ŠIRVINTŲ RAJONO ČIOBIŠKIO PAGRINDINĖ MOKYKLA 2008/2009 MOKSLO METŲ MOKYKLOS VEIKLOS VIEŠO SKELBIMO A P R A Š A S

1. BENDROS ŽINIOS APIE MOKYKLĄ 1.1. Pavadinimas – Širvintų rajono Čiobiškio pagrindinė mokykla; 1.2. Adresas – Čiobiškio kaimas Širvintų rajonas 19194-LT

cpm@nkm.lt, tel.: (8~382) 45 6 46; 1.3. mokyklos grupė – bendrojo lavinimo; 1.4. Mokomoji kalba – lietuvių kalba; 1.5. Direktorius – Steponas Mažrimas, III vadybinė kvalifikacinė kategorija;

tel.: (8~382) 45 3 46 1.6. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui – Palmira Kvietkauskienė

tel.: (8~382) 45 3 46 1.7. Mokyklos tarybos pirmininkė – Nijolė Gurskienė , tėvų atstovė; 1.8. Mokyklos tarybos sekretorė – Regina Mažrimienė, lietuvių k. vyr. mokytoja; 1.10. Mokyklos tarybos nariai: Aušra Mugenienė, tėvų atstovė

Stasė Sapitavičienė, tėvų atstovė Palmira Kvietkauskienė, direktoriaus pavaduotoja Rūta Verbickienė, tėvų atstovė Ovidijus Šalkauskas, mokinių atstovas;

2. MOKYKLOS VIZIJA, MISIJA, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI VIZIJA Mes savo mokyklą įsivaizduojame kaip nuolat besimokančią organizaciją, kurioje ir mokoma, ir mokomasi, ir į tą patį procesą palaipsniui įtraukiama vis daugiau bendruomenės narių, kad mokymasis taptu natūraliu, maloniu poreikiu daugumai, o ne sunkia pareiga visiems. Savo mokyklos bendruomenei mes keliame ir kelsime aukštesnės kultūros (bendravimo kultūros, moralinių nuostatų ) standartus nei bendri visuomenės standartai. MISIJA Teikti formalųjį ir neformalųjį išsilavinimą, plėsti neformaliojo lavinimosi galimybes, įtraukiant į šį procesą vis daugiau bendruomenės narių; ugdyti atvirą naujovėms , gebantį į nuolatinius globalizacijos iššūkius atsakyti, pasirengusį mokytis visą gyvenimą žmogų, savo kraštui, jo kultūrai atsakingą pilietį, tradicinėms vertybėms angažuotą harmoningą asmenybę. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Pamokos efektyvumas - tobulinti pamokos planavimą. Tam turėtų pasitarnauti vidaus audito

ugdymo turinio srities analizė, numatomų atestuoti mokytojų patirties sklaida;

- plėtoti ugdymo metodus; - tobulinti vertinimo sistemos praktinius aspektus, vis plačiau į šį procesą

įtraukiant mokinius, siekiant vertinimo ir įsivertinimo dermės;

- individualizuoti tikslus, diferencijuoti užduotis. Padėtų glaudesnis bendradarbiavimas su PPT specialistais.

Ugdyti pilietiškai nusiteikusį žmogų - per klasės valandėles aptarinėti pilietiškumo sampratą; - palaikyti ir drąsinti iniciatyvius mokius; - skatinti ir palaikyti mokinių praktinę veiklą šioje srityje, nes tik tikroje

veikloje realiai formuojasi vertybinės nuostatos; - stiprinti mokinių tarybą, didinti jos įtaką savivaldoje, tiek kitose mokyklos

gyvenimo srityse. Gerinti popamokinę veiklą - didesnį dėmesį skirti renginių planavimui; - įtraukti daugiau mokyklos bendruomenės narių; - mokytojai turėtų ne tik organizuoti, bet ir tiesiogiai dalyvauti; - aiškesnius tikslus formuluoti būrelių veiklai, numatyti būdus, kaip bus

atsiskaitoma mokyklos bendruomenei; - sudaryti kuo įvairesnių galimybių mokinių saviraiškai; - siekti saviraiškos įvairovės, prasmės, tikslingumo dermės.

3. MOKINIŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

1. Mokiniai turi teisę: 1.1. į nemokamą mokymą mokykloje; 1.2. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį pradinį ir pagrindinį išsilavinimą; 1.3. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus; 1.4. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje; 1.5. nustatyta tvarka naudotis mokyklos vadovėliais, biblioteka, skaitykla, sporto sale, mokomųjų dalykų kabinetais, klasėmis; 1.6. savarankiškai mokytis ir eksternu tikrintis pagrindinės mokyklos žinių pasiekimus; 1.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka; 1.8. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, tokiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams; 1.9. į minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę ; sulaukus 15 metų apsispręsti dėl dorinio ugdymo (tikybos, etikos) mokymosi; 1.10. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas; 1.11. į visiems vienodas galimybes ir lygias sąlygas skleisti savo gebėjimus bei talentus; 1.12. į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą bei poreikius; 1.13. būti remiami (pašalpos, lengvatos) valstybės nustatyta tvarka; 1.14. gauti informaciją apie save, dalyvauti , kai svarstomas jų elgesys; 1.15. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą. 1.16. Mokinio pareiga sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų. Laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių, bendrųjų mokyklos nuostatų reikalavimų. 2. Mokiniai privalo: 2.1. nevėluoti į pamokas ir kitus renginius; 2.2. už kiekvieną praleistą pamoką pateikti gydytojų arba tėvų raštišką pateisinimą;

2.3. stropiai, mokytis; 2.4. gerbti mokytojus, bendramokslius ir kitus bendruomenės narius; 2.5. neskriausti bendraklasių; 2.6. atlikti namų darbus ir kitas skirtas užduotis; 2.7. atsinešti reikalingas ugdymo priemones, sportinę aprangą, pasiekimų ar pažymių knygelę, kurią pamokų metu laiko ant stalo; 2.8. įėjus į klasę suaugusiam žmogui atsistoti, atsakyti į pasveikinimą; 2.9. pamokų metu elgtis drausmingai: 2.9.1. netrukdyti pamokos darbo; 2.9.2. kalbėti tik mokytojui leidus; 2.9.3. reaguoti į mokytojo pastabas; 2.9.4. toleruoti kito nuomonę; 2.10. praleidęs pamoką, sužinoti ir atlikti namų darbus bei kitas užduotis; 2.11. išjungti mobilius telefonus; 2.12. nevalgyti ir nekramtyti gumos; 2.13. saugoti mokyklos inventorių ir knygas; 2.14. budintis klasėje mokinys nuvalo lentą prieš pamoką ir po jos, esant reikalui padeda mokytojui pasiruošti pamokai. 3. Mokiniai renginių metu turi: 3.1. elgtis drausmingai: netriukšmauti, nereplikuoti, nešvilpti, užleisti vietą suaugusiems; 3.2. pasirūpinti svečiais; 3.3. apie būsimą renginį prieš 3 dienas turi būti pranešta mokyklos vadovybei, parašytas skelbimas; 3.4. be reikalo nevaikščioti renginio metu; 3.5. renginio metu nevalgyti, nešiukšlinti, išjungti mobiliuosius telefonus; 3.6. reaguoti į mokytojų ir budinčių mokinių pastabas; 3.7. saugoti mokyklos inventorių; 3.8. nevėluoti į renginius. 4. Mokiniai valgykloje privalo: 4.1.pirmos ilgos pertraukos metu valgo 1 – 5 klasių mokiniai, antros ilgos pertraukos metu - 6 – 10 klasių mokiniai; 4.2. įeiti ramiai – nesistumdyti, netriukšmauti; 4.3. įeiti be paltų, striukių, kepurių, pirštinių; 4.4. nesistumdyti, nebėgioti, nelaistyti ir nedrabstyti maisto; 4.5. negaunantys nemokamo maitinimo, savo vietą susitvarkyti patys; 4.6. stalus po pietų sutvarko klasių budėtojai; 4.7. taisyklingai naudotis stalo įrankiais: šakutė kairėje rankoje, peilis – dešinėje; peilio nedėti į burną. 5. Mokiniai pertraukų metu privalo: 5.1. neskriausti mažesnių; 5.2. nelakstyti, tvarkingai vaikščioti; 5.3. nesistumdyti, nekelti peštynių, nerėkauti; 5.4. nelaipioti ant sporto įrenginių, laiptinės turėklų, nesėdėti ant turėklų; 5.5. reaguoti į budėtojų pastabas; 5.6. mokyklos teritorijoje nerūkyti, nevartoti svaiginamųjų gėrimų, kvaišalų, nenaudoti pirotechnikos priemonių;

5.7. saugoti mokyklos inventorių, savo ir kitų vaikų daiktus; 5.8. be reikalo nebūti rūbinėje,- rūbinė nėra žaidimų vieta; 5.9. suptis sūpynėmis galima tik iki 7 klasės.; 5.10. nesisupti aukštai, nestovėti arti besisupančio, nešokinėti nuo supynių. MOKINIŲ SKATINIMAS IR DRAUSMINIMAS 6. Skatinimas: 6.1. įrašomi pagyrimai į pažymių (pasiekimų) knygeles. Įrašo klasės vadovas ar mokytojas, savo nuožiūra ar Mokytojų tarybos sprendimu: 6.1.1. už parodytą iniciatyvą; 6.1.2. už pastangas; 6.1.3. už mokymosi pažangą; 6.1.4. už aktyvią visuomeninę veiklą; 6.1.5. už nepriekaištingą elgesį; 6.1.6. už gerą lankomumą; 6.1.7. už gerą budėjimą mokykloje; 6.1.8. už tvarkingas ugdimosi priemones (vadovėlius, sąsiuvinius). 6.2. apdovanojami padėkos raštais, kurie teikiami Mokytojų tarybos sprendimu: 6.2.1. už gerą mokymąsi; 6.2.2. už aktyvią visuomeninę veiklą; 6.2.3. už darbą atliktą savo iniciatyva (projektai ir pan.); 6.2.4. už gerą lankomumą. 6.3. pagyrimai, padėkos žodžiu skelbiami liniuotės metu. Pagirti gali mokytojai, klasių vadovai, mokyklos vadovai, Mokyklos prezidentas ir pan.. 6.4. Į stendą „Mūsų geriausi“ patenka: 6.4.1. už gerą mokymąsi (kurie trimestruose turi „ 8-10“ ); 6.4.2. už pavyzdingą elgesį; 6.4.3.į stendą „Mūsų geriausi“ galima įdėti ir mokinius, kurių trimestro vidurkis yra aukštas, tačiau turi vieną „7“. 7. Drausminimas: 7.1. įspėjimas, pastaba žodžiu, kai pažeidžiama bet kuri elgesio taisyklė; 7.2. netinkamą mokinio elgesį pirmiausia aptaria mokytojas , auklėtojas ir vaikas; 7.3. įspėjimas, pastaba raštu įrašoma į pažymių (pasiekimų) knygelę: 7.4. pasiaiškinimo rašymas ( už netinkamą elgesį); 7.5. pasiaiškinimą rašo mokinys ir jį atvedęs mokytojas ; 7.6. pasiaiškinimai kaupiami segtuve. Saugomi , kol mokinys baigs mokyklą; 7.7. prieš atvesdamas vaiką pas direktorių, auklėtojas (mokytojas įspėja direktorių; 7.8. pas direktorių mokinys vedamas, kai padaromas rimtas taisyklių pažeidimas (kai padaroma materialinė žala ar sužalojama sveikata, kai mokinys visai nereaguoja į mokytojų (auklėtojo ) pastabas; 7.9. drausminimo eiliškumas: 7.9.1. mokinio elgesio aptarimas su auklėtoju ir mokytoju; 7.9.2. mokinio elgesio aptarimas su auklėtoju (mokytoju) ir direktoriumi; 7.9.3 mokinio elgesio aptarimas su auklėtoju (mokytoju), direktoriumi dalyvaujant mokinio tėvams; 7.9.4. mokinio elgesio svarstymas Mokytojų taryboje (dalyvaujant tėvams); 7.9.5. mokinio elgesio svarstymas Mokyklos taryboje (dalyvaujant tėvams); 7.9.6. informuojama Vaikų teisių apsaugos tarnyba;

7.9.7. informuojama policija; 7.9.8. mokinio šalinimas iš mokyklos pagal nuostatų III sk. 8 p.: šalinama, jei mokinio elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui (fizinis smurtas, seksualinė prievarta, alkoholio, kvaišalų vartojimas mokykloje ir viešose vietose, mokinio pareigų ir mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių nuolatinis bei piktybinis nesilaikymas), suderinus su Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Nederamas mokinio elgesys už mokyklos ribų neturi būti toleruojamas, mokytojas apie tokius atvejus turi informuoti mokyklos vadovybę.

4. ŠVIETIMO PROGRAMŲ VYKDYMAS MOKYKLOJE 1. Mokymo forma – dieninė. Pageidaujantiems sudaromos sąlygos mokytis savarankiškai, o

ligos atveju – namuose. 2. Mokykla – bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti formaliojo švietimo pradinio ir

pagrindinio ugdymo programas. 3. Pagrindinė veiklos rūšis – pagrindinis ugdymas, kodas 802110, vykdant pagrindinio

ugdymo programą, kodas 201001001. 4. Kita veiklos sritis – pradinis ugdymas, kodas 801030, vykdant pradinio ugdymo programą,

kodas 101001001. 5. Išduodami išsilavinimo pažymėjimai: 5.1. baigus pradinio ugdymo programą – pradinio išsilavinimo pažymėjimas, kodas E 1001; 5.2. baigus pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį – pažymėjimas, kodas K 2058; 5.3. baigus pagrindinio ugdymo programą – pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, kodas H

2001; 5.4. pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokiniams, baigusiems valstybiniams

išsilavinimo standartams neprilygstančią programą – mokymosi pasiekimų pažymėjimas, kodas D 2055.

6. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo, biudžetinių įstaigų ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos norminiais aktais, Civiliniu kodeksu, Darbo kodeksu, Lietuvos higienos norma HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės“, steigėjo ir jo institucijų , teisės aktais, mokyklos nuostatais ir mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.

7. Mokykla yra pelno nesiekianti savivaldybės institucija, steigiama, reorganizuojama ir likviduojam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

8. Mokykla yra labdaros ir paramos gavėja.

5. RYŠIAI SU MOKYKLOMIS, IŠ KURIŲ MOKINIAI TĘSIA MOKYMĄSI MOKYKLOJE Mokiniai į mokyklą ateina pagal gyvenamąją vietą ir savivaldybės nustatytas

teritorines ribas į 1 – 10 klases: Čiobiškio seniūnijos Aleksandravos k., Armoniškių vs., Astruvkos k., Bobriškių k., Čiobiškio k., Darvydų k., Diršonių k., Janionių k., Juknonių k., Kaimenkos vs., Kamalkos vs., Labūnavos k., Laukystos k.,Michaluvkos vs., Rusių Rago k., Smėliankos k., Sporos vs., Steponavos k., Taliotiškio k., Užukamajų k., Žvagakalnio k..

Naujai atvykusiems į mokyklą mokiniams , taikomas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis; nerašomi nepatenkinami pažymiai, klasės vadovai supažindina su vidaus tvarkos taisyklėmis, bibliotekos , valgyklos teikiamomis paslaugomis, socialiniu pedagogu, paaiškina jų teikiamas paslaugas.

Baigusiems pradinio ugdymo programą ir pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniams skiriamas adaptacinis laikotarpis vienas mėnesis. Adaptacinio

periodo metu mokiniams pažymiai nerašomi, pasiekimai vertinami taikant idiografinį vertinimo principą. Pirmąjį mėnesį mokinių pasiekimai netikrinami kontroliniais darbais. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymosi pasiekimus , mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus.

6. RYŠIAI SU SOCIALIAIS PARTNERIAIS.

Mokykla aktyviai bendradarbiauja su kitomis mokyklomis: Zibalų pagrindine mokykla, Gelvonų vidurine mokykla, Musninkų vidurine mokykla, Bartkuškio pagrindine mokykla Sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Gelvonų vidurine mokykla, Musninkų vidurine mokykla. Glaudžiai mokykla bendradarbiauja su klubu „Pykuolis“, Čiobiškio seniūnu, Čiobiškio specialiaisiais vaikų globos namais. Kartu su šiomis institucijomis organizuojami įvairūs renginiai, teikiama abipusė pagalba. Sustiprėjo ryšiai su Čiobiškio bendruomene. Mokyklos atstovai aktyviai dalyvauja bendruomenės susirinkimuose, padeda įsitraukti į bendruomenės renginius. Mokyklos mokytojai dalijasi patirtimi su kitų mokyklų mokytojais, skleidžia gerąją patirtį.

Bendradarbiaujame su Darbo biržos , Švietimo centro specialistais.

7. UGDYMO PLANŲ LENTELĖS 1– 4 KLASĖS

Mokomasis dalykas I kl. II kl. III kl. IV kl. Dorinis ugdymas 1 1 1 1 Lietuvių k. 8 8 8 7 Anglų k. - - - 2 Matematika 4 5 5 5 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 Dailė ir technologijos 2 2 2 2 Muzika 2 2 2 2 Kūno kultūra 3 3 3 2 IŠ VISO PAMOKŲ 22 23 23 23

Pastabos: 1.Pirmoje klasėje pamokos trukmė 35 minutės. 2. 2-4 klasėse pamokos trunka 45 minutes.

Pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelė Mokomasis dalykas

5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. 9 kl. 10 kl. Min.p. skaič.

Dorinis ugdymas 1 1 1 1 1 1 6 Lietuvių k. 5 5 5 5 4 5 29 Užsienio k. I (anglų) 3 3 3 3 3 - 15 Užsienio k. I (vok.) - - - - - 3 3 Užsienio k. II(rusų) - 2 2 2 2 - 8 Užsienio k. II (ang.) - - - - - 2 2 Matematika 4 4 4 4 3 4 23 Gamta ir žmogus 2 2 - - - - 4 Biologija - - 2 1 2 1 6 Fizika - - 1 2 2 2 7 Chemija - - - 2 2 2 6 Informacinės technolog. 1 1 1 - 1 1 5 Istorija 2 2 2 2 2 2 12 Pilietinis ugdymas - - - 1 - 1 2 Geografija - 2 2 2 2 1 9 Ekonomika - - - - 1 1 Dailė 1 1 1 1 1 1 6 Muzika 1 1 1 1 1 1 6 Technologijos 2 2 2 1 1 1 9 Kūno kultūra 3 2 2 2 2 2 13 Žmogaus sauga 0,5 0,5 0,5 0,5 - 0,5 2,5 Iš viso privalomų pamokų skaičius

25,5 28,5 29,5 30,5 30 30,5

Sportiniai žaidimai 0,5 0,5 Modulis ”Mokomės kalbėti viešai”

1 (m) 1(m)

Modulis “Matematiniai taikymai”

1 (m) 1(m)

“Žaliuoju taku” 1 1 Iš viso pamokų 26,5 28,5 29,5 31 31 31,5 Pastabos;

1. 5-10 klasėse pamokų trukmė 45 minutės. 2. * mokyklos nuožiūra pamokos skiriamos: 2.1. pasirenkamiesiems dalykams 2.2. mobilioms grupėms ir dalykų moduliams.

8. PAPILDOMAS UGDYMAS Mokyklos taryba, atsižvelgdama į mokyklos tipą , klasių komplektų skaičių, papildomo ugdymo organizavimo tradicijas bei tikslingumą, turimas krepšelio lėšas, nusprendė papildomojo ugdymo valandas skirti :

Eil. Nr.

Būrelio Pavadinimas

Vadovo vardas, pavardė

Klasė Savaitinių V val. sk.

1. Šokių grupė „Kivi“ Dijana Čižienė 1-4 2 2. Sporto būrelis Regimantas Mažrimas 1-4 1 3. Dramiuko svetainė Valerija Vansevičienė 1-4 Lap. 1 4. Darbštuolėliai Gaiva Dambrauskienė 1-4 Lap. 1 5. Informatikos būrelis Živilė Klimaitė 5-10 2 6. Krepšinio būrelis Regimantas Mažrimas 5-10 2 7. Sporto būrelis Jūratė Niekienė 5-10 1 8. Dailės būrelis Regina Mažrimienė 5-10 1 9. Dainavimo būrelis Dalia Baškevičienė 5-10 1,5 10. Skautų būrelis Edita Šidlauskienė 5-10 1 11. Šokių būrelis Dijana Čižienė 5-10 1 12. Drožybos būrelis Povilas Malinauskas 5-10 1 13. Vaivorykštės vaikai Živilė Klimaitė 5-10 1

11.Papildomojo ugdymo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms - meninėms, kalbiniams, sportiniams ir kitokiems mokinių gebėjimams ugdyti, sporto , sveikatos ugdymo, meninės raiškos ,turizmo, gamtos ir kituose būreliuose bei kituose popamokinės renginiuose tautiniam tapatumui ugdyti; 11.1. mokyklos tarybai pritarus, papildomojo ugdymo valandos paskirstomos atsižvelgiant į mokyklos tipą, klasių komplektų skaičių, papildomojo ugdymo organizavimo tradicijas ir tikslingumą, turimas mokinių krepšelio lėšas ar skirtus biudžetinius asignavimus; 11.2. papildomojo ugdymo būreliai mokiniams neprivalomi ir laisvai pasirenkami iki rugsėjo 5 d. 11.3. papildomojo ugdymo veikla įrašoma į papildomojo ugdymo tvarkaraštį; 11.5. steigėjo nustatytas minimalus mokinių skaičius papildomojo ugdymo grupėje: 1 – 4 klasėse 8 mokiniai; 5 – 10 klasėse 10 mokinių.

9. KALBOS Ketvirtoje klasėje pirmą užsienio kalbą iš mokyklos siūlomų kalbų (anglų k. ar vokiečių k.)

mokiniams parenka tėveliai . Antrą užsienio kalbą, pasitaręs su tėvais, mokinys renkasi 6-oje klasėje. Mokiniai 6-10 klasėse mokosi dviejų negimtųjų kalbų; Mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu ,

mokytojų tarybos nutarimu ir tėvų sutikimu, specialiųjų poreikių mokiniai gali nesimokyti antrosios užsienio kalbos.

Klasės Kalba 4 5 6 7 8 9 10

Anglų k. I I I I I I I Rusų k. - - II II II II II

10. PROFILIAVIMO PRADMENYS , DALYKŲ MODULIAI

10.1. dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų mokymui bei mobilių grupių sudarymui atskiriems moduliams ar pasirenkamiesiems dalykams mokyti, naudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos nedidinant mokiniui nustatyto maksimalaus savaitinio pamokų skaičiaus ; 10.2. pasirenkamuosius dalykus , dalykų modulius iš mokyklos siūlomųjų mokiniai renkasi laisvai. Pasirinkti dalykai ir moduliai mokiniui tampa privalomieji; 10.3. mokinio pasirinktas dalykas ,jei dalyko programos apimtis ne mažesnė kaip 34 valandos, laikomas jo individualaus ugdymo plano dalyku ; 10.4. kol nebaigė modulio programos , keisti modulio mokinys negali; 10.5. mokinių pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių žinios ir gebėjimai vertinami įrašu “Įskaityta” arba “Neįskaityta”, o reikšmingesni darbai gali būti įskaitomi į mokomojo dalyko įvertinimą; 10.6. klasės dienyne įrašomos visos mokiniams privalomos ( skirtų privalomiesiems, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams) pamokos;

11. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIS 11.1.. mokiniams per dieną skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Mokytojai kontrolinių darbų skyrimą derina tarpusavyje mokytojų kambaryje esančiame kontrolinių darbų grafike. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę ; 11.2. atostogų laikotarpiui mokiniams namų darbai neskiriami; 11.3. sudarant pamokų tvarkaraštį, atsižvelgiama į pamokų sunkumą. Namų darbų skyrimą dalykų mokytojai derina tarpusavyje (į kiekvienos klasės žurnalą įdedamas sąsiuvinis, kuriame dalykų mokytojai fiksuoja užduotus namų darbus ir jų atlikimo trukmę). 1 – 2 klasių mokiniams namų darbai neskiriami; 3 – 4 klasių mokiniams skiriami namų darbai , kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip vienos valandos; 5 – 6 klasių – 1,5 valandos; 7 -8 klasių – 2 valandų; 9 – 10 klasių – 2,5 valandos kasdieną; 11.4. mokinio pamokų tvarkaraštyje negali būti “langų” ir daugiau kaip septynios pamokos per dieną.

12. INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS 12.1. informacinių technologijų pradedam mokyti 5 klasėje; 12.2. informacinių technologijų kursas 2008/2009 mokslo metais tęsiamas 6-oje klasėje; 12.2. informacinėms technologijoms skiriama po vieną pamoką 5,6,7,9,10 klasėse.

13. SOCIALINIS UGDYMAS Devintoje klasėje mokoma ekonomikos Ekonomikos moko mokytoja, išklausiusi specialius kursus. 14. MENINIS IR TECHNOLOGINIS UGDYMAS

Dailės pamokoms skiriama po vieną savaitinę pamoką . Technologijoms 5-7 klasėms skiriamos po dvi savaitines pamokas; 8-10 klasėms – po vieną savaitinę pamoką. Pamokų metų klasės nedalijamos. 5,6 klases pirmą pusmetį moko mokytojas P.Malinauskas; antrą pusmetį moko mokytoja V.Klimienė; 7,8 klases pirmą pusmetį moko mokytoja V.Klimienė, antrą pusmetį – mokytojas P.Malinauskas; 9 klasė mokosi pagal pasirinktą programą apie konstrukcines medžiagas. 10 klasė mokosi pagal pasirinktą programą apie sveiką mitybą .

15. KŪNO KULTŪRA 15.1. 9, 10 klasėse sudarytos atskiros mergaičių ir berniukų grupės jungiant; 15.2. atleistas nuo kūno kultūros 1-3 pamokų, mokinys stebi pamoką. Atleistas ilgesniam

laikui , vykdo tyrimus susijusius su sveika gyvensena , kuriems vadovauja biologijos mokytoja. 15.3. 5-10 klasių mokiniai kartu su papildomojo ugdymo valandomis, į savaitę sportuoja 3

valandas; 15.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai

skiriami atsižvelgiant į negalavimų pobūdį. Nevertinami , neskiriami ir neatliekami pratimai, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą.

16. SPECIALIŲJŲ MOKINIŲ MOKYMAS

Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas bendrojo lavinimo mokyklos bendrojoje klasėje: 16.1. tėvams, globėjams pageidaujant , adaptuotos pradinio ar pagrindinio ugdymo programos specialiųjų poreikių mokinys, gali būti priimtas mokytis pagal pradinio ar pagrindinio specialiojo ugdymo programą, o pradinio ar pagrindinio specialiojo ugdymo programos mokinys pagal adaptuotą pradinio ar pagrindinio ugdymo programą; 16.2. adaptuotas ir modifikuotas programas rengia dalykų mokytojas , konsultuojamas mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų. Kiekviename klasės dienyno atitinkamo dalyko puslapyje prie mokinių, kurie mokosi pagal adaptuotas programas pavardžių, trimestrinių bei metinių pažymių parašoma “Ad.”

17. MOKSLO METŲ TRUKMĖ PAGAL KLASES

1. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d.; pamokas pagal ugdymo planą 1-5 klasių mokiniai baigia gegužės 30 dieną; 6 -10 klasių mokiniai - birželio 19 d..

2. Per mokslo metus 10 dienų skiriama kultūrinei , meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei veiklai.

3. Mokiniams skiriamos atostogos: rudens : nuo spalio 27 d. iki lapkričio 2 d. įskaitytinai; Kalėdų: nuo gruodžio 22 d. iki sausio 4 d. įskaitytinai; Pavasario: nuo kovo 12 d. iki kovo 13 d. įskaitytinai Velykų nuo 2008m. nuo balandžio 6 d. iki balandžio 13 d. įskaitytinai; vasaros atostogos ne trumpesnės kaip 2 mėnesiai ; Papildomos atostogos priešmokyklinės grupės ir 1-5 klasių mokiniams : 1. gruodžio 01-07 d. 2. vasario 09-15 d. 4. Mokslo metai pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, skirstomi trimestrais. Nustatoma tokia pusmečių trukmė: I trimestras rugsėjo 1 d. – lapkričio 28 d; II trimestras gruodžio 1 d. – vasario 27 d.; III trimestras kovo 1 d. – gegužės 29 d. 1 – 5 klasių mokiniams; - birželio 19 d. 6-10 klasių mokiniams. 5. Pamokos pradedamos 8.00 val .Dvi ilgosios pertraukos: po ketvirtos pamokos – 20 minučių; po penktos pamokos – 20 minučių. Kitų pertraukų trukmė – 10 minučių. 6. Kai oro temperatūra yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali neiti 1 – 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6 – 10 klasių mokiniai . Šios dienos įskaičiuojamos į mokslo dienų skaičių. Jei pamokos neįvyko dėl šalčio, karantinio ar stichinių nelaimių, dienyne žymimos datos ir parašoma “Pamokos neįvyko dėl ……” .

7. Mokykla dirba 5 dienas per savaitę. 18. LANKOMUMO REGISTRAVIMO TVARKA Mokykloje praleistas pamokas registruoja klasių vadovai ar jų priskirti mokiniai ir socialinė pedagogė. Praleistos 1-2 dienų pamokos turi būti pateisintos tėvų ar globėjų rašteliu, 3 ir daugiau dienų pamokos – medicinos įstaigų pažyma.

19. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 19.1. vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus , vadovaujamasi Mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004m. vasario 25 d. įsakymu Nr.ĮSAK-256 (Žin; 2004, Nr.35-1150).

19.2. pradinių klasių ugdymosi pasiekimams vertinti taikoma nepažyminė vertinimo sistema “Mano žingsniai”, pagrįsta idiografinio vertinimo nuostatomis ir susieta su Išsilavinimo standartais

19.3. adaptaciniu laikotarpiu mokiniams, pradedantiems pagrindinio ugdymo programą, 1-ojo trimestro pirmą mėnesį vertinami ne pažymiais, o taikant idiografinius vertinimo principus, kurie buvo taikomi pradinėse klasėse. Dalykų mokytojų vertinimas rašomas mokinių individualiuose pasiekimų sąsiuviniuose bei pažymių knygelėse. Vertinimai surašomi kiekvieną savaitę.

MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO SISTEMA

ĮVADAS

Mūsų mokykloje taikomi ideografinis ir riterinis vertinimai. Idiografinis vertinimas, kaip sistema taikomas I koncentre (1-4 kl). Atskiri šio principo momentai ir atvejai išlieka ir kitose, kaip pedagoginė motyvacijos skatinimo priemonė. Lygiagrečiai naudojamės formaliuoju ir neformaliuoju vertinimo būdais. Vyresnėse klasėse stiprėja formalusis vertinimo būdas, orientacija į rezultatą (standartus). Neformalusis vartojamas kaip priemonė planuojamam rezultatui pasiekti. Neformaliajam vertinimui atsiranda plati erdvė ugdant toleranciją, pilietiškumą – įgyvendinant mūsų prioritetus.

VERTINIMO TIKSLAI 1. Gerinti ugdymo kokybę 2. Stiprinti mokymosi motyvaciją 3. Objektyviai vertinti 4. Turėti ir teikti objektyvią informaciją apie moksleivių pasiekimus visiems subjektams

VERTINIMO SĄVOKOS

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo interpretavimo ir apibendrinimo procesas. Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas- paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą ir pasiekimus. Vertinsime dviem būdais: formaliuoju ir neformaliuoju. Formalusis vertinimas, kuris remiasi nustatytais ir iš anksto žinomais kriterijais, siejamas su konkrečiomis užduotimis, laiku ir vieta joms atlikti bei kurio vertinimai užrašomi sutarta forma – pažymiu. Neformalus vertinimas – nuolat ugdymo procese vykstantis vertinimas, kurio įvertinimai neužrašomi. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda nustatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis

analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes geranoriškam mokinių ir mokytojų bendradarbiavimui. Apibendrinamasis vertinimas, naudojamas mokymosi periodo pabaigoje. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. Kriterinis vertinimas – vertinimo pagrindas – standartai, kuriais lyginami mokinio pasiekimai. Idiografinis vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniais stebima ir vertinama daroma pažanga. Vertinimo valdumas – vertinimo tikrumas (neprieštaringumas)

VERTINIMO DALYVIAI 1. Mokiniai – kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi rezultatus, vertinimo kriterijus.

Mokytojo padedami mokosi įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. 2. mokinių tėvai gauna aiškią, savalaikę informaciją apie vaiko mokymąsi, jo pažangą,

pasiekimus. 3. Mokytojai pagal pasirinktą metodiką planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų

vertinimų vertinimą ugdymo procese. Informuoja mokinius ir jų tėvus, kitus mokytojus, mokyklos vadovybę apie mokinių pasiekimus ir spragas.

Vertinimą ugdymo procese sudaro penki komponentai:

1. vertinimo planavimas 2. vertinimas mokant ir mokantis 3. sukauptos informacijos apibendrinimas ir fiksavimas 4. informavimas ir komentavimas 5. ugdymo proceso vertinimas ir koregavimas

VERTINIMO PRAKTIKA

1. Vertinimas pažymiu. Vertinama 10 balų sistema 1.2. Pažymys įrašomas 1.2.1. Į žurnalą, įrašo dalyko mokytojas 1.2.2. Į pažymių knygelę, 5-8 klasėje įrašo dalyko mokytojas, 9-10 įsirašo pats mokinys stebint

mokytojui. Pažymių knygeles tikrina klasės vadovas kartą per savaitę įrašo trūkstamus pažymius.

1.3. Pažymiu vertinama: namų darbai, kontroliniai darbai, savarankiški darbai, praktiniai darbai, projektiniai darbai, trimestro pasiekimai

1.3.1. Namų darbai tai užduotis, skirta įtvirtinti pamokoje įgytoms žinioms, pasikartoti pamokoje įgytas žinias, pasirengti kitai pamokai. Namų darbų užduotys gali būti užduodamos žodžiu, raštu ir kitos užduotys.

1.3.2. 5-10 klasėse namų darbai tikrinami nuolat 1.3.3. 5-10 klasėse namų darbai vertinami kartą per dvi savaites 1.3.4. Namų darbai vertinami kaupiamuoju pažymiu. Duomenys apie darbų atlikimą ar

neatlikimą fiksuojami mokytojo užrašuose, vertinami taškais: 1.3.5.1. Namų užduotys raštu: 1.3.5.1.1. neatliktas namų darbas -1 1.3.5.1.2. namų darbas padarytas, bet yra klaidų +1 1.3.5.1.3. namų darbas padarytas be klaidų +2 1.3.5.1.4. pažymys rašomas, namų darbus patikrinus 5 kartus iš eilės, sudedant gautus taškus 1.4. Kontrolinis darbas rašomas baigus temą, kontrolinis darbas trunka visą pamoką.

1.4.1. Mokytojas mokiniams praneša apie kontrolinio darbo laiką ne mažiau kaip prieš savaitę. 1.4.2. Per dieną vienos klasės mokiniai rašo tik vieną kontrolinį darbą. Kontrolinių darbų tvarkaraštis yra mokytojų kambaryje. 1.4.3. Apie kontrolinio darbo vertinimo kriterijus mokytojas informuoja mokinius, kai praneša kontrolinio darbo laiką. 1.5. Savarankiškas darbas, darbas siekiant įtvirtinti temos dalį 1.5.1. apie savarankiško darbo laiką ir vertinimo kriterijus informuoja mokytojas pamokos metu 1.5.2. savarankiškas darbas trunka dalį pamokos 1.6. Projektas – savarankiškas problemos nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas dirbant mažose grupėse ar individualiai. 1.6.1. projektinis darbas vertinamas mokytojo individualią sistemą 1.6.1.1. vertinama: pasirengimas projektui, estetinė išvaizda, turinys, savarankiškumas, pristatymas 1.7. Praktiniai darbai atliekami išmokus naują temą, norint įtvirtinti arba patikrinti mokinių žinias ir praktinius gebėjimus. 1.7.1.1. projektinis darbas vertinamas pagal mokytojo individualią sistemą 1.7.1.2. vertinama: pasirengimas projektui, estetinė išvaizda, turinys, savarankiškumas, pristatymas 1.8. Trimestro įvertinimas 1.8.1. apskaičiuojamas aritmetinis pusmečio įvertinimų vidurkis 1.8.1.1. jei skaičius po kablelio didesnis už 5, apvalinama iki skaičiaus, didesnio už skaičių, esantį prieš kablelį 1.8.1.2. jei skaičius po kablelio lygus 5, atsižvelgiama į kontrolinių darbų rezultatus 1.8.1.3. jei skaičius po kablelio mažesnis už 5, apvalinama iki skaitmens, esančio prieš kablelį 2. Vertinimas įskaita. Įskaita vertinama pasirenkamieji dalykai 2.1. Įskaita vertinama kaupiamaisiais taškais, kurie fiksuojami mokytojo užrašuose 2.1.1. pasiruošimas ir dalyvavimas pamokoje 1 taškas 2.1.2. papildomi taškai skiriami už 2.1.2.1. laiku atliktas privalomas užduotis 1 taškas 2.1.2.2. už stropumą pamokoje 1 taškas 2.1.2.3. už dalyvavimą tarpklasinėse varžybose, konferencijose 2.2 Nesurinkus reikiamo skaičiaus taškų mokiniai savarankiškai atlieka papildomas užduotis. 2.3. Trimestrinis įskaitos įvertinimas įrašomas į žurnalą „įskaityta“ arba „neįskaityta“ 2.3.1. „Įskaityta“ rašoma, jei mokinys trimestro bėgyje surinko minimalų taškų skaičių: pamokų skaičius per trimestrą + 2 taškai 3. Neformalusis vertinimas – nuolat ugdymo procese vykstantis vertinimas, kurio įvertinimai fiksuojami mokytojo užrašuose. 4. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą. 5. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda nustatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes geranoriškam mokinių ir mokytojų bendradarbiavimui. 6. Apibendrinamasis vertinimas, naudojamas mokymosi periodo pabaigoje. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. 7. Kriterinis vertinimas – vertinimo pagrindas – standartai, kuriais lyginami mokinio pasiekimaii 8. Idiografinis vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniais stebima ir vertinama daroma pažanga.

20. PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMAS

Pasibaigus mokslo metams dešimtos klasės mokiniai laiko šiuos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus;

- matematiką (raštu), - lietuvių gimtąją kalbą (raštu), - lietuvių gimtąją kalbą (žodžiu).

21. MOKINIŲ KĖLIMAS Į AUKŠTESNĘ KLASĘ, UGDYMO PROGRAMOS BAIGIMAS 21.1. Mokinys , turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę 21.2. Mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus įvertinimus arba papildomų darbų įvertinimus, kėlimo į aukštesnę klasę, ugdymo programos baigimo klausimus, svarsto Mokytojų taryba. 21.3. Mokytojų taryba: 21.3.1. išnagrinėjusi mokinio atsilikimo moksle priežastis ir įvertinusi mokytojų ir klasės auklėtojo darbą su juo per mokslo metus, skiria papildomus darbus, nustato jų trukmę, atsiskaitymo, pakartotino svarstymo dėl kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti programą datą; 21.3.2. atsižvelgusi į vieno iš tėvų pateiktą pageidavimą (raštu) , bei klasės auklėtojo siūlymą, priima nutarimą siūlantį direktoriui mokinį kelti į aukštesnę klasę arba palikti kartoti programą; 21.4. su direktoriaus įsakymu dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę, ugdymo programos baigimo , papildomų darbų skyrimo ar palikimo kartoti programą nustatyta tvarka, klasės auklėtojas per 3 dienas supažindina mokinio tėvus. 22. NAMŲ DARBAI 22.1. sudarant pamokų tvarkaraštį, atsižvelgiama į pamokų sunkumą. Namų darbų skyrimą dalykų mokytojai derina tarpusavyje (į kiekvienos klasės žurnalą įdedamas sąsiuvinis, kuriame dalykų mokytojai fiksuoja užduotus namų darbus ir jų atlikimo trukmę). 1 – 2 klasių mokiniams namų darbai neskiriami; 3 – 4 klasių mokiniams skiriami namų darbai , kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip vienos valandos; 5 – 6 klasių – 1,5 valandos; 7 -8 klasių – 2 valandų; 9 – 10 klasių – 2,5 valandos kasdieną; 22.1. atostogų laikotarpiui mokiniams namų darbai neskiriami. 23. MOKYKLOJE TEIKIAMOS PASLAUGOS Socialinis pedagogas 1. įvertinti vaiko socialines problemas ir poreikius; 2. pasirinkti efektyvius darbo metodus; 3 .planuoti ir dalyvauti socialinės pagalbos teikimo vaikui procese; 4. kiekvienam vaikui su kuriuo dirba socialinis pedagogas, užvesti bylą ir laikyti joje informaciją apie vaiko socialinę situaciją bei teikiamos pagalbos procesą; 5. sprendžiant problemas ir priimant sprendimus neperžengti savo profesinės etikos kompetencijos ribų; 6. informuoti mokyklos administraciją, mokytojus, kitus specialistus apie probleminę situaciją, nepažeidžiant konfidencialumo; 7. atsakyti už darbe naudojamų metodų pasirinkimą ir korektišką jų panaudojimą, mokyklos administracijai; 8. konsultuotis su kolegomis ir prireikus vaiką siųsti pas kitus specialistus.

Socialinio pedagogo vertybinės nuostatos: 1. pagarba – kiekvienas yra vertas besąlygiškos pagarbos; 2. atvirumas – kiekvienas turi teisę į atvirą ir nuoširdų bendravimą; 3. tolerancija – kiekvienas turi teisę turėti skirtingus įsitikinimus, vertybes; 4. konfidencialumas – vaikų bylos ir jose sukaupta informacija turi būti saugoma tik socialiniam pedagogui prieinamoje vietoje; 5. pasitikėjimas – socialinis pedagogas neturi rodyti įtarumo ir nepasitikėjimo vaiku.

24. PRIĖMIMO MOKYTIS SĄLYGOS

Klasių komplektų skaičius 1 klasė - 1 komplektas 2 klasė - 1 komplektas 3-4 klasės - 1 komplektas 5 klasė - 1 komplektas 6 klasė - 1 komplektas 7 klasė - 1 komplektas 8 klasė - 1 komplektas 9 klasė - 1 komplektas 10 klasė - 1 komplektas

Mokiniai į Čiobiškio pagrindinę mokyklą priimami vadovaujantis Širvintų rajono

savivaldybės tarybos patvirtinta Mokinių priėmimo į bendrojo lavinimo mokyklas tvarka. Asmuo turi teisę rinktis mokyklą ir ją keisti. Į bendrojo lavinimo mokyklą priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos steigėjo tai

Mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo lavinimo mokyklą. Mokiniai į Čiobiškio pagrindinę mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą ir savivaldybės nustatytas teritorines ribas į 1 – 10 klases: Čiobiškio seniūnijos Aleksandravos k., Armoniškių vs., Astruvkos k., Bobriškių k., Čiobiškio k., Darvydų k., Diršonių k., Janionių k., Juknonių k., Kaimenkos vs., Kamalkos vs., Labūnavos k., Laukystos k.,Michaluvkos vs., Rusių Rago k., Smėliankos k., Sporos vs., Steponavos k., Taliotiškio k., Užukamajų k., Žvagakalnio k, Bartasiūniškio k., Brazelės k., Dembuvkos k., Grebliaučiznos k., Ilgojos k., Lapelių k., Liaukiškių k., Malinavos k., Markučių k., Nesteriškio vs., Padvarių k., Pakerpės k., Pamusių k., Petruvkos vs., Pigonių k., Skuzdėlių k., Spietiškių k., Strazdų k., Ustronės k., Valakėlės vs. Asmuo, pageidaujantis mokytis pagal pradinio ugdymo programą, mokyklos direktoriui pateikia prašymą ir medicininę pažymą: pageidaujantis mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą – prašymą ir dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14-16 metų vaikas – turintis vieno iš tėvų (globėjų) raštišką sutikimą. Prašyme nurodomi tikslūs duomenys apie tėvų darbovietę, gyvenamąją vietą bei kontaktiniai telefonai. Mokytis pagal pradinio ugdymo programą steigėjo nustatyta tvarka priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai.

Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą steigėjo nustatyta tvarka priimami vaikai ir suaugusieji, pateikę mokyklos direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą. Asmens priėmimas mokytis pagal pradinio , pagrindinio ugdymo programas įforminamas mokyklos direktoriaus įsakymu ir įrašymu į abėcėlinę knygą bei mokymo sutartimi. Mokymo sutartyje aptariami mokyklos ir asmens įsipareigojimai, jų nevykdymo pasekmės;

Už vaiką iki 14 metų pasirašo vienas iš tėvų (globėjų); 14 – 16 metų vaikas sutartį pasirašo tik turėdamas iš tėvų (globėjų) raštišką sutikimą. Vaikas iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas. Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal privalomojo švietimo programas, psichologines, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais), pedagogine psichologine bei vaikų teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje. Mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su vaikų teisių apsaugos tarnyba, gali būti pašalintas iš mokyklos. Mokyklos vadovas kartu su Švietimo skyriumi, jo tėvams (globėjams) dalyvaujant, mokinį perkelia į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą ir perkėlimą mokykla informuoja rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių.

25. MOKYKLOS BIUDŽETAS Mokykla patikėjimo teise valdo, naudojasi ir įstatymų nustatyta tvarka disponuoja priskirta žeme, savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis. Mokyklos finansavimo šaltiniai yra Širvintų rajono savivaldybės ir atskirais atvejais Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas. Mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro: patalpų nuomos mokestis, fizinių ir juridinių asmenų bei rėmėjų parama ir labdara bei kt. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Mokyklos finansines operacijas vykdo mokyklos vyr. buhalteris. Mokinių ugdymui yra skiriamos tikslinės LR Valstybės biudžeto lėšos - mokinio krepšelis (MK). Jo lėšų dydis priklauso nuo vyriausybės sprendimo ir mokinių skaičiaus mokykloje. Šiuo metų MK metiniam fondui sudaryti patvirtintas lėšų dydis vienam sutartiniam mokiniui. MK lėšų fondas naudojamas:

- mokėti mokytojų, valdymo, bibliotekos, socialinės pagalbos darbuotojos atlyginimui su priskaitymu SODR‘ai;

- apmokėti mokytojų kvalifikacijos tobulinimosi išlaidas; - pirkti vadovėlius bei mokymo priemones Mokyklos knygų fondui skiriama

atitinkamai 62,00 Lt vienam mokiniui per metus. Nepanaudotos (sutaupytos) MK fondo lėšos, suderinus su steigėju skiriamos mokyklos ugdymo išlaidų įsiskolinimui dengti bei ugdymo proceso modernizavimui. Steigėjo skiriamos ūkio lėšos naudojamos aplinkai išlaikyti ; pastatų priežiūrai ir jų remontui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, techninio personalo atlyginimams, kabinetų inventoriui įsigyti bei atnaujinti bei kitoms ūkinėms išlaidoms. 26. APRŪPINIMO VADOVĖLIAIS, JŲ KOMPLEKTŲ DALIMIS, MOKYMO

SPECIALIOSIOMIS PRIEMONĖMIS IR LITERATŪRA, ATLYGINIMO UŽ PRARASTUS VADOVĖLIUS , MOKYKLOS TURTO SUGADINIMĄ, TVARKA Mokyklos aprūpinimo vadovėliais , jų komplektų dalimis, mokymo priemonėmis ir literatūra tvarka sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.ĮSAK-2 „Dėl mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo vadovėliais ir mokymo priemonėmis aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 metų sausio 20 d. įsakymu Nr. ĮSAK-72, 2005 metų kalendoriniu planu. Ši tvarka nustato mokyklos bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių, jų komplektų dalių , mokymo priemonių ir literatūros įsigijimą.

Tvarkoje vartojamos sąvokos yra aprašomos mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 metų sausio 4 d. įsakymu Nr.ĮSAK- 2.

1. už mokinio krepšelio lėšas, skirtas vadovėliams ,galima įsigyti: 1.1. galimų įsigyti vadovėlių sąraše įrašytus vadovėlius; 2. už mokinio krepšelio lėšas, skirtas mokimo priemonėms, galima įsigyti: 2.1. mokymo priemones; 2.2. literatūrą; 2.3. vadovėlių komplektų dalis (knygas mokytojui, chrestomatijas, skaitinius,

uždavinynus, žinynus); 2.4. mokomąsias mokymo priemones; 2.5. specialiąsias mokymo priemones. 3. mokinio krepšelio lėšų, skirtų vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti,

negalima naudoti pratybų sąsiuvinių įsigijimui. 4. perkant vadovėlius, vadovaujamasi galiojančių vadovėlių sąrašu, kuriame

nurodoma, nuo kelintų metų vadovėlis galioja. 5. už vadovėlių, jų komplektų dalių priėmimo ir išdavimo mokiniams ir mokytojams

tvarką, yra atsakinga bibliotekininkė. 6. mokinys ,sugadinęs ar pametęs vadovėlį, atlygina nuostolius.

27. MOKINIŲ MAITINIMAS, VEŽIOJIMAS Į MOKYKLĄ

Mokiniai maitinami mokyklos valgykloje. Mokiniai , gyvenantys 3 ir daugiau kilometrų nuo mokyklos , pavežami mokyklos geltonuoju autobusu. MOKYKLOS AUTOBUSAS VAŽIUOJA: Į MOKYKLĄ: Labūnavoje - 6.50 val. (prie Medzvecko) Juknonyse - 7.00 val. Astruvkoje - 7.05 val. Burniškėse - 7.10 val. Strazduose - 7.30 val. Pigonyse - 7.40 val. Lapeliuose - 7.45 val. Į NAMUS: Labūnavą

Babriškėlį Burniškes Juknonis - 14.35 val.( nuo mokyklos)

Lapeles Strazdus - 15.20 val. (nuo mokyklos)

28. MOKYKLOS MOKYTOJŲ SĄRAŠAS

Eil Nr.

Pavardė vardas Užimamos pareigos , kvalif.kat. ir jos sut. metai

Kokią mokslo įstaigą baigė ir kada

Išsilavi-nimas

Specia-lybė

Dėstomas dalykas, klasė, pamokų sk.

Papildo- mas ugdymas (dalykas, valandų sk.)

Vado-vauja klasei

1 2 5 6 7 8 9 10 11 1. Čižienė

Dijana Prad.kl. vyr.mok 2006

ŠPU 2001

Aukšt. Prad.kl mokytoja

2,3 kl. 22 p.

Šokių grupė „Kivi“ 2,5 val

3,4 kl.

2. Dambrauskienė Gaiva

Prad. kl. vyr. mokytoja

ŠPI 1989 m.

Aukštasis

Prad. kl. mokytoja

1 , 3 kl. 23 p.

„Darbš- tuolėliai“ 1 val.

2 kl.

3. Gediminskienė Virginija

Prad.kl. vyr. mokyt 1996

ŠPI 1989

Aukšt. Prad.klmokytoja

5 kl. liet. 4 p.,mat. 5 p.inf.-1 p. 1-4 kl. kūno k. 9

5 kl.

4. Gurčytė Rasa

Biologijos mokytoja

VPI 1990

Aukšt. Biologija

Biologija 7-10 6 p. Chemija 8-10 6 p. Anglų k. 4-10 kl.-16 p.

8 kl.

5. Klimienė Violeta

Rusųk. Ir literatūrosmokytoja

VVPI 1981

Aukšt. Rusų k. ir literatūros mokytoja

Vok.k. 10 kl. – 3 p. Rusų k. 6-9 kl. – 8 p. Pasirenk.: 10 kl.-0.5 p Technolog 5-10 kl.- 4,5 p. Indiv. p. – 1 p.

6 kl.

6. Kvietkauskienė Palmira

Direk. pavaduot.

VVU 1985

Aukšt. Geograf. dėstytoja

Gamta ir žmogus 5-6 kl. 4 pam. Geogr.6-10 kl. -9pam. Pasir.p.- 5 kl. 1 p.

7. Levandauskienė Milda

Matematik. vyr.moky. 1994

VVU 1985

Aukšt. Matematik dėstytoja

Matem. 6-10 kl.-19 pam. Informatika6,9.10 kl. -3 pam. Modulis 9,10 kl. -1 val. Fizika 9,10 kl.-4 p.

8. Lisauskienė Virginija

Prieš.ugd. mokytoja

ŠPU 2000

Aukšt. Prad. kl. mokytoja

9. Povilas Malinauskas

Techlolo- gijų mok. Dailės vyr. .

VVPI 1980

Aukšt. Biologijos mokytojas

Technologijos 5-10 kl. 4,5 p. Fizika 7,8 kl. 3 p.

Drož.b 1 val.

mok. 1997 Vyr. aukl. 2002

10.

Mažrimienė Regina

Lietuvių k. vyr.mok. 1994 Dailės vyr. mok. 1996

VVU 1983

Aukšt. Filologijos dėstytoja

Lietuvių 6,8-10 kl.- 19 p. Dailė 5-10 kl. – 6 p. Modulis 9,10 kl. -1 val.

Dailės b. 1 val.

11. Mažrimas Steponas

Direktorius 1996 lietuvių k. vyr. mok.1996

VVU 1988

Aukšt. Filologijos dėstytojas

Lietuvių k. 6 kl. – 5 p. 7 kl. - 5 p.

12. Mažrimas Regimantas

Kūno kultūros mokyt.

VPU 2007

Aukšt. Kūno k. 9,10 kl.(b)

Sporto b.- 3 val.

13. Niekienė Jūratė

Kūno kult. vyr. mok. 2001

LŽŪA 1986

Aukšt. Buh.apsk. ir ekonom.

Kūno k. 5-8 kl.; 9,10 kl(m) 11 pam. Ekonomika 9 kl -1 p Pasirenk. 8 kl.- 0,5 p.

Sporto b. 5-10kl.

7 kl.

14. Ruzgienė Daivutė

Dorin.ug.mokytoja

Kauno aukštesn.katechetų mokykla 2002 m.

Aukštesn Katalikų religijos mokytoja

Etika-tikyba 1-10kl 8 p. Žmog. sauga: 5-10 kl. 2,5 p.

10 kl.

15. Piškinas Almantas

Istorijos mokytojas

VVPI 1992 m.

Aukšt. Istorijos ir visuom. Mokslų mokyto

Istorija 5-10 kl.-12 p. Piliet ugd. 8-10 kl.- 1 p.

jas 16. Baškevičienė

Dalia Muzikos mokytojas

Vilniaus prekybos mokykla 1992

Aukštesn Prekybos organizav.

Muzika 5-10 kl -6 pam. Mob.gr.. 8 kl. 1 p. Mob. gr. 9,10 kl. - 1 p.

Dainavi-mo būr.- 1,5 val.

17. Šidlauskienė Edita

Istorijos vyr. mok. 2006 m.

VVU 1988

Aukšt. Istorijos dėstytoja

Skautų b. 1 p.

18.

Živilė Klimaitė

Socialin pedagog

Vilniaus kolegija 2003

Aukštesn.

Med. diagnost. laborantė

Vaiv. Draug. -1 val.

6 kl. 8 kl.

19.

Vansevičienė Valerija

Prad.kl. vyr. mokytoja

ŠPI 1988 m.

Aukštasis Prad.kl mokytoja

1kl. 23 p.

„Drambliuko svetainė“ 1 val.

1kl.

. 29. VIDAUS AUDITO ATASKAITA Mokyklos direktoriaus įsakymas 2004 m. Nr. V-16 Eil.nr. KVA grupės nariai Pareigos 1. Palmira Kvietkauskienė Direktoriaus pavaduotoja 2. Gaiva Dambrauskienė Pradinių klasių mokytoja 3. Virginija Lisauskienė Priešmokyklinio ugdymo grupės mokytoja 2.Giliajam auditui pasirinkta mokymasis ir ugdymas, nes pagal išorės audito išvadas kai kuriuos šios srities pagalbinius rodiklius reikėtų patobulinti. Gilusis auditas Sričių įvardijimas (3) arba rodiklių krepšelis (3.4.1, 3.4.2)

Metodai: anketos, pokalbiai, testų darbų bei pasiekimų knygelių analizė, stebėjimas. Šaltiniai: pokalbiai su mokiniais ir mokytojais; tėvų anketos; mokytojų teminiai planai; pažangumo suvestinės;

pasiekimų knygelės; padėkos, pagyrimo raštai.

Atsiskaitymas ir informavimas

Kam, kaip ir kada: mokyklos bendruomenei įvairių susitikimų, klasės valandėlių metu 2007 metų balandžio, gegužės mėnesiais.

3.Sėkmės veiksniais pasirinkti privalumai ir trūkumai Privalumai Trūkumai Prioritetai 4.2.1. 4.2.2. 3.4.1. 6.1.3 7.3.1. 3.4.2. 4.Planavimas: pagrindinis planavimo tikslas – gerinti mokymosi kokybę. 4.1. Darbo grupės nariai Pareigos 1. Daivutė Ruzgienė Dorinio ugdymo mokytoja 2. Regina Mažrimienė Lietuvių k. ir dailės mokytoja 3. Dijana Čižienė Pradinių klasių mokytoja

30. LANKOMUMO SUVESTINĖ Praleista pamokų Ugdymo

koncentrai Mokinių skaičius

Iš viso Dėl ligos Dėl kitų priežasčių 1-4 kl. 31 1344 1344 - 5-10 59 4344 3255 1089

31. MOKINIŲ PASIEKIMAI RAJONUOSE OLIMPIADOSE IR KONKURSUOSE Renginiai Dalyviai Rezultatai Paruošė mokytojas „Kengūra“ 6,9 kl. - M.Levandauskienė Greito spausdinimo konkursas

6-9 kl. - M.Levandauskienė

Matematikos olimpiada

5 – 10 kl. - M.Levandauskienė

Matematinių žinių konkursas

8 kl. - M.Levandauskienė

„Šviesoforas“ 1-4 kl. - D.Čžienė Kvadrato varžybos 5-6 kl. IV vieta J.Niekienė Krepšinio turnyras Nepriklausomybės dienai paminėti

9-10 kl. I vieta R.Mažrimas

Kaimo mokyklų krepšinio turnyras

9-10 kl. III vieta R.Mažrimas

Kroso varžybos 7-10 kl. V vieta R.Mažrimas Lengvosios atletikos keturkovės varžybos

5-7 kl. IV vieta (mergaitės)

J.Niekienė

Pradinių klasių lengvosios atletikos trikovės varžybos

1 – 4 kl. I V.Gediminskienė

Geografijos olimpiada 10 kl. II vieta P.Kvietkauskienė

Jaunųjų dailininkų olimpiada

8-10 kl. II vieta R.Mažrimienė

Ekonomikos olimpiada 9 kl. III vieta J.Niekienė

32. 2006/2007 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMO PATIKRINIMO REZULTATAI

Rezultatai Patikrinimas Mokinių skaičius

Dalyvavo 4 5 6 7 8 9 10

Matematika 12 7 3 1 3 Lietuvių k. 12 7 1 1 3 2

Tolesnė dešimtokų veikla: - mokosi 11-oje klasėje - 8 mokiniai

33. MOKYKLOS ETOSAS IR VERTYBĖS Tapatumas ir pasididžiavimas.

1. Mažiau nei 50 proc. bendruomenės narių vadovaujasi bendromis vertybėmis 2. Kuriant mokyklos viziją, tikslus ir strategiją dalyvauja mokytojai , administracija, mokyklos tarybos nariai 3. Mokykla dažniausiai reprezentuojama visuomenėje 4. Bendruomenės narių pasididžiavimas ir pasitenkinimas mokykla daugiau nei 50 proc. (3 lygis). 5. Turto apsauga ir aplinkos puoselėjimas mažiau nei 50 proc. (2 lygis). Lygios galimybės.

1. Dažniausiai bendruomenės nariai gali reikšti savo nuomonę (3 lygis). 2. Sprendimų priėmimas ( 3 lygis).

Saugumas. 1. Saugumu rūpinasi administracija, budintys mokytojai, budintys mokiniai ( 3 lygis). 2. Smurtą patiria mažiau nei pusė mokinių , daugiau nei pusė yra matę smurtą mokykloje . Daugiausia smurto patiriama per pertraukas (2 lygis). 3. 63 proc. apklaustųjų mano, kad tvarka mokykloje gera (3 lygis). 4. Kitų institucijų pagalba tvarkai palaikyti naudojamasi itin retai ( 4 lygis). Bendravimas ir bendradarbiavimas. 1. Mokiniai menkai dalyvauja mokyklos darbo planavime ( 2 lygis). 2. 78 proc. mokytojų savo santykius su moksleiviais vertina gerai. Virš 60 proc. mokinių gerai vertina santykius su mokytojais. 70 proc. mokytojų gerai vertina santykius su administracija. Virš 50 proc. tėvų santykius su mokytojais ir administracija vertina gerai. Mokytojų ir pagalbinio personalo santykius gerai įvertino 67 proc. apklaustųjų ( 3 lygis).

3. Mokinių savijauta klasėje: 52 proc. jaučiasi reikalingi; 48 proc. nesijaučia reikalingi ( 2 lygis). Mokinių ir mokytojų lūkesčiai. 1. 70 proc. mokytojų jaučia pripažinimo stoką (2 lygis). 2. 90 proc. apklaustų mokytojų dažnai giria vaikus ( 3 lygis). 3. 31 proc. mokinių galvoja, kad mokytojai nesitaria su jais dėl darbo pamokoje (2 lygis). 4. daugiau nei 50 proc. mokinių mokytojus laiko sektinu pavyzdžiu ( 3 lygis). Mokyklos vieta bendruomenėje. 1. Su vietos bendruomene bendradarbiauja mažiau nei pusė mokytojų ( 2 lygis). 2. Su vietos bendruomene nuolat vykdomi bendri projektai ( 4 lygis). 3. Mokyklos renginiuose dažnai dalyvauja vietos bendruomenės atstovai ( 3lygis). 4. 70 proc. apklaustų bendruomenės narių gerai vertina mokyklą ( 3 lygis). Mokyklos ryšiai. 1. Beveik 100 proc. mokytojų norėtų daugiau bendradarbiauti su kitų mokyklų kolegomis . Daugiau nei pusė mokinių pageidauja artimesnių ryšių su kitų mokyklų bendraamžiais ( 1 lygis). 2. Mokykla palaiko ryšius su reikalingomis institucijomis nuolat (4 lygis).

3. Ryšius planingai palaiko administracija ir kai kurie individai ( 3 lygis). 4. Palaikomų ryšių poveikį mato ir pripažįsta dauguma bendruomenės narių (3

lygis). MOKYKLOS VERTYBĖS

Mokėjimas bendrauti (kultūra, lankstumas, diplomatija, skirtingai su skirtingais)

Tolerancija ( išklausyti, gerbti kitą asmenį ir jo nuomonę) Pasitikėjimas (savimi, vaikais, kolegomis, bendruomene, visa aplinka; pasitikėti – nereiškia atsisakyti kritiško požiūrio) Atsakomybė ( už poelgius, darbo kokybę, pareigai, už aplinką, kurioje esi) Stiprybė (prieš rutiną, konkurenciją, stiprybė-žinojime)

34. INFORMACIJA APIE MOKYKLOS VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIUS DOKUMENTUS Su mokyklos veiklą reglamentuojančiais dokumentais tėvai ir mokiniai gali susipažinti atvykę į mokyklą.

35. NUSISKUNDIMŲ PATEIKIMO TVARKA

Nusiskundimai mokykloje registruojami pasiūlymų , pareiškimų ir skundų registravimo žurnale.

36. AUTOBUSŲ MARŠRUTAI, KURIAIS GALIMA Į MOKYKLĄ ATVYKTI IR IŠVYKTI. Atvykimas: iš Širvintų darbo dienomis 5.45 val.; 12.00 val. ; 14.05 val. Iš Ukmergės pirmadieniais 5.30 val. penktadieniais 13.15 val. Iš Vilniaus pirmadieniais 8.40 val. penktadieniais 17.20 val. Išvykimas : į Širvintas darbo dienomis 7.00 val.; 13.15 val.; 15.40 val. Į Ukmergę pirmadieniais 10.00 val. penktadieniais 19.00 val. Į Vilnių pirmadieniais 6.45 val. penktadieniais 14.30 val. ___________________________ Mokyklos direktorius Steponas Mažrimas