Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link - luksosg.garliava.lm.lt iuolaikinė_pamoka... · „Projektinė veikla matematikos pamokose“ ir „Integruota matematikos ir dailės pamoka

Šiuolaikinė pamoka.

Sėkmės link

Kauno rajono mokytojų praktinės metodinės konferencijos

pranešimų rinkinys

2014 m. spalio 27 d.

Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija

Garliava

2014

Kauno rajono mokytojų praktinė metodinė konferencija

„Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“

2

TURINYS

PROGRAMA ....................................................................................................................................................... 5

Apie šiuolaikinę pamoką ir sėkmės paieškas ................................................................................................ 6

DARBAS GRUPĖSE .............................................................................................................................................. 9

PAGRINDINIAI KONFERENCIJOS PRANEŠIMAI ................................................................................................. 14

Matomas mokymasis. Ką rodo išorinio vertinimo duomenys? ................................................................... 14

Standartizuoti testai - įrankis mokinių pasiekimams pamatuoti ir mokyklų darbui tobulinti ..................... 16

Pamoka - daugialypio proceso upė.............................................................................................................. 19

Het College Weert – mokykla ugdanti šiandienos žmogų ........................................................................... 20

Svarbiausias prioritetas – žmogus ............................................................................................................... 22

PRANEŠIMAI DARBO GRUPĖSE ........................................................................................................................ 25

LIETUVIŲ KALBOS METODINĖ GRUPĖ.............................................................................................................. 25

Įsivertinimas lietuvių kalbos pamokose (individuali patirtis) ...................................................................... 25

Mokinių mokymosi motyvacijos ir kūrybiškumo skatinimas pamokose ..................................................... 27

Skaitmeninių mokymo priemonių naudojimas lietuvių kalbos pamokose .................................................. 28

Šast ant kilimėlio .......................................................................................................................................... 29

Kūrybiškumo ugdymas integruotoje pamokoje .......................................................................................... 30

Baroko epochos prieštaringumo aptarimas XI klasėje ................................................................................ 33

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ lietuvių kalbos metodinės grupės apibendrinimas .......... 34

UŽSIENIO KALBŲ METODINĖ GRUPĖ ............................................................................................................... 35

Gerai suplanuota pamoka – sėkminga pamoka .......................................................................................... 35

Tarptautinio bendradarbiavimo reikšmė ir svarba mokiniui bei jo sėkmei pamokose .............................. 38

Virtualios mokymosi bendruomenės pedagoginėje veikloje ...................................................................... 39

Vokiečių kalbos sinergija ............................................................................................................................. 42

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ užsienio kalbų metodinės grupės apibendrinimas .......... 43

SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR DORINIO UGDYMO METODINĖ GRUPĖ .................................................................... 44

Mokymo ir mokymosi motyvacija ............................................................................................................... 44

Skaitmeninių mokymo priemonių panaudojimo galimybės geografijos ir istorijos pamokose .................. 45

Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas istorijos pamokose ......................................................................... 46

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ socialinių mokslų ir dorinio ugdymo metodinės grupės

apibendrinimas ................................................................................................................................................ 48

TIKSLIŲJŲ MOKSLŲ METODINĖ GRUPĖ ........................................................................................................... 49

Kaip įsivertinimas padeda mokiniams mokytis matematikos ..................................................................... 49

Kūrybiškumo ugdymas integruotoje pamokoje .......................................................................................... 51



3

Motyvacijos skatinimas individualizuojant veiklą ....................................................................................... 53

Projektinė veikla matematikos pamokoje ................................................................................................... 54

Integruota matematikos ir dailės pamoka „Matematika dailėje” ............................................................... 56

Matematikos pamokos efektyvinimas pasitelkiant informacines technologijas ........................................ 57

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ tiksliųjų mokslų metodinės grupės apibendrinimas ........ 58

GAMTOS MOKSLŲ METODINĖ GRUPĖ ............................................................................................................ 59

Malonumą ir sėkmės pojūtį teikianti integruota chemijos ir IT pamoka. Integruotos chemijos pamokos

kitose edukacinėse erdvėse ......................................................................................................................... 59

Vizualizacija chemijos ir biologijos mokymo(si) procese ............................................................................. 61

Eksperimento svarba gamtamoksliniame ugdyme ..................................................................................... 64

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ gamtos mokslų metodinės grupės apibendrinimas ......... 65

MENŲ IR TECHNOLOGIJŲ METODINĖ GRUPĖ ................................................................................................. 66

Individualios saviraiškos skatinimas dailės pamokose ................................................................................ 66

Ugdymo sodas menams .............................................................................................................................. 70

Sėkminga pamoka – ugdymo sėkmės pagrindas ......................................................................................... 70

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ menų ir technologijų metodinės grupės apibendrinimas 71

KŪNO KULTŪROS METODINĖ GRUPĖ .............................................................................................................. 72

Kūrybiškumo ir vertinimo metodų sėkmingas taikymas kūno kultūros pamokose .................................... 72

Sėkmingos pamokos koncepcija .................................................................................................................. 73

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ kūno kultūros metodinės grupės apibendrinimas ........... 73

PRADINIO UGDYMO METODINĖ GRUPĖ ......................................................................................................... 74

Mažais žingsneliais – sėkmės link ................................................................................................................ 74

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ pradinio ugdymo metodinės grupės apibendrinimas ...... 76

MOKINIŲ GRUPĖ .............................................................................................................................................. 77

Kelias į sėkmę .............................................................................................................................................. 77

Vertinimas, skatinantis mokinių pažangą .................................................................................................... 78

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ mokinių grupės apibendrinimas ...................................... 78

KONFERENCIJOS IŠVADOS ............................................................................................................................... 80



4

Konferencijos tikslas:

Pasidalinti gerąja patirtimi, kaip tobulinti šiuolaikinę pamoką siekiant mokinio pažangos.

Konferencijos iniciatoriai ir organizatoriai:


Kauno rajono švietimo centras

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius

Konferencijos dalyviai:

Kauno rajono švietimo įstaigų mokytojai, vadovai, jų pavaduotojai, kiti specialistai, mokinių bei

mokinių tėvų atstovai.

Konferencijos pranešimų problematika:

Pamokos planavimas. Aktualu: pamokų planai, mokyklos susitarimai dėl planavimo, stebėsenos

sistema ir pan.

Mokymas ir mokymasis. Aktualu: mokymo ir mokymosi metodų taikymas, mokymo priemonių

veiksmingas taikymas, mokymosi aplinkų veiksmingas kūrimas ir naudojimas, mokinių motyvaciją

skatinančių strategijų kūrimas ir naudojimas, mokymosi bendradarbiaujant organizavimas ir pan.

Pagalba mokiniui pamokoje. Aktualu: mokymo(-si) individualizavimas ir diferencijavimas, darbo

su gabiais ir su mokymosi sunkumų turinčiais mokiniais organizavimas, specialiųjų poreikių

mokinių ugdymo patirtis ir pan.

Vertinimas pamokoje. Aktualu: vertinimo metodų ir būdų sėkmingas taikymas, vertinimo kriterijų

numatymas, išmokimo stebėjimas, mokinių įsivertinimo strategijų taikymas, vertinimo planavimo ir

pamokos uždavinio formulavimo ir įgyvendinimo patirtis, mokytis padedančio vertinimo ir

įsivertinimo būdų ir metodų taikymo individuali patirtis, specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčių

mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ir pan.



5

PROGRAMA

9.15-10.00 Registracija

10.00-10.25 Konferencijos atidarymas. Dalyvių pasveikinimas

10.30-12.15 Pagrindiniai konferencijos pranešimai:

1. Monika Bilotienė, NMVA direktoriaus pavaduotoja.

„Matomas mokymasis. Ką rodo išorinio vertinimo duomenys?“

2. Jūratė Chudinskienė, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji

specialistė.

„Standartizuoti testai - įrankis mokinių pasiekimams pamatuoti ir

mokyklų darbui tobulinti“.

3. Jolanta Lipkevičienė, psichologė, socialinės veiklos darbuotoja,

asociacijos „Šviesos kampelis“ vadovė, „Lietuvos Tėvų forumo“ tarybos

narė.

„Pamoka - daugialypio proceso upė“.

4. Danguolė Krivickaitė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos lietuvių

kalbos mokytoja metodininkė.

„Svarbiausias prioritetas – žmogus“.

5. Violeta-Marija Vėjelytė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos istorijos

mokytoja metodininkė.

„Het College Weert – mokykla ugdanti šiandienos žmogų“.

12.30-13.15 Pietų pertrauka

13.15-14.30 Pranešimai grupėse. Diskusijos

14.30-15.00 Refleksija



6

Apie šiuolaikinę pamoką ir sėkmės paieškas

Kasmet rugsėjis, sugrąžinantis į mokyklas mokinius ir mokytojus, atneša ne tik susitikimo

džiaugsmą, bet ir susirūpinimą, kaip geriau atlikti savo darbą, kaip kelti mokymosi motyvaciją, ką padaryti,

kad mokiniai mokykloje jaustųsi saugūs, pajustų mokymosi džiaugsmą. Kiekvienam mokytojui aktualiausia

ir svarbiausia jo veiklos dalis yra pamoka. Šiuolaikinis pasaulis diktuoja naujas sąlygas ir mokytojo veiklos

organizavimui, todėl dažnai kyla klausimai: kokia turėtų būti šiuolaikinė pamoka, kaip patirti sėkmę savo

veikloje. Į šiuos klausimus ir bandyta atsakyti Kauno rajono mokytojų praktinėje metodinėje konferencijoje

,,Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“, vykusioje Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje 2014 m. spalio 27

dieną. Konferencijos organizatoriai: Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, Kauno rajono švietimo centras ir

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius, kvietė rajono mokytojus,

švietimo įstaigų vadovus, jų pavaduotojus, kitus specialistus, mokinius bei mokinių tėvų atstovus pasidalinti

gerąja patirtimi, išsakyti savo nuomonę apie šiuolaikinę pamoką, kaip ją tobulinti, siekiant mokinio

pažangos.

Renginio pradžioje skambėjo gražūs žodžiai apie mokytojo misiją, juos skaitė įvairių mokyklų

pedagogai. Toliau kalbėjęs Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas

pasveikino gausų konferencijos dalyvių būrį ir pasidžiaugė, kad mokytojai nėra abejingi, kad jie noriai

dalijasi savo patirtimi, nes visi turi vieną tikslą – ugdyti žmogų. Konferencijos dalyviams sėkmės palinkėjo

R. Vasiliauskienė, Kauno apskrities viršininko administracijos, Valstybinės švietimo priežiūros skyriaus

vyriausioji specialistė, ir Kauno rajono švietimo centro direktorė Laimutė Ruzgienė. Pirmoje renginio dalyje

skambėję pranešimai buvo orientuoti į įvairius veiksnius, susijusius su mokytojo veikla. Nacionalinio

mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Monika Bilotienė pranešime ,,Matomas mokymasis.

Ką rodo išorinio vertinimo duomenys?“ akcentavo, kad išorės vertintojų protokoluose dar dažnai pastebimas

įrašas, jog pamokoje vis dar dominuoja mokytojas. Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus

vyriausiosios specialistės Jūratės Chudinskienės pranešimas ,,Standartizuoti testai – įrankis mokinių

pasiekimams pamatuoti ir mokyklų darbui tobulinti“ buvo orientuotas į atliktą testų analizę ir sprendimų,

kaip kelti mokymosi lygį, paiešką. ,,Pamoka – daugialypio proceso upė“ – taip nuskambėjo Jolantos

Lipkevičienės, socialinės veiklos darbuotojos, asociacijos ,,Šviesos kampelis“ vadovės bei ,,Lietuvos Tėvų

forumo“ narės, pranešimas. Pagrindinė pranešimo mintis – kaip pakilti iki vaiko dvasios ir sėkmingai

mokytis, o ne vaiką nuleisti iki jį kaustančių programų bei egzaminų. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos

lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Danguolė Krivickaitė pranešime ,,Svarbiausias prioritetas – žmogus“

akcentavo, kad joks ištobulintas pamokos uždavinio formulavimas, technologijų naudojimas ir kitų

reikalavimų laikymasis netaps sėkmės garantu, jei nebus noro pažinti, bendradarbiauti ir nuolat kartu

mokytis. Violeta - Marija Vėjelytė, Juozo Lukšos gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė, skaitė

pranešimą ,,Het College Weert – mokykla, ugdanti šiandienos žmogų“, kuriame pasidalijo savo įspūdžiais

apie mokslo metus, praleistus vienoje iš pažangiausių Olandijos mokyklų.



7

Po pietų pertraukos gausus konferencijos dalyvių būrys rinkosi į 9 darbo grupes, kur klausė

pranešimų, diskutavo apie problemas, iškylančias pamokoje, dalijosi patirtimi, ieškojo atsakymų į klausimą,

kaip pasiekti sėkmę pamokoje. Lietuvių kalbos grupėje buvo išklausyti 6 pranešimai: 1. „Įsivertinimas

lietuvių kalbos pamokoje (individuali patirtis)“ (S.Janušonienė, Karmėlavos B.Buračo gimnazijos lietuvių

kalbos mokytoja metodininkė), 2. „Mokinių mokymosi motyvacijos ir kūrybiškumo skatinimas pamokose“

(Čekiškės P.Dovydaičio gimnazijos lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja A.Aurylė, anglų kalbos vyresnioji

mokytoja J.Kaupienė, istorijos mokytoja metodininkė E.Simonaitienė, IT mokytoja metodininkė

I.Subačienė), 3. „Skaitmeninių mokymo priemonių naudojimas lietuvių kalbos pamokose“ (I.Grinienė, Juozo

Lukšos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė), 4. „Šast ant kilimėlio“ (Mokymosi aplinkos

kūrimas ir naudojimas“ (I.Valutkevičienė, A.Mitkaus pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos vyresnioji

mokytoja), 5. ,,Kūrybiškumo ugdymas integruotoje pamokoje“ (D.Juknevičienė, Juozo Lukšos gimnazijos

lietuvių kalbos mokytoja metodininkė), 6. „Baroko epochos apžvalga III gimnazijos klasėje“ (G.Gustienė,

Juozo Lukšos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė). Užsienio kalbų grupėje buvo pristatyti 5

pranešimai: 1. „Gerai suplanuota pamoka – sėkminga pamoka“ (L.Kaukėnienė, Lapių pagrindinės mokyklos

lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, anglų kalbos vyresnioji mokytoja hum. m. dr.), 2. „Tarptautinio

bendradarbiavimo reikšmė ir svarba mokiniui ir jo sėkmei pamokoje“ (E.Liutkevičienė, Juozo Lukšos

gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė), 3. „Virtualios mokymosi bendruomenės: kūrybinis

procesas“ (Ž.Nemickienė, VU KHF| Kauno kolegijos doc. hum.m.dr.), 4. „Daugiakalbystė – efektyvūs

kalbos mokymosi būdai“ (J.Vasilenko, Vytauto Didžiojo universiteto taikomosios anglų kalbotyros

absolventė), 5. „Vokiečių kalbos sinergija“ (D.Borovkė, Juozo Lukšos gimnazijos vokiečių kalbos vyresnioji

mokytoja). Socialinių mokslų ir dorinio ugdymo grupė išklausė 3 pranešimus: 1. „Mokymo ir mokymosi

motyvacija“ (J.Stripeikienė, Karmėlavos J.Buračo gimnazijos ekonomikos mokytoja metodininkė), 2. „SMP

taikymas geografijos ir istorijos pamokose“ (Z.Talutienė, Juozo Lukšos gimnazijos geografijos mokytoja

ekspertė), 3. ,,Specialių poreikių mokinių ugdymas istorijos pamokose“ (I.Butkevičienė, Lapių pagrindinės

mokyklos istorijos vyresnioji mokytoja). Tiksliųjų mokslų grupėje buvo pristatyti 5 pranešimai: 1. ,,Kaip

įsivertinimas padeda mokiniams mokytis matematikos“ (S.Žuklijienė, Karmėlavos B.Buračo gimnazijos

matematikos mokytoja ekspertė), 2. „Kūrybiškumo ugdymas integruotoje pamokoje“ (L.Stančiauskienė,

Juozo Lukšos gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė), 3. „Motyvacijos skatinimas

individualizuojant veiklą“ (D.Grigienė, Juozo Lukšos gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė), 4.

„Projektinė veikla matematikos pamokose“ ir „Integruota matematikos ir dailės pamoka „Matematika

dailėje“ (V.Levanauskaitė, Juozo Lukšos gimnazijos matematikos-informacinių technologijų vyresnioji

mokytoja), 5. „Matematikos pamokos efektyvinimas naudojant informacines technologijas“ (D.Bukauskienė,

Juozo Lukšos gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė). Gamtos mokslų grupėje buvo išklausyti 3

pranešimai: 1. „Malonumą ir sėkmės pojūtį teikianti integruota chemijos ir IT pamoka. Integruotos pamokos

kitose edukacinėse erdvėse“ (L.Sutkevičienė, Piliuonos vidurinės mokyklos chemijos mokytoja

metodininkė), 2. „Vizualizacija chemijos ir biologijos mokymo(si) procese“ (Z.Ganusauskienė, Juozo

Lukšos gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė, biologijos mokytoja metodininkė), 3. „Eksperimento svarba



8

gamtamoksliniame ugdyme“ (A.Račkauskienė, Juozo Lukšos chemijos mokytoja ekspertė). Menų ir

technologijų grupėje buvo pristatyti 3 pranešimai: 1. „Individualios saviraiškos skatinimas dailės pamokose“

(S.Kaziūnaitė, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos dailės mokytoja ekspertė), 2. „Tapybos pamokos 5-

6klasėse“ (D.Audėjaitienė, Lapių pagrindinės mokyklos dailės ir technologijų mokytoja ekspertė), 3.

„Ugdymo sodas menams“ (E.Vasiliauskaitė, Juozo Lukšos gimnazijos dailės ir technologijų vyresnioji

mokytoja). Kūno kultūros grupės nariai išklausė Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos kūno kultūros

mokytojo metodininko V.Urbšio pranešimą „Kūrybiškumo ir vertinimo metodų sėkmingas taikymas kūno

kultūros pamokose“. Pradinio ugdymo grupėje buvo perskaitytas A.Galvanauskienės, Jonučių

progimnazijos pradinio ugdymo skyriaus vedėjos, pradinio ugdymo mokytojos metodininkės parnešimas

„Mažais žingsneliais – sėkmės link“. Mokinių grupė diskutavo apie mokinio vietą mokykloje, bendravimą

ir bendradarbiavimą bei išklausė pranešimus: „Vertinimas, skatinantis mokinių pažangą“ (Julita ir Jurgita

Druseikaitės, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos IV(12)klasės mokinės), „Raktas į sėkmę“ (G.Junčytė ir

G.Blažauskaitė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos III(11)klasės mokinės). Konferencijos pabaigoje buvo

pristatytos darbo grupėse išvados. Pagrindinis akcentas, nuskambėjęs išvadose – meilė darbui, atsigręžimas į

mokinį, bendravimas ir bendradarbiavimas, darbo metodų įvairovė.

Renginį baigė Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas, padėkojęs

mokytojams už aktyvų ir prasmingą darbą, o direktoriaus pavaduotoja Albina Vinciūnienė, viena iš aktyvių

konferencijos organizatorių, vedusi renginį, teigė, kad šiuolaikinė karta, nors ir paveikta vartotojiškos

visuomenės, geba pozityviai bei optimistiškai žvelgti į gyvenimą, tik jai reikia padėti, reikia būti kartu su

mokiniais, kartu mokyti ir mokytis, pažvelgti į kiekvieno akis ir širdį.

Danguolė Krivickaitė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokytoja



9

DARBAS GRUPĖSE

Metodinė grupė,

patalpa

Moderatorius Pranešimai

Lietuvių kalba

Kab. 238

Daiva Raipienė 1.Sandra Janušonienė, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos

lietuvių kalbos mokytoja metodininkė.

„Įsivertinimas lietuvių kalbos pamokose (individuali patirtis)“.

2. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos mokytojų Adrijos

Aurylės (lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja), Jūratės

Kaupienės (anglų kalbos vyresnioji mokytoja), Eglės

Simonaitienės (istorijos mokytoja metodininkė), Ingridos

Subačienės (IT mokytoja metodininkė) pranešimas

„Mokinių mokymosi motyvacijos ir kūrybiškumo skatinimas

pamokose“.

3. Ina Grinienė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos lietuvių

kalbos mokytoja metodininkė.

,,Skaitmeninių mokymo priemonių naudojimas lietuvių kalbos

pamokose“.

4. Ieva Valutkevičienė, Adomo Mitkaus pagrindinės

mokyklos lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja.

„Šast ant kilimėlio (Mokymosi aplinkos kūrimas ir

naudojimas)“.

5.Danutė Juknevičienė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos


„Kūrybiškumo ugdymas integruotoje pamokoje“.

6.Giedrė Gustienė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos


„Baroko epochos apžvalga III gimnazijos klasėje”



10

DARBAS GRUPĖSE

Metodinė grupė,

patalpa


Užsienio kalbos

Kab.17 Skaitykla

Palmira Kudirkienė 1. Lidija Kaukėnienė, Lapių pagrindinės mokyklos lietuvių

kalbos mokytoja metodininkė, anglų kalbos vyresnioji

mokytoja, hum.m.dr.

„Gerai suplanuota pamoka – sėkminga pamoka“.

2. Edita Liutkevičienė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos

anglų kalbos mokytoja-metodininkė.

„Tarptautinio bendradarbiavimo reikšmė ir svarba mokiniui ir

jo sėkmei pamokoje“.

3. Živilė Nemickienė, Vilniaus universiteto KHF /Kauno

kolegijos, doc. hum.m.daktarė.

„Virtualios mokymosi bendruomenės: kūrybinis procesas“.

4. Julija Vasilenko, Vytauto Didžiojo Universiteto

taikomosios anglų kalbotyros absolventė.

„Daugiakalbystė – efektyvūs kalbos mokymosi būdai“.

5. Daiva Borovkovė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos

vokiečių kalbos vyresnioji mokytoja.

„Vokiečių kalbos sinergija“.

Socialiniai

mokslai ir dorinis

ugdymas

Kab. 116

Violeta Marija

Vėjelytė

1. Jurgita Stripeikienė, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos

ekonomikos mokytoja metodininkė.

„Mokymo ir mokymosi motyvacija“.

2. Zita Talutienė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos

geografijos mokytoja ekspertė.

„SMP taikymas geografijos ir istorijos pamokose“.

3. Irena Butkevičienė, Lapių pagrindinės mokyklos istorijos

vyresnioji mokytoja.

„Specialių poreikių mokinių ugdymas istorijos pamokose“



11

DARBAS GRUPĖSE

Metodinė grupė,

patalpa


Tikslieji mokslai

Kab. 323

Algimantas

Bukauskas

1. Sigita Žuklijienė, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos

matematikos mokytoja ekspertė.

„Kaip įsivertinimas padeda mokiniams mokytis

matematikos“ .

2. Laima Stančiauskienė, Garliavos Juozo Lukšos

gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė.

„Kūrybiškumo ugdymas integruotoje pamokoje“.

3. Dalia Grigienė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos

matematikos mokytoja metodininkė.

„Motyvacijos skatinimas individualizuojant veiklą“.

4. Virginija Levanauskaitė, Kauno r. Garliavos Juozo

Lukšos gimnazijos matematikos – informacinių

technologijų vyresnioji mokytoja.

4.1.„Projektinė veikla matematikos pamokose“.

4.2.„Integruota matematikos ir dailės pamoka

„Matematika dailėje“(stendinis pranešimas).

5. Daiva Bukauskienė, Garliavos Juozo Lukšos

gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė.

„Matematikos pamokos efektyvinimas naudojant

informacines technologijas“.



12

DARBAS GRUPĖSE

Metodinė grupė,

patalpa


Gamtos mokslai

Kab. 317

Kab. 212

Audronė Armonienė 1. Lina Sutkevičienė, Piliuonos vidurinės mokyklos

chemijos mokytoja metodininkė.

„Malonumą ir sėkmės pojūtį teikianti integruota chemijos

ir IT pamoka. Integruotos pamokos kitose edukacinėse

erdvėse“.

2. Zita Ganusauskienė, Garliavos Juozo Lukšos

gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė, biologijos

mokytoja metodininkė.

„Vizualizacija chemijos ir biologijos mokymo(-si)

procese“.

3. Asta Račkauskienė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos

chemijos mokytoja ekspertė.

„Eksperimento svarba gamtamoksliniame ugdyme“.

Menai ir

technologijos

Kab. 002

Linas Zizas 1.Skirmantė Kaziūnaitė, Akademijos Ugnės Karvelis

dailės mokytoja ekspertė.

„Individualios saviraiškos skatinimas dailės pamokose“.

2. Dalia Audėjaitienė, Lapių pagrindinės mokyklos

dailės ir technologijų mokytoja ekspertė.

„Tapybos pamokos 5-6 klasėse“.

3. Eglė Vasiliauskaitė, Garliavos Juozo Lukšos

gimnazijos dailės ir technologijų vyresnioji mokytoja.

„Ugdymo sodas menams“

4. Alina Vitkauskienė, Garliavos Juozo Lukšos

gimnazijos technologijų mokytoja metodininkė.

„Sėkminga pamoka – ugdymo sėkmės pagrindas“

Kūno kultūra

Kab. 129

Virgilijus Urbšys 1. Virgilijus Urbšys, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos

kūno kultūros mokytojas metodininkas.



13

„Kūrybiškumo ir vertinimo metodų sėkmingas taikymas

kūno kultūros pamokose“.

2. Eimantas Petrulevičius, Garliavos Juozo Lukšos

gimnazijos kūno kultūros vyresnysis mokytojas.

„Sėkmingos pamokos koncepcija“

Pradinio ugdymo

grupė

Rezistencijos

centras

Audra

Galvanauskienė

1. Audra Galvanauskienė, Garliavos Jonučių

progimnazijos pradinio ugdymo skyriaus vedėja, pradinio

ugdymo mokytoja metodininkė.

„Mažais žingsneliais – sėkmės link“.

Mokinių grupė

Kab. 202

Juozas Vaidelis IV kl.

Matas Bugorevičius IV

kl.

1. Julita Druseikaitė, Jurgita Druseikaitė, Garliavos

Juozo Lukšos gimnazijos IV(12) klasės mokinės.

„Vertinimas, skatinantis mokinių pažangą“.

2. Gabija Junčytė, Gabrielė Blažauskaitė, Garliavos

Juozo Lukšos gimnazijos III (11) klasės mokinės. „Raktas

į sėkmę“.



14

PAGRINDINIAI KONFERENCIJOS PRANEŠIMAI

Matomas mokymasis. Ką rodo išorinio vertinimo duomenys?

Monika Bilotienė NMVA direktoriaus pavaduotoja



15

(Pateikta keletas skaidrių iš pristatymo)



16

Standartizuoti testai - įrankis mokinių pasiekimams pamatuoti ir mokyklų darbui

tobulinti

Jūratė Chudinskienė

Kauno r. savivaldybės administracijos Kultūros,

Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė



17



18




19

Pamoka - daugialypio proceso upė

Jolanta Lipkevičienė

Psichologė, socialinės veiklos darbuotoja,

Asociacijos „Šviesos kampelis“ vadovė,

„Lietuvos Tėvų forumo“ tarybos narė

Pranešime raginau mokytojus atrasti drąsos pakilti iki vaiko dvasios ir sėkmingai kartu

su vaiku mokytis, o ne vaiką nuleisti iki jį kaustančių programų, išsilavinimo standartų. Skatinau

įvertinti emocinio raštingumo svarbą kiekvienoje pamokoje.

Daugialypiui mokymosi procesui trukdo siauras žiūros laukas, fragmentinis mąstymas,

matymas, suvokimas. Jei vien tik į dalyką orientuotoje pamokoje, pametamas asmuo , tuomet

mokytojas dirba tarsi konvejerio darbininkas, kuris įrašinėja į mokinių galvas informaciją. Taigi

gera pamoka visų pirma žmogiški santykiai ir visuminis-trimatis mokymosi būdas, orientuotas į

vaiko protą, jausmus ir kūną.

Pastebėjau, kad Lietuvoje mokytojas ateina į klasę ir ištransliuoja: nusibodot savo

nemokėjimu, keliamu triukšmu, nenorit nesimokykit, aš dirbsiu su tais, kurie motyvuoti,

atsisakysiu jūsų klasės ir t. t. Sunkiai įsivaizduoju šitokio lygio „pokštą“ Suomijoje ar Norvegijoje.

Ten prieš pasakant pagalvojama, kaip jausis kitas žmogus. Vaikas, tarkim, pasako: aš su šituo

uždaviniu nesusitvarkysiu, man tai yra per sunku. Lietuvoj tokiu atveju atsakoma: tokie

reikalavimai – turėsi išmokt. O jei vaikas liūdnas: jis privalo išmokti, bet nežino, kaip ir jam

neaišku, ką daryti tokioje situacijoje. Suomijoje ar Norvegijoje jam sakytų: aš jaučiu, kad tau yra

sunku, bet mes galime šią problemą ateitį pasitarę spręsti. Būna, kad ir geras mokinys savimi

suabejoja, Lietuvos mokytojas jam sako: tu dar ne tokius uždavinius sprendei – susitvarkysi. Ką

tokie pasakymai reiškia? Emocinį neraštingumą, kad problemos nėra ir tu nesuk man galvos. Štai

paauglys transliuoja žinią, jis siekia pasakyti: man sunku. Mokytojas tokiu atsakymu nusigręžia nuo

jo. Svarbu būtų paklausti mokinio, kas jį labiausiai gąsdina? Nuskamba iš mokytojų ir

moralizavimas ,, gėda tau turėtų būti, padarei vieną žioplą klaidą“. Labai svarbu išmokti priimti

klaidas ir sėkmes? Svarbu gebėti su vaiku pasikalbėti būtent tuo rakursu, kuris jam čia ir dabar

aktualus.

Didžiausia pamokoje įvykusi neteisybė, kai mokytojas, parašęs nepatenkinamą pažymį,

dar nori, kad už tai, vaiką nubaustų tėvai. Vaikas tuomet pyksta ant mokytojo, mokyklos, ima

neapkęsti protinio darbo, jausmų šiurkštumas persiduoda į santykius su kitais žmonėmis, tėvais.

Jei mes rūpinsimės vaikais, tai už nepatenkinamą darbą pamokoje pažymio nerašysime,

nepasmerksime, kad vaikas liktų nutolęs nuo savo draugų, bet vaiką drąsinsime keliauti link

geresnių pasiekimų, suteikiant jam tiek, kiek reikia, laiko ir pritaikant vaikui jo prigimtį atitinkantį

mokymosi stilių. Būna, kad vaikai neatsako į užduotą klausimą tik todėl, kad nespėjo pagalvoti,

susikaupti( o būna ir taip, kad klausimas užklupo netikėtai ir pribloškė vaiką). Būna kai mokytojas

pasako vaikui: „Sėskis, nemoki“. Bet vaikas atsisėdęs supranta, kad jis žino į tą klausimą atsakymą,

ir jis jaučiasi nuskriaustas, nesuprastas. Pamokoje, visų pirma, reiktų pamatuoti mokytojo nuostatą

į vaiką, kaip į žmogų. Pažymys subtilus instrumentas ir labai priklauso, kokio mokytojo jis yra

rankose. Nusikalstama, jei pažymys vaikui tampa pančiais, kaustančiais jo mintį, vystymąsi.



20

Het College Weert – mokykla ugdanti šiandienos žmogų

Violeta Marija Vėjėlytė


Istorijos mokytoja metodininkė

Mokykla baigta įrengti 2011 metais. Pastatas naujas, modernus, traukiantis visų

aplinkinių dėmesį. Pagrindinės konstrukcijos sukurtos iš stiklo, mokykla skaidri, erdvi, spalvinga.

Konstruktorių ir užsakovų tikslas buvo sukurti modernų pastatą, kuriame būtų galima sėkmingai

ugdyti mokinius ateities visuomenei.

Kokia ta visuomenė? Kokia turi būti mokykla? Labai sunku atsakyti į šiuos klausimus.

Het College Weert yra viena moderni Nyderlandų mokykla, kurioje bandoma sukurti naujos,

modernios visuomenės žmogui reikalingas ugdymo ir ugdymosi sąlygas. Ateities mokykla – tai

saugi, daugiakultūrė, ugdanti kūrybiškas ir atsakingas asmenybes mokykla. Mokiniui labai svarbu

suvokti, ko jis siekia, kokiomis priemonėmis gali pasiekti savo tikslus. Didžiausias dėmesys

skiriamas individualios mokinio iniciatyvos skatinimui. Tam tikslui tarnauja ir naujos mokyklos

erdvės.

Mokykloje visų klasių sienos yra stiklinės, judančios pertvaros gali pakeisti patalpos

dydį. Vienoje erdvėje mokosi 20, 30, 45 kartais 60 mokinių. Dažniausiai dirba du ar trys to paties

dalyko mokytojai vienoje erdvėje su skirtingų klasių mokiniais. Šalia didelių erdvių yra įrengti

instrukcijų kambariai, kuriuose mokytojai dirba su visa klase arba nedidele dalimi mokinių, čia

mokiniai konsultuojami individualiai, aiškinami sunkesni temos klausimai, mokiniai atsiskaito

žodžiu ir pan. Pamoka mokykloje trunka 75 minutes. Pamokos pradžioje mokytojai turi susitarti,

kiek laiko aiškins pamoką instrukcijų kambaryje, kiek laiko mokiniai dirbs savarankiškai, kur kuri

klasė įsikurs ir panašiai. Tokia aplinka iš esmės keičia bendravimo ir bendradarbiavimo įpročius

pamokos metu tarp mokytojų, mokinių ir mokytojų, mokiniai kitaip bendrauja tarpusavyje.

Kiekvienas turi išmokti labiau susikoncentruoti, lengvai keisti vietą, nekreipti dėmesio į tai, kas

vyksta šalia, už stiklinės sienos. Kartu turi netrukdyti dirbti šalia esantiems. Formuojasi nauji

tarpusavio santykiai, reikalaujantys daugiau tolerancijos, atvirumo, lankstumo, naujų profesinių

įgūdžių. Aplinka daro visus laisvesniais, atviresniais. Kartu reikalauja kitokių asmeninių savybių.

Mokytojai ir mokiniai skirtingai vertina naują aplinką. Dalis pasisako už tradicinę

mokymo ir mokymosi aplinką klasėse. Kai kurie mokytojai jaučiasi nejaukiai, jie tarsi per daug

matomi. Kai kurie mokiniai sunkiau susikaupia. Tačiau, testų rezultatai nepasikeitė, mokiniai labai

gerai laikė egzaminus. Tai rodo, kad mokiniai ir mokytojai greitai prisitaikė prie naujos aplinkos ir

pamėgo ją.

Problemų šalia esantiems kartais kelia „darbinis triukšmas“. Todėl mokiniai mokosi

gyventi mokykloje tyliau ir ramiau. Mokykloje yra speciali „tylos zona“. Čia mokiniai laisvų

pamokų metu ruošia namų darbus, atlieka individualius, projektinius darbus ir pan. Šioje vietoje ir

visoje mokykloje mokiniams draudžiama rašyti elektroninius laiškus, bendrauti socialiniuose

tinkluose, žaisti žaidimus. Mokykloje visas laikas naudojamas tikslingai, skiriamas tik atskirų

dalykų žinių gilinimui.



21

Mokykloje yra tik elektroninė biblioteka. Čia mokiniai gali dirbti pamokų ir pertraukų

metu. Čia pat mokiniai gali spausdinti, kopijuoti medžiagą. Mokiniams tai nekainuoja. Instrukcijų

kambariuose yra stumdomos lentos, vaizdo ir garso įranga. Parengti įrangą demonstravimui padeda

mokytojų padėjėjai. Mokykloje yra erdvios sporto salės, administracijai ir mokytojams skirtos

patalpos.

Mokytojų erdvės skirtos tik mokytojams. Čia nesilanko mokiniai, gerbiamas mokytojų

privatumas. Mokytojų kambaryje yra virtuvė, mokytojų lentynos, kuriose talpinama visa svarbi

informacija, laikoma dalis reikalingos medžiagos. Šioje vietoje mokytojai ilsisi pertraukų metu,

geria kavą, kalbasi. Čia visada galima sutikti mokyklos direktorių, kitus vadovus. Direktorius

nepriima tėvų, mokinių, niekas nesiskundžia direktoriui. Visos problemos sprendžiamos su

mokytojais, klasių vadovais, pavaduotojais, atsakingais už tam tikrą veiklos sritį. Pokalbiai,

susitikimai su mokiniais ar jų tėvais vyksta tam tikslui skirtose patalpose. Tačiau, kiekvienas

mokytojas gali bet kada užeiti pas direktorių, jo kabineto stiklinės durys visada atviros. Vadovas

ypatingai pasitiki mokytojais, bendrauja draugiškai, paprastai, maloniai. Toks vadovas yra didelė

atrama kiekvienam kolektyvo nariui.

Moderni mokyklos aplinka keičia mokytojų ir mokinių tarpusavio bendravimo

įpročius, reikalauja daugiau atvirumo, demokratiškumo, tolerancijos. Mokiniai ir mokytojai mato ne

tik save, bet ir šalia esantį žmogų. Mokyklos mokiniai ateityje lengviau keis aplinką, mokės

prisitaikyti, bus lankstesni, atviresni ir tolerantiškesni. Mokykla padeda mokytis siekti savo tikslų,

nepažeidžiant kitų interesų, bendradarbiaujant, pasitikint savimi ir gerbiant kiekvieną šalia esantį.



22

Svarbiausias prioritetas – žmogus

Danguolė Krivickaitė


Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Norą kalbėti šia tema sustiprino neseniai perskaityta knyga ,,Pedagoginio dvasingumo

link” apie Lietuvos menotyrininką, mokslininką, pedagogą, profesorių Albertą Piličiauską. Akis

užkliuvo už trumpo eiliuoto teksto, rašyto prieš dešimtmetį:

Stoviu prie mokyklos durų slenksčio...

Stoviu susikaupęs, neramus...

Būsena, lyg pirmokėlio to, bedančio,-

Mums abiems svarbu, kas šiemet bus.

,,Profiliuotas“ ruošiasi išeiti...

,,Kompetencija“ dar viešpataus?

Kokį modelį ir kokį greitį

,,Bendrosios programos“ pasigaus?..

Tai ne poezija, tai aktualijos. Pažįstama būsena turbūt aplanko ne vieną iš mūsų, o į

svarbių klausimų ar temų sąrašą patenka ir geros pamokos organizavimo klausimas.

Apie pamokos organizavimą daug kalba šiuolaikinio ugdymo psichologija ir

edukologija, pateikiami įvairūs pamokos apibrėžimai bei organizavimo būdai ir metodai. Tačiau

nėra vienareikšmių ar privalomų nurodymų, kokia turėtų būti gera pamoka. Pateikti įvairūs

pamokos požymiai nėra receptas, visiems vienodai garantuojantis sėkmę.

Mokytojai praktikai siūlo vieną iš pamokos modelių, orientuotą į išorės vertintojų

protokole esančius vertinimo aspektus. Toks ar panašūs pamokos modeliai vertinami kaip

,,teisingi“, turime aiškų uždavinį, rezultatų patikrinimą, sėkmės įvertinimą. Visos pamokos veiklos

nukreiptos į uždavinio įgyvendinimą, todėl pamoka atrodo logiška, metodiška, visiems priimtina,

nereikalaujanti daug interpretacijų. Ypač tai aktualu, kai vyksta pamokų stebėjimas bei vertinimas.

Natūralus noras – įtikinti stebėtojus, kad esi geras mokytojas. Todėl bandoma įvairiais būdais

įrodyti, kad puikiai išmanai veiklos planavimą ir kitas darbo organizavimo subtilybes ir mokai

ypatingų gebėjimų mokinius. Kartais pamokos tampa režisūriniais bandymais. Vienaip ar kitaip

toks pamokos organizavimas gali baigtis anekdoto apie Petriuką situacija.

Vaikų neapgausi: jie mato mūsų nerimą, daug greičiau ima pažinti mus, nei mes juos.

Jie ateina į mokyklą ir į pamoką su sava patirtim, savom šeimoj ar aplinkoj puoselėtom vertybėm,

su savais siekiais ar be jų. Gavus naują klasę dažnai tenka atsakinėti į mokinių klausimus: ,,Kam

man to reikia?“ ,,Kokia iš to nauda?‘‘ ,,Kaip per trumpą laiką atlikti didelį darbą?“ ir kt. Vėliau tie

klausimai kažkur dingsta. Suprantama, kad šiandieninė karta jau nebenori mokytis taip, kaip mokėsi



23

jų tėvai, kad intensyvus gyvenimo tempas, naujųjų technologijų vystymasis daro įtaką jų

mokymuisi bei požiūriui į darbą. Todėl keičiasi ir pamokos planavimas. Pamokos pradžia gali būti

siejama su intriga, skatinančia mokinių susidomėjimą, kūrybiškumą. Kai geriau pažįstu mokinius,

žinau jų galimybes, tikslus, pamoką pradedu ne nuo temos ar uždavinio skelbimo, o nuo netikėtų

klausimų, pasakojimo, teksto ištraukos skaitymo, skaidrių demonstravimo. Tai tampa įvadu į

pamoką, o mokiniai dažnai patys suformuluoja uždavinį ir renkasi veiklos būdus jį įgyvendinti.

Kartais tenka ir pasiginčyti dėl pernelyg siauro ar per plataus uždavinio. Tačiau ginčuose gimsta

tiesa, o bendradarbiavimas leidžia dar labiau pažinti mokinius, įvertinti jų gebėjimus. Įvairūs

aktyvūs pamokos metodai leidžia ne tik naujai, kūrybiškai pateikti medžiagą, pakartoti praeitas

temas, bet ir susieti jas su gyvenimo praktika. Mokiniai ypač vertina diskusijas, kai nuo literatūros

mes ateiname prie gyvenimo realybės. Čia į pagalbą ateina ir informacinės technologijos bei

,,visagalis“ internetas. Tuomet tie paprastai prie jaunuolių rankų prilipę telefono aparatai tampa

mokomąja priemone. Tačiau ne visose pamokose ji leidžiama ir naudojama. Mokinys žino, kad

jokia priemonė pamokoje neatliks darbo be jo. Įvairi pamokos veikla: individualus ar grupinis

darbas, leidžia mokiniui atskleisti savo galimybes, atrasti naujų iššūkių. Dažnai būtent pamokoje

išryškėja mokinio – lyderio savybės: atsakomybė už save ir už savo grupę, noras kitam padėti

įveikti sunkumus. Šalia tokio mokinio palaipsniui keičiasi ir kiti: buvę abejingi stebėtojai ima rodyti

iniciatyvą, nes supranta, kad bus vertinama ir jų veikla, jų indėlis į komandos darbą. Mokytojas

šiame procese yra ne tik planuotojas, stebėtojas ir vertintojas, bet ir aktyvus pagalbininkas,

konsultantas. Jis diferencijuoja užduotis, skatina mokinių įsivertinimą, leidžia suklysti, taisyti savo

klaidas, skatina diskusiją. Pagaliau ir mokytojas nėra visažinis ar neklystantis. Pradžioje į

atsakymus, kad kažko nežinau, mokiniai reaguodavo klausimu “Kaip, juk esate mokytoja ir kažko

nežinot?..“ Kartu ieškodami atsakymų įvairiose srityse mes tik praplečiam savo mokymo(si) erdves,

integruojamės į kitas disciplinas, siekiam sėkmės. Todėl ir integruotų pamokų pamokų

planavimas, organizavimas ir vedimas yra puiki galimybė sustiprinti tiek mokymo(si)

motyvaciją,lavinti kūrybiškumą, bendrauti ir bendradarbiauti.

Mane, kaip lituanistę, skaudina žiniasklaidoje nuolat atsirandantys priekaištai, kad

mokykla išleidžia beraščių ar mankurtų, nežinančių savo šalies istorijos faktų, neišmanančių apie

kultūrą, kartą. Tai nėra netiesa ir aš kaip mokytoja prisiimu atsakomybę, tačiau tai ne tik mokytojo,

o ir mūsų švietimo sistemos politikos, bendrųjų ugdymo programų netobulumas. Galiu teisintis: juk

ne aš prieš kelis dešimtmečius teigiau, kad svarbiau ne kalbos žinios, o jų taikymas. Bet jei nėra

žinių, tai nebus ką ir taikyt. Ne aš istorijos egzaminą nukreipiau į pasirenkamųjų dalykų sąrašą. Iš

tiesų, apie kokį brandų žmogų, paliekantį mokyklą, kalbame, jei abiturientas paragintas rašinyje

remtis istoriniu ar kultūriniu kontekstu, atrėžia: ,,Aš nuo dešimtos klasės istorijos nesimokau, nes

nepsirinkau“. Kaltų ieškojimas nėra tinkamiausias metodas, tačiau jei mes, mokytojai, reikalausime

raštingumo, jei teiginys, kad ,,esu lietuvis, išmanau tautos istoriją, kultūrą, rašau bei viešai kalbu

taisyklingai“, bus visiems vienodai svarbus, manau, kad turėsime ir geresnį rezultatą, ir brandesnę

asmenybę.

Taigi grįžtant prie šiandienos (šiuolaikinės) pamokos... Teigiama,kad vaikas šeimos

ląstelė ir atspindys, šeima visuomenės ląstelė, vadinasi, pamoka ugdymo proceso ląstelė. Ji siejama

su bendrųjų programų tikslais ir uždaviniais, įvairias darbo metodais, aplinka, tačiau svarbiausi čia

yra ugdomojo proceso dalyviai – mokinys ir mokytojas. Pirmasis - atėjęs iš savo aplinkos, su jau



24

įdiegtomis vertybėmis, požiūriu į pasaulį, su savo tikslais, siekiais ir atsakomybe. Antrasis –

neformaliai žiūrintis į darbą, mokantis ir besimokantis, kuriantis savo veiklą, prisiimantis

atsakomybę, parodantis ir įrodantis, kad jo mokomas dalykas yra svarbus, reikalingas.

Aplinka, kurioje vykdoma veikla, vadinama pamoka, gali būti įvairi vieta, ne tik

mokyklos patalpos, svarbu, kad žmogus joje jaustųsi saugus, tai vieta, kur mokoma ir mokomasi,

kur klystama ir taisomos klaidos , į kurią ateini silpnas, o išeini stiprus.

O į klausimą, kas yra sėkminga pamoka, būtų galima atsakyti:

Sėkminga pamoka yra šiai klasei, šiuo metu, siekiant šių konkrečių tikslų, pritaikant

šiuos pasirinktus metodus bei vertinimo kriterijus skirta pamoka, kai bendradarbiaujama, mokomasi

ir atrandama, kai tiek mokytojas, tiek mokinys yra patenkinti darbo rezultatu.

Ir pabaigoje – jau minėto profesoriaus žodžiai:

Laikas eiti, - jau skambutis kviečia...

O manasis atsakas tebus:

„Tų vertybių daug lyg bičių spiečiuj,

Bet svarbiausia, kad mažylis būt

ŽMOGUS”.



25

PRANEŠIMAI DARBO GRUPĖSE

LIETUVIŲ KALBOS METODINĖ GRUPĖ

Įsivertinimas lietuvių kalbos pamokose (individuali patirtis)

Sandra Janušonienė,

Kauno r. Karmėlavos Balio Buračo gimnazija




26



27

Mokinių mokymosi motyvacijos ir kūrybiškumo skatinimas pamokose

Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija

Aurylė Adrija

Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja

Kaupienė Jūratė

Anglų kalbos vyresnioji mokytoja

Simonaitienė Eglė

Istorijos mokytoja metodininkė

Subačienė Ingrida

Informacinių technologijų mokytoja metodininkė

iTEC – tai didžiausias kada nors vykdytas europinis projektas, kuris tiria, kaip jau

pripažintos ir naujai atsirandančios technologijos gali būti efektyviai taikomos pamokose per

ateinančius penkerius ar dešimt metų.

iTEC projekto etapai:

1 etapas. Projektas ,,Išsaugokime istoriją, visiems“

(http://lemill.net/community/people/miride/collections/itec-projekto-1-ciklo-pilotiniu-

mokyklu-ataskaitos/content/webpages/kauno-rajono-cekiskes-pr-dovydaicio-vid-mokyklos-

8-klases-projektas-issaugokime-istorija-visiems-egle-simonaitiene-ingrida-subaciene)

2 etapas. Projektas ,,Reformacija ir kontrreformacija LDK“

(http://lemill.net/community/people/miride/collections/itec-projekto-2-etapo-pilotiniu-

mokyklu-ataskaitos/content/webpages/cekiskes-pr-dovydaicio-vid-mokyklos-projektas-

reformacija-ir-kontrreformacija-ldk201d-pagal-scenariju-mokiniai-kuria-gamtos-mokslu-

isteklius-mokytojos-egle-simonaitiene-ir-ingrida-subaciene)

3 etapas. Projektas ,,Mokyklos erdvių tobulinimas“


mokyklu-ataskaitos/content/webpages/cekiskes-vid-mokyklos-projektas-201emokyklos-

erdviu-tobulinimas-pagal-scenariju-mokyklos-erdviu-tobulinimas-mokytojos-ingrida-

subaciene-jolanta-girdauskiene-diana-tovtkeviciene-egle-simonaitiene)

4 etapas. Projektas ,,Mano vardo istorija“


mokyklu-ataskaitos/content/webpages/cekiskes-pr-dovydaicio-vid-mokyklos-projektas-

mano-vardo-istorija-pagal-scenariju-papasakok-istorija-mokytojos-ingrida-subaciene-laima-

juciuviene-egle-simonaitiene-ir-jurate-kaupiene)

5 etapas. Projektas,,Spaudos draudimo laikotarpis“


mokyklu-ataskaitos/content/webpages/cekiskes-pr-dovydaicio-vidurines-mokyklos-

projektas-spaudos-draudimo-laikotarpis-pagal-scenariju-skaitmeniniu-produktu-kurejai-

mokytojos-ingrida-subaciene-egle-simonaitiene-adrija-auryle-ir-jurate-kaupiene)

Šis projektas padėjo įvertinti mokymo bei mokymosi veiklą ir naujus metodus. Jis įtraukė

mokytojus, mokinius ir suinteresuotus partnerius iš įvairių šalių bei mokyklų. Čekiškės gimnazijos

mokytojos I.Subačienė , E.Simonaitienė, J.Kaupienė, A.Aurylė, dalyvaudamos šiame projekte,

stengėsi pasisemti kuo daugiau idėjų, žinių ir patirties, kaip patobulinti mokymą ir mokymąsi,

sukurti patrauklias mokymosi aplinkas, paskatinti mokinių motyvaciją bei kūrybiškumą.

Projektas atskleidė, kad:

Kūrybiškumo negalima išmokyti, bet jis gali būti skatinimas (ugdomas),

sukūrus reikalingą aplinką, leidžiant mokiniui svajoti ir klysti.

http://lemill.net/community/people/miride/collections/itec-projekto-1-ciklo-pilotiniu-mokyklu-ataskaitos/content/webpages/kauno-rajono-cekiskes-pr-dovydaicio-vid-mokyklos-8-klases-projektas-issaugokime-istorija-visiems-egle-simonaitiene-ingrida-subaciene



http://lemill.net/community/people/miride/collections/itec-projekto-2-etapo-pilotiniu-mokyklu-ataskaitos/content/webpages/cekiskes-pr-dovydaicio-vid-mokyklos-projektas-reformacija-ir-kontrreformacija-ldk201d-pagal-scenariju-mokiniai-kuria-gamtos-mokslu-isteklius-mokytojos-egle-simonaitiene-ir-ingrida-subaciene




http://lemill.net/community/people/miride/collections/itec-projekto-3-etapo-pilotiniu-mokyklu-ataskaitos/content/webpages/cekiskes-vid-mokyklos-projektas-201emokyklos-erdviu-tobulinimas-pagal-scenariju-mokyklos-erdviu-tobulinimas-mokytojos-ingrida-subaciene-jolanta-girdauskiene-diana-tovtkeviciene-egle-simonaitiene




http://lemill.net/community/people/miride/collections/itec-projekto-4-etapo-pilotiniu-mokyklu-ataskaitos/content/webpages/cekiskes-pr-dovydaicio-vid-mokyklos-projektas-mano-vardo-istorija-pagal-scenariju-papasakok-istorija-mokytojos-ingrida-subaciene-laima-juciuviene-egle-simonaitiene-ir-jurate-kaupiene




http://lemill.net/community/people/miride/collections/itec-projekto-5-etapo-pilotiniu-mokyklu-ataskaitos/content/webpages/cekiskes-pr-dovydaicio-vidurines-mokyklos-projektas-spaudos-draudimo-laikotarpis-pagal-scenariju-skaitmeniniu-produktu-kurejai-mokytojos-ingrida-subaciene-egle-simonaitiene-adrija-auryle-ir-jurate-kaupiene






28

Norėdami ugdyti kūrybiškumą, patys turime veikti kūrybiškai. Tik

kūrybiškai dirbantis mokytojas išugdys kūrybišką mokinį.

Kūrybiškumą ugdo įvairi veikla. Pedagoginis procesas turi būti

organizuotas taip, kad žinios būtų įsisavinamos praktiškai ir kūrybiškai, o ne mechaniškai

iškalamos.

Skaitmeninių mokymo priemonių naudojimas lietuvių kalbos pamokose

Ina Grinienė



Pranešimo tikslas – supažindinti su SPM naudojimo galimybėmis, įvairinant lietuvių

kalbos pamokos turinį ir kuriant integruotas pamokas.

Turinys: PowerPoint programa parengtose skaidrėse dalijamasi teorine ir praktine UPC

proteguojamos svetainės www.sodas.ugdome.lt medžiaga, skirta lituanistams. Detaliai pristatomos

skaitmeninės mokymo priemonės ,,Lietuvių kalba ir literatūra 9-10 klasėms’’ ir ,,Lietuvių kalba ir

literatūra 11-12 klasėms’’ bei demonstruojami būdai, kaip jomis pasinaudoti lietuvių kalbos

pamokose. Pranešimo metu taip pat pademonstruojama, kaip naudojantis svetainės

www.sodas.ugdome.lt ištekliais kurti integruotas pamokas bei sėkmingai parinkti įvairius

skaitmeninės priemonės interaktyvumo lygius. Skaidrėmis pateikiamas integruotos pamokos

,,Biblija - kultūros dokumentas’’ pavyzdys.

Išvados:

1. Ugdomoji aplinka www.sodas.ugdome.lt pateikia šiuolaikiškas ir

naudingas 9 – 12 klasių lietuvių kalbos mokymo priemones.

2. Ugdomoji aplinka www.sodas.ugdome.lt – puiki galimybė kurti

integruotas lietuvių kalbos ir kitų dalykų pamokas.

3. Racionalus ir efektyvus skaitmeninių mokymo priemonių naudojimas

priklauso nuo mokytojo profesionalumo.

http://www.sodas.ugdome.lt/






29

Šast ant kilimėlio

Ieva Valutkevičienė

Kauno r. A. Mitkaus pagrindinė mokykla (Ms)

Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja

Sėkminga pamoka yra tada, kai mokiniai ir mokytojas mokyklos pamokoje be įtampos,

nepakeldami balso, nesivaržydami vieni kitų, bet gerbdami, per 45 minutes įgyvendina pasirinktus

pagrindinio ugdymo bendrosios programos uždavinius.

Sėkmingai pamokai kurti svarbi aplinka, kurioje mokiniai mokosi. Prieš metus laiko

įsigijau kilimėlius, ant kurių susėdę mokiniai dalijasi savo patirtimi: pristato savarankiškai

perskaitytas knygas, savo kurtus tekstus (pavyzdžiui, sakmes) ir juos aptaria, diskutuoja apie

mokymosi mokytis kliūtis. Pamoka ant kilimėlių organizuojama lietuvių kalbos kabinete.

Moksleiviai pertraukos metu sustumdo suolus, kad klasės viduryje būtų galima susėsti ratu ant

kilimėlių. Per mėnesį organizuojama viena pamoka ant kilimėlio vis kitai klasei (rugsėjis - aštunta

klasė, spalis - šešta klasė...).

Kilimėliai naudojami net ir ne pagal paskirtį ugdo mokinių kritinį mąstymą. Pamatę

kilimėlius, sudėtus ant stalo, ugdytiniai prieina ir smalsauja, svarsto, užduoda klausimus,

diskutuoja, kam kilimėliai reikalingi, iš kur jie atsirado. Vienas mokinys paklausė, ar aš šiuos

kilimėlius pirkau už savo pinigus. Mat jis matė filmą, kuriame mokytojas, kad galėtų savo

mokinimas nupirkti mokymosi priemonių, papildomai dirbo dviejuose darbuose. Kitas paauglys

paklausė, ar šie kilimėliai ne iš Indijos – tada mes su jais galėtume tiesiog paskraidyti. Dar kitam

jaunajam smalsuoliui kilimėliai priminė jo namus. Mokinių užduodami klausimai skatina ieškoti

naujovių ugdymo procese.

Pamoka, kai mokiniai sėdi ant kilimėlių, turi ir privalumų, ir trūkumų. Kai iš anksto

apgalvojama veikla, pamokoje ant kilimėlių pasikeičia mokymosi aplinka, ugdytiniai atsipalaiduoja,

nėra įsitempę, gali diskutuoti, dalintis patirtimi, puikiai susitelkiama darbui. Tačiau sėdint ant

kilimėlių prarandama asmeninė saugumo zona, emociškai nestabilūs mokiniai sunkiau

susikoncentruoja, pradeda fiziškai trukdyti kitiems, ant žemės nėra patogu sėdėti, kai kuriems

dalyviams tirpsta kojos. Be to, patalpos paruošimas (suolų sustumdymas) reikalauja ir laiko, ir kitų

asmenų pagalbos. Kol kas dar negaliu atsisakyti kilimėlių, nes mokiniai klausia, kada vėl bus

pamoka ant kilimėlių, patys siūlosi paruošti klasę darbui.

Kilimėliai dar kurį laiką bus naudojami lietuvių kalbos pamokose, nes ruošdamasi

konferencijai pasidomėjau mokinių nuomone. Atsakymai įvairūs, bet ugdytiniams kilimėlis yra

priimtinas mokymosi aplinkoje: „įdomi, išskirtinė pamoka, patiko klausytis kitų; kitokia sėdėjimo

vieta, kita tema, nuotaika; viską pasidalinome su kitais; nepatogu sėdėti, bet įdomu klausytis kitų;

tai buvo pusiau laisva pamoka, daug nerašėme, reiškėme savo mintis; rinkčiausi kilimėlį, nes ant

kilimėlio jaukiau sėdėti; įdomiau, pristatinėjame įvairius dalykus, nėra patogu sėdėti, bet tokios

pamokos vyksta retai, galima pakentėti; įdomu, matai visus klasės draugus, juos gerai girdi, laisvai

sėdi, geriau negu kietuose mediniuose suoluose; naujas dalykas, klasėje nematai visų klasės draugų,

o sėdint ratu visi matomi; gali atsipalaiduoti, bet krypsta stuburas; gydytojai liepia taisyti

laikyseną.”



30

Kilimėlis pamokoje man padeda kurti mokymosi aplinką, reikalingą sėkmingai

pamokai. Ir perkeltine, ir tiesiogine prasme plačiai atvėrusi lietuvių kalbos kabineto duris galiu

ugdytiniams sušukti Šalvos Amonašvilio žodžiais: ,,Skubėkite, vaikai, mokysimės skraidyti!“.

Skraidyti mokosi ir mokiniai, ir pedagogas.

Kūrybiškumo ugdymas integruotoje pamokoje

Danutė Juknevičienė



Pranešimo tikslas – pasidalinti gerąja darbo patirtimi ugdant mokinių kūrybiškumą

integruotoje lietuvių kalbos, etnokultūros, technologijų ir matematikos pamokoje.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos ID klasės mokiniai dalyvavo lietuvių kalbos,

etnokultūros, technologijų ir matematikos projekte „Lietuviški kabantys sodai“. Tam, kad mokiniai

susidomėtų projektine veikla, vyko M.Liugienės filmo „Lietuviški kabantys sodai“ peržiūra.

Mokiniai taip pat skaitė F.Marcinkaus straipsnį „Sodai iš šiaudų“, patys mokėsi rišti sodus, rinko

geometrinių figūrų, panaudotų rišant sodą, simbolines reikšmes. Susidomėję lietuviškų kabančių

sodų paskirtimi, prasme ir reikšme, kūrė eilėraščius, trioletus, piešė piešinius. Projekto pabaigoje

vyko apibendrinamoji pamoka. Dirbdami grupėse, mokiniai rišo sodus, apibūdino geometrinių

figūrų, panaudotų rišant sodą, simbolines reikšmes, susiejo su žmogaus gyvenimu, rišdami sodo

mazgą kūrė palinkėjimus, komentavo piešinius, skaitė kūrybinius darbus.

Ugdant mokinių kūrybiškumą, labai svarbu sudominti mokinius, kad dalyvautų

projektinėje veikloje, kad, norėdami įgyvendinti savo idėją, galėtų ieškoti, kurti.

Priedai:

1. Akimirkos iš pamokos.



31

2. Integruoto lietuvių kalbos, etnokultūros, technologijų ir matematikos

projekto „Lietuviški kabantys sodai“ apibendrinamosios pamokos skaidrės.

Akimirkos iš pamokos.

Darbas grupėse atliekant užduotis.

Sodo rišimas.



32

Mokinių rišti sodai.

Darbo grupėje pristatymas.

Kūrybinių darbų pristatymas.

Trikampis, rombas, tiesė, piramidė –

Simbolis grožio, gėrio, šviesos.

Sukasi, spindi, žėri ramybe

Trikampis, rombas, tiesė, piramidė.

Sukurtas su meile, viltimi ir kantrybe –

Gyvoji istorija – karta iš kartos.

Trikampis, rombas, teisė, piramidė –

Simbolis grožio, gėrio, šviesos.

Gretė Bijeikaitė, I D klasės mokinė

Filmas. M.Liugienė. „Lietuviški kabantys sodai“ (http://on.lt/lietuviski-kabantys-sodai)

http://on.lt/lietuviski-kabantys-sodai



33

Baroko epochos prieštaringumo aptarimas XI klasėje

Giedrė Gustienė



Po įtemptų Renesanso epochos studijų baroko apžvalga gali būti atgaiva todėl, kad tai

labai spalvinga, įdomi ir prieštaringa epocha. Būtent baroko kultūroje akcentuojamas žmogaus ir

pasaulio prieštaringumas. Baroko epochoje gimsta psichologijos mokslas, pradedama gilintis į

vidinius žmogaus išgyvenimus, kraštutines emocines būsenas. Tai ryšku visame baroko mene.

Šioje trumpoje kalboje ir norėčiau pateikti keletą įžvalgų apie baroko epochos žmogaus ir

pasaulio prieštaringumą, kokių įdomių dalykų galima atrasti, studijuojant medžiagą apie baroką

Lietuvoje.

Pirmiausia tas prieštaringumas akivaizdus architektūroje. Nekalbėsiu apie didingąjį

Vilniaus baroką.

Tyrinėtojai kalba ir apie vadinamąjį medinį Lietuvos baroką. Tai medinės bažnyčios ir

medinė skulptūra. Tos medinės bažnytėlės atrodo kukliai, bet tai irgi barokas. Žemaitijoje

daugiausiai išlikę tokių bažnyčių. Štai keletas iš jų. Labai įdomi Degučių bažnyčia Šilalės rajone.

Tai vienintelė trikampė medinė bažnyčia visoje Europoje. Pavadinimas jos irgi įdomus:

Šv.Vincento Ferero. Taip pat Žemaitijoje, Plungės rajone, yra Alsėdžių bažnyčia, pastatyta baroko

stiliumi. Verta paminėti ir Liškiavos bažnyčia .Teigiama, kad ji viena gražiausių Lietuvoje, tikras

baroko perlas. Patį talentingiausią ir unikaliausią lietuvių kryždirbį Vincą Svirskį irgi stipriai veikė

barokas, nors gyveno jis gerokai vėliau, bet dailėtyrininkai akcentuoja jo skulptūrų barokiškumą -

apvalias puošnias formas, plastiškumą.

Dar vienas dalykas, apie kurį tikrai įdomu pakalbėti su mokiniais, - tai baroko epochos

žymios LDK asmenybės. Teigiama, kad tuo laikotarpiu Lietuva buvo mokslo ir meno eksportuotoja

- turima omenyje M. K. Sarbievijaus ir K. Semenavičiaus veikla. K. Semenavičiaus knyga, išleista

1650 m. „Didysis artilerijos menas“, - pirmasis pasaulyje leidinys, skirtas raketinei artilerijai.

Lietuvos kosmonautikos entuziastai jį vadina ir kosmonautikos pradininku Lietuvoje. K.

Semenavičius pateko į vieną svarbiausių pasaulio leidinių – „Britų enciklopediją“. Iš istorinių

Lietuvos asmenybių joje yra tik Vytautas Didysis. Įdomi ir intriguojanti Andriaus Rudaminos -

jėzuito misionieriaus - gyvenimo ir veiklos istorija. Studijuodamas Vilniaus universitete susipažino

su Sarbievijumi, jo draugu išliko visą gyvenimą. Andriui Rudaminai išvykstant misionieriauti į

Indiją, Sarbievijus parašo odę „Ad Andream Rudaminum“. Rudamina pirmasis lietuvis, apsilankęs

Indijoje. Misionieriavo Kinijoje, ten ir mirė.

Akcentuojama, kad baroko epochoje susimąstyta apie gyvenimo trapumą, būties

laikinumą, siekta jungties su dangiškąja būtimi. Bet kartu tai epocha, kada klestėjo prabanga, grožis,

ištaigingas gyvenimo būdas. Tai pasakytina ir apie Lietuvos didikus. Sapiegų, Sluškų, Pacų dvarai

ir rūmai skendėjo prabangoje ir niekuo nenusileido gražiausiems Europos dvarams. Bet juk didikus

Pacus žinome ir kaip didingiausių barokinių šventovių fundatorius. Kristupas Zigmuntas Pacas,

LDK kancleris, fundavo Pažaislio bažnyčią ir vienuolyną. Prieš mirtį įsakė sudeginti visus statybos



34

dokumentus ir sąmatas, sakydamas: „Ką atidaviau Dievui, jam vienam tebūna žinoma“. Beje,

norėčiau paminėti ir italę Paco žmoną Klarą Izabelę Lascaris Pacienę, kuri turėjo labai didelę įtaką

visuomenėje. Ji išmokė LDK moteris madingai rengtis, koketuoti, sąmojingai reikštis visuomenėje.

Įdomu ir tai, kad baroko epochoje kito ir valgymo įpročiai. VU komunikacijos fakulteto

katedros vedėjas R.Laužikas , knygos „Lietuvos istorinė virtuvė“ autorius, teigia kad didžiausią

įtaką mūsų virtuvei neabejotinai padarė barokas. Jo maistas yra sunkus, riebus, su daug mėsos.

Barokiniam stalui puikiai tinka „zrazai“ arba įdaryta lydeka.

Apie baroko literatūrą kalbant, yra susipažįstama ir su epigramos žanru. Paskaitę D.

Naborovskio, S.Pšipkovskio kūrybos, bandėme su trečiokais barokinę epigramą kurti ir patys.

Akcentuojame, kad svarbūs būties trapumo, gyvenimo laikinumo motyvai, „memento mori“.

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ lietuvių kalbos metodinės

grupės apibendrinimas

Šiuolaikinė pamoka, tai:

Kūrybiška aplinka;

Pamokos intriga, sudominti mokinį;

Įvairių dalykų integracija;

Saikingas ir tikslingas informacinių technologijų naudojimas;

Kai veikla įdomi ir mokiniui ir mokytojui;

Kai vertinimas (aiškus ir konkretus) skatina kūrybiškumą.



35

UŽSIENIO KALBŲ METODINĖ GRUPĖ

Gerai suplanuota pamoka – sėkminga pamoka

Lidija Kaukėnienė

Kauno r. Lapių pagrindinė mokykla

Anglų kalbos vyresnioji mokytoja

Sėkminga pamoka – kiekvieno mokytojo siekiamybė ir lūkestis. Įvardijama daug

sėkmingos pamokos sąlygų ir elementų: tinkamas ir suprantamas pamokos uždavinio

formulavimas; mokinių asmeninės pažangos matavimas pamokoje; vertinimas ir įsivertinimas;

refleksija; diferencijavimas ir individualizavimas; aktyvių metodų taikymas; informacinių

komunikacinių technologijų taikymas. Tačiau jokie tyrimai neteikia vienareikšmiškų ir privalomų

nurodymų, kokia turėtų būti gera pamoka. Iš tiesų, tokių nurodymų ir negali būti, nes planuoti

pamoką – tai menas, o ne mokslas, nes nėra jokios apibrėžtos idealios pamokos.

Norėčiau pasidalinti asmenine patirtimi. Pateikiama viena anglų kalbos pamoka,

bandoma paaiškinti šios pamokos sėkmės kriterijus, aptariamos pamokos dalys.

Anglų kalbos pamoka 8 klasėje „Modalinių veiksmažodžių vartojimas spėjimui

reikšti“. Pamoka antroji, skirta šiai temai.

Kiekvieną kartą pradedant mokytis naujų dalykų ar kartojant išmoktus, svarbu skirti laiko

sužadinimo veiklai. Tad įvadinėje pamokos dalyje siekiama paskatinti mokinius mąstyti

nagrinėjama tema, sužadinti jų susidomėjimą, emocinį įsitraukimą. Šioje pamokoje sužadinimo

veiklai pateikti klausimai poroje išsiaiškinti, ar yra smalsūs ir domisi kitų žmonių gyvenimu.

Kiekvienas įsivertino, ar yra ilganosis ir trumpai reziumavo, kodėl.

Pam

okos dalis

L

aikas

Mokytojo

veikla

Mokinio

veikla

Bendrosio

s kompetencijos

Įvad

inė dalis:

mot

yvavimas,

sud

ominimas

3

min.

Siekiant

sudominti mokinius,

pateikti klausimai

pokalbiui poroje.

Įsitraukia į

pamoką kalbėdami

poroje su draugu.

Komunika

vimo – mokysis

pagrįsti savo požiūrį,

bendraus su suolo

draugu; perteiks

apibendrintą

informaciją žodžiu.

Skelbiamas pamokos tema ir uždavinys. Taikydami pamokos pradžioje pakartotas

taisykles, konsultuodamiesi ir dirbdami grupėje, sugalvosite bent po vieną sakinį su modaliniais

veiksmažodžiais nuotraukai ir draugui apibūdinti; pateiktose užduotyse taisyklingai vartosite

modalinius veiksmažodžius spėjimui reikšti (taisyklingai parašysite 50 proc. sakinių).

Pam

okos dalis

L

aikas

Mokytojo

veikla

Mokinio

veikla

Bendrosio

s kompetencijos

Te

mos skelbimas

3

min.

Skelbiama

pamokos tema ir

uždavinys.

Klauso.



36

Uždavinys nusakomas paprastais, ugdytiniams suprantamais žodžiais ir remiasi mokinių

veikla, rezultatas bei kriterijus. Taigi formuluodami uždavinį, stengiamės kuo išsamiau nusakyti

kriterijus, mokiniai žino, ko jie turi siekti ir, svarbiausia, kad jie gali dirbti pagal savo gebėjimus.

Tai iš anksto juos nuteikia pozityviai ir dėl to yra vienas iš kertinių sėkmingos pamokos aspektų.

Uždavinyje atsispindi pamokoje numatoma veikla. Anot šiuolaikinio mokymo stratego G. Petty,

„jeigu neturite plano, vadinasi, suplanavote nesėkmę“.

Ne mažiau svarbu, kaip mokiniai įsisavins pamokos medžiagą, t.y. parinktos tinkamos

darbo formos. Todėl labai svarbu, kad mokytojas gerai žinotų savo ugdytinių mokymosi ypatumus,

t.y. kaip dirbant jiems pavyksta geriausiai ir daugiausia išmokti. Kadangi uždavinyje numatytas

darbas grupėje − skirstomės į grupes. Dirbdami grupėje mokiniai skatinami mokytis savarankiškai,

aktyviai, o mokytojui tenka tik patarėjo, iniciatoriaus vaidmuo. Mokiniai mokosi ne tik iš mokytojo,

bet ir vieni iš kitų keisdamiesi patirtimi, nuomonėmis, diskutuodami, gebėdami pasiskirstyti darbus

ir būti atsakingi ne tik už save, bet, siekdami rezultato, ir už grupės draugus. Yra daug įvairių būdų,

kaip mokinius skirstyti į grupes. Šioje pamokoje mokiniai suskirstyti į 2 grupes pagal paveikslėlį-

dėlionę. Tačiau grupės mokytojus-moderatorius paskyriau pati. Tai gabiausi, imliausi mokiniai,

gebantys vadovauti grupei, organizuoti grupėje mokymosi veiklą. Taip pasielgiau, nes grupėje

skirtingų gebėjimų vaikai. Ir jau buvo tekę patirti nesėkmę, kai į vieną grupę pateko tik silpnesnių

gebėjimų mokiniai, sunku buvo valdyti pamoką, nes mokymosi tempas tapo labai netolygus netgi

pakeitus užduočių pobūdį ir kiekį. Tad nenorėjau rizikuoti. Ir vėliau, taikydama šioje klasėje

grupinį darbą, visada pati paskirdavau grupės moderatorių.

Pamokos dalis Laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla Bendrosios

kompetencijos

Teorinės

medžiagos

kartojimas

5 min. Demonstruojama

vaizdo pamoka.

Pateikiami klausimai

apie modalinių

veiksmažodžių

vartojimą sakiniuose.

Žiūri, klauso. Atsako į

pateiktus klausimus.

Socialinė – dirba

kartu pagal aptartas

taisykles.

Pamokos pradžioje kartojimui ar naujos medžiagos mokymui dažnai pasitelkiu vaizdo

medžiagą ar vaizdo pamoką. Ne viename tyrime nurodoma, kad mokiniai išskiria pamokas, kuriose

naudojamos IT, juos domina pamokos, kuriose mokytojai rodo skaidres, vaizdo filmus. Daug

efektyviau, produktyviau ir įdomiau, kai mokytojas aiškina nerašydamas lentoje, o

demonstruodamas skaidres ar suteikdamas galimybę atlikti užduotis kompiuteriu. Šioje pamokoje

patekta trumpa vaizdo pamoka iš „My grammar lab“ – trumpa teorija, ko mokėmės praėjusią

pamoką. Kompiuteris naudojama kaip mokymosi terpė mokymosi aplinkai sukurti.


kompetencijos

Mokymasis 28

min.

Užduočių skelbimas,

paaiškinimas.

Darbas grupėje

konsultuojantis su

draugais.

Mokėjimo mokytis –

kryptingai veikia

įgyvendinami

pamokos uždavinį,



37

išbando ir renkasi

mokymosi būdus.

Pažinimo – domisi

galimybėmis pasiekti

tikslą.

Skelbiama pirmoji pamokos užduotis – pažiūrėkite į nuotraukas ir parašykite sakinius

apie šių žmonių dabartį ir praeitį, naudokite veiksmažodžius spėjimui reikšti. Įvertinkite situaciją.

Vieni parašė po 1 sakinį, buvo parašiusių ir po 5. Į grupės užduočių lapą surašė po vieną kiekvieno

mokinio sakinį. Iš tiesų, šia užduotimi paliečiama ir mūsų mokyklų problema − patyčios.

Antroji užduotis – pamėginkite spėti savo klasės draugų praeitį ir dabartį. Pateikiama

pavyzdžių. Apibendrinti ir išrinkti geriausi sakiniai surašyti į grupės darbo lapą. Perskaitę mokiniai

bandė spėti, apie kurį draugą ar draugus skaityti sakiniai.

Trečiajame pratime paprašoma išrinkti geriausią sakinio perfrazavimo variantą,

ketvirtajame – įrašyti tinkamus modalinius veiksmažodžius, penktajame – pateiktus sakinius

parašyti naudojant modalinius veiksmažodžius, nekeičiant jų prasmės. Šių trijų pratimų atsakymai

pateikti skaidrėse.

Mokiniai įsivertino po kiekvienos užduoties. Pirmosiose dviejose užduotyse, jei parašė

taisyklingai bent 1 sakinį, įsivertino besišypsančiu veiduku. Pratimus įsivertino teigiamai, jei

taisyklingai atliko 50 procentų kiekvienos užduoties.

Pamokos pabaigoje planuojamas įsivertinimas ir vertinimas pagal uždavinyje nurodytus

kriterijus. Įsivertinimui pateikti 3 klausimai: kada naudojame modalinius veiksmažodžius, ar parašei

bent po vieną sakinį apie nuotrauką ir draugą, ar 50 procentų pratimų užduočių buvo atlikti

taisyklingai. Jei surinko 3 taškus – žalias veidelis, jei 2 – geltonas. Vieną surinkusių nebuvo.


kompetencijos

Apibendrinimas,

vertinimas

(įsivertinimas)

7 min. Mokytojas

apibendrina atliktą

darbą.

Užduotis įsivertina

pagal pateiktus

kriterijus

Mokėjimo mokytis –

vertina mokymosi

pažangą.

Įsivertinus aptariama, ar pamoka pavyko. Mokytojui svarbu žinoti, ar mokinys įsisavino

mokomąją medžiagą, ar pasiektas pamokos tikslas, ar mokinys patyrė sėkmę ir ar pamoka pavyko.

Pamoka sėkminga, jei kiekvienas jaučiasi patyręs bent minimalią sėkmę. Mokinio sėkmė tolygi

mokytojo sėkmei. Nėra idealių mokinių ir neįmanoma išmokyti visų mokinių vienodai gerai. Todėl

net minimalus mokinio pasiekimas jau yra sėkmė.

Apibendrinant pasakytina, kad aiškus pamokos uždavinys, smalsumą ar net intrigą

sukeliantys ar žadinantys metodai, bendradarbiavimas, į savarankišką mokymą nukreiptas mokinių

mokymas(is) ir įsivertinimas – pats tiesiausias kelias į sėkmingą pamoką. Taip sukuriama darbinga

ir draugiška atmosfera, puikūs ir draugiški santykiai tarp klasės draugų bei mokytojo. Pasak B.C.

Carlton, pamoka – tai gerai apgalvotas veiksmų planas, kuris atspindi, kaip perprantama mokymosi

programa, mokinio gebėjimai, tai, ką mokiniui reikia žinoti, ir būdai, kaip mokinys vertina sėkmę.



38

Tarptautinio bendradarbiavimo reikšmė ir svarba mokiniui bei jo sėkmei

pamokose

Edita Liutkevičienė Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija

Anglų kalbos mokytoja-metodininkė

Pranešimo tikslas- atskleisti gimnazijos mokinių dalyvavimo tarptautinėse ES

programose bei mokinių mainuose reikšmę, galimybes, naudą gimnazijai, mokiniui, mokytojui.

Įvairūs tarptautiniai projektai ir mainai sustiprina mokinių komunikavimą užsienio kalba,

patobulina IT vartojimą bei kitus reikalingus bendruosius gebėjimus, kurie numatyti Bolonijos

proceso deklaracijoje kaip patys būtiniausi gyventi ir mokytis vieningoje Europos erdvėje.

Tarptautinė patirtis ugdo informacijos rinkimo, kaupimo bei apdorojimo įgūdžius,

būtinus bendradarbiavimo įgūdžius. Projekto rengimo stadijoje bendradarbiauja mokiniai ir

mokytojai. Projekto vykdymo stadijoje bendradarbiaujama su ES šalių mokiniais ir mokytojais.

Europinis komunikavimas užtikrina sinergiją tarp dalykų: integruojama informatika, užsienio kalba

ir dalykas, kuris yra projekto tema. Vyksta integracija į ugdymo turinį: projektas ar mainai yra

mokyklos ugdymo turinio dalis, ugdanti bendruosius gebėjimus. Užtikrinamas glaudus ryšys tarp

Europos mokyklų: bendradarbiaujama su kitos šalies mokykla, išplečiamos mokyklos erdvės,

kuriama mokykla be sienų, kuriama XXI a. mokykla

Įvairi patirtis bei tobulėjimas; nauji atradimai ir motyvuoti moksleiviai; sustiprėjęs ir

vieningas pedagogų kolektyvas bei kiekvieno bendruomenės nario išaugęs pasitikėjimas savimi;

įgyti arba patobulinti vadybinio darbo įgūdžiai –tai ir yra tie tarptautinio darbo veiksniai,

skatinantys gimnazijos/mokyklos prestižo augimą, suteikiantys mokiniams įdomesnį gyvenimą bei

leidžiantys mokiniams patirti sėkmę pamokose.

Tarptautinis projektas/mainai – lyg savaiminis mokymas(is), patirtinis ir atviras. Mainų

programoje ir projektuose taikomi tam tikri informacijos perdirbimo, socialinio, elgesio bei

asmenybės ugdymo modeliai, kuriuos patyrus ar jų išmokus sėkmė pamokose pasiekiama lengviau.

Šie mokymo ir ugdymo modeliai lyg receptai sėkmingai pamokai sukurti, nes kiekvienas

tarptautinis projektas ar mokinių mainų programa-tai lyg ilgai trunkanti pamoka.



39

Virtualios mokymosi bendruomenės pedagoginėje veikloje

hum. m. dr. Živilė Nemickienė

VU KHF / Kauno kolegija

Virtualios besimokančios bendruomenės vis plačiau plinta jau ne tik aukštojo mokslo

institucijose. Ir tai vyksta informacinių ir ryšio technologijų dėka. Jos suteikia vienalaikio ir

nevienalaikio bendravimo, dalijimosi informacija tarptautiniu mastu galimybes.

Pastaraisiais metais plačiausiai naudojamas elektroninio virtualaus mokymosi terminas

pakeitė ankstesnius terminus: tokius kaip nuotolinis mokymasis, kompiuteriais grįstas mokymas,

internetu grįstas mokymas, atvirasis švietimas, neautonominis mokymasis ir kt.

Visų pirma, būtina apibrėžti, kas yra mokymasis socialiniu požiūriu? Socialiniu požiūriu

mokymasis yra veikla, kurios metu įsitraukiama į organizacijas. Per tokias organizacijas

bendruomenė bando perduoti kitiems jos nariams savo kultūrą ir standartus, kuriais jiems teks

vadovautis (Eliot, 1993). Mokymosi aplinka yra vieta ir bendruomenė, sukurta mokymuisi, pagal

būtinas mokymosi organizavimo žinias, sampratas ir praktinį parengimą. Šis parengimas yra

apibrėžtas laiku, vieta, nuolatine praktika, todėl sampratos ir praktinis parengimas yra socialinės

mokymo(si) organizacijos pamatas (Pulkkinen, Pelton. 1998).

Virtuali mokymosi aplinka yra aliuzija į bendruomenę ar mokymosi vietą, tik ši kuriama

pasitelkiant informacines ir komunikacines technologijas, tačiau vykdoma veikla iš esmes yra labai

panaši į tą, kuri vyksta realiose mokymosi vietose (Pulkkinen, Pelton 2000).

Taigi, tvirtas žinių, mokymosi, technologijų bei kultūros ryšys yra svarbiausias kuriant

virtualią mokymosi aplinką. Ir todėl galima teigti, kad mokymosi aplinka turi būti suvokiama kaip

holistinė1 trijų elementų sistema.

Virtualioji mokymosi aplinka (VMA) – tai programinė įranga kompiuterių tinklu

teikiamam mokymosi procesui valdyti, kur ir kuriasi mokymosi bendruomenes.

Pasaulyje yra sukurtos ir naudojamos įvairios virtualios mokymosi aplinkos. Todėl

renkantis virtualią mokymosi aplinką, reikia atsižvelgti į atitinkamus kriterijus ir pagal tai išsirinkti

geriausią, labiausiai poreikius atitinkantį variantą.

Svarbiausi virtualios mokymosi aplinkos pasirinkimo kriterijai – tai technologijų

panaudojimo galimybės ir lėšų kiekis.

Galima rinktis nemokamas VMA. 2009 metais grupė pasaulio mokslininkų (Diana Bri,

Miguel García, Hugo Coll, Jaime Lloret ) atliko virtualių mokymosi aplinkų tyrimą, kuriame

išskyrė 11 atvirojo kodo nekomercinių ir 9 pagrindines komercines virtualias mokymosi aplinkas.

Trys populiariausios virtualios mokymosi aplinkos yra Moodle, Blackboard bei WebCT, tačiau

Lietuvoje pirmauja Moodle.

1 visas, pilnas; viena iš idealistinės filosofijos teorija, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą, netolygią jos

elementų sumai



40

Moodle2 – tai atvirojo kodo žiniatinklinė virtualaus mokymosi aplinka, suprojektuota

padėti pedagogams organizuoti mokymąsi tinkle. Ji remiasi socialinio konstruktyvizmo teorija ir

yra pripažinta, pedagoginiu požiūriu kaip viena lanksčiausių virtualaus mokymo aplinkų.

Vertinant virtualią mokymosi aplinką, reiktų įvertinti, ar VMA leidžia talpinti įvairią

informaciją, t.y. tekstinius dokumentus, vaizdo medžiagą, įvairius žaidimus ir kt., ar yra integruotos

įvairios bendravimo priemonės, tokios kaip bendravimas el. paštu, vidinė žinučių sistema,

bendravimas forumuose ir kt., ar galima keisti jau pateiktą informaciją, pav. redaguoti žinutes

forumuose, taisyti klaidas medžiagoje ir kt., ar turi galimybę besimokančiuosius skirstyti į grupes,

ar teikia informaciją apie praleistą laiką aplinkoje prisijungus, kur užtrunkama ilgiausiai ir pan., ar

ugdytojas turės galimybę pateikti medžiagą, ar užduotis kiekvienam besimokančiajam asmeniškai ir

kt.

Vertinant VMA reiktų atsižvelgti ir į besimokančiojo poreikius. Virtualioji aplinka turėtų

suteikti galimybę turėti savo erdvę, asmeninį profilį, kur jis/ji galėtų aktyviai reikštis; mokytis

priimtinais laiko intervalais ir tinkamu intensyvumu; turi leisti matyti atliktą darbą, grįžti prie darbo

rezultatų, taip pat stebėti, kiek dar liko mokytis, kokios užduotys dar neatliktos; palikti atsiliepimus

apie kursą bei pasiūlymus.

Kokie VMA privalumai? Mokslininkai Walther ir Boyd (2002) išskiria mažiausiai

penkias socialinės paramos besimokančiam išraiškas, kurias teikia virtualios bendruomenės, t.y.

informacinė, emocinė, savigarbos, apčiuopiamos pagalbos ir socialinio tinklapio teikiamų

privalumų parama. Šios paramos prigimtis gali keistis, keičiantis komunikacijos procesui online

sąlygomis.

Mokslininkai nustatė, kad asmeninė besimokančiojo virtualioje erdvėje sėkmė ar

nesėkmė priklauso nuo barjero įveikimo, t.y. ar jis toje bendruomenėje jaučiasi autsaideris ar

insaideris.

Taigi, mokymasis virtualioje aplinkoje teikia tokius privalumus, kaip mokymasis

priimtina sparta, mokomasi mažais blokais, kuriame mokomasi vieno įgūdžio, galimybė kartoti

temą kiek tik nori kartų, greičiau ar lėčiau, kol tema bus suprasta, atvaizdavimo galimybės,

pradedant daugialypės terpės naudojimu, baigiant kompiuteriniu simuliavimu.

Mokymasis virtualioje aplinkoje turi vykti mažais etapais, kai vienas blokas trunka apie

10-15 minučių. Virtuali mokymosi aplinka suteikia naujas papildomas interaktyvumo galimybes:

navigacija į vidinius ir išorinius resursus, pratimus virtualiose laboratorijose (pvz. anglų/rusų ir pan.

kalbos žaidimai, testai, pratimai ir kt.), instruktavimo paslaugas, interaktyvaus turinio sąveika. Iš

esmės, tai yra intelekto bei duomenų bazėmis grįstas mokymasis.

Virtualios mokymosi aplinkos yra sudėtinė šiandienos mokymosi sistemos dalis,

glaudžiai susijusi su nuotoliniu, elektroniniu bei mišriu mokymusi. Virtualios mokymosi aplinkos

sąvoka dažnai neteisingai suvokiama. Tai nėra vien interneto svetainė, kurioje pateikiama

mokymuisi reikalinga medžiaga. Todėl norint identifikuoti aplinką kaip virtualią bendruomeninę

mokymosi aplinką, reikia įvertinti ar joje yra informacinė, socialinė, bendravimo aplinka.

2 angl. Modular Object Oriented Dynamic Learning Environment



41

Bendruomenės nariai tokioje aplinkoje yra kūrėjai, kurie papildo aplinką. Svarbu paminėti, kad

VMA nėra tapati nuotoliniam mokymuisi, nes ją praturtina ir kontaktinė pamokinė veikla, kuri į

ugdymo procesą įtraukia technologijas ir įvairius mokymo metodus.

Daugelis mokymuisi skirtų interneto svetainių tėra failų kratinys. Vienas svarbiausių

reikalavimų VMA yra detalus aplinkos suprojektavimas, atliktas remiantis aplinkos funkcionalumo

reikalavimais. Interneto svetainė, kurioje tik pateikiama mokymosi medžiaga, negali būti laikoma

socialine aplinka. Tačiau, jei šioje svetainėje yra realizuota virtuali diskusijų lenta, pokalbių

svetainė ar kitoks įrankis, kuriuo naudodamiesi skaitytojai gali reikšti savo nuomonę, dalintis

patirtimi ir pan., tada šia svetainę galima laikyti socialine aplinka.

Nors VMA dažnai siejama su nuotoliniu mokymusi, tačiau praktikoje tai nėra tapatu.

Nuotolinio mokymosi koncepcijoje nėra vietos auditoriniams, akis į akį bendravimui ir

užsiėmimams. VMA turėtų būti siejama su mišriu mokymusi, kuomet persipina virtualūs

užsiėmimai su kontaktiniais. Tačiau reikia pažymėti, kad mokymosi efektyvumą nulemia ne tik

progresyvios technologijos, bet paties kurso struktūra.

Apibendrinant norėtųsi išskirti VMA pranašumus. Pirma, tai interaktyvumas, kai galima

naudoti interneto interaktyvumo galimybes ir mokytis iš kitų. Antra, aktualumas, nes ši aplinka,

priešingai nei popierinis vadovėlis, gali būti bet kada atnaujinta, t.y. lanksčiai ir greitai reaguoti į

politikos, socialinių įvykių, kalbos ir pan. pasikeitimus. Trečia, grįžtamasis ryšys, tai galimybė

siųsti komentarus bei užduoti klausimus. Ketvirta, vaizdinė medžiaga yra ypač aukštos kokybės, tai

ir iliustracijos, fotografijos, animacija. Penkta, paieška. Šešta, tikslinė modifikacija ir

nuoseklumas.

Virtulių mokymosi platformų atėjimas į vidurinę mokyklą tėra laiko klausimas.

Savarankiškas, užklasinis, papildomas mokslas jau ir šiandien gali būti vykdomas virtualioje

bendruomeninėje platformoje. Be išvardintų VMA privalumų reikia paminėti svarbiausią. Šio

amžiaus Z kartos besimokančiajam VMA ir visa, kas eina kartu su ja, yra šios kartos digital natives

technologijos, šios priemonės jiems aiškios, priimtinos, nebauginančios ir įdomios, todėl ugdymo

procese jos ir turi dominuoti.

Šaltiniai

1. Abarius, P. 2010. Elektroninio mokymosi išteklių kūrimas. V.:

Elektroninių studijų ir egzaminavimo centras.

2. Bri, D., García, M., Coll, H., Lloret, J.2009. A Study of Virtual Learning

Environments. Online: http://www.wseas.us/e-library/transactions/education/2009/28-

888.pdf.

3. Eliot T,S., 1993. Pastabos apie kultūros apibrėžimą. Kn.: Kultūros

prigimtis. V.: Valstybės leidybos centras.

4. Pulkkinen, J., Pelton, A. 1998. Searching for the Essential Elements of

Web Based Learning Elements. Online: http://www.edtech.oulu.fi/publications/brisbane.

5. Walther, J., Boyd, S. 2002. Attraction to Computer-Mediated Social

Support. Online: www.msu.edu/~jwalther/docs/support.html.

http://www.wseas.us/e-library/transactions/education/2009/28-888.pdf

http://www.wseas.us/e-library/transactions/education/2009/28-888.pdf

http://www.edtech.oulu.fi/publications/brisbane

http://www.msu.edu/~jwalther/docs/support.html



42

Vokiečių kalbos sinergija

Daiva Borovkovė Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija

Vokiečių kalbos vyresnioji mokytoja

Sinergija – reiškinys, kai du atskiri veiksniai, veikdami kartu, duoda didesnį poveikį,

negu jų abiejų veiksnių, veikiančių atskirai, poveikių suma.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokytojai (istorijos, etikos, dailės, kūno kultūros ir k

t.) dalyvavo 2011-2013 m. VDU projekte „Užsienio kalbos ir dalyko sinergija“. Projekto tikslas buvo

parengti mokytojus – taikyti integruotą dalyko ir užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų)

mokymą (IDUKM), ugdant moksleivių gebėjimus sėkmingai priimti šiuolaikinio gyvenimo

keliamus iššūkius. Šio projekto dėka mūsų gimnazijoje apsilankė kalbų skyriaus vedėjas vokietis

Markus Aufderlandwehr, kuris ypatingą dėmesį skyrė daugiakalbystės puoselėjimui, pasidalino

gerąja patirtimi kaip jo Šv. Uršulės gimnazijoje Vokietijoje sėkmingai taikomas dvikalbis mokymas

biologijos, istorijos bei politinių mokslų pamokose.

Džiaugėmės, kad Markus Aufderlandwehr taip pat sutiko vykdyti su mūsų gimnazija

Tarptautinių mainų programą ir mes turėjome puikią galimybę 2012-2013m.m. vykti į Vokietiją ir

gyvai pamatyti, patirti bei susipažinti su dvikalbiu mokymu Šv. Uršulės gimnazijoje.

Pasisėmę naudingos patirties dvikalbis mokymas sėkmingai buvo taikomas ir mūsų

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje. Vokiečių kalba puikiai integravosi į kitus dalykus (anglų k.,

dailė, chemija, geografija, rusų k.).

Pastebėjome, kad integruotos pamokos mokiniams įdomesnės, mokiniai įgyja įvairios

patirties. Taip įžvelgėme naudą mokytojams: pagerėja bendradarbiavimas tarp mokytojų, atsiranda

galimybė pasimokyti iš kolegų patirties. Žinoma pastebėjome ir integruotų pamokų trūkumų, t.y.

integruotos pamokos planavimas ir parengimas reikalauja iš mokytojų daugiau pastangų ir laiko

išteklių, integruojant skirtingus dalykus vienoje pamokoje, dažnai neužtenka vienos pamokos laiko.



43

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ užsienio kalbų metodinės


Gerai suplanuota pamoka – sėkminga pamoka.

1. Svarbu sužadinti mokinių susidomėjimą;

2. Uždavinys – aiškus, suprantamas.

3. Tinkamos darbo formos;

4. Gera pamokos vadyba;

5. Įsivertinimas + aptarimas.



44

SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR DORINIO UGDYMO METODINĖ GRUPĖ

Mokymo ir mokymosi motyvacija

Jurgita Stripeikienė Kauno r. Karmėlavos Balio Buračo gimnazija

Direktorės pavaduotoja ugdymui, II vadybos kvalifikacinė kategorija

Ekonomikos mokytoja metodininkė

Labai mėgstu laisvalaikiu spręsti kryžiažodžius. Dar prieš dešimt metų ar dvylika metų

mėgdavau lankytis Kaune, Radastų gatvėje stovinčiame raudonų plytų mūre. Eidavau į tą skaityklą,

kurioje buvo enciklopedijos, žinynai, žodynai, ir maloniai praleisdavau ten laiką ieškodama savo

mieliems kryžiažodžiams atsakymų. Užtrukdavau ilgai, bet ką padarysi – namie tokios literatūros

neturėjau. Vėliau labai didžiavausi gavusi dovanų Tarptautinių žodžių žodyną, įsigijusi

Kryžiažodžių sprendėjų žinyną.

O šiandien galiu pasakyti, kad Viešosios bibliotekos skaitykloje nebesilankau. Deja, bet

retai pavartau aukščiau minėtus leidinius. Gėda? Bet juk kryžiažodžiai tebėra mano aistra, net

laimėjimų pasitaiko! Šiandien informacijos aš, kaip ir Jūs, ieškau greituoju būdu, įsijungusi

interneto paieškos sistemą. Užtrunku žymiai greičiau nei anuomet ir iš namų kojos kelti nereikia.

Mūsų mokiniai dabar dažnai ateina į mokyklą žinodami informacijos paieškos būdų

daugiau nei suaugęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turintis pedagoginio darbo stažo mokytojas. Būna,

jog mokiniai ima ir pasako (arba tiesiog pademonstruoja) tokiam patyrusiam ugdytojui, kad

pamokoje neįdomu, nuobodu. Patyręs ugdytojas įtempia vadžias, tramdo nepaklusniuosius pakeltu

balsu įrodinėdamas – įdomu ar neįdomu, jūs privalote, jūs turite, jums reikia. Per pertrauką

mokytojas su kolega reziumuoja, esą šiais laikais vaikai yra nedėkingi, jiems niekas neįdomu, jie

tokie nemotyvuoti...

Laikai negrįžtamai pasikeitė, sakome tam mokytojui. Dabar informaciją beveik visi

mokiniai nešiojasi savo kišenėje ir prikelti iš miegų nesunkiai ras Pirmojo pasaulinio karo

priežastis, nes mygtukus spaudinėja ne blogiau nei Mūza Rubackytė skambina fortepijonu. Todėl

pamokoje šiandien svarbu yra ne priversti mokinį perskaityti, užsirašyti, atlikti pratimą, o mokyti,

kur galima pritaikyti tą lengvai gaunamą informaciją. Nuolatinis mokinių motyvacijos palaikymas

neretai mokytojui yra iššūkis, bet karta, kurią šiandien ugdome, reikalauja kitokio dėmesio, kitokių

metodų.

Motyvacija būna vidinė ir išorinė. Dirbti su iš vidaus motyvuotais mokiniais yra

kiekvieno mokytojo svajonė. Deja, tokių mokinių nėra daug. Likusią dalį tenka sumotyvuoti

mokytojui, kuris, visi tikisi, dirba šį darbą vedamas savo vidinės motyvacijos.

Iš vidaus motyvuotas žmogus užsiima tam tikra veikla nesitikėdamas ir negaudamas

išorinio apdovanojimo, o ją atlieka tik todėl, kad jam pati veikla teikia malonumą. Iš vidaus

motyvuoti ir mokiniai, ir mokytojai daug kokybiškiau atlieka jiems patikėtas užduotis, labiau į jas

įsigilina; renkasi naujesnius ir efektyvesnius darbo metodus; atlieka užduotį taip gerai, kaip gali, nes



45

jiems svarbu (ir malonu) pačios užduoties atlikimas, o ne paskatinimas už jos atlikimą. Vidinė

motyvacija ilgiau išsilaiko negu išorinė. Tačiau net stipriausia vidinė motyvacija ilgainiui ima slopti, todėl svarbu, kad žmogus toliau dirbti būtų motyvuojamas ir iš išorės.

Išorinė motyvacija kyla iš išorės ir motyvuoja žmogų atlikti tam tikrą veiklą tam, kad jis

gautų tam tikrą apdovanojimą (pinigus, gerą pažymį, šypseną, geresnes darbo sąlygas, pagyrimą ar

pan.). Išoriškai motyvuotas asmuo atlieka net jam nelabai patinkančią užduotį tam, kad gautų išorinį

paskatinimą. Išoriniai motyvatoriai tam tikra prasme parodo žmogaus darbo svarbą, pvz. alga iš

dalies parodo (arba turėtų parodyti), kiek svarbų darbą dirba žmogus. Kuo svarbesnis ir sunkesnis

darbas, tuo atlyginimas turi būti didesnis.

Girdėdamas pagyrimus ar žodinį paskatinimą žmogus ne tik sau pasitvirtina, kad dirba

svarbų darbą, bet ir palygina save kitų savo kolegų kontekste – geriau ar blogiau jis dirba, ar yra dar

erdvės, kur jis galėtų labiau pasistengti?

Kas geriau: vidinė ar išorinė motyvacija? Darbo kokybei labai svarbu, kad žmogus būtų

motyvuotas iš vidaus, tačiau be išorinės motyvacijos vidinė motyvacija gali greitai išblėsti.

Kodėl yra svarbi mokytojo motyvacija? Ji tiesiogiai susijusi su mokinio motyvacija

mokytis. Iniciatyvus, aktyvus, degantis noru mokyti mokytojas yra daug lengviau priimamas savo

mokinių, daug lengviau juos uždega mokytis, domėtis dėstomu dalyku. Motyvuotas mokytojas yra

labiau linkęs taikyti įvairesnius darbo metodus, domėtis ir diegti naujoves, užmegzti artimesnį

santykį su mokiniu, dirbti labiau individualiai nei su viena grupe, dirbti efektyviau ir kokybiškiau.

Skaitmeninių mokymo priemonių panaudojimo galimybės geografijos ir istorijos

pamokose

Zita Talutienė Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija

Geografijos mokytoja ekspertė

Pranešime apžvelgiau skaitmeninių mokymo priemonių naudojimo bei taikymo

geografijos ir istorijos pamokose galimybes, pasidalinau darbo patirtimi, naudojant elektroninę

erdvę „Ugdymo sodas“, pristačiau savo sukauptą elektroninę medžiagą I-IV gimnazijos klasėms.

Pranešime buvo akcentuota, kad skaitmeninės mokymo priemonės suteikia galimybę

mokytis namuose, mokykloje, bet kurioje pasaulio vietoje ir bet kokiomis mobiliosiomis

technologijomis: nešiojamu, planšetiniu kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Mokymosi procese

naudojant skaitmeninį turinį ugdomi socialiniai įgūdžiai, skatinamas vaikų susidomėjimas,

pažintinis aktyvumas, lavinamas mokinių loginis mąstymas bei atmintis. SMP leidžia mokytojams

ir mokiniams pritaikyti mokymo/si procesą prie kiekvieno asmeninių poreikių, leidžia mokiniams

mokytis, atsižvelgiant į jų mokymosi stilių, didina mokymosi motyvaciją. Mokytojams yra lengviau

https://sodas.ugdome.lt/viesieji-puslapiai/2952

https://sodas.ugdome.lt/



46

parengti diferencijuotą mokymosi medžiagą. Skaitmeninis mokymo turinys mažina laiko sąnaudas,

suteikia mokiniams galimybę savarankiškai tobulėti, įsivertinti žinias.

Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas istorijos pamokose

Irena Butkevičienė Kauno r. Lapių pagrindinė mokykla

Istorijos vyresnioji mokytoja

Šiuolaikinė mokykla atvira įvairių gebėjimų vaikams. Lygių ugdymosi galimybių

švietimo prieinamumo principai skatina ir įpareigoja ugdymo turinį ir metodus pritaikyti

kiekvienam mokiniui, nes vaikai skirtingi, kiekvienas žmogus – individualybė. Pirmiausia,

skirtingos vaikų ugdymosi prielaidos, gyvenimo sąlygos, interesai, polinkiai, gebėjimai. Mokiniai

skiriasi ne tik bendrąja raida, žiniomis, bet ir gebėjimais, darbingumu, drausmingumu,

dėmesingumu.

Lapių pagrindinėje mokykloje istorijos pamokose ugdau 5-10 klasių mokinius. Šiose

klasėse yra 17 specialiųjų poreikių turinčių mokinių. Sutrikimai yra šie: skaitymo ir rašymo,

emocijų, elgesio ir dėmesio, negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo, nepalankūs aplinkos

veiksniai. Kai kuriems jų individualizuotos BUP, kai kuriems pritaikytos BUP. Kiekvienoje klasėje

yra dar po kelis žemų gebėjimų mokinius, kuriems nebuvo pritaikytos BUP, bet jiems taip pat tenka

diferencijuoti arba individualizuoti užduotis. Tačiau ir šių mokinių, turinčių spec. poreikius, tarpe,

yra tokių, kurių gebėjimais galima pasinaudoti siekiant sėkmės jų ugdyme: vieni gerai skaito, kiti-

gražiai rašo, dar kiti mėgsta piešti ir kurti.

Dirbant su spec. poreikių mokiniais daug dėmesio reikia skirti mąstymo, pažintinių

interesų ugdymui, kalbos raidai. Labiausiai sutrikusios paprastai būna šių mokinių loginio mąstymo

operacijos: analizavimas, lyginimas, apibendrinimas, išvadų formulavimas. Kalba skurdi, joje mažai

apibendrinamųjų žodžių. Dažniausiai vyrauja vaizdinis, o ne verbalinis suvokimas, todėl jiems

perteikiamos žinios turėtų glaudžiai sietis su praktine veikla, gyvenimo patirtimi, iliustruojamais

konkrečiais pavyzdžiais. Mokomąją medžiagą įsimena dažnai ją kartodami. Vaizdiniai padeda

lengviau įsisąmoninti medžiagą.

Kiekvienoje klasėje ugdant spec. poreikių mokinių gebėjimus ir siekiant rezultatų,

naudoju įvairius metodus. 5-6 klasėse kai kurias užduotis spec. poreikių mokiniai pajėgūs atlikti

kartu su klase: darbas su pratybomis (ypač kūrybinės užduotys), knygos, laikraščio rašymas ir darbų

pristatymas, istorijų, pasakojimų pagal iliustracijas, legendų kūrimas, piešinių istorine tematika

piešimas ir trumpas šio piešinio komentavimas raštu, šeimos herbų , eilėraščių kūrimas, maketų

gaminimas, laiko juostos piešimas, pasakojimo ir iliustracijų susiejimas, datų išrinkimas iš teksto,

metų įvardijimas amžiumi, žemėlapio piešimas, istorinių sąvokų nurašymas, pasakojimai apie

keliones, kuriose jie matė, lankė istorinį objektą ir kt.



47

7-8 klasėse spec. poreikių mokiniams dažnai tenka skirti individualias užduotis, nes

būtent šiame amžiuje yra pastebimas didesnis atotrūkis nuo klasės draugų , nes daugėja loginio

mąstymo užduočių – analizuoti, apibendrinti, pateikti išvadas. Tampa svarbu remtis „stipriosiomis“

mokinio ypatybėmis, lavinti „silpnąsias“. Spec. poreikių mokiniams užduotys pateikiamos taip, kad

jie su savo atliktu darbu galėtų dalyvauti bendrame mokymo procese. Išrenka žodžius ir jų

paaiškinimus, nupiešia schemą, surandą įvykių datas. Pristatant problemą, jiems leidžiama atsakyti

tuo momentu, kai reikalinga informacija, kurią jie gali pateikti. Analizuojant istorinį įvykį,

laikotarpį ar darant išvadas, spec. poreikių mokiniai ieško iliustracijose būdingų požymių, juos

aprašo, atpažįsta objektus, bando lyginti su jau buvusiais arba įvardija jų požymius, pildo

žemėlapius, kuria kryžiažodžius, juos sprendžia, sugalvoja klausimus ir juos pateikia, pildo lenteles

ir kt.

9-10 klasėse toliau tęsiamas mokymas tais pagrindais, kuriuos spec. poreikių mokiniai

įgijo ankstesnėse klasėse. Yra naudojami tie patys metodai, kurie padeda jiems prisidėti prie bendro

klasės darbo ir naudojami nauji. Kadangi daugelis iš šių mokinių mokymąsi vaizdiniais priima

geriausiai, jiems pateikiama užduotis kontūrinį žemėlapį nuspalvinti ir surašyti visus objektus, nors

kita klasės dalis turi įrašyti, surasti labai konkrečius objektus. Nagrinėjant istorinius šaltinius, spec.

poreikių mokiniai su jais supažindinami, bet jų užduotis yra kita, nei visos klasės mokinių. Jie

perskaito ir gali pasakyti apie ką šis šaltinis. Taip pat ir toliau mokiniai noriai sprendžia ir patys

sudarinėja kryžiažodžius, dažniau dirbama dviese, su draugo pagalba arba grupėmis. Mokiniai

pristato skaidres, jas įvertina, žiūrėdami kino filmą, įvardija apie ką jis, ką suprato. Siekiant įtraukti

spec. poreikių mokinius į pamokos darbą, stengiuosi, kad jie patys galėtų skaityti, priimti

sprendimus, dirbti pagal savo gebėjimus. Ypač tai atsiskleidžia dirbant grupėse. Nors ir

nerekomenduojama žemesnių gebėjimų mokinių išskirti į atskiras grupes, esu pastebėjusi, kad

stipriųjų mokinių grupėje jie dažniausiai yra pasyvūs stebėtojai. Todėl grupes sudarau pagal lygius:

aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas. Kai patenkinamo lygio grupėje lieka visi vienodų

gebėjimų mokiniai, jie sugeba susikoncentruoti, vienas prisiima lyderio-organizatoriaus vaidmenį,

kitas rašo, trečias skaito, dar kitas varto knygas ir šaltinius. Nors darbas vyksta lėčiau, bet jis būna

rezultatyvus – iškeltą uždavinį jie įgyvendina.

Spec. poreikių mokiniai, turintys rašymo-skaitymo sunkumų, dažnai turi ir bendravimo

su klasės mokiniais ir mokytoja problemų. Jie nedrįsta perskaityti ką parašė, pasakyti nesudėtingą

atsakymą. Norėdama su jais pasikalbėti, sužinoti, ką jie suprato, išmoko, turiu pasikalbėti

individualiai, pasibaigus pamokai.

Vyresnėse klasėse mokiniai, turintys spec. poreikių, dažniausiai nėra motyvuoti. Tenka

juos įtikinėti, siūlyti jiems patinkančias užduotis, leisti pasirinkti, ką jie nori daryti, žadėti geresnį

įvertinimą. Norint, kad pamoka būtų sėkminga, o mokiniai darytų pažangą, tenka eiti į

kompromisus.

Įvairių metodų taikymas pamokose, siekiant spec. poreikių mokinių pažangos, mus

priartina prie sėkmės, kurią patiria ir mokinys, ir mokytojas. Nesvarbu, kad tie žingsniai maži, bet

dažnai džiugu matyti, kaip mokinys, atlikęs darbą pats būna laimingas, pasiekęs rezultatą, yra

įvertintas mokytojo ir klasės draugų, kurie jį paskatina gerais žodžiais ir plojimais.



48

Siekdami sėkmės, norime, kad mokiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų, įgytų daugiau

žinių ir gebėjimų, tačiau privalome žinoti, kad negalima visų išmokyti visko, bet galime kiekvieną

išmokyti ko nors.

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ socialinių mokslų ir dorinio

ugdymo metodinės grupės apibendrinimas

1. Motyvuotas mokytojas = motyvuotas mokinys.

2. Laikomasi susitarimų, taisyklių.

3. Vaizdumas, modernumas, tikslingas metodų taikymas.

4. Tinkama moderniai pamokai vesti mokytojo darbo vieta.

5. Mokomas ir pastebimas kiekvienas vaikas.



49

TIKSLIŲJŲ MOKSLŲ METODINĖ GRUPĖ

Kaip įsivertinimas padeda mokiniams mokytis matematikos

Sigita Žuklijienė

Kauno r. Karmėlavos Balio Buračo gimnazija

Matematikos mokytoja ekspertė



50



51


Kūrybiškumo ugdymas integruotoje pamokoje

Laima Stančiauskienė Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija

Matematikos mokytoja metodininkė

Pranešimo tikslas: pasidalinti gerąja patirtimi kaip ugdyti mokinių kūrybiškumą

pasitelkiant integruotas pamokas ir projektus: 1) matematikos – etnokultūros – technologijų –

lietuvių k. projektas ir integruota pamoka „Lietuviški kabantys sodai“, mokant temą „Piramidė“ 9 kl.

Mokytojos L. Stančiauskienė, D.Juknevičienė ir A.Vitkauskienė, 2) matematikos –

informacinių technologijų - dailės projektas „Ornamentas“, mokant temą „Simetrija“ 8kl. Mokytojos

L.Stančiauskienė, V.Levanauskaitė ir E.Vasiliauskaitė.

Noriu atskleisti, kaip sekėsi įgyvendinti pagrindinius kūrybiškumo ugdymo principus :

patraukli idėja, laikas, erdvė, mokymasis ne pagal algoritmą, skatinimas, o ne kritika. Daugiau



52

dėmesio skirsiu projektui ir integruotai pamokai „Lietuviški kabantys sodai“, akcentuodama

matematines užduotis.

Norėdami išugdyti kūrybiškumo kompetenciją, visų pirma, turime turėti kertinę idėją,

kaip sužadinsime mokinių susidomėjimą. Įžanginėje technologijų pamokoje pademonstruotas

filmas apie lietuviškų kabančių sodų rišėją Mariją Liugienę tapo puikiu startu. Suvokimas, kad tai,

ką laikei lietuvių tautos savitumu, yra pasaulinio paveldo ir kultūros dalis, įkvėpė vaikus darbui.

Mokiniai ieškojo atsakymo į pateiktus klausimus.

Taip pat labai svarbu turėti pakankamai laiko kūrybai, apmąstymams, idėjos paieškoms,

diskusijoms, klaidų taisymui. Projektas vyko 1,5 mėn. Tarpinėse pamokose mokiniai vykdė įvairias

užduotis: sužinoti tradicinius sodo šiaudelių, siūlo matmenis ir teisingai parinkti medžiagas,

išsiaiškinti kokias geometrines figūras įgauna sodai. Pagrindinių sodo geometrinių figūrų simbolinių

reikšmių mokiniai ieškojo internete, filmuose, literatūroje (Neopolitanskio „Sakralinė geometrija“).

Integruotoje matematikos – technologijų pamokoje mokėsi teisingai rišti pagrindinę sodo figūrą –

piramidę. Kitoje matematikos pamokoje pristatė brėžinį pagal kurį rišo savo sodo modelį. Mokiniai

klydo ir turėjo laiko taisyti klaidas.

Erdvė – sukurti draugiški santykiai, įvairi aplinka, galimybė pasirinkti veiklą, skatinantis,

priimantis netikėtas idėjas mokytojas. Kūrybiškumą galima sužlugdyti kritikuojant mokinio idėją,

darbo tempą ir kt. Finalinėje integruotoje projekto pamokoje mokiniai dirbo grupėmis. Veiklą

grupėje pasirinko patys pagal savo sugebėjimus ir polinkius. Kiekvienos grupės geometrijos,

lietuvių kalbos ir etnokultūros užduotys skirtingos. Kai kurie kurdami nukrypo nuo tradicinio sodo

idėjos, pateikė sumodernintus projektus, tačiau sulaukė mokytojų palaikymo. „Sodų“ ir

„Ornamento“ projektų pamokos vyko dailės, technologijų, informacinių technologijų, matematikos

kabinetuose, konferencijų salėje, vengiant tradicinio suolų išdėstymo, papuošiant aplinką mokinių

darbais, o taip pat buvo naudojamos ir informacinės technologijos.

Projekte ir pamokoje taikyti būdai ir metodai: darbas grupėse, filmo peržiūra,

kūrybinės –praktinės užduotys( nubraižyti ir surišti sodo modelį, pagal modelį sukurti praktinio

turinio uždavinį, suderinti ir paruošti medžiagas, spalvas ir kt.) darbas su įvairią literatūrą, pokalbis,

pasakojimas, klaidų taisymas ir kt.

Išvados: Abi temas „Piramidė“ ir „Simetrija“ mokiniai mokėsi ne pagal algoritmą, o

tyrinėdami ir komunikuodami: piešė, lipdė, rišo, konstravo, matavo, lietė, komentavo, klausė ir

klausėsi, pasakojo, patarinėjo ir kt. Toks mokymasis skatino mokinių kūrybiškumą ir tarpdalykinių

ryšių suvokimą.

Pridedama:

1)Skaidrės iš integruotos pamokos „Lietuviški kabantys sodai“ ir mokinių darbų skaidrės

iš projekto „Ornamentas“.

2) Nuotraukos iš finalinės pamokos „Lietuviški kabantys sodai“.



53

Motyvacijos skatinimas individualizuojant veiklą

Dalia Grigienė



Klasėje mokinių intelektas ir pažangumas labai nevienodi. Individualus mokymas leidžia

atsižvelgti į individualias mokinių skirtybes ir mokyti juos dirbti savarankiškai. Mokydamiesi

savarankiškai jie imasi didesnės atsakomybės už savo rezultatus.

Pranešime buvo kalbama apie tai, kaip sudaromos vaikams sąlygas patiems tyrinėti ir

daryti išvadas. Taip pat pristatoma vertinimo sistema, padedanti vaikui mokytis ir išmokti.

Veiklos individualizavimas padidina mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą ir

savigarbą, yra būtina sąlyga kompetencijoms ugdyti.



54

Projektinė veikla matematikos pamokoje

Virginija Levanauskaitė

Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija,

Matematikos – informacinių technologijų vyresnioji mokytoja

Mokant mokinius matematikos ir siekiant jų pažangos yra svarbu pasirinkti tinkamus

metodus. Vienas iš tokių metodų yra projektas, kurį taikau savo matematikos pamokose.

Projektas tai laikina veikla, galinti peraugti į pastovią, nukreipta į unikalaus tikslo

pasiekimą (pvz., produkto ar paslaugos sukūrimą), turinti savo pradžią ir pabaigą bei baigtinius

išteklius.

Projektai gali būti skirstomi į įvairius remiantis laikotarpiu, tematika, struktūra,

aktualumu.

Pati matematikos pamokose rėmiausi pasirinkta tematika bei laikotarpiu, kiek laiko turėtų

užtrukti darbas, kad mokiniams neprailgtų veikla, nes dabartinis mokinys nori gauti rezultatą labai

greitai.

Nuo ko pradėti? Projektas pirmiausia turi turėti idėją, tikslą, t.y. turi atsirasti iniciatyva

norėti kitokios veiklos, skatinančios mokinius tobulėti ir siekti pažangos pagal kiekvieno

individualias galimybes. Atsirinkti temas, kurias galima būtų pritaikyti projektinei veiklai.

Antrasis etapas planavimas – veiklos organizavimas, priemonių parinkimas, trukmės

nustatymas ir pan. Suplanavus projektą, žinoma, reikia jį vykdyti. Joks projektas neapsieina be

stebėjimo ir kontrolės. Įvykdžius projektą reikia jį užbaigti, t.y. aptarti atliktą veiklą bei kaip buvo

įgyvendintas projekto tikslas, kokie pasiekti rezultatai.

Šiandienos mano skaidrėse bus pateikti du projektai - ilgalaikis ir vidutinės trukmės.

Ilgalaikis projektas – „Taurė nugalėtojui”, skirtas I (9 kl.) mokiniams. Idėja projektui

atsirado todėl, kad norėjau suaktyvinti mokinius domėtis matematika, bent jau tos matematikos

paieškoti realiam gyvenime.

Projektas buvo integruotas (matematika, IT, technologijos), todėl su

kolegėmis suderinome temas. Labai puikiai derėjo informacinių technologijų figūrų braižymas,

formulių rašymas. Technologijose - gaminio brėžinys ir pats gaminys. Na o matematikoje -

erdviniai kūnai.

Sugalvota visa projekto eiga ir veiklos išdėstytos penkiuose etapuose, aptartas kiekvieno

etapo laikotarpis. Kiekvienas etapas vyko atitinkamo dalyko pamokose. (žr. skaidres)

Šiuolaikiniai mokiniai mieliau skaito informaciją ir naršo žiniatinklyje nei naudojasi

vadovėliais. Jie yra neatskiriami nuo technologijų - kompiuterių, išmaniųjų telefonų, planšetinių

kompiuterių. Todėl skyriui nagrinėti pasirinkta I etapo veikla - paieška žiniatinklyje IT pamokose.

Ieškodami informacijos žiniatinklyje mokiniai turėjo surasti kur realiame gyvenime gali sutikti



55

erdvinius kūnus, turėjo pateikti pavyzdžių. Atsakydami į klausimus - ieškojo konkrečios figūros, jos

išklotinės, ploto ir tūrio formulių. (žr. skaidres 27-32)

Antrajame etape mokiniai turėjo sugalvoti kokią taurę jie kurs panaudodami tris erdvines

figūras, tuomet kūrė savo taurės eskizą. (žr. skaidres 32-38) Turėdami eskizą mokiniai skaičiavo

matmenis ir braižė erdvinių figūrų išklotines milimetriniame popieriuje, tuomet jas perkėlė ant

spalvoto arba balto popieriaus. Sulankstę išklotines mokiniai jau turėjo taurės sudedamąsias dalis,

kurias sujungę į vieną gavo savo galutinį produktą - taurę nugalėtojui. (žr. skaidres 39-54)

Tačiau vien taurės gamyba projektas nesibaigė. Mokiniams buvo likę skaičiavimai, kurie

buvo atliekami pagal kiekvieno mokinio taurės išmatavimus, pateiktuose skaičiavimų lapuose. (žr.

skaidres 54-64)

O projekto įsivertinimui mokiniai savo projektinio darbo išvadose turėjo įrašyti 5 pliusus

ir 5 minusus, t.y. kaip jiems sekėsi atlikti projektą? kas pavyko labai puikiai? ką sužinojo, išmoko?

kas nepavyko? ir pan. (žr. skaidres 65-68)

Šio projekto metu mokiniai išmoktos nubraižyti erdvinių figūrų išklotines; išmoko

erdvinių figūrų tūrio bei paviršiaus ploto skaičiavimo formules; sukūrė taurę - gaminį; bei

kiekvienas mokinys pasiekė pažangą.

Dar vienas projektas skirtas II (10 kl.) mokiniams „Matematika aplik mus”. Projekto

tikslas: Tyrinėdami matematikos sąsajas su kitais mokomaisiais dalykais, atras bendrus bruožus ir

juos pateiks sukurtame PPT pristatyme bei mokomajame informaciniame stende. (žr. skaidres 74-

100)

Mokiniai burtų keliu buvo suskirstyti po 2 į grupes. Kiekviena grupė išsirinko temą, kaip

pavyzdžiui „Matematika kūno kultūroje” ir kituose mokomuosiuose dalykuose. Mokiniai dirbo

savarankiškai, kūrė plakatą, skaidres (ne mažiau kaip 5), konsultavosi su atitinkamo dalyko

mokytojais. Tačiau jiems ne tik reikėjo sukurti plakatą ir skaidres, bet ir sugalvoti matematinę

užduotį susijusią su jų tema bei pateikti sprendimą skaidrėse.

Kiekviena grupė turėjo pristatyti savo kūrybinį darbą savo klasės draugams, kurie vertino

pranešėjus, uždavinėjo jiems klausimus, ieškojo 3 pliusų ir 1 minuso pranešėjų darbuose.

Mokinių klausimai buvo logiški, pastebėjo trūkumus gebėjo juos įvardinti, galėjo įvertinti

ir įsivertinti patys.

Šio projekto metu atsiskleidė mokinių kūrybiškumas; atrado matematiką kituose

mokomuosiuose dalykuose; suprato matematikos pritaikymą realiame gyvenime; patobulino IT

žinias, kurdami pristatymą bei kalbėjimo prieš auditoriją įgūdžius.

Projektinė veikla:

skatina mokinius įsitraukti į veiklą;

skatina kūrybiškumą;

leidžia laisvai pasirinkti ir savarankiškai analizuoti informacijos šaltinius;

padeda lengviau įsisavinti matematikos žinias;



56

leidžia suvokti matematikos taikymą realiame gyvenime.

Tinkamas mokymo metodo parinkimas skatina mokinius siekti pažangos.

Pranešimo skaidrės adresu:

https://prezi.com/f4qsv5mbgolb/projektine-veikla-matematikos-pamokose/

Integruota matematikos ir dailės pamoka „Matematika dailėje”

Virginija Levanauskaitė

Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija,

Matematikos – informacinių technologijų vyresnioji mokytoja

Stendinis pranešimas skirtas integruotai matematikos ir dailės pamokai „Matematika

dailėje”. Pamoka skirta II (10) klasės matematikos kurso kartojimui. Pamokos tikslas susipažinus su

abstrakcionizmo daile, pateiktuose paveiksluose įvardinti matematikos geometrinius objektus,

taikant mastelio bei ploto formules, dauguma mokinių turėjo atlikti pateiktas užduotis lapuose,

atsakyti į klausimus ir nupiešti miniatiūrą.

Kad mokiniams būtų lengviau pakartoti tokias sąvokas, kaip stačiakampis, kvadratas,

kampai bei jų rūšys, mastelis ir kt. buvo pasirinkta dailės sritis abstrakcionizmas ir vienas iš šios

dailės krypties dailininkų Pietras Mondrianas, kurio kūryboje vyravo geometriniai objektai.

Kartu su dailės mokytoju metodininku L. Zizu buvo aptartos galimos veiklos, parengtos

skaidrės pamokai, suformuoti užduočių lapai. Užduoties pavyzdį galima buvo pamatyti stende. (žr.

nuotraukas).

Užduočių lapuose mokiniams buvo pateiktos matematinės užduotys remiantis pasirinkto

dailininko dviem kūriniais (Composition C, 1920; No. VI / Composition No.II, 1920), taip pat

mokiniai turėjo atsakyti į dailės klausimus, sukurti savo miniatiūrą bei įsivertinti savo veiklą.

Mokiniams užduotys patiko ir kelių mokinių atliktas užduotis galima buvo pamatyti

stende. (žr. nuotraukas)

https://prezi.com/f4qsv5mbgolb/projektine-veikla-matematikos-pamokose/



57

Matematikos pamokos efektyvinimas pasitelkiant informacines technologijas

Daiva Bukauskienė



Pagrindinis integruotų pamokų tikslas – mokymosi efektyvinimas. Taip pat per šias

pamokas mokiniai mokosi mokytis, mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, mokosi dirbti IT

programa.

Pamokų temos, kuriose taikoma integracija:

Grafinis lygčių ir nelygybių su vienu nežinomuoju sprendimas III g. kl.

Laipsninės funkcijos. Grafikų transformacija. Savybės. III g. kl.

Trigonometrinės funkcijos. Grafikų transformacija. Savybės. IV g. kl.

Integruotas pamokas planuoti efektyvu, kai mokinių tvarkaraštyje yra dvi dubliuotos

matematikos pamokos. Pirmos pamokos metu mokiniai dirba poromis. Užduotis atlieka

sąsiuviniuose, naudojasi literatūra, konsultuojasi. Pamokos pabaigoje mokiniai atlieka įsivertinimą.

Šis įsivertinimas man, mokytojai, padeda suprasti kuriems mokiniams reikia pagalbos, kurie galėtų

padėti draugams. Antros pamokos metu, dirbant su programa desmos.com/calculator, mokiniai

baigia atlikti jiems skirtas užduotis, pasitikrina užduočių atsakymus gautus pirmoje pamokoje,

įvertina jų kokybę, surašo informatikos mokytojos paruoštame faile. Įsivertina savo darbą, atliktą

per abi pamokas.

Vertinimas taikomas mokinių pasiekimų pažangai skatinti. Integruotų pamokų metu

vyrauja formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas.



58

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ tiksliųjų mokslų metodinės


Meilė Mokiniui (Matematikai) + Meilė Darbui + Meilė Ateičiai = Efektyvi Šiuolaikinė

Pamoka

MM + MD + MA

EŠP



59

GAMTOS MOKSLŲ METODINĖ GRUPĖ

Malonumą ir sėkmės pojūtį teikianti integruota chemijos ir IT pamoka. Integruotos

chemijos pamokos kitose edukacinėse erdvėse

Lina Sutkevičienė

Kauno r. Piliuonos vidurinė mokykla

Chemijos mokytoja metodininkė

Piliuonos vidurinėje mokykloje chemijos mokytoja dirbu aštuonerius metus. Kiekvienais

metais palyginu mokinių gebėjimą įsisavinti chemijos žinias su anksčiau mokytų mokinių. Yra be

galo liūdna, kad pastarieji silpnėja. Mažėja ir mokinių mokymosi chemiją motyvacija.

Fiziškai ir morališkai sensta chemijos kabinete turimos priemonės, cheminės medžiagos.

Kad išbristume iš tokios nepavydėtinos situacijos ir kad chemijos pamokoje visi ugdomojo proceso

dalyviai jaustųsi gerai, tenka ieškoti patrauklesnių pamokos formų.

Viena tokių formų – integruota pamoka. Drauge su IT mokytoja vedėme integruotas

pamokas. Pastebėjome, kad integruojant chemijos pamokas su IT, pagerėjo mokinių mokymosi

kokybė. Mokiniai pradėjo lengviau įsiminti cheminių formulių rašymo taisykles, o mažesnių

gebėjimų mokiniai dažniau patirdavo sėkmę įsisavindami abiejų dalykų programą.

Supažindinsiu su viena iš jų.

SKAIDRĖS:

Integruota chemijos ir informacinių technologijų pamoka: „Rūgščių ir druskų

formulės“ ( pridedamas kt. failas)

IŠVADOS:

Pamokos refleksijos metu mokiniai įvardino šiuos integruotos pamokos privalumus:

1. Rašant chemines formules MS Equation programa kompleksiškai formuojasi tiek IT

įgūdžiai, tiek gebėjimai teisingai rašyti sudėtinių medžiagų formules.

2. Malonu save įsivertinti įsivertinimo įrankiu, matomos silpnosios vietos.

3. Pamoka, kurioje patiriamas sėkmės pojūtis.

Šių mokslo metų mūsų mokyklos vienas iš veiklos tikslų: Efektyvus ir sėkmės pojūtį

teikiantis mokymas (-is)

Šio tikslo įgyvendinimui gamtos mokslų mokytojai pasirinkome organizuoti integruotas

pamokas kitose edukacinėse erdvėse - netradicinėje aplinkoje.

Mūsų mokyklos mokiniai ir mokytojai, bendradarbiaudami su Kauno marių regioninio

parko direkcija, turi puikias edukacines erdves. Tai Kauno marių regioninio parko direkcijos

įkurtas lankytojų centras, regioninio parko pažintiniai ir geologiniai takai. Pamokose noriai

dalyvauja Regioninio parko darbuotojai, kurie praplečia pamoką, o mokymo(-si) priemonės –



60

sukurtos gamtos. Tokiose pamokose įgytos žinios neabejotinai padės sėkmingam mokinio

mokymuisi ir teiks pasitenkinimą.

Neseniai (2014-10-21) įdomi integruota geografijos ir chemijos pamoka 9 klasėje

„Paviršių keičiantys veiksniai, uolienos. Sudėtiniai jonai gamtoje“ įvyko Žiegždrių geologinio tako

erdvėse. Mokiniai išgirdo specialisto pasakojimą, pristatė savo namuose atliktas užduotis, įtvirtino

sudėtinių jonų esančių gamtoje pavadinimus, vertino save ir draugus. Refleksija parodė, kad

pamokos tikslas įgyvendintas, mokymasis(-is) buvo efektyvus ir malonus. (nuotraukos pridedamos)

Priedas:

Integruotos chemijos ir informacinių technologijų pamokos „Rūgščių ir druskų

formulės“ planas

Mokymosi uždaviniai:

Ugdyti komunikavimo, pažinimo, asmenines, kūrybiškumo ir iniciatyvumo

kompetencijas.

Ugdyti dalykinę kompetenciją, gerinant IT žinias.

Pamokos uždavinys mokiniams:

Remdamiesi turimomis žiniomis, pakartoję rugščių ir druskų rašymą Ms Equation

programos pagalba, dirbdami grupėse ir individualiai, gebėsite be klaidų atlikti 3 diferencijuotas

užduotis.

Metodai: praktinis darbas kompiuteriu, analizė, pokalbis, minčių lietus.

Integracija:

Su chemija: pateikiami rūgščių ir druskų pavadinimai, atliekamos užduotys Ms

Equation programos pagalba;

Su informacinėmis technologijomis: įtvirtinami formulių rašymo įgūdžiai,

atliekamas savęs įsivertinimas „Voratinklio“ įrankiu internete;

Su matematika: formulių išvedimas.

Pamokos planavimas:

E

il. Nr. Mokomoji veikla

Skiriamos

pamokos laikas (min.)

1. Tema, uždaviniai, aktualumas 5 min.

2. Pamokos eiga ir vertinimo pristatymas 5 min.



61

3. Individualios užduotys e-testo pagalba 10 min.

4. Darbas grupėse: diferencijuotos chemijos ir IT

užduotys 10 min.

5. Įsivertinimo voratinklis 5 min.

6. Namų darbai 10 min.

7. Pamokos apibendrinimas.

Vizualizacija chemijos ir biologijos mokymo(si) procese

Zita Ganusauskienė


Chemijos biologijos mokytoja

Tikslai: siekti atverti daugiau galimybių, panaudojant vizualizacijos priemones chemijos

ir biologijos pamokose. Siekti šiltesnių ir demokratiškesnių santykių tarp mokinių ir mokytojų.

Ugdyti savarankiško darbo, bendradarbiavimo bei mokymosi įgūdžius.

Uždaviniai: Supažindinti mokytojus su vizualizacijos priemonėmis, kurias gali kurti

patys mokytojai ir jų ugdytiniai. Ugdyti svarbius visavertiškam gyvenimui žinių visuomenėje

moksleivių gebėjimus (mokymosi įgūdžius, kritinį mąstymą, kūrybiškumą, informacinius ir

technologinius gebėjimus). Diegti naujus vaikus dominančius ugdymo metodus. Ugdyti naują

mokymosi ir gyvenimo mokykloje kultūrą. Panaudojant ir pritaikant naujas šiuolaikines metodines

mokymo priemones bei jų demonstravimo galimybes galime padėti: mokytojų profesiniam

tobulėjimui, padėti ugdyti mokinių savarankiškumą, bendravimą virtualioje erdvėje, plėsti akiratį,

skatinti toleranciją, pakeisti vidinę motyvaciją mokytis, suteikti mokiniams didesnes chemijos ir

kitų gamtos mokslų pažinimo galimybes.

Vizualizacija – tai chemijos ir biologijos ugdymo turinio padarymas matomu. Daugelis

mokinių geba geriau suprasti nagrinėjamą ugdymo turinį, kada mato tai, apie ką yra kalbama.

Vaizdinė atmintis yra vyraujanti. Pagal turinį chemijos ir biologijos pamokoms skirtus tinklalapius

galima skirstyti į aiškinimų, animacijos, filmukų, t.y. teorinės mokomosios medžiagos bei virtualių

laboratorijų. Vizualizavimo priemonių naudojimas: galima pademonstruoti daug cheminių

eksperimentų, kurie realūs yra labai brangūs, kartais pavojingi ir ilgai užtrunka; galima stebėti ir

kurti virtualius atomų ir molekulių modelius; galima tirti reiškinius, kurių realiai tyrinėti mokiniai

neturi galimybių; padeda labiau pabrėžti ne mokymą, o mokymąsi, ne mokytojo teikiamą

informaciją, o aktyvias paties mokinio studijas; naudojant vizualizaciją, atsakymo į klausimą

paieškai, mokinys yra aktyvus. Jis ne tik gauna daug įvairios informacijos (vaizdas, garsas,

judesys), bet ir turi ją apibendrinti, padaryti išvadas.



62

Dirbant gali iškilti problemos: mažai žinomas metodas, trūksta patirties. Integruoto

ugdymo aspektas: glaudūs ryšiai su kitais dalykais - bendradarbiavimo problemos, krūvio

parinkimo moksleiviui problema. Mokytojo krūvio problema. Darbo išbaigtumo ir tobulumo siekis.

Moksleivių noras patobulinti savo darbo rezultatus. Teisinė problema: sukurto produkto autorinės

teisės ir jų apsauga. Komandos narių tarpusavio suderinamumo problema.

Mokyklų aprūpinimas (apsirūpinimas) didaktine medžiaga (kompiuterinėmis

mokomosiomis priemonėmis). Galimybė - laisvos, nemokamos programos. Reikalinga mokama

licencija: sukurtoms priemonėms Lietuvoje, adaptuojant užsienio šalyse sukurtas priemones,

perkant kitų šalių kompiuterines mokomąsias priemones – tai naujas požiūris mokyklos, suteikti

naujas galimybes mokymo(si) procese.

Klasėje, turint kompiuterius, vedamos pamokos: mokymas(is) iš turimos bei surastos

informacinės medžiagos. Individualus darbas: praktiniai, laboratoriniai darbai , testai,

modeliavimas, eksperimentai, pratybos, projektai ir kt. Darbo su kompiuteriu etika: pažinti klasę, su

kuria dirbama. Mokiniai skirstomi į tris grupes: labai gerai besimokantys – pernelyg pasitiki savo

jėgomis, gerai besimokantys – dažniausiai dirba tol, kol darbą užbaigia, blogiau besimokantys –

kompiuterį pažįsta kaip žaidimų partnerį. Darbas kompiuterių klasėje: nėra lengvesnės duonos

ieškojimas, būdas dirbti įdomiau, būdas mokytojui būti konsultantu pamokose, aktyvinti mokinius,

išpopuliarino naują bendravimo būdą – elektroninį paštą, skype, facebook ir kt.

Mokomoji medžiaga darosi moksleiviui aktuali, prasminga, vertinga, jeigu jis ieško

informacijos įvairiuose šaltiniuose, apibendrina, perteikia kitiems; tyrinėja aplinką, kaupia išsamius

ir visapusiškus duomenis, idėjas, faktus, juos grupuoja, klasifikuoja, analizuoja, sintetina, kritiškai

vertina; identifikuoja problemas, ieško jų sprendimų; formuluoja hipotezes, tikrina jų pagrįstumą;

daro sprendimus ir juos koreguoja atsižvelgdamas į besikeičiančias aplinkybes; aiškina, pristato

savo darbo rezultatus; vertina užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo sėkmingumą.

Pamokų privalumai: suteikiame daugiau žinių, ugdome domėjimąsi vienu ar kitu dalyku,

skatiname eksperimentuoti, kūrybiškiau mąstyti, atsiranda betarpiškesnis ryšys tarp mokytojo ir

mokinio, darbas individualizuojamas ir diferencijuojamas, pakinta mokinių motyvacija. Pamokų

trūkumai: nevienodi gabumai, ne visi nori gilinti žinias, ne visi vienodai žingeidūs, kūrybiškai

mąstantys. Dauguma suvokia, kad tai tik informacinių technologijų pamoka, bet nemato sąsajų tarp

mokslų.

Planuojant pamoką su IT keliami klausimai: Ar tikslinga naudoti IKT? Kaip organizuoti

darbą? Kokia yra reali mokinių darbo patirtis taikant IT? Kokias taikyti programas? Darbo

organizavimas priklauso nuo turimos kompiuterinės bazės, nuo mokinių skaičiaus klasėje. Darbo

organizavimo modeliai: dirbama su visa klase, mokiniai stebi ir aprašinėja. Dirba mokiniai

individualiai – atlieka darbą per keletą minučių ir keičiasi su kita grupe - visi spėja per pamoką.

Dirba visą pamoką grupė prie kompiuterių, likusi klasės dalis dirba kitus darbus (su struktūrinėmis

užduotimis, uždavinių sprendimu, probleminėmis užduotimis). Sumuojamas darbo rezultatas -

darbas prie kompiuterio ir kitas darbas. Vertinamas bendras darbas. Mokiniai iš anksto žino, kaip

bus vertinami, jiems aiškūs vertinimo kriterijai. Mokytojai mokinius įtraukia į vertinimo procesą,

taip mokiniai mokomi įvertinti savo pasiekimus. Informacinių technologijų dėka: sujungiame žinias

ir malonumą, pasaulį pažįstame per žaidimą, suteikiame galimybę pasaulį parodyti savitai.



63

Integruotų pamokų įtaka: platesnis kompiuterio valdymo suvokimas, taisyklingo darbo kompiuteriu

įgūdžiai, bendravimo įgūdžiai, suvokimas, kad kompiuteris yra ne žaidimo įrankis, bet priemonė

mokytis ir realizuoti save.

Vizualizacija chemijos pamokai, panaudojant: Skaitmeninės mokymo priemonės

chemijai ir biologijai:

http://www.upc.smm.lt/ekspertavimas/smp/index.php

http://chemijajums.emokykla.lt/bandymai.htm

http://www.symbaloo.com/mix/chemija

http://www.chemicum.com/

http://193.219.177.96/Mokomoji%20medziaga/Halogenai%2010/

http://www.etest.lt/chemijos-testai/

http://mkp.emokykla.lt/saugi-chemija/index.html

ir kt:

Rask laiko mąstymui – tai jėgos šaltinis

Rask laiko žaidimui – tai jaunystės paslaptis

Rask laiko mokslui – tai išminties pagrindas

Rask laiko artimui – tai laimės garantas

Rask laiko meilei – tai sielos žiedas

Rask laiko svajonėms – tai dausų sparnai

Rask laiko juokui – tai gyvenimą lengvinanti daina

Rask laiko planavimui – tai užtikrins sėkmę pirmiems septyniems dalykams rasti

http://chemijajums.emokykla.lt/bandymai.htm

http://www.symbaloo.com/mix/chemija

http://www.chemicum.com/

http://193.219.177.96/Mokomoji%20medziaga/Halogenai%2010/

http://www.etest.lt/chemijos-testai/

http://mkp.emokykla.lt/saugi-chemija/index.html



64

Eksperimento svarba gamtamoksliniame ugdyme

Asta Račkauskienė


Chemijos mokytoja ekspertė

Gamtos mokslų mokymasis vertę turi tik tuomet, kai paskatina mokinius domėtis gamtos

mokslais. Aktyvi, tiriamoji, projektinė veikla pamokoje, formuoja pozityvų mokinių nusiteikimą

gamtos mokslų atžvilgiu. Neatsiejama chemijos mokymosi dalis yra eksperimentiniai darbai.

Mokiniai atlieka nesudėtingus bandymus, išmoksta naudotis laboratorine įranga, indais,

cheminėmis medžiagomis, analizuoja, apibendrina bandymų rezultatus, juos pateikia, formuluoja

argumentuotas išvadas. Tiriamaisiais darbais ugdome visą eilę kompetencijų:

Mokėjimo mokytis

Komunikavimo

Asmeninę

Kūrybiškumo

Socialinę

Iniciatyvumo

Savarankiškumo

Ir kita

Eksperimentinių darbų metu mokinai išvysto savo gabumus chemijai, pasirengia

tolimesniam mokymuisi ir praktikinei veiklai, formuojasi apsisprendimas dėl jų būsimos profesijos.

Eksperimentiniai darbai leidžia moksleiviams dalyvauti Lietuvos nacionaliniame

mokslininkų konkurse įvairiuose respublikinėse gamtamokslinėse tiriamųjų darbų konferencijose,

formuoja jaunojo mokslininko įgūdžius.

Pasaulis suteikia galimybių išgyventi laimę, tačiau tik su viena sąlyga – mokinį turime

išmokyti suvokti jį kaip kupiną nuostabios įvairovės.

Cheminis eksperimentas leidžia mokiniui pajausti pažinimo džiaugsmą.

Chemijos eksperimentinis tiriamasis darbas:

http://www.youtube.com/watch?v=9GGw2cBEUsc.

http://www.youtube.com/watch?v=9GGw2cBEUsc



65

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ gamtos mokslų metodinės


Gamtos mokslų mokymasis vertę turi tik tada, kai skatina mokinius domėtis aplinka,

kurioje gyvena.

Mokymasis kitose netradicinėse aplinkose motyvuoja mokinius domėtis gamtos

mokslais.

IT suteikia platesnes galimybes gilintis į gamtos mokslus.

Mokinių tiriamoji veikla leidžia sukurti mokymosi aplinkas.



66

MENŲ IR TECHNOLOGIJŲ METODINĖ GRUPĖ

Individualios saviraiškos skatinimas dailės pamokose

Skirmantė Kaziūnaitė

Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija

Dailės mokytoja ekspertė

Nagrinėjama problema. Straipsnyje siekiama aktualizuoti ugdymo daile ypatybes,

sąlygojančias dėmesį ugdymo proceso individualizavimui, mokinių kūrybiškumo ugdymui. Meninė

saviraiška, kaip viena iš sėkmingų įvairiapusiškos asmenybės raidos sąlygų, yra dinamiškas

procesas. Ji atspindi santykio su savimi, žmonėmis, pasauliu kokybę. Todėl dailės pamokose svarbu

sukurti tokią ugdymo(si) aplinką, kuri skatintų mokinius kurti originalias idėjas, gebėti

savarankiškai plėtoti savo kūrybines galias, pateikti neįprastus požiūrius, vertinant kultūrinio

palikimo ir meninės veiklos reiškinius.

Įvadas. Įvairiose pasaulio šalyse jau ne vieną dešimtmetį socialinių mokslų atstovai

skiria vis didesnį dėmesį meninio ugdymo problematikai nagrinėti. Toks susidomėjimas sietinas su

humanistinės filosofijos ir demokratinio pliuralizmo, pripažįstančių žmogaus, kaip save

realizuojančio asmens, išskirtinumo galimybes ugdymo procese, besimokančiojo laisve ir galimybe

rinktis individualią pažintinę ir pamokinę veiklą, patenkinti savo poreikius. Tyrimai ir problemos

susiję su asmenybės ugdymu apima ir meno sritį. Meninė veikla išsiskiria itin ryškiu individualumo

aspektu, kurį svarbu akcentuoti ugdyme.

Būtų keista klausti, ar meninis ugdymas, kaip viena iš bendražmogiškosios kultūros

dalių, gali turėti įtakos vaikų asmenybės tobulėjimui. Ugdymas daile yra svarbus veiksnys

formuojant humanistine kultūra grindžiamą pasaulėžiūrą, be jo neįsivaizduojama visavertė asmens

bendroji kultūra. Todėl ypač aktualu numatyti galimybes kryptingai planuoti vaikų

besiformuojančios asmenybės vystymąsi, padėti vaikams susivokti ir neprarasti savitumo kaip

individualybėms, tenkinant jų unikalius kognityvinius, socialinius ir emocinius poreikius.

Tikslas. Atskleisti ugdymo turinio bei aplinkos pritaikymo individualiems mokinių

poreikiams galimybes dailės pamokose.

Uždaviniai. Apžvelgti bendrąsias ugdymo daile nuostatas, aptarti ugdymo turinio

individualizavimo poreikį.

Metodai. Lietuvos švietimo procesą reglamentuojančių dokumentų analizė, mokslinės

literatūros dominančia tema, publikuojamos įvairiuose Lietuvos ir užsienio šalių elektroninėse

duomenų bazėse bei kituose informacijos šaltiniuose, analizė ir lyginimas, praktinės patirties

pristatymas, aptarimas.

Metodologija grindžiama humanistine filosofija ir pedagogika, pabrėžiančia žmogaus

vientisumo idėją, dvasinių vertybių reikšmę asmenybės raidai. Humanistinė ugdymo daile samprata

siejasi su: laisvos, dvasingos, suvokiančios pasaulio kultūrą asmenybės puoselėjimu; skatinimu



67

pažinti ir analizuoti įvairius kultūrinius reiškinius, jų materialios bei dvasinės prigimties suvokimu;

asmenybės kūrybinių galių ir gebėjimų ugdymu meninėje raiškoje, meno reiškinių interpretavime.

Mokiniams palanki ugdymo(si) aplinka. Cituojant Jovaišą (2001), “žmogaus esmė

suponuoja uždavinį- tapti žmogumi, socialia ir dvasinga, laiminga asmenybe”. Daugybė mokslinių

tyrimų ir realiame gyvenime vykstančių reiškinių įrodo, kad svarbu humanizuoti žmogaus

gyvenimo ir veiklos aplinką bei skatinti asmens vertybių tobulėjimą. Barkauskaitė (2001), tirdama

pedagoginės aplinkos reikšmę asmenybės ugdymui, nustato, kad visuomenės bei švietimo pokyčiai

daro įtaką pauglių santykiams, veiklai, vertybių, nuostatų raidai. Ugdymo paskirtis- plėtoti žmogaus

galias, kad jis galėtų kūrybiškai dirbti ir laimingai gyventi. Kitas autorius, Jonsonas (2001), tvirtina,

kad žmogaus vertybių sisemos ypatybes lemia kultūros paveldas, šeima, religiniai įsitikinimai,

asmeninė ir išsilavinimo patirtis.

Atskleisti vaikų meninius gebėjimus gali tik intelektuali aplinka. Tai tokia aplinka,

kurioje yra skatinama savarankiškai mąstyti, neslopinamos originalios (nebūtinai praktiškos) idėjos,

sudaromos galimybės formuluoti ir pateikti klausimus, joje perduodama pavyzdžiais iliustruota

gyvenimo patirtis, ugdymo procese dalinamasi įspūdžiais ir patirtimi, diskutuojama, skatinama

tyrinėti, mąstyti ir kūrybiškai spręsti problemas. Šiame procese labai svarbu tinkamas dėmesys

individualumui, gebėjimas suprasti ir atpažinti kiekvieno ugdytinio psichologines ypatybes bei jo

poreikius, ugdymosi motyvus.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintose bendrųjų ugdymo

programų nuostatose pažymima, kad „meninis ugdymas siejamas su ugdymu menu, t. y. su plačiai

suprantama įtaka emocinei, dvasinei, intelektinei mokinių brandai. Meninė mokinių kūryba ir meno

suvokimas atspindi dvasinį jų pasaulį“. Dailės ugdymo tikslai neatsiejami nuo: humanistinio

požiūrio į egzistencinius klausimus puoselėjimo; nuomonės apie aplinkos estetiką formavimo;

pagarbaus požiūrio į žmonijos bei savo tautos kultūrinį paveldą; pasirengimo asmeniškai dalyvauti

kuriant dvasines vertybes. Planuojant ugdymo turinį, yra sudaromos mokymo programos,

numatomos veiklos formos, užduočių sistema, vertinimo standartai. Dailinis ugdymas apima

kūrybinių, bendravimo, perimamumo, vertinimo ir kritikos gebėjimų ugdymą. Kai šie gebėjimai

ugdomi atsižvelgiant į vaikų poreikius, išryškėja dailinės veiklos sociokultūrinis aspektas, kuris

skatina tokius vaikus jaustis socialiai reikšmingais. Ilgainiui išmokstama suvokti bei vertinti meno

ir kultūros reiškinius, palaipsniui tobulėjama, pasiekiamas visuminio suvokimo lygmuo.

Asmuo tampa brandžia asmenybe, kai aktyviai veikia ir reiškiasi kaip visuma, galinti

save realizuoti ir turinti tikslą tobulėti. Humanistinės krypties atstovas Maslow (1993) asmenybės

saviraiškos poreikį iškėlė žmogaus poreikių hierarchijos viršūnėn. Maslow teigė, kad „muzikantai

turi muzikuoti, dailininkai turi tapyti, poetai turi kurti eiles, jeigu jie nori taikiai sugyventi su

savimi. Žmonės turi būti tuo, kuo jie gali būti. Jie turi likti ištikimi savo prigimčiai”.

Pažinimo procesas meniniame ugdyme. Minėti tikslai koreaguoja ugdymo daile

proceso prioritetus, keičia požiūrį į ugdymo proceso ir rezultato ryšį bei prasmę, tikslui pasiekti

taikomų metodų svarbą. Galima perteikti dalyko žinias aiškinant, gilinti jų sampratą praktinėmis

užduotimis įtvirtinant atitinkamus taikymo įgūdžius. Taip bus plėtojama ugdytinio įgytų žinių

samprata, gilinama dailės dalyko pažinimo patirtis, bet gabus mokinys nebus skatinamas kūrybiškai

pažvelgti į sprendžiamas problemas. Kai ugdytojo požiūris į mokymą nesiremia humanistine



68

ugdymo paradigma, tuomet „ugdymo procese orientuojamasi į dalyko turinį, o ne į ugdytinių

individualios patirties kontekstą, ugdymas orientuojamas į rezultatą, o ne į procesą, kuriame

kiekvienas ugdytinis dalyvauja individualiai”,- teigia Adomonienė (2003). Pavyzdžiui, dailės

pamokose, aptariant dailės kūrinius, aiškinamas jų turinys, bandoma išskirti kultūrines bei dvasines

vertybes, autoriaus požiūrį. Tokiais atvejais svarbu, kad visa tai nebūtų pateikiama kaip ugdytojo

žinios, vertybės neįgytų tik žinių statuso ir neliktų tik pažinimo lygmenyje. Dailės pedagogas

supažindindamas su vizualinio meno įvairove, saviraiškos galimybėmis, tuo pačiu turi skatinti

gabius ir talentingus mokinius ne tik giliau pažinti pasaulinės kultūros vertybes, tapti pilnaverčiais

jų kūrėjais, bet ir gebėti reikšti netradicinius požiūrius, siūlyti neįprastus problemų sprendimo

būdus. Dailinio ugdymo proceso metu pedagogas turi galimybę gilintis į vaiko dvasinį pasaulį, jo

asmenybę, subtiliai koreguoti kūrybingos asmenybės formavimąsi, įtakoti humanistinio požiūrio į

kultūrines vertybes puoselėjimą. Dailės pamokų metu analizuojami, aptariami ir interpretuojami

įvairių laikmečių kultūrinio paveldo reiškiniai, dailininkų asmenybės. Diskusijose stengiamasi

akcentuoti gabumų ir talentų ugdymo svarbą kūrybos procese. Ugdytiniai skatinami suvokti

emocinių, jausminių pojūčių įtaką gabumų vystymui, perkelti kultūrinę patirtį į dvasinio savęs

pažinimo plotmę. Tokiu būdu plečiama gabaus mokinio patirtis ir skatinami asmeninės brandos, o

ne vien įgytų žinių bei įgūdžių pokyčiai.

Mureika (2007) atkreipia dėmesį į klaidingą tendenciją, „kai vis augo ir augo racionalaus

mąstymo, teorinių žinių, reikalingų pragmatinei veiklai, švietimo programose dalis, o humanitarinio

žinojimo ir patirties reikalingumo kiekis susitraukė iki varganų likučių ir niekinamo požiūrio į

viską, kas susiję su išgyvenimais ir emocijomis”. Taip organizuotas pažinimo procesas reiškia, kad

neskatinamas vaikų tobulėjimas, siejant jį su individualia ugdytinių patirtimi, jų dvasinėmis

vertybėmis. Praktikoje ugdytojas mokinių kūrybingumą riboja dažniausiai tuomet, kai nesugeba

remtis ugdytinio aktyvumu, nemoka skatinti jo meninės raiškos. Tokiu atveju dažniausiai remiamasi

aiškinimu, žinių reprodukavimu, neakcentuojant raiškos bei kūrybiškumo.

Kultūros perėmimas yra ne tiesioginis jos pasisavinimas, bet kultūros transformavimas į

asmeninį dvasingumą, darantį prieinamas visas žmonijos vertybes- meilę, sąžinę, pareigą ir

atsakomybę, gėrį ir grožį. Tai žymi meninio ugdymo paskirtį vaiko asmenybės brandos procese.

Mokinių meninė saviugda. Pažinimą būtina sieti su raiška, tuomet ugdytinio meninė

veikla pasidaro prasminga ir aktuali, orientuota į raišką, kuria remiantis įmanoma skatinti gabių ir

talentingų vaikų tobulėjimą, dvasinę raidą . Meninėje raiškoje kiekvienas vaikas turi turėti galimybę

tobulinti savo saviugdą ir saviraišką, pasirinkdamas individualias užduotis, koreguodamas ugdymo

plano turinį pagal savo žinių, turimos patirties ir gebėjimų lygmenį. Šiuolaikiniame ugdymo daile

procese kuriama veiklos erdvė, kurioje pažinimas veda nuo individualių meninės raiškos gebėjimų

plėtojimo link meninės saviugdos pagrindų. Tokiu atveju dailės mokytojas turi gerbti vaiko

saviraiškos poreikį ir sudaryti sąlygas pačiam koreguoti ugdymo procesą. Rekomenduojamos

raiškos priemonės ir užduotys, kuriomis vaikai galėtų kuo laisviau atskleisti savo požiūrį į

aptariamą problemą - kartais labai maištingą, kartais nedrąsų, kartais netikėtai originalų. Gali kilti

klausimas: ar ugdytiniams dalyvaujant savo veiklos planavime neatsiranda sumaišties? Manyčiau,

ne. Jie patys tampa atsakingi už savo suplanuotos veiklos rezultatus:

- analizuoja jau turimą patirtį;



69

- svarsto imtis užduoties ar ją atmesti;

- sprendžia, kokių naujų žinių ir patirties norės įgyti;

- svarsto, kur galės tai pritaikyti;

- svarsto, kokia forma vyks darbų aptarimas.

Galima eiti ir kitu keliu - kurti projektus, taikyti kūrybines užduotis, jų prasmei

interpretuoti skirtas diskusijas ir būtent tokiu būdu atskleisti meno pažinimo bei kūrybos sąsajas.

Toks suvokimas bus grindžiamas asmeniškai išgyventomis emocijomis, ugdytinio patirtimi, o ne tik

žinių ypatybėmis. Toks vaiko dalyvavimas dalyko žinių prasmės perkūrimo procese yra prielaida

atrasti jų asmeninę prasmę, o ją gilinant ir siekiant prasmingo rezultato lavintis intelektualioje

plotmėje. Toks požiūris, anot Kievišo (2008), skatina suvokti savo autentiškumą, pripažinti kito

nestandartinį mąstymą ar elgseną, skirtumus ir socialinį reikšmingumą išreiškiant save bei

tobulėjant kūrybinėje veikloje. Postmodernistinei kultūrai būdinga nuostata stiprina originalumo

paieškas, novatoriškumo, kūrybiškumo svarbą ir būtent tokiu būdu skatina vaikų asmenybių

formavimąsi.

Išvados. Gebėjimas pažinti save, savo esmės, santykių ir vaidmenų visuomenėje

supratimas padeda formuotis vaiko savimonei, jo dvasinėms vertybėms. Jos mokykliniame amžiuje

įgauna kokybiškai naują pobūdį: atsiranda poreikis suvokti ir įvertinti savo dorovines ir psichines

savybes pagal konkrečius gyvenimo tikslus ir siekimus. Šiuo laikotarpiu apibendrinamas savęs

įvertinimas, savęs kaip visuomenės dalies suvokimas. Tai skatina jaunimą domėtis savo psichiniu

gyvenimu, asmeninėmis savybėmis, gebėjimais, atsiranda poreikis stebėti savo elgesį, suvokti

jausmus.

LITERATŪRA

1. Adomonienė R. (2003). Profesinio ugdymo psichologija ir pedagogika. Utena: Indra.

2. Aramavičiūtė V., Martišauskienė E. (2003). Mokytojų ir paauglių santykiai jų

dvasinės sklaidos kontekste. Pedagogika, 52, 42- 47.

3. Barkauskaitė M. (2001). Paaugliai: sociopedagoginė dinamika. Vilnius: VPU

leidykla.

4. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (2008). Vilnius: Sapnų sala.

5. Jovaiša L. (2001). Ugdymo mokslas ir praktika. Vilnius: Agora.

6. Jonsonas L. C. (2001). Socialinio darbo praktika. Vilnius: VU leidykla.

7. Kievišas J. (2008). Dvasingumo sklaidos realybė ir perspektyva. Pedagogika, 90, 144.

8. Mureika J. (2007). Pajaustos mintys. Kaunas: Spindulys.

9. Willjamsas T. (2006). Darnaus gyvenimo pamokos. Kaunas: Dajalita.



70

Ugdymo sodas menams

Eglė Vasiliauskaitė


Dailės ir technologijų vyresnioji mokytoja

„Ugdymo sodas“ – tai interneto naršykle atveriama aplinka, kurioje mokytojas gali

ieškoti informacijos, dirbti ir bendrauti. Anot naršyklės kūrėjų, „Ugdymo sodas“ pateikia švietimo

naujienas iš svarbiausių žinių portalų, jame vis gausėja metodinės medžiagos (ilgainiui bus

įmanoma per paiešką susirasti visą Ugdymo plėtotės centro skelbiamą metodinę medžiagą) ir

skaitmeninių mokymo priemonių (SMP). Vieną iš jų skirta menams. Pateiktoje priemonėje galima

rasti: tekstinę ir vaizdinę informaciją pagal pateiktas temas, raktinius žodžius, gauti nuorodas į

Lietuvos ir pasaulio muziejus, testus ir laboratorijas skirtas mokiniams.

Sėkminga pamoka – ugdymo sėkmės pagrindas

Alina Vitkauskienė


Technologijų mokytoja metodininkė

Kuriant ir įgyvendinant integruotą technologijų, etnokultūros, lietuvių kalbos,

matematikos projektą „Lietuviški kabantys sodai“ svarbiausia mokytojų veikla tampa planavimas –

kuo tiksliau ir detaliau suplanuoti pamokas. Projektui skirtos keturios pamokos. Pirmoji -

technologijų. Yra keletas projekto įvadinės technologijų pamokos pamatinių dalykų, kurie sudaro

sėkmės pagrindą. Visų svarbiausia, mokinius sudominti tautos kultūros vertybėmis, kurios žadina

tautiškumą ir patriotiškumą . Svarbi ir mokimąsi skatinanti aplinka, tinkamai, mokiniams

suprantamai suformuluoti pamokos uždaviniai, parinkti mokymo metodai, įtampos nekelianti

atmosfera bei išsami pamokos refleksija .

Etninė kultūra dėl savo visa apimančio pobūdžio pasižymi išskirtiniu integralumu, todėl

svarbu išnaudoti visas tarpdalykinės integracijos galimybes. Projekto antra pamoka skirta

matematikai. Etninę kultūrą su matematika sieja skaičiavimo sistemų kilmė.

Trečia pamoka – lietuvių kalbai. Etninė kultūra tiesiogiai siejasi su gimtosios kalbos, jos

įvairovės pažinimu, nacionalinės literatūros suvokimu, kultūros tradicijų plėtojimu. Tautą jungia

bendra kalba, kurios įvairovė atsispindi tautos kūryboje, tam tikrų reiškinių ir vertybių

įvardijimuose, tarmėse, papročiuose ir apeigose. Tautos etninės kultūros ir tautos kalbos ugdymas

turi bendrą tikslą – formuoti asmenybę, gebančią gimtąja kalba perimti kultūros paveldą ir gyvąją

tradiciją.

Paskutinės integruoto technologijų, etnokultūros, lietuvių kalbos, matematikos projekto

„Lietuviški kabantys sodai” apibendrinamosios pamokos tikslas, kuriant sodus, tobulinti lietuvių

kalbos, etnokultūros, matematikos žinias. Pamoką veda visų integruojamų dalykų mokytojos.



71

Mokiniai, dirbdami grupėse ir naudodamiesi sukaupta medžiaga, kuria sodą, atpažįsta geometrines

figūras, suformuluoja 3-4 teiginius, apibūdinančius simbolinę erdvinių figūrų reikšmę, atlieka 1-2

praktines užduotis, apskaičiuoja piramidės elementus. (naudojasi savo sukurtais brėžiniais,

modeliais).

Pagal pateiktą įsivertinimo lentelę mokiniai savo darbus įvertina patys. Parašytas balas

pridedamas prie kaupiamojo pažymio, gauto atliekant projekto užduotis. Skiriami namų darbai:

Parašyti 60-80 žodžių pastraipą: „Lietuviškų kabančių sodų reikšmė ir prasmė”.

Pagal Teodoro ir Roko brėžinius sukurti 1-2 praktinio turinio uždavinius.

Refleksija.

Integruotas technologijų, etnokultūros, lietuvių kalbos, matematikos projektas „Lietuviški

kabantys sodai“ skatina tautos vertybių puoselėjimą, stiprina mūsų valstybę. Tai šiuolaikinis

projektas, vedantis sėkmės link.

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ menų ir technologijų

metodinės grupės apibendrinimas

Sėkminga pamoka, kuomet galima:

1. Nustebinti.

2. Sudominti.

3. Išryškint kiekvieno sėkmę.

4. Leisti atsipalaiduoti.

5. Kūrybiškumo ir žinių sąsaja.



72

KŪNO KULTŪROS METODINĖ GRUPĖ

Kūrybiškumo ir vertinimo metodų sėkmingas taikymas kūno kultūros pamokose

Virgilijus Urbšys


Kūno kultūros mokytojas-metodininkas

Turinys:

Kūrybiškumo ugdymas kūno kultūros pamokose

Motyvaciją skatinantis vertinimas

Sėkminga pamoka. Kokia ji?

Šiuolaikinės kūno kultūros pamokos sėkmės kriterijai

Kas lemia sėkmingą pamoką?

Tikslas: Supažindinti su kūrybiškumo ugdymo galimybėmis per kūno kultūros pamokas.

Pranešime buvo pateikiami kūno kultūros pamokos planai, buvo siekiama pirmiausiai

sužadinti mokytojų kūrybines galias – paskatinti ieškoti būdų, įkvepiančių mokinius fiziškai

aktyviai gyvensenai, padedančių mokiniams tobulinti įgimtas fizines ir dvasines dovanas –

optimizmą, judrumą, kilnumą, gyvenimo meilę ir džiaugsmą.

Temoje apie motyvaciją skatinantį vertinimą buvo kalbama kaip? Ir kokie? veiksniai

lemia mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose.

Temoje sėkminga pamoka. Kokia ji? Auditorijai buvo pateiktas klausimas, ką reiškia

sėkminga pamoka, kur mokytojams reikėjo raštiškai pateikti gero mokymo sėkmingoje pamokoje

principus. Vėliau buvo apibendrinama, kokia yra sėkminga pamoka.

Temoje šiuolaikinės kūno kultūros pamokos sėkmės kriterijai buvo bandoma atskleisti

sąvokas – sėkmės kriterijai, kokie jie. Kūno kultūros pamokose, aptariamos pamokos dalys.

Pranešimo pabaigoje buvo pateiktos sėkmingos kūno kultūros pamokos tezės.

Tezės:

Kūrybiškumas

Inovacijos

Tinkamas pamokos uždavinių formulavimas

Vertinimo ir įsivertinimo organizavimas

Informacinių technologijų taikymas ir panaudojimas

Literatūra

1. V.Volbekienė, “ Fizinis aktyvumas – gyvenimo įgūdžių pamokos”. 2004.

2. Dr.P.Gudynas, dr.V.Kazragytė, dr.E.Motiejūnienė, dr.V.Zaliankienė, “Mokinių

pasiekimų ir pažangos vertinimo tobulinimas kūno kultūros ugdymo procese”. 2010.



73

3. Doc.dr.O.Visockienė, D.Šertvytienė, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras

“Sėkminga pamoka”. 2013.

Sėkmingos pamokos koncepcija

Eimantas Petrulevičius


Kūno kultūros vyresnysis mokytojas

1. Inovacijos

2. Informacinės technologijos pamokoje

3. Užduočių individualizavimas ir diferencijavimas

4. Mokytojo modelis

5. Vertinimas ir grįžtamasis ryšys

Pranešime pažymimos pagrindinės gairės sėkmingos pamokos link, panaudojant 10 metų

darbo patirtį, sukauptas žinias seminaruose ir mokymuose bei atsižvelgiant į mokinių nuolat

kintančius poreikius.

Pranešimo skaidrės adresu:

https://prezi.com/cxmvut9utv_e/sekmingos-pamokos-koncepcija/

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ kūno kultūros metodinės



Inovacijos, kūrybiškumas;

Informacinės technologijos;

Integracija;

Individualizavimas ir diferencijavimas;

Mokytojo autoritetas ir pagalba mokiniui;

Vertinimas ir grįžtamasis ryšys.

https://prezi.com/cxmvut9utv_e/sekmingos-pamokos-koncepcija/



74

PRADINIO UGDYMO METODINĖ GRUPĖ

Mažais žingsneliais – sėkmės link

Audra Galvanauskienė

Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija

Pradinio ugdymo skyriaus vedėja

Pradinio ugdymo mokytoja metodininkė



75



76

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ pradinio ugdymo metodinės



1. Betarpiškumas tarp mokytojo ir mokinio.

2. Pamoka be ribų.

3. Aktyvi mokinio (matomas mokymasis) veikla (praktinė).

4. Turimos ir įgaunamos patirties ryšys su tikrove.

5. Netradicinės pamokos ir erdvės.

6. Informacinės technologijos.

7. Realus vertinimas ir įsivertinimas.



77

MOKINIŲ GRUPĖ

Kelias į sėkmę

Gabija Junčytė IIIc ir Gabrielė Blažauskaitė IIId

Garliavos Juozo Lukšos gimnazija

Kiekvienas mokinys gali pasakyti, kad yra buvę atvejų, kai per pamoką norisi skaičiuoti

paukščius ar tiesiog žiūrėti pro langą. Tikriausiai visi kartais esame pagalvoję, kaip butų gerai tuo

metu būti namuose, gerti arbatą, skaityti knygą arba nuveikti ką nors įdomaus su draugais. Tokiu

atveju, pamoka yra neveiksminga. Sėkminga pamoka - kai mokinys neturi nei noro, nei laiko

užsiiminėti papildoma veikla.

Šiandieniniame pasaulyje laikas yra labai svarbus dalykas. Rodos, jo turime vis mažiau ir

mažiau. Taigi, mūsų gyvenime labai svarbus planavimas. Mes turime suplanuoti savo laiką, veiklas

ir pan. Taip ir pamokoje, viskas turėtų būti suplanuota. Labai svarbu , kad pamoka turėtų tikslų

planą, kad butų žinomas pamokos tikslas ir priemonės jam pasiekti, o pasibaigus pamokai mokiniai

galvotų, kad laikas prabėgo labai greitai. Pamoka, kai mokinys, bent pora kartų pažiūri į laikrodį-

yra nesėkminga.

Taip pat labai daug lemia medžiaga naudojama pamokos metu. Labai svarbu, kad

mokiniai iš mokytojų gautų ne tik vadovėliuose esančią medžiagą, tačiau ir papildomą, kūrybiškiau

patiektą informaciją, jos panaudojimą praktikoje. Efektyviam mokymuisi tinka įvairūs pristatymai

skaidrėse, filmai, garsiniai įrašai, paveikslėliai ir pan. Taip pat labai įdomu, kai mokytojai ir

mokiniai gali pasidalinti savo patirtimi, susijusia su temomis. Visi žinome, kad realius pavyzdžius,

istorijas daug įdomiau klausyti ir daug lengviau prisiminti.

Mūsų sėkmingos ir kokybiškos pamokos pavyzdys- anglų kalbos pamoka (mok. Palmira

Kudirkienė). Pamoka visuomet yra gerai suplanuota, aiškus jos tikslas, pasitelkiama įdomi ir

kokybiškai parinkta medžiaga. Tai pat naudojami skirtingi mokymo metodai, pvz: pateikiama

užduotis, kurioje mokiniai turi patys atrasti naujus dalykus; duodamos užduotys poromis, tai yra

labai efektyvu mokantis, nes jei vienas nesupranta, kitas gali paaiškinti, taip aiškindamas, užtvirtina

jau turimas žinias, taigi abu gauna naudos. Taip pat dažnai vyksta diskusijos. Visos klasės

mokiniai turi angliškai diskutuoti pateikta tema. Tai dviguba nauda , nes lavinamos ne tik anglų

kalbos žinios ,bet ir komunikavimo įgūdžiai, taip pat įgaunama daugiau žinių pateikta tema. Šios

pamokos niekada nebūna nuobodžios ir pasyvios.

Taigi, labai svarbu, kad pamoka būtų gerai suplanuota, būtų aiškus tikslas ir gerai

parinkta įdomi medžiaga. Tačiau tai nulemia tik pusę mokinio sėkmės. Mokiniui taip pat reikia

motyvacijos. Tik sudėjus kokybiška pamoką ir tinkamą motyvaciją galime būti sėkmingais ir įgauti

žinių.



78

Vertinimas, skatinantis mokinių pažangą

Julita Druseikaitė ir Jurgita Druseikaitė

Garliavos Juozo Lukšos gimnazija

IV (12) klasės mokinės.

Tikslas: Pristatyti, chemijos mokytojos ekspertės Astos Račkauskienės vertinimą

skatinantį mokinius pažangiau mokytis ir domėtis chemija.

Sistemingas, teisingas mokytojos vertinimas formuoja mokinių pozityvų nusiteikimą

chemijos mokslo atžvilgiu. Mokslo metų pradžioje mokytoja supažindina su savo vertinimo sistema

joje aiškiai numatyti kontroliniai darbai baigus ciklą, paaiškinama kaip bus vertinami praktikos

darbai, projektinė-tiriamoji veikla. Kiekvienas iš mūsų užsivedame asmeninės pažangos segtuvą,

mokytoja mums paaiškina, ko ir kodėl mokomės, kiekvienam iš mūsų padeda išsikelti individualius

mokymosi tikslus, segtuvuose galime palikti informaciją su kokiais sunkumais susiduriame

atlikdami užduotis, ten galime rasti įvairias individualias užduotis ir kita. Pamokose mokytoja

skatina dirbti, taikydama kaupiamuosius balus, kurie vėliau konvertuojami į pažymį, skatina atlikti

įvairius projektinius tiriamuosius darbus, su kuriais mokiniai sėkmingai pasirodo įvairiuose

gamtamokslinėse respublikinėse konferencijose, nacionaliniame jaunųjų mokslininkų konkurse ir

kita.

Išvada. Taigi, manome, kad chemijos mokytoja ekspertė Asta Račkauskienė yra puiki

mokytoja, išmananti savo darbą, mokanti sudominti mokinius bei puikiai skatinanti juos tobulėti.

Taip pat gerai paruošianti valstybiniams egzaminams ir olimpiadoms.

Konferencijos „Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“ mokinių grupės

apibendrinimas

Šiuolaikinė efektyvi pamoka:

1. Kai pateikia daug pavyzdžių;

2. Kai vyksta diskusijos;

3. Grupinis darbas;

4. Turėtų būti suplanuota pamoka;

5. Kai būna papildomos medžiagos (filmai, skaidrės);

6. Kai būna pasakytas pamokos tikslas;

7. Bendraamžis bendraamžiui;

8. Abipusė pagarba tarp mokytojo ir mokinių;

9. Dalinimasis patirtimi;



79

10. Klasės mikroklimatas;

11. Galimybė pasirinkti priemones to paties tikslo pasiekimui;

12. Jauki aplinka.



80

KONFERENCIJOS IŠVADOS

Documents

Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link - luksosg.garliava.lm.lt iuolaikinė_pamoka... · „Projektinė veikla matematikos pamokose“ ir „Integruota matematikos ir dailės pamoka