PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA

IV-V paskaitos

Temos

Klausimynų konstravimo principai Atvirų ir uždarų klausimų tipai Gerų klausimynų ir vertinimo skalių

bruožai Skalių tipai Klausimų (teiginių) pateikimo ypatumai Klausimynų patikimumas, validumas,

standartizavimas Tyrimų vidinis ir išorinis validumas

4

Dvi testų kategorijos

Tipinio atlikimo metodai (measures of typical performance): Asmenybės klausimynai

Poreikių, motyvacijos tyrimo metodikos

Maksimalaus atlikimo metodai (measures of maximum performance) Pasiekimų testai

Gebėjimų testai

5

Psichologinių testų tipai ir pavyzdžiai Savistabos klausimynai (arba tiesiog

klausimynai ir skalės):- NEO-PI-R (klausimynas skirtas įvertinti asmenybės

bruožams), YPI (klausimynas skirtas įvertinti psichopatijos bruožams), Ryderio streso skalės (7 klausimų skalė naudojama įvertinti stresui), Beck’o depresijos klausimynas, MMPI

Projekcinės metodikos- Rorshacho, TAT, HTP, piešinių testai ir kt.

Objektyviosios metodikos- Wechlerio intelekto testas, Krepelino lentelė,

dėmesio matavimo metodikos ir t.t.

7

Projekciniai testai “Kuo labiau nestruktūruotas yra “stimulų laukas”,

tuo didesniu laipsniu individuali struktūra bus izomorfinė individo realios gyvenimo erdvės struktūrai.” (L.Frank, 1940)

Jie sudaryti tam, kad žmogus, atsakydamas įdviprasmišką stimulą, atskleistų paslėptas emocijas ir vidinius konfliktus

Esminis skirtumas nuo kitų testų tas, kad projekcinių šalininkai teigia gaunantys ne patįatsakymą, o tai, ką jis slepia, t.y., netiesiogiai

Viena iš projekcinių metodikųklasifikacijų

Asociacijų technikos – rašalo dėmių testai, žodiniųasociacijų testai;

Konstrukcinės technikos – įvairūs piešimo testai bei istorijų kūrimo pagal paveikslėlius testai;

Užbaigimo technikos – nebaigtų sakinių testai, Rosenzweigo piešinėlių frustracijos testas, piešiniųužbaigimo testai;

Sekos ar pasirinkimo technikos – Luscher spalvųtestas;

Ekspresijos technikos – rankraščių analizė ir t.t.

9

Rorschach rašalo dėmių testas

Rodomos rašalo dėmės ir išvados daromos atsižvelgiant į atsakymo turinį, laiko priešatsakant trukmę, santykį su kitais atsakymais

TAT (Thematic apperception test)

Rodomi žmonių veidai su skirtingomis emocijomis, klausiama apie tų emocijųinterpretaciją.

Rezultatai analizuojami kartu su pacientu

Piešinių testai

HTP (house, tree, person) – namo, medžio, žmogaus piešinio testas

Draw-a-person

Kinetinis šeimos piešinys Ir daugybė kitų ...

Daromos išvados apie: asmenybę, supančiąaplinką, intelektą ir t.t.

12

Projekcinių testų ribotumai

Projekcinės technikos: yra kontraversiškos

yra jautrios situacinėms įtakoms

yra tik sąlyginai apsaugotos nuo simuliavimo

dažnai yra naudojamos pasiekti tikslams, kuriems jos yra netinkamos arba silpnai paremtos tyrimo duomenimis

daugelio kodavimas yra nepatikimas arba netikslus.

(daugelis) neturi normatyvinių duomenų, jie yra netikslūs arba klaidinantys.

nėra kultūriškai nepriklausomos

13 14

Klausimynų taikymas:

Savistabos klausimynai taikomi įvertinti praktiškai viską:

○ Asmenybės bruožus, savybes ir pan.

○ Vertybes, nuostatas, požiūrį

○ Psichopatologiją

○ Specifinius konstruktus

○ Aplinką

○ Elgesį ir t.t.

Klausimynų konstravimas

Atliekant mokslinį tyrimą, kuriame bus naudojami klausimynai, vienas svarbiausiųdalykų - tinkamas klausimyno sudarymas, vertimas ar parinkimas

Tyrėjas turi nuspręsti: Kokio pobūdžio klausinėjimas yra tinkamiausias

informacijos gavimui Kokie tinkamiausi informacijos rinkimo metodai Koks tinkamiausias klausimo formatas Kokia turi būti klausimų seka Kokią informaciją realu surinkti

Klausimų uždavimo tinkamumas

Ar geriausias būdas gauti reikiamąinformaciją yra klausinėti? Žmonės pamiršta

Klausimų formatas gali iškreipti atsakymus ir duomenis

Kai kuriuos jautrius dalykus geriau sužinoti kitais būdais, neklausinėjant

Respondentai gali suprasti kokios yra klausimų priežastys ir atsakyti atitinkamai

Pagrindiniai klausimynųprincipai:

1. Klausti minimalų kiekį informacijos, reikalingos tyrimo tikslams

2. Užtikrinti, kad į klausimą būtų įmanoma atsakyti

3. Atsakovas sugebėtų parinkti teisingąatsakymą (pasakytų tiesą)

4. Atsakovas neatsisakytų į juos atsakyti

Atviri ir uždari klausimai

Į uždarojo tipo klausimus respondentas pasirenka vieną iš anksto pateiktųatsakymų

Į atvirojo tipo klausimus respondentas atsakymus formuluoja pats

Ar Jūs sutinkate su nuomone, kad už itin sunkius nusikaltimus būtina skirti mirties bausmę?

Visiškai sutinku

Sutinku

Nesu įsitikinęs

Nesutinku

Kategoriškai nesutinku

Uždarų klausimų pavyzdžiai

Aš dalyvavau šių metų rinkimuose

TAIP / NE

Uždarų klausimų pavyzdžiai

Laisvalaikį aš praleidžiu...

prie kompiuterio (televizoriaus)

skaitydamas knygą

sportuodamas

draugų būryje

su tėvais ir giminaičiais

Uždarų klausimų pavyzdžiai

Atvirų klausimų pavyzdžiai

Kokie jūsų ateities tikslai?

Apibūdinkite savo dabartinę nuotaiką

Ką jūs mėgstate veikti savaitgaliais?

Kaip jūs dabar jaučiatės?

............

Atvirų klausimų privalumai ir trūkumai lyginant su uždaraisiais

Privalumai

Nereikia rinktis neatitinkančio atsakymo

Suteikia daugiau informacijos

Respondentui nereikia interpretuoti klausimo tam kad į jįatsakytų

Trūkumai

Sunku sudaryti kodavimo sistemą

Tiriamieji mieliau atsakinėja į uždarojo tipo klausimus.

25

Svarbu išskirti ir atskirai aptarti intelekto ir asmenybės testus

Intelekto ir asmenybės testai dar vadinami psichometriniais testais

Jie turi būti: Standartizuoti (tik jiems būdinga savybė)

Validūs

Patikimi

Intelekto ir asmenybės testai Tokie testai turi būti periodiškai

atnaujinami, nes iš jų gaunami rezultatai yra labai priklausomi nuo kultūrinių, klasiųir kitų socialinių faktorių kaitos.

Testų validumas taip pat priklauso nuo to, ar tinkamą socialinę grupę tiriantysis pasirinks. Pavyzdžiui, į tuos pačius klausimus skirtingų socialinių klasių nariai atsakys skirtingai.

Psichometrinių testų metu gauti duomenys naudojami...

Kaip priklausomas kintamasis eksperimentuose

Koreliaciniuose ir grupių skirtumo tyrimuose

Kaip mokomoji medžiaga psichologijos moksle

29

Reikalavimai skalėms ir klausimynams

TESTAI TURI BŪTI:

1. Patikimi

2. Validūs

3. Standartizuoti (tačiau tai taikoma ne visiems ir ne visą laiką)

Patikimumo samprata

Patikimumas (angl. reliability) –diagnostinės priemonės tikslumas, apibūdinamas jos daromos paklaidos dydžiu

Patikimumas

Patikimumas – testo rezultatų pastovumo matas, nustatomas iš dviejų testo pusių,

skirtingų testo formų arba

pakartotinio testavimo įverčių pastovumo.

Kuo aukštesnė koreliacija tarp dviejųtestavimų įverčių arba tarp padalinto testo pusių įverčių, tuo testas patikimesnis

Jei metodas patikimas, pakartotų tyrimųrezultatai turi būti panašūs

PVZ.,

Policijoje rašote pareiškimą. Jis gali būti nepatikimas dėl dviejų priežasčių:

Vidinis pastovumas – pareiškime jūs galite pats sau prieštarauti;

Stabilumas – paprašytas po kažkiek laiko pakartoti savo pareiškimą, jūs galite pakeisti kai kurias svarbias detales.

Metodai vidiniam patikimumui patikrinti

Dviejų testo pusių (split-half)

Skirtingų testo formų

Pakartotinio testavimo įverčiųpastovumo (test-retest)

Test – retest patikimumas

Tam, kad ištirti išorinį testo patikimumą, reikia pakartoti testo atlikimą po kurio laiko.

Gautus rezultatus koreliuojame.

Koreliacijos koeficientas turėtų būti apie 0,75-0,8.

Tai reikš, kad testas yra išoriškai patikimas.

Test – retest privalumai ir trūkumai Pranašumas yra tas, kad tai natūralus ir

paprastas patikimumo koeficiento nustatymas,

Trūkumas – neapibrėžtumas, parenkant laiko intervalus, nes pirmasis matavimas visada skirsis nuo antro. Be to, tiriamieji jau yra susipažinę su testavimo turiniu, atsimena pirminius atsakymus ir orientuojasi į tai atsakinėdami įklausimus.

Alternatyvių testo formųpatikimumas

Atliekamas pakartotinis matavimas naudojant paralelinius arba ekvivalentinius testus

Paraleliniai testai – tai tokie testai, kurie matuoja vieną ir tą pačią psichikos savybę su vienoda klaida, t.y. vertinimas priklauso tiktai nuo tiriamojo psichikos savybės išraiškos laipsnio, bet ne nuo paralelinio testo formos.

Alternatyvių testo formųpatikimumas

Apskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp dviejų testų rezultatų yra vadinamas ekvivalentiniu patikimumu. Šio koeficiento reikšmė yra labai svarbi, nes jis parodo dviejų testų patikimumą ir jų psichologinio turinio ekvivalentiškumą.

Jeigu ekvivalentinis patikimumas žemas, tai testų psichologinis turinys yra neekvivalentiškas arba jo patikimumas yra mažas

Skyrimo pusiau (Split - half ) metodas

Šis metodas – tai paralelinio metodo tęsinys. Patikimumo koeficiento apskaičiavimas taikant skaidymo metodą, atliekamas skaidant užduotis į atskiras dalis.

Dažnai testo skaidymo procedūra susideda išdviejų dalių: į vieną dalį grupuojami lyginiai rezultatai, į kitą – nelyginiai. Suskaidyti testą įdvi dalis galima įvairiais būdais ir kiekvienas išjų duos naują patikimumo įvertinimą – tai vienas šio testo patikimumo trūkumų.

Skyrimo pusiau (Split - half ) metodas Psichologinis testas paprastai sudarytas iš kelių

klausimų.

Tuos klausimus turi būti galima išdėstyti atsitiktine tvarka arba pagal skirtumus ir panašumus į dvi lygiavertes grupes.

Lygiavertiškumo lygis nustatomas naudojant koreliaciją. Turi būti gautos teigiamos koreliacijos 0,8 arba 0,9.

Skyrimo pusiau metodo patikimumas gali būti apskaičiuotas naudojant SPSS programą.

Cronbach’o alfa

Cronbacho alfa skirta matuoti testo patikimumui. Ji labai priklauso nuo to, kaip kinta žmoniųatsakymai į tuos pačius klausimus. Jei kinta stipriai, tai testas laikomas nepatikimu.

Alfa yra ekvivalentiška vidurkiui visų galimųišsibarstymo apie vidurį įverčių, kurie tik gali būti apskaičiuoti iš duomenų.

Geras pakimumas būna, kai alfa vertės yra nuo 0,75 iki 1.

Jei įverčiai skalėje yra dichotominiai (atsakymai yra, pvz. “taip” arba “ne”), naudojama paprastesne Kuderio-Ričardsono matavimo sistema

Testo patikimumo statistiniais kriterijai – 1 as žingsnis

Atliekant pakartotinius matavimus (test-retest) matavimų rezultatai vertinami koreliacine analize.

Kuo aukštesnė rezultatų koreliacija, tuo tikriau, kad kelis kartus buvo matuotas tas pats reiškinys.

Rezultatas laikomas pakankamu, jei (r) >0,7.

Naudojamas Kappa koeficientas. Tai statistinis testas, kuriuo palyginami dviejų tyrėjų tyrimo rezultatai (to paties subjekto).

Patikimumas yra labai mažas, kai koeficientas mažesnis nei 0.40;

nuo 0.40 iki 0.59 – patenkinamas, nuo 0.60 iki 0.74 - didelis, daugiau nei 0.74 – labai didelis

Testo patikimumo statistiniais kriterijai – 2 as žingsnis

Taikomas vidinio suderinamumo (internal consistency) koeficientas, atspindintis vidinįklausimų homogeniškumą klausimyne.

Dažniausiai naudojamas metodas –Cronbach‘o alpha koeficiento skaičiavimas.

Koeficiento reikšmės iki 0,60 rodo žemąanketos homogeniškumą,

nuo 0,60 iki 0,70 –pakankamas , nuo 0.70 iki 0.90 – aukštas homogeniškumas.

Testo patikimumo statistiniais kriterijai – 3 as žingsnis

Testo patikimumo didinimas per klausimo analizę SPSS programos pagalba galime

padidinti testo patikimumo koeficientą. Pirma, reikia paskaičiuoti Cronbacho

alfa koeficientus kiekvienam klausimui, pasirinkti klausimą, kuris mažina testo patikimumą ir jį ištrinti, po to liepti programai paskaičiuoti bendrą alfa koeficientą iš naujo.

Tokiu būdu ištrinama tiek klausimų, kiek prireikia gauti siekiamą alfa koefcientą.

Testo patikimumo didinimas per teiginio, klausimo analizę Antra, skaičiuojamos klausimo-visų

klausimų koreliacijos. Tai yra tiriamųjųatsakymo į klausimą ir atsakymų bendrai įvisus klausimus koreliacijos.

Jei žmonės gauna žemus arba vidutiniškus balus iš atskirų klausimų ir didelius balus, atsakę į visus klausimus, tai koreliacija bus žema ir kris testo patikimumas.

Šiuo atveju geriausia išmesti tokius pavienius klausimus.

Testo patikimumo didinimas per (item) teiginio, klausimo analizę Trečia, klausimo diskriminacija tarp

kraštutinių grupių. Šis metodas, didinant patikimumą,

priklauso nuo tų klausimų pašalinimo, kurie vertinami žemai tų žmonių, kurių bendras pasiektas balas yra arba labai aukštas, arba labai žemas.

Jei šių grupių tiriamieji į klausimą atsako skirtingai, tai yra gerai, bet jei ne, tai toks klausimas mažina testo patikimumą ir yra pašalinamas.

“Užburtas ratas” duomenųpatikimumo analizėjeVisi šie metodai gali būti kritikuojami dėl

to, kad siekdami padidinti testo patikimumą ir šalindami “blogus”klausimus, mes keičiam viso testo bendrus rezultatus, o patį testądarome nevalidų, t.y. matuojame nebe tai, ką ketinome matuoti. Testas tampa tarsi netikras, dirbtinis.

Validumas Tyrimo priemonių ir rezultatų adekvatumas tiriamai

savybei.

Validumas parodo, ar tikrai matuojama tai, kas turėtų būti matuojama.

Validumas kaip metodologinė charakteristika atspindi, ar tikrai matuojama būtent tai, kas yra įvardyta.

Dažniausi validumo tipai:○ konstrukto validumas;

○ kriterinis validumas;

○ turinio validumas;

Validumo samprata

Požymių matavimo, vertinimo, diagnozavimo priemonių pagrindinėcharakteristika yra jų validumas (angl. validity) – tyrėjo taikomų tyrimo instrumentų kompleksinė savybė, nusakanti, kokiu mastu ši priemonėatitinka savo paskirtį, tai yra ja renkama ta ir tik ta pirminė informaciją, kuri reikalinga mokslinėms išvadoms gauti

Konstrukto validumas

Validumo rūšis, nusakanti, ar tikrai sumanytu tyrimu galima nagrinėti teorine sąvoka apibūdintą sritį.

Jei tyrimas neturės konstrukcinio validumo, bus tiriama ne tai, kas sumanyta

Konstrukto validumas rodo testo tinkamumą įvertinti tokią psichikos sritį, kuri nusakoma abstrakčia teorine sąvoka.

Jis susijęs su tuo, kiek matavimas atitinka teorinius lūkesčius arba kaip tiksliai matuoja teorinįkonstruktą.

Konstrukto validumas

Konstrukto validacija siekiama įrodyti, kad sąvoka (konstruktas) gali teoriškai paaiškinti empirinius, testo nustatomus ir individualius skirtumus.

Konstrukto validumas tikrinamas eksperimentu, testo duomenųpalyginimu su kitų, jau aprobuotų, testųduomenimis, faktinės analizės būdais.

Konstrukto validumas

Konstrukcinis validumas dažnai vertinamas faktorine analize, jįapibūdina instrumento komponentų vidinis suderinamumas.

Faktorinė analizė

Tai sudėtinga statistinė procedūra, kurios tikslas yra rasti faktorius (paslėptus arba “įsiterpusius”kintamuosius), kurie galėtųpaaiškinti stebimus ryšius tarp žmonių atsakymų keliuose testuose arba sub-testuose.

Faktorinė analizė:

tai kintamųjų grupavimas pagal jųkoreliavimą į tarpusavyje nesusijusias grupes (faktorius)

padeda paremti įrodymais skaliųišskyrimą

visiškai statistinė procedūra, kuri pagrindžia teoriją

gali būti interpretuojama skirtingai, priklausomai nuo tyrėjų požiūrio įpsichikos veiklą

Kriterinis validumas

Kriterinis validumas (arba empirinis iššorinis validumas) parodo, kaip testo rezultatai atitinka tiriamą savybę, nuspėja jos kitimą.

Jis nustatomas pagal tai, kiek testo rezultatai atitinka išorinį kriterijų.

Išoriniu kriterijumi gali būti įvairūs nuo validuojamo testo nepriklausomi ir patikimi matuojamo dalyko rodikliai, pvz.: ekspertųatlikti vertinimai, medicininė diagnostika.

Kriterijaus validumas

Testo apie neurotiškumą kriterijaus validumas gali būti nustatytas, atlikus testąsu grupe neurotiškas būsenas patiriančiųžmonių, o gautus rezultatus palyginus sukontrolinės grupės rezultatais.

Nauda iš neurotiškų žmonių grupės ir kontrolinės grupės rezultatų ir yrapavyzdys to, ka vadiname ŽINOMŲGRUPIŲ KRITERIJUMI – t.y., jei testas leis atskleisti neurotiškos ir kontrolinės grupės skirtumus, tai testas pasižymi kriterijaus validumu

Kriterijaus validumo rūšys:

Sutampantis (concurrent) validumas. Jeinaujo testo validumas yra nustatomas, lyginant jį su senesniu panašiu testu, tai turime sutampantį validumą.

Prognostinis validumas. Jei spėjimas, hipotezė pasitvirtino, atlikus testą, tai testas turi prognostinį validumą.

Turinio validumas

Turinio validumas rodo ar pasirinkti indikatoriai suformuoja visą reiškinio turinį, t.y. ar apima visas koncepto didžiąsias dimensijas;

Ar pvz subjektyvus gerbūvis gali būti įvertintas pakankamai matuojant tris dimensijas: laimingumą, teigiamas ir neigiamas emocijas.

Turinio validumas

Dažnai vadinamas loginiu validumu, jis rodo, ar adekvačiai yra parinktas testo uždavinys iš visos jų populiacijos, ar tinkamos testų proporcijos.

Testo turinį validuoja ekspertai.

Testas turi turinio validumą, jei kiti tyrėjai įvertina jo turinį, atlikę ekspertizę, ir nustato, kad testas yra reprezentatyvus ir matuos tai, kas buvo ketinta matuoti.

Turinio validumas

ekspertams pateikiamas užduočiųsąrašas. Jeigu konkreti užduotis atitinka specifiką, tai ekspertas vertina ją kaip atitinkančią testo turinį. Priešingu atveju užduotis yra brokuojama.

Keliems ekspertams neigiamai įvertinus vieną ir tą pačią užduotį, daroma išvada, kad užduotys neatitinka testo specifikos

Standartizavimas

Įverčių reikšmės nustatymas pagal atstovaujamosios grupės rezultatus vadinamas standartizavimu.

Stadartizavimas. :

Testo sutvarkymas, koregavimas Patikimumo ir validumo testų

panaudojimas, siekiant eliminuoti visus netinkamus teiginius (klausimus)

Reprezentatyvios imties parinkimas Galutinai sutvarkyto (patikimo ir validaus)

testo pateikimas visuomenei Iš gautų rezultatų išvedami matavimų

vidurkiai, normos, būdingos tam tikrai populiacijai.

Padaromos išvados

Standartizavimas iki normalauspasiskirstymo

Dauguma testų yra koreguojami tol, koldidelė imtis duoda rezultatus, kurie yraartimi normaliam pasiskirstymui.

Tai daroma todėl, kad normalauspasiskirstymo savybės leidžia tyrėjui darytiplataus naudojimo statistines išvadas.

Svarbu paminėti tai, kad testas, kuris buvostandartizuotas remiantis tam tikrapopuliacija, nebegali būti pritaikytas kitospopuliacijos tyrime.

65

Pagrindinės 3 skalių rūšys

Lygių intervalų (Diferencinė)

Suminė

Semantinio diferencialo

Thurstone, 1931

Pirmoji - Thurstone, 1931

Pagrindinė idėja: respondentai sutinka su teiginiais, artimais savo nuomonei, ir nesutinka su tais, kurie jam nepriimtini

Respondentui pasirinkus teiginį, t.y., sutikus su teiginiu, duodama taškųsuma, lygi teiginio stiprumui.

Skalės sudarymo procesas

Paruošti teigiamus ir neigiamus teiginius;

Įvertinti kiekvieną teiginį nuo labiausiai neigiamo iki labiausiai teigiamo;

Siekiant patikimumo išmesti teiginius,dėl kurių buvo nesutarta;

Suskaičiuoti respondento taškų sumą.

Lygių intervalų (diferencinė) skalė

1) Sudaromi teiginiai, kurie gali atspindėti respondento teigiamą arba neigiamą požiūrį

2) Kiekvienam teiginiui priskiriami taškai, kurie nurodo teiginio “stiprumą”, pvz, norėdami sužinoti respondento požiūrį įlygias teises, mūsų teiginiai galėtų būti tokie:

Lygių intervalų (diferencinės) skalės pavyzdys Darbdaviai turėtų

pilnai apmokėti motinystės atostogas.

Darbovietėse turėtųbūti daugiau moterųtualetų.

Moterys mažiau patikimos darbuotojos, nes tikėtina, kad po neštumo nesugrįš įdarbą.

(9,8)

(6,2)

(2,1)

Lygių intervalų (diferencinė) skalė(tęs.) 3) Respondentas nežino priskirtų

skaitinių reikšmių 4) Priskiriami taškai nuo 1 (labai

neigiamas požiūris) iki 11 (labai teigiamas požiūris)

5) Priskirti taškai – ekspertų nuomoniųvidurkiai

6) Asmeninės ekspertų vertybės, požiūris ar nuostatos neturi įtakoti taškųpriskyrimo

Thurstone skalėPeople with AIDS are like my parents (6)

Because AIDS is preventable, we should focus our resources on prevention instead of curing (5)

People with AIDS deserve what they got. (1)

AIDS affects us all (10)

People with AIDS should be treated just like everybody else. (11)

AIDS will never happen to me. (3)

It's easy to get AIDS (5)

AIDS doesn't have a preference, anyone can get it (9)

AIDS is a disease that anyone can get if they are not careful (9)

If you have AIDS, you can still lead a normal life (8)

AIDS is good because it helps control the population. (2)

I can't get AIDS if I'm in a monogamous relationship. (4)

Thurstone skalės trūkumai

Sunku išsaugoti neutralumą ir objektyvumą priskiriant taškus

Sunku nustatyti kritines ribas

Suminės skalės (Likert, 1932)

Respondentai reaguoja į pateiktus teiginius kurie tikrai jiems labai tinkami arba visiškai nepriimtini.

Tie teiginių įverčiai (su svorio koeficientu ar be jo) apie kiekvieną teiginį yra kombinuojami ir apskaičiuojamas suminis balas.

Suminės skalės (Likert, 1932)

Respondentui pateikiami teiginiai, kuriuos reikia įvertinti

Respondento atsakymai į skalę nuo 5 iki 1 (nuo “visiškai sutinku” iki “visiškai nesutinku”);

Atsakymų įvertinimas-visų teiginių taškųsuma;

75R Žukauskienė,

2008

Likert skalės trūkumai

Atsakymas “nežinau”: neutrali pozicija, ar negalėjimas apsispręsti tarp prieštaringų jausmų?

Dauguma pasirinktų atsakymų 1 ir 5, arba 3, 4 ir 2

Likert skalės pavyzdys Visas man pavestas užduotis aš stengiuosi

atlikti sąžiningai. Aš turiu aiškius tikslus ir kryptingai jų siekiu. Aš iššvaistau daugybę laiko, kol prisiruošiu

pradėti darbą. R Kad pasiekčiau savo tikslus, aš sunkiai dirbu. Kartais aš nebūnu toks patikimas, koks

turėčiau būti. R

Osgood, Suci ir Tannenbaum,1957 Semantinis diferencialas

Respondentas paprašomas pažymėti skalėje savo nuomonę apie t.t. reiškinį, savybę tarp priešingųbūdvardžių pagal jų išsidėstymą toje skalėje.

Ši skalė pasižymi geru patikimumu.

Semantinis diferencialas

Septynių balų skalės su priešingais būdvardžiais ir tuščiomis linijomis tarp jų

Trys pagrindinės dimensijos:○ įvertinimas (patinka-nepatinka)

○ objekto potencijos ar galios, jėgos suvokimas

○ objekto aktyvumo suvokimas

Osgood, Suci ir Tannenbaum,1957 Semantinis diferencialas Respondentas vertina tarp dviejų

priešingų žodžių (būdvardžių) Ašesu/mano vaikas...

80R Žukauskienė,

2008

Trūkumai

Netikslus savo požiūrio įvertinimas

Kas yra vidurys?

Kaip respondentai supranta sąvokas “gėris”, “blogis” ir t.t.

Skalės

Tam tikri atskirų teiginių įverčiai, ir atskirų teiginių įverčių suma sudaro bendrą skalės įvertį

Pvz: CBCL, aštuonios sklės

Kai kurie teiginiai yra tiesioginiai, pvz., lytis, rasė. Jie nesumuojami, t.y., skalęsudaro vienas teiginys

Kiti kintamieji sudėtingesni, reikia keleto (keliolikos) teiginių kad gauti validų matą

Ko vengti formuojant teiginius?

Sudėtingumo, painumo

Mokslinės terminologijos

Dvireikšmių klausimų

Dviejų neiginių naudojimo;

Sujaudinančių žodžių

6) Teiginių, su kuriais sunku nesutikti

Įsikišimo į asmeninį gyvenimą

Neteisingo vertinimo skalės parinkimo

Klausimų išdėstymas klausimyne

Tendencija atsakyt teigiamai;

Todėl daromas teigiamo požiūrio ir neigiamo požiūrio klausimų tarpusavyje sumaišymas (kad išvengti “taip” sakymo)

Respondento interpretacija; svarbus respondento požiūrio formavimas įklausimyną.

Socialinis pageidaujamumas - Noras įtikti.

Vidinis ir išorinis tyrimo validumas

Vidinis tyrimo validumas

Vidinis validumas apibrėžiamas kaip tyrėjo gebėjimas atsiriboti nuo įvairiųgalimų pašalinių veiksnių įtakos tyrimo rezultatams (arba, kitaip tariant, juos kontroliuoti).

Vidinis tyrimo validumas

Pvz., atlikdami priežastinį-lyginamąjįtyrimą, kuriame yra keliama hipotezė, jog skurdas yra ligų arba nusikalstamumo priežastis, mes turime įvertinti, ar kitos alternatyvios priežastys iš tyrimo yra pašalintos, nes gali veikti ir kiti šalutiniai veiksniai.

Ir jeigu nėra kitų esminių paaiškinimų, vadinasi mes galime kalbėti apie vidinįtyrimo validumą.

Išorinis tyrimo validumas

Išorinis tyrimo validumas siejamas su tyrimo rezultatų ekstrapoliacija į kitas panašias grupes bei panašias aplinkybes.

Pvz, jei studijos tiriamųjų imtis yra moterys, gyvenančios didmiestyje, ar gautume tuos pačius rezultatus, jei imtis būtų sudaryta iš moterų ir vyrų, gyvenančių mažame miestelyje, ir pan.

Išorinis tyrimo validumas

Išorinį tyrimo validumą lemia imties dydis. Todėl planuojant tyrimą, svarbu žinoti, kam bus pritaikyti tyrimo rezultatai.

Norint juos apibendrinti platesnei populiacijai, būtina formuoti imtį tikimybiniu būdu, parenkant tokį atvejų skaičių, kuris leistų reprezentuoti tiriamąją populiaciją. To nepadarius, tyrimas (ypač kiekybinis) įgauna tik eksploratyvinį pobūdį.

Ar manipuliacija suIV w tikrai paveikė w DV?

Vidinis ir išorinis tyrimo validumas

Vidinis validumas

Išorinis validumas

Ar efektas gali būti generalizuotas:

populiacijose?vietovėse

(ekologinis validumas)Laike ir kontekstuose?

Tyrimo validumas (tęsinys)

Tyrimas gali turėti gerą vidinį validumą, bet menką išorinį validumą ir tai gali mažinti rezultatų pritaikomumą.

Matavimo reikšmingumo įvertinimo kriterijai dažniausiai būna glaudžiai tarpusavyje susiję.

Pavyzdžiui, dėl nepakankamo tyrimo turinio validumo, lygiai kaip ir dėl pasirinkto objekto nepagrįstumo, nukenčia vidinis tyrimo validumas.

Todėl, planuojant bet kokį tyrimą, ypač svarbu prisilaikyti jam keliamų metodologiniųreikalavimų.

Klausimai?