Jurisprudencija/Jurisprudence Mykolo Romerio universitetas, 2014 Mykolas Romeris University, 2014

ISSN 1392–6195 (print), ISSN 2029–2058 (online)http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/jurisprudencija/http://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/jurisprudencija/

ISSN 1392–6195 (print)ISSN 2029–2058 (online)JURISPRUDENCIJAJURISPRUDENCE2014, 21(2), p. 504–528

JŪRININKŲ DARBO IR SOCIALINĖS TEISĖS PAGAL MLC 2006

Oleg Drobitko Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto

Civilinės jurisprudencijos institutas Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva

Tel.: (+370 5) 271 4525Elektroninis paštas: oleg.drobitko@inright.eu

Pateikta 2014 m. balandžio 14 d., parengta spausdinti 2014 m. gegužės 25 d.

doi:10.13165/JUR-14-21-2-09

Įvadas

1998 metais buvo priimta Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) dek-laracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe1. Šiame dokumente TDO aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravo savo principinę nuostatą, kad socialinis teisingumas yra pagrindinis faktorius, kuris gali užtikrinti bendrą ir stiprią taiką, o ekonominė pa-žanga nėra vienintelis socialinę pažangą skatinantis veiksnys. Šioje deklaracijoje yra įvardinti ir bendrieji teisės principai, kurių privalo laikytis visos valstybės, kurios yra TDO dalyvės socialinės apsaugos ir darbo srityje. Akivaizdu, kad mūsų valstybė, kaip

1 ILO Declaration on Fundamental Principles and Rights at Work and its Follow-up [interakty-vus]. International labour organization [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.ilo.org/declaration/thedeclaration/textdeclaration/lang--en/index.htm >.

Jurisprudencija. 2014, 21(2): 504–528. 505

Tarptautinės darbo organizacijos narė2, privalo užtikrinti tinkamą šių principų aiš-kinimą ir taikymą.

2013 m. birželio 13 d. ratifikuota 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje3 (toliau – MLC 2006). Lietuvoje MLC 2006 įsigalios 2014 m. rugpjūčio 20 d.4 Šioje Konvencijoje TDO konstatuoja, kad šiuolaikinė tarptautinė laivyba yra globalaus po-būdžio ir tai lemia ypatingą jūrininkų socialinės apsaugos poreikį. Minėtos Konven-cijos nuostatos suderintos su 1998 m. Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijoje įtvirtintais principais, kurių privalo laikytis ir Lietuvos valstybė kaip Konvencijos da-lyvė. Lietuvos saugios laivybos administracija per dvejus metus išdavė 2301 ir pratęsė 1329 jūrininko knygeles5. Tai leidžia tvirtinti, kad naujos Konvencijos įsigaliojimas palies nemažą dalį Lietuvos piliečių ir gyventojų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvel-giant į tai kyla būtinybė išanalizuoti jau daromą Konvencijos įtaką Lietuvos jūrininkų gyvenimui.

Rengiant MLC 2006 remtasi jau įsigaliojusiomis konvencijomis, kurios regla-mentuoja jūrininkų darbą, ir visuotinai pripažintomis fundamentaliomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Tarp kitų jūrininkų veiklą reglamentuojančių konvencijų gali-ma nurodyti pagrindines: 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų pre-vencijos, papildyta 1978 m. protokolu (toliau – MARPOL 73/78)6; 1974 m. Tarptau-tinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (toliau – SOLAS 74)7; 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (toliau – STCW 1978)8.

Teisės doktrinoje nustatyta, kad visuotinai pripažinti teisės principai atlieka svarbias funkcijas. Teisės principai taikomi reglamentuojant teisinius santykius, juos aiškinant, užpildant reglamentuojančių teisės aktų spragas ir šalinant kolizijas9. Ka-

2 Alphabetical list of ILO member countries (185 countries) [interaktyvus]. International labour organization [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.ilo.org/public/english/standards/relm/country.htm>.

3 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje. Valstybės žinios. 2013, Nr. 78-3941. 4 Ratifications of MLC - Maritime Labour Convention, 2006 [interaktyvus]. International labour

organization [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:11300:0::NO::P11300_INSTRUMENT_ID:312331>.

5 Išduotų dokumentų statistika [interaktyvus]. Lietuvos saugios laivybos administracija [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.msa.lt/lt/papildomas-meniu/statistine-informacija_702/isduotu-doku mentu-jurininkams-statistika.html>.

6 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos, papildyta 1978 m. protokolu. Valstybės žinios. 2004, Nr. 138-5030.

7 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje. Valstybės žinios.  2006,  Nr. 128–4887.

8 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų. Valstybės žinios. 2005, Nr. 10-325.

9 Pakalniškis, V., et al. Civilinė teisė. Bendroji dalis. I tomas. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2004, p. 57. Mikelėnas, V., et al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji

Oleg Drobitko. Jūrininkų darbo ir socialinės teisės pagal MLC 2006506

dangi būtent teisės principai norminius teisės aktus vienija į vieną darnią sistemą, kurios tikslas – teisingumo įtvirtinimas, yra būtinybė išanalizuoti anksčiau priimtų jūrininkų darbo teisnius santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų suderi-namumą su 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje nuostatomis per bendrų ir darbo teisės principų prizmę.

Anksčiau iškeltas tikslas reikalauja atlikti šiuos uždavinius. Pirma, išanalizuoti bendrųjų ir darbo teisės principų įtvirtinimą 2006 m. Konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje. Antra, išanalizuoti Lietuvos norminius teisės aktus, reglamentuojančius darbą jūrų laivyboje. Trečia, nustatyti, ar nėra kolizijų tarp iki 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje įsigaliojimo priimtų norminių teisės aktų ir minėtos Kon-vencijos.

Dokumentų analizė yra pagrindinis straipsnio mokslinio tyrimo metodas. Straipsnyje taip pat taikomi loginės analizės, sisteminės analizės, sintezės, lingvistinis (gramatinis) ir lyginamasis metodai.

Lietuvos teisės doktrinoje iki šiol nebuvo analizuojama jūrininkų, kaip ypatingos darbuotojų kategorijos, teisinė padėtis. Straipsnyje analizuojama Lietuvos ir užsienio mokslinė literatūra, nagrinėjanti darbo santykių teorinius ir praktinius aspektus.

1. MLC 2006 taikymo bendrieji klausimai

Gamybinio proceso specifika jūrų transporte lemia tai, kad jūrininko darbas su-sijęs su ypatingomis rizikomis. Tarp jų yra ne tik grynai technologiniai veiksniai, t. y. tiesioginė technologinių kompleksų ir mechanizmų priežiūra, bet ir gamtos veiksniai, t. y. oro sąlygos ir dažna jų kaita, įvairūs kataklizmai ir t. t. Darbo teisniai santykiai jūrų transporte pradėti reglamentuoti nuo XIX a. pradžios10. Laikui bėgant, jūrininkų darbo ir profesinių susirgimų rizika nesumažėjo, todėl po Antrojo pasaulinio karo pradėta aktyviai diskutuoti apie jų, kaip ypatingos profesinės ir socialinės grupės, darbo ir gyvenimo sąlygų ypatingą pobūdį11. Jūreivių darbo profesinių susirgimų ir nelaimingų atsitikimų rizikos sumažinimas įmanomas tik pasitelkiant tarptautinės bendruomenės pagalbą12. Tarptautinės bendruomenės ir tarptautinių organizacijų, iš kurių pagrindinį vaidmenį nagrinėjamoje srityje vaidina TDO, pastangomis buvo priimta daugelis konvencijų ir rekomendacijų, turinčių tikslą užtikrinti žmogaus teises vykdant komercinę-ūkinę veiklą jūroje. MLC 2006 priėmimas ir įsigalioji-

knyga. Vilnius: Justitia, 2001, p. 59–62; Nekrošius, I., et al. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 21.

10 Mačernytė-Panomariovienė, I. Tarptautinių darbo laivuose standartų įtaka Lietuvos jūrininkų darbo santykiams. Jurisprudencija. 2007 1(91): 34.

11 Evang, K. Health and Welfare of Seafarers: An International problem. International labour review.1951, LXIII (1): 2.

12 Ibid., p. 3.

Jurisprudencija. 2014, 21(2): 504–528. 507

mas atverčia naują puslapį prekybinėje laivyboje. Atsižvelgiant į šios Konvencijos X straips nį, galima ją pavadinti „Jūrininkų darbo kodeksu“. Minėtas straipsnis nusta-to, kad po MLC 2006 įsigaliojimo peržiūrimos iš viso trisdešimt septynios konven-cijos. Iš jų galima įvardinti tokias svarbias, kaip 1926 m. Konvencija dėl jūrininkų darbo sutarčių (Nr. 22), 1926 m. Konvencija dėl jūrininkų repatriacijos (Nr. 23), 1936 m. Konvencija dėl laivų savininkų atsakomybės jūrininkų ligos ir sužalojimų atveju (Nr. 55), 1936 m. Konvencija dėl jūrininkų ligos draudimo (Nr. 56), 1946 m. Kon-vencija dėl laivų įgulos maisto ir maitinimo (Nr. 68), 1946 m. Konvencija dėl jūri-ninkų sveikatos patikrinimo (Nr. 73), 1946 m. Konvencija dėl darbo užmokesčio, darbo laiko jūroje ir įgulos komplektavimo (Nr. 76), 1958 m. Konvencija dėl darbo užmokesčio, darbo laiko jūroje ir įgulos suformavimo (pataisyta) (Nr. 109), 1987 m. Konvencija dėl jūrininkų sveikatos apsaugos ir priežiūros (Nr. 164) ir kt.

Kita vertus, Konvencijos kūrėjai pasirinko gana sudėtingą šio dokumento struk-tūrą. Konvencija susideda iš trijų atskirų, bet susijusių dalių, t. y. straipsnių, taisyklių ir kodekso13. Kodėl pasirinkta tokia sudėtinga struktūra? Manytina, kad atsakymą gali duoti požiūris į tarptautinę prekybinę laivybą kaip į turinčią du svarbius ir są-veikaujančius tarpusavyje elementus. Pirmas segmentas yra vadinamasis idealusis (subjektyvusis). Jame atsispindi teisiniai santykiai tarp transporto proceso dalyvių, t. y. tarp vežėjų, laivų savininkų, krovinio siuntėjų, krovinio savininkų, ekspedito-rių ir t. t. Minėtų teisinių santykių reglamentavimas yra konservatyvus, nusistovė-jęs, keičiamas arba papildomas labai retai. Šią išvadą patvirtina trumpa tarptautinių transporto konvencijų įsigaliojimo analizė. Pvz., 1980 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl krovinių tarptautinio multimodalinio pervežimo neįsigaliojo iki šiol14. Analogi-nė situacija yra susiklosčiusi su 2008 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio krovinių pervežimo jūra ar jos dalimi sutarties15 bei 1991 m. Jungtinių Tautų kon-vencija dėl transporto terminalų operatorių atsakomybės tarptautinėje prekyboje16. Antrasis segmentas yra vadinamasis technologinis (objektyvusis), jame greitai vystosi ir keičiasi technologijos. Jo vystymasis priklauso nuo gamtos mokslų raidos ir inži-nerinės minties pažangos. Naujų mechanizmų, automatinių prietaisų panaudojimas prekybinėje laivyboje leidžia darbuotojams reikalauti geresnių darbo ir gyvenimo są-lygų. Kita vertus, jūreiviai, kaip visuomenės dalis, negali likti reikšmingų socialinės sferos pokyčių nuošalyje. Būtent dėl tos priežasties ir atsirado tiek daug įsigaliojusių konvencijų jūrininkų darbo ir socialinės apsaugos srityje. Kita vertus, darbuotojų (jū-rininkų) teisių užtikrinimo procesas negali būti užbaigtas ir minėtų konvencijų arba

13 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje. Valstybės žinios. 2013, Nr. 78-3941.14 United Nations treaty collection [interaktyvus]. United Nations, 2014 [žiūrėta 2013-12-27].

<https://treaties.un.org/Pages/ViewDetails.aspx?src=TREATY&mtdsg_no=XI-E-1&chapter= 11&lang=en>.

15 Ibid. 16 Ibid.

Oleg Drobitko. Jūrininkų darbo ir socialinės teisės pagal MLC 2006508

jų pakeitimų gali atsirasti dar daugiau. Konvencijos kūrėjai teisingai įvertino bend-ras socialinio dialogo tendencijas, atsižvelgė į tai, kad darbo teisinius santykius jūrų laivyboje reglamentuojantys tarptautinės teisės dokumentai turi vystytis dinamiškai, neatsiliekant nuo techninės pažangos, kuri visiems technologinio proceso dalyviams suteikia papildomą komfortą socialinėje sferoje, ir pasirinko šią Konvencijos struk-tūrą.

Kita vertus, tarp mokslininkų jau seniai vyko diskusijos dėl būtinybės kodifikuo-ti darbo konvencijas dviejuose ar trijuose darbo kodeksuose17. Taigi, kyla klausimas, kodėl reikėjo išskirti straipsnius, taisykles ir kodeksą? Atsakymas duodamas MLC 2006 XIV ir XV straipsniuose. Konvencijos pakeitimo procedūra yra sudėtingesnė, palyginti su kodekso pakeitimu, ji gali būti pakeista Tarptautinės darbo organizacijos Generalinės konferencijos pagal Tarptautinės darbo organizacijos įstatų 19 straipsnį. Kita vertus, pakeisti kodeksą gali siūlyti bet kurios Organizacijos narės vyriausybė, grupė laivų savininkų atstovų arba grupė jūrininkų atstovų, paskirtų į MLC 2006 XIII straipsnyje nurodytą Komitetą. Vyriausybės teikiamus pakeitimus turi būti pa-siūliusios arba parėmusios bent penkių šią Konvenciją ratifikavusių Organizacijos narių vyriausybės arba šioje dalyje minėtų laivų savininkų ar jūrininkų atstovų grupė. Akivaizdu, kad kodekso pakeitimo procedūra lankstesnė ir labiau atitinka jūrininko socialinių interesų tenkinimo poreikio dinamiką.

MLC 2006 denonsavimas yra nustatytas jos IX straipsnyje. Pasakytina, kad TDO narė, ratifikavusi MLC 2006, gali ją denonsuoti tik praėjus dešimčiai metų nuo Konvencijos įsigaliojimo dienos. Taip užtikrinamas minėtos Konvencijos taikymo stabilumas. Nors yra nuomonių, kad MLC 2006 įsigaliojimas pabrangins transporto proceso dalyvių, t. y. laivų savininkų, frachtuotojų ir kt. sąnaudas18, ir su tuo reikia sutikti, galima išskirti ir teigiamą dalyką – dabar darbdaviai galės tiksliau numatyti ir planuoti savo išlaidas, susijusias su darbuotojų teisėtų interesų užtikrinimu.

MLC 2006 įdomi ir tuo, kad ne visos jos normos yra imperatyvinės. Jos II straips-nio 1 dalies e) punktas nustato, kad Konvencijos reikalavimai yra jos straipsnių, tai-syklių ir šios Konvencijos kodekso A dalies reikalavimai. Analoginė nuostata yra ir Konvencijos aiškinamojo rašto, pridėto prie Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje taisyklių ir kodekso19 4 punkto, kuriame nurodyta, kad Kodeksą sudaro A dalis (pri-valomi standartai) ir B dalis (neprivalomos gairės). Atsižvelgiant į trumpą jūrinin-kų teisių užtikrinimo dinamikos analizę, darytina išvada, kad B dalis yra tam tikras orientyras, prie kurio turi judėti kiekviena valstybė – TDO narė ‒ ir anksčiau ar vėliau B dalies taisyklės su atitinkamais pakeitimais ir patobulinimais virs imperatyvu.

17 Li, K. X.; Ng, J. M. International maritime conventions: seafarers’ safety and human rights. Journal of Maritime Law & Commerce. 2002, 33(3): 400.

18 Bauer, P. J. The Maritime Labour Convention: An Adequate Guarantee of Seafarer Rights, or an Impediment to True Reforms? Chicago Journal of International Law. 2007‒2008, 8(2): 657.

19 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje, supra note 13.

Jurisprudencija. 2014, 21(2): 504–528. 509

Nustatant MLC 2006 taikymo ribas svarbu išsiaiškinti ne tik jos vienų ar kitų nuostatų priskyrimą prie imperatyvinių normų, bet ir asmenų, kurių atžvilgiu minėta Konvencija turi būti taikoma, ratą. MLC 2006 1 straipsnio 2 dalyje pateikiama bendra taisyklė: „Jei nenustatyta kitaip, ši Konvencija taikoma visiems jūrininkams.“ MLC 2006 1 straipsnio 1 dalies i) punkte pateikiama laivų, kuriems keliami reikalavimai šioje Konvencijoje, sąvoka. Į ją įeina visi laivai, išskyrus tuos, kurie plaukioja išimti-nai vidaus vandenyse arba uždaruose vandenyse, arba labai arti jų, arba teritorijose, kuriose galioja uosto taisyklės. Kita vertus, minėto straipsnio 4 dalis konkretizuoja, kad Konvencija taikoma ir valstybiniams, ir privatiems laivams, kurie paprastai nau-dojami komercinėje veikloje. MLC 2006 netaikoma žvejybos ar panašios paskirties laivams, tradicinės konstrukcijos laivams, karo laivams ir karinio laivyno pagalbi-niams laivams.

Lietuvoje laivo sąvoka nustatyta dviejuose pagrindiniuose jūrinę laivybą regla-mentuojančiuose teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje20 ir Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straips-nio 17 dalyje21. Abiejuose įstatymuose laivo sąvoka apibrėžta vienodai: „Laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti nau­dojamas laivybai.“ Taigi, iš pirmo žvilgsnio, nustatant objekto priklausomybę laivų kategorijai, diskusijų neturi kilti, bet jos atsiranda dėl nesavaeigių naftos gręžimo platformų priskyrimo laivų kategorijai. Manome, kad šiuo atveju reikia analizuoti visus norminius įstatymus ir aiškinti visas sąvokas sistematiškai. Kaip jau minėta, rengiant MLC 2006 remtasi jau galiojančiomis konvencijomis, kurios reglamentuo-ja jūrininkų darbo veiklą. Taigi, sprendžiant nesavaeigių naftos ir kitų angliavande-nių gręžimo platformų priskyrimo laivų kategorijai problemą MLC 2006 taikymo kontekste, reikia atsižvelgti į MARPOL 73/78 2 straipsnio 4 punktą, kur nustatyta, kad „laivas reiškia bet kokio tipo laivą, naudojamą jūros aplinkoje, ir apima laivus su povandeniniais sparnais, laivus su oro pagalve, galinčius veikti po vandeniu, arba plūdinius aparatus ir stacionarias arba plaukiančias platformas“. 1972 m. Tarptau-tinės konvencijos dėl Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (toliau – COLREGs) 3 taisyklėje nustatyta, kad praktiškai visi aparatai, kurie gali būti naudojami kaip vandens transporto priemonės, priskiriami laivų katego-rijai22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad šios MLC 2006 taisyklės turi

20 Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas. Valstybės žinios. 2000, Nr. 75-2264.21 Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas. Valstybės žinios. 1996, Nr. 101-2300. 22 International Regulations for Preventing Collisions at Sea [interaktyvus]. Lloyd’s Register

Rulefinder, 2005 [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.mar.ist.utl.pt/mventura/Projecto-Navios- I/IMO-Conventions%20(copies)/CO LREG-1972.pdf>; JTO konvencijos, kuriose dalyvauja Lietuva [interaktyvus]. Lietuvos saugios laivybos administracija [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.msa.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/tarptautiniai-susitarimai-saugios-9qyq/tarptautines-juru-organizacijos-konvencijos/tarptautines-juru-organizacijos-9ev8/864/p0.html>.

Oleg Drobitko. Jūrininkų darbo ir socialinės teisės pagal MLC 2006510

būti taikomos ir darbininkams, dirbantiems nesavaeigėse naftos ir kitų angliavande-nilių gręžimo platformose, kadangi jos buksyruojamos ir gali būti naudojamos kaip vandens transporto priemonės. Po laivo statuso nustatymo svarbus klausimas, kurį reikia išspręsti, taikant MLC 2006, yra asmens priskyrimo jūrininkų kategorijai. MLC 2006 1 straipsnio 1 dalies f) punkte pateikiama jūrininko MLC 2006 taikymo prasme sąvoka. Taigi, jūrininkas – bet kuris asmuo, įdarbintas, pasamdytas, ar einantis bet kokias pareigas laive, kuriam taikoma MLC 2006. Lietuvos Respublikos saugios laivy-bos įstatyme nėra pateikta jūrininko sąvoka, bet yra pateikti laivo įgulos, laivavedžio ir laivo kapitono sąvokų apibrėžimai. Taigi, „laivo įgula – laivo kapitonas ir kiti jūri­ninkai, atliekantys laive užduotis, susijusias su laivo eksploatavimu ar aptarnavimu, ir įrašyti laivo įgulos sąraše“ (Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 str. 11 d.). Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje konk-retizuojama: „jūrininkas – laivo įgulos narys, pasamdytas darbui laive“. Taigi, įver-tinus šių dviejų įstatymų nuostatas, peršasi išvada, kad reikalauti taikyti MLC 2006 savo santykiams su darbdaviu gali tik tas jūrininkas, kuris: a) pasamdytas darbui laive; b) įrašytas į įgulos sąrašą.

Galima tvirtinti, kad Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straips-nio 10 dalyje pateikiama jūrininko definicija yra plati ir iš esmės atitinka MLC 2006 1 straipsnio 1 dalies f) punkte pateikiamą sąvoką, bet kaip išspręsti situaciją, kurioje kilo konfliktas tarp darbdavio ir darbuotojo, pasamdyto dirbti laive, bet neįrašyto į laivo įgulos sąrašą? Ši situacija nėra dirbtinai sugalvota. Taip dažnai atsitinka, kai lai-vo valdytojas savo įmonės jėgomis atlieka nedidelį laivo remontą registracijos uoste. Reikia pripažinti, kad dėl objektyvių priežasčių Lietuvoje kol kas nėra teismų prakti-kos, kuri konkretizuotų atsakymą į šį klausimą, todėl būtina apžvelgti, kaip šis klau-simas spendžiamas kitose valstybėse.

JAV. Ši valstybė neratifikavo MLC 200623, kita vertus, čia jūreivio statuso nu-statymas darbuotojui turi didelę reikšmę jo interesų gynimui, kadangi nuo jūreivio statuso priklauso, ar darbuotojas galės pasinaudoti socialinėmis garantijomis, kurias suteikia bendroji teisė šioje valstybėje24. Nuo 1991 metų JAV teismų praktika sufor-mulavo kriterijus, pagal kuriuos darbuotojas priskiriamas jūrininkų kategorijai. Jie yra pakankamai aiškūs ir, atsižvelgiant į Jūrų teisės universalumą bei tai, kad jūreivių profesija yra labiausiai mobili ir jie visada dalyvauja teisiniuose santykiuose, kurie turi tarptautinį elementą, būtina šiuos kriterijus trumpai apžvelgti. Taigi, asmuo gali

23 Ratification and implementation information for the Maritime Labour Convention, 2006 [interaktyvus]. International labour organization [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.ilo.org/global/standards/maritime-labour-convention/database-ratification-implementation/lang--en/index.htm > .

24 Robertson, D. W.; Sturley, M. F. Recent Developments in Admiralty and Maritime Law at the National Level and in the Fifth and Eleventh Circuits. Tulane Maritime Law Journal. 2012–2013, 37: 430.

Jurisprudencija. 2014, 21(2): 504–528. 511

būti pripažintas jūrininku ir naudotis šios profesijos atstovams suteikiamomis garan-tijomis, jeigu jis25:

1) dirba laive, laivui arba savo darbu padeda užtikrinti laivo (arba grupės laivų) vykdomų funkcijų atlikimą. Šio reikalavimo turinį atskleidžia JAV Devintosios apy-gardos apeliacinis teismas byloje Heise v. Fishing Co. of Alaska26. Šioje byloje teismas nustatė, kad darbuotojas, kuris kad ir atliko laikinus darbus laive (pvz., remonto ir pan.), negali automatiškai būti pripažintas jūrininku. Teismas pasisakė, kad darbuo-tojo ryšys su laivu turi būti pakankamas ir glaudus, dėl ko jis patiria daugiau rizikos, natūraliai susijusios su buvimu ir darbu jūroje.

2) kitas reikalavimas yra susijęs su darbuotojo sąsaja su laivu ar kitu plaukiojan-čiu įrenginiu navigacijos metu. Bet darbuotojai, kurie plaukia laivu į kitą objektą ar įrenginį be jūrininkų ar neturi atlikti darbo funkcijų, neatitinka šio reikalavimo. Ši taisyklė vadinama vessel in navigation (angl.) ir išaiškinta tokiose bylose, kaip DiGio­vanni v. Traylor Bros., Inc.27 ir Estate of Wenzel v. Seaward Marine Services, Inc.28 Kita vertus, šio standarto išaiškinimas pateiktose bylose leidžia tvirtinti, kad JAV teismų praktika jūrininkų statusą suteikia darbuotojams, dirbantiems plaukiojančiuose įren-giniuose šių įrenginių navigacijos ar transportavimo metu, nors šių įrenginių paskir-tis ir nėra krovinių ar keleivių vežimas jūra.

3) darbuotojo sąsaja su laivu turi būti neatsitiktinė, o tęstis pakankamai ilgą reikšmingą laikotarpį, t. y. turi būti tęstinė. Darbuotojo sumarinis darbas laive ar plaukiojančiame įrenginyje turi būti ne mažiau kaip 30 procentų jo viso darbo lai-ko. Šis standartas detaliai aprašytas byloje Roberts v. Cardinal Services29. Šioje byloje apeliacinės ir pirmosios instancijos teismai atsisakė tenkinti ieškovų reikalavimą ir pripažinti, kad vienas iš jų (šeimos galva Rusty Roberts) nelaimingo atsitikimo metu turėjo jūrininko statusą, ir atitinkamai nepripažinta jį turėjus teisę į žalos atlyginimą, taikytą jūrininkams pagal Džiono įstatymą (angl. Jones Act).

4) darbuotojo funkcijos turi būti natūraliai susijusios su darbu jūroje (angl. subs­tantial in nature). Šio standarto esmė atskleista byloje In re Endeavor Marine, Inc.30

25 Ibid., p. 431.26 Heise v. Fishing Co. of Alaska, Inc. (1996) 79 F.3d 903 [interaktyvus]. Leagle, Inc., 2014 [žiūrėta

2014-04-27]. <http://www.leagle.com/decision/199698279F3d903_1834>. 27 DiGiovanni v. Traylor Bros., Inc. (1st Cir. 1992) 959 F.2d 1119 [interaktyvus]. Leagle, Inc., 2014

[žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.leagle.com/decision/19922078959F2d1119_11904>.28 Estate of Wenzel v. Seaward Marine Services, Inc. (9th Cir. 1983) 709 F.2d 1326 [interaktyvus].

Leagle, Inc., 2014 [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.leagle.com/decision/19832035709F2d1326_ 11794>.

29 Roberts v. Cardinal Services, Inc. (5th Cir. 2001) 266 F.3d 368 [interaktyvus]. Leagle, Inc., 2014 [žiūrėta 2014-04-27] . <http://leagle.com/decision/2001634266F3d368_1605> .

30 In re Endeavor Marine, Inc. (5th Cir. 2000) 234 F.3d 287 [interaktyvus]. Public. Resource. Org, Inc., 2014 [žiūrėta 2014-04-27 ]. <https://law.resource.org/pub/us/case/reporter/F3/234/234.F3d.287.99-30197.html>.

Oleg Drobitko. Jūrininkų darbo ir socialinės teisės pagal MLC 2006512

Teismai išaiškino, kad pagal šią taisyklę darbuotojas turi būti natūraliai susijęs su laivu, o tai reiškia, kad jis nuolat arba pakankamai reikšmingą laiko tarpą susiduria su jūros keliamais pavojais31.

Didžioji Britanija. Didžiojoje Britanijoje MLC 2006 įsigalioja nuo 2014 m. rug-pjūčio 7 d., bet jau dabar įsigaliojo 2013 metų Prekybinės jūrų laivybos (Konvenci­ja dėl darbo jūrų laivyboje) (Siurvej ir sertifikavimas) reguliavimas32, kuris atspindi pagrindines MLC 2006 nuostatas. Minėto Reguliavimo 2 straipsnyje nustatyta, kad jūrininkas yra bet koks asmuo, įskaitant laivo kapitoną, kuris įdarbintas, pasamdytas ar eina bet kurias pareigas laive ir kurio normali darbo vieta yra laive.

Taigi, nesunku pastebėti, kad šiuo metu yra tam tikri neatitikimai tarp MLC 2006 ir 2013 metų Prekybinės jūrų laivybos (Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje) (Siurvej ir sertifikavimas) reguliavimo.

Pirma, remiantis prekybinės laivybos reguliavimu į jūrininko definiciją patenka ir kapitono statusą turintis asmuo. Manytina, kad tai padaryta siekiant išvengti abe-jonių, kylančių dėl kapitono, kaip darbdavio atstovo, statuso santykiuose tarp darb-davio ir kitų jūrininkų.

Antra, čia nėra nuostatos, suteikiančios jūrininko statusą tik tiems asmenims, kurie dirba laivuose, kuriems, taikoma MLC 2006. Manytina, kad tai atspindi perei-namąjį iki MLC 2006 įsigaliojimo laikotarpį.

Trečia, reikalavimas „kurio normali darbo vieta yra laive“ yra panašus į JAV jūrininkų statuso „tęstinumo“ ir „natūralios sąsajos“ kriterijus. Šių kriterijų apibrė-žimas atspindi tikslą apriboti asmenų, galinčių pasinaudoti padidintomis jūrininkų garantijomis, statusą.

Vokietija. Nepaisant to, kad šioje šalyje MLC 2006 įsigalios nuo 2014 m. rug-pjūčio 16 d.33, t. y. praėjus metams po ratifikavimo, Vokietija jau pradėjo taikyti šios Konvencijos nuostatas. MLC 2006 pasirašiusioms valstybėms palikta galimybė pa-čioms spręsti, kokiu būdu įgyvendinti šią Konvenciją. 2013 m. rugpjūčio 1 d. Vokie-tijoje įsigaliojęs Darbo jūroje įstatymas (vok. Seearbeitsgesetz34) perkėlė į Vokietijos teisę MLC 2006 nuostatas ir tokiu būdu pakeitė 1957 m. Jūrininkų įstatymą (vok. Seemannsgesetz35). Į naująjį Darbo jūroje įstatymą įėjo aibė naujų normų: įrašytas į

31 Daniels, Chr. B. Admiralty law. Texas Tech Law Review. 2001‒2002, 33: 552. 32 The Merchant Shipping (Maritime Labour Convention) (Survey and Certification) Regulations

2013 [interaktyvus]. UK legislation [žiūrėta 2014-01-24]. <http://www.legislation.gov.uk/uksi/2013/1785/pdfs/uksi_20131785_en.pdf >.

33 Ratification and implementation information for the Maritime Labour Convention, 2006 [interaktyvus]. International labour organization [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.ilo.org/global/standards/maritime-labour-convention/lang--en/index.htm >.

34 Gesetze im Internet [interaktyvus]. Bundesministerium der Justiy und für Verbraucherschuty [žiūrėta 2014-04-27] . <http://www.gesetze-im-internet.de/bundesrecht/seearbg/gesamt.pdf >.

35 Seemannsgesetz [interaktyvus]. Gesetze und Verordnungen des deutschen Bundesrechts im Internet [žiūrėta 2014-04-27 ]. <http://www.buzer.de/gesetz/470/>.

Jurisprudencija. 2014, 21(2): 504–528. 513

laivo įgulos sąrašą asmuo tiesiogiai įgyja įstatymo garantuojamą socialinę apsaugą, laivo savininkai privalo sudaryti su jūrininkais naujas darbo sutartis, prailginti atly-ginimo skyrimą ligos atveju bei nustatyti aiškiai suformuluotą skundų nagrinėjimo tvarką esant denyje. Be to, ateityje visi laivai privalės būti patikrinti darbo inspekcijos.

Naujojo įstatymo nuostatos yra taikomos visiems jūrininkams, įdarbintiems lai-vuose, plaukiojančiuose jūroje bei naudojamuose verslo tikslais. Į įstatyme numatytų laivų sampratą taip pat patenka verslo žvejybos laivai. Vis dėlto pagal įstatymo § 1 į šią sąvoką nepatenka sportiniai laivai (jachtos), kurių ilgis nesiekia 24 m ir juo-se nėra įdarbinti daugiau kaip 2 asmenys. Tuo tarpu darbo santykiams, kylantiems laivuose, plaukiojančiuose vidaus vandenimis, o ne jūra, be bendrųjų darbo teisės nuostatų, galioja specialiosios, numatytos Įstatymo dėl privačių santykių vidaus lai-vyboje § 21‒2536 (vok. Gesetz betreffend die privatrechtlichen Verhältnisse der Bin­nenschifffahrt37).

Į jūrininko sąvoką patenka visi laive įdarbinti asmenys, tačiau neįeina asmenys, kurie tik laikinai atlieka darbus arba darbai yra neįprasti atlikti laive. Kaip pavyzdį galima pateikti darbuotojus, kurie įrenginėja jūros vėjo turbinas.

Galiojant ankstesniajam Jūrininkų įstatymui (vok. Seemannsgesetz), ypatingąjį statusą turėjo kapitonas38. Atsižvelgiant į šio įstatymo § 2 ir § 3, kapitonas nebuvo priskirtinas laivo įgulai. Jo tarnyba rėmėsi ypatinguoju kolektyviniu susitarimu, kuris apima susitarimą dėl kapitono darbo sąlygų39. Tuo tarpu naujojo Vokietijos darbo jūroje įstatymo (vok. Seearbeitsgesetz) § 5 1 dalyje kapitonas yra priskirtas prie įgulos.

2. Bendrųjų ir darbo teisės principų konkretizavimas jūrininkų atžvilgiu remiantis MLC 2006

Išanalizuoti visus teisės principus straipsnyje yra neįmanoma, kadangi tai yra ne tik visos teisinės sistemos pamatas, bet ir demokratinės visuomenės egzistavimo pagrindas. Tradiciškai teisinė doktrina teisės principus supranta kaip vadovaujantį pradą, išreiškiantį esminius visuomeninių santykių bruožus, jų raidos tendencijas,

36 Lindemann, D.; Bemm, W. Seemannsgesetz und Manteltarifvertrag für die deutsche Seeschiffahrt. 6. Auflage. Becker, 2007, p. 145.

37 Gesetze im Internet [interaktyvus]. Bundesministerium der Justiy und für Verbraucherschuty [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.gesetze-im-internet.de/binschprg/BJNR003010895.html>.

38 Kompass September/Oktober 2013, p. 4 [interaktyvus]. Knappschaft Bahn See [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.kbs.de/DE/00_ueber_uns/33_bottom_nav/05_kompass_archiv/ausgabe_ 2013_09_10.html >.

39 Puttfarken, H. J. Seehandelsrecht. Heidelberg: Verlag Recht und Wirtschaft GmbH, 1997, p. 225.

Oleg Drobitko. Jūrininkų darbo ir socialinės teisės pagal MLC 2006514

bendro teisino reguliavimo turinį ir tikslus40. Pateikti bendrų teisės principų baigtinį sąrašą yra neįmanoma, kadangi visuomenė vystosi, jos evoliucija lemia tai, kad šie principai taip pat keičiasi. Kita vertus, jie visada atitinka arba turi atitikti pagrindinius reikalavimus, įtvirtintus net mūsų pozityviojoje teisėje, t. y. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.).

Darbo teisės principai, kaip šakiniai teisės principai, teisės doktrinoje tradiciškai skirstomi į: a) pasaulinius ir regioninius; b) nacionalinius41. Manytina, kad po MLC 2006 ratifikavimo ir įsigaliojimo šioje Konvencijoje įtvirtinti teisės principai tapo ne tik pasauliniai, bet ir nacionaliniai. Taigi dabar yra aktualu padaryti šių principų trumpą analizę ir įvertinti, ar jų turinys atitinka darbo teisės principus, įtvirtintus Lietuvos teisės norminiuose aktuose iki šios Konvencijos įsigaliojimo.

Kaip jau pažymėta, darbo teisės principai negali prieštarauti teisingumo princi-pui, kaip pamatiniam šiuolaikinės visuomenės principui. Kita vertus, reikia pritarti Brian A. Langille nuomonei, kad darbo teisės ir darbuotojų teisėti interesai yra eko-nominio vystymosi kaina ir kliūtis42. Pagrindinis klausimas – ar galima surasti komp-romisą tarp ekonominės pažangos ir žmogaus teisių bei kaip išvengti prieštaravimo tarp verslo veiklos tikslo, t. y. maksimalaus pelno siekimo, ir pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo? Manytina, kad galima ir reikia taip pat ir šį tikslą pasiekti būtent pagrindinių darbuotojų teisių ir standartų užtikrinimu. Pasak Brian A. Langille, jų išskyrimas ir įtvirtinimas padeda suprasti darbuotojų teisių ir ekonominio vystymosi dichotomiją43.

1998 metais Deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe44 TDO įtvirtino darbo teisių hierarchiją ir pamatinėmis darbuotojų teisėmis įvardijo šias: a) asociacijų laisvė ir veiksmingas teisės į kolektyvines derybas pripažinimas; b) visų priverstinio ar privalomojo darbo formų panaikinimas; c) veiksmingas vaikų darbo panaikinimas ir d) su užimtumu ir profesija susijusios diskriminacijos panaikini-mas. Pažymėtina, kad pati MLC 2006 jūrininkų teises skirsto į pagrindines teises ir principus (MLC 2006 III str.). Šių teisių ir principų apibrėžimas atitinka 1998 metais priimtos Deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe bei jūrininkų darbo ir

40 Tiažkijus, V. Darbo teisė: teorija ir praktika. I tomas. Vilnius: Justitia, 2005, p. 63; Jankauskas, K. Teisės principų samprata ir jų formulavimo teisės aiškinimo aktuose ypatumai. Jurisprudencija. 2004, 51 (43): 21.

41 Tiažkijus, V., supra note 40, p. 64‒66. 42 Leary Waner, D., et. al. International Studies in Human Right, Volume 84: Social Issues,

Globalization and International Institution: Labor Right and the EU, ILO, OECD and WTO. Leiden, NLD, 2005, p. 99.

43 Ibid., p. 101. 44 ILO Declaration on Fundamental Principles and Rights at Work and its Follow-up [inter-

aktyvus]. International labour organization [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.ilo.org/declaration/ thedeclaration/textdeclaration/lang--en/index.htm >.

Jurisprudencija. 2014, 21(2): 504–528. 515

socialinių teisių apibrėžimą (MLC 2006 IV str.). Taigi, jūrininkų darbo ir socialinių teisių apžvalga pateikiama šia tvarka.

2.1. Pagrindinių teisių ir principų, įtvirtintų MLC 2006 III straipsnyje, apžvalga

Kaip jau minėta, MLC 2006 pagrindinių teisių ir principų apibrėžimas atitinka 1998 metų Deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe. Pačioje Konvencijoje neatskleidžiamas jos III straipsnyje nustatytų teisių ir principų turinys, bet nesun-ku pastebėti, kad tarp jų ir MLC 2006 IV straipsnio taip pat yra tam tikras glaudus ryšys, kuris pasireiškia tuo, kad ketvirtojo straipsnio nustatytos darbo ir socialinės teisės konkretizuoja ir pagrindines teises ir principus. Atskirai reikėtų pasisakyti dėl jūrininkų teisių į asociacijų laisvę ir veiksmingą teisės į kolektyvines derybas pri-pažinimą (MLC 2006 III str. a) p.). Lietuvos Respublikos darbo kodekse45 (toliau – DK) šis principas yra išskiriamas į du atskirus principus, t. y. į asociacijų laisvę (DK 2 str. 1 d. 1) p.) ir kolektyvinių derybų laisvę siekiant suderinti darbuotojų, darbda-vių ir valstybės interesus (DK 2 str. 1 d. 10) p.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str.46 nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė vienytis į bendrijas, politines par-tijas ir asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Mūsų teisinėje doktrinoje vyrauja nuomonė, kad socialinė partnerystė, kaip sistema, grindžiama ir laisvomis kolektyvinėmis derybomis. Doc. dr. Viktoras Tiažkijus pa-žymėjo, kad šis principas taip pat yra ir tarptautinis principas, kuris yra įtvirtintas tarptautinėje teisėje, ir Lietuva įsipareigojo taikyti šį principą, t. y. „savo nacionalinės teisės normomis nevaržyti darbuotojų ir darbdavių laisvės kurti vietines, nacionalines ar tarptautines organizacijas savo ekonominiams ar socialiniams interesams ginti ir stoti į šias organizacijas arba netaikyti nacionalinės teisės normų taip, kad varžytų šią laisvę (...).“47 Taigi, galima tvirtinti, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos pozityvioji teisė visiškai užtikrina asociacijos laisvę ir veiksmingą teisės į kolektyvines derybas pripažinimo vykdymą. Reikia pasakyti, kad MLC2006 nėra specialiųjų teisės normų, konkretizuojančių šio principo turinį, skirtų jūrininkams, todėl šiai kategorijai dar-buotojų minėtu aspektu taikomi kiti Lietuvos norminiai teisės aktai.

MLC 2006 III straipsnio b) ir c) punktuose yra įvardinti visų priverstinio ar pri-valomojo darbo formų panaikinimo ir veiksmingo vaikų darbo panaikinimo princi-pai. Šie principai yra pamatiniai ir įtvirtinti ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str.), bet ir tokiuose tarptautinės teisės aktuo-se, kaip Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (minėtos Konven-

45 Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Valstybės žinios. 2002, Nr. 64-2569.46 Lietuvos Respublikos Konstitucija. Valstybės žinios. 1992, Nr. 33-1014. 47 Tiažkijus, V., supra note 40, p. 67–68.

Oleg Drobitko. Jūrininkų darbo ir socialinės teisės pagal MLC 2006516

cijos 4 str.48), TDO konvencija Nr. 29 „Dėl priverstinio ar privalomojo darbo“49, TDO konvencija Nr. 105 „Dėl priverstinio darbo panaikinimo“50, TDO konvencija Nr. 79 „Dėl vaikų ir jaunuolių naktinio darbo apribojimo nepramoniniuose darbuose“51, TDO konvencija Nr. 182 „Dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėlioti-nų veiksmų tokiam darbui panaikinti“52 ir kt. Šie principai atitinka DK 4 straipsnio 1 dalies 2) punktą, 5) punktą ir 7) punktą. Kita vertus, šių principų papildomas ak-centavimas šioje Konvencijoje yra būtinas dėl jūrininkų darbo specifikos ir sąlygų, kurioms yra būdingas šių darbuotojų atitraukimas nuo savo šalių valstybinių institu-cijų, ginančių darbuotojų teises. Uždaruose kolektyvuose, veikiančiuose autonomiš-kai (pvz., laivų įgulos), ypatingą vaidmenį įgyvendinant pagrindines teises ir princi-pus darbuotojų atžvilgiu vaidina darbdavio administracija arba kiti jo atstovai, pvz., laivų kapitonai, kitų asmenų atžvilgiu tokį vaidmenį vaidina visa įgula. MLC 2006 V straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad kiekviena valstybė narė įgyvendina ir vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitas priemones, kurias patvirtino, kad įgyvendintų savo įsipareigojimus pagal MLC 2006 dėl laivų ir jūrininkų, kurie patenka į jų juris-dikciją. Taigi, kyla labai svarbus klausimas ‒ kaip faktiškai valstybė gali užtikrinti šių principų įgyvendinimą. Manytina, kad be veiksmingos kontrolės sistemos to padaryti neįmanoma ir ypač svarbu šią kontrolę užtikrinti būtent laivo reiso metu. Pvz., 2013 metais vienas iš Lietuvos laivų savininkų susidūrė su problema, kurioje praverstų ne tik valstybės kontrolė, bet ir valstybės institucijų pagalba. Į lietuvišką laivą pakro-vimo metu Maroko Karalystėje neteistai pateko du asmenys, iš kurių vienas buvo akivaizdžiai nepilnametis. Asmenys laive buvo aptikti tik Latvijos uoste iškraunant krovinį. Darome prielaidą, kad laivo įgula galėtų nuspręsti priversti šiuos asmenis „atidirbti“ maitinimą ar kitokiais būdais atlyginti žalą. Atsižvelgdami į JTO vykdomą kovą su prekyba žmonėmis, mes negalime tvirtinti, kad civilizuotų tautų pastangos užtikrinti visų priverstinio ar privalomojo darbo formų panaikinimo ir veiksmingo vaikų darbo panaikinimo principų taikymą dabar yra neaktualios. Kita vertus, ne tik valstybės kontroliuojančios institucijos, bet ir laivų savininkai ne visada turi gali-mybę operatyviai vykdyti įgulos kontrolę, bet neabejotinai visi šie subjektai suintere-suoti minėtų principų įgyvendinimo užtikrinimu. Ši problema yra kompleksinė – ne tik techninio, bet ir socialinio pobūdžio. Iš vienos pusės, reikėtų platinti techninių priemonių (stebėjimo, vizualinės kontrolės priemonių, leidžiančių iš nuotolio kon-troliuoti faktinę padėtį laive, ir t. t.) panaudojimą, iš kitos pusės, būtų stabdomas

48 Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Valstybės žinios. 1995, Nr. 40-987. 49 TDO konvencija Nr. 29 „Dėl priverstinio ar privalomojo darbo“. Valstybės žinios. 1996, Nr. 27-648.50 TDO konvencija Nr. 105 „Dėl priverstinio darbo panaikinimo“. Valstybės žinios. 1996,  Nr. 28-676.51 TDO konvencija Nr. 79 „Dėl vaikų ir jaunuolių naktinio darbo apribojimo nepramoniniuose

darbuose“. Valstybės žinios. 1996, Nr. 27-650.52 TDO konvencija Nr. 182 „Dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų

tokiam darbui panaikinti“. Valstybės žinios. 2003, Nr. 49-2161.

Jurisprudencija. 2014, 21(2): 504–528. 517

nuoseklus darbas su įgula, nebūtų įmanoma suformuluoti pastovių kolektyvų, kurių narių moralinės ir psichologinės savybės galėtų būti patikrintos. Čia pasireiškia ben-dražmogiškieji principai, kurie turėtų būti puoselėjami.

Kitas principas, įvardintas MLC 2006 kontekste, yra su užimtumu ir profesi-ja susijusios diskriminacijos panaikinimo principas (MLC 2006 III str. d) p.). Šis principas atitinka numatyto DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame įtvirtinta „darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tau-tybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklau-somybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuoto-jų dalykinėmis savybėmis“. Mūsų teisėje šis principas irgi nėra naujovė, kadangi tai yra ir tarptautinis teisės principas, ir konstitucinis darbo teisės principas, doktrinoje vadinamas lygiateisiškumo principu53. Negalima nesutikti su V. Tiažkijaus nuomo-ne, kad darbo subjektų lygiateisiškumo principas negali būti deklaratyvus, turi būti praktiškai įgyvendintas ir gerbiamas54. Suprantama, kad šio principo realumas yra užtikrintas galimybe būti patrauktam teisinėn atsakomybėn55. Bet ir čia mes susidu-riame su ta pačia problema – kaip užtikrinti šio principo įgyvendinimą jūrininkų rei-so metu. Manytina, kad šio principo analizė jo įgyvendinimo aspektu gali būti atlikta dviem kryptimis: 1) jo įgyvendinimo užtikrinimas valstybės mastu, tai yra viešasis aspektas; 2) šio principo įgyvendinimas visuose į šios valstybės jurisdikciją patenkan-čiuose kolektyvuose. Galima tvirtinti, kad Lietuvos norminiai teisės aktai tinkamai reglamentavo šį tarptautinės teisės principą ir iki šios Konvencijos įsigaliojimo, t. y. mūsų teritorijoje yra pakankamai viešosios prievartos priemonių, kuriomis valstybė gali priversti juridinius ir fizinius asmenis laikytis numatytų taisyklių. Vis dėlto šios priemonės ne visada gali būti veiksmingos atkuriant nukentėjusiojo nuo diskrimina-cijos asmens teises iki laivo arba jo paties grįžimo į Lietuvą. Priemonės gali būti vėl tos pačios – techninės (faktinės padėties laive kontrolė laivo reiso metu) arba sociolo-ginės (švietėjiškas darbas su įgulos nariais, drausminės atsakomybės priemonės ir t. t.).

2.2. Jūrininkų darbo ir socialinių teisių (MLC 2006 IV str.) konkretizavimas MLC 2006 taisyklėse ir kodekse

Konvencijos aiškinamojo rašto, pridedamo prie Konvencijos dėl darbo jūrų lai-vyboje taisyklių ir kodekso56, 7 punkte nustatyti trys svarbiausieji šios Konvencijos tikslai: 1) įtvirtinti tvirtą teisių ir principų rinkinį; 2) užtikrinti, kad TDO narės galėtų

53 Nekrošius, I., et al., supra note 9, p. 26; Tiažkijus, V., supra note 40, p. 72 –75. 54 Ibid., p. 75. 55 Ibid., p. 75. 56 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje, supra note 13.

Oleg Drobitko. Jūrininkų darbo ir socialinės teisės pagal MLC 2006518

pakankamai lanksčiai įgyvendinti tas teises ir principus; 3) Kodekso 5 dalies nuos-tatomis užtikrinti tinkamą teisių ir principų laikymąsi ir vykdymą. Minėto rašto 6 punkte aiškinama, kad kiekvienoje Kodekso dalyje yra grupės nuostatų, susijusių su konkrečia teise ar principu (arba vykdymo priemone 5 dalyje). Taisyklių ir standartų numeracija MLC 2006 kodekse suderinta. Taigi, pati MLC 2006 struktūra verčia šį dokumentą analizuoti per jūrininkų pagrindinių ‒ darbo ir socialinių teisių ‒ prizmę.

MLC 2006 IV straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad visi jūrininkai turi teisę į saugią ir saugos standartus atitinkančią darbo vietą. Pažymėtina, kad nurodytas principas savo esme atitinka principą, įtvirtintą DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte (saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas). MLC 2006 IV straips-nio 1 dalies teisės normoje kalbama apie darbo saugos standartus. Manytume, kad reiktų trumpai aptarti, koks yra teisės principų ir teisės standartų santykis. Pritarti-na Brian A. Langille nuomonei, kad teisininkai praktikai dažniausiai nesureikšmi-na skirtumą tarp „teisės“ ir „standarto“, kuris greičiausiai yra gramatinio pobūdžio, darbo standartuose gali atsispindėti procedūrinis darbo teisių įgyvendinimo aspek-tas57. Būtų galima pridurti, kad darbo standartai papildo, konkretizuoja darbo teisių turinį. Akivaizdu, kad įvertinti, ar jūrininkui yra užtikrinta teisė į saugią darbo vietą, galima tik per tam tikrus kriterijus, arba standartus. Galima pridurti, kad standartų nustatymas turi ne tik procedūrinį pobūdį, bet ir technologinį, kadangi taip įmano-ma nustatyti, kas būtent yra „saugos standartai, atitinkantys darbo vietą“. Lietuvoje darbuotojų darbo saugos klausimai reglamentuojami nacionalinės teisės norminiais teisės aktais. Pvz., Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo58 1 straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad minėto įstatymo paskirtis yra nustatyti nemažai nuostatų ir reikalavimų siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar to-kią riziką sumažinti, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją ir kt. Lietu-vos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas59 reglamentuoja nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų so cialinio draudimo santykius, darbuotojų ir kitų asmenų teisę į šio draudimo išmokas, išmo-kų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius ir ne-draudžiamuosius įvykius. Manytina, kad jūrininkų atžvilgiu minėtus tikslus leidžia pasiekti būtent MLC 2006 nuostatos. Kita vertus, jei sausumoje negalima viename norminiame teisės akte išspręsti tiek daug technologinio, medicininio, socialinio po-būdžio problemų, tuo labiau to negalima padaryti ir reglamentuojant jūrininkų dar-

57 Leary Waner, D., et. al., supra note 42, p. 114‒115. 58 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Valstybės žinios. 2003,  Nr. 70-

3170. 59 Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

įstatymas. Valstybės žinios. 2003, Nr. 114-5114.

Jurisprudencija. 2014, 21(2): 504–528. 519

bo teisinius santykius. Šio papildomo reglamentavimo valstybės teritorijoje funkcijas atlieka poįstatyminiai norminiai teisės aktai, pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 13 „Dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo“60, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir dar-buotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“61 ir kt. Su jūrininkais susijusias anksčiau minėtas funkcijas daugeliu atvejų atlieka tarptautiniai dokumentai, pvz., 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija62, MARPOL 73/78, SOLAS 74, STCW 1978 ir kt. Kita vertus, Lietuvoje irgi yra priimti kai kurie įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, kurie konkretizuoja minėtus tarptautinės teisės aktus. Pvz., Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstaty-mas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1212 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrininkų registro“63 ir kt. Manytina, kad principo visų jū-rininkų teisės į saugią ir saugos standartus atitinkančią darbo vietą įgyvendinimas negali būti perteklinis iš esmės, kadangi kaip sparčiai vystosi techninės priemonės, taip sparčiai turi vystytis ir būti diegiamos įvairios priemonės, nustatančios naujus saugos standartus laivuose. Manytina, kad nebent tik patys pagrindinio Lietuvos teisinio norminio akto, t. y. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo, tikslai (Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 1 str. 2 d.) neprieštarauja MLC 2006.

Kitas jūrininkų darbo ir socialinių teisių principas, įtvirtintas MLC 2006 ‒ visi jū-rininkai turi teisę į sąžiningas įdarbinimo sąlygas (MLC 2006 IV str. 2 d.). Minėtas principas gali būti palygintas su principu, nustatytu MLC IV straipsnio 3 dalyje, ‒ visi jūrininkai turi teisę į tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas laive. Pažymėtina, kad nurodyti principai savo esme beveik atitinka principus, įtvirtintus DK 2 straipsnio 1 dalies 6-ame (teisingas apmokėjimas už darbą) ir 8-ame (darbo santykių stabilu-mas) punktuose.

Kaip MLC 2006 IV straipsnio 2 ir 3 dalių įtvirtinti principai, taip ir DK 2 straips-nio 6 ir 8 punktų principai yra ne tik MLC 2006 ir darbo teisėje įtvirtintos funda-mentalios taisyklės, bet ir Lietuvos konstituciniai (Lietuvos Respublikos Konstitu-

60 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 13 „Dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2002, Nr. 4-97.

61 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2003, Nr. 93-4205.  

62 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija. Valstybės žinios. 2003, Nr. 107-4786. 63 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1212 „Dėl Lietuvos

Respublikos jūrininkų registro“. Valstybės žinios. 2006, Nr. 134-5082.

Oleg Drobitko. Jūrininkų darbo ir socialinės teisės pagal MLC 2006520

cijos 48 str.), tarptautiniai (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 str.64, Euro-pos socialinės chartijos (pataisytos) 2 str., 3 str.65 ir kt.) teisės principai. Šių principų funkcijos yra užtikrinti jūrininkų socialines teises siekiant gauti dalį pridėtinės vertės proporcingai jų indėliui gamybos procese. Kaip jau buvo minėta, Lietuvoje šie darbo teisės principai yra konkretizuojami įvairiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose nor-miniuose teisės aktuose66. Šie principai jūrininkų atžvilgiu konkretizuoti ir MLC 2006 konvencijoje. Paskutinis jūrininkų darbo teisės principas, įtvirtintas MLC 2006 IV straipsnio 4 dalyje, yra visų jūrininkų teisės į sveikatos apsaugą, sveikatos priežiūrą, socialines gerbūvio priemones ir kitas socialinės apsaugos formas. Nors paskutiniais dešimtmečiais civilizuotose valstybėse skiriama pakankamai dėmesio darbuotojų so-cialinių interesų teisių apsaugai, vis dėlto reikia pripažinti, kad jūrininkų atžvilgiu tai padaryti buvo gana sudėtinga būtent dėl objektyvių priežasčių, apie kurias jau buvo kalbėta (privatus tarptautinis teisinis elementas jūrininkų darbo santykiuose, viešųjų institucijų atitraukimas nuo darbo santykių kontrolės ir pan.). Todėl šio principo iš-skyrimas kaip atskiros kategorijos minėtoje Konvencijoje yra logiškas ir suprantamas.

2.3. Kai kurios MLC 2006 nustatytų jūrininkų darbo ir socialinių teisių įgyvendinimo problemos

MLC 2006 struktūra yra pažangi ir tuo, kad joje pateiktos ne tik bendrojo pobū-džio teisės normos ir pamatiniai teisės principai, bet ir konkretūs standartai, kurių laikantis šie pamatiniai principai gali būti užtikrinti ir įgyvendinti. Jau buvo kalbėta apie tai, kad Kodekse nurodoma, kaip įgyvendinti taisykles. Kita vertus, neįmano-ma sukurti vieno teisinio norminio akto, kuris sureguliuotų visas teisines situacijas, kurios galėtų atsirasti vykdant jūrinę komercinę laivybą. MLC 2006 X straipsnyje pateiktas konvencijų, kurioms MLC 2006 įsigaliojimas daro poveikį, sąrašas. Kita vertus, MLC 2006 kūrėjai, pripažindami šiuolaikinės jūrinės veiklos sudėtingumą ir siekdami sukurti maksimaliai palankias sąlygas socialiniam dialogui, MLC 2006 IV straipsnio 5 dalyje valstybei – MLC 2006 dalyvei – nustatė pareigą remiantis savo ju-risdikcija užtikrinti, kad būtų įgyvendintos visos anksčiau aptartos jūrininkų sociali-nės ir darbo teisės. Dar daugiau, yra nustatyta, kad „jei šioje Konvencijoje nenurodyta kitaip, tokį įgyvendinimą galima pasiekti per nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat per galiojančias kolektyvines sutartis ar kitas priemones arba praktiš­kai“ (MLC 2006 IV str. 5 d.).

Viename moksliniame straipsnyje neįmanoma ištirti, kiek būtent teisės normi-nių aktų Lietuvoje reikėtų keisti ar papildomai priimti užtikrinant jūrininkų darbo ir socialinių teisių įgyvendinimą, tačiau keletą pastabų būtina išsakyti. Manytina, kad

64 Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Valstybės žinios. 2006,  Nr. 68-2497. 65 Europos socialinė chartija (pataisyta). Valstybės žinios. 2001, Nr. 49-1704. 66 Tiažkijus, V., supra note 40, p. 77–81.

Jurisprudencija. 2014, 21(2): 504–528. 521

šiuo metu galiojantys Lietuvos teisės norminiai aktai neprieštarauja MLC 2006 nuos-tatoms ir atitinkamai MLC 2006 savo teisės normomis tik papildo ir tobulina egzis-tuojančią sistemą. Vis dėlto yra būtina pasisakyti dėl jūrininkų socialinės apsaugos aspektų.

MLC 2006 4.5 taisyklės 1 dalis įpareigoja Lietuvą užtikrinti, kad visi jūrininkai ir tiek, kiek nustatyta narių nacionaliniuose įstatymuose, jų išlaikytiniai turėtų ga-limybę naudotis socialine apsauga pagal MLC 2006. Minėtos taisyklės 3 dalis kon-kretizuoja, kad jūrininkai, kuriems yra taikomi jos socialinės apsaugos teisės aktai, ir tiek, kiek nustatyta jos nacionaliniuose įstatymuose, jų išlaikytiniai turėtų teisę į socialinę apsaugą, kuri būtų ne mažiau palanki nei dirbantiems krante. MLC 2006 A 4.5. standarto 1 dalis nustato, kurias sritis reikėtų apsvarstyti, siekiant taikyti vi-sapusę socialinę apsaugą. Yra įvardytos tokios sritys, kaip sveikatos priežiūra, ligos pašalpa, nedarbo pašalpa, senatvės išmoka, sužeidimo darbe pašalpa, šeimos pašalpa, motinystės pašalpa, neįgalumo pašalpa ir išgyvenusių asmenų pašalpa. Minėtos taisy-klės 2 dalis įpareigoja valstybę narę užtikrinti, kad MLC 2006 ratifikavimo metu būtų užtikrintos ne mažiau kaip trys iš devynių išvardytų sričių. Pasakytina, jog MLC 2006 4.2 taisyklė turi tikslą užtikrinti, kad jūrininkai būtų apsaugoti nuo finansinių padari-nių ligos, sužeidimo ar mirties atvejais, susijusiais su jų darbu. Minėtas užtikrinimas yra laivų savininkų atsakomybė. MLC 2006 A 4.2 standartas detalizuoja minimalius reikalavimus, taikomus jūrininkų sveikatos apsaugai ir priežiūrai. Į šią sampratą įei-na jūrininkų išlaidos dėl ligos ar sužeidimo laikotarpiu nuo tarnybos pradžios iki dienos, kai jie laikomi tinkamai repatrijuotais, kompensacijos jūrininko mirties arba ilgalaikio neįgalumo dėl profesinio sužeidimo, sveikatos priežiūros (įskaitant medici-ninį gydymą ir būtinų vaistų bei gydomųjų priemonių suteikimą) išlaidos, laidojimo išlaidų apmokėjimas, jei mirtis ištinka laive arba krante įdarbinimo laikotarpiu, ir kt.

Socialinės apsaugos sistema yra pagrįsta socialine partneryste ir egzistuoja dir-bančiųjų ir darbdavių piniginių įmokų dėka. Reikėtų aptarti jūrininkų socialinės apsaugos užtikrinimo padėtį Lietuvoje įsigaliojus MLC 2006. Manytina, kad dar iki MLC 2006 įsigaliojimo TDO konvencijos, papročiai, kolektyvinės sutartys, sudarinė-jamos tarp laivų savininkų ir darbuotojų profesinių organizacijų (pvz., Tarptautinė transporto darbuotojų organizacija67) vienokiu ar kitokiu būdu išspręsdavo pagrin-dinius jūrininkų socialinės apsaugos klausimus. Kita vertus, yra viena sritis, kuri ne-suteikia šios kategorijos darbuotojams tinkamos socialinės apsaugos – tai senatvės išmoka. Atkreiptinas dėmesys, kad MLC 2006 nevartojamas terminas „pensija“.

Trumpa Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo68 4 straipsnio, 7 straipsnio nuostatų analizė, Lietuvos Respublikos valstybinių sociali-

67 Seafarers [interaktyvus]. International Transport Workers‘ Federation [žiūrėta 2014-04-27]. <https://www.itfglobal.org/seafarers/index.cfm>.

68 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Valstybės žinios. 2004,  Nr. 171-6295.

Oleg Drobitko. Jūrininkų darbo ir socialinės teisės pagal MLC 2006522

nio draudimo pensijų įstatymo69 1 straipsnio, 20 straipsnio, 31 straipsnio analizė ver-čia daryti analogišką išvadą. Visus Lietuvos jūrininkus pagal galimybę ateityje gauti senatvės pensiją galima skirstyti į šias kategorijas: 1) jūrininkai, dirbantys Lietuvoje įregistruotose įmonėse, valdančiose laivus (nebūtinai su Lietuvos vėliava); 2) jūrinin-kai, dirbantys analoginėse įmonėse, esančiose bet kurios ES šalies jurisdikcijoje; 3) jū-rininkai, dirbantys įmonėse, kuriose yra kolektyvinės sutartys, nustatančios senatvės išmokas, ir 4) jūrininkai, dirbantys visose kitose įmonėse. Taigi, jei imtumėm domėn, kad dauguma Lietuvos jūrininkų dirba laivuose ir įmonėse, registruotose ne ES vals-tybėse, ryškėja sudėtinga socialinė problema, reikalaujanti nagrinėjimo ir sprendimo.

Materialinės teisės norma be leidžiančios ją įgyvendinti procedūros yra tuš-čia deklaracija, todėl visiškai pateisinamas MLC 2006 5.1.5 taisyklės „Skundų laive procedūros“ atsiradimas. Vykdant MLC 2006 įsigaliojimo paruošiamuosius darbus buvo priimtas Kolegialių institucijų 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 3-592/A1-641/V-1075 „Dėl Skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“70 (toliau ‒ Apra-šas). Šio poįstatyminio norminio akto priėmimas yra teigiamas dalykas, iš esmės šis aktas atitinka MLC 2006 reikalavimus, bet dėl šio akto praktinio taikymo galima iš-sakyti ir kai kurių pastabų.

Manytina, kad Aprašo 17 ir 18 punktų nuostatos, pagal kurias jūrininkų skundai dėl MLC 2006 4.3 taisyklės „Sveikatos apsauga ir saugumas, nelaimingų atsitikimų prevencija“ galimų pažeidimų perduodami nagrinėti ir Klaipėdos visuomeninės svei-katos centrui (Aprašo 17 p.), ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri skundą išnagrinėja pati arba persiunčia jį nagrinėti jai pavaldžioms institucijoms pagal kompetenciją (Aprašo 18 p.), yra diskutuotinos, o kartu ir keis-tinos. Vis dėto minėtoje taisyklėje kalbama apie sveikatos apsaugą ir saugumą bei nelaimingų atsitikimų prevenciją būtent laivuose. Akivaizdu, kad jūrininkų skundus dėl MLC 2006 4.3 taisyklės turi nagrinėti specialistai, tiek turintys atitinkamą išsila-vinimą, tiek atlikę praktiką, susijusią su jūrine laivyba. Manytina, kad siekiant ko-kybės ir ekonomiškumo būtų tikslingiau kurti atitinkamą padalinį Lietuvos saugios laivybos administracijoje, kas netrukdytų reikalui esant bendradarbiauti su Klaipė-dos visuomeninės sveikatos centro specialistais arba užsakyti atitinkamas ekspertines išvadas kitose institucijose.

69 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Valstybės žinios. 2005, Nr. 71-2555.

70 Kolegialių institucijų 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 3-592/A1-641/V-1075 „Dėl Skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2013, Nr. 121-6153.

Jurisprudencija. 2014, 21(2): 504–528. 523

Išvados

Socialinis teisingumas yra pagrindinis faktorius, kuris gali užtikrinti bendrą ir stiprią taiką, o ekonominė pažanga nėra vienintelis socialinę pažangą skatinantis veiksnys, ir kadangi šiuolaikinė tarptautinė laivyba yra globalaus pobūdžio bei jūri-ninkų darbas susijęs ne tik su technologijų poveikiu, bet ir gamtos veiksniais, kurie kelia papildomus pavojus darbuotojams, atsiranda ypatingas jūrininkų socialinės ap-saugos poreikis.

Norminių teisės aktų kodifikacija negali užtikrinti idealų visų teisinių santykių reguliavimą, todėl teisės principai išlieka pagrindinė priemonė ne tik reglamentuo-jant teisinius santykius, juos aiškinant, užpildant reglamentuojančių teisės aktų spra-gas ir šalinant kolizijas, bet ir vienija teisės norminius aktus į vieną darnią sistemą, kurios tikslas – teisingumo įtvirtinimas.

Apibendrinus darbe keliamus uždavinius, galima daryti šias išvadas. Pirmoji išvada – pagrindiniai darbo teisės principai, įtvirtinti 2006 m. Konven-

cijoje dėl darbo jūrų laivyboje, iš esmės atitinka jau nustatytus Lietuvos teisinėje norminėje bazėje analoginius teisės principus. Kolizijų tarp jau galiojančių Lietuvos norminių teisės aktų ir minėtos Konvencijos nuostatų neaptikta.

Antroji išvada – atsakingos Lietuvos institucijos įgyvendinant 2006 m. Konven-cijos dėl darbo jūrų laivyboje nuostatas šalina teisinio reglamentavimo spragas, ka-dangi Konvencijoje valstybėms narėms yra palikta galimybė pačioms spręsti, kaip įgyvendinti atskirus jos reikalavimus. Kita vertus, kai kurie norminiai teisės aktai turėtų būti tobulinami. Pvz., Kolegialių institucijų 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 3-592/A1-641/V-1075 „Dėl Skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nu-statytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 17 ir 18 punktų nuostatos, pagal kurias jūrininkų skundus dėl MLC 2006 4.3 taisyklės „Sveikatos apsauga ir saugumas, nelaimingų atsitikimų prevencija“ galimų pažei-dimų perduodamas nagrinėti ir Klaipėdos visuomeninės sveikatos centrui (Aprašo 17 p.), ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri skun-dą išnagrinėja pati arba persiunčia jį nagrinėti jai pavaldžioms institucijoms pagal kompetenciją (Aprašo 18 p.), yra netobulos, didina procedūrinės jūrininkų skundų nagrinėjimo išlaidas. Kadangi šie skundai bus susiję su technologiniais jūrinės lai-vybos aspektais, būtų tikslinga jų nagrinėjimą pavesti vienai institucijai, kuri galėtų užtikrinti atitinkamų specialistų dalyvavimą skundų nagrinėjimo procese.

Trečioji išvada – 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje A 4.5. standarto 1 dalis nustato sritis, kurias reikėtų apsvarstyti siekiant taikyti visapusę socialinę ap-saugą. Konstatuotina, kad senatvės išmokos, numatytos minėtos Konvencijos A 4.5. standarto 1 dalyje, išmokėjimo problema jūrininkams, kurie dirba ne ES registruoto-se įmonėse, nėra išspręsta.

Oleg Drobitko. Jūrininkų darbo ir socialinės teisės pagal MLC 2006524

Literatūra

Alphabetical list of ILO member countries (185 countries) [interaktyvus]. Inter-national labour organization [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.ilo.org/public/english/standards/relm/count ry.htm>.

Bauer, P. J. The Maritime Labour Con-vention: An Adequate Guarantee of Seafarer Rights, or an Impediment to True Reforms? Chicago Journal of International Law. 2007‒2008, 8(2).

Daniels, Chr. B. Admiralty law. Texas Tech Law Review. 2001‒2002, 33.

DiGiovanni v. Traylor Bros., Inc. (1st Cir. 1992) 959 F.2d 1119 [interaktyvus]. Leagle, Inc., 2014 [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.leagle.com/decision/19922078959F2d1119_11904>.

Estate of Wenzel v. Seaward Marine Services, Inc. (9th Cir. 1983) 709 F.2d 1326 [interaktyvus]. Leagle, Inc., 2014 [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.leagle.com/decision/19832035709F2d1326_11794>.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Valstybės žinios. 1995, Nr. 40-987.

Evang, K. Health and Welfare of Seafarers: An International problem. International labour review. 1951, LXIII (1).

Europos socialinė chartija (pataisyta). Valstybės žinios. 2001, Nr. 49-1704.

Gesetze im Internet [interaktyvus]. Bundesministerium der Justiy und für Verbraucherschuty [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.gesetze-im-internet.de/bundesrecht/seearbg/gesamt.pdf >.

Gesetze im Internet [interaktyvus]. Bundesministerium der Justiy und für Verbraucherschuty [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.gesetze-im-internet.de/binschprg/BJNR003010895.html>.

Heise v. Fishing Co. of Alaska, Inc. (1996) 79 F.3d 903 [interaktyvus]. Leagle, Inc., 2014 [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.leagle.com/decision/199698279F3d903_1834>.

ILO Declaration on Fundamental Principles and Rights at Work and its Follow-up [interaktyvus]. International labour organization [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.ilo.org/declaration/thedeclaration/textdeclaration/lang--en/index.htm>.

International Regulations for Preventing Collisions at Sea [interaktyvus]. Lloyd’s Register Rulefinder, 2005 [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.mar.ist.utl.pt/mventura/Projecto-Navios-I/IMO-Conventions%20(copies)/COLREG-1972.pdf>.

In re Endeavor Marine, Inc. (5th Cir. 2000) 234 F.3d 287 [interaktyvus]. Public. Resource. Org, Inc., 2014 [žiūrėta 2014-04-27]. <https://law.resource.org/pub/us/case/reporter/F3/234/234.F3d.287.99-30197.html>.

Išduotų dokumentų statistika [interak-tyvus]. Lietuvos saugios laivybos administracija [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.msa.lt/lt/papildomas-meniu/statistine-informacija_702/isduotu-dokumentu-jurininkams-statistika.html>.

Jankauskas, K. Teisės principų samprata ir jų formulavimo teisės aiškinimo aktuose ypatumai. Jurisprudencija. 2004, 51 (43).

1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija. Valstybės žinios.  2003, Nr. 107-4786.

Kolegialių institucijų 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 3-592/A1-641/V-

Jurisprudencija. 2014, 21(2): 504–528. 525

1075 „Dėl Skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų Lietu-vos Respublikos tarptautinėse sutar-tyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuo se, galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo patvir-tinimo“. Valstybės žinios. 2013, Nr. 121- 6153.

Kompass September/Oktober 2013, p. 4 [interaktyvus]. Knappschaft Bahn See [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.kbs.de/DE/00_ueber_uns/33_bottom_nav/05_kompass_ archiv/ausgabe_2013_09_10.html>.

2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivy boje. Valstybės žinios.  2013,  Nr. 78-3941.

Leary Waner, D., et. al. International Studies in Human Right, Volume 84: Social Issues, Globalization and International Institution: Labor Right and the EU, ILO, OECD and WTO. Leiden, NLD, 2005.

Li, K. X.; Ng, J. M. International maritime conventions: seafarers’ safety and human rights. Journal of Maritime Law & Commerce. 2002, 33(3).

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Valstybės žinios. 2002, Nr. 64-2569.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Valstybės ži nios. 2003, Nr. 70-3170.

Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vals­tybės žinios. 1992, Nr. 33-1014.

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsi ti-kimų darbe ir profesinių ligų socia-linio draudimo įstatymas. Valstybės žinios. 2003, Nr. 114-5114.

Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas. Valstybės žinios. 1996,  Nr. 101-2300.

Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas. Valstybės žinios.  2000,  Nr. 75-2264.

Lietuvos Respublikos valstybinio socia-linio draudimo įstatymas. Valstybės žinios. 2004, Nr. 171-6295.

Lietuvos Respublikos valstybinių socia-linio draudimo pensijų įstatymas. Valstybės žinios. 2005, Nr. 71-2555.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių dar-bo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko su trum pinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas dar-bo laikas, darbo apmokėjimo sąly-gų patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2003, Nr. 93-4205. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 13 „Dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų sau-gos ir sveikatos komisijos nuostatų pa tvirtinimo“. Valstybės žinios.  2002, Nr. 4-97.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1212 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrininkų registro“. Valstybės žinios. 2006, Nr. 134-5082.

Lindemann, D.; Bemm, W. Seemanns­gesetz und Manteltarif vertrag für die deutsche Seeschiffahrt. 6. Auflage. Becker, 2007.

Mačernytė-Panomariovienė, I. Tarptau-tinių darbo laivuose standartų įtaka Lietuvos jūrininkų darbo santykiams. Jurisprudencija. 2007, 1(91).

Mikelėnas, V., et al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2001.

Nekrošius, I., et al. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Pirmas to-mas. Vilnius: Justitia, 2003.

Pakalniškis, V., et al. Civilinė teisė. Bend­roji dalis. I tomas. Vilnius: Lietu vos teisės universitetas, 2004.

Oleg Drobitko. Jūrininkų darbo ir socialinės teisės pagal MLC 2006526

Puttfarken, H. J. Seehandelsrecht. Heidel-berg: Verlag Recht und Wirt schaft GmbH, 1997.

Robertson, D. W.; Sturley, M. F. Recent Developments in Admiralty and Maritime Law at the National Level and in the Fifth and Eleventh Circuits. Tulane Maritime Law Journal. 2012–2013, 37.

Seafarers [interaktyvus]. International Transport Workers‘ Federation [žiūrėta 2014-04-27]. <https://www.itfglobal.org/seafarers/index.cfm>.

The Merchant Shipping (Maritime Labour Convention) (Survey and Certification) Regulations 2013 [inter-aktyvus]. UK legislation [žiū rė ta 2014-01-24]. <http://www.legisla tion.gov.uk/uksi/2013/1785/pdfs/uksi_ 20131785_en.pdf>.

1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jū-rininkų rengimo, atestavimo ir bu-dėjimo normatyvų. Valstybės žinios. 2005, Nr. 10-325.

1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl ter-šimo iš laivų prevencijos, papildytos 1978 m. protokolu. Valstybės žinios. 2004, Nr. 138-5030.

1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmo-gaus gyvybės apsaugos jūroje. Valsty­bės žinios. 2006, Nr. 128-4887.

TDO konvencija Nr. 182 „Dėl nepriim-tino vaikų darbo uždraudimo ir ne-atidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti“. Valstybės žinios.  2003,  Nr. 49-2161.

TDO konvencija Nr. 105 „Dėl privers-tinio darbo panaikinimo“. Valstybės žinios. 1996, Nr. 28-676.

TDO konvencija Nr. 29 „Dėl priverstinio ar privalomojo darbo“. Valstybės ži­nios. 1996, Nr. 27-648.

TDO konvencija Nr. 79 „Dėl vaikų ir jau-nuolių naktinio darbo apribojimo ne-

pramoniniuose darbuose“. Valstybės žinios. 1996, Nr. 27-650.

Tiažkijus, V. Darbo teisė: teorija ir praktika. I tomas. Vilnius: Justitia, 2005.

TJO konvencijos, kuriose dalyvauja Lie-tuva [interaktyvus]. Lietuvos sau gios laivybos administracija [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.msa.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/tarptautiniai-susitarimai-saugios-9qyq/tarptautines-juru-organizacijos-konvencijos/tarp-tautines-juru-organizacijos-9ev8/864/p0.html>.

Ratification and implementation information for the Maritime Labour Convention, 2006 [interaktyvus]. International labour organization [žiū rėta 2014-04-27]. <http://www.ilo.org/global/standards/maritime-labour-convention/database-ratifi cation-implementation/lang--en/in dex.htm >.

Ratifications of MLC - Maritime Labour Convention, 2006 [interaktyvus]. International labour organization [žiū rėta 2014-04-27]. <http://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEX PUB:11300:0::NO::P11300_INSTRU MENT_ID:312331>.

Roberts v. Cardinal Services, Inc. (5th Cir. 2001) 266 F.3d 368 [interaktyvus]. Leagle, Inc., 2014 [žiūrėta 2014-04-27]. <http://leagle.com/decision/2001634266F3d368_1605>.

Seemannsgesetz [interaktyvus]. Gesetze und Verordnungen des deutschen Bundesrechts im Internet [žiūrėta 2014-04-27]. <http://www.buzer.de/gesetz/470/>.

United Nations treaty collection [inter-ak tyvus]. United Nations, 2014 [žiū-rėta 2013-12-27]. <https://treaties.un.org/Pages/ViewDetails.aspx? src=TREATY&mtdsg_no=XI-E-1& chapter=11&lang=en>.

Jurisprudencija. 2014, 21(2): 504–528. 527

United Nations treaty collection [inte-rak tyvus]. United Nations, 2014 [žiūrėta 2013-12-27]. <https://treaties.un.org/pages/ViewDetails.a s p x ? s r c = T R E A T Y & m t d s g _no=XI-D-8& chapter=11&lang=en>.

United Nations treaty collection [inter-ak tyvus]. United Nations, 2014 [žiū-

rėta 2013-12-27]. <https://treaties.un.org/pages/ViewDetails .aspx? src=TREATY&mtdsg_no=X-13& chapter=10&lang=en>.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracija. Valstybės žinios. 2006, Nr. 68-2497.

Anotacija. Lietuvoje įsigalioja 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje. Straipsnyje analizuojami tiek pagrindiniai, tiek darbo teisės principai, įtvirtinti Kon­vencijoje. Nustatyta, kad tarp šios Konvencijos ir jau galiojančių norminių teisės aktų kolizijų nėra. Kai kuriuos norminius teisės aktus jūrininkų darbo ir socialinių teisių srityje reikėtų patobulinti.

Reikšminiai žodžiai: darbo teisė, darbo teisės principai ir standartai, laivas, įgula, jūrininkas, socialinė apsauga.

SEAFARERS’ LABOUR AND SOCIAL RIGHTS ACCORDING TO MLC 2006

Oleg Drobitko

Mykolas Romeris University, Lithuania

Summary. In 2013, the Maritime Labour Convention, 2006 (MLC 2006) was ratified in Lithuania. The convention has had a big influence on the whole sector of sea shipping. In this article, fundamental labour law principles are analysed, which have been consolidated in the MLC 2006. These principles basically correspond to the already determined analogue principles at Lithuanian law system, considering the issue of collision. Even though Lithuanian authorities have already started to eliminate gaps of the legal regulation in order to implement the Maritime Labour Convention 2006, some regulations (which acceptance fall under the competence of the Member States according to MLC 2006), such as an order, adopted on 21st of November 2013, No. 3­592/A1­641/V­1075, regarding onboard complaints procedure, could be improved. Having analysed legal regulations of Lithuania, the author has come to the conclusion that the issue of an old­age benefit, which has been described in the MLC 2006, standard A4.5, part 1, regarding seamen of Lithuania working on ships registered in non­EU countries, is not regulated.

Keywords: labour law, the principles and standards of labour law, ship, crew, seaman, social security.

Oleg Drobitko. Jūrininkų darbo ir socialinės teisės pagal MLC 2006528

Oleg Drobitko, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinės justicijos instituto lektorius, socialinių mokslų (teisės krypties) daktaras. Mokslinių tyrimų kryptys: civilinė teisė, transporto teisė, bankroto teisė.

Oleg Drobitko, Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Institute of Civil Justice, lector, Doctors of social sciences (law). Research interests: civil law, transport law, bankruptcy law.