cmyk

1

cmyk

Atrodo, kad populiaraus TV3 šokių projekto „Šok su manimi“ gerbėjai šį vakarą turės perskirstyti savo balsus arba po absoliučiai nemokamą balsą atiduoti dar dviem į projektą ateinančioms poroms. Ant parketo žengs moterų širdžių virpintojas TV3 Sporto žinių, laidų „Nauja diena“ ir „Paprastai apie sudėtingus“ vedėjas Mindaugas Rainys su partnere Milana Jašinskyte-Pankevičiene bei visų laikų seksualiausiu diskžokėju tituluojamas Jonas Nainys su Justina Žemaityte.

Kas atsitinka, kai aikštelėje susitinka seksualiausieji, paaiškės šį vakarą 19 val. tiesiogiai per tv3!

Du nauji herojai debiutuos ant parketo

LAIKASJei ne grybai ir ne uogos...„Respublikos“ spaustuvės brigadininkas Nerijus Bieliūnas savaitgalį rado net 150 baravykų. „Kas ieško, tas randa“, - įsitikinęs vilnietis.

2

PRISIPAŽINIMAIrežisieriui rimui Tuminui neramu

Dienos šviesą išvydo režisieriaus Rimo Tumino kūrybinė biografija. Kad yra brandinama knyga, reži-sierius seniai žinojęs, tik išleistos jos rankose dar nevartė. Dėl to jam šiek tiek neramu.

3

SUSITIKIMAIKo izoldai nepavydi balerina i.CibulsKyTė

Baleto solistė Inga Cibulskytė premjeriniame spektaklyje „Tris-tanas ir Izolda“ sužibo sušokusi legendinės Izoldos vaidmenį. Ne-mažai įdomių personažų sukūrusi balerina dabar drąsiai gali pasakyti: „Šis spektaklis ir Izoldos vaidmuo man yra artimiausi...

4

LEGENDOSrequiem m.K.Čiurlionio Tema

Rašytojas Arvydas Juozaitis tik ką užbaigė dramą „Čiurlionis. Juodoji saulė“ apie genijaus tragediją, kurioje dar nemažai klaustukų. Rugsėjo 22-oji, muziko ir dailininko gimtadienis tam irgi tinkama diena.

5

„Respublikos“ leidinys Nr.38 (927) 2012 m. rugsėjo 22 d.

TV3

arch

yvo

nuot

r.

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

RemIs NoRI DRAugAuTI

Jau daugiau nei penkeri me-tai, kai žuvo Remis. Aklasis mano draugas, kurio unikalų balsą, ko gero, ir šiandien atsimena sena-miesčio scenų mikrofonai, bo-hema kunkuliuojantys barai... Drauge su Šamanu - kitu mano draugu - ir, regis, dar penkiais to paties aukšto gyventojais žuvo gaisre. Nesudegė - iššoko pro de-gančio buto langą iš šešto aukšto, negalėdamas ilgiau tverti liepsnų kaitros...

O štai dabar, prieš keletą die-nų, manasis kompiuteris mane ap-stulbino žinute, esą Remis su ma-nimi norįs draugauti.

Lyg ir buvau viena ausimi gir-dėjęs, kad virtualiuose reikaluose labiau įgudę Remio draugai jo at-minimui yra sukūrę svetainę, ta-čiau, vis dar atkakliai niekindamas žmonių laiką ir protus pasiglem-žiančias šiuolaikines technologi-jas, ne itin tuo domėjausi.

Tad nors ir žinojau, kad pomir-tinis draugo laiškas su metafizika niekaip nesusijęs, vis tiek krūpte-lėjau, susimąsčiau, ką tai galėtų reikšti, į smegenis pasibeldė klausi-mas: jis dar vis ar jau vėl nori drau-gauti?.. Gal tai kvietimas į anapu-sybę?..

Šūsnyje studijų laikų nuotrau-kų susiradau tokią, kur su visai dar jaunais mūsų šutvės padūkėliais, pilnais velnių, talentų ir hormonų, visa burna šypsodamas stovi ir Re-mis. Sukilęs ilgesys ragino įsitverti bet kokios realios, apčiuopiamos detalės iš Remiui kitados priklau-siusio pasaulio.

Deja, veik visi asmeniniai Re-mio daiktai aną dieną supleškėjo liepsnose. Tad mums, draugams, atminimui liko tik nedegūs daly-kai - Remio dainos, pokalbių nuo-trupos atmintyje, it tolima bangų mūša ataidintis juokas...

Man asmeniškai - dar iki ryto prakalbėta naktis, atviras pokal-bis, praskleidęs man širmą į nere-gių pasaulį, kuriame - sapnai be vaizdo, apgraibomis gūžinėjan-čios jaunimo diskotekos, akusti-niai šešėliai, reiškiantys daugiau negu spalvos...

Iš prisiminimų gelmės sidabro žvynu blyksteli Remio fleita, bičiu-liškai ranka pamoja Ragana Kepe-nine Nosimi - personažas iš Remio vaikystės košmarų...

Te ji ir perduos tau nuo manęs linkėjimų - nesiųsiu jų tau interne-tu, Remi. Feisbuke, deja, manęs vis dar nėra nei gyviesiems, nei miru-siems. Nepyk, kad net tau nedarau išimties.

Bet nenusimink - kada nors at-eisiu pas tave visai iš kitos pusės nei tikiesi. Kaip ir tu, jau būsiu iš-mokęs be slaptažodžių ir kodų pa-tekti į bet kokias virtualias erdves.

Tada jau būsiu ir aš vaiduokliš-ku interneto svetainių kiemsargiu, nepailsdamas kasiu sniegą nuo užpustytų takų tarp pasaulių...

Ir kas žino - gal ir mano mesta viena kita snaigė tuomet išsprūs anapus kurio nors draugo moni-toriaus. Ir sutirpusi pakštels sunkiu lašu ant klaviatūros.

Rimvydas StanKevičiuS

Prisiekę grybautojai šiemet apgailestauja, kad ruduo nėra labai dosnus grybų. Tad žinia, kad „Respublikos“ spaustuvės brigadininkas Nerijus Bieliūnas su žmona Jurgita praėjusį savaitgalį rado net pusantro šimto baravykų, ir nustebino, ir pradžiugino. Grybautojas nusišypsojęs priminė patarlę: kas ieško, tas randa.

Giedrė MilKevičiūtė

Grybų karalija Dzūkija vis dėl-to grybautojų sulaukia pulkais, šeimomis ir po vieną. Juk ne vi-sada svarbu, kiek tu pririnksi gry-bų. Malonumas yra vaikščioti po rudenėjantį mišką, kvėpuoti tyru pušynų oru, gėrėtis šermukšnių kekėmis, raškyti lazdynų riešutus. Dzūkijos sostinėje Alytuje gimęs Nerijus ir jo žmona be gamtos neįsivaizduoja savo gyvenimo. Jiedu mėgsta grybauti, uogauti. Tokiai pramogai savaitgaliais net nereikia vienam kito įkalbinėti. Sutaria vienbalsiai. Neretai kar-tu važiuoti į mišką pasikviečia draugus, bendradarbius, nes tokia išvyka - maloni pramoga. „Po sa-vaitės darbų labai norisi ištrūkti iš miesto šurmulio ir atsikvėpti gamtoje, su draugais vykstame ir į mūsų sodybą“, - dalijasi lais-valaikio pomėgiais N.Bieliūnas, nepamiršdamas pridurti, kad dar mėgsta žvejoti, fotografuoti, va-karais mieliau skaito knygas, o ne žiūri televiziją.

O apie rekordinį baravykų lai-mikį „Respublikos“ spaustuvinin-kas kalba: „Grybauti važiuojame tik į savo žinomas ir savas pati-krintas vietas. Šį sykį grybavome prie Druskininkų, keli kilometrai iki Grūto kaimo. Beveik pusantro šimto baravykų - tikrai neblogas

laimikis. Įdomiausia, kad toli ir eiti nereikėjo. Tų gražuolių rado-me tiesiog netoli vietos, kurioje pasistatėme automobilį. Papras-tai dar renkame voveraites, rau-donviršius, šilbaravykius. Galima sakyti, kad grybavimas yra liga... Žiemą važiuoji mišku, sniego nė-ra, aplink ošia medžiai, dairaisi ir apima toks jausmas, kad kažkur netoliese turi būti grybų“.

Ką Bieliūnų šeimyna daro su grybais? „Na, jų valymu užsiima žmona, paskui baravykus ir rau-donviršius dažniausiai džiovina-me, šaldome, konservuojame. Kažkokių ypatingų receptų netu-rime“, - prisipažįsta jis.

Ar dzūkas Nerijus kitą savait-

galį, rugsėjo 29 dieną, važiuos į grybautojų šventę, skirtą Varėnos miesto 150-osioms metinėms? „O kaipgi? - užtikrina grybauto-jas. - Tikrai važiuosime, nes jau keletą kartų esame buvę, labai patiko, pakalbinsiu kartu vykti ir draugus, nes po grybavimo čem-

pionato vysta puiki šventė su vaišėmis, žaidimais, koncertuoja muzikos grupės, žymūs daininin-kai, vyksta šokiai. Kiek žinau, bus net šių metų „Eurovizijos“ dalyvio Donato Montvydo, varė-niškių folkloro ir kitų kolektyvų koncertas“.

Parengė Deimantė ZailSKaitė

Kas Ką Kalbina

Giedrė BEINORIŪTĖ

Režisierė giedrė Beinoriūtė ėmėsi įdomaus kūrybinio darbo - jos herojais tapo jaunieji pašnekovai, kalbinami rimtomis temomis. Jau seniai režisierė pastebėjo, kad kai vaikai pradeda kalbėti apie rimtus dalykus, aplinkiniai kaipmat suklūsta ir įsiklauso į jų samprotavimus. g.Beinoriūtės filmas „Pokalbiai rimtomis temomis“ Lietuvos kino teatrus turėtų pasiekti jau spalį. Žinoma, ne visi įdomūs kadrai su vaikų įžvalgomis bus sudėti į bene valandos trukmės filmą. Daug kas liks už kadro.

Kas Ką gamina

Eglė SKROLYTĖ

Televizijos laidos „mamyčių klubas“ vedėja eglė skrolytė įsitikinusi, kad tėvelių rankomis kurti daiktai - p r a s m i n gi a u s i o s d o v a n ė l ė s mažyliams, ypač krikštynų ar gimtadienio progomis. Tereikia pasisemti unikalių idėjų: pavyzdžiui, kai kuriuos meno kūrinius galima pagaminti iš sauskelnių. Pasirodo, iš jų susimeistrauti vežimėlį, tradicinį tortą ar motociklą - visiškai įmanomas dalykas. Tereikia skirtingo kiekio sauskelnių, gumyčių tvirtinti, klijų, žirklių, juostelių papuošti, intriguoja televizijos laidos vedėja.

Kas Ką gydys

Aidas GINIOTIS

Keistuolių teatras, pradėdamas savo 25-ąjį sezoną, šią savaitę Vilniaus rotušėje, Katedros aikštėje, Vinco Kudirkos aikštėje garsiai paskelbė, kad XXI amžiaus paliegusias žmonių sielas geriausia gydyti menu. „Tik meninėmis išraiškos priemonėmis dar galima pagydyti tautą“, - su dviračiais išriedėję į gatves aktoriai su Keistuolių teatro vadovu Aidu giniočiu stengėsi praeiviams paskleisti šią žinią. Rodydami savo spektaklius „keistuoliai“ žada išgydyti, sutvirtinti ir sutaurinti ne vieną sielą.

Kas Kur vaKaros

Nijolė NARMONTAITĖ

Tęsdama pavasarį prasidėjusių aktorių kūrybos vakarų ciklą Lietuvos teatro sąjunga rugsėjo 24-ąją kviečia į aktorės Nijolės Narmontaitės vakarą „Negaliu gyventi be teatro“. Aktorė yra parengusi įvairiapusišką programą, kurioje skambės jos atliekami romansai, meilės dainos, ištraukos iš spektaklių („selavy“, „meistriškumo pamoka“ ir kt.) bei humoristiniai intarpai. „Apskritai scena yra išsigelbėjimas“, - atvirauja kūrybiniam vakarui besiruošianti aktorė.

Jei ne grybai ir ne uogos...

n „Grybavimas, ypač kai randi tiek baravykų, tampa užkrečiama liga“, - įsitikinęs nerijus Bieliūnas

Nerijaus Bieliūno asmeninio albumo nuotr.

cmyk

3

cmyk / 3

Deimantė ZailSKaitė

Teatrologės, humanitarinių mokslų daktarės R.Balevičiūtės monografija „Rimas Tuminas: te-atras, tikresnis už gyvenimą“ - tai pirmoji knyga apie vieną iški-liausių lietuvių teatro režisierių R.Tuminą. Maždaug dešimt metų Vilniaus mažajame teatre dirbu-sios R.Balevičiūtės monografija apima R.Tumino režisūros darbus nuo pirmųjų spektaklių, sukurtų tuometiniame Akademiniame dra-mos teatre, iki 2005 m., kurie, au-torės žodžiais, ženklina vieną reži-sieriaus kūrybinio etapo pabaigą. Knygoje aptariami tokie Lietuvos teatro aukso fondui priklausantys spektakliai kaip Antono Čechovo „Vyšnių sodas“ ir „Trys seserys“, Grigorijaus Kanovičiaus „Nusišyp-sok mums, Viešpatie“, Michailo Lermontovo „Maskaradas“, Ma-riaus Ivaškevičiaus „Madagaska-ras“ ir kt. O spektaklių analizę papildo režisieriaus mintys ir pri-siminimai ar kitų su režisieriumi dirbusių menininkų pastebėjimai.

- Žinojau, kad Ramunė lyg ir ruošiasi rašyti knygą. Mes kartu dir-bome ir dabar labai apgailestaujant ji jau išėjo iš teatro. Per du darbus, be abejo, jai labai sunku - pasirinko pe-dagogiką. Šiaip ji tikrai susikaupęs, dėmesingas, išmintingas, šviesus žmogus. Šalia jos visada turėdavai truputį pasitempti, pernelyg neat-sipalaiduoti - ji pasižymėdavo tokiu minkštumu, taktiškumu, sakyčiau, net gležnumu.

Ir visai netikėtai gal pavasarį išgirdau, kad ji leidžia knygą - ta-da truputį buvo nejauku, nes ne-žinau, kas toje knygoje yra para-šyta. Nors, galų gale, tai ne mano reikalas - juk teatras yra ne mano ir visi norintys gali tai aprašyti. Bet prisiminiau amžinatilsį mamą, kai dar Jansonas - irgi amžinatilsį - ruošėsi apie mane rašyti knygą. Sėdėjome kabinete ir aš jam kaž-ką pasakojau, jis manęs klausinėjo apie mano gyvenimą ir tada aš irgi jaučiausi nejaukiai. Kaip tik nuva-žiavęs aplankyti mamos pasakiau: žinai, mama, nori apie mane kažko-kią knygą rašyti. Ir jinai uždraudė: „Jokiu būdu neleisk, nedaryk to!“

Aš ir nutraukiau tuos pokalbius, pasakęs Jansonui, kad mama man neleido to daryti. Anais laikais bu-vo tokia nuostata, kad kai žmogus jau išėjęs iš šio gyvenimo, tik tada galima apie jį rašyti, o ne dar jam gyvam esant leisti knygas. Taip su-reagavau, tarytum reikėtų ruoštis savoms laidotuvėms. Bet ši diena yra ši diena, šis amžius jau yra šis amžius, - paklausus apie dienos šviesą išvydusią monografiją „Res-publikai“ kalbėjo R.Tuminas.

- Nebijote, kad mama dabar jums gali pagrūmoti iš aukš-tybių?

- Ne, nebijau, nes manęs R.Balevičiūtė nieko neklausinėjo. Aš neinicijavau šios knygos pasiro-dymo, o teatras yra viešas reikalas ir jį galima aptarinėti kaip kokią Vil-niaus architektūrą - ne mano teisė leisti ar neleisti. Jeigu sutikčiau, kad apie mane rašytų ar net pats inicijuočiau šitą reikalą, žinoma, tada pagrūmotų. O dabar - ne, aš galėčiau tik R.Balevičiūtei pagrū-moti, jeigu ten kažkas visiškai ne taip būtų. Bet aš to nežinau, nes dar knygos neskaičiau. Tik atvykęs į knygos pristatymą Mažajame teatre ir išvysiu, kas tai yra.

Ir Gražina Baikštytė prieš me-tus pradėjo apie mane rašyti knygą. Koks jos likimas, šito nežinau. Dvi knygos - gal ir nekuklu. Ne toks jau įdomus mano likimas - nieko nenužudžiau, nieko neužmušiau, nei kalėjime sėdėjau, nei turto pri-sigyvenau. Nieko ypatingo - esu eilinė asmenybė, gyvenu paprasto žmogaus gyvenimą. Kaip tik vis at-

sisakau dalyvauti Rusijos televizijos laidoje „Moja linija žisni“ („Mano gyvenimo linija“). Jie mane šnekina jau antrus metus, bet aš vis nesu-tinku sakydamas, kad dar neturiu gyvenimo linijos.

- Perskaičius pirmuosius knygos puslapius susidaro įspū-dis, kad su mama buvote ypač artimi, o su tėvu santykiai buvo gana komplikuoti. Kaip viskas buvo iš tikrųjų?

- Iš tikrųjų taip ir buvo. Jis buvo sudėtingas žmogus, gal čia yra fron-to pasekmės - jis buvo kontūzytas. Jis, kaip sakydavo, kartais tiesiog pats nesivaldydavo. Turėjo revol-verį, kartais pagąsdindavo visą kai-mą, žinoma, ir mus pačius. Jis buvo sudėtingas, bet aš jutau, kad viduje jis turi tokio skausmo dėl nesusi-klosčiusio gyvenimo. Visada manė, kad jis galėjo gyventi geriau, bet jo likimas nesusiklostė. Nors mus, vaikus, jis mylėjo savotiška meile - netgi galbūt turėjo savybę viską laikyti, užgniaužti savyje, turėjo daug susilaikymo ir susitvardymo.

Savo nuotraukose, gestuose kartais atpažįstu tėvo bruožus, jo rankų plastiškumą.

- Vaikystėje jūsų šeimai te-ko dažnai keisti gyvenamąją vietą - iš vieno Lietuvos krašto kraustytis į kitą. Gal dėl to esate prisipažinęs, kad neprisimenate vaikystėje patirto džiaugsmo akimirkų, nors nelaimingais sa-vo ankstyvųjų gyvenimo metų nepavadintumėte?

- Ne, nesakyčiau, kad vaikys-tė buvo sunki, netgi arklį turė-jau - seną kuiną. Žiemą tėvas už-keldavo mane ant to kuino ir pa-leisdavo į mokyklą. Kuinas mane nešdavo gal apie tris kilometrus, nušokęs pririšdavau jį prie prie-angio, šieno maišelyje visada tu-rėdavau. Labai didžiuodavausi - tais laikais jis man buvo kaip koks motociklas, kaip dabar su mašina važinėja mokiniai ar studentai. Rū-pinosi manimi, neturėjau aš tokios sunkios vaikystės, bet kažkodėl viskas man atrodė dramatiškai. Gal dėl to sakau, kad nebuvo ramybės,

nuolatinės vietos, kiekvieną dieną galėjai atsidurti vis kitur, nesupra-si, ar čia varomas esi, ar čia į laimę važiuoji, ar čia į bėdą keliesi. Dėl to buvo nuolatinė įtampa.

Galbūt man pavyks susigrąžinti prarastą vaikystės arklį. Dabar yra toks sumanymas - kaip tik lapkri-čio pradžioje su spektakliu „Dėdė Vania“ vykstu į Londoną. Ir gas-trolių metu pratęsiu pokalbį apie tokią karo arklio istoriją. Norėčiau statyti spektaklį kartu su Anglijos nacionaliniu teatru, norėčiau įtrauk-ti ir Lietuvą su Mažuoju teatru, ir Rusiją. Nežinau, kol kas tylu, tačiau 2014-aisiais bus šimtas metų nuo I pasaulinio karo pradžios. Tai čia galėtų būti toks tarptautinis suma-nymas, apimti ir Lietuvą, ir Rusiją, ir kitas šalis.

- Visai neseniai buvote grį-žęs į Lietuvą. Savo mokiniams padėjote išleisti premjerinius spektaklius Vilniaus mažaja-me teatre. O ar atradote laiko savo didžiam pomėgiui - grybų rinkimui?

- Sakiau, nežinau, ką darysiu, bet kitais metais imsiu atostogas ir visą savo laisvą laiką skirsiu gryba-vimui. Nesulaukiau šiais metais, iki rugpjūčio pabaigos tikėjausi, kad gal išeis pagrybauti. Bet teko išvažiuo-ti rugpjūčio 25-ąją, kai tik prasidėjo grybų sezonas. Reikėjo sugrįžti. Kaip dabar pavydžiu Lietuvos gry-bautojams, negaliu atleisti, mane ima erzinti, kai pagalvoju - o Dieve, kiek grybų. Kažkokia neteisybė, kad mano grybus kažkas renka. Nuos-kauda didžiausia.

- O ar domitės greitai įvyk-siančiais naujo Lietuvos Seimo rinkimais? Galbūt net išsirinko-te savo favoritus?

- Ne, atvirai pasakysiu, pasižiūriu internete, pasiskaitau, bet šiaip spe-cialiai nesidomiu. Kad mane užburtų arba pritrauktų mano dėmesį, taip nėra. Žinau, bet labiau nesidomiu ir neturiu savo favoritų. Galų gale į Seimą turėtų ateiti protingi, savo darbui atsidavę, mylintys, drąsūs, nebijantys briuselių ir galintys ats-tovauti mūsų interesams. O ne tik slapstytis, dangstytis ir tylėti. Nela-bai matau tokių proveržių Lietuvos ateityje, taip ir vilksime savo varganą vežimą dar ilgai. Kad ir kas ateitų, kad ir kas pasikeistų, vis tiek mes tapome tokia Europos provincija, niekam neįdomūs, tik patys sau.

O kuo reikia vadovautis rinkė-jams? Gal tuo, kas siūlo svajonę. Net ne teritorija ir ne kalba, kaip vienas filosofas sako, apibūdina tautą, o sva-jonė. Ar turime mes svajonę? Kad gražiau, geriau gyventume, tai čia dar ne svajonė - tai yra būtinybė, materialus žmogaus noras. Bet rei-kia turėti svajonę, kuri netgi galbūt ir naivi, bet graži ir jos būtų galima siekti. Tada gal nusiramintume ir labiau mylėtume vienas kitą, galbūt daugiau vienas kitą vertintume - būtent per svajonę.

Pirmasis knygos „Rimas Tumi-nas: teatras, tikresnis už gyvenimą“ pristatymas įvyko Vilniaus knygų festivalyje, kitas laukia spalio 5 d. knygyne „Sofoklis“. O teatro visuo-menei solidi ir išsami teatrologės R.Balevičiūtės monografija bus pri-statyta spalio 6-ąją Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre.

prisipažinimaij/b asmenybės

n Režisierius Rimas tuminas neskuba knygoje iškloti savo gyvenimo išpažinties

Irmanto sidarevičiaus nuotr.

n iliustracijos iš knygos: R.tuminas kino bandymuose Maskvoje; tėvai -vladimiras ir vera tuminai

Režisieriui rimui tuminui nejauku

Ką tik pasirodė knyga apie Maskvoje dirbančio režisieriaus rimo tumino, Vilniaus mažojo teatro įkūrėjo ir Maskvos J.Vachtangovo teatro meno vadovo, kūrybinę biografiją. Nors ištaikęs progą režisierius neseniai buvo parvykęs į Vilnių, kur padėjo mokiniams išleisti

premjeras Mažajame teatre, vis dėlto taip ir nesuspėjo perversti teatrologės Ramunės Balevičiūtės parašytos knygos.

4

cmykcmyk4

susiTikimaij/b scena

Baleto solistė inga Cibulskytė (30) ką tik išleistoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjeroje „Tristanas ir Izolda“ sušoko pagrindinį Izoldos vaidmenį. „Kaip devynių mėnesių išnešiotas kūdikis, tai čia šešių mėnesių išnešiotas darbas. Sušokusi „Romeo ir Džuljetą“ maniau, kad daugiau neturėsiu jokio mylimo vaidmens, išskyrus Džuljetą. Bet dabar galiu pasakyti, kad šis spektaklis ir Izoldos vaidmuo man yra artimiausi“, - sako ji.

Deimantė ZailSKaitė

pratinosi prie partnerio

Daugiau nei dešimt metų šo-kanti I.Cibulskytė nudžiugo gavu-si Izoldos vaidmenį choreografo K.Pastoro pagal R.Vagnerio muzi-ką statomame baleto spektaklyje „Tristanas ir Izolda“. „Pirma reak-cija buvo labai pakili vien dėl to, kad manimi pasitikėjo, kad aš galiu įkūnyti auksaplaukę Izoldą. Apie ją iš tikro nieko nežinojau, nes ne-buvau skaičiusi šio kūrinio. O per-skaičiusi po truputį pradėjau ana-lizuoti ir gilintis į personažo cha-rakterį, - pasakoja I.Cibulskytė. - Vienu žodžiu tikrai neapibūdinsi, kokia iš tikro moteris buvo Izolda. Vis dėlto pagrindinė šio spektaklio mintis - tai subrandinti meilės jausmai. Būtent subrandinti per daugelį kliūčių ir išbandymų, ne vienus metus tęsęsi, o ne staiga užsiliepsnoję ir nuslopę. Izolda yra visapusiškai nuostabi mote-ris: išsilavinusi, dvasinga, be galo mylinti savo Tristaną ir atsidavusi karaliui, ilgai belaukianti, pasižy-minti begaliniu tikėjimu, kad vis-kas bus gerai, aišku, ir labai stipri moteris“.

I.Cibulskytė porą kartų vyko į Lenkiją, kad šiam vaidmeniui pa-sisemtų meistriškumo. Ir patyrė didžiulį išbandymą, kai nebegalė-jo tęsti repeticijų su savo scenos partneriu: „Taip įvyko, kad mano partneris Eligijus Butkus gavo traumą ir man paskyrė partnerį iš Lenkijos Pavelą Koncevojų (Pawel Koncewoj), su pastaruoju antrą kartą nuvykusi į Lenkiją jau ir dir-bau. Iš pradžių gal buvo šiek tiek nejauku, nes tai visiškai svetimas žmogus, mes vis tiek daugiau ar mažiau esame prie savų pripra-tę. Netgi buvo momentas, kai jis pasakė: „Nebijok manęs, aš tau neįkąsiu“. Iš karto nebuvo gero rezultato, bet po truputį aš prisi-pratinau tą žmogų. Tas išvažiavi-mas buvo naudingas ir dėl to, kad apskritai pamatytum, kaip žmonės ten dirba, koks yra jų bendras lygis, ką jie šoka. Įdomu buvo pajusti visų Lenkijos pagrindinio teatro šokėjų vidinę atmosferą. Galiu pasidžiaugti

dėl savo trupės, kad mūsų žmonės yra šiek tiek draugiškesni, arti-mesni, labiau palaiko vienas kitą. Galbūt ne visi, bet apskritai mes tikrai vieni už kitus džiaugiamės, galbūt net kartu ir liūdime, jeigu kas nors nepavyksta. O rengiant šią premjerą, prisipažinsiu, kad jau seniai jaučiau tokią gerą, darbingą atmosferą mūsų trupėje“, - sako balerina.

Nejaukios aistros scenos

Baleto solistė prisipažįsta, kad ši tragiška uždraustos meilės is-torija jai vietomis gražesnė net už garsiąją Romeo ir Džuljetos meilės istoriją. Tiesa, repetuojant Izoldos vaidmenį I.Cibulskytei buvo sun-ku perlipti per save tam tikrose spektaklio scenose, kur prasiver-žia meilė ir aistra: „Man tai buvo

svetima. Nors spektaklyje tai ne-atsiveria labai šokiruojančiai, yra tokių momentų, kur reikia labiau atpalaiduoti savo kūną. Mes apie tai labai daug šnekėdavome, ne tik da-rydavome ir kartodavome judesius. Visas šis procesas - kažkokia nauja savirealizacija, savęs atradimas. To aš anksčiau nedariau ar nemokėjau daryti, ar tiesiog nereikėjo, ar nie-kas nereikalavo. O dabar, žvelgiant į ateitį, tokias scenas sušokti bus daug paprasčiau“.

Ar nepavydi galimybės taip stipriai mylėti, ar nepavydi Izoldai tokios meilės, kurią, ko gero, gali-ma aptikti tik knygų puslapiuose ar spektakliuose, bet ne realiame gy-venime? „Labai įdomus klausimas, - susimąsto baleto solistė. - Ne, aš jai nepavydžiu. Aš turbūt truputėlį kitokį supratimą turiu apie meilę - daugiau sveiko proto. (Šypso-si.) Bet manau, kad paprastame gyvenime be meilės neįmanoma gyventi, nesvarbu, kam ta meilė būtų išreikšta. Jeigu neturi mylimo žmogaus, gal turi vaiką ar galų gale gyvūną. Kai nieko nemyli, tada gy-venimas nusidažo niūriomis spal-vomis. Bet aš noriu tikėti, kad to-kių žmonių yra labai nedaug, kurie nieko nemyli. Dėl mano asmeninio gyvenimo - manau, esu pakanka-mai patyrusi įvairių prieštaringų jausmų. Pažvelgusi, kaip pragyve-nau tuos metus teatre, koks buvo mano asmeninis gyvenimas, kuria-mą vaidmenį aš galiu apipavidalinti

remdamasi savo patirtimi“, - sako išsiskyrusi jauna moteris.

po motinystės atostogų

Nuo 2001 metų Lietuvos nacio-naliniame operos ir baleto teatre dirbanti I.Cibulskytė niekada nebu-vo atsidūrusi kryžkelėje, kad reikia pasukti kitokiu gyvenimo keliu. Ji visada jautėsi savo vietoje, tik buvo labai sunku įsitraukti į darbus, kai grįžo po motinystės atostogų. „Tu-riu trejų su puse metų berniuką, - šypsosi Inga. - Aš tiesiog vidumi jaučiau, kad esu pasiruošusi ir kad noriu to mažo mažom rankutėm lė-liuko. Kai gimė vaikutis, daug kas

pasikeitė ir atsirado kitokių jaus-mų. Tą šilumą ir tyrus jausmus, kuriuos suteikia vaikas, tu netgi kitaip rodai čia, scenoje, tai tikrai yra labai jautru...“

Paklausta, ar dar kiek paaugusį sūnelį vestų mokytis baleto, nesusi-mąstydama I.Cibulskytė atsako, kad šiuo metu tikrai ne. „Jeigu pradėčiau vardyti mūsų profesijos minusus, jų tikrai labai daug. Atšokęs dvidešimt metų, kai atiduodi tiek savęs, savo asmeninį gyvenimą, sveikatą, tu iš tikro išeini į niekur. Reikia nuo nu-lio pradėti gyventi kitą gyvenimą, imtis kitų darbų, kitų profesijų. Ne-paisant to, aš myliu savo darbą. Tai, ką darau scenoje, man teikia didelį pasitenkinimą ir visi minusai nu-blanksta. Manau, pačioje pradžioje tai yra tėvų sprendimas, kur nu-kreipti vaiką. Kai vaikui dvylika ir mama paklausia, ar jis norėtų šokti baletą, mergaitė, žinoma, norės. Aš gimiau Panevėžyje, tėveliai mane nuvedė į M.K.Čiurlionio menų mo-kyklą, nuo šeštos klasės ten mokiau-si ir gyvenau bendrabutyje. Žinote, tiek metų vaikas gyveno atvažiavęs iš svetimo miesto į Vilnių - aš gal tiesiog esu pareigingas ir darbštus žmogus. Per tuos metus mokyklo-je besimokant galėjo visko nutikti - galėjau mesti, išeiti, nebenorėti šok-ti, bet taip nenutiko. Matyt, meilė ba-letui gimė po truputį“, - svarsto ji.

Ką veikia, kai uždaro teatro duris? „Kad gyvenčiau vien ba-letu, taip tikrai nėra. Aš turiu tą savo nuostabų, mylintį vaiką. Kai turiu laiko, atsiduodu visa vaiku-čiui ir taip natūraliai pabėgu nuo darbo. Gyvenimas nesibaigia vien baletu. Yra ir kitų nuostabių daly-kų, kuriais galima džiaugtis. Šiaip aš labai mėgstu gamtą. Man labai gera mėgautis visais jos teikiamais malonumais - uogauti, grybauti, žvejoti. Bent jau vasarą, kai mes turime atostogas, aš tikrai užda-rau teatro duris ir atostogauju“, - šypsosi ji. Kadangi vasara jau pra-ėjo, balerina galvoja apie naujus personažus, kuriuos norėtų su-šokti. Dar šiame sezone planuo-ja Anželikos Cholinos spektakly-je „Barbora Radvilaitė“ sušok-ti Barborą, o „Dezdemonoje“ - Dezdemoną. Tikisi, kad viskas pavyks kuo puikiausiai. Ir prisi-pažįsta, kad jai būtų labai įdomu gauti ir pikto charakterio moters vaidmenį.

Ko Izoldai nepavydi balerina i.CibulskytėIrmanto sidarevičiaus nuotr.

kai nieko nemyli, tada gyvenimas nusidažo niūriomis spalvomis. Bet aš noriu tikėti, kad tokių žmonių yra labai nedaug, kurie nieko nemyli

Pirma reak cija buvo labai pakili vien dėl to, kad manimi pasitikėjo, kad aš galiu įkūnyti auksaplaukę izoldą. Apie ją iš tikro nieko nežinojau

truMpai Keli štrichai iš ingos cibulsKytės biografijos

• 2001 m. baigė Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių.

• Nuo tų pačių metų šoka Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

• 2005 m. baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje - ak-toriaus-choreografo specialybę.

• 2004 m. buvo įvertinta Konstantino Stašio premija, 2006 m. pelnė Australijos lietuvių baleto draugijos prezidento Jurgio Žalkausko premiją. 2005 m. „Švyturių“ apdovanojimuose tapo Metų baleto vil-timi, 2006 m. - Metų baleto soliste.

• Keli ryškūs vaidmenys: Princesė Florina („Miegančioji gražuolė“), Emilija („Dezdemona“), Pelenė („Pelenė“), Snieguolė („Snieguolė ir septyni nykštukai“), Mari („Spragtukas“), Džuljeta („Romeo ir Džulje-ta“), Ana („Žydrasis Dunojus“) ir kt.

cmyk

5

cmyk / 5

legendosj/b žmonės

Giedrė MilKevičiūtė

Pristigo aiškumo, žinių apie tai, kas atsitiko ir kokiomis aplinkybė-mis užgeso vos 36-erių sulaukęs genijus. Apie tai ir kalbamės su tiesos ieškotoju ir dramos kūrėju.

- Ar jūsų paskiausioji pa-rašyta drama „Čiurlionis. Juo-doji saulė“, kurios dalis bu-vo neseniai pristatyta festiva-lyje „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, padės geriau pažinti patį garsiausią, tačiau pasauliui žinomą anaiptol ne tiek, kiek norėtųsi, lietuvį kū-rėją, jo tragiškai ir anksti nu-trūkusią gyvenimo stygą?

- Be abejonės, padės. Man jau padėjo... M.K.Čiurlionio kūryba ir asmenybė yra paslapties šaltinis, vadinasi, iššūkis kiekvienam. Ką kitados sakė lietuviška knyga? „Imkite mane ir skaitykite!“ Tą patį sako ir šis mūsų genijus. Pra-ėjusieji ir šie metai daugeliui buvo žvaigždžių valanda. Aš ją išgyvenau rašydamas dramą ir nė neįtarda-mas, kad šalia kuriamas ir meninis filmas iš M.K.Čiurlionio biografijos (režisierius Bobas Mulonas). Ir ką gi? Pasibaigus filmavimui genijaus vaidmens atlikėjas, jo proanūkis Rokas Zubovas, pasako: mums prieinami tik kokie 20 proc. šio žmogaus gyvenimo. Pagalvoti rei-kia! O juk gyveno žmogus čia pat, modernios civilizacijos apsuptyje, buvo matomas ir lydimas, tačiau žinome apie jį tik tiek. Tiesą sa-kant, ir to penktadalio nežinome. Nes kai manome, kad paskutinieji jo metai ne paslaptis, žinoma, ir kur jis buvo, ir ką darė, tai ne tiesa. Vos paliečiame Pustelniko (Varšuvos priemiesčio - aut. past.) temą, ir pasipila klausimai kaip iš gausybės rago. Dauguma jų be atsakymų.

- Kur jūs ieškojote atsaky-mų į jums ir tikriausiai kitiems besidomintiems genialaus dai-lininko ir muziko gyvenimu klausimus?

- Kurdamas dramos veiksmą, aš galėjau daug ką nuspėti, daug ką įtarti esant. Žinoma, tokiam darbui reikėjo daug metų ruoštis, panirti į M.K.Čiurlionio biografiją. Ir laukti palaimingo įkvėpimo. Jis atėjo 2010 metų vasarą Varšuvoje.

- Dramos veiksmas vėlgi vyksta kone pragare, kaip ir jūsų pjesėje „Širdis Vilniuje“ apie Pilsudskį ir Dzeržinskį.

Tiksliau, tai Pustelniko beprot-namis, jūsų švelniai pavadintas sanatorija, kur praėjo paskuti-niai ir, ko gero, tragiškiausi kū-rėjo ir jautrios sielos žmogaus gyvenimo metai. Pats herojus tai sako, kad „geriausi jo metai šuniui ant uodegos“. Kodėl jums parūpo atskleisti skaudžią tiesą apie tai, ką istorija ir biografai nutyli arba kalba puse lūpų?

- Man regis, kad tai rūpi ar turi rūpėti ne tik man, bet mums. Juk žmogaus protas negali susitaikyti su faktu, kad daugiau negu metus M.K.Čiurlionis buvo priverstas pra-leisti neaiškios prigimties įstaigoje, nežinia kaip gydomas, nežinia kodėl taip ilgai joje laikomas. Ir tragiška baigtis! „Gydo“ tarsi nuo vieno, o „iš-eina“ žmogus visai nuo kitko? Šian-dien kiekvienas mokinukas nebebijo klausti: kas čia per „proto ligoninė“, kurios pacientai miršta nuo ūmaus plaučių uždegimo? Taigi klausimas mūsų kultūrai: ar ilgai dar ji taikstysis nesiaiškindama, kas buvo toji Varšu-vos priemiesčio privati gydykla, kur yra nors vienas M.K.Čiurlionio ligos istorijos puslapis? Ar buvo reikalo jį ten uždaryti? Mes tylime. Nes mus ramina keli žmonos Sofijos žodžiai: „Įdėjau į gerą vietą“. (Žodžiai seniai tapę mūsų kultūros faktu.) Dieva-ži: įdėjo ir užvožė dangteliu? Juk iki pat mirties valandos ir nebeap-lankė. Keturiolika mėnesių... Net baisu pagalvoti, ką turėjo išgyven-ti M.K.Čiurlionis, supratęs, kad jo paskutinioji meilė šitaip paliko jį ir apleido. O kad jis suprato - akivaiz-du. Rusijos psichoneurologijos tėvas V.Bechterevas nematė reikalo jo hospitalizuoti, net rimtos dia gnozės neišrašė. Pervargęs buvo žmogus, su menininkui būdinga depresija.

- Atrodo, kad bandote nu-vainikuoti iki tol romantiškai pieštą Konstantino ir jo žmonos Sofijos santykių idiliją?

- Įsimylėjimas ir pirmieji meilės žingsniai buvo labai gražūs. Bet ar ilgai trunka pirmoji meilės stadija? Žinoma, būna išimčių, tačiau Pustel-niko gydykla išimtį atmeta. Tiesa, jau girdžiu balsus: o kaip tada „Laiškai Sofijai“? Ar jie ne apie amžiną meilę kalba? Kalba, tačiau jie paženklinti datomis, kurios ne amžinybę liudija. Be to, „Laiškų Konstantinui“ nėra. Sofija nepaliko nė vieno jam skirto laiško. Yra skurdžių atsiminimų, liu-dijimų, pasakojimų kitiems rašytuose laiškuose. Vadinasi, „jausmų dispro-porcija“ kaip ant delno: jis - nuogas, ji - su šarvais. O gal tik prieš mus su

šarvais? Nuo mūsų apsisaugojusi? Galbūt. Žinoma, esame jai dėkingi, kad leido paskelbti jai rašytus jo laiš-kus. (Tai nutiko 1960 m.) Tačiau! Net ši dorybė palikusi labai skaudų mo-ralinį klausimą: ką jai reiškė paskuti-nieji M.K.Čiurlionio metai? Jis buvo tapęs jai našta? Nes nenumaldomai artėjo metas gimdyti, sukaustė bai-mė supratus, kad niekas, net vyras, jai niekuo nepadės. Sofijai paaiškėjo, kad negalės gimdyti nei jo, nei savo tėvų namuose. Visko gali būti. Ta-čiau vis vien: tragedija alsuoja ir po šimto metų, ji užadyta baltais siūlais.

- Tarp dramos veikėjų yra ir pirmoji Čiurlionio meilė Marija Moravska, ir mūza ir globėja Bronislava Volman. Galėjote kurdamas pjesę nueiti lengves-niu ir populiaresniu keliu, kal-bėti daugiau apie meilę, kuri įkvepia kūrybai, bet pasirinko-te tragiškiausią genijaus gyve-nimo gaidą. Ar jums neatrodo, kad teatro publikai pakanka tragedijų?

- Stebėjimai liudija, kad TV ir amerikietiški filmai skirti mums kankinti trileriais, šou ir muilo operomis. Todėl nenuostabu, kad moterys jau ima gintis. (Moterys visuomet sudaro didžiausią skai-tytojų armiją.) Biografijas, doku-

mento pagrindą turinčias istorijas jos skaito vis dažniau. Pabodo be-letristika, virtualumas, liaudiškai tariant - niekai... Žinoma, ne šie samprotavimai vedė mane. Tikra tragedija - retas daiktas, jai reikia ir tvirto pasakojimo, ir filosofijos. Graikai tragediją užkėlė ant aukš-čiausios pakylos, suteikė jai apsi-valymo procedūrą - katarsį. Jeigu herojaus žūtis leidžia žiūrovui giliau suprasti pasaulį ir labiau pamilti žmones, tai tragedija. Tragedijoje pradžia labai tvirtai sumezgama su pabaiga. Lietuvių dramaturgi-joje tokių mazgų vos vienas kitas.

- Iš kur sėmėtės medžiagos šiai dramai, kokiose vietose ieškojote MKČ dvasios?

- Pirmiausia Varšuvoje, stovė-damas prie namo Žuravų gatvėje. Ant jo sienos pritvirtinta lenta su M.K.Čiurlionio profiliu. Ką gi, li-kęs tik žmogaus profilis, tik namo profilis. O aplinkui akmuo, asfaltas, betonas. Ant kito kampo - Juze-fo Pilsudskio žygius įamžinanti lenta. Tokia kaimynystė įkve-pia. Tačiau stipriausios energijos vieta - Markai, Varšuvos rajonas, Pustelniko namas, kur jis buvo „įkalintas“. Namas nedidelis (tiek tos sanatorijos ir buvo), primenan-tis provincijos geležinkelio stotį.

Užkaltais grotomis langais. Štai iš jo, 1911 m. šv.Velykų savaitei prasidėjus, M.K.Čiurlionis ir išė-jo į amžinybę. Nebebuvo jam kur eiti, tik į nebūtį - ir sušalo.

- Arvydai, koks jūsų mėgsta-miausias M.K.Čiurlionio muzi-kos ir dailės kūrinys? Kodėl?

- Nesu originalus: mėgstu „Pa-vasario“ ir „Piramidžių“, „Saulės“ sonatas. M.K.Čiurlionio nemoku vertinti kaip „dailės“ darbų kūrėjo. Negelbsti nė muzikiniai terminai, pasirinkti kūrinių pavadinimams. Man jis nepakartojamas „filosofi-nėmis baladėmis“, ciklais, idėjiniais pasakojimais. Jis lyg Krivių Krivai-tis skubėjo pasakyti mums, ką reikia saugoti žemėje. Nėra kito tokio dai-lininko-kunigo. Tiesa, kartais vaiz-duojuosi matęs ir jo vėlyvąjį darbą „Baladė. Juodoji saulė“. Paveikslas, 1912 metais įsigytas kompozito-riaus Igorio Stravinskio, netrukus dingo viename Ukrainos dvarų. Šio paveikslo etiudai labai išraiškingi... O dėl muzikos? Labiausiai mėgstu ekspresyviąją „Jūrą“.

- Jeigu Dievas yra, tai ko-dėl jis toks negailestingas ta-lentams?

- Šiuo klausimu galime tik spė-lioti. Gal yra taip, kad kartybės taurė paruošta kiekvienam, pa-sakančiam daugiau, negu žmogui reikėtų pasakyti. Juk ir „lengviau-sias“ iš genijų V.A.Mocartas buvo pasmerktas savai taurei.

- Pjesės skaitymuose da-lyvauja jūsų pamėgti aktoriai Aleksas Kazanavičius ir Gedi-minas Storpirštis, vaidinę „Šir-dis Vilniuje“, o kuriam iš jų pati-kėtumėte suvaidinti Čiurlionį?

- Muzikų rėmimo fondo de-šimtą kartą surengtame festi-valyje „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ pirmą kartą vai-dinti dramos epizodai. Nepapras-tas buvo rytas Čiurlionių sodyboje, krentant į žolę alyviniams obuo-liams. A.Kazanavičius tarsi su-kurtas M.K.Čiurlionio vaidmeniui, G.Storpirštis - jo draugo Eugeni-jaus Moravskio vaidmeniui.

P.S. Rugsėjo 24 d. Vilniuje, Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje, įvyks A.Juozaičio pjesės „Čiurlionis. Juodoji sau-lė“ skaitymai.

Arvydo Juozaičio requiem M.k.Čiurlionio temaPublicisto ir rašytojo arvydo Juozaičio (56) nauja drama „Čiurlionis. Juodoji saulė“ gal labiau būtų tikusi pasirodyti kiek ankstėliau - pernai, kai minėjome mūsų tautos žymiausio muziko ir dailininko išėjimo iš šio pasaulio 110-ąsias metines. Bet ši rudens diena, rugsėjo 22-oji, irgi tinkama apie tą naujieną kalbėti, nes šiandien minėtinas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 137-asis gimtadienis. Pernykščio patoso nebeliko. Tačiau liko dar daug klaustukų ir nežinomųjų apie genijaus likimą.

Irmanto sidarevičiaus nuotr.

6

cmykcmyk6

muzikaj/b aTradimas

Beveik prieš keturis dešimtmečius pradėjęs profesionalią muzikinę veiklą vytautas šiškauskas (50 m.) visuotinio publikos pripažinimo sulaukė tik prieš penkerius metus, kai tapo vienu iš populiariausių Lietuvos atlikėjų. Pagaliau sulaukęs savo šlovės valandos, V.Šiškauskas aktyviai koncertuoja visoje Lietuvoje, mielai pasirodo ir didžiosiose scenose, ir mažuose šalies miesteliuose, nes kaip niekas kitas žino populiarumo kainą. Kokia ji?

- Vytautai, besibaigiant vasa-rai nudžiuginote nauju albumu „Neišsiųsti laiškai“, kurio ger-bėjams teko laukti net keletą metų. Kur buvote dingęs?

- Tikrai niekur nebuvau dingęs. (Juokiasi.) Mane buvo galima rasti visoje Lietuvoje, tik skirtingu metu skirtingose vietose. Pastaruosius metus tenka koncertuoti po kelis kartus per savaitę, net pats turiu kartais save pristabdyti, nes neno-rėčiau, kad dėl koncertų kiekybės nukentėtų kokybė.

- Teko girdėti apie ypatingo pasisekimo sulaukusią jūsų dai-ną „Su gimtadieniu“. Ar ją rasi-me naujajame albume?

- Be abejo. Šiame albume bus ir daugiau anksčiau įrašytų dainų: „Menu visus“, „Vaikystės žemė“, „Neišsiųsti laiškai“, „Tėvui“. Šį kartą surinkau per kelerius metus įrašytus kūrinius, tad dalis jų yra žinomi, dalis - tik neseniai sukurti. Džiugu, kad ir naujausios dainos „Nekaltinkit manęs“, „Mūsų čia žemė“, „Man reik tavęs“ greitai pelnė publikos simpatijas.

- O jums pačiam dainos yra mieliausios?

- Kadangi visų dainų muziką rašau pats, man nelengva kurias nors iš jų išskirti. Šiuo metu man labiausiai imponuoja „Man reik ta-vęs“, „Mūsų čia žemė“ ir „Nekal-tinkit manęs“, bet praeis šiek tiek laiko, ir nuomonė gali pasikeisti. Tad man būtų malonu, kad gerbė-jai klausytųsi mano naujojo albumo ir patys susidarytų savo nuomonę. Žinau, kad publika niekada neklysta ir populiarumo sulaukia tos dainos, kurios labiausiai to vertos.

- Kiek žinau, bendradarbiau-jate su garsiais tekstų autoriais ir poetais. Kaip jums sekasi juos prisikalbinti?

- Su Stasiu Žlibinu, Jonu Vi-socku, Vytautu Barausku ar Petru Dimša aš nuolat palaikau draugiš-kus santykius, susitinkame ne vien dėl kūrybinių reikalų, bet tiesiog pabendrauti. Tad jie žino, kuo aš gyvenu, jaučia, kokios mano nuo-taikos, todėl ir patys pasiūlo teks-tų, be to, aš pats galiu jų paprašyti, kad parašytų žodžius naujai dainai.

Dar mėgstu pavartyti mažais tira-žais išleistas knygeles su liaudies eiliuotojų kūryba.

- Kuriate dainas jau daugelį metų, kas jus įkvepia kurti?

- Vertinant apskritai - meilė žmogui, gamtai - tai paprasti dalykai, kurie suteikia gyvenimo džiaugsmą ir mane labiausiai skatina kurti. Dažnai įkvėpimas aplanko visai ne-tikėtai. Mano naujame albume yra kelios dainos, kurių muziką užrašiau prabudęs vidury nakties, - tai „Ne-kaltinkit manęs“, „Man reik tavęs“ ir „M raidė“. Būna, kartais pagaunu kokį nors muzikinį derinį tiesiog iš mane supančios aplinkos: tai gali būti ir paukštelių čiulbėjimas, ir žoliapjovės keliamas triukšmas ar kitas atsitiktinis garsas... Tiesiog nugirsti kažkokį sąskambį - ir gal-voje pradeda dėliotis naujos dainos melodija. O kūrybingiausias laikas man yra vakaras arba naktis, kai niekas netrukdo ir galima pabūti pačiam su savimi.

- Vytautai, daugeliui jūsų ger-bėjų turbūt smalsu, ar yra šalia jūsų žmogus, kuriam mielai lei-džiate „trukdyti“ jūsų kūrybai, bent kiek atitraukti jus nuo mu-zikinės veiklos?

- Na, aš irgi juk žmogus, ne tik atlikėjas. (Juokiasi.) Taip, turiu savo aplinkoje artimų žmonių, su kuriais man smagu būti, pailsėti, tapti pa-prastu Vytautu, o ne visiems žinomu Vytautu Šiškausku. Štai neseniai už Atlanto vėl išlydėjau savo seserį Virginiją su dukra Egle, kurios buvo trumpam grįžusios į Lietuvą. Buvo smagu praleisti su jomis daugiau laiko. Visada miela mano širdžiai artimų žmonių kompanija, malonūs

pokalbiai ir kartu praleistas laikas. Stengiuosi kuo daugiau laiko praleis-ti ir su savo mama Albina, kuri, po teisybei, mane labiausiai ir pastū-mėjo į sceną dar vaikystės metais.

- Kaip prasidėjo jūsų kelias į muzikos pasaulį?

- Man atrodo, kad buvau kokių šešerių, kai mama nuvedė į „Ąžuo-liuko“ chorą, kuriame dainavau net dešimt metų. Tuometinis choro vadovas Hermanas Perelšteinas paskatino išmokti griežti smuiku, tos pamokos tikrai pravertė vėliau, kai pradėjau pats kurti muziką. Aps-kritai „Ąžuoliuke“ supratau, kad reikia kurti pačiam, o ne kopijuoti kitų darbus. Galbūt tai ir yra mano dabartinės sėkmės paslaptis.

- Daugelį turbūt nustebins faktas, kad jūs pradėjote nuo roko muzikos...

- Taip, būdamas paauglys, kaip ir dauguma bendraamžių, susido-mėjau roko muzika, kartu su drau-

gais grojome pačių pasidarytomis gitaromis, klausėmės garsiausių to meto grupių „Deep Purple“, „Led Zeppelin“, „Creedence Clearwater Revival“. Kai pradėjau studijuoti, dainavau roko grupėje „Gama“. O iširus legendinei „Hiperbolei“ tapau Igorio Berino suburtos grupės „Vil-nius“ nariu - joje dar grojo Ričardas Bartusevičius, Edmundas Deksnys ir Ovidijus Vyšniauskas. Tad roko mano gyvenime buvo ir, reikia pri-pažinti, iki šiol yra.

- O kaip pasukote į lietuviš-ką estradą?

- Viskas prasidėjo, kai atitarnavęs armijoje sulaukiau kvietimo į estradi-nių ansamblių susivienijimą, veikusį prie Nacionalinės filharmonijos. Te-ko koncertuoti garsiausiose to meto scenose: Vilniaus naktiniame bare „Šaltinėlis“, kuriame dainavau su Bi-rute Dambrauskaite, Aleksandru Fe-dotovu, „Lietuvos“ viešbučio resto-rane, kurio programoje anuomet buvo ir Česlovas Gabalis, Stasys Povilaitis, Rosita Čivilytė. Po klajonių į Ameriką ir atgal, maždaug 2000-aisiais, ėmiau koncertuoti Lietuvos koncertinėse salėse su Ona Valiukevičiūte, o 2001 m. kartu su Stasiu Liupkevi-čiumi (ansamblio „Armonika“ vado-vu) bei Algirdu Motuza suformavo-me tokį „dainuojančių kompozitorių trio“, surengėme ne vieną koncertą Lietuvoje.

- Kaip manote, kas padėjo jums išsikovoti publikos pripa-žinimą ir dabartinį populiaru-mą? Juk to siekėte ne vienus metus, turėjote daug ir įvairios patirties.

- Esu dėkingas televizijai, kuri padėjo tapti žinomam visoje Lietu-voje, ir Vladui Garastui, kuris padė-jo ten pakliūti. (Juokiasi.) Aš buvau įrašęs ne vieną albumą, surengęs daugybę koncertų, jaučiau, kad tu-riu gerbėjų. Bet ypač karjera ėmė sektis po televizijos laidų „Vakaro autografas“ ir „Gero ūpo“. Kai ten pasirodžiau, baigėsi ramios dienos. Žinoma, televizijoje aš neatsiradau atsitiktinai, tarsi iš niekur. Atvirkš-čiai, iki tol nuveikti darbai leido būti pastebėtam. Juk legendinis treneris V.Garastas nebūtų užsispyręs, kad jam skirtoje laidoje dainuočiau būtent aš, jei manęs nebūtų žinojęs, nebū-tų mėgęs mano dainų. O jis žinojo, kad yra toks dainininkas Vytautas Šiškauskas, ir prašė, kad televizijos laidos kūrėjai pasikviestų būtent ma-ne... Tad visos pastangos anksčiau ar vėliau duoda rezultatų, reikia tikėti, kad tavo valanda ateis. Kita vertus, anksčiau eteris buvo užvaldytas per-nelyg vienpusiškos muzikos, klau-sytojai pavargo nuo monotonijos. Stebėdamas tokią situaciją suvokiau, kad žmonėms reikia paprastos, o ne prastos dainos: melodingos muzikos ir prasmingo teksto.

- Bet publikos pripažinimo teko laukti ilgai, juk dainuoti pradėjote net prieš kelis dešim-tmečius. Jūsų amžiaus sulaukę žmonės paprastai jau nebeturi didelių iliuzijų, gyvena tuo, ką pavyko susikurti... Kas jums padėjo irtis prieš srovę?

- Visada jaučiau, kad muzika yra mano meilė. Kad ir ką dariau, mane vis traukė ir traukė prie jos... Ilgainiui supratau, kad bus geriau-sia, jei atsiduosiu tam užsiėmimui, kurį labiausiai mėgstu. Manau, kad amžius čia niekuo dėtas - žmogus visada pasieks geriausių rezultatų, jei darys tai, kas jam patinka. Nie-kada ne vėlu užsiimti širdžiai miela veikla. Ieškojau aš laimės anapus Atlanto, kur teko valyti baseinus, tvarkyti sandėlius, garažus, palėpes, bet visa tai darant tapo aišku, kad doleriai Amerikoje ant medžių ne-auga ir džiaugsmo teikia mažai... Tad ten uždirbtus pinigus investavau į kūrybą. Įrašiau porą albumų, pade-damas anapus jau išėjusio džiazo kompozitoriaus Gintauto Abariaus išleidau juos savo jėgomis, vėl pra-dėjau koncertuoti ir „kabinausi“ į muzikos pasaulį, kaip mokėdamas ir įmanydamas.

- Vytautai, išduokit, kokia kita jūsų svajonė, kurios išsi-pildymo reikia tikėtis jūsų ger-bėjams?

- Norėčiau surengti koncertą didelėje arenoje ir atlikti garsiau-sias savo dainas, akompanuojant simfoniniam orkestrui. Manau, kad tai būtų didelis malonumas ir man pačiam, ir mano gerbėjams.

- O kas, be muzikos, vyksta jūsų gyvenime? Papasakokit, kaip leidžiate laisvalaikį, gal turite ypatingų pomėgių?

- Labai mėgstu fotografuoti. Da-bar prasidėjo ruduo, tad turėsiu gali-mybę pasivaikščioti miške, paieškoti grybų. Jei randu jų, keistai suaugu-sių, įdomių formų, pasislėpusių po šakomis ar lapais, man svarbiau juos nufotografuoti, o ne nuskinti. Aišku, pamatęs išlūžusius medžius, gražius voratinklius juos irgi įamžinu savo fotoaparatu - turiu sukaupęs daug nuotraukų savo archyve. Gal kada reiks jas parodyti ir kitiems... Man labai patinka drožinėti, esu sukūręs nemažai medžio skulptūrų. Draugai ir pažįstami labai vertina mano nuo-monę landšafto klausimais - jaučiu, kad galėčiau iš to gyventi, jei imčiau pinigus už patarimus, kaip sutvar-kyti sodybų teritoriją, jas apželdin-ti, apsodinti ir panašiai. (Juokiasi.) Domiuosi numizmatika, filatelija, o gyvendamas JAV pradėjau rinkti žymių sportininkų korteles.

- Žinau, kad „gyvai“ koncer-tuojantys atlikėjai labai saugo savo sveikatą, tausoja savo bal-są. Ar jūs turite paslapčių, kaip išlaikyti savo, kaip dainininko, formą?

- Stengiuosi nebūti skersvėjuo-tose vietose, taip pat riboju koncer-tų skaičių - tą pačią dieną antrąkart koncertuoju tik išskirtiniais atvejais. O po koncertų serijų stengiuosi dau-giau dienų pailsėti, atgauti jėgas. Ka-dangi mano kraujospūdis aukštokas, bandau vengti streso, tik, deja, ne visada pavyksta. (Juokiasi.) Tiek tų paslapčių. Daktarai sako, kad mano balso stygos „geležinės“, tad kaž-kaip ypatingai saugotis netenka.

Parengė Saulius SventiCKaS

Populiarumo v.šiškauskas siekė dešimtmečius

inforMacija2007 m. išleisti Vytauto Šiš-

kausko albumai „Ateina me-tas“ ir „Nemigo naktį“ sulaukė fenomenalaus pasisekimo, o paties dainininko sėkmė yra įspūdingas pavyzdys, kad sva-jonėms įgyvendinti amžiaus cenzas negalioja. 1957 m. gi-musiam atlikėjui teko išmė-ginti ne vieną profesiją, beveik dešimtmetį jis buvo priverstas dirbti įvairius darbus JAV, kad galėtų finansuoti savo įrašus, tačiau visą šį laiką gyveno ti-kėdamas, jog dainuos, o žmo-nės jo klausysis.

Dar

iaus

gra

žio

nuot

r.

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2012 m. rugsėjo 22 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 75 (253)

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

ASMENYBĖ �

Prieš kelias dienas iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą grįžęs Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) klube „New Jersey Devils“ rungtyniaujantis Dainius Zubrus tradiciniame kasmetiniame susitikime su žiniasklaidos atstovais apžvelgė praėjusio sezono laimėjimus ir įvertino artimiausias karjeros perspektyvas.

Evaldas GELUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Nuo 1996 m. NHL lygoje rung-tyniaujantis D.Zubrus praėjusį se-zoną tapo pirmuoju lietuviu, lygoje sužaidusiu daugiau nei 1000 rung-tynių, be to, jis antrą kartą per savo karjerą dalyvavo Stenlio taurės („Stanley Cup“) finale. Tiesa, kaip ir prieš 15 metų, jam teko susitai-kyti su skaudžiu pralaimėjimu. Šį kartą „New Jersey Devils“ ekipą, kurioje jis rungtyniauja, finale 4-2 įveikė Los Andželo „Kings“ ledo ritulininkai. 1997 m. D.Zubrus ir Fi-ladelfijos „Flyers“ 0-4 nusileido De-troito „Red Wings“ ekipai. „Vis dėl-to paskutinis pralaimėjimas yra skaudesnis, - teigė 34-erių ledo ri-tulininkas. - Galbūt dėl to, kad pir-mą kartą finale žaidžiau būdamas labai jaunas. Man buvo vos 18 metų, tai buvo pirmas sezonas NHL lygo-je. Tuo metu maniau, kad finale žai-siu kiekvienais metais. Nesitikėjau, kad kito šanso teks laukti 15 metų. Dabar jau žinau, kiek darbo reikia įdėti, kad į jį patektum. Todėl ir sun-ku susitaikyti su pralaimėjimu. Kita vertus, tuo gyvenimas nesibaigė, reikia dirbti toliau“.

- Kaip manote, kas lėmė to-kį sėkmingą „Kings“ ekipos, Vakarų konferencijoje užėmu-sios vos aštuntąją vietą, žaidi-mą varžovų aikštelėse?

- Tai, kad jie gerai žaidė ne tik išvykoje, jie apskritai atkrintamosio-se varžybose demonstravo labai ge-rą žaidimą. Labai patikimai žaidė „Kings“ vartininkas, gynėjai. Gal jų ekipoje nebuvo superžvaigždžių, bet jie žaidė kaip komanda ir pelnytai iškovojo Stenlio taurę. Aišku, jei mums būtų pavykę iškovoti perga-les savo aikštėje, serija būtų pasi-baigusi kitaip. Ir mes tikrai galėjome tai padaryti, bet mums nepasisekė.

- Jau antrą kartą per jūsų karjerą NHL lygą sukaustė lo-kautas. 2004-2005 metais buvo prarastas visas sezonas, dabar žaidėjų ir klubų vadovų atstovų derybos nejuda į priekį. Ką jūs manote apie visą šią situaciją?

- Aš visu šimtu procentų palai-kau žaidėjų poziciją. Tikiu tuo, už ką mes kovojame. Manau, kad mū-sų reikalavimai yra realūs ir teisin-gi. Tikrai jokių kosminių dalykų mes neprašome. Mes norime ap-ginti savo teises, išsaugoti tai, ką

turėjome, o ne atimti iš savininkų papildomą dalį pajamų. Visiškai pa-sitikiu tais žaidėjais, kurie dalyvau-ja derybose, man ir pačiam yra te-kę kelis kartus dalyvauti žaidėjų susirinkimuose. Aišku, nemalonu praleisti metus be NHL varžybų, bet tai nebus pirmas kartas. Prieš aštuonerius metus teko persikelti į Rusiją, pažaisti tuometėje Super-lygoje, Toljačio „Lada“ ekipoje. Jei matysiu, kad lokautas užsitęs, ne-atmetu galimybės ir šį sezoną pra-leisti Europoje.

- Ar šis lokautas kuo nors skiriasi nuo prieš tai buvusio?

- Jaučiasi truputėlį kitaip nei praėjusį kartą. Tada žaidėjų paja-mų procentas bendrame NHL klubų pajamų „pyrage“ buvo di-desnis. Taip sutapo, kad prieš lo-kautą pasibaigė daugelio lygos žaidėjų sutartys su klubais, tad jų savininkai ir vadybininkai mėgino iš to išspausti maksimalią naudą. Pamenu, kad tada teko parduoti ir namus, kitą nebūtiną turtą. Bet šiais metais padėtis šiek tiek ki-tokia. Visų pirma NHL gaunamas pelnas yra gerokai didesnis nei prieš aštuonerius metus, todėl žaidėjai nemato pagrindo atsisa-

kyti pagal buvusią kolektyvinę darbo sutartį jiems priklausiusios pelno dalies. Sunku prognozuoti, kaip pakryps įvykių eiga, bet mes tikimės, kad pavyks atrasti abi pu-ses tenkinantį kompromisą. Vis dėlto praėjęs sezonas buvo labai geras, išaugo žiūrovų susidomė-jimas, televizijos transliacijų rei-tingai. Gal yra komandų, kurios patiria nuostolius, bet apskritai visa lyga gyvuoja gana gerai, tad labai norėtųsi šią tendenciją ir iš-saugoti.

- Minėjote, kad neatmetate galimybės šį sezoną žaisti Eu-ropoje. Gal jau sulaukėte ir ko-kių nors konkrečių pasiūly-mų?

- Nenorėčiau dabar skelbti, kaip ir su kuo vedamos derybos, tuo la-biau kad aš pats dar nesu katego-riškai apsisprendęs, ar iš viso šį sezoną žaisiu ledo ritulį. Reikia la-bai daug ką apsvarstyti. Po šio se-zono baigiasi mano sutartis su „Devils“ klubu, tad jei norėčiau kur nors kitur žaisti, reikėtų suderinti draudimo klausimus ir daugybę ki-tokių detalių. Aišku, reikia tinka-mai įvertinti ir NHL lokauto situ-aciją. Jei matysiu, kad jis gali baig-

tis iki Naujųjų metų, tada gal ver-tėtų neskubėti ir tinkamai pasi-ruošti naujam sezonui. Jei įvyks blogiausias scenarijus ir lokautas tęsis visus metus, tada tikriausiai teks priimti kitokį sprendimą. Bet tikrai neskubėsiu.

- Ar norėtumėte likti Nauja-jame Džersyje ir kitais me-tais?

- Taip. Pripratau prie šios vie-tos, klube žaidžiau penkerius metus ir jaučiuosi ten labai gerai. O svar-biausia, kad ten gerai jaučiasi ir ma-no šeima, vaikai. Sūnui jau devyne-ri, tad jis supranta, kad man gali tekti persikelti kitur, bet kai prade-dame apie tai kalbėti, jam iš karto sugenda nuotaika. Žinote, dabar at-ėjo toks laikas, kai turiu galvoti ne tik apie save, pinigus ar karjerą, bet pirmiausia apie savo šeimą, apie tai, kad visiems būtų gerai. Tad jei bus galimybė, tikrai norėčiau pasilikti „Devils“ ekipoje.

- Jums jau 34-eri, lygoje pra-leidote 15 sezonų, sužaidėte daugiau nei 1000 rungtynių. Ar neaplanko mintys apie artėjan-čią profesionalaus sportininko karjeros pabaigą?

- Jei sveikata leis, norėčiau kuo ilgiau žaisti NHL lygoje. Noro ti-krai užtenka ir treniruotis, ir žais-ti. Keleri praėję metai buvo sunko-ki, kamavo traumos, turėjau pro-blemų dėl kelio, bet pastaruoju se-zonu tikrai negaliu skųstis. Nepra-

leidau nė vienų klubo rungtynių - nei reguliariajame sezone, nei at-krintamosiose varžybose. Jei ne-klystu, per sezoną sužaidžiau per 100 rungtynių, bet savijauta buvo labai nebloga.

- Pastaruoju metu Lietuvos ledo ritulio rinktinę ir visą fe-deraciją krečia nemalonūs skandalai. Ar jūs nesulaukėte pasiūlymo kandidatuoti į fede-racijos vadovo postą?

- Visų pirma tam reikėtų gy-venti Lietuvoje, o aš gyvenu Jung-tinėse Amerikos Valstijose. Jei man pasiūlytų užimti prezidento postą, reikėtų grįžti į Lietuvą, kad galėčiau kontroliuoti padėtį, sekti įvykius ir pan. Prisipažinsiu, girdė-jau tas negražias istorijas, bet į jas nesigilinau. Kai federacijai vadova-vo Rolandas Bučys, mes neblogai sutarėme ir aš stengiausi jam kuo galėdamas padėti. Žinau, kad ir jis stengėsi sąžiningai dirbti savo dar-bą. Kai jį pakeitė, aš nusprendžiau pasitraukti į šalį ir pažiūrėti, kaip naujiems federacijos vadovams seksis dirbti.

- O kokie jūsų santykiai su dabartiniais LLRF vadovais?

- Nesu toks žmogus, kuris iš pirmo žvilgsnio ima pasitikėti ma-žai pažįstamais žmonėmis. Teko kelis kartus kalbėtis su Petru Nau-sėda, bet tai ir viskas. Jie dirba sa-vo darbą, aš - savo. Esu Nacionali-nės vaikų ledo ritulio lygos prezi-dentas, tad visą savo dėmesį skiriu šiai organizacijai. Mūsų lygos vei-kla organizuojama labai tvarkingai, vaikai ir jų tėvai yra patenkinti, ly-ga kasmet didėja, plečiasi ir jos ge-ografija. Mane tai iš esmės ir pa-tenkina.

- Kiek laiko planuojate pra-leisti Lietuvoje, kokie jūsų pla-nai?

- Į Lietuvą sugrįžtu kiekvieną vasarą, nes čia yra ir mano draugai, ir giminės, norisi visus aplankyti. Be to, atvykęs į Lietuvą būtinai skiriu laiko susitikimams su vaikų ledo ritulio lygos žaidėjais, trene-riais, vadovais. Ši vasara man buvo labai trumpa dėl žaidimo Stenlio taurės finale, tad jos likutį norėjau išnaudoti kartu su šeima. Dabar vaikams jau prasidėjo mokslo me-tai, tad pasinaudojau proga atvykti į Lietuvą. Pabūsiu čia kelias savai-tes ir grįšiu atgal į Naująjį Džersį.

- Kaip manote, ar sulauksite to laiko, kai į NHL lygą įžengs dar bent vienas lietuvis?

- Laukiu to jau kelerius metus. Dariaus Kasparaičio nebėra, tad vienam šiek tiek liūdnoka. Bet no-riu pasakyti, kad patekti į NHL nė-ra sunkiausia dalis. Sunkiausia - išsilaikyti lygoje. Per savo karjerą mačiau daugybę gerų ledo rituli-ninkų, kurie pateko į lygą ir netru-kus iš jos pradingo.

D.Zubrus apie karjeros pabaigą negalvoja

BENDRAVIMAS. Sugrįžęs į Lietuvą NHL „New Jersey Devils“ ekipoje žaidžiantis Dainius Zubrus randa laiko pasidalyti patirtimi ir su jauniausiais ledo ritulininkais

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Jei sveikata leis, norėčiau kuo ilgiau žaisti NHL lygoje. Noro tikrai užtenka ir treniruotis, ir žaisti

�

8

cmykcmyk8

� �

cmyk

Krepšinis �

Sporto žmonės2012 m. rugsėjo 22 d., šeštadienis 3Sporto žmonės 2012 m. rugsėjo 22 d., šeštadienis2

savaitės gimtadieniai �

Remigijus Lupeikis (1968 m. rugsėjo 22 d.)

Dviratininkas, 1��6 m. pasaulio jaunimo čempionas, dviejų olimpi-nių žaidynių dalyvis, ssRs ir Lietuvos čempionas.

Ramūnas Vyšniauskas (1976 m. rugsėjo 23 d.)

sunkiaatletis, 2005 m. pasaulio ir 200� m. europos vicečempio-nas. ketverių olimpinių žaidynių dalyvis.

Skaistutė iDzeLeVičienė (1941 m. rugsėjo 24 d.)

sportinių šokių šokėja, trenerė ir teisėja. Daugkartinio pasaulio ir europos čempiono ansamblio „Žu-vėdra“ vyr. trenerė.

Sigita MaŽeikaitė stRečen (1958 m. rugsėjo 24 d.)

Rankininkė, 1��0 m. olimpinė čempionė, 1��2 m. pasaulio čempi-onė ir 1�7� m. vicečempionė, daug-kartinė Lietuvos čempionė.

Šarūnas sakaLauskas (1960 m. rugsėjo 24 d.)

Buvęs Lietuvos krepšinio jauni-mo rinktinės treneris. šarūno Mar-čiulionio krepšinio akademijos vyr. treneris.

LKL KomandosPraėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 1 vietą (21 perga-lė/1 pralaimėjimas), pusfinalyje nugalėjo „Rūdupį“ (2-0), finale - „Lietuvos rytą“ (3-0).Vyr. treneris - Joan Plaza.

SudėtiS Gynėjai: Mantas Kalnietis (ūgis - 195 cm), Markas Popovičius (185), Rimantas Kaukėnas (192), Oliver Lafayette (188), Adas Juškevičius (194), Vytenis Lipkevičius (198); puolėjai: Paulius Jankūnas (205), Tadas Klimavičius (204), Mindaugas Kuzminskas (205), Tremmell Darden (194), Marijus Delašas (207); vidurio puolėjai: Kšištofas Lavrinovičius (210), Dariušas Lavrinovičius (212), Jeff Foote (213), Robertas Javtokas (211).

Ka

un

o „Ž

aLg

iris

“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 2 vietą (18/4), pus-finalyje nugalėjo „Šiaulius“ (1-1, 65:74 ir 82:67), finale pralaimėjo „Žalgiriui“ (0-3).Vyr. treneris - Aleksandras Džikičius.

SudėtiS Gynėjai: Renaldas Seibutis (196), Janis Blūmas (191), Nemanja Nedovičius (191), Deividas Dulkys (196), Dovydas Redikas (192); puolėjai: Artūras Jomantas (200), Steponas Babrauskas (197), Min-daugas Katelynas (206), Dejanas Ivanovas (205), Vilmantas Dilys (208), Simas Buterlevičius (200), Eimantas Bendžius (203); vidurio puolėjai: Predragas Samardžiskis (214), Leonas Rado-ševičius (208).

viL

nia

us

„Lie

tuv

os

ryta

s“

Praėjęs sezonas: reguliaria-jame sezone užėmė 4 vietą (16/6), ketvirtfinalyje nugalėjo „Pieno žvaigždes“ (2-1), pus-finalyje pralaimėjo „Žalgiriui“ (0-2), mažajame finale įveikė „Šiaulius“ (3-1).Vyr. treneris - Virginijus Šeškus.

SudėtiS Gynėjai: Gintaras Kadžiulis (193), Žygimantas Janavičius (192), Artūras Milaknis (195), Paulius Ivanauskas (195), Domantas Šeškus (182); puolėjai: Gediminas Orelikas (197), Arnas Labuckas (205), Tautvydas Žioba (196); vidurio puolėjai: Artūras Valeika (207), Tautvydas Šležas (207).

„pri

ena

i“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 3 vietą, ketvirtfinalyje nugalėjo „Neptūną“ (2-1), pusfinalyje pralaimėjo „Lietuvos rytui“, mažaja-me finale - „Rūdupiui“ (1-3).Vyr. treneris - Gediminas Petrauskas.

SudėtiS Gynėjai: Lewis Jackson (178), Laurynas Samėnas (192), Klymas Artamonovas (180), Eiridas Žukaus-kas (201); puolėjai: Aurimas Kieža (202), Vytautas Šulskis (200), Mike Moore (198), Vitalijus Liutyčius (198), Arūnas Sajevičius (193); vidurio puolėjai: Saulius Kuzmins-kas (210), Papa Dia (208), Julius Juci-kas (205), Ovidijus Galdikas (217).

„šia

uLi

ai t

rio

bet

“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 5 vietą (13/9), ketvirtfinalyje pralaimėjo „Rūdu-piui“ (1-2).Vyr. treneris - Nerijus Zabarauskas.

SudėtiS Gynėjai: Trevon Hughes (183), Gediminas Maceina (188), Man-tas Ruikis (194), Booker Woodfox (183), Paulius Beliavičius (193); puolėjai: Edgaras Ulanovas (197), Terell Biggs (203), Lukas Brazdauskis (206); vidurio puolėjai: Yancy Gates (206), Vaidas Čepukaitis (207), Evaldas Kairys (207).

pasv

aLi

o „p

ien

o Ž

vaig

Ždės

“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 6 vietą (10/12), ketvirtfinalyje pralaimėjo „Šiau-liams“ (1-2).Vyr. treneris - Kazys Maksvytis.

SudėtiS Gynėjai: Giedrius Gustas (190), Evaldas Dainys (180), Rashaun Broadus (183), Martynas Mažeika (193), Marius Runkauskas (189), Mindaugas Girdžiūnas (188); puolėjai: Deivydas Gailius (200), David McClure (198), Vytautas Ša-rakauskas (204), Nikita Barinovas (200), Raimundas Danys (198), Tadas Maželis (194). vidurio puolėjai: Martynas Andriuškevičius (218), Laurynas Mikalauskas (205).

KLa

ipėd

os

„nep

tūn

as“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 7 vietą (9/13).Vyr. treneris - Darius Sirtautas.

SudėtiS Gynėjai: Vytenis Jasikevičius (187), Antwi Atuahene (191), Šarūnas Kulevičius (190), Paulius Semaška (184), Gediminas Butkus (184); puolėjai: Andrius Aleksandrovas (197), Rolandas Jakštas (202), Tony Bishop (200), Jeffrey Kevin Willis (203); vidurio puolėjai: Gediminas Žylė (210), Jonas Bergstedt (210).K

ėda

inių

„nev

ėŽis

“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 9 vietą (6/16).Vyr. treneris - Rytis Vaišvila.

SudėtiS Gynėjai: Aidas Viskontas (185), Arvydas Čepulis (196), Darius Gvezdauskas (191), Darrick Leo-nard (188), Aras Bražiūnas (190); puolėjai: Nerijus Varnelis (200), Paulius Morkeliūnas (201), Gintautas Matulis (195), Mantas Vilimas (197); vidurio puolėjas - Karolis Petru-konis (212).u

ten

os

„Ju

ven

tus“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 10 vietą (5/17).Vyr. treneris - Romualdas Petronis.

SudėtiS Gynėjai: Paulius Dambrauskas (191), Tomas Černeckis (191), Žygimantas Šeštokas (196), Jokūbas Gintvainis (191), Edvinas Šeškus (188); puolėjai: Rolandas Matulis (200), Aivaras Kiaušas (201), Evaldas Baniulis (201); vidurio puolėjai: Ignas Ramašauskas (211), Edvinas Jezukevičius (207).v

iLn

iau

s „s

aK

aLa

i“

Naujas LKL sezonas: užtenka intrigos, bet trūksta rungtynių

Kūno KultūroS ir SPorto dEPArtAMEntAS prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai finansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

Virginijus MikaLauskas (1970 m. rugsėjo 25 d.)

Lengvosios atletikos treneris, krepšinio fizinio parengimo treneris. 2007-200� m. dirbo vyrų krepšinio rinktinėje.

Jolanta poLikeVičiūtė (1970 m. rugsėjo 25 d.)

Dviratininkė, 1��4 m. pasaulio čempionato sidabro medalio lai-mėtoja, trejų olimpinių žaidynių dalyvė.

Algis Jankauskas (1982 m. rugsėjo 27 d.)

Futbolininkas, Lietuvos rinktinės kandidatas. su Vilniaus „Žalgiriu“ šiemet iškovojo Lietuvos futbolo federacijos taurę.

Rasa poLikeVičiūtė (1970 m. rugsėjo 25 d.)

Dviratininkė, 2001 m. pasaulio čempionė, 1��4 ir 1��6 m. vice-čempionė, 2000 m. bronzos lai-mėtoja.

Margarita čiupLytė (1984 m. rugsėjo 28 d.)

karatė kiokušin sportininkė, 200� m. pasaulio čempionė, daug-kartinė europos čempionė ir pri-zininkė.

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 12 vietą (4/18).Vyr. treneris - Rimvydas Samulėnas.

SudėtiS Gynėjai: Parrish Brown (185), Chris Stephenson (191), Mantas Mockevičius (189), Renaldas Simanavičius (183), Evaldas Lengvinas (190), Erikas Kubilius (187); puolėjai: Marius Kasiulevičius (198), Modestas Kumpys (191), Matas Budrys (193); vidurio puolėjas - Sergo Atuašvilis (223).

„pa

Lan

ga

“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 11 vietą (5/17).Vyr. treneris - Gintaras Leonavičius.

SudėtiS Gynėjai: Vidas Ginevičius (194), Gytis Sirutavičius (195), Karolis Babkauskas (184), Darius Griškėnas (194), Kasparas Vecvagaras (193), Lukas Aukštikalnis (196); puolėjai: Martynas Andriukaitis (204), Arnas Butkevičius (199), Tauras Jogėla (202), Adomas Drungilas (203); vidurio puolėjai: Kasparas Ciprusas (211), Mindaugas Kupšas (211).

pan

evėŽ

io „L

ietK

ab

eLis

“

Praėjęs sezonas: tapo Nacionalinės krepšinio lygos čempionu.Vyr. treneris - Edas Nickus.

SudėtiS Gynėjai: Šarūnas Vingelis (192), Mindaugas Stašys (180), Paulius Malašauskas (185), Taurantas Tamošiūnas (190), Arūnas Sakalauskas (191), Laimonas Mikšys (184); puolėjai: Vidmantas Sragauskis (200), Šarūnas Beniušis (206); vidurio puolėjai: Tomas Urbonas (218), Evaldas Tviraga (209).

Ka

un

o „L

su-b

aLt

ai“

trečiadienį bus sužaistos pirmosios naujo lietuvos krepšinio lygos (lKl) sezono rungtynės. dvi stipriausios komandos vėl galanda ginklus kovai dėl aukso, labai atkaklios turi būti grumtynės dėl bronzos ir išlikimo lygoje. lyg ir nieko netrūktų, tačiau viena problema bado akis - lKl čempionate žaidžiama vis mažiau mačų.

Arūnas aBRoMaitis„Respublikos“ žurnalistas

tradicijos ir naujovėsKaip praėjusiame, taip ir šiame

LKL čempionate varžysis 12 ko-mandų. Kai kurios iš jų keitė pava-dinimus. Prienų „Rūdupis“ tapo tiesiog „Prienais“, „Šiauliai“ - „Šiauliais Triobet“, „Kėdainiai Trio-bet“ - „Nevėžiu“. Tikras naujokas yra tik vienas. Nacionalinę krepši-nio lygą (NKL) laimėjęs Kauno „LKKA-Atleto“ klubas perėmė Kauno „Baltų“ teises. Nuo šiol ko-manda vadinsis „LSU-Baltai“.

Čempionate bus sužaisti du ra-tai. Išimtis padaryta stipriausiems klubams Kauno „Žalgiriui“ ir Vil-niaus „Lietuvos rytui“. Jie du kar-tus susitiks tik tarpusavyje. Su ki-tomis ekipomis favoritai žais vieną kartą - išvykoje. Lentelėje koman-dos bus išrikiuotos pagal laimėtų ir pralaimėtų rungtynių procentą.

Praėjusį sezoną dėl Lietuvos rinktinės pasirengimo olimpiniam at-rankos turnyrui buvo pakeista atkrin-tamųjų varžybų sistema. Šį sezoną bus sugrįžta prie klasikinio varianto. Į atkrintamąsias varžybas pateks aš-tuonios komandos. Ketvirtfinalyje ir pusfinalyje bus žaidžiama iki dviejų, mažajame finale - iki trijų, didžiajame finale - iki keturių pergalių.

Čempionų pranašumas

Niekas neabejoja, kad finale vėl kovos „Žalgiris“ ir „Lietuvos ry-tas“. Kauniečiai triumfavo jau dve-jus metus iš eilės. Šią vasarą jie išsaugojo geriausius krepšininkus ir pakvietė labai patyrusius žaidė-jus - Dariušą ir Kšištofą Lavrino-vičius, Rimantą Kaukėną. Vilnie-čiai prarado pagrindinį vidurio puo-lėją Joną Valančiūną, komandos naujokai nėra tokie garsūs kaip „Žalgiryje“. Prieš sezoną kaunie-čiai įrodė savo pranašumą „Super-taurės“ varžybose.

Galbūt čempionas aiškus jau da-bar? Pasaulio ir Europos čempionas Sergejus Jovaiša mano, kad „Žalgi-ris“ atrodo pranašesnis. „Ir praėju-siais metais sezono pradžioje jau-tėsi, kad grandų dvikovoje favoritas turėtų būti „Žalgiris“. Šiemet jis atrodo ne silpnesnis, netgi įdomes-nis. Brolių Lavrinovičių atėjimas atvėrė platesnes galimybes, nes praėjusį sezoną „Žalgirio“ žaidėjai neturėjo vidutinio ir tolimo meti-mo. Dėl „Lietuvos ryto“ dar sunku ką nors pasakyti. Atskirose rung-tynėse pasipriešinimas tikrai bus, tačiau jei yra tiesus klausimas, tai tiesus ir atsakymas - favoritas ir šiemet yra Kauno klubas“, - sakė krepšinio ekspertas.

Kitas specialistas, Šarūno Mar-

čiulionio krepšinio akademijos vyr. treneris Šarūnas Sakalauskas irgi pripažįsta, kad „Žalgirio“ sudėtis atrodo stipresnė. Tačiau, pasak jo, neverta iš anksto kauniečiams ati-duoti pergalės: „Sportas tuo ir gra-žus, kad popieriuje yra viena, o aikštelėje gaunama kita. Tą kitą vaizdą aikštelėje sukuria klubas su treneriu. Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių yra toks supra-timas, kad nupirkus gerą trenerį ir penkis gerus žaidėjus tampama čempionais. Ši formulė būtų labai paprasta ir sportas būtų labai neį-domus. Tačiau jis yra įdomus bū-tent todėl, kad čempionas nėra aiš-kus dėl tų dviejų dalykų - kiek tre-neris turi kūrybinio avantiūrizmo ir kiek yra profesionalus klubas. Tai neleidžia nuspėti rezultato“.

Keli pretendentai

Labai įdomi turėtų būti kova dėl trečiosios vietos. Anksčiau ją nuo-lat laimėdavo „Šiauliai“, tačiau pas-taruosius du sezonus bronza atite-ko „Prienams“. Šiauliečių komanda šią vasarą labai pajaunėjo, visi ly-deriai paliko ekipą. Prienuose ko-mandos komplektacija užtruko. Ša-lia šių klubų atsirado dar viena rim-ta jėga. Savo sudėtį įspūdingai su-stiprino Klaipėdos „Neptūnas“.

„Pagrindinis pretendentas turėtų būti tas, kuris jau yra dalyvavęs tose kovose, turi mentalitetą, tradicijas, yra užsiauginęs žiūrovą. Tokiu pre-tendentu išlieka „Šiauliai“. Kiek te-ko skaityti, „Prienai“ yra susilpnėję. Taip yra sezono pradžioje, bet tai yra kūrybiškas klubas, pajėgus rasti re-zervų. Pagal komplektaciją labai pa-jėgiai atrodo „Neptūnas“. Pridėkime tai, kad klaipėdiečiai yra alkani, jie dar nėra buvę prizininkais“, - svars-tė Š.Sakalauskas.

Anot S.Jovaišos, laukia intri-guojanti kova dėl bronzos: „Šiemet tikrai niekas nėra garantuotas, kas bus mažojo finalo nugalėtojas. Ne-nurašykime ir Penevėžio „Lietka-belio“, kuris atliko sėkmingą kom-plektaciją. Kiekviena ekipa gali pa-teikti staigmenų, bet trys ar ketu-rios komandos išsiskiria“.

X faktoriumi galima vadinti Pasvalio „Pieno žvaigždes“. Praė-jusį sezoną pasvaliečiai debiutavo LKL ir iš karto užėmė penktąją vietą. Klubas rėmėsi legionieriais ir liko sau ištikimas. Prieš šį sezo-ną prie senbuvio Trevono Hjūzo (Trevon Hughes) prisidėjo trys nauji amerikiečiai.

Kova dėl išlikimo

Paskutinę vietą LKL užėmusi komanda šįkart nekovos pereina-mojoje serijoje, ji iš karto kris į NKL. „Turime ir trečiąją intrigą. Dėl to čempionatas bus tik įdomes-nis. Vieni iš tokių, kurie bandys išsaugoti sveiką kailį, turėtų būti „Palanga“ ir „LSU-Baltai“. Netoli tos kompanijos gali būti „Sakalai“, „Juventus“, „Nevėžis“, - spėjo S.Jovaiša.

LKL debiutantų kauniečių lau-kia tikrai sunki užduotis. NKL čempionatą laimėjusi komanda prarado porą žaidėjų, o sustiprinta beveik nebuvo. Iš garsesnių krep-šininkų į ją atvyko tik Mindaugas Stašys. Negana to, starto penketo žaidėjai Šarūnas Vingelis ir Pau-lius Malašauskas yra traumuoti.

„LSU-Baltų“ strategas Edas Nickus nemano, kad dėl to koman-dai reikia klijuoti autsaiderės eti-ketę: „Jei vaikinai sugebėjo laimė-ti NKL, jie jau šį tą moka. Be abe-jo, uždavinys nelengvas, tačiau ir

kitiems nebus lengva. Matau tik dvi ryškias komandas, kurios ti-krai skiriasi nuo visų kitų. Nema-nau, kad mūsų komanda yra labai silpna. Ko gero, galima prognozuo-ti, kad dėl išlikimo lygoje turės ko-voti „Sakalai“, „Palanga“. Kėdai-nių komanda labai pasikeitė. Ta-čiau ir šios ekipos nebus lengvas kąsnelis kitiems“.

Buvo pasigirdę gandų, kad į E.Nickaus vietą stos kitas trene-ris, o šis krepšinio specialistas eis tik direktoriaus pareigas. Taip ti-kriausiai neįvyks. „Dar vyksta dis-kusijos. Ko gero, man dar teks pa-dirbėti, bet galbūt pakviesime jau-nus asistentus, kad per tam tikrą laiką jie įgytų patirties. Gal tada ir padarytume keitimą. Sezonas jau čia pat. Dabar daryti kardinalius pakeitimus nėra geras laikas“, - sakė E.Nickus.

lygų konkurencija

„LSU-Baltų“ treneris įsitiki-nęs, kad čempionatas bus įdomus, tačiau jis nurodė ir vieną didelį trū-kumą. „Dviejų ratų Lietuvos nacio-naliniam čempionatui tikrai nepa-kanka. Kiek supratau, daugelis pritaria nuomonei, kad Baltijos krepšinio lyga (BBL) Lietuvos ko-mandoms yra visiškai nenaudinga. Jei ratai būtų keturi, tai jau būtų rimtas čempionatas. O per du ra-tus daug ką gali nulemti atsitikti-numai“, - tvirtino E.Nickus.

Visos LKL komandos žais re-gioninėse lygose. „Žalgiris“, „Lie-tuvos rytas“ ir „Neptūnas“ rung-tyniaus VTB Vieningosios lygos, kitos ekipos - BBL pirmenybėse. Nacionaliniam čempionatui skiria-ma vis mažiau dėmesio. „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ reguliariajame sezone sužais po 12, likusios ko-mandos - po 20 rungtynių.

„Mano nuomone, šie požymiai rodo, kad Lietuvos čempionatas de-valvuojamas. To neturėtų būti. Ir grandams neturėtų būti išlygų. Ne-svarbu, kad jie favoritai. Praeitas sezonas parodė, kad atskirose rung-tynėse jie gali būti nubausti. Atimti galimybę pakovoti su geriausiais Lietuvos klubais yra skriauda tiems, kurie siekia didesnio meistrišku-mo“, - atkreipė dėmesį S.Jovaiša.

Grėsmė šalies krepšiniui

S.Jovaišos nuomone, kiti tur-nyrai negali užgožti LKL: „Viena vertus, grandai turės daugiau lais-vo laiko kitoms svarbioms varžy-boms. Antra vertus, ne tam turime Lietuvos komandas, kad jos pasi-rodytų tik užsienyje ir vis mažiau žaistų Lietuvoje. Jei ryžtiesi daly-vauti kokiame kitame turnyre, jo-kiu būdu negalima skriausti savo čempionato. Prisižaisime taip, kad „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“ prieš sezoną sužais finalo seriją ir visai nedalyvaus čempionate“.

Anot Š.Sakalausko, komandos turi reaguoti į pokyčius, kurie vyks-ta Vidurio ir Rytų Europoje. „Ne-bus taip, kaip buvo sukūrus LKL, kai „Žalgiris“ važiuodavo į Šilutę, Plungę ir nebuvo garantuotas, kad laimės. Tie laikai praėjo“, - teigė treneris. Tačiau ir jis įžvelgė grės-mę Lietuvos krepšiniui. „Aš ma-nau, kad praradus vertę nacionali-niam čempionatui kyla sunkumų ugdant žaidėjus rinktinėms. Kito modelio nėra išrasta. Tose šalyse, kurios turi stiprų krepšinio ūkį, žai-dėjai ugdomi nacionaliniuose čem-pionatuose, bet ne kažkokiose ben-drose lygose“, - samprotavo Š.Sa-kalauskas.

veteranas. Vyriausias lKl žaidėjas bus „Sakalų“ puolėjas rolandas Matulis, kuriam tuoj sueis 39-eri

�pastiprinimas. tarp daugybės „neptūno“ naujokų yra italijos čempionate rungtyniavęs deivydas Gailius

�

Favoritai. rimantą Kaukėną ir kitus garsius krepšininkus prisiviliojęs „Žalgiris“ sieks trečio titulo iš eilės

�

Irmanto Sidarevičiaus ir Egidijaus Jankausko nuotr.

ruGSėjo 26 d. 17.30 val. „Palanga“ - „Žalgiris“

ruGSėjo 27 d. 18 val. „Pieno žvaigždės“ - „Sakalai“ „Šiauliai Triobet“ - „Lietkabelis“ 19 val. „Neptūnas“ - „Lietuvos rytas“

ruGSėjo 28 d. 18 val. „Prienai“ - „Palanga“

ruGSėjo 29 d. 17 val. „Nevėžis“ - „LSU-Baltai“ „Sakalai“ - „Lietuvos rytas“ 17.15 val. „Juventus“ - „Neptūnas“

pirmosios savaitės tvarKaraštis

cmyk

9

cmyk

� �

cmyk

Krepšinis �

Sporto žmonės2012 m. rugsėjo 22 d., šeštadienis 3Sporto žmonės 2012 m. rugsėjo 22 d., šeštadienis2

savaitės gimtadieniai �

Remigijus Lupeikis (1968 m. rugsėjo 22 d.)

Dviratininkas, 1��6 m. pasaulio jaunimo čempionas, dviejų olimpi-nių žaidynių dalyvis, ssRs ir Lietuvos čempionas.

Ramūnas Vyšniauskas (1976 m. rugsėjo 23 d.)

sunkiaatletis, 2005 m. pasaulio ir 200� m. europos vicečempio-nas. ketverių olimpinių žaidynių dalyvis.

Skaistutė iDzeLeVičienė (1941 m. rugsėjo 24 d.)

sportinių šokių šokėja, trenerė ir teisėja. Daugkartinio pasaulio ir europos čempiono ansamblio „Žu-vėdra“ vyr. trenerė.

Sigita MaŽeikaitė stRečen (1958 m. rugsėjo 24 d.)

Rankininkė, 1��0 m. olimpinė čempionė, 1��2 m. pasaulio čempi-onė ir 1�7� m. vicečempionė, daug-kartinė Lietuvos čempionė.

Šarūnas sakaLauskas (1960 m. rugsėjo 24 d.)

Buvęs Lietuvos krepšinio jauni-mo rinktinės treneris. šarūno Mar-čiulionio krepšinio akademijos vyr. treneris.

LKL KomandosPraėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 1 vietą (21 perga-lė/1 pralaimėjimas), pusfinalyje nugalėjo „Rūdupį“ (2-0), finale - „Lietuvos rytą“ (3-0).Vyr. treneris - Joan Plaza.

SudėtiS Gynėjai: Mantas Kalnietis (ūgis - 195 cm), Markas Popovičius (185), Rimantas Kaukėnas (192), Oliver Lafayette (188), Adas Juškevičius (194), Vytenis Lipkevičius (198); puolėjai: Paulius Jankūnas (205), Tadas Klimavičius (204), Mindaugas Kuzminskas (205), Tremmell Darden (194), Marijus Delašas (207); vidurio puolėjai: Kšištofas Lavrinovičius (210), Dariušas Lavrinovičius (212), Jeff Foote (213), Robertas Javtokas (211).

Ka

un

o „Ž

aLg

iris

“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 2 vietą (18/4), pus-finalyje nugalėjo „Šiaulius“ (1-1, 65:74 ir 82:67), finale pralaimėjo „Žalgiriui“ (0-3).Vyr. treneris - Aleksandras Džikičius.

SudėtiS Gynėjai: Renaldas Seibutis (196), Janis Blūmas (191), Nemanja Nedovičius (191), Deividas Dulkys (196), Dovydas Redikas (192); puolėjai: Artūras Jomantas (200), Steponas Babrauskas (197), Min-daugas Katelynas (206), Dejanas Ivanovas (205), Vilmantas Dilys (208), Simas Buterlevičius (200), Eimantas Bendžius (203); vidurio puolėjai: Predragas Samardžiskis (214), Leonas Rado-ševičius (208).

viL

nia

us

„Lie

tuv

os

ryta

s“

Praėjęs sezonas: reguliaria-jame sezone užėmė 4 vietą (16/6), ketvirtfinalyje nugalėjo „Pieno žvaigždes“ (2-1), pus-finalyje pralaimėjo „Žalgiriui“ (0-2), mažajame finale įveikė „Šiaulius“ (3-1).Vyr. treneris - Virginijus Šeškus.

SudėtiS Gynėjai: Gintaras Kadžiulis (193), Žygimantas Janavičius (192), Artūras Milaknis (195), Paulius Ivanauskas (195), Domantas Šeškus (182); puolėjai: Gediminas Orelikas (197), Arnas Labuckas (205), Tautvydas Žioba (196); vidurio puolėjai: Artūras Valeika (207), Tautvydas Šležas (207).

„pri

ena

i“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 3 vietą, ketvirtfinalyje nugalėjo „Neptūną“ (2-1), pusfinalyje pralaimėjo „Lietuvos rytui“, mažaja-me finale - „Rūdupiui“ (1-3).Vyr. treneris - Gediminas Petrauskas.

SudėtiS Gynėjai: Lewis Jackson (178), Laurynas Samėnas (192), Klymas Artamonovas (180), Eiridas Žukaus-kas (201); puolėjai: Aurimas Kieža (202), Vytautas Šulskis (200), Mike Moore (198), Vitalijus Liutyčius (198), Arūnas Sajevičius (193); vidurio puolėjai: Saulius Kuzmins-kas (210), Papa Dia (208), Julius Juci-kas (205), Ovidijus Galdikas (217).

„šia

uLi

ai t

rio

bet

“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 5 vietą (13/9), ketvirtfinalyje pralaimėjo „Rūdu-piui“ (1-2).Vyr. treneris - Nerijus Zabarauskas.

SudėtiS Gynėjai: Trevon Hughes (183), Gediminas Maceina (188), Man-tas Ruikis (194), Booker Woodfox (183), Paulius Beliavičius (193); puolėjai: Edgaras Ulanovas (197), Terell Biggs (203), Lukas Brazdauskis (206); vidurio puolėjai: Yancy Gates (206), Vaidas Čepukaitis (207), Evaldas Kairys (207).

pasv

aLi

o „p

ien

o Ž

vaig

Ždės

“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 6 vietą (10/12), ketvirtfinalyje pralaimėjo „Šiau-liams“ (1-2).Vyr. treneris - Kazys Maksvytis.

SudėtiS Gynėjai: Giedrius Gustas (190), Evaldas Dainys (180), Rashaun Broadus (183), Martynas Mažeika (193), Marius Runkauskas (189), Mindaugas Girdžiūnas (188); puolėjai: Deivydas Gailius (200), David McClure (198), Vytautas Ša-rakauskas (204), Nikita Barinovas (200), Raimundas Danys (198), Tadas Maželis (194). vidurio puolėjai: Martynas Andriuškevičius (218), Laurynas Mikalauskas (205).

KLa

ipėd

os

„nep

tūn

as“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 7 vietą (9/13).Vyr. treneris - Darius Sirtautas.

SudėtiS Gynėjai: Vytenis Jasikevičius (187), Antwi Atuahene (191), Šarūnas Kulevičius (190), Paulius Semaška (184), Gediminas Butkus (184); puolėjai: Andrius Aleksandrovas (197), Rolandas Jakštas (202), Tony Bishop (200), Jeffrey Kevin Willis (203); vidurio puolėjai: Gediminas Žylė (210), Jonas Bergstedt (210).K

ėda

inių

„nev

ėŽis

“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 9 vietą (6/16).Vyr. treneris - Rytis Vaišvila.

SudėtiS Gynėjai: Aidas Viskontas (185), Arvydas Čepulis (196), Darius Gvezdauskas (191), Darrick Leo-nard (188), Aras Bražiūnas (190); puolėjai: Nerijus Varnelis (200), Paulius Morkeliūnas (201), Gintautas Matulis (195), Mantas Vilimas (197); vidurio puolėjas - Karolis Petru-konis (212).u

ten

os

„Ju

ven

tus“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 10 vietą (5/17).Vyr. treneris - Romualdas Petronis.

SudėtiS Gynėjai: Paulius Dambrauskas (191), Tomas Černeckis (191), Žygimantas Šeštokas (196), Jokūbas Gintvainis (191), Edvinas Šeškus (188); puolėjai: Rolandas Matulis (200), Aivaras Kiaušas (201), Evaldas Baniulis (201); vidurio puolėjai: Ignas Ramašauskas (211), Edvinas Jezukevičius (207).v

iLn

iau

s „s

aK

aLa

i“

Naujas LKL sezonas: užtenka intrigos, bet trūksta rungtynių

Kūno KultūroS ir SPorto dEPArtAMEntAS prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai finansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

Virginijus MikaLauskas (1970 m. rugsėjo 25 d.)

Lengvosios atletikos treneris, krepšinio fizinio parengimo treneris. 2007-200� m. dirbo vyrų krepšinio rinktinėje.

Jolanta poLikeVičiūtė (1970 m. rugsėjo 25 d.)

Dviratininkė, 1��4 m. pasaulio čempionato sidabro medalio lai-mėtoja, trejų olimpinių žaidynių dalyvė.

Algis Jankauskas (1982 m. rugsėjo 27 d.)

Futbolininkas, Lietuvos rinktinės kandidatas. su Vilniaus „Žalgiriu“ šiemet iškovojo Lietuvos futbolo federacijos taurę.

Rasa poLikeVičiūtė (1970 m. rugsėjo 25 d.)

Dviratininkė, 2001 m. pasaulio čempionė, 1��4 ir 1��6 m. vice-čempionė, 2000 m. bronzos lai-mėtoja.

Margarita čiupLytė (1984 m. rugsėjo 28 d.)

karatė kiokušin sportininkė, 200� m. pasaulio čempionė, daug-kartinė europos čempionė ir pri-zininkė.

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 12 vietą (4/18).Vyr. treneris - Rimvydas Samulėnas.

SudėtiS Gynėjai: Parrish Brown (185), Chris Stephenson (191), Mantas Mockevičius (189), Renaldas Simanavičius (183), Evaldas Lengvinas (190), Erikas Kubilius (187); puolėjai: Marius Kasiulevičius (198), Modestas Kumpys (191), Matas Budrys (193); vidurio puolėjas - Sergo Atuašvilis (223).

„pa

Lan

ga

“

Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 11 vietą (5/17).Vyr. treneris - Gintaras Leonavičius.

SudėtiS Gynėjai: Vidas Ginevičius (194), Gytis Sirutavičius (195), Karolis Babkauskas (184), Darius Griškėnas (194), Kasparas Vecvagaras (193), Lukas Aukštikalnis (196); puolėjai: Martynas Andriukaitis (204), Arnas Butkevičius (199), Tauras Jogėla (202), Adomas Drungilas (203); vidurio puolėjai: Kasparas Ciprusas (211), Mindaugas Kupšas (211).

pan

evėŽ

io „L

ietK

ab

eLis

“

Praėjęs sezonas: tapo Nacionalinės krepšinio lygos čempionu.Vyr. treneris - Edas Nickus.

SudėtiS Gynėjai: Šarūnas Vingelis (192), Mindaugas Stašys (180), Paulius Malašauskas (185), Taurantas Tamošiūnas (190), Arūnas Sakalauskas (191), Laimonas Mikšys (184); puolėjai: Vidmantas Sragauskis (200), Šarūnas Beniušis (206); vidurio puolėjai: Tomas Urbonas (218), Evaldas Tviraga (209).

Ka

un

o „L

su-b

aLt

ai“

trečiadienį bus sužaistos pirmosios naujo lietuvos krepšinio lygos (lKl) sezono rungtynės. dvi stipriausios komandos vėl galanda ginklus kovai dėl aukso, labai atkaklios turi būti grumtynės dėl bronzos ir išlikimo lygoje. lyg ir nieko netrūktų, tačiau viena problema bado akis - lKl čempionate žaidžiama vis mažiau mačų.

Arūnas aBRoMaitis„Respublikos“ žurnalistas

tradicijos ir naujovėsKaip praėjusiame, taip ir šiame

LKL čempionate varžysis 12 ko-mandų. Kai kurios iš jų keitė pava-dinimus. Prienų „Rūdupis“ tapo tiesiog „Prienais“, „Šiauliai“ - „Šiauliais Triobet“, „Kėdainiai Trio-bet“ - „Nevėžiu“. Tikras naujokas yra tik vienas. Nacionalinę krepši-nio lygą (NKL) laimėjęs Kauno „LKKA-Atleto“ klubas perėmė Kauno „Baltų“ teises. Nuo šiol ko-manda vadinsis „LSU-Baltai“.

Čempionate bus sužaisti du ra-tai. Išimtis padaryta stipriausiems klubams Kauno „Žalgiriui“ ir Vil-niaus „Lietuvos rytui“. Jie du kar-tus susitiks tik tarpusavyje. Su ki-tomis ekipomis favoritai žais vieną kartą - išvykoje. Lentelėje koman-dos bus išrikiuotos pagal laimėtų ir pralaimėtų rungtynių procentą.

Praėjusį sezoną dėl Lietuvos rinktinės pasirengimo olimpiniam at-rankos turnyrui buvo pakeista atkrin-tamųjų varžybų sistema. Šį sezoną bus sugrįžta prie klasikinio varianto. Į atkrintamąsias varžybas pateks aš-tuonios komandos. Ketvirtfinalyje ir pusfinalyje bus žaidžiama iki dviejų, mažajame finale - iki trijų, didžiajame finale - iki keturių pergalių.

Čempionų pranašumas

Niekas neabejoja, kad finale vėl kovos „Žalgiris“ ir „Lietuvos ry-tas“. Kauniečiai triumfavo jau dve-jus metus iš eilės. Šią vasarą jie išsaugojo geriausius krepšininkus ir pakvietė labai patyrusius žaidė-jus - Dariušą ir Kšištofą Lavrino-vičius, Rimantą Kaukėną. Vilnie-čiai prarado pagrindinį vidurio puo-lėją Joną Valančiūną, komandos naujokai nėra tokie garsūs kaip „Žalgiryje“. Prieš sezoną kaunie-čiai įrodė savo pranašumą „Super-taurės“ varžybose.

Galbūt čempionas aiškus jau da-bar? Pasaulio ir Europos čempionas Sergejus Jovaiša mano, kad „Žalgi-ris“ atrodo pranašesnis. „Ir praėju-siais metais sezono pradžioje jau-tėsi, kad grandų dvikovoje favoritas turėtų būti „Žalgiris“. Šiemet jis atrodo ne silpnesnis, netgi įdomes-nis. Brolių Lavrinovičių atėjimas atvėrė platesnes galimybes, nes praėjusį sezoną „Žalgirio“ žaidėjai neturėjo vidutinio ir tolimo meti-mo. Dėl „Lietuvos ryto“ dar sunku ką nors pasakyti. Atskirose rung-tynėse pasipriešinimas tikrai bus, tačiau jei yra tiesus klausimas, tai tiesus ir atsakymas - favoritas ir šiemet yra Kauno klubas“, - sakė krepšinio ekspertas.

Kitas specialistas, Šarūno Mar-

čiulionio krepšinio akademijos vyr. treneris Šarūnas Sakalauskas irgi pripažįsta, kad „Žalgirio“ sudėtis atrodo stipresnė. Tačiau, pasak jo, neverta iš anksto kauniečiams ati-duoti pergalės: „Sportas tuo ir gra-žus, kad popieriuje yra viena, o aikštelėje gaunama kita. Tą kitą vaizdą aikštelėje sukuria klubas su treneriu. Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių yra toks supra-timas, kad nupirkus gerą trenerį ir penkis gerus žaidėjus tampama čempionais. Ši formulė būtų labai paprasta ir sportas būtų labai neį-domus. Tačiau jis yra įdomus bū-tent todėl, kad čempionas nėra aiš-kus dėl tų dviejų dalykų - kiek tre-neris turi kūrybinio avantiūrizmo ir kiek yra profesionalus klubas. Tai neleidžia nuspėti rezultato“.

Keli pretendentai

Labai įdomi turėtų būti kova dėl trečiosios vietos. Anksčiau ją nuo-lat laimėdavo „Šiauliai“, tačiau pas-taruosius du sezonus bronza atite-ko „Prienams“. Šiauliečių komanda šią vasarą labai pajaunėjo, visi ly-deriai paliko ekipą. Prienuose ko-mandos komplektacija užtruko. Ša-lia šių klubų atsirado dar viena rim-ta jėga. Savo sudėtį įspūdingai su-stiprino Klaipėdos „Neptūnas“.

„Pagrindinis pretendentas turėtų būti tas, kuris jau yra dalyvavęs tose kovose, turi mentalitetą, tradicijas, yra užsiauginęs žiūrovą. Tokiu pre-tendentu išlieka „Šiauliai“. Kiek te-ko skaityti, „Prienai“ yra susilpnėję. Taip yra sezono pradžioje, bet tai yra kūrybiškas klubas, pajėgus rasti re-zervų. Pagal komplektaciją labai pa-jėgiai atrodo „Neptūnas“. Pridėkime tai, kad klaipėdiečiai yra alkani, jie dar nėra buvę prizininkais“, - svars-tė Š.Sakalauskas.

Anot S.Jovaišos, laukia intri-guojanti kova dėl bronzos: „Šiemet tikrai niekas nėra garantuotas, kas bus mažojo finalo nugalėtojas. Ne-nurašykime ir Penevėžio „Lietka-belio“, kuris atliko sėkmingą kom-plektaciją. Kiekviena ekipa gali pa-teikti staigmenų, bet trys ar ketu-rios komandos išsiskiria“.

X faktoriumi galima vadinti Pasvalio „Pieno žvaigždes“. Praė-jusį sezoną pasvaliečiai debiutavo LKL ir iš karto užėmė penktąją vietą. Klubas rėmėsi legionieriais ir liko sau ištikimas. Prieš šį sezo-ną prie senbuvio Trevono Hjūzo (Trevon Hughes) prisidėjo trys nauji amerikiečiai.

Kova dėl išlikimo

Paskutinę vietą LKL užėmusi komanda šįkart nekovos pereina-mojoje serijoje, ji iš karto kris į NKL. „Turime ir trečiąją intrigą. Dėl to čempionatas bus tik įdomes-nis. Vieni iš tokių, kurie bandys išsaugoti sveiką kailį, turėtų būti „Palanga“ ir „LSU-Baltai“. Netoli tos kompanijos gali būti „Sakalai“, „Juventus“, „Nevėžis“, - spėjo S.Jovaiša.

LKL debiutantų kauniečių lau-kia tikrai sunki užduotis. NKL čempionatą laimėjusi komanda prarado porą žaidėjų, o sustiprinta beveik nebuvo. Iš garsesnių krep-šininkų į ją atvyko tik Mindaugas Stašys. Negana to, starto penketo žaidėjai Šarūnas Vingelis ir Pau-lius Malašauskas yra traumuoti.

„LSU-Baltų“ strategas Edas Nickus nemano, kad dėl to koman-dai reikia klijuoti autsaiderės eti-ketę: „Jei vaikinai sugebėjo laimė-ti NKL, jie jau šį tą moka. Be abe-jo, uždavinys nelengvas, tačiau ir

kitiems nebus lengva. Matau tik dvi ryškias komandas, kurios ti-krai skiriasi nuo visų kitų. Nema-nau, kad mūsų komanda yra labai silpna. Ko gero, galima prognozuo-ti, kad dėl išlikimo lygoje turės ko-voti „Sakalai“, „Palanga“. Kėdai-nių komanda labai pasikeitė. Ta-čiau ir šios ekipos nebus lengvas kąsnelis kitiems“.

Buvo pasigirdę gandų, kad į E.Nickaus vietą stos kitas trene-ris, o šis krepšinio specialistas eis tik direktoriaus pareigas. Taip ti-kriausiai neįvyks. „Dar vyksta dis-kusijos. Ko gero, man dar teks pa-dirbėti, bet galbūt pakviesime jau-nus asistentus, kad per tam tikrą laiką jie įgytų patirties. Gal tada ir padarytume keitimą. Sezonas jau čia pat. Dabar daryti kardinalius pakeitimus nėra geras laikas“, - sakė E.Nickus.

lygų konkurencija

„LSU-Baltų“ treneris įsitiki-nęs, kad čempionatas bus įdomus, tačiau jis nurodė ir vieną didelį trū-kumą. „Dviejų ratų Lietuvos nacio-naliniam čempionatui tikrai nepa-kanka. Kiek supratau, daugelis pritaria nuomonei, kad Baltijos krepšinio lyga (BBL) Lietuvos ko-mandoms yra visiškai nenaudinga. Jei ratai būtų keturi, tai jau būtų rimtas čempionatas. O per du ra-tus daug ką gali nulemti atsitikti-numai“, - tvirtino E.Nickus.

Visos LKL komandos žais re-gioninėse lygose. „Žalgiris“, „Lie-tuvos rytas“ ir „Neptūnas“ rung-tyniaus VTB Vieningosios lygos, kitos ekipos - BBL pirmenybėse. Nacionaliniam čempionatui skiria-ma vis mažiau dėmesio. „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ reguliariajame sezone sužais po 12, likusios ko-mandos - po 20 rungtynių.

„Mano nuomone, šie požymiai rodo, kad Lietuvos čempionatas de-valvuojamas. To neturėtų būti. Ir grandams neturėtų būti išlygų. Ne-svarbu, kad jie favoritai. Praeitas sezonas parodė, kad atskirose rung-tynėse jie gali būti nubausti. Atimti galimybę pakovoti su geriausiais Lietuvos klubais yra skriauda tiems, kurie siekia didesnio meistrišku-mo“, - atkreipė dėmesį S.Jovaiša.

Grėsmė šalies krepšiniui

S.Jovaišos nuomone, kiti tur-nyrai negali užgožti LKL: „Viena vertus, grandai turės daugiau lais-vo laiko kitoms svarbioms varžy-boms. Antra vertus, ne tam turime Lietuvos komandas, kad jos pasi-rodytų tik užsienyje ir vis mažiau žaistų Lietuvoje. Jei ryžtiesi daly-vauti kokiame kitame turnyre, jo-kiu būdu negalima skriausti savo čempionato. Prisižaisime taip, kad „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“ prieš sezoną sužais finalo seriją ir visai nedalyvaus čempionate“.

Anot Š.Sakalausko, komandos turi reaguoti į pokyčius, kurie vyks-ta Vidurio ir Rytų Europoje. „Ne-bus taip, kaip buvo sukūrus LKL, kai „Žalgiris“ važiuodavo į Šilutę, Plungę ir nebuvo garantuotas, kad laimės. Tie laikai praėjo“, - teigė treneris. Tačiau ir jis įžvelgė grės-mę Lietuvos krepšiniui. „Aš ma-nau, kad praradus vertę nacionali-niam čempionatui kyla sunkumų ugdant žaidėjus rinktinėms. Kito modelio nėra išrasta. Tose šalyse, kurios turi stiprų krepšinio ūkį, žai-dėjai ugdomi nacionaliniuose čem-pionatuose, bet ne kažkokiose ben-drose lygose“, - samprotavo Š.Sa-kalauskas.

veteranas. Vyriausias lKl žaidėjas bus „Sakalų“ puolėjas rolandas Matulis, kuriam tuoj sueis 39-eri

�pastiprinimas. tarp daugybės „neptūno“ naujokų yra italijos čempionate rungtyniavęs deivydas Gailius

�

Favoritai. rimantą Kaukėną ir kitus garsius krepšininkus prisiviliojęs „Žalgiris“ sieks trečio titulo iš eilės

�

Irmanto Sidarevičiaus ir Egidijaus Jankausko nuotr.

ruGSėjo 26 d. 17.30 val. „Palanga“ - „Žalgiris“

ruGSėjo 27 d. 18 val. „Pieno žvaigždės“ - „Sakalai“ „Šiauliai Triobet“ - „Lietkabelis“ 19 val. „Neptūnas“ - „Lietuvos rytas“

ruGSėjo 28 d. 18 val. „Prienai“ - „Palanga“

ruGSėjo 29 d. 17 val. „Nevėžis“ - „LSU-Baltai“ „Sakalai“ - „Lietuvos rytas“ 17.15 val. „Juventus“ - „Neptūnas“

pirmosios savaitės tvarKaraštis

10

cmykcmyk10

Dabar mokyklose kairiarankių niekas net nebebando perauklėti, bet stereotipai, susiję su jų ypa-tingumu, išliko. Sprendžiant pagal garsius pasaulio kairiarankius, būtų galima daryti išvadą, kad dūmų be ugnies vis dėlto nebūna...

albertas einšteinas (albert einstein)

„Kairiarankiai patiria sunku-mų mokydamiesi“

Su šiuo teiginiu būtų sutikę visi mažojo Einšteino mokytojai, ku-rie buvo tvirtai įsitikinę - didesnio vėplos niekur nerasi. Jis vargais negalais susidorodavo net su ele-mentariais aritmetikos uždaviniais, o kalbėdavo taip lėtai ir neryžtingai, kad pedagogus tiesiog įsiutindavo. Būsimasis genijus net ketino laiki-nai mesti mokslus. Bet vadovybė jį aplenkė ir likus metams iki gimnazi-jos baigimo pasiūlė iš jos išeiti.

izaokas Niutonas (isaac Newton)

„Kairiarankio logika nesupran-tama, lygiai kaip moteriška“

Pridursime - ne šiaip moteriš-ka, o klasikinės anekdoto blondi-nės logika. Tai rodo sero Izaoko Niutono elgesys. Kaip žinoma, jis mėgo kates, bet nepakentė, kai šios atitraukdavo jį nuo darbo. Todėl jis duryse išpjovė angą, kad katė galėtų kada norėdama išeiti pasivaikščioti. Kai jo numylėtinė atsivedė tris kačiukus, kairiarankis mokslininkas šalia didelės angos išpjovė tris mažas - argi kačiukai išlįs pro didelę!

ernestas Če gevara (ernesto Che guevara)

„Kairiarankiai vidutiniškai gy-vena trumpiau už dešiniarankius“

Tegu kiekvienas pasirenka - ti-kėti ar netikėti statistika. Kai kas sako, kad kairiarankių gyvenimo trukmė trumpesnė 2 metais, kai kas - kad 7 metais, o dar kiti tvirti-na, kad 9. Beje, tikrai žinomas bent vienas atvejis, kai kairiarankystė

gerokai sutrumpino gyvenimą. Tai įvyko 1967 m. Bolivijoje, kur ka-riuomenė persekiojo sukilėlių bū-rius. Persekiotojai tikrai nežinojo, kuriame būryje yra garsiausias to meto revoliucionierius Če Geva-ra. Nežinojo iki tol, kol atkreipė dėmesį į tai, kaip iškirsti kai kurie takai džiunglėse - „kažkaip ne-žmoniškai“. Iškviestas ekspertas patvirtino, kad taip kirsti gali tik kairiarankis, tai yra Če.

vinstonas Čerčilis (Winston Churchill)

„Kairiarankis gali būti nepa-prastai talentingas“

Tai patvirtina garsaus Anglijos politiko sero Vinstono Čerčilio pa-vyzdys. Kai po virtinės nesėkmių per Pirmąjį pasaulinį karą jis, jau keturiasdešimtmetis, ėmėsi tep-tuko, rezultatas visus apstulbino. Pirmieji darbai, kuriuos jis, pri-sidengęs pseudonimu, nusiuntė į Paryžiaus pasaulinę parodą, buvo labai gerai įvertinti ir parduoti už didelius pinigus. Štai menotyrinin-kų nuomonė: „Mažiausia keliolika jo darbų galėtų varžytis su pripažin-tais impresionistų šedevrais“.

aleksandras Makedonietis

„Kairiarankiai sugeba rasti ne-standartinę išeitį iš kritinės situa-cijos“

Garsusis užkariautojas buvo ne tik kairiarankis - jo akys buvo skirtingų spalvų, ruda ir mėlyna. Tai baugino net jo bendražygius. Tačiau pats Aleksandras buvo vos ne vienintelis iš visų valdovų, kurie sugebėjo gauti neabejotinos naudos iš kairiarankystės „defekto“. Ma-kedonijos karalius subūrė savotišką gvardiją - atskirą 700 kairiarankių korpusą. Lemiamą mūšio akimirką jie smogdavo ten, kur priešininkai smūgio niekaip nesitikėdavo.

Specialistų nuomone, visi stereo-tipai, susiję su kairiarankiais, - ne daugiau kaip mitas. Tiesiog anksčiau kairiarankiai buvo laikomi nevisaver-čiais ar net demonizuojami, o dabar jiems priskiriami kokie nors įgimti talentai ir gebėjimai, bet stebėjimai rodo, kad kairiarankiai talentingumu niekuo nesiskiria nuo dešiniarankių. Kairiarankystė - normalaus vystymosi variantas. Iš kur ji - kitas klausimas. Buvo aktyviai ieškoma geno, kuris bū-tų už tai atsakingas, bet jis neaptiktas. Kita vertus, pagal statistiką tikimybė, kad dviejų dešiniarankių tėvų vaikas gims kairiarankis, yra visiškai men-ka. Jeigu vienas iš tėvų kairiarankis, tikimybė didėja iki 15 proc., o jeigu abu - iki 50 proc. Šiaip ar taip, kai-riarankystės fenomeno atsiradimas lieka paslaptis.

Parengė Milda KunSKaitė

kairysis frontasŠių metų rugpjūčio 13 dieną viso pasaulio kairiarankiai 20-ą kartą atšventė Tarptautinę kairiarankių dieną. Jei tikėsime statistika, tokių mūsų planetoje - ne mažiau kaip 15 proc. Kitaip tariant, kas septintas. Kadaise jiems buvo visai riesta. Europoje kairiarankystė buvo laikoma neabejotinu šėtono požymiu ir kartais vien to pakakdavo nuosprendžiui paskelbti. Rusijoje prietaringas Petras I išleido įsaką, pagal kurį „raudonplaukiams, šleiviems ir kairiarankiams“ buvo neleidžiama liudyti teisme, nes „Dievas suktą pažymi“.

prigimTisj/b sTereoTipai

1. albertas einšteinas2. izaokas niutonas3. ernestas če Gevara4. vinstonas čerčilis5. aleksandras Makedonietis

1

2 3

4

5

cmyk

11

cmyk

žmogusj/b galimybės

Tyrimas atskleidė, kad drovuoliams būdingas geresnis gebėjimas atpažinti veido išraiškose slypinčias emocijas. Tyrimo metu drovūs jaunuoliai geriau atpažino liūdesio ir baimės išraiškas veide, palyginti su kitais ne tokiais droviais dalyviais.

Tyrimo rezultatus jo autorė Laura Greivs Oheiver (Laura Gra-ves O’Haver), doktorantūros Ili-nojaus universiteto Karbondeile studentė, vadina pribloškiančiais. Juk ankstesnis darbas rodė visai priešingai: drovūs žmonės veido išraiškas linkę interpretuoti klai-dingai. Vis dėlto ankstesnio tyri-mo dalyviai buvo išimtinai vaikai, taigi peršasi išvada, jog gebėjimai skaityti veido išraiškas kinta kartu su amžiumi.

Kaip teigia L.G.Oheiver, tokie tyrimo rezultatai suteikia pozity-vumo šiaip jau nepageidautina lai-komai būdo savybei.

„Esame linkę žmonių drovumą laikyti silpnumo požymiu, tačiau mūsų tyrimas atskleidė, kad dro-

vuoliai turi pranašumų. Ties jais ir sutelkime savo dėmesį“, - siūlė tyrėja.

L.G.Oheiver savo tyrimo re-zultatus praėjusį mėnesį pristatė Orlande vykusiame Amerikos psi-chologų asociacijos susitikime.

L.G.Oheiver išanalizavo 241 aukštųjų mokyklų studentų, kurių amžiaus vidurkis - 19 metų, inter-netinėje anketoje pateiktą infor-maciją. Dalyviams buvo parodyta 110 veidų nuotraukų ir paprašyta įvardyti, kokią emociją (laimę, liūdesį, pyktį, baimę, nuostabą, pasišlykštėjimą ar neutralumą) kiekvienoje nuotraukoje esan-tis veidas atskleidžia. Tam, kad galėtų nustatyti tyrimo dalyvių drovumo lygį, studentai turėjo pažymėti, kurie iš pateiktų teigi-nių sąrašo jiems būdingi, o kurie - ne. Pavyzdžiui, „Jaučiu įtampą, kai esu tarp žmonių, kurių gerai nepažįstu“, „Man sunku paklaus-ti reikiamos informacijos“ arba „Vakarėliuose jaučiuosi nejau-kiai“ ir pan.

Nors iš esmės visi tyrimo da-lyviai pakankamai gerai spėliojo nuotraukose pavaizduotas veido išraiškas (net 81 proc. tikslumu), tačiau neigiamas emocijas (tokias

kaip baimė, pyktis, liūdesys) dro-vuoliai identifikavo kur kas geriau už kitus dalyvius.

Paklausti, kaip jautėsi tyrimo metu, pastarieji dažniau atsaky-davo jautęsi nusiteikę prastai. Tai iš dalies gali paaiškinti tyrimo re-zultatus, mat, kaip rodė ankstesni tyrimai, blogai nusiteikusieji linkę kitus dalykus matyti neigiamoje šviesoje - kai kas panašaus į vadi-namąjį „rožinių akinių“ efektą, tik atvirkštinį.

Įmanoma ir tai, kad gebėjimas pastebėti liūdną ar baimės kupi-ną veido išraišką drovius žmo-nes daro dar drovesnius, tvirtina L.G.Oheiver.

„Jei drovus žmogus geriau pa-stebi neigiamas emocijas kitų žmo-nių veiduose arba šios jiems atrodo intensyvesnės, natūralu, kad gali prarasti norą žiūrėti į aplinkinių vei-dus ir taip tampi dar drovesnis“, - kalbėjo moteris.

Vis dėlto kadangi tyrimas buvo atliktas internetu, neaišku, ar atlie-kant kitu būdu būtų gauti panašūs rezultatai. Dėl šios priežasties da-bar mokslininkė ketina atlikti pana-šaus pobūdžio tyrimą, pasitelkdama gyvenimiškos situacijos pokalbio įrašus vietoj paveikslėlių.

Drovūs žmonės geriau įžvelgia neigiamas emocijas

eltos nuotr.

Jau tūkstančius metų žmonės mėgina atrasti atsakymą į klausimą, kur slypi protas. Sąmoningo paciento, stokojančio trijų iki šiol pagrindiniais savimonei laikytų smegenų regionų, atvejis atskleidžia, kad ligšioliniai bandymai įminti šią mįslę buvo abejotini.

Tyrimo su šiuo pacientu rezul-tatai verčia galvoti, kad mentalinės funkcijos nėra susijusios vien su tam tikrais smegenų regionais. Kaip spėja Deividas Rudrufas (David Ru-drauf) iš Ajovos universiteto, atlikęs tyrimą su minėtu pacientu, kur kas labiau tikėtina, kad protas yra kaž-kas panašaus į virtualų mechanizmą, veikiantį įvairiuose kompiuteriuose, o smegenų ištekliai išsidėstę gana lanksčiai.

Padaryta išvada, kad savimonei būtini trys smegenų regionai - ga-linių smegenų skiltis, vadinamoji sala, priešakinė smegenų žievė ir medialinė prefrontalinė žievė.

Vis dėlto D.Rudrufo tai neįtiki-no. Kai su tyrėjų komanda sužinojo apie pacientą R., netekusį didelės smegenų audinių dalies, apiman-čios ir tris pagrindines savimonei palaikyti reikalingas sritis, jie ne-gaišdamas ėmėsi tyrimų.

Kaip teigia D.Rudrufas, re-miantis neurovaizdavimo tech-nikos modeliais, „pacientai, pra-

radę salą, turėtų iš esmės būti zombiais“. Vis dėlto pacientas R. pasižymi savimone. D.Rudrufo ko-manda tikrino, ar jis gali atpažinti save nuotraukose, ir atliko kuteni-mo testą (šio esmė - pastebėjimas, kad pats savęs kutenti negali).

Tyrėjų komanda priėjo išvadą, kad R. savimonė liko nepaliesta. „Bendraujant su juo buvo aišku, kad visos teorijos, kurios paremtos neu-ro vaizdavimo technika, yra netei-singos“, - konstatavo D.Rudrufas.

Be abejonės, pacientą kankina labai stipri amnezija, dėl kurios šis negali išmokti naujos informacijos, be to, jam sunku bendrauti.

Vis dėlto, tyrėjo teigimu, savi-monė ir kitos pažinimo funkcijos greičiausiai nėra susijusios su sme-genimis taip paprastai. Mokslinin-kas spėja, kad egzistuoja fundamen-talūs dar neatrasti mechanizmai.

„Čia slypi abstraktūs mechaniz-mai, kurių funkcine neuro vaizda-vimo anatomija nepaaiškinsi. Mes norime paprastų atsakymų į la-bai sudėtingus klausimus, tad per-nelyg supaprastiname suvokimą apie smegenis ir protą“, - kalba D.Rudrufas.

Psichologė Linda Kler (Linda Clare) iš Bangoro universiteto ty-rimų, atliktų su pacientu R., rezul-tatais taip pat nenustebinta. „Savi-monė turi daug reiškimosi būdų. Tai toli gražu nėra tik kelių smegenų ląstelių reikalas“, - įsitikinusi ji.

„Respublikos“, lrt inf.

Kur slypi protas?

12

cmykcmyk12

faunaj/b Įdomybės

Gorila Koko gali suprasti apie 2000 anglų kalbos žodžių. Ji neturi fizinių galimybių atsakyti žodžiu, taigi 40 metų beždžionė savo mintis reiškia naudodama modifikuotą amerikietiškos ženklų kalbos žodyną.

Ir ji nekalba tik apie maistą. Per 28 metus, kuriuos gorilų tyri-nėtoja Peni Peterson (Penny Pe-tersonn) dirbo su Koko, beždžionė reiškė daugelį emocijų, būdingų žmonėms, tarp jų - laimę, liūdesį, meilę, sielvartą ir sumišimą.

Pilkoji Afrikos papūga Aleksas, nugaišusi 2007 metais, mokėjo 150 angliškų žodžių. Paukštis mo-kėjo suskaičiuoti iki šešių objektų, atskirti daugybę spalvų ir formų, sudėlioti žodžius, suprasti abs-trakčias santykines sąvokas, to-kias kaip „didesnis“, „mažesnis“, „virš“ ir „po“. Prieš pat mirtį 31 metų sulaukusio Alekso paskuti-niai žodžiai gyvūnų psichologei Irenei Pepeberg (Irene Pepper-berg) buvo: „Būk gera. Pasima-tysime rytoj. Myliu tave“.

Pradedant borderkoliu Česeriu ir mažąja šimpanze Kanzi, baigiant delfinu Akeakamai, įvairių rūšių la-boratoriniai gyvūnai demonstravo elementarias žmonių kalbos žinias. Tačiau nepaisant didelių jų pastan-gų peržengti rūšis skiriančią ribą ir bendrauti su žmonėmis žmonių sąlygomis, žmonės į priešingą pusę keliavo retai.

Žmonėms, kaip protingiausiai rūšiai, būtų lengviau suprasti del-finų kalbą, nei delfinams išmokti ženklų kalbos. Kodėl, užuot bandę gyvūnus išmokyti žmonių komuni-kacijos sistemų, žmonės nebando iššifruoti jų kalbos?

„Tai daug diskusijų sulaukian-ti sritis, nes vis dar yra žmonių, kurie nori atskirti žmones nuo kitų gyvūnų. Taigi jei jie renka medžiagą gamtoje ir pamato ką nors gyvūnų komunikacijos sis-temoje, kas primena sintaksę, jie pasakys, kad taip nėra“, - teigia Markas Bekovas (Marc Bekoff), Kolorado universiteto Boulderyje ekologijos ir evoliucinės biologijos garbės profesorius.

Konstantinas Slobodčikovas (Constantine Slobodchikoff) šią ribą peržengė toliau nei bet kas kitas. Šiaurės Arizonos univer-siteto biologijos garbės profeso-rius keletą dešimtmečių pralei-do bandydamas iššifruoti prerijų šuniukų komunikacijos sistemą. Prerijų šuniukai yra graužikai. Jie negarsėja sąmoningumu ar sąmoju. Tačiau dešimtyse knygų ir straipsnių K.Slobodčikovas su kolegomis pateikė daugybę įrody-mų, kad prerijų šuniukai naudoja sudėtingą kalbą. Ir nemažą jos dalį jis gali suprasti.

Pamatę plėšrūną, prerijų šu-niukai vieni kitus perspėja nau-dodami aukšto tono spygavimą. Neįgudusiai ausiai šie spygavimai gali atrodyti panašūs vienas į kitą, tačiau taip nėra. K.Slobodčikovas

šiuos pavojaus signalus vadina „Rozetės akmeniu“, padedančiu iššifruoti prerijų šuniukų kalbą, nes jie naudojami kontekste, kurį žmonės gali suprasti, ir pagal tai signalus interpretuoti.

Savo tyrinėjimuose K.Slobod-čikovas fiksuoja pavojaus signalus ir tai, kaip elgiasi prerijų šuniukai, pamatę besiartinantį plėšrūną. Tuo-met, kai plėšrūno nėra, jis paleidžia pavojaus signalų įrašus ir filmuoja, kaip gyvūnai slepiasi. Jei jų reakcija sutampa su ta, kai artinosi plėšrū-nas, tai leidžia manyti, kad šiuose signaluose užšifruota reikšminga informacija.

Atrodo, kad taip ir yra. K.Slobod-čikovas nustatė, kad graužikai nau-doja skirtingus signalus perspėdami apie skirtingus plėšrūnus, tokius kaip kojotai, žmonės ar naminiai šunys. Jų signaluose net nurodo-mas plėšrūno dydis, spalva ir forma. Pavyzdžiui, jie atskirtų antsvorį tu-rintį, aukštą, mėlynus marškinėlius vilkintį žmogų ir liesą, mažą žmogų žaliais marškinėliais.

Prerijų šuniukai net sukuria naujus pavojaus signalus, reaguo-dami į nepažįstamus objektus, ku-riuos padeda tyrėjai, pavyzdžiui, didžiulio juodo ovalo nuotrauką. Nors prerijų šuniukai niekada neturėjo galimybės anksčiau to-

kio objekto aptarti, visi jie suku-ria identišką pavojaus signalą į jį reaguodami. Tai leidžia manyti, kad jie apibūdina ovalo dydį, for-mą ir spalvą kažkokiu standarti-niu būdu.

Ir visai kaip skirtingos žmonių grupės, skirtingos prerijų šuniukų rūšys naudoja atskirus dialektus, tvirtina K.Slobodčikovas.

Tačiau jų komunikacija - ne tik pavojaus signalai. „Prerijų šu-niukai taip pat turi tai, ką vadinu socialiniais plepalais, kai vienas prerijų šuniukas sukuria vokaliza-cijos seriją, o kitas prerijų šuniukas kolonijoje atsako kita vokalizacijos serija. Šiose serijose yra sintaksės, tačiau kadangi šuniukų elgsena ne-kinta, negaliu nieko pasakyti apie kontekstą. Taigi neturiu kaip iššif-ruoti informacijos, esančios šiuose socialiniuose plepaluose“, - kalbėjo K.Slobodčikovas.

Net tokie paprasčiausi gyvūnai kaip graužikai turi kalbą, prisotintą daiktavardžių, būdvardžių, sintak-sės ir dialektų, tad pagalvokite, ką galėtų kalbėti aukštesnės katego-rijos gyvūnai?

Drambliai rengia laidotuves mirusiesiems, be to, organizuoja reidus į kaimus, taip keršydami brakonieriams. Šimpanzės kariau-ja. Tokiam sudėtingam gyvūnų

elgesiui būtina sudėtinga kalba, teigia M.Bekovas.

„Žmonės stebisi, kaip vilkai koo rdinuoja savo medžiokles. Tam naudojama iš tiesų sudėtinga ben-dravimo sistema“, - aiškino jis. Del-finai suformuoja stiprius socialinius ryšius. Neseniai atliktas tyrimas taip pat parodė, kad jie demons-truoja kultūros požymius, pirmeny-bę teikdami socializacijai su kitais delfinais, kurie naudoja tuos pačius paprastus įrankius kaip ir jie.

Gyvūnai taip pat skleidžia įvai-riausius garsus - jie švilpauja ir pliaukši liežuviu. Greičiausiai tai nėra nereikšminga. Tačiau ar žmo-nės kada nors supras, ką jie sako?

Pasirodo, žmonės tą padaryti bando jau daugiau kaip pusę am-žiaus. „Žinome daug daugiau, nei žinojome prieš kelis dešimtmečius, tačiau iki abipusio bendravimo - dar ilgas kelias“, - teigė Stenas Kučajus (Stan Kuczaj), Jūrų žinduolių elgesio ir pažinimo laboratorijos Pietų Misi-sipės universitete direktorius.

Anot jo, didžiausias kliuvinys buvo išsiaiškinti, kokie yra delfinų komunikacijos vienetai.

Vienskiemeniai garsai ir kitos fonemos yra žmonių kalbos su-dedamosios dalys, aiškino moks-lininkas. „Mes nežinome, kokios yra delfinų bendravimo sudeda-mosios dalys. Ar tai švilpesiai, ar pliaukšėjimai liežuviu? Dabar ži-nome, kad jie naudoja ir prisilieti-mus bei pozas. Spėju, kad daugiau apie vienetus sužinosime tyrinė-dami bendravimo vystymąsi delfi-nų jaunikliuose. O kitas lygmuo - ką reiškia vienetų kombinacijos?“ - kalbėjo S.Kučajus.

Denisė Hercing (Denise Her-zing) su kolegomis iš „Laukinio delfino projekto“ nustatė, kad del-finai į vienas kitą kreipiasi vardais. Šią vokalizaciją tyrėjai vadina „žy-mės švilpesiais“. Tai leistų manyti, kad bendravimo vienetai yra švil-pesiai, tačiau kaip su tuo susiję delfinų pliaukšėjimai liežuviu ir pozos, vis dar neaišku.

S.Kučajus mano, kad galiausiai mes kodą „nulaušime“, tačiau ne visi sutinka, kad toks kodas iš vi-so egzistuoja. Džastinas Gregas (Justin Gregg), tarptautinės delfinų tyrimų organizacijos, pavadintos „Delfino komunikacijos projektu“, atstovas mano, kad delfinai gali iš viso neturėti kalbos vienetų.

„Po 50 metų trukusių delfinų bendravimo tyrimų neatrodo, kad delfinai sukuria į žodžius panašias vokalizacijas, kurias būtų galima „iššifruoti“ tokiu būdu, apie kurį galvoji, kai kalbi apie užsienio kalbos „mokymąsi“ ar egiptietiškų hiero-glifų „iššifravimą“, - kalbėjo jis.

„Taip yra todėl, kad gyvūnų bendravimo sistemos ir žmonių kalba yra labai skirtingos. Delfinų komunikacijoje greičiausiai nėra į žodžius panašių „simbolių“ ar „gra-matikos“, kokia yra mūsų kalboje. Šiuo metu nėra jokių priežasčių manyti, kad delfinų bendravimas funkcionuoja kaip žmonių kalba, tad ir nėra jokios „kalbos“, kurią galė-tume išmokti“, - pridūrė tyrėjas.

„Respublikos“, lrt inf.

Kada išmoksime kalbėti gyvūnų kalba?

ePA-eltos nuotr.

hipotezėKaip ilčių rodyMas pavirto šypsena?

Kai beždžionė apnuogina dan-tis, priglaudžia ausis ir įtempia gerklės raumenis, ji būna įspeista į kampą, išsigandusi ir pasiren-gusi kovai.

Kai žmogus apnuogina dan-tis, priglaudžia ausis ir įtempia gerklės raumenis, jis šypsosi. Kaip šis keistas evoliucinis skir-tumas atsirado?

Nors ir gali pasirodyti keista, draugiška žmogaus šypsena grei-čiausiai evoliucionavo iš daug agresyvesnio ilčių demonstravi-mo, teigia Dženis Portos (Janice Porteous), filosofijos profesorė iš Vankuverio salos universiteto Kanadoje, tyrinėjanti humoro ir juoko evoliuciją. Pagrindinis to įrodymas - „trūkstamos grandies“ veido išraiška, kurią nutaiso pri-matai, kuri nežymi nei to, kad „tu esi mano draugas“, nei to, kad „tu esi mano priešas“.

Baimės išraiška - apnuoginti dantys, priglaustos ausys, įtemp-tas kaklas - dažna situacijose, kur gyvūnas užspeistas ar jam kyla grėsmė, tačiau fiziškai jis negali iš-trūkti, aiškina mokslininkė. Tačiau didesnių primatų, pavyzdžiui, rezuso beždžionių, pavaldžios grupės narės rodo dantis domi-nuojančiam nariui tuomet, kai jos užima vietą, kurią nori užimti ir dominuojanti beždžionė.

„Atrodo, kad tokia išraiška nukreipia dominuojančiojo agre-siją, taigi tai yra nuolankumo, nepriešiškumo ir nuraminimo ženklas, kurio rezultatas - domi-nuojanti beždžionė palieka kitas ramybėje“, - teigė Dž.Portos.

Taip veido išraiška, kuri iš pradžių naudota kaip atbaidymo taktika, tapo baimės pripažini-mu, taip pat rodančiu nesiprieši-nimą. Apnuoginti dantys byloja: „aš pripažįstu tavo aukštesnį sta-tusą, taigi tu manęs neskriausk“, pridūrė mokslininkė.

Vėliau iltis vieni kitiems ėmė rodyti draugai. „Mokslininkai nu-statė, kad kartais didesni prima-tai, pavyzdžiui, šimpanzės, šią išraišką rodo tarp lygių narių. Pora lygių beždžionių ilgą laiką būna atskirai ir tuomet susitinka, parodo viena kitai dantis ir apsi-kabina. Taigi nuo nepriešiškumo rodymo pereinama prie prierai-šumo ir draugystės demonstra-vimo. Tai tampa draugiškumo ženklu“, - kalbėjo Dž.Portos.

Ir taip gimė šypsena. Moks-lininkai tiksliai nežino, kaip se-niai ji atsirado tarp žmogbež-džionių.

Nuo to laiko žmogaus šypse-na įgavo daugybę prasmių. Kaip ir rezuso beždžionės, žmonės vis dar šypsosi, kai bijo ar jaudinasi. Kartais, kai vaikai patenka į bėdą ir yra peikiami, jie negali nustoti šyp-sojęsi. Tai greičiau nuolankumo, o ne nepaklusnumo ženklas, aiškina mokslininkė. Mes šypsomės ir tuo-met, kai esame laimingi.

„Nežinau, ar kiti gyvūnai gali taip šypsotis, nes ši jų išraiška ne-slepia sudėtingos psichologijos“, - teigė Dž.Portos.

cmyk

13

cmyk / 13

Paprastai meškeriotojams ruduo prasideda, kai vanduo atvėsta ir mailius, o paskui ir stambesnės karpinės žuvys, pasitraukia iš priekrantės į gilesnes vietas šalia duburių, kur paprastai žiemoja iki pavasario. Šį rudenį gamta neskuba atsisveikinti, šiltas oras palaiko aukštesnę nei būdinga tokiam metų laikui vandens temperatūrą ežeruose ir tvenkiniuose.

viktoras aRMaliS

lieptai - meškeriojimo zona

Pats tikriausias įrodymas, kad vandenų gelmėje gyvenimas vyks-ta pagal vasaros tvarkaraštį, - tai, kad žuvys kimba palei lieptus, įsi-bridusius į ežerų priekrantę. Čia dažniausiai plyti 2-3 m gelmė. Tik tokiuose stačiašlaičiuose ežeruose kaip Tauragnas ar Asveja - dvigu-bai giliau. Patikrinti prielaidai, kad žuvys dar nepasitraukė iš priekran-tės, pasirinkome Dūkštą - tipišką ežerą su lėkštoku smėlėtu atabra-du, už kurio dugnas panyra į mi-nėtą gelmę. Joje plyti minkštute, neaukšta vandens augalija nukloti plotai, kurie idealiai tinka maskuo-tis įvairių rūšių žuvims.

Norint sėkmingai meškerioti visą rytą, žuvis, daugiausiai kuojas, reikia kažkuo sudominti ir privilio-ti į tą vietą, kur numatyta užmesti masalą. Toks prievilas - jaukas, kurio smulkios dalelės pakibs van-dens storymėje ir kaip magnetas pritrauks į šią zoną aukšles, o stambesnės dalelės, nuguls du-gną ir taps susidomėjimo objektu kuojoms, plakiams, o gal privilios net lynus ir karšius. Tinkamam jauko mišiniui paruošti reikia tu-rėti įvairių produktų - džiūvėsių, maltos duonos, traiškytų grūdų, konservuotų kukurūzų, smulkin-to biskvito, aromatizatorių ir dar daugelio smulkmenų. Gaila, jei visos šios gėrybės pražus veltui, o taip gali atsitikti, jei, priešingai jūsų prielaidai, vanduo jau atvė-so tiek, kad žuvys pasitraukė iš priekrantės.

Labai abejotina, kad net ir tuo atveju, jei duburiai, kuriuose susi-telkė žuvys, yra šalia priekrantės, jos susivilios jauko aromatu ir pa-likusios saugią priebėgą plauks į priekrantę, kuri, atvėsus orams, tampa lydekų medžioklės zona. Tad iš pradžių patartina pasitikrinti, ar kuojos, aukšlės, plakiai vis dar kur-suoja ties lieptu? Padaryti tai gana nesunku - reikalinga plūdinė meš-kerė, kuri yra pagrindinis žuvų gau-

dymo priekrantėje įrankis, ir gera porcija kantrybės. Tiesa, dar reikia turėti kelių rūšių masalų - sliekų, musių lervų, kukurūzų grūdų ar virtų perlinių kruopų. Užmeski-te meškerę su turimais masalais paeiliui, kol kažkuriuo susidomės žuvys. Slieku greičiausiai pavyks suvilioti ešerį ar kuoją, kukurūzo grūdu - karšį ar plakį, musės lerva - aukšlę. Jei per ketvirtį valandos užkibs pirmoji žuvis, taps aišku,

kad einate teisingu keliu - žuvys laikosi priekrantėje, o tada galima imtis manipuliacijų su jauku.

Birūs rutuliai

Ežeruose privilioti žuvis į plo-tus, kur dugnas apžėlęs vandens augalija, geriausiai pavyksta to-kiu jauku, kurio dalelės pakimba vandenyje 1-2 m gelmėje. Ir tik dalis nusėda ant dugno. Kad jau-kas pasižymėtų tokiomis savybė-mis, jo mišinys turi būti nelipnus. Iš tokio mišinio sulipdytus jauko rutulius galima sėkmingai užmesti ranka gana didelį atstumą, tačiau grimzdami jie turi suskilti į kelis gabaliukus, paskui suirti, nepasie-kę dugno. Tai įmanoma tik tada, kai jauko mišinys purus. Pakanka į jauką, kurio pagrindas - malti džiūvėsiai, kurie išbrinkę puikiai klijuojasi, įmaišyti 20-30 proc. kur-miarausio žemės ir reikiamas efek-tas bus pasiektas. Galimas ir kitas variantas: norint, kad jaukas greitai suirtų, jį galima maišyti su žvy-ru arba smėliu. Stepono Pučins-ko žodžiais, Italijos meškeriotojai šiam reikalui naudoja net specialią skaldą. Kita vertus, ruošiant jauko mišinį, reikia atsižvelgti ne tik į gaudomų žuvų rūšį, bet ir į jų dy-dį. Kam sočiu jauku vilioti smul-kmę? Pakaks mišinio iš smulkių dalelių. Tačiau tada tikėtis rimto laimikio neverta. Stambias žuvis galima privilioti tik sočiu jauku. Žodžiu, neišsprendžiama dilema. Bet išeitis labai paprasta - naudo-kite jauko mišinį, skirtą nestam-bioms žuvims. Jei užkibs stam-bus egzempliorius, visada galima bus užmaišyti dar vieną kubiliuką jauko, šį kartą skirto stambioms žuvims, ir nugramzdinti jį nedide-lėmis porcijomis, nes triukšmingai pliumpsintys į vandenį dideli jauko rutuliai gali išbaidyti žuvis.

tinkamas vėrinys

Jei žuvis dar galima prisišaukti sočiu vasariniu jauku, tai reikia ir masalą naudoti vasarinį. Tam pui-kiai tinka saldžiame sirupe kon-servuoti kukurūzų grūdai. Jų, beje, reikia šiek tiek įmaišyti į jauką, ta-da nuo dugno rankiojantys grūdus karšiai ar kuojos nežiūrės įtariai ir į kukurūzo grūdą, užvertą ant ka-bliuko. Tačiau kukurūzo grūdą gu-dragalvės kuojos sugeba žaibiškai nugvelbti nuo kabliuko, todėl labai svarbu, kad plūdės grimzlė būtų idealiai subalansuota. Tik tada ji jautriai signalizuos apie menkiausią žuvies prisilietimą prie masalo. Jei oras vėjuotas, ežero paviršių, kaip šiandien, šiaušia bangelė, ypač tin-kama yra „Windbeater“ tipo plūdė su plona antena, kurią vainikuoja stambus, ryškiai raudonas bum-bulas. Plūdės korpusas turi būti nugrimzdęs į vandenį iki pat ante-nos pagrindo, tad ji stabiliai laikysis ant bangelių ir iškart niuktels arba paners, jei žuvis pastvers masalą. Štai būtent taip ir atsitiko - plūdė niukteli, sustingsta ir staigiai ne-ria. Pakertu ir netrukus graibšte spurda stambi kuoja. Vasara prie lieptų dar nesibaigė - žuvys kimba priekrantėje.

ypaTumaij/b žūklė

vanduo neatvėso - žuvys priekrantėjeŽūKlės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūklei pagal kibimo kalendorių š.m.

rugsėjo 23 d.7.00-10.00, 18.00-19.30 val.

rugsėjo 29 d.8.30-11.30, 13.00-13.30, 18.30-19.30 val.

Viktoro Armalio nuotr.

arsenalasbesvoris Kubilaitis

Dabar diena jau sutrumpėjo keliomis valandomis, tad ir jauko nebereikia tiek daug kaip vidurva-sarį, kai žuvis tenka maitinti vos ne visą parą. Kilogramas pusantro - tokio kiekio jauko visiškai pakanka, kad būtų galima sėkmingai meš-kerioti iki pusiaudienio. Dėl tokio kiekio jauko neapsimoka į žūklę gabenti didelį kubilaitį, nes jis už-ima daug vietos. Kur kas praktiš-kesnis variantas - „Salmo“ kubilaitis iš standaus, neperšlampamo audi-nio. Jame sėkmingai užmaišysite reikiamą kiekį jauko, o sulankstytas toks kubilaitis uždengia tik krepšio dugną. Kita vertus, galima pasiim-ti porą tokių kubilaičių, jei prireiks užmaišyti skirtingo jauko, tačiau papildomas kubilaitis nė kiek ne-apsunkins bagažo.

n iki pusiaudienio plūdinuke galima sumeškerioti keliolika kuojų ir antra tiek aukšlių

receptas• Paprastas jaukas įvairioms

žuvims• Jaukas „Sensas Etang“ - 300 g• Jaukas „Sensas Gardons“ -

400 g• Kurmiarausio žemė - 300 g• Kvapus sirupas „Aromix Blood-

worm“ - 50 g

pastaba: receptas apskai-čiuotas 1 kg jauko, jei norite pasigaminti dvigubai daugiau, dauginkite visų jauko dalių kie-kius iš dviejų, jei - 3 kg, daugin-kite iš trijų.

Pirmoji kuoja, sugauta ties lieptu, geras ženklas - žuvys dar nepasitraukė iš priekrantės

n vėjuotu oru stabilumu pasižyminti plūdė „Salmo Windbeater“ - tinkamiausias pasirinkimas

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

KryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

Vertikaliai: Dirigentas. Šerėnas. Šalna. kol. Uk. Ges. Madera. levas. Fetišas. Gitara. retokas. Nuga. tolimas. aras. Sikas. Sv. alsi. Penas. ko. Sakalas. Denis. lig. adatas. Povilas. kuls. karamelė. tadas. tapt. Patalas. Mėlis. Valtis. isa. epas. Siuvasi. Namelis. keris. indėnas. lis. alanas. al. Gė. adis. Dinaras. Odė. alytus. Sarajevas. Ošas.

HOrizONtaliai: Septynios. apranga. Bakara. Dėl. adatinė. kalamas. Net. atelana. Pasala. asas. Sėsim. Nikulinas. elis. keturi. Melisa. Vaga. Potėpis. Stagaras. Valas. Da. lesa. Didis. iJ. Šuns. Pelas. Mane. rosenas. lav. Felinis. Skara. Metikas. Vienas. Nematomas. tauras. Dikas. kalvis. kešas. luptas. Oš. Oras. Skiltis. ada. Milas. Vogs. Siūlės.

PažyMėtUOSe laNGeliUOSe: Germanistika

PRAėJusIos sAVAITėsatsaKyMai

skirmanto leono Karalevičiaus istori-nę knygą apie krep-šinį „XX a. lietuvos krepšinio legenda“ laimėjo:• Kirstukas Albinas

(Jurbarkas)

PRAėJusIos sAVAITės prizo laiMėtojas

Dėl prizo prašome skambinti tel. 238-70-31, 238-70-32

iki rugsėjo 25 d. 17 val.

šachMatai

Nr.1 P.Keresas - V.Petrovas, 1940 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.2 V.Šteinicas - A.Andersenas, 1870 m. Juodieji pradeda ir laimi.

Nr.3 A.Andersenas - J.Cukertortas, 1869 m. Baltieji pradeda ir laimi.

PRAėJusIos sAVAITės atsaKyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.g6 h6 (1...fg6 2.fg7 Kg8 3.Vh7 Kh7 4.gf8Ž 1:0) 2.Vh6 gh6 3.g7 Kg8 4.gf8V Kf8 5.Bd8 1:0.

2 padėtis 1...Žf1 2.Kg1 Žh3 3.Kh1 Vg1 4.Žg1 Žf2X.

3 padėtis 1...Žf3 1:0 (2.gf3 Bg6).

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

Skaitytojas, teisingai išsprendęs kryžiažodį, gaus dovanų Skirmanto leono karalevičiaus istorinę knygą apie krepšinį „XX a. lietuvos krepšinio legenda“

spręsKiTe Kryžiažodį ir laimėKiTe:

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki rugsėjo 27 d. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sms

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

cmyk

15

cmyk / 15

KaKuro

galvosūkiaij/b žaidimai

išbrauK sudoKu

(RugsėJo 24 - 30 D.)horosKopas

aVinai kitą savaitę sėkmingai semsis ži-nių. Savo originaliu

mąstymu jūs sudominsite daug žmonių. Daug nuveiksite srityse, susijusiose su darbu ir karjera, bet svarbiausia - neišsigąskite to, kas nežinoma.

jauČiai kitą sa-vaitę turėtų ben-drauti su bičiuliais.

Dalyvaukite vakarėliuose, lanky-kitės klubuose ir sporto salėse. Jums dabar rekomenduojamas aktyvus gyvenimo būdas. Aplink jus nutiks daug džiaugs-mingų įvykių.

dVyniai turi ypač taktiškai bendrauti su giminaičiais. Slėp-

kite savo susierzinimą, kad iš-vengtumėte konflikto su jais. Atsisakykite aktyvios veiklos, skirkite šį laikotarpį jėgoms at-gauti, įvykiams apmąstyti ir sveikatai stiprinti.

vėžius domins bendravimas su pa-žįstamais, giminėmis,

kaimynais. Norėsite sužinoti, kas pastaruoju metu nutiko žmo-nėms iš jūsų aplinkos. Gauta in-formacija padės įveikti daugelį kliūčių. Pamėginkite padaryti ką nors tokio, kam anksčiau nesi-ryždavote. Tinkamas metas ge-rinti būsto sąlygas.

liūTai bus visiškai teisūs, jeigu arti-miausiu metu suak-

tyvins draugišką bendravimą. Tai jums padės gauti naudingą patarimą ir įdomios informaci-jos. Kitą savaitę įsigysite naudin-gų daiktų.

mergelės bus pasirengusios elgtis drąsiai ir iniciatyviai,

imtis atsakomybės, veikti sava-rankiškai. Kita savaitė - puikus metas pradėti fizines pratybas, kurios smarkiai pagerins jūsų sa-vijautą. Laikotarpis taip pat pa-lankus kelti materialinę gerovę.

svarsTyklės kitą savaitę neturėtų užsibrėžti grandiozi-

nių ir sunkiai įvykdomų uždavi-nių. Ateinančios dienos sudarys palankias sąlygas jūsų tikslams įgyvendinti, bet jie turi būti rea-lūs. Galite tikėtis draugiškos pa-ramos, bet svarbiausias vaid-muo bet kuriame darbe priklau-sys būtent jums.

skorpionai ki-tą savaitę suaktyvins kontaktus su draugais

ir bendraminčiais. Bendravimas su jais padės sėkmingai išspręsti klausimus, susijusius su finansais ir karjera. Ateinanti savaitė taip pat bus palanki seniai numaty-tiems dideliems pirkiniams.

Šauliai kitą sa-vaitę netikėtai iš nau-jo „atras“ mylimą

žmogų. Susituokusiems šio Zodia-ko ženklo atstovams gyvenimo prasme taps partneris ir šeima. Puikus metas susitaikyti. Jums pavyks rasti kompromisą ir už-megzti harmoningus santykius.

ožiaragiai tu-rėtų tolygiau paskirs-tyti krūvius ir kruopš-

čiai planuoti savo laiką. Kitą sa-vaitę išaugs jūsų intelektinės galios, komunikabilumas. Laiko-tarpis tinka geranoriškiems san-tykiams su bičiuliais ir giminė-mis atnaujinti.

Vandeniai turi vengti didelių fizinių krūvių darbe. Nors

dėsite dideles pastangas, jų re-zultatas kitą savaitę bus lygus nuliui. Užtat metas tinkamas ro-mantiškiems santykiams. Galbūt išgirsite meilės prisipažinimą, jums pasiūlys ranką ir širdį.

žuvys kitą savai-tę galės sėkmingai spręsti buitinius

klausimus. Būsimas buto re-montas bus puiki proga susi-rinkti visiems šeimos nariams. Santykiai su artimaisiais bus nuoširdūs ir geranoriški. Jūsų fi-nansinės galimybės padidės.

eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

mergelė-svarsTyKlės

n operos solistas Virgilijus NOREIKA(1935 m. rugsėjo 22 d.)

n KompozitorėJūratė BALTRAMIEJŪNAITĖ(1952 m. rugsėjo 23 d.)

n Poetas Aidas MARČĖNAS(1960 m. rugsėjo 24 d.)

pagalbinės sKAIČIų sumų ReIKŠmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėJusIos sAVAITės atsaKyMai

9 3 135 8 1 69 41 3 8

7 4 63 9 54 1 2 65 9 1

22 4 9 7 5 3

6 8 77 6

1 5 4 2 93 8 6 2 9 1 4

4 8 7 1 6 37 6 5 4 8 1

1 4 8 7

Parengė : „galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėJusIos sAVAITės atsaKyMai

1 4 2 9 5 8 7 3 68 9 5 7 3 6 2 1 46 7 3 1 2 4 8 5 95 8 4 6 7 3 9 2 13 2 9 5 8 1 4 6 77 6 1 4 9 2 3 8 52 5 7 8 6 9 1 4 39 1 8 3 4 5 6 7 24 3 6 2 1 7 5 9 8

4 1 3 2 6 5 8 7 92 5 8 7 4 9 3 1 66 7 9 3 8 1 2 4 55 8 4 9 2 6 1 3 73 2 7 5 1 8 6 9 49 6 1 4 3 7 5 8 27 3 6 8 5 4 9 2 18 4 5 1 9 2 7 6 31 9 2 6 7 3 4 5 8

PRAėJusIos sAVAITės atsaKyMai

18 Š A R Ū N A S

16

cmykcmyk16

Iliuzionistui arvydui stoniui (47) patinka suktis virtuvėje prie puodų - tik šiam pomėgiui užsiėmęs vyras ne taip dažnai atranda laiko. „Virtuvėje dažniausia šeimininkauja žmona, nes vyras turi pinigus uždirbti, kad visi normaliai gyventų. O suktis virtuvėje - malonumas, kokį vyrai retai gali sau leisti“, - apgailestauja jis.

Deimantė ZailSKaitė

A.Stonys nedemonstruoja triu-kų su maistu. Nors gamina su di-džiuliu užsidegimu. „Kiekvieną kar-tą išeina kitaip, nes aš dedu vieną ingredientą - „vikatuną“ - tai yra mano sugalvotas trumpinys, kuris reiškia: viskas, ką turiu namuose. Mano Zodiako ženklas - Jautis. O Jaučiai mėgsta pavalgyti ir neretai pasisukinėti virtuvėje. Mano amži-natilsį tėtis labai mėgo gaminti - jis į virtuvę retai kada užeidavo, bet visada skaniau už mamą padary-davo. Ruošti valgį pradėjau tada, kai iš Kuršėnų išvažiavau gyven-ti į Vilnių - tada gyvenau vienas ir teko galvoti, kaip išsimaitinti. Būdavo, atsidarau šaldytuvą, atsi-darau spintelę ir žiūriu, ko turiu. Būdavo visiška improvizacija“, - prisimena jis.

Kaip A.Stonys atrado savo pro-fesinį pašaukimą? „Kaip tikras užsispyręs žemaitis aš pabėgau iš Kuršėnų sakydamas, kad man ten oro per mažai. Kadaise televizorių gamykloje, kur teko dirbti, susipa-žinau su savo mokytoju Genučiu Vingru iš Šiaulių. Iš jo gavau labai gražią pradžią - visos šitos abėcė-lės A raidę. Paskui pradėjau pats mokytis ir jau buvau šio bei to pasiekęs, nes žmonės, nė nematę mano sugebėjimų, sakydavo: mums užtenka žinoti, kad tu esi G.Vingro mokinys. Jis buvo labai griežtas mokytojas. Visi žinojo, kad jeigu jau aš mokausi pas jį, vadinasi, ly-gis turi būti aukštas. Man sekėsi, nes aš esu labai užsispyręs“, - sa-ko Arvydas.

A.Stonio jaunųjų iliuzionistų akademijos įkūrėjas patikina, kad triukus gali rodyti bet kas, tik jie skirsis priklausomai nuo rankų gali-mybių. „Vieni gali vienokius rodyti, kiti - kitokius. Didesnę reikšmę tu-ri artistiškumas, sugebėjimas elgtis scenoje“, - sako jis.

„Juliaus/Brigitos“ skaitytojams A.Stonys pagamino paradoksiškai skambantį patiekalą „Azijietiška kiauliena“. „Draugams pavadini-mas labai patiko, toks jis ir liko. Aš sugalvojau beveik visą šį receptą, išskyrus vieną dalyką - apvolioti kiaulieną krakmole - tai aš pamačiau vienoje kulinarijos laidoje“, - sako prie viryklės stojęs Arvydas.

maisTasj/b saViTarna

azijietišKa Kiauliena

arvydo stonio triukai su maistu• 400 g kiaulienos

sprandinės,• 2 maišelių ryžių,• saldžiosios paprikos,• didesnės morkos,• porų,• 3 pomidorų,• krakmolo,

• kiaulienai tinkančių aštresnių prieskonių arba tiesiog druskos ir maltų pipirų,

• garstyčių sėklų,• pusės indelio kečupo,• maždaug stiklinės šalto

vandens• duonelės.

JuMS ReIKėS (3 PORcIJOMS):

Irmanto sidarevičiaus nuotr.

1. Supjaustykite nuplautas daržoves - morkas, porus, papriką ir pomidorus.

2. nuplaukite mėsą, supjaustykite juostelėmis - jas perpjaukite per pusę.

3. Ryžius virkite apie 20 min.

4. Į indelį įpilkite krakmolo, ten suberkite prieskonius - druską, pipirus, - išmaišykite ir apvoliokite mėsos gabaliukus.

5. Mėsos gabaliukus dėkite į keptuvėje įkaitintą aliejų ir kepkite 7-10 min.

6. apskrudusią kiaulieną verskite į troškinti skirtą keptuvę, ant viršaus gražiai paskirstykite pjaustytas daržoves, įpilkite maždaug stiklinę vandens, uždenkite ir troškinkite apie 10 min. Jeigu morkos dar neminkštos, patroškinkite šiek tiek ilgiau.

7. Po 10 min. atidenkite keptuvę, išmaišykite ir laukite, kol išgaruos vanduo. Ragaukite, o jeigu trūksta prieskonių, įberkite daugiau, pagardinkite garstyčių sėklomis. Kai troškinys pradeda tirštėti, dažniau pamaišykite. tai ženklas, kad patiekalas greitai bus paruoštas.

8. Sukrėskite pusę indelio kečupo, palaukite, kol jis sušils, bet neužvirs. ir viskas. Į lėkštę dėkite ryžių ir troškintos kiaulienos. Skanaus.

Kiekvieną kartą išeina kitaip, nes aš dedu vieną ingredientą - „vikatuną“ - tai yra mano sugalvotas trumpinys, kuris reiškia: viskas, ką turiu namuose