Informatika IItomukas/Knygos/pavasaris.pdf · Klasiu˛ savybe˙s 1 skyrius 2 skyrius 3 skyrius 4 skyrius 5 skyrius 6 skyrius 7 skyrius 8 skyrius 9 skyrius 10 skyrius 6 / 259 Klase˙s

Informatika II

Tomas Plankis

2012

Objektiškai orientuotas programavimas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

2 / 259

OOP

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

3 / 259

Objektiškai orientuotas programavimas (angl. Object-OrientedProgramming) tai programavimo paradigma, kompiuteriniu programuarchitekturoje naudojanti objektus ir ju sąveikas.

Pagrindines koncepcijos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

4 / 259

■ Klase - aprašas, nusakantis tam tikro tipo objektu duomenustrukturą ir ju valdymo taisykles.

■ Objektas - unikalus duomenu rinkinys, atitinkantis to objektoklaseje aprašytą strukturą. Galima vadinti klases egzemplioriumi(angl. instance).

■ Metodas - objekto valdymo taisykle (funkcija).■ Abstrakcija - galimybe programuoti nežinant konkrečiu detaliu

apie realizaciją.■ Inkapsuliacija (informacijos slepimas) - užtikrina, kad objekto

naudotojas negali pakeisti objekto busenos nenumatytu budu.■ Polimorfizmas - objekto elgsena priklausanti nuo jo klases.■ Paveldejimas - viena klase yra yra kitos klases išpletimas.

Klase

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

5 / 259

Klase iš esmes yra naudotojo apibrežtas duomenu tipas, leidžiantiskurti šio duomenu tipo objektus.

Klasiu savybes

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

6 / 259

■ Klases objektas iškviečiamas taip, tarsi tai butu funkcija.■ Objekto tipas yra klase.■ Klase turi atributus (požymius).■ Atributai skirstomi i deskriptorius (iskaitant funkcijas) arba

duomenu objektus.■ Atributas susietas su funkcija yra vadinamas metodu.■ Metodas gali buti specialus, pradedamas ir pabaigiamas su dviem

pabraukimais. Pitonas automatiškai iškviečia tokius metodus, jeiklase juos turi, kuomet atliekamos ivairios operacijos su tos klasesobjektais.

■ Klase gali paveldeti (ang. inherit) iš kitu klasiu, tai reiškia, kad jigali perduoti (angl. delegate kitai klasei atributu paiešką, jei jienerandami toje pačioje klaseje.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

7 / 259

c l a s s Klases−pavad in imas ( v i r s k l a s i a i ) :s a k i n i a i

Pastabos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

8 / 259

■ Klases-pavadinimas yra identifikatorius, kuris susiejamas su klasesobjektu

■ virsklasiai yra kableliu atskiriamas klasiu sąrašas. Dažnaiivardinamos kaip:

◆ Bazes (angl. bases)◆ Superklases (angl. superclasses)◆ Tevines klases (angl. parents)

■ Sakoma, kad kuriama klase :

◆ paveldi (angl. inherit)◆ išvedama (angl. derive)◆ išplečia (angl. extend)◆ paveldi (angl. subclass)

■ Visos klases išskyrus vieną yra poklasiai klases object■ Paveldejimas yra tranzityvus, t.y., jei C1 -> C2, C2 -> C3, tai C1

-> C3

Objektas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

9 / 259

Objektas (angl. instance) sukuriamas kviečiant klasę kaip funkciją.Metodas isinstance(O, K) patikrina ar O yra klases K arba bet kuriojos poklasio objektas.

o b j e k t a s = Kla se ( )

Atributai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

10 / 259

Kuomet sukuriams objektas, jo atributai pasiekiami taško "."pagalba. Objekto atributai gali buti apibrežti išreikštiniu budu:

>>> c l a s s C( ob j e c t ) :. . . pass

>>> z = C()>>> z . x = 1>>> z . x1

__init__

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

11 / 259

Kuomet klaseje yra apibrežtas metodas __init__, kuriant objektą jisyra iškviečiamas pagal nutylejimą tam, kad butu atliekamas objektuibudingas inicializavimas. Perduodami parametrai turi atitiktiapibrežtus metode:

>>> c l a s s Kla se ( o b j e c t ) :. . . def __init__( s e l f , n ) :. . . s e l f . x = n

>>> ob j e k t a s = Kla se (50)

Pastabos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

12 / 259

■ Kadangi __init__ metodas inicializuoja atributus, jis neturigrąžinti reikšmes, priešingu atveju gausime klaidą TypeError.

■ Rekomenduojama naudoti __init__ metodą atributuinicializavimui, nors tai ir nera butina.

■ Jei metodo __init__ nera, objektas kuriamas be jam budinguatributu.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

13 / 259

>>> c l a s s Taskas ( o b j e c t ) :. . . x = 0. . . y = x. . . def spausd inkX ( s e l f ) :. . . pr in t ( s e l f . x )

>>> Taskas .__name__’ Taskas ’

>>> Taskas .__base__<c l a s s ’ o b j e c t ’>>>> Taskas . __dict__d ic t_proxy ({ ’__module__ ’ : ’__main__ ’ , ’__dict__ ’ : . .>>> c = C( )>>> c . spausd inkX ( )0

Privatus kintamieji

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

14 / 259

Privatus kintamasis yra toks, kuris naudojamas tik klases viduje irnera pasiekiamas "iš išores". Pitonas šią koncepciją igyvendina taip:jei identifikatorius prasideda su dviem pabraukimais - __pav, tuometinterpretatorius automatiškai prideda klases vardą -_klases_vardas__pav.

Pavyzdys I

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

15 / 259

>>> c l a s s Taskas :. . . __x = 0. . . def p ( s e l f ) :. . . pr in t ( s e l f .__x)

>>> t=Taskas ( )>>> t . p ( )0>>> t .__x = 5>>> t . p ( )0>>> pr in t ( t .__x)5>>> t . __dict__{ ’__x ’ : 5}>>> Taskas . __dict__d ic t_proxy ( . . . ’_Taskas__x ’ : 0 , . . . )

Pavyzdys II

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

16 / 259

>>> c l a s s Taskas :. . . __x = 0. . . def p ( s e l f ) :. . . pr in t ( s e l f .__x). . . s e l f .__x += 1. . .

>>> t = Taskas ( )>>> t . p ( )0>>> t . p ( )1>>> t . p ( )2

Klases dokumentacines eilutes

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

17 / 259

Jei pirma eilute klaseje yra simboliu eilute, tuomet ši eilute yrasusiejama su dokumentaciniu klases atributu __doc__

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

18 / 259

>>> c l a s s Taskas :. . . ’ S i k l a s e naudojama a p r a s y t i t a s k u i ’. . .

>>> Taskas .__doc__’ S i k l a s e naudojama a p r a s y t i t a s k u i ’

Deskriptorius

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

19 / 259

Taip vadinamas bet koks naujo stiliaus objektas, kurio klase turi bentvieną iš specialiu metodu __get__, __set__, __delete__. Jeiapibrežti du metodai __get__ ir __set__, tuomet objektasvadinamas duomenu deskriptoriumi.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

20 / 259

c l a s s De s k r i p t o r i u s ( o b j e c t ) :def __init__( s e l f ) :

s e l f ._name = ’ ’def __get__( s e l f , i n s t a n c e , owner ) :

pr in t ( " Ge t t i n g : %s " % s e l f ._name)return s e l f ._name

def __set__( s e l f , i n s t a n c e , name ) :pr in t ( " S e t t i n g : %s " % name )s e l f ._name = name . t i t l e ( )

def __delete__( s e l f , i n s t a n c e ) :pr in t ( " De l e t i n g : %s " %s e l f ._name)del s e l f ._name

c l a s s Testas ( o b j e c t ) :x = D e s k r i p t o r i u s ( )

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

21 / 259

>>> a = C()>>> a . c = ’ j o n a s ’S e t t i n g : j o n a s>>> a . cGe t t i n g : Jonas’ Jonas ’

>>> del ( a . c )De l e t i n g : Jonas

Gamybine funkcija (angl. factory-function)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

22 / 259

Tai programos projektavimo budas, kuomet funkcija grąžina reikiamosklases objektą.

c l a s s S p e c i a l u s A t v e j i s ( o b j e c t ) :def metodas ( s e l f ) :pr in t ( " s p e c i a l u s " )

c l a s s Norma l u sA t v e j i s ( o b j e c t ) :def metodas ( s e l f ) :pr in t ( " norma lus " )

def t i n k ama sA t v e j i s ( ar_normalus=True ) :i f ar_normalus :

return Norma l u sA t v e j i s ( )e l s e :

return S p e c i a l u s A t v e j i s ( )>>> ob j e k t a s = t i n k ama sA t v e j i s ( ar_normalus=Fa l s e )>>> ob j e k t a s . metodas ( )" s p e c i a l u s "

__new__

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

23 / 259

Naujojo tipo klases turi statini metodą __new__, kuris yraiškviečiamas iškviečiant konstruktoriu Klase(*args, **kwds). Kuometiškviečiame konstruktoriu, Pitonas iš pradžiu iškviečia metodą__new__, o po to ir __init__, jei sukonstruotas objektaspriklauso klasei Klase arba jos poklasiams.

Statinis metodas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

24 / 259

Statinis metodas yra toks metodas, kuri galima iškviesti ne tikobjekto, bet ir klases pagalba. Statinis metodas apibrežiamasfunkcijos staticmethod() pagalba (nebutinai pačiame klases apraše).

c l a s s Kla se ( o b j e c t ) :def s t a t i n i s ( ) :

pr in t ( ’ s t a t i n i s metodas ’ )s t a t i n i s = s t a t i cme thod ( s t a t i n i s )

#nuo 3 v e r s i j o s n ebu t i n a sob j e k t a s = Kla se ( )K la se . s t a t i n i s ( )# at sp au sd i n a : s t a t i n i s metodasob j e k t a s . s t a t i n i s ( )# at sp au sd i n a : s t a t i n i s metodas

Klases metodas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

25 / 259

Klases metodas yra toks metodas, kuri galima iškviesti ne tik objekto,bet ir klases pagalba ir yra susietas su pačia klase. Klases metodasapibrežiamas funkcijos classmethod() pagalba. Pirmasis metodoargumentas yra cls.

Klases metodas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

26 / 259

c l a s s Kla se ( o b j e c t ) :def k l a s i n i s ( c l s ) :

pr in t ( c l s .__name__, ’ k l a s i n i s metodas ’ )k l a s i n i s = c l a s smethod ( k l a s i n i s )

#nuo 3 v e r s i j o s n ebu t i n a sc l a s s Nau jaK la se ( K la se ) :

pass

ob j e k t a s 1 = Kla se ( )o b j e k t a s 2 = Nau jaK la se ( )K la se . k l a s i n i s ( )# at sp au sd i n a : K la se k l a s i n i s metodasob j e k t a s 1 . k l a s i n i s ( )# at sp au sd i n a : K la se k l a s i n i s metodasNau jaK la se . k l a s i n i s ( )# at sp au sd i n a : Nau jaK la se k l a s i n i s metodasob j e k t a s 2 . k l a s i n i s ( )# at sp au sd i n a : Nau jaK la se k l a s i n i s metodas

Susietieji metodai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

27 / 259

Gilinantis i Pitono programavimo kalbą galima aptikti tokias sąvokaskaip susietieji (angl. bound) ir nesusietieji (angl. unbound) metodai.Iš esmes susietasis metodas yra toks, kuris yra susietas su objektu(štai iš kur atsiranda self ). Ir kai kreipiamasi i metodą, jis iš pradžiukreipiasi i tą objektą, kuris ji iškviete.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

28 / 259

def make_adder_as_closure ( augend ) :def add ( addend , _augend=augend ) :

return addend+_augendreturn add

def make_adder_as_bound_method( augend ) :c l a s s Adder ( o b j e c t ) :

def _ _init_ _( s e l f , augend ) :s e l f . augend = augend

def add ( s e l f , addend ) :return addend+s e l f . augend

return Adder ( augend ) . add

Paveldejimas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

29 / 259

Paveldejimas tai egzistuojančios klases atributu pakartotinispanaudojimas.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

30 / 259

>>> c l a s s Taskas ( o b j e c t ) :. . . def __init__( s e l f ) :. . . s e l f . x=0. . . s e l f . y=0. . . def p ( s e l f ) :. . . pr in t ( s e l f . x , s e l f . y )

>>> c l a s s Atkarpa ( Taskas ) :. . . def __init__( s e l f ) :. . . Taskas . __init__( s e l f ). . . s e l f . r=1. . . def ats tumas ( s e l f ) :. . . pr in t ( s e l f . x+s e l f . r , s e l f . y )

>>> a=Atkarpa ( )>>> a . p ( )0 0>>> a . ats tumas ( )1 0

Daugialypis paveldejimas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

31 / 259

super

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

32 / 259

Tai raktažodis, leidžiantis kreiptis i tevinę klasę neišreikštiniu budu

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

33 / 259

c l a s s A( ob j e c t ) :def met ( s e l f ) :

pr in t ( ’A . met ’ )c l a s s B(A) :

def met ( s e l f ) :pr in t ( ’B . met ’ )supe r (B, s e l f ) . met ( )

c l a s s C(A) :def met ( s e l f ) :

pr in t ( ’C . met ’ )supe r (C , s e l f ) . met ( )

c l a s s D(B,C ) :def met ( s e l f ) :

pr in t ( ’D. met ’ )supe r (D, s e l f ) . met ( )

Polimorfizmas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

34 / 259

Polimorfizmas - tai galimybe kurti kintamuosius, funkcijas arobjektus, turinčius daugiau nei vieną pavidalą, bet naudojamus tokiupačiu budu.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

35 / 259

c l a s s Mai s ta s ( o b j e c t ) :def __init__( s e l f , pavad in imas , k a l o r i j o s ) :

s e l f . name = pavad in imass e l f . c a l o r i e s = k a l o r i j o s

def s k o n i s ( s e l f ) :r a i s e Not ImplementedExcept ion ( " P o k l a s i a i \

a t s a k i n g i uz s i o metodo r e a l i z a v i m a " )

c l a s s Hamburger i s ( Ma i s ta s ) :def s k o n i s ( s e l f ) :

return " b e s k on i s "

c l a s s V i s t i e n o s P y r a g e l i s ( Ma i s ta s ) :def s k o n i s ( s e l f ) :

return " s k o n i s k a i p v i s t i e n o s "

Metodu perrašymas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

36 / 259

Metodu perrašymas tai to paties metodo pavadinimo panaudojimassu skirtingu parametru rinkiniu. Pavyzdžiui:

def s p au sd i n k ( s e l f ) :pr in t ( ’ kuku ’ )

def s p au sd i n k ( s e l f , t e k s t a s ) :pr in t ( t e k s t a s )

Pitonas tokios galimybes nepalaiko! Tą galima igyvendintiperduodant parametru rinkini. Pavyzdžiui:

def s p au sd i n k ( s e l f , ∗ a rgumenta i ) :. . .

Savybes (angl. Properties)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

37 / 259

Itaisytasis deskriptorius su specialiomis galimybemis - iškviesti objektometodus kaip argumentus.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

38 / 259

c l a s s Stac i a kamp i s ( o b j e c t ) :def __init__( s e l f , p l o t i s , a u k s t i s ) :

s e l f . p l o t i s = p l o t i ss e l f . a u k s t i s = a u k s t i s

def g e tP l o t a s ( s e l f ) :return s e l f . p l o t i s ∗ s e l f . a u k s t i s

p l o t a s = p r op e r t y ( g e tP l o t a s ,doc=’ s t a c i a k amp i o p l o t a s ’ )

>>> s=Stac i a kamp i s (5 , 5)>>> s . p l o t a s25>>> s . p l o t i s =4>>> s . p l o t a s20

Savybes

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

39 / 259

■ Savybes yra tik skaitomos■ Naudingos kaip viešoji sąsaja■ Yra paveldimos, bet metodai, i kuriuos kreipiasi, priklauso tik tai

pačiai klasei, kurioje savybes aprašytos

Pavyzdys I

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

40 / 259

c l a s s B( ob j e c t ) :def f ( s e l f ) : return 23g = p r op e r t y ( f )

c l a s s C(B ) :def f ( s e l f ) : return 42

c = C( )pr in t c . g # spau sd i n a 23

Pavyzdys II

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

41 / 259

O čia pavyzdys, kaip "apeiti" ribojimą:

c l a s s B( ob j e c t ) :def f ( s e l f ) : return 23def _f_getter ( s e l f ) : return s e l f . f ( )g = p r op e r t y ( _f_getter )

c l a s s C(B ) :def f ( s e l f ) : return 42

c = C( )pr in t c . g # spau sd i n a 42

__slots__

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

42 / 259

■ Šis atributas pilnai pakeičia standartini klases atributą__dict__.

■ Jis apibrežia baigtinę atributu aibę.■ Leidžia išsaugoti šiek tiek atminties.■ Neleidžia sukurti nauju atributu.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

43 / 259

c l a s s Opt im i zuo t a sS t a c i a k amp i s ( S ta c i a kamp i s ) :__slots__ = ( ’ p l o t i s ’ , ’ i l g i s ’ )

>>> t = T()>>> t . p l o t i s = 1>>> t . x = 1Traceback ( most r e c e n t c a l l l a s t ) :

F i l e "<s t d i n >" , l i n e 1 , in <module>A t t r i b u t e E r r o r : ’T ’ o b j e c t has no a t t r i b u t e ’ x ’

Specialus metodai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

44 / 259

Klase gali tureti arba paveldeti specialius metodus (kurie prasideda irbaigiasi dvigubu pabraukimu). Pitonas automatiškai iškviečiaatitinkamą specialu metodą, kai atliekamos susijusios operacijos.Toliau aptarsime kai kurias šiu metodu savybes.

Savybes

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

45 / 259

■ x.__pavadinimas__() iš esmes ekvivalentusx.__class__.__pavadinimas__(x, )

■ Bendrieji metodai■ Specialus metodai

Bendrieji metodai I

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

46 / 259

■ __call__ - objektas iškviečiamas kaip funkcija, jei turi ši metodą

■ __cmp__ - jei konkretus specialusis metodas (pavyzdžiui,__lt__ ar __gt__) neegzistuoja arba grąžina klaidąNonImplemented, iškviečiamas šis objektu palyginimuitarpusavyje. Jei šio metodo nera, eiliškumo operatoriai (<, <=,>, >=) grąžins klaidos pranešimą. Lygybes operatoriai tikrinstapatybę, t.y. x == y id(x) == id (y)

■ __del__ - objektu naikinimas (tik esant poreikiui)■ __delattr__ - objekto atributo naikinimas■ __lt__, __le__, __gt__, __ge__, __eq__, __ne__ -

objektu palyginimas tarpusavyje (<, <=, >, >=, ==, !=)■ __getattr__ - jei objekto atributo nepavyko rasti normaliu budu

(x.__dict__ arba x.__class__ ), tuomet kviečiamas šisatributas x.__getattr__(’y’)

Bendrieji metodai II

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

47 / 259

■ __getattribute__ - jei objektas yra naujojo stiliaus klases,kiekvienas kreipinys i atributą x.y yra keičiamasx.__getattribute__(’y’)

■ __hash__ - naudoja objektą kaip žodyno raktą (grąžina 32 bituint)

■ __init__ - Kai kviečiamas konstruktorius C(), objektasinicializuojamas kviečiant ši metodą. Tevine klase nerainicializuojama, todel reikia tą nurodyti išreikštiniu budu -super(C, self).__init__()

■ __new__ - (naujo stiliaus klasems) objekto inicializavimas. Šismetodas iš esmes yra statinis ir gali grąžinti nebutinai klases Cobjektą. Rekomenduojama daugiau naudoti __init__

■ __nonzero__ - objektas ivertinamas loginiame kontekste (True,False). Jei šis metodas neegzistuoja, kviečiamas __len__ (Falseatitinka 0). Rekomenduojama naudoti if talpykla: vietoje iflen(talpykla) > 0:

Bendrieji metodai III

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

48 / 259

■ __repr__ - objekto atvaizdavimas simboline eilute. Jei šismetodas neapibrežtas, Pitonas naudoja numatytąją simbolinęišraišką.

■ __setattr__ - atributo priskyrimas objektui. Kviečiamaspriskyrimo metu (dažniausiai): x.y = reikšme. Modifikuoja__dict__ tiesiogiai - x.__dict__[’y’] = reikšme

■ __str__ - objekto atvaizdavimas neoficialia glausta simbolineeilute. Jei šio metodo nera, kviečiamas __repr__

■ __unicode__ - objekto atvaizdavimas simboline eilute kaip ir__str__ atveju. Šiam metodui teikiama pirmenybe

Specialus metodai darbui su talpyklomis (angl.container)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

49 / 259

■ __contains__ - patikrina, ar seka turi elementą - y in x■ __delitem__ - ištrina sekos (seka negali buti fiksuota) elementą■ __getitem__ - grąžina sekos elementą x[key]■ __iter__ - objekto iteratorius grąžinamas, pavyzdžiui, tokiais

atvejais: for elementas in x■ __len__ - grąžina elementu skaičiu konteineryje. Visi

konteineriai turetu tureti šią funkciją, nebent ji butu labai"brangi"

■ __setitem__ - patalpina elementą i seką (x[key] = y). Sekanegali buti fiksuota

Specialus metodai skaitiniams objektams I

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

50 / 259

■ __abs__, __invert__, __neg__, __pos__ - kviečiamiunariniu operatoriu: abs(x), x, -x, +x

■ __add__, __div__, __floordiv__, __mod__, __mul__,__sub__, __truediv__ - operatoriai x+y, x/y, x//y, x%y, x*y,x-y, x/y

■ __and__, __lshift__, __or__, __rshift__, __xor__ -operatoriai x&y, x«y, x|y, x»y, xy

■ __coerce__ - skaitiniu operaciju metu šis metodas paverčia x iry tipus priimtinais. Uždraustas. Naudojamas tik suderinamumo susenesnemis versijomis tikslu.

■ __complex__, __float__, __int__, __long__ - itaisytiejitipai. complex(x), float(x), int(x), long(x)

■ __divmod__ - divmod(x, y) grąžina porą (dalmuo, liekana)■ __hex__, __oct__ - hex(x), oct(x) - grąžina simbolinę

išraišką atitinkamoje skaičiavimo sistemoje

Specialus metodai skaitiniams objektams II

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

51 / 259

■ __iadd__, __idiv__, __ifloordiv__, __imod__,__imul__, __isub__, __itruediv__ - x+=y, x/=y,x//=y%=y, x*=y, x-=y, x/=y

■ __iand__, __ilshift__, __ior__, __irshift__, __ixor__- x& =y, x«=y, x|=y, x»=y, x=y

■ __ipow__ - x**=y■ __pow__ - x**y■ __radd__, __rdiv__, __rmod__, __rmul__, __rsub__

- kviečiami, jei y neturi tokiu operaciju y+x, y/x, y%y, y*x, y-x■ __rand__, __rlshift__, __ror__, __rrshift__, __rxor__

- panašiai, kaip ir anksčiau minetu atveju■ __rdivmod__ - panaš.■ __rpow__ - panaš.

Dekoratoriai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

52 / 259

Dekoratorius - tai funkcijos perrašymo budas.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

53 / 259

def f ( c l s , . . . ) :. . . kodas . . .

f = c l a s smethod ( f )

@c lassmethod def f ( c l s , . . . ) :. . . kodas . . .

Savybes

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

54 / 259

■ Po dekoratoriaus iš karto turi buti apibrežiama funkcija■ Dekoratoriu galima susikurti patiems■ Dekoratoriaus kvietimas suletina funkcijos iškvietimą■ Piktnaudžiavimas jais gali padaryti kodą sunkiai ištaisomu

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

55 / 259

def makebold ( fn ) :def wrapped ( ) :

return "<b>" + fn ( ) + "</b>"return wrapped

@makebolddef h e l l o ( ) :

return " h e l l o wor ld "

pr in t h e l l o ( ) ## r e t u r n s <b>h e l l o wor ld </b>

Pastaba

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

56 / 259

Užrašas:

@d eko r a t o r i u sdef f u n k c i j a ( ) :

. . . kodas . . .

yra ekvivalentus tokiam:

def f u n k c i j a ( ) :. . . kodas . . . .

f u n k c i j a = d e k o r a t o r i u s ( f u n k c i j a )

Užduotis

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

57 / 259

Paaiškinkite ši kodo fragmentą:

def makebold ( f ) :return lambda : "<b>" + f ( ) + "</b>"

def ma k e i t a l i c ( f ) :return lambda : "<i>" + f ( ) + "</i>"

@makebold@make i t a l i cdef say ( ) :

return " S v e i k i "

pr in t say ( )

Metaklases

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

58 / 259

Metaklases - tai klasiu kurimo klases.

Šis bei tas apie klases

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

59 / 259

■ Klase naudojama sukurti objektui.■ Bet klase taip pat yra objektas!■ Metaklase yra atsakinga už klases objekto sukurimą.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

60 / 259

>>> x=20>>> x . __class__<c l a s s ’ i n t ’>>>> c l a s s X( ob j e c t ) : pass

>>> x=X()>>> x . __class__<c l a s s ’__main__.X ’>>>> x . __class__ . __class__<c l a s s ’ t ype ’>

type

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

61 / 259

Tai yra itaisytoji Pitono metaklase, kuri naudojama kuriant visusobjektus.

Dar šis bei tas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

62 / 259

■ Galima sukurti savo metaklases■ Apsirašant klasę galima naudoti atributą __metaclass__■ Galima tiesiog naudoti type

type naudojimo pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

63 / 259

>>> ManoKlase=type ( ’ ManoKlase ’ , ( ) , { } )>>> a=ManoKlase ( )>>> a . __class__<c l a s s ’__main__. ManoKlase ’>

__metaclass__ naudojimo pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

64 / 259

Pagrindinis tikslas - automatiškai keisti klasę jos sukurimo metu.

c l a s s Foo ( o b j e c t ) :__metaclass__ = . . . kodas . . .

c l a s s Foo ( Bar ) :pass

■ Patikrinama ar klase Foo turi atributą __metaclass__■ Jei nera, tikrinama ar tevine klase turi atributą __metaclass__■ Jei nera, tikrinama ar egzistuoja atributas __metaclass__

modulio lygiu■ Jei nera, naudojamas type

Baigiant

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

65 / 259

99% programuotoju praktiškai niekada nesirupina tuo, kas yrametaklases. Jei kyla klausimas ar reikalinga metaklase, tuometatsakymas yra ne. Metaklases dažniausiai naudojamos kuriant API.

Grafine naudotojo sąsaja

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

66 / 259

GNS - grafine naudotojo sąsaja

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

67 / 259

Grafikos priemonemis pagrista sąsaja tarp žmogaus ir kompiuterio(angl. GUI - graphic user interface).

Pitonas ir GNS

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

68 / 259

Pitonas neturi savojo (angl. native) GNS palaikymo, tačiau egzistuojapakankamai biblioteku kitose programavimo kalbose, kurias galinaudoti Pitonas. Tą užtikrina taip vadinami susiejejai (angl.bindings) ar apgaubejai (angl. wrappers).

Bibliotekos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

69 / 259

■ Naudojančios tcl/tk:

◆ tkinter - standartine◆ wck (widget construction kit) - trečios šalies biblioteka

■ Nenaudojančios tk (daugiaplatformes):

◆ PyGtk◆ PyQt◆ wxPython

widget

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

70 / 259

Valdiklis - grafines sąsajos valdymo elementas arba programa,sukurianti valdikli ir dirbanti su juo.

GNS pagrindinis veikimo principas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

71 / 259

Pavyzdys (pseudokodas)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

72 / 259

whi le True :even t = getNextEvent ( )i f even t :

i f even t == Terminate :break

p ro c e s sEv en t ( even t )

Pastaba

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

73 / 259

Pitono konsolines programos visada rašoos su .py pletiniu, tuo tarpuGNS programoms galima naudoti .pyw. Tai aktualu WIndows OS, nesnaudojamas pythonw.exe interpretatorius vietoje python.exe. KitomsOS tai nera taip aktualu.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

74 / 259

#!/ u s r / b i n / python3

import t k i n t e r

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

75 / 259

GNS yra iš esmes objektu hierarchija. Todel kiekvienas elementas turiparametrą parent.



c l a s s Pavyzdys ( t k i n t e r . Tk ) :def __init__( s e l f , p a r en t ) :

t k i n t e r . Tk . __init__( s e l f , p a r en t )

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

76 / 259

Išlaikome nuorodą i tevini objektą.




t k i n t e r . Tk . __init__( s e l f , p a r en t )s e l f . p a r en t = pa ren t

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

77 / 259

Atskiriame logiką nuo grafiniu elementu.




t k i n t e r . Tk . __init__( s e l f , p a r en t )s e l f . p a r en t = pa ren ts e l f . i n i t i a l i z e ( )

def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :pass

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

78 / 259

Sukuriame metodą main paleidimui iš komandines eilutes ir nurodomeprogramai kartoti ciklą (mainloop).


import t k i n t e rc l a s s Pavyzdys ( t k i n t e r . Tk ) :

def __init__( s e l f , p a r en t ) :t k i n t e r . Tk . __init__( s e l f , p a r en t )s e l f . p a r en t = pa ren ts e l f . i n i t i a l i z e ( )

def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :pass

i f __name__ == "__main__" :app = Pavyzdys (None )app . t i t l e ( ’Mano p i rm o j i programa ’ )app . ma in loop ( )

Pastaba

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

79 / 259

Ką tik sukureme pati paprasčiausią tuščią langą. Galima paleistiprogramą.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

80 / 259

Yra keletas budu, norint išdestyti elementus lange. Tą atlieka klasesvadinamos maketavimo tvarkytuvemis (angl. layout manager).Pasinaudosime pačia paprasčiausia - grid.

. . . .def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :

s e l f . g r i d ( ). . . .

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

81 / 259

Sukuriame valdikli ir patalpiname ji tvarkytuveje.


s e l f . g r i d ( )

s e l f . t e k s t a s = t k i n t e r . Ent ry ( s e l f )s e l f . t e k s t a s . g r i d ( column = 0 , row = 0 ,s t i c k y = ’EW’ )

. . . .

Pastaba

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

82 / 259

Ką tik sukureme langą su teksto ivedimo laukeliu. Galima paleistiprogramą.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

83 / 259

Sukuriame mygtuką ir patalpiname ji tvarkytuveje.


s e l f . g r i d ( )

s e l f . t e k s t a s = t k i n t e r . Ent ry ( s e l f )s e l f . t e k s t a s . g r i d ( column = 0 , row = 0 ,s t i c k y = ’EW’ )

mygtukas = t k i n t e r . Button ( s e l f ,t e x t = ’ Paspausk mane ! ’ )

mygtukas . g r i d ( column = 1 , row = 0). . . .

Pastaba

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

84 / 259

Ką tik sukureme langą su teksto ivedimo laukeliu ir mygtuku. Galimapaleisti programą. Deja, bet mygtukas nieko nedaro!

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

85 / 259

Sukuriame etiketę (angl. label) ir patalpiname ją tvarkytuveje.


s e l f . g r i d ( ). . .mygtukas = t k i n t e r . Button ( s e l f ,t e x t = ’ Paspausk mane ! ’ )

mygtukas . g r i d ( column = 1 , row = 0)

a n t r a s t e = t k i n t e r . Labe l ( s e l f , anchor = ’w ’ ,f g = ’ wh i t e ’ , bg = ’ g reen ’ )

a n t r a s t e . g r i d ( column = 0 , row = 1 ,columnspan = 2 , s t i c k y = ’EW’ )

. . . .

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

86 / 259

Ijungiame automatini elementu dydžio keitimą (pirmajam stulpeliui) irnurodome, kad lango parametrus keisti galesime tik horizontaliai.


s e l f . g r i d ( ). . .a n t r a s t e = t k i n t e r . Labe l ( s e l f , anchor = ’w ’ ,f g = ’ b l u e ’ , bg = ’ g reen ’ )


s e l f . g r i d_co l umncon f i gu r e (0 , we ight = 1)s e l f . r e s i z a b l e ( True , F a l s e )

. . . .

Pastaba

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

87 / 259

Iki šiol tik deliojome elementus. Toliau pridesime interaktyvumo.

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

88 / 259

Pridedame tekstiniam laukui ir mygtukui ivykiu valdiklius (angl. eventhandler)

s e l f . t e k s t a s = t k i n t e r . Ent ry ( s e l f )s e l f . t e k s t a s . g r i d ( column = 0 , row = 0 ,

s t i c k y = ’EW’ )s e l f . t e k s t a s . b ind ( ’<Return>’ ,

s e l f . OnPressEnter )mygtukas = t k i n t e r . Button ( s e l f ,

t e x t = ’ Paspausk mane ! ’ ,command = s e l f . OnButtonCl i ck )

mygtukas . g r i d ( column = 1 , row = 0)s e l f . a n t r a s t e sK i n t ama s i s = t k i n t e r . S t r i n gVa r ( )a n t r a s t e = t k i n t e r . Labe l ( s e l f ,

t e x t v a r i a b l e = s e l f . a n t r a s t e sK i n t ama s i s ,anchor = ’w ’ , f g = ’ wh i t e ’ , bg = ’ g reen ’ )


Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

89 / 259

Funkcijos, reaguojančios i ivykius.


. . .def OnButtonCl i ck ( s e l f ) :

s e l f . a n t r a s t e sK i n t ama s i s . s e t (’ Paspaus ta s mygtukas ! ’ )

def OnPressEnter ( s e l f , e ven t ) :s e l f . a n t r a s t e sK i n t ama s i s . s e t (

’ Paspaus ta s Ente r ! ’ ). . . .

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

90 / 259

Pakeičiame funkciju elgesi:


. . .def OnButtonCl i ck ( s e l f ) :

s e l f . a n t r a s t e sK i n t ama s i s . s e t (s e l f . t e k s t a t sK i n t ama s i s . ge t ( ) )

def OnPressEnter ( s e l f , e ven t ) :s e l f . a n t r a s t e sK i n t ama s i s . s e t (

s e l f . t e k s t a sK i n t ama s i s . ge t ( ) ). . . .

Pastaba

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

91 / 259

Programa pilnai parašyta. Toliau aptarsime kelis patobulinimus.

Patobulinimas I

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

92 / 259

Pirmoji eilute automatiškai parenka tekstini lauką kaip aktyvu. Antrojieilute nurodo, kad bus pažymimas visas tekstas.

. . .s e l f . t e k s t a s . f ocus_se t ( )s e l f . t e k s t a s . s e l e c t i o n_ r a n g e (0 , t k i n t e r .END). . .

Patobulinimas I

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

93 / 259

tkinter turi vieną nedidelę dydžio keitimo problemą. Šis modulisvisada megina pakeisti lango dydi priklausomai nuo jo valdikliu.Kartais tai tinka, bet dažniausiai ne. Todel atliekame langopakeitimus kurimo metu ir užfiksuojame jo dydi.

def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :. . . .s e l f . update ( )s e l f . geometry ( s e l f . geometry ( ) ). . . .

Valdikliu klases I

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

94 / 259

Egzistuoja ir daugiau klasiu darbui su GNS:

■ Button - mygtukas■ Canvas - piešimo valdiklis■ Checkbutton - žymimasis langelis■ Entry - teksto ivedimo valdiklis■ Frame - Naudojamas kitu valdikliu grupavimui ir organizavimui

(veikia kaip konteineris). Gali buti naudojamas kaip bazine klasesudetingu valdikliu kurimui.

■ Label - antrašte■ Listbox - pasirenkamasis sąrašas■ Menubutton - meniu mygtukas■ Menu - meniu■ Message - daugiaeilute etikete■ Radiobutton - žymimoji akute

Valdikliu klases II

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

95 / 259

■ Scale - šliaužiklis■ Scrollbar - slankiklis■ Text - tekstinis laukas■ Toplevel - atskiro lango konteineris (neturi tevinio valdiklio)■ Spinbox - redaguojamas sąrašas■ PanedWindow - langas, sudarytas iš polangiu■ LabelFrame - valdiklis Frame su antrašte. Naudojamas

grupavimui■ tkMessageBox - modulis, skirtas pranešimu atvaizdavimui

Valdiklio Canvas pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

96 / 259


top = t k i n t e r . Tk ( )C = t k i n t e r . Canvas ( top , bg=" b l u e " ,

h e i g h t =250 , w idth =300)coord = 10 , 50 , 240 , 210a r c = C . c r ea t e_a rc ( coord , s t a r t =0,

e x t e n t =150 , f i l l =" red " )C . pack ( )top . ma in loop ( )

Rezultatas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

97 / 259

Valdiklio Checkbutton pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

98 / 259

import t k i n t e rfrom t k i n t e r import ∗

top = t k i n t e r . Tk ( )CheckVar1 = In tVa r ( )CheckVar2 = In tVa r ( )C1 = Checkbutton ( top , t e x t = "Music" ,

v a r i a b l e = CheckVar1 , onva l u e = 1 ,o f f v a l u e = 0 , h e i g h t =5, width = 20)

C2 = Checkbutton ( top , t e x t = "Video " ,v a r i a b l e = CheckVar2 , onva l u e = 1 ,o f f v a l u e = 0 , h e i g h t =5, width = 20)

C1 . pack ( )C2 . pack ( )top . ma in loop ( )

Rezultatas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

99 / 259

Valdiklio Frame pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

100 / 259

import t k i n t e rr oo t = t k i n t e r . Tk ( )frame = t k i n t e r . Frame ( r oo t )frame . pack ( )bottomframe = t k i n t e r . Frame ( r oo t )bottomframe . pack ( s i d e = t k i n t e r .BOTTOM )redbu t ton = t k i n t e r . Button ( frame , t e x t="Red" , f g=" redr edbu t ton . pack ( s i d e = t k i n t e r . LEFT)g r eenbu t ton = t k i n t e r . Button ( frame , t e x t="Brown" , f g=greenbu t ton . pack ( s i d e = t k i n t e r . LEFT )b l u ebu t t on = t k i n t e r . Button ( frame , t e x t="Blue " , f g="b l u ebu t t on . pack ( s i d e = t k i n t e r . LEFT )b l a ckbu t t on = t k i n t e r . Button ( bottomframe , t e x t="Blackb l a ckbu t t on . pack ( s i d e = t k i n t e r .BOTTOM)roo t . ma in loop ( )

Rezultatas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

101 / 259

Valdiklio Listbox pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

102 / 259

from Tk i n t e r import ∗

import tkMessageBoximport Tk i n t e r

top = Tk ( )Lb1 = L i s t b o x ( top )Lb1 . i n s e r t (1 , "Python" )Lb1 . i n s e r t (2 , " P e r l " )Lb1 . i n s e r t (3 , "C" )Lb1 . i n s e r t (4 , "PHP" )Lb1 . i n s e r t (5 , "JSP" )Lb1 . i n s e r t (6 , "Ruby" )Lb1 . pack ( )top . ma in loop ( )

Rezultatas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

103 / 259

Valdiklio Menubutton pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

104 / 259


import tkMessageBoximport Tk i n t e rtop = Tk ( )mb = Menubutton ( top , t e x t=" cond iments " ,

r e l i e f=RAISED )mb. g r i d ( )mb. menu = Menu ( mb, t e a r o f f = 0 )mb[ "menu" ] = mb. menumayoVar = In tVa r ( )ketchVar = In tVa r ( )mb. menu . add_checkbutton ( l a b e l="mayo" ,

v a r i a b l e=mayoVar )mb. menu . add_checkbutton ( l a b e l=" ketchup " ,

v a r i a b l e=ketchVar )mb. pack ( )top . ma in loop ( )

Rezultatas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

105 / 259

Valdiklio Menu pavyzdys I

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

106 / 259


def donoth ing ( ) :f i l e w i n = Top l e v e l ( r oo t )but ton = Button ( f i l e w i n , t e x t="Do noth i ng but ton "but ton . pack ( )

r oo t = Tk ( )menubar = Menu( r oo t )f i l emenu = Menu( menubar , t e a r o f f =0)f i l emenu . add_command( l a b e l="New" , command=donoth ing )f i l emenu . add_command( l a b e l="Open" , command=donoth ingf i l emenu . add_command( l a b e l="Save" , command=donoth ingf i l emenu . add_command( l a b e l="Save as . . . " , command=donf i l emenu . add_command( l a b e l=" C lo s e " , command=donoth ingf i l emenu . add_sepa ra to r ( )

Valdiklio Menu pavyzdys II

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

107 / 259

f i l emenu . add_command( l a b e l=" Ex i t " , command=roo t . q u i tmenubar . add_cascade ( l a b e l=" F i l e " , menu=f i l emenu )ed i tmenu = Menu( menubar , t e a r o f f =0)ed i tmenu . add_command( l a b e l="Undo" , command=donoth inged i tmenu . add_sepa ra to r ( )ed i tmenu . add_command( l a b e l="Cut" , command=donoth ing )ed i tmenu . add_command( l a b e l="Copy" , command=donoth inged i tmenu . add_command( l a b e l="Paste " , command=donoth inged i tmenu . add_command( l a b e l=" De l e t e " , command=donoth ined i tmenu . add_command( l a b e l=" S e l e c t A l l " , command=donmenubar . add_cascade ( l a b e l=" Ed i t " , menu=edi tmenu )helpmenu = Menu( menubar , t e a r o f f =0)helpmenu . add_command( l a b e l="Help I ndex " , command=donhelpmenu . add_command( l a b e l="About . . . " , command=donotmenubar . add_cascade ( l a b e l="Help " , menu=helpmenu )r oo t . c o n f i g (menu=menubar )r oo t . ma in loop ( )

Rezultatas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

108 / 259

Valdiklio Radiobutton pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

109 / 259


def s e l ( ) :s e l e c t i o n = " P a s i r i n k o t e " + s t r ( va r . ge t ( ) )l a b e l . c o n f i g ( t e x t = s e l e c t i o n )

r oo t = Tk ( )va r = In tVa r ( )R1 = Rad iobut ton ( root , t e x t="Option 1" ,

v a r i a b l e=var , v a l u e =1, command=s e l )R1 . pack ( anchor = W )R2 = Rad iobut ton ( root , t e x t="Option 2" ,

v a r i a b l e=var , v a l u e =2, command=s e l )R2 . pack ( anchor = W )R3 = Rad iobut ton ( root , t e x t="Option 3" ,

v a r i a b l e=var , v a l u e =3, command=s e l )R3 . pack ( anchor = W)l a b e l = Labe l ( r oo t )l a b e l . pack ( )r oo t . ma in loop ( )

Rezultatas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

110 / 259

Modulio tkMessageBox galimybes

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

111 / 259

Galima sukurti kelis skirtingus dialogo langustkMessageBox.funkcija(antrašte, pranešimas [, parametrai]):

■ showinfo()■ showwarning()■ showerror()■ askquestion()■ askokcancel()■ askyesno()■ askretrycancel()

Reguliariosios išraiškos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

112 / 259

Reguliari išraiška (angl. regular expression

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

113 / 259

Tai simboliu eilute aprašanti šabloną (angl. pattern)

Keletas faktu

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

114 / 259

■ Darbui su reguliariosiomis išraiškomis naudojamas standartinismodulis re

■ Raides ir skaitmenys atitinka patys save, t.y. šablonas, sudarytasiš raidžiu ir skaičiu atitinką tą pačią simboliu eilutę

■ Simbolis "" yra komandinis. Daugelis raidžiu ir skaitmenu igyja naująprasmę, kai prieš juos naudojamas komandinis simbolis

■ Skyryba veikia atvirkščiai - specialią reikšmę turi kol nerakomandinio simbolio

■ Reguliarioji išraiška suformuojama funkcijos compile("išraiška")pagalba

Sintakse

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

115 / 259

■ "." – atitinka bet kuri simboli išskyrus "\n" (jei DOTALL,atitinka ir ji)

■ "ˆ" – atitinka simboliu eilutes pradžią (jei MULTILINE, veikia irpo "\n")

■ "$" – atitinka simboliu eilutes pabaigą (jei MULTILINE, veikia itprieš "\n")

■ "*" – atitinka nuli ar daugiau ankstesnes reguliarios išraiškosatveju (godus - lygina tiek kartu kiek tik galima)

■ "+" – atitinka vieną ar daugiau ankstesnes reguliarios išraiškosatveju (godus)

■ "?" – atitinka nuli ar vieną ankstesnes reguliarios išraiškos atveji(atitinka vieną jei galima)

■ "*?, +?, ??" – negodus "*", "+", "?" atvejai (atitinka kuomažiau atveji)

■ "{m}" – atitinka tiksliai m reguliarios išraiškos atveju

Sintakse

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

116 / 259

■ "{m, n}" – atitinka nuo m iki n ankstesnes reguliarios išraiškosatveju (godus)

■ "{m, n}?" – atitinka nuo m iki n ankstesnes reguliarios išraiškosatveju (negodus)

■ "[...]" – atitinka bet kuri iš nurodytos skliausteliuose simboliuaibes. Pirmasis aibes simbolis "∧" atitinka neigini

■ "|" – atitinka bet kurią iš prieš ji arba po jo esančią išraišką■ "(...)" – atitinka reguliarią išraišką skliausteliuose ir apibrežia

grupę■ "(?aiLmsux)" – viena ar kelios raides iš aibes "a", "i", "L", "m",

"s", "u", "x"■ "(?:...)" – veikia kaip (...), tik neapibrežia kaip grupes■ "(?P<id>...)" – veikia kaip (...), tik grupe dar igyja vardą id■ "(?P=id)" – atitinka tai, kas buvo apibrežta grupe id■ "(?#...)" – komentaras

Sintakse

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

117 / 259

■ "(?=...)" – "pažvelk i prieki", tik tikrina ar nurodyta reguliariišraiška skliausteliuose bus sutinkama toliau

■ "(?!...)" – neigiamas "pažvelk i prieki" tikrinimas (ar neranurodytos reguliarios išraiškos)

■ "(?<=...)" – "pažvelk atgal"■ "(?<!...)" – neigiamas "pažvelk atgal"■ "\number" – atitinka bet ką, kas anksčiau buvo tikrinta su grupe,

kurios numeris yra number (grupes numeruojamos automatiškainuo 1 iki 99)

■ "\A" – atitinka tuščią simboliu eilutę, bet tik nuo visos simboliueilutes pradžios

■ "\b" – atitinka tuščią simboliu eilutę, bet tik žodžio pradžioje arpabaigoje

■ "\B" – atitinka tuščią simboliu eilutę, bet tik ne žodžio pradžiojear pabaigoje

Sintakse

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

118 / 259

■ "\d" – atitinka vieną skaitmeni, kaip aibe [0-9]■ "\D" – atitinka vieną ne skaitmeni, kaip aibe [ˆ0-9]■ "\s" – atitinka matomus tarpus, kaip aibe [\t\n\r\f\v]■ "\S" – atitinka ne matomus tarpus, kaip aibe [ˆ\t\n\r\f\v]■ "\w" – atitinka vieną iš raidžiu ar skaitmenu simboliu, nebent

nustatyta LOCALE ar UNICODE, kaip aibe [a-zA-Z0-9_]■ "\W" – atitinka vieną ne iš raidžiu ar skaitmenu simboliu■ "\Z" – atitinka tuščią eilutę, bet tik visos eilutes pabaigoje■ "\" – atitinka kairini brukšni

Palyginimas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

119 / 259

■ išraiška.match("simboline eilute") – ieško atitikmens nuosimbolines eilutes pradžios

◆ re.match("šablonas", "simboline eilute")

■ search() – ieško atitikmens bet kur simbolineje eiluteje

Kitos funkcijos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

120 / 259

■ findall■ finditer■ split■ sub■ subn

Rezultatas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

121 / 259

Palyginimo rezultatas yra match objektas.

Match objekto atributai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

122 / 259

■ pos – simbolines eilutes indeksas, nuo kurios vietos paieškaprasidejo

■ endpos – simbolines eilutes indeksas, iki kurios vietos paieškavyko

■ lastgroup■ lastindex■ re – naudotas reguliariosios išraiškos objektas■ string – naudota simboline eilute

Match funkcijos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

123 / 259

■ end, span, start■ expand■ group■ groups■ groupdict

Pavyzdys 1

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

124 / 259

>>> re . match ( "kuku" , "kuku" )<_sre . SRE_Match o b j e c t a t 0 x1005d33d8>>>> re . match ( "kuku" , " kukube" )<_sre . SRE_Match o b j e c t a t 0 x1005d3370>>>> re . match ( "kuku" , " bekukube" )>>> re . match ( " .∗ kuku" , " bekukube" )<_sre . SRE_Match o b j e c t a t 0 x1005d33d8>>>> re . match ( "kuku .∗ " , " bekukube" )>>>

Pavyzdys 2

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

125 / 259

>>> m = re . match ( " (\w+) (\w+)" ," I s a a c Newton , p h y s i c i s t " )

>>> m. group (0 ) # P i l n a s r e z u l t a t a s’ I s a a c Newton ’

>>> m. group (1 ) # Pi rma s i s p og r up i s .’ I s a a c ’

>>> m. group (2 ) # An t r a s i s p og r up i s .’ Newton ’

>>> m. group (1 , 2) # Rezu l t a t u k o r t e z a s .( ’ I s a a c ’ , ’ Newton ’ )

Pavyzdys 3

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

126 / 259

>>> m = re . match ( " (?P<f i r s t_name >\w+)(?P<last_name>\w+)" , "Malcolm Reyno lds " )>>> m. group ( ’ f i r s t_name ’ )’ Malcolm ’

>>> m. group ( ’ last_name ’ )’ Reyno lds ’

Pavyzdys 4

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

127 / 259

>>> m = re . match ( " ( . . )+ " , " a1b2c3" )# Sutampa 3 k a r t u s .>>> m. group (1 )# Rezu l t a t a s t i k p a s k u t i n i s su tap imas .’ c3 ’

Pavyzdys 5

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

128 / 259

>>> ema i l = " va rd en i s@dopa sa l i n k_ta imena s . net ">>> m = re . s e a r c h ( " p a s a l i n k_ t a i " , ema i l )>>> ema i l [ :m. s t a r t ( ) ] + ema i l [m. end ( ) : ]’ va rden i s@domenas . net ’

Serializacija

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

129 / 259

Serializacija

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

130 / 259

Tai procesas, kurio metu objektai yra paverčiami baitiniu srautuduomenu perdavimui. Priešingas procesas baitini srautą vel paverčiaobjektu.

Moduliai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

131 / 259

■ pickle – Pitono modulis■ cPickle – C kalba parašytas serializacijos modulis■ marshal – primityvesnis Pitono serializacijos modulis

Kokius tipus galima serializuoti?

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

132 / 259

■ None, True, False■ Skaičius, iskaitant kompleksinius■ Simbolines eilutes■ Kortežus, sąrašus, aibes ir žodynus sudarytus iš serializuojamu

objektu■ Aukščiausio lygio modulio funkcijas■ Aukščiausio lygio modulio itaisytąsias funkcijas■ Aukščiausio lygio modulio klases■ Tokiu klasiu objektai, kuriu __dict__ arba funkcijos

__getstate()__ rezultatas yra serializuojami

Pagrindines funkcijos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

133 / 259

■ dump(objektas, failas[, protokolas]) – irašo serializuotą objektoišraišką i failą

■ load(file) – nuskaito simbolinę eilutę iš failo ir interpretuoja ją kaipserializuotą duomenu srautą, rezultate grąžina atstatytą objektą

■ dumps(objektas[, protokolas]) – ekvivalenti funkcijai dump(), betgrąžina simbolinę eilutę

■ loads(simboline_eilute) – simbolinę eilutę paverčią objektu

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

134 / 259

import p i c k l e>>> c l a s s Foo :. . . a t t r = ’ t e k s t a s ’

>>> ps = p i c k l e . dumps ( Foo )>>> psb ’ \ x80\x03c__main__\nFoo\nq\x00 . ’>>> x = p i c k l e . l o a d s ( ps )>>> x<c l a s s ’__main__. Foo ’>>>> x . a t t r’ t e k s t a s ’

Kam naudojama

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

135 / 259

■ Išsaugant programos busenos duomenis■ Siunčiant duomenis TCP ryšiu■ Išsaugant Pitono duomenis duomenu bazeje■ Paverčiant objektą simboline eilute, kurią galima panaudoti kaip

žodyno raktą

◆ Pastaruoju atveju galimos problemos, kaip dvieju identiškuobjektu (ar netgi to paties) skirtinga simbolines eilutesreprezentacija

Laiko operacijos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

136 / 259

Laiko operacijos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

137 / 259

Kaip matuojamas laikas? Kam jis naudojamas?

Kai kurie faktai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

138 / 259

■ Laikas matuojamas sekundemis (arba sekundes dalimis)■ Atskaitos taškas (gali buti keli variantai, dažnai naudojamas 1970

m. sausio 1 d.)■ Dažniausiai naudojamas ivedimo ir išvedimo operacijos■ Laikas gali buti atvaizduojamas ivairiais budais

Moduliai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

139 / 259

■ time■ datetime■ pytz■ dateutil■ sched■ calendar■ mx.DateTime

Pavyzdys 1

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

140 / 259

>>> x = time . t ime ( )>>> x1361126459.358845>>> time . l o c a l t i m e ( x )t ime . s t ru c t_t ime ( tm_year=2013 , tm_mon=2, tm_mday=17,tm_hour=20, tm_min=40, tm_sec=59, tm_wday=6,tm_yday=48, tm_isdst=0)

>>> time . a s c t ime ( t ime . l o c a l t i m e ( x ) )’ Sun Feb 17 20 : 40 : 59 2013 ’

Pavyzdys 2

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

141 / 259

import t imeimport ospr in t ( ’ Zad i n tuva s p a l e i s t a s . . . ’ )not_executed = 1

whi le ( not_executed ) :dt = l i s t ( t ime . l o c a l t i m e ( ) )hour = dt [ 3 ]minute = dt [ 4 ]t ime . s l e e p (30)i f hour == 6 and minute == 50 :os . popen2 ( "YOUR_COMMAND" )not_executed = 0

Atgalinis laikmatis

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

142 / 259

import t ime

def ge tTota lM inu t e s ( ) :s = i npu t ( ’ i n pu t format : xxhxxm\n ’ )hour = s [ 0 : s . f i n d ( ’ h ’ ) ]minute = s [ s . f i n d ( ’ h ’ )+1: s . f i n d ( ’m’ ) ]return i n t ( hour )∗60+ i n t ( minute )

def run ( ) :pr in t ( " s i g n a l a s " )pr in t ( "\a" )

Atgalinis laikmatis

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

143 / 259

i f __name__ == ’__main__ ’ :minutes = ge tTota lM inu t e s ( )pr in t ( " Ska i c i u o j amos minutes : " + s t r ( minutes ) )whi le minutes > 0 :

t ime . s l e e p (60)minutes = minutes − 1

run ( )

Gijos ir procesai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

144 / 259

Procesas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

145 / 259

Tai veikiančios programos objektas.

Gija

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

146 / 259

Nepriklausomai vykdoma instrukciju seka.

Procesu savybes

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

147 / 259

■ OS izoliuoja vieną procesą nuo kito.■ Priklausomai nuo kompiuterio architekturos arba OS

daugiaproceses programos gali veikti geriau nei paremtos gijomis.■ Procesai tarpusavyje komunikuoja per tarpprocesini bendravimą

(angl. inter-process communication), kuris remiasi:

◆ failais (iskaitant virtualius failus (angl. memory-mapped file),kai virtualioje atmintyje saugomas failo turinys)

◆ duomenu bazemis◆ kanalais (angl. pipe)

■ Standartiniai moduliai – process, subprocess ir os

Giju savybes

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

148 / 259

■ Gija egzistuoja proceso viduje ir naudoja proceso išteklius■ Užtikrina nepriklausomą instrukciju sekos vykdymo kontrolę■ Viename procese gali buti vykdomos kelios gijos■ Vieno proceso gijos dalijasi proceso ištekliais

Gijos ar procesai?

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

149 / 259

■ Proceso sukurimo ir valdymo kaina yra didesne nei proceso■ Duomenu mainai tarp giju yra greitesni, nei tarp procesu■ Gijos gali efektyviau dirbti, jei ivedimo/išvedimo operacijos

persipina su skaičiavimais■ Gijos tinkamos apdoroti asinchroninius ivykius (galima dirbti

toliau laukiant signalo)

Giju panaudojimo modeliai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

150 / 259

■ Šeimininkas/tarnas – viena gija atsakinga už darbu paskirstymą irrezultatu pateikimą

■ Konvejeris – užduotis suskaidoma i operaciju sekas, kurias atliekaskirtingos gijos

■ Lygiavertes gijos – viena gija paskirsto darbus ir dirba kartu sukitomis

Giju moduliai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

151 / 259

■ thread – senasis, žemo lygio modulis su minimaliomis galimybemis(nerekomenduojama naudoti)

■ threading – aukšto lygio modulis (išplečia moduli thread),paremtas Java kalbos gijomis

■ queue – skirtas giju sinchronizavimui

Giju naudojimo pavojai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

152 / 259

■ Aklaviete (angl. deadlock) – Gija1 užrakina duomenis A ir meginaužrakinti duomenis B, tačiau tuo pat metu Gija2 yra užrakinusiduomenis B ir megina užrakinti duomenis A.

◆ To galima išvengti nustačius užrakinimo eiliškumą, t.y. tikužrakinus A, galima užrakinti B ir t.t.

■ Naudingas darbas – jei daugybe giju laukia galimybes užrakintiduomenis naudojimui, tuomet jos "pakimba" ir nieko nedaro

◆ To praktiškai neimanoma išvengti, tačiau galima sumažintiapribojus darbu kieki su užrakintais duomenimis

Giju realizavimas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

153 / 259

■ Sukurti gijos objektą Thread ir jai perduoti kviečiamą objektą■ Sukurti klasę, kuri paveldi gijos klasę

Pavyzdys I

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

154 / 259

import t h r e a d i n gimport t imepr in t ( "Paspausk k l a v i s a ! " )i n pu t ( )th readBreak = Fa l s edef TimeProcess ( ) :

whi le not th readBreak :pr in t ( t ime . t ime ( ) − s t a r tT ime )t ime . s l e e p (3 )

s t a r tT ime = time . t ime ( )t h r e a d i n g . Thread ( t a r g e t = TimeProcess ) . s t a r t ( )i n pu t ( )th readBreak = Truepr in t ( " La i kma t i s s u s t abdy t a s , s p a u s k i t e k l a v i s a noredi n pu t ( )q u i t ( )

Pavyzdys II

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

155 / 259

from t h r e a d i n g import Thread

c l a s s ManoGija ( Thread ) :def run ( s e l f ) :

pr in t ( ’ G i j a %s ’ % s e l f . name)

fo r i in range ( 3 ) :g i j a = ManoGija ( )g i j a . name = ig i j a . s t a r t ( )

Pavyzdys III

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

156 / 259

c l a s s ManoGija ( Thread ) :def __init__( s e l f , i ) :

Thread . __init__( s e l f )s e l f . i = i

def run ( s e l f ) :whi le True :

pr in t ( ’ G i j a # %i ’ % s e l f . i )t ime . s l e e p ( s e l f . i )

Klase Thread

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

157 / 259

Thread (group = None , #paramet ra s r e z e r v u o t a s

ThreadGroup k l a s e it a r g e t = None , #ob j ek t a s , t u r i n t i s metoda

run ( )name = None , #g i j o s va rda sa rg s = ( ) , #parametru k o r t e z a s kv iec iamam

o b j e k t u ikwargs={}, #parametru zodynas kv iec iamam

o b j e k t u i)

Thread klases atributai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

158 / 259

■ start() – paleidžia objektą kaip giją jo run() metodu■ run() – metodas valdantis giją, gali buti perrašomas poklaseje■ join(timeout = None) – laukiama, kol gija baigs darbą■ name – identifikacine simboline eilute (kelios gijos gali tureti tą

pati pavadinimą)■ ident – gijos identifikatorius■ is_alive() – patikrinama, ar gija yra "gyva"■ daemon – nurodo, ar gija yra "demoniška", t.y. tokia gija

automatiškai baigs darbą, kai bus uždaroma pagrindine programa

Lock ir RLock

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

159 / 259

Sinchronizuoja giju darbą.

■ acquire([blokuojantis]) – užrakinami duomenys■ release() – atrakinami duomenys

threading modulis

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

160 / 259

■ active_count() – veikiančiu giju skaičius■ Condition() – gamykline funkcija grąžinanti sąlygini kintanti

objektą, suteikia galimybę gijoms laukti kitu giju pranešimu■ current_thread() – grąžina dabartini gijos objektą■ enumerate() – pateikia sąrašą visu aktyviu giju■ Event() – gamykline funkcija grąžinanti naują ivykio objektą■ local – klase, vaizduojanti gijos duomenis■ Lock()■ RLock()■ Semaphore(value=1)■ BoundedSemaphore(value=1)■ Thread■ Timer■ settrace(funkcija)■ setprofile(funkcija)■ stack_size([size])

Prievadai ir tinklo protokolo moduliai serveriui

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

161 / 259

Apibrežimai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

162 / 259

Prievadas (angl. socket) – sąsaja duomenims arba komandomspersiusti tarp kompiuterio ir jo išoriniu itaisu/prietaisu.Protokolas (angl. protocol) – taisykliu ir susitarimu rinkinys,apibrežiantis duomenu perdavimo formatus bei proceduras tarpkompiuteriu.

Keli faktai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

163 / 259

■ Su prievadais galima dirbti socket modulio pagalba■ Egzistuoja ir daugiau standartiniu ir trečiuju šaliu moduliu■ Visi moduliai yra priklausomi nuo operaciniu sistemu savuju (angl.

native) prievadu funkcionalumo■ Modulis socket yra žemo lygio■ Aukštesnio lygio moduliai yra paprastesni (naudojimo atžvilgiu)

Modulis socket

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

164 / 259

Gamybine funkcija socket() leidžia sukurti prievado objektą s. Norintatlikti tinklo operacijas, reikia kviesti atitinkamus objekto s metodus.Atkreipsime demesi i tai, kad Pitonas palaiko tiek IPv4, tiek IPv6internetiniu protokolu (IP) standartus.

IP standartai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

165 / 259

■ IPv4 – adresą sudaro pora (host, port). host yra pagrindiniokompiuterio vardas ir gali buti DNS vardas (pvz., www.delfi.lt)arba tiesiog internetinis adresas (pvz., 192.168.100.100). port yrasveikasis skaičius nurodantis prievado jungties numeri

■ IPv6 – adresą sudaro kortežas (host, port, flowinfo, scopeid)

Modulio socket funkcijos (1)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

166 / 259

■ getdefaulttimeout() – parodo, kiek laiko pagal nutylejimą skirtaprievadui galioti

■ getfqdn(host=”) – grąžina galiojanti srities vardą (angl. domainname

■ gethostbyaddr(ipaddr) – grąžina kortežą (hostname, alias_list,ipaddr_list) su kompiuterio vardu

■ gethostbyname_ex(hostname) – analogiškai prieš tai buvusiaifunkcijai

■ htonl(i32) – paverčia 32 bitu sveikąji skaičiu i tinklo formatą■ htons(i16) – paverčia 16 bitu sveikąji skaičiu i tinklo formatą■ inet_aton(ipaddr_string) – paverčia IP adresą i 32 bitu tinko

formatą, 4 baitu simbolinę eilutę■ inet_ntoa(packed_string) – paverčia simbolinę eilutę i IP adresą

Modulio socket funkcijos (2)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

167 / 259

■ ntohl(i32) – paverčia 32 bitu sveikąji skaičiu iš tinklo formato isavąji

■ ntohl(i16) – paverčia 16 bitu sveikąji skaičiu iš tinklo formato isavąji

■ setdefaulttimeout(t) – nustato, kiek laiko galios prievadas■ socket(family, type) – sukuria prievado objektą, priklausanti tam

tikrai šeimai (AF_INET, AF_UNIX) ir turinti tam tikrą tipą,pavyzdžiui SOCKET_STREAM (TCP jungčiai) arSOCK_DGRAM (UDP jungčiai)

Klase socket (1)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

168 / 259

■ accept() – priima susijungimo prašymą ir grąžina porą (s1,(ipaddr, port)). s1 yra aktyvus prievadas, o kita dalis nurodo"pašnekovą". Prieš tai turejo buti iškviesti metodai bind ir listen

■ bind((host, port)) – susieja prievadą s su pašnekovu adresu hostir jungties numeriu port

■ close() – užbaigia prievado darbą■ connect((host, port)) – sujungia prievadą su nurodytu serveriu■ getpeername() – grąžina porą (ipaddr, port) nutolusio prievado■ getsockname() – grąžina porą (ipaddr, port) vietinio prievado■ getsockopt(level, optname[, bufsize]) – grąžina dabartinę prievado

nustatymu vertę■ gettimeout() – parodo, kiek laiko nustatyta prievadui galioti

Klase socket (2)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

169 / 259

■ listen(maxpending) – laukia meginimu prisijungti prie prievado,leidžiant ne daugiau kaip maxpending meginimu bet kuriuo metu

■ makefile(mode = ’r’) – sukuria failo objektą, kuris dirba suprievadu. Failą butina uždaryti, kitaip prievadas liks atvertas

■ recv(bufsize) – gauna ne didesnio nei nurodyto dydžio simboliueilutę

■ recvfrom(bufsize) – grąžina kortežą (data, (ipaddr, port))■ send(string) – siunčia simboliu eilutę kaip baitu seką per prievadą.

Grąžina išsiustu baitu skaičiu n■ sendall(string) – išsiunčia visą simboliu eilutę■ sendto(string, (host, port)) – siunčia duomenis nurodytam

prievadui ir grąžina išsiustu baitu skaičiu n■ settimeout(value) – nurodo, kiek laiko truks blokuojanti operacija

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

170 / 259

>>> import s o ck e t>>> s = sock e t . s o ck e t ( )>>> s . connect ( ( "www. d e l f i . l t " , 80 ) )>>> s . getpeername ( )( ’ 91 . 234 . 200 . 112 ’ , 80)>>> s . getsockname ( )( ’ 192 . 168 . 0 . 1 51 ’ , 59045)>>> s . s e t t imeou t (10)>>> s . ge t t imeou t ( )10 .0>>> s . r e c v (10)Traceback ( most r e c e n t c a l l l a s t ) :

F i l e "<s t d i n >" , l i n e 1 , in <module>sock e t . t imeout : t imed out

Primityvus serverio pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

171 / 259

import s o ck e tHOST = ’ ’PORT = 5000s = sock e t . s o ck e t ( s o ck e t . AF_INET,so ck e t .SOCK_STREAM)

s . b ind ( (HOST, PORT))s . l i s t e n (1 )conn , addr = s . a ccep t ( )whi le True :

data = conn . r e c v (1024)i f not data : break

conn . s e n d a l l ( data )conn . c l o s e ( )

Primityvus kliento pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

172 / 259

import s o ck e t

HOST = ’ ’PORT = 5000s = sock e t . s o ck e t ( s o ck e t . AF_INET,so ck e t .SOCK_STREAM)

s . connect ( (HOST, PORT))s . s e n d a l l ( b ’ Sve i ka s , p a s a u l i ’ )data = s . r e c v (1024)s . c l o s e ( )pr in t ( ’ Gauta : ’ , r e p r ( data ) )

Patobulintas serverio pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

173 / 259

import s o ck e t sock = sock e t . s o ck e t ( s o ck e t . AF_INET,so ck e t .SOCK_STREAM)

sock . b ind ( ( ’ ’ , 8881))sock . l i s t e n (5 )t ry :

whi le True :newSocket , a dd r e s s = sock . a ccep t ( )pr in t " P r i s i j u n g t a p r i e : " , a dd r e s swhi le True :

r e c e i v edDa t a = newSocket . r e c v (8192)i f not r e c e i v edDa ta : break

newSocket . s e n d a l l ( r e c e i v edDa t a )newSocket . c l o s e ( )pr in t ( " A t s i j u n g t a nuo : " , a dd r e s s )

f i n a l l y :sock . c l o s e ( )

Bendroji interneto sąsaja

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

174 / 259

CGI (angl. common gateway interface)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

175 / 259

Bendroji interneto sąsaja – programavimo budas, nusakantis, kaipserveriai perduoda informaciją, panaudodami papildomas programas,vykdomas serveryje.

Kaip tai veikia?

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

176 / 259

Egzistuoja dvieju tipu turinys - statinis ir dinaminis. Dinaminis turinysir yra tai, kam reikalinga sąsaja.

■ Naudotojas siunčia užklausą serveriui■ Serveris ivykdo kitą programą, kuriai perduoda užklausą■ Serveris paima vykdytos programos atsakymą■ Serveris siunčia atsakymą naudotojui

Taigi, serveris veikia kaip tarpininkas tarp naudotojo ir programos,kuri vadinama CGI programa arba scenarijumi (angl. script).

Pastaba

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

177 / 259

Šiuo metu CGI retai naudojamas, nes tai yra žemo lygio sąsaja.Paprastai naudojamos lankstesnes ir nestandartines architekturos, nesjos leidžia panaudoti aukštesni abstrakcijos lygi produktyvumuipadidinti. Tačiau principai išlieka tie patys.

Formu valdymo metodai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

178 / 259

■ GET – naudoja adreso eilutę perduoti duomenims ir yra apribotas(URL ilgis yra apie 200 baitu)

■ POST – persiunčia formos turinio koduotą duomenu srautą ir yraneriboto ilgio

Žinotina

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

179 / 259

■ CGI standartas nenurodo ar konkretus scenarijus gali dirbti tiek suužklausos eilute (GET), tiek su standartine ivestim (POST).

■ Pitono standartinis modulis cgi duomenis gauna tik iš užklausos,jei ji yra, priešingu atveju naudoja standartinę ivesti.

cgi modulis

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

180 / 259

■ escape(str, quote=False) – pakeičia simboliu eilutes simblolius &,<, > atitinkamais HTML esybemis &amp, &lt, > jeiquote=True, tuomet ir kabutes pakeičia i &quot

■ class FieldStorage(keep_blank_values=0) – tiek užklausos, tiekstandartinio ivado duomenys perduodami kuriamam šios klasesobjektui f. f yra atvaizdis: perduodamos formos vardiniaiatributai tampa f raktais. f užtikrina žodyno funkcionalumo dali:raktu iteravimas (for n in f ), rakto egzistavimas (if n in f ),indeksavimas (f[n]). Gaunama reikšme gali buti arba FieldStorageobjektu sąrašas (vardas n pasikartoja kelis kartus), arba vienasobjektas

FieldStorage klases metodai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

181 / 259

■ getfirst(key, default=None) – grąžina elemento arba, jei taisąrašas, sąrašo elemento pirmąją reikšmę, jei raktas nerastas –default reikšmę

■ getlist(key) – grąžina sąrašą sudaryta iš vienos arba keliu reikšmiuarba tuščią sąrašą

FieldStorage klases atributai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

182 / 259

■ disposition – turinio išdestymo antrašte■ disposition_options – antraštes savybiu atvaizdis■ headers – antraščiu atvaizdis■ file – failo tipo objektas iš kurio galima nuskaityti valdymo

komandą■ filename – failo pavadinimas komandoms nurodomas kliento■ name – valdymo atributo pavadinimas■ type – turinio tipo antrašte■ type_options – turinio tipo antraštes savybiu atvaizdis■ value – komandos reikšme simbolines eilutes pavidalu

Rezultatas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

183 / 259

■ Serveris surenka visus CGI scenarijaus rezultatus ir persiunčiaklientui

■ Rezultatai gali buti ivairaus tipo priklausomai nuo standarto

pr in t ( "Content−Type : t e x t / html " )pr in t ( "<html><head><t i t l e >Sv e i k i ,HTML</ t i t l e ></head>" )

pr in t ( "<body><p>Sv e i k i ,CGI i r HTML ka r t u !</p></body></html>" )

Kaip paleisti Pitono CGI scenarijus

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

184 / 259

■ Reikia, kad serveryje butu instaliuotas Pitonas ir standartinebiblioteka

■ Scenarijus privalo tureti vykdymo režimą (chmod +x)■ Unix sistemose pirma eilute turi buti #!/usr/local/bin/python3■ Microsoft web serveriuose rekomenduojama naudoti pletini .pyg ir

ji susieti su atitinkamu interpretatoriumi

Slapukai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

185 / 259

Slapukas (angl. cookie) – serverio perduodamas ir kliento saugomasduomenu elementas. Perdavimas vyksta antraštes pagalba. Kiekvieną

slapuką sudaro slapuko vardas ir reikšme, o taip pat papildomiatributai, pavyzdžiui max-age nurodo kiek laiko slapukas galioja. Beto, slapukai neužtikrina privatumo, todel duomenys turetu butikoduojami.

Cookie modulis

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

186 / 259

Sudaro kelios alternatyvios klases:

■ Morsel■ SimpleCookie■ SmartCookie

Pavyzdys (1)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

187 / 259

import Cookie , t ime , os , sys , t r a c eba ck

s y s . s t d e r r = s y s . s t dou t

t ry :c = Cook ie . S imp leCook i e ( )c [ " l a s t v i s i t "]= s t r ( t ime . t ime ( ) )pr in t ( c . output ( ) )pr in t ( "Content−Type : t e x t / html " )pr in t ( "<html><head><t i t l e >Sve i ka s , l a n k y t o j a u !</ t i t l e ></head><body>" )

Pavyzdys (2)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

188 / 259

c = Cook ie . S imp leCook i e (os . e n v i r o n . get ( "HTTP_COOKIE" ) )

when = c . get ( " l a s t v i s i t " )i f when i s None :

pr in t ( "<p>S v e i k i a t v yke i s i p u s l a p ip i rma ka r t a !</p>" )pr in t ( "<p>Spau s k i t e mygtuka ’ A t n a u j i n t i ’ ,j e i n o r i t e t e s t i </p>" )

e l s e :t ry : l a s t v i s i t = f l o a t (when . v a l u e )except :

pr in t ( "<p>Neimanoma dekoduo t i s l a puko{0}</p>" . format (when . v a l u e ) )pr in t ( "</br><pre>" )t r a c eba ck . p r i n t_exc ( )

Pavyzdys (3)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

189 / 259

e l s e :formwhen = time . a s c t ime (t ime . l o c a l t i m e ( l a s t v i s i t ) )pr in t ( "<p>S v e i k i s u g r i z e !</p>" )pr in t ( "<p>Pa s k u t i n i k a r t a l a n k e t e s{0}</p>" . format ( formwhen ) )

pr in t ( "</body></html>" )except :

pr in t ( "Content−Type : t e x t / html " )pr in t ( )pr in t ( "</br><pre>" )t r a c eba ck . p r i n t_exc ( )

HTML – strukturizuotas tekstas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

190 / 259

HTML

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

191 / 259

Hiperteksto ženklinimo kalba (angl. Hyper Text Markup Language) –elektroninio dokumento tekstas, kurio atskiros dalys siejamos saitais(nuorodomis)

HTML

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

192 / 259

■ Kalba tinklalapiu kurimui■ Aprašo tinklalapio strukturą■ Sudaryta iš elementu aibes■ Elementai nurodo naršyklei kaip atvaizduoti turini■ Elementus vaizduoja žymes■ Žymes aprašo turinio dalis kaip antrašte, pastraipa, lentele ir t.t.■ Pačios žymes yra nerodomos

Trumpa HTML istorija

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

193 / 259

■ 1989 – Timas Berneris Ly išrado www■ 1991 – Timas Berneris Ly išrado HTML■ 1993 – Deivas Ragetas paraše HTML+(konkuruojantis projektas)■ 1995 – HTML darbo grupe apibreže HTML 2.0■ 1997 – W3C rekomendacija - HTML 3.2■ 1999 – W3C rekomendacija - HTML 4.01■ 2000 – W3C rekomendacija - XHTML 1.0

Trumpa HTML istorija

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

194 / 259

■ 2008 – Žiniatinklio hiperteksto taikymo technologijos grupe(WHATWG) paskelbe HTML 5 juodrašti

■ 2012 – WHATWG paskelbe HTML 5 standartą■ 2014 – W3C rekomendacijos HTML 5■ 2016 – W3C siulymas HTML 5.1■ 2017 – W3C rekomendacijos HTML 5.1 (2 leidimas)■ 2017 – W3C rekomendacijos HTML 5.2■ 2018 – W3C siulymas HTML 5.3

HTML pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

195 / 259

<!DOCTYPE html><html>

<head><t i t l e >Page T i t l e </ t i t l e >

</head><body>

<h1>My F i r s t Heading</h1><p>My f i r s t pa ragraph .</p>

</body></html>

Žymes, žymes...

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

196 / 259

■ !DOCTYPE – nurodo dokumento tipą■ html – čia patalpinamas tinklalapio turinys■ head – dokumento antrašte iskaitant ir meta informaciją

◆ title – tinklalapio pavadinimas

■ body – matomo dokumento turinys

◆ h1 – didele antrašte◆ p – paragrafas

Žymes

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

197 / 259

■ <žyme>turinys...</žyme>■ <žyme/>■ <žyme atributas="reikšme",...>■ Yra arti 100 žymiu!■ Kiekviena žyme turi savo atributus■ Dažniausiai naudojama apie 10–20 žymiu■ Dalis žymiu jau nebenaudojamos

Sąsaja

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

198 / 259

<a h r e f=" h t t p s : // mi f . vu . l t ">S i s t e k s t a s y r a l i n k a s .

</a>

Paveikslelis

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

199 / 259

<img s r c="/ images / html5 . g i f " a l t="HTML5 I con "><img s r c=" h t t p s : // mi f . vu . l t /a . g i f ">

Lentele

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

200 / 259

<tab l e ><tr>

<th>Vardas</th><th>Pavarde</th><th>Amzius</th>

</t r><tr>

<td>Jonas</td><td>Smitas </td><td>50</td>

</t r></tab l e >

Sąrašai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

201 / 259

Nenumeruotas ir numeruotas sąrašai

<ul><l i >Kava</ l i ><l i >Arbata </ l i ><l i >Pienas </ l i >

</ul><ol>

<l i >Kava</ l i ><l i >Arbata </ l i ><l i >Pienas </ l i >

</ol>

Sąrašai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

202 / 259

Aprašomasis sąrašas (sąvoka su paaiškinimu)

<dl><dt>Kava</dt><dd>Juodas k a r s t a s ger imas </dd><dt>Pienas </dt><dd>Ba l t a s s a l t a s ger imas </dd>

</dl>

Blokas div

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

203 / 259

Kitu HTML elementu (dažniausiai logiškai susijusiu) konteineris.

<d iv><h2>London</h2><p>London i s the c a p i t a l c i t y o f England . I t i s

the most popu lous c i t y in the Un i ted Kingdom ,w i th a me t r o p o l i t a n a r ea o f ove r 13 m i l l i o ni n h a b i t a n t s .

</p></div>

Blokas video

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

204 / 259

Apibrežia video srautą.

<v i d e o width="320" h e i g h t="240" c on t r o l s ><sou r c e s r c="movie .mp4" type=" v i d e o /mp4"><sou r c e s r c="movie . ogg" type=" v i d e o /ogg">Your b rowse r does not suppo r t the v i d e o tag .

</v ideo>

Blokas canvas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

205 / 259

Interaktyvus piešimas, dažniausiai naudojamas JavaScript

<canvas i d="myCanvas"></canvas>

<s c r i p t >va r canvas = document . ge tE l ementBy Id ( "myCanvas" ) ;v a r c t x = canvas . ge tContex t ( "2d" ) ;c t x . f i l l S t y l e = "#FF0000" ;c t x . f i l l R e c t (0 , 0 , 80 , 8 0 ) ;</ s c r i p t >

Blokas span

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

206 / 259

Apibrežia grupę (inline elements) bloko (container) viduje (dažniausiaiteksto dali)

<h1>My <span s t y l e=" c o l o r : r ed ">Important </span>Heading

</h1>

Klases ir unikalumas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

207 / 259

Klase nurodo logini ryši tarp elementu, unikalumas – išskirtinumą.

<d i v c l a s s=" c i t i e s "><h2>London</h2><p>London i s the c a p i t a l o f England .</p>

</div>

<d i v c l a s s=" c i t i e s "><h2>Par i s </h2><p>Pa r i s i s the c a p i t a l o f France .</p>

</div>

<h1 i d="myHeader">My Header</h1>

Formos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

208 / 259

<form a c t i o n="/ act ion_page . php"t a r g e t="_blank" | " _s e l f "method=" pos t " | " get ">

<l a b e l fo r="name">Vardas :</ l a b e l ><br><inpu t type=" t e x t " i d="name" name="fname"><br><inpu t type=" r a d i o " i d=" v y r a s " name=" gender "

v a l u e="V"><br><l a b e l fo r=" vy r a s ">Male</ l a b e l ><br><inpu t type=" r a d i o " i d=" mot e r i s " name=" gender "

v a l u e="M"><br><l a b e l fo r=" mot e r i s ">Female</ l a b e l ><br><inpu t type=" submit " v a l u e=" P a t v i r t i n t i ">

</form>

Mygtukas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

209 / 259

<inpu t type=" button "v a l u e="Paspausk mane"o n c l i c k=" j a v a s c r i p t_ f u n c t i o n ( ) ">

JavaScript

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

210 / 259

Programavimo kalba tinklalapiu interaktyvumui.

<!DOCTYPE html><html><body><button type=" button "

o n c l i c k="document . ge tE l ementBy Id ( ’ demo ’ ) .innerHTML = Date ( ) ">

Paspausk mane .</button><p i d="demo"></p></body></html>

JavaScript

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

211 / 259

Skriptas gali buti rašomas tiek pačiame .html faile, tiek atskirame .jsfaile.

<s c r i p t >document . w r i t e ( " He l l o J a v aS c r i p t ! " ) ;

</ s c r i p t >

<s c r i p t s r c=" myScr ip t . j s "></s c r i p t ><s c r i p t s r c=" myScr ip t . j s "/>

Dažniausiai .js failai importuojami antraštineje dokumento dalyje.

JavaScript funkcija

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

212 / 259

f u n c t i o n t o C e l s i u s ( f a h r e n h e i t ) {return (5/9) ∗ ( f a h r e n h e i t −32);

}document . ge tE l ementBy Id ( "demo" ) . innerHTML = t o C e l s i u s

Ivykiai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

213 / 259

Yra ivairiu ivykiu – langui, formai, klaviaturai, pelei ir t.t.

<but ton type=" button "o n c l i c k=" j a v a s c r i p t f u n c t i o n "onmouseover=" t h i s . s t y l e . backgroundCo lo r =

’ r ed ’ ; r e t u r n t r u e ; "onmouseout=" t h i s . s t y l e . backgroundCo lo r =

’ b i s q u e ’ ; r e t u r n t r u e ; ">

Paspausk mane .</button>

CSS

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

214 / 259

■ CSS (Cascade Style Sheet) – kalba aprašanti HTML dokumentostiliu

■ Aprašo kaip HTML elementai turi buti rodomi (išvaizda)

CSS

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

215 / 259

Taip pat yra du budai kaip naudoti – .html viduje arba išoriniame faile.css

< l i n k r e l=" s t y l e s h e e t " h r e f=" . / boo t s t r a p . c s s ">

<s t y l e >p { c o l o r : r ed ; t ex t−a l i g n : c e n t e r ; }

</ s t y l e >

<d i v s t y l e="background−c o l o r : powderb lue ; "></div>

CSS sintakse

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

216 / 259

selektorius {savybe: reikšme; ...;}

CSS sintakse

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

217 / 259

Selektoriumi gali buti:

■ Bet kuri žyme (žymes vardas)■ Apibrežtas unikalus id (#id)■ Apibrežta klase (.klase)■ Žymes ir klases junginys■ Universalus selektorius (*)■ Žymiu busenos (:busena)

CSS sintakse

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

218 / 259

p { tex t−a l i g n : c e n t e r ; c o l o r : r ed ; }#id1 { tex t−a l i g n : c e n t e r ; c o l o r : r ed ; }. c e n t e r { tex t−a l i g n : c e n t e r ; c o l o r : r ed ; }p . c e n t e r { tex t−a l i g n : c e n t e r ; c o l o r : r ed ; }∗ { tex t−a l i g n : c e n t e r ; c o l o r : b l u e ; }a : v i s i t e d { c o l o r : g r een ; }

h1 , h2 , p { tex t−a l i g n : c e n t e r ; c o l o r : r ed ; }

CSS sintakse

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

219 / 259

■ Kiekvienas elementas turi jam budingas savybes.■ Reikšmes priklauso tam tikrai reikšmiu aibei.■ JavaScript pagalba galima manipuliuoti CSS’u.■ Atstumai:

◆ auto – paliekama apskaičiuoti naršyklei◆ skaičius – aukštis/plotis px, pt, pc, cm, mm, in, ...◆ % – nurodo aukšti/ploti bloke jo atžvilgiu◆ initial – atkuria numatytas reikšmes◆ inherit – paveldi iš tevinio bloko

■ Pozicionavimas – static, relative, fixed, absolute, sticky

CSS ir medija

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

220 / 259

Yra daug galimybiu manipuliuoti objektais, ju išvaizda, išdestymu irpan..

<s t y l e >d i v {

width : 100 px ;h e i g h t : 100px ;background−c o l o r : r ed ;an imat ion−name : example ;an imat ion−du r a t i o n : 4 s ;

}@keyf rames example {

from {background−c o l o r : r ed ; }to { background−c o l o r : y e l l ow ; }

}</ s t y l e >

<body><div ></div ></body>

Apie ši bei tą

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

221 / 259

■ HTML yra SGML (angl. Standart General Markup Language)standarto daline realizacija

■ Egzistuoja keletas biblioteku, kurios leidžia išgauti naudingąinformaciją iš HTML dokumentu

Bibliotekos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

222 / 259

■ urllib – užtikrinti ryšiui■ html – apdoroti informacijai■ bs4 – apdoroti informacijai

html.parser biblioteka

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

223 / 259

Turi klasę HTMLParser:

■ feed(data) – duomenu padavimas■ close() – priverstinis duomenu apdorojimas■ reset() – objekto perkrovimas■ ...■ handle_starttag(tag, attrs) – kviečiamas apdoroti sutiktą žymę■ handle_endtag(tag) – kviečiamas apdoroti žymes pabaigą■ handle_data(data) – kviečiamas apdoroti žymes turini■ ...

Pavyzdys I

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

224 / 259

import u r l l i b . r e q u e s tfrom html . p a r s e r import HTMLParser

c l a s s MyHTMLParser (HTMLParser ) :def __init__( s e l f , ∗ args , ∗∗kw ) :

supe r ( ) . __init__(∗ args , ∗∗kw)s e l f . a d r e s a i = [ ]

def hand l e_s t a r t t a g ( s e l f , tag , a t t r s ) :#a t t r s i s a l i s t o f t u p l e s ( a t t r , v a l u e )i f tag == ’ a ’ and ’ h r e f ’ in d i c t ( a t t r s ) :

s e l f . a d r e s a i . append ( d i c t ( a t t r s ) [ ’ h r e f ’ ] )

p = MyHTMLParser ( )

Pavyzdys I (tęsinys)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

225 / 259

#f = u r l l i b . r e q u e s t . u r l o p en ( ’ h t tp : //www. python . org ’ )r eq = u r l l i b . r e q u e s t . Request ( ’ h t tp : //www. python . org ’

, h eade r s={ ’ User−Agent ’ : ’ Mo z i l l a /5 .0 ’ })f = u r l l i b . r e q u e s t . u r l o p en ( req )BUFSIZE = 32000whi le True :

data = f . read (BUFSIZE ) . decode ( ’ u t f −8 ’ )i f not data : break

p . f e ed ( data )p . c l o s e ( )f . c l o s e ( )

fo r u r l in p . a d r e s a i :pr in t ( u r l )

BeautifulSoup

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

226 / 259

■ Biblioteka, skirta lengvam informacijos ištraukimui.■ Instaliavimas – pip install beautifulsoup4■ Naudojimas – import bs4■ Dokumentacija –

https://www.crummy.com/software/BeautifulSoup/bs4/doc/

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

227 / 259

from bs4 import Beau t i f u l Soup

html_doc = """<html><head><t i t l e >The Dormouse ’ s s t o r y </ t i t l e ></head><body><p c l a s s=" t i t l e "><b>The Dormouse ’ s s t o r y </b></p><p c l a s s=" s t o r y ">Once upon a t ime t h e r e weret h r e e l i t t l e s i s t e r s .</p></body></html>

soup = Beau t i f u l Soup ( html_doc , ’ html . p a r s e r ’ )p r i n t ( soup . p r e t t i f y ( ) )"""

XML – strukturizuotas tekstas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

228 / 259

Kas yra XML?

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

229 / 259

■ XML (angl. extensible markup language) – universali ženklinimokalba, skirta dokumento strukturai aprašyti.

■ Budas surašyti strukturuotus duomenis i failą, kuris:

◆ lengvai skaitomas◆ vienareikšmiškas◆ išplečiamas◆ nepriklausomas nuo OS

Kas yra XML?

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

230 / 259

■ Technologiju šeima:

◆ XML 1.0, XML 1.1◆ Xlink◆ Xpointer & Xfragments◆ XSL, XSLT, XPath◆ XQuery◆ DOM, SAX◆ XML vardu erdves◆ XML schemos◆ ir dar keletas

XML ypatybes

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

231 / 259

■ Naudoja žymes ir atributus■ Turinys ir stilius yra atskirti■ Naudotojas apibrežia žymes ir atributo paskirti

Sintakse

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

232 / 259

■ Elementai arba žymes (angl. tags) – prasideda ir baigiasisimboliais "<", ">", kuriu viduje irašomas elemento vardas

■ Elementas gali tureti papildomu atributu ar vardu sričiu■ Elementas gali aprašyti kitus elementus■ Elementai tarpusavyje nepersidengia

<elementas>...</elementas>■ Elementas negali tureti dvieju atributu tuo pačiu vardu■ Kai kurie atributai yra rezervuoti■ Ir t.t.

XML deklaracija

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

233 / 259

■ <?xml ... ?>■ Neprivalomas, bet dažniausiai naudojamas elementas■ Dažniausiai naudojami atributai: version ir encoding■ <?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>

XML komentaras

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

234 / 259

■ <!– ... –>■ Ignoruojamas turinys■ Negali buti naudojamas prieš deklaraciją■ Negali buti naudojama žymes viduje■ Komentaras negali tureti dvigubu brukšneliu

XML elementas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

235 / 259

■ Elementas – <vardas> tekstas </vardas>■ Savyje gali tureti tekstą, kitus elementus ar abieju kombinaciją.■ Elemento vardas turi prasideti raide ar pabraukimu■ Svarbu ar tai didžiosios ar mažosios raides■ Vienas elementas visada yra šakninis (root)■ Kiti elementai suformuoja XML medi

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

236 / 259

<knygynas><knyga>

<pavad in imas>Eureka</pavad in imas><au t o r i u s >Archimedas</au t o r i u s ><metai >2000</metai><ka ina >10</ka ina>

</knyga><knyga>. . .

</knygynas>

XML atributas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

237 / 259

■ Atributas – raktas="reikšme" pora.■ Suprojektuota saugoti su konkrečiu elementu susijusius duomenis.

■ Atributo reikšme visada turi buti rašoma kabutese.■ Kabutes gali buti tiek viengubos, tiek dvigubos.■ <knyga kalba="LT">...</knyga>■ Nera taisykles, kada naudoti atributą, o kada elementą

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

238 / 259

<knyga ka l ba="LT">. . .

</knyga>

<knyga><ka lba>LT</ka lba>. . .

</knyga>

XML atributu naudojimas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

239 / 259

■ Negali tureti daug reikšmiu.■ Negali tureti medžio strukturos■ Nera plečiami

Gal ju visai atsisakyti?

Vardu problemos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

240 / 259

■ Elementu vardai suteikiami programuotojo.■ Kas bus, jei apjungsime skirtingus XML dokumentus?

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

241 / 259

<tab l e ><tr>

<td>Apples </td><td>Bananas</td>

</t r></tab l e >

<tab l e ><name>A f r i c a n Co f f e e Table</name><width >80</width><length >120</ l ength >

</tab l e >

Vardu problemos sprendimas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

242 / 259

■ Panaudoti prefiksą■ Prefiksas irašomas prieš kiekvieną žymę, kuri "priklausys" tam

prefiksui – <h:table>■ Universalus ištekliu identifikatorius.

Universalus ištekliu identifikatorius

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

243 / 259

URI (angl. uniform resource identifier) – kai naudojamas daugiau neivienas XML žodynas (pvz. naudojami keli skirtingu šaltiniu xmlfailai), tam, kad išvengti elementu ar ju atributu persidengimo,naudojamas šis identifikatorius, kuris turetu užtikrinti unikalumą.

■ Aprašomas taip – xmlns:prefix="URI"■ Gali jo ir nebuti – xmlns=""■ Simboliu eilute turetu identifikuoti internetini šaltini.■ Dažniausiai naudojamas URL (locator) – internetinis domeno

adresas.■ Dar gali buti naudojamas URN (name)

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

244 / 259

<roo t xmlns : h=" ht tp : //www. w3 . org /TR/html4 /"xmlns : f=" h t t p s : //www. w3schoo l s . com/ f u r n i t u r e ">

<h : t ab l e ><h : t r>

<h : td>Apples </h : td><h : td>Bananas</h : td>

</h : t r></h : t ab l e ><f : t ab l e >

<f : name>A f r i c a n Co f f e e Table</f : name><f : width >80</f : width><f : l eng th >120</ f : l eng th >

</f : t a b l e >

</root>

Numatytoji vardu sritis

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

245 / 259

■ Apibrežus vardu sriti elementui nebutina naudoti prefikso!■ Visi vaikiniai elementai paveldi vardu sriti

Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

246 / 259

<root>

<t a b l e xmlns=" ht tp : //www.w3 . org /TR/html4 /"><tr>

<td>Apples </td><td>Bananas</td>

</t r></tab l e ><t a b l e xmlns=" h t t p s : //www. w3schoo l s . com/ f u r n i t u r e ">

<name>A f r i c a n Co f f e e Table</name><width >80</width><length >120</ l ength >

</tab l e >

</root>

XML analize (angl. parsing)

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

247 / 259

■ SAX – ivykiu valdoma analize, kuomet dokumentas nuskaitomasnuosekliai ir analizuojama reikalinga dokumento dalis

■ DOM – objektu valdoma analize, kuomet dokumentasnuskaitomas visas ir sukuriamos atmintyje duomenu strukturos,atvaizduojančios naršomą dokumentą

Privalumai ir trukumai

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

248 / 259

■ SAX – reikia mažiau ištekliu, tačiau programine iranga taip patturi buti atitinkamai susiteminta.

■ DOM – lankstesnis, tačiau reikalaujantis daugiau ištekliu. Taippat naudojamas dokumentu sukurimui ar keitimui.

xml.dom paketas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

249 / 259

■ xml.sax modulis – SAX realizacija■ xml.dom minidom modulis – minimali XML DOM standarto

realizacija■ xml.dom.pulldom – tarpine realizacija tarp SAX ir DOM metodu

XSL(T) kalbos

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

250 / 259

■ XSLT – skirta XML dokumentu transformacijai.■ XPath – kalba skirta navigacijai XML dokumente.■ XQuery – XML dokumentu užklausu kalba.

Viskas prasidejo nuo XSL

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

251 / 259

■ XSL – EXtensible Stylesheet Language.■ Jei CSS yra HTML’o stilius,■ tai XSL yra XML’o stilius ir šis tas daugiau.

XLS Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

252 / 259

<?xml v e r s i o n=" 1 .0 " encod ing="UTF−8"?><x s l : s t y l e s h e e t v e r s i o n=" 1 .0 "xmlns : x s l=" ht tp : //www.w3 . org /1999/XSL/Transform ">

. . .

</ x s l : s t y l e s h e e t >

XLS pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

253 / 259

<x s l : t emp la te match="/"><html> <body><h2>My CD Co l l e c t i o n </h2><t a b l e bo rde r="1">

<t r bg co l o r="#9acd32"><th>T i t l e </th> <th>A r t i s t </th>

</t r><x s l : for−each s e l e c t=" c a t a l o g /cd"><tr>

<td><x s l : va lue−o f s e l e c t=" t i t l e "/></td><td><x s l : va lue−o f s e l e c t=" a r t i s t "/></td>

</t r></ x s l : for−each>

</tab l e ></body> </html>

</ x s l : template>

XML su XSL pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

254 / 259

<?xml v e r s i o n=" 1 .0 " encod ing="UTF−8"?><?xml−s t y l e s h e e t

type=" t e x t / x s l " h r e f=" cd ca t a l o g . x s l "?><ca ta l og >

<cd><t i t l e >Empire Bur l e sque </ t i t l e ><a r t i s t >Bob Dylan</a r t i s t ><country >USA</country ><company>Columbia</company><p r i c e >10.90</ p r i c e ><year >1985</year>

</cd>. . .</ca ta l og >

XLS sintakse

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

255 / 259

■ template – šablonas susiejamas su tam elementu (match).■ value-of – išgauna elemento reikšmę (select).■ for-each – to paties lygmens iteratorius (select).

◆ Galima filtruoti irašus – select="catalog/cd[artist=’BobDylan’]".

◆ Operatoriai: =, !=, <, >.

■ sort – surušiuoja duomenis pagal nurodytą elementą (select).■ if – tikrinimo sąlyga: <xsl:if test="išraiška">...</xsl:if>■ choose – variantinis sakinys, naudojamas kartu su "when" ir

"otherwise"

choose prototipas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

256 / 259

<x s l : choose><x s l : when t e s t=" e x p r e s s i o n ">

. . . some output . . .</ x s l : when>. . .

<x s l : o t h e rw i s e >. . . some output . . . .

</ x s l : o t h e rw i s e ></ x s l : choose>

XML DTD

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

257 / 259

■ XML dokumentas su teisinga sintakse vadinamas "Geraisuformuotu".

■ XML patikrintas pagal DTD reikalavimus vadinamas dar ir"galiojančiu" (valid).

■ DTD (Document Type Definition) – XML strukturos irgaliojančiu elementu apibrežimas.

■ <!DOCTYPE note SYSTEM "Note.dtd">■ Vis dar naudojamas, nors yra pasiulytas naujesnis standartas –

XML schema.

DTD Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

258 / 259

<!DOCTYPE note[<!ELEMENT note ( to , from , head ing , body)><!ELEMENT to (#PCDATA)><!ELEMENT from (#PCDATA)><!ELEMENT head ing (#PCDATA)><!ELEMENT body (#PCDATA)>]>

DTD interpretavimas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

259 / 259

■ !DOCTYPE note – Apibrežia šaknini dokumento elementą "note"

■ !ELEMENT note – Apibrežia, kad elementas "note" privalo turetielementus: "to, from, heading, body"

■ !ELEMENT to – Apibrežia, kad elementas "to" yra "#PCDATA"tipo.

◆ #PCDATA – parseable character data.◆ #CDATA – character data.

■ Kiti elementai analogiški.

DTD naudojimas

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

260 / 259

■ DTD yra neprivalomas!■ Naudojamas nesusijusiu žmoniu grupiu duomenu apsikeitimo

standartui aprašyti.■ Su DTD galima patikrinti ar gauti iš išores duomenys yra

galiojantys.■ Su DTD galima patikrinti savus duomenis.

XML schema

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

261 / 259

■ Aprašo XML dokumento strukturą.■ XSD – XML Schema Definition.■ Išplečia DTD galimybes.■ Su XSD galima patikrinti 12 taisykliu.

XSD Pavyzdys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

262 / 259

<?xml v e r s i o n=" 1 .0 "?><xs : schema

xmlns : x s=" ht tp : //www.w3 . org /2001/XMLSchema">

<xs : e l ement name=" note "><xs : complexType>

<xs : sequence><xs : e l ement name=" to " type=" xs : s t r i n g "/><xs : e l ement name=" from" type=" xs : s t r i n g "/><xs : e l ement name=" head ing " type=" xs : s t r i n g "/><xs : e l ement name="body" type=" xs : s t r i n g "/>

</xs : sequence></xs : complexType>

</xs : e lement>

</xs : schema>

Documents

Informatika IItomukas/Knygos/pavasaris.pdf · Klasiu˛ savybe˙s 1 skyrius 2 skyrius 3 skyrius 4 skyrius 5 skyrius 6 skyrius 7 skyrius 8 skyrius 9 skyrius 10 skyrius 6 / 259 Klase˙s