Istorijos faktai -nevienareiksmisdalykas IP

'fasuk istoriko Julians Kanarsko,Kretingos reiksme regione nublanko

naicit^ nenoro kibti \vystyti prekybq.^

Autoriaus nuotr.Andrius 1USKEVICIUS

Kretingos muziejaus direktores pavaduotojas Julius Kanarskas gerai zinomas ,,Svyturio"skaitytojams. Solidzhj knygij apie Kretingos krasta^ istorija^ autorius kiekvien^ menesf seniau-sio rajono laikrascio skaitytojus sudomina naujais, dar negirdetais istorijos faktais. Tad pokal-bj su juo pradejome nuo paprasto, atrodytq, klausimo: tai kas ta istorija?

- Mes, istorikai, ta savoka supran-tame kick placiau. Ji apima mumsvisions suprantama tradicine istorija,kurios semiames is rasytiniu saltiniu.Tokie saltiniai yra ir spauda, jeigu jiraso tiksliai, jeigu nenusirasineja arneraso netikru faktu. Deja, siu laikuspauda nelabai galima pasitiketi. Prie-singai, tarpukario Lietuvos spaudabuvo kitokia: jeigu tik ten nerasomaapie akivaizdziai nebutus dalykus, taiyra gana rimtas istorinis saltinis. Kitaistorijos dalis yra jos priesistorija, kuripazjstama tyrinejant jvairius archeo-loginius radinius. Gal paradoksalu, ta-ciau sunkiausiayra siuolaikine istorija.

-Tikrai? Kodel?- Siuolaikine istorija kuria kie-

kvienas zmogus savo protu. Kiekvie-n^ dabarties fakt§, reiskinj, proces^jis vertina savaip, individualiai. Netpries kelet§ desimtmeciu ar maziaubuve jvykiai jvairiems zmonems at-rodo skirtingai. Kokiu tik nebunainterpretaciju del vieno ar kito dalyko!Todel istorikai vadovaujasi taisykle:apklausti maziausiai bent tris, o dargeriau - dar bent du zmones. Tada galir suprastume tikraja^ ties$. Pastebejau,kad kiekvieno zmogaus atmintis labaisubjektyvi, jis visk^ vertina pagal savopatirtus isgyvenimus. Netgi Lietuvosatgimimo laikotarpj, po to visuomenejevykusias permainas vieni vertina labiauobjektyviai, kiti patyre jvairiij nuos-kaudu, todel suprantama, kad vienodij

Nr. 1, 2019

nuomoniu vargu ar bus.- Pastaruoju metu susiduriame ir

su skirtingais, jeigu ne priestaringaisrezistencinio laikotarpio vertinimais?

- Taip. Manyciau, kad t^ laikotarpjlabiau priima jaunoji karta - kaip tei-giam^, patriotinj reiskinj.

- Gal todel, kadjiesu tuo tiesiogiainesusidure?

- Be abejo. Be to, juos maziauar visai nepaliete buvusi sovietinepropaganda, kuri t^sesi kelet^ desim-tmeciu. O juk is Rusijos puses ir dabartebevyksta tas pats: visa, kas buvoLietuvoje tarpukariu ir po karo, viskas,atseit, buvo tik blogai. Suprantama, irpartizanu judejime buvo jvairiu dalyku.Issamiau tyrinedami pokario laikmetjmes patys geriau galime suprastizmones, kurie po kelet^ metu turejogyventi miskuose. Jie bijojo pasirodytikaimuose, gyvenvietese, jie negalejogyventi jprasto gyvenimo, nes rusvjsaugumo agentu, skundiku, isdavikvjpakako visur. Kaip partizanui nustatytisantykius su jvairiais kolaborantais,sovietij valdzios remejais? Partizaninisjudejimas buvo daugiasluoksnis, isto-rikij tikslas - parodyti, koks jis buvosudetingas.

- Ar taigali reiksti, kadpartizani-niamejudejime buvo visokiif zmoniy?

- Pirmiausia j partizaninj judejim^jsiliejo patriotiskai nusiteik^s jaunimas,inteligentija, tarnautojai, kurie nema-te sau vietos okupuotoje Lietuvoje,

nes puikiai zinojo 1940-1941 metujvykius - pirmiausiai masinius tremi-mus, teror^. Kit^ partizanu dalj sudarejauni vyrai, kurie bego nuo tarnybosRaudonojoje armijoje, venge mobili-zacijos baigiantis karui. Mazdaug iki1950-1951 metu tokie zmones sudarepartizaninio judejimo branduolj. Ais-ku, buvo dalis atskirai miskuose besi-slapstanciij vyru, kurie norejo islaukti,isvengti mobilizacijos. Organizuotaiveik^ buriai paprastai suzinodavo apietokius atskirus burelius ar grupes, taiarba juos jtraukdavo jpartizaninjjude-jim§, arba pareikalaudavo pasitraukti.Tokiais budais budavo siekiama isveng-ti sumaisties, nekelti chaoso tokiojesudetingoje ir priestaringoje padetyje.Plesikavimq galejo pasitaikyti is tijneorganizuotu grupiu puses, nes parti-zanai grieztai laikesi karines drausmes,veike net ji} teismai. Yra islik^ ,,Kardo"rinktines vado rastiski nurodymai, kaipturi veikti partizanai, kokiu laikytistaisyklixj, kaip saugotis KGB agentijir pan. Norint bausti kolaborantus,pirmiausia reikedavo surinkti patikim^informacij^, po to jiems dar budavoduodamas laikas pasitaisyti. Gaila, kadiki siol labai truksta rasytiniij saltiniij,kaip veike partizanai, kokie budavojsakymai, kaip jie vykdomi... YraKGB archyvai, tai rasytiniai saltiniai,taciau kas juos rase, kiek jais tiketi?Yra partizamj atsiminimij, tai visk^reikia delioti, lyginti, analizuoti, ̂

19

^ kad susidarytume pilnesnj ir tiks-lesnj pokario realijij vaizd^.

- O koks atradimas atliekantKretingos rajono archeologiniustyrinejimus Jums sukele didziausiqdziaugsmq, fstrigo labiausiai arba,kaip sakoma, - sukele didziausiq,,Vau!"?

- Mano megstamiausias dalykasyra lokaliniai tyrimai. Viskas prasidejonuo to, kad baig^s universitet^ pasirin-kau paskyrima^ j Kretinga^ dirbau nekil-nojamujij kulturos paminkhj apsaugosspecialistu. Mano specializacija buvomuziejai ir archeologija, tai palaipsniuivis labiau pradejau rinkti medziagaapie rajono archeologijos paminklus.Po vis4 rajona daug praejau pesciomis,isvazinejau dviraciu ir automobiliais,pradejau geriau pazinti Kretingos Ze-maitija. As kil^s nuo Jonavos krasto,Zemaitijos iki atvykimo cionai visainepazinojau. Labai jdomus atradimasbuvo patys Zemaitijos kaimai. Kai zmo-nes gyvena savo jprastoje aplinkoje, jietarsi susilieja su ja, jos nebepastebi, taiyra jq kasdienybe. Taciau kiekvienakaimo zemes peda turi savo istorija^o J3 pazinti, netgi pajausti padedavopokalbiai su gyventojais. Ateidavau jkokia^ pirkia^ pasidometi statinio isto-rija, o zmones atsiverdavo pasakodamisavo gimines istorijas, nutikimus, apiesantykius su kaimynais. Taip as ir uz-sidegiau domejimusi lokaline istorija,o si istorijos sritis iki siol dar palygintinedaug aprasyta. O Kretingoje yratick jdomybiij! Imbares kaimas, Im-pilties kaimas ir piliakalnis, - daugybelabai jdomiu vietij. O kokie dar buvoislike^ pasakojimai, padavimai! Manelabiausiai nustebino dar iki Antrojopasaulinio karo krastotyrininko IgnoJablonskio uzrasytas pasakojimas apieImbares pilies gynyb^. To meto zmoniijsamoneje dar buvo islikusios is lupij jlupas ejusios to istorinio musio detales,kritusiij gynejij pagerbimas, jq kumj is-kilmingas sudeginimas ir palydejimas.Pasakojime buvo ne tik jvairhj musiodetaliij, bet netgi pamineta mediena,kuri panaudota kumj kremavimui.Argi tai ne sokas? Toks pasakojimas isesmes pakeite ir mano nuomone^ apielegendas, padavimus.

- O kaip siais laikais delgalimybiutiems ,,lokaliems istorikams", krasto-

tyrininkatns isleisti knygas arpatektiI periodinius leidinius?

- Anksciau tai buvo kick mazesneproblema, dabar - gana rimta. Anks-ciau jvairios su istorija susijusios insti-tucijos leisdavo jvairaus periodiskumozurnalus, kitokius leidinius, juos finan-suodavo valstybe. Kretingos kraste yrazinomas garsus krastotyrininkas JuozasMickevicius, dar prieskariu baig^s Vy-tauto Didziojo universitet^, jvairioseZemaitijos vietose surink^s daug me-dziagos. Kiek zinau, jo archyvai ganaisbarstyti po jvairius Lietuvos muziejus,nors kai kas ir isleista. Kitas zmogus,daug tyr^s musij krast^, inzinieriusIgnas Jablonskis, kurio rankrasciainugule Istorijos institute, Vilniaus uni-versiteto, kai kuriu muzieju, bibliotekqfonduose. O stai spaudoje jo darbijpasirode mazai, tad apskritai sios sritiesziniu, naujienu sklaida yra per menka.Gal tik Vilniuje veikianti leidykla ,,Vers-me" bando uzpildyti si^ nis^, leisdamamonografiju serij^ ,,Lietuvos valsciai".Sioje serijoje pasirode ir solidi knygaapie buvusj Kartenos valsciq. Labaivertingas, bet ir labai brangus leidi-nys. Del lesij trukumo dabar stringapanasus leidinys apie Darbemj valsciij.Apmaudu, kad valstybe suriso rankasvalstybinems jmonems teikti param^panasiems dalykams, o is privaciu sal-tiniij paramos sulaukiama vis maziauir maziau.

- Gerbiamas Julian, o pats darturite nauju kurybiniu sumanymu?Skaitant laikrastf ,,Svyturys" atrodo,kad medziagos knygoms dar buty?

- Buvo sutartis su ,,Versme" delknygos apie Darbenus, bet, matydamifinansin^ padetj, su savo pagalbinin-kais m^stome, kad mazesnes apimtiesknyga galetij buti isleista asmeninemisir vietinemis lesomis. Dar butu norasparengti knyg^ apie grafus TiskeviciusKretingoje. Noro yra, medziagos yra,viskas vel atsimusa j pinigus.

O grjztant prie klausimo, kas mancia galejo buti didziausias atradimas,butent pati Kretinga ir buvo tas atradi-mas, kurj ne karta^ lydejo susizavejimosuksniai. Apie Kreting^ iki praejusioamziaus vidurio parasyta buvo nedaug,miestelis vis atsidurdavo Palangos arbaKlaipedos seselyje, nors ji sio regionoistorijos kontekste suvaidino labai svar-

bq vaidmenj. Pirmiausia - seniausiasZemaitijos vienuolynas, kuris istoris-kai tapo katalikybes forpostu VakarijLietuvoje; dvaras, kurj valde garsiausiLietuvos istorijos zmones - Jonas Ka-rolis Chodkevicius, Sapiegij, Masalskiijdidikq gimines atstovai, Zubovai, grafaiTiskeviciai, miestui sukur^ tick geroves.

- Kodel Kretinga atsidure seselyje,kodel jq. uzgoze Klaipeda, Palanga?Kas kaltas?

- Jdomu pasvarstyti... TarpukariuPalanga pletesi, tapo kurortu, j kurjvasaromis suguzedavo bene visa saliesvaldzia. Taciau kai J. K. Chodkeviciusnorejo Kretingoje sukurti siuolaikin^bendruomen^, kuri prasigyventq irklestetij vystydama amatus ir prekyb^,pasirode, kad tuos zemaicius lietuviusvis tick pirmiausia traukia zeme. Jienesieme verslininkauti, amatus dau-giausiai vyste atvyk§ vokieciai, danai,lenkai. O kai 18 a. mieste buvo leistagyventi zydams, jie is esmes peremevisa^ prekyb^. Tai stai toks zemaiciijletumas, nenoras imtis permaini|, sun-kiai priimamos naujoves pastebimosiki siol: kam tos naujoves, kam statytigamyklas, - tai zmones negales ramiaigyventi, tai oras pasigadins, tai dar kasnors... Tai ir lieka atviras klausimas- ar cia visomis jegomis, ar aktyviaisiekiama naujos gyvenimo kokybes,ekonomines pazangos? O jau kada J.K. Chodkevicius suprato, kad tik delprekybos ir amatq miestelj buttj galimakelti j europinj lygj. Ne be reikalo jisvertinamas kaip garsiausias tarp gar-siujq etmonij. O vietinius zemaiciustik sovietij valdzia atskyre nuo zemes,nors ir tada visi bet kokia kaina vis tickstengesi tureti bent darzo lopinelj savopragyvenimui. Zemdirbio mentalitetasstabde Kretingos galimybes tapti kiekryskesniu amatq ar prekybos miestu.Kai dar 17 a. Kretingai buvo suteiktamiesto privilegija, vietiniai pirkliai ga-lejo be muito mokesciu, lengvatinemiss^lygomis su savo prekemis keliauti jKlaipedos krast^, dar toliau - j RytqPrusij^. Siq istoriniij galimybiq kre-tingiskiai faktiskai neisnaudojo, jiemssvarbiausias taip ir liko polinkis j zem-dirbyst^. O veliau Kretingos reiksmegerokai nublanko tarp Klaipedos irPalangos.

20 Kretinga. Krastas ir zmones/Nr. 1, 2019