ALPunsko „Aušros“ leidykla, 2014

SIGITO BIRGELIO POEZIJOS KRAŠTOVAIZDIS

Jurgita StankauSkaitė

�

©Punsko„Aušros“leidykla ©JurgitaStankauskaitė

ISBN978-83-606�5-79-8

JurgitaStankauskaitėSigitoBirgeliopoezijoskraštovaizdis

KorektorėBirutė Burdinaitė-Ołów

Dail ininkė Laima Birgelytė

IšleidoPunsko„Aušros“leidykla,16-515Puńsk,ul.A.Mickiewicza23.w ww. p u n s k a s . p l,el.p.info@punskas.pl.

3

TurINyS

Įvadas.................................................................................... 4SigitoBirgeliokūryba.......................................................... 8Kraštovaizdžiosamprataliteratūrosmoksle ...................... 15KraštovaizdisSigitoBirgeliopoezijoje............................... �6

3.1.Lenkijoslietuviųgyvenamosiosvietos................... �83.1.1.GimtosiosS.Birgeliovietos................................. �93.1.2.Jotvingiškasiskraštovaizdis................................. 433.2.VietossakralizacijaS.Birgeliokraštovaizdyje...... 503.2.1.Ikikrikščioniškiejiženklai..................................... 5�3.2.2.Krikščioniškiejiženklai......................................... 603.3.Lenkijoslietuviųkolektyvinėsatmintiesžemėlapis 643.4.Individualuspatirtiesžemėlapis.............................. 713.4.1.PunskoirSeinųkraštovietųkodavimas.............. 713.4.2.Lietuvosvietųtinklas............................................ 753.4.3.Miestotopografija................................................. 783.5.RibaS.Birgeliokraštovaizdyje............................... 873.5.1.RibaLenkijoslietuviųkrašte................................ 883.5.2.Jūra–ribosįvaizdis............................................... 90

Išvados.................................................................................. 93Šaltiniaiirliteratūra............................................................. 97Priedas.................................................................................. 10�Pabaiga................................................................................. 1�3

4

ĮVADAS

Lokaliosbendruomenėsvietos išsiskiriasavitacharakte-ristika–svarbusjausminis,esencialinissantykissuvieta.Toksryšys su aplinka seniai pastebėtas Lenkijos lietuvių bendruo-menėsregione.ApiešiuosLenkijosšiaurėsrytųparibiogyven-tojusyra rašytanemažai, tačiauminimosvietoskraštovaizdisniekadanebuvotyrinėtastaikantliteratūrostopografijosmeto-dologiją.Bendruomenėsgyvenimobūdas,išduodantiskultūrostradicijas,kraštovaizdžiopaminklai,istorinėsirsakraliosvietosbei religiniaiženklaipiešiamiLenkijos lietuvioSigitoBirgeliopoezijoje.Norspoetasyraišleidęsdešimtpoezijosrinkinių,ta-čiaujokūrybayrapalygintimažaižinomaLietuvosskaitytojui,nesLenkijojeišleistosjoknygosnepatenkaįLietuvosknygynusirbibliotekas.

Šioje knygoje nagrinėsiu Lietuvos ir Lenkijos, Punskoir Seinų krašto bei kitų vietų topografiją, koduojamą visuoseS.Birgeliopoezijosrinkiniuose(„Tarpkrantų“1992,„Tarpdurųirdulkių“1993,„EilėraščiaiišanapusDievo“1997,„Septyniosdienos,septynerimetai“1998,„75eilėraščiai“1999,„Ištoliirarti“2003,„Holograma“2004,„PrietrijųŠešupėskrantų“2005,„Visadanesma“2006,„Septintasnakty“2012).Analizuodama

5

poetolyrikąbandysiunetikparodyti,kaipatskleidžiamaS.Bir-geliotiesiogiaiįvardintaarbatikmenamavieta,betirperteiksiupiešiamąvaizdingąLenkijoslietuviųregionokultūrospaveiks-lą.Taippatbandysiuparodyti,kaiplietuviųpoetasS.Birgelis,priklausantisLenkijoslietuviųbendruomenei,vaizduojagyve-namąją vietą ir jos aplinką, koks yra kraštovaizdžio ryšys sukultūra, jos formavimusi.Šiaknyganorėčiau įrodyti,kad itinsvarbugilintisįreliginęminėtokraštovaizdžiodimensiją,kurilėmė dabartinę lietuvių regiono kultūrą Lenkijos pakraštyje.ŠiuotyrimuatskleidžiuglaudųLenkijoslietuviųbendruomenėssantykįsusavovietairLietuva–tėvyne,esančiaužnetolimosribos.

Pasirinktoje poezijoje jaučiamas stiprus, simboliais ko-duojamasryšyssuetnineLietuvosžeme,esančiaLenkijospari-byje.AnalizuodamaS.Birgeliokūrybąirremdamasiįvairiomisteorijomis bei skirtingų kraštų tyrėjų apmąstymais, įsitikinu,kadvisataitirtiyranetikįdomu,betirnaudinga.Vyraujantispasaulyjeglobalizacijosprocesastrinaribaskultūrųsferoje,ta-čiautiklokaliųvietųuždarumasirstiprustautiškumasvisdarsaugojasavitąkultūrą.Svarbuatskleistikolektyvinėsatmintiesstiprumą, kuris įsibrėžia vietos kraštovaizdyje ir išlieka kartųsąmonėje.TačiaunuožinomųiraiškiųS.Birgelioįvardintųvie-tų,objektųirasmenybiųvertaatsigręžtiįpoetolyrikojepiešia-mąindividualųžemėlapį,kuriamebandauįsigilintiįPunskoirSeinųkraštovietųgeografinępadėtį,Lietuvosvietųtinklą,mo-kausi perskaitytimiesto topografijos spalvas ir formas, nuke-liančiasįasmeninįpoetomiestą.Šiojeknygojebandausuvoktiribosįvardijimotiksląirreikšmępoezijoje,subtiliaiprieitipriejūros kaip ribos fenomeno individualiojeS.Birgelio patirtyje,įrašytojejolyrikoje.

6

Norėdama įgyvendinti magistro darbo tikslą, kurį per-teikiu šioje knygoje, naudoju analitinį tyrimometodą, taikauliteratūros topografijosmetodologiją. S. Birgelio poezijos rin-kiniuose ieškau Lenkijoje gyvenančių lietuvių krašto vietosženklų,Lietuvosvietų (gamtosobjektų,kaimų irmiestų)ele-mentų, istorinių vietųLenkijoje ir jos paribyje bei kitų vietų,kad galėčiau pamatyti koduojamo kraštovaizdžio topografijosįvairovę.Skaitydamapasirinktuseilėraščius,remiuosimitopo-etinekritika,kuripadeda ištirtivietos istorinę-kultūrinę įtakąPunsko ir Seinų krašto lietuvių bendruomenei. Mitopoetiniaityrinėjimai, leidžiantysapčiuoptikultūroskontekstus,suteikiagalimybępažvelgtiįLenkijoslietuviųkraštokultūrosspecifiką,dviejųreligijų,krikščioniškosiosirjotvingiųpagoniškosios,gy-vavimolaikotarpį;aptartijotvingių,ovėliauirkrikščioniųtikė-jimovietas,kuriostampakultūrosžidiniais.Taippatnaudojufe-nomenologinįtyrimometodą,padedantįnusibrėžtiindividualųS. Birgelio patirties žemėlapį, kuriame simboliais netiesiogiainurodomostamtikrosvietos,objektai,miestaiirmažosgyven-vietės,PunskoirSeinųkraštogeografinėpadėtis.Fenomenolo-ginisžvilgsnisįrašytojokūrybojejaučiamąribosmotyvąatve-riagalimybęišgyventi tikros ir įsivaizduojamosribosreikšmęnetikpačiampoetui,betirperjįįgaunančiaibalsąvietosben-druomenei. Kiekvienas poezijoje įprasmintas objektas, vieta,ženklaspatiriamasžmogiškosiomisjuslėmis.PoetosantykissuKituyralabairyškus.Norspatirtiesvaizdaspiešiamastaupiaisžodžiais,tačiautikgilusįsiskaitymasirsusigyvenimassufeno-menuleidžiaatkoduotieilėraščioprasmę.

LietuviųpoetoS.Birgeliokūrybanedaug tirta.Nors ra-šytojaspriklausoLietuvos rašytojų sąjungai, jo lyrikavis darnesusidomėjo literatūros tyrimais užsiimantys mokslininkai.

7

S.Birgeliopoezijapatraukiadėmesįsavominimalistiniaiseilė-raščiais, specifinePunsko irSeinųkraštožmoniųkalba,kuriąįamžina savo poezijoje, Lenkijos lietuvių vietomis, topografi-niukultūroskraštovaizdžiovaizdavimu.Norsdarbeirknygo-jetaikauliteratūrostopografijosmetodologijąirsusitelkiutieskonkrečiavieta,įkuriąžiūriukultūriniuaspektu,suprantu,kadS.Birgeliokūrybojegalimaieškotinaujų,niekadanetirtųlaukų,kurie dvelkia išskirtine žmogaus stipria tikėjimo aura; galimakeliautipasiklydusiofilosofotakaisarbapasinertiįlyriką,tarsiįBiblijosmotyvųenciklopediją.

8

SIGITOBIRGELIOKŪRYBA

SigitasBirgelisyrageraižinomasLenkijoslietuviųpoetas,visuomenės veikėjas ir fotografas, gyvenantis Punske. Poetasyra Lenkijos lietuvių leidyklos „Aušra“ vyriausiasis redakto-riusirdirektorius.Išleidonemažaiknygųlietuviųirlenkųkal-bomis,ojokūriniaileidžiamitiekLenkijoje,tiekLietuvoje.NorsS.Birgeliskuriaeilėraščiusnuo labai seniai, tačiau jokelionėįpoezijąbuvoitinsudėtinga.

Poetas gimė 1961m. birželio 6 d. Punske.Visą vaikys-tę praleido gimtajame kaime Ožkiniuose. Jis, kaip ir daugu-ma Punsko ir Seinų krašto žmonių, augo ūkininkų šeimoje.S.Birgelįnuoankstyvosvaikystėstraukėknygos,kuriųįkvėp-tas imdavo skaityti jas iš naujo. Turėjo namuose dvi pasakųknygas,kuriosatmintyjeišlikoikišiųdienųirgalėtųnevienąpapasakoti.S.BirgelisbuvouolusPunskobibliotekoslankyto-jas. Jo dėmesys knygoms buvo pastebėtas bibliotekoje dirbu-siosliteratėsVladosPajaujienės,„pasakųirknygųkaralienės“,kaip ją pavadino S. Birgelis: rūpėjo laiku pastebėti kiekvienąjaunąskaitytoją,kuriosusidomėjimasirpotraukiskaikuriemsdalykams pradeda ryškėti pagal jų pasirenkamą literatūrą.S.BirgeliopirmojipažintissupoezijaįvykoV.Pajaujienėsdėka.

9

Būdamas trečioje klasėje, pirmąkartą perskaitė eiliuotą kūri-nį–poemą,kuripatraukėS.Birgelįirturiniu,irtekstoforma.Poeto teigimu, jožvilgsnį įgyvenimąpakeitė irnaujaisukūrėperskaitytasRomainoRollando„ŽanasKristofas“.ŠiosknygoserdvėprivertėS.Birgelįsusidomėtifilosofija,pamatytipasaulįkitomisspalvomis.

S.Birgelisnuojaunųdienųdomėjosiliteratūra,todėlno-rėjo mokytis Punsko Kovo 11-osios licėjuje, kad galėtų tęstilituanistikos studijas. Tėvai norėjo, kad jis perimtų ūkį, todėlS.Birgeliotėvųsprendimasbuvopriešingassūnausnoramsirtalentui.S.Birgelisbuvopaklusnus,otėvųžodisjambuvosvar-biausias,dėltojisbaigėžemėsūkiomokyklą,ovėliauVaršuvosžemėsūkioakademiją,kadnorstaipgalėtųpajustiaukštesniojomoksloerdvę.Nežiūrintto,kurjisbuvo,Birgelisgyvenopoezija,kuriojeieškojosavęs.Tikmenožodisjamteikdavodžiaugsmą,onemokyklosdraugųkalbosapiežemėsūkiodarbus,mechanikąirpan.Taipvisosmintys,visijausmaiirvisapoetovidinėaudraradosavovietąeilėse.

S. Birgelis iš pradžių „rašė į stalčių“, betmokydamasisPunskomokykloje,turėjogalimybęsavokuriamaseilesskelbtilicėjaussienlaikraštyje„Akiratis“,leidiniuose„Aušra“,„Susi-tikimai“irkt.Taipjopoezijapradėtadomėtislietuviškojemo-kykloje,ovėliauirLietuvoje.S.Birgeliokeliasįkūrybosleidy-bąbuvoitinpainus.PirmiausiaijoeilėmissusidomėjoLietuvosrašytojasM.Martinaitis, kuris tapoS.Birgelio globėju ir gy-venimoatrama.Taijisbuvopoeto„autoritetųautoritetas“,ku-rionuolatinėspastangosirrūpinimasisjaunuojuPunskokraštokūrėjuleidoS.BirgeliuiįsijungtiįLietuvosPoezijospavasariošventes ir pradėti organizuoti pirmuosius Poezijos pavasariusLenkijoslietuviųkrašte.

10

S.BirgelionuopelnaiLenkijoslietuviųkraštuiyradidžiu-liai.Jisįprasminosavogimtąjąžemęeilėse,stengėsipraturtin-tiLenkijos lietuvius literatūra,kuri liudytųpatįkraštą.Poetasnuo1990m.dirbo„Aušros“redakcijoje,onuo1993m.Punskeįkurtoje„Aušros“leidykloje.Rašytojasteigia:„Lietuviškoslei-dyklosLenkijoje prisiėjo laukti beveikdevynis dešimtmečius.Galimasakyti,kadjigimėišspausdintožodžioilgesio,išilgaiužsitęsusiošiamekrašteknygųbado,išknygnešiųtakų,išslap-tojodaraktoriųmokymo,išAntanoBaranauskodarbųirkūry-bos,bubeliokoAlbinoŽukauskopoetiniožodžiožavesio,prozi-ninkųbroliųMarkevičiųplunksnų,galiausiaiišSeinų„Šaltinio“spaustuvės leidybinių tradicijų“. „Aušros“ leidyklos knygosturėjo išskirtinęvertę –nevienas šiokrašto žmogus augo su„Aušros“ išleistais lietuvių kalbos vadovėliais, švietė lietuviųvaikusirjaunimą.

S.Birgelispirmąjįpoezijos rinkinį„Tarpkrantų“ išleido1992metais,jameyrailgusmetuskauptikūriniai.Šiamerinki-nyjeyratikdaliseilėraščių,kuriųbuvoparašęsdaugdaugiau.Ištikrųjųpoetaspriešpirmąjįpoezijosrinkinįjaubuvosukūręsnevienąpoezijossąsiuvinį.Vėliauišleidodardevynispoezijosrinkinius:„Tarpdurųirdulkių“(1993),„Eilėraščiai išanapusDievo“ (1997), „Septynios dienos, septyneri metai“ (1998),„75eilėraščiai“(1999),„Ištoliirarti“(kartusuLidijaŠimkute,2003),„Holograma“(2004),„PrietrijųŠešupėskrantų“(2005),„Visadanesma“(2006),„Septintasnakty“(2012).

S. Birgelis neapsiribojo darbu redakcijoje ir leidykloje.1995metaisjistapoLietuvosrašytojųsąjungosnariu.ĮrašytojųgretaspaskatinoprisijungtiLRSpirmininkasValentinasSven-tickas.Čiapoetasgalėjoatitrūktinuodienotvarkėsiratsidurtitarprašytojų,kalbėtiapiemeną,kūrybą,eiles,dalyvauti įvai-riuoserenginiuoseirpopuliarintisavokūrybą.

11

Lietuviųpoetoeilėraščiaiišverstiįkeliasužsieniokalbas,t.y.lenkų,baltarusių,vokiečiųiranglų(Birgelis2005).S.Birge-lisužsiimairkūriniųvertimais.IšlietuviųįlenkųkalbąišvertėL.Šimkutėspoezijosrinkinį„Ištoliirarti“(2003),BirutėsJo-nuškaitėseilėraščiųknygą„Vaikaspražilusiomakim“(2004),keliolikaSigitoGedoseilėraščių,kuriebuvoišspausdintirinki-nyje„ŚpiewyJaćwingów“(2002),oišlenkųįlietuviųkalbąiš-vertėlenkųpoetoMieczysławoCzajkowskiorinkinį„Jeruzalėspėdsakai“ (1999).Keli jo eilėraščiai susilaukė ne tik rašytojųdėmesio,betsudominoirLietuvoskompozitoriųVytautąJuo-zapaitį, kuris parašėkompozicijas. S.Birgelio eilės nuskambakvartete„PrisikėlėTėvynė“irprofesionaliuosechoruose(Bir-gelis2005).

S. Birgelis yra sudaręs nemažai knygų lietuvių kalba:„Dariaus ir Girėno paminklas Pščelnike“ (1993), „Punsko irSeinųkraštomaterialinėkultūra“(kartusuJuozuVaina,1997),„KviečiamelankytiPunskąirSeinus“(1999),„Lietuviųkūry-bosantologija“(kartusuJuozuSigituParansevičiumiirIrenaGasperavičiūte,2000),„PoezijospavasarisPunskoirSeinųkraš-te“(almanachas,2002)bei„Poezijosalmanachas“(2005),kurįS.Birgelisskyrė2005metųPoezijospavasariodalyviams.2009metais,poetaspradėjoredaguotiistorijospaveldometraštį„Ter-raJatwezenorum“(Jotvingiųkraštas),kurio išėjo jaupenkiosdalys–kiekvienaismetaisleidžiamapovienąmetraštį.

S.Birgelisyrameniškossielosžmogus.Jaudaugmetųdo-misifotografija,todėlfotografuojaLenkijoslietuviųgyvenimoįvykius,įamžinaPunskokraštogamtovaizdį,architektūriniusirsakraliuosiusobjektus.Jonuotraukostraukiadėmesįnatūralu-mu ir tikrumu.Ne kartą S. Birgelio fotografijos išauga į per-sonalines parodasLietuvoje ir Lenkijoje (Birgelis 2005).Visąpluoštą savo sukurtų nuotraukų patalpino spalvinguose nuo-

1�

traukųalbumuose:„PunskoirSeinųkraštomaterialinėkultūra“(suJ.Vaina,1997),„Jotvospakrašty“(2005),„Punskoparapija1597–2007“(2007).PastebėtasS.Birgeliopoezijosirnuotraukųryšys–nekartąfotografijoseišvystamakonkretiPunsko,SeinųarSuvalkųkraštovieta,kurilyriniužodžiuatvaizduojamapo-ezijoje.Norsrašytojokūrybojegausuneįvardintų,žodžiaisnu-pieštųgamtosobjektų,visataiišryškėjafotografijospopieriuje,S.Birgeliosugautameobjektyve,tačiausudėtinganustatyti,jogtai daroma sąmoningai.Galbūt poetas kraštovaizdžiu keliaujavedamaspasąmonėsirsustodamastiesjosielaimaloniaisvaiz-dais,formomisirspalvomis.

S.Birgeliopoezija,gimusiPunskokrašte,yraišskirtinė.Jolyrikanėralengvairpaprastaiperskaitoma.ApietaiyrarašęsM.Martinaitis(1997:5),kurisįvedėS.Birgelįįpoezijospasaulį.Joteigimu,patsšiopoetoatsiradimas,„praregėjimasžodžiaisiržodyje“yramįslingas.

S.BirgeliokūrybabuvoskaitomairdeklamuojamaPuns-koirSeinųkrašte,tačiauLietuvojejibuvoganailgainežinoma.M.Martinaitis(1993:22)rašė,kad„turbūtbuvaupirmasisSi-gitoBirgelioeilėraščiųskaitytojasLietuvoje“.Poetaspasakojo,kadjissavokūrybosnelabainorėdavorodytikitiemsirtiesiograšydavo„įstalčių“.S.Birgelispuikiaiatsimenatuosmetus,kaipirmąkartąjokūryboseilėraščiaipatekoįM.Martinaičioran-kas,nuokurioprasidėjopoetokelionėįrimtąpoezijosrašymąleidžiamiemsjokūrybosrinkiniams.

S.Birgeliopoezijanuopirmųeilėraščiųskyrėsisavotiškustiliumi.M.Martinaitis(1993:22)pasakojoapiepirmąsusidū-rimą su punskiečio eilėraščiais, kuriuose „trūkokablelių, taš-kų,nosiniųraidžių“.RemiantisšioLietuvosrašytojopatirtimi,S.Birgeliokūrybaturiypatingąžavesį,užkuriojaučiamasry-šys ne tik su apčiuopiama žemiška aplinka, bet ir su kažkuo

13

daugiau, kas patiriama individualiai, dvasiškai. PirmuosiuspoetožingsniuspoezijojeM.MartinaitisvertinopagalpirmąjįS.Birgeliopoezijosrinkinį„Tarpkrantų“(1992).Nežiūrintto,kadpatieiliųformayraįdomi,žodžiųjunginiainaujiirdarne-matytilietuviųpoezijoje.NorsM.Martinaitis(1993)rašė,kadS. Birgelis eilėse mokosi sugauti žodį po žodžio ir kaip norsįprasminti juose savomintis bei jausmus.Toks rašymobūdasyranaujasirverčiasuklusti.Poetokūrybojejaučiamasjogim-tosvietoskalbossavitumas,josritmas,paveiktasgyvenimotarpdviejųkalbų.M.Martinaitisteigia,kadšipoetoypatybėįpras-mina Punsko ir Seinų kraštą. „Tai jam į naudą, nes namuoseįprantavaikščiotikitųseniai išmintais irsaugiaistakeliais,bi-jodamaspaklysti,aplenkiakiekvienąkupstą,akmenį,krūmą“,– rašoM.Martinaitis (1993: 23). S.Birgelio kūryboje galimaaptiktidzūkiškųžodžių,kadangipunskietispoetasgyvenane-dideliame,atskirtamenuoLietuvosDzūkijoskrašte.Rašytojasnebijoatskleistisavokalbossavitumo,priešingai,jisperkalbąparodoLenkijoslietuviųkraštoypatybes,kitokiasjospalvas.

S.Birgeliokūrybojeitinjaučiamasryšyssusavokraštu,susigyvenimassugimtąjavieta,ypačtėviškeOžkiniuose.Rašy-tojaspoezijojeįprasminavietas,kuriosbūtųsunkiaiįskaitomos,nežinantS.Birgeliogyvenamosiosaplinkos.

Lietuvių poetas kuria įvairios tematikos eiles.Kaip patsS.Birgelispasakojo,joankstyvojojekūrybojedominuojagam-tosmotyvai.TaiyrapastebėjęsirM.Martinaitis.Kaimoerdvėspeizažasyravienasdažniausiųkūrybosmotyvų.S.Birgelispui-kiaijaučiakaimogyvenimą.Jissugebaprakalbintipačiusma-žiausiusgamtoselementus.S.Birgeliokaimasprimena idiliją.M.Martinaitis(1993:23)rašė,kadpoetokaimasyrakitoksneiLietuvos,nes„jisne taip išdarkytas,nenukirstišeimųryšiai“.S. Birgelio kaime nėra pykčio ar nesutarimo. Jo kaimas tam-

14

paatskirturojauskampeliu,natūraliuDievodariniu,kuriopri-trūkstaLietuvoje.Šiokaimonepaliečiamelioracijos,kolektyvi-nisnuskurdimasiržmoniųkilnojimasišvienosvietosįkitą,apiekąskaudžiaikalbaM.Martinaitis(1993).

S. Birgelis sugeba vienu eilėraščiu perkelti skaitytoją iškaimoįmiestoerdvęiratvirkščiai,betjopaliečiamimiestaiyranegirdėti,užmirštiarbapaslėptiistorijosvingiuose.Birgeliškasrašymostilius iškelianaujus irnepatirtusaplinkosvaizdinius,kuriųneįmanomasuniekuopalyginti.S.Birgelispasakojo,kadjisdaugskaitėkitų rašytojųkūrybos, tačiauniekadanebandėjųmėgdžioti.Visadakūrėeiles,kurioskiekvienąkartąatkurtųnaujusvaizdusarjausmus,išnaujopažadintųskaitytojosąmo-nę.Joteigimu,„trumpieilėraščiaireikalaujaypatingoskaityto-jodėmesio,onorintjuossuprasti,reikianorėtigilintisirpatirtipoeto kūrybos kontekstą“. Birgeliškas rašymas skatina įeiti įS. Birgelio pasaulį ir prisiliesti prie poetinio žodžio, kuriameįprasminamasplatuskraštovaizdis.

15

KRAŠTOVAIZDŽIOSAMPRATALITERATŪROSMOKSLE

Kraštovaizdžiosąvokavartojamanevienojemokslosrity-je,tačiaulaikuibėgantjiprigyjairliteratūrologijoje.Kraštovaiz-dislaikomasvienudažniausiainagrinėjamųmotyvųtiekprozo-je,tiekpoezijoje.Tačiaušiandienvietosreikšmėatgaivinamairtampavienaišnaujausiųliteratūrostyrimometodologijosdalių.L. Mačaitytė-Kaselienė (2011: 66), remdamasi Hannes Palagtyrimais, teigia, jogkraštovaizdisyra„aktyvios sąveikos tarpgamtosiržmogausveiklosrezultatas“.Kraštovaizdisdažnaita-patinamassupeizažu,teigiaL.Mačaitytė-Kaselienė(2011:66),todėljisvadinamasžvilgsniuįvisustamtikrosvietosobjektusiššaliesarba„išpaukščioskrydžio“.

V.Daujotytė(2008:31)straipsnyje„Kraštovaizdisirvie-tos dvasia literatūros klasikoje“ taip pat teigė, kad žvilgsnisįaplinkąyradaugiauneipaprastasobjektųįvardijimas„taimiš-kas,taiupė,taikelias,taisodyba“.Kadangikraštovaizdisapimagamtiniusirkultūriniuskraštovaizdoelementus,V.Daujotyteijisyravietosdvasiosmaterialuspamatas.Vietosdvasia,taiyragenius locisąvoka,kurisuvokiamafenomenologiškai.Krašto-

16

vaizdžiokūnusjungianematomassaitas,kuriodėkaabutampamatantys ir matomi (Daujotytė 2008). Ypač fenomenologijairūpikraštovaizdis,nessujuosusijęspirmasžmogaussusidūri-masjutimais,juslėmis,kuriosvisuometveikėžmogauspasaulė-jautąirpasaulėvoką(Daujotytė2008).„Kraštovaizdisformuojapirminęžmogiškąjątapatybę,neišnykstančiusįspaudussąmo-nėjeirkūne“,–teigiaV.Daujotytė(2008).

L. Mačaitytė-Kaselienė, (2011) kalbėdama apie kraštospecifiškumą,kraštovaizdžio reikšmęsiejasukraštogyvento-jųtapatumu.Kraštovaizdžiosąvokayrasudėtingesnė,neigaliatrodyti. Tiek gamta, tiek kraštas ugdo žmogų, jo charakterį,požiūrį į aplinką, kurioje gyvena. Pasirodo, kad kraštovaizdisyravienasištautosvaizdavimobūdų,nesjissusijęssutamti-krosvietosbendruomenėssukurtaisarbakuriamaisnaratyvais,išeinančiaisiškonkrečiosvietoskraštovaizdžio.Akcentuojamasbendruomenėstapatumas,kurįformuojakraštovaizdžioirvie-tossuvokimas.Tyrėja(2011:67)pabrėžia,kadkraštovaizdis„ištiesųyrakultūrosartefaktas“,nes jamepatalpinamosžmoniųidėjos,fantazija,kūrybaarvertybės.Būtentjisformuojatautosvaizdą,betirpatskraštovaizdistampakultūrossimboliųtalpy-kla,kuritarsi„pasakoja“apiekonkrečiosvietosbruožus,isto-riją.

Būtinapaminėti,kadkraštovaizdisyraneatsiejamasnuovietossąvokos.ŠisryšysaiškinamaslenkųtyrėjųM.Makoho-nienkoirI.Hildebrandt-Redkestraipsnyje(2011),kuriamenu-rodoma,jogvokiškąkraštovaizdžioformuluotęlandscaf,reiš-kiančiąvietą,Vokietijosmokslininkaisukūrėpagal lotyniškusžodžiusregio(regionas),provincia(provincija),terra(žemė).Išvietossąvokosbuvoišvestasterminaslandschaft,kuriskon-krečiai nurodo kraštovaizdžio sąvoką, turinčią dvi reikšmes–taigalibūtivaizdas,matomasištamtikrosvietos(landscaf),

17

arbacharakteringųbruožų,formųžemėspaviršiausfragmentas(landship).

Kraštovaizdįgalimamatytikeliaisbūdais.V.Daujotytėpa-brėžia(2008:37),kadįkraštągalimažiūrėtiišdviejųperspek-tyvų:akiųlygmenyjeirnuoaukštumos,„kaikūnastarsiįgyjaslydimo besiskleidžiančiu keliabangiu, keliaplaniu horizontukryptį“. Be to, kraštovaizdis, anot V. Daujotytės (2008), turisavomakrostruktūrą (tai dideli objektai:miškųplotai, kalnai,keliai,ežerai)irmikrostruktūrą(taismulkūskraštovaizdžioele-mentai:medis,namas,takelis–visatai,kiekaprėpiažvilgsnisikihorizontolinijos),tačiautarpusavyjeglaudžiaibesisiejančiosirsudarančiosvienąbendrąkraštovaizdą.

Kraštovaizdžio samprata sietina su topografiniu vaizdu.V. Butkus straipsnyje „Literatūros topografija: (poli)metodo-loginėstrajektorijos“labaipaprastaiapibūdinatopografinįvaiz-dą.Anot jo (2008: 11), tai yra „urbanistiniai, architektūriniailandšaftai,agrarinėspanoramos,kraštovaizdžiopeizažai,<...>“.Suprantama,jogtaiyražvilgsnis,išeinantisužhorizonto,kurismatomas iš aukštai arba žemai.V.Daujotytė taip pat krašto-vaizdyje įžvelgianatūralių iržmogaussukurtųobjektųderinį.Taiyra:„Kalnai,kalvos,vandenys,miškai,pavieniaimedžiai,dideliakmenys,keliai,jųvingiai,sodybos,jųišdėstymas,staty-bosbūdai,bažnyčios,jųbokštaihorizonte,mažojisakralinėar-chitektūrairskulptūra,medžiagos,spalvos“,‒rašoV.Daujoty-tė(2008:35).Analizuodamakraštovaizdžioelementus,išskiria(2008:45)dvistambiasirtarpusavyjesusijungusiasgamtosirkultūrossąveikas,kurios,formuodamosdarniąvienovę,„veikiasąmonęetiškaiirestetiškai“.

Pastaruojumetususidomėtakraštovaizdžiu,ypačkultūroskraštovaizdžiuįvairiosemokslosrityse,todėlpradedamakalbė-ti apie tarpdiscipliniškumą kultūros kraštovaizdžio tyrimuose

18

(Myga-Piątek).Nemažaispecialistų(Szymski),tyrinėjančiųer-dvę,pastebėjo,kadkraštovaizdisyraįvairiarūšiserdvėsformųrinkinys, kuriame natūraliai susiformavusi erdvė yra susijun-gusisužmogaussukurtaerdve.Šidažniausiaisuvokiamakaipkultūrinė erdvė, tačiau žmogaus sukurtąvietąMichałKara irM.Makohonienko (2011) įvardijakultūroskraštovaizdžiu. Jiepabrėžia kultūros kraštovaizdžio nesustojamą kitimą. Tyrėjųteigimu, taivykstadėl to, jogkeičiasi irvystosi žmogauspa-veiktatechnologija,demografijairpasaulėžiūra.Galimamany-ti,kadkultūroskraštovaizdiskintadėlvisuomenėsvystymosi,įsigalėjusioglobalizacijosproceso,kurisveikiakultūrą.Globa-lizacijos poveikį kraštovaizdžiui taip pat pastebėjoV.Butkus,kuristeigė(2011),kadnetikglobalizacija,betireurointegra-cija bei mobilumo procesai veikia visas topografines erdves,t.y.urbanistines,agrarines,gamtines.Kiekvienaskraštovaizdžioobjektasyraskirtasvartojimui,ohomogeniškusirmonumenta-liusdydžiuskeičiaheterogeniški, hibridiški ir labilūs (Butkus2011). Globalizacija verčia šiuolaikinės visuomenės dalį, kurinepritaria niveliacijos procesams, atsigręžti į individualumą,kultūrųišskirtinumą.

Kastiksliaivadinamakultūroskraštovaizdžiu,bandoaiš-kintiarchitektūrosmokslininkasA.M.Szymskis.Jonuomone,kiekvienasnaujoviškasarbasenoviškasobjektas,nepriklauso-mainuoistorinės,mokslinėsarmeninėsvertės,turintisreikšmękultūrospavelduiirvystymuisi,priklausokultūroskraštovaiz-džiui.Akivaizdu,kad jampriklausovisigamtiniai irnegamti-niaivietosobjektai.

Kultūros kraštovaizdis apima žmogaus aplinką. Krašto-vaizdžionevertėtųskirstytiatskiraiįkultūrosirgamtoserdvę,neskultūroskraštovaizdisparodovisągeografinįplotą– tieknatūraliąaplinkos,tiekkultūrinęerdvę,susiformavusiąpervisą

19

žmonijosistoriją(Kara,Makohonienko2011).Natūralus-gam-tosirkultūroskraštovaizdis,kurisnuopirmųjųvietosgyventojųnesustojamaivystosiirkeičiasi,formuojaišskirtinętamtikrosvietos struktūrą.Kraštovaizdis atskleidžia ilgalaikį vystymosiprocesą,ojocharakteristika(formairstruktūra)perteikiailgąirnesustojantįpokyčiųbuvimą (Hildebrandt-Radke,Makoho-nienko2011).

Kultūra yra horizonto dalis, kurios siekia žmogus.Norsdažnaiskiriamagamtanuokultūros,betabisudarovienovę,nes„visos pradžios slypi gamtoje, visatinėje, kosminėje jos pers-pektyvoje“,–rašėV.Daujotytė(2010:262).Sąmonėneaprėpiato,kadkultūrospatipradžiayragamtoje,tačiautokiainforma-cijaslypipatirtyje,kuriskatinakūrybingumąirkultūrosplėti-mą(Daujotytė2010).„Gamtairkultūranėrapriešpriešos“,nesgamtakuriakultūrą (Daujotytė2010:263).Aplinkoskūrimasnustato socialinius vaidmenis ir santykius, rašo YI-FU Tuan(1987). Tai yra dar vienas kultūros poveikis žmogui. Tyrėjas(YI-FUTuan1987:133)mano,kadkultūrapadedaįsisąmonin-ti tapatybę ir elgesio taisykles, nes „architektūramokina“. Jileidžiasuvoktirealybękaippriešpriešąneapčiuopiamiems,pa-sąmoniniamsdalykams.Architektūrosobjektai,pavyzdžiui,na-mai,kuriamitam,kadbūtųsukurtaapsaugosirneliečiamybėsvieta.Namosukūrimoporeikissusijęssuritualu,ogalnetsuaukairaukojimu,teigiaYI-FUTuan(1987).Pastogėsformavi-masnuoseniaisiejamassudarniosvietoskūrimuchaosoerdvė-je,todėlkultūroskraštovaizdistarsiprisisavinalaukinįgamtoskraštovaizdįirtampaneatskiriamajosdalimi.

Visdažniaususidomimaliteratūrostopografijakaipnaujatyrimometodologija.Taiyranaujasžvilgsnisįliteratūroskūri-nį,konkrečiųvietųirvisųjoselementųišskyrimą,vaizdavimą.V.Butkus(2008:13)teigia,kadliteratūrostopografija„modi-

�0

fikuojaarnetišstumiaformalesnius,abstraktesniusliteratūroserdvėspoetikostyrinėjimus“.Norintsuvokti,kasyraabstraktu,okasne,vertaįsigilintiįM.L.Ryantyrimus,susijusiussuvie-tosirerdvėsatskyrimu.

M. L.Ryan, remdamasi filosofoYI-FUTuan teorinėmisįžvalgomis,atkreipiadėmesį į erdvės irvietos skirtumą.NorsM.L.Ryanteiginiaiaktualūsir labaidažnainaudojamikituo-se tyrimuose (Rybicka 2008), būtina pabrėžti, kad literatūrostopografija,ypačtopographical turnsąvoka,kurivėliauapta-riama,prisidėjopriehumanistinėsgeografijostransformavimosiįkultūrinęgeografiją.M.L.Ryanteigimu,skirtumaspriklausotiknuojudėjimoirįsišaknijimo,laisvėsirsaugumo.Erdvėyraabstraktusdydis,besiskiriantisnuokitųatstumu,ovietavadi-namakonkreti žmoniųaplinka,kuriuos jungia emocijų saitas.Jeiguerdvėyra„tuščiaskonteinerisatskiriemsobjektams“,tuo-metvietaniekoneapriboja,tarpobjektųrišasiirsudarotinklą(Ryan:108).M.L.Ryannuomone,erdvėyranežinoma/anoni-minė,ovietaapimabendruomenęirgyvenimopatirtį;erdvėyratarplaikiškairamžina,ovietakuriaistoriją,atmintį.Visižmo-nėsgyvenakažkokiojeerdvėje,tačiaukiekvienasišjųsusikuriasavoatskirąvietosžemėlapį.Šisžemėlapisyraypatingas,todėljisatsirandatiktamtikrojevietoje.Iškylantysjausmai,susijęsutamtikravieta,galibūtipozityvūsarbanegatyvūs.Vieta,paim-taišhumanistinėsgeografijosdiskurso,įgaunadvigubąstatusą,nesyrakonkrečiaipatiriama,irkartuturintisimbolinęreikšmę(Rybicka2008).

M.L.Ryanvietos sąvokąaptariaplačiau,pritraukiage-nius locisąvoką–metaforą.Jiapimaviską,kasvykstasąmo-nėje.Galimateigti,kadtaiyradvasinis,jausminisryšyssukitu.Vietinėsekultūrosevietosdvasiaasocijuojasisuprotėviais,nestaijiepraeityjeatskyrėsavovietąnuobendroserdvės,išskyrė

�1

vietą,kuriojetamtikrasasmuogimė,kuriaipriklausoirįkuriąnorėsvisuometsugrįžti,jeiguteksišvykti,apleistisavovietą.Šigenius locireikšmėišsamiaipaaiškina,kodėlyraitinglaudusirreikšminisprotėvioirvietosryšys.M.L.Ryanneslepiavietosprasmėsproblemiškumodėl įsigalėjusiosglobalizacijos,naiki-nančiosišskirtąprotėviųvietą,kuriojebuvoformuojamasavitakultūra.

V. Butkus (2008) topografinėse erdvėse (urbanistinėse,agrarinėse,gamtinėse) įžvelgiaglobališkumą,kuris,pasiekda-masindividą,pasiekiairvisąaplinką,kraštovaizdį.Remdamasissociologų, antropologų, filosofų ir kultūros tyrėjų analizėmis,teigia,kadanksčiauarvėliauvisosesencialinėsbendruomenės,turinčiossavokultūrą,keičiasi.Atsirandadaugiakultūriškumas,formuojasinaujastapatumas,naujakultūra.Jissiūlopažvelgtiįlietuviųliteratūrostekstųsantykįsuvieta,nesvisiprocesaivei-kia bendruomenę, formuoja tapatybę, kuria topografinę vaiz-duotęlietuviųliteratūroje,kultūrojeirmentalitetoistorijoje.

Santykissuvietadažnailemialiteratūroskūriniųatsiradi-mą.Kiekvienamekūrinyjeatpažįstamakonkreti„vietaarvieto-vė,kraštovaizdisarmiestovaizdislabiausiaisusijęsurašančiojopatirtimi“(Butkus2011:50).Tiesiogpativieta„veikiažmogųkaipkūnaskūną“(Idem2008:35).Tiktamtikrojevietoje,t.y.kraštovaizdyje,formuojamasžmogaussantykissuaplinka,na-mais.AnotV.Daujotytės,kūrybojeyranemažaisavovietostenieškojimo transcendencijosbūdu.Tyrinėtoja (Daujotytė 2010:163) pabrėžia, kadbūtent lietuvių poezijoje gausu „transcen-dencijosatvejų,paremtųvietosišgyvenimu<...>“.

Vietosišgyvenimas,santykissujayraparemtassantykiusuvietoskultūra.Vietoskultūra,kultūrineerdveypatingaido-misikultūrosstudijos,topografiniaityrimaiitinsvarbūs.Įšiasstudijas įeina ir literatūriniai tyrinėjimai, kuriuosevartojamos

��

tokiossąvokos:spatial turn, topological turnirtopographical turn (Butkus2011:14).Butkaus(2011)teigimu,erdvėstyrimai,kuriuospradėjogarsuskultūrossemiotikasJ.Lotman,plečiasiirnežvelgiamatikįliteratūriniuosekūriniuoseesančiuserdvėssantykius„viršuje-apačioje“.Kultūrologiniaityrimai,susijęsutopografija, suformavo sąvokas, kurias pradedama vartoti visdažniauirintensyviau(Butkus2011).Būtinapridurti,jogšiossąvokosneverčiamosįkitaskalbasdėlto,kadneprarastųsavoreikšmėsieškantjųatitikmens.Aktualiausiairartimiausialite-ratūrostyrinėjimamsyratopographical turn(topografijospo-sūkis)sąvoka(Rybicka2008:22).LiteratūrologėirkultūrologėS.Weigel(2009)straipsnyje„OntheTopographicalturn:Con-cepts of Space in Cultural Studies and Kulturwissenchaften.A Cartographic Feud“ aiškina minėtos sąvokos atsiradimą,reikšmę ir ryšį su kitais mokslais. Topographical turn nėrapaprastasvietosatvaizdavimasarbavietųžymėjimas irnuro-dymasžemėlapyje.Ši sąvokaapimaneapčiuopiamusdalykus,susijusiussukultūrinetapatybe,todėltopographical turnyraartimakultūrosstudijoms,kuriosįkvėpimągaunaišetnografi-jos(Weigel2009).

Topographical turnyrasvarbusvietosarbaregionovaiz-davime. Kiekviena tauta ar vietos bendruomenėmato savaipkraštovaizdįirpačiussave.Lyginantskirtingųkraštųpasirink-tosvietosvaizdavimą,būtųgalimaįžvelgtiskirtumus,kuriuoslabiausiai veiktų individualus santykis suvietos kultūra ir is-torija.S.Weigel(2009)nuomone,vietosvaizdavimoskirtumaiitinryškūsdiasporosaregziliokontekste,nesjųvietoskrašto-vaizdisstipriaisusijęssupatirtimiirjausmais,todėlsveturgy-venančiųpaliktosvietospaveikslasskiriasinuokitų.V.Butkus,remdamasisLouisovanDelftoteorinėmis įžvalgomis,aiškina,

�3

kaip atsiranda vietos vaizdavimo skirtumai.Atsižvelgus į betkuriąsenąjąkultūrą,žmogausaplinkavisadabuvopristatomatopografiškai,kadbūtųgalimaįsivaizduotipasaulį,kraštovaiz-džiostruktūrą,vietąarkelią(Butkus2011).Taipsubesivystan-čiavietosbendruomeneirbesikeičiančiakultūrakintasantykissuvietairpradedaskirtisaplinkospaveikslas.

ApiežmogaussukurtąaplinkąkalbėjoYI-FUTuan,ku-ris(1987)sakė,kadkultūroskraštovaizdisgaliveiktižmogausjausmusirpercepciją.Tyrėjaspabrėžianamų,kaipkultūrosele-mento,paskirtįirįtakąžmogui.Namuoseyraįprasminamijaus-maiirpatirtis,kuriebetkuriuometuirbetkuriojevietojegalibūtiatgaivinti.Galimateigti,kadnamaiyraitinsvarbikultūroskraštovaizdžiodalis,susijusisupasąmonėsveikimu,patirtimi.YI-FUTuan(1987)veikale„Przestrzeńimiejsce“(angl.„Spa-ceandplace“)teigia,kadnamaisiejamisugimtaisiaisnamais.Tyrėjasatsižvelgiaįnamusnetikkaipįkonkretųpastatą,kurisasocijuojasi su tėvų rūpestingumu ir vaikyste, bet ir į gimtą-jįmiestą,gimtąjąvalstybę.Žmoguiartimavietaturiišskirtinęreikšmę,čiaformuojamakultūra,kuriveikiajausmus,vertybesiryrasusijusisuinstinktais(YI-FUTuan1987).

Namasyravienassvarbiausiųkultūrosobjektų,kuriameįprasminamažmogausbūtis.G.Bachelardas(1993:323)veikale„Svajonių džiaugsmas“ namo sąvoką, kaip architektūros ele-mento,išplečiaikinamųsuvokimo,kuriegalineturėtineisie-nų,neiribų,nes„namai–mūsųkampelispasaulyje.Jie–kaipdažnaisakoma–mūsųpirmojivisata.Jie–mūsųtikrasiskos-mosas.“

Konkretivietaturisavoišskirtinįcharakterį,kurisjaisu-teikia tam tikras ribas.Ribotumas neturi neigiamos konotaci-jos.Jisyraturtingesnisirkūrybiškesnisbeijautresnisirgilesnis

�4

kultūriniuaspektu,neiištrūkimasužribosįplačiąerdvę,kuriartinapriesvetimybiųatkartojimo,kultūrųirįvairovėsnykimo.Ribotumas,ribasusijęsuregionosąvokakaiptamtikralokaliavieta, išsiskiriančia iš kitų įvairiais faktoriais, ypač kultūra iristorija.Neatsiejamairegionaspasižymitaippatsavotiškukraš-tovaizdžiu, pabrėžiančiu išorinį lokalios vietos išskirtinumą.Kultūra,istorijairkraštovaizdisbrėžiasimbolinęribątarpkitųregionų (Mačaitytė-Kaselienė 2011). L. Mačaitytė-Kaselienė(2011)rašo,kadkultūrosgeografairegioną įvardijakaipspe-cifinįkraštovaizdį,kuriampriklausotamtikražmoniųbendruo-menė,kuriantiregioninęsavimonę,pasižyminčiąbendrapajau-talokaliaivietai,jospraeičiai,kultūrai,religijai.Todėlbendrasvietossuvokimasformuojažmoniųgrupėskolektyvinęatmintį.Kiekvienasregionas,regionobendruomenėreprezentuojasave,todėlvisiškainatūralusyravietosreprezentavimasliteratūroje.

Ribaiartimaparibiosąvoka.Paribiuvadinama(Pabarčie-nė2010) tokiavieta,kurioje susikertakelios tautybės, įvairiųkultūrųžmonės,todėlneįmanomaišvengtiskirtumųirpriešy-bių.Paribiokraštovaizdyjeįžvelgiamasbendruomeniųdėmesyskultūrai,pabrėžiamastautinisirreliginistapatumasbeiglaudusryšyssubendruomene.VisataiformuojaporeikįneišnyktiKitoerdvėje.

Kartais lokali,atsiribojusivietavadinamaužkampiu, tu-rinčiupaslaptingumą,unikalumą.V.Daujotytės(2010)teigimu,užkampisįgavoneigiamąreikšmę,nurodančiąatsilikimą,buvi-mątoliaunuocentro.Šiosvietosdažnaiyraneįvertinamosdėlsustojusiolaikoliekanų,kuriosmenaistoriją,vertybes,galiau-siaikultūrą.Užkampio topografija ryškiai skiriasinuocentro,globalizacijos pavergtos erdvės. Regioninės vietos topografijaspalvingesnė kultūros išskirtinumu, kuris dažniausiai užrašo-

�5

masliteratūroje.V.Daujotytė(2010:165)rašo,kad„kūrybayrairsužinojimo,kąžinai,būdas,kelias.Kąmyliarmylėjai,priekobuvaiprisirišęsar irnesuvokiamaipririštas,kąatsimeni irkodėl“.Kokiayravietosreikšmėžmogaussąmonei,galipadė-tisuprastiYI-FUTuan,kuris(1987:150)klausė,„kokiubūdunaujoviška architektūros erdvėveikia sąmonę?“.Šiandien ar-chitektūrasuteikiadarnos jausmąvisuomenėje.Tyrėjo(1987)teigimu,pastatųišorėirvidusvisąlaikąperteikiakažkokiąin-formaciją,susijusiąsužmogausporeikiais.Visdėltoarchitektū-roserdvėyranegalimabekonkrečiųvietų,kuriositinsvarbiospačiamžmogui,intymiaipatiriančiamsantykįsuvieta(YI-FUTuan 1987). Vietos jautimas dažnai sunkiai išreiškiamas žo-džiais,nesstiprusryšyssutamtikravietayratoksgalingas,jogsudėtingavisataipaaiškinti.

�6

KRAŠTOVAIZDISSIGITOBIRGELIOPOEZIJOJE

SigitasBirgelisyrarealausirindividualaus,jausmaispa-remto kraštovaizdžio kūrėjas. Šio regiono gyventojai galėtųS.Birgeliopoezijojeatrastipažįstamasvietas,gamtosirkultūrosobjektus.Rašytojosantykissuaplinkayraitinfenomenologinis,todėlkiekvienaseilėraštisleidžiaįsivaizduotiįvardintąPunskoirSeinųkraštodalį.Būtinapabrėžti,kadS.Birgeliokraštovaiz-disneapsiribojatikšiuodažniausiaiminimuregionu.Jisžvelgiadaug plačiau, atsigręžia į istoriją ir apima tam tikrų LenkijosvietųreikšmęLietuvaibeipoetoasmenineipatirčiai.

PunskoirSeinųkraštasaprašomasnevienoLenkijoslie-tuviųregionoautoriaustekste,todėlnenuostabu,kadšiokraštopaveikslą galima rasti ir S.Birgelio poezijoje.Kodėl prie šiosvietosnuolatosgrįžtama,galimasuvoktitikpažvelgusįistori-niusLenkijos-Lietuvos įvykius.Punsko irSeinųapylinkėsbeiSuvalkų teritorija LDK laikais iki pat XVIII a. pabaigos pri-klausėLietuvai, vėliaubūtaokupacijų, kuriųpasekmė ‒prieššimtmetįšiskraštasbuvovisiškaiatskirtasnuoLietuvos.Norsšisskaudusistorinismomentasnėralabaisenas,tačiauapiebu-vusiąLietuvosžemęvisdažniauužmirštama.Nevienamepuns-

�7

kiečiųstraipsniųrinkinyjeprimenamasirišnaujoaktualizuoja-masLenkijos-Lietuvossienosnustatymas.Šiamedarbetaippatvertingabūtųpaminėtivienąįvykį,kurisatgarsįturikūryboje.Straipsnių rinkinyje„IšSuvalkųkraštopraeities irdabarties“rašoma,kadpoPirmojopasauliniokarodėlSuvalkųvykoko-vostarpLietuvosirLenkijos.Rinkinio leidėjai(1995:3)mini,kad„1919metaismaršaloFochonustatytojidemarkacijoslinijatapovalstybėssiena“.SeinųirSuvalkųapskritysedaugiausiaigyvenolietuvių.PoAntrojopasauliniokarosienanepakito,to-dėl Seinų,Punsko ir Šipliškiųvalsčiuosegyvenantys lietuviaiturėjosusitaikytisutokiunegailestingusprendimu.

LietuviųkraštasLenkijojeišsiskiriasavokultūra,buitimi,gyvenimobūdu,aplinka.Natūraliosgamtosunikalumasirlie-tuviųliaudiškoskultūrosobjektai,ornamentikaverčiastebėtisdviejųplotmių–natūraliosiržmogaussukurtoserdvėsdarna.

Kraštovaizdžiopaveikslaslabaipriklausonuopačioskul-tūros svarbos visuomenėje. Lokalios bendruomenės aplinkojekultūra yra vienas svarbiausių elementų, leidžiantis perteiktisavotapatybę irsantykįsusavotautos istorija.Už lietuvybėsbruožųryškumąatsakingiyrapatysvietosgyventojai,kaip irpoetasS.Birgelis,kuriųlietuviškostapatybėspuoselėjimassu-teikiašiamPunskoirSeinųkraštuigyvąlietuviųkultūrospajau-tą.Jineleidžianugrimztiistorijai,kuričiaturiypatingąsvarbąkolektyvinėjelietuviųbendruomenėsatmintyje.

S.Birgeliopoezijosrinkiniuoseitingausueilėraščių,ku-riuose nors keliais žodžiaisminimas Punsko ir Seinų kraštas.Pristatomigamtovaizdžiaiirkultūrinėsvietosnukeliaįlietuviųkaimą,esantįLenkijosteritorijoje.Norspoetokūrybojekiekvie-nas skaitytojas galėtų surasti sau atspirtį rašytojo žodžiuose,tačiauypatingasdėmesysS.Birgeliopoezijojeskiriamasgim-

�8

tajamkraštui.KodėlLenkijoslietuviųgyvenamasregionaspo-etuiyratokssvarbus,galimasuvoktiįsiklausiusįjoeiliųkalbą.DarberemiamasivisaisS.Birgeliokūriniais,kuriaisbandomakuoarčiauprisiliestipriePunskoirSeinųvietų.

3.1.Lenkijoslietuviųgyvenamosiosvietos

Lietuvių, gyvenančių Lenkijoje, kraštas žavi tiek natū-ralia,tiekžmogaussukurtaaplinka.Tarpšiųsferųnėraprieš-taravimų S. Birgelio kūryboje. Galbūt paprastam skaitytojuiS.Birgeliokūryboslaukąbūtųnelengvaįminti,tačiauPunskoirSeinųkraštogyventojamspoetoįprasmintavietapoezijoježy-miaiaiškesnėirsuprantamesnė.„Itinryškūsčiakaimogyveni-mo,žemdirbystės,gamtospasaulioatspindžiai,sudarantysbenetalpiausiąįvaizdžių,motyvųsluoksnį“,–rašėA.Kalėda(1992:4) pirmajame S. Birgelio poezijos rinkinyje „Tarp krantų“.S.Birgeliopoezijosžodisprisijaukinažmogų,norintįpatirtilie-tuviškokraštogyvenimą,kultūrąiristoriją.

S.Birgelioeilėraščiuosevietagalibūti tiesiogiai įvardija-ma.Vietovardžiųkilmėpoetokraštenetikįdomi,betiryranuo-rodaįbaltiškąpraeitį.Nevienasvietovardis„pavadintaspagalupėsarbaežerovardą(Giluišiai,Pašalčiai,Punskas,Seinai,Gal-dapė...)“arba„įvardintaspagallaukųarkraštogeografinę-fizinęsavybę(Raistiniai,Stirlaukiai...)“(Uzdila2012:120).Yratokiųvietų,kuriųpavadinimasnurodo,„kasjasįkūrė(Agurkiai,Buro-kai,Suvalkai)“(Uzdila2012:120).Taippatyra„mišriosdary-bospavadinimų(Šlynakiemis,Vaitakiemis)“(Uzdila2012:120).PunskokraštomokytojasirpoetasAlgisUzdilapasakoja(2012),kadyraPunskoirSeinųkraštevietovardžių,kuriemspavadini-maibuvosuteiktipagalžmogaussantykįsugamta.

�9

3.1.1.GimtosiosS.Birgeliovietos

Pirmajame S. Birgelio poezijos rinkinyje „Tarp krantų“eilėraštispavadinimu„VakarasOžkiniuose“nukeliaskaitytojąįpoetogimtąjįOžkiniųkaimą.Ožkiniaitampavieta,įkuriąei-namaišintymios,asmeniniųjausmųparemtoserdvėsįplačiąirvisailietuviųbendruomeneiLenkijojeaiškiąvietą–Punską.

„sukibirugrįžtavakaraspakvimpapienėmirpienubettaipergražukadbūtųnetikrarudensdvelksmasviršpievoskurerdvėsusispaudžiaįrūkąirpaklystanamokurkalnuotosbažnyčiosirmedžiaiapstatytišaligatviaisnorėjaunumirtikadgrįžtum(išligoninėsnegrįžtama)“

199�.06.14(Birgelis1992:127)

Ožkiniai,taiS.Birgeliovaikystėsvieta,kuri jįsubrandi-no,kaipsakėpatspoetas.Šiamekaime,otiksliaugimtuosiuosenamuose,rašytojaspatyrėreikšmingusgyvenimosprendimus,lėmusius jo pasirinktą dabartinį kelią.Ožkiniuose skaitė savomylimiausiasvaikiškaspasakasirkitasknygas,susidūrėsufo-tografijosmenu („Tėviškėje / fotografuoju /vakaro tylą / lygdaiktą“.Birgelis2006:31),kuristaippatkaippoezijayrasvarbijokūryboserdvė.

30

Pasirinktame eilėraštyje „Vakaras Ožkiniuose“ iškylagamtospaveikslas,tačiaujispiešiamasnetiesiogiai,ometoni-mijospagalba:„sukibirugrįžtavakaras“.Vakarometaskeliaramybės,atilsiojausmą,tačiaušisvaizdaspapildomaspieniųirpienokvapu.Atrodytų,kadtaipaprastasgamtosvaizdavimas,tačiaukibiro irpienominėjimas siejamas sukaimobuitimi, otiksliau–dirbančiužmogumi.Eilėraščiožodžiuosegalėtųbūtiužslėptastokspaveikslas:vakareišpievųgrįžtakaimožmogussukibirupieno.Šiaislaikaisitinretaigalimapamatytitokįvaiz-dą,tačiauprieškeliolikaarkeliasdešimtmetųtaibuvokasdie-niškasdarbas,kaižmonėseidavovakaraisįlaukuskarviųmelž-ti.AtsižvelgiantįpasirinktoS.Birgelioeilėraščiųrinkiniodatą,akivaizdu,kad jisvaizduojaXXa.pabaigosLenkijos lietuviųkasdienybę.Tikrumąpabrėžiaeiliųžodžiai, jog„taipergražukadbūtųnetikra“.

Ožkiniųkraštovaizdiseilėraštyjeįgaunafenomenoreikš-mę.„Rudensdvelksmasviršpievos“verčiapajaustisavokūnurudeniškągaivą, užuosti joskvapą, pamatyti rūką, kuris lėtaiuždengiatyliosgamtosvaizdą.Tylumagalibūtiįsivaizduojamadėlpatieseilėraščiožodžiųdarnos,ramauskaimovaizdavimo.

S.Birgelio tėviškėje iškylabažnyčiosvaizdinys–sakrali,krikščioniškavieta.IštikrųjųOžkiniuosenėrabažnyčios,oiškurjiatsiranda,galimasuprastiatsižvelgusįkaimogeografinępadė-tį.OžkiniairibojasisuPunsku,kurantežerokrantostovididelėneogotikinėŠvč.M.MarijosDangunĖmimobažnyčia,sukurialyrinissubjektaspoetoeilėseišreiškiaglaudųryšįtikėjime(„Švč.MergelėsMarijosDangunĖmimolašeli,/Laikaimane,Visagali,/Lygaguonosgrūdelį...“.Birgelis2012:54).OžkiniainuoPuns-konutolęvosdviemkilometrais,todėliškaikuriųkaimokalneliųišnyraPunskobažnyčiosbokštai.TaiPunskoparapijosbažnyčia,kuriojevykstalietuviškospamaldos.Kiekvienamšiokraštolie-

31

tuviui,taippatS.Birgeliui,itinsvarbusyrareliginisobjektas,ti-kėjimoišpažintiesvieta,kuriyravienareikšmingiausiųšiokraštožmoniųkultūrosdalių.

Eilėraštyjepastebėta,joggamtoserdvępakeičiakultūroselementai.NuotolumojematomosbažnyčioseinamavisarčiauPunsko,kuriame„medžiaiapstatytišaligatviais“.Tuometu,kaiPunskebuvotiesiamišaligatviai,šiamekaimevisuometžalia-vodaugmedžių,kuriųdidelędalįpaliko irnenukirto.Stiprusžmoniųryšyssugamtaneleidonaikintijosgrožio,todėltiesiantšaligatvius teko medžius apstatyti cementinėmis plokštėmis.Galima teigti,kadPunskokraštobendruomenė sugebėjo rastiišeitį, kaip palengvinti pėsčiųjų kelio kokybę, nesumenkinantnatūralausgrožio.

S.Birgelioeilėraščiuosegalimapajustilūžiomomentą,ku-risneretaigalisukrėstiskaitytoją.Minėtameeilėraštyje„Vaka-rasOžkiniuose“ramųžodžiųbangavimąperskrodžiastiprusly-riniosubjektotroškimas„numirtikadgrįžtum“.Pastebėta,kadeilėraštyje pamažu einama nuo rudeniškos gamtos (kuri sim-bolizuoja nykimo,mirimo laikotarpį) ir bažnyčios ikimirties,perteikiančios stiprius lyrinio subjekto jausmus, kažkokį lūžįgyvenime.Taiyratamtikrassavęsaukojimasdėlkito,ypatingaisvarbausžmogaus,dėlkuriosugrįžimogalėtųbūtiatiduotagy-vybė.Paskutiniejieilėraščiožodžiai„(išligoninėsnegrįžtama)“padedasuvokti,jogilgimasiirliūdimadėlsusirgusiožmogaus.Kadangieilėraštis įprasminaOžkiniųkaimą,galimatiknuma-nyti, kad rašoma apie labai svarbų lyriniam subjektui žmogųS.Birgeliogimtajamekaime.

Punskiečiopoetoeilėsenekartąplati,visailietuviųben-druomeneipriklausantiaplinkapakeičiamaindividualiaerdve.KitameS.Birgelio eilėraštyje „Eilėraščius reikia pilstyti į sa-pnus“taippatcentrinevietatampaOžkiniųkaimas.Nestebina,

3�

kodėlminimasšiskaimas,įkurįvykstamakaipįvietą,turinčiąypatingą reikšmę. Čia Ožkiniai yra lyrinio subjekto kelionėstikslas. Įkaimąvažiuojamadėlgimtadienio,kuris lydimasei-liuotaisžodžiais.

„eilėraščiusreikiapilstytiįsapnusužlakuotusstiklainiuosevalgytivažiuojantįOžkiniusįmano26-ąjįgimtadienį“(Birgelis1999:38)

Atsižvelgiantįpoetogyvenimofaktus,pastebėta,kadšioeilėraščio ištraukojeminimidu svarbūsdalykai: gimtasiskai-masirpoezija.BūtentkūrybagavopradžiąS.Birgeliotėviškėje.Ji, kaip ir pats poetas, gimėOžkiniųkaime.Visa tai lyriniamsubjektuiyralabaisvarbuirasmeniška,kadangi„valgyti“eilė-raščius–reiškiapajustiirsuprastijųskonįbeiprasmę.Eilėraš-čiųžodžiainėratušti.Jiemsreikia„RomosmišioloirPopiežiausgiesmės“kaip„atkimštuko“(Birgelis1999:38).Žodžiamsrei-kiastipraustikėjimoirjopalaimos.

Nuo Ožkinių kraštovaizdžio S. Birgelio poezijoje gali-manukeliauti įpietinęLenkijos lietuviųkraštodalį, tiksliau–įRaistiniųkaimą.Eilėraštis„MartinaitiškakelionėįRaistinius“nukeliaskaitytojąįXXa.viduriolietuviškokaimožmoniųbui-tį, atveria jų gyvenimo būdą. Lyrinis subjektas pasakoja apie„senuką“,kuriam„senatvėpasibeldė<...>/septintądešimtmetįbesėdintantslenksčio“(Birgelis1992:231).S.Birgelispasako-jo,kadšiseilėraščioRaistiniųgyventojasnėraišgalvotasasmuo.JisvaizduojabuvusįRaistiniųgyventoją,slepiantįišskirtinęgy-venimoistoriją.

33

PasirinktameeilėraštyjevertaatsižvelgtiįRaistiniųkaimosenukoišvaizdą,prisidedančiąpriekuriamokraštokultūros,okartuirkraštovaizdžiospecifiškumo.Kaimiečio„raukšlėtapra-žilusikamža“(Birgelis1992:231) įatmintį sugrąžinaPunskoirSeinųkraštožmoniųišvaizdą,kuriąprisimenatikvyresniojižmoniųkarta.Norskamžaasocijuojasi su liturginiudrabužiu,kunigųdėvimupermišias,tačiausenaislaikaiskamžastaippatnešiodavopaprastikaimovyrai.Nestebinatai,kadšiseilėraš-čiožmogusikisenatvėsnešiojašįdrabužį,primenantįšviesiusmarškinius su labai plačiomis rankovėmis.Kodėl poeto eilėsekamžapražilsta,galimaremtisvietosgyventojųpasakojimais,jog žmonės nešiodavę kamžas iki pilkumo, ne itin dažnai jasskalbdavę.Todėlnestebinalyriniosubjektopasakojimas,kadjisnuolatos„utėliųirblusųėdamas“.

„Martinaitiškoje kelionėje į Raistinius“ randami dar kelisenokaimoelementai:„vežimas“,„troba“,„botagas“,„Sarcis“.Būtinapabrėžti,kad„Sarcis“,taivienasdažniausiaisuteikiamųarkliamsvardųPunskoirSeinųkrašte.Pastebėta,kadjįS.Bir-gelisužrašodzūkųtarme,kokiašnekėjoirvisdaršnekavietosgyventojai.Tokiubūdupoezijojene tik įprasminamavieta suvisaisobjektais,betirakcentuojamaskalbosspecifiškumas.Šia-meeilėraštyjeyradarkelišiamkraštuibūdingidalykai.LyrinissubjektasvartojanuolatosPunskoirSeinųkraštegirdimąposa-kį,jog„išlėks<...>/netšuonesulos“.

Pasirinktame S. Birgelio eilėraštyje galima aptikti senokaimogyvenimopaveikslą.

„smagiainusikvatojoatmintis–sulopytoskelnėsprovienąskylę

34

močiutėrengiasigultioprokitądukragimdoanūkus“(Birgelis1992:231–233)

Kartų minėjimas siejamas su gimtųjų namų perdavimujaunesniems.Paveldėjimotradicijanurodoprisirišimąprievie-tosirstiprųsantykįsutėvųnamais.Čiasenukoakimisregimajopraeitis –vaikystė, kurioje svarbiąvietąužimamočiutė, irdabartis–senatvė,kurioježvelgiamaįsavovaikus,jaunesniąjąkartą.

Kraštovaizdžiui spalvų suteikia vietos kultūros tradici-josirpapročiai.„MartinaitiškojekelionėjeįRaistinius“minimi„vestuviųkopūstai“.Kodėlatsirandatokskopūstųpavadinimas,galima bandyti suprasti pasitelkus vietos gyventojų atsimini-mus.Šiokraštožmonėspasakoja,kadseniaukaimekiekvienossodybosdaržeaugdavolabaididelisplotaskopūstų.Taibūdavoviena pagrindinių ir svarbiausių daržovių, vartojamų lietuviųpatiekaluose.Kiekvienosšventėsmetuantstalogaruodavotirš-takopūstųsriuba,kuriąpagardindavokarštosbulvėssulupena.Taipagrindiniskiekvieno sekmadieniopatiekalas.Bekopūstųtaippatnebuvogalimaįsivaizduotivestuviųšventės.Būtinapa-brėžti, kad ši tradicijayra išlikusi iki šių dienų, todėlPunskoir Seinų kraštovaizdyje vis dar galima pamatyti žaliuojančiaskopūstųgalvas.VestuvėsS.Birgelioeilėraštyjevadinamosdzū-kiškai–„vesailia“,kurivykstasenukokaimynokieme.Čiaprošalįsiaurukeliu„birbenapiršliai“,bekuriųneįsivaizduojamosminėtosiškilmės.

„Martinaitiškos kelionės į Raistinius“ paveikslą papildo„Seivųpakrantė“.Seivai, taiyradarvienasPunskoapylinkių

35

kaimas,garsusrašytojosB.Jonuškaitės1romane„Didžiojisala“,kuriame atskleidžiamaSeivų dvaro istorija, Seivio ežeras yralabiausiai lankomasLenkijos lietuviųkrašte.Čia„naktys len-kiasi/apžėlusiammėnuliui/saulėsgarai/kyla/progaruojantį/Seivį“(Birgelis2006:10).„Seivųpakrantėje“nuolabaiseniaižmonėspoilsiauja,žvejoja,maudosiiršvenčiaįvairiasšventes,pavyzdžiui,Rasosšventę,todėlsusitikimaiprieSeivųežeroyratapęšiokraštotradicija.

S.Birgelio eilėraštis „Martinaitiška kelionė įRaistinius“tirštasužuominųapiegyvenimąšiamekrašte.Kadirtokiade-talė:

„pusantrogyvenimoSuvalkųturgujePirkdamossaulęSirguliuodamosjavųligomIrbulviųepidemijom“(Birgelis1992:231–233)

„Suvalkų turgaus“ atsiminimai yra dar vienas įprastasLenkijoslietuviųgyvenimomotyvas,kurįmenavisikraštiečiai.Šisturgusyraišlikęsikišiol,tačiauminimokraštožmoniųgy-venimobūdasirkultūrapasikeitė,todėldabarsiejamaslabiausu apsipirkinėjimo, o ne prekiavimo vieta. S. Birgelis lyriniosubjektomintysegražiaiparodomiestoirkaimosandūrą,kuridiktuojamašiokraštožmoniųgyvenimo.

Pasirinktameeilėraštyjetaippatvaizduojamosgrįžtančiosišatlaidųmoterys,kurios„pastodavopriekelioįRaistinius“,taireiškia, jog jos stabteldavo, norėdavo pabendrauti, pasidalinti

1 Birutė Jonuškaitė-Augustinienė – Lietuvos prozininkė, publicistė ir poetė, gimusi 1959 m. spalio 5 d. Seivų kaime, Punsko valsčiuje, Lenkijoje.

36

savodžiaugsmaisarrūpesčiais.Kadangisenaislaikaiskaimie-čiainevisadaturėdavokuonuvyktiįatlaidus,eidavopėsčiomis,todėldažnaitekdavosusitiktipažįstamusirsujaiskalbėtis.Taipbūdavo palaikomas gyvas ryšys su kitais.Verta pridurti, kadpoetasčiaįprasminanetikdraugiškumąirkomunikabilumą,betirlabaisvarbųkaimožmoniųbruožą–pamaldumąiratsidavimątikėjimui,susijusįsuatlaidų lankymu.Religijabuvoypatingaisvarbišiųžmoniųgyvenimodalis.Norsatlaidaitrukdavoilgai,onamuosebūdavodaugdarbų,visdėltojiesurasdavolaikonu-vyktiįbažnyčią,ogrįžtantsustotipakelėjeirpašnekėtisupa-žįstamais.Dėl šiospriežasties lyrinis subjektasmena, kad čia„taipsmagubūdavo/važiuoti“,kaipriekeliosustojęžmonėskalbindavopraeinančiusarpravažiuojančiuskaimiečius.Įsigili-nusįvisuseilėraščiovaizdus,nuspalvintustamtikrugyvenimobūdu, galima teigti, kad įrašytas į S. Birgelio poeziją žmoniųdraugiškumas,nuoširdumas ir religingumas formuoja lokaliosvietosspecifiškumą,kurissulipdosavotiškąkraštokultūrą,įsi-spaudžiamąLenkijoslietuviųkraštovaizdyje.

Kaimovaizdai,senojokaimoelementaiirtarmiškižodžiaiaptinkami eilėraštyje „Jungas“. Čia iškyla įvardintas Punskokaimopaveikslas.Eilėsteikiaišskirtinįžavesįskaitantdzūkiš-kaisžodžiaisužpildytąkūrinį,kurieįrodo,kadčiayraišlaikytatarmiškašnekta,okartuiretninėkultūrašiameregione.

„ĮkinkytosPunskanmanodzienos,–Jokiųcakitokiųneturiu.EinuPunskanpradalgiaisatgulusiųrugių,Vingiuotužaliolaukokelaliu.

Pakelėslaukinėaviža,nuleidusgalvą,Laiminsžingsnius,pašokdinsžiogus.

37

Einulaukais,ankstiatėjęs.PabudęsIšpievos,pienoirišsutemos.“(Birgelis2012:59)

Lyrinis subjektas išreiškia savo prisirišimą prie Punskokrašto,kasbūdinganevienamšioregionogyventojui.Gamtosgaivąperteikiantisvingiuojantiskeliastarpžaliųlaukų,rugių,laukinių avižų verčia skaitytojo vaizduotėje nusipiešti vėjudvelkiančiąlaisvąerdvę,kuriosnatūralumošiaislaikaisyraitinmaža.PunskoirSeinųkraštasyražinomaskaipvienasnatūra-liausių,betnepalankiausiųpramoneivystytisLenkijosteritori-joje.

Punskiečiopoetokūrybojegalimaaptiktidarkeliasmini-masPunskoapylinkiųvietas:Vaitakiemį(„NorėjauklaustikelioįVaitakiemį“.Birgelis2004:106),Šilainę („BėgdavoŠilainėnežerųverpstės“.Birgelis2004:75),Klevus(„Raistiniai,Klevai/apšerkšnija/lyja“.Birgelis2012:36),irpatįSeinųmiestą(„Nu-veža įSeinų ligoninę/ Ir laukia, laukianežiniako...“.Birgelis2012:45).Atkreiptinasdėmesys įŠilainę.Remiantisvyresniųžmoniųpasakojimais,Šilainėbuvonedidelis,giriųapsuptaskai-melisprieSeivųežero.PunskoirSeinųkraštuišivietasuteikiakitokį,smėlėtoirspygliuočiaismedžiaisprisagstytolietuviškokraštovaizdą.LaikuibėgantŠilainėbuvoprijungtaprieOžkiniųkaimo(poetoS.Birgeliogimtojokaimo).Norsvietovėsvardasviešojeerdvėjeišnyko,tačiaušiąteritorijąžmonėsvisdarvadi-naŠilaine.ŠiandienŠilainėspavadinimąperėmėpoilsioirpra-mogųcentras,įkurtasbuvusiokaimelioribose,antežeroSeiviokranto.

Klevųkaimas,kurįS.Birgelisįpinaįsavoeiles,yragananuošalioje vietoje, toliau nuo pagrindinio kelio, jungiančioPunskąirSeinus.NorspoetasneminiKlevuoseišlikusiopilia-

38

kalnio,tačiauPunskoirSeinųkraštožmonės(1995)jįatsimenaiškultūriniųrenginių–lietuviškųmenosambūriųsąskrydžiųirjaunimosusitikimųvasarosvakarais.

NetoliLenkijoslietuviųcentroyraTrakiškiųkaimas,ku-ris ribojasi suS.BirgeliogimtaisiaisOžkiniais.Eilėraštyje„Iškūnoišrengtas“atsiveriadarkelinaujiPunskoirSeinųkraštoelementai,menantyskonkrečiąTrakiškiųvietovę.

„iškūnoišrengtastraukinioplynamlaukeantpylimokuprosišTrakiškiųišeinančiorašaulaiškąbičiuliuidraugui“(Birgelis2006:127)

TraukiniaiirTrakiškėsyratarsidu,vienasnuokitoneat-siejamidalykai.Trakiškiųkaimeyratraukiniųstotis,prokuriąkiekvienądienąpravažiuojatraukiniai,atvykstantysišLietu-vosarbaLenkijos.Remiantispoetoeilėmis,traukiniųkeliasištikrųjųyra iškeltasantpylimo.Čia,nuošaliojevietoje, esan-čioje toliau nuo ūkinių pastatų, lyrinis subjektas rašo laiškąbičiuliui.Manoma,kadtokiatekstoformayraitinintymiirlei-džiasuvokti„išrengtokūno“ryšįsulaišku.Laiškeatveriamalyriniosubjektosiela,atliekamaasmeninėišpažintisartimamžmogui.

Trakiškės Punsko ir Seinų krašto gyventojams taip patasocijuojasisuramybėsiramžinopoilsiovieta–kapinėmis.Jas

39

S.Birgelisnetiesiogiaiįvardijaeilėraštyje„Smėlis“ir„InArti-culoMortis“.Rašoma,kad„Trakiškiųsmėlis/lengvesnis/nei/Jeruzalėssmėlis“(Birgelis2012:15)arba„Irtokįpasodinojįmedyjepomedžiu,/Trakiškiųsmėlyje,antkalnelio.“(Birgelis2012:41).Poezijosrinkinyjeaiškinama,kąpoetasturėjoomeny,minėdamas„Trakiškiųsmėlį“.Vietoslietuviamspuikiaisuvo-kiama šiosmetonimijos reikšmė, nereikalaujanti patikslinimo,jogšioskapinėsseniaupriklausėTrakiškiųkaimui,ovėliaujosbuvoprijungtospriePunskomiestelioteritorijos.

VietaS.Birgeliopoezijojegalibūtitiesiogiaineįvardijamair tik numanoma. Poeto kūryboje yra itin nemažai eilėraščių,kuriuose regimas natūralios aplinkos kraštovaizdis.RemiantisS. Birgelio pasakojimais apie stiprų jo ryšį su gimtojo kraštoaplinka,natūraliakaimogamta,kuriojegyvena,numanoma,jogpiešiamaskraštovaizdiseilėraščiuoseyrasusijęsbūtentsušiuokraštu.Poetolyrikojedažnaiatkuriamasgimtųjųnamųpaveiks-las.OžkiniųkaimoaplinkaišryškėjašiojeS.Birgelioeilėraščio„Taipgreitaibėgalaikas...“ištraukoje:

„įmiškus,įtraukiniustaipkitadosėjau,žiūrėjau,trumpamuždelsiau,atsiradaukitojkartoj.“(Birgelis1992:183)

Kraštovaizdįpapildomiškohorizontasirbėgantystrauki-niai.ŽvelgiantįOžkiniųkaimogeografinępadėtį,perjįyraiš-tiestasvienintelistraukiniųkelias,jungiantisLietuvąsuLenkija.Geležinkeliskertarašytojogimtojokaimomišką,kuriame,kaippasakojoS.Birgelis,ypačjaunystėjemėgdavolankytis,gėrėtisramybeirgamtosgrožiu.

Kitamepoetoeilėraštyje„Nekantriaipakvimpatėvoku-melė“neįvardijamas joksvietovardis, tačiau tam tikrikrašto-

40

vaizdžioelementai leidžiamanyti, jograšomaapieS.Birgeliogimtinę.

„nekantriaipakvimpatėvokumelėlaukaipritvinkęarimųsvyruojapabučiavimųšakosnušienautųpievųnaujolaikotąsa“(Birgelis1998:70)

TėvopaveikslasyraitindažnasmotyvasS.Birgeliopoezi-joje.Vyresniojigyventojųkartamena,jogkumelękinkydavoirdirbdavovisųpirmatėvas.Senojokaimokraštovaizdissunkiaiįsivaizduojamasbeprakaituojančių,betištvermingųkumeliųirišpaskossuplūgueinančiotėvovaizdo(„tėvorankųšilumąnuoplūgonušluostyk“.Birgelis1998:70).Eilėraštįnutiesęsarimas,„nušienautapieva“,„negyvolaukošukuosena“ir„svyruojan-čios šakos“, kurias galbūt slegia prisirpę obuoliai („Nukritoobuolys. /Tėvonamuose, /Kuriuoseaugo /Pasvirusobelis.“Birgelis2012:38),piešiarudeniškąkaimokraštovaizdį.

Kaimokraštovaizdispoezijojenekartąperkelia į lyriniosubjektopraeitį. Ją lydimalonūsprisiminimai, jaukios vietos,kur„laukuoselikorugienos/irmaldosįVisagalį.../rugiuosebobų vasara... / saulės blakstienos“ (Birgelis 1997: 9). Įžvel-giamas ryškus geltonais atspalviais nusėtas kaimo laukas, sukuriuoišgyvenamasjavokelias,išpintasbobųvasarostinklais,nuglostytassaulėsšiluma.Pastebėta,kadS.Birgelislabaidaž-naieilėseatkuriarudeniškąPunskoirSeinųkraštovaizdį.Poetoeilėseatkuriamasbulviakasiopaveikslas,kuriameįžvelgiamascikliškumas. Jį lydi ryškusžmogaussutapimassugamta:„pobulviakasiorožėsnustoja/žydėti,/išskrendagarniaiirnutylažiogai.“(Birgelis1997:10),okartusuvėstančiuoruirgamtos

41

mirtimi„atšąlaširdysirapkarstaglamonės“,nustoja„mylėtissužadėtiniai“(Birgelis1997:10).

S. Birgelio kraštovaizdis yra paženklintas žemdirbių rū-pesčio,kurrugiai,laukai,„pranašųkalnaspateptasarimu“(Bir-gelis2004:92).PunskoirSeinųregionasvisuometbuvožem-dirbiųkraštas,žemęlaikantissvarbiausiamaitintoja,kurioje„irvis dėlto sudygo rugiai, / išaugo gegužės vėsoje, / išsimaudėsaulėje,/davėderlių–/vienampenkeriopą/kitamdvidešim-teriopą.“ (Birgelis1992:93).Čiažmonės„amžiųamžius<...>žemdirbystę laikėpagrindiniuverslu, <...> suteikdavo žmoguivisuomeninębeikultūrinęlaisvę,savotiškąautonomiją“(Bara-nauskas1995:120).

Poetastaippatneužmiršta„senojoLietuvoskaimo“tradi-cijų,kurisglaudžiasi„prietėviškėsberžų,/priežagrėsišskeltosišlieposkamblio“(Birgelis1992:91).PunskoirSeinųkraštasnusėtaskaimais,kuriųgyventojainėraužmiršęsavošaknų.Ištikrųjųnekartą šiame regione lietuviaiprisimenasavoprotė-vius,dirbančiusLietuvos,dabartinėsLenkijos,laukus.Eilėraš-tyje rašoma,kadsenajame lietuviųkaime„užmiega trobesiai,/ kultvėlos, mezgėjos, staklės.“ (Birgelis 1992: 91). Įžvelgia-maslaikojudėjimas,lemiantisžmoniųirkultūrosbeilietuviškokaimokraštovaizdžiokitimą.Čiaišliekatokiapati„rugiapjūtėvarpose, / klojimuose, / rankose, / pakelėse, / kur nusileidžiadangus.“(Birgelis1992:95).

Kartais S. Birgelis visiškai paslepia kūryboje aprašomąvietą.Eilėraštyje„Aprenkpievomis,laukais“nėrajokiokrašto-vaizdžioobjekto,kurisleistųįmintiaprašomąvietą.

„aprenkpievomis,laukaisapjuoskežerais,upėmis

4�

apsėkrugiais,ateikduonaeilėrašti,kurisneateini“(Birgelis1999:15)

Poetasgeba įkvėptieilėraštįgamtosgyvybearba jo ieš-koti savo gimtajame sodžiuje. Eilėse sutalpina „tėvo laukus“ir „kalvotą, kuprotą tėvynę“, o pažįstamą ir stipriai jaučiamąkraštąišreiškiažodžiais,iškeliančiaisskaitytojąviršvietos,kur„išmindžiotikloniai/išbarstytilaukai/pievos–karklynai/kelipaklydusiejižiogai“(Birgelis1999:15).

Visdėltopoetokūrybojeneapsiribojamatikgamtoskraš-tovaizdžio objektais. Eilėraštyje „Rugiuose“ sugyvinamas ke-lias,„kurisožiuojasi /kelrodžiai rodo liežuvį“ (Birgelis2004:92). Įdomu atidžiau panagrinėti besiožiuojantį kelią, kuriambūtųgalimapriskirtikeliasreikšmes.Žvelgiant įLenkijos lie-tuvių gyvenamąjį regioną, nuostabą kelia vingiuotų ir išsiša-kojusių kelių tinklas, verčiantis keliautojus pristoti, pagalvotiir suabejoti teisingos kelio krypties pasirinkimu.Taip pat be-siožiuojantiskelias leidžia atsigręžti į S.Birgeliogimtojokai-mopavadinimą„Ožkiniai“, įabiejųžodžiųsemantiką.Galimamanyti,kadpoetasšiameeilėraštyjeturiomenyOžkiniųkaimokelius,kuriemssuteikiaindividualiąreikšmę.Atkreiptinasdė-mesysį„kelrodžiųliežuvius“,kuriešiameeilėraštyjeturispeci-finęformą.Kelrodžiovienasšonasyrapanašusįstrėlę,kurigalipriminti liežuvį.KadangiPunsko ir Seinųkrašte yra nemažaikaimų, nutolusių nuo pagrindinio valstybės kelio, todėl tokiųkelioženklųčianetrūksta.Galimateigti,kadkelrodžiaitaippatprisidedaprieLenkijoslietuviųkraštovaizdžioircharakteringožemėlapiokūrimo.

43

3.1.2.Jotvingiškasiskraštovaizdis

Punsko,SeinųirSuvalkųregionas,taisenųjųšiosvietosgyventojų–jotvingiųkraštasarba„Jotvospakraštys“(Birge-lis2012:72).Jotvingių,kitaipdarvadinamųsūduvių(„Sveika,jotviųžeme!/ManovardasSūduva!“.(Birgelis2006:49),gy-venamojiteritorijavadinamaJotva(„vaidenasiJotva“.Birgelis2006:139).Jos istorijasusijusisu išnykusiaprieškelisšimtusmetų jotvingių gentimi. Lenkijos lietuviai linkę save vadintijotvingiųpalikuonimis,turinčiaissenastradicijas,kuriųištakųreikiaieškotipagonybėje.Šiosvietosžmonėsgerbiasavoistori-ją,josženklaiišlikoikišiųdienųiryraįrašytiS.Birgeliokūry-boje.Taiyrasenųjųgyvenviečiųobjektai:piliakalniai,buitinėirkovinėįrangabeitai,kasneapčiuopiama:baltiškivietovardžiaiarvandenvardžiai.

Jotvingiškasis kraštovaizdis išeina iš Lietuvos ir tęsiasipervisąPunsko,Seinų,Suvalkųirtolimesnįkraštą,išsidriekusįponemažąšiaurėsrytųLenkijosplotą.Ištikrųjųtiksliosjotvin-giųkraštoribosnustatyti turbūtneįmanoma: jauXVa.JonasDlugošasbandėįvardintisūduviųgyvenamąsiassritis,bet„dėlskirtingošaltinių interpretavimodaugiaupripainiota,negu iš-aiškinta“(Puzinas2009:14).Tačiauyražinoma,kadjotvingiųžemėsnusidriekusiosšiaurėsrytųLenkijosteritorijoje(Turtulio,DegučiųirSmalėnųkaimųbeiGaladusioirSeivioežerųapylin-kės)irsiekiaLietuvospakraštį–Kirsnosupę(„prieKirsnos/raumenų“.Birgelis2012:141),Vingrėnų(„Ieškojaumeilės,di-desnėsužJotvą./<...>/VardansūduviškaineištartųVingrėnų“.Birgelis2012:129),Būdviečio(„Vyrai/Būdviety/ąžuolųgi-riųsargyboje“.Birgelis2006:66)irRudaminoskaimųteritoriją(„tedegaramovėj laužai / irantpiliespamatų/nuoKlevų ikiEglinės/nuoŠiurpilioikiRudaminos“.Birgelis2012:146).

44

JotvingiškąpraeitįmenaLenkijoslietuviai.PoetasS.Bir-gelisrašo,jog„geriamjotvingiųžodžius/Tėvynėsįsčiose“(Bir-gelis2012:48).Jokūryboje,otiksliau–naujausiuosedviejuosepoezijosrinkiniuose„Visadanesma“ir„Septintasnakty“,gau-sujotvingiškojokraštovaizdžiopaveikslų(„Kas<...>/Nupiešėlaiką,piliakalnį,klonį?“.Birgelis2012:128)beijotvioįvaizdžių(„kresnas,barzdotas/jotvis/kirviu/maišomedų/suvynu“.Birgelis2006:60).Kodėlpoetassugrąžinajotvingiųvardą,gali-maremtisjoapmąstymais,jogkiekvienagentispraturtinaLie-tuvosistoriją,todėlnegalimajųužmiršti–jasreikiagarsinti.

Susidomėjimą kelia ne kartą šalia jotvingių vardomini-miprūsai.Galimapaminėtiistorinįfaktą,jogjotvingiųkraštastraukęsisirplėtęsis.Jisvienulaikuapglėbdavokaimyninesprū-sųžemes,okitu–prarasdavo.Šiosdvigentysvisadagyvenoviena šaliakitos.S.Birgeliopoezijoje įžvelgiamasdėmesys irSūduvos,irPrūsijoskraštui.

„Sveika,Sūduva!Sveika,Prūsija!Tuesimūsųžemė!Tužemėješventa!“(Birgelis2006:48)

KodėlįvardijamanetikJotva,betirPrūsija,galimaremtisPunskoirSeinųkraštesukurtosJotvingiųirprūsųgyvenvietėsšeimininkoPetroLukoševičiausžodžiais:joteigimu(Bobinienė2009:338),šiokraštožmoniųpraeitisgyvanetik„dainose,pa-davimuoseirpasakose“,betsvarbująpagerbtiiratkuriantJo-tvingiųirprūsųgyvenvietę,nes,anotjo,PunskoirSeinųkrašteplaukiaabiejųgenčiųkraujas,ojųtradicijosglaudžiaitarpusa-vyjerišasi.

45

JotvingiųkraštovaizdisvadinamasnetikSūduva,betirDai-nava.DabarDainavoskraštassiejamassuLietuvospietrytineda-limi–Dzūkijosteritorija,kuripasižymiišskirtiniugamtosgrožiu.S.Birgeliseilėraštyje„ŽemėSūduvos“vedaproDainavą,kuryra„<...>laukai,ežeraiirupiųvingiai“,neužmirštasustotipriepilia-kalnių,kurie„<...>čiastūksotaikūsirsustingę“(Birgelis2012:130).Sūduvoskraštasvaizduojamasšviesiomis,šiltomisspalvo-mis,kuriosaplinkaisuteikiašvelnumąirlengvumojausmą.

„IršviečiasaulėSūduvos,irlapaikrenta,Kąpirmąkartregėjom,kąpamatysimantrą.Kasužmarštinnuėjo,kąširdispamiloLabiauužlauką,upę,ežerėlį,šilą.IrkrentadvelksmasšilumositlietauslašelisAntlaukų,miškųįJotvosšalį.“(Birgelis2012:130)

Šiltojoiršaltojometųlaikųskiriamiejielementai(„šviečiasaulė“, „lapaikrenta“) tampaženklais, kuriais lyrinis subjek-tasišreiškiameilęirprisirišimąprie„pirmąkart“regėtokrašto.Manoma,kadčiakalbamaapiegimtąją irpirmąjąvietą,kuriąpamatožmogus.Eilėsejaučiamasgrįžimasįpraeitį,įanksčiauįvardintųpiliakalniųistorijąjotvingiųkrašte.

S.Birgelis lyg išpaukščioskrydžionubrėžiakraštovaiz-džioaiškiausiusobjektusirprimena,kadčiagyvasjotvingisirjotvingiųistorija.

„Užžiemosproskynųpavasariškųarkųjotvingiškaiįmanomų

46

vasarųužŠiurpiliokrūtųJuodosiosAnčiosJotvosvingiuotųupeliūkščiųKlevųpiliakalnisEglinėsklonismestenvisadanesma“(Birgelis2006:95)

Pasirinktame eilėraštyje „Už žiemos proskynų“ tiksliaibrėžiamas jotvingiškaskraštovaizdis–nuo labiausiainutolusionuoPunskoŠiurpiliopiliakalnioikiartimiausiųlietuviškokraštoKlevų irEglinėspiliakalnių. Įdomupatyrinėti, iš kur atsiranda„Šiurpiliokrūtų“įvaizdis.ŽvelgiantįŠiurpiliopiliakalnį išvir-šaus,pastebėta,kadjoteritorijojeyražemėsiškilimai,nurodan-tysbuvusiosstipriausiosjotvingiųgynybinėspiliesvietą(„Šiur-pily/šiurpiojpily“.Birgelis2012:143).PunskokraštoistorikasJ.S.Paransevičius(2012:35)teigia,kadšiopiliakalniopadėtisminima1909m.Varšuvojeišleistojeknygelėje„Suvalkųrėdybospiliakalniaisužemėlapiu“,kuriojerašoma,jog„einantišSuval-kųįElenavą,turimepriešakisišabiejųšaliųkelioganaaugštuskalnus.Tarpviršūniųšitųkalnųdviaugščiausiosištoloatkreipiamųsųatydžią.Jiedvidunksoapie2verstuįšiaurvakarųšalįnuoElenavo“. Šiurpiliu yra vadinamagyvenvietė, nutolusi nuo pi-liakalnioapiedukilometrus,tačiauS.Birgelioeilėraščiokrašto-vaizdisnurodo,kadakcentuojamosbūtentjotvingiųžemės.NuoŠiurpilioeinamavingiuotosupėsJuodosiosAnčioslink,jungian-čiosvienusdidžiausiųvandenstelkiniųšiamekrašte:Ančios irVygriųežerus.Žvelgiantįvietovardžiųirvandenvardžiųpadė-

47

tį žemėlapyje,galimapastebėti,kadS.Birgeliskuria tam tikrągamtosobjektųsieną,apgaubiančiąKlevųirEglinėspiliakalnius,esančius lietuviškų gyvenviečių teritorijoje, todėl poetas rašo,kad„tenvisadanesma“(t.y.visadaesame).

HidronimaiyraitinryškūsS.Birgeliolyrikoje,menančiojeJotvospakraštį.EilėsepoetasatgaivinaDauspūdą(„įvalandasproDauspūdą“.Birgelis2006:16).Šispavadinimasasocijuojasitiksu lenkųkaimuDowspuda,esančiunetoliSuvalkųmiesto,tačiauįsigilinusįDauspūdosvardą,A.Uzdila(2009)primena,kadtaiyravisųpirmaupėsirežerovardas,senovėjevadintasRaspuda,Dauspuda.Jisteigia,kad„ežeroirupėsvardasyraki-lęsišjotvingiųkalbosDau-spūda„daugspausti,didelėspūda“�.TaippatLietuvosžemėjeįsirėžusiomisDainavojeSainosirŠal-čiosupėmispatenkamaįLenkijosteritorijosSaino(lenk.Sajno)ežerą irDainos (lenk.Dajna)upę („ĮkandinSainos irSaino /Šalčios,DainosirDainavos“.Birgelis2006:54),kuriosmenajo-tvingiškąjį,gyvybėspilnąkraštovaizdį,kertantįnetKaliningra-dosritiesribą(„Nevaikštostirna,briedis,lapė/NeiDonelaičioReginaOlefanti“.Birgelis2006:54).

NevienąkartąpoetoeilėseakcentuojamaŠešupė,turintiypatingąreikšmęLenkijoslietuviųgyvenime.Šiupėeilėrašty-je„Šišara“vadinamaseptintąjaJotvosslėnioupearba„Jotvossese“(Birgelis2012:123).Kodėljitampasese,galimapaaiškin-ti, remiantisA.Uzdilos(2009:64) tyrimais,kuriuoserašoma,

2 „Taip upė pavadinta todėl, kad pavasariais joje vandens lygis pakyla beveik metru, dėl to intakuose atsiranda spaudimas atgal ir susidaro vadinamosios grįžomės, kuomet vanduo teka prieš srovę. Teritorija, per kurią teka Dauspuda, kitados priklausė Jotvai. Čia yra išlikusi ramovė, vadinama Šventąja Vieta – senųjų laikų kulto vieta. Nuo XV amžiaus Dauspuda buvo Lietuvos ir Prūsijos riba“ (pgl. Uzdila A. 2009: Upių dainos. Terra Jatwezenorum. Istorijos paveldo metraštis. Punskas: Aušra, 49).

48

kadŠešupėsvardoantrasisvariantasyraSesupė–„upė,kurituriseserį“.Anotjo,jotviųirprūsųkalbojenebuvopriebalsiųširž,todėlvietojjųbuvotariamossirz.Jis(Uzdila2009:64)pateikia taippatantrąjąvardoetimologiją.„Šešupė irJuodojiAnčia išteka iš tospačiospelkės“, todėlnatūralu,kadŠešupėbuvoįvardintakaipantrosiossesuo.

Atkreiptinas dėmesys į eilėraščio „Šišara“ pavadinimą.Taiyraupėvardis,kuriuoS.Birgelis(2005)įvardijoŠešupę.Jo(2005:7) teigimu,Šešupėsvardas„galįsbūtigiminiškas indųkalbos žodžiui šišara, reiškiančiam šaltą, vėsų. Taigi Šešupėreikštųvėsiąupę“.KitameS.Birgelioeilėraštyje„YraŠešupė,Jotva“ kreipiamasi į Šešupę šiais žodžiais: „tekėk / kaip tekaLietuva“(Birgelis2006:114).GreičiausiaitaipnurodomasjosryšyssuLietuva–šalimi,įkuriąjiįplaukiaišjotvingiųkrašto.TaivienintelėirdidžiausiaLietuvosupė,kuriplaukiaLenkijoslietuviųžeme.NuoŠešupėskrantųžvelgiamaįJotvosaplinką.

„yražiedlapiaiklevairugiagėlėsyrakeliairūpintojėliaikryžiaiamžiai“(Birgelis2006:114)

JotvingiųkraštovaizdisS.Birgeliokūrybojevaizduojamas„jotvingiųežeruos“,„Sitkiemiopabaly“ir„Galviečių,šešupių“.BejauminėtosŠešupės,dėmesįpatraukiapoetoįvardintasSit-kiemis–vietovardis,kurioneįmanomasurastineiLietuvos,neiLenkijosvietųpavadinimųsąraše.Poetaspasakoja,kad taiyra

49

jotvingiškasvietovardis(„sit“–septyniir„kiem“–kiemai),ku-risXXa.netkeliskartuskeitėsavopavadinimą.Dabartaiyralenkiškas kaimasŻytkiejmy, esantis šiaurinėje Lenkijos dalyje,Geldapėsapskrityje,prieLietuvosirKaliningradosritiessienų.

S.Birgeliokūryba leidžiakeliauti ir įkitas jotvingiškojokraštovaizdžiovietas.NuoŠiurpiliopersikeliamaįvakarinęJo-tvospusę–Kirsną–AlnosintakąLenkijoje.

„Jotvingiųkvapas(lygkapas)ŠiurpiliosugeriarasąrytmečiolūpassuspaudžiaužmarštįpakeliauždegaKirsnątarpEgluvosireilutėsEglėslieptuoseperRomintąDubeninkuose“(Birgelis2006:106)

Jotvingiškasiskraštovaizdisišnyraryte,kaigamtaprade-daryškėtiauštant.Suaušrayrasusijęsprisikėlimas,atgimimas,kurisgalibūtisiejamassuišnykusiajotvingiųgentimi.EgluvosirDubeninkųteritorijojegyvosKirsnos irRomintosupėskie-kvienąkartąįatmintįsugrąžinairtarsiatgaivinajotvingiųisto-riją.Dėmesįpatraukianelenkiškos,obaltiškoskilmėshidroni-mai,kuriuosvertingapatyrinėti,bandytisuprastijųreikšmę.

KirsnosupėpriklausoAlnos3(lenk.Łyna)dešiniajamin-takui,tekančiamPriegliumiįNemuną.Taibaltiškivandenvar-

� Alna – geografinio objekto vardas, kildinamas iš žodžių alėti : alnėti : almėti, kurie reiškia „rėkauti, lalėti“ (pgl. Uzdila A. 2009: Upių dainos. Terra Jatweze-norum. Istorijos paveldo metraštis. Punskas: Aušra, 43).

50

džiai,todėljiesiejamisulietuvių–jotvingiųirprūsų–istorija.Kirsnosvardaskildinamasišbaltiškožodžiokirsnan,reiškian-čio„juodas“.ItinsudėtingaieškotiRomintosupės,kuriišplau-kiaišRusijos,Kaliningradosritiesirjosvardaspakinta.TenyrarusiškaivadinamaKrasnaja.Romintosvardą suteikėbuvę šiokraštogyventojaiprūsai,todėlupėvardžioreikiaieškotiužrašy-tovokiečiųkalbaRominte.Pasirodo,kadtojepačiojeteritorijo-je,kurtekašiupė,yrataippatvadinamagiria,šaliakuriosyraDubeninkųvietovė.Susidomėjimąkeliakitamepoetoeilėrašty-je„Nuošv.Brunono“įvardijamaBartųgiria.Galbūttaipvadi-namaRomintosgiria,kuriosplotaiI-IIa.priklausėprūsų,bartųirnadruviųgenčiųteritorijai(Stanaitis2011).ČiavėlminimasSitkiemis(„Sūduva/saulėlydy/tiesSitkiemiu/irBartųgiria“.Birgelis2006:65),kurįRomintosgiriaskirianuoįvardintųDu-beninkų.

JotvingiškasiskraštovaizdisdabartinėjeLenkijosteritori-jojenusėtasbaltiškoskilmėsvietovardžiais,vandenvardžiaisarpiliakalniųvardais,kuriuosvisdarmenaLenkijoslietuvių–jo-tvingiųpalikuonys,tarpjų–poetasS.Birgelis.

3.2.VietossakralizacijaS.Birgeliokraštovaizdyje

Anot V. Daujotytės (2010: 163), „kiekvienas kūnas yrakuriojenorsvietoje,iškuriosnorsvietos.Išėjęs,išstumtas,pra-radęs,norsmintimisįvietągrįžtantis.Pirminė,prigimtinėvietayravietosarchetipas;visosvietos,įkuriaspatenkama,lygina-masupirmine,kursąmonė tarsiatsibundasavęssuvokimui“.Fenomenologinė vietos patirtis remiasi praeitimi, istorine arkultūrineatmintimi,kurilaikuibėgantpradedavismažiaurū-pėtisocialineivisuomenei.Kultūrosistorijossuvokimaspadeda

51

įvertintidabartinesvertybes,kuriosyrasvarbiosirkartaisįgau-nastabųbruožus,teigėA.Gaižutis(1992).Jislabaitaikliainu-piešėįvaizdįvisuomenės,kuridomisisavokultūrosištakomis,ugdoistorijosjausmąiryraatsparinepastoviomsirbevertėmsšių dienųnaujovėms.Kadangi visuomenę formuoja trys laikodimensijos–praeitis,dabartisirateitis–josvisosyrasvarbioskultūrosvystymosianalizei.Šiuolaikinėjeliteratūrojeieškomatolimų mitų atspindžių ir reikšmės šiandieniniame kontekste.Lietuvosistorijostyrimuoseneatsiejamaisryšiaissusijusiosvi-sosbaltųtautųgentys,kuriųvystymasissuformavodabartinėslietuvių tautos įvaizdį. Kiekvienos genties istorija susijusi susakraliaisženklais–pagrindiniukultūrosdėmeniu.Čia ieško-majotvingiųgentiessakraliųjųženklų.PasirinktojeS.Birgeliokūrybojenegalimanepastebėtiryšiosusenuoju,pagoniškuojujotvingiųpasauliu.Poezijojesusiduriadvipusės–šiapusybėiranapusybė.Itindažnaikalbamaapiemirtį,gyvenimąpomirties,dvasiųkeliones.Sakraliniaiženklaiiristorijaeilėsemenanetikkrikščioniškąsias,bet irpagoniškąsiasvietas,kuriose įspaustaPunskokraštobendruomenėspraeitis. Išlikusiossenosiosreli-gijosvietossaugojapraeitiesatminimą–jotvingiųgyvenimąirpalikimą.

Kiekvienai tautai rūpi savos kultūros ištakos. Punsko irSeinųkraštolietuviamssvarbužinotiirsuvoktisavokilmę,tirtilietuvių tautos atsiradimą šiose žemėse.Neviename šaltinyjerašoma,kaddidelėdalisdabartinėsLenkijospakraščionuoLie-tuvossienospriklausėvienaivakarųbaltųgenčiai–jotvingiams.S.BirgelispoezijaieškoPunskokraštokultūrosšaknų.Jiseilė-sesaugotautosatminimą,kurislaikuibėgantblėsta,prarandasavoreikšmę.Būtinakiekvienądidesnębendruomenętirtinuodvasios, kultūrospaveldopradžios, pažinti iš naujo, kadbūtų

5�

saugomas ir tinkamai suvokiamas kultūros ir pasaulėžiūrosformavimasis. S.Birgelis bandonorsmažą jotvingiųpraeitiesdalįpriminti irpaliktisavopoezijoje.TokiubūduprimenamasPunskoirSeinųkraštolietuviųkilmės,tapsmošaltinis.Poezijojeeinamanuopamato– sakraliosvietos ir jos reikšmės,kuriojeieškomaminimosbendruomenėsištakų.ItinsvarbusyraS.Bir-gelioatsigręžimasnetikįkrikščioniškuosius,betirikikrikščio-niškuosiuslaikus,neskultūrosformavimosišaltinioreikiaieš-kotijaupagonybėje,todėljopoezijojerandamiirvienos,irkitoskultūrosženklai.

3.2.1.Ikikrikščioniškiejiženklai

Visosbaltųgentysturėjostamtikrąpasaulėžiūrą.Jųtikė-jimassiejosisugamtosiržmogausryšiu,kurisformavopagony-bę.Ypačsudėtingabūtųkalbėtiapietautoskultūrą,jeigunebū-tųžinomajostolimapraeitis.Istorijaprimenaįvykius,bekuriųbūtųsudėtingasuvoktišiandienosrealijas,praeitiesirdabartiesjungčiųsunarpliotuskelius.Istorijasuteikiažinojimoapiesave,papročiųatsiradimąirsavitą,charakteringąsavotautoskultūrą.Vietossakralumasnėraišgalvotasarsukurtas.Jįliudijanetikrašytiniaišaltiniai,betirkraštoetnografijos,folkloroirkalbo-tyrosduomenys,kuriaisremiasipagoniškojotikėjimotyrinėto-jai(Gaižutis1992).Kultūrojeieškomainformacijos,kuripadė-tųatskleistipagoniųgyvenimobūdą,apeigųirkultotradiciją.Tyrėjai (Jurginis 1976) teigia, kadvisosbaltųgentysgarbinogamtosobjektus,suteikdamosjiemsnežemiškųgalių,kurdavošventyklas,ogalbūtnetstabus.

S. Birgelio poezijoje įvardijamos sakralios vietos, kuriųsaugotojai buvo jotvingiai. Ši gentis labai dažnai minima jopoezijoje.S.Birgeliostiprijungtissupraeitimiįžvelgiamaeilė-

53

raščiuose,kurbentkartąminimas„jotvingio“vardas4(„jotvioatėjimas“, „kresnas, barzdotas / jotvis“, „jotvingių kvapas“).Tenka pripažinti, kad jotvingių genties nustatymas visuometkėlėdaugabejonių irklausimų.Nevienameistorijosšaltinyjejotvingiaibuvotapatinamisuvakarinebaltųtauta–prūsais,nesvakarinędalįsudarėtikprūsų ir jotvingiųkalbos.Jųpraeitiesrealumąžymiišlikusiųvietoviųpavadinimai.

Tiekvietovių,tiekgamtosobjektųvardaiturisavovietąS.Birgeliopoezijoje. Jųminėjimas turi religijos irgeografinėsaplinkos santykių reikšmę (Beresnevičius 2009)5. Čia (Beres-nevičius2009)nėrakalbamatikapieapčiuopiamusdaiktus,betiržmoniųelgesį,tikėjimą,garsus,spalvasirpan.KokspeizažasiškylaS.Birgeliopoezijoje,galimaįsitikintiišanalizavuspoezi-jos rinkinio„Visadanesma“ (2006)pasirinktus joeilėraščius.Jau pirmosios eilėraščio „Tai tik pusė dainos“ eilutės nukeliaskaitytojąįkonkretųkraštą,nuokuriopradedaskleistisvietoskraštovaizdis:

4 Jotvingiai – tai viena iš kelių baltų tautų, priskiriamų vakarų arealo gyvento-jams. S. Birgelis poezijoje mini prūsus kaip jotvingių kaimynus, bet į jų gentį nesigilinama. Taip siekiama vizualiai suvokti šios pagoniškosios bendruomenės gyvenamąją vietą. Jotvingiai, kaip ir prūsai, kalbėjo panašiomis kalbomis, tarmėmis, turėjo bendrą kultūrą. Tik vėliau pradėjo viena nuo kitos skirtis pa-pročiais, laidojimo būdu, pilkapių struktūra. Jotvingių kraštas vadinamas buvo Jotva. Slavų šaltiniuose rašoma, kad jotvingiai dar buvo vadinami sūduviais, o jų kraštas Sūduva. Jotvingių kaimynai jų kraštą vadino Denove, Dainove, Deinove, o oficialiai – Dainava. Kai kurie lenkų kronikininkai jotvingius vadi-no „poleksėnais“, o jų gyvenamą kraštą „Poleksija“. J. Kabelka teigė, kad „lie-tuviškuose istorijos darbuose šis kraštas paprastai vadinamas „Palenkė“, ku-ris išliko iki šių dienų. Šiandieną Punsko-Seinų-Suvalkų kraštas priskiriamas Palenkės vaivadijai. Tokia šaltinių gausa patvirtina jotvingių kultūros buvimą istorijoje ir patikslina genties paplitimą bei ribas.

5 Gintaro Beresnevičiaus straipsnyje „Vietos ir spalvos. Lietuvos religinės geo-grafijos bruožai XII–XIV a.“ įvardijama religijų geografija, kaip religijotyros disciplina, nagrinėjanti religijos ir geografinės aplinkos tarpusavio santykį (2009: Senovės baltų kultūra / Tai, kas išlieka. Vilnius: Kronta, 31).

54

„taitikpusėdainosišimtosišLietuvoslūpų“

Žodžiųpaslaptingumasbūtųsunkiaisuvokiamas,jeiguneišankstinėsžinios,susijusiossuPunskokraštoistorija.Šiosvie-tosžmoniųsąmonėjegyvaistorinėatmintis–visasjųlietuviškasžemėsplotasyraatskirtasnuoLietuvos.Kodėlšielietuviaiatri-bojaminuoLietuvos,atsakymoreikėtųieškotiistoriniuosešal-tiniuose,kaibuvonustatytosLenkijosirLietuvosribos.Galimamanyti,kad„išimtadaina“įvardijalietuviškąkraštąLenkijoje,kurispuoselėjataspačiastradicijasirdainuojataspačiaslietu-viškasdainaskaipLietuvoje.Perlietuviškądainą,kuriyrain-dividualumąirišskirtinumąperteikiančiuojumenu,nusakomasvisoslietuviųtautosbendrumas–priklausymastaipačiaitėvy-neiirjosistorijai,kuriosvienadalis„išimama“irliekaatskirta.Atsižvelgiantįmitokritikostyrimųgalimybes,dainairdainavi-massiejamassupagoniškojoritualodalimi,nes„žmogausbal-sasneabejotinailydėdavoreliginiusritualus,meldžiamasibuvoirgigarsiai“ (Beresnevičius2009:34).Negalima tvirtinti, kadpagoniškojekultūrojebuvogiedama,nesnėrajokiųpatvirtinan-čiųšaltinių,tačiaugalimatiknumanyti,kadnuolatinisritualųatkartojimasdavėdainosargiesmėspradžiąbaltųkultūroje.

Kitosepasirinktoeilėraščioeilutėsekuriamapaslaptingaatmosfera:

„nurausvintapakalnėkryžiųkapinaitėsestumdosipriešaudrą“

Žodžiųšvelnumąpakeičiatamsiųspalvųelementai,žodžiųjunginiai kuria neraminančią įtampą. Atkreiptinas dėmesys į

55

pakalnėsįvaizdžiospalvą,„nurausvintąpakalnę“.JauGintarasBeresnevičiusteigė,kadspalvosyravienasišreligijosatspin-džiųaplinkoje.Anotjo,raudonayragyvybės,kraujoirugniesspalva,kuridažnaimatomaPerkūnoįvaizdyje,ofolklorejibū-dingavelniui.Norsšiamekūrinyjenėraminimanėvienaiššiųnežemiškųbūtybių,bet„audros“paminėjimassietinassublogiuarbaartėjančiagriausminganaujiena.Eilėraščioištraukaįgaunaaiškumotuomet,kaiskaitomospaskutinėseilėraščioeilutės:

„Barsukalniotolissiūbuojaberžynaisvizginapakrantėmpastojašviesądviemžadavienatvę“

„Barsukalnis“–taišventvietė,kurisiejamasupagoniškojotikėjimovieta.Barsukalnissenovėjebuvolaikomassakraliavie-ta.Manoma,kadkalvosviršūnėjeviduramžiaisbuvojotvingiųalkavietės.Alkaviečiųbuvimąaiškinalietuviųtyrėjai.VytautasDaugudis(1995:50)teigia,kadbegarbinamųšventųjųmedžių,upių, miškų ar akmenų, būdavo statomi paminklai, kuriems„priklauso įvairios formosbeidydžiokalvos,kartais ir lyges-nėsnetolivandensesančiosvietos,žmoniųvadinamosalkakal-niais,alkomis<...>“.Taibuvoišskirtinėvieta,kuriojevykdavotikinčiojojungtissuanapusybe,nematomairšventaerdve.Čiabūdavoatliekamospagoniškojokultoapeigos:kūrentašventojiugnis,garbintidievaiiraukojamosjiemsaukos.Alkavietėbuvolaikomašventviete.Čianestatytapiliųneipapilio.Šventvietėsbūdavo įrengiamos ant kalvų arba girioje, giraitėje. Žinoma,kaimoiralkavietėsatstumainebuvodideli,nesšventosevietose

56

stovėjoaukuras,kūrentaamžinojiugnis,kuribuvogyvenviečiųreliginiscentras.Todėlgalimateigti,kadalkavietėsbuvosvarbikultūrosdalis.

Vertėtų trumpai pristatyti geografinę šios vietos padėtį.Barsukalnis– taikalva,esantiprieGiluišiųkaimo,netoliLie-tuvossienos.S.Birgelisminišįkalnądėlto,kadtaibuvovieta,kuriglaudžiai siejamasu jotvingių sakralumu.Šiandienkalvayra apžėlusi giria, vadinamaGiluišgiriu, oficialiai priskiriamuKreivėnųkaimogiriai.Barsukalnisturėjoypatingąreikšmępa-goniškajai bendruomenei.Alkavietė, kaip tam tikra šventovė,buvo įrengiama pagal bendruomenės supratimą apie pasauliosąrangą. Besiburiantys žmonės išreikšdavo savo bendrumą irsusivienijimątikėjime.Alkavietė–taivieta,kuriojejungdavosidvi erdvės: žemiškoji ir dieviškoji. Pagoniškojo tikėjimoalka-vietęgalimabūtųlygintisudabartinekrikščioniųmaldosvieta–bažnyčia,kuriojetikintiejimaldomisjungiasisuDievu.

Barsukalnis poeto siejamas su beržynu, kurio reikšmępateikiaG.Beresnevičius.Joteigimu,šventvietėjevisadaaugomedis arba pati šventa vieta buvo giraitėje. Pagal pagonišką-jįtikėjimą,medžiuose,ypačąžuoluose,žyniaigirdėdavodievųbalsus.Nežiūrintto,kadpačiųmedžiųošimasišduodavogarsus,bettamtikraisatvejaisjiemsbuvosuteikiamareliginėprasmė.

Šio kalno „tolis“ palydimas visų išvardintų objektų, koljis„pastojašviesądviem“.Šviesasiejamasubaltaspalva,kuriapskritaijotvingiųirprūsųpagonybėjereiškėanapusybę.TaipvėlpatvirtinamaBarsukalniosenoji,religinėreikmė.„Vienatvėsžadėjimas“nurodoišėjimą,apleidimą,kurįbūtųgalimasietisumirtimi,mirusiųjųpasauliu,kuriuotikėjovisipagonys.

S. Birgelio eilėraščiuose pateikiamos konkrečios Punskokraštovietos.EilėseįvardijamasnetikBarsukalnis,betirEgli-nėspiliakalnisarbatikEglinė.Galimamanyti,kadgeografiškai

57

iškilusiosvietosniekuonesiskiriavienanuokitos,betjųnerei-kėtųmaišyti.Barsukalnisyranatūraluskalnas,kurioneforma-vožmogus,oEglinėspiliakalnisyražmoniųrankomissupiltaskalnas.Būtųnaudingapatįžodį„piliakalnis“išanalizuotimor-fologiškai.Jissudarytasišdviejųžodžių,t.y.„pilis“ir„kalnas“.Žodžių semantikanurodokalnoatsiradimo istoriją irpaskirtį.Jotvingiai, kaip ir visos kitos baltų gentys, turėjo ginamąsiasmedinespilissuišorėsįtvirtinimais,pakeliamaistiltais,papiliu,kuriasstatydavoantsupiltųkalnų.Tvirtovęskalaudavoiškastasgilusgriovys.

Eglinė–taikaimas,esantispriepatLietuvossienos.AnotA.Uzdilos (2009: 143), „šis vardas rodovietą, kurioje augu-sioseglės.Josturėjusiosbūtimatomosištoli,todėlnegalėjębūtiištisiniomiškomasyvo“.NorbertasVėlius(1983:121)aiškina,kadeglėsenovėjebuvotipiškiausiasvelniomedis,betetnolo-ginėsesakmėseegleisuteikiamateigiamareikšmė.ŽvelgiantįS.Birgeliopasirinktuseilėraščius,galimateigti,kadpoetoįpras-mintos eglės neturi neigiamos reikšmės. Jos tampa saugančiužmogausdvasiąobjektu.S.Birgelis,minėdamasEglinę,visadaįvardija piliakalnį ir įterpia jotvingių vardą, kaip, pavyzdžiui,šiuosedviejuoseeilėraščiuose:

„piliakalnislaukiajotvingiųbet Eglinėjenėra vietosamžinybei“

„svyruojaEglinės piliakalnisnublokštas nuo šakųveržiasi į nebūtįpo pušimpalaidotas jotvingis“

1lentelė.S.Birgeliopoezijosrinkinio„Septyniosdienos,septynerimetai“

(1998)eilėraščiai„Piliakalnis“ir„Svyruoja“.

58

Galimapastebėti, kad poezijoje į piliakalnį žiūrima kaipį istorinęvietą.PasakG.Beresnevičiaus (2009), tiriant religi-nius steiginius, kurie formuoja senos Lietuvos vaizdą, reikiapirmiausiaiatsigręžtiįpiliakalnius.Jotvingiųpiliakalniostruk-tūra:supiltasišžemėsirakmenų,pačiojeviršūnėjeplokštuma,apjuostažemėspylimu.Kalnopapėdėjeyraganaerdvusplotas,todėlmanoma,kadtojevietojebuvoįsikūrusijotvingiųgyven-vietė,kuriosegzistavimąpatvirtinaatliktųarcheologinių tyri-mųiškasenos6.

S.Birgelioeilėraščiuose jaučiamasenoji jotvingiųdva-sia.Visųpirma„piliakalnislaukiantisjotvingių“nurodogam-tos objektonemirtingumą.Pagoniškajame tikėjime žmogausaplinka buvo labai gyvybinga, buvo tikima, kad kiekvienasobjektas turėjo sielą kaip ir žmogus.Nors šiandien tikėjimetokiapasaulėjautayraišnykusi,tačiauistorija,ypačvietosgy-ventojųatmintis,menapiliakalniopraeitį,susijusiąsuPunskoirSeinųkraštožmoniųprotėviais,kuriegyvenoirbuvopalai-dotipiliakalniųaplinkosteritorijoje.Eilėraščiuperduodamastikėjimasatgimimu,senojopasauliosugrįžimu,ogalbūtpačiųžmonių atsigręžimu į šią vietą, didesniu dėmesiu praeičiai.Kitavertus, eilėraštyjegreitaipateikiamasnusivylimas,kad„Eglinėjenėravietosamžinybei“,nesistorinėatmintispama-žieinaįužmarštį.

Piliakalnio„nubloškimasnuošakų“,galimamanyti,nuro-došiosvietostolimospraeitiesgyvenimoišnykimą.Pažvelgusįpiliakalnioišorinįvaizdą,sunkubūtųpasakyti,kadčiagyveno

� Piliakalnio istoriją Punsko krašto žmonės perduodavo iš lūpų į lūpas, tačiau niekas nežinojo, kad po žeme yra išlikęs turtas: lipdytinė keramika, dirbiniai iš kaulo ir rago, žemės apdirbimo įrankiai, geležies ir plieno ginklai, papuošalai – visa tai archeologai atrado tik 1990 metais.

59

jotvingiai,stovėjogynybinėpilisirpan.Šiandienkalnasyratuš-čias,tikiškasenosmenaegzistavusiągyvenvietę.Dėltovisiškąpiliakalnioištuštėjimągalimabūtųapibūdintikaipgyvybėsirjąliudijančiųelementųišrovimą,išėmimąišpačiųgiliausiųžemėsklodų.

Eilėraštyjeminimajotvingiopalaidojimovieta„popušim“suteikiadauginformacijos,susijusiossupagoniųtikėjimuirjo-tvingių pasaulėžiūra. Nustatyta, kad „tradicinė baltų kultūrabuvogeografiškaiorientuota“,o„orientacijabuvoparemtapa-sauliomodelioprincipu“(Vėlius1983:216).Nekylaabejonių,kodėlS.Birgelioeilėseminimos„šakos“,„laidojimaspopušim“.N.Vėliusteigia,kadlaidojimobūdaslabaidaugpasakoapietamtikroarealožmoniųkultūrą,pasauliosuvokimą.Būtentvakari-nėjebaltų tautųdalyje,kuriaipriklausovisasPunsko irSeinųkraštasLenkijoje,„mirusiejibuvokasamiįžemę“(Vėlius1983:18).Stiprusmirtiesneišvengiamumosuvokimaslydėjopagonisjotvingius.Tačiaubūtinapridurti,kadindoeuropietiškosekultū-rosemedis,šiuoatveju„pušis“,padėdavomirusiojovėleikoptiįdausas.

Kaippastebėta,ikikrikščioniškųjųženklųS.Birgeliopoe-zijojeyragananemažai.Kiekvienasmažiausiasįvardintasele-mentasnukreipiaįistorinius,pagoniųjotvingiųlaikus.Sudėtin-ga būtų paaiškinti kalno arba piliakalnio pavadinimo išlikimąnuo jotvingių laikų.Nėra šaltinių, kurie padėtų prieiti prie jųreikšmėspagonybėje.

Atsižvelgusįeilėraščiuoseminimusmedžiųpavadinimus,pastebėta,kadvisisenojojekultūroje,otiksliau,vakarinėjebal-tųdalyje, t.y. jotvingių irprūsųpasaulėžiūroje, turineigiamąkonotaciją. Įvardijamas beržynas, o beržas N. Vėliaus (1983)tyrimuos aiškinamas kaip velnio arba laumių augalas. Tačiautokios reikšmės neįgauna S. Birgelio eilėse aptiktas „pušies“

60

ir „eglės“ įvaizdis.Čiaperduodamas individualus santykis sugamta,kuristeikiaapsaugosirramybėsjausmą.

S.Birgeliopoezijojetikėjimoženklaiįvairuoja.Eilėsesu-sipinapagoniškosiosirkrikščioniškosiosreligijosįvaizdžiai.Jisnetikįsigilinaįmitinįjotvingiųpasaulį,betirpateikiaženklus,kurienurodotikėjimopasikeitimą,senoskultūroskeitimąsikitairišlikusiaikišiųdienųkrikščioniškąjakultūra.

3.2.2.Krikščioniškiejiženklai

Besikeičiančioje istorijoje vienas religijas pakeisdavokitos.Senojipagoniųkultūraužleidovietąkrikščionybei,ku-riaiilgusmetuspriešinosijotvingiai.LenkųprofesoriusJerzyStrzelczyk(2010:314)rašė,kadkryžiuočiųnukariautijotvin-giai buvo išžudyti arba perkelti į kitas gyvenvietes, naujusplotus,kuriuospavadindavojotvingiškaisvardais,kūrėnaujuskaimus ir pamaži pratinosi prie naujo tikėjimo, o kartunau-jos kultūros kūrimo. Nors „nedaug žinoma apie bandymussukrikščioninti jotvingius“ (Strzelczyk 2010: 315), krikščio-niškųjųženklųatsiradimassenosealkavietėsenurodoreligijospasikeitimą.

Krikščioniškieji ženklai randaminevienoseS.Birgelioeilėse. Atsižvelgiama į eilėraščio „Tai tik pusė dainos“ pa-vartotą žodį „kryžius“, kurio semantinė reikšmė pritraukiaitin daug prasmių. Šiame eilėraštyje yra paminėtos „kryžiųkapinaitės“. „Kryžiaus“ įvaizdis pirmiausiai nurodo krikš-čioniųsimbolį.JissiejamassunukryžiuotuojuKristumi.Juotikintysis perteikia tikėjimą, jogmiręs Jėzusprisikels iš nu-mirusiųjų irpakilsviršmirties.Būtinapabrėžti,kadkryžiusnėra tikkrikščionių tikėjimo simbolis. Jis aptinkamasne tik

61

kitosekultūrose,bet irkitosepasauliovietose, turintisskir-tingasreikšmes.AtsižvelgusįPunskoirSeinųkraštokultūrąirreligiją,manoma,kadtaibuvokrikščioniškiejikryžiai.Kaikurietyrėjai teigia,kadkryžius jungiatrisskirtingassferas:požemius,žemęirdangų,t.y.pragarą,žemiškąjįirdangiškąjįgyvenimą.Perkryžiųįvykstavisųsferųjungtis,kurianukan-kintasis Jėzusgalinužengti įpragarus ir išvestikenčiančiusžmones.VaclovasBagdonavičius (1992:78), tirdamas lietu-viškus koplytstulpius, teigė, kad krikščioniškame kryžiujegalibūtiįvairiųtikėjimųženklų,okartaisirsimbolių.Jispa-tvirtinakryžiųstatymąbetkuriojevietoje,netikantkapo.To-dėlnereikėtųapsiribotitiesvienaS.Birgeliosukurto„kryžiųkapinaičių“įvaizdžioreikšme.AlgirdoJuliausGreimoatliktityrimai nurodo dviejų tikėjimų panašumus, kuriais gyvenobaltų tautos, taip pat jotvingiai. S. Birgelio eilėraštyje įvar-dinto Barsukalnio vietoje atsiranda krikščioniškieji ženklai.Vietosžmonės,gyvenantysnetoliBarsukalnio,pasakoja,kadpoalkavietėssunaikinimokalnebuvoįkeltakoplytėlė.Galimateigti,kad lietuviamspriėmuskrikštą,pagoniškąjąalkavietępakeitėkrikščioniškojikoplytėlė. Jibuvoprikaltaprievienoiš ten augusių medžių, kur žmonės melsdavosi. Galbūt ko-plytėlėsformagalėjoprimintipakelėsrūpintojėlį,kurisbuvoįkeliamasnedideliameaukštyje, tačiauPunskokrašto istori-kasPetrasVitkauskas(2013:14–15),rašydamasapiePunskoirSeinųkraštoknygnešiusirjųslepiamasknygas,teigė,kadknygų„slėptuvėbuvoBarsukalnyje,Kreivėnųmiške,poko-plytėlėspamatais(7x7m)“.Ištikrųjųkoplytėlėsyrapriskiria-mosmažajaiarchitektūrai,kuriųaukštis įvairuojanuomažųir žemų iki didelių ir aukštų. Vakarų baltų dalyje būdingasnedideliųkoplytėliųstatymas(Vėlius1983).

6�

NorskrikščioniškųjųženklųpasirinktuoseS.Birgelioeilė-raščiuosenėradaug,tačiaujųbuvimasleidžiasuvoktiskirtingųreligijųsanpynątosepačiosevietose.Pastebėtųženklųanalizėleidžiasuprastinetiktikėjimųskirtumus,betirpanašumus,ku-rienurodotųpačiųelementųarbareikšmiųperėjimąišvienosreligijosįkitą.

Lietuviųpoetolyrikayraturtingatikėjimoženklų.Jokū-rybojeiržodžiuosegalimaatrastikelius,vedančiuspriepago-nybės, kuria daugmetų gyveno šio krašto vakarų baltų ben-druomenė–jotvingiai.ReligijojereikiaieškotiPunskoirSeinųkraštokultūrosšaknų,kuriformavosavitusritualus,tampančiuspapročiaisirtradicijomis.Mitopoetikapadedaatidžiaipažvelgtiįšiuolaikinęliteratūrą,kuriojeužkoduojamimitoženklai.

Piligriminėsvietos

Visamepasaulyjeyrašventųvietų,traukiančiųminiasžmo-nių.Religiniaiobjektai,sakraliosvietosdominanetiktikinčius,bet ir ištroškusiusnaujų įspūdžių, išsiilgusiuskitokioskultūrosžmones. Sakralumasyra glaudžiai susijęs su kultūra. S.Birge-liopoezijosrinkiniuoseįžvelgiamospiligriminėsvietos,esančiosLietuvojeirLenkijoje–PunskoirSeinųkrašte.Taippatlietuviųregionebūtinaišskirtireliginius,žmonestraukiančiusobjektus.

ŽolinėsatlaidaiPunske.TaiLenkijoslietuviųcentrevyks-tančios didžiausios krikščioniškojo tikėjimo iškilmės Punske,kuriasminiS.Birgeliseilėraštyje„Manomielaseilėrašti“.

„dėkingumovainikaiŽolinėsatlaidaiDangunėmimainekaltoprasidėjimoeilėraščiai“(Birgelis1999:28)

63

Eilėraštyje konkrečiai nustatoma įprasta Žolinės atlai-dų vieta, kurią nurodo šie žodžiai: „Dangun ėmimai“. Vie-tos gyventojams nekelia abejonių, jog kalbama apie PunskoŠvč.MergelėsMarijosdangunėmimobažnyčią,otuopačiuirapieŽolinę–Švč.MergelėsMarijosšventę.KiekvienaismetaisvykstančiusŽolinėsatlaiduspuošia„dėkingumovainikai“–taikiekvieno kaimo ir kiekvieno miestuose gyvenančio lietuviopadėkaDievuiužvisasgamtosgėrybes irderlių.Kadangi taiyravasarospabaigosirrudensdarbųpradžiosšventė,jąpuošiažolynai,gėlėsirjavai,kuriųgausutieksoduose,tieklaukuosearbasodybųkluonuose.

ŽolinėsšventėlabaipakeičiaPunskoirSeinųkraštovaizdį.Žolynaispuošiamosbažnyčiosiraikštės,pakelėskryžiaiirrū-pintojėliai.Žolineiruošiasikiekvienaskaimogyventojas,kurioaugantįjavųlaukąpakeičiaražiena,obanguojančiąaukštosžo-lėsjūrą–platinukirptųkupstųpieva.

Atkreiptinasdėmesysįsakraliuosiusobjektus–rūpinto-jėlius,kuriuosdažnaiS.Birgelisminisavoeilėraščiuose(„me-diniairūpintojėliai/mediniaižodžiai“.Birgelis1999:8).Puns-koirSeinųkraštegalimaneantvienopakelėsmedžiokamienopamatytimediniusrūpintojėlius,kurieturivietosapsaugospa-skirtį.Žinoma,taiyrairkrikščioniškotikėjimoišpažinimobū-das.Remiantiseilėraščio„Bijau“ištrauka,kuriojerašoma,jog„tugyveni / taipnetoli rūpintojėlio“(Birgelis1992:251),pa-tvirtinamas lietuviškokraštoLenkijoje specifiškumas– rūpin-tojėliaikabinamišaliagyvenamųjųpastatų.Atsižvelgus įvie-tosgyventojųpasakojimus,ypačseniaukiekvienaspraeinantispro rūpintojėlįmalda išreikšdavo savo pagarbąDievui. Todėlgalima teigti, kad tai buvo tam tikra žmones traukianti vieta.S.Birgelioeilėraščio„Kiekmažiaužemėjedangaus“ištraukojepatvirtinamarūpintojėliųkabinimovietairpaskirtis.

64

„kiekdaugiaulaukuoserūpintojėliųtiekmažiaugyvenimerūpesčiųklausosipatvoriųKristusprisikėlęsišmirtiesgiedakryžiusAleliuja–„(Birgelis1999:43)

AnotM.Martinaičio (2002: 33), „žmonės savo kiemo,palaukių ir pakelių šventukų nelaikė be darbo, jiems steng-davosiužkrauti ir savo rūpesčius“.Tikima,kad rūpintojėliairūpinasi žmogumi – sveikata, darbais, derliumi ir pan. Gal-būttodėlPunskoirSeinųkraštejųtikrainemažai.Šiosmažoskoplytėlės,kuriosepastatomasKristausatvaizdas,kabinamosnetolisodybų,todėlperkeltineprasmerašoma,kadjos„klau-sosipatvorių“,girdižmoniųkalbėjimą,maldas.Berūpintojė-lio,minimaseilėraštyjekryžiustaippatturireliginęapsaugosreikšmę.

Apibendrinusgalima teigti,kadpateiktosS.Birgeliopi-ligriminėsvietosirreliginiaiobjektailyrikojepadedaatpažintistiprųžmogaussantykįsutikėjimu,kurisvisdargyvaslokaliosbendruomenėsgyvenime.Oreligijosmotyvaisparemtakultūrapraturtinaregionokraštovaizdį.

3.3.Lenkijoslietuviųkolektyvinėsatmintiesžemėlapis

Punsko ir Seinų kraštas yra žinomas Lenkijoje kaip sti-priosirryškioskultūrinėsveiklosregionas.Belietuviškųliau-diškųdainųiršokių,yrapuoselėjamossenosioslietuviųtradici-josirpapročiai,įsišaknijęLenkijoslietuviųlokaliojeaplinkoje.„Tautinėsšventėsirsimboliai,tautinėstradicijosiristorijospa-

65

minklaiyrabuvusiotautosgyvenimoliudytojai,sukuriaissu-sidūrępajaučiamepraeitiesrealumąbeijosiosryšįsudabartimiirmūsųpačiųbuvimu“,–rašėPunskokraštomokytojasJuozasBliūdžius(1995:42).Lenkijoslietuviųregionąpuošianevienaskultūrinis paminklas, primenantis ir pabrėžiantis tautos vietą,istoriją,tapatybębeiryšįsugimtine–Lietuva.Kaikurioskul-tūrinėsvietosiškylaS.BirgelioeilėraščiuoseirsuteikiaPunskoirSeinųkraštovaizdžiuinaujųformųirspalvų.

PunskoirSeinųkraštobendruomenėjeitindažnaimenamaistorijairnepakeičiamaslikimasgyventiatskirtojenuoLietuvosžemėje(„ištrauktasišmotinosįsčių/ašneturėjau,neturiukitų/tikvieną,vieną,vieną/LIETUVĄ“.Birgelis1998:58).Visainformacija, susijusi su šios bendruomenės gyvenimo kokybedvikalbiameskirtingųtautųruože,yranuolatosatgaivinamairmenamatiekšeimyninėje,tiekviešojeerdvėje.S.Birgelioeilė-raštyje„Praėjopenkerimetai“atsigręžiama įPunsko irSeinųkraštovaizdįkultūriniuiristoriniuaspektu.

„praėjopenkerimetaisupriešintoj,nesuprastojkalbosirkryžiųžemėjargalėjobūtidaugiauišmestųvaikysčiųprotoantkapiųargalėjobūtidaugiaupaminklųkalbossargųdaraktoriųirmokytojųPunskevėlpersekiojamažemėatseikėtaposaikonežinomybei“(Birgelis1998:52)

66

PunskoirSeinųlietuviųkraštasšiameeilėraštyjevadina-masžeme,kuridėlkalbos,kultūrosskirtumoirtautinėstapa-tybės jausenos skirtumoLenkijoje ne visada yra suprantama.Įvardintas supriešinimas „supriešintoj, nesuprastoj“ galėtųreikšti minimo krašto istorinius įvykius, susijusius su dviejųtautų–lietuviųirlenkų–sudėtingugyvenimušaliavienakitos.Lyrinissubjektaskeliaklausimusiškraštopraeities,kuriojemi-nimapažeistažmogausvaikystė.Jaučiamanuoskaudaistorijossužalotoms asmenybėms, žmogaus mąstymui, protui. GalbūtšiameeilėraštyjeatkuriamaPunskoirSeinųkraštopraeitis,kaivietosšvietimosistemojedidelęreikšmęturėjolietuviųkalbossargai,daraktoriai irmokytojai,kuriųatminimąšiandiensau-gojažmoniųatmintis,minėjimaiirpaminklai.LyrinissubjektasminitikpatįPunskomiestelįkaipLenkijoslietuviųcentrą,ku-riameišreiškiamasudėtingavisokraštopadėtis–lietuviųtauti-nėsmažumospersekiojimai.Galimateigti,kadšiomismintimisprieinamaprieatskleidžiamotolerancijostrūkumokitataučiams,kuriųšaknysstumiamosįužmarštį.

PunskoirSeinųkraštožmoniųatmintisirpagarbajųšvie-tėjamsbeipatriotamsišreiškiamalietuviųkraštovaizdįpuošian-čiaispaminklais,kurieįvardijamiS.Birgeliopoezijoje.Eilėraš-tyje„Laikaskurisneateina“minimasMatulevičiausakmuo.TaiyraKreivėnųkaimestovintispaminklinisakmuo,skirtaskny-gnešiuiPoviluiMatulevičiuiatminti.

„laikaskurisneateinapasiimtimanęssuklupusioprieMatulevičiausakmenslemtingasknygnešiomaišas

67

nužengsnuogyvenimomirtiesvalandą“(Birgelis1998:16)

Atkreiptinas dėmesys į eilėraštyje minimą „knygnešiomaišą“.Spaudosdraudimolaikotarpiu,po1863metųsukilimo,įvardintasmaišaskaupdavopatįsvarbiausiątautosšvietimoįran-kį–knygą.P.Matulevičius,vadinamas„Poviliuku“(Pakutkienė2011),netikaukojosidėlPunskokraštožmonių,kadjiegalėtųskaitytilietuviškasknygasarmelstisišlietuviškųmaldaknygių.Jiskraštąpuošdavosavorankomisskaldytaisakmenimis.Povi-liukaspadirboakmeniniusPunskobažnyčioslaiptusirduindusšvęstamvandeniuilaikyti,kuriepastatytibažnyčiosprieangyje(Pakutkienė2011).„Matulevičiausakmuo“šiokraštožmonėmsyraitinsvarbusirkiekvienąkartąprimenakreivėniškiodideliusdarbus,platinantlietuviškąraštą,puošiantkrikščioniųtikėjimonamus.Punsko irSeinųkraštovaizdis tokiaispaminklais,kaipMatulevičiausakmuo,leidžiapažvelgtiįaplinkąiškitos,kultū-rinėsiristorinėsperspektyvos.Kraštastampanetikžmogausirgamtossuderinimo,betirbendruomenėsišlikimoistorijosver-petuosevieta.

KolektyvinėjeatmintyjeslypisvarbūsSeinųmiestoisto-riniai momentai ir asmenybės. Eilėraštis „Seinuose“ perkeliaskaitytojąišdabartiesįpraeitį–įJonoJablonskiolaikus.Prime-namikalbininkolietuviųbendrinėskalbosnorminimonuopelnaiLietuvai.LyrinissubjektasminijįSeinuose,kur1909metaispir-mąkartąįvykožymiausiųlietuviųkalbininkųsuvažiavimas,kurbuvosvarstomikalbosdalykai.Šissvarbusistorinismomentassuteikėgalimybęmokytiirmokytisvienosbendroslietuviųkal-

68

bos,kuriagalėjosusikalbėtitarmiškaišnekantiLietuva.TačiauJ.Jablonskiominėjimasturikitokiąreikšmę,kuriąaiškinapatspoetasS.Birgelis.XXa.pradžioje, tarpukariubuvopersekio-jamalietuviųtauta,uždaromosirnaikinamoslietuviųįstaigos,organizacijos,bendruomenėsirmokyklos,išnykolietuviųkalbaatnašaujamosšv.MišiosSeinųbazilikoje,buvopolonizuojamasvisaslietuviųkraštas.Šiandien„seinuose/dabardažnailankosi/jablonskis“(Birgelis1997:16).Poįvairiųlietuviųpersekioji-mųvėlatgyja lietuviųkalba,kuriosnešėjasyra J. Jablonskis.Dabar„lietuviškasžodis“yralaisvas,malonusirtoksskanus,kaipvaikui šokoladas („lietuviškas žodisvaikams / skanesnisužšokoladą“.Birgelis1997:16),kuriolūposeskanaujamaslie-tuviškasžodis(Birgelis2012).

Šalia J. Jablonskio eilėraštyje minimas Seinų vyskupasAntanasBaranauskas,kurisvažiuoja„karieta/pakinkyta/ket-vertužirgų /<...> /per laikožemėlapius“ (Birgelis1997:16).Kodėl eilėse atsiranda karietos ir žirgų vaizdinys, atsakymąpateikiaS.Birgelis,kurispasakojo,kad„patsA.Baranauskassakydavo, jog jamnereikiaketvertožirgų,bet jamreikiabūtivyskupu.Šiandienjisvykstapasmuspadrąsintilietuviškužo-džiu“(Birgelis2012).A.Baranauskasnetikvyskupavo,betirtyrė lietuvių kalbą, tarmes. Seinų lietuvių istorijoje jis palikogilųženklą–vienaspirmųjųSeinųkatedrojeprabilolietuviškai.Šisjožingsnislietuviamssuteikėgalimybęsavakalbamelstis.Būtina atkreipti dėmesį į įvardijamus „stumdomus avinėlius“(„bazilikos avinėliai / stumdomi ant laiptų /melsis į Kristų /neįžengusį/įvyskupųrūmus“.Birgelis1997:16).Manoma,kadlyrinis subjektaspristatoSeinųkrašto lietuvius, kurie nevie-nąkartąkovojosulenkais,sulenkųkunigijaužtai,kadSeinųbazilikojebūtųatnašaujamos šv.Mišios lietuviųkalba.Vietosžmonės(Latvis2009:284)pasakoja,kad„pirmiejikonfliktaidėl

69

pamaldų gimtąja kalba Suvalkų krašte kiloXX amžiaus pra-džioje.<...>.Kasdieniškilenkųirlietuviųnesutarimaiperaugda-voįrimtus,sunkiaiišsprendžiamuskonfliktus“.

Eilėraštyje „Seinuose“minima dar vienaLenkijos lietu-viamsnusipelniusiasmenybė–VincasDvaranauskas.Taibuvolietuvių katalikų savaitraščio „Šaltinis“ leidėjas ir „Šaltinio“spaustuvės įkūrėjas lietuviųkrašte,nesšiameregionenebuvonėvieno lietuviško leidinio(„seinuose/ išdarbo/ tuojpareis /dvaranauskas“. Birgelis 1997: 16).Nors spaustuvė yra seniaiuždaryta,tačiauvisleidžiamas„Šaltinio“žurnalasapieLenki-joslietuviųgyvenimą,primenantisleidinioįkūrimoedukacinęiršvietėjiškąsvarbąXXa.pradžioje(VLE2012:365).

S.Birgeliokūryboskeliaiužčiuopia itinžiaurias lietuviųirlenkųkovųvietas.Eilėraščiu„Berznyke“prikeliamaslietuviųatmintyje saugojamas svarbus istorinis momentas, įamžintasBerznykokapinėse,Seinųvalsčiuje.Lyriniseilėraščio subjek-taspasakoja:„AtvykauįBerznyką./Kapusnuskaidrinosaulė./<...>./AtvykauįBerznyką./Kapusapgaubėnaktis.“(Birgelis2012:14).S.Birgelislyrikapiešiakapuslietuviųdidvyrių,ku-rie1920m.rugsėjo22–23d.kovojosulenkųkariaisdėlpietųSūduvosvalstybinėspriklausomybės.Čianuolattęsiasilietuviųir lenkųnesutarimaidėlBerznykokapiniųteritorijojestatomųpaminklų,skirtingoistorijos interpretavimo.VisataineleidžiatylėtinetikLenkijos lietuviųspaudai,žmonėms,bet irpoetuiS.Birgeliui.

KartaisS.Birgeliopoezijojeistoriniaiįvykiaiyrakoduo-jami,tačiauplatesnisistorinisžinojimaspadedaįmintipoetoly-rikosraktiniusžodžius.Tikdueilėraščio„Antgamtinė“žodžiai„Soldino“ ir „sūnų“ („Soldino / atomų dulkės / ieško sūnų“.Birgelis1998:59)tampanuorodaįtragiškaižuvusiųLietuvoslakūnųS.DariausirS.Girėnomirtį.Šiuoeilėraščiuišreiškiama

70

pagarbadrąsiemslietuviųlakūnamsirjųskrydžiuiperAtlantą(„tėvynė/prašantipasilikti/amžinaiakimirkai“.Birgelis1998:59).VietosbendruomenėkiekvienaismetaisprisimenajųdidelįžygįtiekSoldinomiške,tiekspaudojeirminėjimuose.

Lenkijoslietuviųpoetasatverianetiksavokraštožmoniųatmintinus istorinius įvykiusLenkijoje,bet irvisąpasaulį su-krėtusiuspraeitiesmomentus.JisminiOsvencimąirBžezinką–vietoves,kurioseAntrojopasauliniokarometubuvokanki-nami žmonės. Lyrinis subjektas perteikia kankinių kelią „perkaminą“ (Birgelis 2012: 121). Tokiu būdu atveriamas XX a.painusistorijoslaukas,įsirėžęsžmoniųatmintyje.

TaippatpriePunskoirSeinųkolektyvinėsatmintiesgali-mapriskirtinesenusįvykius,kuriepaveikėLenkijos lietuvius,šiosvalstybėspiliečius.S.Birgeliseilėraščiopavadinimu„Smo-lenskoberžas“ sugrąžina skaitytoją į 2010metųbalandžio10dienąLenkijąsukrėtusiąprezidentiniolėktuvoavarijąSmolens-komiške,kurioježuvovienisvarbiausiųvalstybėsatstovų,taippat pats Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis. Eilėraštyjeįrašomaslyriniosubjektoprašymasparodyti„<...>manpirmą/laimingąnusileidimo/aikštelę/irsusitaikymą/tarpžmonių“(Birgelis2012:17).Jispiešiakatastrofosaplinkybes:nematomąnusileidimoaikštelęiraplinkaugančiusmedžius,tarpjųkyšantįįistorijąnužengusį„Smolenskoberžą“–avarijoskaltininką.

Lenkijos lietuvių kolektyvinės atminties žemėlapis, kurįnubrėžiaS.Birgelis,neapsiribojatikPunskoirSeinųkraštovie-tovėmis(Seinais,Berznyku,Punskuirjoaplinkiniaiskaimais),betnukeliaujamadaugtoliau–įOsvencimąirBžezinką,SoldinomiškąirSmolenskoberžyną.Akivaizdu,kadLietuvosirLenki-josistorijašiokraštožmonėmsyrasvarbi,palikusigiliusįspau-dussąmonėje,istorijosžiniosnuolatosatgaivinamosliteratūrojearspaudoje,mokyklosarnamųerdvėje.

71

3.4.Individualuspatirtiesžemėlapis

Visi S. Birgelio poezijos rinkiniai skleidžia savotišką kū-rybiniožodžioaurą.JaupatsrašytojoautoritetasM.Martinaitis(2012:5)pasakojo,kad„kiekvienąkartą,kaiskaitaujoeilėraščius,ištinkakažkokskeistasžodžiojutimas,kurįgalėčiaupavadintila-baisavitapoetinetartimi“.Galimapastebėtifenomenologinįpoe-tomąstymą,patirtiesįrašymąpoezijoje.Rašytojassugaudotokiusvietoselementus,kurieeilėse tampamįslenetPunsko irSeinųkraštiečiui.EilėraščiuoseneapsiribojamatikS.Birgeliogimtine,ožvelgiamaužšioslokaliosvietoshorizonto.Poezijanukeliauja-maįpačiusdidžiausiusLietuvosirLenkijosmiestus,EuroposarAzijoskraštus.TaiS.Birgeliolabirintas,kurisperteikiasavotiškącharakterį, skatinantįmąstyti,kartaisnetpasiduoti fantazijai irnuklysti,kadbūtųgalimaįmintimįslę.Šikūrybaverčiasusitapa-tintisupačiurašytoju,kadbūtųgalimapajustieiliųritmąirsusi-gyventisužodžiaisbrėžiamuintymiupatirtiesžemėlapiu,nesnebereikaloS.Birgeliseiliavo,kad„eilėraštisturiatvėsti/jįreikiavalgytikaipduoną“(Birgelis1999:14).

3.4.1.PunskoirSeinųkraštovietųkodavimas

Lenkijoslietuviųkraštogeografinėpadėtisyrageraižino-manetikvietiniamsgyventojams,betiristorikamsarkultūrosatstovams,besidomintiemslokaliaisregionais,turinčiaissudė-tingąirpainiąpraeitį.

Punsko,SeinųirSuvalkųkraštasyravadinamasLenkijoslietuvių trikampiu. S. Birgelio eilėraštyje „Visimatematikosmokytojai“ brėžiamas atskirtas nuo Lietuvos poeto gimtojokraštoplotas.ŽvelgiantįLenkijoslietuviųgyvenamąjąterito-rijąnuoPunskoikiSeinųirSuvalkų,jisudaroaiškiątrikampę

7�

formą,kuriįvardijamapasirinktamepoetoeilėraštyje:„kodėlnepasakėtšitovisai, /kadtirpstatrikampiai,atskirtinuoTė-vynės“.(Birgelis1992:239).LyrinissubjektasaiškiaiminiTė-vynėsdalijimoproblemą,reiškiančiąlietuviųkraštosunkumusdėlatskyrimonuoLietuvos:„Kaipkalbėti,kokiakalbaartar-me,/kadširdisišrautųkrūtinę,/kamtikėti,kampadlaižiau-tiklusniai, /kad tavęsneišduočiau,Tėvyne.“ (Birgelis1992:239). Aiškiai nurodomas vietos gyventojų susidvejinimas irpasimetimastampantkitosvalstybės,kultūrosirpolitikosda-limi.

Punsko ir Seinų krašto padėtis gali būti nurodoma, re-miantisgamtosreiškiniais.ItinpainiameS.Birgelioeilėraštyje„Lietus“lyrinissubjektasklausia:

„arlenkiškailyjalietusPunskeeinantiemslaukaisįLietuvąarlenkiškailyjaLietuvaPunskeirSeinuose“(Birgelis2012:13)

Lenkijos lietuviųpagrindiniaicentrai(PunskasirSeinai)yranutolęnuoLietuvossienostikkelisarbakeliolikakilometrų.Taididžiausiosšioregionovietos,esančiosarčiausiaiLietuvosribos,todėlžvelgiantįgamtojevykstančiusreiškinius,jiedaž-niausiaiapglėbiatiekšiąLenkijosteritoriją,tiekLietuvospietinįpakraštį.Manoma, joglietauskelionepoišskirtąteritorijąko-duojamanetikšiokraštopadėtis,betirkeliamaslietuviųben-

73

druomenės tapatybėsklausimas–arPunsko irSeinų lietuviaisavokraštąjaučiakaipLietuvosdalį,nepriklausomainuoto,jogšiandientaiyraLenkijosteritorija,arvisdėltojaučiamasstiprusryšys su pilietine priklausomybe lietuviškoje vietoje. Galimapridurti,kad„einančiųlaukaisįLietuvą“paveikslassusijęssužmoniųistorinėsirkultūrinėsatmintiesryšiu.

ItindažnaiS.BirgelisPunskoirSeinųkraštovaizdįlyginasuLietuvoskaimu,kuriame„po tėviškės stogu /džiūsta tėvopradalgiai / ražienų prakaitas ir rankos <...>“ (Birgelis 1998:55).Taiyraįprastasartojųžemėsvaizdas,dvelkiantis„senoliųprakaitu“(Birgelis1998:63),negalintispasislėpti„nuotėvynėsmeilės“(Birgelis1998:63).Galimateigti,kadtokiubūdunori-maparodyti lietuviškokaimoLenkijoje stiprų ryšį suLietuvairkultūrostęstinumą, jungiantįvienostautybėsžmones, todėlvisa tai lyriniam subjektui „primena Lietuvą“ (Birgelis 1998:55).ŠiamelietuviųkraštejaučiamasitarsiLietuvoje,oneLen-kijoje,todėlS.Birgeliogimtojojevietojesakoma,jogįPunskoirSeinųkraštąvykstamalygįpasimatymą„sutėvyne“,kurio-je raudonuoja toks pats „nukrėstų rudens sodų / susirinkusiųobuolių<...>“paveikslasirgeltonuoja„avižųlaukas“(Birgelis1998:68).

S.BirgelisbrėžiaLenkijoslietuviųcentro–Punskopadė-tį.Eilėraščio„Kelionė“lyrinissubjektaspateikianuorodą,kaipreikiavyktiįPunską.

„įPunskąreikiavažiuotiprotėvųlaukusišsiėmusgimimometrikuslygįtėvųvestuvesįPunskąreikiavažiuotilygkviestumįtuoktuves

74

lygvažiuotumsunuotakapasiėmęsužrankosTėvynę“(Birgelis2012:64)

Čia labiausiaipabrėžiamasvykstančiojo įPunską teigia-masnusiteikimasiritinartimas,tarsišeimyninissantykissušiavieta.ArtimumojausmassiejamassuvėliauįvardijamaTėvyne.Galimateigti,jogšiuosežodžiuosekoduojamasgimininisPuns-ko ir Tėvynės (Lietuvos) ryšys, nepriklausomas nuo istorinioLietuvosžemiųatskyrimo.

LenkijojegyvenančiųlietuviųkraštasyravadinamasŠe-šupės kraštu. S. Birgelio poezijoje dažnai įvardijama Šešupė,kuri tekėdamaperSuvalkųkraštą, susijungia suLietuvos že-mėmis ir įteka įNemuną. Šešupė tampa dviejų krantų – Lie-tuvos ir etninių Lietuvos žemių jungtimi, todėl rašoma, kad„Šešupėglaudžiapakrantes/pirmojo/ lemtingo/prisilietimo/link“(Birgelis2006:25).ŠešupėskraštoryšyssuLietuvayramenamas bendra istorine „daraktorių, knygnešių“ atmintimi,„nedraudžiamorašto“praeitimi,įspausta„tarpdviejų(abiejų)/ krantų“ (Birgelis 2006: 69). Taip pat šis kraštas kartais yravadinamas Sūduva. Eilėraštyje „(Ne)išvengta prisilietimų“PunskoirSeinųteritorijanetiesiogiaiįvardijamakaipSūduvos(Lietuvoje)„(Ne)sielosdvynė“(Birgelis2006:55).Lyrinissu-bjektas,piešdamasLietuvosirLenkijoslietuviųSūduvą,sugrįž-tamintimįpraeitį,kaitarpšiųžemių„(Ne)išvengtaprisilietimų/(Ne)sielosžvilgsnių“dėljųjungties,priklausymovienamplo-tui.Vienovėnukeliaįjotvingiųlaikus,įjųapgyventąteritoriją,kurišiandienyra„ribota“.Ribosįvardijamasgalibūtisiejamassu valstybine Lenkijos-Lietuvos siena, perrėžiančia buvusį irbesitęsiantįužšiosribosSūduvoskraštą.

75

LietuviškaskraštasLenkijojekoduojamasne tik išgam-tinės,istorinėsarkultūrinėspusės.Eilėraščio„Augina“„vilki-ko“, „vairuotojo“ ir „tyrlaukių“ įvaizdžiunukeliaujama į nuoPunskonutolusiąBaltijoskelioteritoriją.Šiskeliasasocijuojasisukelione į Lietuvą, suvieninteliu pramoniniuLietuvos-Len-kijos keliu, taip pat suvieninteliu iki 2007m.7 Punsko krašteesančiukeliu,vedančiuLenkijoslietuviusįTėvynę(„Lietuvonkeliauja/gyvenimas“.Birgelis2004:64).

PunskoirSeinųkraštogeografinėpadėtisprimenaLietu-voskraštą.Šešupės irSūduvos regionas atkuria stiprią jungtįtarpLietuvos iratskirtoLenkijos lietuvių trikampio.S.Birge-lispoezijojenevisadatiesiogiaiįvardijagimtojokraštovietas.Jaskoduojatam,kadsusitelktųtiesgamtosobjektais,teritorijoskraštovaizdžiuirpastebėtųšiųkraštųpanašumą,primintųbaltųgenčiųgyvenamąjįplotą,istorinįjųpalikimą–baltiškųvietoviųirvandenvardžiųpavadinimųkilmę.Neužmirštamaskultūrinislaukas,kurioženklaitaippatteikianuorodasįLenkijoslietuviųkraštą.Įvairiausiaiskodaisparodomasšiokraštonenutraukia-maskultūrinisryšyssuLietuva.

3.4.2.Lietuvosvietųtinklas

IndividualiS.Birgeliopatirtisirasmeninissantykissuvie-ta turi įtakos jomeninei išraiškai.Sudėtingakalbėtiapiekitą,nesavo,negimtąjąvietą,jeigupriejosnebuvoprisiliesta.Poe-

� 2007-ųjų gruodžio 21 dieną devynios Europos Sąjungos valstybės, tuo tarpu Lietuva ir Lenkija pasirašė Šengeno sutartį, kurios nariai sutinka panaikinti pasienio kontrolę, suteikia laisvą judėjimą šią sutartį pasirašiusių valstybių nariams. Prieiga per internetą: http://www.euro.lt/lt/apie-lietuvos-naryste-eu-ropos-sajungoje/lietuva-europos-sajungoje/sengeno-erdve/ (žiūrėta 2014 04 27).

76

tokūrybojeyraitindaugįvardijamųLietuvosvietų,kuriosyražinomos,girdėtos,apdainuotos,aprašomosirpan.Vėlgibūtinapabrėžti, kad S. Birgeliui pavyksta užkoduoti vietas, kuriomsįminti būtina pasitelkti papildomų žinių, padėsiančių suprastiindividualųS.Birgeliovietųtinklą.

LietuviųpoetokūrybojevisasdėmesyssutelkiamasįNe-muno lygumųkraštą.Akivaizdu,kadS.Birgeliui šivieta turidaug reikšmės jo gyvenimo patirtyje. Eilėraštyje „Nupjaukmanenuožemės“išvystamaslyriniosubjektosantykissuNe-munoaplinka:„Nupjaukmanenuožemės/<...>/itašarą/prieNemunokrantų“(Birgelis1992:85).SusitapatinimassuašaraleidžiaišvystiašarosirNemunodydžiosantykį.Įvykstalyriniosubjektosuartėjimassugamtairsavotrapumosuvokimas.Jau-čiamasžmogausvienišumasirskausmas,kuriopriežastisįžvel-giamešiuoseeilėraščiožodžiuose:

„PaverskšienupaverskžodžiupriglauskkaipvienžolįkaipdzūkąMaironioLietuva!“(Birgelis1992:85)

Nemunas yra turtingas intakų (pavyzdžiui,Neris, Šešu-pė),kuriedriekiasipervisąLietuvąiružjosribų.Kaipminėjau,S.BirgeliopoezijojedažnaiminimaŠešupėturiypatingąryšįsuNemunu.JijungiaPunskoirSeinųlietuviškąkraštąsuLietuva,todėlpoetasdažnaiŠešupęįprasminasavolyrikoje.Eilėrašty-je „Sapnuoju“ lyrinis subjektas sapnuoja „Tėvynės nuotrau-ką/ išimtą /gamtovaizdį / (Vingrėnuose)“(Birgelis2006:8).NurodomakonkretiLietuvosvieta–Vingrėnai,esantysnetoli

77

Lietuvos-Lenkijossienos.VingrėnussuNemunujungiaŠešupėsslėnis,kuris„pakelia/uodegą/paneria/galvą/posmėliu/<...>/pagirdoNemuną“(Birgelis2006:8).NorspačiųVingrėnųne-plaunaŠešupė,kurisavovagaįtekaįNemuną,tačiaujipaliečiaminimąvietovępožeminiaissmėliotakais.

Nemuno slėnyje yra įsikūrusi Važatkiemio gyvenvietė,kuriąS.Birgelispoezijos rinkinyje„Septintasnakty“minidukartus (eilėraštyje „Žodis“ ir „Sėja“). Akcentuojama ne tiekpativieta,kiekjos„sūnus“–JustinasMarcinkevičius.Šiopoetominėjimasnėraatsitiktinis,oturintisypatingąreikšmępačiameilėraščių kūrėjui. Galima teigti, kad Nemunas tarsi išauginavienąžinomiausiųLietuvospoetų,kuriožodžiaiyratokiegalin-giirtvirti,kaipminėtasNemunas.

Nemunasturiypatingąreikšmę.Eilėraštyje„Vėjasišrytų“lyrinissubjektassvajoja„alsuoti /Nemunopakrantėm“irpa-matytitai,konemato(Birgelis1993:49).ŽodžiuosepiešiamasilgesingasNemunokraštopaveikslas:

„Tolinuopievųmanorankos.TolinuoNemunopražydędobilai.Išrytųpučiavėjas,išrytųplaukianukirstasrugiųlaukas–duona.“(Birgelis1993:49)

Įžvelgiamas kaimo kraštovaizdis, kuris tampa ramybės,saugumoirnamųidilija.Rytųvėjulyrinissubjektasnusakotamtikrąistorinįmotyvą–tremtieslaikotarpį,kaižmonėsbuvova-romiišLietuvosįrytųkraštus(„Žaliaspievaspadangėj/skaitei,

78

/ištremtasgėlesiržmones,/tolinuotėvynės“.Birgelis1993:49).Suvėjokryptimi sekamas lietuviųkelias į svetimąvietą.Jųatmintyjekeliskartus iškylaNemunokaipLietuvosširdiesvaizdinys,kuriuonusakomasžmonių skausmas ir ilgesys, įsi-spaudęsjųsapnuose.

Nuo Nemuno pakrančių S. Birgelio eilėraščiais galimapersikelti į Nidą – pajūrio kraštovaizdį. Eilėraštyje „Nidoje“piešiamas tingus ir ramus sekmadienio rytas, kurio horizontelinguojavėjo supamanendrė.Kūnu jaučiamasvėjas ir akimisliečiamaspajūriovaizdas,paveikiantislyriniosubjektosąmonęirprovokuojantisapmąstymams.JisnetiesiogiaiįvardijaNeriją,kuriasocijuojasisujūrossmėliouodega(„kažkur/jūra/išmetė/krantą/kaipuodegą“.Birgelis1997:11).IndividualipatirtisleidžiaNerijosjuostosmiestepamatytisavitąkraštopaveikslą.

S. Birgelio poezijoje Lietuvos vietų vaizdavimo tinklaspritraukia vandeningus taškus. Nemunas tampa pagrindiniugamtosobjektu,pritraukiančiutiekkitusvandenstelkinius,tieklabiausiainutolusiusLietuvostaškus,tiekpačiųžmoniųsielas,pakirstasšaknis.ŠispoetokuriamasindividualustinklaspadedamintimisnukeliautiįLietuvosvietas,oišsklaidytųtaškųsavo-tiškasvaizdavimasskatinaieškotiprasmingosjungtiessucen-tru–Nemunu.

3.4.3.Miestotopografija

Miestomotyvas literatūrojeyradažnas tyrimųobjektas.Miestai – didesni armažesni – paprastai yradinamiški ir ap-supti judėjimo.Šiosvietos šurmulys,pastatų ir žmoniųgausaprimenachaosoerdvę.AnotV.Daujotytės(2010:263),miestasyranetikkultūros,istorijos,betirgamtosdarinys,nes„gamtateikiamiestuivietą,jituribūtiišskirtinė,nuotopriklausomies-

79

to likimas“. S. Birgelio kūryboje yramiesto vaizdiniai, kurieperteikiami per individualią rašytojo prizmę. Poetomiestuoseįprasminamajoasmeninėpatirtis,kitoksžiūrostaškasįatskirusobjektus.Pastebėta,kadS.BirgeliomiestuoseįvykstanuolatinisžmogauskontaktassuKitu.Poetoeilėsepriepilkųmiestosienųprieinamažmogiškomisjuslėmis,kuriosmiestuisuteikiagyvu-mo,nuspalvinakitokiomisspalvomis.

S.Birgelioeilėraščiųmiestainevisadaturivardus.Poetomiestevažinėjatroleibusaisuužklijuotaislangais,„kadpasau-lyje/nesimatytų/bado“(Birgelis1997:54).Miestorytasgalibūti„prišiukšlintaskritulių/užnuodytasautomobiliųvariklių“(Birgelis1998:46).Šlapiomiestopaveikslądarlabiaupabjaurinažmogausveiklospadariniai,jopaliktas„autobusesuglamžytas/<...>negražuslietuvosrytas“(Birgelis1998:46).Akivaizdu,kadlyrinissubjektasvaizduojaLietuvosmiestą.„Lietuvosry-tas“galibūtisuvokiamasdviprasmiškai–nurodomateritorija,valstybėarbalaikraštispavadinimu„Lietuvosrytas“.S.Birge-liseilėraštyjemiestoaprašymąkonstruojataip,jogdviprasmy-bėnurodoįatstumiantįirbjaurumosuteikiantįįvaizdį.

Už troleibuso ir autobuso langomatomosmiestogatvėsirkeliai,kuriuose„<...>daugskubėjimo/arklių,automobilių,praeivių/turgaviečių,parduotuvių,kekšių/fanerosjurtų,dau-giaaukščių namų“ (Birgelis 1999: 24).Miesto objektų įvardi-jimas kuria priešpriešas, formuojančias viso miesto įvaizdį,susidedantį išskirtingųsocialiniosluoksniožmoniųgyvenimokokybės.Pateiktaeilėraščioištraukapadedaitingreitaisusikur-tichaotiškomiestopaveikslą.

S. Birgelio eilėraščiuose dėmesys skiriamas net šaligat-viams. Čia „pavargę debesys pereina gatvę“ (Birgelis 1998:25).Nuogatvėstraukiamasiįšaligatvius,kurie„<...>pritvinkęmulkiųbučinių/mergųsudažytaisplaukais/ašarojančiųakių,

80

širdiesnuojautų“(Birgelis1998:25).Akivaizdu,kadšaligatviaiyraprisigėręįvairiųžmoniųžingsnių,jausmųirgyvenimų.Pės-čiųjųtakas–lygžmogus–išgirsta,pamatoirjaučiaKitobuvi-mą.

Nuomiestoerdvėsatributų–šaligatvių,einamaprienamų–visųpirma,viešbučių,kuriuose„išsugedusioskriauklės/ne-nustodamasbėgo laikas“ (Birgelis 1997: 56). S.Birgelio lyri-nissubjektaspaprastiemsobjektamssuteikianaujas,neįprastasprasmes. S. Birgelis nevengia metaforų, todėl jo kuriamuosemiestoviešbučiuosetaippat„propirštus/bėga/pinigai“(Bir-gelis1998:31).Taipnurodomaprabangosvieta,kurireikalau-jatamtikrųfinansiniųišlaidų.Šisviešbutisrašytojoeilėrašty-je„Pakylarytas“siejamassumiestorytu,kurispakyla„kaipliftas / keliantis į dangų / šeštame gyvenime“ (Birgelis 1998:31).Viešbučioaukštįhiperbolizuojaliftokilimokryptiesnuro-dymas.Šismiestopastatasnėrapastovigyvenamojivieta,todėlviešbučiogyventojuskiekvienądienągalipakeistikiti.Dėlšiospriežastiesvienižmoniųgyvenimaipakeičiakitus.Beviešbučioerdvėspiešiamachaotiškaautobusųstotis,kurioježmoniųbalsųirkalbėjimomaišymasisvadinamas„praeiviųmišiomis /<...>/ iš ubagėsmaldaknygės“ (Birgelis 1998: 65). Neužmirštamairsakralierdvė–Katedrosaikštė.Čiaiškylaįprastasbesimel-džiančių, aukos prašančių žmonių vaizdas: „moteris katedrosaikštėje/prašomalonės/betpraeiviaižiūriįją/kaipįpasku-tinęgirtuoklę“(Birgelis1998:65).Lyrinissubjektasperduodarealiąmiestosituaciją,susijusiąsužmoniųpožiūriuįvargstan-čiusbenamius,kuriųmiestenetiekbijoma,kiekjuoskeikiama,laikomagirtuokliais.

KaipS.Birgeliolyrikojespalvinamasmiestorytas,taipirvakarolaikas.Mieste„pavakarygrįžtagatvės,/Laimingosne-onųšviesoj.“(Birgelis2004:95).Atsiveriavakarėjančiomiesto

81

vaizdas, kurio prieblandą išblaško gatvių apšvietimas, nelei-džiantisjomsbūtitamsoje.Čia„vakarieniaujakiemai,/Kaviniųvalgyklos.“(Birgelis2004:95).Vėlgipiešiamasįprastasmiestopaveikslas.

Nuonenusakomųmiestųtopografijosprieinamapriekon-krečiųLietuvosmiestųvaizdavimo.ItindažnaiįvardijamasVil-nius,kurispačiampoetuiS.Birgeliuiyrasvarbus.Jispasakojo,kad„Vilniusmanbuvopasakųmiestas.Pirmąkartą jį pama-čiau1986metais.Tada teko išgyventi nepaprastąpakylėjimą,savotišką, nepakartojamą, išsvajotąjį rojų. Vilnius man buvokaipmusulmonuiMeka.Šventoviųšventovė“.Individualuspo-etoryšyssušiuomiestuįsispaudžiajominimalistinėjekūrybojeirtampavieta,įkuriąnuolatsugrįžtama.S.BirgelioatkuriamaVilniauskasdienybėtampaneįprastųreiškiniųvieta:

„Vilniuje–gatvėspritvinkusiosautomobiliųžmoniųskubančiųįrytdienąšurmulioateinančioištylėjimo

Vilniuje–dangusužrioglintasmėnesienosišniekintaspienėm,žvaigždžiųtakutylėjimu,pasimatymusuvidurnakčiu“(Birgelis1998:51)

Pasirinktoje eilėraščio „Vilniuje“ ištraukoje gatvių šur-mulįsukeliajudantystylojeirmintyseapie„rytdieną“pasken-dę žmonės. Spūstį kelianti automobilių gausa tik patvirtinaskubėjimą „į rytdieną“ vakarometu, kai kiekvienasVilniausgyventojasnekantraujapasiektinamus.Vilniauskraštovaizdyje

8�

dėmesysskiriamasdangausvaizdui:vidurnakčio tamsojepie-šiamassunkumojausmąsukeliantismėnulisirPaukščiųTakas,išvedžiotaspienėmisbeižvaigždėmis.

„Vilniuje“S.Birgeliolyrinissubjektasįtaigiaikuriaasme-ninįVilnių.Eilėraštyjerašoma,kad„statomasmiestas,kuriamekiekvieną pavasarį / susirenka poetų sielos irmirusios eilės“(Birgelis 1998: 51). Čia atpažįstamas paties poeto biografijoselementas–ilgaskeliasįPoezijospavasariošventęVilniujeirįsitvirtinimaspoezijospasaulyje.

KartaisS.BirgelisįvardijaVilniausmiestovietasarbagat-ves,pavyzdžiui,Gediminoprospektą,Subačiausgatvę,Geležinįvilką, televizijosbokštą,LukiškiųkalėjimąarbaPaupiogatvę,kur „apsodintos kavinės, valgyklos, kiemai. / Vakarieniaujavienišai surikiuoti stalai.“ (Birgelis2003:36).Rašytojas, tarsigidas, eilėmis vedžioja skaitytoją Lietuvos sostinės gatvėmis.Jisakcentuojažinomasvietas,kurioskeliateigiamasarbanei-giamasemocijas.Vilniausmiestasnuspalvinamasįvairiųlaiko-tarpiųspalvomis.VaizduojamasnetikdabartinisVilnius,betirpraeitiessostinėskraštovaizdissuLukiškiųkalėjimuirLeninopaminklu(„seniaujiebūtųžingsniavę/nuolankiai/prieLeninopaminklo/Lukiškiųkalėjime“.Birgelis1999:40).

Lyrinis subjektas eilėraštyje „Sėdėdamas Gintaro vieš-butyje“atveriaVilniausmiestopanoramą,kurineleidžiaakiųatplėšti nuo regimo vaizdo („akimis paėmęs Vilnių kaip antdelno“.Birgelis2003:48).Čiajispasakoja:„negaliuniekoda-ryti / negaliu rašyti eilių“ (Birgelis 2003: 48). Galima teigti,kadperteikiama individuali lietuvių rašytojopatirtis išPoezi-jospavasariolaikotarpio,kaijam,kaipužsieniosvečiui,būda-voparūpintanakvynėviešbučiuose,kuriuosejisnetikžavėjo-simiestovaizdu, bet ir kurdavo eiles. Iš šioviešbučiomatytiŠv. Rapolo bažnyčios bokštai, kuriuos rašytojas išskiria eilė-

83

raštyje „Išsikvėpino statinės“: „Šv. Rapolo bažnyčios bokštai/ naivuoliai – / ko žiūrite pro langą / lyg žiopliai ir praeiviai/vestibiulyje–/popusryčių<...>“(Birgelis1999:9).

Vilniuje atskleidžiama sakrali miesto erdvė. Eilėraščio„Aušrosvartuosevaikštinėjagatvės“ištraukojeaprašomaAuš-rosvartųaplinka:

„Aušrosvartuosevaikštinėjagatvės,Sunerimusios,betikėjimo.RankospakeltosišmaldaiNekaltaisdrabužiais,užgimękūnuose.“(Birgelis2004:81)

EilėraštyjepiešiamasvaikštančiųAušrosvartuosežmoniųpaveikslas.Pastebėta,kadjienėratiesiogiaiįvardijami.Jieva-dinamigatvėmis.Įsigilinusįeilėraščiožodžius,suprantama,jogčialyrinissubjektaskalbaapiežmoniųsielas,„užgimusiaskū-nuose“.Čiavaikštonešvariųsielų,„dėmėtižmonės“,kaipteigialyrinissubjektas,ojų„vidussugraužtasišorėsšalčio“(Birgelis2004:81).

AušrosvartaitraukiastebuklinguojuMadonosbekūdikiopaveikslu,kurisnetiesiogiaiįvardijamaseilėraštyje„MADONASUKŪDIKIU“.

„Aušrosvartuosetekantiaušra,70bilijardųvaikaičiųMadona.“(Birgelis2004:80)Įžvelgiamas eilėraščio pavadinimo ir Aušros vartų pa-

veikslo supriešinimas, kuriame nėra vaizduojamaMadona sukūdikiu.Josvaikaisvadinamivisopasauliožmonės.

LietuvostopografinisžemėlapisneapsiribojatikVilniumi.S.Birgeliopoezijos rinkiniuosegalimaaptiktiVilniauskrašto

84

vietovių pavadinimus: Anykščius, Panerius, Medininkus. Josnėra charakterizuojamos, bet žymimos Lietuvos žemėlapyje,galbūt dėl istoriniųXX amžiaus pabaigos šalies įvykių, susi-jusiųsuLietuvosnepriklausomybėssiekimuirkovojimusujosišdavikais,minimais šiojeeilėraščio„RytojbūsiuLietuva“ iš-traukoje:„rytojbūsiuLietuva/Anykščiai,Paneriai,Medininkai/kurdešimtmetų/neskalbta/nepriklausomybė/atsiduoda/burokevičiais/jarmalavičiais“(Birgelis1999:72).

TarpVilniausirAnykščiųyraįsispraudęsMolėtųmiestas,minimasS.Birgelioeilėraštyje„Molėtuoseponakties“.Sudė-tinga spręsti, kodėlMolėtaipoetuiyra svarbūs ir įtraukiami įlyrikostinklą.Eilėraštyje„Nemunopušys“minimiDruskinin-kai–kurortinismiestas,esantisDzūkijosmiškųteritorijoje.Itinjautriai prisiliečiama prie „aukštų juodbruvų pušų“. Tik lyri-niamsubjektuižiūrintįjųsiūbavimąatrodo,kadjos„vaikštinė-jaaplinkNemuną“(Birgelis2012:52).Druskininkusnuspalvi-nanetik„vėlyvosrudenspopietės“klevolapai,betirNemunovingis, išsagstytas pušimis, nubėgiotas „pilku miško takeliu“(Birgelis2012:52).

S.BirgeliolyrikabrėžianetikLietuvos,betirkitųpasauliošaliųmiestųtopografiją.AtkreiptinasdėmesysįLenkijossosti-nėskraštovaizdį.KiekvienasVaršuvosžinomasobjektasnusa-komasypatingukalbėjimostiliumi.Lyrinissubjektaseilėraštyje„Varšuvoje“ gamtą (saulė, vakaras, naktis) išpildo nerealiais,originaliaisirsukultūrintaisvaizdiniais.

„Varšuvoje–aistringanaktiesšviesapakimbaantdangoraižiųviršūnės

85

karaliausŽygimantokolonapalinkusiviršmiestolinksminalaukiančiusrytdienos

tuojviršdangauspatekėsliftasseptintamaukšteseptynerimetainusileisįapačią

sunkiasidienaįgerąvynąkambarysraudonomakimskaitysmėnesieną

antsaulėssustingusiodiskokultūrosirmokslopamataihipermarketaiatidarysdurisįdangų

naktisdarVaršuvojenaktis–Varšuvadarmiegaamžinybėje“

1998(Birgelis2005:46)

Į pirmą planą iškeliama viršutinėVaršuvos dalis, kuriosformas nubrėžia šviečiančių dangoraižių viršūnės ir išryškinaVaršuvossimbolį–Žygimantokoloną.Šikaraliausstatulayrašiektiekpalinkusiįpriekį,žvelgiantiįapačią,tarsirodantitai,kasyraapačioje–taiyrapraeiviai,laukiantysrytojaus.Galimateigti,kad„kultūrosirmokslopamatais“netiesiogiaiįvardija-masitinsvarbusVaršuvoscentropastatas–Kultūrosirmokslo

86

rūmai.HorizontaliirvertikalikelionėpoVaršuvąatskleidžiadarkelismiestotaškus:gotikosbažnyčiųbokštus(supančiusmiestocentrą)arbaVaršuvoscentrinęstotį,esančiąpriepatKultūrosirmokslorūmų(„gotikosbažnyčiųbokštai/susirinkęįbenamiųgimtadienį / didmiesčių dangoraižių viršūnės /Varšuvos cen-trinėjstoty“.Birgelis1998:23).S.BirgeliokūrybojeįVaršuvąžiūrimaišįvairiųmiestopusių–nuosenamiesčioirnaujamies-čiovietų.Pastebėta,kadpoetassostinėskultūrųsąmyšiuisutei-kialengvumo,išreiškiamoperpojūčius.

Lietuvių poetas vaizduoja ne tik Lietuvos ar Lenkijosmiestus. Jo lyrika atveriaPietųEuropos žemėlapį. Eilėraštyje„Romoje“žymima„akmeninėverona“,kuriąpuošiamarmuri-nėsstatybosobjektai,arba„akmeninėširdis“,kuriprimenaRo-meoirDžiuljetosistoriją.Lyrinissubjektasitalųkalbaįvardija„viaapiaantica“,t.y.Apijaus,seniausiąromėnųkelią,kuriuogalimanuvyktiįItalijossostinęRomą.Šiuokeliugrįžtamaįpra-eitį,įimperatoriausNeronolaikus.Norseilėsenėrajokiųtiksliųmiestųaprašymų,tačiaugrįžimasįAntikąiškartopiešianeį-prastąItalijosžemėlapį,galintįsąmonėjeįveiktikelionęnuoVe-ronosikiRomos,įsivaizduoti,kaipkadais„nutilo/paskutiniai/krikščionys“, ir išgirsti,kaip„naktį /kaukėšuva /vedamas/pasneroną“,vienądidžiausiųkrikščioniųpersekiotojų(Birge-lis1997:19).

S.BirgeliopoezijoskraštovaizdžiunukeliaujamaįAzijoskraštus–Babiloną,esantįIrakoteritorijoje.PoetasneapsiribojaesamuatstatomomiestovaizduiržvelgiaįklestinčioBabilonolaikus(2000m.pr.m.e.).Eilėraštyje„SvečiuosepasNabuką“piešiamas ištuštėjęs, smilgomis pasipuošęs Babilono miestas(„KurkitadosūžėBabilonas,šiandienaugasmilgos...“.Birgelis2012:83).ČiaatveriamiIštarosvartai,prokuriuosbuvogalimanueiti į „Marduko–Babilonodievo– šventovę“,gatvenuke-

87

liautiį„kabančiųsodų“rojų,pamatytiirrankapaliestitai,kasišnyra„tikužsimerkus. /Medžiai, fontanai,upeliai,kriokliai“(Birgelis2012:83).MintimisliečiamaspraeitiesmiestasverčiaįsijaustiįdabartinioBabilonovaizdą,pajustiaugančiassmilgas,pokuriomisvisgilyngrimztasenojoBabilonomūrai,aštuonijįsaugantysvartai, įkvėpti šimtmečiusmenančių raudonųsienųkvapą(„Sienos,šimtmečiųnudilintos,kalbina,/Plytos,visdartvirtos,raudonos,šnekina.“Birgelis2012:83).Babilonomiestasskendikarštyje,saulėsspinduliuose,vėjonešiojamuosesmėliokamuoliuose,nuokuriųslepiamasipavėsyje–namuosebejokiųdurųirlangų(„Šviesavėsi,atklydusiįkambarį,sukepusi/Sta-tiniuosebedurųirbelangų.“Birgelis2012:83).Lyrinissubjek-tasteigia,kad„šventovėatkasta“ir„gatvėpakylaviršsmėlio“,nesBabilonąirMenamaNinmah(dievųmotinos)šventovębeiliūtostatuląnevienąkartąbuvobandomaatstatyti,liekanasre-konstruoti.

Analizuojant pasirinktus S. Birgelio eilėraščius ir žvel-giantįjomenamųmiestųįvaizdį,pastebėta,kadpoetaspiešiane tik šiuolaikiniomiesto topografiją, bet ir seno, nykstančioarba išnykusiomiestožemėlapį.Galimateigti,kadkiekvienasmiesto objektas yra liečiamas visais žmogiškaisiais pojūčiais,išgyvenamaskūnu.Remiantiseilėraščiųturiniu,akivaizdu,kadindividuali lietuviųpoetogyvenimopatirtisdirginajosąmonęitinstipriai,todėljoeiliųlyrinissubjektasneribojamaiperžen-giarealybėslauką,gebakurtinepaprastąasociacijųsrautą.

3.5.RibaS.Birgeliokraštovaizdyje

Riba yra svarbus ženklas žmogaus mąstyme. Ji leidžiapamatyti panašumus ir skirtumus, padeda suvokti jungties irapribojimoprasmę.Širibagalibūtirealiarbafikcinė,kuriama

88

tikkalbosirkultūrosskirtumais.Ribosreikšmėlabiausiaijau-čiamairįžvelgiamaparibioteritorijoje,kuristorijossuformuotaribaskiriaarba jungiakitokioskultūrosbendruomenę.Būtentlietuviųpoetągalimavadintiparibiorašytoju.JogyvenimasirkūrybaįsispaudusiLenkijosrytiniamepakraštyjeprieLietuvossienos,kursusipinadviejųkultūrųerdvės.S.Birgelio lyrikojejaučiamas kitoniškumas, perteikiantis Punsko ir Seinų kraštospecifiškumą, kurį formuoja gyvenimas prie dviejų valstybių–LenkijosirLietuvosribos.

3.5.1.RibaLenkijoslietuviųkrašte

Lenkijoslietuviųgyvenimeribayraitinsvarbiirneatsieja-manuošiokraštokultūrosaristorijos.Vietosgyventojųsąmo-nėjenuolatosgyvačiabuvusiosLietuvosatmintis,kuri„tęsiasiišanapus“,t.y.išLietuvos.Aiškiaiįvardijamariba,kurineribojaPunsko irSeinųkrašto žmoniųpuoselėjamos lietuviųkultūros,kurilyg„perupępermestasvirtis“pratęsiatuospačiuslietuviųpapročius ir tradicijas. Nežiūrint istorijos suformuotos ribos irminimokrašto lietuviųbendruomenėsatskyrimonuoLietuvos,„nuosprendis pasilikti“ kitapus tėvynės neapriboja patriotiškujausmuirlietuviškatapatybeparemtožmoniųgyvenimotęstitai,kasbuvoiryrabendraLenkijoslietuviamsirLietuvai.

RibaS.Birgeliopoezijojetaippatvadinamasiena,dalijan-čiatautoskultūrąirsenųlaikųistoriją.

„lėtaislenkavakaraspersienąsulaikytasuždainųžodžiusužjotvingius,piliakalniusužpagoniusprūsuslaikohorizonte

89

kontrabandapermestamirtisprisirištapriesvetimųartimųjų“(Birgelis1999:49)

PasirinktameeilėraštyjeįvardijamavakarinėLietuvossie-na(pagalEuroposžemėlapį),užkuriosliekalietuviškosdainos,ikikrikščioniškiejilietuviųgyvenimoženklai.Sienatampariba,kuri neleidžia susijungti Lietuvai su buvusia baltų dalimi.Užsienos laikasslaptapasiglemžiatai,kas istorijojeturėjoreikš-mę.Svetimamekrašte–Lenkijoje–nykstaartimaslietuviamsjotvingiųirprūsųkultūrosgyvenimas.Čialyrinissubjektasper-teikiarealiąPunsko,SeinųirSuvalkųkraštopadėtį,akcentuojaistorijospadiktuotąvietoslietuviųlikimą–gyvenimąpačiameparibyjeprienepasiekiamostėvynės.

Ribos įvardijimas S. Birgelio poezijoje ne visada reiškiabaltusskiriančiąsieną.RibagalibūtiįsibrėžusiLenkijoslietuviųvietoje,pasivertusivandenstelkiniu–ežeru,kurisskiriašiapusirkitapusgyvenančiųžmoniųerdvę.Visdėltoribaįveikiama„išanapusežero“siunčiamaislaiškais(„išanapusežero/papikti-nantyslaiškai/kviečia/aistron“.Birgelis1998:39).Žvelgiantį Lenkijos lietuvių krašte kaimų teritoriją, ežeras skiria vienąkaimąnuokitoarbatopatieskaimogyventojus,kuriųsodybosišsidėsčiusiosaplinkežerą,todėlpaprastaiežeraslaikomasski-riančia,betįveikiamariba.Šiosribosbuvimasformuojatamti-krąvietoskultūrą.ĮatmintįsugrąžinamasPunskoirSeinųkraš-to žmoniųgyvenimobūdas, kai laiškai būdavo svarbus jaunųžmoniųintymuskomunikacijosšaltinis,įveikiantisežeroribą.

Žvelgiant į ribosmotyvą S. Birgelio poezijoje, Lenkijoslietuviųkraštesiena/ribakiekvienąkartąprimenaistorinįmo-

90

mentą–PunskoirSeinųkraštoatskyrimąnuoLietuvos,kurisįsispaudžia tiek literatūroje, tiek vietos politiniame arba kas-dieninių pokalbių kontekste. S. Birgelis poezijoje įamžina tai,kas yra artima kiekvienam šios vietos gyventojui: lietuviškostradicinės irpagoniškosioskultūros tęstinumasLietuvosužri-byje.Taippatribašiamekraštegalibūtigamtosobjektas,kurisnežiūrintto,kadtrukdogreitesniemsasmeniniamstikslamspa-siekti,suteikiakraštuiišskirtinįcharakterį.

3.5.2.Jūra–ribosįvaizdis

JūrosįvaizdisS.Birgeliopoezijojeitindažnas,norspoe-togyvenamasiskraštasneturitiesioginioryšiosujūra.Tačiaujūrosmotyvasgaliturėtiindividualiąreikšmępačiamrašytojui.Betkoksvandenstelkinysturiįvairiasreikšmeskultūrose,tra-dicijose,asmeninėseasociacijose.Ištikrųjųsudėtinganustatyti,kokia jūraminima poeto lyrikoje, kai nėra įvardinta konkretivieta.S.Birgeliojūroskraštovaizdyjetelpažuvėdrosirvandensbangų(„Jūražuvėdrojeskrieja/Bangoskyla/Aukštyn“.Bir-gelis2004:24),gintaroirsmėliokopųpaveikslas(„prisirinkau/jūroskrante/tavobangavimų/gintaropėdų/<...>smėliokopųlabirintuose“.Birgelis1998:96).Poeto jūros įvaizdyjepiešia-maskranto,kaipribos,ženklas,skiriantisregimąkrantoaplinkąikihorizonto.

Riba,skiriantidupasaulioelementus–vandenį iržemę,yraperžengiamairįveikiama.S.Birgeliopoezijojetiesribasu-sitinkadvipriešingybės,kuriasįveikiažmogus.Manoma(Eler-tas,Kasiliūnaitė2007:5),kad„paribiuosesusitinkairsusipinapriešingybės. <...> Paribiai keičia santykius: skatina gintis iratsiverti. Už jų plyti nežinomybė, grėsmė atrasti ir prarasti“.

91

Pastebėta,kadpunskiečiokūryboje jūrospakraštyjesusiduriadidžiausiospriešingybės–gyvenimasirmirtis.Jūratampaga-lingastichija,kuri„nervingaisiūbuojakrūtim“(Birgelis2004:16).Tačiaugyva, ošianti jūragreitaimiršta irmirtis atsistojagyvybėsvietoje.Bangosnusileidžiairišvystamasmėliokopas.Pastebėta,kadpasirinktojepoezijojepasitvirtinaG.Bachelardo(1993:179)teiginys,kad„stovintysvandenysatrodomiręto-dėl,kadmiręvandenysyramiegantysvandenys“.Galimateig-ti,kadjūrosribapatigaliišnyktiirvėlsugrįžti.Natūraliaimirtisvisąlaikąateinairsugrįžta,todėlirįžmogaussąmonęsugrįžtamirtiespaslaptingumoapmąstymai,neatsiejaminuokiekvienogyvenimo(Bachelard1993:183).

Poeto lyrikoje įvardinta ribanesudėtingaiperžengiama.Ją bando įveikti žvejai, laivai ar paukščiai („krantas išmetėjūrą/sužvejųlaivais/sužuvųgaudymu“.Birgelis2012:34/„Viduržemiouostuose/rytiniameirvakariniamekrašte/iš-plaukdavolaivai“.Birgelis2012:86).Pastebėta,kadS.Birge-liopoezijoježemėskrantasvisuometkeliaujaįjūrospusę.Ei-lėraštyje„Šuoliuojakrantasįjūrą“išvystamasNidoskraštas,kuriame išliekaminėtakelionėskryptis („šuoliuojakrantas įjūrą/antžuvėdrossparnų/glaudžiasibangos/baltasžirgas/lygpienoputa/Nidoje/plaukia/užmiega/valtis“.Birgelis2004:22).Ribosperžengimas tampadrąsos irnaujųpatirčiųsiekimoreikšme.

Jūroskrantas–taipradžiosirpabaigosriba,„kurprasi-deda irbaigiasi / jūra“ (Birgelis1998:77).Žvelgiant į jūrą išvienospusės,atrodo,kadhorizontasbrėžiapabaigosribą,betužjosyrakitaskraštas,tokspatsžemėskraštas.Galimateigti,kadžmogiškojiregėjimojuslėkuriafikcinęribą,formuojančiąpabaigosarbapradžiosįvaizdį.

9�

Žvelgiant į jūros horizontą, atrodo, kad jūra ribojasi sudangumi.Tačiaukartais jūrospaviršiausveidrodissusiliejasudangumiirišnykstaminėtariba.G.Bachelardas(1993:144)yrateigęs,kadnebijomavaizduotiapverstojūrospeizažo,t.y.tokio,„kuriamedangusgalėtųbūtivandeniu,ovanduo–dangumi“.TokspaveikslaspiešiamasS.Birgeliopoezijoje,kur„atbulomrankom/atbulaširdimi/debesysišmetagintarą“(Birgelis2003:32).Dangusatsispindikitojepusėje–jūrospaviršiuje.Taipat-siranda lyrinio subjekto sąmonępalietę neįmanomai įmanomigamtosreiškiniai,lemiantyskeistąerdviųtarsivienokūnoper-ėjimąįkitą.

Jūroskraštovaizdyje ribosmotyvasS.Birgeliopoezijojeatskleidžiamasperfilosofinęplotmę.Norsįvardijamirealūsjū-rosaplinkosobjektai(žvejai,valtys,gintaras), tačiauvandensstichijai tarsi suteikiamaantgamtinėgalia,praryjantidangauserdvę,pralaužiantiviršausirapačiosribą,slepiantinematomąpasaulįužmėlynojūroshorizonto.

93

IŠVADOS

IšanalizavusvisusLenkijoslietuviųpoetoS.Birgeliopo-ezijosrinkinius,pastebėta,kadjuoseįrašomosPunskoirSeinųkrašto,Lenkijos,Lietuvosbeikitųkraštųvietos.Jųkraštovaiz-dį formuojantys elementai pasireiškia gamtos ir žmogaus pa-veiktosaplinkostarpusaviosąveika,kuriaiškinamaV.Butkausliteratūros topografijos teorinėse įžvalgose.Anot tyrėjo,vertakalbėtiapievietossvarbąšiandieniniame,globaliamepasaulyje,kuriamelokaliosvietosribasišsaugotiypačsudėtinga.

S.BirgeliokūrybojepabrėžiamasPunskoirSeinųlietuviųkraštas,vadinamas lietuvių tautinėsmažumosregionušiaurėsrytų Lenkijoje. V. Daujotytės iškelta genius loci svarba kraš-tovaizdyje patvirtina tautinės mažumos lokališkumą, parem-tąkonkrečiosvietoskultūra,kurivisuometskyrėregionąnuobendrovalstybėskraštovaizdžio,brėžiamožemėlapyje.Kultūrakaupiasavyjevietosženkliškumą,kąS.Weigelpabrėžiatopo-graphical turnsąvoka.Paprastastopografinisžymėjimasbūtųpaviršutiniškas,todėltampasvarbugilintisįvietosdvasią,pa-remtąvietosbendruomenėskultūrospaveikslu,kylančiuištau-tosistorijos,pasaulėžiūrosirtapatumo.

94

S.Birgeliopoezijoskraštovaizdisnukeliaįgimtąjįjokraš-tą–PunskoirSeinųregioną.Kitavertus,šisautoriuspoetizuojair kitas pasauliovietas.Tačiaudidžiausias dėmesys skiriamaspoetokraštui,kurįdažniausiaiminisavoeilėse.Keliaujantgim-tąjaS.Birgeliovieta,įsigilintanetikįnatūralausgrožioaplinką,betirįvietoskultūrospaveikslą.Individualusrašytojosantykissukraštukoduojamasvietosžmoniųsantykyjesulietuviųkul-tūra,įsitvirtinusiabendruomenėskartose.

Įsigilindamaįpoetolyriką,pastebėjau,kadpoezijojevaiz-duojamasnetikdabartiniskraštas.Lyriniosubjektoakimisgali-makeliautiminimokraštopraeitimi,kuriančiakultūrospaveldoirtautiniotapatumograndinębendruomenėskartose.PraeitiesženklųS.Birgeliokūrybojeaptinkamaištiesųnemažai.Paste-bėta,kadjotvingiškasiskraštovaizdisyraitinsvarbustiekpa-čiam rašytojui, tiek jo gyvenamosios vietos lietuviams, kuriesavetapatinasujotvingiųpalikuonimis.Tačiaušiskraštovaiz-dis neapsiriboja tik Punsko ir Seinų regionu. Pabrėžiama taippatšiaurėsrytųLenkijosirLietuvospietvakarinėdalis.DažnasjotvingioirJotvosminėjimasS.Birgeliokūrybojeatveriakeliąįikikrikščioniškąjįpasaulį–pagonybėslaikus,davusiuspradžiąvietoskultūrai–tradicijoms,gyvenimobūdui,požiūriuiįaplin-ką,santykiuisuvietairreligija.Remdamasimitopoetikoskriti-ka,atvėriauženklųreikšmękultūrojeirdviejųreligijųsantykįbeijųperėjimąįvietosbendruomenėsgyvenimą.

Knygoje atvaizdavau iškeltą kolektyvinės atminties že-mėlapį,kuriameminimi istoriniai įvykiai tiekPunsko irSeinųkrašte, tiekLenkijosarkitos šalies teritorijoje. Įsitikinau,kadpoezijoje aiškiai įvardijamos tikslios vietos, kurių įvykiai jauyraperėjęįistoriją.RašytojoeilėraščiuoseįžvelgiauindividualųsantykįsuLenkijoslietuviųkraštopraeitimi.Žengdamasudė-

95

tingąžingsnįįpaslaptingąpoetožodį,atskleidžiaukoduojamąLenkijos lietuvių trikampio–etniniųLietuvosžemių–atsky-rimą nuo tėvynės. Poezijos analizė aiškiai įrodo, kadminimokrašto žmonių ryšys su Lietuva nėra perteikiamas tiesiogiai–poetizuojamoskraštovaizdžioelementųjungtys,tačiauvisasreikšmespavykoatkoduotiremiantislietuviųkraštopatirtimiirsantykiusukitapussienosesančiatėvyne.

Verta trumpai paminėti, kadS.Birgelio kūryboje svarbiLietuvos kraštovaizdžio, ypač Nemuno, kaip krašto centrinėsašies patirtis. Poezijos tyrimai įrodo, kad tokiu būdu atsklei-džiamasstipruslietuviųtautosryšys,nepriklausomasnuolaikoirvietos.AsmeninisrašytojožvilgsnisįLietuvosskirtingusre-gionus,kuriuosenetikiškeliamasgamtosgrožis,betiržmoniųsantykissuvieta,leidžiasuprastitvirtąpoetojungtįsutėvyne.Natūraliosaplinkosvaizdiniainusveriažmogauspakeistosvie-tosįvaizdį,tačiaušiuolaikinio,seno,nykstančioarbaišnykusiomiestovaizduosedominuoja fenomenologinis lyriniosubjektosantykissuobjektais.

Tiekmagistro darbe, tik knygoje atsigręžiau į ribos fe-nomeną,kuriovaizdinysS.Birgeliopoezijoje turi tokiąpačiąreikšmę– skyrimąarba jungimą,pradžiąarbapabaigą.Todėlgalimateigti,kadšislietuviųpoetasyraparibiorašytojas,ku-rislyriniužodžiuperteikiaLenkijoslietuviųbendruomenėsri-bossvarbągyvenime.ČiaribadažniausiaisiejamasuLenkijosirLietuvossiena,skiriančiaLenkijoslietuviusnuotėvynės.Širibakartunurodoryšįsulietuviųkultūra.SienatampaLietuvosveidrodžiu,kurisatspindilietuviųtautostąsąkitapusribos.

Atlikusipasirinktoslyrikosanalizę,galiuteigti,kadS.Bir-geliopoezijoskraštovaizdžiugalimakeliautitarsidviemkrypti-mis:horizontaliai,paliečiantįvairiausiųspalvųirformųobjek-

96

tus,bettoksžvilgsnisįaplinkąnesuteikiato,kągalipadovanotivertikalikelionė:gilinamasiįkraštovaizdį,kuriameatiduspoe-zijosklausymasatveriakeliąįkultūrą–religinį,socialinįiris-torinįlauką.

97

ŠALTINIAIIRLITERATŪRA

1. BirgelisS.1992:Tarpkrantų:poezija.Punskas:Aušra.2. Birgelis S. 1993: Tarp durų ir dulkių: poezija. Trakai-Vil-

nius:Voruta.3. BirgelisS.1997:EilėraščiaiišanapusDievo:poezija.Puns-

kas:Aušra.4. BirgelisS.1998:Septyniosdienos,septynerimetai:poezija.

Punskas:Aušra.5. BirgelisS.1999:75eilėraščiai:poezija.Punskas:Aušra.6. BirgelisS.2003:Ištoliirarti:poezija.Punskas:Aušra.7. BirgelisS.2004:Holograma:poezija.Punskas:Aušra.8. BirgelisS.2005:PrietrijųŠešupėskrantų:poezija.Punskas:

Aušra.9. BirgelisS.2006:Visadanesma:poezija.Punskas:Aušra.10.BirgelisS.2012:Septintasnakty:poezija.Punskas:Aušra.11.BachelardG.1993:Svajoniųdžiaugsmas.Vilnius:Vaga.12.Bagdonavičius V. 1992: Lietuviško koplytstulpio genezės

klausimu.Senovėsbaltųkultūra.IkikrikščioniškosiosLietu-voskultūra.Vilnius:Academia,78.

13.Baranauskas K. 1995: Ekonominiai Punsko valsčiausbruožai. Iš Suvalkų krašto praeities ir dabarties. Punskas:Aušra,1�0.

98

14.BeresnevičiusG.2009:Vietosirspalvos.LietuvosreliginėsgeografijosbruožaiXII–XIVa.Senovėsbaltųkultūra/Tai,kasišlieka.Vilnius:Kronta,31.

15.BirgelisS.2005:Jotvospakrašty:nuotraukųalbumas.Puns-kas:Aušra.

16.BirgelisS.2012.Prieigaperinternetą:http://www.sigitasb.punskas.pl/video/v1.htm(žiūrėta20140402).

17.BliūdžiusJ.1995:LietuviųkultūrospaminklaiirlankytinosvietosSuvalkijoje.IšSuvalkųkraštopraeities irdabarties.Punskas:Aušra,43.

18.Bobinienė B. 2009: Jotvingių ir prūsų gyvenvietė. TerraJatwezenorum.Istorijospaveldometraštis.Punskas:Aušra,338.

19.ButkusV.2008:Literatūrostopografija:(poli)metodologinėstrajektorijos.Colloquia, 21,Vilnius:Lietuvių literatūros irtautosakosinstitutas,11.

20.ButkusV.2011:Literatūrostopografija:lietuviškojipatirtisirjoskontekstai.Colloquia,26,50.

21.DaugudisV. 1992: Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klau-simu.Senovėsbaltųkultūra. IkikrikščioniškosiosLietuvoskultūra.Vilnius:Academia,50.

22.DaujotytėV.2008:Kraštovaizdisirvietosdvasialiteratūrosklasikoje.Colloquia,21,Vilnius:Lietuviųliteratūrosirtau-tosakosinstitutas,31.

23.DaujotytėV.2010:Patirtiesžodynas.Vilnius:Vilniausuni-versitetoleidykla.

24.Elertas D. Kasiliūnaitė D. 2007: Pratarmė. Ēlija. Sventāja.Šventoji.Paribioženklai.Mokslostraipsniųrinkinys.Klai-pėda:Klaipėdosuniversitetoleidykla,5.

99

25.Gaižutis A. 1992: Kultūros istorijos tyrimų reikšmė. Iki-krikščioniškosiosLietuvoskultūra.Istoriniaiirteoriniaias-pektai.Vilnius:Academia,5.

26.Hildebrandt-Redke I., Makohonienko M. 2011: KrajobrazkulturowyWielkopolskiwpradziejachiczasachhistorycz-nych–wprowadzenie.Prieigaperinternetą:http://geoinfo.amu.edu.pl/sgp/LA/LA16/LA16_017-097.pdf(žiūrėta20140210).

27.Idem2008:Kraštovaizdisirvietosdvasialiteratūrosklasi-koje.Colloquia,21,Vilnius:Lietuviųliteratūrosirtautosa-kosinstitutas,35.

28.YI-FUTuan1987:Przestrzeń imiejsce.Warszawa:Państ-wowyInstytutWydawniczy.

29.JurginisJ.1976:PagonybėsirkrikščionybėssantykiaiLie-tuvoje.Vilnius:Mintis.

30.KalėdaA.1992:Požemiškųrūpesčiųžvaigžde(recenzija).Rec.kn.:BirgelisS.Tarpkrantų.Punskas:Aušra,4.

31.KaraM., MakohonienkoM.Wielkopolska krainą grodów–krajobrazkulturowykolebkipaństwapolskiegowświe-tlenowychustaleńchronologicznych.Prieigaperinternetą:http://geoinfo.amu.edu.pl/sgp/LA/LA16/LA16_017-097.pdf(žiūrėta20140218).

32.LatvisG.P.2009:Kovosdėl lietuviškųpamaldųSeinųba-zilikoje. Terra Jatwezenorum. Istorijos paveldo metraštis.Punskas:Aušra,284.

33.Leidėjai1995:Įžanga.IšSuvalkųkraštopraeitiesirdabar-ties.Punskas:Aušra,3.

34.LotmanJ.2004:Kultūrossemiotika.Vilnius:Baltoslankos.35.Mačaitytė-Kaselienė L. 2011: Regioninės savimonės

(re)prezentacijos:kraštovaizdis,vieta ir tapatumasXXIa.

100

pradžiosKaunoliteratūriniuoseirfotonaratyvuose.Litera-tūrinėKaunoregionosavimonė.Mokslostraipsniųrinkinys.Kaunas:VytautoDidžiojouniversitetas,66.

36.MartinaitisM.1993:SigitasišOžkinių.Metai,5,22.37.MartinaitisM.1997:EilėraščiaiišanapusDievo(recenzija).

Rec. kn.: Birgelis S. Eilėraščiai iš anapusDievo. Punskas:Aušra,1997,5.

38.MartinaitisM.2002:LaiškaiSaboskaralienei.Vilnius:Tytoalba.

39.MartinaitisM.2012:Septintasnakty(recenzija).Rec.kn.:BirgelisS.Septintasnakty.Punskas:Aušra,5.

40.Myga-PiątekU.Historia,metodyiźródłabadańkrajobrazukulturowego. Prieiga per internetą: http://www.paek.ukw.edu.pl/wydaw/vol17/Urszula_Myga_Piatek.pdf (žiūrėta20140210).

41.PabarčienėR.2010:Kuryramoterųrojus?Gimtasisžodis,14,Vilnius:Gimtasisžodis,8.

42.PakutkienėE.:Kovo16–Knygnešiųdiena.Prieigaperin-ternetą: http://ausra.pl/index.php/numeriai/archyvas-2012/nr-2012-06/knygne-i-dienai/(žiūrėta20140410).

43.Paransevičius J. S. 2012: Šiurpilio ir Pilypavopiliakalniai.Terra Jatwezenorum. Istorijospaveldometraštis.Punskas:Aušra,35.

44.Puzinas J. 2009: Jotvingiai ir jų gentys. Terra Jatwezeno-rum.Istorijospaveldometraštis.Punskas:Aušra,14.

45.RyanM. L. Space, Place and Story. Prieiga per internetą:http://users.frii.com/mlryan/spaceplace.pdf (žiūrėta 20140210).

46.RybickaE.2008:Odpoetykiprzestrzenidopolitykimiej-sca. Zwrot topograficznyw badaniach literackich. Teksty

101

Drugie, 4,Warszawa: Instytut Badań Literackich PolskiejAkademiiNauk,22.

47.StanaitisA. 2011:ApieRomintos girią. Prieiga per inter-netą: http://vistytis.puslapiai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1129:-apie-romintos-giri-algirdas-stanaitis&catid=1:latest-news(žiūrėta20140407).

48.StrzelczykJ.2010:UžmirštosEuropostautos.Vilnius:Min-tis.

49.SzymskiA.M.Percepcjakrajobrazukulturowegowteoriii praktyce. Prieiga per internetą: http://suw.biblos.pk.edu.pl/resources/i4/i3/i2/r432/SzymskiA_PercepcjaKrajobrazu.pdf(žiūrėta20140215).

50.UzdilaA.2009:Upiųdainos.TerraJatwezenorum.Istorijospaveldometraštis.Punskas:Aušra,49.

51.Uzdila A. 2012: Ką pasakoja vietovardžiai (A–L). TerraJatwezenorum.Istorijospaveldometraštis.Punskas:Aušra,1�0.

52.VėliusN.1983:Senovėsbaltųpasaulėžiūra.Vilnius:Mintis.53.VLE 2012:Visuotinė lietuvių enciklopedijaXXI,Vilnius:

Moksloirenciklopedijųleidyboscentras.54.VitkauskasP.2013:Knygnešiųdiena.Aušra6,14–15.55.WeigelS.2009:OntheTopographicalturn:ConceptsofSpa-

ce inCultural Studies andKulturwissenchaften.ACarto-graphicFeud.Prieigaperinternetą:http://kodu.ut.ee/~cect/teoreetilised%20seminarid_2009%20s%C3%BCgis/4_semi-nar_AEGRUUM_08.12.2009/1.Weigel-Topographical_turn-2009.pdf(žiūrėta20140218).

10�

PRIEDAS

–INTERVIUSUPOETUSIGITUBIRGELIU

Kodėl ir kada Jūsų gyvenime atsirado poezija? Kokie buvo pirmi Jūsų žingsniai?

Manatrodo,kadkiekvienasturisavodykumą,ėjimąperjąirsavopažadėtąjąžemę.Kiekvienamjikitokia,nepakartojama,skirtinga.Tuturispėtiįliptiįtauskirtą„ėjimą“,betnebūtinaijistavenuvešprienumatytotikslo.Nebūtinaeitipirmupasitaikiu-siukeliu,nėrakosielvartauti,jeipaklydai,nesgyvenimejųbusmilijonai.Neretaireikiaeitivingiuotaiskeliais,kartaisirklyst-keliais.Jiegaliduotitai,kadįsavopažadėtąjąžemępateksisutamtikragyvenimopatirtimi.Antai,IzraeliotautaįPažadėtąjąžemęėjoketuriasdešimtmetų,ogalėjonueitipertrissavaites.

Nuopatvaikystės,kiekprisimenu,manetraukėknygos.Pirmojearantrojeklasėje (žinoma,pirmiausia reikėjo išmoktiskaityti, rašyti) buvau vienas iš uoliausių Punsko bibliotekoslankytojų.TuometinėPunskobibliotekosmokytojaVladaPa-jaujienėmanbuvopasakų,knygųkaralienė.Jibuvostebuklin-gasžmogus,kurisvaldošitiekknygų! Išpradžių skaitydavau

103

pasakas. Turėjau namuose dvi mėgstamas knygas: „Lietuviųpasakas“ ir „Tūkstantį irvienąnaktį“.Man labiaupatikoan-troji.Jąskaičiaušimtąkartų.Iršiandienkaikuriasgalėčiauat-pasakoti.

ManominėtojiPajaujienėnebuvošiaipsaubibliotekinin-kė.Jibuvoliteratė,rašėeilėraščius,betirvykdėtamtikrąmi-siją.Žiūrėdavo,kąvaikasskaito,kąjamgalimapatarti.Praėjusšiektieklaiko,galtrečiojeklasėje,nusprendė,kadjaugaliupatsieškotisknygų.Tuometbuvotokiatvarka,jogtiknuopenktosklasėsmokiniaigalėjosavarankiškainaršytipobiblioteką.Pa-jaujienė, pastebėjusimano pomėgį literatūrai, nusprendė, kadreikiamanepakreiptikitalinkme.Kartą,kaiatėjauskolintispa-sakų,bibliotekininkėpaėmėmanjasišrankųirsako:„Ne.Jauužtenka.Taureikiakonorsrimtesnio“. Iratnešėknygelę.Taibuvoganilgapoema.Neprisimenupavadinimo,betžinau,kadjibuvoapievaiką,paverstągulbe.Pasakosherojusturėjoapke-liautivisąpasaulįirgrįžtiįsavonamus,kadvėltaptųžmogu-mi.Taibuvopirmassąlytissupoezija,kuripadarėdidelįįspūdį.Nuotolaikopradėjaudomėtispoezija.

Po ilgesnio laiko Pajaujienė nusprendė nukreiptimane įfilosofijospasaulį.

Kiek Jums tada buvo metų?

Turbūt buvau šeštoje ar septintoje klasėje. Ji siūlydavoganarimtusveikalus.VienasišjųbuvoRomainoRollando„Ža-nasKristofas“.Šiknyga,galimasakyti,pakeitėmanogyveni-mą.Perskaičiaująkeliskartus.Nuotolaikolabaisusidomėjaufilosofija.

Pagrindinėje mokykloje didelį įspūdį padarė dar vienasžmogus–mokytojas JuozasVaina. Jisdėstėchemiją irfiziką.

104

Vainamaneužkrėtėkažkokiaaistra.Ištikrųjųašchemijosne-mėgau,buvautoksvidutiniškasmokinys–neilabaiblogas,neilabaigeras.Buvodaugblogesniųužmane,betVainanuspren-dėskirtimanypatingądėmesį.Vienąkart jispasakė,kadmangresiadvejetas.Nustebau,neskitiems,kurieblogiaumokėsi,jistrejetukusrašė,omandvejetą...Vainapradėjomanepalikinėtipopamokų.Nežinau,ar įsivaizduojate,ką reiškė tada liktipopamokų?

Galbūt pagrindinėje mokykloje buvau kartą likusi po pa-mokų už tai, kad neatlikau namų darbo...

Tais laikais likti popamokųpasmokytojąVainą reiškėpapildomasnemokamaspamokas.Vainaatsisėsdavošaliata-vęsirvisąvalandąaiškindavo.Jistaidarydavolabaisumaniai,kadnesukeltųmokiniopasipriešinimo.Ašpamėgauchemiją,bet svarbiausia – jismane užkrėtė savo savotiška gyvenimofilosofija.

Pagrindinėjemokykloje lankiaulietuviųkalbospamokaspasmokytojąirliteratąJonąStoskeliūną.Ašjįnepaprastaiger-biu,betjisnepalikomantokioįspūdžiokaipVaina.Stoskeliūnasdėstėakademiškai,otaimums,vaikams,buvoneįdomu,nuobo-duirnepatrauklu.Jisnemokėjosuvaldytiklasės,vaikaitriukš-maudavo.Taibuvotokielaikai,kaimokytojaiimdavosigriežtųpriemonių,kuriosdabaruždraustos.Vaikaibūdavodisciplinuo-jamiliniuote,dienynuarbastatomiįkampą,varomiuždurų,ovėliaukviesdavotėvusįmokyklą.

Tuometubuvodarvienasžmogus,kurismanpalikoįspū-dį–lenkųkalbosmokytojaAlicijaUzdilienė.Manesužavėjotai,kaipjidirbdavopamokose,josdėkapradėjaugilintisįliteratūrą.Pamėgaulenkųpoeziją,ypačWisławosSzymborskos,Tadeuszo

105

Różewicziauskūrybą,onetirWładysławoBroniewskiopoezi-ją.Norsjisbuvokomunistas,betturėjodauggražiųeilėraščių.

Manedominoknygos,literatūra,filosofija,fotografija,tė-vus–visaikaskita.Tiesa,tėvasmėgoknygas,betgyvenimasjambuvęsžiaurus.1943metaisžuvojotėvas.Keliolikosmetųjaunuolisturėjopervienądienąsubręsti,pakeltiužkritusiąantjosunkiąšeimosgalvosnaštą.

Šiaipbuvaupaklusnusvaikas.Mannetįgalvąneateidavo,kadgaliunesutiktisutėvųnuomone.Tėvai–didžiausiasautori-tetas,kąjiepasakys,taipturibūti.Tėvųžodisgalutinis,lygteis-mosprendimas.Netapeliuotinegalima.Tėvainepaisydavomanosusidomėjimų,ašturėdavaupaisytijųnorų.Irpradėjauneapkęstikitųirsavęs.Maištaudamasbėgdavauišpamokų.Nuvažiuodavauįmiškąarprieežeroirtenpraleisdavaudienas.Sunkuįsivaizduo-ti,kaipmokytojainekreipėdėmesio,kadnelankaupamokų.

Turbūt vaikų santykis su tėvais labai priklausė nuo jų iš-auklėjimo.

Taip,irnuotėvų,irnuoaplinkos,betgaldaugiausia–nuopatiesžmogauscharakterio.Vienumetupasijutau tarsi tuštu-moje.Nutrūkoryšiaisudraugais,sukuriaisgalėjaurastibendrąkalbą.Pasijutauprastas,menkas,žemas...Taerdvė,kurimanedomino,buvouždaryta.Neturėjauapiekąkalbėtisutais,suku-riaisgalėjaukalbėtis.Manęsnedominojųšnektosapiearimus,traktorius,variklius,jiemsnerūpėjoliteratūrairfilosofija.Visiš-kaiužsidariausavyjeirpradėjaurašytieilėraščius.

Galima suprasti, jog eilėraščius pradėjote kurti baigęs pagrindinę mokyklą.

106

Jauanksčiaukūriau.

Ar tai buvo vaikiški eilėraščiai, ar jau po truputį forma-vosi filosofinės literatūros įkvėpta poezija?

Sunkunorėtifilosofiniųeilėraščiųišdvylikosmetųvaiko.Buvoeilėraščiai,kokiebuvo.Nėvienonėra išlikusio išpradi-niolaikotarpio.Pradėjaukurtiišvidinėsširdgėlos.Tasrašymasplaukėišsielosgelmių.

Gyvenimo lūžis lėmė, kad Jūs pradėjote rašyti.

Taip.Galimasdaiktas, kad jeigubūčiau ėjęs lygiukeliu,nebūčiaupoetas.Dėlnepakenčiamogyvenimoatsirandatai,kastampakūryba.

Jeigu negalima ko nors pasiekti, susidomima visiškai ki-tais dalykais.

Man taipnebuvo.Kaigyvenibe rūpesčių,kainiekone-trūksta,nėralūžių,nereikiairkūrybos.Didelipasauliokūrėjai,tapytojaiišgyvenodidelesvidinesdramas.

Žinoma, daug rašydavau „į stalčių“, bet kažkiek manokūrybospatekdavoįPunskolicėjaussienlaikraštį„Akiratis“,įleidinius„Aušra“,„Susitikimai“ irkt.Daugkaspasikeitė,kaipradėjaustudijuotiVaršuvosžemėsūkioakademijoje.

Jūs žengėte tada rimtą žingsnį savo norų link.

Taip, bet neužteko ryžto, kad pasakyčiau „ne, ne, ne“.Svarbiausia, kad tuometumano gyvenime atsirado draugas,

107

sukuriuogalėjaukalbėtisapiefilosofiją,literatūrą,fotografiją,meną,poeziją.Žaisdavomešachmatais,betdaugkalbėdavom.Šislaikotarpisbuvolabaireikšmingasmanogyvenime.Pagaliauradauatspirtį,buvaunevienassusavomintimis.

1981metųvasarąįmanogyvenimąpasibeldėMarcelijusMartinaitis.Jismanokūryboje(irnetik)turėjoirturiišskirtinęvietą.Martinaitisbuvojaunųjųpoetų,užsieniopoetųglobėjas.Jissakydavo,kad„žemė,kurineturisavopoeto,yrakaipdy-kuma“.Martinaitispanororastišiamkraštui[Punskokraštui]kūrėją,poetą,kadįprasmintųją,kaipkitadostaipadarėAlbinasŽukauskas.

AnaislaikaisLietuvojestudijavokeliišPunskokraštokilęstudentai.LietuviųliteratūroskatedrosvedėjasMartinaitisliepėjiems parinktimūsų krašto žmonių eilių.Norėjo susivokti, aranapussienosyrakasnorsįdomaus.Pateikiausavokūrybosiraš,betlabainetvarkingai,netneperrašęs.Martinaitisnekartąkalbėjo apie pirmą susidūrimą sumanopoezija. Jam ji turėjopadaryti nemažą įspūdį, jei įsiminė tąmomentą visam laikui.Žinojau,kadMartinaitisnorisumanimisusitikti.Nebuvogali-mybėspatekti įLietuvą,reikėjokvietimo,kelionėbuvosunki,perGardiną.Ašneturėjausavyje tiek ryžto irveržlumo.Manatrodė,kadviskaspriklausoApvaizdai,kadjimaneveda.

Pirma proga susitikti suMartinaičiu pasitaikė 1986me-tais.StudentaiorganizavoišvykąįLietuvą.Atrodo,susitikimasvykoRašytojųsąjungosDidžiojojesalėje.TenMartinaitismaneparaginosudarytirinkinį,kurisbūtųišleistasLietuvoje.

Po pusmečio atrinkau eilėraščius ir kažkam perdaviau,kadnuvežtųįLietuvą.PometųMartinaitisatvykoįPunską.Taibuvoįsimintinasvizitas.SujuoatvažiavoJuozasBaltušisirdarkeli Lietuvos rašytojai. Punskomokyklos sporto salė, kuriojevykosusitikimas,buvosausakimša.Daugžmoniųstovėjotarp-

108

dury.Manprieštaibuvopranešta,kadMartinaitisnorėsporen-giniosumanimsusitikti.Ašįsalęįeitinedrįsau.Kažkurpakam-pėjetupėjauirgirdėjau,kastenšnekama.GirdėjauMartinaičiožodžius,kadšiamekraštejisradoliteratą,poetąBirgelį.Sunkunusakyti,kokiatadabuvomanosavijauta.

Ar niekas nežinojo, kad rašote?

Žinojo. Savamkrašte buvau žinomas.Visimanevadinopoetu.

Ar po renginio išdrįsote susitikti su Martinaičiu?

Gerai neprisimenu. Man atrodo, pabėgau, nepakėliauįtampos.OrganizatoriaiMartinaičiuipaaiškino,kad„ai,taičiaūkininkas.Tikriausiainulėkėnamodarbusdirbti“.Buvovisaikitaip.Kitavertus,niekadanebuvauūkininkutikrąjašiožodžioprasme.

Ar tuomet Jums Martinaitis buvo tapęs autoritetu?

Jisbuvoautoritetųautoritetas.Manjokūrybapatikolabiauužviską.Patikotai,kądainavoVytautasKernagis,betnetik.Poezijągalimasuprasti,kaisuprantamejoskūrėją,susipažįstamsuvisomjogyvenimoaplinkybėm,jokraštu,jopatirtimi...

Per vieną susitikimą Martinaitis manęs paklausė, kodėlneatvažiuoju į Poezijos pavasarį.Ką aš jam galėjau atsakyti?Gal–kadniekasnekviečia,ogal–kadpatektiįLietuvąsunku?Martinaitisnetikėtaipasakė:„Jeigutaip,taimesatvažiuosim.“1987metais įvykopirmasisPoezijospavasarisPunskokrašte.Ašdalyvavaujamekaiplygussulygiais.

109

Kaipminėjau,manatrodė,kadmanevedaApvaizdosran-ka.Podaugeliometųsupratau,kadjosrankabuvoMartinaitis.Jisdaugmetųrūpinosimanokūryba irmanimi.Stengėsi,kadeilėraščiai,kuriuosrašiau,būtųspausdinamiLietuvosspaudoje,almanachuose.1988metaisMartinaičiopastangomisRašytojųsąjungapakvietėmaneįPoezijospavasarįLietuvoje.Kasašbu-vau?Niekas.Nebuvauišleidęsnėvienosknygos,nebuvauži-nomas,ojiemanepakvietėkaipgarbingąužsieniosvečią.Tokiųdalykųnebūna.

PrieštaimanoeilėraščiaipasirodėPoezijospavasarioal-manache. Už kelis išspausdintus eilėraščius mokėdavo hono-rarą.Jisnukeliavo įMaskvą,o iš ten į–Varšuvą.Manbelikonuvykti įLenkijos sostinę ir jį atsiimti.Taibuvoatlyginimas,lygusvienomėnesioalgai.Tokielaikaibuvo,kaipoetas,išleidęsknygą,galėdavęsmetuslaikoišgyventi.Poetaibuvokeliamiantpjedestalolygdievaičiai.

Galima sakyti, kad geri laikai buvo.

Na,nežinau.Buvosovietinėsantvarka,kuriišpoetųreika-lavodievintikomunistinęideologiją.MartinaičioKukutisgriovėanąsistemąišvidaus.JustinasMarcinkevičiusvienumomentutapotokiuautoritetu,kadcenzoriainedrįsobraukti,ką„reikė-jo“braukti.

PervienąsusitikimąMartinaitispaklausė:„Kassutuopoe-zijosrinkiniu?“Supratau,kad1986metaissudarytopoezijosrin-kiniojisnegavęs.Reikėjogalvotiapiekitoleidiniosudarymą.

Ar Jūs turėjote dingusių eilėraščių kopiją?

Neturėjau.Pirminiųeilėraščiųnetneatsimenu,jiedingo.

110

Pertuosvisusmetusaštoliaurašiau.Turėjauparašęsporąpo-ezijossąsiuvinių.Taip iš jųatrinkaueilėraščius ir1989metųpavasarįpatsnuvykauįVilniųirįteikiauMarcelijuiMartinai-čiui.

TaispatmetaisvėlbuvaupakviestasįPoezijospavasarį.ĮsimintinasbuvoatidarymasKaune,Palemone(dabar,kiekma-čiau,tavietaapaugusidilgėlėmis,betdargalimaaptiktiauku-rą).Perrenginįvėlmantekosėdėtišaliagarbingiausiųžmonių:Martinaičio,Marcinkevičiaus,Milošoirkitų.Aštuometbuvaulabainedrąsus.JeiguMartinaitismanekalbindavo,atsakydavauvienukitužodžiu.

Pirmojimanopoezijos knyga turėjopasirodyti 1990-ųjųpavasarį. Ją rengiant dalyvavoViktorija Daujotytė. Ji parašėrinkiniuilabaigražiąįžangą.1990metaiviskąpakeitė–Lietuvaatgavonepriklausomybę,buvonutrauktacenzūra,buvogalimalaisvaiveikti,rašyti,spausdintiirleisti.„Vagos“leidyklanusto-jo būti globojamavalstybės, bet turėjo savarankiškai uždirbtipinigus.Poezija,deja,nebuvogeraspajamųšaltinis.

Tuo tarpu strigo ir Jūsų rinkinio leidyba.

Taip.Pasikvietėmane,kiekprisimenu,„Vagos“redaktorėir paaiškino, kokia yra padėtis ir kaip būtų galima ją gelbėti.Mantaibuvomilžiniškapinigųsuma.

Būtų reikėję dirbti dešimt metų, kad užsidirbtumėte rin-kinio leidimui.

Tokia išeitisman buvo tąsyk nepriimtina.Nusprendžiaupasiimti rinkinį ir atiduoti jį kitaiVilniaus leidyklai.Rinkinys

111

„Tarpdurųirdulkių“pasirodė1993metųvasarą.Pirmasleidi-nysišėjokaipantras.

Gal galite tai paaiškinti?

1992metais„Aušros“leidyklaišleidomanopoezijosrin-kinį „Tarp krantų“. Tai buvo Lietuvos ir Lenkijos vertėjų beiliteratųbendradarbiavimovaisius.RinkinįredagavoliteratūrostyrinėtojasAlgisKalėda.

Jūsų darbas yra susijęs su rašytu, spausdintu žodžiu. Pa-pasakokite apie tai.

1989m.pradėjaueitiLenkijoslietuviųžurnalo„Aušra“programinėstarybospirmininkopareigas.Pometųbuvauvie-nas šio leidinio redaktorių. Tuometinė „Aušros“ vyriausiojiredaktorėAlicijaSitarskienėsubūrėneseniaibaigusiųstudijasjaunų žmonių kolektyvą. Reikėjo susidoroti su rimtais iššū-kiais:pradėtisavarankiškai leisti irplatintižurnalą, įsigyti irįvaldytikompiuterinętechnikąirkt.Mumsžengtipirmuosiusžingsnius padėjo JAV lietuviai bei informatikai iš Vilniaus.„Aušra“išketvirtinioleidiniovirtomėnraščiu,podvejųmetų– dvisavaitraščiu. Redakcijoje ėjau atsakingojo sekretoriaus,techninio redaktoriaus, vyriausiojo redaktoriaus pavaduoto-jo bei vyriausiojo redaktoriaus pareigas. Spausdintinos me-džiagos daugėjo, tad reikėjo pagalvoti apie knygų leidybą irspaustuvę.1993m. leidyklabuvo įregistruota iraš tapau jospirmuojuvadovu.

LietuviškosleidyklosLenkijojeprisiėjolauktibeveikde-vynis dešimtmečius.Galima sakyti, kad ji gimė iš spausdinto

11�

žodžio ilgesio, iš ilgaiužsitęsusiošiamekrašteknygųbado, išknygnešiųtakų,išslaptojodaraktoriųmokymo,išAntanoBa-ranauskodarbųirkūrybos,bubeliokoAlbinoŽukauskopoetiniožodžiožavesio,prozininkųbroliųMarkevičiųplunksnų,galiau-siaiišSeinų„Šaltinio“spaustuvėsleidybiniųtradicijų.

Šiokraštožmonėmslietuviškosknygosturėjoirturibe-veiksakralinęreikšmę.

Papasakokite apie leidykloje nuveiktus darbus.

Punsko„Aušros“leidyklagyvuoja20metų.Peršįlaikotar-pįjileido(arbatalkinoleidžiant)7lietuviškusžurnalus:dvisa-vaitraštį„Aušra“,mėnraščius„Aušrelė“ir„Pasauliolietuvis“,ketvirtiniusleidinius„Suvalkietis“,„Šaltinis“ir„Dėmesio“beiistorijos paveldo metraštį „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingiųkraštas).Per20metųpasirodėdaugiaukaip800numerių,kuriųbendrastiražassiekia600000egzempliorių.Punsko„Aušros“leidyklojeišėjodaugiaukaip210knygų(per60leidinių,skirtųmokykloms).Knygųtiražai–nuo200iki3000egzempliorių.

Ne kartą dalyvavome ir savo leidinius demonstravomeVaršuvosknygųmugėje,Vilniaus„Knygųpavasario“mugėje,Vilniausknygųmugėje ir kt.Knygų sutiktuves rengėmeVil-niuje, Kaune, Marijampolėje, Lazdijuose, Merkinėje, Druski-ninkuose,Varšuvoje,Suvalkuose,Seinuose,Punske.„Aušros“leidyklaėmėsiorganizuotiliteratūriniusrenginius,susitikimussuknygųautoriais,rašytojais,dailininkais,aktoriais,kinoreži-sieriaisirkt.KasmetorganizuojamePoezijospavasarį,Rudensliteratūriniusskaitymusirkt.

Glaudžiaibendradarbiaujamesulietuviškomisįstaigomisirorganizacijomis,Kaunotechnologijosuniversitetu,redaguojame

113

iradministruojame6internetosvetaines.Svarbiausiosišjų:Len-kijoslietuviųinternetoportalaswww.punskas.pl,www.ausra.pl,Pasauliolietuviųbendruomenėssvetainėwww.plbe.org.

Turimelietuviškąknygyną,spaustuvę.Svarbiausiasmūsųturtas–taižmonės,jųdarbštumas,gebėjimaiirpatirtisleidžiantžurnalus,knygas,albumus,vadovėliusirkt.

1997m.leidyklosvairąatidaviaukolegaiRomuiVitkaus-kui,opatsdaugiaulaikoskyriauleidiniamsredaguoti.Turėjaušiektiekdaugiaulaikoirkūrybai.Taispatmetaispasirodėtre-čiojipoezijosknyga„Eilėraščiai išanapusDievo“. Ją redaga-voirįžangąparašėMartinaitis.Knygabuvošiltaisutikta,ojospristatymasvykoLRSRašytojųklube.Martinaitisredagavoirketvirtąmanopoezijosrinkinį„Septyniosdienos,septynerime-tai“.Darpometųpasirodė„75eilėraščiai“,kuriuos redagavopoetasValdemarasKukulas.

Užsimezgė draugystė su Australijoje gyvenančia poeteLidijaŠimkute.Tobendravimovaisiusbuvobendrasrinkinys,pavadintas„Ištoli irarti“.Knygabuvoišleista2003m. lietu-viųirlenkųkalbomis.JossutiktuvėsbuvosurengtosVilniujeirVaršuvoje.

2004m. Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodė septintojimano poezijos knyga „Holograma“. Jai įžangą parašė poetasVladasBraziūnas.PometųlietuviųirlenkųkalbomisišėjotrijųišPunskokraštokilusiųrašytojų(Jonuškaitės,Uzdilosirmano)bendrasrinkinys„PrietrijųŠešupėskrantų“.

„Visadan esma“ – devintasis mano eilėraščių rinkinys–naujasžingsnismanokūryboje.Šiorinkinioeilėraščiuosejau-čiamaatsakomybėužsavokraštą,jojotvingiškąirpojotvingiškąpraeitį.Knygospavadinimasjotvingiškas.Jojeyrairjotvingiškųeilėraščių.LeidinįredagavopoetasVladasBraziūnas.Panašite-

114

matikagvildenamairdešimtojepoezijosknygoje„Septintasnak-ty“,kuripasirodė2012m.JąredagavoPalmiraMikėnaitė,įžangąparašėMartinaitis,iliustravomanodukraLaimaBirgelytė.

Apie šią knygą poetas Stasys Stacevičius 2012 gegužėsmėn.„Respublikoje“rašė:„Ypatingataiknyga–jeiguskaitysinenurimęs ir paskubom, tai neką bepajausi. „Septintą nakty“reikiaskaitytitaip,lygrengtumeispokalbiuisupačiusavimarsuįsivaizduojamudvasininku.Irtuomettrumpuose,paprastuo-se,betneprastuoseeilėraščiuoseatsiveriaistorijosšiurpuliaiaršvytėjimai, suvirpa autoriaus ar skaitančio būsenos, akistatossu Viešpačiu, laikino ir amžino santykiai. Kadangi Punskas,Suvalkai,Seinai–taikraštas,kurikiXIIIa.pabaigosgyvenogiminingimumsjotvingiai,taiirSigitopoezijojdaugjotvingiš-kųtemų.Nepaviršiumieinama,kartaisatrodo, jogeilėraščiaiparašytinedabarirnenamuos,odalyvaujantXIIIa.įvykiuoseJotvoslaukuosearŠiurpiliopilyje.

(...) Paradoksas: šios naujos ir puikios poezijos knygosLietuvos bibliotekose, deja, beveik ir nebus. Todėl, kad ją iš-leido„Aušros“ leidyklaPunske,o tai jauužsienis,oLietuvoskultūrosministerija,pasirodo,dabarnegalipirktibibliotekomsknygų,išleistųužsienyje.Nenumatyta...Knyga„Septintasnak-ty“,kuriosišleidimąfinansavoLenkijosadministracijosirskait-meninimoministras,išleistakietaiirgražiai,tačiautiražas–tik300egzempliorių.Irjeigutarsim,kadlietuviųvisamepasauly-je alsuoja dar trysmilijonai, tai vienas knygos egzemplioriusteksdešimčiaitūkstančių...Šiurpussantykis...Jeiguskaitytumedaugiauirnebetką,taigerasknygasapsimokėtųleistibemi-nisterijųrėmimo,tūkstantiniaistiražais.Bet...Lygperspėjimasdabaratrodo„Septintasnakty“:nebuspanašiaipagarbinančiųlietuviusirlatvius,jeiguištiksmusprūsųarjotvingiųlikimas.Todėl...Gyvybėsdaugiau!“

115

Esate LRS narys. Ar priklausyti šiai organizacijai Jums svarbu?

StotiįLietuvosrašytojųsąjungą1995m.manepaskatinotuometisLRSpirmininkasValentinasSventickas.Taispatme-taisbuvaupriimtasįšioselitinėsrašytojųorganizacijosgretas.Ji kurti, žinoma, nepadeda, bet suteikia galimybių dalyvautiįvairiuoserenginiuose,populiarintisavokūrybą.

Kiek žinau, kita Jūsų aistra – fotografija.

Fotografijamane lydėjo nuo vaikystės. Ieškojau joje konorsneįprasto, savotiško: spalvų ir atspalvių,užšaldyto laiko,šešėliųžaismo.

Ar fotografija Jūsų gyvenime atsirado vėliau nei poezi-ja?

Manatrodo,kadjimanogyvenimebuvonuopatpradžių,kieksiekiamanoatmintis.

Kartais greitai fotografuojant praleidžiamas pro akis ti-krai vertingas kadras.

Pirmiausiaapžiūriufotografuotinąobjektą,kaipjisatrodoišvienos,kitospusės,kaipkrentašviesa,bandauįsivaizduoti,kaipjisatrodyskitudienosmetu,kaippavasarį,rudenį,žiemą.Saulės neperstatysi, nepasuksi, kur tau reikia, bet gali ateitivėliau,podienos,kitos,kitąmėnesį,kitaismetais.Fotografuo-damasgamtovaizdį,turisujuosusidraugauti,jistautadaatsi-skleis.

116

Kurdamas nuotrauką Jūs kreipiate dėmesį į kiekvieną smulkiausią elementą.

Panašiai ir eilėraštyje. Kiekvienas žodis yra nepaprastaisvarbusirnegalimajo„peršokti“,skaitytiskubiai.Priejoreikiagrįžti,neskitądientujįgalipajustiirsuprastikitaip.

Savo santykį su fotografija esu išsakęs 2006-aisiais:„Daugiaukaip40metųbeieškąssavęsgėrioirgrožiopasau-lyje,diafragmosmirksnyjefiksuodamassieloskadruosealsuo-jančiąnežinomybę...ikikiekvienosdienos,kiekvienovakaro,ikiamžinybėspamišęskitaipsuprastipasaulį,beieškąsgrožiolapųspalvose,paukščioskrydyje,žėruojančiuosesaulėtekiuo-se ir saulėlydžiuose, kurie viską pradeda, viską keičia, ku-riuoseišnyražmoniųkartos,jotvingiai, istorijosvingiai...beipalikti smėlyjepėdsakai,bylojantysmane–menkąžiežirbosdulkę,užsitęsusiądaugkartinėseugnikalnioproveržose.Dau-giaukaipvisąamžinybękažkasryškinasaulėjebesimaudančiųklevų lapus,kuriedengiaapleistaskaimokapinaites,nudažopakelių koplytstulpius, kryžius, rūpintojėlius, besipuikuojan-čius rudens saulemiškus, ežerus,upes,upokšnius...Suvalkųkraštas–Tėviškėsgamtosgrožis lyggiesmėišsilieja laukais,vaizdais,nuotraukomis,kuriomisgalėtumapdainuotivaikystęirdžiaugtis,kadtaušiąakimirkąvienamduotamatytinepa-kartojamągrožio spindesį, švytėjimą, perlų tyrumą, tikėjimąDievu,pasaulioharmonija...“

Išleidote keletą nuotraukų albumų. Papasakokite apie tai.

1997m.kartusuVainaišleidaunuotraukųalbumą„Puns-koirSeinųkraštomaterialinėkultūra“,2005m.–fotoalbumą„Jotvospakrašty“,o2007m.–„Punskoparapija1597–2007“.

117

Jūsų nuotraukos ne kartą buvo eksponuojamos ir Lenki-joje, ir Lietuvoje.

Parodų buvo daug.Gal apie 40.Mano nuotraukos buvorodomosPunske,Seinuose,Suvalkuose,Balstogėje,Varšuvoje,Lazdijuose,Marijampolėje,Kaune,Vilniuje.

Be poezijos ir fotografijos, dar verčiate. Esate išvertęs Šimkutės poezijos rinkinį „Iš toli ir arti“ (2003), Jonuškaitės eilėraščių knygą „Vaikas pražilusiom akim“ (2004), Gedos ei-lėraščius, lenkų poeto Czajkowskio rinkinį „Jeruzalės pėdsa-kai“ (1999). Įdomu, kodėl išvertėte būtent šiuos kūrinius?

Verčiama, kai yra toks poreikis. Labai įdomus buvomano susitikimas suGedos kūryba. Šis rašytojasman buvoartimasnuopat jaunystės.Joeilėraščiusskaitydavomužlipęantpiliakalnių,prieŠešupėsirkt.VersdamasGedoskūrybą,dar labiaupraregėjau.Kaireikėjo„sustoti“tieskiekviena joeilute,kiek-vienužodžiu,tadadaugkąkitaippradėjausupras-tiirvertinti.

Būdavoir tokiųatvejų,kadversdavautekstusdėlsavęs.Savomalonumuiišverčiau,pvz.,šiektiekMilošokūrinių.

Jūs esate ne vienos knygos sudarytojas.

Dariaus ir Girėno skrydžio 60-osioms metinėms(1993m.)parengiauvienkartinįleidinį„DariausirGirėnopa-minklasPščelnike“,1999m.–turistinįvadovą„Kviečiamelan-kytiPunską ir Seinus“, 2000m. –kartu suParansevičiumi irGasperavičiūte–„Lietuviųkūrybosantologiją“,2002m.–po-ezijosalmanachą„PoezijospavasarisPunskoirSeinųkrašte“,

118

2005m.–poezijosrinkinį,skirtą2005metųPoezijospavasariodalyviams–„Poezijosalmanachą“.

2009m.sumanėmeredaguoti ir leisti„TerraJatwezeno-rum“(Jotvingiųkraštas)–tarptautinįirtarpregioninįistorijospaveldometraštį, skirtą jotvingiams ir tiems, kurie jų atmini-mąpuoselėja.Metraštyjekalbamaapienarsiausios išnarsiau-sių baltų genčių gyvenimą ir lemtį, daug dėmesio skiriamapojotvingiškaitokraštoistorijai.Čiapublikuojamadaugstraips-niųapiearcheologiniusradinius,piliakalnius,vandenvardžius.Jotvingių kalbos klausimais rašo žymūs Lenkijos ir Lietuvosistorikai,archeologai,praeitiestyrinėtojaibeikalbininkai.Išėjo5tomai.Rengiamas6-asis.

Bet grįžkime prie Jūsų kūrybos. Visi rinkiniai, galima sa-kyti, atsirado Martinaičio paskatinimų dėka.

MarcelijusMartinaitismanbuvopatriarchas,žmogus,ku-riamesudėkingasužviską.KiekkartųVilniujejįsusitikdavaugatvėje,visadanuoširdžiaipasikalbėdavom,klausdavo,arturiuparengęsnaująrinkinį.Jisbuvomanlabainuoširdus.Tarplite-ratųbūnaįvairiai–būnapagiežos,pavydo,abejingumo.Būdavotokių,kuriealkūnėmisstumdydavosi,betMarcelijusMartinaitisbuvovisiškaikitoks.Ten,kurkitistumdydavosi,jispasitrauk-davo.

Dabar norėčiau pereiti prie Jūsų poezijos, jos išskirtinu-mo. Pastebėjau, kad Jūsų pirmuose poezijos rinkiniuose prie kai kurių eilėraščių yra datos arba vietos, dažniausiai įrašo-mas Vilniaus vardas. Ar tam tikros datos ir vietos turėjo Jums kokią nors ypatingą reikšmę?

119

DaugeilėraščiųparašiauperPoezijospavasariorenginius.Daugišjų–Vilniuje.

Galima sakyti, kad Poezijos pavasaris Jus įkvėpdavo.

Visųpirma,taipavasariošventė,opavasarislabaikūry-bingas.Tamtikrimetųlaikailabiauįkvepianeikiti.Kaiaplinkpoezija,kaiskaitaiją,girdi,dalyvaujirenginiuose,pajuntinepa-prastąjosalsavimą.

Turiu pasakyti, kad skaitant Jūsų poeziją, jaučiamas sti-prus ryšys su gamta. Atrodo, kad Jūsų papasakota vaikystės istorija, bėgimas iš pamokų į gamtą leidžia manyti, kad visa tai turėjo įtakos.

Žiūrint įdupirmuosius leidinius„Tarpkrantų“ ir„Tarpdurųirdulkių“,ryšysyralabaiartimas,tiesioginis,viskastary-tumišgamtosišplaukia.Vėlesniuoserinkiniuosetasryšysnu-trūkstairatsirandakitokios,religinėsirfilosofinės,temos.

Pastebėjau, kad Jūsų kūryboje yra nemažai miesto vaiz-dų, kurie dažnai kelia neigiamų emocijų. Susidaro įspūdis, kad miesto ir kaimo erdvės supriešinamos. Ar toks erdvių skirtu-mas buvo kuriamas sąmoningai?

Ištikrųjųmiestasnėravaizduojamastaipatšiauriai.Mies-tas sukelia kitus jausmus nei bendravimas su gamta. Mies-tevyraujanerimas,eismas,ūžesys,bėgimas išniekur įnieką,niekienonevaldomas, niekamnepaklusnus, nereikalingas.Taserdvių supriešinimasmano kūryboje yra kuriamas apgalvotaiirsąmoningai.

1�0

Atkreipiau dėmesį į minimus Varšuvos ir Vilniaus mies-tus. Tarsi dvi sostinės, du dideli miestai, bet jų vaizdavimas šiek tiek skiriasi. Vilniaus paveikslas yra daug švelnesnis nei Varšuvos.

Tai labai akivaizdu. Vilnius man buvo pasakų miestas.Pirmąkartą jįpamačiau1986metais.Tada teko išgyventine-paprastąpakylėjimą,savotišką,nepakartojamą,išsvajotąjįrojų.VilniusmanbuvokaipmusulmonuiMeka.Šventoviųšventovė.ĮVilniųdaugkartųvažiavautraukiniu,autobusu,automobiliu.Buvauįjįnuėjęsirpėsčiomis.

Kelintais metais pasiryžote priimti šį iššūkį?

1995metais.TaispatmetaisbuvaunuvykęsįRomą,betkelionėįVilniųbuvonepakartojama.

Iš tikrųjų labai įdomus yra pats Jūsų poezijos kūrimo procesas. Kaip tai vyksta? Kasdien po truputį, o gal eilių gimi-mo neįmanoma nuspėti?

Neįmanomarašytipoezijosperdėm,kiekvienądieną.Įkvė-pimasateinaarbane.Nenuotavęspriklauso.Tarkim,važiuojiautomobiliuirtaveužplūstamintys.Stengiesijasįsiminti,kiektaiįmanoma,betnevisadapavyksta.

Būna,kadprieparašytoeilėraščio„sėdi“savaitę,kartaismėnesį.Pasitaiko,kad šiandienparašytas eilėraštis rytoj„at-vėsta“.

Ar Jums dažnai tenka taisyti eilėraščius? Ar jų forma ir turinys labai dažnai pasikeičia?

1�1

Viskobūna.Viskaspriklausonuoeilėraščio.Jeigueilėraš-tisnuopradžiųgeras,jisgerasišlieka.

Galima sakyti, kad Jūsų kūryba yra minimalistinė.

Aš labaimėgstu trumpuseilėraščius.Tokiusmėgaunuopatpradžiųpradžios.GaltaidalinaiirlenkųpoetoRóżewicziausįtaka.Niekadanesižvalgydavauįkitus,nesistengiauniekopa-mėgdžioti.Stengiausieitisavokeliu.Martinaitismanokūrybosstiliųvadino„birgelišku“.

Trumpieilėraščiaireikalaujaypatingoskaitytojodėmesio.Norintjuossuprasti,reikiaįsigilintiįplatųpoetokūryboskon-tekstą.

Perskaičius visus Jūsų kūrybos rinkinius, susidarė įspū-dis, jog pirmieji eilėraščiai yra gana filosofiški, yra nemažai gamtos elementų. Vėliau atsiranda jotvingio paveikslas, atsi-gręžiama į istoriją. Ar į poeziją perkėlėte savęs, tapatumo ieš-kojimus? Ar tai yra savotiškas gyvenimo kelio žemėlapis?

Jotvingių etosas nesumenkina Lietuvos etoso, o jį daugkuo praturtina. Tarkim, jeigumes nesietume savęs su jotvin-giais,būtumetikšiųžemiųkolonistai,nečiabuviai,gyvenantyssavožemėjenuotūkstančiųmetų.

Norėčiau dar sugrįžti prie Jūsų poezijos, kurioje galima rasti tikslius vietovių pavadinimus, pavyzdžiui, Ožkiniai, Sei-nai, Seivai. Kuo jie Jums ypatingi?

KodėlOžkiniai,manau,aišku.Taimanogimtasiskaimas,iškurioišėjau,kurismanesubrandino.

1��

Mano dėmesį patraukė eilėraštis, kuriame minimas kai-mas Raistiniai.

Turite omeny „Martinaitišką kelionę į Raistinius“. Taiatšiauri mano krašto žmogaus, jo praeities ir dabarties laikopriešprieša.Laikas čianeturi savęsardančiospotekstės.Lyri-nissubjektasdarbandoišliktisavimi,nenumaldomaikeliaujaištradicijųpasaulioįneaiškųateitiesšauksmą.Prarastigalidaug,onerastinieko.

Kiek žinau, Jūsų eilėms yra sukurta keletas rimtų muzi-kos kūrinių.

Kompozitorius Vytautas Juozapaitis mano eilėraščiamsparašėkeliaskompozicijasprofesionaliemschoramsbeimuzi-kinįciklą„PrisikėlėTėvynė“.

Labai Jums ačiū už malonų pokalbį.

1�3

PABAIGA

Šiojeknygojepatalpintaskelismėnesiusaugintasmagis-trodarbas,kuriameatveriamasrašytojoSigitoBirgeliopoezijoskraštovaizdis. Pasirinktoje lyrikoje daugiausia dėmesio skiria-maPunskoirSeinųkraštui,tačiauneapsiribojamaLenkijoslie-tuviųvieta.PasineriamaįLietuvos,Lenkijosirkitusregionus,jųvietosreikšmeskultūroskontekste.Tyrimesiekiauatskleisti,kaiplietuviųpoetasS.Birgelistiesioginearbaperkeltinepras-mevaizduojasavogimtosiosvietoskraštovaizdį,kurįformuojanatūraliiržmogaussukurtaaplinka,vietosbendruomenėirjoskultūra.ItinsvarbubuvoperteiktireliginęPunskoirSeinųkraš-tovaizdžiodimensiją,todėlanalizėjeatsigręžiamaįkrikščioniš-kąjąirikikrikščioniškąjąminimosvietosžmoniųpasaulėžiūrą,kultūrą.

S.Birgelio kūryboje įžvelgiau stiprų individualios patir-ties žemėlapį, leidžiantį perskaityti poeto santykį su Lietuva–Lenkijos lietuvių tėvyne;pažvelgti į lokaliosbendruomenėstapatumą, kolektyvinės atminties paveikslą, ryšį su Lietuva,santykįsuetnineLietuvosžeme.Norspoetoeilėraščiuosegau-sukaimokraštovaizdžių,tačiauįdomupažvelgtiįkitąkultūros

1�4

pusę–miestotopografiją,kuriosformųirspalvųįvairovėleidoįsijausti į piešiamomiestopaslaptingumą.S.Birgelio žodžiaiskuriamųžemėlapiųgausanuvedaįkoduojamųprasmiųerdvę,talpinančiąribosženklusirreikšmes.

Ši knyga – tai kraštovaizdžių žemėlapis, kuriame brė-žiamos skirtingos vietos, saugančios kultūros palikimą,tvirtą žmogaus atmintį. Ši knyga, tai tik pradžia kelionės įS.Birgeliokūrybą,kuriojevisdarslepiasižodžiaisnenumindžiotitakai,neatrastilyrikoskeliovingiai.

Jokūrybąlengviausiarastivirtualiojeerdvėje:http://sigitasb.punskas.pl/

1�5

JurgitaStankauskaitė

SigitoBirgeliopoezijoskraštovaizdis

Knygaparengtapagalmagistrobaigiamąjįdarbą,apgintąKaunoVytautoDidžiojouniversiteto

HumanitariniųmokslųfakultetoLietuviųliteratūroskatedroje.

KnygojeanalizuojamasSigitoBirgeliopoezijoskraštovaizdis,kuriameieškomavietos

paveikslokultūroskontekste.

Moksliniodarbovadovėdoc.dr.AurelijaMykolaitytė.

KorektorėBirutė Burdinaitė-Ołów

Dailininkė Laima Birgelytė

IšleidoPunsko„Aušros“leidyklaA.Mickevičiausg.23,16-515Punskasinfo@punskas.pl,www.punskas.pl

1�6