elgesys, tyrin jamas etikos, teis s, politikos

moksl , iškylantis ant filosofijos pagrind . Suprantama, kad etika netiesiogiai daro poveik ir teorinei, ir

rybinei žmogaus veiklai. Taigi etika – tai praktin s filosofijos disciplina, kuri nagrin ja žmogaus praktin

veikl ir kuriai elgesys – tai pati savaime vertinga veikla. O veikla yra susijusi su pasirengimu kažk daryti.

Veikian iam žmogui yra svarbu siekti rezultato, tenkinti ne tik materialinius, bet ir dvasinius poreikius, kitaip

sakant, veikti profesionaliai.

Iš to kyla supratimas, kad profesin etik reikia traktuoti kaip specializuot etikos šak , turin didel praktin

reikšm . Ta iau reikia pabr žti, kad ji glaudžiai susijusi su bendr ja etika, remiasi jos teorija, pagrindin mis

kategorijomis, tyrimo metodais. Pareig profesin etika yra bendrosios etikos dalis, tirianti atitinkam

tarnyb profesin s dorov s funkcionavim : jos esm , specifik , vaidmen tarnybin s veiklos srityje ir kitus

klausimus. Vadinasi, profesin s etikos objektas yra profesin s veiklos dorov administravime. Vienas iš labai

svarbi teis saugos pareig , valdinink , vykdan vieš administravim , skiriam bruož yra tas, kad j

profesin veikla, bendravimo b das, reglamentuotas taisykli , menkai priklauso nuo sitikinim , labiau nuo

subjekto socialinio vaidmens. Pavyzdžiui, niekas, išskyrus valstyb s j gos strukt pareig nus, neturi nei

teis s, nei pareigos naudoti gumin s lazdos palaikant vieš tvark . Tuo tarpu policininkas, nors ir nusiteik s

prieš prievartos naudojim , ne visada gali išvengti šio poveikio b do. Tai suponuoja profesin s etikos

studijavimo poreik - sukurti geresnes praktin s veiklos prielaidas: aišk savo socialin s paskirties suvokim ,

pasitempim , drausm , sutelktum , atidum žmogui ir panaši charakterio savybi ugdym .

Etikos teorijos

Etika turi daug apib dinim ir paaiškinim . Vienaip ši s voka vartojama kasdieniame žmoni bendravime,

kitaip - mokslo literat roje, ta iau ji visuomet vartojama, kai svarstomos žmogaus b ties problemos.

Pirmosios etin s teorijos atsirado dar prieš m er senov s Ryt šalyse:

Egipte, Babilonijoje, Kinijoje, Indijoje. Ypa daug d mesio etikos problemoms skyr senov s Graikijos

filosofai:

Sokratas (469-399 pr.m.e.),

Platonas (428/427-347 pr.m.e.),

473

Aristotelis (384-322 pr.m.e.),

Demokritas (460-370 pr.m.e.),

Epik ras (341-270 pr.m.e.) ir kiti.

Sokratas teig , kad etika – tai filosofijos šaka, mokslas apie tai, kaip reikia gyventi. O gyvenimas yra menas,

kurio tobulinimui reikalingos žinios. Blogi poelgiai atsiranda d l nežinojimo. Žmogus nesielgs blogai, jei žinos

kas yra gerai. Gana dažnai, asmenys, aug asocialiose šeimose, ne gyja išsilavinimo menkiausias iškylan ias

problemas „sprendžia“ naudodami fizin j , nes kito b do gyvenimo eigoje n ra gyj .

Hedonistin s etin s teorijos k jai yra Demokritas ir Epik ras. Šios teorijos atstovai teigia, kad

aukš iausias žmogaus tikslas malonumo gavimas. Taigi g riu laikoma tai, kas teikia malonum ir išvaduoja

nuo kan , o blogis tai, kas sukelia kan . Hedonizmas ragina siekti žemišk džiaugsm , kuo daugiau

malonum sau ir kitiems. Taigi malonum siekimas yra laikomas moraliniu reikalavimu. Siekdami malonumo

asmenys išnaudoja kitus, diskriminuoja tam tikras socialines grupes. Taigi, dažniausiai nusikalt liai jau iasi

teis s, vadovaudamiesi hedonistine etikos teorija ir pareig nas, dirbdamas su b tent toki nuostat turin iais

asmenimis turi b ti pasireng s „atlaikyti“ prieži roje esan asmen filosofinius išvedžiojimus ir

argumentuotai, remiantis teis s aktais ir statymo atitinkamais straipsniais paaiškinti kit asmen teises,

diskriminacijos s vokas, apraiškas ir baudžiamum už diskriminacij .

Eudomonizmo teorijos k jai - Sokratas ir Aristotelis - laim s siekim laik pagrindiniu žmogaus

dorovingumo kriterijumi.

Stoicizmo teorijos atstovai (Seneka, Aurelijus) teigia, kad pasaul valdo likimas. Lemties niekas negali

pakeisti, tod l reikia susitaikyti su likimu, gyventi klausant proto ir b ti ištvermingam nelaim se.

Krikš ioniškoji teorija (Aurelijus Augustinas) teigia, kad žmogaus tikslas – vykdyti Dievo vali . Dievas

leido blog , kad žmogus suprast g . Dorovinio tobulumo žmogus gali pasiekti tur damas tris dorybes:

tik jim Dievu, meil Dievui, tik jim Dievo malone.

I. Kantas yra vokie klasikin s etikos teorijos atstovas. Ši teorija teigia, jog egzistuoja visuotiniai moral s

sniai, kurie vienodai privalomi visiems žmon ms ir galioja visais laikais. O pranc materialistin s etikos

teorijos atstovai teigia, kad dorov s normos yra kilusios iš patyrimo ir priklauso nuo reali gyvenimo s lyg .

474

Ulitaristin s etikos pagrindas – laim s siekimas, gyjamas praktiniu veikimu siekiant naudos. Taigi naudos

gavimas tampa svarbiausiu žmoni sieki motyvu. Tam tikras poelgis laikomas geru ar blogu, priklausomai nuo

to, ar siekiama tam tikros naudos.

Heteronomin etika paremta autoritetu, išoriniu d sniu arba statymu. Tuo tarpu autonomin etikos teorija

remiasi vidiniu d sniu arba statymu.

Taigi etikos teorij buvo sukurta nemažai, kai kurios j viena kitai prieštarauja. Ta iau, mano manymu,

pirmuoju etikos sistemintoju laikomas garsus senov s Graikijos m stytojas Aristotelis, tiksliausiai apibr žia,

nusako etikos esm . Jis suk net tris etikos veikalus, iš kuri svarbiausias - ,,Nikomacho etika“, vardijantis

etik kaip moral s, dorybi teorij , apibr žiantis dorov s kilm , raidos galimybes.

Pasak Aristotelio, - “Doryb s yra dviej r ši : proto ir b do. Proto doryb dažniausiai kyla ir pl tojasi iš

mokslo, tod l jai reikia patyrimo ir laiko; b do doryb gyjame per prot ,- taip atsirado ir jos pavadinimas

thik ), truputi pakeitus žod ,, protis“ ethos). Taigi aišku, kad n viena b do doryb mums n ra gimta. Mat

nieko, kas gimta, ne manoma pratinti elgtis kitaip negu gimta. Antai akmuo iš prigimties krinta žemyn, ir net

kstant kart mesdamas aukštyn, ne pratinsi jo nekristi žemyn<...>. Taigi m b do doryb s neatsiranda nei

iš prigimties, nei prieš prigimt ,- mes tik sugebame j gyti, o paskui jas ugdome pratindamiesi.“

Pareig profesin etika yra bendrosios etikos dalis, tirianti atitinkam tarnyb profesin s dorov s

funkcionavim : jos esm , specifik , vaidmen tarnybin s veiklos srityje ir kitus klausimus. Vadinasi, profesin s

etikos objektas yra profesin s veiklos dorov administravime. Vienas iš labai svarbi teis saugos pareig ,

valdinink , vykdan vieš administravim , skiriam bruož yra tas, kad j profesin veikla, bendravimo

das, reglamentuotas taisykli , menkai priklauso nuo sitikinim , labiau nuo subjekto socialinio vaidmens.

Pavyzdžiui, niekas, išskyrus valstyb s j gos strukt pareig nus, neturi nei teis s, nei pareigos naudoti

gumin s lazdos palaikant vieš tvark . Tuo tarpu policininkas, nors ir nusiteik s prieš prievartos naudojim ,

ne visada gali išvengti šio poveikio b do.

Svarbu, kad pareig nas tur :

aišk savo socialin s paskirties suvokim ,

pasitempim ,

475

drausm ,

sutelktum ,

atidum žmogui.

Profesin deontologija - mokslas apie profesines priedermes tarnyboje ir ne tarnybos metu, apie specifin

prival jimo veikti raišk . Jos objektas - tarnybin s, profesin s priederm s. Teis saugos pareig etika gerokai

skiriasi nuo daugelio kit profesij pareig etikos ir daug kuo panaši etik t profesij , kuri tarnautojai

susiduria su rizika, atsakomybe už kit žmoni sveikat ir gyvyb , pavyzdžiui, kario, mediko, j reivio, lak no.

Tokio pob džio etika mokslo literat roje dar vadinama deontologija (gr. deontos + logos - mokslas apie

priedermes, prival jim ). Vienas esmini dorovin s s mon s skirtum nuo kit socialin s s mon s r si yra

tas, kad d l savo aksiologinio (gr. axia + logos - vertybi teorija) pob džio jos reikalavimai n ra privalomi,

leidžia rinktis veiksmus. Privalau, anot H. Pri ardo, taikomas tik veiksmams, bet ne poelgiams, o sankcijos yra

viešoji nuomon ir jos galia.

Profesin s deontologijos ypatumai:

Skirtingai nei bendrosios etin s normos, deontologin s normos ne duoda teis rinktis, o yra tvirtinamos

tarnybiniais dokumentais ir saugomos administracini (t.y. teisini ) sankcij . Reikia pasteb ti, kad d l

deontologini norm integralumo, teisini sankcij taikymo jas gyvendinant, kai kurie mokslininkai

deontologij priskiria teisei, o ne etikai.

Pareig nai savo tarnyboje vadovaujasi daugybe teis s akt , instrukcij ir t.t., kurie pareig veikl

nustato tik bendrais bruožais. Konkre ioje situacijoje, pareig nas vadovaujasi ties s normomis, elgesio

viešoje vietoje taisykl mis ir savo nuovoka.

Norm taikym konkre ioje situacijoje interpretuoja tiesioginis vadovas. Kiekvienoje pataisos

inspekcijoje vadovas, drauge su pavaldiniais aptaria vidaus tvarkos taisykles, interpretuoja jas taip, kaip

supranta;

Pareig no atliekamos tarnybos kokyb priklauso nuo jo dorovini sitikinim ir s žin s.

476

Teis s akt , norm gyvendinimas priklauso nuo pareig moralumo.

Pareig nai veikia pagal savo teisingumo, pareigos, garb s ir kt. dorovini vertybi supratim .

Pareig nai pastebi negatyvius reiškinius ir užkerta keli nusikalstamai veiklai.

Ne visada galima visuomenin pareig no moralumo kontrol , nes pareig no veiklos srityje yra

slaptumo, konfidencialumo, profesin s paslapties.

Pareig nai susiduria su rizika, atsakomybe už kit žmoni sveikat ir gyvyb .

Už profesin s moral s nepaisym taikomos drausmin s sankcijos.

Pareig nas savo tarnyboje privalo vadovautis daugybe teis s akt , statym , po statymini dokument ,

vairi instrukcij , elgesio kodeks , rekomendacij ir kt. Kartais manoma, kad esant griežtai, gerai

organizuotai vadovyb s kontrolei, teis saugos pareig nai jiems pavest darb atlikt nepriekaištingai ar

net idealiai. Toki nuomon galima paneigti bent keliais argumentais:

Visuomen je vykstantys socialiniai procesai yra gan tinai permainingi, dažnai sunkiai prognozuojami.

Šie procesai daro savotišk tak ir pa teis sauginink bendruomen ms. Tod l viešojo

administravimo aktai, vadovyb s sakymai pareig veikl nustato tik bendrais bruožais, nubr žia jos

kont rus.

Norm taikym konkre ioje situacijoje interpretuoja tiesioginis vadovas (taip santyk veikia vadovo

dorovin s nuostatos, profesin kult ra), o dažniausiai - pats atitinkamo akto vykdytojas.

Teis s aktai, neretai ir departamento sakymai nemodeliuoja moralaus konkre ios situacijos sprendimo.

Jie nubr žia tik kont rus, kuri pareig nui nevalia pažeisti.

Kartais normos b na gana deklaratyvios ir j gyvendinimas visiškai priklauso nuo pareig no

moralumo, kult ringumo, nes jis gali veikti formaliai, laikydamasis biurokratini darbo metod , ar

rybingai - siekdamas kuo geresnio rezultato bendruomen s labui.

Tarnybines pareigas galima atlikti vairiai.

477

Galima apsiriboti labai siauru savo funkcij konkre ioje situacijoje vykdymu, kad niekas oficialiai

negal reikšti pretenzij ;

galima ieškoti geriausio, tinkamiausio sprendimo sulig savo kompetencija kiekvienai naujai situacijai,

nevengiant asmenin s atsakomyb s.

Pareig no atliekamos tarnybos kokyb didžia dalimi priklauso nuo jo dorovini sitikinim , s žin s.

Bet kurioje tarnybin s veiklos situacijoje yra kad ir nedidel dalel slaptumo, konfidencialumo,

profesin s paslapties. Ypa jei tai susij su operatyviniais veiksmais. Tod l daugeliu atvej pareig nas

privalo veikti pagal sav g rio-blogio, teisingumo, pareigos, garb s ir kit socialini , dorovini

vertybi supratim . Tai reik laikyti svarbiu teis saugos tarnyb veiklos skiriamuoju bruožu - ne

visada galima visuomenin pareig moralumo kontrol . ia veiksm moralumo vertintoju lieka

tarnybin užduot vykdantis pareig nas.

Vadinasi, tarnavimas priklauso nuo jo kult ros ir dorov s, nuo s žin s balso jautrumo.

Kaip žinoma, tarp teis to ir neteis to elgesio yra gana plati paribio juosta, kurioje vienodai veikia ir

dorov s, ir teis s normos.

Dar niekas negim nusikalt liu, juo tampama.

Antisocialine b tybe gali tapti ne tik civilis asmuo, bet ir teis saugininkas. Teis saugos institucijos ir j

pareig nai privalo kaip galima anks iau pasteb ti negatyvius reiškinius ir užkirsti keli nusikalstamai

veikai. O geb jimas adekva iai vertinti socialinius procesus didele dalimi priklauso nuo teis saugininko

asmenin s dorov s, kult ros.

Ta iau institucij darbe, kuri vidaus tvarka reglamentuota drausm s statutais, to dažnai b na per maža.

Daugelis profesin s moral s imperatyv ia privalomi, o už j nepaisym taikomos drausmin s sankcijos.

Darbo kolegos sudaro atskir maž mikrokosm . Tai marga suburt žmoni grup , diena po dienos kartu

praleidžian daugiau nei aštuonias valandas. Jie vieni su kitais susij , vieni nuo kit priklauso. Priimdami

darb , viršininkai neb tinai atsižvelgia, ar tie žmon s gal s kartu dirbti. Ar naujasis darbuotojas gerai pritaps

prie kolektyvo, dažniausiai paaišk ja jau per pirm m nes . Ten, kur tenka dirbti greta vienas kito,

automatiškai atsiranda trintis, juo labiau, kad daugeliui žmoni sunkiai sekasi atskirti dalykišk profesin

478

gyvenim nuo privataus, žmogiško. Tad reikia išlaikyti tinkam artum arba distancij tarp koleg , - o tai

dažnai pavyksta tik nusta ius deramus ir mandagumu paremtus santykius.

valdžios.

Užduotis

Individualiai skaitykite ir Jums padalintuose lapuose pažym kite etikos teorijas, kurios gali tur ti takos

pareig no vertybin ms nuostatoms

Laikas: 30 min.

479

PATAISOS INSPEKCIJ PAREIG ELGESIO IR BENDRAVIMO SU ASMENIMIS, ESAN IAIS

PATAISOS INSPEKCIJ SKAITOJE, BENDROSIOS TAISYKL S

II. ELGESIO SU PRIŽI RIMAISIAIS REIKALAVIMAI

ra sud tinga laikytis Kokia etikos teorija vadovaujantis gali b ti sunku laikytis taisykli ?

Taip ne 4. Pataisos inspekcijos pareig nas, vykdydamas priži rimajam teismo

paskirt draudim , pareig ir pareigojim laikymosi bei vykdymo

kontrol ir teikdamas jiems socialin param , privalo:

Teorija

4.1. gerbti priži rimojo teises ir laisves, laikantis Lietuvos Respublikos

Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautini sutar , statym , kit

teis s akt ir teism sprendim reikalavim ;

4.2. nevaržyti priži rimojo teisi ir teis interes , neteikti privilegij

l ras s, tautyb s, lyties, kilm s, kalbos, socialin s ar turtin s pad ties,

religini ar kitoki sitikinim , amžiaus, ar paži ;

4.3. santykius su priži rimuoju gr sti teis tumu, s žiningumu,

lygiateisiškumu, tolerancija ir taktiškumu;

480

4.4. dirbdamas su priži rimuoju b ti objektyvus, elgtis nešališkai, skirti

mes priži rimojo teis ms ir teis tiems interesams;

4.5. visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai, teikti vis

galim informacij , pagalb ar paslaug , bei geb ti teisingai ir taktiškai

atmesti neteis tus priži rimojo prašymus;

4.6. iškilus konfliktin ms aplinkyb ms elgtis objektyviai ir nešališkai,

išklausyti priži rimojo argument ir ieškoti objektyvaus sprendimo;

4.7. savo elgesiu rodyti teigiam pavyzd priži rimajam;

4.8. užtikrinti, kad problemiškas priži rimasis (nesilaikantis ar link s

nesilaikyti teismo paskirt draudim , pareig ar pareigojim , darantis

481

teis s pažeidimus) žinot , jog jis yra nuolat kontroliuojamas;

4.9. siekti, kad priži rimojo kontrol s bei socialin s paramos teikimo

jam procese dalyvaut pats priži rimasis, jo šeimos nariai ir artimi

giminai iai;

4.10. nesant priži rimojo sutikimo, neskelbti apie j informacijos,

išskyrus, jei tai b tina teismo skirt draudim , pareigojim ar pareig

laikymuisi bei vykdymui užtikrinti, kuri yra patik ta tvarkyti (naudoti)

tarnybos metu, jos neatskleisti, neprarasti ir neperduoti asmenims,

ne galiotiems jos sužinoti;

4.11. nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nesinaudoti suteiktais

galiojimais ne tarnybos tikslams, siekiant paveikti priži rim ;

4.12. savo elgesiu neprovokuoti priži rimojo duoti kyš , ar atlikti kitus

veiksmus, nesusijusius su tarnybin mis pareigomis, bei informuoti

tiesiogin vadov apie priži rimojo darom neteis poveik .

482

Sud tinga laikytis Kokia etikos teorija vadovaujantis gali b ti sunku laikytis taisykli ?

Taip ne 5. Pataisos inspekcijos pareig nas, bendraudamas su pataisos inspekcijos

skaitoje esan iu priži rimuoju, privalo:

Teorija

5.1. teis s akt nustatyta tvarka suteikti priži rimajam informacij , b tin jo

teis ms užtikrinti ir pareigoms atlikti;

5.2. su priži rimuoju bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose

išlikti sant rus ir taktiškas;

5.3. nevartoti necenz rin s kalbos;

5.4. skatinti priži rimojo iniciatyv dalyvauti jo integracijos visuomen

procese;

5.5. nežeminti ir ne žeidin ti priži rimojo, nedemonstruoti neigiam emocij ;

5.6. bendraudamas su priži rimuoju vadovautis principu, kad kiekvienas

asmuo turi teis tur ti savo nuomon visais klausimais;

5.7. b ti objektyvus ir netur ti asmeninio išankstinio nusistatymo prieš

priži rim ;

5.8. priži rimajam kreipiantis d l socialin s paramos suteikimo, išklausyti j ir

pateikti informacij , kuri pad priži rimajam priimti tinkamiausi

sprendim ;

5.9. niekada neasmeninti pasekmi , bet pad ti priži rimajam suprasti, kad jis

pats yra atsakingas už savo likim ;

5.10. nekonfrontuoti, jei rizikuojama savo saugumu;

5.11. ugdyti priži rimojo asmenin s vert s supratim , nepriklausomum ir

atsakomyb , pad ti pa iam suprasti savo problemas, informuoti j apie

galimas teigiamas ir neigiamas jo elgesio pasekmes;

5.12. b ti empatiškas, rodyti susir pinim jo gerove, remti jo pastangas

483

gyventi pagal statymus;

5.13. išklausyti priži rim jo nepertraukdamas ir stengtis suprasti, k jis nori

pasakyti;

5.14. vengti nurodym , kurie nesusij su teismo nuosprendžio (nutarties)

vykdymu, komand davimo priži rimajam, garsaus analizavimo, g dijimo,

persp jimo, moralizavimo;

5.15. steb ti savo ir priži rimojo k no kalb , judesius ir balso ton . Nežodinis

bendravimas su priži rimuoju negali b ti grasinantis;

5.16. priži rimajam nerimaujant, pasistengti išsiaiškinti jo nerimo priežastis ir,

esant poreikiui, imtis priemoni užkirsti keli tolimesniam jo augimui;

5.17. pateikti priži rimajam aiški , koncentruot ir tiksli informacij ;

5.18. išsiaiškinti, kas trukdo efektyviai bendrauti su priži rimuoju, bei rasti

dus tam pašalinti;

5.19. kalb ti aiškiai, tiesiai ir logiškai, vartodamas priži rimajam suprantamus

žodžius, daugiau laiko skirti aiškinant dalykus neraštingam ar mažai raštingam

484

Grupel se išdiskutuokite.

Po 15 min. Grupel s paeiliui komentuoja kiekvien teigin .

Pirmiausia – bendras darbas; simpatizavimas kolegoms yra labai malonus ir naudingas dalykas, ta iau neb tina

lyga. Dirbdamas kolektyvas siekia bendro tikslo, tod l kiekvienas žino, kad be jo ind lio kiti tikslo nepasieks.

Ta iau bendros s km s siekimas retai vyksta be konflikt . Maloni darbo atmosfera, geri santykiai su kolegomis

– tai kolegiškumo pagrindas. Tai reiškia, kad bendradarbiai paž sta vienas kito stipri sias ir silpn sias puses,

ta iau ne panaudoja savo naudai, o padeda vienas kitam. Jie taip pat nuolatos nekonkuruoja vienas su kitu ir

nelaukia, kol kuris nors padarys klaid .

Taigi, kolegiškumas yra gera priemon , tapti m gstamu bendradarbiu. ia labai svarbus sant rus elgesys, kito

km s pripažinimas, patarim prašymas, neutralumas, t. y. nebuvimas kieno nors pus je. Norint sužinoti, kaip

teisingai elgtis su kolegomis, pirmiausia reikia gerai siži ti esamus santykius. Yra kolektyv , kuriuose

asmeninis ir tarnybinis gyvenimas gana glaudžiai susij , taip pat ir toki , kur tarp bendradarbi vyrauja grei iau

šaltoki santykiai.

2003 m. buvo parengta Gyvenimo dži ugdymo programa ir metodin medžiaga skirting amžiaus grupi

ugdytiniams, užduotys, aprašytos metodin se priemon se gali pasitarnauti ugdant lygtinai nuteist ir iš

kalinimo staig išleist asmen socialinius džius, padedan ius geriau pažinti save, bendrauti,

bendradarbiauti, sitvirtinti darbo rinkoje, spr sti problemas ir kt.

Problem sprendimas. Šis dis galina konstruktyviai spr sti problemas. Svarbu sisavinti keturis problem

sprendimo žingsnius:

1. Problemos apibr žimas;

2. vairi sprendimo b ieškojimas,

(neturin iam pagrindinio išsilavinimo) priži rimajam.

485

3. Ši sprendimo b vertinimas (teigiam ir neigiam ypatum );

4. Vieno sprendimo pasirinkimas ir veiksm suplanavimas.

Galima užduotis: Individualiai surašykite su kokiomis problemomis tenka susidurti asmenims, integruojantis

darbo rink .

Trukm : 10 min.

Grupel se padiskutuokite ir min lietaus metodu surašykite visas problemas

Trukm : 15 min.

486

Išryškintos seminaro metu problemos:

Kaip motyvuoti nuteist lankyti socialin s reabilitacijos programas?

Motyvacija laikytis teismo nustatyt pareigojim .

Dažnai n ra galimyb s pad ti žmogui, o tik imituoji pagalb

Sveikatos apsauga

Mok jimas dalykiškai ir profesionaliai bendrauti, išvengiant emocij .

Sunku išvengti bereikalingo moralizavimo, nurodin jimo.

Biurokratizmas, biurokratizmo mažinimas

pareigojim kontrol atliekama sud tingesniu b du nei tai manoma padaryti kontroliavimus namuose.

Žmogaus kontrol ir noras pagelb ti

Ne vis darbuotoj poži ris darb yra vienodas (neatsakingumas)

Pavadavimas ir didelis darbo kr vis

Papildomi kr viai, pavadavimai

Skub jimas

Kiekvienai problemai surašome galimus sprendimo b dus, nevertindami, kiek tinkami tie b dai, tiesiog

surašome galimus sprendimo b dus.

487

Trukm : 15 min.

vertiname kiekvien b .

Trukm : 15 min.

Pasirenkame tinkamus sprendimus, veiksm sek surašome.

Trukm : 15 min.

Sprendim pri mimas. Šis dis padeda priimti konstruktyvius sprendimus. Nuteistasis ar gr s iš kalinimo

staigos asmuo turi mok ti pats pasirinkti, nuspr sti ir “savo kailiu” pajusti tokio sprendimo ar pasirinkimo

padarinius. Tada, prieš pasielgdamas vienaip ar kitaip, jis pirmiausia pagalvos apie galimas pasekmes.

rybinis m stymas leidžia: surasti ir vertinti vairius sprendimo b dus, alternatyvas, m veiklos ar

neveiklumo padarinius.

Kritinis m stymas - tai sugeb jimas analizuoti informacij ir patyrim , perm styti ir priimti tinkam sprendim .

Bendravimo džiai - galina užmegzti ir išlaikyti draugiškus ryšius su aplinkiniais.

Sav s pažinimas

Tai sugeb jimas pažinti ir vertinti savo asmenyb s ypatumus, stipri sias ir silpn sias savo puses.

Jis padeda bendrauti, prognozuoti savo elges stresin se situacijose.

Streso veikimas

Tai streso šaltini m gyvenime atskleidimas ir žinojimas, kaip jie mus veikia. Tai leidžia pabandyti j

išvengti arba konstruktyviai išspr sti

488

Individualiai sivertinti, kaip J s asmeniškai veikiate stresus

Trukm : 10 min. individualiai pildote

Trukm : 10 min. aptariate poroje su šalia s din iu kolega

Streso veikimo žingsniai:

Problemos tyrin jimas

Pasveriu visus už ir prieš;

Išsiaiškinu savo tikslus;

Išsakau savo nuomon /norus;

Ieškau daugiau informacijos;

Prašau patarimo;

Kiti b dai

pestis savimi

Truput pailsiu;

Suteikiu sau maž malonum ;

Nueinu koki rami vietel ;

489

Išsimaudau vonioje ar duše;

Kiti b dai

Savo jausm išraiška

Pasikalbu su draugu ar kitu žmogumi, k jau iu;

Išlieju pykt ne skaudindamas kit ;

Dainuoju arba šoku;

Gerai išsiverkiu;

rybingai išreiškiu save;

Kita

Išblaškymas

Sutelkiu d mes savo pom ar interes ;

Sukaupiu d mes protiniam darbui;

Truput pasimankštinu;

Kalbu apie k nors kit ;

Padedu kam nors kitam;

490

Kita

Atsisakymo džiai. Išmok pasakyti NE asmenys apsaugos save, savo interesus, vertybes.

Jie galina pasipriešinti socialiniam spaudimui, pasakyti NE be kalt s jausmo. Svarbu, kad asmenys patik ,

kad sugeb jimas pasakyti tvirt NE rodo ne silpnum , o stipryb .

Pratimas“ Taip ir Ne“. Paprašoma, kad dalyviai sustot nporomis vienas priešais kit , bei suglaust rank piršt

galiukus. Laikydami suglaustus piršt galiukus, vienas dalyvis, atlikdamas užduot tur galvoti apie dalyk ,

kuris b tinai tur vykti ir jis sakyt „Taip“, kitas- galvot apie dalyk , kuris netur vykti ir jis sakyt

:“Ne“, pratimo eigoje vedantysis paprašo, kad dalyviai iš pradži galvot apie:

Nelabai reikšming dalyk ;

Pakankamai reikšming jam asmeniškai dalyk ;

Galvokite apie dalyk , kuris nulemt tolesn J gyvenim .

Po pratimo diskutuojama, kaip kei iasi j ga, kuria patvirtiname savo teigin , tiek teigiam , tiek neigiam .

Analizuojamas dokumentas „ L SOCIALIN S REABILITACIJOS PROGRAM PATVIRTINIMO,

2003 m. gruodžio 19 d. Nr. 4/07-243, Vilnius

Supažindinimas su galimyb mis valdyti emocijas. Paaiškinama, kas yra emocijos, kokios jos gali b ti.

Emocijos ir jausmai yra santykio su savimi ir aplinka išgyvenimai. Emocij skal labai plati (ekstaz , aistra,

nerimas, baim , panika, manija, euforija, depresija, emocij skurdumas, emocij šaltumas, emocinis bukumas ir

t.t.).

Emocijos gali veikti žmog :

1) silpninan iai – neigiamos emocijos;

491

2) skatinan iai – teigiamos emocijos.

Pyktis – tai emocin reakcija susid rus su kli timi, siekiant patenkinti savo poreikius ar pasiekti kokius nors

tikslus. J sukelia vair s išoriniai poveikiai: situacija, žeidimas, draudimas, apgaul , kritika ir pan. Pyktis gali

žmog veikti: pozityviai ir negatyviai.

Pratimas „Kai aš pykstu, aš....“

Surašote apie ši fraz , k J s darote, kai pykstate, Kaip atpaž state save, kai pykstate, kaip kiti gali

sužinoti, kad pykstate?

Susigrupuokite po du. Pasakykite savo porininkui (kiek norite) kokie dalykai vyksta su Jumis, kai J s

pykstate.

Steb kite save, kaip kei iasi j poj iai ir k nas pratimo metu.

Pasikeisdami poromis, nusakykite savo b sen pyk io metu mažiausiai keturiems skirtingiems

asmenims, bet visuomet kalb kit s tik po du

Asmenims, dalyvaujantiems programoje, paaiškinama, kad viena išeitis yra užgniaužti pykt , kita – j

išlieti, tod l yra svarbu supykus apsispr sti, ar kurstysime toliau pykt , ar stengsim s j veikti.

Laiškas asmeniui, patyrusiam fizin smurt . Asmenims, dalyvaujantiems programoje, pasi loma rašyti laišk

arba konkre iam asmeniui, prieš kur jis buvo panaudoj s smurt , arba sivaizduojamam. Laišk galima

pasi lyti parašyti ir namuose, o aptarti j jau atvykus pataisos inspekcij , užsi mimo metu. Pataisos

inspekcijos pareig nai iš karto turi sp ti asmen , kad šis laiškas gal s b ti be adresato ir jo si sti niekam

nereik s, nebent to pageidaus pats programoje dalyvaujantis asmuo. Laiškas tur b ti laisvos formos, apie tai,

išgyveno asmuo, pavartoj s smurt , jo bandymas analizuoti, kod l taip atsitiko, kaip, jo nuomone, to buvo

galima išvengti.

Alternatyva: Nam užduotis – situacija, suk lusi pykt .

492

Programoje dalyvaujantiems asmenims pasi loma savait s laikotarpiu steb ti savo reakcijas vairias situacijas.

Prašoma užrašyti situacij , kuri suk pyk io reakcij , kaip jie tuo metu jaut si, k galvojo, kaip kiti asmenys

reagavo situacij , ar suprato savo pykt , kaip išsisprend situacija arba kaip j b galima išspr sti.

Aktyvi darbo rinkos politikos priemoni tobulinimas. Lietuvos darbo rinkos politika yra orientuota

prioritetin aktyvi darbo rinkos politikos priemoni taikym . Siekiama kiekvienais metais didinti

užsiregistravusi bedarbi dalyvavim aktyvios integracijos darbo rink programose. Ypa daug d mesio

skiriama jaunimui (Pirmo žingsnio programa, Talent banko programa, Remiamo darbinimo programa ir

intensyvus konsultavimas bei tarpininkavimas).

Yra išskiriamos tokios aktyvi darbo rinkos politikos priemon s, skirtos jaunimo integracijai darbo rink

palengvinimui (žr. 1 pav.):

- darbo rinkos profesinio rengimo tobulinimas;

- jaunimo informavimo tobulinimas;

- socialiai nauding (vieš ) darb vairov s ir patrauklumo didinimas;

- užimtumo fondo remiam darb organizavimo lankstumo didinimas.

493

1 pav. Aktyvi darbo rinkos priemoni tobulinimo kryptys

Diskusijose kilo klausimas, kod l pareig nai, uoliai atliekantys savo darbo pareigas, kartais tampa šiurkšt s su

šeimos nariais? Buvo prisiminta, kad pareig nas, tarnybiniu ginklu nušov savo žmon ir nusišov pats, nors

bendradarbiai j apib dino kaip puik darbuotoja. Pasteb tina, kad ilgame iai tarnautojai, kasdien susiduriantys

su vairiausiais viešosios tvarkos klausimais ir teis s pažeid jais, pamažu, net patys to nejausdami, praranda

tik jim žmogumi ir tampa šaltais cinikais. Darbuotojai, nesuprasdami, kad seklys, gaudantis nusikalt lius, dar

ne kriminalistas, pamažu morališkai atbunka ir pasidaro nejautrios dvasios. D l to jie tampa storžieviai,

nepagr stai tar s, formalistai, o kartais ir žiaur s.

Paprastai d l to anks iau ar v liau tenka kent ti patiems. Tokie žmon s beveik visuomet nevisaver iai, o j

asmeninis gyvenimas labai nelaimingas. J gyvenimo reiškini steb jimai bei išvados riboti bei vienpusiški, j

darbo metodai primityv s ir šiurkštus, jie bej giai, nes neturi tokiam darbui reikalingos intuicijos, nesugeba

siskverbti dvasines žmogaus paslaptis. Iš kitos pus s, pareig nams tenka matyti labai daug sielvarto, kan ,

l kuri dažniausiai b na kalti patys žmon s, ir nepaprastai sunku jiems patari, pad ti gyventi teisingai. Patyr

pareig nai kartais baiminasi, kad anks iau ar v liau juos apims neviltis, kad j nerim bus galima skaityti

veide. Kita vertus, šis žmogiškas nerimas nelengvame viešojo administravime darbe suteikia j , leidžia

suvokti tikr tarnavimo žmon ms reikšm , tod l pataisos inspekcij pareig nams svarbu sukurti supervizij

Aktyvi darbo rinkos politikos

priemoni tobulinimas

DARBO RINKOS

PROFESINIO

RENGIMO

TOBULINIMAS

Bedarbi praktinioparengimo gerinimaspanaudojant Užimtumofondo l šas

Program rengimasasmenims, nebaigusiemspagrindin s mokyklos,darbo rinkos ar specialimokymo program prieprofesini mokykl

Mokymo irkvalifikacijos tobulinimo

Jaunimo informavimotobulinimas

Pastovus ryšys sumokyklomis

Specialiospublikacijos ir leidiniai

TDB atvir durrenginiai

Darbo klubai

VIEŠ

DARB

VAIROV S IR

PATRAUKLUM

UŽIMTUMO

FONDO

REMIAM

DARB

494

sistem . Rekomenduotinos supervizijos, netrumpesn s kaip 10 užsi mim , kuri metu pareig nai išsilaisvint

iš juos kamuojan nerimo, tampos ir kt. juos užpl stan emocij sp st .

Asmenyb s saviugdai gal pasitarnauti profesin s etikos žinios ir gilus savo tarnybos dorovini problem

suvokimas bei nuolatinis g rio ieškojimas. Priminkime šiuo atveju daug pasakan Senekos mint : ,,Kas ger

daro kitam, tas ger daro sau pa iam ne padarini prasme, bet pa iu g rio k rimo aktu, nes aukš iausias

atpildas žmogui yra sukurto g rio suvokimas“.

Asmuo, gyvendamas nuolat besikei ian ioje visuomen je, neišvengiamai susiduria su socialin mis

problemomis, kurios gl di j supan ioje aplinkoje. Pasak autori (Blaževi ius; Dermontas; Stalioraitis; Usik,

2004: 263-268), viena iš esmini resocializacijos, kaip asmenyb s ugdymo, dali yra reabilitacija. Šved

sociologijos mokslininkai (Hedin; Herlitz; Kuosmanen, 2005) tyrin nuteist gr žimo visuomen aspektus,

reabilitacijos procesui priskyr kriminalinio elgesio keitimo ir narkotik atsisakymo programas, kurios apima

socialin s kontrol s, solidarumo, savipagalbos ugdym . Autoriai akcentavo, kad reabilitacijos procesas

ne manomas be ryši palaikymo su išorine ir vidine aplinkomis. Šiame procese didel vaidmen atlieka tiek

santyki palaikymas su artimaisiais, šeima, tiek ir su staigos darbuotojais.

495

Literat ra:

1.Albrecht, J. W., Holmlund, B., & Lang, H. (1989). Job search and youth unemployment. European

economic review, 33 (Issue 2/3), 416-426.

2.Antanas Suslavi us, Gintautas Valickas. Socialin psichologija teis tvarkos darbuotojams. – Vilnius, 1999

3.Bandzevi ien R. Savireguliacija ir streso veikimas. Vilnius, 1994;

4.Berthelot, Y. (1995). European and General global issues influencing employment and unemployment. In

M. Simai,V. Moghadam & A. Kuddo (Eds.), Global employment: An international investigation into

future work (pp. 30-41). Tokyo: United Nations University Press.

5.Blanchflower, D. G., & Freeman, R. B. (1996). Growing into work. Employment Outlook. Paris: OECD.

6. snait , B., Dilba, R. ir Šlekys, A. (1999). Aktual s bedarbi profesinio mokymo tobulinimo klausimai.

Aktual s socialin s politikos klausimai, 1, 93-105.

7. snait , B., Gruževskis, B. (2001). Jaunimo mokymosi prieinamumo problema. Tarptautin s

konferencijos „Ekonomika ir vadyba - 2001” medžiaga (p. 60-67). Kaunas: Technologija.

8.Dembinskas A. Teisininkams apie stres : kolektyvin mokslin studija. Vilnius: LTU, 2000;

9.Dolto, F. (1985). La cause des enfants. Paris: Robert Lafont.

10. Drucker, P.E. (1990). The new realities. Book chamber international.

11. Dunham, R. B., & Smith, F.J. (1975). Organizationals surveys:an internal asseessment of organizational

health. London: Clarendon Press.

12. European Commision. (2000). A Community of fifteen key figures. Luxembourg: Office for Official

Publications of the European Commision.

496

13. European Commision. (2001). Employment in Europe 2001 – recent trends and prospects. Luxembourg:

Office for Official Publications of the European Commision.

14. Europos policijos etikos kodeksas. – Vilnius, 2002.

15. Granstrom, F. (1997). Fertility and Family Surveys in Countries of the ECDE Region. In Standart

Country Report: Sweden. Economic Studies No 10b. New York: UN/ECE, UNPF.

16. Husmanns, R., Mehran, F., Verma, V. Age limits. (1990). In Surveys of economically active population,

employment, unemployment and underemployment: An ILO manual on concepts and methods (pp. 12-14).

Geneva: International Labour Office.

17. Koike, K. (1997). Human Resource Development. Tokyo: the Japan Institute of Labour.

18. Korpi, T. (1994). Escaping Unemployment: studies in the individual consequences of unemployment and

labor market policy. Sweeden: Akaddemitryck AB.

19. Laurinavi ius Alfonsas. Administravimo pareig etika. – Kaunas, 2001

20. Laužackas, R., Lydeka, Z. (1997). Techninio m stymo transformacija ir verslumo ugdymo prielaidos

pereinant rinkos ekonomik . Ekonomika, 43, 98-118.

21. Laužackas, R., Lydeka, Z. (1998). Socioedukologinis profesinio rengimo kaitos Lietuvos vertinimas.

Filosofija ir sociologija, 2, 84-891.

22. Lietuvos darbo rinka 2002 m. sausio 1d. (2002). Darbo biržos naujienos, 1 (49).

23. Lietuvos mokslo ir technologij baltoji knyga. (2000). Vilnius: Justitia.

24. LIETUVOS POLICIJOS PAREIG ETIKOS KODEKSAS.// Valstyb s Žinios, - 2004.07.22, Nr.

113, Publikacijos Nr. 4257.

497

25. Moser, J.W. (1986). Demographic and time patterns in layoffs and quits. Journal of Human Resources,

21, 178-199.

26. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro tinklalapis (http://www.nplc.lt);

27. O”Rand, A. M.(1990). Stratification and the Life Course. In R.H. Binstock & L.K. George (Eds), Aging

and the Social Sciences (pp. 130-150). San Diego: Academic Press.

28. Pissarides, C.A. (1986). Unemployment and Vacancies in Britain. In Economic Policy, Vol. 1 ( pp. 500-

559).

29. Policijos pareig profesin s, dorovin s bei psichologin s savyb s ir j ugdymas: tarptautin s

mokslin s-metodin s konferencijos medžiaga. Sudarytojas Rimantas Tidikis. – Vilnius, 1994.

30. Gilligan James. Smurto prevencija. Vilnius, Eugrimas, 2002;

31. Reducing unemployment: curent issues and policy options. (1995). Economic review (Federal Reserve

Bank of Kansas City), 80 (Issue 1), 31-32.

32. Schultz, T. W. (1998). Investavimas žmones. Vilnius: Eugrimas.

33. Seekings, J. H. (1993). Heroes or Villains? Youth Politics in the 1980s. Johannesburg: Ravan Press.

34. Skills shortages in Europe. (1994). Industrial research and development advisory committee of

commission of the European communities.

35. Teisiniai medicininiai smurto aspektai. Vilnius, 2002.

36. Tholsen, L., Nielsen, E. (1995). Ko darbdaviai nor iš b sim darbinink . Švietimo naujov s, 1, 50-

60.

37. Tidikis.Rimantas Policininko etikos bruožai. – Vilnius, 1994.

http://:@www.nplc.lt);/

498

38. Toulemon, L., & de Guilbert-Lantoine, C. (1998). Fertility and Family Surveys in Countries of the ECE

Region. In Standart Country report:: France. Economic Studies No 10e. New York: UN/ECE, UNPF.

39. Valstyb s tarnautoj etika: straipsni rinkinys. – Vilnius, 2002.

40. Wyn, J., & Dwyer, P. (2000). New patterns of youth transition in education. International Social Science

Journal, 52 (Issue 164), 147-160.

499

4. Simuliacinio žaidimo pristatymas.

Žaidim tyrimas ir apibendrinimas. Kurlink vystosi simuliaciniai žaidimai

Anks iau vyravusius pramoginius veiksmo žaidimus šiuo metu kei ia naujo tipo strateginiai žaidimai, kuriuose

pramoga siejama su mokymu (angl. edutainment). Toki žaidim (pvz., „Empire of Total War“, „Rome“)

pagrindas yra istoriniai faktai ir asmenyb s. Jie padeda pažinti istorij , jos raid , aplinkybes, nul musias vienus

ar kitus vykius. Žaidimas „Civilization“ atskleidžia žmonijos technologin bei moklini atradim raid ,

vystymosi d sningumus, žaid supažindina su atitinkam atradim taka žmonijos istorijai. Žaidimas

„Colonization“ be istorini fakt turi savyje ir mikroekonomikos, vadybos simuliatorius, kuri pagalba žaid jas

turi suformuoti realiais ekonomikos principais pagr stus valstybi , miest ar klan ekonominius, socialinius ir

politinius veiklos modelius.

Norint išlaikyti didžiul žaidim rinkos konkurencij reikia vystyti žaidimus, kurie suteikia žaid jui ne vien

pramog , bet ir papildom žini , dži , kuriuos jis gali panaudoti realiame gyvenime, darbe ar mokymosi

procese. Pagrindin mokom žaidim vystymo kryptis yra supanaš jimas su pramoginiais žaidimais. Juose

informacija pateikiama patrauklia, pramogine forma.

Pagrindin mokom žaidim vystymo strategija – vis mokymo aplink integracija ir mokymo objekt (MO)

panaudojimas iš naujo. Siekiama, kad kiekvienas mokytojas gal susikurti savo personalizuot mokymo

kurs , pasirinkti mokom turin bei mokymo strategij . Taip formuojama galimyb personalizuoti mokymo

kursus, bei diegiami vieningi Europoje standartai leidžiantys užtikrinti viening kompiuterini mokymo

priemoni aplink . Pavyzdžiui, sistemoje suderinamoje su SCORM galima panaudoti mokymosi turin iš kit

šiuos standartus atitinkan aplink , taip pat eksportuoti turin ir panaudoti j kitose aplinkose, t.y. sukurt

mokymosi objekt (MO) galima diegti visas su standartais suderintas virtualias mokymosi aplinkas (VMA).

Vyksta aktyvus jud jimas už standartizuojam mokom priemoni perk lim internetin erdv , skiekiant

platesnio j prieinamumo ir sklaidos.

Norint, kad mokomasis žaidimas b efektyvus, jis turi b ti patrauklus ir interaktyvus. Už tinkam elges jame

turi b ti apdovanojama. Siekdami išmokti, žaid jai turi nuolat kartoti veiksmus. Pasak psicholog , aktyvus

sitraukistraukimas pagerina mokym si, apdovanojimai j tvirtina, o pastovus kartojimas užtikrina

automatizm .

500

Išsamiai analizav 17 tyrim , atlikt per pastaruosius 20 met , rezultatus, Sent Leo universiteto (JAV)

mokslininkai Kevinas Kiefferis ir Jessica Nicoll teigia, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp kompiuterini žaidim

ir to, kaip bent jau kur laik po žaidimo elgiasi vaikai ir paaugliai. Tai leidžia daryti pagr stas prielaidas, jog

simuliacinius socialinius žaidimus žaidžiantys asmenys elgsis atitinkamai.

Naujausios žaidimuose diegiamos metodikos ir technologijos

Žaidim rinka šiuo metu kelia naujus reikalavimus sistem k rimui. Šiuo metu populiariausiuose žaidimuose

suteikiama galimyb žaisti keliems žaid jams. Taip jie aktyviau sitraukia socialinius tinklus, buriasi

komandas. Tam žaidimuose diegiamos realaus laiko konferencij funkcijos, pokalbi kambariai, forumai ir pan.

Norint, kad žaidimas dar labiau atitikt vartotoj poreikius, jo k rimo proces traukiama tikslin grup . Jie

si lo patobulinimus, dalyvauja testavime. Su tuo susijusi ir žaidim pl tra mobiliuosius renginius (tokius kaip

iPhone, Nokia Nseries, Blueberry ir t.t.), bei naujos kompiuteri mados, atitinkan ios nat ralios vartotojo

sajos (angl. natural user interface, trumpinama NUI) paradigm pagal ergonomiškumo scenarijus. B damas

mobilus, vartotojas gali žaisti žaidim neprisirišdamas prie savo buvimo vietos. Žaid jui tai suteikia gilesn s

asmenin s patirties sp , išple ia žaidimo laik , leidžia žaid jui ne tik geriau sijausti žaidim , bet ir lengvai

dalintis sp džiais ir patirtimi su kitais žaid jais bei aplinkiniais asmenimis.

Kadangi tuo pa iu metu nauj žaidim stengiamasi išleisti skirtingose šalyse, vietin mis kalbomis, žaidimo

architekt roje turi b ti numatyta lengva kalbin adaptacija. Tai palengvina ir žaid bendruomen s

moderavim : grup s arba serverio administratorius gali reitinguoti kitus žaid jus, turin , rašyti komentarus,

trinti ar keisti netinkam turin , blokuoti pažeid jus, nuimti blokavim , ištrinti pažeid jo profil ir pan.

Vis didesnis d mesys žaidime skiriamas ir žaid jo profiliavimui. Jis nustato žaid jo gyvenimo b , kalbos

manieras, žodyn , elgesio normas, o tada atitinkamai formuoja ir pritaiko žaidimo scenas, situacijas

nat raliausiai tos tikslin s grup s aplinkai arba siekiamam mokomajam rezultatui sustiprinti. Pagal žaid jo

kaip vartotojo profil sistema si lo papildomas paslaugas, produktus, žaidimo opcijas.

Papildomi reikalavimai keliami mokomiesiems žaidimams, tai mokomojo turinio integracija su

standartizuotomis mokymo sistemomis. Pastaruoju metu išryšk jusi mokom žaidim (taip pat ir kit

kompiuterini mokymo priemoni ) vystymo kryptis Europoje yra bendros pastangos suvienodinti arba

standartizuoti mokom sias sistemas, siekiant tarp atskir sistem , mokykl ir šali suformuoti viening

apsikeitimo mokomuoju turiniu erdv , prapl sti mokom objekt (MO) asortiment ir sumažinti j k rimo

kaštus.

501

Grafini vartotojo s saj sprendim analiz

Paskutiniu metu kompiuterio valdymas formuojamas taip, kad tai b nat ralus procesas, kurio nereik

mokytis. Pagal ergonomiškumo scenarijus spar iai kuriamos ir vis pla iau diegiamos nat ralios vartotojo

sajos (NUI). NUI naudojimo logika atitinka nat rali ir intuityvi žmogaus komunikavimo, gestikuliavimo ir

prietais valdymo dži schem . Japonijos mokslininkai jau kelet met kuria kompiuterini žaidim

personaž valdymo sistemas, pasitelkdami vaizdo kameras ar smegen veiklos matavimo jutiklius.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vizualin s elektronin s terp s dizaino komunikacini strukt ir form

pažinimas, j charakteristik suvokimas yra individualus. Tod l b tina išsiaiškinti b sim vartotoj tipus, j

amžiaus psichologinius, sociologinius, komunikacinius ypatumus ir tik tada imtis k rybiško darbo.

Informacijos turinys, mokom element integravimas, turi b ti skirtas konkre iam vartotojui. Elektronin je

terp je pateikiama daugialyp informacija. Stimuliuodama daugiau žmogaus poj ji daro stipr psichologin

poveik . Yra teigian , kad mokant ir mokantis tokioje elektronin je aplinkoje galima pasiekti geresni

rezultat , nei mokantis tradiciniu b du (pavyzdžiui klas je).

Dizainas remiasi ergonomika. Tai mokslas, tiriantis darbo psichofiziologines galimybes, j ribas, ir ypatumus.

Remiantis ergonomikos išvadomis, kuriamos optimalios darbo s lygos, didinan ios darbo našum , saugum ,

tausojan ios žmogaus sveikat . Žaidim dizaine pirmiausia galvojama apie patogum , funkcionalum ,

nereikaling detali atmetim .

Vienintelis nepasiduodantis madai žanras yra simuliatoriai ( vairi objekt , rengini , transporto priemoni ) ir

sporto žaidimai. Nuo sen laik simuliatoriuose buvo stengiamasi kuo realistiškiau atkurti valdomos priemon s

vid (piloto kabin , l ktuvo salon ir pan.). Sporto žaidimai, nor dami perteikti kuo realistiškesn vaizd , vis

žaidimo metu reikaling informacij (varžyb laikas, rezultatas ir pan.) pateikia tuo pat principu, kaip j

pateikia televizija varžyb transliacij metu. Oponent gyvyb s ir laiko iki kovos pabaigos grafinis sprendimas

taip pat nekinta, su keli imtyni žaidim išimtimi, kur apie žaid jo b kl galima nuspr sti tik pagal jo išvaizd

ir laikysen . Visi kiti žanrai šiuo metu vadovaujasi naujausiomis intuityvaus valdymo ir realistiškumo

(neužteršto ekrano) madomis.

Intuityvus valdymas suprantamas kaip vieno langelio principas žaidimuose, kai vienas ir tas pats mygtukas gali

atlikti eil funkcij . Pavyzdžiui, veiksmo mygtukas gali atlikti aib funkcij priklausomai nuo to, kokioje

502

aplinkoje atsid veik jas. Dalis žaidim turi intuityvi patarim (angl. hint) sistem , kuri primena, k duotoje

situacijoje atliks pasirinktas mygtukas.

Kita intuityvaus valdymo apraiška, tai funkcij parinkimas pagal situacij . Žaid jui spustel jus mygtuk ekrane

pateikiamos opcijos, pasirinkus norim opcij pateikiamos sub-opcijos. Šis valdymo principas pamažu prigyja

ir kituose žaidimuose (vaidmen ar strategijose).

Švaraus ekrano principas. Šiuolaikiniuose žaidimuose palaipsniui atsisakoma HUD (angl. Heads-Up Display)

detali . HUD tai iš aviacijos video žaidimus perkeltas prietais valdymo metodas, kai informacija apie esam

situacij , charakterio b kl pateikiama ekrane vairi lenteli , diagram pagalba. HUD gyvyb s matuoklius

kei ia kitos priemon s. Pavyzdžiui, personažui patiriant žal , raudonuoja arba liejasi ekranas, patyrus ypa

daug žalos aiškiai girdimas sunkus personažo kv pavimas, kiti sp jamieji garsiniai ir vizual s signalai.

Žaidimuose nuo tre iojo asmens apie personažo b kl galima spr sti iš jo išvaizdos, eisenos, akivaizdžiai

regimo sužalojimo lygio. Šaudmen atsargos vis dažniau atvaizduojamos ant pa ginkl .

Žaidžiamojo momento specifika

Žaidimo s km dažniausiai nulemia žaidimo grafika, kuriama istorija, charakteriai, aplinkos, technologinis

sprendimas,žaidžiamasis momentas ir marketingo bei reklamin kampanija.

Žaidžiamasis momentas yra žaidimo prasm s, turinio, scenarijaus ir užduo visuma. Remiantis tikslin s

grup s apklausos rezultatais bei s km s atvej analize, išryšk jo keli žaidžiamojo momento populiariausiose

sistemose ypatumai.

Vienu iš atvej žaidimo dalyvis n ra pririštas prie vienos užduoties arba jud jimo krypties ir gali laisvai rinktis,

pavyzdžiui, net ir nebaig s vienos užduoties arba misijos iki galo persikelti kit žaidimo žem lapio zon ,

laisvai pasirinkti išbandyti ten esan ias užduotis ir taip toliau. Tai vadinama sm lio d s (angl. Sandbox)

strategija.

Žaid jui turi b ti suteikiama galimyb dalyvauti žaidime su kitais realiais dalyviais realiu laiku, o taip pat

žaidžiam moment b integruojami real s faktai, verslo modeliai, aplinkos. S kmingiausi žaidimai

paprastai b na tie, kuriuose dalyviai m gaujasi ne vien pramoga, bet ir realia galimybe gyti nauj žini ir

dži .

503

Žaidimo sud tingumas ir intensyvumas turi augti palaipsniui, o jo charakteriai bei aplinkos b ti pritaikyti

individualiems žaid jo poreikiams. Žaidimui b tinas reitingavimas ir turnyrai, žaid jams reikt suteikti

galimyb realiai prekiauti virtualiuose žaidimuose: pirkti žaidimo scenas, charakteri aprangas, ginkluot bei

parduoti savo žaidimo metu sukurtus produktus, paslaugas, surinktus balus kartais net už realius pinigus.

Norint sukurti efektyv ir populiar tarp tikslin s grup s nari mokom žaidim – simuliatori ,

rekomenduojame integruoti pramoginiuose žaidimuose formuojamas žaidžiamojo momento k rimo stategijas.

Simuliatoriaus „Mano kelias“ analiz

Žaidimo aprašymas

Žaidimas „Mano kelias“ skirtas nuteist atliekan bausm kalinimo staigose resocializacijai vykdyti.

“Mano kelias” siekia išvengti nuteist socialin s atskirties, skatina j integracij visuomen ir darbo rink .

Žaisdamas š interaktyv žaidim nuteistasis sprendžia užduotis, atsakin ja klausimus, pasirenka sau veikimo

aplink . Taip nuteistasis išmoksta planuoti savo laik , sužino elgesio taisykles su darbdaviu, šeima ir draugais.

“Mano kelias” padeda pasirinkti teis ir darn gyvenim , gauti išsami informacij apie teisingum visomis

prasm mis.

Žaidim sudaro šios scenos:

Registracija

Nakvyn s paieška

Susitikimas su draugais, šeima, darbdaviu

Laiko planavimas

Laisvalaikio praleidimo formos pasirinkimas

Gyvenimo strategijos pasirinkimas

504

Bendra mokomoji medžiaga

Žaidimo siužetas vystosi dviem kryptimis. Viena j – vadas nuteistojo gyvenimo taisykles, nuteistasis sužino

apie darb ir drausm , laikinojo paleidimo s lygas. V liau žaid jui pateikiamos vairios mokomosios situacijos,

kurias spr sdamas žaid jas gyja žini ir dži , reikaling , norint sugr žti visuomen ir s kmingai susirasti

darb .

505

1 pav. Žaid jo k rimas (registracija).

2 pav. Situacija: Darbo savait s planavimas

506

Žaidžiantysis pats gali pasirinkti tam tikras jam r pimas scenas: nakvyn s paiešk , susitikim su draugais ir

artimaisiais, laisvalaikio praleidimo form .

3 pav. Žaidimo navigacijos žem lapis.

507

4 pav. Situacija “Skolintis pinig “

Susitikimo su draugais scenoje taip pat galima rinktis ir spr sti situacijas: ieškoti nakvyn s, galvoti, kaip

praleisti laisvalaik . 4 paveiksl lyje vaizduojama viena iš pasirinkimui si lom situacij – pinig skolinimasis.

Žaidimas sukurtas vektorin s grafikos pagalba, Adobe Flash animacij bei statini charakteri , 2D (dvima )

aplink piešimo technika. „Mano kelio“ charakteriai dalinai atitinka tikslin s grup s gyvenimo charakterius,

kalbos stili , bendravimo situacijas.

Žaidimas išleistas ir platinamas CD formatu.

508

“Mano kelias” SSGG analiz

Stipriosios pus s:

Žaidimas vysto ne tik loginius, socialinius, statym žinojimo džius, bet ir padeda išsiaiškinti moralines,

socialines normas bei taisykles, vystyti j laikymosi džius.

Žaidime sukurti veik jai ir mitologija sutampa su dažniausiai pasitaikan iais tikslin s grup s gyvenimo

charakteriais ir vietov mis, ta iau turi savo unikali scenografij ir režis rin sprendim . Taip sukuriamos

realistin s situacijos, kurios padeda žaid jui sitraukti, sustiprina mokom efekt .

Grafinis sprendimas turi pakankam emocin kr ir padeda vystyti ne tik login , bet ir emocin intelekt .

Žaidimas sukurtas taip, kad j galima žaisti žemiausios technin s specifikacijos kompiuteriais.

Tai pirmas tokio pob džio žaidimas Lietuvoje ir Pabaltijo valstyb se.

Silpnosios pus s:

Žaidimas neturi nei tinklin s nei internetin s versijos, tod l jo pl tros galimyb s ribotos. N ra grupinio žaidimo

ar žaidimo su realiu oponentu galimyb s.

Labai siauras charakteri , aplink ir situacij pasirinkimas. Žaidimas nepritaikytas moterims ir jaunimui. N ra

užduo ir aplink susijusi su asmenyb s vystymu ir religiniais poreikiais. N ra užduo skirt pilietiškumo

ugdymui, politiniam išprusimui, bendruomeninio gyvenimo dži lavinimui.

ra žaidimo užduo , aplink , situacij sud tingumo lygi . Žaid jas negali pats kurti aplinkos, kelti j

objekt . Žaidime nenumatyta pl tros galimyb , j negalima kelti naujo turinio, keisti vertinimo bei žaidimo

kriterijus.

509

Reikia tobulinti funkcijas, suteikian ios daugiau statistin s medžiagos apie žaid jo atlikt užduo

efektyvum , laik , klaid kiek , mokymosi progres . N ra nuorod mokom medžiag formuojam

priklausomai nuo mokymosi rezultat .

Žaidimas neturi psichologinio elgesio autoportreto sudarymo funkcijos.

Visos užduotys orientuotos žemiausio lygio darbuotoj dži lavinim . Tai neatitinka tikslin s grup s

poreiki .

Kol žaid jas nepraeina pasirinktoje scenoje suformuotos užduoties iki galo, jis negali pereiti iš vienos scenos

kit .

Žaidime ne vesti specializuot teisini akt (susijusi su nuteistojo gyvenimu) duomenys.

ra integravimo su SCORM platforma ir LOM standartu, tai neleidžia perpanaudoti MO.

Žaidime sukurtus charakterius, vis jo turin galima panaudoti kitose žiniasklaidos formose, mokomuose

projektuose (mokomosiose TV laidose, komiksuose, spausdintoje mokomojoje medžiagoje, kt.). Galima

bandyti sujungti žaidim su kitais mokomaisiais ar pramoginiais projektais (kine, internete, TV).

Projekto dalyvi – tikslin s grup s poreiki tyrimas

Poreiki tyrimo rezultatai

Apklausiant tikslin grup paaišk jo, kad ji turi ne tik bendr , bet ir specializuot poreiki . Jaunimas trokšta

moderni , pramogini , socialinius tinklus orientuot mokom žaidim . Vyrams labiau r pi praktini darbo

dži ir socialini dži treniravimas, teisin baz , žaidimo realistiškumas. Moterims svarbios

gyvenimiškos situacijos, emocijos, psichologija. Jos nor ir konkre dži , patarim , sav s vertinimo

galimyb s.

Moterims žaidime svarbu susikurti psichologin komfort , sužinoti kaip prisitaikyti prie gyvenimo kal jime, o

liau ir laisv je. Joms r pi veikti emocin barjer , išdr sti pripažinti savo teistum realioje situacijoje.

510

Taip pat moterims labai svarbus intymios šeimynin s aplinkos simuliavimas. Jos pageidaut , kad traukus

žaidim panašius dalykus, j negal steb ti net resocializacijos darbuotojai.

Nuteistieji nor išmokti neprikausomai nuo aplinkinio emocinio spaudimo ar tampos pasakyti NE vienam ar

kitam išor s si lomam (ver iamam) elgesio modeliui ir kartu išsaugoti orum , psichologin komfort ir emocin

balans .

Jie taip pat nor tur ti galimyb prisiimti vien ar kit vaidmen (negatyv , pozityv , resocializacijos

darbuotojo). Tai leist sigilinti kiekvieno vaidmens pozicij , sprendim pri mimo sistem , motyvacij .

Der nepamiršti i religinio ugdymo, elgesio scenarij , privedan prie s km s arba nes km s santykiuose su

aplinka pavyzdži analiz s.

Resocializacijos darbuotojai nor , kad žaidimas nuteistiesiems tapt prasmingo laisvalaikio organizavimo

rankiu, skatint tarpusavio pagalb , mokyt darbini žini bei taisykli . Žaidimas tur pad ti nuteistiesiems

vertinti ir steb ti savo elges . Jis taip pat tur tapti galimybe traukti už kalinimo staigos esan ias

organizacijas ar asmenis resocializacijos proces .

Tikslin s grup s, diegiant žaidim resocializacijos procese, atrankos kriterijai

Dalyvio motyvacija turi b ti pozityvi ir ilgalaik ;

vertinti gal ir forminti sipareigojimo dalyvauti projekte laik (reikalingas ciklas: kalinimas – laisv –

sidarbinimas);

Dalyvis turi nor ti ir gal ti dalyvauti gyjant ne vien teorinius, bet ir praktinius džius;

Amžius be apribojim , pageidautina vairesnis;

kalinimo laikas be apribojim ;

Rekomenduojame traukti dal dalyvi ir iš t , kurie projekto laikotarpiu laisv neišeis.

511

PRIEDAI

Priedas Nr. 1 . Fokusuota grupin d i skus i ja ( i šklo t in ) . Spec ia l i s ta i

- Va . Gera i . D ikto fonas veikia . Ta i p i rmas k laus imas . Ar sk ir iasi skirt ing

nute i st , o ta i yra pata i sos inspekc i j kl i en t ga l imyb s s idarb int i? Gal , ga l

kas , ga l kas turi nuomon savo? Gal j s turi t?

- (v ) Manau , kad t ur i . I r , ir irg i va t ka ip ir ko leg s sako , kad tu r i , kadang i pa t a isos

inspekc i jo je yra ben t ke l io s sk ir t ing o s g rup s ir , ir pas k iekv ie n , t a rk im, i r , ir

p ro fes in ia i dž ia i ir t a pat i p rak t ika sk ir t inga ir , ir ga l iaus i a i v ie n ie m pat inka ,

k it ie m nepa t inka t a s da rbas . Než inau , s akau . Bet ga l imyb s s ida rb int t en t ik ra i, t ik ra i

sk ir t ingo s .

- O kokios? Ta ip , prašau .

- (m) Aš manau , kad iš t ik r yra la ba i sk ir t ingo s ga l imyb s , be t t am t ik r ka t egor i j

ba us mi , ne s t a d a. . .

- š i a tv ej i s, j o. .

- (m) . . . r š i a tve j , t ark im, ka i ku r ie ms yra bausm s vykd ymas a t id t a s , j ie t ik ra i

t ur i dau g iau ga l imybi i r j ne nu t r uk r yš ia i i r j ie d ir ba ir j ie ms t as ne t rukdo . O

s idar b int i po 13 met iš ju s iš k a l in imo s t a igo s , net ur int so cia l in i dž i ,

p ro fe s in s , p ro fe s ijo s , iš s i la v in imo , i š t ik r yr a la ba i su nk ia i.

- ( m) I š t ik r t ie r yš ia i, va t past eb ja u , sakyk im, j ie g r ž t a iš ka l in imo s t a ig ir yr a

iš l ik t ie r yš ia i su bu vu s ia da rbo vie t i r sa ko . . .

512

- Darbin ia i ryš ia i . . . ap i e darbdav ius

- ( m) T a ip . . . ir t ie da r b in ia i r yš ia i, sako : „aš už 2 sava i t ik r a i, g r e i iau s ia i

s ida rb ins iu , nes g r š iu t pa da rbo vie t “ ir p r i ima dažn iaus ia i . Ypa je igu ge ras

darbuo to jas buvo , t a i ir g r s t en. . .

- Uhu. . .

- (m) Aš ma nau , ypa nuo pat ie s mo t yvac i jo s l aba i daug p r ik lauso .

- Nu ia jau jo . . .

- (m) B na tok ie a tve ja i, je igu da le isk im asmuo t ie s io g nu jo maš in gamyk l .

P ir m m nes j is gavo daug iau negu v is i darbuo to ja i, da rbdavys i š t ik r t a i než ino jo ,

kad j isa i yr a t e is t as . S t a iga j i s su vo k ia , p r ik lauso nuo jo mo t yvac i jo s . J i s no r jo , j i sa i

i š ka r t o sus irad o da r b , nepra jo ne t sava it , o j isa i d irbo . T a i va t , t a i ne t ik kad

išs i la v in ima s. . . .

- (m) Be t ir iš s i la v in imas yra la ba i sva r bu , nes yra daug , daug . . . a š než inau , je igu j s

nue it u m t ( ne ig t u m t ?) , pas save ga l ne t a ip , o pas mus y ra daug la ba i su p rad in iu

iš s i l av in imu ne t g i t a pag r ind in l ie t uv i a rba k it a amž iaus i rg i ka t egor i ja . . . sk ir t inga

yr a . .

- Gera i , uhu , bet ia ga l pri e t k liuv in i ga lb t , ap ie tuos. . . Bet toks svarbus

faktas , kad v lg i j s turi t e grup , d ide l , kurie yra lyg t inai i š i š ka l in imo

sta ig , ta i yra v i ena si tuac i ja . Yra k i ta s ituac i ja, ka i , pavyzdžiu i , žmon s a t l i eka

bausmes, kurio s nesus i jus ios su la i sv s at mimu, ta ip? Yra a smenys, kuri e , na,

a t l i eka krimina lines bausmes i r y ra apriboj imai j i ems a t l ikt i tam t ikras pare igas ,

ta ip? Ta i ka ip su . . . ? Je igu vert inant v l v i sas tas kategori jas ta i kuri , k uri b

prob lemat i škiaus ia , j manymu?

513

- ( k ar t u) Lyg t ina i p a le is t i . . .

- Lygt ina i pa lei s t i , d l to , kad j i e v lg i buvo at i t raukt i? Ta ip?

- ( m) T a ip , ma na u.

- ( m) I r ne v ie n d l t o . N es j ie t o k ia s yr a d až nia u na kt ine s . . . T a i ja u . .

- Na kt ine s , kas?

- ( m) N u j ie t ik da . . . a p. . . N a t a mso je . .

- (v) Nu t am t ik ruo se. . . . ( ka lba ke l i ž mo n s v ie nu me t u )

- (m) J ie nega l i išvaž iuo t i. J ie nega l i d irb t i kažkok ia is t a is va iruo to ja is , j i e nega l i

važ iuo t i ko ma nd iruo t es, na , a rba ga l i p r ie l aba i d ide l i t en iš lyg . Be t dažn iaus ia i

da rbdav ia i ne no r i t o k i , nes t ada r e ik ia r a šyt i po p ie r ius , p i ld yt i pag r ind d l ko

j is a i . . .

- Papi ldomi sunkumai v i en , v i en d l tos pare ig s ta t i st ikos?

- ( v) Biu r o kr at in s k l i t ys iš t ik r . .

- ( m) I r b iu r o kr at in s k l i t ys a t s ir a nd a . .

- (m) D ar bd av ia i. . . .p r ašo . .

- (m) Kar t a is b na , be t t a i jau daug iaus ia . . .

514

- Ga l pabandom po vi en šnek t , nes pasku i l aba i bus sud t inga perklausy t i . Ka ip

s sak te?

- ( m) Aš sakau , d l ge ro specia l is to da r bdav ia i t ik ra i r a šo ir t uo s r a š tus ir v isk ir

r a k l i , je igu yra užs ir eko me ndav s , ka ip ge ras spec ia l is t a s , t ik ra i da rbd av ia i. . .

- ( v) be t k it a ve r t us v is t ik b t ina Xxxx ir j i s no r s ida r b int . Dažna i nu t e is t a s is ,

no r i kad da rbdavys než ino t , kad j is yr a t e is t a s . . . Je igu no r i t a i ir ga l i ko ma nd iruo t i

i š v yk i mu s, ne išve ng ia ma i d ar bd av ys t u r i su ž ino t i. ia va t yr a t ok s fa . . .

- Ai , ta prasme toks n iuansas, kad ta i . .

- (v ) Ta p rasme to ks n iua nsas, kad j is a i lega l ia i d irba , vykdo pare igas , be t j i s neno r i ,

kad darbdavys ž ino t . I r va t je igu t en. . . iš s i š da rbo , t a i j i s a i nu da r la b iau . . .

- (m) I š k it o s pus s , pavyzdž iu i , d l t pa ie š . . . Ka ip ir v lg i s akau , spec i f ika

k iekv ie no r a jo no yra sk ir t inga ir na t en d idesn i mies t a r nau je sn i r a jo n sk ir ia s i

. . . Bet , t a r k im, yra to k ia s it uac i ja , kad t ie , t ie m , ko nt inge nt as dažn iaus ia i

pas iruo š s . Mies to r a jo nuo se j ie p re t enduo ja su sa vo i š s i la v in imu ir ga l imyb i

paprast e sn ius da rbus , f iz in ius da rbus . Tada ne la ba i t en kas pais to , t en t a s j

i š s i la v in imu s , t e n a r 1 0 k la s i , a r 9 ir p ana š ia i, be t t a ia u v lg i p r ik la uso nu o t o k a ip

j ie pa t ys sa ve pa ro do ir . . .

- O apie , ap ie a smeni s , kurie , tark im, nenukre ip iami la i sv s a t mimo s ta igas , ar

j i e turi ka žkoki sunkum ? Ar pas j uos yra ka žkoki prob lem , d l , b ten t , d l

darb in s ve iklo s?

- ( v) T a i j pa mo t yvac i ja d ir bt i.

- (m) T a ip . .

515

- ( v) . . . t a i yr a d id ž ia us ia s . . .

- O kiek, k iek dažnas y ra , pavyzdžiu i , v i s t i ek asmuo je igu j i s ne ka l inamas ga l tas

ta , darb in i s santyk i s ga l i r nenutr ks ta?

- ( v) . . . . t ur i r yž t is lega l izuo t savo da rb , nes b na a t s i t ik t in i a i da rba i p r ie š t a i, nes

t a s d ar ba s. . p at s nut ink a . .

- Taip , prašau .

- (m) Emm. . ku r ie nea t l ikda mi bausm s ka l in imo s t a igo se ir iš t ik r v i en int e l

k l i t is , t a i j pa mo t yva c ija , t ik t a i j pa . I š t ik r k l i j ie t o k i r ea l i t ik r a i

ne t u r i . I r t en t a s t e is tuma s a r ska ito s buv imas t ik ra i maž iaus ia i j ie ms k l iudo

s ida rb int , už tat dažn iaus ia i pa mo t yvac i jo s pakanka .

- (v ) Dar nor iau pasakyt i, kad , pavyzdž iu i, ka ime i eško t is v i e to v se , žmo n ms

n ieka ip nega l ima a išk int i, kad darbas ga l i b t i ir už 50 k m ir už 100 km. Je igu

g yv ena ka ime , t a i j ie ir k aime no r i d ar b g aut i . V at t a p agr ind in p r o ble ma .

- Ai, t a prasme , pagrind in prob lema, kad nori pri s i ri š t i pri e savo gyvenamosios

v ie tos. .

- (m) T a ip . .

- (v ) Ta ip . Ta ip . I r j ie i e ško . B t ent . Nor i kuo a r iau nam , kad b . Nu, j ie ne t ,

ka ip . .

- Ta prasme, j i e neži ri t darbo rink p la iau?

516

- ( v) T a ip , t a ip . .

- ( m) Aš t a ip da r no r iau , pas i ly t t uo k laus imu , kad j ie ms , pavyzd ž iu i, yra

sud t inga . Ka ip ir m ka imiškas r a jo nas , t a i, pavyzdž iu i, t o s pagr ind in s s t a igo s

yra ne t ne cen t re . Auto busuo se a rba t a prasme t u r i sus i s i ek im pro b le ma išk y la .

Ma to t , k ad a ut o bu sa s va ž iu o ja sa va it , p av yz dž iu i , 3 kar t u s . V ie ns , d u ir . . .

- Važiav imo i r gr žimo darb , anks iau . . . a t i t inkamai sunkiau j i ems s idarb int i ,

t a ip. . .

- (m) T a i jau to k io s . . . la ba i ne v ie no do s ga l imyb s .

- Aišku . O ži ki t e , j e igu ta ip ž i t i e ee . . t aip kompleks i ška i . K iek , ki ek t

žmoni , pavyzdžiu i , kurie ne i še ina , nepatenka ka l in imo s ta igas , k i ek j rea l ia i

i š l i eka da rbo rinkoje? Ta prasme , t i e , kurie bausmes a t l i eka nesus i j su š i tuo

la i sv s a t mimu. Kiek paga l j p rakt ik ?

- ( m) N et je ig u ik i t o l d ir bo ?

- Taip .

- (ka lba v is i v ie nu me t u ) Xxx

- (v ) Dažniau s ia i nepr a randa .

- (v ) Dažn iau s ia t iek . . .

- Dažn iaus ia i nepraranda t dži ir l i eka . Su ja i s neb na dide li prob lem ?

517

- (v ) Ne , su ja is neb na d ide l i p ro ble m ir j ie t o l iau t s ia t da rb buvu s io se

be ndro v se . I r t ik r a i va t d l to t a i.

- ( v) Pa r ado ksas , než inau , be t , r e išk ia , dažn iaus ia i pas mus daug iaus ia d ir ba n yra

t ie , ku r ie ms uždraus t a d irb t i t am t ik r da rb , e i t i t am t ik ras pa re igas . Va t paradoksas.

T ie ms, k ur ie ms u žd r au st a e it i t e na i b t i , b t e nt j ie ir d ir ba . .

- Ta ip , t i ems, t ie ms, bet j i e. . .

- (ka r tu ) J ie t da ro . .

- (v) Ne t da rb , ku r ja m uždraud , be t ap la ma i da r b .

- Apskri ta i . K i t darb . J i e i š l i eka darb in je rinkoje e fektyv s , ta ip?

- ( v) T a ip .

- ( v) 9 7 lyg t a i p ro c ent a i, ma n a t ro do , dir ba n . T a ip .

- Tai prakt i ška i v i sas yra kont ingentas su lyg t in iai s?

- (v) Kuo blo g iau d raud i, t uo la b iau r e ik ia .

- Aišku , supratau. O ži ki t toks da lykas , toks ka ip eee . . . toks ka ip k lausimas

, ga l nuomon , ia ga l š i ek t i ek toks faku lta tyvu s klaus imas . M es žinome vat

poky ia i yra dabar m darbo rinkoje . Da li s t žmoni nu jo t š e š l in . Ta ip?

Ir dabar v i s t i ek gaunas i t a ip, kad inspekc i j os ži ri t fo rma l darb . Ta ip? Ir

kiek? Ta p rasme , ar y ra ka žkokios ga l imyb s , ta prasme, vert in t i t ne formal

darb ? Nežinau .

518

- (m) Kiek p ro cent d irba?

- Ne. Ta prasme , bendra i kokia s ituaci ja . Ar, ar. . Ka ip j s apskri ta i tok da lyk

vert i nat e?

- (m) Mes d irbdami ind iv idua l da r b , t en va t to se pažymo se paprast a i mes pa min im,

kad j isa i ve r ias i a t s it ik t in ia i s uždar b ia is ir t ik r a i a t aska it a s , t en st at is t ik t a i me s jau

ne ga l i m, ne s . . .

- Nes n ra t ei s in io pagrindo.

- (m) N ra t e is in io pag r indo . Bet la ik yt i t ž mo g ka ip po . . t a ip sak yt i, ned irbant

tok , ka ip ne ig ia mo a t spa lv io ka ip t o k io ir n r a , ne s j i sa i da r o k š ia i d ie na i sugeba ir

a t s iž ve lg ian t š i s i t uac i j i š t ik r nega l ima t e is int i, be t iš k i t o s pus s t a i yra

g er ia u ne gu e it i d ar yt i na u j nu s ik a lt im , k ad j isa i t e n. . .

- ( v) Pas ma ne buvo a t ve j is i r ne v iena s . T ies io g buvo a t ve ja i ka i ekono miko s

pak il imo me t u pat ys nu t e is t ie j i k re ip s i ma ne ir pap raš , kad in fo rmuo ia u da rbo

inspekc i j . I r r e išk ia , kad da rbdav ia i ne da rb ina j , r e išk ia , t emp ia gu m , 3 m nes iu s

d irba ne lega l ia i s t at ybo se ir ne da rb ina , nesu tva rko . I r a š in fo r ma vau da rbo inspekc i j ,

buvo nu pas it ik j imo š i t a s t e le fo nu skambinau , nu rodž iau pava rdes ir ku r t a f ir ma

r andas i i r a š jau po m nes io k laus iau a r bu vo kas no r s? Ka ip j isa i d i r bo ne lega l ia i ,

t a ip ir j isa i t e na i ir d ir bo . Pat ik k it d u a t ve ja i va t o k ie bu vo , k ur p at ys p as isk und me .

- (v ) Ta i va tok i a tve j buv . I š t ik ro va t ko leg pap i ld ys iu . Buvo ir ma n a smen i ška i

irg i da rbe . I r k it ve r t us vat ka ip ir ko leg pap i lda nt , kad t ie , ku r ie , t ark im, t a is

a t s i t ik t in ia is dar ba is ver ias i. T a i je igu imt i ž i r int l yg t ina i pa le is t asme n iš

s t a ig ir ko k io s be b pa ja mo s j is t u r i be nt da r bo b ir žo je r eg is t r uo t is . T a i v a t d ide l

da l is , t a r k im, mes , j ie ir g i r eg is t r uo jas i da r bo b ir žo je , be t š iuo sunk me iu j is

pap r as iau s ia i a t s it ik t in ius dar bus d ir bau da ma s išs i la iko save, nes r ea l ia i s idar b int i

519

ga l imybi n ra . T a i, t a i v i en int e l i š e i t i s j am, b t ent r eg is t ruo t is da rbo b ir žo je ,

kažka ip . Ta r k im irg i, je igu mes ne ver s t ume j isa i nes ir eg is t ruo t ne i to je da rbo

b iržo je , kadang i ja m a t ima nu j imas, nuvaž ia v imas t darbo b irž , ja m a t ima pus

d ieno s , t en t a rk im. T a i je igu to neb pr iva lu da r yt i, ma nau j is , ir nedar yt . Be t

sakau , m po ž i r is t a i, t a i irg i va t pap i lda nt ko leg , t egu l j i s a i d ir ba tuos

a t s it ik t in iu s d ar bu s, be t ne ina da ryt i nu s ik a lt im , t a r k im t a ip . . . .

- Aišku . Tai gera i . Dabar tada ka ip i r prie inam prie antro k laus imo . Yra . . . K okia

yra nute i s t motyvac i ja v id in / i šorin ? Kokia? K okie yra jo l kes ia i? Darbo

pa ieškos st ra teg i jos? Ta i ga l tada nuo motyvac ijos , jau š i ek t i ek užs imin m ap ie t

motyvac ij . Ta i kokia? Kiek yra s t ipri ta v id in motyvac i ja? Ar j ina i apskri ta i?

K aip j s v ert inat e? Ta ip.

- ( m) V is d lt o da l ie s nu t e is t , ben t jau i š m da rbo p rak t iko s, t a i yra d idž iaus ia

mo t yvac i ja iš vyk t i d ir bt i užs ie n . T a p r asme , j ie mo t yvuo t i iš vyk t i d ir bt i užs ie n .

J ie ma no , ka d t a i. . .

- Tai j v id in motyvac i ja?

- ( v) T en d ides n is a t lyg in ima s.

- ( m) T a p r asme , d ir bt i L ie t uvo je i r j ie ms pasak , kad dabar da r bo n r a, niekas j

nep r i ims , nes j ie yr a nu t e is t i. O t a mot yvac i ja juo s ska t ina t ik iš vyk t i, iš vyk t i ir j ie

ga lvo ja , k ad t en bus laba i ge r a i. . .

- Taip j i e nega l i i švykt i?

- (m) J ie . Nega l i.V a t .

520

- Bet ta prasme ta i yra motyvac ija , kad prad t i dabar d irbt i , užsikab int i i r v l iau

važiuot i užs i en ?

- ( m) N e, j ie yr a . . . ne s ma t o t . N et ur i. . .ne s d au g ž mo n i . . .

- (ka lba ke l i ž mo n s)

- ( m) D au ge lis ne ma t o mo t yva c ijo s . .

- A. . . nemato motyvac ijos Lie tuvoj dirbt i?

- ( m) T a ip .

- (m) I š t ik r nuo ž mo gaus p r ik lauso , v ie nas g re it a i sus ir a nda ir mo t yvuo t a i e ina ,

i eško , da ro , o k it as j is s d i t en n ieko nes is t eng ia d l sa v s .

- (v ) Nu , t a rk im, jo , ga lb t v lg i k azusas gauna s i , be t k iek pas mus da rbe va t ,

a sme n in pa t ir t is , t a i v is i ku r ie g r ž t a lyg t ina i pa le is t i iš s t a ig pas juo s mot yvac i j a

d irb t i . . .V is i j ie , ne i v i enas nepasak , kad ma n ne re ik ia da rbo . Je igu j isa i no r i d ir bt i,

lg i t ik t a i sunkuma i ka ip t darb sus ir a s t i. Be t s akau, nebuvo ne i v ie no tok io , ku r is

sa k yt : „ne aš ne no r iu d ir bt i“ .

- Bet tas darbas? Ar, ar tada . . ta s darbas . . . motyvuo . . . ta s apsi sprendimas

motyvuotas aps i sprendimas ar j i s laba i yra , tarkim, i š rankus?

- ( v) Ne. T ai a bso l iu ia i ne išr ank us. T ar k im, a išk u ne ga l i ap ie v isu s pasa k yt i, bet

dauguma , va t s akau , ka ip ir ia ga lb t ko lego s g ird jo , pasako jau ka ip . . V ie nas

lyg t ina i pa r jo , 12 met pr a le id s ka l in imo s t a igo je , j i sa i než ino da mas , t ark im t en,

da ryt i už kuo g r iebt is , s ida rb ino k o nsu lt ant u „Avo n“ t uo . . . p la t ino ko sme t ik . Be t

521

t a i j i s i r g i. T a i sako . J is t en pad ir bo , nes sako t en ma n s n iek as ne fo r mino o f ic ia l ia i,

a š t en t a p rasme v i sk , v isk , v is t , me t a i po kažk iek t a i la iko . Bet v lg i, a š sakau ,

t a i kad j isa i g r ie b ias i už t o pa io vad ina mo š iaudo ir ba ndo kažk t a i da r yt . T a i ia

ma nau vyr a i v isa i a bso l iu ia i nes ir e nka t o da r bo .

- (m) O a š past a ra i s ia is me t a is , p radedu pas t eb t i, kad j ie i š t ik r r e nkas i t da rb .

J ie sako t a ip : „nu už 400 lt t a i a š d i rbt i ne is iu , a š d ir b iau , be t už 400 , 500 lt a š

ne is iu “. I r k iek pasku t in ia is me t a is b t ent t o k ia p rak t ika ir ypa t inga i jaune sn i žmo n s

t a ip šneka , t ie vy resn i t a i j ie jau , j ie kažka ip k i t a ip ž i r i, j ie e ina d ir bt i b i leko k da rb

je ig u t ik t a i no r i t d ar b d ir bt i. O ja un esn i, t a i j ie ja u r enk as i. Je ig u bu s g er as . .

- Yra l kes ia i d idesn i , pore ikia i d idesn i . .

- (m) I r po re ik ia i d idesn i, je igu bus ge ras da rbas , je igu man , je igu man mo k s t en. I r

da r k it ir 1000 ne t enk ina : „Ta i k a š už 1000 daba r d irbs iu ?“

- ( v) Va t ypa t inga i j aun imo t a rpe neadekva tu s ve r t in imas a t lyg in imo ir san t yk is da rbo

ir a t lyg in imo , g a lb t ne su vo k ia , ne su pr ant a , ne s j ie . .

- i a jaun žmoni ?

- (v) J aun žmo ni . I r ka i pak laus i k ie k t u pe r d ie n no r t um užd irb t i ? Sako , už t iek

aš e i iau d ir bt i. T a i ka i paska i iuo ja m, gaunas i 10 -12 t k st an pe r m nes , t a i s akau ,

ž ina i, fak t iška i L ie t uvo je to k io da rbo jauna m spec ia l is tu i t ik ra i n ra . I r j t o ksa i

neadekva t us ve r t in imas . Ga l d l to j ie . . .

- (v ) Manau , da r pavyzd ys yra j supant i ap l inka , d r auga i, pavyzdž iu i va t , ypa t inga i

pe r d raugus j ie , la ba i l i nk sus ir a s t i d raug . . . na , t darb . Draugas jau d ir ba ir je igu

pa t enk int as d raugas ir ja m pa s i lo , t a i j ie dažn iaus ia i , mo t yvas yra kad r e ik važ iuo t

t ena i.

522

- Kartu su ko lega .

- ( v) Kar t u su dr augu tuo .

- (m) Š ia ip s t ip r ina mo t yvac i j . Daug nu te is t s ida r b ina , t a i i š t ik r v lg i ka ip i r

ka lb jo m so cia l in ia i r yš ia i. J e igu j ie t ur i še im , je igu j ie t u r i va ikus t a i j ie t ik r a i

su int e resuo t i d irb t i, nes , nu , j ie ms re ik ia i š la ikyt i j . T a i še imo s kažk o ks t a i

pa la ik ymas ir t u r j imas iš t ik r yra to k ia mo t yvac i ja b .

- (v ) I r da r v ie nas mo me nt as , než inau . Ar ga l i t a i ne mo t yvuo t i? T ie ku r ie m yra laba i

daug sus ida r ius i baud , t a i j ie s t eng ia s i ned ir bt i, nes , s ako :“ o , kam man d ir bt , a t ims

v is t iek“.

- ( m) Va t a š t ir no r jau pasakyt i, kad ka ip V irg in i j a š nek jo , kad va t t a mot yvac i j a

ska t ina , ga l ne ska t ina , fak t as , kad j ie pas mus a t e ina ne nuo g imimo ir jau j i e

sus i fo r mav š io k ie t o k ie . Kas t u r i t mo t yvac i j , t a s jau t u r i. O yr a da l is , ku r i t o s

mo t yvac i jo s jo k io s ne t u r i . Tu ja m ga l i t da rb an t l k š t s duo t i, j i s a i jo ne . . . a rba

ka ip v ie šus da rbus , a š e su s iunt us i , t en t uo s mo kamus , ku r iš se n i n i jo s. V ie n i

dž iaug ia s i , r anko m p lo ja , kad t ik t a i gauna t ga l imyb , nes t ik ra i r e t a ga l imyb š ia i s

la ika is yra , 800 l it pe r m nes t en užd ir bt i, o k it a s pad irba dv i d ie nas , s ako : „aš

ga t vi neš luos iu “ a rba t en „ma n pe r maža i ia “ ir pa naš ia i . . . “ j n ra“ . I r yra gana

d ide l da l is i š t ik r pas mus yra ka i, beda rb i la ba i daug ska it o je bent jau m , t a i

ned ir ba n , ne t ne bedar b i i r j p r ive r s t i be nt jau b iržo je min ima l ia i užs i r eg is t ruo t i

ir g i t e n. . . G ryna i, j a u ia išo r in mo t yva c ija , ne s me s j ja u . .

- Ats iprašau . O kas ga lb t dar tur i t pas tab d l , d l vid in s motyvacijos?

- (m) V id in mo t yvac i j a nuo j pa yra , nes nega l ima sp r s t i ap ie v i sus v ieno da i,

v iena m laba i r e ik ia , o k it am „ t a i kas ia “ a rba pa re ina lyg t ina i pa le is t i su , ka ip a š

sakau ned ide le uo dega, p a r s ine ša t en pus me t . „K aš ia da bar d irbs iu , t a i a š

523

pa lauks iu t uo s 6 m ne s ius i r a š iš važ iuo s iu “. I r va t t la ik s t umia ir t iek . I r ne t

nes ie ško . Arba t u r i t en ko k i va rgš sen ma m , kur i vo s nepurto , kad t pens i j

a t iduo t ir t uo s pus me t prab na pas mus . Be t kad pat s e it užs id ir bt i, t o ne re ik ia .

Yra k i t , kur ant r d ie n j ie va t e ina su d a rbo sut ar t im ir jau d ir ba .

- ( m) B e t .

- ( m) Yr a ir t o k i . Be t dabar ir , a t s ip r ašau , da r ir s it uac i ja t o k ia , kad ne b t ina i t ie

lyg t ina i pa le is t i, bet ir ku r ie ms bau sm s vykdyma s a t id t a s . F ir ma nebe i šs i l a iko ,

ž mo nes a t le idž ia . Než i r i a r j is t e i s ta s a r ne t e is t as . At le idž ia ir v i ska s . N ra

a t lyg in im a rba pa tys ž mo n s i še ina v ien d l t o , kad nemo ka a t lyg in im . Va t t ok ia

s it uac i ja .

- ( Mo dera to r ius pe rdav žo d k it a i pašneko ve i, ku r i no r jo pe r t r aukt i k t ik

pas isak ius i )

- ( m) T a i r ea l ia i, va t a š ap ie t uo s išvaž ia v imus , ka ip j i e sako , va t ir V irg in i j a pa io j

p radž io j pa min jo ir da ba r Renat a . J ie t uo išvaž iav imu j ie , ma n a t rodo , t ie s io g

t e is ino s i , ga l mu m ak is mui l ina , ne s da r daug to k i a tve j ž inau , kad j ie la uk ia s i t o

išvaž iav imo g a l imyb s išvaž iuo t , o pasku i ka i a t e ina t a s la ikas n i ekur j ie nevaž iuo ja .

J ie papras iaus ia i va t s ako : „aš d irbs iu , d irbs iu , kažkada , a š ia už t en , už 400-500 ,

kad ned irbs iu , be t va t a š iš važ iuos iu ir t en d irbs iu “. N u , be t t a i pasku i r ea l ia i i a yr a

ga lb t s av s apgaud in j ima s , ga lb t t eis in imas i s t o ksa i. B na a i šku ir t o k i , ku r ie ir

važ iuo ja , be t . . .

- Gera i . O kas l ink i šorin s motyvac i jos. Ar ta i daug iau yra ka ip spaudimas ,

re ika lav imas t i ek kiek j i e ta i reaguoja?

524

- (m) Reaguo ja ga lb t t ie , imk ime t a rkim žmo nes , ku r ie ms t a ip s ipa re igo ja d ir bt i ir

p rad t i d irb t i a rba užs ir eg is t ruo t i da rbo b iržo je . T a i iš t ik r to k ia jau m ot yvac i j a

pr ive r s t in ga lb t yra .

- Nes prieš ingu a tve ju?

- ( m) P r ieš ingu a t ve ju nu t a i yr a t e is mo par e igo j imo ne vykd ymas , je igu t a r k im vo s ne

kv iet imas ir t e ismo at ve ju , t a i b sp j imas , je i j i s nuke nt j i sa i v l ned ir bt ar ba,

t ark im, je igu p radeda d irb t i i r yra a t le idž ia mas už p rava ikšt a s , už ne t inka m da rb .

T a i v lg i t e is ma s ga l i ir sp r s t i. T a i iš t ik r va t t ok ia išo r in mo t yvac i ja , ka ip

t e is mo , t e is mo pa r e igo t i a s me nys yr a .

- O kokie dar. . ga l tum t?

- ( m) Ka ip ma no past eb j imas d l t o s išo r in s mo t yvac i jo s š iuo at ve ju t a i b t o ksa i.

Kad j ie dažn iaus i a i e ina le ng v iau s iu ke l iu , j ie r eg is t r uo ja s i da rbo b ir žo je . Ta i je igu

ž mo gus ne t ur i v id in s mo t yvac i jo s d ir bt i ir t ie t o k ie . . . Kadang i yr a - d ir bt i a r ba

r eg is t r uo t is d ar bo b ir žo je . I r j ie t ad a t b ir ž nu e ina , t uo le ng v ia us iu ke l iu ir t ie k .

- O kokie dar ga l b t i motyvai , kurie na pas t juos užs i imt i ta darb ine

ve ikla?

- ( m) I šo r in ia i , g a l t o k ie , ka d . . .

- ( m) O ma n. . . . ( bu vo p er t r au kt a )

- ( m) I šo r in ia i , g a l t o k ie , ka d n r a t o au kl j imo , k a d ž mo g u s t u r i iš s i la ik yt i sa ve . . .

- O pove ik i s š e imos , j e igu mes ka lbam ap ie jaun žmog . . .

525

- (m) Ta i va t . Vat jaun i ž mo n s j ie ž i r i kas j i ems paduo s ant l k š tu t s , k paduo s i.

r a t ok io ka ip po re ik io pa ia m save iš s i la ik yt i. Be t ia jau v isuo me n s p ro b le ma .

- ( v) je ig u t a i yr a . . . še imo je b na , t a i š e ima v is t ie k t u r i a uk l t i i š v id au s, k ad va t t a ip

da ra i, da re i nege ra i, t u kur daba r r a s i p r iež i r a i ir va š ia ip užs i imt kažko k ia ve ik la , ir

s t abdo mas j is yra . Ta iau a t l ik in ja nt baus m pa t a iso s na muose t en re t as , kur i s

d irba , da r b in ia i san t yk ia i je igu j ie p r i e š t a i nebu vo , dažn iaus ia i j ie ne t nes i t s ia , t a i

j ie ne t nesus i fo r muo ja t ie j s an tyk ia i. J ie ms lyg is p rad t d irb t , t a i yra sud t inga . T a i

va t , ska it au , kad lyg t ina i pa le is t ie ms yra laba i sunk ia i. Tas , kas sugeba s ida rb int

dažn iau s ia i ne t paša lp ne mo ka . Va , be t mot yvac i ja i šo r in p rak t iška i ka i sako „aš d l

to , kad t e is t a s , ma ne nepr i ima “. Be t iš t ik r yra , kad e lgesys išduo da. E lgesys ,

la ik yse na .

- (m) I r ap ie t š e im g r ž t ant t a i, da r e s m t ame , kad j ie d augu ma, va t jaun imas a t e ina

iš to k i še im , kur irg i da rbas n ra ve r t yb , n ra p r io r i t et a s , j ie g yve na iš paša lp

a rba t e n ne ž ina u, k a imo . . .

- Tai še ima neva id ina ka ip skat in imo ne i v id in io ne i i šorin io?

- ( m) D až na i ne . Je ig u p at i . . .

- ( v) Kas l ie ia še im , pavyzdž iu i va t pas t eb jau , ka ip pas , t o l imesn iuo se ka imuo se

še imo je ne i t vas , ne i ma ma, ne i br o l is , ne i sesu o ned ir ba, v is i g yve na iš pa ša lp . I r

gaunas i toks g yve n imo b das pas juo s, kad j ie nebesupran ta , kad ga lima k it a ip

g yvent i, kad s ž in inga i užs id irb t i. J ie p r ip ran t a , j ie ms i š va ls t yb s . I r juo s pe rauk l t i,

kad „e ik užs id ir bt “ la ba i sud t inga iš t i k r pasku i.

- O. Gera i . Ar dar tur i t kas no rs d l motyvac i jos i šorin s? Neturi t pas tab . O

dabar ži ki t d l pa ios darbo pa ieš kos st ra teg i jos , t a prasme , ka ip , ka ip j i e , t i e

526

žmon s , kur ie i e ško darbo? Ta prasme , ka ip , ka ip j i e , j i e tai daro? Ta prasme ,

ka ip j i e organ izuojasi?

- (m) Na ypa j aun i žmo n s , j ie dažna i pas inaudo ja ga l imybe pe r da rbo b ir ž , ku r sus

la nko , pe r s ik va l i f ikuo ja , t en k it spec ia lyb g y ja . T uo pa iu j i e gau na i šm. . . nu

s t ipend i ja s , t uo pa iu j ie iš s i l a iko ir t ok iu b du . Ka i e ina l ink to da rbo , ga l pasku i

t en. . . s ida rb ina .

- ( m) O aš ga l iu pasak yt i, kad t ie , kur ie pas ma ne va t d ir ba a r ba s ida r b ina pat ys a r

kur ie t u r i t mot yvac i j d ir bt i, ne t n ra , a š ne t ne mat au to , k a ip j i e da rb inas i. J ie

pa t ys t a ip kažka ip t a i. P asku i t ik a t e ina ir pasako , kad „ s ida rb inau t en ir t en“ . Va t

yra to k i su ku r ia is ka lb da vo , kad ne s ida rb ino , t ark im p ir mu , na j i e a i šk in o kad na

jau t en, t en , nes pas juo s n ra t en daug t v ie t , ku r ga l t um va ik š io t i, be t a š ma nau ,

kad j ie t ie s io g ka i i e ško , t a i ir r and a pat ys a r ba int ens yv ia i k laus in ja . Pe r ia t

mie s t pe r d ie n ga l i ape it i , pe r v isas t as s t a igas .

- (v ) Ta ip , ž inau , ka ip pap i ld ym , vat t ark im, irg i ga l iu , ko k i k r it ik t . Kur ie no r i

su s ir as t i dar b t a i j ie vat , t ar k im, ir g i i š r a jo no j ie važ iuo ja d ides n iu s mies t us . O

ima nt t en t pat ne mo ka mus „15 minu “, t en ske lb im pakanka ma i b na . E ina ,

t ark im, ne t g i d r s t a e it i pa ia s bendro ves , t a rk im, sako : „t u ma t a i t en yra kažkok ia

t a i bendro v , a š e inu pak laus iu , ga l t en da rb y ra , ga l n ra “. Na ka ip saka i, dauguma

a t e ina ir s ako „va t a š t en pavargau , pavargau“ sako t en „va t irg i, be t mie la “ sako :

„v i sa i ne t y ia va t aukš t t en pad irbau t en ke l ia s d iena s“ , sako „pamat , kad ge ra i

d ir bu “ , v isk as i r a t e ina . Ku r ie r o do in ic ia t yv t a i j ie t a ip da rb r a nd a. I r iš t ik r . N u

ka ip . .

- Taip , prašau .

- (m) Ta i. Aš da r pasaky iau t a i , kad je igu žmo gus s iek t t iek v idu je t iek i šo r je ir

s t ip r ia i mo t yvuo t as iš t ik r j am pavyk t s ida rb int i. Be t v ie nas iš b , kad

527

ga l imyb , t a i yra . soc ia l in ia i r yš i a i j e igu n ra ka ip i r nu t r , t a i i š t ik r l aba i

dažna i ž mo gus e ina pe r p až s t a mus , pe r paž s t amu s . I r t a s la ba i padeda , be nt jau

ypa t inga i mažesn iuo se mie s t e l iuo se t a i padeda s ida r b int i. J e igu ž mo gus pat s no r i .

- (m) Yra da r t ok ia , a išku la ba i ge ra t ak t ika , j ie ms s ida r b int i, je igu j ie , t a rk im, la nko ,

ka ip m mie st e , kal in i g lo bo s o r ganiz ac i j , j ina i mo k ina t uo s CV parašyt i, t ar k im

ne vyr iausyb in inka i, ku r ie pas mus d ir ba . I r iš t ik r t en ka ip , ka ip a išk ina to Car it o

da rbuo to ja i, mo t yvuo ja , kad j ie p r is t a tyt s ave , ka ip aps ir e ng t i, ka ip t CV pa rašyt i,

ka ip ka lb t i. Ta i je igu yra no ras ir j ie ms da r š i ek t iek r e ika l inga paga lba t a i i š t ik r

ga l i d irb t i. Ta i va tok ie . Ta i t a paga lba yra r ea l i iš t ik r . Tas kas no r i . A išku

pas t ip r ina t ie ne vyr iausyb in inka i, j mo tyvac i j .

- (v ) Ta ip . Nes t en iš t ik r , t a s pat s gerb ia mas Kaš inskas , t eko bendrau t i. Ta i j is a i

ne t g i t a ip sak , je igu ma to t s ako nu y ra p rob le ma , t ik ra i ne ra nda da rbo , s ako s i sk it

pas ma ne , s ako r a s im t en iš t ik r , apmo k ys im, pa mo k ys im, sako , t a p ra sme , su ras im

darb , sako ga l imybes kažko k ias , s ako ja m pad s im. T a i ka ip ir yra t a rk im, t ena i, ka ip

ir pa min jo t a ip pa t , kad sako ne tg i yra nu t e is t a s is su še ima , jau , jau t a i ka ip i r

u žs id ar o . O , t e n sa ko me s še imo m, ne a pg yve nd in a m. Be t j ie sa ko , be t je ig u j i sa i i š s

lyg t ina i, t a rk im, a rba neb t ina i nu t e is t a s a smuo , t ark im, r a jo ne ne randa v i e to s, t en

da rbo arba su gyven imo p lo t u p rob le ma , t a i s ak ga l it s i s t i . T a i s akau , va t b t ent

d irbau su XXX. Gera i, va t tok ia o rg anizac i ja . Ko d l j i ne va l st yb in ?.

- Gera i . Ga l tada jau e inam prie seka n io k laus imo . K as lab iaus iai skat ina , t rukdo

ar t rukdo darbdav iams darb in t i ka l jus ius a smeni s? Tai ga l pradžia i kas

skat ina? Ta prasme ar apskri ta i yra kas skat ina?

- (m) Ska t ina , a š ma nau , da r bdav ius d a rb int i t e is t us a sme n i s t a i, kad j ie ga l j ie ms

mo k t i ga lb t mažesn a t lyg in im , da rbo užmo kest . .

- Sut inka su pras tesn ms s lygom.

528

- (m) J ie ga lb t sut inka su p r as t e sn m s lygo m, kadang i v l t ik ra i j i e ne t u r i

iš s i la v in imo ir v isa k it a ir j ie ms g a l i m o k t i ma že s n a t lyg in im . P ig i d ar bo j g a .

- (v ) K it a ve r t us per da rbo b ir ž da rb ina , le ngva t o s mo kes t in s yra la ba i š i t o mis

le ngva t o mis naudo jas i da rbda v ia i. Ta i va t . Bet yra na t r a l ia i i r mu m pa pras ia u

ko nt ro l iuo t i, nes a smuo ge ra i e ina , kad ia y ra p r iež i ro je i r yra t e is t a s ir da rbdavys

t a i ž ino . Ta i š i t uo at ve ju ga l yra la ba i d ide l is p l iu sas, kad v is t ik , v is t ik v isuome n

no r ia i p r i ima m lyg t ina i pa le is tu s a sme n is . A išku , t a i yra ned ide l pus j t ok i .

Be t a t it ve r t i kana lus . J au ž ino , kad da rbdavys su da rbo b ir ža jau sus it a r ir t uo j

da rb ins ir a t e ina nu t e is t a s is dž iaug ias i , kad va t sako , kad tuo j a t s igaus i u ir bus

su t ar t is pas ir a š yt a . To s le ngva t o s pagad ina

- i a darbdav iams?

- ( v) T a ip . .

- ( m) T a ip pa t skat ina t a i, kad paž s t a t žmo g , sakyk im j isa i d ir bo anks i au , buvo

geras darbuo to jas ir j i s a i g r žo . . .

- Paž st ami žmon s?

- ( m) T a ip .

- (m) Na , aš ma nau , kad ka r t a is ska t ina da r b int i ir t ie ne ig ia mi da lyka i, ka ip ir vat ,

t ark im, pa min jo ko lego s , kad v i s t ik t a i ka r t a is ga l ima pa ma n ipu l iuo t t uo ž mo gum,

jo , neap ifo rmint i su t a r t ie s , t en ne mo k t i la iku ne išmo k at lyg in im , nes dažn iaus ia i

ž ino ma , kad žmo gus niekad nes ik re ips .

- Dar tur i t kažkoki komentar ? K as, kas skat ina , kame g i dar p l iusa i yra

darbdav iu i?

529

- (m) Yr a ka i va , kad p r i ima da rb pat ys buv t e is t i a sme nys ir , ir kažka ip t a i

sup rant a.

- Gera i , o tada kas t rukdo darbdav iams darb int i ka lin tus a smeni s , ka l jus ius

asmen is?

- ( v) T r ukdo j ie ms. .

- ( m) V isu o me n je nu s is t o v s p o ž i r is t e is t u s as me nis . T a pr asme . .

- Negat yvus p ož i r i s?

- ( m) Ne ga t yvu s p o ž i r is , ne s d a ba r t in je r ink o je , a š ma na u t a i yr a t a ip , k ad j ie g a l i ir

t ur i iš ko r ink t is . Ta i va t , t u rb t v iena iš d idž iaus i p ro ble m , kad ka m r ink t is t e is t ,

je igu ga l i pas ir ink t i ne t e is t .

- (v ) Jo ir pap i lda nt ko leg , panaš i nu o mo n ir pas mane , kad da rbdav ys . . Ga lb t t a s

s t e r eo t ipas nus i s t o v s , kad ia j i s t e is t a s a smuo . Na, t a rk im, ga lb t ba im , kad j is a i

yra t e is t a s ir j i s ia kažk t a i pa io j bendro v j, ia p rad s vog t i a r da r kažk j is t en .

I š t ik r sakau , va t t eko , su darbdav ia is irg i be ndrau t i ne t a ip . . . Ta i j i e sako , j ie

t ies ia i š v ies ia i pa sako , kam ma n imt i t e is t as me n je igu p as ma ne e i l j s t ov i, sako ,

10 žmo ni ne t e is t . Ta i va to ks pož i r is t žmo g iš t ik ro .

- (m) Daug b iu ro krat in i mo me nt , v lg i t pa , ku r min jau , j ne no r i . Bet nu

sakau . Pa ima v ie n to k s t a t ybas , ka ime . T en re ik jo kažkur io j v i e to j nakvo t i, lyg

no r ja m na kv yn s ne ga l i t ir k sak o pr aša u, k it a s at e ina , ar ne ?

- (v ) r a št us r e ik ia a t sak in t i inspekc i j a i, užk laus ima s , cha rakt e r is t ika . . .

530

- (k a r tu ) charakt er is t ikas . . . .

- O kame prob lema su charakteri s t ikom?

- (m) Ne nu , t a i v i s t iek už t r unka .

- ( m) Net e is t am ž mo gu i ne i t char akt er is t ik r aš yt i ne r e ik ia . O t e is t am t a i v is t iek

re ik ia , t a i c ha rak t er is t ika , t a i in fo rmuo t i pa t a isos inspekc i j je igu s ida rb ino , i š jo , t a i

sak yk im ji s pas ig a r . . .

- (v) Buvo sk ir t a nuo bauda ja m. P ap ild o m , pap i ldo m . . . .

- ( v) P ap ild o ma s , jo .

- Papi ldomas darbas .

- (m) Pasku i ga l baz in ia i, d l ko k i nus ika lt im , pavyzdž iu i, j i s t ave k laus i a . J e igu

va g ys t s t a r k im, jo ne t ik mo n s t u r t , be t ir ne t g i iš k it ko le g t e n.

- Ta prasme , ž i ri už koki ve ik buvo nute i stas asmuo?

- ( m) T a ip .

- Ir t a p ra sme bi j o ko ?

- ( m) k ad s id ar b in s va g ys , ta i jo . .

- Nes nu skria ust as?

531

- ( m) . . . je ig u g a l i v l p ad ar yt i mo n je a r d ar k až k t a i. . .

- Ar tur i t dar ka žkas d l t k l iuv im . Gera i . Tada ke tv irtas k laus imas . Je igu j s

pat s darbdavys ar darb intum t tok asmen i r j e igu š darb intum t tai kod l?

Je igu turi t savo nuomon , ta prasme , s iva izduoj am darbdavys. Prašau .

- (m) Aš da rb in iau ga lb t t e is t a sme n j e igu a š j paž ino iau , je igu j i s a i b

t ar k im, k až ko k s nu t a pr as me ma n ž ino ma s ž mo g u s. . .

- Paž s tamas.

- (m) iš t o k i paž s t a m , b ro l is , t ark im, se suo a r kažka ip . Be t je igu j is v i sa i

nepaž s t amas , ž ino iau , t a i t u rb t ne .

- Kaip ki t i?

- (m) Aš da r b in iau i š t ie s t ok žmo g , nes ž inau i š t ebeesa n žmo ni , ku r ie ms

t eko d irb t pas mus , g ra ibs to lauk ia , ko l j ie paba igs t en t a rk im kažkok ius s t at ybo s

da rbus , kad ga l k it i . A išku , je igu i r je igu ir než ino iau v isa i, be t t a s žmo gus ma n

iš poka lb io pas iro d yt , t u r kažkaip j is a i pa rodyt i po ka lb iu , kad j is ir anks iau yr a

d irb s tok da rb , ku r ia m, ku r is , ku r ia m j is ma n r e ika l ingas ga lb t b . Tai yra t ie

ba ndo mie j i la iko t arp ia i. J e igu pasku i pa t s pas iš iukš l int , t a i ia jau ma nau ne t e is tumo

prob le ma yra , o a sme n in is da lykas .

(v ) Aš a smen i ška i ne da rb in iau d l t ok i p r iežas : ba im , kad nebu s ker š i ja ma po

t o ma n, k ad ang i. . Je ig u d ar ap ie še im , ba i m d l še i mo s . Va t p ag r ind in ma n au t a i. I r

ne no r j imas , kad kažkas a r a t s i t ik t s t a igo je a r t avo f ir mo je , nea t s it ik t kažkok i

P .

- Ka žkoki at s i t ik im su s i j us i su j uo?

532

- ( v) Aš a s me n išk a i ne t ne d ar b in ia u a š jo .

- (m) Aš manau , kad aš da r b in iau , je igu žmo gus iš t ik r , t ark im ž i r int kok ia b

sp ec ia lyb to ž mo gau s, t ark im, i r je ig u j isa i t ik r a i a t it ik t t uo s r e ika la v imu s ir i š t

v is ž mo n i užs ir eko me nduo t ger iau s ia i, ma n a t rodo , kad t ik ra i, t ik ra i, ga l i ge ra i

a t l ik t i s avo paves . . t am t ik ras paves ta s užduo t is . Aš manau , kad da rb in iau . I r ma n

t e is t umas neb prob le ma .

- (v ) Aš t a i š ia ip t a i sve ik inu t uo s darbdav iu s , ku r ie sp rendž ia paga l t a i ka ip j is d irbo ,

o ne p ag al t a i a r j i s t e is t a s a r ne . P ir mo po k a lb io me t u iš s ia išk in ia u a r j i s p ak ank a ma i

a t vira s e ida mas p rašyt i da rbo a r ne . Je igu ma t au, kad t a i yra t ie nukr yp ima i su

ka l in imu t a i t ik imyb , kad j is ga l i b t i pak ank a ma i a t v ir as yr a ned ide l . T ai a išk u

lg i a t r ank a t u r b t i . Bet a š ma n y ia u k ad r e ik t d uo t g a l i myb iš ba nd yt . I r . . .

- Ar n ra pagrind in i s kl iuv inys? Ta prasme tas t e i stumas.

- ( v) N e, ne . . .

- Taip .

- (m) Aš ga lb t no r iau pasak yt i, kad v i s t ik t a i b k im b iedn i , be t t e is ing i. J e igu mes

ž ino t ume , kad t a s nu t e is t a s is t e i s t a s 13 ka r t , t a i a š než inau a r ku r i s no r s v iena s i š

j da r b int . Bet je igu ž ino t ume , kad j is yra t e is t a s , t a rk im, už neat sa rg

au to vyk , ku r io me t u žuvo žmo gus. Nei v i enas mes nuo to nesame apsaugo t as ir t ik ra i

t a i ne k l i t is da r b in imu i. Ar ba je ig u ž ino tume , kad j is na rko ma nas 20 me t ir

t eprad irb s pasku t in je 4 -2 me t us . Bet je igu ž ino tume , kad j is a i , t a rk im, kažkoks t a i

PVM nesu mo k jimas ir p ir ma s t e is t umas , j i s t ur int is iš s i la v in im , t a ip me s p r i ims ime.

Be t vis t ie k me s t u r t u me ž ino t i ir , i r aš ma na u, k ad v is t ie k ia p r asm t o k ia . O g al a š

ne ž ina u. . .

533

- (m) Ta i v lg i ir buvo m pa min , kad je igu ma tyt u m, kad j is a i t u r i t da rb in

p r ae it , je ig u j is a i t e n 1 3 k ar t t e is t a s , t e n 1 2 me t ka l j i me . T a i k o k ia t a d a t en bu s jo

da rb in pa t ir t is ? Nes j is a i ne t u r jo s . Ta i yra ir in fo r mac i j a . O d l na rko ma n t a i be

abe jo .

- ( v) . .d l jo p at ie s k a lt s ir išk yla k la u s ima s.

- (m) Ka ip sako t ?

- (v) . . . net u r jo ga l imyb s j is a i g i da rb in s pa t ir t ie s g yt i

- ( m) Nu t a i v lg i, mes r enka m s. T a i dabar k laus ima s d l t e is t umo , o ne . . O mes jau

a išku r inks i m s ge r iaus i spec ia l i s t . Je igu j is a i t en t e is t a s ir l aba i ge ra i d ir ba , nu ,

t a i . . .

- (m) Nes juo la b iau , kad bus r iz ika , t a rk im j is 13 ka r t t e is t a s i r t a rk im da ug la iko

pra le id s ka l in imo v ieto je , a š la ba i abe jo ju , kad j is a i po t iek me t at e is ir s ak ys „aš

la ba i no r iu d ir bt i “ . N ema na u. P ir mia us i a t o k ie ž mo n s

- (v) O je igu j is v ie n ka r t t e is t a s ir 12 me t ?

- ( v is i juo k ias i )

- ( m) . . . ir no r i d ir bt . P as ma ne to ksa i y r a . I r su s ir ad o d ar b . No r jo d ir bt i ir d ir ba .

- ( m) . . be t ja u ia k it a s k la us ima s . . .

- ( m) . . ne nu t a i ja u ia . . . .

534

- (ka lba ka r t u)

- (m)V is p ir m t u r im ž mo nes paž int i. . . sup rant at ?

- G era i, o i r ki t i ko le go s, j s?

- (v ) Aš než inau , daba r k lausau ko leg t a i ir iš t ik r irg i e su . Net suabe jo jau i š

t ik ro , a š savo nuo mo n v isada j s akau , kad. . Š ia ip r ea l ia i, je igu , t a rk im, va t ne b iau

d ir b s š it o j s is t e mo j, ne t u r iau pa t ir t ie s , t a i t ie s ia i š v ies ia i pa sak ius , va r gu a r ir g i

da rb in iau . Vargu . Be t k iek yra daba r , t u r iu sukaup s pa t ir t ie s i r , t a rk im, je igu , je igu

a t s it ik t , t a ip , kad at e it y b ga limyb dar b int i t e is t a sme n , t a i da rb in iau ir be

p rob le m .

- (m) Aš da rb in iau irg i, je igu paž ino iau t žmo g ir paž i iau ga l i š t ik r kok

nus ik a lt im j i sa i padar s yra .

- ( m) Da ba r , sa k yk im, š ia i d ie na i, v is t i e k d ir ba m su t a is ž mo n m ir pe r la ik m es ju o s

paž s t am. Kiek pas mane dabar ska it o je ir t ik ra i, nu , ga l iau sak yt i, k ad iš j

ga l iau ga l da rb int 10 , be t ne daug iau .

- O ta i kod l ki t i ne t inka?

- ( m) Mo t yva i k o k ie ? N u ma to s i. . .

- N e. . . n e, k i ek y ra ?

- (m)A. Dabar yra v ir š 100 , 120.

- Ap ie 100 da rb int u m t ?

535

- ( m) T a ip ga l i au . Dabar ra mia s ž ine va t t , t , g a l i au da r b int i, nes ma t au, k ad

ž mo n s ir s t eng ias i ir da ro k iek ga l i ir n ra to me lo , a r da r kažko . Bet kur is a t e ina ir

ga lvo j i k iekv ie n d i en a r ne b la iv s , nu , g i v isok i ma t o m, t ik ra i nep r i im ia u . Ne d l

t o , k ad j isa i yr a nu t e is t a s , bet ja u be nt ju o s k až kie k k aip ž mo ne s p až s t a m.

- (m) Aš manau da rb in iau t a smen , ku r is , nu , j i s a i , ku r is irg i b s t ip r ia i

mo t yvuo t as d irb t i ir už nesunk iu s nus ika lt imus , v ie n ka r t ga lb t . Ta ip kad . .

- Gera i . Tada a laba i . Ki tas klaus imas . K aip manote ar darbdavys tur žino t i

ap ie darbuotojo , potenc ia laus darbuoto jo krimina lin prae i t ? I r ki ek j i s tur

žinot i , ta prasme , ta s ž inojimas. Ka ip manote?

- ( m) O ma no nuo mo ne , ž i r int ko k io j , ko k ia s r it i s yr a , ko k ia t a da r bo specif ika . I š

t ik r ga l t e ig ia ma i.

- O jeigu mes ži rim bendra i?

- ( m) Je igu be ndr a i?

- Be ab ejo , j e igu na maža t ik imyb , kad j i s d i rbs su , su va ika i s , mokyklo j , ta ip

arba dar ka žkas ta i . Be t bendra i ži ri me, na nede ta l i zuojant kažko k i laba i

spec i f in i darbo s ri ?

- (m) Je igu nedet a l izuo ja m, a š ma nau , kad n ra p ra smyb s ž ino t i je igu j is , kad irg i yra

kažkok ia k va l i f ikac i j a a r kažko k iš s i l a isv in im . T a i pa ro dys kažkok ie t a i i š t ik r

va t ir bando mie j i la iko t arp ia i, ka ip užs ir eko me nduo s , t a i ga l bu s t ada . . Bent a š

ma nau .

- Kaip ki t i manot?

536

- (m) I š t ik r ge r iau kada da rbda vys ž ino maž iau ap ie k r imina l in p rae it , t o d l kad

v is t ik p ir miaus i a t u r b t i ve r t ina mas ž mo gaus da rba s , o ne jo p rae it is , nes ne i

v iena s ne same apsaugo t as ir mes v i s i k lys t ame . I r , sakyk im, b da ma da rbdav iu a š pat i

duo iau šans ž mo gui.

- ( v) Ta ip , p r it a r iu . I š t ik r ir , ir , i r , kad to s k r imina l in s , t a rk im, p rae it ie s

da rbdavys manau , kad , ma nau , kad ne tu r ž ino t i. Ga lb t a š v isada . . T ark im, a t e ina

poka lb nu t e is t a s is , v i sada j a m sakau t a ip , kad t a i yra t avo pas ir ink imas . Je igu t u

no r s i nu s da rbdav iu i pa sakyt i, kad aš bu vau t e is t a s a rba ir daba r da r tu r iu , bausm

at l ik in ju . Be t t a i s akau . . . I š t ik r v i sada pamin iu t a i, kad yra jo aps i sp r end imo

la isv je . O sakau kas , iš t ik r je ig u a smen iška i, s akau , s lep i ir ga lvo j i, kad to s

k r imina l in s p rae it ie s kuo maž iau ž ino s, t uo bus ge r iau i š t ik r . T a i v lg i t a pat i

pa t ir t is , pat ir t is yr a , kad , t ar k im. P r akt iko j bu vo mer g ina , g r žus i iš ka l in imo

st a igo s , t ur int i l yg t inu m , s ida r b ino ir , ir š it o va ik na muo se ir d ir bo . Nor s t en

sakau iš t ik r suž ino jo ir v is i žu rna l i s t a i ir v i sok i t a p ra sme ir int e rv iu ir pas mus

inspekc i jo je ir va ik namuo se ir j ina i at l iko t bausm , iš s ir a š m iš ska it o s ir kuo ,

kuo s kming iaus ia i d ir ba t uo se va ik na muo se . T ies io g jo s , ka ip j i pa t i s ak , t en jau

a t rado save t arp t va ik ir va t sakau . Ta i va t ka ip ga l i t , t žmo gaus ve r t int i

t e is t um .

- (m) Aš t a i ga lvo ju , kad v is d lt o yr a dv i pus s , ka ip da rbda vys a š no r iau ž ino t i

ap ie t žmo g daug iau , be t je igu e i iau da rb int is t a i ne no r iau , kad ž ino t , kad

sakyk im kažko k ia t a i p rae it is .

- Bet j s ka ip pa ta i sos inspekc i jos darbuoto ja?

- ( m) Ka i bu vu s i a t s t o v , t a i. .

- (v ) Ta i p r iva lo ma padaryt i. .

537

- ( m) P r iva lo ma ( juo k ias i)

- (v ) P r iva lo ma pr aneš t i, da lyvau jant in fo r muot i. .

- Bet j nuomone, gera i, j s priva lo te , i a yra da lykas , bet k iek j s manote , ka ip

spec ia li s ta s ki ek svarbu darbuotoju i žino t i?

- (m) T a i a š nemanau , kad t a i yra e smin i s da lykas , kad t u r ž ino t i. Be t t a i ir ne t u r

t i p ir ma s k la us i ma s p r ie š d ar b in a nt ž mo g „a r j i sa i t e is t a s a r ne ?“

- (m) No rs yra v lg i a t ve j , me s j au kažkada d i sku t avo me v ie no seminaro me t u, t a ip

pa t Gip ‘e . J e igu t ik ra i va t yra žmo ni už vag ys t es , t en t ik ra i jau ia s i lp nybes . J e igu

t en daba r než inau žmo gus kažkoks ko kia m ka ime pa rduo t uv p r i ims kok i mo t e r išk

pa rdav ja d irb t i, j ina i t uo s p in igus . Tai ko k t ur s nuo sto l ? ia yra to k i da lyk . Bet

be nd r a i. . . ma n ne ž in au , be nd r a i. . .

- ( m) nuomon ?

- ( m) Mano nuo mo ne , a š t a i, manau , kad t u r ž ino t i. T ie s io g t e isyb s va rdan . I r t ada

j is r enk a s i ar ba p r i ima g a l ne la ba i ( la ba i?) . ia j i s v lg i už k t e is t a s , kad . . J isa i i š

t ik r , manau , kad tu r ž ino t i.

- ( v) Many iau , kad t a s k laus imas ar t eis t a s t u r b t i v ie nas i š pasku t in i . Be t t a i

t urb t r a šas t u r b t - „ š i t k laus im ga l it e ir nea t sak yt i “ ( v i s i j uokias i) je igu j i s

r e išk ia ja m ba ig t as sk au s mas yr a , p r is imin ima i, t as pat s , p ag al ku r ga l ima t ik r int i ar

t ik r ai j i s yr a t e is t a s pa t s , be t nu t yl t t fak t be v is iško ne ig imo n r a . T ai va t g a l t oks ,

be t ne ma ny iau , kad t e is tu mas . . . Re ik ia t ur t ar t u r i j ie sugeb j im a r ne . A išku

s t eb j imas toks abe jo t inas yra . Su t ink u .

538

- ( m) B et j i s ga l i pasa k yt , aš esu t e is t as , t e is t umas i šn yk s ir t o ks , k ad j isa i ne t ik i.

Xxx O š ia ip t a s pa rodo žmo gaus s ž in ingum .

- Ar dar kas t ur i p ast ab ? G erai . Ta i seka nt is k laus i ma s , sekan t is k laus i mas

šeš ta s. Ko re ik , koki pas laug re ik , kad ve ikt ta s opt ima lus nute i st

asmen darb in imo mode li s , ta prasme, kad j i s funkc ionuot ? O ga l v iskas yra

gera i , ga l j i sa i funkc ionuoja? Ar pakankamai š i tas mode li s , j i s yra ve iksmingas?

Ar j i s ve ikia? J nuomone?

- (v ) Aš manau , kad t ur b t i s t e ig i a mo s spec ia l izuo to s v ie to s tok ie ms a smen ims ,

re i šk ia , va ls t yb t u r pas ir p int i, kad b s t e ig to s tok io s v ie t o s. . . Kad mes

ga l t um m nukre ip t i. .

-Ta prasme , kokios v i etos?

- (v ) Re išk ia . . . . eee

- Organizac i jos kažko kios , kas?

- ( v ) Ar ba jau esa mo se f i r mo se , o r ganizac i jo se ir s t e ig t i pap i ldo ma s f inansuo ja ma s i š

va ls t yb s , l šo mis , t am t ik r da l sk ir i ant , t en 50 p ro c. užda rb io , kad va to k iu a t ve ju

ga l pas i s t . Nes r ea l ia i a nks iau buvo tok ie s ra ša i suda ro mi o rgan iza c i jo se ,

k ur ia s g a l d a vo p as i s t i t e is t a s me n . T a i bu vo ko k ie 9 2- 90 -t i me t a i.

- ( v) N es d ar b in ima s bu vo g r s ir va t . . .

- (v ) I r laba i ge ra i jo t a s is t ema , ga l iu pasakyt i. da rb inda vo m prak t iška i 100 p ro c . ,

ne s t o s vie t o s , ne ga l d a vo u ž imt i k it a s . N es j ie yr a t o k ia k at e go r i ja a s me n . . .

539

- Bet kod l b tent ka lbam ap ie va ls tyb ines mones?

- (v ) Ko d l? Ga l ima f ina nsuo t i ir p r iva iuo se f ir mo se . Je igu t a s žmo gus a t it inka t

p ro fes i j , s ak yk im, sugeb j imus , l ikus i mo ka darbdavys . . .

- Kaip ki t i mano?

- ( m) Mano nuo mo ne , š ia i d ie na i t a s mo de l is ne ve ik ia i š t ik r . M nu t e is t

a t žvi lg iu , ypa t inga i iš le is t iš ka l in imo s t a igo s , j i sa i t ik r a i ne ve ik ia . T a ip , pr ie š

me t us , ka i bu vo eko no miko s pak i l imas ka i nebu vo kažko k i r imt p ro b le m . Š ia i

d iena i t a i iš t ik r ne ve ik ia .

- Ta prasme , neat i t inka dabart in i . . s i tuac ijo s dabart in s?

- (m) Ta p rasme ir me s t a ip pava izduos im, kad juos pag r ind in iu , nes me s i š t ik r

be j g ia i kažk pake is t i a r kažk t a i pada ryt i. . .

- O ta i ko re ik , kas ga l pake i st i t s i tuac i j ?

- ( m) T a i b t ent , kažko ks t a i, va ls t yb s pa rama iš t ik r , k ad ga lb t v lg i k iek , k iek

min jo ko lega , kažkoks t a i mo de l is , paga lba . . .

- (v ) Eee. . f ir ma , ku r i da rb int t o k a sme n ga l k re ip t is , s akyk im, k ažkok i

agent , kad nu pa t e ik t do kument us , kad mes da r b ina m t e is t a sme n , ku r is s jo

ka l in imo v ie to je ir e sant ga l imybe i ga l it sk ir t i kažkok i t a i f ina ns in pa ram ,

sa k yk im, t e n f ir mo ms t o k io ms e sa nt . . . Aš ž ina u, g a l ne d id e l is p as i ly ma s, be t t a i. . .

- ( v) Ne t a i. . . iš t ik r va t t eko g i d irb t i užs i enyje . G i ve ik ia t ok io s pa t . I š ka l in imo

s ta ig pa le is t i a sme nys . . J e igu , t a rk im, f ir ma kažk . . . da rb ina lyg t ina i pa l e is t t en,

540

t ar k im, t e is t as me n , t a i f i r ma i d a r o mo s kažko k io s t a i le ng va to s . Ar jo s a t le idž ia mo s

nuo da l ie s mo kes , jo , a rba mo kes a t l e idž ia mo s arba gauna do t ac ija s t en a r , a r

da r kažkas . V ienu žo dž iu , kad pa t i f ir ma b su int e resuo t a p r i imt i t a sme n . Kad j i s

t e is t as , t a i va l io . T en, t ar k im, t e is t as , be t j i sa i a t l iek a, a t l iek a je igu dar b ir p l iu s dar

be ndro v gauna kažko k ias le ng va t as , ta i ia , ma nau , b mo t yvac i j a gan pakanka ma i

s t ip r i.

- (m) Aš ma nau , kad r e ik p rad t i d irb t i ne kada žmo gus iš e ina iš ka l in imo s t a igo s ,

o pr ad t i r eng t i ja m b t ent dar bu i ir kažko k ius mo k ymu s vykd yt i ka l in imo s t a igo se .

- (m) T a i va t , va ia , ma n a t rodo , kad ia ir yra e s min i s mo me nt as . Mes lyg iname su

užs ie n iu , be t at k re ipk it d mes t a s s t a igas , ku r mes buvo me, v i s t iek

ne vyr iausyb in s , v i sa i k it a o rgan izac i j a . J ie e ina t ena is pa t ys no r dami su s ir a s t i da rb

ir t ada daba r . O m ko k ie yra e smin ia i, kad j ie nepas iruo š yra pat ys t am da r bu i.

Va t ka ip ir V irg in i j a pa sak , j ie i š e ina ir t ada to da rbo . . K laus i mas a r ne mo ka a r

ne no r i ie ško t is ?

- ( m) T a ip , yra t ie . . a tk re ipk it d mes t a i kad iš m š i d ie n r ea l i jo m yra t ik ra i

la ba i sud t ing . Nes , t a rk im, yra t am t ik r i t e r it o r in ia i a r kažko k ie ska i iaus pada l in ia i,

ku r ie r ea l ia i t ik ra i ne t je igu žmo gus ir la ba i no r i , t a i a išku ga lb t ga l je igu l aba i no r i

t u t ik r a i g au s i, ne ? Be t t a i va t , k ad žmo gu s no r i , be t n r a ja m k p as i l yt i. I r t a s a išk u

re ik at s iž ve lg i t a i kad , j ie ka r t a is b na ga lb t ir da rb ing i, be t j ie t ik ra i yra r ibo t i

ž mo n s ir , ir v lg i t a s ka r t a is s t abdo s ida rb int i. O da rbda v ia m je igu r e ika l ingas

ž mo gus , kur is f iz iška i t ik ra i yra l aba i pa j gus , s t ip rus ir va t t ok i t ik s l in i duome n

t a i aš sak y iau , kad ir g i r e ik , b t ent ko nkr e ia i a t s iž ve lg ia nt ž mo g . Nes ka r t a is ,

s akau , ga li b t i da rb inga s , be t la ba i r ibo t a s žmo gus .

- (m) T a i j i sa i t ada jo k io da r bo nega l s d irb t i.

- ( m) G al d ir bt i, be t . . mm

541

- Ta prasme tur b t i s i s t ema ap ie ta i , kad derin t . .nu. . darb int i su spec ia l ia i s

pore ikia i s kažkokia i s ta i?

- ( m) T a i, ne t a i a š . . .

- K j s t u ri t e o me n y?

- (m) Nu , t a r k im, papras t a s da lykas , mes kažkada band m irg i su tom ve r s lu mo

organ izac i jo mis , ga lvo t i, ap ie ko nkre ia i m t er it o r in , t ark im Drusk in ink uo se, t a i

lg i, r e ika l ingas ir ap t a rnav imo t en spec ia l i s t a s . O yra žmo ni , t a rk im, kur ie nu

nega l i sak yt i, kad j ie XXX Aš ga l da ba r ne t a ip i š s ir e išk i au , p s ic h in ia i l igo n ia i a r ba

t ur int ys kažko k i p s ic h in i p ro b le m . Ta i e le ment a r ia i paža i s t i a r r i nk t i žo le le s , kad

sus ida r yt i, nu kažkas to k io , panašaus . Kad b to k ie spec i f in ia i da rba i, ku r io s ga l

juo s a t l ik t i. P ir miau s ia kaž ka ip , v iso k i Xx x. Nes r ea l ia i jo ne i v ie na o r gan iza c i j a

ne da r b ins v ie n t ik d l jo t am t ik r išo r in i t r kum . .

- l svei katos sut riki m ?

- (m) xxx iš t ik r ga l, ne t a ip , ne t a t ok ia ka lba daba r pasak iau

- Ne , ne ta i v i skas tvarkoj . .


- ( m) . . . t en d reba , t ie s io g išo r in i t u r i t r kum , be t ir t a i yra ga l imyb kur ia m

nepr ik lau syt jo k ie , nu j is nega l t ur t nega li .

- ( v) T a ip . P as it a ik o at ve j , k a i nu t e is t ie j i g r iš p a t a iso s na m . .

542

- Gal gars iau ga l i t .

- ( v) . . . t a i va t i š pa t a isos nam gr nu t e is t ie j i t ie s io g l ink , kad mes r a s tum m

ga l imyb t arp in inkau t i su da rbda v ia is . Yra tok ie mo me nt a i, t o k io s užuo mino s , kar t a is

ne t ie s io g ia i, be t duo da suprast , užduoda k laus imu s , o k mes ga l im pa rekomenduo t .

Ta i t ok ia is a t ve ja is v i sada s t eng ia m s pasakyt , kad v is t ik t a i je i pa t s ie ška i, t a i su

dar bdav ia is g a l i t ies io g ia i ko nt akt uo ja s i, t a i t ar k im v isa i k it as po ži r is fo rmuo jas i .

T ai va t as net ur j imas dar b in s p a t ir t ies , paimk im, juo s a t imt o r yžt o , d r so s ,

sava rank i ška i ie ško t is . Kar t a is t r kst a past ang . T a i va . O mo de l is t a sa i ia

dar b in imo , ka ip ir dabar , t a i sud t inga s . I š t ik r j isa i ne la ba i ve ik ia .

- O je igu ta ip paklaus t i koki , kokio s pas laugos ga l va t š iuo metu b t i? Na tos

ve iksmingos , naudingos , re ikiamos. J manymu ko t r ks ta? Ta prasme , paslaug

s fe ra , k jam re ik asmeniu i ga l kažko kias naujas paslaugas d ieg t i? Ir ia t

t arp in inkav im pamin jot .

- (v ) Na , iš t ik r je igu pasak yt . Nes ka imiškose v ie t o v se , kadang i t o ks m

ra jo nas yra t a i daug iau . T a i v lg i ž mo n s , sakyk im. Mes ga lvo ja m, kad va t f iz in ia i

as me nys, ž mo n s o f ic ia l ia i s idar b int neg a l i. Nat r a l ia i gau nas i pas lau go s to k io kaip

ir neo f ic ia laus da rbo . Gaunas i d l ko t a ip? Sak yk im. . . . žmo n s ba iminas i nep až s t a m

ž mo ni . O v ie t in is t a i k re ip ia s i pe r paž s t amu s ir užbur t a s r at a s gaunas i . L yg ir ga l

pad t i, be t t ik t a i ba iminas i. T a i va t ka imiško se v ie to v se yra sud t ing iau kažka ip ,

t ark im, gau t pas i lym . .

- (v) Aš t a i ga lvo ju , kad ga lb t , ga lb t š it o ga l at s ir a s t i t o k io s , ka ip ir než inau ,

o rgan izac i jo s , ku r io s ga lb t . Než inau , a š a smen in j pa t ir t y, daba r k a i da rbo b ir ža , t a i

t rupu t e su nus ivy l s i r než inau b t ent j t en, k j ie d irba ir . . . At s iu n ia l a i svas darbo

v ie t a s . V ienu žodž iu , mes nukre ip ia m ka ip ir k l ie nt t a s be ndro ves . J is a t e ina i r

sako : „k j s ia ma n dav t ?“. T en sako abso l iu ia i t en t e le fo na i nea t sako , t en t a ip ir

t a ip . Ar t en paskambina i š v is s ak , kad ne re ik ia t en tok i da rbuo to j . Aš pas i imu

t e le fo n , skambinu t be ndro v , t a ip sako , me s jo k i ske lb im nedav m sako iš ku r

543

s ia i š t r auk t s ako t da lyk ? O da rbo b ir ža mu ms s iun ia va tok ius , t ark im, da rbo

v ie t as , jo . T a i a š ga lvo ju , ka d b t ik s l in ga , t a r k im, k ad a t s ir as t t ok ia s u int e r esuo t a

kažkok ia o rgan izac i ja , ku r i kaupt b t ent r ea l ia i da r bo vie t a s , t a rk im, ie ško t , kad t en

t r kst a, t en t r kst a . Tada mes žmo g nus iu n ia m t o rgan izac i j , t en gaus j ina i,

ž ino d a ma , k ad t ik r a i t e n b t e nt r e ik a l i ng as d ar bu o t o ja s , p a ima ir . T a ip , va t sa ka u, ne s

da rbo b ir ža da ba r vat , a š sakau , a š nesu 100 p ro c. s i t ik in s , kad t en ska id r ia i d ir ba .

Duoda t , t ark im, ske lb im . . .

- (v ) Bet mes jo a t s id me , a t s ir me t da lyk , kad darbdavys v is d lt o t ur i b t i

su int e r esuo t as. J s ga l it k no r i t šnek t , g raž ia i, d a r bda vys t u r i b t i su int e r esuo t as .

Ka ip mes ga l im pa t ys? P rad k im nuo to ka ip da rbda v su int e re suo t i? Ka i i š t ik r

k a ip žmo n s p r i imt . .

- Turi tur t naud . .

- (v ) Ta ip , t u r i t u r t naud , v is i mes no r im t u r t naudo s . ia na t r a l i ž mo gaus

pr ig imt is yra . T iek nu t e is t a s is no r i ga u t i d ide sn a t lyg in im , t iek t a s da rbdavys no r i

gaut i naudo s iš t o , k j i s da rb ins jau . Nes j is a i yra pad id int o s r iz iko s jau d irbant ys i s . .

- Ar y ra dar nuomoni ? s nor jo te dar ka žk ? Na k , s e kant i s k lausimas,

numeri s sep t in tas bus . Kokiomis savyb mis darbe pas i žymi nute i st i e j i? Ar y ra

spec i f ika , skirtumas , ta prasme, nu o ne te i s t a smen . J manymu ar yra tam

t ikri ski rtumai ar spec i f ika tos kategori jos asmen , ka ip darbuoto ja i ?

- ( m) T ai v lg i p r ik lau so , ar t a i as muo lyg t ina i pa le is t as iš p at a iso s na m ar j i s t ik t a i ,

ja m bausm s vykd ymas a t id t a s a rba j i s t e is t a s la iv s ap r ibo j imo bausme . Ta i t a s kur is

ne buvo iš t r aukas iš v isuome n s , ku r is v is l a ik buvo v i suo me n je . Ta i iš t ik r t

d ide l i sk ir t um ir n r a , j ie ka ip no r ma l s ž mo n s. O t as , kur is buvo at it r s t a i be

abe jo bus t sk ir tum , jau ir mo t yvac i ja sus i lp n jus i ir t ie dž ia i n r a to k ie . .

kažkok ie . . .

544

- darb in ia i

- (m) Darb in ia i dž ia i n ra d ide l i . A išku ir kva l i f ikac i jo s t r kumas i r ga lb t

s imu liuo t b l ink j ie daug iau ga l. N a , a išku t a i v lg i p r ik lauso nuo žmo gaus . A išku

t a s, ku r is no r i d ir bt i, t a s ir d ir bs . I š t ik r t a i ir sk ir ia s i va t ir p ag al t a s k at eg or i ja s . .

- ( v) Ar e lg es ys , k ult r a. . .

- Vat

- ( v) I š t ik r bendra v imas , ne s j ie pa t a isos na muo se t u r jo adaptuo t is t a rp nu t e is t

ir j t e rmina i , bendrav ima s juo s išduoda darbdav ia ms . J ie ms . Aš . Ka nt ryb d irb t i

i lge sn l a ik , da rb ankst i ke lt is pask iau . . Ka ip p ras t a pas mus darb in j ap l inko j

j ie ms yra su nku . Re išk ia , j ie , t uo s r yš ius a r ba j ne t u r jo a rba ne t u r jo ga l imyb s

la v int i a rba juo s p rarado . O jau ia t a s adapt ac i jo s la iko t arp is be nt pus me t , r e išk ia ,

yra b t inas , kad j ie adap t uo t s i p r ie nau jo s ap l inko s . Po to iška r t s ida rb inu s nek i lt

v i s t ik nesupra t im da rbe . J e igu j ie s i da rb ina .

- (m) Aš t a ip pa t past eb jau , s akyk im, kad ga lb t t ie g r iš ka l in imo s t a ig j ie yra

daug iau . Nu , j ie ms t r kst a kant ryb s . J ie to k ie daug iau ne rvuo t esn i yra , j ie r eaguo ja

jau t r iau be t ko k ias ga l pas t abas t a i. . Ga l š iek t iek nepas to vu mo va to k io pas t eb jau .

Ta i ga l ir da r be t a i yra toks da lykas .

- (m) Aš da r a tk r e ip iau d me s , kad m kont inge nt a s v is t iek yra p ro ble min ia i, j ie

dažna i t u r i p r ik lauso mybi , p ro b le m . Pas mus daug a lko ho l ik yra eee . . . na rko ma n

da l is yra . Ta i iš e sm s yra p r iežas t is , d l ko j ie i r pak l i na , pa t enka t m ska it

ir d l ko a t s ir anda t ie t e is t u ma i. T a i va t a i j ie , kad t u r s asme nyb s t ie s io g p ro b le m

jau ia i r s ida rb int i t a s irg i t rukdo .

- Ta ip?

545

- (v) Ko leg v isk paa išk ino ( juo k ias i) .

- ( v) Nu sakyk im, da r irg i va t , ka lbant ap ie t a i. I rg i nega l ima pasak yt i 100 p roc . ap ie

v isus , t ark im. Be t irg i ia jau yra neabe jo t ina i. To s tok ius , ka ip , s akyk im, po žymius

t ur i lygt ina i pa le is t i i š ka l in imo s t a ig . Je igu j is a i s idar b ina t a i, t ark im, j a m r e ik ia

dažn iau e it i pa r k yt i, j e r z ina t oks dalyka s , ka ip , t ark im, ga myk lo je da rbas . T iek t a i

la iko d irbam, pa r k ymu i yra t iek , v iskas t a p ra sme sus t yguo t a. Ta i j i s ir s ako , „aš

ka l j ime gyve nau nuo skambu io ik i skambu io , a š iš e inu da rb , da r t en ma n su

v isk , su . . “ .Nu , s ako . J am. J is ka ip ir no r i t o k io la isvo o ro d ir ek to r iu m b t i. Va t t ok ie

da lyka i juo s irg i e r z ina ir t a ip sakau . Buvo to k i a t ve j , t ark im, v i enas k l ie n t a s n jo ,

j is t en 3 d ie nas pad irbo . Ne , sako : „š i t a s da rbas ne ma n, t en ma n neska i iuo s va land ,

k iek a š r kys iu , k iek a š t en“. Nes b t ent yra t ik ra i da rbda v i t o k i , ku r ie t ie s ia i

šv ie s i a i pasako , kad yra nus t a tyt o s r kymo va la ndo s t en ir ne be t ku r da r r kys i , nes

medž io apd irb imo ga myk lo s . Ta i ir , i r s akau . O k it a ve r t us v lg i t a s pa t s lyg t ina i

pa le is t as as muo t uo j pa io j ga myk lo j, nu jo , d ir ba iš jo a t ska i iuo ja ir ant s to l ia i i r

a l ime nt a i ir v isa k it a . J is t e n, ja m r a nk as l ie ka 2 50 l it , j i sa i sa ko : „a š d ir bu , a š be nt

jau gaunu kažk iek p in ig i r a š t en d ir bs iu ko l t a be ndr o v g yvuo s“. Sak : „ iš t en

ne iše i s iu “. T a i va t irg i t žmo n i , ka ip sakyt , mo t yvac i jo s r e ika la s k iek i r k a ip . Be t ,

kad t a s ak au t a spec if ika , t a i jo . . L yg t ina i pa le is t i as me n , j ie k it a ip išs isk ir ia iš t o s

ž mo ni mas s .

- (m) Na ma nau , b ia da r t oks pas t eb j imas , t a i kad j e igu . T a rk im, kuo sk ir ia s i

t e is t i nuo ne t e is t t a i, t a i kad pas tok ius a s me n i s b na dažn iau nedraud imin io

la iko t arp io ?. . . , bet j ie , pavyzdž iu i, t a rk im, me t us la iko d irba , be t b na m nes iams

ne at e ina , t ad a v l sa va it v l a t s ir a nd a. T a i va t t as ir b lo g a i. .

- A nu t a p ra sme da ug ia u. . . ka žko ki . .

- Jo . . bet nu š iu o at ve ju . .

546

- ( v) J is pa s il ig o ja .

- Bet j i e kažka ip gau na tas pažymas ap ie ta i?

- ( m) La ba i, ž ino k it jo k i p ro ble m n r a . . su sit va rk o

- (m) . . t enka dažna i

- (v ) Manau , ia t e is inga s past eb j imas . J i e nep ra t gyve nt i paga l t am t ik ra s

t a isyk le s . I š t ik r sud t inga j ie ms p r it apt i p r ie t nust at yt t a isyk l i , kad 8 va l.

da rbe tu r i b t i, da rbas ba ig ia s i 5 . I r paž i k it ka ip su r eg is t r ac i jo m. I r g i je igu j is a i

ne l ink s la ik yt is t o r ež imo ir r eg is t r uo t is už mir š t a ir ž i k ir nak t jo n r a , ka i po 10

j isa i kažkur užs ibu vo . Nu, a š t ur iu o me ny, va t ku r ie j au pas id , j ie i š e ina va t

pas id 3 me t us a r 5 a r daug iau me t , j ie ms la isv . O ka ip ia daba r da r v l g yvent i,

l t o k io kažko k io r ež imo . Nu , j is a i la isvo o ro d ir ek to r ius . Kas ia yra . . . ia

„Ra s la buc ha “

- ( v) Nu , va t „ras la buc ha “. I r d ar d raug t aka . Drauga i sako : „ne p res t iža s to k da rb

d irb t i “. Nu , ž i r int iš jau nesn i ia žmo n i . „K t u ia už g ra š ius d irb i, ž i k a š su

kok ia ma š ina a t va r i au , va ro m ga l t ena i s“. Nu , va t pas t eb jau d raug t aka ir g i d ide l

yr a . .

- Pas iduoda turb t . .

- (v) Jo , pas iduo da, ypa t inga i.

- ra s t ipr s ka ip i š la ikyt i savo pozic i j . Gal j s turi t?

547

- (m) Aš t ik pa juo kaut i no r jau , kad i š t ik r n ra t a ip , kad i š i š ka l in imo s t a ig

t e is t a s ka ip t e is t a s , t a ig i j i e i a , be t je igu n ra d a rbo t a i ia i š t ik r ne b da

- ( m) D ar ne pr ik la uso , ia nu o ž mo g a us k . .

- (m) Pas mu s daba r ska it o je y ra la ba i s enyvo a mž iaus ž mo gus , beve ik 60 -t ie s me t .

Pa r jo iš ka l in i mo s t a igo s , ne t y in ž mo gžu dys t , a t s s 6 met us . Po sa va it s j i s

jau d ir ba ir d irba ba ld gamyklo je , ku r d ir ba p r ie s t ak l i , ku r io s yra užp ro gramuo to s

nuo j nega l i 4 va landa s nue it i. Ne i t ua le t , ne i pa r k yt i. T a i a t e ina da bar eu fo r i jo j.

D irbam po 3 pama inas , da rbo t ur im, užsak ym va , ž mo n i p r i ima . P ie me nys a t e ina ,

pa r kyt nega l i, a nt r d ien e ina lauk , nepad ir ba to k iu t empu . O ž mo gus p r ie pens i jo s

d ir ba ir dž iaug ias i , kad t ur i da r bo . ia v l yr a , nuo žmo gaus p r ik lauso . At e ina ne t e is t i

jaun i ž mo n s , be t j ie nepaneša to t emp o . O lyg t ina i s s žmo gus su . . s enyvas d ir ba

ir va rgo ne jau ia . ia yra k iek žmo ni t iek nuo mo ni ir po ž i r io ir . . . O k it as jauna s ,

t a ip sako : „aš ned ir bs iu už 400 l it “ . Sakau : „Pa lauk , o k iek t k la s i ba ig s?“ Sako :“

ke tu r is š imt . . . 4 k la ses “. T a i sakau : „Dž iauk is už k la s po 100- t “ . Nu . . Nu t a i

ju o k au ju ja u , no r s u ž k la s p o 1 00- t ga un i. . N u jo s ako : „a š ne d ir bs iu , be t . . . “

- (v ) V lg i t a i p r ik lauso nuo tos da rb in s pa t ir t ie s . Aš pas ika r to s iu . J e igu mes

lyg int u me j au n im , ku r i s no r i mo k yt is p r ie š t a i ned irb s n iekur k it u r , sakyk im, be t

ka ip ir kuo iš l a iko mas , t a i a išku t a s ir vyresn io a mž iaus žmo gus po me t pr i e s t ak l i

nepast o v s . Bet t a da rbin pa t ir t is p rae it y, ma t yt , buvo ir dž ia i. I r ver t in ima s kas

naud inga , kas ne , kas ge ra i, kas b lo ga i jau j is yra sus i fo r mav s . ia na t r a l ia i yra t ik

p at ir t i s . O su d ar b ine p at ir t im yr a l i d n a . .

- (m) Ta i t u r jau k i t pavyzd . Žmo gus 50 me t . ia da r p r ie š t uos , p r ie š t pak i l im

buvo , ga l 2005 met a is . Ta i a š sakau : “Tau b iržo j s i lo k no r s?“- „ Jo , s i e it

mede l i ka rp yt i“ . T a i s akau : „E ik “. - „Ne, a š va iruo to ja s v i s g yve n im . ia

pažemin imas, mede l iu s ka rp yt i“ . T a i sakau : „O pa lauk , tu va iruo to ju d ir ba i?“ Ta i

sako : „Ta i k t u užd irbs i, nes a š 25 me t us s jau . “ Ta i va t ir po ž i r is da rb . ia

paže min imas, nes dav tok že m darb .

548

- Gera i , paskut in i s klaus imas (v i s i juok iasi ) , paskut in i s klaus imas . Na toks i rg i .

Gana bendras toks . K od l svarbu , kad nut ei s tas i s s idarb int ? K darbas b lokuoja

ir k j i s a tveria? Ta prasme , kokias n egatyv ias, t a prasme , negatyv ius ve iksn ius

b lokuoja , k j i s gero atveria? Ta prasme , ga l turi t savo , ta prasme , v lg i

nuomon ? Ta ip, prašau .

- ( m) Aš ma nau , t a i da rbas , ku r d irba mums a išku yra ve r t yb . O t a r k im

nut eis t ies ie ms t a i yr a u ž imt u ma s, p r agyv e n imo ša lt in ia i i r t as užimt u ma s a išk u maž ina

nus ik a ls t amu m . T urb t t en d ir bant is ž mo gus v is t iek d idž i da l da r bo p ra le idž ia ,

la ba i daug p ra le idž ia da rbe . Ta i iš t ik r maž ja nus ika ls t amu mas . I r , ir je igu j i s

ma to iš t o darbo r ezu lt at us , užmo kes t , t a i iš t ik r , iš l a iko še im , t a i t ik padeda

a išku . 01 :01:23

- ( v) Dir bant is nu t e is t as is , je igu j is t e i s inga is b da is užs id ir ba sau p r ag yve n imu i, t uo

pa iu i r v isuome n saugesn . Kuo me s g re i iau j už ims im, t uo ger iau v isuomene i ir

mu ms pat ie ms v is ie ms i r t am pa ia m n u t eis t a ja m paga l iau , kad ang i j i sa i ja u pat s t ap s

t uo pa iu v isuo me n s nar iu t e is t u . I nt eg r uo s is g r e i iau j isa i.

- ( m) P at s sa ve iš s i la ik yt , ja m p aša lp mo k t ne re ik

- Tiesa

- ( m) D ir ba nt is as mu o mo k a mo k e s iu s va ls t ybe i, va ls t yb d uo t g er ia u . . .

- ( m) I š e s m s pag a l t a i, ka i a t e ina ž mo gu s ska it o je . . Kalba nt ap ie p ir mus po ka lb ius ir

nuo jo . Nuo to ar d irba ž mo gus a r ne , a rba po ž i r io išv i s da rb jau ga li la ba i daug

sp t i ap ie j nuo mo n i š t ik r . Ma n a t rodo , t a i yra e sm in ia i no rma laus ž mo gaus

mo me nt a i. D irb t i j is no r i , ne no r i , ma to s i ko k , ka ip sak yt i, pas tov gyve n im . Juk

da rbas yra m gyve n imo pagr indas . I š jo mes g yve na m, va lgo m duo n , i š l a iko m

549

še imas ir , ir t a ip to l iau . I r už imt u mas t a s pa t s v lg i. T a i. . ia yra man vo s ne es min i s

mo me nt a s iš t ik r , k ai a t e ina sk a it o j ž mo g u s, ve r t ina nt jo , ka ip as me n yb , aš . . . .

- ( v) B t ent . Aš ir g i už t a i va t . Ka ip i r ko lego s sako , kad je igu j isa i d ir bs , j i sa i bu s

už imt as , nega lvo s , nega lvo s , kad re ik ia da ryt i kažkur t a i kažk t a i užk la s in j ve ik lo j

ee e. V lg i iš s i la ik yt sa v , mo kant mo kes ius va ls t ybe i ir i š jo mo kes bus mo ka ma

dar paša lpa kažka m ta i , t a rk im, a r , a r bedarb iu i a r k ažka m. I r v lg i, sakau , va t t eko

ska it yt i Kazuo I na mo r i „G yven imo f i lo so f i j “ , ku r t en yra pa rašyt a , t a ip kad , kuo

ž mo gus daug iau d ir ba , t a p rasme je igu j is a i pasto v ia i d ir ba , jo s mege nys yra da rb in j

ve ik lo j, ne nukr ypst a nu o dar bo , t uo j isa i t au r ina sa vo s ie l . T a i a š b t ent sa kau , kuo

daug iau bus už imt as ž mo gus darb ine ve ik la , t uo ja m maž iau e rdv s l i k s to m

neg at yv io m mint im.

- (m) Jo daug iau to r yš io su s ie la

- ( v) Jo , su s ie la . . .

- ( juo k ia s i)

- Nu taip. . žmogus jau in tegruotas , d i rba , bendrauja, tai vertyb . Ga l kas dar?

Ta ip .

- ( v ) Re išk ia , v i s t iek mo kant ys mo kes ir v lg i nes j i s per ima, s t ip r ina sa vo

sav iga rbo s jausm . Je igu j is s ave ge rb ia , ge rbs ir k it u s . Sakyk im, kad je ig u v is t ik

suvo k ia , kad r e ik ia d i rbt i, t a i r e ik ia d ir bt i, mo k t mo kes ius . Ta i s av ive r t s ,

sa vig ar bo s ja us ma s, t a s ž mo g u s na ka ip . . . ?

- ( juo k ia s i)

- ( v) . . t a ig i.

550

- O ga l nuomoni dar ki t yra? K J s nor jo t? ( juokias i ke l i ) Aš supra ntu š i ek

t i ek pavargom, bet paskut in i s klaus imas . Ga l ga lb t turi t pap i ldyt k ?

- ( m) D ar ba s t u r i t ik t e ig i a mu s br u o ž us , yr a pr a gyve n i mo š a lt in is ir ne ig ia m ne t ur i,

ne i t e i s t am, ne i nenu t e is t am, aš ma nau .

- ( v) D ar ba s ž mo g p uo š ia . Pa ba ik im.

- Gera i

- (m) da rbas je igu pa t inka t a i ka lt i irg i t ada je igu žmo gus sakyk im t ada

Priedas Nr. 2. Fokus uota grupin d iskus i ja (i šklot in ) . Nutei s tiej i

Ž ym jima i : bold - mo derato r ius (v) - vyra s / ( m) - mo t er is , 00 :00 :00 - la ikas /v i e t a ku r

b lo ga i g ir d is i, u nder l ine - v ie t o s, k ur sp ja ma , kad sako b t ent t a ip , nesu t ik ra d l

iš sak yt žo dž i .

- Tai p irmas klaus imas . Ta prasme, ar ski rias i ga limyb s s ida rb int i tarp asmen ,

kurie buvo la i sv s a t mimo s ta igose i r ku rie nebuvo ka l in t i? Ar t uri t e ga l savo

nuomon ?

- ( v) Be abe jo sk ir ia s i i r t a i p r ik la uso ma i t ik t a i nuo ka l int o asmens . T a i yr a

v i suo me n je vyrau jant is s t e reo t ipas , kad žmo gus at l ik s bausm ta i jau yra

paž enk l int as , su . . . šve ln ia i t ar ia nt že nk l iuku „min us “. I r jo po zic i jo s , net g i je igu j isa i

551

ger iau išp rus s už to k pa t spec ia l is t j i s a i v is t iek p ra la im v ien t ik d l t o , kad

v isuome n je vyrau ja to k ia nuo mo n , k ad ž mo gus a t l ik s bausm ka l in imo s t a igo je ,

jau j is a i t u r i t o k io k r imina l it e to apnaš , s avo me nt a l it e t e , ka ip sakant , jau ke i ia s i ir

ke i ia s i m s t ymo b das . I š da l ie s t a i yra t ie sa . Be t , t a i t ik v iena meda l io pus . K it a ,

ka i a š sakau , kad t a s sk ir t umas j isa i yra o b jek t yvu s , tod l kad ne t ik t a i d a rbdav io

s t yma s ke i ias i, t a p r asme , ne t ik t a i da r bdav io po z ic i ja , po ž i r is ke i ia s i ž mo g

je igu j is a i a t l iko , be t ir a t l iku s io bausm asme ns ke i ia s i . Nes dauguma , je ig u

pa ims it e daba r v idurk L ie t uvo j a t l ieka n bausm , t a i yra 20-35 me t a i. I r t ie ž mo n s

jau pe rne lyg j aun i yra , j ie papuo l t ok ia s ap l ink ybes , j ie no rom ne norom j i e

ke i ia s i, v ie nas da lykas . Ant r as , j ie i š s ine ša i š t en ko mp leks . A š nep i lna ver t i s , j s

ma ne ž i s i t e ne t a ip . J e igu j is a i š i rdy je neneš io t t o , g a lb t . Pasakyk it e , kad a š

jau la isv s a t mimo v ie to se dabar , je igu aš pat s ia ne t y ia nepasaky iau , ne i

v iena s ž mo gus la isv je nega l i man pasa k yt i, kad a š bu vau . O aš a t l ikau 8 su pus me t

ir la isv j da r me t nesu . Supra to t , t a i p r ik lauso nuo to , k j s neša t v idu je . Ka ip yra

p rob le ma i r i š t , ku r ie iš jo ir i š v isuome n s a t sto v , t a pra sme , ir t a rp ž mo n i .

Ko reguo t i r e ik ia ir t uo s ir t uo s. Nega l ima v i s t en na š to s cent r pe rneš t i b t ent ant ,

ant lyg t ina i pa le is t a sme n , kad j s t u r it e ke is t is , j s t u r it e ke is t i s . J e igu kažkok ia

t a i o rgan izac i ja , t en vyr iausyb in , nevyr iausyb in yra , ku r i da ro t am t ak , j ina i t u r i

t ako t i ir da rbdav ius . I r . Aš ju m daug ia u pasak ys iu . Darbdav ius s t ip r iau r e ik ia t ako t i,

nes jau n imas 20 -25 me t , bent 3 -5 me t us at l ik s už g ro t , j ie nu l aba i paže idž ia mi,

la ba i. I r mo r a l ine p r asme ir p s ic ho lo g ine ir , ir , ir t a ip .

- ( v) laba i . Ga l yra da r i š p i rmos g rup s nuomoni ? J s nor jo t kažk

pasakyt i .

- Aš neno r jau .


- ( v) Ga l ki t i t u r s nu omo n ?

552

- Bet jau Bara it is v isk iš sak .

- ( m) O ko ki a j n u omo n ? Ar y ra s ki rt u ma s t a rp t a sme n , ku ri e b u vo ka li n t i

i r ku rie a t l iko la i sv s a t mimo bausmes , kurie ne? A r, ar y ra s ki rt umas j i ems

s idarb inant?

- T a i ž ino ma , ka d yr a ir la ba i d id e l is .

- ( m) O koks?

- Ka ip beb , ne t ke is t a , da r bdav iu i la ba i le ngva p r ie it i yra p r ie duome n . Kad e s i

buv s t e is t a s , at l ik s bausm . Nes t ur b t i s l ep ia mi t o k ie duo menys . Ta i je igu

pa le i s t a s , o rgan izac i j a t ja i iš ka r t o ap ie t ave yra v iskas ž ino ma.

- ( v) Nes sakote, kad neužt ikrinamas konf idenc ia lumas?

- . . . ne užt ik r ina ma s iš v is . . .

- ( v) Asmens duomen apsauga.

- T a ip .

- ( v) Gal yra dar ki tok i kažko ki n iuans ? K j s žinote?

- Ne , t a ig i v lg i sus i j su s t e reo t ipu . Darbdavys ka lb s : „A, t a i jau , d a r buv s t en, t a i,

jo , jo (ko s ja )

- ( v) O g al i š a smeni n s pa t ir t i es? Ta prasme , tu ri t e kažko k , t ok argument arba

fakt arba v lg i v i en d l to , kad j s buvote la i sv s at mimo s taigoje?

553

- Na, dabar po 7 m nes i , suž ina i kada , dar t a vad ina ma uo dega t eb ra , ga li a t le is t i i š

da rbo .

- ( v) O p ri e š t a i n e ži n o j ot ?

- P r ie š t a i než ino jau , d irbau , no r ma l ia s pa re igas už imin jau .

- ( v) Ir joki pri eka i š t nebuvo?

- Ne, ne bu vo . La ba i g er a i v isk as . V ie n d l t o g a l i p ap r aš yt i iš . . .

- ( v) O ga l j s turi t i š a smen in s pat i rt i e s? Gera i , o ga l an t ra grup t ada , kurie

asmenys nebuvo?

- Nes aš irg i d irbu fa br ike , t en c inko fa br ikas , N au juo se Paner iuo se at s ida r , i r ka i

nu jau s ida rb int t en, šnek jau , kad ma n r e ik ia pažym nu nu neš t š it v is

in spekc i j , kad d irbu pas juos . Ta i pa sak , kad mu ms to k i žmo n i ne re ik ia , kad ia

a t va žiu o s t ik r int ar d ar k až k t a i. . . d arbe nu o j i r . . .

- ( v) Bet rea l ia i j s nebuvot la i sv s a t mimo s ta igoje?

- Ne. .

- ( v) Ne.

- ( m) Žo dži u , t a i t i es i og d l t o, ka d t ei st a s, d l t o i r n en or j o p ri imt i ?

- Dar at važ iuo s ar ko k ia komis i ja ir t ik r ins ia m da rbus , ka ip d ir ba m, v isk , ka ip

f ir ma t ik r ins . S ak , ne re ik ia .

554

- Ne žina u a š s s , nu va ž ia va u š i lu m ir ma n n ie ka s n ie ko . Pr i be p r o ble m .

- ( v) N et i kri n o, b et j i e ži n oj o, ka d j s e sa t ?

- Nu než inau , ž ino jo a r než ino jo .

- ( v) A. . . nežinot dar to fakto .

- Ne s ma n r e ik jo g i t p až ym nu ne št , k ad. . . .

- ( v) O j s d i rbot e , at le i ski t e , o j s d i rbot e v i s la ik t en i r , i r , i r iki bausm s

paskirimo? A r buvot t en? Ta prasme a r j s s idarb inot t en j au po bausm s

paskirimo?

- Po bausm s.

- ( v) Po bausm s s idarb inot .

- Aš s s . . .

- ( v) Ai. .

- . . bu va u, iš s ir s id ar b in au .

- ( v) A išku, sup ra t au. O j g a l at v ej i s mu m?

- ia ka ip pa puo la . Su pr ant a t , ia ka s t ik r ina , ka s ne . ia ž i r int ko k s d ar ba s.

555

- ( v) O š iuo metu j s d i rba te?

- Ne.

- ( v) N e. Ir j s n e?

- ( m) Bet t i e s iog ka ip jums a trodo ar, a r sunkiau y ra žmon ms s idarb in t i ar ne?

Tie kurie , du at l iko bausm kalin imo s ta igoj? Ne , nei šg irdau .

- Š iuo me t u nega lvo ju ap ie savo da rb . . .

- ( m) Nega lvoja t ap ie savo darb ?

- To d l, kad ant st o l ia i.

- ( v) Ir t a i y ra , ka ip t ru kd ys , ku ri s?

- ia pagr ind in .

- Uhu.

- P r iežas t i s .

- ( v) Tai j e igu užd irbs i?

- A , nu t a i a išku .

- ( v) Paims vi sk ?

556

- J am nesvarbu , t u iš ja i, gaun i paša lp , j ie v is t iek v is paša lp „nu ma “. O t en e in i

paa išk in i j ie ms , t en dz in. Va, buvo vie nas pas ma ne , nu jo ir kas , n iek ne padar ys .

Sako , kre ipk is t e ism ir v iskas. O kas t ena i d ir bs , je igu v i skas v i sus p in igu s nu ims .

75 procent a i, nu t en je igu ga l ima paka lb s , s ak 50.

- Ga l ga l ima pak laus t i j s pe r an t s to l i ko nto r nue ina t ?

- Nu jo .

- T a i r e ik ia nu e it i p as a nt s t o l iu s k o nk r e ia i. . . ir k a lb t i su ja i s .

- I r aš . . . .

- ( v) Taip , ta ip , taip , ga lima te i st i s , jo , jo.

- 75 ne ga li b t i a š t a i p a t s ja u . . .

- 75 je igu j ie než ino . . . je igu nuvaž iuo j i t a i ga l ima padaryt i t en 50 .

- Ga l ima pada ryt i 50 l it . Aš padar iau .

- Nu g er a i, g ar b s žo d is . 5 0 l it su mo k u , ir j ie p a t e nk int i , j ie ma n s ne k l iu do .

- (ka lba v i s i ka r t u)

- ( v) N a m kla us i ma s i š t i kr t ru p ut . . . .

- Ka ip ?

557

- ( v) A t le iski t e, m t ru p ut kla us i ma s ki t as b u vo, g a l a p i e a nt st o li u s a i šku i š t i es

svarbu . Ta i i š t ikr prob lema yra i r j re ik spr s t i . Nauj as žmogus, a š laba i

t rumpai , kad mes k laus iam tam t ikr k laus im i r no r tume i šg i rs t i j nuomon .

, j s , j dabar š iuo metu j s lyg t ina i a t l e i s tas . . .

- T a ip

- ( v) arba pa le i stas?

- P a le i s ta s .

- ( v) Pale is t as . A i šku .

- Bet a t le i s t as nuo a t sakomyb s .

- ( v) Atlei s tas nuo a t sakomyb s , bet rea l ia i buvot ka l in imo s ta igo j?

- Nu. . . ne la ba i d au g .

- ( v) Nelaba i daug. Gera i . Tai ar, ar j s turi t e nuomon , pavyzdžiu i , ar y ra

ski rtumai tarp a smen , kuri e buvo ka lin imo s ta igose i r kuri e nebuvo i r j

s idarb in imo ga l imyb s ar skirias i tarp j ?

- Aišku sk ir ias i.

- ( v) O kuo skiria s i?

- Nu , pavyzdž iu i, je igu v l t e is t a s ar kažk , žmo n s ž i r i, je igu ne va pas p až s t a ma

kažkur da rbin ies jau t ave ž i r i nu ka ip k it žmo g .

558

- ( v) O je igu pas paž s tama darb in ie s?

- Ta i t ave paž s t a ka ip žmo g , pavyzdž iu i, ga l i, ga l s i da rb int is nu . Pavyzdž iu i,

paž s t a ka ip žmo g , o je igu t u e in i kažkok i mo n da rb int is , jau ž i r i, kad t u e s i

t e is t a s , v is i ška i nu ž i r i a r t u kažk , nu , je igu r egu l iuo ja s to s apsaugo s, kad t u

t e is t a s , t a i ja u v isk as . Ja u ž i r i t a ve , k a i ne ž ina u k . . . Nu .

- ( v) Bet j e igu t e i stas, p avyzdžiu i , bet nebuva i la i sv s a t mimo s ta igo je . Je igu. . .

mes turim dv i grupes , t i e kurie buvo s ta igoje i r ku rie nebuvo s taigoje . Ta i kurie

yra geresn j s i tuac i joj? Ar j i e v i enodoj s ituac i joj?

- Ma n at ro do , vie no d o j.

- Ma n t a i a t ro do , v ie no do j.

- Ko ks sk ir t u ma s. . .

- Nesa kys bu va i, ne bu va i, t e is t as a r ba ne ?

- J ie ms t a a so c ia c i ja t a p at i yr a ir je ig u t e is t a s r e išk ia bu va i. . . .

- ( v) Vis iems ta prasme , š i tai grup j , ta prasme , ki tok i nuomoni n ra ar yra?

- Ne.

- N r a .

- ( v) ra . A r da r tur i kažkas savo nuomon š i tuo klaus imu? Ne? Gera i . Tada

pere inam prie antro jo klaus imo . Ta i yra kok ios takos paskirta bau sm tur jo j

559

d arb i ne i v e i kla i? Ta i re iški a , j e i gu j s d i rb ot e a rb a ja u, j a u ke ti n at e s i d arb i nt i i r

va t buvo paskirta bausm arba v lg i k i ek, k i ek ta i t ur jo takos ta bausm j

darb ine i ve ikla i? Nat ra lu , t i e , kurie a smenys buvo ka l in t i , t a i j darb in ve ikla

ka ip i r nutr ks ta .

- Ar ne ? I r ne t enk a d ž i p er t la ik ko l at l ie ka ba us m .

- nes ka l in imo s ta igo je pa io j . .

- . . . j ie ap t ings t a ir ne no r i d ir bt i i r t a s vo ka, kad da rbas j ina i ka ip to kia , t ok ia

ne t u r int i ko nkre r , da r bas kažko k ia t a i a bs t r akc i ja . Kas l i e ia ma n s , ne . Aš

d aba r u žs i. . .

- B e a b ej o

- (buvo pe r t r aukt a s ) . . . .ma n s f i z i ška i, a š buvau su imt as t u r damas nuo sav ve r s l i r

ko l a š a t l ik in jau bausm , j is ne k iek neužgeso t ik p ras ip l , a š ve r s l in inka s esu , ir

ma n s t a i nepa l ie t ne i k iek . Aš g yve nau savo ve r s le s da mas t en, a š t en mo k inau

ž mo nes , ka ip užda rb iau t p in igus , a š iš s mo k inu žmo ne s , ku r ie a t e ina . Aš e su

spec i f in is asmuo , gal a š nega l iu s ipa i šyt i v is va izd . .

- ( v) Ne t a i be a be jo t a i . . .

- . . . bet t iek k iek t eko bendrau t i už g ro t , va sakau . Ne v ien c ik l paska it e su

pra le id s ap ie ir s av s paž in im ir p ra d menis p s ic ho lo g i jo s ir , ir žo dž iu ne e s m ia .

Ta ip , j ie ne t enka dž i , t rys - po ra me t , je igu žmo gus ned ir ba , ja m pa sku i la ba i

sunku važ iuo t i t v is i ška i. Darbas j is a i t u r i b t i. . . J is a i d isc ip l inuo ja ž mo g , t a i

r e ik ia v i s t iek ž ino t i pa ia m save, laba i sunku . T ik paž i k it jaun imas a š tuon is

š imt us l it , j s no r it , kad j ie d ir bt . T a i ned ir bs . I r t e is s ir t e is inga i da r o . I r a š j

v ie to j irg i ned ir b iau .

560

- ( v) O yra ga l ki toki nuomoni ?

- Por e ik i laba i daug t ok ia m a mž iu je , t iek pagund v isok iaus i , o už 800 l it , k j ie ,

j ie , j ie ma is t u i sa vo , neužt ekt , ka i j ie ne mo ka su t a is p in iga is , da r b še ima dar

t iek to . Dar ga lima , da r t a i je i j i s la ba i g laudž ia nt p ra lo bs it , p ra s ig yve ns it , o

ja un ima s t a i ne . . . Ar ba , aš net ne žina u, k d ar yt . . . Aš ne t ne žina u. . . .

- ( v) O ka ip k i t akim? Manau , matau j s v i sada. . . (v i s i juokias i ) . . . ak tyv iai akimis

d irbate , be t va t re ik lab iau , ž inot . . . J nuomon b i š t ikr domi . J

konkre ia i a tve ju jums paskirta bausm a r tur jo takos , j darb ine i ve ikla i ,

darb in iams džiams?

- T a ip .

- ( v) Darbinei prakt ika i?

- Ta i a š ik i š io l ned ir bu , nes tok ius da rbus s i lo , už 800 ar kažk l it (kažkas

juo k ias i) , k t u t en nu važ iuo s i , be nz in r e ik ia užs ip i lt , pava lg yt r e ik ia , t ad v iskas ant

ma ist o iše is a r benz ino ir n ieko ne l ik s t au, p a ia m nue it i t en ka bak ar kur , su pana

pavyzdž iu i. . .

- ( v) Tai ar tur jo takos ar netur jo?

- Aišku . Tur i t ako s .

- ( v) Neig iamos ar t e ig iamos?

- Nu k aip . . . ne ig ia mo s , ne s a š . .

561

- ( v) Neig iamos, o kuo ta ne igiama taka pas ire i škia?

- Než inau .

- ( m) Ne, a š t i e s iog supratau, kad j s sakote , kad i r pri e š bausm j s ned irbot? Ar

ne?

- Dir ba u p r ie š . . .

- ( m) Ai , d i rbot pri e š? Tai va t , ta s i r yra sva rbu , ta prasme , kad ka ip ta bausm

pakei t ? Ar po t o j s ga l jo t s idarb int ar nega l jo t ar. . . Kuo b tent . . ? K aip , ka ip

ta . . ? K oki , koki tak t ur jo bausm , b tent . . ? B tent nu va t ta s ka l in imo

periodas , tarkim?

- Ta i, kad pavyzdž iu i t en t b ir ž nu e in i. I š ka rto pas iž i r i, kad t en t e is t a s a r iš s

nese na i ir n ieks t en ne t neža idž ia . At e is i po po ro s m nes i int e r ne t e da r be . . . pas i. . .

va t d ar bo pa si ie šk ot ir v isk as . O jie ne . .

- ( v) O dži prasme, va b t ent j p i rmoj grup j , dži prasme a r , ar j s

nepraradote , ta prasme , a š nežinau j pro fe s i jo s , bet ar, ar ta prasme j s

nepraradot t darb in i dži ?

- N e. ( be ve ik cho r u )

- ( v) Nepraradot?

- Ta i a t s id t um deš imt l it pe r s ika m a r kam

- ( v) Yra v i sos.

562

- ( m) Mhm

- Mu m ne iše ina . . .

- (v ) . . Aha , o ka ip j nuomo ne ?

- Mums ne iše ina , no r i užs id ir b t . I r vi skas . . . Kas š ia nd ie n no r i b i šk i, ka ip sako ma,

paba l ia vo t dar . . .

- . . j nu o mo ne . . .

- nu p as j yr a . . .

- Ne d o mu d ir bt , je ig u ž mo g u s ne no r i d ir bt s u d au gia u , ja m ne t . . . ne re ik ia . .

- ( v) O ga l yra , j nuomone?

- ( m) Galb t tada ga l ima paklaus t . J s pri e š la i sv s a t mimo bausm d irbot?

V is . . . ?

- Jo .

- ( m) D irb ot ? Ir, i r j s d i rb ot ? Ir j s?

- ( v) Ir prakt i ška i pas vi sus nutr ko ta darb in ve ikla?

- T a ip , esu d ir b s , nu t ru ko . I r p as mu s. . .

563

- ( juo k ia s i)

- ( v) Ne, t ai ga l ne . . Darb in ve ikla ka ip , yra nev i sose s taigose , be t ka i kur y ra

ga limyb s d irbt i , kod l g i ne . . . ? Be abejo ta darb in ve ikla tam ep izodu i

nut r kst a , bet j ina i ga l i b t i t s iama i r ka l in imo s t a igo j e? Ai šku , ia ki t a j au

problema. O i š t , kurie buvo la i sv s a t mimo s ta igoje ar t eko d irbt i t en?

- T en?

- ( v) Ten?

- D irbau .

- ( v) Dirbot e.

- Ten b pus b do s je igu to s ka l in imo s t a igo s ga l ap r p int i da rbu v i sus . Ta ip

t en, t ik t a i t ie l a iming ie j i, ku r ie su . . Buvo suv ir int o ju l a i sv j ir ja m pa vyko gaut i

suv ir int o jo da rbo daug . Pasaka ! J am ne nu t r kst a . Ka ip ir t en d ir bo , ar , t aip ir ia

a t l iko savo , iš jo ir v l su v ir int o ju ia ir d ir ba . . . T en k a ip ir n r a t ok io ps ic ho lo g in io

nu s it e ik imo . O va t p až i k it e , vat 90 p ro c . n ie ko ne da ro zo no s e . .

- ( v) O d irb ot e , a i šku, j a u ki t ok d arb n eg u la i sv j , t a pra sme ju ms j , k p as i ,

ta i r tur jo t di rb t i?

- Nu , t a i ia da r ge r a i, kad da r p r i ima d ir bt i. T en v iskas ka inuo ja , da r b nue it a r

gu . . .

- ( v) Ta prasme ka inuoja?

564

- P in iga is r emia s i,

- (ka lba v i s ka rt u )

- Papr aša i ka r t a is da r bo , o va t , pavyz dž iu i pap r aša i i š ka r to da r b p r i imt , t en t a ip

r a . At r ink in ja , r e ik ia pe r pa ž s t a mu s , p er v isk d ar yt , k a d nu . .

- N r a sk und k nyg o s . . . . k it a m t a i k it a m, t a i va . .

- T a s p at s k a ip la i s v j. . .

- Ba is ia u , ba is ia u . . . š ie k t ie k , d eko r ac ij o s va t t o k io s . .

- ( v) B e t t da rb i n v e i kl , j s ska t ina , t a p ra sme , j e ig u t ai p b end ra i ži ri n t?

- Ne.

- ( v) Ne.

- da rbo zo no je e ina t am, kad la ikas g re i iau p rab gt . .

- T a ip , p ra st u mt la ik . .

- At s i lyg in imas , 100 lt pe r m nes , 200 t a i ia la ba i daug . . .

- O va ra i d ir bt d v i p a ma ina s . . .

565

- Aš d irbau b ib l io t eko s ved ju , a š d i rbau po 12 va l. pe r par , nu po 10 t a i t ik ra i.

At k r iau b ib l io t ek , a t s t a iau , r e mont pada r iau , v i sk , ka r to t ek . . Ta ip , a . Aš

d irbau ž ino t už k , kad nes id t i lo ka l in ia m sek to r iu i. Aš ia g yve nu , knygo s , a š pat s

su tva rkys iu . Man s to v i ko mp iu t e r is , ša l ia , ma n bu vo t en, man buvo juo kas . .

At lyg in imas 104 l it a i, dovano k it , ko ks at lyg in ima s yra . Ne juo k ink it žmo n i .

- T en ka ino s v i sa i k it o k io s .

- N u ja u t e na i. . .

- Kiek v ien ka r t . .

- . . . už 100 l it t en n ra k ve ik t . . . n ie ko nenus ip irks i, pavyzdž iu i je igu da r r ka i, t a i

t e n d ir bk , t a u r ag ai. .

- sup r ask it t en ant r va l. t a i t en neg r e i t a i. . . t u t en pus iau lavo nas es i, je igu t en b išk i

i lg iau pas id ja i, t a i t ada . . .

- ( v) Gera i , a tada . E inam prie s ekan io k laus imo . Kas j s skat ina i e škot i s

darbo , d i rb t i , t a prasme? Laba i papras tas klaus imas .

- Ka ip supras t kas skat ina ?

- ( v) Kas skat ina? motyvac ija?

- Ta i p rag yve nt i r e ik ia .

- ( v) Pragyventi .

566

- Pavyzdž iu i užd ir bt , aps ir eng t , gyve n t kur . . . Ten še ima s a r da r k iš l a ik yt i, r e ik ia

k až k d ar yt , ne da rys i, t a i va , e is i g at v , po ko nt e ine r iu s la nd ž io s i .

- ( v) Taip .

- N u ma n k it a ip , aš t ik iu , be t a š t a i. . d l sa v s . . .

- ( v) Labai . . . ee

- . . . a š nesusto s iu a š t u r iu la ba i d ide l iu s t ik s lu s nus is t a t s sau , t a i kad , ma n p in iga i

ra pa t s t ik s la s , ma n yr a . Man p in igas t a i yra s avo pa t ie s r ea l iz av imo ek v iva lent as ,

ka ip sak yt i, a š nega l iu sust o t . . . Aš ma t au , s akyk im, ku r yra n iša ir a š ko l jo s

ne išp i ld ys iu ik i ne mano mo , a š nesust o s iu . . No rs t u k . . . Aš da rbo t u r iu daug iau ne i

2 0- ia i me t pr ie k ir va ik a m ma no . . . .

- ( v) O j n uomone? Kas j s skat ina?

- Aš ir g i d ir bu , da ba r š iu o me t u no r ma l ia i , g er a i. S avo ve rs le . Ir . . . T a i. . .

- ( v) O kas yra varomoj i j ga t d i rbt i?

- P in iga i

- ( v) Piniga i?

- O k as g i? Je ig u k , a š nie ko ne ra s, st o g t u r t .

567

- ( v) O pin iga i ta i yra t ik ta i tarp in i s toksa i da lykas? O t iks las koks? Je igu v i en i

ga l i , t arkim, nori , t uri gre i tae ig kater , o k i t i ga l nori savo va ik moks lus

i š le i s t , t a ip?

- S k ir t ing i a t ve ja i, k ie k v ie na s t u r i sa vo . . .

- ( v) Tai va t aš nor jau pa klaus t . Vat kas , k i eno , kokia y ra j ta motyvac i ja? Ta

prasme , kas yra t a varomoj i j ga, kod l d irbt i , kod l užs i imt i ta darb ine ve ikla?

- Kad nepavyd t i kažka m papras iaus ia i , kad gyve nt i ka ip no rma l s žmo n s , o ne t a ip ,

kad nue in i pa rduo tuv ir ž i r i po kiek ka inuo ja t a duo na . I r arba p irk ia u už l it

duo n a r už 10 l it i r než i t k i ek j ina i ka inuo ja ir d t i k repše l i r nue it i.

Papras iaus ia i d l ko ir ska t int . O k j is vo gs? . . (kažkas iaud i - nes ig ird i jo

pasku t in i žo dž i )

- I rg i ge ra mo t yvac i j a . . . Aš na mo nor iu , pavyzdž iu i. Ne t g i nus i s t a t s ne t g i ko k

ko nkre ia i, maždaug ko aš . Aš ga l iu da ba r nebed ir bt , man už t enka t am kad p ra g yvent i.

Be t ma n neuž t enka t am, kad nus ip irk iau t a i, ko a š no r iu . Ž inau , kad t a i nep as iba ig s ,

kad pasku i bus t a s , t a s . . .T iks l y ra l aba i daug . Be to man, ma no da r bas ma n su t e ik ia

ma lo nu m .

- ( m) O kas ia skat ina?

- Kas gal i skat int i?


- Gyve n i ma s. . .

568

- Gyve nt . Nu kaip be p in ig gyve nt ?

- ( v) Na, kiekv ieno , kiekv ienas , mes turim savo kažko ki id . . .

- O ga l j s t ada ga l it e paa išk int i. .

- Ne. . . nu ir g i. .

- . . . ve r t in imo fo rmas ga l i b t i dv i: a rba bo t agas a rba mo rka. Nu va t yra du da lyka i.

Arba t a va ro mo j i a rba va ro mo j i mo t yvac i ja a rba t r auk ia mo j i, t a i k iekv ie na s p as irenka

savo . Vien i b ga nuo b lo gys t s , k it i s i ek ia kažko t a i ga l ge resn io . Ta i yra sk ir t ing i

ps ic ho lo g in ia i t ipa i. Nu . J e igu no r it e , pakeisk it e t š i t ir pas ieks it e g yve n ime v isko

ko nor it . Je igu . . .

- Daba r , a t s ip ra šau , v lg i s ako t : kas ska t ins? t a i kas? Žmo gus no r i , kad b t

nepr ik lau soma i užs id ir bt p in ig

- ( v) Ta ip , g a l i b t i .


- ( v) Taip , yra tok ie žmon s . Yra tok i žmoni i r j v i s daug ja , ta prasme , t a i

nat ra lu , t ai yra žmogi škas i s kažko ks pove iki s , noras , in teresas. Ta i va t domu

koks , koks j in teresas? K , k ar jums t ik užtenka vat ka ip sak t ik duonos

nusi p irkt i ar, a r?

- ( m) Nu geros duonos pavyzdžiu i . .

569

- ( v) Taip. Geros duonos. Ar j s t ik nori t a t id irbt i t ik tas, ta s sko las? Tarki m, o

d i rb t š ie k t i ek n e la b ai m g st at ?

- Žmo n s , ka r t a is t u r i t o k ia s sko la s , kad d irb t ne ma no ma . Pavyzdž iu i , ma n ka l j imo

depar t ament as va t 26 t kst an baud o s, kada aš mo k s iu ? Aš ne t u r jau ant sav s

n ieko , v iskas a rba a nt ma mo s a rba a nt d raug s a rba ant t eto s a rba kažkur t a i . . .Aš ne t

ma š ino s . .

- ( v) B et j s ke t inat t sko l g r žin t i?

- Neket inu . Aš nemo ku (v is i juo k ia s i) . Aš nu jau , ma n s iu n ia an t s to l iu s , s akau

s i sk it , a š , s i sk it ma n t ua le t in po pie r i , nune š iu t ua le t , nes i sk it ma n t o A4

fo r ma to . S i sk it . . . Aš ne mo k s iu . Aš nemo k s iu paga l j t a isyk le s . . .Man 124

kst an ius sko lo j, duo k it . Sak iau , pada ryk it no rma l s . A t jo po p ie r ius už kažk du

l it u s an t s to l is , du l it u s Vi ln iaus banku i, ne t než inau , ga l už kažko k kažk t a i, du

l it u s , a t s iunt 98 . Už du l it u s ! I r t u man pagr sk t , už k a š sko l ingas t uo s du l it u s?

Aš ska mbinau , sakau , t en kažko ks Vladz ikas , Š maz ikas , s akau už k a š bu vau

sko l ingas du l it u s? Než inau , kad t u Xxx t a i sko l ingas , man dz in. Ne a š , 98 . Po m nes io

sak at s i s im 150 . S i sk , s akau .

- ( v) Gal yra ki t nuomoni dar?

- ia t a i jau t ik ra i, jau v isk pasakyt a . .

- ( m) Ne, be t ta prasme , kad d irbt i tam, kad gr žin t i sko las ta i n ra t iks las?

- O kam gr ž int ? O j s vaka r ž in ias s ka it t ? Pavyzdž iu i, va t ž in io s , la ik raš t i s kažkas

ska ito , vat pak lausk it ap ie k , la ik raš ius , ž in i as ž i r i, ne t ž in io s t e l ev izo r i ,

pavyzdž iu i. Kas yr a L ie t uvo j? Vo t kas? D l ko d ir bt i jau n imu i L ie t uvo j? D l ko ? Nu

koks yra t ik s l a s? Šu n iu i ga myk las y ra past at yt a , ku r i ne ša pe ln va ls tybe i, duo da

570

ž mo n ms , pavyzdž iu i, ne t va t , yra ne t Rusynas suga lvo jo tok da lyk , kad iš jo iš

zo no s žmo gus , j da rb ina , nes to k i uab yra , ku r da rb ina i r ja m yra da rbas , ja m yr a

kur pamiego t , j i s ne is t au vogs. Žmo ni yra daug to k i paž s t am , ku r ie i š jo ,

paskambina t au i r pasako : „b l ia nu k a š ga l iu pad t “. J is e ina vog t , kad v l

p aso d int . Ka d v l, ne s ji s ž ino , ka d ja m yr a s t o g as , no r s t a p at i ba la da .

- Aš ju ms g raž iau pasakys iu , a š daug ma iau ž mo ni , ku r ie ne no r jo iše i t i , da r v isk ,

kad t ik t a i ne išs t umt . T a i iš s t u mdavo pro va r t us.

- ( m) Bet turb t ne tokie nauj i žmon s?

- Ne, ne , ne . P ag yve n ž mo n s . G er a , ja m lo va p ak lo t a.

- ( v) O kas i š j turi vaikus pavyzdžiu i?

- Aš t u r iu .

- ( v) Turi te va ikus? Ir ta prasme , ka ip , ka ip, ka ip eee . . t a i va ika i j , nu j

gerb v i s , j mokymai susi j su j motyvac ija d irbt i? Ar n ra tos s sa jos?

- Aš ne t ur iu jo k i r yš i .

- ( v) Net uri t ryš i ?

- . . . su va ik u . . .

- ( v) Ir ta i n ra motyvas kažka ip ta i jud t i pri ek , d i rbt i , tam va iku i pad t i?

- Aišk u r e ik ia , t a i ir g i . . .

571

- Bet je ig u n r a d ar bo . T a i k a ip ? Ju k ju d j imo n r a . D ar bo n r a ir ju d j imo n r a .

- ( v) O daug iau n ieks vaik neturi?

- Aš t u r iu .

- ( v) T u ri t e ? O ka i p j at v ej u ?

- Nu, v ie nas yra suaug s jau . V ie na m, t a ip a š padedu.

- ( v) Padedat i r ta i yra j . . varomoj i . . . . . ?

- Ne lega lus da rbas, be t a š padedu .

- ( v) Padedat .

- Ne ga li k as ne it i d ir bt i . Aš d aba r . .

- ( v) Be abejo .

- Aš ant sto l ia ms 230 t kst an . .

- Jo . . .

- ( juo k ia s i)

- Aš irg i t ada tok iu a t ve ju g r ž ins iu . . . Aš negr ž ins iu . Aš už t a i ir a t s jau . Bet t a i

da r a t s jus .

572

- Ta i yra t a i. .

- Pas ir o do . .

- J ie ne t než ino ap ie to k ias baudas , j ie , j ie a t it r nuo r ea lyb s , j ie nesupr an t a iš ku r

ž mo gus , kad a j is užs id ir bs . J ie a t mu ša ja m mo t yvac i j v isa m g yve n imu i, be t ba is iau

negu „s ro kas“, ge r iau j is a i a t s id me t i lg iau , be t i še it šva rus ir v iskas ir n ieko

nesko l ingas .

- ( v) A išku. G era i. S u sko lo m me s j a u d au g , da ug ka rt . . .

- Pavyzdž iu i, ne t a š než inau kas yra banko kor t e l s avo t u r t , a š t u r iu d raug s ba nko

kor t e l , a š nega l iu dega l in j i šmo k t už „s t io k lus“ ne s t en yra mo t er iška pavard . I š

ba nko mat o p in igus iš imt , t a ip .

- ( v) Ai šku, o j s?

- Aš než inau , be t L ie t uvo j n iekada n ieko , v isas da rbas s . . L ie t uvo j ne t u r im n ieko ir

ne t u r s ime i lg la ik . P ro b le ma t a pa t i, a š n k i ek nemo k s iu už t a i, ko a š ne jau iu

sko l ingas . Neka lba nt ap ie t a i kad nubaus t as buvau ne už k . Dar i r t o k ias baudas?

Do vano k it . Ne. . . A D ie vu i t u r iu ga l imyb i .

- ( m) B et i š t i e s ta i mes , j e igu gr žt am prie t o , t ai mes nu i šgi rdom ar ne , kad

v ienas da lykas yra t en pragyvent, nu d irba , d i rba žmon s d l ko , tam kad

pragyvent , tam, kad tarsi savo svajon s igyvendint . D l ko dar? D l ko j s

pavyzdžiu i d i rb tum t j e igu b ga l imyb , arba d irbat d l ko?

- ( v) Ta prasme prognozuot d l ko. .

573

- Š e ima s r e ik ia i š s i la ik yt i . . ir iš s i mo k t i i š . .

- Ne, t a i ia a t e it i s .

- ( m) M hm, d l v a i k , d l še imo s. . .

- Aš t o k io s nuo mo n s , k as a š, p av yz dž iu i , t ik d l va ik g yve nu . .

- ( m) re i škia „gyvenu d l vaik “? Gal ga li t . . . ?

- Nu t a i duo t i kas ge r iaus ia , t egu l j i ems ir ma no ma ir duo t ir daba r kuo ger iaus ia .Va

š ia ip . Ka d ne b t a ip , ka ip ka d a š a uga u . Ka ip pat s ir , ne s p at s a nt sa v s g yve na u.

- ( m) O ka ip ta i , ga l i , p in iga i , ka ip gal i pad t i tam?

- Nu , ka ip ? Ta i v i skas dabar mo kama. Ka ip ga l i pad t i ?

- O kas ga l i pad t i je igu ne p in iga i?

- ( m) Nu, o k re i škia „v i skas mo kama“? Ta prasme „kas v i skas“? Kas ta i yra

„v i skas kas geriaus ia“?

- Nu d aba r. .

- Ta i v iskas va iku i, mo ks lu s iš le is t i, t a ig i a š neka lbu , kad t en v idu r in ba ig t , bet

ja u t o l ia u , au kš ia u mo k yt s i. T a ig i k a ino s v is k y la .

- ( m) Ta prasme aukš tas i s moks las , j s turi t omeny?

574

- T a ip , ž ino ma . Of ic ia l ia i . O k ie k yr a ne o f ic ia l ia i d uo d a ma ?

- ( v) Gera i . A tada. Pere inam prie k i to klaus imo . Ta i k laus imas . Ka i j s

i e škojo te ar i e škote dabar darbo kas jums lab iaus ia i pad jo? Ta i yra kokia i s

dai s j s i e škojo te , kas pas i , kur kre ip s? Nes nat ra lu , kad . . nesvarbu . .

M es dabar neakcentuojam ar ta i j s d i rbote , di rbate ska idria i t en lega l ia i ar

ne lega lia i . Ta i v i s t i ek ta i yra darba s . I r va t tas ar žmogus a r o rgan izac i ja , kas ,

kas pad jo? Ta prasme , kas buvo tas paga lb in in kas? K as suve ik ?

- Nu , t a i ma n, pavyzdž iu i, t a i b ir ža pad jo . Buvo la isvos to k io s pa re igo s , kur a t it iko ,

ma ne t enk ino , paga l ma no iš s i l av in im , v isk , nuvaž ia vau ir iška r t buvau p r i imt as .

- ( v) O pasku i?

- N u, k a i su ž ino jo , k a d t e is t a s , p as ju s , iš ja u

- ( v) O ka ip, v a t a p ra sme , pe r j ot ki t d arb i n v ei kl ?

- Nu t a i i š kažko gyve nt i r e ik jo ?

- ( v) Na bet v i s t i ek kažkas , kažkas .

- Per paž s t a mus .

- ( v) Per paž st amu s?

- Bet ne lega l ia i.

- ( v) Pe r p až st a mu s, t a p ra sme . O ka ip ki t i ?

575

- Panaš i s it uac i ja i r ma no . Nu jau d a r bo b ir ž . Ma n pasak a t e it po 2 m nes i . O

g yvent iš kažko t a i r e ik ia . T a i pasku i t a ip pa t , t a ig i d raugas d irbo , pašnek jo su

darbdav iu , p r i ma ne da rb .

- ( m) O ka ip ki t i?

- Nu , a š ka i k re ip iaus i ka i b i r ž t a i, b ir žo s t a i š i t a mo ks lus , kad ba ig t p ro fes i j

k it jau irg i t paba ig iau , gavau d ip lo m , v i sk , be t važ iavau b i r ž , jau d a rbo t en

ra . Nes kva l i f ikac i ja s da ro . Jau ne re ika l ingas bu vau . S ako ie škok pat s. Je igu k

paskambins i m. Nu i r lauk iau pus me t , t a p r asme . Je igu pa t s da r kažkur t a i d ir b i, t en

su rand i, t a i da r , da r , je igu b ir ža t a i ir n ieko .

- ( m) O ta i dabar darb kažku r surandat?

- Nu yr a , pas ka imyn t en bu vo b iš k i da r bo , t a i t en t a i še n, t a i na muo se , t a ip ir

g yv en i, ne s k it a ip . . nu , ne ž ina u k d ar yt .

- ( v) O kas jums page lb jo . . . su darbine veik la?

- Drau gas .

- ( v) Kaip?

- Drau gas .

- ( v) Drauga i .

- Ta i paž s t a mi a rba d r auga i. .

576

- ( v) Drau ga s , j o . . .

- T ai ir r a nd i t a r p p až s t a m , t ie k , t ie k da rbu o se, o t a ip t a i. . .

- Ta ip , n ieka ip nesuras i.

- Aš b irž a t jau , a š iš ka r to sak iau man nere ik ia jo k io da r bo . e it um . . .

- ( v) Gatv i paš luot arba dar kažko . . .

- Nu.

- T a i k ad v lg i. .

- ( v) Vieš i ej i darba i net inka jums?

- O ju ms, p av yz dž iu i , t ik t d aba r v ie š ie j i d ar ba i u ž t o k va t , u ž 8 00 l it ?

- ( v) M hm.

- Re ik iš l a ik yt še im t en. . s ska it a s sus imo k t . .

- Ta i da r ir ne mo ka , pe r t e le v izo r i , pe r ž in ias sak i r ne mo ka j au po pus me t ir

n ieko . .

- (ka lba ka r t u , sunku at sk ir t i kas k sako)

- N u t a i t a ip , ia fa kt a s , va . . k ur š lu o ja 3 m ne s iu s , sa k a lg o s ne ga una .

577

- Nu

- Ta i ka ip pas j no ras yra tvarkyt is , š luo t ?

- ( v) O jums, kas jums page lb jo?

- T a i a š ja u d ir bu , aš pr ie š s d a nt . . .

- ( v) O ta i kur i eškojo t?

- Aš kursus buvau ba ig s vat s to gdengio . Dabar pa vyzdž iu i s t a t yb in inku , nepo pu l ia r i

p ro fes i ja . I š jau va , nuvaž iavau b i r ž , s ako , a tvaž iuo k po 3 m ne s i . Aš sakau , t a i

ga l ga l ima pe r s ikva l i f ikuo t , ne , t u s ako jau la nke i ku r sus jau daug iau ne bega l ima .

- ( v) I šnaudoja i ga l imybes.?

- Ta ip . V iskas j au .

- N u a š ia ir g i p r o ble ma , ka d yr a , d ar ba s yr a , p as i la ka žk o k ia da rbo yr a . . .

- Tad a t a i ir buvo pas i l a .

- . . . kažkok ias spec ia lybe s . . . v ie n d l t o , kad ga l kažk iek žmo gu i su t e ik t t

spec ia lyb , j ie to s specia lyb s ne be t u r i , kadang i t u t ur i kažko k io s t a i pa t ir t ie s ,

spec ia lyb s ig i ja i

- Taip , dabar yra pak laus io s , t o s va t , pavyzdž iu i, p ro fes i jo s , j n ra iš v i so , to s

pak lau sos . O pe r s ik va l i f ikuo t viskas sako jau lanke i ku r sus jau daug iau ne beg a l ima .

578

- ( v) Labai b domi j nuomon ? Vat .

- Mano ?

- ( v) Taip .

- ( juo k ia s i)

- ( v) Ir j da ug k i šg irs t b d omu .

- Ko kia ma no ia nu o mo n . N r a iš v is jo s .

- ( v) Neband t s idarb int i i r darbo nei e škojo t?

- Nu t a i va , pe r p až s t a mu s d ir ba ir n r a n ie ko k it o . . .

- Da nu n ieko , o f ic ia l ia i i š v iso da rbo n ra .

- ( v) Ne . A i šku .

- ( m) O j ?

- Ta i irg i, o f ic ia l ia i n iekur ned ir bu .

- T a i r e ik ia ba l suo t , nes t en ras i, t en ras i . Kur pad ir bs i. Ten sava it , t en po r . M nes

ga l daug iaus ia .

- ( m) Bet , per kur randat tas?

579

- Pe r d raugus .

- ( m) Per draugus.

- ia ir t a ip neo f ic ia l ia i d ir ba m, nes v i s t iek ir daug iau užd irb i daug .

- ( v) O da r y ra p at ai so s in sp ekc i j a, k ie k j i nai , a r j in a i v a id i na . . . ?

- at e in i. . . . v isk mo k u , va ka r bu va u b ir žo j a š , at e is i sa us io 1 , 2 2. V isk as . V iso g ero !

- ( v) O j e i gu pa t ai so s i n sp ekc i j a , ki ek j in a i p ri s i d jo p ri e j , ka ip j s v ert i na t ?

- K j s no r it , kad inspekc i ja laks t yt , ma n da rbo ie ško t ?

- ( v) Ne. ne ne. .

- ( ju o k ia s i v is i )

- ( v) Ne, nu vi s t i ek, in formaci jos su te ikimas, konsu ltav imas i r t . t . J s jau ia t ka i

j ums nori ka žkas t a rki m pad t i . . . ta ip? Ir v lg i ki e k yra j ind l i s? Ta ip , i a

bendra i .

- Kla u s ima s, a r j ie n r a fo r ma l ia i . .

- Na aš buvau , ma ne , su , ia su v ie nu ka lb jau , t a i j i s d l da r bo , a š sakau , k j s

ga l it pas i lyt , nu ia da r r e ik ia pa ie ško t , r e ik ia paž i t .

- T a i, t a ip . J ie n ie ko , nie ko ne s i lo .

580

- Nu ne ie ško jo t , o je igu ma n r a s , na t u r i va t š luo t gat ves . Nu b l in . .

- K ia j ie mu ms g al i p a s i l yt ? N ie ko . Nie ko ne ga li p a s i l yt .

- V ie nas nuvaž ia vo b ir ža , s ak , kad nu rado da rb jau , važ ia vo t f ir m , s i da rb ino .

I š jo da rb p ir mad ie n , nu pasako ja da rb in inka i, ka ip mo ka , s ako 3 m nes iu s

ne mo ka , t a i v ie nas jau i š jo iš darbo , nes ko ks ia da rbas je igu ja m ne mo ka p in ig .

- Gr yna i, d ar minu s e in i.

- Nu.

- I š s avo p in ig .

- Dar ba s yr a , bet s ako ne mo k a 2 - 3 m n es iu s . T a i sa ko , nu k aš ia p ad ir b s iu ?

- ( m) Bet o be darbo b iržos , dar yra ga li mybi kažku r kre ip t i s? Žinot koki

organ izac i j , s taig , dar kažk , kur b ga l ima kre ip t i s?

- ( v) Jie di rba su asmenimis , kurie at l iko ka l in imo, ta prasme gr žo i š ka l in imo

y ra t a p ra sme . . .

- Jo s t a ip ir g i sa ko , ie šk o k la ik r aš t y je . . .

- Ar bendravot su jom?

- . . . p ar a šo

581

- Yra darbo , nue in i sumo k i, b na , nu da rb ina v iskas. s ida rb in i. M ne s sumo ka ,

pasku i jau pa lauk it t au va t ia k iek nor s nu met a , nu met a , numet a . Ten . Draugas jo .

P us me t t a ip . Va t a ip nu me t a , nu me t a , nu me t a . S ako , nu t a i k ia . O fic ia l ia i v isk as .

P er m ne s g a l k o k ie 20 0 l it iše in a . O t a ip t a i ia d l . . .

- ( m) Bet j i e s idarb ina per la ikraš ius?

- Pe r la ik raš ius . . .T a ip

- ( m) Ir pe r ske lb imu s?

- Ta ip . At važ iuo ja v i sk pažada . Žada v i su r v isk . .

- Yra agent ros, ku r sumo k s i , kad t au t ipo su ras da rb , bet t en yra to k ia s lyga , kad

j ie p in ig neg r ž ina je igu t en pe r 3 m nes ius t au su randa darbo . .

- ( v) O band t kas nors per agent ras i eškot?

- Nuo kat ros?

- N u t a i ia . . ka i p r ik la usa i. . .

- (ka lba ke l i ž mo n s , nes ig ird i)

- Aš p ask ai ia u t a s j s lyg as , t a i sa ka u ne , a g a l.

- T kst ant už mo k s i , 300 gaus i.

582

- O va t j is dabar iš zo no s iše i s , iš zo no s iš s ž mo gu s , ar ba kažko k , kaž ko k

be ndravus , su k it a is b išk i va t t a ip va , nu . . . apgaut va t paband yk it t a ip , kad vo t

kažkok . . . . . nemo ka mas yra , nemo kama s s r is , t ik ra i. „Mysh i lo vke “.

- ( m) Žod žiu , kad rea l ia i ga l imyb yra t ik ta i darbo b irž , nes pata i sos

inspekc i jos ia j s sak t rea l ia i ar formal ia i . . .

- Nes mes t a i la ba i jau ia m, nu , ne t ik t a i a š , nu be t ku r is i š j . J i s jau tu r i t o k i

pa t ir t , kad j s net g i juo s ne to k laus i a t e . J ie neka lba , be t j ie j au ia v i sk . J ie ga lb t

ne mo ka išr e ikšt min , bet j ie la ba i jau t r s yr a . T u ne s iva izd uo j i j ie jau ia , ar su

t avim rea l ia i ž mo gus ka lba , a r j i s r ea lia i no r i t avo ka r tu pad t , a rba ne b mo t e r

i šs ir e ikš iau . Na , at s ikab ink , t a ip yr a to ksa i žo dis , iš s ir e i šk imas , fo r ma lu mas . V at . Nu

p as ir aš yk ir k e l ia uk . Ne s j in a i g au na sa vo a lg , nu ir t o k s jo s dar ba s bu vo .

- ( m) Tai ar yra kas rea l ia i padeda, ta prasme , ne formalia i , ka ip j s ka lbate , bet

rea l ia i?

- Mano nuo mo ne , ga rb s žod duo du . Ne! N ra . Nuo p rez ident s ik i p asku t in io

„svo lo iaus“ va ls tybe i n ra ne i v ie no žmo gaus , ku r is b su int e re suo t a s j ie ms , nu n r

ka m, n iekas neuž int e resuo t as . V isas m b iu ro kra t in i s apa ra t a s ve ik ia t ik t a i pa t s

sau . P radedant nuo m po l it ik ik i pasku t in i . t ik ink it ma ne , kad n ra t a ip .

At e ik it p as ma ne v i en paska it , Ša r no v iešbu t y, k it sek mad ie n , a š jums š be i

išd s tys iu , daug iau ž ino s it in fo rma c i jo s . N r . K iek v iena s už save . K iek v ie nas sau .

O va ls t yb . . Ne no r iu ne t pr ad t i šne k t i .

- Paprast a s žmo gus nega l i s au su ras t darbo . . .

- (k a lba ke l ie se )

- N ra da rbo . N r ia k ap ie ka l in ka lb t . Pap rast a s žmo gus ! . .

583

- Gera i . E inam to l iau.

- Pas mane , pavyzdž iu i, buvo to k ia s it uac i ja , pavyzdž iu i. Ne t e is t i t en t rys duoda p r ie

s t a lo a r ne , buvo muš t yn s nesva rbu ka lt a s neka lt a s , a t važ ia vo me nt a i ir v i sus

pakuo ja . A ko mp , o va ike l , t e is t a s , vs io ! Nu važ ia va i KPZ, o o ke i o ke i va ike l i j i e

v is i i š t yn , , ma myt s a t važ ia vo nu vež na mo . O t au - (p l iaukš t e l jo r anka ) ! At e ik !

O aš t e is t a s . Man chu l iga nk . Aš važ iuo s iu Luk i škes . Nu t a i ku r t e isyb ? Nors j ie

buvo t r ys a š v ie na s. T e is yb s n r .

- ( v) Ge rai . v i skas .

- ( m) Aš v i en k laus im t ik noriu užduot , nes mes ka lbam ap ie darb ka ip tok ,

ka i , man a trodo , kiekv ienas i š m suprantam j labai skirt inga i . Nes mes i š

v i enos pus s ka lbam, kad mum negal i ne i nerast i darbo , ar ne , i š ki to s pus s j s

sa ko t , ka d nu g at v i š lu ot n ei i au . Ta p ra sme , ta i i š e sm s ka ip i r š i a i p d arb o ka ip

tok io kažkokio ga l ima ra s t i , ga l ima ras t i , be t yra kažkoks darbas , kur j s

n or t u m t d irb ti arb a di rb at i r ku ri o j s n en or t u m t. Ta i d ab ar ka ip b g a l i ma

a pi b r žt i va t , a pi e ko k d arb me s ka lb am, a r n e? Ga lb t me s g al i m p aka lb t i ap i e

a t lyg in im t arkim, kokios t ur b t i grindys a t lyg in imo už ku r j s su t ikt um t e

d irbt i . Galb t kažkas ga l a t sakyt i?

- Nu , a š e i iau š luo t i je igu mo k t en po r t k st an .

- ( v is i juo k ias i - ne mano ma išg ir s t i)

- ( m) Ta ip . Pora t ks tan ? Kas , kokios ki t i em yra . . . ?

- ( v) Standartas .

- ( m) Ta ip . Už ki ek e i tum t d i rb t i?

584

- N u t a i. .

- Bet ko k io da rbo ?

- Ta i n i ekas nesu t ik t . . . .

- ( m) Ta ip . Nu , vat pavyzdžiu i š luo t i už ki ek?

- D ar ko k s dar ba s, pr ik la u so .

- ( m) Šluo t i už ki ek?

- da r aps ijuo ks it , sakys im da r r e ik ia dv igu bas duo t i . .

- ( m) Ne , ne , ne . ap ie at lyg in im dabar ka lbam. Už ko k a t lyg in im e i tum t d irbt i ,

kad i r va t gatves , pavyzdžiu i , š luo t i? Bet

- T a i k o k ia pr asm , k ad vis i. . .

- Už jo k ius p in igus pasau lyje . . .

- ( m) Ta i d l to i r domu žinot i j nuomone . Ba i ki t juokus . Ta ip .

- Ta i apgaud in ja , je igu sako po puse me t nemo ka .

- ( m) Ne , ne , ne . . . .T ie s iog s iva izduokim idea li s i tuac ij . V i sk moka , la iku

tvarkinga i . Kiek jums tur i pas i ly t i , kad j s e itum t š luot i gatv ?

585

- Aš t a i g a t v i š lu o t ne i ia u .

- ( m) U ž j o ki u s pi n igu s . Ta ip?

- T a ip .

- ( m) Ka ip ki t i?

- ( v) E it u m t ?

- š i s i t u a ci j . . .

- ( juo k ia s i)

- ( v) Ne i tum t? J s e itu m t?

- Než inau , ž i iau .

- Sako , 2000 b gera i.

- J e igu da r b , je igu maž iaus i a , je igu a lga 2000. J e igu t ik š luo t ?

- ( v) Taip .

- Ga l k it i da r darba i b už 2000?

- ( v) Ta ip , tarkim ta ip .

586

- N e, n e it u m t ?

- J e i iš v is darb ne b

- ( m) U ž d u , n e?

- ( v) Ne. Ne . Ne.

- J e igu iš v is darb neb

- ( v) Ne.

- J s ne t a ip ia s t ato t k laus im . ia žmo n s yra nu . Ik i t iek s igudr in , nu a š ma nau ,

kad pus žmo n i gauna daug iau negu 2 t k st an ius , n iekur ned ir ba . Daug iau negu

pus . N iek s nepasakos k j is d ir ba , k j is da ro . (v is i j uo k ias i ) Supran t at ? I r j s su

da rba is po 2 t kst an ius š luo t gat ves a r kažkur , p lau t langus ne re ik a l in g i ir ia

paska ito s to s ne re ika l ingo s . V is i ška i. ia jo s n ieko nepadeda. T ik la ik ga iš ina t .

- N ra pe r spekt yvo s , a š ma nau , kad dauguma , ne it ne d l t o , kad t en š luo t a g d inga a r

da r kažkas t a i t o k io . Pe r spekt yvo s n r a . Su jau n imu ka lba nt r e ik ia pa r o dyt ja m t ik i r

t ik s l ia i ga l imyb , kad 30 a r 40 me t j i s a i t u r s kažk t a i. K j is a i gaus je igu j is t ik t a i

š luo s gat ves? Kad ir už t uo s 2 t k st an ius l it ? Pe r spek t yvo s n ra . Sunyks t ie ž mo n s

ka ip a sme nyb . J e igu j is a i pe r spek tyvo s ne mat o .

- Dabar , pavyzdž iu i, pada r o m t a paska i t a . S akyt ume . Aha , t u buva i suv ir int o ja s . Ta ip ,

t en, t en, t en e ik pa band yk . Tu t en buva i, t en než inau , ša l t ka lv is , t ie sa , a rba jau nas ,

n ieko nemo ka . Nu t a i koks t avo int e resas , pavyzdž iu i, g yve n ime ? Je igu , va t

pavyzdž iu i, nue ina b ir ž žmo gus , s to vi, je igu j is ne t aukš io b i jo , o ja m duo da

pro fes i ja s to gdeng iu .

587

- ( juo k ia s i)

- ( m) Supratau.

- ( v) Gera i . Dabar l iko v lg i laba i maža i . K e li klaus imai . V ienas ko lega turi m

to l iau važiuot . Turim la ik r ibot . Laba i panašus klaus imas . Ka i j s i e škojo te , ar

i e škote darbo kas jums lab iausia i t rukd , j au ka i k pamin jo t? I š t ikr jau ka i

pamin jom. K as t rukd , ta prasme , kas yra tos , t i e veiksn ia i , kurie na blokuoja

jums s kminga i s idarb int i?

- Teis tuma s ir t r ukdo .

- ( v) Ka s?

- T e is t uma s .

- ( v) Tei s tumas . K as dar?

- N u, t a i ž i r i v isa i k r e iva i.

- ( v) Nu gera i , t a s t igma. I šs ia i škinom. K as dar ga l b t i? O ga l i b t i kažkas t a

prasme v lg i j e igu ž i rin t , j s e sa t V i ln iu j , o kažkas , darbas ka žku r yra k i tur

a r. . ?

- Ma n t a i, ma n t a i la ba i su . . . Ma ne t a i la ba i p a is t o t ok ie da lyk a i.

- ( v) Ir kuom tai pasi re i škia?

588

- Kad . . nu , a D ie vu i, ma n n ra va la nd in io ap r ibo j imo , bet s iva i zduok it je igu ma n

buv va land in ia i ap r ibo j ima i, t a i la ba i ap r ibo t mano ga l imybes d ir bt i, nes ma no

pag r ind in is dar bas t a i yra iš vyko s. Aš V iln iu j b nu sa va it pe r m ne s . T ur iu ver s l

La t v ijo j, t u r iu ve rs l Lo nd o ne . T ur iu ve rs l ir Kla ip d o j. I r . .

- ( v) Turi t važin t i?

- . . a t stumas . Tur iu jud t i pas tov ia i a š nega l iu s tov t vie t o j. O je igu ma n r e ik 10-

vakaro b t namie , k a š padarys iu ?

- ( v) Negal it b t priri š tas pr ie vie tos .

- Va Ak ro po ly. . . . d ar b

- O ki t i ems dar toks da lykas kiek yra aktua lus? Ta prasme priri š imas tas .

- P av yz dž iu i , v ie na s ma no ko le ga , d aba r j i sa i ž i r is i ia p as j s insp ek c i jo j. . .

- ( v) Nepasp au sk.

- . . a š

- ( v) A š n e i š ia . . ? ?

- ( m) Jo .

- Nu nesva r bu .

589

- ia i nspekc i jo j ka i j i s v i enas ž ymis i j is t en pat , o gyve na papras iaus i a i d ir ba , ir t o j

pa io j s t a igo j g yve na . Dar buvo vago n l is , no r ma lia i g yve no , v isk as ja m. I r

papras iaus ia i š e imin inkas : „A, t a ip ! V iskas , t ave nu t e is , ia a t važ iuo s po l ic i ja

pa t ik r ins a r t u ia g yve n i , ne t u ma n ner e ika l ingas “. T a i j is r ado but , mie st e , a t neš

ia ad res , kad t ik t en ne važ iuo t , kad t ik t u r t darb . Ta i j is mo ka daba r už b 500 .

O gauna pusant ro t k st an io . Ta i ž mo gu i v lg i 500 iš gyve n imo a t imt i. T a i kas t a i,

važ in ja , nak t in ia i. Pavyzdž iu i, a t važ iuo ja pas ma ne 2 va la nd kažkas ba la do jas i

du r is . Ar t u na mie a r t u ne na mie ? At ida r yk du r is . Nu t a i a t s ip ra šau , ant r va land

na kt ie s . Aš mie gu . Ma n r yt o j d ar b 8 va l. Aš j ie ms a išk ina u.

- ( m) B e t g alb t g al d ar y ra ka žka s, k as b e , n es v i s t i ek t a i y ra su si j su t ei st u mu ,

ar ne , t e i s tumas i r tada p askui t i e pare igo j imai, o be t ei s tumo kažka s da r yra?

K a žka s ka s, ka s t ru kd o, ta rki m, s i d arb i nt i ?

- Mano nuo mo ne , kad niekas ne t r ukdo .

- ( v) Jum, kad netrukdo n i eks?

- O kas ga l i t rukdyt i?

- T a i g a l k as yr a , ko j is yr a , k as g al i t r uk dyt ?

- Nu.

- ( m) Nu, tarkim nežinau , man kas ateina ga lv . . .

- Nu bet d ir bt . . . .

- ( m) . . . . i š s i lav inimas, pavyzdžiu i , t en kva l i f ikac i ja

590

- ( v) Dip lomo ne turi t en , pop ieriaus ne turi .

- ( m) Jo , pop ieriaus ne turi . Ga li t ai trukdyt i ar ne?

- Ne , nu je igu a i šku . Je igu pas ju s pak laus iu , nu t u r i t en d ip lo m ? Nu a i šk u , je igu ,

sak ys im, ne . Nu d ar mes j t en nep r i ims im. Nu t a i ger a i. Re išk ia k it d ie n

or gan izac i j , a r kur , ga l t en t ave p r i ims? Aš t a i va t t a ip .

- Ka i ja u e s i su išs i lav in imu ir a t it ink a mo dar bo r e ik ia . Aš g i t en ne is iu k o k i ba ld

p ir min inku da rb int is , je igu a š ne t u r iu to k io iš s i la v in imo .

- Bet no r tu r i?

- ( juo k ia s i)

- ( v) B e t, t a p ra sme , t a ip n eb u vo p ro ble m , t o ki s u i šs i la v i n imu, ne ?

- Ne.

- ( v) l i š s i lav inimo?

- Nesakau, a š buvau s ida r b in s s t a t yb , t en to pas, t en su st at ybo m. Ne i v i enas

nepraš pas ma ne , b e t t en no rma l i f i r ma ir ne t nepr aš d ip lo mo , n iekas . Mo k ir mo ko .

P ama t ys it . I r visk a s .

- O t en b u vo, mi n jo t d l , d l s i sko li n im , t a i y ra , t a p ra sme , bu vo ju m ka ip i r?

- Jo , t en buvo , a š j ie ms iška r t pasak iau , kad pas mane yr a . T ipo . A, j s ap ie

ant s to l iu s ?

591

- Ants to l ius min jau .

- Jo , a š j ie ms iška r t pasak iau , kad ant s to l ia i, be t j ie ma n pasak , kad j ie ne , nu ka ip

pasakyt , „neda ju t f ir m za vk ladno go , z abr a t ne lz ia da ze po lo v inu de ne g “. .

- Nele i s , kad pa imt daugiau ne i t ks tant .

- . . . aš t a i sak au , t a i fo r mink it e ma ne t ad a nu j ie t en k it a ip mo k jo , j ie ma ne

ap ifo r mino t en ant min imu mo ir . . .

- ( m) Taip .

- 0 . 25.

- ( v) O kiek, ka ip pas ki tus ga l buvo ka žko ki formali ga l pas j s? Ta prasme ?

s turi t pa t i rt i e s , prakt ikos?

- N e, ja u , ne b r , jo k io o f ic ia l in io d a r bo . .

- ( v) Jo. V ien d l i rg i t s i sko l in im ?

- T a ip .

- ( v) Kad tai yra . . .

- Nep ake l ia ma naš t a .

- ( v) Ge rai . Ta da. . .

592

- ( m) O aš dar t ik tai v i en ga lvoju, o j e igu, pavyzdžiu i , va ls tyb t e ikt kažko ki

param darbdav iams , nu tos vad inamos subs idi jos , dar kažkas , kur. . ?

- Tada jau r e ik ia t e st uo t i da rbdav ius .

- ( m) Bet ta prasme ar ta i pad s idarb in t i?

- Nesupr at au b išk i k lau s imo .

- ( v) Ta prasme , j e igu va ls tyb skiri a tam t ikr da l p in ig , kad, t a prasme , ju ms

va ls tyb . . .

- ( m) Dengia.

- ( v) Darbdav iu i moka , kad j s pri imt i darb , t a prasme , darbdavys gauna i š

va ls tyb s p in ig , kad j s pri imt i darb .

- Nu, r ea lia i ne t . .

- J s ne m st yk it , k ad t a ip bu s. . .

- Aha .

- Mate r ia l in ko mpe nsac i j a už mo ra l in ža l .

- ( v) Ne, ta i ia yra skirt ingos nuomon s . s manote, kad pri imt ?

- P r i imt , be t t en j ie ja u ž i p ag al, p ag al. . .

593

- J e i t a ip o f ic ia l ia i b pus me t mo k a r me t us , j i s ir i š la ik yt t žmo g , pasku i

ja u ne be mo k , j i sa i . .

- Nu, jo . . .

- Nes da rbdav io g i nuo mo n nepas ike is ap ie ž mo g t e is t d l p in ig .

- Ko l ja m mo ka p in igus da rbdavys , t a i ge ra i, o ka i ne mo k s t a i išva rys .

- ( v) lg i ke li kla us i ma i . D ab ar j e i gu p at s b t u me da rb d avy s. J s e sa t darb d av ys ,

ia yra toki žmoni i r j s turi t e ga l imyb darb int i t ok žmog , kuri s buvo

at l ik s bausm , buvo ka l in imo s taigo je . Ar j s j pri imtum te darb i r kod l?

- Ta i ž ino ma ne k iekv ie n . Manau , k i ekv ie na s , ku r yra s s , j i s a i yra t am t ik ra s

ps ic ho lo gas . Bet ir žmo g , va t sakys im, t pa ka mer j ie e ina , pe r 50 minu jau

ž ina i kas per žmo gus yra . Už tenka su juo paka lb t , jau ž ina i.

- Kart a is ir ne t . .

- ( v) B et j s pri imt um t a r ne , ta p rasme?

- Ne k ie kv ie n . . .

- ( v) T a p ra sme j s a t s i ri n kt u m t ?

- T a ip .

- ( v) At s iri n kt u m t i r p ra d ži a i d u ot um t . . .K ai p j s j a t s iri n kt u m t ? T es tu o t u m t?

594

- Ka ip už t a ik yt .

- Poka lb iu .

- ( v) Pokalb io užtekt . O ka ip k it i , o ka ip j s vat pavyzdžiu i?

- Aš su t inku su ž mo gu m. Aš esu . Tur jau p rae it a is met a is pava ldž i žmo n i , la ba i

daug , ap ie 30 žmo ni , ma n ne buvo , s akyk im aš p r i min jau , a š p r i min jau , pas ma ne

buvo v is i ne „da rbuo to ja i d rauga i“. Nebuvo jo k i p rob le m .

- ( v) O t a i , t a p ra sme , ko d l j s ju os p ri t , ka d j i e g eri sp ec ia li s t a i , ka d j i e?

- Spec ia l i s t a i t a i ne sva r bu , nepr ik lauso a r j i s t e is t a s a r ne t e is t a s . . .P av yz dž iu i . .

- ( v) A jums nesvarbu . Jus apskri ta i t a i neži ri t?

- T a ip .

- ( v) O kod l?

- O k ja u t e is t a s ja u v isk as ?

- Nes žmo gus

- ( v) Ne, ne, a š ta i . . .nes supraski t i r mane , a š apskri ta i k laus iu tok da lyk , kokia

yra s i tuac ija . .

- Kad j is ma n d ir bt ir gera i d irb t .

595

- Kad mo k d irb t savo da rb . Ko mpe tent ingas yra .

- O je igu jo kva l i f ikac i ja yr a , j i sa i mo k a.

- ( v) s i rg i p ri i mt u m t ?

- A bso l iu ia i be jo k i . Ž ino ma aš ka lb iau . Nu je igu jau nu važ iav s ik i nu l io

na rko ma nas , nu t a i ne t ne d l t o , kad j is a i t e is t a s , d l t o , kad j is a i nea t e is ryto j

da rb . Pasku i ma n p ro b le m bus su juo . O je igu j i s a i sve iko p ro to žmo gus, j i s a i mo ka

d ir bt i . T a i ma n t a s št a mp as , k ad j isa i u ž g ro t bu vo . . .

- ( v) Ir dr s ia i pas i rašo t . .

- . . . a š p at s bu va u. . . t a i k a š ja m d aba r sa k ys iu . . . xx

- ( v) Ir dr s ia i pasi ra šo t su tart i s ar duodat pavyzdžiu i kažko k bandom

la ikotarp , ka ip darytum t? Ar?

- J e igu b iau da rbdavys t a i?

- ( v) Ne, n u s iv aizduoki t . .

- ( juo k ia s i)

- Ne, manau , ba ndo m la iko t a rp r e ik kažkok duo t . V is t iek pas it ik r int i, nes b na

ir aps ir ik t ga l i.

- ( v) Ir kiek va , pavyzdžiu i , k i ek j s duotum t jam?

596

- Nu, ko k iu s 3 m ne s iu s , 2 m ne s iu s p až i t . G er ia us ia ik i p ir mo at lyg in imo , ma na u.

- P r i imt i da r b ( juo k ias i) ik i a va nso .

- Jo .

- Pasku i gavus p ir mus p in igus , paž i t ik i seka n io m ne s io a rba t a ip a r ba ne .

- ( v) O je igu j s b tum t darbdavys?

- T a i k ?

- ( v) Ar pri imtum t save darb ? Tok pat ?

- Be a be jo . T aig i ja u d ar bd av ys . T a i a iš k u pr i im ia u.

- ( v) Dr s ia i pas i rašy tum t su tart , pas i t ik tum t?

- Dr s ia i nepas ir a šy iau , ž i iau ir g i, la ik duo iau , ka ip t en kas . Gyt is va j au

iš sak savo nuo mo n . P as iž i s iu ka ip da rb a t e is ka i a va ns gaus t nau j . K it i g i

gauna pa t p ir m avans a r a lg ir v i skas j au n ra da rbe sa va it , m nes . Pask iau

pas iro do po k iek la iko . Bet jau v l b na .

- B na tok i ž mo n i pas ku r iuo s mo iu t s mir š t a 5 kar tus m nes . Nu .

- Arba g imt ad ie n š ve n ia .

- ( juo k ia s i)

597

- ( m) Bet svarb iaus ia ta i yra , kad a te it darb ?

- Savo at l ik t pa r e igas , jo .

- Ka d ne re ik ja m r o d yt , k a d t , t d ar yk , o j i s p a t s . Je ig u ja m r o d yt k d ar yt , ger ia u

pa t s da ryk .

- ( v) O t e i st u mo ska i i u s t u ri t a ko s pa vy zd ži u i je igu j i s . . ?

- Nemanau , je igu žmo gus buvo

- T a ip .

- ( v) Ta prasme tas t e i s tumo ska i ius t en neb kažkoks , a tgrasa t en 5 -6

t e i s t u ma i?

- Ne.

- ( v) Arba kažkokie eee . . . at skiri nus ikalt imai , pavyzdžiu i vagys t s , pavyzdžiu i

nužudimas, i š žag in imas, s eksua lin ia i nus ika lt imai , tarkim?

- N u t a i ne ž ina u, je ig u

- ( juo k ia s i)

- t a i t o k i nepa la ik iau ir nepa la ik ys iu . .

- ( m) I š karto tada nepri imtum t?

598

- k as iš to , kad j i s zo no j k t u r jo . . .

- ( juo k ias i)

- ( v) Tai ta prasme ži tum t i r už k j i s buvo ka l in tas?

- Ž ino ma. T a i v is t iek ne r aš yt as s t at yma i v isa i ik i mir t ie s l ik s ja m. T o k i

ne to le ruo ja ma , žydr , lez b i j an t en. .

- sa kyk im . . . X xx g yve n imo ne t u r i. .

- ( v) Ta prasme i š t nuskriaust kategori jo s j s ne, ne?

- T en ir g i yr a

- Ž ino ma ka r t a is . Daug iau juo ga l ima pas it ik t i t en, ga l t ik v ie nas pavad in imas .

- T a i a nt jo va r yd a vo ž mo n s , ne u ž t a i , k ad j isa i t e n t u r i ž yd r p o l ink i , o d l t o , k ad

pr as ika lt s kaž kur t a i , t a i ir nuvar o , nu t a i j i sa i me nt a l išk a i j i s ne no r ma lus g i ž mo gus

yra , t ie s io g t en yra kažkur ie t ik kad j i sa i nega l i g yve nt i su t a is , i r v i skas , o iš s

la i s v nu k t u ja m p asa k ys i, k ad aš t en ž yd r as a r k ? J is n ie ko be nd r o ne t ur i su t uo .

- ( m) B et d ab ar . .

- ( v) O gera i jums darbdavys sako . . (ka lba v ie nu me t u )

- Da ug žmo n i ik i g yve n i mo . . .

599

- ( v) O ži ki t e , toks klaus imas . J s darbdavys j s pri imat t žmog darb i r

s v i s t i ek savo komand tur i t e , t a ip? K iek jums ka ip darbdav iu i bus na, svarbu

suderin t i t žmog nauj su ta komanda, kuri jau yra da rbe . Ar j s pasakys i t , j s

turi t j t o leruot i r v i skas?

- Ta i ko d l g i ž mo gus , je i ko mpa n i ja pa la ik ys j e igu ne ir j i s kažkoks?

- ( v) Nu žinote , ka ip darbdavys yra , nu ka ip j i s v i enasmenis toks, ta ip . O yra i r

ki t i darbuoto ja i . Ta ip? Ta i ki ek va t , pavyzdžiu i , ta s svarbu , ka ip su ki ta i s

darbuoto ja i s .

- Ga l a š nesak y iau , kad j is a i buvo t e is t a s . O kam pro vo kuo t ? Mano nuo mo n , t a i yra

ma no nuo mo n .

- ( v) Tai j i r t o asmen s re ikalas?

- Jo ir v i skas . O ko lek t yvu i a š nesaky iau , o kam ma n re ik ia ? Ga l ž mo gus

ko mp leksuo ja d l t o . Aš ga l iu sau an t kakto s parašyt , k ad e su t e is t a s , ma n . . . o yra

ž mo n i . . .

- J is t u r i p a t s ad apt uo t is p r ie k it , o ne k it i t u r i p r ie jo a d apt uo t is . T a ik yt is .

- Ta i jo , da rbdavys r e i šk ia s i kažka ip t a i p ro t au ja , juo pas it ik i, r e išk ia , kad j is a i

no r ma lu s .

- Ka ip t u p r ive r s i kažkok žmo g , pavyzdž iu i, be ndrau t va t , j is su man im, j e igu t en,

je igu mes kažk t en e is im, a rba t en j , je igu nepa t ik s ž mo gus , k iek j , pa vyz dž iu i ne t

su va ldž ia a r prez ide nt u t u ma n t ik pasak yk je igu nu t en ž ina i ku r nu .

600

- Dar energet in i s va mpyras .

- ( juo k ia s i)

- Ka ip ma no uo šv .

- ( v) Gera i , prakt i ška i jau paskut ini s klaus imas . K aip manote, k i ek darbdavys ,

darbdavys turi žino t i ap ie darbuotojo krimina lin t prae i t ? Vat buvo i rg i ta s

n iuansas, t a prasme , kad v i en i l aba i nori ž ino t , ki t i ems i š t ikr nesvarbu . J

nuomone, k i ek tas darbdavys , kuri s pr i ima žmog darb turi žino t ap ie jo na t

j i s yra , kur j i s yra suklup s arba nusika lt s i r ta ip to liau?

- Aš ma nau , kad b padaryt a t a ip , kad iš v is nega l pr ie t duo men p r ie i t .

- ( v) Ta prasme?

- Ka ip ne ke is t a la ba i le ng va pr ie t d uo me n p r ie it , a p ie t e is t ž mo g .

- ( v) Ta prasme darbdavys ne tur ap ie ta i apskri ta i ž inot?

- . . . net u r ž ino t .

- ( v) Ir j e igu?

- Bet anks iau sak t , kad j ie nega l i p r ie it pr ie š it duo men

- . . la ba i d au g . . .

- Daba r j ie ms kodo užtenka . Pasaka i ir j ie v isk ž ino jau k t u r i .

601

- Nu.

- ( v) Taip, o?

- Tada darbdavys papras iaus i a i. . .

- ( v) Už tai?

- Kad n iekas nega l ž ino t i. Nu, nebe nt specif in s in st it uc i jo s , ku r io ms p r ik lauso

paga l t a rnyb .

- ( v) Darbdavys , darbdav iu i netur ?

- Ne i v ie n ka r t , net g i s av iva ld yb ne ž ino t , kad n iekas než ino t . T ik t a i s akau ga l i

ž ino t i, t en p rokurat r a , t en po l ic i ja , ku r ie ms p r ik lauso , o t a i k it i . . .

- Nes t ada darbdavys ve r t int žmo g ne paga l t e is t u m , o paga l jo po e lg ius ,

než inod a mas , k ad j is t e i s t as . B v isa i k it o k ie sa n t yk ia i. I r nesp ja m uždar y t i iškar t

p radeda per t e l ikus ro dyt i v isok iuo se l a ik raš iuo se r a šo , t en t iek išpu ia , p r ipu ia nu

t a i ž mo n s t a ip la ik ra š ius ž i r i, v i sk . O j ie t en pa mato e s X ba isuok l . Pasku i, ka i

pabe ndrau ja , pake i ia kažk iek t a i nuo mo n .

- Bet pavyzdž iu i s ako ma , kad po 5 me t t e is tumas pas ina ik ina . Nepas ina ik ina .

- P at s g yve ni ma s yr a . . .

- Ap ga vys t . . .

602

- Pavyzdž iu i, nu ka ip j is ga l i pas ina ik int je igu ne t po 6 me t t ave t e is i a ir s ako v iskas

t a u k r au ja s iš t e is t a s . T a i a t s ip r aša u t a i, nu t a i 5 me t a i p r a jo . . . X g er as nu . Nu t a i k a ip

t a i v isa m g yve n imu i, nu .

- ( v) Tai darbdav ia i , darbdav iu i i rg i , t a s pat s asmuo , ka ip proku roru i t a ip j

manymu? Tas pa t s j manymu?

- Nu t a i a išku , t a ip t a ip .

- Ka d nie ka s t ik r a i. . .

- ( v) Nesvarbu , kad va ta s t e i stumas i šnyk s j i s ži ri pa t fakt ?

- Š ia ip yr a t o k s s t a t yma s. Po 5 me t . . .

- ( v) Aš žinau , žinau. . .

- . . po 5 me t ir nu imt . . .

- I r jo , nu imt , kad j is d ing t jo . .

- Ba ig s i. . .

- Ne, j ie t au p at ys ne nu ims. Re ik ia nu e i t ir nu imt .

- N u t au vis t ie k j ie . . .

- ( v) Ne, n e , n e

603

- J ie v is t ie k . . .

- ( v) N esv arb u, ka d. . .

- I š l ik s t ie po p ie r ia i ir t u t en b s i.

- I r b s i v is t ie k , ša ns n r a .

- Ta i jo , a š ap ie š it , k ka lb jo , be t r eik ia nue it . .

- ( v) Ta p ra sme . . .

- Tau va ikš io t i, kur is jau t e is t a s , t a s pa t s.

- V is t iek t a s p at s, nieko nes isk ir i a .

- N ie ka s t e n, ka d t en. . .

- ( v) Gera i , o j e igu yra kažko ks yra s raš iukas?

- Ko mp ju ng s ir v isk a s . .

- ( v) Gera i . O j e igu j s d i rbat toj pa io j , na spec ia l io j kažkokio j s ri ty , ta prasme ,

kur y ra d i rb s su kažkokia i s na ypatinga i s reng in iai s , t a prasme , kur, t i e

reng in ia i yra laba i brang s arba j i e ga l i kažko ki ža l suke l t arba j i e , ga li

sprog imas va t , tarkim, kažko ks b t i? I r va t tok ia i s a tve ja i s ar, ar b kažko kios

i š imtys , kad jums re ik ž inot i ap ie tok io asmens t e i s tum ?

- Je ig u j is t e is t a s u ž va g ys t pr ie k o ia sp ro g ima s ?

604

- ( v) Nu n e , j i s di rb a su re ng in i ai s , ku ri e y ra su si j su , su t a m t i kra . . . ?

- Je ig u n r a t o k i v is B en La de n‘ . . . t o k i . .

- ( v) Ne, t a p rasme

- ( juo k ia s i)

- ( v) Ne, n e , ne , ta i g a l i

- . . . t e ror is t . . .

- ( v) Gali b t i , kad d irba prie kažko ki reng in i , kurie v lg i ar ta i p lastmas s ar

ta i farmaci ja ar ta i dar kažkas ar chemin s medžiagos , ga l i b t i . .

- Aš ne ma na u, p ir m r e ik ia ž i t i k a ip ž mo g k aip sp ec ia l is t , o ne jo pr aeit . . .

- V is p ir ma , t e is ing a i , o t a i. .

- . . sp ec ia lyb ne i ž mo g . . .

- ( v) Ar b , t ada k i ta ip pasuksiu k laus im , ar b sri tys tok ios , kad ,

pavyzdžiu i , j manymu yra ka žko kios s ri ty s , j s ga li t e pasakyt , kur priva lu

žinot i ap ie jo t e i s tum ? Ar ga l i b t i tokios sri tys? Vers le .

- Nu je ig u va t ž i r i. . . .

- Nes neka lbu ap ie nac iona l in saugum , t en kažkok t en dar.

605

- Nu t a i t no r jau pamin t i. . . k in inkus be t mes ga l im

- Anks iau t e is t a s v iskas jau ne b gyve n ime n iekada . . . .

- ( v) Taip , t a prasme j s manot , kad?

- Net ur b t i , ne s. . .

- ( v) Ar t en tur b t i ar ne j nuomone?

- . . . . v i lk in imo t a rk im k la us ima s . . .

- ( v) Bet pavyzdžiu i p o l i c i ja , ne t g i tarkim ta ip?

- Ne b t pa po l ic in ink , a š nesakau , kad t a po l ic i ja ne re ika l inga , r e ika l inga , be t

t egu l d irba savo darb , nes . . .

- ( v) Ne, ne , ne pavyzdžiu i j s vat sakot , kad t e i s tumas i šnyks ta arba pana ikin tas

i r t a da j s . . ?

- T a i j i sa i t u r b šva ru s ž mo g u s. .

- Jo r e ik ia , pa na ik int i, p av yz dž iu i 5 me t a i, p ana ik int i .

- ( v) O ta i po li c i jo j re ikia žinot i , kad , va pavyzdžiu i , žmogus?

- Ta i je igu t am ž mo gui t e ismo ke l iu j i s yra pana ik int as , t ur n ieko nedarydamas .

606

- V iskas t ada .

- Nes jo v ie to j ik i pa t mir t ie s

- ( v) Ai šku, sup rat au.

- ja m . . . . t va s t e is t a s ir t a i d ar aš p at s t va s ja u mir s se n ia i ir t a i d ar a t s t a t o . O sa ko :

„t vas t avo yra t e is t a s“. Nu t a i k iek ga l ima la ikyt t uo s duo me nis?

- Bet suprant at , po 5 me t , pavyzdž iu i, ne t prokuro ras pasako t e is ju i : „ j i s t e is t a s“,

nesvarbu , k ad t e is t u mas pa na ik int as ja u t e is jas i šg ird o : „Aa . . t e i s t as !“. „Aa . . vs io !“

T a i ne sva r bu .

- . . . nes ma no . .

- J is to l iau nebek laus ia .

- ( v) Liko 5 minut s.

- ( m) Gera i dar, tada turim, turim dar ke le t minu tai noriu dar to k v i en

klaus im . K aip jums a trodo ar yra kažko kios savyb s , ku riomis darbe pas ižymi

t e i st i asme ny s? Nu, p avy zd ži u i , t a rki m, ka d j i e y ra f i z i ška i s t i pre sn i žmo n s , ka ip

darbuot oj a i , ar ne , d l t o ga l i d i rb t i t okius lab iau , kur re ika l inga f i zi n j ga,

i š tverm . Galb t j i e yra i š rad ingesn i , ga lb t dar ka žko kie . . . Kokiomis savyb mis

darbe pasi žymi t e i st i a smenys?

- ( juo k ia s i)

- ( v) Noriu i šg i rs t i j nuomones , po v i en pas. . .

607

- I š r ad ingesn i t a i t ik ra i. Be t , egz is t uo ja to ksa i po l ink is , kad j ie ms sk ir t a s t ik t a i

f iz in is d ar ba s ir ne t o d l, k ad j ie f iz i šk a i s t ip r es n i a r s i lp ne s ni. V lg i p as ik ar t o s iu , t e n

yra v i sok i ir la ba i s t ip r i i r la ba i s i lp n . Be t , po ve ik is yra to ks , kad žemiau v idu t in io

int e lek to žmo n s . Maž iau šv ie ias i, maž iau ska it o , ne l ink ska it yt i, n iekas t o

nepro paguo ja . I k i a reš to , ir t en b na nt n iekas t uo , neužs i ima su j a i s . O ko d l? To d l.

J e igu ž mo gus net u r i ž in i , iš s i l av in imo . Kok da rb ? Š luo t a, paša rus, š luo t a t en.

- ( v) Kaip ki t i?

- Aš manau , va t ia ne v ie n t e is t a s , ne t e is t a s . P ir m t u r i pa rodyt žmo gui, kad juo

p as it ik i . Je ig u p ar o d ys i, k ad pa sit ik i , t a i j i sa i ir s t e ng s is . Ne pa ve s t a v s .

- ( v) B et?

- J e igu tu žmo gum nepas it ik i t a i k j i s p ra randa? N ieko . .

- ( v) Ne, ne jo savyb , savy . . . ar j i s ar ski rias i , pavyzdžiu i , nuo žmoni , kurie

neat l iko bausm s? Ar y ra ka žkokio s savyb s arba e lgsenoj ar jo charakte rio

savyb s kažko kios? Ar ski rias i ar, ar?

- Ta i, ž ino ma ka d . .

- I š t ok i . . .

- ( v) Tai gera i o kuo skirias i?

- Man at ro do , kad žmo gus t e is t a s yra r imt esn i s negu ne t e is t a s .

- ( m) Ri mte sni s?

608

- At s e it , b išk i yr a . . .

- . . a t s ak ing ia u . . .

- At sak ing iau ž i r i s avo žo dž ius , s avo gyve n im , t k j i s ga l i pas i ek t , pasakyt . . .

ir a t sakys už savo ve iksmus kažk , o ne t a ip kad . . .

- ( v) O j s no r j ot ?

- Aš i rg i t a ip pa t , t ok io s nuo mo n s e su , kad a t sak ing iau ž i r i v isk . A išku , t a s

t e is t as ne lygus t e i s t am ž mo gui.

- O punktua lumo prasme? Nu , ta prasme , a t j imo la iku darb , dar d i sc ip linos

tok ios , kad e i t i darb la iku , nega lvot . .

- J ie t ik r a i d ar at e is a nk s ia u . . .

- Man pa t iko kažkada p rogram ž i r int , da r La t vi jo j buvau . Lubys t en pa sako jo . Buvo

paba nd yt a t o ks ka ip ba ndo ma s is , da r su to m f r o m, kad iš jo ir t a r ia mo j la isv j. Va t

ir f i lmuo ja nt ro do : va t apž i k it – a r t e is t a s sk ir ia s i ? Te n važ iuo ja su f r a , le mput

nuva lyt a , to s f ro s v iso s b l izga . T au ro do , kur is ne t e is t as yra . P ar važ iuo ja : v isa s

maura is apaug s v i s . La ba i punk t ua l s , pa rod , kad pas juo s n iekas ned ings t a v iskas .

da lyk , kad kuo daug iau b tok i , be t kažka ip ir ne re ik ia .

- A išku , ne re išk ia , kad v is i t o k ie , kad je igu žmo gus r imt a i aps i ima d irb t i, j i s a i bu s

to ks .

- Nu t a i ia v i s v i en ž mo ni pas i t a iko ka r t a is .

609

- ( m) O t arkim vat j s i rg i t en pamin j ot d l t o i šrad ingumo, ar ne , kad j i e yra

žmo n s t o ki e i šra di n ge sn i , k ry bi ške sn i . . . ?

- Je igu ne ras t ga l imybi ned ir bt i, t a i ned ir bs .

- (m) Ta prasme i šrad ingesn i? Bet ne ta i , kad darbe j i e ga li i š rad ing iau kažka ip

panaudot . . .

- Ne , ne a š a tv irkš ia i, a t v irkš ia i. J e igu žmo gu i t u r i da rb ingu m , t a i j i s a i š iuo

a t žvi lg iu ir š i t uo bus sud t ingesn is . Aš v is g yve n im sak iau ir s akys iu , kad pat a isos

s is t e mo je s d i ge r iaus ie j i t auto s at sto va i. Dvas ine p ras me . Ne mo ra l ine – dvas ine . Nes

ž mo n s , ku r ie pe rženg s t at ymo r ib ir nepa b i jo jo , nesva rbu kad j ie nus iže ng , kad

j ie padar b lo ga i ia k it a s k laus i mas . Be t j ie i šd r so . I r j ie yra ve r t ingesn i

v isuome n je , negu t avin ba nda , ku r i ned r s t a , ne i g r io ne i ve ln io . T egu l da ro

kaž k t a i . . O š it ie ms že nk l pake isk t ik iš minu so p l ius , j ie bus v is uo men s

lyde r ia i. L yde r ia i t u r i . . . ( buvo pe r t r aukt a s )

- ( m) Tai žodžiu ta prasme?

- O v is i l yde r ia i už g ro t s d i.

- ( m) J ie yra dr sesn i?

- Aišk u . ia ja u . . . p avyz dž iu i , ne b i jo e ksp er ime nt uo t i. .

- ( m) Ir j i e yra lab iau lyderia i?

- Jo , j ie ne b i jo . K it a s k laus imas, t ark im, t en išp rus imo , i nt e lek t o , ž in i ir panaš i a i.

ia k it a s k lau s imas . T a i kad p r as to s mo r a l s , do ro v s ir panaš ia i, ka r t a is než ino t

610

vo k , v is iška i. T a i k it a s k laus ima s . Be t kad j ie išd r s t a ir ne b i jo . T a i y r a la ba i

sva rbu yra . Laba i. Tur iu o rganiz ac i jo j 500 žmo ni i r i š jud int j nega l iu . Av ina i.

- ( m) O kod l nepri imat , kad vi s i 500 b t e is t i . . ?

- Tod l, kad jo k i l neuž tenka . Nega l s j i e da r yto to , ko ma n r e ik ia , kad j i e da ryt .

I r , i r k it , š luo t g i r a nkas nepa ims juo s. P asakys d ir bk t ir t , ne a š š it o ne no r iu .

Ne t už 2000 net už 10 t k st an neda r ys . Š it ie da r o . Be t ik i t am to k io s r ibo s . O ma n

re ik ia , k ad j ie sp ro gt , o j ie nespro gst a.

- ( m) Tai paskut in i s klaus imas , ar su t inkat su tuo k j ko lega sako?

- Jo .

- ( m) Ta prasme , kad ta ip , ta ip yra?

- Ta i a išku .

- ( v) Tai a tada. Kaip i r tar s 12 - „cyge l cyge l“ . Ta i a jums laba i už

suga i št la ik . V i s i ems dabar a i r pa lauki te dabar, nepab ki te , neskub ki te , nes

( s tumdo k des) pa lauki t dabar.

Documents

KAL JIM Ï DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ...esf.socmin.lt/katalogas/pdb/Produktai/VP1-1.3-SADM... · Siekiant tinkamai parengti motyvavimo model ³, pagr ³st ne tik teorin