Lapkrièio 10 d., ketvirtadienis19:00Kauno dramos teatro fojė / Laisvės al. 71, Kaunas

Mikko innanen & innkvisitio feat. Liudas Mockūnas (Suomija–Lietuva)fLow Low (Lietuva)23:00„Ryšių klubas” / Ryšių istorijos muziejus / Rotušės a. 19, Kaunas

Naktinė džiazo sesijataneL Ruben Quintet feat. kadRi vooRand (Estija)Bendradarbiaujant su Lietuvos ir Estijos džiazo federacijomis

Lapkrièio 11 d., penktadienis19:00Kauno dramos teatro fojė / Laisvės al. 71, Kaunas

tRio 11.11 (Lietuva)ken vandeRMaRk ir Made to bReak (JAV)23:00„Punto Jazz Club” / Kęstučio g. 6, Kaunas

Jam Sessioninnkvisitio kLubi (Suomija)

Lapkrièio 12 d., ðeðtadienis16:00 Kauno dramos teatro fojė / Laisvės al. 71, Kaunas

Atvira diskusija„NoBusiNess records” prodiuseris danas MikaiLionis / „Loftų kuLtūRa džiaze”Renginys nemokamas

19:00Kauno dramos teatro fojė / Laisvės al 71, Kaunas

fRee funk society (Lietuva)La Poche a sons (Prancūzija)23:00„Jazz palėpė” / Kęstučio g. 6, Kaunas

Jam SessionviLkšu Pa MuguRu (Lietuva)

programa

meistriÐkumo kursai

Lapkrièio 10 d., ketvirtadienis11:00VDU muzikos akademija / V. Čepinskio g. 5, Kaunas

Meistriškumo kursai / veda Mikko innanen (saksofonas), sePPo kantonen (klavišiniai), Joonas RiiPa (mušamieji)

Lapkrièio 11 d., penktadienis11:00VDU muzikos akademija / V. Čepinskio g. 5, Kaunas

Meistriškumo kursai / veda ken vandeRMaRk (saksofonai)

20:00

20:00

19:00

16:00

23:00

23:00

23:00

13:00

13:00

Kas formuoja džiazo atlikėjo stilių? Kokie dalykai ir kokios patirtys turi įtakos jo pasirinktam grojimo būdui?

Saksofonu groju jau labai seniai, praktiškai visą gyvenimą – pradėjau, kai buvau dešimties. Per šį laiką mokiausi daugybėje mokyklų, pas daugybę mokytojų. Tačiau nesvarbu keliose mokyklose mokeisi – visų pirma džiazo atlikėjui mokytojas yra jis pats. Tu pats save turi mokyti – niekas negali išmokyti atlikėjo improvizuoti.

Muzikiniame atlikėjo kelyje, jo tobulėjime ir vystymesi tiek daug dalykų maišosi tarpusavyje ir daro jam įtaką, jog iš pradžių tai primena chaotišką netvarką. Tad belieka tikėtis, jog ilgainiui iš šios maišaties išsivystys kažkas prasmingo.

Dažnai teigiama, jog teorizuota, į taisykles ir nurodymus nukreipta mokykla gali nužudyti ar sukliudyti atlikėjo talentui, pažaboti jo muzikinį smalsumą. Tad kas svarbiau: išmoktos muzikinės teorijos ar intuicija?

Visiškai džiazu susidomėjau, kai buvau paauglys – tuomet klausiausi vien tik bebop stiliaus. Tuomet ir pats pradėjau groti džiazą, ėmiau improvizuoti: tai dariau iš klausos, intuityviai. Tada dar nežinojau harmoninių linijų ar akordų išdėstymų, jų išmokau vėliau. Tad mano kelias į džiazo improvizaciją veda per intuiciją. Tačiau tai nėra vieninga tendencija, nes daugeliui muzikantų yra nutikę atvirkščiai.

Koks yra esminis skirtumas tarp muzikinės improvizacijos ir iš anksto paruoštos kompozicijos atlikimo?

Steve Lazy yra pasakęs: „Kai turi sukurti 15 sekundžių muzikos, turi begalę laiko apgalvoti tas 15 sekundžių, tačiau kai improvizuoji 15 sekundžių, tu turi tik 15 sekundžių“. Manau, jog tai puikiai atskleidžia esminį skirtumą.

Tai, ką mes su „Innkvisitio“ dažniausiai atliekame – abiejų žanrų kombinacija. Tačiau kai lipi ant scenos turėdamas muzikinę kompoziciją, labai svarbu, jog visi būtų puikiai ją įsisavinę, suvokę, absorbavę, iš tiesų būtų joje. Tik tuomet gali pradėti kompoziciją laužyti ir keisti.

Innkvisitio projektas yra vadinamas retro-futuristiniu. Ar Tu sutinki su tokiu apibūdinimu ir ką iš tiesų jis reiškia?

Manau retro-futurizmas yra tinkamas apibūdinimas mūsų projektui. Viena vertus, tai žodis, kuris nieko nereiškia, bet tarsi rodo unikalumą bei išskirtinumą. Nors, tiesą pasakius, 1920-aisiais egzistavo meninis stilius, kuris būtent taip ir vadinosi.

Tačiau man šis apibūdinimas asocijuojasi su idėja, jog žiūrint į praeitį ir tikint, jog džiazo istorija galėjo pasisukti visai kita linkme, šiandien skambanti muzika būtų visiškai kitokia. Kitaip tariant, tai kelionė į praeitį ten atrandant ateitį, kuri visiškai skiriasi nuo tikrosios, šiandien išsipildžiusios ateities.

Ar visa džiazo muzika vystosi ta linkme, jog ji vis labiau laisvėja ir atsikrato visų apibrėžimų, vardų ir šablonų? Ar visi šie dalykai tiesiog dar nėra sukurti šiandienos muzikai, tačiau etiketės bus sukurtos ir užkabintos vėliau?

Tai, ką šiandien groju aš ir daugelis kitų džiazo muzikantų, didžiąja dalimi galėtų būti pavadinta free. O tai nėra nauja muzika, ji egzistavo jau prieš 50 metų. Tačiau tai vis besitęsianti diskusija – sprendžianti, ar tai atskiras muzikinis stilius ar muzikos atlikimo metodas.

Bet kokiu atveju, šiandien egzistuoja žymiai daugiau muzikinių stilių nei kada nors anksčiau. Vien dėl to, jog pasaulyje skamba tiek daug muzikos ir ją atlieka

begalė muzikantų, tiek džiaze, tiek elektroninėje muzikoje yra šimtai skirtingų pavadinimų ir skirtingų stilių. Ir nors dažnai vardai nieko nereiškia, tačiau kartais jie padeda klausytojui atrasti tai, kas jam galėtų patikti.

Ar, Tavo nuomone, kalbant apie džiazą, vieningi ir tiksliai apibrėžiantys pavadinimai iš viso gali egzistuoti? Tą patį free skirtingi klausytojai dažnai suvokia visiškai skirtingai ir asocijuoja su skirtingais dalykais.

Taip, tokie dalykai iš tiesų pastebimi, ypač su free. Tai, ką mes atliekame su „Innkvisitio“ dažnai yra įvardijama kaip free, kas nėra visiška tiesa. Didelė dalis mūsų muzikos galėtų būti taip apibrėžiama, tačiau kyla klausimas: kur yra ta linija, kada free džiazas jau nebėra free džiazas, ir kada muzika nustoja būti „laisva“? Šiandieninėje muzikoje greta laisvos improvizacijos dažnai atsiranda svinguojantys ritmai, modernios kompozicijos, funk ar metal elementai. Tad tokiai muzikai labai sunku uždėti vieningą, visiems suprantamą pavadinimą.

Ar džiazas reikalauja kokių nors specifinių asmenybės bruožų? Ar yra tam tikros charakterio savybės, kuriomis atlikėjas turėtų pasižymėti?

Privalu turėti greitą reakciją ir suvokimą, nes kitu atveju muzika groja savo ruožtu, o tu nuo jos atsilieki, esi užstrigęs savyje. Turi suprasti, kada ką groti ir kuomet negroti iš viso. Kartais grojimas grupėje yra prilyginimas pokalbiui – turi klausytis, suprasti ir reaguoti į tai, ką tavo pašnekovas sako, nes kitaip pokalbis bus tiesiog nemandagus ar iš viso neturės jokios prasmės.

Man ši savybė – iš tiesų išskirtinis džiazo bruožas. Žinoma, tai egzistuoja visuose muzikos stiliuose, tačiau toks muzikinis jautrumas džiaze yra itin svarbus. Vienodai svarbu suvokti tiek bendrąją atliekamą kompoziciją, tiek trumpus muzikinius momentus.

Muzikoje reikia tiek laisvės sukurti idėją, tiek disciplinos ją įgyvendinti. Kas Tau yra svarbiau?

mikko innanen: „atlikëjas turi labai gerai suvokti, kà jis nori pasakyti klausytojui.“

Pirmasis savo mintimis dalinasi improvizacinės džiazo muzikos atlikėjas ir kompozitorius iš Suomijos Mikko Innanen, kurio vardas pastaruosius 10 metų Europos scenoje skamba ypač garsiai. M. Innanen ryšiai su Lietuva itin glaudūs: be reguliarių koncertų su įvairiais projektais mūsų šalyje, prieš 11 metų Klaipėdoje suomis susipažino su Liudu Mockūnu, su kuriuo groja „Innkvisitio” grupėje.

Pokalbis su M. Innanen apie improvizaciją, džiazą bei bandymai apibrėžti šio stiliaus ribas.

mikko innanen & innkvisitio feat. Liudas mockûnas (Suomija–Lietuva)

Mikko innanen – saksofonas, Liudas Mockūnas – saksofonas, sePPo kantonen – klavišiniai, Joonas RiiPa– mušamieji.

Abu dalykai svarbūs. Svarbiausia turėti reikiamą abiejų dalykų pusiausvyrą.

Tuomet kaip svarbu džiazo improvizacijai turėti vadinamąją siužeto liniją, pagrindinę mintį? Ir kaip klausytojui ją suvokti?

Žinoma, tai būdinga ne visoms improvizacijoms, tačiau išties gera improvizacija idėją savyje turi. Kitas dalykas – klausytojui ją suprasti. Žmogus, ateinantis į improvizacinės muzikos koncertą, dažniausiai turėtų būti pripratęs prie abstrakčios muzikos, abstrakčių garsų. Tai būdinga ir moderniajai klasikinei muzikai. Kartais šią muziką sunkiau suvokti ne tik dėl improvizacinio prado, bet dėl pačio atlikimo metodo, dėl kurio muzika skamba kiek grubokai ir netvarkingai.

Tai kartu ir atlikėjo užduotis – išlaikyti klausytojų dėmesį, pateikti jiems suvokiamą struktūrą ir sistemą. Atlikėjas turi labai gerai suprasti, ką jis nori pasakyti klausytojui.

Kaip emocinė muzikanto būsena daro įtaką jo atliekamai muzikai ant scenos?

Būgninkas Art Blakey yra pasakęs, jog „muzika turi nušluostyti kasdienybės dulkes“. Nemanau, jog privalai pasikeisti kaip asmenybė, užlipus ant scenos nereikia vaidinti. Tačiau tuomet, kai atlieki muziką, atsiduri kažkokioje kitoje erdvėje.

Šiandieninio džiazo tendencija – aiškinti savo muziką klausytojui, įdėti į ją filosofines bei ideologines prasmes. Koks Tavo požiūris į tai?

Tai iš tiesų galėtų būti įdomu, tačiau man labiau patinka muzikos klausyti, nei apie ją skaityti, tačiau, manau, savo požiūrį ir supratimą reikia susidaryti pačiam, ir tai galioja visiems menams. Nors kartais paaiškinimai įdomūs ir reikalingi, bet tam, kad juos atrastum, nereikia skaityti paaiškinimų knygų.

Koks Tavo požiūris į konceptualią, socialiai ar politiškai motyvuotą

muziką? Ar pats sutiktum tokią kurti?

Manau, muzika turėtų būti virš visko. O jei jau esi pasiryžęs tai daryti, tuomet turėtum rasti tinkamą būdą atlikti muziką jos nesugadindamas.

Man tai ir yra nuostabu muzikoje, jog grojant dviems skirtingų pažiūrų žmonėms tai pačiai publikai, jie abu gali vienodai ja mėgautis. Tad jei pasirinkčiau kurio vieno politinę pusę, kitam klausytis mano atliekamą muziką būtų sudėtingiau. Savo muzika nesistengiu prieš nieką protestuoti, tiesiog kuriu muziką, kurią malonu klausyti man pačiam ir kitiems.

Kalbėjosi Ieva Zakarevičiūtė ir Julijus Grickevičius.

Retro-futurisitinis, neįprastai svinguojantis, alternatyvus džiazas iš šiaurės

Mikko Innanen & Innkvisitio atlieka Mikko Innanen stilistiškai nenusakomas kompozicijas, kuriose skambantys garsai turbūt labiau universalūs nei suomiški. Jie grįžta atgal į praeitį tam, kad sukurtų alternatyvų dabarties skambesį.

Keistai skambantys ritmai, sunkus svingavimas, tolimi ekskursai į garsinius sąvartynus ir besąlygiškas grupės tarpusavio supratimas – visa tai galima aptikti muzikiniuose grupės nuotykiuose / avantiūrose.

Per pirmuosius penkerius grupės gyvavimo metus Mikko Innanen &

Innkvisitio atliko muzikinius turus Suomijoje, Estijoje, Lietuvoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danojoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, pasirodė tokiuose presitižiniuose festivaliuose kaip „Moers Festival“ (Vokietija), „Nattjazz“ (Bergenas, Norvegija), „Reims Jazz Festival“ (Prancūzija), „Europa Jazz“ (Le Mans, Prancūzija), „Copenhagen Jazz Festival“ (Danija), „Umea Jazz Festival“ (Švedija), „Rencontres D‘Jazz“ (Nevers, Prancūzija), „JazzyColors“ (Paryžius, Prancūzija), „Tampere Jazz Happening“ (Suomija).

Debiutinis Mikko Innanen & Innkvisitio albumas „_PAA-DA-PAP_” išleistas 2007 kovą įrašų kompanijos „TUM Records”.

Mikko Innanen – suomių saksofonistas ir kompozitorius gimė 1978 m. nedideliame Lapinjärvi mieste, Suomijos pietuose. Dešimties pradėjo groti alto saksofonu, o džiazu susidomėjo klausydamasis tėčio įrašų kolekcijos bei paskatintas savo pirmojo saksofono mokytojo Bengt Ingelin. Charlie Parker, John Coltrane, Duke Ellington, Johnny Griffin, Billie Holiday, Thelonious Monk ir Bena Webster – tai pirmieji muzikos dievukai, sužavėję Mikko dar jauname amžiuje.

Baigęs muzikos mokyklą Loiisa mieste ir Pop/Jazz mokyklą Porvoo, 1994 m. jis persikėlė į Suomijos sostinę Helsinkį. Ten pradėjo studijas Sibelius akademijos džiazo departamente ir 2003 m. įgijo magistro laipsnį.

Per pastaruosius dešimtį metų Suomijos ir visos Šiaurės Europos improvizacijos ir džiazo pasaulyje Mikko Innanen įstvirtino kaip vienas inovatyviausių saksofonistų ir kompozitorių. 2000-aisiais konkurse „International Competition for Jazz Groups” (Getz, Ispanija) jis buvo apdovanotas geriausio solo prizu, o 2001-aisiais užėmė pirmąją vietą „Jukka Perko Saxophone Contest“ konkurse (Huittinen, Suomija). 2008-ųjų lapkritį suomių džiazo federacijos jis buvo apdovanotas kasmetiniu „Yrjö Award“ kaip geriausias Suomijos džiazo metų muzikantas. 2009 m. Suomijos Meno taryba už meninę veiklą Mikko Innanenui suteikė trijų metų stipendiją. Iki šiol jis yra išleidęs daugiau kaip 25 albumus, iš jų 15 – kaip grupės lyderis.

Žymiausi projektai, kuriuose Mikko yra dalyvavęs: „PLOP” (Ville Herrala ir Joonas Riippa), „Delirium” (Kasper Tranberg, Jonas Westergaard ir Stefan Pasborg), „Triot” (Nicolai Munch-Hansen ir Stefan Pasborg),

„Gourmet” (Ilmari Pohjola, Veli Kujala, Esa Onttonen, Petri Keskitalo ir Mika Kallio) ir kiti...

Saksofonistas Liudas Mockūnas, kryptingai dirbantis ir be atvangos grojantis įvairiuose projektuose, palaipsniui pelnė rimto ir į kompromisus nesileidžiančio muzikanto reputaciją. Baigęs mokslus Lietuvos Teatro ir Muzikos Akademijoje ir Danijos Ritmo muzikos konservatorijoje, su muzikiniais projektais apkeliavęs ne vieną pasaulio šalį, L.Mockūnas grojo beveik visoje Europoje, JAV, Izraelyje, Turkijoje, Japonijoje bei Kinijoje.

Muzikantas nuolat bendradarbiauja su Marc Ducret, Barry Guy, Vladimiru Tarasovu, Stefan Pasborg, Mats Gustafsson, Jacob Anderskov, Mikko Innanen, „Copenhagen Art Ensemble“, yra grojęs su Andrew Hill, Scot Colley, Nasheet Waits ir kt. Saksofonistas ne kartą apdovanotas įvairiais prizais, tarp jų „Vilniaus Jazz“, „Birštono Jazz“, „Mūzų Malūno“ ir „Lietuvos Muzikų Sąjungos“ prizais už nuopelnus Lietuvos džiazo kultūrai.

2004 m. su savo grupe „Toxikum“ pelnė prestižiškiausią muzikos apdovanojimą Danijoje „Danish Music Award“, o 2011 m. Lietuvoje už muziką spektakliui „Prakeiktieji“ (rež. A.Areima, OKT teatras) Kompozitoriaus nominacijoje jam įteiktas Auksinis scenos kryžius.

MIKKO INNANEN & INNKVISITIO FEAT. .LIUDAS MOCKūNAS Lapkričio 10 d. 20 val. Kauno valstybiniame dramos teatre

INNKVISITIO KLUBI Jam Session Lapkričio 11 d. 23 val. „Punto Jazz Club”

taneL ruben Quintet feat. kaadri voorand (Estija)

Šiandien Tanel Ruben laikomas vienu įtakingiausių ir įžymiausių Estijos džiazo būgninkų, garsėjantis išskirtiniu ergeningumu ir įvairiapusiškumu. Nors muzikos pamokas jis pradėjo ne mušamųjų, o akordeaono ir kontraboso klasėse, nuo paauglystės jis visą energiją ir dėmesį paskyrė būgnams ir kūrybai. Tai jam, kaip meniniam vadovui, leido sudalyvauti daugelyje muzikinių projektų,

bendradarbiaujant tiek su Estijos, tiek su užsienio atlikėjais iš Europos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų. Tarp jų įžymūs džiazo muzikantai Anders Jormin, Brian Melvin, Ray Blue, Jukka Perko, Yasuhito Mori,

Lembit Saarsalu, Kristian Blak, Andrej Kondakov, Sergej Manukyan, Leonid Vintskevich, bei populiariosios muzikos atstovais Raimond Pauls bei Valerij Leontyev.

fLow Low (Lietuva)

Kvintetas Flow Low, kuriame groja jaunosios kartos Lietuvos džiazo instrumentalistai, susibūrė tam, kad galėtų realizuoti savo originalias muzikines idėjas. Kvinteto repertuare skamba grupės iniciatorių Remigijaus Rančio bei Pauliaus Volkovo kompozicijos. Muzikantai teigia, kad jie nesistengia šokiruoti naujomis formomis, grodami jie ieško subtilaus ansambliškumo, visa apimančios estetikos bei kompozicijos ir improvizacijos darnos.

Kvinteto nariai – Motiejus ir Mykolas Bazarai groja ne tik džiazo muziką: jie turi ir klasikinį išsilavinimą, nuolat dalyvauja Nacionaliniuose ir tarptautiniuose pianistų konkursuose. Jų grojimas išsiskiria preciziška technika bei dinamiškomis improvizacijomis. Grupės būgninkas Darius Rudis – mušamųjų virtuozas, diktuojantis pulsą ir temperamentą kolektyvo muzikiniam pagreičiui.

Lapkričio 10 d. 20 val. Kauno valstybiniame dramos teatre

taneL Ruben – mušamieji,

kRistJan RandaLu – fortepijonas,

kadRi vooRand – vokalas,

taavo ReMMeL – kontrabosas,

Raivo tafenau – saksofonai.

ReMigiJus Rančys – saksofonas,

PauLius voLkovas – gitara,

MotieJus bazaRas – fortepijonas,

MykoLas bazaRas – kontrabosas,

daRius Rudis – mušamieji.

trio 11.11 (Lietuva)

Trio susibūrė specialiai festivaliui „VDU Jazz Jungtys“. Trys individualybes vienijantis projektas siekia puoselėti improvizacinį meną, atskleisti tikrąsias, nesukomercintas džiazo, kaip muzikos žanro, vertybes, derinti griežtąsias stilistikas su ekspresija, dalintis muzikine erdve ir realaus momento impresija su klausytojais.

A. Gotesmanas – vienas kūrybingiausių Lietuvos perkusininkų. Jis groja ne tik džiazą, bet ir naująją akademinę muziką, rašo scenarijus muzikiniams performansams ir instaliacijoms, kuria ir įrašinėja muziką teatrui, atlieka ją

spektakliuose, gyvai garsina nebylius kino filmus, rengia projektus su šokėjais. A. Gotesmano perkusija skamba Oskaro Koršunovo spektakliuose, kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo balete „Dezdemona“, choreografės Loretos Juodkaitės spektaklyje.

Džiazo scenoje A. Gotesmanas debiutavo devintajame dešimtmetyje kaip Gintauto Abariaus ansamblių narys, vėliau bendradarbiavo su daugybe įvairių krypčių muzikantų, tarp jų – Roland Dahinden, Vladimir Volkov, Viačeslav Gaivoronski, Arkadij Šikloper, Julian Joseph, John Zorn, David Gering, Jack Siron, Frank London, Anthony Coleman, Charles Gayl. Perkusininkas yra ilgametis Petro Vyšniausko, Viačeslavo Ganelino, Dainiaus Pulausko, Liudo Mockūno partneris, rengia originalius projektus su vokaliste Andre Pabarčiūte.

Tomas Razmus – Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje ir Lietuvos Muzikos Akademijoje studijavo saksofono specialybę. Aktyviai dalyvauja Klaipėdos, Kauno, Birštono, Vilniaus džiazo festivaliuose. Su saksofonininkų ansambliu „SaxFix“ koncertavo Lenkijoje, Vokietijoje bei įvairių Lietuvos miestų scenose. Tai vienas perspektyviausių jaunosios kartos saksofonininkų Lietuvoje, grojantis įvairiais džiazo stiliais – nuo klasikos iki avangardo.

Arnas Mikalkėnas – akordeonistas, pianistas. Šiuo metu yra grupių „?“, „Art of duo“, „Apeiron“, „3 Fingers“, „Kaunas jazz 5“, „Kaunas–Vilnius 4“, „Arno Mikalkėno trio“ narys. Muzikos pasaulyje žinomas ir kaip kompozitorius.

Lapkričio 11 d. 20 val. Kauno valstybiniame dramos teatre

„Tanel Ruben & Victoria: A Sentimental Call“ (Jausmingas šauksmas) – tai pirmasis albumas, kurį Tanel ne tik sukūrė, bet ir prodiusavo. Jame sujungiama akustinis džiazas bei klubinė muzika. Albumas pasižymi orginaliu ir novatorišku požiūriu į nu jazz muzikos stilių ir susilaukė itin gerų ir klausytojų, ir muzikos kritikų atsiliepimų.

„Hinkus feat. Maarja: Look Around“ (Apsižvalgyk aplink) – antrasis Tanel sukurtas ir prodiusuotas albumas. Jame skamba funk, jazz bei soul stilių motyvai. Maarja (Maarja-Liis Ilus) – vadinama garsiausia visų laikų Estijos populiariosios muzikos atlikėja, bendradarbiaujanti su didžiausia pasaulyje „Universal Music Group“ muzikos leidybos kompanija.

„Tanel Ruben: Collected Riches/Kogutud rikkus“ (Rinktiniai lobiai) – tai

trečiasis ir kolkas paskutinis albumas, kurį leidžiant T. Ruben dalyvavo kaip kompozitorius, prodiuseris ir būgninkas. Pats albumo pavadinimas tarsi nurodo platų muzikos parinkimą. Tanel visad jautė prielankumą elektroninei muzikai, todėl visuose jo albumuose jaučiama akustinės ir elektroninės, populiariosios ir alternatyviosios, džiazo ir kitų žanrų sintezė.

2008 metais Tanel Ruben buvo suteiktas Estijos metų džiazo atlikėjo apdovanojimas – „The Elion Jazz Award“. Tai pats prestižiškiausias su džiazu susijęs apdovanojimas Estijoje , teikiamas Estijos telekomunikacijos bendrovės „Elion“ ir tarptautinio džiazo festivalio „Jazzkaar“.

Kadri Voorand – vokalistė bei kompozitorė, garsėjanti savo išskirtiniu improvizacinių

toMas RazMus – saksofonas,

aRnas MikaLkėnas – fortepijonas,

aRkadiJus gotesManas – mušamieji.

linijų atlikimu. Kadri kuria įvairius ir orginalius šiuolaikinės Latin muzikos ir pop jazz stiliaus kūrinius.

Kadri Voorand mokėsi Estijos muzikos ir teatro akademijoje bei Karališkoje Stokholmo muzikos akademijoje, laimėjo daugelį konkursų Estijoje bei užsienyje, vienas jų – „Young Jazz Talent 2008“ apdovanojimas, įsteigtas „Jazzkaar“ festivalio ir Estijos džiazo sąjungos.

2009 m. pasirodęs jos debiutinis albumas „Tunde kaja“ (Jausmų aidas) įrašytas kartu su saksofonistu, „Sony Jazz Award“ laimėtoju Jussi Kannaste (Suomija) bei kylančiomis Estijos žvaigždėmis – pianistu Jürmo Eespere, bosistu Mihkel Mälgand ir būgninku Eno Kollom.

Projektą remia Kultūros rėmimo fondAs.Bendradarbiaujant su Lietuvos ir Estijos džiazo federacijomis

Naktinė džiazo sesija Lapkričio 10 d. 23val. „Ryšių klubas” / Ryšių istorijos muziejus

ken vandermark ir made to break (JAV)

„Made to Break“ – tai naujausias ir pats radikaliausias kompozitoriaus ir improvizacijų meistro Ken Vandermark projektas. Vientisą grupės muzikos stilių apibrėžti sunku. Jis gaunamas derinant unikalius Ken Vandermark dominančius elementus bei patirtį, susipažinus su Etiopijos bei Ekso muzika, taip pat John Cage ir Morton Feldman New Music stiliaus idėjas, viską sumaišius su džiazo pojūčiu ir improvizacinės muzikos tradicija. Vandermark sukūrė tokią kompozicinę struktūrą, kuri kiekvieno pasirodymo metu gali būti perkonstruota, o melodiją, garsą ir ritmą jis perteikia visiškai unikaliu būdu.

Toks kūrybinis pobūdis suteikia „Made to Break“ muzikai beveik beprecedentį lankstumą ir betarpiškumą. Muzikiniai grupės instrumentai (bosinė gitara, mušamieji ir pučiamieji) leido Ken Vandermark kiekvienoje kompozicijoje naudoti įspūdingą muzikinių garsų paletę. O tokios asmenybės kaip Tim Daisy, Devin Hoff bei Christof Kurzmann ir jų skirtingi improvizaciniai požiūriai grupei suteikia dinaminę ir spontanišką energiją.

„Made to Break“ savo muzikinę veiklą kartu pradėjo 2011 birželį, o lapkritį leidžiasi į turą Europoje, kurį apvainikuos pirmojo albumo įrašymas gruodį.

Nuo 1986 m. pavasario Ken Vandermark muzikinę veiklą galima apibrėžti kaip naujų galimybių, derinant sukurtas kompozicijas ir improvizacijas, paieškas. Nuo 1990 m. tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose jis pasirodo ir kaip atlikėjas, ir kaip šiuolaikinės improvizacinės muzikos renginių organizatorius.

Nuo 1989 m. persikėlęs į Bostoną jis pasirodė su daugeliu tarptautiniu žvaigždžių : Johannes Bauer, Ab Baars, Magnus Broo, Peter Brötzmann, Mats Gustafsson, Terrie Hessels, Per-Ake Holmlander, Ingebrigt Haker-Flaten, Fred Lonberg-Holm, Thomas Lehn, Lasse Marhaug, Joe McPhee, Paal Nilssen-Love, Paul Lytton, Joe Morris, Steve Swell, Chad Taylor, Philipp Wachsmann, Haavard Wiik.

Ken Vandermark kasmet daugiau nei pusmetį praleidžia muzikiniuose turuose po Jungtines Valstijas, Europą ir Japoniją. Jo koncertai bei muzikiniai įrašai buvo itin aukštai įvertinti Amerikos bei užsienio kritikų. 1999 m. Ken Vandermark už muzikinę veiklą buvo apdovanotas prestižiniu „MacArthur“ prizu.

Devin Hoff (kontrabosas, bosinė gitara, gitara , kompozitorius) profesionalia muzika rimtai susidomėjo būdamas15-os, ir nuo to laiko jos neapleido netgi besimokydamas koledže. Besimėtydamas tarp dviejų visiškai skirtingų muzikos srovių: jaunystės aistros metalui ir punk’ui, bei kiek vėlesnio atsidavimo free džiazui, paskutiniuosius 20 metų jis tyrinėjo šių muzikinių tendencijų disonansus ir rezonansus.

Devin yra grojęs ir įrašęs keletą albumų su daugybe žymių džiazo atlikėjų ir kolektyvų, tarp jų: Carla Bozulich, Nels Cline, Vijay Iyer, Carla Kihlstedt, Mike Watt , Xiu Xiu. Naudodamas skirtingus pseudonimus jis taip pat groja įvairiuose crust punk ir metal projektuose.

Timas Daisy (mušamieji) – aktyvus Čikagos muzikinės scenos narys nuo pat 1997-ųjų, kuomet ten įžengė pirmą kartą. Jis yra koncertavęs su daugeliu šio miesto žinomų muzikantų bei muzikos grupių, tarp kurių

– „The Engins“, „KLANG“, „The Rempis Percussion Quartet“, „The Resonance Ensemble“ ir „The Vandermark 5“. Be to, Tim Daisy pasižymi ir itin intensyvia kūrybine veikla – rašydamas muzikinius kūrinius net kelioms savo grupėms (kaip „Vox Arcana“ ir „Group 4-34“) bei daugeliui kitų projektų – kamerinėms grupėms, džiazo ansambliams, šokių pasirodymams bei filmų garso takeliams. Jam yra tekę pasirodyti su tokiomis pasaulinio garso džiazo ir improvizacijos garsenybėmis kaip Fred Anderson, Jim Baker, Jeb Bishop, Magnus Broo, Xavier Charles, James Falzone, Erik Friedlander, Dave Rempis ir kt.

Christof Kurzmann (elektronika) – austrų kilmės atlikėjas ir kompozitorius, šiuo metu gyvenantis Buenos Airėse. 1994 m. jis pradėjo savo karjerą eksperimentinėje elektroninėje muzikoje. Nuo to laiko jis yra kartu dirbęs su žymiausiais šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos atlikėjais : Toto Alvarez, Martin Brandlmayr, John Butcher, Eden Carrasco, Sebi Ciurcina, Werner Dafeldecker, Kai Fagaschinski, Fernanda Farrah, Bernhard Fleischmann, Michaela Grill, Margareth Kammerer, Leonel Kaplan, Bernhard Lang, Andrea Neumann, Fernando Perales, Eva Reiter, Marina Rosenfeld, Ursula Rucked, Burkhard Stangl, Michael Thieke, Clayton Thomas.

ken vandeRMaRk – saksofonai,

tiM daisy – mušamieji,

devin hoff – bosinė gitara,

chRistof kuRzMann – elektronika.

Free Funk Society – tai nėra kvartetas siūlantis nemokamą funk muziką. Tai vieno aktyviausių ir įdomiausių Kauno džiazo kūrėjų Arno Mikalkėno ir saksofonisto Tomo Razmaus suburtas kvartetas. Šie du menininkai gerai žinomi šalies džiazo kontekste, garsėja savo maištingumu. Jie groja „VDU Jazz Jungtys“ festivaliuose nuo pat pirmojo. Tomas ir Arnas iniciavo ne vieną projektą, tarp jų „Dueto menas“, Kauno džiazo kvintetas; kartu ir atskirai jie bendradarbiavo beveik su visais įdomiausiais šalies džiazo kūrėjais.

FFS sąvoką lengviausia paaiškinti kaip avangardinio džiazo ir tradicinio groove ir funk žanrų mišinį. Dviejų jaunosios kartos džiazo muzikantų kūryboje – įtaka iš 70-ųjų, kada pirmą kartą buvo panaudotas šis terminas, sukurtas Ornette Coleman ir Don Cherry.

FFS komandą vienija bendras požiūris į muziką ir idėjas. FFS muzikoje tradicija užima svarbią vietą, o komponuota muzika ir improvizacija dera, nors estetika ir nėra pagrindinis tikslas.

“Pirmąjį festivalio jam session pradėjo ir baigė klavišininkas Arnas Mikalkėnas bei saksofonininkas Tomas Razmus. Kada įsigeidę jie uzurpuodavo sceną ir diktuodami savo ritmus, išmušdavo kitus muzikuojančiuosius už „ringo“.

Mindaugas Klusas „Lietuvos žinios“, 2010

toMas RazMus – saksofonas,

aRnas MikaLkėnas – fortepijonas,

neRiJus aRdzevičius – kontrabosas,

aRas biskis – mušamieji.

Per savo karjerą Christof yra atlikęs muzikinius turus per visą Europą, Japoniją, Šiaurės ir Pietų Amerikas. Taip pat 1980–1999 m. jis buvo muzikos įrašų grupės „Charizma“, išleidusios daugiau nei 30 albumų, vadovu.

Lapkričio 11 d. 20 val.Kauno valstybiniame dramos teatre

free funk society (Lietuva)

Lapkričio 12 d.19 val. Kauno valstybiniame dramos teatre

La poche a sons (Prancûzija)

Interaktyvi muzika pilna naujų ieškojimų.Šis kvartetas iš Strasbūro prancūzišką džiazą nuspalvina ryškiomis šiuolaikinės muzikos spalvomis. Išradingumas, nepriekaištingos interpretacijos ir svarbiausia – gilus džiazo istorijos pažinimas bei sklandūs senojo džiazo melodinių linijų intarpai, prisimenant Steve Coleman, Frank Zappa. Šie muzikantai kaip niekas kitas nepamiršta dviejų fundametalių šiuolaikinio džiazo savybių: humoro ir estetikos jausmo.

Jérôme Fohrer – savamokslis kontrabosistas, muzikinę karjerą pradėjęs roko scenoje, o džiazą atradęs studijuodamas Strasbūro muzikos akademijoje. Jérôme Fohrer nuolat plečia savo instrumento ribas ir vis atranda naujų grojimo stilių bei atlieka vis įdomesnius improvizacinius ekskursus. Jis taip pat groja klasikinės ir barokinės muzikos orkestruose, atlieka teatro muziką.

Jean Lucas – tai trombonistas, tubistas ir akordeonistas viename. Jo muzikinės veiklos sferos varijuoja tarp imrovizacijų, sceninės muzikos, gatvės teatro ir prancūziškų šansonų. Jean Lucas yra pasirodęs su tokiais Prancūzijos atlikėjais kaip Paul Brousseau, Jean-Luc Cappozzo, Bruno Chevillon, Mederic Collignon, Marc Ducret, Eric Echampard bei tokiomis grupėmis kaip „Annabelle et Jean“, „GroOf“, „Place Klezmer“, „Le Sens de la Marche“, „Le Grand Ensemble de la Méditerranée“.

Saksofonistą Hugues Mayot platus požiūris į muziką ir , be abejonės, jo talentas atvedė į tokio masto Prancūzijos muzikinius projektus kaip „Magma“, „Marc Ducret Grand Ensemble“, „Le groupe d’André Minvielle“, „Le Pandémonium de François Jeanneau“. Jo muzikinių pasirodymų sąrašą pagyvina muzikiniai performansai su aktoriais bei cirko klounais.

Savo muzikine energija jis prisideda ir prie Paryžiaus naujosios protesto muzikos projektų: „Kolkhose Printanium“, „United Colors of Sodom“, „Radiation 10“.

Frédéric Guerin mušamųjų džiazą pradėjo studijuoti 1998 m. Nacionalinėje Strasbūro regiono konservatorijoje. Nuo tada Strasbūro muzikinėse scenose Frédéric Guerin yra pastebimas kaip spalvinga ir pastoviai kintanti asmenybė, varijuojanti tarp autentiškumo ir muzikinių žaidimų. Jis yra pasirodęs kartu su „Le Collectif Off“– savadarbių instrumentų regio muzikos perkusionistais, bei su džiazo ir roko

muzikos kolektyvais: „L’Electrik G.E.M“, „Furieuz Casrols“, „Sugar“, „La Banda Batuc“, „Cotton Fields“, „Weepers Circus“, „Valium Valse“.

Lapkričio 12 d.19 val. Kauno valstybiniame dramos teatre

hugues Mayot – saksofonas,

Jean Lucas – trombonas,

JeRoMe fohReR – kontrabosas,

fRedeRic gueRin – mušamieji.

viLkÐu pa muguru (Lietuva)

siLviJa Pankūnaitė – vokalas

Jonas butvydas – mušamieji

donatas bieLunskis – bosas

MaRius sūdžius – klavišiniai

siMonas šiPavičius – saksofonas

Jauna vilniečių grupė susikūrė 2010 m. specialiai konkursui „Vilnius Jazz Young Power“, kuriame tapo finalistais, o grupės vokalistės Silvijos Pankūnaitės kompozicija „Forest Style“ pripažinta originaliausia. Tai paskatino ir toliau groti kartu.

Per trumpą laiką grupė dalyvavo „Vilnius Jazz“, „Vilnius Mama Jazz“, „Tebūnie naktis“, „Jazz B4“, „Vilnius Live 2011“ festivaliuose. Sėkmė neapleido ir kituose konkursuose – „Daugirdas gyvai 2010“ jie tapo II vietos laimėtojais, „Tamsta“ klubo organizuojamame jaunųjų muzikantų konkurse „Garažas 2011“ tapo finalistais.

Grupės natų spalvos sklidinos įvairiausių muzikinių intonacijų su nu jazz, funk, rock priekoniais, taip pat itin svarbią vietą užima autoriniai vokalistės Silvijos kūriniai.

Jam session Lapkričio 12 d. 23 val. „Džiazo palėpė“

Festivalio vadovas Julijus Grickevičius

Komanda:Mindaugas BundzaIeva ZakarevičiūtėIeva Milčiūtė-Grabauskė

Festivalio dizainas: Mamaika

nuoširdžiai dėkojame:

Prof. Zigmui LydekaiProf. dr. Auksei Balčytienei Linai AuškalnieneiEditai BuškevičiūteiPovilui MačiuliuiMantui JurgučiuiLaurai Ramanauskaitei-StašiauskieneiHenrikui GulbinuiJolitai KairieneiArvydui SkernevičiuiSigitui MačiuliuiDanui MikailioniuiVytautui GustuiIndrei GustaiteiDonatui VečerskiuiDonatui MedzevičiuiAgnei BurovieneiEgidijui StancikuiEgidijui BuikaiEdvinui GavėnuiGiedrei Taškas AAlvydui Taškas ASauliui AukščiūnuiEglei ir Dariui PetreikiamsVirginijai VareikyteiLaimai SlėpkovaiteiJuozui StasiulevičiuiArūnui PeriokuiMykolui BazaruiRasai PečiukonieneiIngai SidrysDariui StraigiuiLiudui MockūnuiNicolas HershRokui Jazz MatazzPauliui SluškoniuiJonui PetroniuiDonatui StankevičiuiVytautui JankauskuiJonui ŽiburkuiGintarei MasteikaiteiŽilvinei Petrauskaitei

Bilietus į koncertus Kauno dramos teatre platina tiKEtA. Bilietus į koncertus džiazo palėpėje, ryšių klube bei Punto Jazz klube galima įsigyti 2 val. prieš renginį.

FESTiVALÁ PriSTATO

rËMËJAi

PArTNEriAi

GLOBËJAS