Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 10 (321)

Švietimo panorama Apie moks li nin kus ...................................2

Iš ei vi jo je sau ly gaus ne tu rin tis ................2

Mo­ko­mės­miš­riuo­ju­mo­ky­mo­si­bū­du ......4

Kal­bos­mo­ky­mas­–­le­mia­ma­ so­cia­li­za­ci­jos­są­ly­ga ...............................6

De­ba­tų­„ba­ci­la“­– pa skleis ta ...................7

In­for­ma­ci­nių­ko­mu­ni­ka­ci­nių­sis­te­mų­ pri­tai­ky­mas­bei nau do ji mas for ma lia- ja me ir ne for ma lia ja me ug dy me .............8

Aukštosios kultūros impulsaiKaip­mes­pri­si­jau­ki­no­me­abst­rak­ci­ją­ir­ su­si­drau­ga­vo­me­su­fo­to­gra­fi­ka ..............9

AKIM­Vie­čiū­nuo­se... ...............................9¢ ¢ ¢

„Fo­to­gra­fi­ja­kaip­pe­da­go­gi­nė­prie­mo­nė“ ..11

Kny gos „VII for tas: lie tu viš ka tra ge di ja“ pri sta ty mas ...........................................11

Ap­do­va­no­tos­„ža­liau­sios“­ug­dy­mo­ įstai­gos .................................................12

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

„Au­gu­svei­kas­ir­žva­lus“ ......................14

Dar­bo­pa­tir­ties­sklai­da ..........................14¢ ¢ ¢

Jud­rių­jų­žai­di­mų­olim­pia­da­–­ ge­ros­nuo­tai­kos­už­tai­sas! .....................15

Ke­lias­į­mo­ki­nio­sėk­mę .........................16

Už­šok­ti­jau­čiui­ant­nu­ga­ros­–­ ir ma lo nu, ir nie ko ne kai nuo ja ...............16

Pa­žin­ti­gy­vai­ir­iš­anks­to .......................17

Mai ro nio 150-osioms gi mi mo me ti nėmsMo­kyk­lų­ir­mu­zie­jaus­ben­dra­dar­bia­- vi mas: ke­lias­į­sėk­mės­pa­mo­kas ..........18

Li­te­ra­tū­ri­nis­ryt­me­tis­„Mai­ro­nio­ ap­dai­nuo­tas­gam­tos­gro­žis“ .................18

Ne sens tan tis Mai ro nis ..........................19

In­teg­ruo­tas­dvie­jų­mo­kyk­lų­pro­jek­tas, skir­tas­Mai­ro­nio­me­tams­pa­mi­nė­ti ........19¢ ¢ ¢

Ry­tų­Lie­tu­vos­moks­lei­vių­menų­ fes­ti­va­lis­vėl­gy­vas ................................20

2011 m. lap kri čio mė ne sio žur na lo „Pro fes sio nal De ve lop ment in Edu ca tion“ 37 kom plek to penk ta ja me nu me ry je iš spaus din tas pro jek to „Ly de rių lai kas“ kon sul­tan čių Ko lyn Džek son (Co le en Jac kson) ir Son jos Bland ford (So nia Bland ford) bei Mo kyk lų to bu li ni mo cen tro (MTC), kon kur so pa grin di nėms pro jek to pir mo jo eta po veik loms įgy ven din ti lai mė to jo ir da bar ti nio pro jek to „Ly de rių lai kas 2“ part ne rio, di rek­to rės Eg lės Pranc kū nie nės bei pro gra mų di rek to rės Ma ri nos Vil džiū nie nės straips nis „Ly de rių lai kas (Ti me for Le a ders): Lit hu a nia’s res pon se to chan ging le a ders hip and le ar ning in their scho ols“.

„Pro fes sio nal De ve lop ment in Edu ca tion“ yra Jung ti nė je Ka ra lys tė je ir tarp tau ti niu mas tu vei kian čios Tarp tau ti nės pro fe si nio to bu lė ji mo aso cia ci jos (angl. In ter na tio nal Pro fes sio nal De ve lop ment As so cia tion) ofi cia lu sis lei di nys. [...] Re dak ci nės ko le gi jos na riai skai to ir at sa kin gai ver ti na at ren ka mus spausdinti žur na le straips nius. Pen kis kar tus per me tus iš ei nan čio žur na lo lei dė jas yra „Rout led ge“.

Žur na le „Pro fes sio nal De ve lop ment in Edu ca tion“ paskelbtame dr. K. Džek son, prof. S. Bland ford, E. Pranc kū nie nės ir M. Vil džiū nie nės straips ny je gi li na ma si į tai, kaip po Lie tu vos ne pri klau so my bės at kū ri mo Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja įgy ven di no su ly de rys tės plėt ra mo kyk lo se su si ju sią po li ti ką, kaip iš po rei kio ge rin ti Lie tu vos švie ti mo sis te mos būk lę, plė to ti švie ti mo va dy bą, ska tin ti švie ti mo dar buo to jų to bu lė ji mą ir ini cia ty vu mą gi mė pro jek tas „Ly de rių lai kas“, ku rio įgy ven di ni mo re zul ta tai per sis te mi nius po ky čius su da rys są ly gas Lie tu vos švie ti mo ben druo me nei, kiek vie nam žmo gui to bu lin ti mo kyk las, kur ti nau jus mo kyk lų bei val dy mo mo de lius, ug dy ti ly de rys tės kom pe ten ci jas ir for muo ti pa ra mos ly de rys tei švie ti me in fra struk tū rą.

Ka dan gi pro jek to įgy ven di ni mo dar bų rai da ap žvelg ta straips nio au to rių po žiū riu, iš es mės yra ap tar tos ne vi sos 15 pro jek to veik los sri čių, o tik tos, ku rias įgy ven di nant da ly va vo kon sul tan tės iš už sie nio ir MTC at sto vės. Švie ti mo eks per tės at sklei dė, kad įgy ven di nant pro jek tą bu vo ypač svar bu ap mąs ty ti, kaip rem ti te ori nes per spek­ty vas, taip pat pro fe si nio to bu lė ji mo pa ra dig mų kai tą Lie tu vos kul tū ro je. Straips ny je ap žvel gia mas pir ma sis pro jek to įgy ven di ni mo lai ko tar pis, ap ta ria mi jo re zul ta tai, iš ryš ki na ma tarp ly de rys tės plėt ros, kon sul ta vi mo(si) veik los ir mo kyk los mo de lių at si ra du si si ner gi ja, ap ta ria mos pro ble mos, su ku rio mis su si du ria ma per ei nant į su­kur tų pro duk tų ir pa slau gų iš ban dy mo eta pą.

„Ly­de­rių­lai­ko­2“­inf.

Pro jek tas „Ly de rių lai kas“ gar si na mas ir tarp tau ti nė je švie ti mo ben druo me nė je

Žada me pa pa sa ko ti

Pra dė da mos šiuo nu me riu „Švie ti mo nau jie nos“ pa si ža da kiek vie ną kar tą, nors ir trum pai, pa pa sa ko ti apie kū ry bą mo kyk los ap lin ko je, edu ka ci nes erd­ves, ku rios džiu gi na ir la vi na, apie skulp tū ros vie tą mo kyk los erd vė se bei dau­gy bę ki tų gra žių, nors kar tais ga lin čių pa si ro dy ti la bai ma žų, da ly kų. Vis dėlto jų bu vi mas ar kū ri mas pa tvir ti na, kad ten esan tiems ir dir ban tiems žmo nėms mo kyk la yra dau giau nei dar bo vie tė. Mo kyk la – tai gy ve ni mas. Ir čia ga li ma at ras ti ar pri si min ti šim tus pa var džių mo ky to jų, gy ve nu sių sa vo kai mo, sa vo mies te lio mo kyk lai. O iš ėję pa li ko jai sa vo bib lio te kas, ran kraš čius, ko lek ci jas... Gra žių da ly kų sau go mū sų mo kyk los ir, jei gu mes juos pa kil no si me, jie ne bus pa mirš ti. O ne nu grimz dę už marš tin, ti kė ki me, pa ro dys ir sa vo auk lė ja mą ją ga lią. Juk vi si mes tu ri me pra ei tį ir esa me iš jos iš au gę.

Re­dak­ci­ja

2

De­vin­ta­ja­me­„Švie­ti­mo­nau­jie­nų“­nu­me­ry­je­su­si­pa­ži­no­me­su­JAV­kli­ni­ki­nės­ psi­cho­lo­gi­jos­ spe­cia­lis­tu,­ prof.­Ro­mu­al­du­Kriau­čiū­nu,­ku­riam­šį­ lap­kri­tį­ įteik­ta­Švie­ti­mo­ ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­jos­ „Moks­lo­pre­mi­ja­2012“.­Prof.­R.­Kriau­čiū­nas­yra­net­63­lei­di­niuo­se­ir­in­ter­ne­to­sve­tai­nė­se­lie­tu­vių­bei­an­glų­kal­bo­mis­pa­skel­bęs­apie­pus­an­tro­tūks­tan­čio­straips­nių­ir­re­cen­zi­jų,­2005­m.­bu­vo­ap­do­va­no­tas­JAV­Lie­tu­vių­ben­druo­me­nės­Kul­tū­ros­ta­ry­bos­pre­mi­ja­už­žur­na­lis­ti­nę­veik­lą.Šia­me­nu­me­ry­je­tę­sia­me­pa­žin­tį­su­pro­fe­so­riaus­dar­bais­ži­niask­lai­

do­je.­Per­spaus­di­na­me­po­rą­kny­gų­re­cen­zi­jų,­ku­rios­bu­vo­pub­li­kuo­tos­Ame­ri­kos­lie­tu­vių­spau­do­je.­Jos­tu­rė­tų­su­do­min­ti­tuos,­ku­rie­kas­dien­su­si­du­ria­su­pa­na­šio­mis­Lie­tu­vos­vai­kų­ir­jau­ni­mo­pro­ble­mo­mis.

Re­dak­ci­ja

Iš ei vi jo je sau ly gaus ne tu rin tis

Prieš ke tu rias de šimt me tų Eri kas H. Erik so nas (Erik H. Erik­ son) iš lei do kny gą pa va di ni mu „Iden ti ty: Youth and Cri sis“ („Ta­pa ty bė: jau nat vė ir kri zė“). [...]

Kny gos įva de au to rius įspė jo ne pa teik si ąs iš sa maus ta pa­ty bės ap ta ri mo ir nag ri nė ji mo. Ci ni kas čia pri dė tų, kad duo tas žo dis bu vo iš te sė tas. Au to rius at vi rai pri si pa ži no (tas pri si pa ži­ni mas yra su bren du sio žmo gaus sa vy bė), kad juo dau giau jis

mąs tęs ir ra šęs apie ta pa ty bę, tuo la biau ta są vo ka jam ta pu si ne pa gau na ma ir iš si ke ro ju si.

Pats „ta pa ty bės kri zės“ ter mi no „nu ka li mas“ sie ja mas su au­to riaus kli ni ki ne pa tir ti mi per Ant rą jį pa sau li nį ka rą. Erik so nas ta da pa ste bė jo, kad dau gu ma psi chi nių pa cien tų ne bu vo nei ka ro veiks mų iš gąs din ti, nei šiaip si mu lian tai. Ta čiau plė to jan­tis ka ro įvy kiams jie bu vo pra ra dę sa vo as me ni nį ta pa tu mą ir is to ri nį tęs ti nu mą. [...] Vė liau bu vo teig ta, kad ta pa ty bės kri zės

Ar ta pa ty bės kri zės ma da jau pa si bai gė?

Ro­mu­al­das­KRIAU­ČIŪ­NAS

Frei bur go uni ver si te ti nės vai kų li go ni nės Vo kie ti jo je kli ni ki nės che mi jos ir diag nos ti kos spe cia lis tas Vi­lius­Lė­ner­tas Moks lo pre mi ja įver tin tas už vi so gy ve ni mo nuo pel nus moks lui ir pa­sie ki mus fi zi nių, bio me di ci nos, tech no lo gi nių moks lų sri ty se, už ak ty vų ben dra dar bia vi mą ir pa ra mą Lie tu vai la bo ra to ri nės me di ci nos, ypač pa vel di mų li gų diag nos ti kos, sri ty je. Dr. V. Lė­ner tas – me di ci ni nės pa ra mos Lie tu vai tei kė jas, ak ty vus lie tu vių ben druo me nės Vo kie ti jo je na rys – pa dė jo vys ty tis Lie tu vos la­bo ra to ri nei me di ci nai da ly da ma sis ne tik moks lo ži nio mis, bet ir me di ci ni nė mis prie mo nė mis, at li ko daug ty ri mų pa cien tams iš Lie tu vos nu sta tant re tas pa vel di mas li gas.

Apie moks li nin kus

Ne įga lu mo ir darbingumo nu sta ty mo tar ny bos, Mi či ga no so cia li nio drau di mo de par ta men to JAV kli ni ki nės psi cho lo gi jos spe cia lis tas Ro­mu­al­das­Kriau­čiū­nas ap do va no tas už vi so gy ve ni mo nuo ­ pel nus moks lui ir pa sie ki mus hu ma ni ta ri nių bei so cia li nių moks lų sri ty se. Dr. R. Kriau čiū nas – psi cho lo gas prak ti kas, moks lo po pu lia rin to jas, ak ty vus lie tu vių ben druo me nės JAV na rys, itin ver ti na mas ir už sa vo pla čią žur na lis ti nę bei švie­čia mą ją veik lą. Jis taip pat yra dos nus lie tu vy bės rė mė jas ir puo se lė to jas – Lie tu vo je re mia dvi kai­mo mo kyk las, dos niai au ko ja įvai riems fon dams pa lai ky da mas lie tu vy bę Ame ri ko je.

Oks for do uni ver si te to Liud vi ko vė žio ty ri mų ins ti tu to Jung ti nė je Ka ra lys tė je bio che mi jos dak­ta ras Skir­man­tas­Kriau­čio­nis ap do va no tas už pa sau li nės reikš mės at ra di mus DNR ty ri mų sri ty je ir ben dra dar bia vi mo ry šius su Lie tu vos bio tech­

no lo gais. Jau no, Lie tu vo je moks lo ke lią pra dė ju sio moks li nin­ko ty ri nė ji mai at ve ria nau jas galimybes ti riant fun da men ta lų mo le ku li nį pro ce są – ge ne ti nės in for ma ci jos re a li za vi mo me­cha niz mus, su si ju sius su DNR mo di fi ka ci jo mis. Tai vie nas iš svar biau sių pas ta ro jo de šimt me čio epi ge ne ti kos at ra di mų, pa­ten kan tis į bio che mi jos ir ge ne ti kos moks lų is to ri ją. Nuo 2010 m. gy ve nan tis ir dir ban tis Jung ti nė je Ka ra lys tė je jau nas moks lų dak ta ras ak ty viai ben dra dar biau ja su Vil niaus uni ver si te to Bio tech no lo gi jos ins ti tu tu, Lie tu vos bio tech no lo gi jų bendrove „Fer men tas“, pla nuo jan čia jo ty ri mų re zul ta tus dieg ti prak ti ko je, taip pat – Di džio sios Bri ta ni jos lie tu vių jau ni mo ben druo me ne.

ŠMM­Ko­mu­ni­ka­ci­jos­sky­riaus­inf.

Švietimo­ir­mokslo­viceministrė­Nerija­Putinaitė,­šiemet­vadovavusi­vertinimo­komisijai,­su­laureatais­ V.­Lėnertu,­S.­Kriaučioniu­ir­R.­Kriaučiūnu

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Gėlės­R.­Kriaučiūnui­iš­Pasaulio­lietuvių­bendruomenės­atstovės­Lietuvoje­Vidos­Bandis­rankų

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 10 (321)

3

Pas ku ti niuo sius tris de šimt me tų Džo nas T. Ka čio pas (John T. Ca ciop po) ty ri nė ja žmo nių ry šius ir izo lia ci ją. Kny go je „Lo­ne li ness: Hu man Na tu re and the Ne ed for So cial Con nec tion“ („Vie nat vė: žmo gaus pri gim tis ir so cia li nių ry šių po rei kis“), pa­ra šy to je kar tu su Vil ja mu Pa tri ku (Wil liam Pa trick), jis padaro įdo mią iš va dą: žmo nės iš pri gim ties nė ra sa va nau džiai ar ba to kie tu ri bū ti, kad iš sau go tų sa vo svei ka tą ir pra tęs tų gi mi nę. Ši iš va da pa nai ki na ke le tą de šimt me čių puo se lė tą nuo sta tą, ku rią 1976 m. iš leis to je sa vo kny go je „The Sel fish Ge ne“ („Sa­va nau diš kas ge nas“) sklei dė bri tų bio lo gas Ri čar das Do kin sas (Ri chard Daw kins). Tiek moks li nin kai, tiek ki ti dau giau ar ma­žiau iš si la vi nę žmo nės ma nė, kad pa vel di mi ne tik ge nai, bet ir sa va nau diš ku mas.

Anks tes nius įsi ti ki ni mus pra dė jo griau ti Dž. T. Ka čio pas, Či ka­gos uni ver si te to neu rop si cho lo gas. „Mes iš si lai ko me ir kles ti me, mū sų ge nai iš si lai ko ir kles ti, nes so cia li ne pras me esa me vie ni su ki tais su sie ti“, – tei gė šis moks li nin kas. Anot Dž. T. Ka čio po, jo te ori ją pa re mia so cia li nio ry šio prie šin gy bė – vie nat vė. Moks­li nin ko nuo mo ne, vie nat vės skaus mas yra bio lo gi nis žen klas, pa na šiai kaip kū no skaus mas ar al kis ir troš ku lys. Al kis įspė ja: kad iš lik tu me gy vi, tu ri me val gy ti. Skaus mo ju ti mas ap sau go as me nį nuo pa vo jų. Vie nat vė – įspė jan tis žen klas, rei ka lau­jan tis po ky čių, kad at gau tu me ge ne ti nio iš li ki mo po ten cia lą ar ga li my bę. Vie nat vės jaus mas ap sau go žmo gų nuo so cia li nės izo lia ci jos.

Vie nat vės jaus mas net svar biau už bu vi mą vie nam. Ga li ma tu rė ti daug drau gų, ben dra dar bių ir so cia li nių ry šių, bet vis tiek jaus tis vie ni šam. Svar bu ry šių ko ky bė, o ne kie ky bė. Su si tuo kę žmo nės yra ma žiau vie ni ši, bet nuo vie nat vės ne ap sau go ti. Ga li ma taip įsi trauk ti į ko kį nors dar bą, ne ras ti lai ko ben drau ti su gy ve ni mo part ne riu ir dėl to jaus tis vie ni šam. Ta čiau vie­nat vė nė ra vien tik ne igia ma bū se na. Dau gu mai tai žen klas, įspė jan tis, kad bū ti na kaž ką keis ti. Dž. T. Ka čio pas ma no, jog pa sau liui rei kia žmo nių, „nu slys tan čių“ į vie nat vę, o iš jos – į sa va no rys tę dėl vi suo me nės ge ro vės. Pro ble ma at si ran da ta da, kai vie nat vė už si tę sia per il gai – me tus ar il giau.

Yra duo me nų, ro dan čių, kad, pa ly gin ti su anks ty ves ni ą ja kar­ta, šiais lai kais so cia li nė izo lia ci ja yra di des nė. Nors mies tuo se ir gy ve na dau giau žmo nių, bet juk ben drau ti in ter ne tu – kur kas pa pras čiau. 1985 m. ap klau so je da ly va vu sių res pon den tų tei­rau ta si, kiek jie tu ri drau gų. Daž niau sias at sa ky mas bu vo „tris“. Pa na šios 2004 m. at lik tos ap klau sos re zul ta tas – ket vir ta da lis at sa kė „nė vie no“. Jau mi nė to je kny go je Dž. T. Ka čio pas ci tuo ja

Vie nat vė ga li trum pin ti gy ve ni mą

Mi či ga no uni ver si te to stu di ją, ku rio je tei gia ma, kad bet ko kiu me tu 20 proc. žmo nių jau čia si ne lai min gi ir izo liuo ti. Tam, jo ma ny mu, yra ke le tas prie žas čių. Šiais lai kais žmo nės ta po jud res ni, ne to kie sės lūs. Ki ta prie žas tis – pail gė ju si gy ve ni mo truk mė. Au gant vi suo me nės se nė ji mo ly giui dau gė ja žmo nių slau gos ir ki to kios prie žiū ros na muo se. Per pas ku ti nį jį de šimt­me tį, AL FA (As sis ted Li ving Fe de ra tion of Ame ri ca) ži nio mis, to kių žmo nių skai čius pa ki lo 60 proc.

Keis to ka, bet tech no lo gi jos čia ga li bū ti dar vie na prie žas tis. Jei jos nau do ja mos so cia li niams su si ti ki mams, ta da pri si de da prie izo lia ci jos ma ži ni mo. Ta čiau jei gu pri klau sai ko kiam nors so cia li nio tin klo „Fa ce bo ok“ „klu bui“, tu rin čiam 4 tūkst. na rių, ku rių nie ka da ne si su ti kęs, to kia drau gys tė – tik iliu zi ja, di di nan ti vie nat vės jaus mą. Ro ber tas Put na mas (Ro bert Put nam), Har­var do uni ver si te to po li ti nių moks lų pro fe so rius, sa vo kny go je „Bow ling Alo ne“ („Žai di mas kėg liais bū nant vie nam“) ap ra šė, kaip so cia li nė izo lia ci ja ar do vi suo me ni nes ir po li ti nes or ga ni­za ci jas. Dž. T. Ka čio pas iš si aiš ki no, kad so cia li nė vie nat vė tu ri įta kos žmo nių svei ka tai. Jo stu di jos, įtrau ku sios 5 tūkst. Oha jo vals ti jos uni ver si te to stu den tų, vy res nių jų žmo nių stu di jos, ben dros stu di jos su ki tais moks li nin kais Olan di jo je ir Ki ni jo je at sklei dė, kad fi zio lo gi nė ir psi cho lo gi nė vie nat vės kai na ga li bū ti siau bin ga.

Vie ni ši žmo nės yra pik tes ni. Jie lin kę val gy ti mais tą, ku ria me dau giau cuk raus ir rie ba lų. Vie ni šų jų or ga niz mas pa ga mi na dau giau kor ti zo lio – įtam pos hor mo no. Tai ly gu „per kai tu siam va rik liui“, ku ris lai kui bė gant su sil pni na imu ni te tą, pa blo gi na mie go ko ky bę ir pa spar ti na pro to se nė ji mą.

Pa di dė jęs kor ti zo lio kie kis, Dž. T. Ka čio po ma ny mu, yra vie nat vės vys ty mo si rai dos da lis. Pri mi ty vus žmo gus vi sa da bu vo ap im tas bai mės plėš rie siems žvė rims. Tai kė lė įtam pą. So cia li niai ry šiai bu vo vie nas iš bū dų ko vo ti su ta įtam pa. Vie­nat vė – žen klas, kad gai vi nan tiems em pa ti jos ir pa lai ky mo šal ti niams gre sia iš džiū vi mas. Vie nat vė ga li ap lan ky ti bet ką. Pats Dž. T. Ka čio pas ma nęs, kad vie ni ši žmo nės yra nu tu kę, ne at le tiš ki, vai kys tė je bu vę ne pa trauk lūs. Jo nu ste bi mui, bu vo iš si aiš kin ta, kad nė ra pa ti ki mo san ty kio tarp vie nat vės ir ki tų ne pa trauk lių veiks nių.

Gy dy mas nuo vie nat vės yra tiek pat se nas kaip ir pa ti vie nat­vė. Pla čiai ži no mas „vais tas“ yra opi jus, mal ši nan tis skaus mą. Jis taip pat mal ši na so cia li nį skaus mą. Vi sa bė da, kad opi jus „už mu ša“ no rą ben drau ti su ki tais. [...] Dž. T. Ka čio po „vais tas“ nuo vie nat vės yra sa va no rys tė ir so cia li nių ry šių plė to tė.

iš gy ve ni mas yra nor ma lus as me ny bės bren di mo tarps nis. Erik­so nas tei sin gai ra šė, kad dau ge lį kli ni ki nių ter mi nų pa si sa vi no ne tik diag nos ti kai, bet ir tie, ku rie ta po per daug iš diag no­zuo ti. Vi sa jau no sios kar tos ban ga šau kė jau čian ti to kią kri zę, ku rią vy res nie ji anuomet iš gy ve no ty liai, vi du je ir daž niau siai pa są mo nė je. Au to rius dar pri dū rė, kad daž nai, kal bė da masis su stu den tais, jų klau sė, ar šie ta pa ty bės kri zės iš gy ve ni mu skun dė si, ar gy rė si.

Ki to je kny gos vie to je au to rius vėl klau sė: ar jau nuo liai pri si­pa žin tų esą su tri kę ir vie šai taip elg tų si, jei gu jie ne ži no tų, kad ta pa ty bės kri zę tu ri iš gy ven ti. Nors ir ne pa teik da mas at sa ky mo į iš kel tą klau si mą, jis pa brė žė, kad per dė tas ta pa ty bės kri zės pa brė ži mas bu vo lai ki na ma da.

Ta pa ty bė for muo ja si ste bė ji mu, ma ty mu ir iš gy ve ni mu at si­žvel giant į san ty kį su ki tais. Dau gu ma ta pa ty bę ug do ne ju čio mis ir ne są mo nin gai. Ta pa ty bė nie ka da ne bū na ga lu ti nai baig ta, nes ji nė ra sta tiš ka, bet di na miš ka. Per vie ną šimt me tį trys vy rai – Dar vi nas (Dar win), Mark sas (Marx) ir Froi das (Freud) – ne grįž­ta mai pa kei tė pa čios žmo giš ko sios ta pa ty bės sam pra tą. Šiuo me tu tu ri me mil ži niš ką bom­bą ir ma žy tę pi­liu­lę, ku rios, nors iš es mės ir ne kon tro liuo da mos mir ties ir gy ve ni mo, jau tei kia ga lią spręs ti, kam duo ti nas gy ve ni mas ir kas skir tas mir čiai.

Vi di nė ta pa ty bė su si ku ria ma nor ma liai vys tan tis, au gant ir bręs tant. Jau nuo liui svar bu pa tir ti pil nat vę, jaus ti be si ru tu lio jan tį tęs ti nu mą tarp vai kys tės me tų ir at ei ties vi zi jų. Pa to lo giš kais at ve jais kal ba ma apie ne ga ty vią ta pa ty bę. Ta čiau Erik so nas ma tė ly giag re tų reiš ki nį di des niu mas tu. Tai pir mus žings nius žen gian tys did mies čių nu si kal tė liai, ne tu rin tys stip raus eko no­mi nio, tau ti nio ir re li gi nės at ra mos taš ko, apie ku rį ga lė tų aus ti po zi ty vią ta pa ty bę. Ki ta gru pė jau nuo lių, už au gu sių to ta lis ti nė se ar tra pio se šei mo se, ieš ko prie globs čio ra di ka lio se gru pė se, ku rio se maiš ta vi mo ir su tri ki mo ten den ci jos yra lau kia mos ir net ger bia mos. Ap si sto jęs prie kar tų san ty kių kny gos au to rius pa brė žė, kad vy res nio ji kar ta jau na jai kar tai rei ka lin ga tiek, kiek šiai yra svar bu gau ti įkvė pi mo ir stip ry bės iš vy res nių jų.

Pri klau san tie ji at ei ti nin kų są jū džiui tu ri pui kią pro gą sa vo ta pa ty bę for mu luo ti ir ją stip rin ti. Tu rint tik rą kel ro dį leng viau iš veng ti klyst ke lių ar su trik ti. Jau nuo liai, bręs tan tys at ei ti nin kų gre to se, tu ri dau giau ga li my bių tu rė ti ge rus va do vus, su pran­tan čius auk lė to jus ir pa si šven tu sius glo bė jus. To kio je ap lin ko je ta pa ty bei ug dy ti yra pui kios są ly gos ir dau gu ma no ri mą ta pa­ty bę iš siug dys net ne ži no da mi, kad ne to li mo je pra ei ty je bu vo be veik ma da jau ni mui iš gy ven ti ta pa ty bės kri zę.

4

Ša lia tra di ci nio mo ky mo si bū do su au gu sių jų švie ti mo įstai go­se vis daž niau die gia mas nuo to li nis ar ba miš ru sis mo ky mas(is). Miš ria jam mo ky mui (angl. blen ded le ar ning) bū din gas tra di ci nio mo ky mo au di to ri jo je de ri ni mas su nuo to li niu mo ky mu si kom­piu te rių tin klo ap lin ko je. At lik tų ty ri mų duo me nys ro do, kad Lie­tu vo je nuo to li nis ir miš ru sis mo ky mas jau įpras tas aukš to sio se mo kyk lo se. Ne for ma lio jo su au gu sių jų švie ti mo ins ti tu ci jo se miš ru sis mo ky mas dar nė ra po pu lia rus. Kau no ra jo no švie ti mo cen tras, įsi trau kęs į Grund tvig pro jek tą TA­LIS­„Su­au­gu­sių­jų­mo­ky­to­jų­mo­ky­mas(is)­ nau­do­jant­ ino­va­ty­vias­ stra­te­gi­jas“, pra dė jo mo ky tis, kaip su kur ti miš rio jo mo ky mo si ap lin ką be si mo kan tiems su au gu sie siems kar tu su Ita li jos, Ru mu ni jos, Grai ki jos, Tur ki jos, Lie tu vos, Jung ti nės Ka ra lys tės, Len ki jos part ne riais. Įgy ven di nant pro jek tą bus su kur ti „Miš rio jo mo ky mo va do vas mo ky to jui“ ir „Miš rio jo mo ky mo va do vas be si mo kan čia­jam“. Ma no me, kad me džia ga bus nau din ga dau ge liui part ne­rių, nes miš ru sis mo ky mas ne for ma lio jo su au gu sių jų mo ky mo ins ti tu ci jo se žen gia tik pir muo sius žings nius (Tur ki ja, Lie tu va, Len ki ja, Grai ki ja). Tai at sklei džia ir per pro jek tą or ga ni zuo tos ap klau sos duo me nys.

Ty ri mo re zul ta tai Kau no ra jo ne pa ro dė, kad apie 90 proc. res pon den tų ma no, jog šis mo ky mo me to das yra nau din gas ir jie pa gei dau tų taip mo ky tis, nes tai pui ki pro ga lanks čiai ir sa va ran kiš kai mo ky tis lai ko bei vie tos at žvil giu. Ta čiau ap klaus­tie ji iš ryš ki no ir šio mo ky mo or ga ni za vi mo trū ku mus: ne daug spe cia lis tų ir mo ky to jų, ga lin čių mo ky ti miš riuo ju bū du; trūks ta in for ma ci jos, kur ir kaip pa si reng ti; la bai ri bo tas tie sio gi nis ben­dra vi mas su stu den tais, rei kia ne ma žai žmo giš kų jų ir ma te ria­li nių iš tek lių. Res pon den tai an ke to je nu ro dė ir kom pe ten ci jas, ku rio mis tu rė tų pa si žy mė ti miš rio jo mo ky mo bū dą tai kan tis mo ky to jas: „da ly ko eks per tas, ge ban tis pa teik ti grįž ta mą jį ry­šį, su tei kian tis vi są rei kia mą in for ma ci ją, ge ban tis ben drau ti ir

Mo ko mės miš riuo ju mo ky mo si bū du

ben dra dar biau ti su be si mo kan čiai siais, mo ty vuo jan tis mo ky tis“, taip pat pa žy mė jo, kad no rė tų tap ti to kiais mo ky to jais.

Per pro jek tą bu vo at lik ta ir miš rio jo mo ky mo si tu a ci jos ana­li zė part ne rių ša ly se, ku ri at sklei dė, kad su au gu sių jų švie ti me vyrauja tra di ci nis mo ky mo bū das; miš ru sis mo ky mas įgy ven di­na mas uni ver si te tuo se, ko le gi jo se; be si mo kan tys asmenys nors ir pri pa žįs ta nuo to li nio mo ky mo pri va lu mus, ta čiau iš reiš kia ir tie sio gi nio ben dra vi mo tiek su dės ty to ju, tiek su ki tais stu den­tais po rei kį; kai ku rios ša lys part ne rės (Lie tu va, Ita li ja, Ško ti ja, Grai ki ja) tu ri nuo to li nio mo ky mo ko or di na to rius, ope ra to rius, va dy bi nin kus, pa vyz džiui, Lie tu vo je – Dis tan ci nio mo ky mo tin klas (LieDM); be for ma lio jo švie ti mo pro gra mų, miš riuo ju bū du ren gia mi mo ky mai: pi lie ti nis ug dy mas, svei ka tin gu mas, už sie nio kal bos ir pan.

Šių me tų ru de nį tarp tau ti nia me pro jek to part ne rių su si ti ki me mo kė mės, kaip miš rio jo mo ky mo me to das prak tiš kai tai ko mas Di džio jo je Bri ta ni jo je, Glaz go mies to Anis len do (An nies land) ko le gi jo je. Sa vo dar bo pa tir tį pri sta tė ir Ru mu ni jos bei Ita li jos ko le gos. Ste bė jo me, kaip vyks ta mo ky mas vir tu a lio je ap lin­ko je, ko kia tech ni ne įran ga ap rū pin tos au di to ri jos. Grį žę į Lie tu vą ren gė me mo ky mus Švie ti mo cen tro dar buo to jams ir Kau no ra jo no su au gu sių jų kla sių mo ky to jams. Se mi na rą ve dė Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to E. mo ky mo si tech no lo gi jų cen tro di rek to rė doc. dr. Dan­guo­lė­Rut­kaus­kie­nė. Ta čiau tai tik pra džia, mums pa tiems rei kia daug mo ky tis ir mo ky ti ki tus. Džiau gia mės, kad yra Grund tvig pro jek tai, ska ti nan tys ne tik su si pa žin ti su ki tų ša lių pa tir ti mi, bet ir mo ty vuo jan tys to bu lin ti dar bą, teik ti ino va ty vias pa slau gas.

Lai­ma­RUZ­GIE­NĖPro­jek­to­va­do­vė

Dau giau in for ma ci jos – pro jek to sve­tai­nė­je­www.ta lis-lp.eu.

Spa lį po pu lia riau sia me Lie tu vo je elek tro ni nia me die ny ne „TA MO“ pri sta ty ta nau ja moks lei vių mo ty va vi mo pro gra ma „Moks­lot­ro­nas“, su lau ku si di de lio su si do mė ji mo mo kyk lo se. Per dvi sa vai tes į pro gra mą jau įsitraukė 16 600 moks lei vių iš 205 Lie tu vos mo kyk lų.

Tai yra vie nas iš bū dų ska tin ti šiuo lai ki nių vai kų no rą siek ti ži nių ir to bu lė ti. O vis di dė jan tis su si do mė ji mas ro do, kad spren­di mas su kur ti „Moks lot ro ną“ bu vo tei sin gas.

„Moks lot ro ne“ da ly vau jan tys moks lei viai už mo kyk lo je gau­tus pa žy mius, pa ki lu sį vi dur kį, pa si stū mė ji mą aukš tyn kla sės rei tin ge ir ki tus pa žan gu mo ro dik lius ap do va no ja mi taš kais, ku riuos vė liau bus ga li ma iš keis ti į „TA MO“ part ne rių įsteig tus pri zus. Vie nas mo ki nys, grei čiau siai su rin kęs 700 taš kų, gaus plan še ti nį kom piu te rį „iPad“. Dar trys pa žan giau sie ji lai mės mo bi liuo sius te le fo nus „No kia“. Be to, vi są pro gra mos lai ko tar­pį taš kais bus ga li ma at si skai ty ti už mo bi lio jo ry šio iš anks ti nio mo kė ji mo pa slau gos „Ežys“ pa pil dy mą.„TA­MO“­taš­kai­pra­de­da­mi­kaup­ti­nuo­kiek­vie­nų­moks­lo­

me­tų­pra­džios­ir­ga­lio­ja­iki­jų­pa­bai­gos.­Per­šį­lai­ko­tar­pį­ne­pa­nau­do­ti­ „Moks­lot­ro­no“­ taš­kai­bus­pa­nai­kin­ti.­Šiais­me­tais­taš­kai­pra­dė­ti­skai­čiuo­ti­nuo­spa­lio­15­d.,­t.­y.­nuo­pro­gra­mos­pra­džios.

Ne ri mau jan tie ji dėl to kios mo ty va vi mo for mos tin ka mu mo ga li lik ti ra mūs, nes svar biau sius spren di mus, su si ju sius su da ly va vi mu „Moks lot ro ne“, pri ima mo kyk los ir jo se be si mo­kan čių vai kų tė vai.

Dėl da ly va vi mo „Moks lot ro ne“ pir miau sia spren džia mo kyk­los ad mi nist ra ci ja. Vė liau, nu ta rus pri si jung ti prie pro gra mos no rin tys jo je da ly vau ti mo ki niai pri va lo gau ti dar ir tė vų su ti ki­mą. Be to, yra nu ma ty ta ga li my bė tė vų ar glo bė jų spren di mu pa si trauk ti iš pro gra mos.

„Moks lot ro nas“ – tai lyg la bo ra to ri ja, ku rio je vyks ta ste buk­lin gos che mi nės re ak ci jos, mo ky mo si re zul ta tus pa ver čian čios ap čiuo pia mais da ly kais. Tai tam pa įma no ma pa nau do jant šiuo­lai ki nes in for ma ci nes tech no lo gi jas.

Mo kyk lo se die giant elek tro ni nius mo ki nio pa žy mė ji mus (EMP) „TA MO“ sis te ma tam pa plat for ma įvai riems pro jek tams. Vie nas iš jų ir yra „Moks lot ro no“ pro gra ma. Są sa ja tarp die ny no ir EMP rei ka lin ga tam, kad „Moks lot ro no“ taš kus at ei ty je bū tų ga li ma iš leis ti ne tik in ter ne te, bet ir pa si nau do jus moks lei vio pa žy mė ji mo kor te le. Dar di des nę nau dą ši ini cia ty va su kurs prie jos pri si jun gus gau ses niam so cia li nių part ne rių bū riui. Kol kas nuo šir džiai dė ko ja me įmo nėms „Om ni tel“ bei „No kia“ ir ti­ki mės, kad grei tai ra si me dau giau no rin čių jų pri si dė ti prie šios mo ki nių ska ti ni mo pro gra mos vys ty mo.

Pla nuo ja ma, kad per vi są pro gra mos lai ko tar pį „Moks lot ro ne“ da ly vaus mo ki nių iš maž daug 400 mo kyk lų. Vi sų pro gra mo je da ly vau jan čių mo ki nių pa sie ki mus fik suos ir ana li zuos „TA MO“ spe cia lis tai, kad vė liau bū tų ga li ma da ry ti iš va das apie to kios mo ty va vi mo sis te mos po vei kį vai kų pa žan gu mui ir mo ky mo si pa sie ki mams.

Vik­to­ri­ja­BUR­LINS­KAI­TĖPro­jek­to­va­do­vė

Elek tro ni nė mo ty va vi mo pro gra ma „Moks lot ro nas“ su do mi no tūks tan čius mo ki nių

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 10 (321)

5

Lap kri čio 5 d. vy ko ban do mo jo pro jek to „Mo te rų ir vy rų ly gių ga li my bių pe da go gi kos pa vyz dys iš Da ni jos iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų“ su in te re suo tų ins ti tu ci jų at sto vų in for ma­ci nis su si ti ki mas.

Ja me da ly va vo LR švie ti mo ir moks lo, LR so cia li nės ap­sau gos ir dar bo mi nis te ri jų, Na cio na li nės šei mų ir tė vų aso cia ci jos, LR vai ko tei sių ap sau gos kon tro lie riaus įstai­gos, Lie tu vos sa vi val dy bių aso cia ci jos, Ly gių ga li my bių kon tro lie riaus tar ny bos bei Mo te rų in for ma ci jos cen tro ir pro jek tą fi nan suo jan čio Šiau rės mi nist rų ta ry bos biu ro Lie­tu vo je at sto vai.

Su si ti ki mo da ly viai su ti ko, kad dis ku si ja apie pro jek to „Mo te­rų ir vy rų ly gių ga li my bių pe da go gi kos pa vyz dys iš Da ni jos iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų“ me džia gą bei įgy ven di ni mą yra ne pa kan ka ma, ir pri ta rė pa siū ly mui iš plės ti dis ku si ją Lie­tu vo je įtrau kiant aka de mi nę ben druo me nę, ypač aukš tą sias mo kyk las, ren gian čias iki mo kyk li nio ug dy mo spe cia lis tus.

Su si ti ki mo da ly viai pa ste bė jo, kad trūks ta in for ma ci jos apie ter mi nus „ly čių ly gy bė“ bei „mo te rų ir vy rų ly gios ga li my bės“, jie daž nai ne tei sin gai in ter pre tuo ja mi su sie jant su trans sek­su a lu mu ar ba ho mo sek su a lu mu.

„Vyk dy da mi šį pro jek tą pa ma tė me, jog kul tū ri niai skir tu mai tarp Lie tu vos ir Da ni jos yra per ne lyg di de li, kad Skan di­na vi jos ge ro sios prak ti kos pa vyz dys ga lė tų bū ti tai ko mas tie sio giai. To dėl ti ki mės, kad Lie tu vos aka de mi nė ben­druo me nė, su si pa ži nu si su šio pro jek to me džia ga, pa teiks re ko men da ci jų, kaip su kur ti ir pa reng ti me džia gą, ku ri

ati tik tų Lie tu vos kon teks tą“, – po su si ti ki mo sa kė pro jek tą vyk dan čios or ga ni za ci jos Mo te rų in for ma ci jos cen tro va do vė Jū­ra­tė­Še­dui­kie­nė.

Pa gal su si ti ki me iš sa ky tas pa sta bas pa ko re guo ta me džia ga iki šių me tų gruo džio 1 d. bus pa skelb ta Mo te rų in for ma ci jos cen tro in ter ne to sve tai nė je www.ly­gus.lt. Pro jek to me džia­gos pri sta ty mas aka de mi nei ben druo me nei pla nuo ja mas 2013 m. sau sį.

Pro jek tas „Mo te rų ir vy rų ly gių ga li my bių pe da go gi kos pa vyz­dys iš Da ni jos iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų“ įgy ven di na mas Es ti jo je, Lat vi jo je, Lie tu vo je ir Šiau rės Va ka rų Ru si jo je (Sankt Pe ter bur go sri ty je).

Pro jek to tiks las – su pa žin din ti ja me da ly vau jan čių ša lių iki­mo kyk li nio ug dy mo įstai gų dar buo to jus su Da ni jos mo te rų ir vy rų ly gių ga li my bių pe da go gi ka, pe da go gi nė mis prie mo­nė mis, ska ti nan čio mis mer gai tes ir ber niu kus da ly vau ti ben­druo se žai di muo se, pri im ti spren di mus, įsi klau sy ti vie niems į ki tus, gerb ti ki tų nuo mo nes, mo ky tis, sau go ti ir glo bo ti. Tuo sie kia ma, kad at ei ty je tiek ber niu kai, tiek mer gai tės tu rė tų vie no das ga li my bes pa gal sa vo in di vi du a lius no rus rink tis pro fe si nę veik lą, pro fe si nius sie kius de rin ti su pa rei go mis šei mo je ar vi suo me nė je.

Pro jek tą Lie tu vo je įgy ven di na ne vy riau sy bi nė or ga ni za ci­ja Mo te rų in for ma ci jos cen tras. Ši or ga ni za ci ja yra įgi ju si tarp tau ti nės pa tir ties dir bant mo te rų ir vy rų ly gių ga li my bių sri ty je. Pro jek to veik lų tiks lai ati tin ka Šiau rės ir Bal ti jos ša lių (NB8) ben dra dar bia vi mo pri ori te tus.

Pranešimas spaudai

Dis ku si ja apie pro jek tą „Mo te rų ir vy rų ly gių ga li my bių pe da go gi kos pa vyz dys iš Da ni jos iki mo kyk li nio ug dy mo

įstai gų“ bus ke lia ma į aka de mi nę ben druo me nę

Dau giau in for ma ci jos – J.­Še­dui­kie­nė,­aso­cia­ci­jos­Mo­te­rų­in­for­ma­ci­jos­cen­tro­di­rek­to­rė,­el. pa štas – mic@ly gus.lt,­tel.­(8­5)­262­9003.

Jau dau giau kaip tūks tan tis Lie tu vos švie ti­mo įstai gų da ly vau ja Ga min to jų ir im por tuo­to jų aso cia ci jos (GIA) ren gia ma me ap lin ko­sau gos pro jek te „Mes­rū­šiuo­jam“, per ku rį už su rink tas elek tro ni kos at lie kas ar nau do tas ba te ri jas vai kai ir jau ni mas gaus do va nų – spor to reik me nų, kny gų, sta lo žai di mų, bi lie tų į ki no te at rus ar pa žin ti nių ke lio nių.

Į pro jek tą „Mes rū šiuo jam“ įsitrauku sio se švie ti mo ar ug dy mo įstai go se mo ko si ar ug do ma apie 300 tūkst. vai kų ir jau nuo lių. Pro jek te ak ty viau siai da ly vau ja Vil niaus ap skri ties švie ti mo įstai gos – jų yra net 220. Kau no ap skri ty je – 160, Šiau lių – 140, Klai pė dos – 130, Pa ne vė žio – 113 pro jek to da ly vių. Ap lin kos ap sau ga ir at lie kų rū šia vi mu rū pi na si ne tik ben dro jo ug dy mo

mo kyk los, gim na zi jos ar vai kų dar že liai – į ak ci ją įsitraukė ir Lie tu vos edu ko lo gi jos bei Klai pė dos uni ver si te tai.

Pro jek tas „Mes rū šiuo jam“ su skirs ty tas į dvi at ski ras ak ci jas – vie na pra si dė jo rug sė jį ir tę sis iki sau sio, ki ta pra si dės ko vą ir baig sis

prieš moks lo me tų pa bai gą. Per ak ci jas vai kai su tar tu lai ku į su tar tas vie tas prie mo kyk lų at­

ga be na se ną, ne nau do ja mą elek tro ni ką, se nas ba te ri jas. To se vie to se at lie kos sve ria mos ir su­

ra šo mos. Re zul ta tai bus su muo ja mi po kiek vie nos ak ci jos. Vi sos pro jek te da ly vau jan čios švie ti mo įstai gos pa gal su rink tą at lie kų kie kį ga lės pa si rink ti do va nas. Pro jek to or ga­ni za to riai ska tins ne tik moks lei vius – do va nų gaus įstai gos, su rink sian čios dau giau sia at lie kų. Tam, kad ne bū tų dis kri mi­nuo ja mos ma žos mo ky mo ar ug dy mo įstai gos, taip pat bus ap do va no tos ir tos, ku rio se vie nam mo ki niui teks dau giau sia at lie kų. Nu ma to ma, kad per šį pro jek tą bus iš da ly ta do va nų už maž daug 200 tūkst. li tų.

Dau­giau­in­for­ma­ci­jos:­Ine­ta­Stra­vins­kai­tė-Ja­na­vi­čie­nė,­UAB­„Ko­mu­ni­ka­ci­jos­idė­jos“­di­rek­to­rė;­www.mes ru siuo jam.lt.

6

Lie tu va – Eu ro pos Są jun gos na rė. Ša lies ben dro jo ug dy mo mo kyk lų pa slau go mis nau do ja si ne tik Lie tu vo je gi mę ir au gę pi lie čiai. Dau gė ja at vy ku sių jų iš ki tų ša lių: vie ni čia at si dū rė dėl eko no mi nių paskatų ar susijungus šei mai, ki ti – dėl iš si la vi ni mo ar dar bo pa ieš kų, tre ti – dėl pa bė gė lio sta tu so ar siekdami prie­globs čio. Taip pat ša lies švie ti mo sis te ma yra pa lan ki trem ti nių, po li ti nių ka li nių, re e mig ran tų vai kams. Šių jau nų žmo nių so cia­li nės in teg ra ci jos ar rein teg ra ci jos tei si nio pa grin do kū ri mas vyks ta la bai sparčiai. Švie ti mas – vie na iš svar biau sių so cia li nės in teg ra ci jos sri čių. Sie kiant pa dė ti at vy ku siems ar su grį žu siems vai kams leng viau in teg ruo tis ku ria ma tam tik ra mo kyk los kul­tū ra, ska ti nan ti už sie nie čių vai kų so cia li za ci ją.

Spa lio pra džio je Vil niaus lie tu vių na muo se lan kė si pro jek to „Kal­bos­mo­ky­mas­–­le­mia­ma­so­cia­li­za­ci­jos­są­ly­ga“ da ly viai iš Is pa ni jos, Ita li jos, Bul ga ri jos, Jung ti nės Ka ra lys tės, Aust ri jos. Sve čiai do mė jo si už sie nie čių mo ky mo ga li my bė mis Lie tu vo je ir šios ug dy mo įstai gos pa tir ti mi mo kant už sie nie čius vai kus kal bos, ki tų so cia li nių įgū džių. Šiuo me tu Vil niaus lie tu vių na­muo se ug do mi vai kai iš 22 pa sau lio ša lių.

Šių me tų pra džio je, pre li mi na riais Gy ven to jų re gist ro ir Už sie nie čių re gist ro duo me ni mis, Lie tu vo je gy ve no 31 403 už sie nie čiai (už sie nio vals ty bių pi lie čiai ir as me nys be pi lie ty­bės). Jų skai čius su da rė 0,98 proc. vi sų gy ven to jų (2012­02­06 Mig ra ci jos de par ta men to duo me nys). Nors skai čiai ir ne at ro do di de li, ta čiau ky la įvai rių pro ble mų. Pa sau lis, ku rį tech no lo gi jų ger bė jai mėgs ta va din ti „be sie niu“, yra aiš kiai pa da ly tas pa gal ne skel bia mus imig ra ci jos že mė la pius. Pa sau li nės ap klau sos duo me ni mis, 34 proc. ap klaus tų pa sau lio gy ven to jų tai va di na „ge ru da ly ku“, 38 proc. – „blo gu“. Tik ra sis imig ra ci jos rė mi mo in dek sas yra ne igia mas – 4 proc. Lie tu vos imig ra ci jos in dek sas tu ri dar di des nę ne igia mą reikš mę – 39 proc. (Mig ra ci jos de par­

Kal bos mo ky mas – le mia ma so cia li za ci jos są ly ga

ta men to duo me nys/ty ri mas „Lie tu vos ir pa sau li niai duo me nys. Imig ra ci jos rė mi mo in dek sas“). Imig ra ci jos ten den ci jas Lie tu vo­je, imig ra ci jos po li ti ką ir in teg ra ci jos prie mo nių įgy ven di ni mą, vi suo me nės nuo mo nę apie imig ran tus ap žvel gė ir pro jek to da ly viams pri sta tė Et ni nių ty ri mų ins ti tu to, Lie tu vos so cia li nių ty ri mų cen tro lek to rius Ka­ro­lis­Ži­bas. Ga li my bę mo ky tis vals­ty bi nės kal bos ap ta rė Vals ty bi nės lie tu vių kal bos ko mi si jos pir mi nin kė Dai­va­Vaiš­nie­nė. Kal bos prak ti kos cen tro „Lin gua Li tu a ni ca“ va do vė Ire­na­Kruo­pie­nė tei gė, kad mo kant kal bos per kul tū ros ir is to ri jos pa ži ni mą grei čiau gau na mi re zul ta tai ir su ku ria mos są ly gos leng ves nei so cia li za ci jai. Už sie nie čių vai kų ug dy mo or ga ni za vi mo as pek tus, pro ble mas, tei si nį re gu lia vi­

mą, kal bos mo ky mo klau si mus ir dau gia kal bę mo kyk lą pri sta tė Švie ti mo ir moks lo mi nis te­ri jos Ben dro jo ug dy mo ir pro fe si nio mo ky mo de par ta men to di rek to rės pa rei gas lai ki nai ei nan ti Gra­ži­na­Šei­bo­kie­nė.

Vil niaus lie tu vių na muo se su si rin kę pro jek to da ly viai da li jo si sa vo ša lių ir švie ti mo įstai gų pa tir ti mi dir bant su imig ran tais, ste bė jo at vi­ras pa mo kas, kal bė jo si su at vy ku siais nau jais mo ki niais, aptarė pro ble mas kar tu su mo kyk­los psi cho lo ge In­ga­Alek­na­vi­čiū­te, so cia li ne pe da go ge Au­re­li­ja­Bliū­džiū­te, So cia li za ci jos sky riaus ve dė ja Ine­ta­ Bau­bi­nie­ne. Sve­čiai taip pat ste bė jo at vi ras lie tu vių kal bos pa mo kas, ku rias ve dė mo ky to jos Auš­ra­Damb­raus­kie­nė ir Vio­le­ta­Bart­kie­nė. Šios pa mo kos ir po kal biai su į mo kyk lą at vy ku siais nau jais, lie tu viš kai ne kal ban čiais vai kais vi zi­to da ly viams pa da rė di džiau sią įspū dį. „Ti kiu tuo, ką ma tau: lai min gus, links mus, tu rin čius

mo ty va ci ją vai kus“, – kal bė jo Aust ri jos pri va čios mo kyk los di rek to rė Elž­bie­ta­Šnai­der­Bran­dau­er (Eli sa beth Schnei der­Bran dau er). „Vi sa tai, ką iš gir dau ir pa ma čiau Lie tu vo je – jos is to ri ją, pa stan gas iš sau go ti sa vo kal bą, mo ky ti šios kal bos at vyks tan čiuo sius, sie kį su sig rą žin ti lie tu vius iš vi so pa sau lio ir ki ta tau čiams su da ro mas ga li my bes – stip riai pa kei tė ma no su­vo ki mą apie šią ša lį, jos žmo nes ir po žiū rį į imig ran tus“, – ti ki no Ste­fe­nas­Smi­tas (Step hen Smith) iš Krei ga vo no tarp kul tū ri nio cen tro, ku ria me spren džia mi imig ran tų kal bos mo ky mo, so cia­li za ci jos, įdar bi ni mo klau si mai.

Šio pro jek to da ly viai su si pa ži no su Vil niaus mies to is to ri ja, pa si vaikš čio jo po se na mies tį, lan kė si Na cio na li nia me ope ros ir ba le to te at re, bu vo šil tai pri im ti Lie tu vos Res pub li kos Sei me.

Pro­jek­tas­fi­nan­suo­ja­mas­Mo­ky­mo­si­vi­są­gy­ve­ni­mą­pro­gra­mos­ lė­šo­mis,­ ku­rias­ad­mi­nist­ruo­ja­Švie­ti­mo­mai­nų­pa­ra­mos­fon das.

As­ta­TURS­KIE­NĖVil­niaus­lie­tu­vių­na­mų­Už­sie­nio­lie­tu­vių­švie­ti­mo­cen­tro­ve­dė­ja

2013 m. ru de nį Lie tu va or ga ni zuos di de lį tarp tau ti nį ren gi nį – tarp tau ti nę ast ro no mi jos olim pia dą (TAO). Spa lio pra džio je Lie tu vo je lan kė si TAO ko or di na vi mo ta ry bos pir mi nin kas Mi­chai­las­Gav­ri­lo­vas. Jis su si ti ko su Švie ti mo ir moks lo mi nis­te ri jos (ŠMM), Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tro, aukš tų jų mo kyk lų at sto vais.

TAO or ga ni zuo ja ma nuo 1996 m. Ją įstei gė Eu ra zi jos ast ro­no mi jos drau gi ja ir Eu ra zi jos ast ro no mi jos mo ky to jų aso cia ci ja. Kas met ren gi ny je da ly vau ja apie 200 da ly vių iš 20–30 vals ty bių

Tarp tau ti nė ast ro no mi jos olim pia da vyks Lie tu vo je

(mo ki nių ir va do vų). Olim pia do je, trun kan čio je 10 die nų, mo ki­niai at lie ka in di vi du a lias te ori nes, nak ti nio dan gaus ste bė ji mų ir prak ti nes už duo tis, ku rias pa ren gia ša lies or ga ni za to rės ast ro no mai.

Šie met Lie tu va sėk min gai or ga ni za vo 10­ąją Eu ro pos Są jun­gos gam tos moks lų olim pia dą, ku rio je da ly va vo 132 mo ki niai iš 22 Eu ro pos ša lių.

ŠMM­Ko­mu­ni­ka­ci­jos­sky­riaus­inf.

Projekto­dalyviams­įteikti­pažymėjimai

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 10 (321)

7Vi sa in for ma ci ja apie pro jek to re zul ta tus bus pa skelb ta in ter ne te ad re su www.de ba te.lt.

Šių die nų vi suo me nei rei ka lin gi drą sūs ir ak ty vūs pi lie čiai, ge ban tys reikš ti sa vo nuo mo nę ir at si lie pian tys į ne su tin kančiųjų su jais ar gu men­tus. Mi nė tas sa vy bes pa de da ug­dy ti de ba tai, kaip nau jas mo ky mo ir mo ky mo si me to das. Iki šiol jis bu vo dau giau nau do ja mas ne for ma lia ja me ug dy me – de ba tų klu bų veik lo je.

VšĮ Ne for ma lio jo švie ti mo de ba tų cen tras, ma ty da mas me to do nau dą mo ki niams ir rem da ma sis il ga me te pa tir ti mi, pa siū lė jį in teg ruo ti į for ma­lų jį švie ti mą. Kar tu su part ne riais – 18 ša lies mo kyk lų, 12 švie ti mo cen trų ir 2 jau ni mo ne vy riau sy bi nė mis or ga­ni za ci jo mis – lai mė jęs LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos skelb tą kon kur są pa gal 2007–2013 m. Žmo giš kų jų iš tek lių plėt ros veiks mų pro gra mos 2 pri ori te to „Mo ky ma sis vi są gy ve­ni mą“ VP1­2.2­ŠMM­05­K prie mo nę „Kal bų mo ky mo, ver slu mo ug dy mo ir ino va ty vių švie ti mo me to dų kū ri mas ir die gi mas“ vyk dė pro jek tą „De­ba­tų­me­to­di­kos­ in­teg­ra­vi­mas­ į­ for­ma­lio­jo­ švie­ti­mo­sis­te­mą“. Pa­grin­di­nis­tiks­las­– pri sta ty ti Lie tu vos mo kyk loms ino va ty vią de ba tų me to di ką, jos pa nau do ji mo ga li my bes pa mo ko se bei už kla si nė je veik lo je.

Lap kri tį vy ku sio je bai gia mo jo je kon fe ren ci jo je „Ino va ty vių ug dy mo me to dų sklai da“ api ben drin ti nu veik ti dar bai, pri sta ty ta pro jek to ver ti ni mo ana li zė ir nau ji pro duk tai. Kon fe ren ci jos da­ly vius svei ki nęs švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ras Vai­das­Ba­cys apie de ba tus sa kė: „Ar gu men tų ir įro dy mų kal ba – la bai svar bi. Jei tai daž niau tai ky tu me kas die ny bė je, mū sų spren di mai bū tų daug ra cio na les ni.“

Dve jų me tų dar bas ne bu vo bergž džias – iš kel ti pro jek to tiks lai, su pla nuo tos veik los, kaip tei gia vyk dy to jai – vis kas įgy­ven din ta su kau pu.DIR­BO­IR­KŪ­RĖ. Pro jek to vyk dy to jai sie kė su de ba tų me to­

di ka su pa žin din ti įvai rių Lie tu vos vie to vių mo ky to jus, mo ki nius, jų tė vus. Su reng ta 60 vie šųjų de ba tų ak tu a lio mis te mo mis vi so­se sa vi val dy bė se, juo se da ly va vo dau giau nei 3000 da ly vių.

Vie na iš po pu lia riau sių veik lų – se mi na rai įvai rių da ly kų mo­ky to jams, kla sės va do vams ir ad mi nist ra ci jos dar buo to jams. 26 se mi na rus apie de ba tų me to di kos pa nau do ji mą pro jek ti nė je veik lo je iš klau sė 625 da ly viai. Akivaizdu – mo ky to jai no ri po ky­čių, su vo kia de ba tų su tei kia mas iš skir ti nes ga li my bes.

Į kū ry bi nes dirb tu ves su si rin kę 30 mo ky to jų da li jo si pa tir­ti mi, idė jo mis, ren gė pa mo kų bei kla sės va lan dė lių pla nus ir me džia gą de ba tų me to di kos in teg ra vi mui į ug dy mo pro gra mą. Mo ky to jai su skir tin ga pa tir ti mi pri si de ri no vie nas prie ki to, dir bo kar tu, ver ti no kla sės va lan dė les, no riai pri ėmė ko le gų kri ti ką. Čia gi mu sios idė jos bu vo iš ban dy tos prak tiš kai ir paskelbtos kny goje „Me to di nis rin ki nys kla sės va do vui“.MO­KĖ­SI­KI­TAIP... Į pro jek tą ak ty viai įsi trau kė ne tik di džių­

jų mies tų, bet ir ma žes nių mies te lių mo kyk los, įvairių da ly kų mo ky to jai. Pra ves ta dau giau nei du tūks tan čiai an glų, lie tu vių, ru sų kal bų, is to ri jos, pi lie ti nio ug dy mo, eti kos ir kt. pa mo kų, 30 kla sės va lan dė lių in teg ruo jant in te rak ty vią de ba tų me to di ką, kur ak ty vio ji pu sė bu vo mo ki niai. Vyk dy tos veik los pa tvir ti no, kad šie me to dai ska ti na mo ki nius pa ti kė ti, jog pa mo ko je, kla sės va lan dė lė je ga li bū ti įdo mu – te rei kia pri si dė ti prie to pa tiems.

De ba tų „ba ci la“ – pa skleis ta

Vai kai no riai kal ba si jiems ak tu a lio mis te mo mis, tu ri sa vo nuo mo nę, vi lia si bū ti iš girs ti, tik po kal biai tu ri bū ti įdo­mūs, ge rai su pla nuo ti.DE­BA­TA­VO. Per šiuos me tus de­

ba tai iš po pu lia rė jo ir de ba tuo ti pra dė­ta ne tik mo kyk lų de ba tų klu buo se po pa mo kų. Or ga ni zuo tas 21 „Fo ru mo de ba tų “ ren gi nys, su kvie tęs dau giau nei 700 da ly vių. Vy ko ir 3 dvie jų die nų ša lies mo ki nių de ba tų tur ny rai lie tu vių bei an glų kal bo mis. Per vaiz do ka na lą www.zeb­ra.lt su reng ti ge riau sio jau­no jo ora to riaus pa ty čių pre ven ci jos te ma rin ki mai. Nu ga lė to jas – Pa ne­vė žio 5­osios gim na zi jos mo ki nys Ar nas Ai du kas. GE­RO­SIOS­PA­TIR­TIES­SKLAI­DA.

Daž niau siai de ba tų me to das in teg­ruo ja mas į kal bų, is to ri jos pa mo kas, bet ne įti kė ti na (ir pro jek tas tai įro­dė), kaip jis tin ka ir ma te ma ti kai ar che mi jai, kla sės va lan dė lei ir tė vų su si rin ki mui ves ti. „Vis kas pri klau so nuo mo ky to jo no ro, kū ry bin gu mo ir

ge bė ji mo pa nau do ti idė jas“, – įsi ti ki nu si pro jek to ko or di na to rė Vir­gi­ni­ja­Pa­kšie­nė. Įgy ven di nant pro jek tą bu vo nu fil muo ta 10 at vi rų kla sės va lan dė lių ir tiek pat skir tin gų da ly kų pa mo kų, sėk min giau sios įra šy tos į vaiz do dis ką ir iš leis tos kar tu su kny­ga „Me to di nis rin ki nys kla sės va do vui“. Šis lei di nys – pro jek to veik lo se da ly va vu sių mo ky to jų, Ne for ma lio jo švie ti mo de ba tų cen tro eks per tų ben dro dar bo re zul ta tas. Kny ga su da ry ta iš tri jų da lių. Me džia ga su kaup ta iš įvai rių Lie tu vos mo kyk lų kla sės va do vų, mo ky to jų darbo pa tir ties.Ty­RI­MAS. Per vi są pro jek tą bu vo at lie ka ma de ba tų me to di­

kos in teg ra vi mo į for ma lų jį švie ti mą ver ti ni mo ana li zė. Ap klaus ti mo ky to jai ir mo ki niai, ver tin tos šios veik los: se mi na rai mo ky to­jams ir kla sių auk lė to jams, kū ry bi nės dirb tu vės, kla sės va lan dė­lės su in teg ruo ta de ba tų me to di ka, pro jek tų ren gi mo se mi na rai, in teg ruo tos pa mo kos bei vie šie ji ir fo ru mo de ba tai.

Ty ri mas pa ro dė, kad apie de ba tus, jų me to di kas yra gir dė ję dau gu ma mo ky to jų, tei gia mai juos ver ti na, nors iki šiol sa vo dar be tai kė tik ne di de lė da lis (16 proc.). Pa grin di nė kliū tis, truk dan ti tai da ry ti – mo ki nių abe jin gu mas ir ne no ras įsi trauk ti į pa mo ką. De ba tai, mo ky to jų ma ny mu, la biau siai ug do kal bi nius mo ki nių įgū džius (81 proc.), pa si ti kė ji mą sa vi mi (53 proc.) ir kt. Dau gu ma mo ki nių tei gia mai ver ti no in teg ruo tas pa mo kas, nes su tei kia ma dau giau pro gų kal bė ti ir iš sa ky ti sa vo nuo mo nę. Vis dėl to lė tes niems mo ki niams sun ku to kio po bū džio pa mo ko se (32 proc.). IR­DAR... Vyk dy to jams pa vy ko su tau py ti lė šų ir or ga ni zuo ti

pa pil do mą ren gi nį – „Moks lei vių de ba tų aka de mi ją“. Į jį bu vo kvie čia mi kai mų ir mies te lių mo kyk lų mo ky to jai, mo ki niai, žen­gian tys pir muo sius žings nius de ba tuo se. Pla nuo ja ma ir at ei ty je reng ti šią moks lei vių va sa ros sto vyk lą.VIE­TO­JE­ IŠ­VA­Dų. Pro jek tas skleis tas pla čiai: da ly va vo

mo ki niai iš ato kiau sių Lie tu vos kam pe lių, jis pa ska ti no po ky­čius įvai rių da ly kų pa mo ko se bei kla sės va lan dė lė se ir įkvė pė daugelį mo ky to jų. Pro jek to veik lų įvai ro vė su da rė są ly gas de ba tams iš už kla si nės veik los iš plis ti į ki tas ug dy mo for mas. At si ra do dau giau jau nų žmo nių, no rin čių ir ge ban čių pa grįs tai iš sa ky ti sa vo nuo mo nę.

El­vy­ra­MA­TA­ČIŪ­NIE­NĖ

Konferencijos­dalyvius­sveikina­V.­Pakšienė

8

Šių me tų pra džio je da ly va vau pa žin ti nia me vi zi te „IKT nau­do ji mas for ma lia ja me ir ne for ma lia ja me ug dy me“ (angl. Use­of­ICT­in­For­mal­and­Non­for­mal­Edu­ca­tion) Ita li jo je, Vi mer ka tės mies te.

Šia me vi zi te da ly va vo įvai rių švie ti mo sri čių at sto vai iš 12 ša­lių: Ai ri jos, Bul ga ri jos, Da ni jos, Di džio sios Bri ta ni jos, Is pa ni jos, Lat vi jos, Lie tu vos, Pran cū zi jos ir kt.

Vi mer katėje ap lan kė me „Must“ mu zie jų, ku ris vos prieš ke­lias die nas bu vo ga vęs ap do va no ji mą kaip ge riau sias 2012 m. Ita li jos mu zie jus. Ja me itin pla čiai nau do ja mos in for ma ci nės tech no lo gi jos, taip pri trau kia ma dau giau lan ky to jų. Pa si tel kus in for ma ci nes ko mu ni ka ci nes tech no lo gi jas (IKT) ga li ma pa ly­gin ti, kaip mies tas at ro dė prieš ke lis šim tus me tų ir koks yra šian dien.

Vė liau lan kė mės An to ni jaus Ban fio li cė ju je (Li ceo Scien ti fi co Sta ta le An to nio Ban fi), ku ria me dir bo me dvi die nas. Mo ky to­jos Lo re na Fan ti ni ir Ma ri na Por ta skai tė sa vo pra ne ši mą apie tai, kaip ki lo idė ja pra dė ti dirb ti su in te rak ty vio mis mo ky mo si prie mo nė mis, ko kias ga li my bes jos at ve ria. Dau giau in for ma­ci jos apie plan še ti nių kom piu te rių ga li my bes – tin kla la py je www.ipa­dins­cho­ols.com.

Ant rą ją die ną mo kyk lo je mus pa si ti ko mo ki niai ir pa pa sa ko­jo, kaip jiems se ka si dirb ti su nau jo mis tech no lo gi jo mis, kaip jie įval dę in te rak ty vi ą ją len tą. Is to ri jos ir fi lo so fi jos mo ky to jas da li jo si pa tir ti mi nau do jant „iPad“ pa mo ko se. Dės ty to ja Ma ri ja Kon če ta (Ma ria Con cet ta), at vy ku si iš Ka ta li kiš ko Šven čiau­sio sios Šir dies uni ver si te to (angl. Cat­ho­lic­Uni­ver­si­ty­ of­ the­Sac red He art), pri sta tė, kaip pri tai ko IKT dirb da ma su vai kais, tu rin čiais spe cia lių jų po rei kių, ir imig ran tais, ko kias pro gra mas šiam dar bui nau do ja (Dra­gon­Na­tu­ral­lyS­pe­a­king,­Clic­ker­ 5,­Dra­gon­Dic­ta­te,­Brail­le­Ke­y­bo­ards,­Eastin,­Atis4all).

Ki ti da ly viai ir part ne riai kal bė jo apie ša lių švie ti mo sis te mas, IKT plėt rą. Che su sas Kan si ja La ra (Je sus Can cia La ra) iš Seu­tos mies to (Is pa ni ja), pa si telk da mas mu zi ką bei in for ma ci nes tech no lo gi jas su au gu siuosius mo ko an glų kal bos. Jis yra su­kū ręs tin kla raš tį „En glish@Ed ris sis“. Patirtimi taip pat dalijosi at sto vai iš Da ni jos, Bul ga ri jos, Ru mu ni jos, Suo mi jos, Šve di jos,

In for ma ci nių ko mu ni ka ci nių sis te mų pri tai ky mas bei nau do ji mas for ma lia ja me ir ne for ma lia ja me ug dy me

Vo kie ti jos, Pran cū zi jos (Gva de lu pos sa la), Is pa ni jos ir An gli jos. Tur ki jos Diuz džė (angl. Duz­ce­Uni­ver­si­ty) uni ver si te to doc. dr. Su lei ma nas Gok so jus (Süle y man Göksoy) skai tė pra ne ši mą „IKT in teg ra vi mas į mo ky mo(si) pro ce są“ (angl. In teg ra ting ICT in­to­the­Te­aching­le­ar­ning­Pro­cess).

Api ben dri nant pra ne ši mus ga li ma sa ky ti, jog vi sas ša lis sie­ja ta pa ti vi zi ja – kuo pla čiau ir ak ty viau nau do ti in for ma ci nes tech no lo gi jas mo kyk lų ir uni ver si te tų sis te mo se. Vi so se ša ly se su si du ria me su pa na šio mis pro ble mo mis, to kio mis kaip fi nan­sai, at sa ko my bė už įran gą ir pan.

Kar lo Gno čio (Don Car lo Gnoc chi) li go ni nė je pa ma tė me, kaip IKT nau do ja mos dar be su ne ga lią tu rin čiais žmo nė mis. Čia IKT pa si tel kia mos li go nių te ra pi jai, kon sul ta vi mui, re a bi li­ta ci jai, mo ky mams. Įstai gos di rek to rius pa ro dė tris kam ba rius su kom piu te ri zuo ta įran ga, ku ria ga li nau do tis ne ga lią tu rin tys ar ba se ny vo am žiaus žmo nės. Ši įran ga pa de da val dy ti kam ba­riuo se esan čią bui ti nę tech ni ką, ap švie ti mą, yra au to ma ti zuo ta du rų, lan gų val dy mo sis te ma ir pan.

Švie ti mo mi nis te ri jos Flo ren ci jo je di rek to rė Ma ra Bo ni ta pri­sta tė „In di re“ tin kla raš tį (www.in­di­re.it), ku ria me nu ro dy tos ge riau sios prak ti kos tai kant elek tro ni nį mo ky mą ir elek tro ni nę ap lin ką mo ky to jams mo ky ti ir me to di nėms prie mo nėms pa­skelb ti.

Ket vir tą ją die ną lan kė mės Man tu jos mies to mo kyk lo je „It is Fer mi“, nau do jan čio je IKT vi sa me ug dy mo pro ce se. Mo ki niai ir mo ky to jai, įei da mi ir iš ei da mi iš mo kyk los, re gist ruo ja si elek tro­ni nė mis kor te lė mis, mo ky to jai pil do tik elek tro ni nius die ny nus, mo ki niai dau ge lį už duo čių at lie ka in ter ne to erd vė je, mo kyk los tin kla raš ty je. Ry šiai su tė vais ir gi pa lai ko mi naudojant elek tro­ni nę sis te mą.

Pas ku ti ni ą ją vi zi to die ną bu vo iš kil min gai įteik ti ser ti fi ka tai.Šis vi zi tas pa dė jo pa žin ti Ita li jos ir ki tų ša lių švie ti mo sis­

te mas, at ras ti jų pa na šu mus bei skir tu mus. Už mez gė me ben dra dar bia vi mo ry šius ir at ei ty je ke ti na me reng ti ben drus Eu ro pos ir Lie tu vos, ypač Šiau lių ra jo no, švie ti mo sis te mai svar bius pro jek tus.

San­dra­VA­LA­VI­ČIŪ­TĖŠiau­lių­r.­sav.­ad­mi­nist­ra­ci­jos­Švie­ti­mo­ir­spor­to­sky­riaus­

vy­riau­sio­ji­spe­cia­lis­tė

Da ly vau ti kvie čia mi pro gim na zi jų, gim na zi jų, pa grin di nių, vi du ri nių ir pro fe si nių mo kyk lų, ko le gi jų, uni ver si te tų ma te ma­ti kos bei in for ma ci nių tech no lo gi jų dės ty to jai ir mo ky to jai.

Tarp tau ti nės me to di nės­prak ti nės kon fe ren ci jos or ga ni­za to riai mo ki nių kū ry bi nio mąs ty mo ug dy mo ma te ma ti kos ir in for ma ci nių tech no lo gi jų pa mo ko se prak­ti­nei­pa­tir­čiai­api­ben­dri­nti­nu ma tė pro­ble­mi­nes­te­mas: po ky čiams pa­lan kios ug dy mo si ap lin kos įta ka kū ry biš ku mui ir mo ky mo si

sėk mei; mo ko mų jų da ly kų in teg ra ci nių ry šių su ki to mis dis­cip li no mis įta ka mo ki nių kū ry bi niam mąs ty mui; kū ry bi nio ir lo gi nio mąs ty mo ug dy mo, nau jų idė jų ge ne ra vi mo me to dai ma te ma ti kos ir in for ma ci nių ko mu ni ka ci nių tech no lo gi jų pa mo ko se; mo ky mo(si) stra te gi jų, plė to jan čių mo ki nių kū­ry biš ku mą, kri ti nį mąs ty mą, pro ble mų spren di mą, tai ky mas; kū ry bi niai ir ak ty vūs mo ky to jo dar bo su mo ki niais me to dai; pu siau svy ros tarp ži nių per tei ki mo ir kon sul ta vi mo, va do va­vi mo ir ly de ria vi mo, ste bė se nos ir prie žiū ros sie ki mas ir kt.

Ma te ma ti kos ir IT mo ky to jų tarp tau ti nė me to di nė-prak ti nė kon fe ren ci ja

Siųs­ti­pra­ne­ši­mus­ir­re­gist­ruo­tis­ga­li­te­iki­2013­m.­sau­sio­31­d.­el.­pa­štu­kon­fe­ren­ci­ja­didz­dva­ris@gmail.com­ar­ba­tel.­(8­41)­431­424.Re­gist­ra­ci­jos­an­ke­tos­for­mą­ra­si­te­in­ter­ne­te­ad­re­su­www.dg.su.lt.

2013­m.­va­sa­rio­18­d.­Šiau lių Didž dva rio gim na zi jo je rengiama 10­oji ma te ma ti kos ir in for ma ci nių tech no lo gi jų (IT) mo ky to jų tarp tau ti nė me to di nė­prak ti nė kon fe ren ci ja

„Mo­ki­nių­kū­ry­bi­nio­mąs­ty­mo­ug­dy­mas­ma­te­ma­ti­kos­ir­in­for­ma­ci­nių­tech­no­lo­gi­jų­pa­mo­ko­se“.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 10 (321)

9

Aukštosios kultūros impulsai

Pra si dė jus nau jie siems moks lo me tams ju da pro jek tas „Aukš­to­sios­ kul­tū­ros­ im­pul­sai­mo­kyk­loms­(AKIM)“. Rug sė jį Drus ki nin­ kų sav. Vie čiū nų pa grin di nė je mo kyk lo je pa mo ką vy res nių jų kla sių mo ki niams ve dė žur na lis tė Gra­ži­na­Svi­ders­ky­tė. Spa lį mo ki niai ben dra vo su dai li nin ku Li­nu­Lian­dzber­giu bei tau to­dai li nin ke Lai­mu­te­Ži­lins­kie­ne.

Dai li nin kas L. Lian dzber gis vy res nių jų kla sių mo ki nius su­pa žin di no su sa vo kū ry bos ypa tu mais ta py bos me no sri ty je. Pa pa sa ko jo apie žy mius dai li nin kus, da riu sius įta ką jo kū ry bai. Dai li nin kas lei do vai kams pa tiems pa mė gin ti kur ti sa vo me no kū ri nius. Kur da mi vai kai ne pa ste bė jo, kaip pra ėjo trys va lan dos.

Su kur tais dar be liais džiau gia si ne tik pa tys jų au to riai, bet ir ki ti mo kyk­los ben druo me nės na riai, mo kyk los fo jė su reng ta dar bų pa ro da.

Ne tra di ci nę pa mo ką mo kyk lo je ve dė ir tau to dai li nin kė L. Ži ­ lins kie nė. Me ni nin kė nuo vai kys tės do mi si rank dar biais. Pir­mą sias sa vo mez gi mo bei nė ri mo pa mo kas ji ga vo iš ma mos, mo čiu tės ir te tų. L. Ži lins kie nės pa mo kos te ma – „Krai čio skry nia“.

Lap kri tį edu ka ci nę mu zi kos pa mo ką „Mu zi kos sti lių rai da“ ves pia nis tai Ro­mu­al­das­Lu­ko­šius­ir­Ri­man­tas­Jur­ko­nis.

Esa me dė kin gi pro jek tui AKIM už įdo mias pa mo kas.

Ak­vi­lė­VIT­KAUS­KĖDrus­ki­nin­kų­sav.­Vie­čiū­nų­pagr.­m-klos­bib­lio­te­kos­ve­dė­ja

AKIM Vie čiū nuo se...

Vi­są­straips­nį­skai­ty­ki­te in ter ne te ad re su www.vie ciu nai.lt.

Kaip mes pri si jau ki no me abst rak ci ją ir su si drau ga vo me su fo to gra fi ka

Kau­no­Mar­ty­no­Maž­vy­do­pa­grin­di­nė­je­mo­kyk­lo­je­ sėk­min­gai­ vyk­do­mo­pro­jek­to­AKIM­(„Aukš­to­sios­kul­tū­ros­ im­pul­sai­mo­kyk­loms“)­ tę­si­nys­–­ žur­na­lis­to,­ fo­to­gra­fo,­dai­li­nin­ko­Zi­no­Jo­no­Ka­zė­no­vieš­na­gė.­

Me ni nin kas – įdo mi as me ny bė: sta ža vo si Pa ry žiu je ir Kel ne, dir bo Są jū džio in for ma ci nės agen tū ros fo to gra fu (fo to gra fa vo 252 at gi mi mo ren gi nius!), ren gė fo to re por ta žus apie Po li ne zi ją, Ha va jus, Či ka gą, Iz ra e lį, Is lan di ją, Pie tų Af ri ką, Ne pa lą, In di ją, Kip rą, Stras bū rą ir kt., ben dra dar bia vo su Eu ro pos Ta ry bos in for ma ci jos biu ru Lie tu vo je, ne tik su ren gė dau gy bę te mi nių pa ro dų mū sų ša ly je, bet ir da ly va vo pro jek tuo se Len ki jo je, Ja po­ni jo je, Se ne ga le, Mau ri ta ni jo je, Si ri jo je, Li ba ne, Is pa ni jo je, JAV, Veng ri jo je, Švei ca ri jo je, Ita li jo je, Liuk sem bur ge ir t. t. (Iš vi so su reng tos 178 au to ri nės fo to gra fi jos, fo to gra fi kos bei ta py bos pa ro dos Lie tu vo je ir už sie ny je!) Jo dar bai sau go mi Šiau lių, Bir­žų, Pa sva lio kraš to mu zie juo se, Lie tu vos na cio na li nė je Mar ty no Maž vy do bib lio te ko je ir Či ka gos jau ni mo cen tre (JAV).

Tur būt ne sun ku įsi vaiz duo ti, kiek daug įdo mių da ly kų jis pa pa sa ko jo mū sų aš tun to kams ves da mas kū ry bi nę pa mo ką „Fo to gra fi ka – tai ko mo ji fo to gra fi jos ir me no rū šis“. Tai ne bu vo vien tik sau sa te ori jos pa mo ka – Zi ka (toks yra me ni nin ko pseu­do ni mas – var do ir pa var dės san trum pa) iš kart ra do ke lią į vai kų šir dis. Pir miau sia gausiai juos apdovanojo: vi si ga vo AKIM blok no tus, ra šik lius, au to riaus at vi ru kus, žur na liu kus ir dar dau gy bę įvai riau sių ma lo nių smul kme nų. Svar biau sia, kad sve čias kiek vie nam bu vo pa ren gęs var di­nę da ly vio kor te lę. „Pa si jaus ki me kaip tik ra me ple ne re“, – šyp so da ma sis ra gi no mo ki nius už si­ka bin ti „ak re di ta ci jos kor te les“ ant kak lo.

Pra si dė jo veik la. Me ni nin kas lei do vai kams pa si jus ti kū rė jais ir paprašė nu pieš ti abst rak ci­jas. „O kas tai?“ – klau sė nu ste bu sios mo ki nių akys. Z. J. Ka zė nas aiš ki no, pa sa ko jo, ro dė fil­mus, skaid res ir nuo trau kas, o aš tun to kai kū rė. „Tik ne ko pi juo ki te“, – juo kė si dai li nin kas. Jis vis stab te lė da vo ir už duo da vo klau si mą iš te mos, apie ku rią kal bė jo: Eu ro pa, pa sau lis, me nas ir pan. Kas pir mas tei sin gai at sa kys, tam pri zas – au to ri nis Zi kos dar be lis. Kaip gi ne si steng si pieš da mas ma ty ti ir gir dė ti – pui ki vai kų su do­mi ni mo me to di ka...

Vė liau per ei ta prie fo to gra fi jos. Iš ge riau sių mo ki nių pie ši nių ir fo to gra fi jų Z. J. Ka zė nas drau ge su aš tun to kais nu ta rė su kur ti fil mą – tai bus mū sų ben­dra dar bia vi mo tę si nys...

Veik la tru ko dvi pa mo kas be per trau kos, ta čiau nuo bo­džiau ti ne te ko nė aki mir kos. „Ar pa ti ko?“ – baig da mas pa mo­ką pa klau sė me ni nin kas. „La bai!“ – cho ru šau kė vai kai ir tai bu vo tik ra, nuo šir du, ne su me luo ta. Aš tun to kai dė ko jo sve čiui,

o mes, mo ky to jos, džiau gė mės, kad mo ki niai dar vie nu žings niu pri ar tė jo prie tik ro sios kul tū ros. Mo kyk lo je li ko ne tik Z. J. Ka zė no dar bai – li ko jo ši lu ma ir mū sų no ras tęs ti taip gra žiai pra si dė ju sią drau gys tę...

Auk­sė­PET­RU­ŠE­VI­ČIE­NĖKau­no­Mar­ty­no­Maž­vy­do­pagr.­m-klos­di­rek­to­rės­pa­va­duo­to­ja­ug­dy­mui

Kas­ką­mato?

Fotografuojame­vienas­kitą

10

Projektai

Šių me tų spa lio mė ne sį su ėjo dve ji me tai nuo sėk min gai įgy ven di na mo, Eu ro pos so cia li nio fon do fi nan suo ja mo Pa ne­vė žio „Ver de nės“ pa grin di nės mo kyk los pro jek to „Švie­ti­mo­pa­slau­gų­pri­ei­na­mu­mo­di­di­ni­mas­Pa­ne­vė­žio­mies­to­ben­dro­jo­ la­vi­ni­mo­mo­kyk­lų­spe­cia­lių­jų­po­rei­kių­mo­ki­niams­ir­ švie­ti­mo­ pa­gal­bos­ spe­cia­lis­tams“­pra džios. Mo kyk la ko or di na vo ir įgy ven di no pro jek to veik lą 12 Pa ne vė žio mies to ben dro jo ug dy mo mo kyk lų.

Pro jek to bai gi mo pro ga „Ver de nės“ pa grin di nė je mo kyk lo je vy ko pas ku ti nė api ben dri na mo ji tarp mo kyk li nė kon fe ren ci ja.

Į su si ti ki mą at vy ko at sto vai iš Šiau lių r. Meš kui čių gim na zi jos, Pa kruo jo r. Lin ku vos spe cia lio sios mo kyk los, Pa ne vė žio „Sau lė­te kio“ pro gim na zi jos, Sen va gės pa grin di nės mo kyk los, „Vy tu rio“ pro gim na zi jos, Skais ta kal nio pa grin di nės mo kyk los ir kt.

Kad pro jek tas bū tų sėk min gas, vie nin gai dir bę pe da go gai ir mo ki niai įvyk dė vi sus iš si kel tus tiks lus. O „Ver de nė“ džiau gia si ga lė ju si ko or di nuo ti veik lą ne tik sa vo mo kyk lo je, bet ir pri si dė ti prie ki tų mies to mo kyk lų mo ki nių to bu lė ji mo...

Re­na­ta­NAR­KU­TĖVie­šų­jų­ry­šių­dar­bo­gru­pės­va­do­vė

„Ver de nės“ mo kyk los ko or di nuo to pro jek to bai gia mo ji kon fe ren ci ja

Pra si dė jus nau jiems moks lo me tams gru pė Pa ne vė žio „Ver­de nės“ pa grin di nės mo kyk los mo ky to jų ir mo ki nių tę sė prieš me tus pra dė tą vyk dy ti Co me nius dau gia ša lio pro jek to „Na­cio­na­li­niai­Eu­ro­pos­par­kai“ veik lą ir ren gė si iš vy kai į Bul ga ri ją. Spa lio 9–14 d. mo ky to jos Mi­no­lė­Pet­ro­ny­tė­Kai­rie­nė­ir­In­ga­Su­ba­čie­nė bei mo ki nės Jus­ti­na­Rut­kaus­kai­tė ir Ie­va­Ka­ra­le­vi­čiū­tė da ly va vo penk ta ja me pro jek to su si ti ki me Bul ga ri jo je, So po te. Mo ki nės gy ve no už sie nie čių šei mo se, dir bo ir mo kė si įgy ven din da mos pro jek to tiks lus.

Svar biau sias pro jek to tiks las – Eu ro pos na cio na li nių par kų augalijos ir gyvūnijos pa ly gi ni mas. Mer gi nos rin ko in for ma ci ją apie ša lių part ne rių na cio na li nių par kų is to ri ją, au ga lų ir gy vū nų įvai ro vę, at li ko ty ri mus. Su si ti ki me pri sta tė pro jek to re zul ta tus, nuveiktus darbus per pir muo sius pro jek to me tus ir ap ta rė to les­nes jo veik las. Mo ky to jos ir mo ki nės da ly va vo dis ku si jo se an glų kal ba apie eko lo gi nes na cio na li nių par kų pro ble mas, žmo gaus da ro mą ža lą gam tai, dirb da mos gru pė mis ren gė pri sta ty mus.

Iva no Va zo vo vi du ri nė mo kyk la, įsi kū ru si Bal ka nų kal nų pa pė­dė je, So po te, sve čius iš še šių ša lių (Lie tu vos, Len ki jos, Tur ki jos, Kro a ti jos, Ita li jos, Veng ri jos) pa si ti ko vai šin da ma tra di ci ne bal ta duo na su pi pi rais, ro žių žied la pių me du mi, mo kyk los mo ki niai šo ko tau ti nius šo kius skam bant gy vai at lie ka mai bul ga riš kai me lo di jai. Dau gia kul tū ris su si ti ki mas skir tas su si pa žin ti ne tik su pro jek te da ly vau jan čių ša lių na cio na li niais par kais, bet ir su part ne rių mo kyk lo mis, jų švie ti mo sis te ma, ska tin ti šių mo kyk lų tarp kul tū ri nį dia lo gą.

P ro jek to part ne riai do mė jo si Bul ga ri jos gam ta, au ga lų ir gy vū­nų įvai ro ve bei kul tū ra lan ky da mie si cen tri nių Bal ka nų kal nuo se įsi kū ru sia me na cio na li nia me par ke, et no kul tū ros mu zie ju je, ant­ro sios Bul ga ri jos im pe ri jos sos ti nė je Ve li ko Tir no ve. Di džiau sią įspū dį pa li ko uo lo se įsi kū ręs Ba sar bo vo vie nuo ly nas ir Čer ve no tvir to vė. Šie ob jek tai įtrauk ti į UNES CO pa vel dą.

Šei mos, ku rio se gy ve no pa ne vė žie tės, ypač do mė jo si Lie­tu va, jos kul tū ra ir klau si nė jo apie Pa ne vė žį, mū sų mo kyk lą, ku rio je jau bu vo or ga ni zuo tas pro jek to su si ti ki mas ge gu žės mė ne sį. Vi si no rė jo iš mok ti bent vie ną lie tu viš ką dai ną ar ei lė­raš tį ir bu vo itin at kak lūs. Džiau gė mės, kad da ly vius su ža vė jo mū sų kal ba. O mu s su ža vė jo tai, kad jau ni mas ne tik mo kyk­lo je, bet ir mies to aikš tė je šo ka liau dies šo kius, vi sur skam ba liau dies mu zi ka ir kve pia ro žė mis. Šo kio pa mo ka vy ko ir pro­jek to da ly viams. Iš mo kę ke le tą tra di ci nių šo kių žings ne lių ir mo ky to jai, ir mo ki niai pas ku ti nį va ka rą pa si nė rė į bul ga riš kų liau dies šo kių sū ku rį.

Per dau gia ša lį mo kyk lų part ne rys čių pro jek tą ben dra dar biau­da mi su ko le go mis iš ki tų ša lių mo ky to jai ir mo ki niai su si pa žįs ta su ki to mis kul tū ro mis, to bu li na už sie nio kal bų įgū džius. Mo ki niai ne tik dau giau su ži no apie Eu ro pos ša lių is to ri ją, na cio na li nių par kų bio lo gi nę įvai ro vę, eko lo gi nes pro ble mas, bet ir pa ma to gam tos gro žį, su vo kia jos pa vel do svar bą. Pro jek to „Na cio na­li niai Eu ro pos par kai“ veik la tę sis vi sus šiuos moks lo me tus. Nu ma ty ti trys su si ti ki mai, tad jau da bar pra de da me reng tis šeš ta jam pro jek to part ne rių su si ti ki mui Kro a ti jo je, Osi je ko mies te.

Pro­jek­to­ veik­la­ fi­nan­suo­ja­ma­ iš­Mo­ky­mo­si­ vi­są­gy­ve­ni­mą­pro­gra­mos,­ku­rią­mū­sų­ša­ly­je­ad­mi­nist­ruo­ja­Švie­ti­mo­mai­nų­pa ra mos fon das.

Pa­ne­vė­žio­„Ver­de­nės“­pagr.­m­klos­inf.

Su šil dė Bul ga ri jos sau lė

Cen­tri­nių­Bal­ka­nų­na­cio­na­li­nia­me­par­ke

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 10 (321)

11

Kau no Jo no Jab lons kio gim na zi ja da ly vau ja tarp tau ti nia me pro jek te „Pho­tog­rap­hy­as­a­Pe­da­go­gi­cal­To­ol“ („Fo to gra fi­ja kaip pe da go gi nė prie mo nė“), vyk sian čia me dve jus me tus (2011–2013 m.). Šia me pro jek te da ly vau ja net 7 ša lys: Is pa ni ja, Por tu ga li ja, Ita li ja, Tur ki ja, Len ki ja, Če ki ja ir Lie tu va. Vie nas iš pa grin di nių pro jek to tiks lų – tarp kul tū ri nis ben dra vi mas ir ben­dra dar bia vi mas tarp šių ša lių, tai gi pro jek to da ly viai ga li lan ky tis įvai rio se ša ly se ir kar tu at lik ti įvai rias kū ry bi nes už duo tis.

Pro jek tas orien tuo tas į ak ty vų jį mo ky mą si. Moks lei viai ska ti na mi im ti į ran kas fo to apa ra tus ir ei ti ty ri nė ti pa sau lio, ieš ko ti ry šio tarp to, ko jie mo ko si kla sė se, ir tikro gy ve ni mo. Mo ky mo si pro ce se fo to gra fi ja tu rė tų tap ti pa gal bi nin ke. Sa vo kū ry bi nė mis idė jo mis mo ki niai da li ja si in ter ne to erd vė je nau­do da mie si eTwin ning in ter ne to sve tai ne. Toks pra smin gas ir ma lo nus mo ky ma sis ska ti na moks lei vių mo ty va ci ją, ža di na ir iš lais vi na kū ry bi nes ug dy ti nių ga lias. Be to, pro jek to da ly viai ak ty viai ben dra dar biau ja su ki tų ša lių at sto vais, kei čia si nuo­mo nė mis, in for ma ci ja, sa vo kū ry bi nius dar bus ga li pa ro dy ti ki tiems. Į šį pro jek tą įsi trau kė vi sa mo kyk los ben druo me nė, t. y. mo ki niai, mo ky to jai ir net gi tė vai.

Pir ma sis 7 ša lių at sto vų su si ti ki mas vy ko per nai lap kri čio mė­ne sio pra džio je Is pa ni jo je, Ma ta ro mies te. Su si ti ki me da ly va vo tik mo ky to jai. Jų tiks las bu vo su pla nuo ti dve jų me tų dar bą ir ap tar ti svar biau sius klau si mus. Mū sų gim na zi jai at sto va vo trys mo ky to jos. Su si ti ki mas bu vo sėk min gas ir nau din gas. Mo ky­to jai su si pa ži no, su pla na vo pro jek to dar bą, ap ta rė kiek vie no vi zi to tiks lus ir ga lu ti nius kū ry bi nius pro duk tus, mo kė si nau do tis eTwin ning in ter ne to sve tai ne. Be to, pe da go gai lan kė si mies to sa vi val dy bė je, pa si sa kė per tie sio gi nę ra di jo pro gra mą, ap ta rė pro jek tą te le vi zi jos lai do je.

Šių me tų pro jek to da ly vių su si ti ki mas vy ko mū sų gim na zi jo je. Į jį at vy ko 37 sve čiai iš 6 ša lių (15 mo ky to jų ir 22 mo ki niai) – Is pa ni jos, Ita li jos, Por tu ga li jos, Tur ki jos, Če ki jos ir Len ki jos. Mo ky to jai gy ve no vieš bu ty je ne to li gim na zi jos, o mo ki niai bu vo ap gy ven din ti mū sų moks lei vių šei mo se. Sve čiai su si pa ži no su mū sų gim na zi ja, gim na zi jos mu zie ju mi, įžy mio mis Kau no vie­to mis, vy ko į Vil nių ir Tra kus. Su si ti ki mo pra džio je vy ko ša lių da ly vių pri sista ty mai. Bu vo ra gau ja mi vi sų ša lių na cio na li niai pa tie ka lai, vy ko spor to var žy bos, nuo trau kų pa ro da „Fe e lings“ („Jaus mai“), „Ba sic Vo ca bu la ry“ už si ė mi mas ir net kon kur sas, kas ge riau siai ir dau giau sia iš mo ko nau jų žo džių vi so mis pro­jek to da ly vių kal bo mis. Mū sų gim na zi jos mo ky to jai ak ty viai da ly va vo pro jek to da ly vių su si ti ki me, ve dė at vi ras pa mo kas.

Bir že lio mė ne sio pra džio je Len ki jo je, Ploc ko mies te, vy­

„Fo to gra fi ja kaip pe da go gi nė prie mo nė“

ko pro jek to „Fo to gra fi ja kaip pe da go gi nė prie mo nė“ da ly vių tre čia sis su si ti ki mas. Į Len ki ją vy ko trys mo ky to jos: Do vi lė Šert vy tie nė, Sal vi ja Elo na Re vel tai tė, aš, taip pat še šios I–II kla sių mo ki nės. Prieš ke lio nę ak ty viai reng ta si, at lik ta daug už duo čių, to dėl ges tų kon kur se „Ges tu res“ mū sų moks lei­vės lai mė jo tre či ą ją vie tą ir bu vo ap do va no tos tau re. Da ly viai ap si lan kė sos ti nė je Var šu vo je, Mi ka lo jaus Ko per ni ko mies te To ru nė je, Sierp ce ir et no gra fi nia me Ma zo viec ko mu zie ju je. O įpu sė jus bir že liui mū sų gim na zi jos moks lei viai sve čia vo si pas sa vo drau gus is pa nus Ma ta ro mies te, kur bu vo su reng tos eks kur si jos po Bar se lo ną, iš vy kos į uni ka lią vie tą – Mont se ra to vie nuo ly ną ir į ku ror ti nį mies te lį Si džę. Mo ki niai ga lė jo daugiau sužinoti apie Is pa ni jos is to ri ją, au ga li ją ir gy vū nus. Gy ven da mi drau gų na muo se mū sų mo ki niai su si pa ži no su Is pa ni jos kul­tū ra, Ka ta lo ni jos pa pro čiais ir tra di ci jo mis, is pa niš kos vir tu vės ypa tu mais. Ke lio nė į ki tą ša lį – tai ir proga pa žin ti, iš ban dy ti sa ve. Mo ki niai su bičiuliais ispanais ir jų tė vais ben dra vo an glų kal ba, nors kar tais tek da vo ieš ko ti ki to kių bū dų su si kal bė ti, nes ne vi si is pa nai mo kė jo an gliš kai taip ge rai, kad ga lė tų leng vai ben drau ti. Ne vi sų mo ki nių po mė giai ir no rai bu vo vie no di, to­dėl kai ku rie tu rė jo pa si mo ky ti to le ran ci jos, ben dra vi mo su ki tų tau ty bių žmo nė mis me no.

Spa lio mė ne sio pra džio je vy ko pro jek to da ly vių su si ti ki mas Por tu ga li jo je. Ko ky biš kas por tu ga lų pa si ren gi mas su si ti ki mui bei ak ty vus mokinių dar bas lei do jiems su vok ti sa ve kaip są­mo nin gus ir to le ran tiš kus ki toms kul tū roms Eu ro pos pi lie čius, įver tin ti įvai rias ži nių įgi ji mo for mas, la vin ti kri ti nį mąs ty mą ir es te ti nį su vo ki mą, už megz ti šil tus tar pu sa vio san ty kius su ben dra am žiais iš ki tų ša lių.

Ma nau, kad part ne rys tė pa da rė di de lę įta ką mo ki niams, jų tė­vams, mo ky to jams ir vie tos ben druo me nei. Gy ven da mi drau gų na muo se mūsų mokiniai ben drau ja su ki tų ša lių mo ki niais, su­si pa žįs ta su tų ša lių is to ri ja, pa ge ri na an glų kal bos ži nias, įgy ja dau giau pa si ti kė ji mo sa vi mi ir t. t. Mo ki niai nau do ja fo to gra fi ją kaip prie mo nę ap lin ki niam pa sau liui ste bė ti ir sa vo ži nioms ki to se mo ky mo srityse (is to ri ja, ge og ra fi ja, spor tas, už sie nio kal ba, tech no lo gi jos, mu zi ka, me nas) ug dy ti. Mo ky to jai da li ja si sa vo pe da go gi ne pa tir ti mi, mo ko si iš ki tų ša lių pe da go gų ir taip pat pa ge ri na už sie nio kal bos ži nias.

Da bar mo ki niai ir mo ky to jai ren gia si ki tam su si ti ki mui, gruo­džio mė ne sį vyksiančiam Ita li jo je.

Ro­mu­al­da­LIUT­KU­VIE­NĖPro­jek­to­ko­or­di­na­to­rė

Spa lio 23 d. Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre (KPKC) bu vo pri sta ty ta Vy tau to Pet ri kė no ir Mar ty no Ko so kny ga „VII­for­tas:­lie­tu­viš­ka­tra­ge­di­ja“. Tai pir mo sios Lie tu vo je kon cen tra ci jos sto vyk los is to ri ja. Ši kny ga skir ta vi siems VII for te žu vu siesiems at min ti.

Ren gi ny je da ly va vo Tarp tau ti nės ko mi si jos na cių ir so vie ti nio oku­pa ci nių re ži mų nu si kal ti mams Lie tu vo je įver tin ti sek re to ria to va do vo pa va duo to ja In­gri­da­Vil­kie­nė, VšĮ Ka ro pa vel do cen tro di rek to rius Vla­di­mi­ras­Or­lo­vas, mo ky to jai, mo ki niai, mies to ben druo me nė.

V. Or lo vas pa pa sa ko jo, kad vi suo me ni nė or ga ni za ci ja Ka ro pa vel­do cen tras, vyk dy da ma ES iš da lies fi nan suo ja mą pro jek tą „VII Fort me mo rial rou te“, at li ko tai ko muo sius is to ri nius ty ri mus ir vie na reikš­miš kai nu sta tė, jog šia me for te bu vo pa lai do ti be veik 5 tūkst. Kau no mies to gy ven to jų. Čia kan kin ti ir nu žu dy ti žmo nės, pa sak kny gos au to rių, yra Lie tu vos di džių jų ne tek čių au kos. Da bar ti nės Lie tu vos pi lie čiai ne ga li lik ti abe jin gi sa vo sios ša lies is to ri jai...

KPKC­inf.

Kny gos „VII for tas: lie tu viš ka tra ge di ja“ pri sta ty mas

12

Kaz­lų­Rū­dos­ pa­grin­di­nė­je­mo­kyk­lo­je­ vy­ko­pro­jek­tas­„Aš­ža­lias“,­ku­riuo­bu­vo­sie­kia­ma­at­kreip­ti­dė­me­sį­į­eko­lo­gi­jos­pro­ble­mas­mū­sų­ša­ly­je.­Į mo kyk lą at vy kęs ža lia sis kon tei ne riu kas bu vo ma lo niai nu ste bin tas. Čia jį pa si ti ko „ža lios“ mo ki nių min tys, ku rias api ben dri nus ga li ma teig ti, kad mo ki­

„Aš ža lias“

niai su vo kia eko lo gi jos svar bą, mo ko si rū šiuo ti. Kom piu te ri niais pie ši niais at kreip tas dė me sys į šiukš lių rū šia vi mo svar bą.

Šiukš lės? Ką su jo mis da ry ti? Pa si ro do, ga li ma įspū din gai pa si puoš ti. Kai de monst ruo da mos ma das po diu mu ėjo mer gi­nos, dau ge lis neslėpė su siža vėjimo jų pa puo ša lais. Kad ža lios spal vos bū tų dar dau giau, su dai nuo ta dai ne lė apie „ža lius mū sų no rus“.

Iš šiukš lių ga li ma sukurti net ir kny gą: vie nas la pas – iš traš­ku čių pa ke lių, ki tas – iš kiau ši nių dė žu čių, tre čias – iš kamš­

te lių ir t. t.5–6 kla sių mo ki niams rū šia vi mo

pa mo ką ve dė nuo tai kin gas ža­lia sis kon tei ne riu kas su links mai švep luo jan čia ir re puo jan čia mu se. Sma gu, kad ne tik su si pa ži no me su rū šia vi mu, bet ir trum pam pa­ža lia vo me ne iš pyk čio, o iš ma­lo nu mo...

Li­vi­ja­STA­NAI­Ty­TĖ­Re­mi­gi­ja­PET­RAI­Ty­TĖ

Kaz­lų­Rū­dos­pagr.­m-klos­6b­kla­sės­jau­no­sios­žur­na­lis­tės

Švie­žių­vais­ta­žo­lių,­įda­ry­tų­cu­ki­ni­jų,­mo­liū­gų­sriu­bos,­ke­pa­mų­obuo­lių­kva­pai­šiuo­me­tu­sklin­da­Lie­tu­vos­mo­kyk­lo­se­ ir­ glo­bos­na­muo­se,­ ku­rie­ nuo­ pa­va­sa­rio­da­ly­vau­ja­ svei­kos­ gy­ven­se­nos­ak­ci­jo­je­„Eko­kar­ta,­ža­lia­sto­te­lė“.

Vai kai sė jo, so di no įvai riau sius au ga lus, žel di no ap lin ką ir da bar džiau gia si ne tik der liaus gau sa, ne­iš dil do mais at ra di mų įspū džiais, bet ir pri zais. Siek da mi pa ska tin ti jau­nuo sius dar ži nin kus šie met ak ci jos or ga ni za to riai – jau ni mo ini cia ty vi nė gru pė „Eko kar ta“ bei UAB ag ro fir ma „Sėk los“ – iš rin ko pen kias „ža liau­sias“ mo kyk lų ko man das, pa no ru sias da ly vau ti spe cia lia me ap lin kos žel di ni mo kon kur se „Ža­lia­ža­lia,­kur­dai­rai­si“. Vie na iš jo or ga ni za to rių, UAB ag ro fir mos „Sėk los“ at sto vė Ra­mu­nė­Mon­ke­vi­čie­nė pa sa ko jo: „Mū sų tiks las – siek ti, kad vai kai pa­mėgtų au ga lus ir tap tų kū rė jais, at sa kin gais ap lin kos puo se lė­to jais. Jau ni mas pra no ko mū sų lū kes čius ir la biau siai nu ste bi no sa vo už si de gi mu. „Tai nuo sta biau sias da ly kas ma no gy ve ni me“, „Iš mo kau da ry ti tai, ko ne mo kė jau“ – tik ke lios mo ki nių min tys apie tai, ką jie iš gy ve no. Bu vo itin sun ku iš rink ti lai mė to jus, to­dėl rink da mi pri zi nin kus at si žvel gė me ne tik į re zul ta tus, bet ir į da ly vių no rą tęs ti ap lin kos gra ži ni mo dar bus.“

Šių me tų „ža liau sia“ ug dy mo įstai ga ko mi si ja vie nin gai iš rin ko Jo­na­vos­vai­kų­ lop­še­lio­dar­že­lio­„Do­bi­las“ ko man dą, ku ri pa va sa rį ir va sa rą ap sė jo net 210 m2 že mės plo tą. Ant ro ji vie ta ati te ko Kur­šė­nų­Dau­gė­lių­pa­grin­di­nės­mo­kyk­los moki niams, pa so di nu siems 600 pa čių su dai gin tų dai gų. Tre či ą ją vie tą iš­ko vo jo Jur­bar­ko­Vy­tau­to­Di­džio­jo­pa­grin­di­nės­mo­kyk­los ko man da, į ku rią įsi trau kė dau giau nei 150 jau nų jų ap lin kos puo se lė to jų. Ap lin ka be si rū pi nan čių mo kyk lų sta tu są taip pat įgi jo Tau­ra­gės­„Šal­ti­nio“­pa­grin­di­nė­mo­kyk­la bei Ša­kių­r. Gel­gau­diš­kio­spe­cia­lio­ji­mo­kyk­la.

Vi siems kon kur so lai mė to jams UAB ag ro fir ma „Sėk los“ įtei kė

spe cia lius pri zus: tul pių svo gū nė lių, sėk lų, skir tų dai gin ti, ir itin ver tin gą kny gą – Ed var do C. Smi to (Ed ward C. Smith) „Sva jo nių dar žą“. Jau niau­sie ji pri zi nin kai – Jo na vos dar že li­nu kai – džiau gė si spe cia liai jiems Ne ries re gio ni nia me par ke „Nuo ty kių aka de mi jos“ su reng ta in dė niš ka šven te su Bal tuo ju Vil ku.

Apie ak ci ją „Eko kar ta, ža lia sto te lė“Mo­kyk­lų­ te­ri­to­ri­jų­ ap­žel­di­ni­mo­ ir­

dar­žo­vių­ au­gi­ni­mo­ glo­bos­ na­muo­se­pro­jek­tas­„Eko­kar­ta,­ža­lia­sto­te­lė“­ren­gia­mas­nuo­2009­m.­Kas­met­ba­lan­džio–­ge­gu­žės,­ spa­lio–­lap­kri­čio­mė­ne­siais­

ak­ty­viai­dir­ba­ma­su­ke­lias­de­šimt­mo­kyk­lų­bei­vai­kų­glo­bos­na­mais­vi­so­je­Lie­tu­vo­je.­ Šiais­me­tais­pa­pil­do­mai­ reng­tas­kon­kur­sas­„Ža­lia­ža­lia,­kur­dai­rai­si“­yra­kas­me­ti­nės­ak­ci­jos­„Eko­kar­ta,­ ža­lia­ sto­te­lė“­veik­los­da­lis.

Ak ci jos or ga ni za to riai:­ eko­lo­gi­nio­ jau­ni­mo­ švie­ti­mo­pro­jek­tas­„Eko­kar­ta“,­pa­va­sa­rį­ir­ru­de­nį­bu­rian­tis­sa­va­no­rius­„ža­lie­siems“­marš­ru­tams­į­vai­kų­glo­bos­na­mus­bei­ug­dy­mo­įstai­gas,­ku­rian­tis­spe­cia­lias­svei­kos­gy­ven­se­nos­ir­eko­lo­gi­nio­ug­dy­mo­pro­gra­mas­jau­ni­mui;­ UAB­ag­ro­fir­ma­„Sėk­los“,­vi­sus­ak­ci­jos­da­ly­vius­ap­rū­pi­nan­ti­sėklomis­ir­ so­di­ni­mo­ įran­kiais,­ kon­sul­tuo­jan­ti­ vi­sais­ su­au­ga­lų­ so­di­ni­mu­ ir­prie­žiū­ra­su­si­ju­siais­klau­si­mais,­įstei­gu­si­spe­cia­lius­pri­zus­kon­kur­so­„Ža­lia­ža­lia,­kur­dai­rai­si“­lai­mė­to­jams.

Apie pro jek tą „Eko kar ta“Tai­eko­lo­gi­nio­švie­ti­mo­pro­jek­tas,­gi­męs­ir­įgy­ven­di­na­mas­jau­ni­mo­

ini­cia­ty­vi­nės­gru­pės.­Per­jį­vyk­do­mos­jau­ni­mo­ap­lin­ko­sau­gos­ini­cia­ty­vos,­ak­ci­jos­ ir­ ren­gi­niai,­ iš­va­žiuo­ja­mie­ji­ švie­ti­mo­ tu­rai,­ ve­da­mos­pa­skai­tos­ir­dis­ku­si­jos­jau­ni­mui­(nuo­2009­m.).

Dau­giau­in­for­ma­ci­jos:­Gied­rė­Ki­sie­lė,­VšĮ­„Kul­tū­ros­idė­jųins­ti­tu­tas“,­el.­pa­štas­–­pro­jek­tai@ozo­nas.lt;­www.eko kar ta.lt.

Ap do va no tos „ža liau sios“ ug dy mo įstai gos

Jonavos­darželinukų­apdovanojimai­su­Baltuoju­Vilku

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 10 (321)

13

„Ty rė jų nak ties“ ren gi nį Tel šių ra jo no Luo kės vi du ri nė je mo­kyk lo je pra dė jau su pa žin din da ma pa čius jau niau sius mo kyk los mo ki nius su šia šven te, or ga ni zuo ja ma vi so se ES vals ty bių ben dro jo ug dy mo mo kyk lo se ir gim na zi jo se. Mo ki niai žiū rė jo nuo tai kin gą fil mu ką apie tai, kaip ne ga li ma elg tis che mi jos la bo ra to ri jo je, vė liau man pa de dant ra šė ir spal vi no gė les „ste buk lin gais da žais“, ste bė jo ro do mus ban dy mus „ste buk lų pa sau ly je“.

„Ty rė jų nak ties“ at gar siai

Vi suo ti nia me mo kyk los tė vų su si rin ki me įdo miuo sius che mi­jos ban dy mus ro dė 12 kla sės mo ki nės. Jos pa kvie tė tė ve lius į „Ty rė jų nak ties“ ren gi nį, vy ku sį va ka re.

Bū rys darbš čiau sių, kū ry bin giau sių, ga biau sių ir ne abe jin gų moks lo nau jo vėms mo ki nių po pie tų rin ko si į mo kyk lą, ku rio je jų lau kė gam tos ir tiks lių jų moks lų me to di nės gru pės mo ky to­jai. Iš si skirs tę pa gal kla ses mo ki niai at lik o įdo mių moks lo ži nių tes tą, ku rį at siun tė „Ty rė jų nak ties“ mo kyk lo se ko or di na to rė Ag­nė­Za­lans­kai­tė. Vė liau fi zi kos, che mi jos ir ma te ma ti kos ka bi ne tuose jie kibo į kū ry bi nes už duo tis. Fi zi kos mo ky to jo Vir­gi­li­jaus­Juk­ne­vi­čiaus pa de da mi mo ki niai at li ko klau sos ty ri mo

ban dy mus, pie šė spal vų ra tą ir ste bė jo stro bos ko po švie so je, šau dė iš „pa tran kos“, bi me ta li ne plokš te le ty ri nė jo ši lu mi nio plė ti mo si reiš ki nį, iš ban dė elek tro mag ne to stip ru mą. Pri mi niau mo ki niams sau gaus el ge sio che mi jos la bo ra to ri jo je tai syk les ir pa ro džiau ke le tą che mi nių ban dy mų, pa aiš ki nau jų pa slap tį. Pas kui mo ki niai pa tys at li ko įvai rius eks pe ri men tus nau do da mi che mi nes me džia gas ir kas die nė je ap lin ko je taikomus jun gi­nius. Jie ga lės ro dy ti ban dy mus na muo se su kur da mi šven ti nę ap lin ką ar ti miau siems žmo nėms.

Ma te ma ti kos ka bi ne te mo ki niai, va do vau ja mi mo ky to jų Lai­mu­tės­Pau­laus­kie­nės ir Ire­nos­Ši­lans­kie­nės, pasitelkę ne tik ma te ma ti kos, bet ir bio lo gi jos, in for ma ti kos ži nias ak ty viai ben dra dar bia vo kur da mi „At ei ties Eu ro pos laik ro dį“. Jau nes­nie ji mo ki niai ieš ko jo dės nin gu mo lanks ty da mi ir kar py da mi ser ve tė les, o vy res nie ji pa gal Pi ta go ro te ore mą nag ri nė jo dvie jų sta čių tri kam pių su dė tį.

Va ka ras pra bė go grei tai. Su te mo. At ėjo lai kas ty ri nė ti dan gų te les ko pu. Nors te les ko pai du, bet ei lu tė prie jų trum pė jo lė tai. Ren gi nys „Ty rė jų nak tis“ mo kyk lo je bai gė si įspū džių aptarimu ir do ku men ti nio fil mo „Pa sau lis be žmo nių“ per žiū ra. Iš si skirs­tė me sma giai nu si tei kę ir su ta rę ki tais me tais vėl švęs ti „Ty rė jų nak tį“.

Ri­ma­GRI­CIE­NĖTel­šių­r.­Luo­kės­vid.­m-klos­che­mi­jos­mo­ky­to­ja

Šių me tų pra džio je Vil ka viš kio r. Ke tur va la kių pa grin di nė je mo kyk lo je star ta vęs pro jek tas „Do­ne­lai­čio­Lie­tu­va“, skir tas po eto 300­ųjų gi mi mo me ti nių ju bi lie jui, pra dė jo šių moks lo me tų ren gi nių ma ra to ną. „Ru dens gė ry bių“ iš trau kos ins ce ni za ci jai mo ki niai ren gė si nuo pa va sa rio, mo kė si po emos „Me tai“ iš trau­kas, kū rė kos tiu mus, rin ko gam ti nę me džia gą.

Spa lio 19­ąją į Ke tur va la kius rin ko si gau sus bū rys Kris ti jo no Do ne lai čio kū ry bos puo se lė to jų. Pro jek to sen bu viai: Ma ri jam­po lės sav. Mo ko lų, Vil ka viš kio r. Al vi to, Ke tur va la kių pa grin di nių, Ma ri jam po lės sav. Ig liau kos An zel mo Ma tu čio ir Vil ka viš kio r. Vir ba lio vi du ri nių mo kyk lų, Pil viš kių „San ta kos“ gim na zi jos ko man dos. Jas pa pil dė nau jai įsi trau kę ir pa si ren gę „varg ti bū riš kus var gus“ Ma ri jam po lės sav. Liud vi na vo Ka zio Bo ru tos vi du ri nės mo kyk los ir Birš to no gim na zi jos mo ki niai.

Da ly va vu sios mo kyk los pa ro dė sa vo na mų dar bus – pa sa­kė čių ins ce ni za ci jas. Su vai di nę „Ru dens gė ry bes“ pro jek to da­ly viai pa si vaikš čio jo po Ke tur va la kius, apie se niū ni ją pa sa ko jo Ke tur va la kių se niū nas Gin tau tas Urb šys.

Pro­jek­tas­ tę­sis­ iki­ 2014­m.­No­rin­čiuo­sius­pri­si­jung­ti­ prie­ šios­ įdo­mios­ ti­ria­mo­sios,­ pa­žin­ti­nės­ veik­los­vi­sa­da­mie­lai­pri­im­si­me...­K.­Do­ne­lai­čio­300­osioms­gi­mi­mo­me­ti­nėms­pa­mi­nė­ti­ren­ki­mės­kar­tu!

Vir­gi­ni­ja­TA­BA­RIE­NĖVil­ka­viš­kio­r.­Ke­tur­va­la­kių­pagr.­m-klos­lie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­to­ja

Pro jek te „Do ne lai čio Lie tu va“ – po emos ir pa sa kė čių per so na žai

Vi sas teks tas – www.ke tur va la kiai.vil ka vis kis.lm.lt.

14

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

Svei kos gy ven se nos įgū džių for ma vi mas Kau no sa na to ri nia me lop še ly je­dar že ly je „Pu šy nė lis“ – vie nas iš ug dy mo pri ori te tų. To dėl įvai rūs pro jek tai, su si ję su ju dė ji mu, svei kos, eko lo giš kos gy ven se nos įgū džių for ma vi mu, nuo lat įgy ven­di na mi įstai go je ir at ski ro se jos gru pė se.

Šių me tų spa lį prieš mo kyk li nė je „Bi tu čių“ gru pė je bu vo įgy ven di­na mas pro jek tas „Au­gu­ svei­kas­ir­žva­lus“. Per dvi sa vai tes mū sų gru pės ug dy ti niai daug su ži no jo ir pa ty rė, nes pa tys kvie tė si tė ve lius, ma my tes, se ne lius ir bro liu kus ar se su tes kar tu ga min ti svei kuo lių mais to, su si pa žin ti su šei mos na­rių mėgs ta mo mis spor to ša ko mis ir pa spor tuo ti, pa si kal bė ti apie gy­dy to jo pro fe si ją. Gru pė je ga mi no me miš rai nes ir kok tei lius pa gal šei mų mėgs ta mus re cep tus, ra ga vo me pa čių na muo se kep tos duo nos. Ypač vi sus džiu gi no, kad ug dy ti nių šei mos na riai sa va no riš kai ir ak­ty viai įsi trau kė į ug dy mo pro ce są. Toks glau dus šei mos ir ug dy to jų ben dra dar bia vi mas ska ti no „Bi tu­čių“ gru pės vai kų pa žin ti nę mo ty va­ci ją, kė lė jų sa vi vo ką, sa vi gar bą.

Daug džiu gių aki mir kų vai kai pa­ty rė iš vy ko je į Lam pė džių ir kla vi mo ba zę. Jie su si pa ži no su olim pi ne spor to ša ka ir kla vi mu, ap žiū rė jo bai­da res ir ka no jas, no riai ben dra vo su tre ne riu, ste bė jo ir kla vi mo var žy bas. Didelį įspū dį vi siems pa li ko ir Mo des to tė ve lio mėgs­ta mos lais va lai kio veik los – au to mo bi lių lenk ty nių – pri sta ty mas. Gru pė je ap si lan kęs Au gus tės bro lis vi sus su do mi no fech ta vi mu­si. Vai kams la bai pa ti ko spor ti nė ap ran ga ir ki ti šios spor to ša­

„Au gu svei kas ir žva lus“

kos at ri bu tai: ap sau gi nis šal mas, špa gos. Ma žie ji ga lė jo pa ban dy ti špa guo tis, pa gerb ti var žo vą, pa­svei kin ti nu ga lė to ją. Sma gu bu vo žais min gai „špa guo tis“ ran ko se lai kant il gus įvai rias pal vius ba­lio nus, ku riuos at si svei kin da mas vai kams pa do va no jo Au gus tės bro lis An drius.

Pro jek to metu vi sos gru pės įsi trau kė į „Svei ka tos ta ke lio“ iš der liaus do va nų bei gam ti nės me džia gos dė lio ji mą. Nu ta rė me su ru dens gė ry bė mis su si pa žin ti jas ra gau da mi, uos ty da mi, de rin­

da mi spal vas iš jų su dė lio ti vin giuo tą ta ke lį. Džiu gu, kad per šią šven tę ak ty vūs bu vo vi si: ir da ly viai, ir kū rė jai...

Ra­sa­JAN­KAUS­KIE­NĖ,­Si­gi­ta­UR­BO­NIE­NĖKau­no­sa­na­to­ri­nio­l.-d.­„Pu­šy­nė­lis“­prieš­mo­kyk­li­nio­ug­dy­mo­pe­da­go­gės

Išvyka­į­irklavimo­bazę

Kai ru duo už lan go bars to pas ku­ti niuo sius la pus ir sau lu tė vis re čiau iš de be sė lių iš lin du si šyp so si, Kai­šia do rių r. Žiež ma rių lop še lio­dar že­lio „Var pe lis“ ben druo me nė pa kvie tė šio ra jo no iki mo kyk li nių įstai gų pe­da go gus ir ki tus dar buo to jus į se mi na rą „Svei­kos­gy­ven­se­nos­ug­dy­mas­iki­mo­kyk­li­nė­se­įstai­go­se“. Tai gra ži tra di ci ja, kai di rek to rės Lai­mos­Če­kai­tie­nės ini cia ty va įvai riomis te momis ren gia mi se mi na rai pe da go gams ir ki tiems as me nims.

Spa lio 19 d. į lop še lį­dar že lį su gu žė ję dau giau kaip 50 sve čių pa si džiau gė at si nau ji nu sia ir ru de niš kai pa si puo šu sia ug dy mo įstai ga. Su se mi na ro pro gra ma ir veik lų or ga ni za vi mo ypa tu mais juos trum pai su pa žin di no di rek to rė L. Če kai tie nė. Su si rin ku­siems se mi na ro da ly viams trys „Pe lė džiu kų“ gru pės vai ku čiai,

auk lė to ja Ja­ni­na­Ša­loms­kie­nė ir me ni nio ug dy mo mo ky to ja Ja­ni­na­Ra­ba­čiaus­kie­nė pa ro dė mu zi ki nę ir spor ti nę pro gra mė lę „Mes „Var pe ly je“ už au gom“. Vė­liau sve čiai bu vo pa kvies ti ste bė ti įvai rių veik lų. „Kiš ku čių“ gru pės ma žy liai, ku riems dar tik dve ji me tu kai, kar tu su auk lė to ja Da­na­Pra­ne­Šti­ti­lie­ne ve dė svei ka tos va lan dė lę „Šva rios ran ky tės, šva rus vei du kas“. Tai hi gie nos įgū džių for ma vi mui įtvir ti nti skir ta veik la, ku rio je vai ku čiai links mai ir įdo miai pa ro dė, kaip rei kia tin­

kamai plau ti ran ku tes ir vei du ką, sau sai nu si šluos ty ti, nau do tis ki to mis hi gie nos prie mo nė mis. Me ni nio ug dy mo bei spe cia lie ji pe da go gai Me ni nės raiš kos cen tre ste bė jo ma no ir lo go pe dės Ra­mu­nės­Ma­li­naus­kie­nės veik lą „Nu spal vin ki me mu zi kos gar sus“, ku rio je vai kai drau ge su lo go pe de mankš ti no pirš tu kus ir lie žu viu kus, o pas kui ban dė ant van dens iš taš ky ti ir nu spal­vin ti skam ban čios mu zi kos gar sus. Taip vai kai su pa žin di na mi su nau ja ta py bos tech ni ka – eb ru ir pra ti na mi at si pa lai duo ti, iš reikš ti sa vo jaus mus.

Dar bo pa tir ties sklai da

Spalviname­muzikos­garsus

„Sveikatos­takelis“

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 10 (321)

15

Pa ne vė žio gam tos mo kyk la jau ne vie ne rius me tus vyk do pro jek tą „Mo kau si svei kai gy ven ti“ (tai vie na iš prie mo nių, fi nan suo ja mų Pa ne vė žio mies to sa vi val dy bės Vi suo me nės svei ka tos rė mi mo spe cia lio sios pro gra mos lė šo mis). Pro jek to tiks las – ug dy ti vai kų svei kos gy ven se nos nuo sta tas įtrau kiant juos į ak ty vią prak ti nę edu ka ci nę veik lą gam ti nė je ap lin ko­je. Pa ne vė žio mies te Gam tos mo kyk la vie nin te lė dėl sa vo ug do mo sios gam ti nės ap lin kos iš skir ti nu mo padeda vai kams pa žin ti ir au gin ti vais ti nes žo le les ir eko lo giš kas dar žo ves, per prak ti nę veik lą su pras ti jų po vei kį svei ka tai . Mo kyk los par kas, žai di mų ta kai, pie vos, dar žas – tai sau gi, pa trauk li ap lin ka, ska ti nan ti vai kų fi zi nį ak ty vu mą ir bu vi mą gry na me ore. To kio­je ap lin ko je or ga ni zuo ja mi ren gi niai su da ro pui kias są ly gas ak ty vaus ju dė ji mo pra ty boms, taip pat padeda stiprinti vai kų svei ka tą. Pro jek te vyk do mos vai kų svei kos gy ven se nos pro­gra mos: „Svei ka tos dar žas“, „Ža lio ji sa vai tė“, „Val gy mo žai di mų aikš te lės“, „Gam tos svei ka tin gu mo ta kas“, jud rių jų žai di mų olim pia da „Gam tos svei ka tin gu mo ta kas“.

Po pu lia ri na mas svei ka tai bū ti nas ju dė ji mas: vai kams ve da­mos jud rio sios va lan dė lės, ren gia mos es ta fe tės, spor ti nės rung­tys, ku rio se da ly vau ja ne tik vai kai, bet ir jų tė ve liai. No rint dar la biau pa ska tin ti vai kus kuo dau giau lai ko pra leis ti gry na me ore ir ju dė ti šių me tų spa lį Gam tos mo kyk lo je bu vo su reng ta jud rių jų žai di mų olim pia da mo kyk los mo ki niams. Nors olim pia dos ry tą smar kiai li jo, ta čiau die nai įpu sė jus sau ly tė jau džiu gi no ren gi­nio da ly vius ir or ga ni za to rius. Iš vi so olim pia do je da ly va vo 80 (1–7 kla sių) mo ki nių. Olim pia dos pra džio je pro jek to va do vė Vir­gi ni ja Kuz mie nė pa si džiau gė to kiu gau siu mo ki nių da ly va vi mu, pa lin kė jo ge ro star to, puikios nuo tai kos, sma giai pa rung ty niau ti.

Vė liau žai dy nių da ly viai bu vo su skirs ty ti į ko man das ir var žė si įvai rio se es ta fe tė se: „Taik lu sis me ti kas“, „Drau giš ko sios ra ke­tės“, „Mus tan go su val dy mas“ ir kt. Pro jek to tiks las – lai min gi, svei ki ir spor tuo jan tys vai kai – bu vo pa siek tas. Tai liu di jo vai kų šyp se nos, ener gi ja ir en tu ziaz mas. Ste bi no tai, kaip ko man dos sir go vie na už ki tą ir sie kė ben dro tiks lo. Vai kus ak ty viai pa lai kė kla sės auk lė to jai, tė ve liai ir drau gai. Žai dy nių pa bai go je bu vo pa skelb ti re zul ta tai ir vi si da ly viai ap do va no ti di plo mais bei pri­zais. Jud rių jų žai di mų olim pia dos da ly viai įsi ti ki no, kad spor tas, žai di mai, ge ra nuo tai ka ir drau gai ne tik at ne ša dau giau lai mės, bet ir stip ri na svei ka tą.

Do­vi­lė­ŠABLINSKIENĖ

Jud rių jų žai di mų olim pia da – ge ros nuo tai kos už tai sas!

Spa lio mė ne sį pa gal Mo­ky­mo­si­vi­są­gy­ve­ni­mą­pro­gra­mos pa­žin­ti­nių­vi­zi­tų­veik­lą da ly va vau Veng ri jos švie ti mo ty ri mų ir plėt ros ins ti tu to (angl.­Hun­ga­rian­Ins­ti­tu­te­for­Edu­ca­tio nal Re se arch and De ve lop ment) reng tuo se kursuose apie pa grin di nių kom pe ten ci jų ug dy mą švie ti mo įstai go se ir jų įta ką įstai gų veik lai. Kursus ve dė šio ins ti tu to moks lo ben dra dar bė dr. Mar ta Hun ja (Mar ta Hu nya), jai tal ki no ko le gos Ma ri ja Ša bo (Ma ria Sza bo) ir Ati la Var ga (At ti la Var ga). Kursuose da ly va vo 12 da ly vių iš skir tin gų ES ša lių – mo kyk lų di rek to riai, kva li fi ka ci­jos kė li mo cen trų va do vai, švie ti mo mi nis te ri jų at sto vai, ku riuos pa gal na cio na li nės at ran kos re zul ta tus į šiuos kursus siuntė Eu ro pos pro fe si nio mo ky mo plėt ros cen tras (CE DE FOP).

Kiek vie ną die ną bu vo nag ri nė ja ma vis ki ta po te mė, su si ju si su pa grin di ne mo ky mų te ma. Kiek vie nas vi zi to da ly vis pri sta tė sa vo ša lies švie ti mo sis te mą, ug dy mo įstai gą ir jo je vyk do mas veik las, da ran čias įta ką moks lei vių ben drų jų kom pe ten ci jų for­

ma vi mui bei plė to ji mui, skai tė pra ne ši mą pa si rink ta te ma. Ma no pra ne ši mas – „Nuo la­ti nis mo kyk los to bu li ni mas:

ap ri bo ji mai (spau di mas) ar ga li my bė“. Veng ri jo je buvo ap lan ky tos penkios įvai raus pobūdžio mo­

kyk los, pri sta ty ti jo se vyk do mi pro jek tai, su si ję su kom pe ten ci jų ug dy mu tiek pa mo ko se, tiek po pa mo ki nė je veik lo je. Daug dis­ku tuo ta apie mo kyk los va do vo vaid me nį vi sos ug dy mo įstai gos to bu li ni mo kon teks te, pla čiai ap tar tos va do va vi mo ir ly de rys tės kon cep ci jos. Te ori nes už duo tis kei tė dar bas gru pė se, daug dė me sio skir ta da ly vių re flek si jai.

Per vi zi tą už megz ti ry šiai su Kip ro Ka ta rio Di mit rio Li per čio bei Ru mu ni jos Si biu mies to krikš čio niš kos pra di nių mo kyk lų di rek to rė mis, ap tar tos ben dra dar biavimo ir ben drų pro jek tų rengimo ga li my bės.

Li­li­ja­PA­RAD­NI­KIE­NĖKel­mės­„Kūl­vers­tu­ko“­dar­že­lio-mo­kyk­los­di­rek­to­rė

Pa žin ti nis vi zi tas Veng ri jo je

Sa lė je li ku siems pe da go gams „Nykš tu kų“ gru pės vai kai su auk lė to ja Ni­jo­le­Kelp­šie­ne pa ro dė, kaip rei kia įdo miai mankš­tin tis nau do jant spal vin gas „Wes co“ prie mo nes ir gam ti nę me džia gą.

„Pe lė džiu kų“ gru pės vai kai ir auk lė to jos J. Ša loms kie nė bei Auš­ra­Za­rec­kie­nė at sklei dė, kaip pa to gu dirb ti su vai kais, kai gru pė je vie nu me tu yra du pe da go gai. Tuo pat me tu pe da go gai, dir ban tys miš rio se gru pė se, ste bė jo „Var pu kų“ gru pės ir auk lė to­jos Ma­ry­tės­Te­lei­šie­nės ve da mą svei ka tos va lan dė lę „Ru dens gė ry bės iš so do“. Tai veik la, jun gian ti svei kos gy ven se nos ir et ni nį ug dy mą. Vai kai su si pa ži no su so do ir dar žo gė ry bė mis, jas įvar di jo, dė lio jo, ra ga vo...

Į kie mą vi sas pe da go ges pa kvie tė „Var pu kų“ gru pės vai kai bei auk lė to ja Re­gi­na­Mor­kū­nie­nė ir su pa žin di no su veik la

„Pa pras ti ne pa pras ti žai di mai“.Vė liau sve čiai bu vo pa kvies ti su si pa žin ti su įstai gos edu ka­

ci nė mis ap lin ko mis.Po trum pos per trau kė lės, per ku rią sve čiai bu vo vai ši na mi

vai ku čių, auk lė to jų, tė ve lių ir ki tų ben druo me nės na rių pa ga­min tais ska nės tais (kai miš ka duo na, na mi niais sū riais, obuo­lių, kriau šių py ra gais, svei ko mis sa lo to mis ir pan.), vi si bu vo pa kvies ti į sa lę, peržiūrėjo fil mu kus bei nuo trau kas iš įvai rių veik lų ir su sipa žin o su svei kos gy ven se nos ug dy mo me to dais, et ni nės, svei kos gy ven se nos ir me ni nės veik los są sa jo mis bei ug dy mo ga li my bė mis.

Jo­li­ta­KA­KA­NAUS­KIE­NĖKai­šia­do­rių­r.­Žiež­ma­rių­l.-d.­„Var­pe­lis“­auk­lė­to­ja,­

me ni nio ug dy mo mo ky to ja

16

Šį­straips­ne­lį­pa­ska­ti­no­pa­ra­šy­ti­su­si­ti­ki­mas­su­ko­le­ge­iš­ki­tos­gim­na­zi­jos.­Ap­ta­rė­me­moks­lo­me­tų­pra­džią,­vy­ku­sius­ren­gi­nius.­ Jau­bu­vo­pra­ėju­sios­Eu­ro­pos­kal­bų,­Mo­ky­to­jų­die­nos­ir­ko­le­gė­pa­sa­ko­jo,­kiek­daug­pa­stan­gų­ir­lė­šų­te­ko­eik­vo­ti.No­rė­čiau­pa­si­da­ly­ti­kuk­lia­pa­tir­ti­mi­apie­tai,­kad­ne­bū­ti­na­

pom­pas­ti­ka­ir­di­de­li­iš­tek­liai­no­rint­su­reng­ti­šven­tę.­Pa­pa­sa­ko­siu­apie­Eu­ro­pos­kal­bų­die­nos­mi­nė­ji­mą­mū­sų­cen­tre.­

Ren gi niai, skir ti šiai die nai, vy ko vi są sa vai tę, rug sė jo 24–28 die no mis. Sa vai tės pra džio je bu vo pa skelb tas „Jau no jo ver tė jo“ kon kur sas. Mo ki niai ir ki ti ben druo me nės na riai sten gė si kuo ge riau ir tiks liau iš vers ti teks tą „Mi­tas­apie­Eu­ro­pą“.

Mi tas by lo ja, kad Eu ro pą – Fi ni ki jos ka ra liaus Age no ro ir Te­le fa sos duk te rį, vaikš ti nė jan čią su sa vo drau gė mis po žy din čią pie vą, kar tą iš to lo pa ma tė Kro no sū nus Dzeu sas ir įsi my lė jo. Jis pa si ver tė gra žuo liu jau čiu tam, kad ap gau tų pa vy džią He rą. Eu ro pa pri ėju sį jau tį ap ka bi no, pa bu čia vo ir juo kais at si sė do jam ant nu ga ros...

Džiu gu, kad šio kon kur so nu ga lė to jais ta po ne tik mo ki niai, ver tę mi tą į ru sų ir an glų kal bas, bet ir eti kos mo ky to ja, pa tei­ku si pui kų ver ti mą į vo kie čių kal bą.

Už sie nio kal bų pa mo ko se kal bė jo me apie už sie nio ša lių tra di ci nes vir tu ves, ieš ko jo me re cep tų ir ver tė me juos į už sie­nio kal bas. Pa gal šiuos re cep tus mo ki niai kar tu su pro fe si jos mo ky to jo mis pa ga mi no ke le tą pa tie ka lų.

In teg ruo to se už sie nio kal bų ir in for ma ci nių tech no lo gi jų pa mo ko se mo ki niai ren gė, for ma ta vo ir įvai rio mis kal bo mis įra šė po pu lia rius, daž nai var to ja mus žo džius į spal vin gas, žais min gas fi gū rė les. Bu vo sma gu ste bė ti juos, be si sten gian­čius iš vers ti šiuos žo džius, ku rie pa puo šė mo kyk lą. Įdo mi, nau din ga in for ma ci ja apie Eu ro pą ir jos kal bas bu vo pa teik ta sten duo se, prie ku rių nuo lat vy ko dis ku si jos apie ma žiau sią pa sau lio že my ną.

Už šok ti jau čiui ant nu ga ros – ir ma lo nu, ir nie ko ne kai nuo ja

Mo kyk los in ter ne to sve tai nė je www.mpcen­tras.lt pa skel­bė me fil muo tą me džia gą. Mo ki nės pa sa ko jo, kaip pa ruoš ti po pu lia rius an glų, ru sų, vo kie čių pa tie ka lus: išvirti an gliš ką ar ba tą, iškepti ru siš kus py ra gus ir vo kiš kus sau sai nius. Bu vo ma lo nu klau sy tis mer gi nų, sklan džiai kal ban čių an glų, ru sų, vo kie čių kal bo mis.

Nuo tai kin gai vy ko ir im pro vi zuo ta mu zi ki nė po pie tė. Me ni­nės raiš kos bū re lio va do vas ir mo ki niai bei mo ky to jai sma giai lei do lai ką įvai rio mis kal bo mis dai nuo da mi po pu lia rias dai nas. Vi siems šiems ren gi niams ne rei kė jo ypa tin gų lė šų ar pa stan­gų, tik iš mo nės, tru pu čio lai ko pa si reng ti ir ak ty vaus mo ki nių da ly va vi mo.

Da­nu­tė­MA­TU­LE­VI­ČIE­NĖKau­no­mais­to­pra­mo­nės­ir­pre­ky­bos­mo­ky­mo­cen­tro­

ru­sų­kal­bos­vy­res­nio­ji­mo­ky­to­ja­

Pro duk ty vio jo mo ky mo si mo de lis, pa pli tęs dau ge ly je pa sau lio ša lių, pa ga liau pa sie kė ir Lie tu vą bei Kė dai nių jau ni mo mo kyk lą. ES struk tū ri nių fon dų pro jek to „Al ter na ty vu sis ug dy mas“ pro­duk ty vio jo mo ky mo si mo de lio pa grin di nis tiks las – su kur ti to kias są ly gas, kad kuo dau giau mo ki nių įgy tų pa grin di nį iš si la vi ni mą, tęs tų mo ky mą si ir įgy tų dar bo rin ko je pa klau sią pro fe si ją.

Nuo šių me tų rug sė jo 1­osios mo ky tis pa gal šį pro duk ty vio jo mo ky mo si mo de lį Kė dai nių jau ni mo mo kyk lo je at rink ta 15 mo ki­nių. Jie pa si ry žę iš ban dy ti nau ją jį mo de lį, leidžiantį kiek vie nam mo ki niui mo ky tis ki to je ap lin ko je, pa si rink to se prak ti kos vie to se. Dvi mo kyk los mo ky to jos ku ra to rės rengs įvai rių mo ko mų jų da­ly kų už duo tis, skir tas mo ki niams at lik ti prak ti kos vie to se.

Su pa žin din ti pla čiau su pro duk ty vio jo mo ky mo si mo de liu bu vo at vy kęs Eu ro pos pro duk ty vio jo mo ky mo si ins ti tu to (IP LE) va do vas Hol ge ris Mi rou (Hol ger Mi row) iš Vo kie ti jos. Jis yra pro­duk ty vio jo mo ky mo si ko or di na to rius, įvai rio se ša ly se rengiantis seminarus. Į su si ti ki mą su H. Mi rou at vy ko Kė dai nių ra jo no sa vi val dy bės Švie ti mo sky riaus vy riau sia sis spe cia lis tas Min­dau­gas­Da­ni­le­vi­čius, pa de dan tis įgy ven din ti pro jek tą, mo ki nių tė vai, mo ky to jai. Pro duk ty vio jo mo ky mo si mo de lio die gi mui ne abe jin gi ir Kė dai nių ra jo no sa vi val dy bės me ras Ri­man­tas­Di­liū­nas bei Švie ti mo sky riaus ve dė jas Ju­lius­Lu­ko­še­vi­čius. Me ras ak ty viai įsi trau kė į prak ti kos vie tų pa ieš ką su pa žin din­

Ki toks mo ky mas

Ke lias į mo ki nio sėk mę

da mas įmo nių va do vus su pro jek to ypa tu mais ir svar bio mis jau ni mo mo kyk los ini cia ty vo mis.

Džiau gia mės, kad pro duk ty vio jo mo ky mo si mo de lio die gi mas jau ni mo mo kyk lo je pra si dė jo sėk min gai. Į pro jek to vyk do mą veik lą ak ty viai įsi trau kė mo kyk los ben druo me nė, mo ki niai, jų tė vai, Kė dai nių ra jo no sa vi val dy bės me ras R. Di liū nas, Švie ti mo sky riaus ve dė jas J. Lu ko še vi čius bei vy riau sia sis spe cia lis tas M. Da ni le vi čius. Kon sul ta ci nę pa gal bą nuo lat tei kia pro jek to va do vė Lie tu vo je, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tro spe cia lis tė Si­mo­na­Plie­nai­ty­tė. Nau jo mis prak ti nės veik los ir ug dy mo sin te zės die gi mo ga li my bė mis do­mi si ži niask lai da. „Lie tu vos ry to“ te le vi zi jos lai do je „Pa dė ki me aug ti“ da ly si mės sa vo pa tir ti mi.

Sėk mes ana li zuo si me at ei ty je, o šian dien džiu gu, kad Kė dai­nių dau gia kul tū ris cen tras, UAB „Ju ras ta“, Kė dai nių ben druo­me nės so cia li nis cen tras, Kė dai nių prieš gais ri nė gel bė ji mo tar­ny ba, AB „Kre ke na vos ag ro fir ma“, UAB „Vi ke da“, ka vi nė­ba ras „Auš rū ta“, vieš bu tis­res to ra nas „Grė jaus na mas“, AB „Li fo sa“, VšĮ „Laip tai į vil tį“, Rus la no Li ne vo įmo nė „Ge ri dvi ra čiai“ su­da rė są ly gas mo ki niams du kar tus per sa vai tę reng ti prak ti nį mo ky mą įmo nė se.

Lau­ra­PAU­LAUS­KIE­NĖ,­Vio­le­ta­RA­MA­NAUS­KAI­TĖPro­duk­ty­vio­jo­mo­ky­mo­si­mo­de­lio­mo­ky­to­jos­ku­ra­to­rės

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 10 (321)

17

Pra ėjo pen ke ri me tai, kai ana pi lin iš ėjo my li mas ko le ga, ryš­kaus ta len to kom po zi to rius, pia nis tas, darbš tus ir rū pes tin gas pe da go gas Le o nas Po vi lai tis (1934–2007). Kiek vie nas, nors kiek pa ži no jęs kom po zi to rių, pri si me na jį kaip nuo šir dų ir pa­slau gų ko le gą bei mo ky to ją, ku riam la biau siai rū pė jo lie tu vių na cio na li nės mu zi ki nės kul tū ros pa li ki mo iš sau go ji mas, ypač for te pi jo no pe da go gi nio re per tu a ro pa pil dy mas ir at nau ji ni­mas.

Di džiau sią sa vo gy ve ni mo lai ko tar pį (nuo 1991 m.) Le o nas Po vi lai tis pra lei do Vil niaus „Ąžuo liu ko“ mu zi kos mo kyk lo je dirb da mas for te pi jo no ir paties ini cia ty va įkur tos kom po zi ci jos kla sės mo ky to ju. Dirb da mas su sa vo mo ki niais Le o nas Po vi lai­tis vi sa da pa si žy mė jo kaip reik lus, darbš tus, jaut rus mo ky to jas, kiek vie ną mo ki nį ger bian tis ir ver ti nan tis kaip sa va ran kiš ką bei kū ry biš ką as me ny bę. Jis ini ci ja vo ne vie ną šiuo lai ki nės lie tu­viš kos mu zi kos ren gi nį.

Ma est ro su ma ny mu Vil niaus „Ąžuo liu ko“ mu zi kos mo kyk la kar tu su Lie tu vos kom po zi to rių są jun ga nuo 1998 m. ren gia šiuo lai ki nių lie tu viš kų for te pi jo ni nių kū ri nių vai kams fes ti va­lį­kon kur są, ku ria me puo se lė ja ma mei lė gim ta jam kraš tui ir lie tu viš kai mu zi kai vi sa da su lau kia gau saus jau nų jų pia nis tų bū rio iš vi sos Lie tu vos. Or ga ni za to riai, siek da mi pa gerb ti mu­zi ko at mi ni mą, po jo mir ties ren gi niui su tei kė Le o no Po vi lai čio var dą.

Po pu lia raus fes ti va lio­kon kur so su ma ny to jas ir or ga ni za to­rius lie tu viš kų tra di ci jų puo se lė ji mui pa sky rė dau giau sia sa vo kū ry bos ir lais va lai kio va lan dų. Už kū ri nius Le o nas Po vi lai tis yra pel nęs daug įvai rių pre mi jų, jo kū ri niai įra šy ti į Lie tu vos ra di jo fon dus, plokš te les, iš leis ti įvai riuo se rin ki niuo se ir au to­ri niuo se lei di niuo se.

Kom po zi to rius ypač daug ra šė for te pi jo nui. Dau gu ma šių kom po zi ci jų skir tos pe da go gi niam re per tu a rui. Ma est ro pa brė­žė: „Mu zi kos mo kyk lų for te pi jo ni nio na cio na li nio pe da go gi nio re per tu a ro at nau ji ni mas ir pa pil dy mas – ne vie ne rių me tų dar­bas. Kaip ži no me, tik iš ma žų pia nis tų iš au ga di de li. Tai gi, tai, ką skam bi na mū sų ma žie ji – pir ma sis laip te lis ir bū si mie siems di die siems.“

Le o nas Po vi lai tis, pats bū da mas pui kus pia nis tas ir pe da­go gas, ge rai iš ma nė for te pi jo no mu zi kos pa slap tis. Vi si jo kū ri niai iš raiš kin gi, emo cio na lūs, spal vin gi. Kiek vie nai sa vo pje sei au to rius su kur da vo pa sa ko ji mą, kar tais net vi są is to ri ją, pa de dan čią at li kė jui ge riau įsi jaus ti į kū ri nio tu ri nį, per teik ti ir at skleis ti kom po zi to riaus idė ją. Jau nie ji pia nis tai no riai at lie ka Le o no Po vi lai čio kū ri nius. Vai kus do mi na su pran ta ma mu zi ki nė kal ba, aiš ki for ma, mu zi kos tu ri nio ir cha rak te rio įvai ro vė. Taip pat vai kai mėgs ta skam bin ti kū ri nius jau pa žįs ta mo mis liau dies dai nų, su tar ti nių, žai di mų in to na ci jo mis, ne re tai įman triai pa­slėp to mis spal vin gų me lo di jų py nė se.

Me ni nin ko in dė lis į lie tu vių mu zi ki nę kul tū rą yra itin ver tin gas. Ma est ro nuo pat vai kys tės ly dė jo pa gar ba liau dies mu zi kai, dva si nei ir me ni nei kul tū rai, nes tai šal ti niai, ku riuos su ra du si tau ta ga li aug ti ir to bu lė ti.

Vil niaus „Ąžuo liu ko“ mu zi kos mo kyk los ben druo me nė vi sus no rin čiuo sius pa gerb ti ma est ro Le o no Po vi lai čio at mi ni mą lap kri čio 7 d. pa kvie tė į Sta sio Vai niū no na muo se­mu zie ju je ren gia mą koncertinį va ka rą. Va ka ro sve čiai pa si da li jo pri si­mi ni mais apie kar tu su ger bia mu kom po zi to riu mi, pia nis tu, pe da go gu pra leis tas aki mir kas.

As­ta­GRy­BIE­NĖVil­niaus­„Ąžuo­liu­ko“­mu­zi­kos­m-klos­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė

Kon cer tinis va ka ras ma est ro Le o nui Po vi lai čiui at min ti

Try lik tą kar tą Vil niaus uni­ver si te te (VU) vyks tan ti at vi­rų du rų die na pri trau kia vis dau giau moks lei vių. Ren gi nys pa tvir ti no anks čiau pa ste bė tą ten den ci ją, kad trokš tan tieji stu di juo ti Vil niaus uni ver si te te do mi si ne tik in for ma ci ja, su si­ju sia su stu di jų pro gra mo mis, bet ir sie kia pa žin ti stu di jų ap lin ką, vi suo me ni nės veik los ga li my bes.

„Mes sie kia me, kad per atvi rų du rų die ną jie su ži no tų kuo dau giau ir leng viau ras tų sa vo gy ve ni mo ke lią. Stu di­jos uni ver si te te – tai ne tik pa skai tos au di to ri jo se, tai dis­ku si jos, ben dra vi mas, ak ty vus lais va lai kis ir daug įdo mios, sma gios veik los. Tuo ga lė jo įsi ti kin ti vi si at vy ku sie ji į uni ver si te tą“, – tei gė aka de mi nių rei­ka lų pro rek to rius doc. dr. Juo­zas­Gal­gi­nai­tis.

Per at vi rų du rų die ną Vil niaus uni ver si te te ap si lan kę moks­ lei viai bu vo kvie čia mi ak ty viai da ly vau ti siū lo mo se veik lo­se ir dau ge lį da ly kų iš ban dy ti pa tys. At vy ku sie ji klau sė si doc. dr. Auš­ros­Mal­dei­kie­nės­pa skai tos apie tai, kam pa sau­liui rei kia eko no mis tų, doc. dr. An­ta­no­Sme­to­nos pa skai tos „Uni ver si te ti nės stu di jos – ne kiek vie nam“ ir stu di jų pro gra mas vyk dan čių pa da li nių dės ty to jų skai to mų įvai rių te mi nių pa skai tų, dau giau su ži no jo apie pri sta to mas stu di jų pro gra mas ir bai gu­sių jų lau kian čias per spek ty vas, da ly va vo at vi ro se kal bų pa mo­

Pa žin ti gy vai ir iš anks to ko se. Moks lei viai ben dra vo su stu den tais, atliko testus, da ly va vo ban dy muo se, žai­di muo se, įvai rio se eks kur si­jo se, ap žiū rė jo pri sta to mas tech no lo gi jas.

Pa sak at vi rų du rų die no­je da ly va vu sių moks lei vių, lan ky ma sis to kiuo se ren gi­niuo se – ge ra pro ga ne tik su lauk ti at sa ky mų į klau si mus apie bū si mas stu di jas, bet ir pa žin ti uni ver si te to erd ves, pa ben drau ti su dės ty to jais, pa si kon sul tuo ti su vy res nių­jų kur sų stu den tais ir gal būt su tik ti bū si muo sius ben dra­kur sius. „Mums svar bu ne tik su pa žin din ti moks lei vius su stu di jų pro gra mo mis. Sie kia­me, kad jie pa jaus tų ypa tin gą

uni ver si te to dva sią, iš skir ti nę kul tū rą, su si for ma vu sią per dau­ge lį me tų. Moks lei viai ga lė jo pa jus ti, ko kie žmo nės ir ko kia at­mos fe ra juos ly dės stu di juo jant“, – pa sa ko jo Stu di jų di rek ci jos di rek to rė Je­ka­te­ri­na­Bort­ke­vič.

Kar tu su at vi rų du rų die na star ta vo ir nau ja, įvai raus am žiaus moks lei viams skir ta Vil niaus uni ver si te to in ter ne to sve tai nė www.kvie­cia.vu.lt, ku rio je jie ga li ras ti ak tu a lią in for ma ci ją apie stu di jų pro gra mas ir jas vyk dan čius fa kul te tus, Vai kų uni ver­si te to pa skai tas, kvie čia mi pa si dai ry ti po Vil niaus uni ver si te tą, pa ben drau ti su dės ty to jais ir stu den tais.

VU­Studijų­direkcijos­inf.

Vido Naujiko nuotr.

18

Ne tra di ci nės in teg ruo tos pa­mo kos at ve ria ga li my bių at si ras ti nau jiems mo ki nių, mo ky to jų įgū­džiams, ben drų jų kom pe ten ci jų ug dy mui(si). To kio se pa mo ko se mo ki niai iš moks ta ne tik mo ky tis, bet ir įgy ja pa si ti kė ji mo, ben dra vi­mo įgū džių, mo ko si to kių ver ty bių kaip to le ran ci ja, pa gar ba, at sa­ko my bė. Dar bas ar mo ky mas(is) gru pė je ska ti na mo ki nius ir mo ky­to jus ben drau ti ir ben dra dar biau ti, in teg ruo ti po žiū rius ir da ly kus, taip pat ug do mas ge bė ji mas pa čiam tir ti, do mė tis, ieš ko ti, to bu lė ti. Nė ra ir ne ga li bū ti uni ver sa laus, kiek vie­nam mo ky to jui ir mo ki niui tin kamo me to do. Mo ky to jas pa pras tai ren ka si to kius me to dus, ku rie ge riau siai pa dė tų pa siek ti ug dy mo tiks lų ir už da vi nių.

Kau no Vik to ro Kup re vi čiaus vi du ri nės mo kyk los lie tu vių kal­bos, dai lės, mu zi kos mo ky to jai su ma nė ne įpras tai or ga ni zuo ti pa mo ką, skir tą su pa žin din ti mo ki nius su Mai ro nio kū ry ba. Su­bū rę 5–10 kla sių mo ki nių ko man dą, pa kvie tę ben dra dar biau ti Kau no cho re og ra fi jos mo kyk los šo kių gru pę pa ren gė me ni nę siu i tą „No ris pa siek ti am ži ną gro žį“, skir tą Mai ro nio 150­osioms gi mi mo me ti nėms. Kad pa mo ka tap tų dar spal vin ges nė ir įtai ges nė, pra ple čiant ga li my bę pa si da ly ti ge rą ja pa tir ti mi su mies to ben druo me ne, bu vo pa si rink ta ne tra di ci nė edu ka ci nė erd vė. Ben dra dar biau jant su Lie tu vos švie ti mo is to ri jos mu zie­

Mo kyk lų ir mu zie jaus ben dra dar bia vi mas: ke lias į sėk mės pa mo kas ju mi spa lio 18 d. vy ko ne tra di ci nė

in teg ruo ta pa mo ka, ku rioje su si­lie jo žo dis, mu zi ka, šo kis ir dai lė. Mo ki niai de kla ma vo Mai ro nio ei les, dai na vo dai nas, gro žė jo si nuo sta biu šo kiu. Per vi są ren gi nį ke tu rios mer gi nos pie šė ant po­pie riaus la po vaiz duo da mos sa vo vi zi jas ir iš gy ve ni mus, at ras tus Lie tu vos dai niaus kū ri niuo se. Pa­mo ka bu vo tik rai ne pa pras ta, su­kė lu si pa čius gra žiau sius da ly vių ir žiū ro vų jaus mus. Ir vi sa tai dar ne pa bai ga... Grį žę mo ki niai ap ra šys sa vo įspū džius, kaip juos pa vei kė ne tra di ciš kai pa teik tas Mai ro nis, o vė liau kar tu su mo ky to jais ap tars

pa mo kos re zul ta tus ir įver tins to kių kū ry bi nių pa mo kų nau dą bei per spek ty vas.

Ti ki mės, kad ši edu ka ci nė pa mo ka ne liks vien kar ti nis eks­pe ri men tas ir taps tra di ci ja, o pui ki idė ja sklis po ki tas Kau no mo kyk las ir ska tins mo ky to jus daž niau kur ti įdo mias, kū ry bin gas pa mo kas, ko o pe ruo tis su ki to mis švie ti mo bei kul tū ros įstai go­mis, kad mo kyk la ne at ro dy tų pri vers ti ne mo ky mo įstai ga ir tap tų pa trauk lia kū ry bi ne moks lo dirb tu ve.

Dai­va­ŽIU­RAUS­KIE­NĖLie­tu­vos­švie­ti­mo­is­to­ri­jos­mu­zie­jaus­kul­tū­ri­nių­ren­gi­nių­or­ga­ni­za­to­rė

Ger­da­KE­ME­ŽIE­NĖKau­no­Vik­to­ro­Kup­re­vi­čiaus­vid.­m-klos­di­rek­to­rės­pa­va­duo­to­ja­ug­dy­mui

Apie tau tiš ku mą, pa t­rio tiš ku mą, tra di ci jų puo­se lė ji mą šei mo se daž­niau siai kal ba vy res nio ji kar ta – vai kų se ne liai. Bet vai kai čiams įdo mu ne klau sy tis kal bų, o ką nors veik ti kar tu.

Tuo tiks lu bu vo ini ci­juo tas li te ra tū ri nis ryt­me tis „Mai­ro­nio­ ap­dai­nuo­tas­gam­tos­gro­žis“, skir tas tau tos dai niaus 150­osioms gi mi mo me ti­nėms. Ren gi nį or ga ni za vo Kau no lop še lio­dar že lio „Gan driu kas“ di rek to rė Re­gi­na­ Kul­bo­kie­nė ir Kau no Vin co Ku dir kos vie šo sios bib lio te kos Ei­gu lių pa da li nio, su ku riuo ben dra dar biau ja ma pen kio li ka me tų, ve dė ja Zi­ta­Snei­gie­nė.

Bu vo pa si rink ta nau ja tau tiš ku mo ug dy mo for ma – tri jų kar tų (Ei gu lių mik ro ra jo no sen jo rų, tė vų, vai kų) su si bū ri mas. Li te ra tū­ri niame ryt me tyje mo čiu tės su vai kai čiais de kla ma vo iš trau kas iš Mai ro nio ei lė raš čių „Tra kų pi lis“, „Mer gai tė“, „Mil ži nų ka pai“. Sve čiai ža vė jo si de kla muo ja mo mis iš trau ko mis iš Mai ro nio ba la dės „Jū ra tė ir Kas ty tis“, sa vi raiš kos šo kiu. Ren gi ny je švie­čia mą ją va lan dė lę „Mai ro nio jau nys tė“ vai kams ve dė Mai ro nio lie tu vių li te ra tū ros mu zie jaus Vai kų li te ra tū ros mu zie jaus ve dė ja Dai­va­Šar­ka­naus­kai­tė. Vai kai iš gir do įdo mių, juo kin gų is to ri jų iš Mai ro nio vai kys tės ir jau nys tės, su ži no jo, kaip lie tu vių dai nius ža vė jo si gam ta, ati džiai klau sė si pa sa ko ji mų apie jo kū ry bą.

Li te ra tū ri nis ryt me tis „Mai ro nio ap dai nuo tas gam tos gro žis“

Ryt me ty je Ei gu lių ben­druo me nės mo te rų vo ka­li nis an sam blis „Sma rag­das“ at li ko dai nas pa gal Mai ro nio su kur tus žo­džius. Su mū sų įstai gos ug dy ti nė mis an sam blis už trau kė dai ną „Kur bė ga Še šu pė“.

Bu vo sma gu ste bė ti, kaip trys kar tos – se ne liai, tė vai, vai kai – kar tu da ly­va vo ren gi ny je, de kla ma­vo, dai na vo, šo kiais ins­ce ni za vo Mai ro nio kū ry­bą. Se ne liai jau di no si net la biau nei jų vai kai čiai.

Ren gi ny je pa brėž ta Mai ro nio pa gar ba Lie tu­vos pra ei čiai – di džia vi­

ma sis sa vo tė vy ne, pro tė vių žy gių, jų šlo vės aukš ti ni mas.Da ly viai iš gir do, kaip sklan džiai, po etiš kai skam ba gim to ji

kal ba.Tik vi sa pu siš kai ben drau da mi, ben dra dar biau da mi pe da go­

gai, tė vai ir se ne liai ga li ti kė tis, kad vai kai taps Lie tu vos pa trio­tais, no rės pa žin ti, su vok ti lie tu vių po etų kū ry bos sa vi tu mą, oru­mą, ap dai nuo ja mą gam tos gro žį, pi lie tiš ku mą, tau tiš ku mą.

Ri­ma­BRA­DAUS­KIE­NĖKau­no­l.-d.­„Gan­driu­kas“­prieš­mo­kyk­li­nio­ug­dy­mo­pe­da­go­gė,­

auk­lė­to­ja­me­to­di­nin­kėAs­ta­BUT­KIE­NĖAuk­lė­to­ja­me­to­di­nin­kė

Mai ro nio 150-osioms gi mi mo me ti nėms

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 10 (321)

19

Kau no mais to pra mo nės ir pre ky bos mo ky mo cen tras tu ri se nas tra di ci jas – reikš min gas su kak tis švęs ti drau ge. Šį syk mo kyk los ben druo me nė bu vo pa kvies ta į iš kil min gą li te ra tū­ros pa mo ką – Mai ro nio 150­ųjų gi mi mo me ti nių mi nė ji mą. Juo lab kad 2012­ie ji pa skelb ti Mai ro nio me tais. Koks bu vo pra na šiš kas Vin cas My ko lai­tis­Pu ti nas, kaž ka da pa sa kęs, kad „Mai ro nis – tai lie tu vy bės sim bo lis, tai epo cha“. Tad ši li te ra tū ri nė po pie tė bu vo tar si liu di ji mas, kad Mai ro nis ne nu­ke lia vo į už marš tį, yra skai to­mas, ana li zuo ja mas ir iš nau jo at ran da mas...

Ne ei li nę li te ra tū ros pa mo ką pra dė jo me skam bant pa gal Mai­ro nio žo džius su kur tai dai nai „Lie tu va bran gi“, at lie ka mai Kau no vals ty bi nio cho ro. Su šio mis pa trio ti nė mis ei lė mis, vir tu sio mis dai na, už au go daug kar tų. Tad sa lė je ir vy res nė kar ta, ir jau ni­mas ga lė jo dai nuo ti drau ge. Po iš kil min gos įžan gos mo kyk los abi tu rien tai (Eri ka Kiz ny tė, Ry tis Dauk ša) pa tei kė įdo mes nių po eto gy ve ni mo ir kū ry bos fak tų, pri mi nė šios iš ki lios as me ny­bės nuo pel nus ne tik li te ra tū rai, bet ir kul tū rai...

Ne tru kus šven tės da ly viai ek ra ne iš vy do vaiz dus iš Mai ro nio lie tu vių li te ra tū ros mu zie jaus, ku rį su pir ma kur siais ap lan ko me

kas met. Prieš akis re gė jo me pri žiū ri mus ir puo se lė ja mus po eto na mus...

Kai grį žo me iš vir tu a lios ke­ lio nės, mū sų skai to vai jau ri kia­vo si sce no je, kad dar kar tą su­si rin ku sie siems pa dek la muo tų žy miau sio ro man ti ko ne pa bos­tan čią, ak tu a lią po ezi ją. Džiau­gė mės, kad raiš kio jo skai ty mo kon kur so, vy ku sio mo kyk lo je spa lio 18 d., nu ga lė to jai (Do­vy das Va lin čius, R. Dauk ša, E. Kiz ny tė, Gin ta rė Kon tau tai­tė, Ais tė Skliau dy tė) at sa kin­gai skai tė iš mok tus teks tus, tin ka mai per tei kė nuo tai ką ir

lai ko dva sią. Pir ma kur sis D. Va lin čius, ta pęs ly de riu, da ly va vo res pub li ki nia me raiš kio jo skai ty mo kon kur se, vy ku sia me lap­kri čio 10 d. Mai ro nio lie tu vių li te ra tū ros mu zie ju je.

Šian dien ga li me drą siai teig ti, kad šiuos me tus bu vo me su Mai ro niu ir su vo kė me, jog po etas ne sens ta, nes jo teks tai, puo se lė jan tys lie tu vy bę ir tau tiš ku mą, yra ir bus ak tu a lūs, kol gy vuos Lie tu va...

Ge­no­vai­tė­NAR­KE­VI­ČIŪ­TĖKau­no­mais­to­pra­mo­nės­ir­pre­ky­bos­mo­ky­mo­cen­tro­

lie­tu­vių­kal­bos­ir­li­te­ra­tū­ros­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė

Ne sens tan tis Mai ro nis

2012­uo sius pa skel bus Mai ro nio me tais Kur šė nų Sta sio An glic kio mo kyk la ir Kur šė nų Lau ry no Ivins kio gim na zi ja nu spren dė reng ti ben drą il ga lai kį in teg ruo tą pro jek tą „Mai­ro­nio­ap­dai­nuo­tu­ir­nu­my­lė­tu­ke­liu“. Dvi mo kyk los, sto vin čios vie na prie šais ki tą, ben dra dar bia vi mą lai ko svar bia ug dy mo pro ce so da li mi. Ben dro pro jek to tiks lai: siek ti, kad mo ki niai do mė tų si Mai ro nio gy ve ni mu, kū ry ba, su si pa žin tų su tau tos is to ri ja, ją gerb tų, to bu lin tų ko mu ni ka vi­mo, pa ži ni mo, ini cia ty vu mo ir kū ry bin gu mo bei as me ni nes kom pe ten ci jas, ska tin ti mo ki nių ir mo ky to jų ben dra dar bia vi mą.

Pir ma sis pro jek to ren gi nys – me ni nio skai ty­mo šven tė „Po ezi ja – Aukš čiau sio Die vo kvė pi­mas“ (Mai ro nis) – vy ko Lau ry no Ivins kio gim na­zi jo je. Lie tu vių kal bos mo ky to jos pa ren gė me niš kai skai tan čius Mai ro nio po ezi ją mo ki nius. Ant ra sis ren gi nys – vik to ri na „Ką aš ži nau apie Mai ro nio gy ve ni mą ir kū ry bą?“ – vy ko ba lan džio mė ne sį. Jo je da ly va vo po 12 moks lei vių iš kiek vie nos mo kyk­los. Vik to ri ną su da rė pen ki tu rai: Mai ro nio biog ra fi ja, kū ry ba, ge og ra fi ja (po ezi ja), mu zi ka, pa veiks lė liai. Šią vik to ri ną rengė, klau si mus parinko Kur šė nų Sta sio An glic kio mo kyk los di rek­to rės pa va duo to ja ne for ma lia jam ug dy mui, is to ri jos mo ky to ja Ilo­na­Vai­čiu­lie­nė ir ge og ra fi jos mo ky to jas Re­mi­gi­jus­Vaz­nys. Pa va sa rį, ge gu žės mė ne sį, buvo su reng ta kon fe ren ci ja „Pa im­si me ar klą, kny gą, ly rą ir ei sim Lie tu vos ke liu“. Ren gi nys vy ko ne to li Kur šė nų esan čia me Ole si nės kai me, bu vu siuo se ra šy­to jo Sta sio An glic kio na muo se. Abie jų mo kyk lų lie tu vių kal bos mo ky to jos pa ren gė skir tin go am žiaus mo ki nius – pra ne ši mus skai tė ir šeš to kai, ir dvy lik to kai.

Bai gia ma sis ben dro pro jek to ren gi nys vy ko Kur šė nų Šv. Jo no Krikš ty to jo baž ny čio je. Vie ta ren gi niui pa si rink ta ne at si tik ti nai, pa ger biant Mai ro nį kaip ku ni gą. Abie jų mo kyk lų mo ki niai, va­

do vau ja mi lie tu vių kal bos mo ky to jų Kris­ti­nos­Rau­do­nie­nės, Vi­tos­Šven­tic­kie­nės, Al­do­nos­Dau­čiū­nie­nės,­As­tos­Ma­zū­rai­tės, pa ren gė me ni nę kom po zi ci ją „Gie do jau mei lę, jau ną vil tį...“, ku rio je ap žvelg ti svar biau si po eto as me ny bės ir gy ve­ni mo fak tai, de kla muo ti ei lė raš čiai. Šven tė je skam bė jo pa gal Mai ro nio po ezi ją su kur tos dai nos ir gies mės, at lie ka mos abie jų mo kyk lų cho ris tų (va do vės – Ha na Moc kie nė ir Ri ta Per mi nai tė­Kra saus kie nė). Baž ny čios kle bo nas Sau lius Pa liū nas džiau gė si pui kiu mo kyk lų ben dra dar bia vi mu, jau ni mo me ni ne veik la.

Toks dvie jų mo kyk lų ben dra dar bia vi mas yra pra smin gas ir pe da go gams, ir moks lei viams. Su ko le go mis pa si da li ja ma ge­rą ja dar bo pa tir ti mi, o ma žes nie ji mo ki niai ar ti miau su si pa žįs ta su gim na zi jos ap lin ka, tra di ci jo mis. Džiu gu, kad į dvie jų mo kyk lų organizuojamus ben drus ren gi nius įtrau kia ma ir mies to ben d­ruo me nė, ren gi niai vyks ta skir tin go se ap lin ko se.

Ali­na­ŠIM­KE­VI­ČIE­NĖKur­šė­nų­Sta­sio­An­glic­kio­m-klos­lie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­to­ja

In teg ruo tas dvie jų mo kyk lų pro jek tas, skir tas Mai ro nio me tams pa mi nė ti

20

2007 m. ge gu žę „Sie mens“ are no je Vil niu je Tau ti nių ma žu mų ir iš ei vi jos de­par ta men tas prie LR Vy riau sy bės kar tu su Vil niaus ap skri ties vir ši nin ko ad mi nist­ra ci ja pir­mą­kar­tą su ren gė Ry tų Lie tu vos mo kyk lų moks lei vių me nų fes ti va lį „Ry tų Lie tu vos žie das“. Ja me da ly va vo dau giau kaip 20 Ry tų Lie tu vos ra jo nų sa vi val dy bių at rink tų me no ko lek ty vų ir dau giau nei 400 jau nų jų at li kė jų iš Ig na li nos, Tra kų, Uk­mer gės, Šven čio nių, Šir vin tų, Šal či nin kų, Vil niaus ra jo nų, Vil niaus, Vi sa gi no mies to ir Elek trė nų sa vi val dy bės. Šven tės pro­gra mą įvai ri no lie tu viš kos dai nos am ba­sa do rė Ve ro ni ka Po vi lio nie nė, dai ni nin kai Po vi las Meš kė la, Ra fai las Kar pis, Vla das Ko va lio vas. Fes ti va lio pro gra mą pa pil dė Ry tų Lie tu vos ra jo nų sa vi val dy bių dai lės ir me nų mo kyk lų mo ki nių au to ri nių dar bų pa ro da „Ma no gim ti nė“. Fes ti va ly je taip pat iš kil min gai įteik tos Tau ti nių ma žu mų ir iš ei vi jos de par ta men to įsteig tos Sta nis lo vo Ra po lio nio pre mi jos ir lie tu viš ko žo džio pra di nin ko S. Ra po lio nio skulp tū rė lės, ku rių au to rius skulp to rius Kon stan ti nas Bog da­nas. Tai – už Ry tų Lie tu vos kul tū ros ir švie ti mo sklai dą. To kios tra di ci jos lai ky ta si iki 2009 m., kol gy va vo Tau ti nių ma žu mų ir iš ei vi jos de par ta men tas.

Šį ru de nį, spa lio 12 d., Na cio na li nės Mi ka lo jaus Kon stan ti no Čiur lio nio me nų mo kyk los šo kių stu di jos sa lė su lau kė dau giau nei 200 at li kė jų iš Šal či nin kų, Šven čio nių, Vil niaus, Tra kų, Uk­mer gės ra jo nų, Vi sa gi no mies to, at vy ku sių į ketvirtąją Ry tų Lie tu vos moks lei vių me no sa vi raiš kos šven tę „Ry tų Lie tu vos žie das 2012“. Sce na ri jų šven tei kū rė LR kul tū ros mi nis te ri jos Pro fe sio na lio jo me no sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Ire­na­Di­džiu­lie­nė. Or ga ni za ci nius klau si mus spren dė šios mi nis te ri jos Tau ti nių ma žu mų rei ka lų sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Ra­sa­Pa­liu­kie­nė, Lie tu vių švie ti mo drau gi jos „Ry tas“ pir mi nin kas

Ry tų Lie tu vos moks lei vių menų fes ti va lis vėl gy vas

Al­gi­man­tas­Ma­sai­tis, Vil niaus ap skri ties Ado mo Mic ke vi čiaus vie šo sios bib lio te kos dar buo to ja Al­do­na­Je­le­niaus­kie­nė, so­cia li nių moks lų ma gist ras Ro­mas­Vo­re­vi­čius ir aš, šių ei lu čių au to rius.

Žiū ro vus už bū rė kon cer to pra džia: Tra kų me no mo kyk los fan fa rų or kest ro svei ki ni mas, ku rį ly dė jo Na cio na li nės Mi ka lo jaus Kon stan ti no Čiur lio nio me nų mo kyk los et no ro ko gru pės pa si ro dy mas, Šven čio nių Ju liaus Si niaus me no mo kyk­los vai kų dai nų ir šo kių an sam blio „Aukš­tai tu kas“ su šok ta „Jad vy gos pol ka“ bei „Pa šai pi nė“, aud rin gais plo ji mais pub li ka pa si ti ko ir pa ly dė jo Vil niaus r. Ne men či nės tau ti nių šo kių an sam blį „Per la“ da ly vius, su šo ku sius len kų liau dies šo kius „Ku ja­wiak“ ir „Obe rek“.

Dau ge lis gal pir mą kar tą iš ar ti pa ma tė bal ta ru sių tau ti nį mels vų ir bal tų spalvų drabužį ir iš gir do skam biu bal su Vil niaus Pran ciš kaus Sko ri nos vi du ri nės mo kyk los mo ki nės Kse ni jos Mi loš at lie ka mą dai ną

„Vol bu šu je“. Ke rė jo Pa vol gio to to rių, žy dų, ru sų pa reng tos pro gra mos, so lis to iš Vi sa gi no Er nes to Bra zov skio dai na „Ti kėk sva ja“, o Mi ka lo jaus No vi ko ir An ta no Sau ly no dai nai, ku rią at­li ko Ar tū ro No vi ko džia zo mo kyk los vo ka li nis an sam blis „Co lor Jazz“, pri ta rė vi sa sa lė. Sim bo liš ka, kad fes ti va lio dai na bu vo pa rink ta A. No vi ko aran žuo ta „Gie du dai ne lę“. Ji vi sus nu kė lė į se ną ją Lie tu vą, į tuos lai kus, kai „ant tų kal nų ąžuo lai šven ti sto vė jo...“

Pa si bai gus fes ti va liui kul tū ros vi ce mi nist ras Sta­nis­lo­vas­Vidt­ma­nas (Sta nis lav Vid tmann) kal bė jo: „Tai bu vo įspū din ga šven tė, skir ta ir vals ty bi nei, ir Lie tu vo je gy ve nan čių tau ti nių ma žu mų kal boms pa gerb ti, jų kul tū roms pa ro dy ti. Ma nau, kad šio fes ti va lio tra di ci ja tu ri bū ti tę sia ma.“ Taip ma no ir dau ge lis šio ren gi nio da ly vių bei žiū ro vų.

Al­fon­sas­KAI­RyS

Ran­ko­se­lai­kau­LR­kul­tū­ros­mi­nis­te­ri­jos­ir­Lie­tu­vių­švie­ti­mo­drau­gi­jos­„Ry­tas“­pa­reng­tą­Ry­tų­Lie­tu­vos­moks­lei­vių­me­nų­fes­ti­va­lio­„Ry­tų­Lie­tu­vos­žie­das“ pro­gra­mą.­O­min­ty­se­ver­čiu­šio­pui­kaus­ren­gi­nio­iš­ta­kų­is­to­ri­ją,­prasidėjusią­prieš­5­me­tus...

Festivalio­dalyvius­sveikina­A.­Masaitis­ir­S.­Vidtmanas­

Rytų­Lietuva­–­šokių­sūkuryje