individualiam ir grupiniams darbui, testai, filmuota … reikalavimai Saugu, nes nereikia neiotis pinigų Brangesnės, virijus nustatytą limitą papildomai mokamos palūkanos Pigesnės,

Projektas

„Suaugusiųjų švietimo plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias

kompetencijas“\

Kazlų Rūdos Trečiojo amžiaus universitetas

„Finansinis suaugusiųjų švietimas“

Paskaitose naudojama literatūra, užduotys individualiam ir grupiniams darbui,

testai, filmuota mokomoji medžiaga

Parengė Danguolė Botyriūtė

2014

Kazlų Rūda

2

1– 2 paskaitos

1. Asmeniniai finansai Įžanga. Projekto tikslų ir uždavinių skelbimas.

Grupės narių prisistatymas ir savo lūkesčių išsakymas.

Dėstymas.

UŽDAVINIAI

Sužinosite, kaip efektyviai valdyti savo asmeninius finansus, ir kokie veiksniai

daro didžiausią įtaką praktiškai valdant asmeninius finansus.

Sužinosite pagrindines asmeninių finansų valdymo taisykles

Filmuotos medžiagos www.youtube.com „Populiarėja asmeninių finansų valdymas“

ištraukos ir

https://www.manofinansai.lt/files/1p_medziaga_moksleiviui.pdf

Kokie asmeninių finansų tvarkymo tikslai? Asmeniniai finansai – tai nėra tik pinigai, kurie guli mūsų piniginėje, kišenėje ar kortelės sąskaitoje arba kuriuos ką tik išleidome. Tvarkant asmeninius finansus, kasdieninių išlaidų apskaita ir kontrolė yra labai svarbus, tačiau ne vienintelis dalykas. Asmeninių finansų valdymas – tai:

kasdieniniai piniginiai atsiskaitymai ir jų tvarkymas;

trumpalaikių ir ilgalaikių finansinių planų sudarymas ir jų įgyvendinimas;

apsidraudimas nuo galimų neplanuotų išlaidų ar nuostolių;

racionalus turimo ar sukaupto finansinio turto paskirstymas.

Pinigų esmė ir funkcijos

Banknotai – banko leidžiami pasižadėjimai sumokėti banknoto pateikėjui banknote

pažymėtą sumą.

Nuo 1971 m. rugpjūčio15d. visame pasaulyje garantuoja tik mūsų teisę apmokėti jais

savo skolas (yra teisėta mokėjimo priemonė) ir jokios kitos vertės neturi.

Šiuolaikiniai pinigai yra dekretiniai pinigai, t.y. popieriniai pinigai, kurie nėra padengti

tauriaisiais metalais ir nekeičiami į juos, tačiau yra teisėta mokėjimo priemonė. Daugelio

šiuolaikinių valstybių pinigų yra laisvai konvertuojami į kitas valiutas.

Grynieji pinigai Negrynieji pinigai

Popieriniai pinigai ir monetos. Jie dar

vadinami šalies valiuta.

Pinigų sumos, kurios laikomos asmenų ar

įmonių sąskaitose bankuose ir naudojamos

atsiskaitymams

Kortelės

Debetinės Kreditinės

Naudojatės savo pinigais banko sąskaitoje Naudojatės banko suteikta paskola

Pinigai iš sąskaitos nurašomi praktiškai

akimirksniu- „mokate dabar“

Mokama pinigais, kurie dar tik bus uždirbti

Įsigyti paprasta Įsigyti sudėtingiau – didesni banko

http://www.youtube.com/

3

reikalavimai

Saugu, nes nereikia nešiotis pinigų Brangesnės, viršijus nustatytą limitą

papildomai mokamos palūkanos

Pigesnės, negu kreditinės

Labai praverčia kelionėje

Pinigai – ypatinga prekė, kuri naudojama kitoms prekėms ir paslaugoms pirkti. Tai

visuotinai priimta mainų priemonė. Pinigai, mažindami sandorių kaštus, skatina

specializaciją, gamybą ir vartojimą. Pinigai –prekė, kuri gali būti naudojama kitoms

prekėms ir paslaugoms pirkti. Pinigų pasiūla matuojama bendrąja grynųjų pinigų bei

sąskaitų bankuose verte.

Mainai – tai prekių ir paslaugų keitimas į kitas prekes ir paslaugas arba į pinigus.

Seniausia mainų forma yra natūriniai mainai- tiesioginis žmonių keitimasis prekėmis ir

paslaugomis mainai tarp įvairių šalių žmonių ir organizacijų suteikia daugiau galimybių

rinktis, kokias prekes ir paslaugas pirkti. Pinigai (monetos, banknotai, čekiai) kaip mainų

priemonė padarė prekybą paprastesnę ir beveik išstūmė natūrinius mainus. Žmonės

vartoja prekes ir paslaugas, o ne pinigus, pinigai-tai simboliniai ženklai, vertingi tik tiek,

kiek už juos galima įsigyti prekių ir paslaugų.

Pinigai atlieka ir kitas funkcijas – vertės mato, mainų tarpininko, vertės kaupimo

priemonės.

Vertės matas- galime sužinoti, kiek vienos prekės galime įsigyti už apibrėžtą kitos

prekės kiekį., kitaip sakant, išreiškia skirtingų prekių ir paslaugų rinkos vertę.

Mainų tarpininkas- pinigai supaprastina ir atpigina mainus.

Vertės kaupimo funkciją- naudodami pinigus, kaip kaupimo priemonę, žmonės gali

lengviau taupyti ir atidėti vartojimą ateičiai. Galima taupyti įvairiai: perkant

nekilnojamąjį turtą, meno, antikvarinius kūrinius, brangenybes. Šiuo atveju norint

parduoti, reikia surasti, kas norėtų įsigyti jo sukauptą turtą. Taupant pinigus yra žymiai

paprasčiau, nes pinigai turi vieną labai didelį pranašumą- jie likvidūs. Todėl jie yra gera

taupymo priemonė, nes gali būt panaudoti iš karto, kai to prireiks. Likvidumas parodo,

kaip paprastai ir lengvai turtas gali virsti pinigais. Pats likvidžiausias turtas – grynieji

pinigai. Nebūdami kaupimo priemonė, pinigai negalėtų būti ir mainų priemonė. Juk, kol

pardavėjas parduoda savo gaminius ir perka jam reikalingas prekes, turi praeiti bent kiek

laiko. Jei per t laiką pinigai neišsaugotų savo vertės, jie nebūtų naudingi, nes nebūtų

galima už juos įsigyti reikalingų prekių ar išteklių.

Klausimai

Ats.1 –B, 2 – C, 3 – D, 4- B,

5 – 1)vertės kaupimo priemonė 2) vertės matas 3) vertės kaupimo priemonė 4) mainų

tarpininkas.

1. Kokia yra 10 Lt vertė?

1. Popieriaus, ant kurio jis išspausdintas, vertė.

2. Prekių ir paslaugų, kurias galima už juos įsigyti, vertė

3. Spausdinimo darbų vertė.

4. Susitarimo dalykas.

4

2. Pažymėkite, kuriuo atveju pinigai atlieka vertė kaupimo funkciją?

1. Įsigytas kelialapis į Kroatiją.

2. Įsigytas automobilis.

3. 10000 Lt sąskaita banke.

4. Gautos palūkanos iš banko.

3. Viena iš pinigų funkcijų yra vertės matas. Kuris iš pateiktų teiginių šios funkcijos

neatskleidžia?

1. Vadovėlių kainos yra nuo 8 iki 30 Lt.

2. Bilietas į kiną kainuoja tiek pat, kiek šešios porcijos ledų.

3. Dviratis kainuoja 600 Lt

4. Doleris atpigo euro atžvilgiu.

4. Pinigai reikalingi tam, kad :

1. Pagerintų gyvenimą

2. Palengvintų mainus

3. Suteiktų saugumo jausmą

4. Sukurtų konkurenciją.

5. Kokias pinigų funkcijas iliustruoja šie teiginiai?

1. Dviratis kainuoja 300 Lt, tad iš kasdien gaunamų kišenpinigių taupant po 1 Lt, po

metų galiam būtų įsigyti ne tik dviratį, bet ir dviratininko šalmą.

2. Nusipirkau batus už 250 Lt

3. Dėdė davė 300 Lt būsimoms atostogoms prie jūros

4. Viršijus greitį, teks sumokėti 100 Lt baudą.

Bankai ir jų funkcijos.

Bankas – tai tokia institucija, kurios dėka vieni žmonės gali taupyti pinigus ir iš to

uždirbti ( gauti palūkanas), o kiti – skolintis (mokėti palūkanas).

Svarbiausia bankų paskirtis ekonomikoje – būti tarpininku tarp tų, kurie turi laisvų

lėšų ir nori jas taupyti, ir tų, kurie nori skolintis, pavyzdžiui, verslui pradėti, būstui,

didesniam pirkiniui įsigyti. Ekonomistai sako, kad pagrindinė taupymo priežastis –

dabartinio vartojimo atsisakymas mainais už didesnį vartojimą ateityje.

Palūkanų norma – ateities vartojimo ir dabartinio vartojimo mainų santykis, arba

skolinamų arba taupomų pinigų kaina. Jis rodo būsimą pelną. Didesnė palūkanų norma

skatina žmones daugiau taupyti ir mažiau skolintis, o mažesnė palūkanų norma skatina

įmones skolintis daugiau, o taupyti mažiau. Jei bankai turi sukaupę daug indėlininkų

pinigų, tačiau trūksta norinčių juos skolintis geriems verslo projektams finansuoti, tai

palūkanos bus nedidelės ir mažės. Kai rinkoje pinigų poreikis didelis, pinigai brangsta, o

indėlininkai gali tikėtis didesnių palūkanų.

Paprasčiausios yra einamosios asmeninės banko sąskaitos. Jos patogiausios tvarkyti

kasdienius finansinius reikalus.

Turėdami banko sąskaitą, galite:

Papildyti indėlį grynaisiais pinigais;

Gauti grynųjų pinigų litais ar užsienio valiuta;

5

Gauti savo vardu įplaukas į sąskaitą vietiniais ir tarptautiniais mokėjimo

pavedimais;

Pirkti(parduoti) užsienio valiutą;

Patikti mokėjimo pavedimą litais arba valiuta;

Įsigyti banko ar kelionės čekių;

Pervesti pinigus į kortelių, atsiskaitomąsias, terminuotojų, kaupiamųjų indėlių ar

kitas sąskaitas jus aptarnaujančiame banke ar kituose bankuose;

Pateikti prašymą darbdaviui, kad į banko sąskaitą nuolat pervestų atlyginimą,

honorarus;

Pavesti bankui nurašyti mokesčius;

Paprasčiausia ir labiausiai paplitusi investicija – banko indėliai. Juos galima turėti

nacionaline ir užsienio valiuta. Indėliai skirstomi pagal taupymo tikslą, pagal

mokamas palūkanas;

Terminuotieji indėliai –dar vienas taupymo būdas Šioje sąskaitoje naudinga laikyti

lėšas, kurios įdarbinamos apibrėžtą laiką. Terminuotojo indėlio palūkanų dydis

priklauso nuo indėlio laikymo banke termino. Kuo didesnis laikymo terminas, tuo

didesnė palūkanos.

Kaupiamieji indėliai- geras taupymo būdas, kai norima ateičiai sukaupti didesnę

pinigų sumą. Už šiuos indėlius mokamos didesnės palūkanos. Apskaičiuotos

palūkanos kiekvieną mėnesį pervedamos į kaupiamojo indėlio sąskaitą, o kitą mėnesį

skaičiuojamos jau padidėjusios sumos palūkanos.

Lietuvos bankų sistema:

Lietuvoje veikia dviejų pakopų bankų sistema. Ją sudaro Lietuvos bankas ir

komerciniai bankai.

Lietuvos bankas – tai valstybės bankas, kuris formuoja ir vykdo pinigų politiką,

prižiūri komercinių bankų veiklą ir stebi, kad ji netaptų per daug rizikinga. Prižiūri

finansinių institucijų veiklą.

.

Lietuvos bankas rūpinasi pinigų laidos atnaujinimu.

Įtartinų pinigų ekspertize

Naikinimu susidėvėjusių, išimtų iš apyvartos pinigų

Naujų pinigų projektavimu

Pinigų gamyba

Pinigų išleidimas į apyvartą, Prižiūri komercinių bankų veiklą,

Lietuvos banko internetinės svetainės www.lb.lt pristatymas..

www.pinigubite.lt

Komerciniai bankai – aptarnauja indėlininkus ir teikia paskolas verslui.

Komercinių bankų funkcijos:

Priima ir saugo indėlius;

Teikia paskolas verslininkams ir vartotojams (fiziniams ir juridiniams

asmenims);

Tvarko fizinių ir juridinių asmenų sąskaitas;

http://www.lb.lt/

http://www.pinigubite.lt/

6

Renka ir persiunčia lėšas;

Pinigų grąžinimas iš apyvartos į Lietuvos banką;

Grynųjų pinigų išėmimas ir įdėjimas į sąskaitą;

Mokėjimo kortelių tvarkymas;

Valiutos keitimas;

Mokesčiai ir jų tvarkymas.

1. Kur pelningiausia laikyti atliekamus pinigus?

a) Padėjus terminuotą indėlį;

b) Einamojoje sąskaitoje;

c) Namuose;

d) Banko kortelėje.

2. Kuris teiginys apie debetines ir kreditines korteles yra neteisingas?

a) Debetinė kortelė leidžia valdyti tik į sąskaitą gautus pinigus;

b) Kreditinė kortelė leidžia disponuoti tam tikra pinigų suma, nepapildžius sąskaitos;

c) Kreditinė kortelė dažniausiai išduodama tuomet, kai bankas gyventojui

vartojamąją paskolą suteikia išmokėdamas ją dalimis;

d) Išduodant kreditinę kortelę nustatomas tam tikras pinigų sumos, kuria gali

pasinaudoti kortelės savininkas, limitas.

Ats. 1- a, 2 - c

Asmeniniai finansai – tai namų ūkių finansai arba, paprasčiau tariant, žmonių

pinigai. Praktikoje neretai kalbant apie asmeninius finansus turima omenyje vieno

žmogaus finansus, o namų ūkio – kartu gyvenančių ir bendrą ūkį bei finansinį

gyvenimą vedančių asmenų. Tačiau teorijoje, taigi ir šioje knygoje, asmeniniai ir namų

ūkių finansai yra sinoniminiai terminai. Namų ūkis nėra tas pats kas šeima. Namų ūkį

gali sudaryti ir vienas asmuo ar vienas tėvų ir vaikas ir t.t. Tuo tarpu pilna šeima yra

laikomi sutuoktiniai su vaikais iki 18 metų, jei jų turi, o nepilna – vienas iš tėvų su

vaikais iki 18 metų

Nors atrodytų, kad piniginės turinio valdymo klausimai yra tik kiekvieno

asmeninis rūpestis, tačiau namų ūkių finansai glaudžiai susiję su kitomis ekonomikos ir

7

šalies finansų sistemos dalims (žr. 1 pav.). 2009 m. Lietuvoje suskaičiuota 1 380 000

namų ūkių – jų finansai ir tai, kaip jie tvarkomi, sukuria didelę finansinę jėgą šalyje.

1 pav. Namų ūkių vaidmuo ekonomikoje

Visos sistemos dalys yra tarpusavyje tiesiogiai ir netiesiogiai susijusios. Trumpam

įsivaizduokime tokią tariamą situaciją, jog dalis 1,38 mln. Lietuvoje esančių namų ūkių netenka

darbo ir jiems prireikia socialinių išmokų, kitiems – sumažinamas atlyginimas, tretiems –

neefektyviai valdant finansus pritrūksta pinigų. apmokėti sąskaitų už šildymą, kitiems – lieka

skolingi už mobiliojo ryšio paslaugas, likusieji – nebegali padengti privalomų įmokų už paskolas

bankui. Vadinasi, įmonės (šildymo ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai ir pan.) pajamų už

suteiktas paslaugas nebegauna. Vienintelė išeitis siekiant padengti išlaidas ir nebankrutuoti -

banko paskola. Tačiau bankas negali padėti įmonėms, nes ir pats negavo pajamų iš namų ūkių,

turėjusių sumokėti įmokas už paskolas. Valstybė surenka mažiau mokesčių dėl sumažėjusių

dirbančiųjų ir jų pajamų, tačiau jos išlaidos išmokoms gyventojams padidėja. Būtų galima tęsti ir

toliau, tačiau šis pavyzdys jau gan aiškiai iliustruoja sistemos dalių tarpusavio ryšius. Namų

ūkiai verslo įmonėms teikia darbo jėgą, iš jų perka prekes ir paslaugas, t.y. teikia pajamas, moka

tiesioginius ir netiesioginius mokesčius valstybei ir dėl to turi teisę į socialines išmokas iš jos,

8

komercinėms finansų institucijoms patiki savo laikinai laisvas lėšas, kurias tos institucijos

paverčia kapitalu ir investicijomis, taip pat namų ūkiai skolinasi iš finansų institucijų ir t.t.

Asmeninių finansų valdymo įgūdžiai yra svarbūs ne tik dėl ekonomikos ar finansų

sistemos stabilumo, o pirmiausia dėl kiekvieno namų ūkio ir jo nario gerovės. Asmeninių

finansų valdymo įgūdžiai reikalingi visiems, nesvarbu, kokio amžiaus, specialybės ar

socialinės padėties žmogus bebūtų,

Asmeniniai finansai ir jų valdymas apimta ne tik kasdienių išlaidų tvarkymą, kas

yra bene svarbiausia sritis, tačiau ir kaupimą, finansinių sprendimų, kaip nuosavo būsto,

automobilio įsigijimas, priėmimą, finansinį planavimą, tikslų formavimą ir siekimą,

skolinimąsi, investavimą ir pan.

Efektyvus asmeninių finansų valdymas užtikrina ne turtus, kaip kartais manoma,

bet individualius poreikius tenkinančią gyvenimo kokybę ir tolygų vartojimo lygį per

gyvenimo ciklo etapus. Tai reiškia, jog atsakingai valdant savo finansus nenukrypstama į

kraštutinumus kaip įsiskolinimas, pradelsimas ar išlaidavimas ne pagal savo realias

galimybes, keičiantis ekonominėms ar asmeninio gyvenimo aplinkybėms.

Viena sudėtingiausių asmeninių finansų sričių – ilgalaikis planavimas, kas yra

būtina. Apie patį planavimą kalbėsime kituose šios knygos skyriuose. O dabar norėtume

atkreipti dėmesį, jog namų ūkiams, priešingai nei, pavyzdžiui, įmonėms, tenka planuoti

itin ilgam laikotarpiui – 40 metų ir daugiau (tarkime, gyvenimą pensijoje). Tai labai

sudėtinga, nes numatyti aplinkybes keliems dešimtmečiams sunku. Įsivaizduokime 24

metų jaunuolį, kuris ką tik pradėjo darbą naujoje darbo vietoje. Jis dar neturi nuosavo

būsto ir galbūt automobilio, bet jau turi galvoti apie kaupimą pensijai, kuomet tikėtina jo

pajamos bus žymiai mažesnės.

Žinios apie asmeninius finansus ir ekonomiką bei gebėjimas elgtis su pinigais

matuojamas finansinio raštingumo lygiu. Vis dėlto išmatuoti šį lygį kiekybiškai labai

sudėtinga, nes nėra jokių konkrečių matavimo vienetų. Dėl šių priežasčių, finansinio

raštingumo lygiui matuoti dažniausiai naudojami testai, klausimynai, kuriuose

pateikiami klausimai ir uždaviniai, susiję su finansais bei ekonomika.

Finansinis raštingumas – tai finansinio išprusimo lygis arba, kitaip tariant, turimos

žinios apie pinigus, asmeninius finansus ir ekonomiką bei gebėjimas jas pritaikyti

praktiškai.

9

1. Kas yra pagrindinai pirkėjai prekių ir paslaugų rinkoje?

a) namų ūkiai

b) verslo įmonės

c) vyriausybinės institucijos

d) didelės akcinės bendrovės

2. Kas rinkos ekonomikoje parduoda išteklius?

a) namų ūkiai

b) verslo firmos

c) vartotojai

d) vyriausybinės institucijos

3. Kuris iš šių teiginių yra teisingas?

a) jiems priklauso visi šalies gyventojai

b) jie yra prekių ir paslaugų vartotojai

c) jie yra gamybos išteklių savininkai

d) visi teiginiai yra teisingi

4. Pagrindiniai ekonomikos apytakos modelio dalyviai yra:

a) pinigai ir paskolos

b) prekės bei paslaugos ir pinigai

c) prekių ir paslaugų rinkos

d) namų ūkiai ir verslo įmonės

5. Kuris teiginys neteisingai aiškina ekonomikos apytakos medelį?

b) vartotojai užsidirba pinigų, parduodami gamybos išteklius gamintojams

c) namų ūkiai perka prekes ir paslaugas iš verslo firmų

d) verslininkai parduoda gamybos išteklius namų ūkiams

e) vartotojai užsidirba pinigų, padėdami gaminti prekes ir teikti paslaugas

6. Kam namų ūkiams reikalingi pinigai ir iš kur namų ūkiai juos gauna?

10

ats. 1- a, 2- a, 3- d, 4- d, 5- c, 6- namų ūkiams reikalingi pinigai prekėms ir

paslaugoms pirkti, pinigų jie gauna parduodami verslams gamybos išteklius

Klausimai diskusijai ir individualiam darbui apie asmeninius finansus

1. Kas yra asmeniniai finansai ir ką reiškia asmeninių finansų valdymas? Pateikite

bent vieną praktinį pavyzdį.

2. Pateikite bent kelis praktinius pavyzdžiui, kaip ekonomikos ir/ar finansų sistemos

dalys priklauso ar yra susijusios viena su kita. Vadovaukitės 1 pav. schema.

3. Pasvarstykite, kuo asmeniniai finansai skiriasi ir kuo panašūs su įmonės

finansais?

4. Kuo svarbus efektyvus, atsakingas asmeninių finansų valdymas?

5. Kas yra finansinis raštingumas ir kaip jis matuojamas?

6. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje pakanka informacijos apie asmeninių finansų

valdymą, to būtinybę ir kaip tai reiktų daryti?

7. Kaip manote, ar Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygis aukštas lyginant

su kitomis šalimis? Kodėl?

8. Kas daro įtaką gyventojų finansinio raštingumo lygiui? Kokiomis priemonėmis jis

galėtų būti ugdomas?

9. Kaip manote, kam labiausiai trūksta finansinių žinių Lietuvoje?

Individualių darbų pristatymas, analizė, refleksija

3-4 paskaitos

2. Finansinis gyvenimo ciklas

Finansisnių paslaugų vadovas. Darius Andriukaitis, Daiva Jurevičienė, Julita

Varanauskienė. Vilinius, 2009. 25-28 psl. gyvenimo ciklas

Uždaviniai

Sužinosite, koki yra gyvenimo ir finansinio ciklo etapai

Gebėsite vieną gyvenimo ciklo etapą palyginti su kitu

11

2010 m. Vertybinių popierių komisijos užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad 44

proc. nežino savo pensijų fondo investavimo strategijos, ir tik 27 proc. respondentų

teisingai atsakė, kad jauniems žmonėms reiktų rinktis rizikingiausius (akcijų) fondus.

Žemiau pateikiamoje lentelėje parodyta kaip turėtų būti keičiamas investicijų

rizikingumas priklausomai nuo investuotojo amžiaus.

Šaltinis: „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas

Ko gero, yra tekę girdėti frazę „gyvenimo ciklas“. Gimstame, augame, mokomės,

studijuojame, kuriame šeimą, siekiame karjeros ir galiausiai - senstame. Kiekviename

gyvenimo etape turime tam tikrus poreikius: kai kurie jų tęsiasi viso ciklo metu, kiti -

svarbūs tik viename etape, o dar apie kitus turime galvoti iš anksto. Dėl besikeičiančių

galimybių ir poreikių paraleliai gyvenimo ciklo tęsiasi finansinis ciklas, kurio etapai

daugeliu sutampa su gyvenimo ciklu, bet ne visada. Pavyzdžiui, vieni dar būdami labai

jauni, vos baigę studijas ir prisiima finansinius įsipareigojimus, kad galėtų įsigyti nuosavą

būstą, tuo tarpu yra ir tokių, kurie net ir sukūrę šeimą nuosavo būsto neįgyja arba įgyja

gerokai vėliau iš savo santaupų.

Ryškiausi išskirtini gyvenimo ciklo etapai, kuriuose būtina finansinė savimonė,

galėtų būti išskirti šie:

- pasiruošimas studijoms

- studijos

- pirmasis darbas, karjera

12

- savarankiško gyvenimo pradžia

- gyvenimas poroje

- šeimos kūrimas

- „sumuštinio karta“

- pasiruošimas pensijai

- pensija

Trumpai aptarsime, kiekvienam šių etapų būdingus ypatumus.

Darbas poromis: kiekvienas klausytojas gauna po vieną gyvenimo ciklo etapo

aprašymą, perskaito jį ir papasakoja savo sužinotą informaciją kitam paskaitų

klausytojui.

Pasiruošimas studijoms. Finansiniai vaikų įgūdžiai turėtų būti ugdomi nuo mažens,

tačiau apie tai tolimesniuose skyriuose. O kalbant apie besiruošiančius studijoms reikia

atkreipti dėmesį, jog vyresnių klasių moksleiviai pradėdami rinktis būsimas profesijas,

studijų miestą ir pan. turėtų ir pagal galimybes finansiškai ruoštis studijoms. Dar prieš

išvykstant į kitą miestą ir/ar pradedant studijuot tenka susimokėti už keliones į

universitetus, studento pažymėjimą ir pan. Kad ir kaip būtų sudėtinga tai padaryti, savo

pasirinkimą studijuoti reikia gerai apsvarstyti dėl studijų kainos ir dėl to, kad vėliau

nespėjus baigti netektų keisti savo sprendimo. Be to, prieš išlydint jaunuolį į savarankišką

gyvenimą kitame mieste tėvams būna itin sudėtinga įvertinti finansinę individualių vaiko

poreikių vertę, t.y. kokios pinigų sumos pareikalaus jo gyvenimas atskirai. Atskiro

aptarimo klausimas turėtų būti ir finansų valdymas, t.y. kaip reguliariai jis gaus pajamas,

kaip jas reiktų tinkamai paskirstyti ir pan.

Studijos. Studijų metai kelia daug iššūkių, ypač jei studijuoti tenka išvykti į kitą miestą.

Jau pačioje pradžioje tenka susirasti, kur gyventi, mokytis naujų įgūdžių, kurių galbūt lig

tol neprireikė (pirkti, gaminti maistą, skalbtis ir pan.). Nepaisant pasikeitusių aplinkybių

laukia daug ir finansinių iššūkių – studento biudžetas paprastai labai kuklus, o poreikiai

dideli. Be to, kai kuriems tenka mokėti už būstą, transportą, kanceliarines priemones,

mokslus ir pan. Be abejonės tinkamą finansų valdymą palengvinti biudžeto vedimas, o

tėvams būtų gerokai lengviau orientuotis kokios pinigų sumos pareikalauja atžalos

gyvenimas atskirai. Tačiau labai svarbu jaunuoliui ugdyti suvokimą, jog sulig jo

13

išvykimu ar tiesiog poreikių išaugimu, pajamų šeimoje nepadaugėjo. Todėl jis turi jausti

atsakomybę už tinkamą jų panaudojimą arba pardėti pajamomis rūpintis pats.

Pirmasis darbas. Dažnai pirmasis atlyginimas nėra itin didelis, tačiau dėl darbo gali

atsirasti kitų papildomų išlaidų ir iššūkių. Pavyzdžiui, jei dirbti pardedama dar studijų

metais itin svarbus tampa laiko valdymas (kaip suspėti tarp paskaitų ir darbo), o jei dar

darbas įpareigoja gebėti mobiliai judėti po miestą, gali kilti automobilio įsigijimo

poreikis. Jei studijų metais gyvenama bendrabutyje, po jų tenka ieškotis būsto, kurio

išlaikymo kaštai tikrai bus didesni nei bendrabučio kambario. Dažnai darbas įpareigoja ir

aprangai, kas taip pat reikalauja išlaidų. Galų gale gavus pirmąjį atlyginimą svarbu

tinkamai suvaldyti ir paskirstyti lėšas, o ne apsidžiaugus išaugusiomis pajamomis

pasiduoti spontaniškoms išlaidoms. Be to, pradėjus gauti darbo pajamas priklausomai nuo

jų lygio ir reguliarumo reiktų pradėti ieškoti tinkamų priemonių bei būdų kaupti finansinį

rezervą ir pensijai.

Savarankiško gyvenimo pradžia. Savarankiškas gyvenimas (ypač finansiškai) paprastai

prasideda studijų metais arba iškart po jų. Šiame etape paprastai karjera dar tik prasideda,

pajamos nėra didelės, tačiau poreikiai išties nemenki – dažniausiai iškyla nuosavo būsto,

automobilio ir pan. būtinybė. Tačiau dėl atsivėrusių galimybių nereiktų užmiršti kartu su

laisve žengiančios atsakomybės.

Vairuotojo pažymėjimas ir pirmojo automobilio įsigijimas dažnai tarsi pažymi

vieną svarbių gyvenimo ciklo dalių – perėjimą į savarankišką gyvenimą. Tačiau pirmasis

automobilis – tai ir pirmieji finansinių sprendimų rūpesčiai. Pirmiausia kyla klausimas, iš

kokių lėšų jį įsigyti. Ar verta į jį sudėti visas savo santaupas ar geriau pasiskolinti iš tėvų?

Juo labiau kad tai tik pirmosios investicijos, juk vėliau nuolat teks mokėti už degalus,

draudimą, reguliarią techninę apžiūrą, remontą, automobilio statymo vietą. Todėl prieš

ryžtantis šiam žingsniui reiktų įvertinti, ar automobilis išties būtinas – kaip dažnai juo bus

naudojamasi, kokiems atstumams įveikti ir pan. Galbūt atsakius į visus šiuos klausimus

bus prieita išvados, kad tuometiniams poreikiams visiškai pakanka esamų visuomeninio

transporto priemonių.

Tuo tarpu būstą kurį laiką geriau nuomotis, nei neapgalvojus nuspręsti įsigyti

nuosavą. Pagyvenus nuomojamame bute ar name bus lengviau suprasti, kokio būsto

reikia, išsirinkti tinkamą vietą ir pan. Būstą nuomojantis su draugu, jo išlaikymo našta

14

palengvėja perpus. Jei vis dėlto ruošiamasi būstą pirkti, reiktų labai atsakingai įvertinti

savo finansines galimybes. Jei būstas įsigyjamas su kreditu, vertėtų neužmiršti, jog teks

mokėti ne tik paskolos ir turto draudimo įmokas, bet ir komunalinius mokesčius. Bet

prieš tai procesas pareikalaus nemažai ir santaupų - pradinio įnašo bei sumos, skirtos

dokumentams tvarkyti. Nuosavas būstas – tai ir svajonė, ir paprastai didžiausias

gyvenimo pirkinys. Todėl prieš žengiant šį žingsnį, turėsiantį įtakos jūsų gyvenimui

dešimtis metų, verta gerai pasverti visus „už“ ir „prieš“.

Gyvenimas poroje. Kai biudžetas, finansai bei tikslai tampa nebe vieno, o dviejų žmonių

reikalu, gali tekti peržiūrėti savo įpročius bei sutarti dėl naujų taisyklių. Be to,

individualūs finansiniai sprendimai įtaką daro nebe vienam, o ir kartu gyvenančiam.

Tarkime, jei mergina neatsispyrė naujai pamatytai suknelei ir ją įsigijo iš bendrų

santaupų, galbūt pritrūks lėšų naujoms padangoms, kurias planavo įsigyti jos antroji pusė.

Tad teks ieškoti kompromisų. Plačiau apie finansų tvarkymą dviese pakalbėsime

tolimesniuose skyriuose.

Šeimos kūrimas. Tai jau dažniausiai ne tik dviejų asmenų finansai, bet ir išlaidos

vaikams, kaupimas jų ateičiai ir pan. Be to, pagausėjus šeimai kartais tenka rūpintis

erdvesniu būstu bei didesniu automobiliu, pritaikytu šeimos poreikiams.

Būsto įsigijimas yra vienas finansiškai svarbiausių ir brangiausių žingsnių

gyvenime, todėl prieš jį priimant patartina įvertinti ir esamus bei būsimus poreikius, ir

asmeninę finansinę situaciją bei jos perspektyvas.

Prieš išsirenkant būstą reiktų tinkamai įvertinti ne tik savo finansines galimybes,

bet ir visus įsipareigojimus. Pavyzdžiui, jei būstui įsigyti imama paskola, vertėtų

nepamiršti, kad reikės ne tik ją grąžinti, bet ir išlaikyti būstą. Teks mokėti ne tik paskolos

įmoką bei palūkanas, bet ir komunalinius mokesčius, turto draudimą (turtas, kuris

įkeičiamas bankui, privalo būti apdraustas). O juk ir būste gali prireikti kažką sutaisyti,

patvarkyti ir pan. Be to, norint patogiai gyventi, teks jį apstatyti baldais, įsigyti bent

būtiniausios buitinės technikos. Tam taip pat reikia nemažos pinigų sumos.

Prieš įsigyjant būstą, be juodos dienos rezervo, dar reikia turėti pakankamą pinigų

sumą pradiniam įnašui ir su įsigijimu susijusiems dokumentams tvarkyti.

15

Turint šeimą ir prisiimant tokius didelius finansinius įsipareigojimus kaip būsto

paskola, privalu pagalvoti apie draudimą – gyvybės draudimas arba būsto paskolos sumos

draudimas, įvykus nelaimei, apsaugotų artimuosius nuo finansinių įsipareigojimų naštos.

Jei bus nuspręsta įsigyti ir automobilį ar seną pakeisti nauju, vertėtų tinkamai

įvertinti, kokį (kokios vertės) automobilį galima leisti sau įsigyti. Rekomenduojama, kad

automobilio kaina neviršytų 6 mėn. darbo užmokesčio.Jei namų ūkis pakankamos sumos

norimam automobiliui neturi, privalo tinkamai įsivertinti savo galimybes jį pirkti

išsimokėtinai ar įsigijimui skolintis pinigų, nes tokiu atveju prie automobilio priežiūros

išlaidų prisidės ir išlaidos paskolos ar išperkamosios nuomos įmokai padengti. Be to,

įvertinti reikia ir tai, jog automobilis yra toks turtas, kurį dėl vienokių ar kitokių

priežasčių galima netikėtai prarasti. Tokiu atveju nebebus automobilio, o atsiskaityti su

kreditoriais vis tiek bus privalu. Į automobilio įsigijimo už skolintas lėšas kaštus reikia

įskaičiuoti ir tokiu atveju privalomo kasko draudimo įmokas.

Tačiau bet kokio sprendimo atveju vertėtų neužmiršti, kad automobilis yra viena

greičiausiai nuvertėjančių prekių. Skaičiuojama, kad vos išvažiavęs iš salono ir patekęs į

antrinę rinką naujas automobilis netenka nuo 15 iki 30 proc. savo vertės.

„Sumuštinio karta“. Tai toks gyvenimo etapas, kai šeima augina nepilnamečius ar dar

finansiškai nesavarankiškus vaikus, bet jau tenka rūpintis ir finansiškai padėti

pagyvenusiems tėvams, be to, ir finansiškai ruoštis savo pačių pensijai. Taigi, poreikių

išlaidoms daug, tačiau pajamos priklausomai nuo to nesikeičia.

Pasiruošimas pensijai. Pensijinis laikotarpis ypatingas tuo, kad paprastai tokio amžiaus

sulaukę žmonės nebegauna su darbu susijusių pajamų, tad jos yra mažesnės nei dirbant.

Taigi prieš šį laikotarpį reiktų pasirūpinti padengti turimus finansinius įsipareigojimus,

kiek dar įmanoma papildyti pensijai skirtas santaupas, įvertinti kokio dydžio pajamų

galima tikėtis pensiniu laikotarpiu ir galbūt dar iki tol imtis atitinkamų veiksmų

(pavyzdžiui, pakeisti būstą į mažesnį ir pan.).

Pensija. Skaičiuojama, jog siekiant išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, kaip ir dirbant,

pajamos turėtų siekti bent 70 proc. buvusių pajamų. Statistika rodo, jog valstybinės

pensijos vidutiniškai užtikrina apie 50 proc. vidutinio atlyginimo. Taigi likusiu skirtumu

tenka pasirūpinti patiems iš anksčiau Ir kuo anksčiau pradedama tai daryti, tuo lengviau

pasiekiamas tikslas. Pensiniu laikotarpiu itin išauga išlaidos sveikatos priežiūrai, ypač,

16

jei reikalinga profesionali nuolatinė priežiūra, o sumažėjus pajamos itin didelė finansinė

našta gali susiformuoti ir dėl būsto išlaikymo išlaidų, todėl gali tekti apsvarstyti

galimybes sumažinti šias išlaidas, pavyzdžiui, išnuomojant laisvą kambarį ar pan.

Taigi, kaip trumpai aptarėme, kiekvienas gyvenimo etapas ypatingas savo

poreikiais ir išlaidomis. Jei būsimam studentui nėra būtinas nuosavas būstas, nes gali

gyventi bendrabutyje ar su tėvais, tai nuosavas būstas gali tapti labai svarbus kuriant

šeimą ir t.t. Tačiau yra tokių finansinių prioritetų, kuriais reikia rūpintis visais gyvenimo

etapais.

Klausimai diskusijai ir individualiam darbui- kiekvienas grupės narys gauna po

vieną lapelį su gyvenimo ciklo pavadinimu ir parašo(apibūdina žodžiu) šio ciklo

apibūdinimą ir analizę, vėliau atsako į kitus pateiktus klausimus.

1. Išvardinkite, kokie finansiniai gyvenimo ciklo etapai išskiriami.

2. Išsirinkę vieną etapą apibūdinkite kuo jis išsiskiria ir kuo panašus į kitus etapus.

3. Kuriame finansinio gyvenimo ciklo etape esate Jūs? Su kokiais finansiniais iššūkiais

susiduriate?

4.Kas yra bendro visiems gyvenimo ciklo etapams?

5. Koks, Jūsų nuomone, etapas yra sudėtingiausias? Kodėl taip manote?

Individualių darbų analizė, diskusijos

5-6 paskaitos

3. Gyvenimo ciklo hipotezė

Uždaviniai

Žinosite, kas sukūrė gyvenimo ciklo hipotezę? Ką ji teigia?

Suprasite, kodėl būtina kaupti visais gyvenimo ciklo etapais

Finansinių paslaugų vadovas . Darius Andriukaitis, Daiva Jurevičienė, Julita

Varanauskienė .Vilnius, 2009. 25 -28 psl.

https://www.manofinansai.lt/files/1p_medziaga_moksleiviui.pdf 1 skyriaus 2,3,4

punktai

5

Iki 30

metų

30-39

40-49

50-59

60 ir vyresni

http://www.lb.lt/finansiniu_paslaugu_vadovas#page=1




17

Disponuojamos pajamos

vienam namų ūkio nariui,

Lt (2008 m.)

1096.2

930.8

960.5

1077

950.3

Vartojimo išlaidos, Lt

(2008 m.) 945,9 731,8 770,5 845,5 767,9

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Apie gyvenimo ciklą dar XX a. viduryje prabilo Frenkas Modiljanis (Frank

Modigliani (1918 – 2003) – italų ekonomistas, gyvenęs ir dirbęs JAV, 1985 m. Nobelio

premijos laureatas), sukūręs ir pristatęs gyvenimo ciklo hipotezę (žr. 2 pav.).

2 pav. Gyvenimo ciklo hipotezės iliustracija

Kaip pavaizduota grafike, vos tik pradėjus dirbti (tarkime nuo 24 m., nes tokio

amžiaus daugelis baigia studijas), savo pajamas reiktų padalinti į dvi dalis. Vieną pajamų

dalį skirti kaupimui ir atidėti ateičiai, kitą - vartojimui, šiandieninėms išlaidoms.

Kol žmogus dirba, jis kaupia santaupas ar kitokį turtą, tačiau kai dirbti nebegali ir

išeina į pensiją jo pajamos sumažėja. Tada ir praverčia visą gyvenimą kauptos santaupos.

Tik turėdamas santaupų kiekviename savo gyvenimo ciklo etape galima užtikrinti tolygią

18

gyvenimo kokybę ir gerovę. Net ir tada, kai išeinama į pensiją ir pajamos nesiekia

ankstesnio lygio. .

Dar kiti autoriai šią teoriją komentuoja taip: kad „vartotojas iki pensijos taupo ir

kaupia turtą, o paskui jį pamažu išeikvoja vartojimo tikslais. Svarbiausia išvada , kurią

galima padaryti , yra tokia: vartotojo taupymas priklauso nuo jo gyvenimo ciklo etapo, o

visuminio taupymo (ir vartojimo) lygį lemia vidutinis pensinis amžius ir ekonominis

augimas ilgu laikotarpiu. Žinoma, kuoilgesnis pensinis amžius, tuodidesnė gyvenimo

dalis praleidžiama nedirbant ir tuo mažiau pajamų vartojama einamuoju momentu.

Ekonominis augimas taip pat lemia didesnį taupymą, ekonomikai augant vartotojai

uždirba ir taupo daugiau, negu sutaupo ankstesnės kartos dirbantieji, dabartiniai

pensininkai santaupas leidžiantys vartojimo reikmėms. Dirbančiojo taupymas atsveria

dabartinio pensininko sukaupto turto vartojimą“

Vartojimas ekonomikoje reiškia prekių ir paslaugų įsigijimą, naudojimą.

Vartodami mes tenkiname savo poreikius. Ši sąvoka yra priešinga kaupimui,

investavimui, nes to, ką suvartojame, pinigų, kuriuos išleidžiame čia ir dabar,

neatidedame ateičiai, turtui kaupti.

Kad šis kaupiamas turtas galėtų užtikrinti finansinį saugumą, būtina tinkamai

įsivertinti ir sekti finansiniais prioritetais. Greito prieaugio norėtųsi visiems, tačiau

svarbiausia užtikrinti saugų, nors ir nedidelį augimą, apsisaugoti nuo netekimo rizikos ir

tik tuomet siekti didesnio prieaugio.

Taigi, finansiniai prioritetai išsidėliotų taip:

Kaupimas (kuris turi ne vieną tikslą, bet apie tai kitame skyriuje)

Draudimas

Investavimas

Tačiau gyvenimo ciklo teorija ir finansiniais prioritetais vadovaujasi ne visi, nes

daugeliui mūsų iškyla sunkumų valdant savo poreikius ir išlaidas. Juk kai labai norisi

įsigyti kažkokį daiktą, sunku save priversti turimus pinigus atsidėti ateičiai. Taip elgtis

būna itin sudėtinga savarankiško gyvenimo pradžioje, kai pradedama studijuoti, gyventi

atskirai nuo tėvų, gaunamos pajamos yra nedidelės, o poreikiai šiuo gyvenimo etapu yra

bene didžiausi: reikia įgyti išsilavinimą (už kurį dažnai tenka mokėti), mokėti už būstą,

19

transportą, o kur dar smulkesni, bet taip pat kainuojantys norai: pasipuošti, pramogauti ir

pan. Ir nesvarbu kokio dydžio yra gaunamos pajamos, su iššūkiais tinkamai

paskirstyti pajamas susiduria visi. Tokioje situacijoje svarbiausia atskirti poreikius nuo

norų ir juos įgyvendinti prioritetų pasirinkimo tvarka.. Apie tai daugiau mes pakalbėsime

kituose skyriuose, o toliau kiek plačiau aptarkime minėtus finansinius prioritetus.

Individualus darbas

Klausimai diskusijai ir žinių patikrinimui

1. Kas sukūrė gyvenimo ciklo hipotezę? Ką ji teigia?

2. Kodėl būtina kaupti visais gyvenimo ciklo etapais?

3. Kas yra vartojimas? Kodėl jis savo reikšme priešingas kaupimui ar investavimui?

4. Išvardinkite finansinius prioritetus mažėjimo tvarka. Kodėl jie išdėstyti būtent taip?

5. Su kokiais iššūkiais susiduriama siekiant kaupti?

7-10 paskaitos

4. Taupymas. Kaupimas.

Filmuotos medžiagos „Stresas netekus darbo: santaupų ekonomika“

peržiūra ir analizė. . www.youtube.com

Kodėl taupyti verta? www.pinigubite.lt Dėstymas. Užduoties suformulavimas

grupėms.

http://www.aviva.lt/lt/pensiju_fondai/kodel_verta_kaupti_II-

osios_pakopos_pensiju_fonduose/


Varanauskienė.Vilinius, 2009. 49 psl. – 58 pensijų fondai . (Kai kuri informacija

paseno, o kai kuriomis temomis galima pasinaudoti.)

https://www.manofinansai.lt/files/1p_medziaga_moksleiviui.pdf 1 skyriaus 2,3,4

punktai

http://www.delfi.lt/verslas/manolitai/a-baksinskas-ka-turetu-zinoti-iseinantis-i-pensija-

zmogus-papildomai-kaupes-pensiju-fonde.d?id=63913366



http://www.delfi.lt/verslas/manolitai/a-baksinskas-ka-turetu-zinoti-iseinantis-i-pensija-zmogus-papildomai-kaupes-pensiju-fonde.d?id=63913366


20

Uždaviniai

Suprasite, kuo svarbus taupymas. Kaip jo reikšmė, nauda keičiasi finansiškai

stabiliu ir sudėtingu laikotarpiais

Gebėsite pakomentuoti, kas yra finansinis rezervas, koks jo rekomenduojamas

dydis ir kodėl, kada jį galima naudoti ir kur patarti kaupti bei laikyti.

Ar girdėjote, kad Didžiosios Britanijos princas Čarlzas turi įprotį pasibaigus dantų

pastai prakirpti kitą tūtelės galą ir iškrapštyti neišspaudžiamus likučius? O garsioji

vokiečių kilmės manekenė Klaudija Šifer viename interviu yra prisipažinusi, jog

nesigėdija pasidėti į šaldytuvą nebaigto valgyti obuolio, užuot išmetusi jį į šiukšlių

dėžę.

Šeimininkė, 2009 m. gegužės 6 d.

Daugelis iš mūsų tikime, jog kur kas smagiau gyventi nevaržomai, o pritrūkus

pinigų rasim iš kur prisidurti, pavyzdžiui, galėsime pasiskolinti. Ir tik susidūrus su

finansinėmis problemos, kaip pavyzdžiui, netekus darbo arba nutikus nelaimei,

pradedame taupyti. Tačiau taupyti reikia ne tik susidūrus su problemomis.

Taupymas – tai pastangos sumažinti išlaidas atsisakant tam tikrų prekių ir

paslaugų, ribojant jų kiekį ar ieškant pigesnių alternatyvų.

Kai kurie žmonės taupymą ar biudžeto vedimą lygina su dieta, savęs

ribojimu arba kažkuo, kuo turėtų rūpintys tik nepasiturintys. Tačiau taupymas

arba taupumas yra tiesiog ekonomiškumas. Taupant nebūtina savęs varžyti.

Svarbiausia pasistengti gauti maksimalią naudą iš kiekvieno išleidžiamo lito. Pavyzdžiui,

jei tas pats kilogramas bulvių vienoje parduotuvėje kainuoja 4 litus, o kitoje – tik du su

puse, kodėl nenusipirkus jų pigiau?

Dažnai taupymą prisimename tik susidūrę akis į akį su finansinėmis problemomis,

kaip neišvengiamą priemonę, padėsiančią išgyventi finansiškai sunkiu laikotarpiu. Taip

nutinka todėl, kad turėdami pinigų neskaičiuojame kiekvieno savo cento ir sutinkame

mokėti didesnę kainą už tas pačias prekes ir paslaugas mainais už patogumą, laiko

sutaupymą ir pan. Tačiau reiktų atminti, jog turto vertė auga ne švaistant pinigus, o

ieškant būdų gauti didžiausią naudą iš savo disponuojamų pajamų. Tad jei

21

finansiškai sunkiu laikotarpiu taupymas padeda išgyventi, stabiliu metu – padės sukaupti

ar padidinti jau sukaupto turto vertę bei taip susikurti saugesnį ateitį.

Disponuojamos pajamos – tai pajamos, atskaičius tiesioginius mokesčius. Šias

pajamas gali valdyti ir išleisti savo nuožiūra.

Pinigų srautų valdymas .. Kas yra pinigų srautai? Swedbanko finansų

instituto parengta medžiaga. 1/ 2,3.

Pajamos yra ribotos...

Pajamos gaunamos kartą ar du per mėnesį, o išlaidas patiriame kasdien

Dažniausiai pajamos yra fiksuoto dydžio, o išlaidos ne.

Trys pajamų rūšys:

1. Pastovios pajamos

2. Dalis pajamų fiksuotos– dalis kintamos/

3. Nepastovaus dydžio pajamos.

Keturių rūšių išlaidos:

1. Kasdienės išlaidos

2. Santaupos/ išlaidos saugumui

3. Išlaidos pajamų augimui

4. Labdara

Komentarai papildomoje Swedbanko medžiagoje. Pridedama prie paskaitų

medžiagos.

Būdų sutaupyti galima atrasti beveik visose srityse, tai labiausiai priklauso nuo

patiriamų išlaidų dydžio ir būtinumo. Tačiau kurias išlaidas mažinti vertėtų rinktis

atsakingai. Pavyzdžiui, siekti sutaupyti sveikatos sąskaitą yra neracionalu, nes vėliau tai

gali kainuoti keleriopai daugiau bei padaryti neatitaisomos žalos. Daugeliu atveju

nereikia ir nieko visiškai atsisakyti (nebent tokių vertės nekuriančių išlaidų kaip tabakui ir

pan.) – pakanka prekėms ar paslaugoms surasti pigesnes ar nemokamas alternatyvas.

Taupymas neturėtų apkartinti gyvenimo ar tapti jo tikslu, tiesiog paskatinti racionaliau

daryti ir vertinti patiriamas išlaidas. Daugiau apie būdus sutaupyti pakalbėsime

susipažinę su biudžetu.

22

Kaupimas

Taupymas ir kaupimas dažnai naudojami kaip sinonimai. Tačiau būtų tiksliau, jei

taupymu vadintume siekį sumažinti išlaidas, o sutaupytos sumos atidėjimą santaupoms –

kaupimu. Skirtingais gyvenimo ciklo etapais keičiasi žmonių tikslai ir pinigų srautai,

tačiau būtinybė kaupti neišnyksta. Tad ugdyti santaupų kaupimo įpročius vertėtų pradėti

kuo anksčiau.

Kaupimas – tai piniginių lėšų rinkimas, jų kiekio ir vertės didinimas. Sukaupta

suma vadinama santaupomis.

Kaupimą galima pavadinti pareiga sau. Anglų kalboje netgi yra posakis „first pay

yourself“, ką išvertus reikštų „pirmiausia susimokėk sau“. Tuo norima pasakyti, jog

santaupos reikėtų atidėti ne kas liko po visų išlaidų mėnesio pabaigoje (nes taip

vargu ar pavyks ką sukaupti), o pirmiausia atidėti santaupoms ir tada likusias

pajamas paskirstyti kitoms išlaidoms.

Rekomenduojama, kas mėnesį kaupimui skirti bent 10 proc. savo pajamų, o

likusius - paskirstyti kasdienėms reikmėms. Pavyzdžiui, jei per mėnesį namų ūkis gauna

3 000 Lt pajamų, 300 Lt rekomenduotina atidėti santaupoms.

Kodėl gi turėtumėte kas mėnesį sumažinti savo laisvai disponuojamų pajamų

sumą tam, kad galėtumėte kaupti pinigus - juk atrodytų jie ir yra skirti leisti? Mūsų norai

yra beribiai, o tuo tarpu pajamos ribotos. Tad labai dažnai reguliarių einamojo mėnesio

pajamų nepakanka įsigyti vertingesniam reikiamam daiktui ar, pavyzdžiui, išvykti

atostogauti. Be to, jei dėl kokios nors priežasties netenkama galimybės dirbti, gaunamų

pajamų (ligos pašalpos, nedarbo išmokos ir pan.) gali nepakakti net būtiniems poreikiams

užtikrinti. Taip pat negalime būti tikri, jog visą laiką galėsime išlaikyti vienodą pajamų

lygį, o išlaidos taip greitai nesiamortizuoja.

Visais šiais ir kitais nepaminėtais atvejais yra būtinos santaupos, kurias turime

sukaupti, kol tai leidžia mūsų finansinės galimybės. Žinoma, galima manyti, jog prireikus

galime pasiskolinti. Tačiau tokiose situacijose, kai netenkama darbo pajamų, paskolą

gauti iš finansų institucijos gali būti neįmanoma. Net jei sugebėsite pasiskolinti iš draugų

ar artimųjų, paskolą teks grąžinti, t.y. jos dengimui teks atiduoti tam tikrą pajamų dalį ir

tai yra beveik tas pats, kas pinigų kaupimas. Skirtumas tik toks, kad kaupiant už turimas

santaupas galime gauti palūkanas, o skolinantis, už šią galimybę mums teks mokėti

23

palūkanas. Tad galima sakyti praradimas dvigubas – netenkame galimų palūkanų už

kaupiamą sumą ir mokame palūkanas už gautą paskolą.

Išskiriami keturi pagrindiniai kaupimo tikslai:

1. Pinigų atsarga (arba kitaip „Juodos dienos“ rezervas, finansinė apsauga);

2. Senatvei (pensijai);

3. Vaikams;

4. Asmeniniams tikslams.

Pirmieji du yra svarbūs visais finansinio gyvenimo ciklo etapais ir ekonominiais

laikotarpiais, o kitų svarba kinta priklausomai nuo aplinkybių. Apie kaupimą

asmeniniams tikslams kalbėsime tolimesniuose skyriuose nagrinėdami finansinį

planavimą, tad dabar plačiau aptarkime kitus kaupimo tikslus.

Pinigų atsarga

Tam tikrą sumą santaupų privalo turėti kiekvienas namų ūkis. Tos santaupos

dažnai vadinamos „juodos dienos“ ar finansiniu rezervu ir yra skirtos situacijoms, kuomet

netikėtai nutrūksta pajamos arba nutinka nelaimė, kuri pareikalauja didelių išlaidų.

Tokios santaupos turėtų siekti bent 6 mėn. namų ūkio pajamų dydį. Kodėl būtent 6 mėn.?

Skaičiuojama, jog paprastai naujam darbui susirasti, o tuo pačiu ir savo finansinei

padėčiai pataisyti, reikia iki pusės metų. Tačiau ekonominės ar finansų krizės laikotarpiu

darbo paieškos gali užtrukti ir ilgiau, todėl esant galimybei „juodos dienos“ santaupų

suma turėtų būti dar didesnė.

Kam gi reikia tos pinigų atsargos? Pirmiausia, prisitaikymui prie mažesnio

biudžeto dėl sumažėjusių ar netektų pajamų. Šis rezervas gali būti panaudotas ir

neplanuotiems, bet būtiniems pirkiniams ar paslaugoms, pavyzdžiui, nepataisomai

sugedo šaldytuvas, didelės sveikatos priežiūros išlaidos ir pan. Tačiau šio rezervo lėšų

nederėtų naudoti spontaniškiems, kasdieniam pirkiniam pritrūkus reguliarių pajamų. Nes

pinigai išleidžiami gerokai greičiau, nei uždirbami ar juo labiau sukaupiami. Be to,

„juodos dienos“ rezervas yra būtinas, nepaisant kokio dydžio pajamos gaunamos ar

ekonominė situacija šalyje, nes darbo galime netekti bet kada. O kuo didesnės pajamos

buvo gautos, tuo sudėtingiau gali būti prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių dėl lig tol

prisiimtų finansinių įsipareigojimų, tuometines finansines galimybes atitikusio būsto

išlaikymo kaštų ir pan.

24

Rezervo lėšos turėtų būti lengvai prieinamos. Jos negali būti suinvestuotos į

vertybinius popierius ar nekilnojamąjį turtą, nes šiuos turto formos yra nelikvidžios, t.y.

prireikus nepavyks greitai gauti grynųjų pinigų. Patogiausia tokias santaupas laikyti

kaupiamajame (taupomajame indėlyje): šis paslauga sudaro galimybes gauti palūkanas

bei bet kada atsiimti savo santaupas. Jei nepasibaigus sutarties laikotarpiui atsiimama ne

visa indėlio suma, yra galimybių neprarasti sukauptų palūkanų. Tačiau apie finansines

kaupimo priemones pakalbėsime skyriaus pabaigoje.

Kaupimas senatvei

Retas jaunas žmogus galvoja apie senatvę. Juk dar visas gyvenimas prieš akis!

Tačiau apie gyvenimą pensijoje vertėtų susimąstyti vos pradėjus dirbti. Statistika rodo,

jog vidutinis senjoras išėjęs į pensiją gauna tik pusę buvusių pajamų, o tam, kad

gyvenimo kokybė būnant pensininku žymiai nepasikeistų, būtina gauti bent 70 proc.

ankstesnio uždarbio. Vadinasi, finansiškai saugiai pensijai reikia ruoštis iš anksto ir

kaupti.

Lietuvoje 2004 m. įvykdyta pensijų reforma, po kurios šalyje pradėjo galioti trijų

pakopų pensijų sistema. Pirmoji pakopa – tai valstybės mokama pensija, kurią

sulaukęs tam tikro amžiaus gauna kiekvienas pilietis, nes visą gyvenimą dirbdamas

mokėjo mokesčius valstybei. Antroji pakopa – tai dalies pajamų kaupimas privačiuose

pensijų fonduose. Nusprendus pasirašyti II-os pakopos pensijų sutartį, netenkama dalies

valstybinės pensijos. Ji sumažės, nes dalis būsimai pensijai skirtų lėšų pervedama į

gyventojo pasirinktą fondą. Į pensijų fondą pervedama pinigų suma išskaičiuojama iš

gyventojo mokamų mokesčių, t.y. sprendimas dalyvauti II-os pakopos pensijų fondų

sistemoje nemažina gyventojo gaunamų pajamų dalies. Kaupiant II-os pakopos pensijų

fonduose sulaukus pensijos gaunamos dvi išmokas – vieną valstybės mokamą, o kitą -

privataus pensijos fondo. Kuo anksčiau pradedama kaupti pensijų fonduose, t.y.

investuoti, tuo labiau tikėtina, kad būsima pensija bus didesnė.

III-oji pakopa yra savarankiškas kaupimas, kuris įtakos valstybinės pensijos

dydžiui nedaro. Nusprendus dalyvauti šioje pakopoje, galima pasinaudoti III-ios pakopos

pensijų fondais, kurie gyventojo pervedamas lėšas taip pat investuos. III-ios pakopos

pensijų fondais gali naudotis tik tie asmenys, kurie yra sudarę II-os pakopos pensijų

sutartis.

25

Kaupimas vaikams

Sprendimas susilaukti vaikų turės įtakos ir finansiniam šeimos gyvenimui.

Pirmaisiais vaiko metais didžiąją jo išlaidų dalį sudaro kasdienė priežiūra, tačiau atžalai

augant didėja ir išlaidos – išaugami rūbeliai, avalynė, išlaidos auklei, darželyje,

mokykloje ir t.t. Atžalai pasiekus studijų metus išlaidos gali dar labiau išaugti. Gali tekti

mokėti už mokslą, gyvenimą kitame mieste, būstą, keliones ir pan. Todėl tėvai šioms

išlaidoms turėtų pasistengti pasirengti iš anksto.

Taigi, reguliarus taupymas ir kaupimas užtikrina saugią finansinę ateitį ir

svajonių įgyvendinimą. Tačiau nėra lengva kas mėnesį iš savęs „atimti“ tam tikrą

pinigų sumą vardan saugesnės ateities ar tikslų. Todėl, jei nepasitikima savimi, galima

pasitelkti papildomas priemones, padėsiančias užtikrinti atsidėjimą santaupoms:

- periodinis mokėjimas. Jo dėka pasirinktą dieną iš banko sąskaitos automatiškai į

nurodytą sąskaitą bus pervedama nurodyta pinigų suma. Taip niekada nebus

pamirštama ir nepasiduodama pagundai kurį nors mėnesį pasilikti daugiau

disponuojamų pajamų.

- mokėjimo kortelės limitai. Jei atsidėti kaupimui nepavyksta dėl polinkio į

spontaniškas išlaidas ar pajamos sąskaitą papildo nereguliariai, padėti galėtų

sumažinti mokėjimo kortelės išlaidų ir/ar išgryninimo limitai, kurie fiksuoja, kiek

galima per dieną išleisti ar išsigryninti pinigų.

Taigi, visų pirma reiktų pasirūpinti savo finansiniu saugumu ir gerove, o tik tada

leisti pinigus kitų poreikių tenkinimui.

Klausimai grupių darbui, analizei ir diskusijoms

1. Kuo skiriasi taupymas nuo kaupimo? Pateikite praktinį pavyzdį.

2. Kuo svarbus taupymas? Kaip jo reikšmė, nauda keičiasi finansiškai stabiliu ir

sudėtingu laikotarpiais?

3. Kada reikia taupyti? Kodėl?

4. Kaip manote, kokie žmonės taupo labiausiai? Kodėl?

5. Kodėl, Jūsų nuomone, žmonės, jei neverčia aplinkybės, taupo nenoriai? Kas labiausiai

skatina taupyti?

6. Kada reikia kaupti? Kodėl?

26

7. Kiek pajamų rekomenduojama skirti kaupimui? Kokie iššūkiai gali sutrukdyti atsidėti

būtent tokio dydžio sumą?

8. Kokie skiriami pagrindiniai kaupimo tikslai?

9.Pakomentuokite, kas yra finansinis rezervas, koks jo rekomenduojamas dydis ir kodėl,

kada jį galima naudoti ir kur patarti kaupti bei laikyti.

10. Ar Jūs turite sukaupę 6 mėn. pajamų dydžio finansinį rezervą? Jei ne,

pakomentuokite, kokios to priežastys. Jei taip, pakomentuokite, kaip ilgai tai truko ir

kokiomis priemonėmis, būdais, jums tai pavyko padaryti.

11. Ar kaupiate pensijai? Kaip manote, ar daug žmonių kaupia savo pensijai? Kodėl?

12. Kodėl svarbu yra kaupti pensijai? Kokie galimi būdai tai daryti?

13. Kodėl rekomenduotina kaupti vaikams?

14. Kokios galimos pagalbinės finansinės priemonės, padėsiančios užtikrinti kaupimą?

Trumpai apibūdinkite jų teikiamas galimybes.

15. Ar jūs kaupiate? Ar naudojatės kokiomis nors finansinėmis priemonėmis? Jei taip,

kas lėmė jų pasirinkimą? Jei ne, pakomentuokite savo sprendimą nesinaudoti

finansinėmis priemonėmis.

Klausimai

1. Apie ką turėtų galvoti tapytojas, kam nors patikėdamas savo pinigus

a) saugumą, patikimumą, ir likvidumą

b) saugumą, pelningumą ir likvidumą

c) saugumą, pelningumą ir riziką

d) patikimumą, pelningumą ir riziką

2. Ką reiškia likvidumas

a) santaupų investavimo rizika

b) santaupų investavimo pelningumas

c) kiek patikima organizacija, kuriai patikėjote savo santaupas

d) Kaip lengvai galima prireikus atgauti įdėtus pinigus

3. Kas parodo, kaip lengvai santaupos ir kitos investicijos gali būti paverstos

grynaisiais pinigais?

a) pajamingumas

b) patikimumas

27

c) likvidumas

d) pelningumas

Ats. 1—b,2- d, 3- c,

Išaiškinamas ir užduodamas savarankiškas darbas –2 val.

11-12 paskaitos

5. Kaupimo priemonės ir palūkanos

Uždaviniai Suprasite finansinio rezervo kaupimo ir laikymo priemones

Sužinosite kaupimo priemonės ir palūkanų rūšis, jų skirtumus.

Moteris per klaidą į šiukšliadėžę išmetė maišą, kuriame laikė 12 tūkst. svarų sterlingų, pranešė

„Sky News.“ Moters duktė, susigriebusi, kas įvyko, kreipėsi į šiukšles išvežiojančios kompanijos

vadovus ir paprašė rasti išmestus pinigus, tačiau 14 darbuotojų brigada nesugebėjo rasti pinigų.

Manoma, kad sužinoję apie tokią pinigų sumą, pakliuvusią į šiukšlyną prie Horšamo miesto, čia

suplūs daugybė žmonių, todėl šiukšles išvežiojančios kompanijos vadovybė jau išplatino

pranešimą, kuriame žmonės raginami „net negalvoti apie bandymus rasti pinigus.“ Manoma, kad

moters santaupos niekada nebus rastos.

Interneto portalas 15min.lt, 2009 rugsėjo 11d.

Kurgi santaupas reiktų kaupti? Galbūt atrodytų, jog patogiausia ir saugiausia, kai

santaupos netoli savęs, pavyzdžiui, namuose. Tačiau kaupimas kojinėse ar čiužiniuose

nėra finansiškai naudingas, nes laikomi pinigai praranda savo perkamąją galią, kurią bent

dalinai padeda išlaikyti finansinių institucijų už jose laikomus indėlius mokamos

palūkanos. Be to, laikyti pinigus namuose nėra saugu dėl nusikalstamumo, gaisrų ir pan.

Žinoma, namuose laikomi pinigai yra labai likvidūs, t.y. juos galime pasiimti ir naudoti

kada tik panorėję. Kita vertus, tai kelia pavojų, kad lengvai prieinami pinigai bus išleisti

netinkamiems tikslams. Todėl trumpai supažindinsime su keliomis finansinėmis

paslaugomis, kurios padės saugiai kaupti ir laikyti santaupas.

Taupomasis (kaupiamasis) indėlis. Tai finansinė paslauga, skirta didesniam pirkiniui ar

piniginiam rezervui kaupti. Ši paslauga sudaro galimybes indėlio sąskaitą papildyti, o už

visus sąskaitoje esančius pinigus mokamos fiksuotos palūkanos. Kaskart įnešus

papildomą įnašą į indėlio sąskaitą palūkanos perskaičiuojamos, t.y. mokamos nuo

28

didesnės sumos. Nusprendus kaupti taupomajame indėlyje, tam tikram laikotarpiui

sudaroma sutartis. Jeigu sutarčiai nepasibaigus prireikia pinigų, dalį jų per sutartyje

numatytą laikotarpį galima pasiimti, o sukauptos palūkanos nėra prarandamos.

Terminuotasis indėlis. Šis indėlis nuo taupomojo skiriasi tuo, jog į sąskaitą negalima

pervesti pinigų kada tik panorėjus, t.y. negalima jo papildyti. Dėl šios priežasties,

terminuotasis indėlis yra patogesnis sukaupus šiek tiek didesnę sumą pinigų. Svarbu

žinoti tai, jog sugalvojus atsiimti dalį ar visus pinigus iš terminuoto indėlio nepasibaigus

sutarčiai, prarandamos sukauptas palūkanas, todėl būtina tinkamai įvertinti laikotarpį,

kuriam sudaroma indėlio sutartis. Tačiau nors taupomasis indėlis turi privalumą –

galimybę jį bet kada papildyti nauja suma, jo palūkanos paprastai mažesnės nei

terminuotojo.

Obligacijos. Nors suma, kurios pakaktų įsigyti obligacijų, dažniausiai nėra didelė, visgi

patogiau šią priemonę rinktis jau sukaupus didesnę santaupų sumą. Obligacijas

dažniausiai išleidžia didelės kompanijos arba šalies Vyriausybė. Įsigyjant obligaciją

skolinama jos išleidėjui (jis vadinamas emitentu) – kompanijai arba Vyriausybei. Tačiau

Vyriausybės obligacijos yra laikomos mažiau rizikingomis, nes tikimybė, kad

bankrutuotų šalis yra labai maža. Išleidžiant obligacijas paprastai nurodomos už

skolinimą mokamos palūkanos bei terminas, po kurio bus galima atgauti paskolintą sumą.

Tačiau obligaciją galima parduoti ir anksčiau, neprarandant jau gautų palūkanų.

Gyvybės draudimas. Ši finansinė paslauga itin tinka vaikų ateičiai kaupti. Sudarius

sutartį atidaroma speciali sąskaita, į kurią per pasirinktą laikotarpį, pavyzdžiui, iki vaiko

pilnametystės, reguliariai moka nustatytas įmokas. Taip pat tėvai gali pasirinkti amžių,

kuomet vaikas galės atsiimti sukauptą sumą. Ši paslauga gali atrodyti panaši į taupomąjį

indėlį, tačiau sutartis sudaroma gerokai ilgesniam laikotarpiui – 10-20 metų, o ir įmokos

atliekamos nustatytu periodiškumu. Be to, sutarties laikotarpiu galioja ir gyvybės

draudimo paslauga.

Vaiko fondas. Tai priemonė skirta kaupti vaiko ateičiai. Šiuo atveju tėvai (gali ir kiti

suinteresuoti asmenys) reguliariai moka pasirinktą sumą į pasirinktą fondą, o jų įmokos

investuojamos. Nusprendę labiau rizikuoti ir sulaukę sėkmės, tėvai galės džiaugtis

didesniu pelnu, tačiau pasirinkus konservatyvesnę kryptį net ir ekonominio nuosmukio

29

laikotarpiu išsaugos sumokėtas įmokas. Pasibaigus sutarčiai sukaupta suma gali

disponuoti vaikas, kurio vardu buvo sudarytas fondas.

Naudotis finansinėmis kaupimo priemonėmis ir paslaugomis rekomenduotina dėl

trijų priežasčių:

1. Saugumas. Lėšos kaupiamos finansinėje institucijoje yra saugesnės nei

laikomos namuose (dėl nusikalstamumo ir nelaimių tikimybės).

2. Pelningumas. Finansinių paslaugų ir priemonių pelningumas skiriasi, tačiau

bet kokiu atveju tai teikia vienokio ar kitokio dydžio grąžą, kuri bent iš dalies

kompensuoja pinigų vertės praradimai.

3. Kaupimo garantija. Kai kurios priemonės automatiškai įskaito įmokas iš

banko sąskaitų, t.y. nereikia atskiro sprendimo pervesti dalį pajamų, kuomet galime

sudvejoti ir to nepadaryti. Be to, ilgalaikio kaupimo priemonės kaip vaiko fondas ir pan.

riboja pajamų pasiekiamumą nesuėjus numatytam terminui, taigi tai apsaugo nuo jų

išleidimo nepagrįstais motyvais, pavyzdžiui, pritrūkus kokiam pirkiniui.

Naudojantis finansinėmis priemonėmis gali būti gaunamos dviejų tipų palūkanos

– paprastosios ir sudėtinės. Paprastųjų palūkanų atveju prieaugis kaskart skaičiuojamas

nuo pradinės sumos (žr. 3 pav.).

3 pav. Paprastųjų palūkanų skaičiavimo schema

Įnešus 1000 Lt dviem metams, pirmaisiais 5 proc. palūkanos bus priskaičiuotos

nuo pradinės sumos (1000 Lt) ir nors antraisiais metais jau bus sukaupta (1050 Lt), 5

proc. palūkanos bus vis tiek skaičiuojamos nuo pradinės pirmųjų metų sumos (1000 Lt).

Tuo tarpu sudėtinės palūkanos kaskart skaičiuojamos nuo sukauptos sumos (žr. 4

pav.). Pavyzdžiui, padėjus 1000 Lt indėlį 5 metams už 5 proc. metinių palūkanų, po metų

būs uždirbta 50 Lt palūkanų. Antraisiais metais palūkanos jau bus skaičiuojamos nuo

investuotos sumos (1000 Lt) ir per ankstesnį laikotarpį būtų sukaupta palūkanų (50 Lt),

t.y. 1050 Lt. Taigi jos sieks 52,5 Lt.

Investicijų pradžia

- įnešama 1000 Lt Po metų priskaičiuojama

palūkanų: 1000*0,05=50 Lt

Po antrų metų priskaičiuojama

palūkanų: 1000*0,05=50 Lt

Investicijų pradžia -

įnešama 1000 Lt Po metų priskaičiuojama

palūkanų 1000*0,05=50 Lt

Po antrų metų palūkanos skaičiuojamos ir

nuo indėlio (1000 Lt) ir nuo pirmais metais

sukauptų palūkanų (50 Lt). Taigi:

1050*0,05=52,5 Lt

30

4 pav. Sudėtinių palūkanų skaičiavimo schema

Sudėtinės palūkanos - tai palūkanos, apskaičiuojamos kiekvieno palūkanų periodo

pabaigoje nuo vertės, buvusios palūkanų periodo pradžioje. Pasibaigus pirmajam

periodui, sudėtinės palūkanos skaičiuojamos tik nuo investuotos (pradinės) sumos,

tačiau vėlesniais periodais sudėtinės palūkanos skaičiuojamos nuo investuotos

(pradinės) sumos ir susikaupusių palūkanų kartu.

Klausimai individualiam darbui.

1. Kokia iš Jums žinomų priemonių labiausiai tinka finansiniam rezervui kaupti? Kokia

jam laikyti?

2. Kokia iš Jums žinomų priemonių labiausiai tinka kaupti vaikams? Kodėl taip

manote?

3. Kuo rizikuojama įsigyjant obligaciją? Kokios obligacijos mažiausiai rizikingos?

4. Dėl kokių priežasčių rekomenduotina kaupimui naudoti finansines priemones ir

paslaugas?

5. Kokias palūkanų rūšis žinote? Kuo jos skiriasi? Kurios kitoms sąlygoms nesiskiriant

užtikrina didesnę grąžą?

Individualių darbų pristatymas ir analizė

UŽDUOTIS

1. Tarkime, jog kiekvienų metų pradžioje į indėlį banke padedate po 2000 Lt.

Pirmuosius 3 metus gaunate 3 proc. metines (sudėtines) palūkanas, o kitus 2 metus –

4 proc. metines palūkanas. Jeigu palūkanos perskaičiuojamos tik kartą metuose,

kiek iš viso palūkanų būsite uždirbę trečiųjų metų pabaigoje? Kokią dalį

(procentais) „pelno“ nuo savo įneštų pinigų uždirbsite per 5 metus?

Metai Bendra suma metų

pradžioje

Palūkanos per

metus

Bendra suma metų

pabaigoje

1 2000 Lt

2

3

4

5

31

13-16 paskaitos

6. Investavimas

Uždaviniai

Žinosite svarbiausias investavimo taisykles

Žinosite, kuo skiriasi obligacijos ir akcijos?

Gebėsite nurodyti likvidaus turto pavyzdžius

Dėstymas. Internetinės svetainės www.investavimas.lt peržiūra ir analizė. Kaip

atsakingai valdyti savo finansus?

Filmuotos medžiagos Šimulienė Rasa „Paprastas šeimos biudžeto tvarkymas ir

investavimas mažomis sumomis“ www. youtube.com peržiūra ir diskusija šia tema.

Darbas grupėse apie investavimą.


Varanauskienė. Vilnius, 2009. 29-46 psl. Taupymo ir investavimo priemonės

„Man gresia aštuoneri metai kalėjimo“, – bando šypsotis Daina, tačiau jos akys išduoda didžiulį

sielvartą. Moteris investavo visas santaupas, užstatė butą, sodybą ir žemę, iš artimųjų pasiskolino

pinigų, paėmė paskolą iš banko, o didžiąją dalį lėšų tikėjosi atgauti iš Europos Sąjungos fondų.

Deja, nepavyko. „Gailiuosi, kad lindau į tą sritį, kurios neišmanau, kad nepasisamdžiau

patyrusio konsultanto“, – šiandien sako Daina.

Interneto portalas 15min.lt, 2010 sausio 29d

http://m.15min.lt/id/zmones/lietuviai/gyvenimas-spaudzia-i-kampa-ar-naujas-kaprizas-3-

81984Žodis „investavimas“ daugeliui skamba intriguojančiai. Labiausiai, ko gero, dėl

žinių stokos: nedaug ką apie tai išmanome, girdėjome, jog galima daug užsidirbti, o dar

tos smalsumą žadinančios nepažįstamos sąvokos „obligacijos“, „vertybiniai popieriai“,

„likvidumas“, „finansų rinkos“ ir t. t. Šioje temoje visko apie investavimą tikrai

nepapasakosime, bet supažindinsime su investavimo pradmenimis.

http://www.investavimas.lt/

32

Investavimas – tai turimo turto (finansinio ar kitokio) „įdarbinimas“ tikintis pelno.

Investuojant gaunamas pelnas vadinamas investicijų grąža.

Labai paprastai tariant investavimą galėtume pavadinti rizikingu kaupimu. Nes jo

tikslas, kaip ir kaupimo, padidinti turto vertę. Tik kaupimo atveju paprastai turtas dar tik

kaupiamas, formuojamas, o investuojant finansinio turto paprastai reikia jau turėti ir

siekiama tik padidinti jo vertę.

Namų ūkių, gyventojų finansiniam turtui dažniausiai priskiriami grynieji

pinigai arba banko sąskaitoje laikomi pinigai, indėliai, įsigytos akcijos arba kiti

vertybiniai popieriai, lėšos, pervestos į investicinius fondus arba sukauptos pagal

gyvybės draudimo ar pensijų sutartis, santaupos, laikomos finansų įstaigose, ir pan.

Finansiniu turtu galime laikyti ir teisę/susitarimą, pagal kurį ateityje bus gaunama

sutarta pinigų suma, taip pat kitiems (draugams, įmonėms, valstybei ir pan.)

suteiktos paskolos, kurios ateityje bus grąžintos.

Tačiau negalima rizikuoti visa turto verte. Jį reikia padalinti. Dalis jo turėtų būti

skirta finansinei apsaugai (juodos dienos santaupos, draudimas ir pan.), tik likusią dalį

galima investuoti ir siekti pasipelnyti. Kodėl tik tada? Nes investavimas yra rizikinga

finansinė veikla.

Investicijų rizika – tai uždarbio ir nuostolių tikimybė, investicijų vertės svyravimas.

Dažnai žmonės nori didelio uždarbio su maža rizika, tačiau kuo vertė labiau svyruoja, tuo

didesnė tikimybė, kad, kai prireiks susigrąžinti investuotus pinigus, jų galima neatgauti

tiek, kiek tikėtasi.

Paprasčiau tariant, investicijų rizika - tai tikimybė, kad investuotos lėšos bus

neatgautos, jau nekalbant apie pelną. Per investicijų laikotarpį investicijų vertė svyruoja

dėl daugelio joms įtaką darančių veiksnių, kurie priklauso nuo investicijų pobūdžio,

srities, regiono ir pan. Tokių veiksnių pavyzdžiai gali būti šalies, į kurios vertybinius

popierius investuojama, ekonominės sąlygos (ekonominė recesija, valiutos krizė ir pan.),

gamtiniai reiškiniai (sausros, potvyniai ir kt., turintys įtakos šalies auginamai, gaminamai

produkcijai, jos kainoms rinkose ir pan.) ir daugelis kitų.

Pavyzdžiui, indėlis taip pat yra investicijų forma. Ši forma laikoma saugia ir

duodančia nedidelę grąžą, palyginti su kitomis investicijų formomis. Todėl indėlis

dažniau vadinamas tiesiog kaupimo, o ne investavimo priemone. Dažniausiai indėlio

33

palūkanos yra fiksuotos, o tai reiškia, kad yra iš anksto žinomas prieaugis (arba kitaip,

pelnas). Išimčių, žinoma, čia yra, nes tam tikros indėlių rūšys (pavyzdžiui, investicinis

indėlis) palūkanų dydžio negarantuoja, tad rinktis reikia atidžiai. Tuo tarpu investuojant

neretai ne tik negalima būti tikram, ar bus gauta ir kiek pelno, bet ir nežinoma, ar tikrai

bus atgauti įnešti (investuoti) pinigai. Todėl kaupimo priemonės, šiuo atveju - indėlis, yra

skirtos savo finansinio turto išsaugojimui. Tuo tarpu investicijos yra skirtos turimo turto

vertės augimui, nes investuojant galima tikėtis didesnio pelno (bet ir rizikuojama labiau,

nes iš turto gali nieko nelikti). Todėl negalima visų savo santaupų ar jų dalies, skirtos,

pavyzdžiui, automobiliui įsigyti ar atostogoms, investuoti. Taip galima likti ne tik be

automobilio ar atostogų, bet ir be pinigų.

Taigi, kai pinigus laikome nerizikingose priemonėse (pavyzdžiui, indėlis ar

trumpalaikės Vyriausybės obligacijos), kalbame apie kaupimą. O kai labiau rizikuojame

siekdami didesnio uždarbio, galvoje labiau turime investavimą.

Ankstesniame skyriuje aptarėme kelias kaupimui skirtas priemones. Investavimui

skirtų priemonių taip pat yra ne viena: akcijos, obligacijos, išvestinės finansinės

priemonės ir kita. Investuoti galima ir į meno dirbinius, vyną ir pan. - tai, kas tikimės, jog

ateityje brangs, arba duos reguliarias pajamas. Apie visas šias priemones dabar

nekalbėsime, bet trumpai skyriaus pabaigoje apžvelgsime populiariausias jų, o dabar

supažindinsime su investicijų klasifikavimu.

Investicijas tikslinga skirstyti pagal keturis pagrindinius kriterijus: pelningumą,

rizikingumą, likvidumą ir laikotarpį, kuriam investuojama (investavimo laikotarpį).

Toliau šiuos kriterijus aptarsime kiek plačiau.

Pelningumas. Pelningumas, parodo, kokio pelno arba kitaip vertės prieaugio galime

tikėtis iš 1 investuoto lito. Sakome „tikėtis“, nes, kaip jau minėjome, investuojant

negalime būti tikri, kokio dydžio pinigų suma bus sukaupta investavimo pabaigoje.

Investicijų grąža – tai rezultatas, kurį galime gauti arba gauname investavę. Tai yra

skirtumas tarp investuotos ir laikotarpio pabaigoje sukauptos pinigų sumos.

Investicijų grąža dažniausiai išreiškiama procentais ir gali būti tiek teigiama (bus

gaunamas pelnas), tiek neigiama (bus patiriamas nuostolis). Pavyzdžiui, jei vieniems

34

metams investavome 1000 Lt ir po metų atsiėmėme 1150 Lt, tai investicijų grąža bus

.15100*1000

10001150proc

Savaime suprantama, kad investuodami norime gauti kuo didesnę investicijų

grąžą. Tačiau svarbu atminti, jog laukiama investicijų grąža yra tiesiogiai susijusi su

rizika. Pavyzdžiui, jei žadama, kad investavę į priemonę A galime uždirbti daugiau nei į

investavę į priemonę B, tai tikėtina, kad pasirinkdami rizikingesnė priemonę A galime

prarasti (arba uždirbti) daugiau nei investavę į priemonę B.

Rizikingumas. Investavimo priemonės skirstomos pagal riziką: nuo mažiausiai iki

labiausiai rizikingų. Pavyzdžiui, įmonės obligacijos yra kur kas rizikingesnės nei indėlis.

Įmonės obligacija - tai dokumentas, įrodantis, kad paskolinome įmonei tam tikrą pinigų

sumą tam tikram laikui ir už tai įmonė mums sumokės sutartas palūkanas. Kodėl tai

rizikinga? Nes blogiausia kas gali nutikti - įmonė gali bankrutuoti, tokiu atveju

susigrąžinti savo investuotus pinigus yra galimybė pardavus įmonės turtą, tačiau ne

visuomet pakaks pinigų visiems kreditoriams taigi yra tikimybė visiškai netekti savo

investuotos (įmonei paskolintos) pinigų sumos arba turėsime jos ilgai laukti, tikėtis

atgauti bent dalį jos.

Kaip jau minėjome, laukiama investicijų grąža ir rizika yra tiesiogiai proporcingos, t.y.

kuo daugiau norima uždirbti, tuo didesnę sutinkame prisiimti riziką patirti nuostolių.

. 5 pav. pavaizduota kaip skirtingos investicinės priemonės išsirikiuoja pagal

rizikingumą ir lauktiną grąžą. Tiesa, jų vieta kreivėje skirtingose situacijose ir skirtingais

ekonomikos laikotarpiais gali šiek tiek keistis. Tai ypač pasakytina apie pačias

rizikingiausias priemones.

35

Likvidumas. Investavimo priemonės skirstomos ir pagal likvidumą. Kitaip tariant, pagal

tai, kaip greitai galima atsiimti savo investuotus pinigus be nuostolių arba su nedideliais

nuostoliais. Pavyzdžiui, jei savo investicijas laikysime indėlyje, pinigus galėsime atsiimti

bet kada. Tiesa, ne visada gausime sukauptas palūkanas, mat tai priklauso nuo indėlio

rūšies ir to ar, pavyzdžiui, nenutraukėme indėlio sutarties anksčiau nei buvo sutarta.

Visai kitaip bus jei investuosime, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą. Tarkime,

nusiperkame pastatą miesto centre tikėdamiesi, kad jo vertė ateityje bus dar didesnė ir

tada galėsime jį pelningai parduoti. Tačiau, jei mums labai greitai prireiktų pinigų, jų taip

paprastai galime ir neatgauti. Juk gali būti, kad to pastato niekas nenorės pirkti arba

nemokės tiek pinigų, kiek mes už jį sumokėjome. Be to, tam, kad jį parduotume reikės

laiko – per dieną to padaryti nepavyks. Taigi tokia investicija nėra likvidi.

Likvidumas – tai galimybė greitai ir su minimaliais nuostoliais turtą paversti

grynaisiais pinigais. Kitaip tariant, turtas laikomas likvidžiu, jeigu jį galima greitai

parduoti, dėl noro greitai realizuoti turtą mažai tikėtina patirti nuostolių, o

pirkimo-pardavimo procesas nekainuoja arba kainuoja nedaug. Taigi pats

likvidžiausias turtas yra pinigai.

Investavimo laikotarpis. Investavimas taip pat gali būti skiriamas į:

Ilgalaikį, kai investuojama ne vieneriems metams arba neribotam

terminui;

Trumpalaikį, kuris paprastai yra iki vienerių metų.

Dar galime išskirti tuos kurie siekia uždirbti iš trumpalaikių kainų svyravimų, dienos ar

kelių bėgyje. Tokie sandoriai neretai vadinami spekuliavimu.

5 pav. Investicinės priemonės pagal lauktiną grąžą ir riziką

36

Spekuliantas - tai asmuo, kuris, naudodamasis trumpalaikiais turto kainos ir vertės

svyravimais, siekia greito pelno. Spekuliantai paprastai orientuojasi į trumpalaikį

investavimą. Jie labai rizikuoja, bet atidžiai seka pokyčius ir greitai į juos reaguoja.

Dėl agresyvaus greito pelno siekio sąvoka „spekuliantas“ dažnai turi neigiamą

atspindį.

Kuo ilgesniam laikotarpiui investuojama, tuo didesnė tikimybė, kad investicijos atneš

pelną. Taigi ilgalaikės investicijos yra mažiau rizikingos.

Warren E.Buffett (Warren E.Buffett (g. 1930) – vienas sėkmingiausių

investuotojų, gyvenantis ir dirbantis JAV) žodžiais „reikia būti godiems tada, kada kiti

yra atsargūs ir būti atsargiam kada kiti yra godūs“. Tuo norima pasakyti, jog

palankiausias metas ilgalaikėms investicijoms yra akcijų kainų smukimo metas, o

investuoti tada, kai investicijų vertė atrodo ypač aukšta jau yra pavojinga, nes yra didelė

tikimybė, kad vertybiniai popieriai yra pervertinti.

Diversifikacija (kitaip - rizikos išskaidymas) – tai santaupų, skirtų investavimui,

paskirstymas skirtingoms investavimo priemonėms pagal rizikingumą, lauktiną

pelningumą ir pan. Tai daroma siekiant sumažinti bendrą investicijų riziką.

Diversifikacija naudinga tuo, kad dalies investicijų situacijai keičiantis į

nepalankią pusę, neprarasime visų savo pinigų. Įsivaizduokime, kad dalį savo santaupų

investavome į akcijas, o kitą dalį - į obligacijas. Nutikus kokiam nenumatytam įvykiui ir

akcijų vertei ėmus mažėti, neprarasime visų savo pinigų. Taip yra dėl to, kad dalį savo

santaupų investavome į obligacijas, kurių vertė dažniausiai kinta priešinga nei akcijų

kryptimi.

Praktinę pažintį su investavimu rekomenduotina pradėti nuo periodinio

investavimo į investicinius fondus. Periodinis investavimas reiškia, kad investuojama tam

tikrą sumą numatytu periodiškumu. Pavyzdžiui, kas savaitę galime investuoti 10, o gal ir

100 Lt. Periodinis investavimas apsaugo nuo didelių nuostolių dėl netinkamo

investicijoms meto, tarp investuotojų vadinamo „įėjimu į rinką“. Įsivaizduokime, jei per

ilgą laiką susitaupome 1000 Lt investicijoms ir apsidžiaugę, kad pasiekėme tikslą, už

visus juos įsigijome įmonės akcijų. Tarkime, kad kitądien po to jų vertė pradėjo mažėti,

taigi mažėja ir visų mūsų investicijų vertė. Po mėnesio akcijų vertei vėl pradėjus kilti,

37

pelno dar negauname, nes mūsų investicijos po nuvertėjimo tesiekia, pavyzdžiui, 800 Lt.

Mums tenka laukti, kol ji pasieks pradinę sumą. Tuo tarpu jei būtume, pavyzdžiui, kas

mėnesį investavę po 100 Lt, tokio nuostolio nebūtume patyrę, o pradėjus augti akcijų

vertei būtume pradėję gauti pelną. Tai gera priemonė pradedantiesiems ir todėl, kad

pradinės investicijų sumos yra nedidelės, tad pradedantysis investuotojas turi galimybę

sukaupti patirties prieš pradėdamas rizikuoti didelėmis sumomis.

Investicinis fondas – tai daugelio investuotojų bendros investicijos, kurias valdo

profesionalus valdytojas, už šį darbą gaunantis atlygį - fondo valdymo mokestį. Tai

labai panašu į mokyklos klasės fondą, į kurį renkami pinigai ir kažkas paskiriamas

atsakingu už jų paskirstymą. Kiekvieno investuotojo dalis fonde išreiškiama fondo

vienetais. Pavyzdžiui, investavęs 1000 Lt į investicinį fondą, įgyjame, tarkime, 3,46

fondo vienetų. Kiekvieno jų vertė nustatoma iš investuotojų investuotų pinigų,

investicijų vertės padidėjimo atėmus mokesčius, kuriuos teks sumokėti

investuotojui, ir padalinus iš bendro vienetų skaičiaus.

Investuotojams, kuriuos žavi aktyvi vertybinių popierių prekyba, patartina pradėti

prekybą virtualiais pinigais, t.y. pabandyti įvairias imitacines kompiuterines programas

internete.

Vos pradėjus investuoti ir priimant pačius pirmus sprendimus apie tai, kur

investuoti arba kaip paskirstyti investicijoms skirtus savo pinigus, pajaučiama, kaip

svarbu turėti žinių apie investavimą. O žinių semtis patartina pradėti skaitant specialią

literatūrą.

Apibendrinant šio skyriaus temą, primename kelis svarbiausius dalykus prieš

pradedant investuoti:

turėkite santaupų atsargą, investuokite ne visas savo santaupas;

pagalvokite, kokiam terminui norite ir galite investuoti dalį savo santaupų;

pagal savo tikslus, investicijoms skirtos pinigų sumos dydį, žinias ir laiką, kurį

galėsite skirti savo investicijoms analizuoti, bei terminą, kuriam investuosite,

pasirinkite investavimo priemonę. Atsižvelkite į jos rizikingumą, likvidumą ir

grąžą, kurios galite tikėtis;

numatykite savo investicijų diversifikaciją; žinokite, kaip paskirstysi savo pinigus

tarp skirtingų priemonių;

38

įgykite žinių ir patirties arba pasitarkite su specialistu.

Nereikėtų pamiršti, kad investavimas suteikia didžiules galimybes, tačiau su

galimybėmis susijusi ir rizika. Todėl investuojant, ypač trumpam laikotarpiui, reikia

turėti nemažą patirtį ir savo investicijas aktyviai valdyti.

Trumpai supažindinsime su keliomis investicinėmis priemonėmis:

Vyriausybės vertybiniai popieriai – tai vertybiniai popieriai (VP), kuriuos išleisdama

valstybė skolinasi, o juos perkantieji suteikia valstybei paskolas. Vyriausybės vertybiniai

popieriai – tai skolos vertybiniai popieriai, kurie garantuojami valstybės turtu.

Vyriausybės vertybiniai popieriai laikomi mažai rizikingais, tačiau jų ir pelningumas

mažesnis.

Vyriausybės vertybiniai popieriai skirstomi į kelias grupes:

Vyriausybės obligacijomis vadinami tie vertybiniai popieriai kurių išpirkimo terminas,

t.y. laikas, po kurio valstybė išpirks išleistas obligacijas (sugrąžins gautą skolą), yra

ilgesnis nei metai.

Iždo vekseliais vadinami tie vertybiniai popieriai kurių terminas mažesnis nei metai.

Taupymo lakštai - tai taip pat obligacijos, tačiau jos skirtos tik fiziniams asmenims, t.y.

gyventojams.

Bendrovių obligacijos – tai skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleisdama kompanija

skolinasi lėšas, o jas perkantieji tampa kompanijos kreditoriais, t.y. skolina jai pinigus.

Kompanija įsipareigoja po sutarto laiko išpirkti išleistas obligacijas, kitaip tariant,

grąžinti skolą kreditoriams, bei sumokėti nustatytas palūkanas. Savo struktūra jos

nesiskiria nuo vyriausybės VP, tačiau skiriasi rizika ir yra rizikingesnės, nes labiau

tikėtina, kad bankrutuos įmonė nei valstybė. Obligacijų ir akcijų išleidėjas vadinamas

emitentu.

Akcija – tai nuosavybės teises suteikiantis vertybinis popierius, kurį išleidžia bendrovės.

Investuotojas, nusipirkęs akcijų, priklausomai nuo turimo jų kiekio, įgyja teisę gauti

įmonės pelno dalį, turto dalį įmonės likvidavimo atveju ir t.t. Taip pat turi teisę dalyvauti

įmonės valdyme.

39

Išvestiniai vertybiniai popieriai – tai vertybiniai popieriai, kurių vertė priklauso nuo kitų

VP kainų, jų pokyčių, indeksų ar kito turto vertės kitimo. Egzistuoja daugybė tokių VP

rūšių. Bendrosios grupės skiriamos šios: pasirinkimo, ateities, apsikeitimo ir išankstiniai

sandoriai, besiskaidantys į dar smulkesnius porūšius ir atskirus produktus. Dalis iš jų

naudojami siekiant apsidrausti nuo rizikos ir/ar nuo kainų kritimo. Pavyzdžiui,

investuotojas A sumoka 2 Lt mokestį investuotojui B ir sutaria, kad pastarajam po 5

mėnesių parduos akciją už 10 Lt. Jeigu po sutarto laiko akcijos kaina rinkoje bus 7 Lt ir

investuotojas A pirks ją rinkoje, gaus 1 Lt pelno, o Investuotojas B – 2 Lt. Bet jei po

sutarto laikotarpio, akcijos kaina rinkoje bus 15 Lt, investuotojas B akciją pirks iš

investuotojo A. Iš viso akcija jam kainuos 2+10=12 Lt, o investuotojas A patirs 3 Lt

nuostolį, nes sandorio pradžioje gavo 2 Lt mokėjimą, bet akciją galėjo parduoti rinkoje už

15 Lt, taigi: 10-15+2=-3 Lt.

Žaliavos, auksas. Tai yra fizinis, o ne finansinis turtas, todėl investavimo ypatumai

skiriasi nuo investavimo į finansinius instrumentus. Fizinis turtas nesukuria pajamų, tikjo

pačio vertė gali kisti, ir investuotojas tikisi uždirbti tik iš kainų pokyčio. Tuo tarpu

investuojant į finansinį turtą, investicijų vertė auga, nes bendrovė, pavyzdžiui, plečiasi,

uždirba ir investuoja į savo augimą, moka dividendus ir pan.

Klausimai individualiam individualiam darbui ir diskusijai

1. Kas yra investavimas? Kuo jis skiriasi nuo kaupimo?

2. Pagal kokius pagrindinius kriterijus skirstomos investicijos?

3. Kodėl nepatartina investuoti viso turimo turto?

4. Apibūdinkite investicijų riziką? Kokias mažiausiai rizikingas

kaupimo/investavimo priemones žinote?

5. Kas yra finansinis turtas?

6. Kokie du investicijų vertinimo kriterijai yra susiję atvirkštine priklausomybe?

7. Kas yra likvidumas? Kodėl svarbu dalį savo turto laikyti likvidžia forma?

8. Koks turtas yra likvidžiausias? Kodėl?

9. Kas yra spekuliantas?

10. Kaip susiję investicijų rizika, grąža ir laikotarpis?

11. Kas yra diversifikacija ir kuo ji svarbi investuotojui?

40

12. Kokie svarbiausiai žingsniai, kuriuos reikia įvertinti, prieš pradedant investuoti?

13. Ar Jūs investuojate? Jei taip, papasakokite kaip pradėjote. Jei ne,

pakomentuokite, kodėl dar nepriėjote šio žingsnio?

14. Kuo skiriasi obligacijos ir akcijos?

15. Kokias Vyriausybės vertybinių popierių rūšis žinote?

Užduotis

1. Nagrinėjame dviejų šeimų situacijas – Jono ir Petro. Kiekviena iš jų nusprendžia

investuoti ir sudaro savo investicinius portfelius. Jono šeima iš viso investuoja 5000 Lt.

30 proc. visos sumos jie investuoja į akcijas, 40 proc. – į obligacijas, o 30 proc. į mažo

rizikingumo investicinį fondą. Petro šeima taip pat investuoja 5000 Lt, bet 95 proc. visos

sumos skiria akcijoms, o 5 proc. – obligacijoms. Užpildykite žemiau esančias lenteles ir

atsakykite į pateiktus klausimus.

JONAS

Investicijų grąža (Scenarijus1) Investicijų grąža (Scenarijus2) Obligacijos

5 proc.

Akcijos

40 proc.

Fondas

10 proc.

Obligacijos

5 proc.

Akcijos

- 20 proc.

Fondas

1 proc.

Pradinė investuota

suma, Lt

Į atskiras priemones

investuotos sumos, Lt

Atskirų priemonių

galutinė vertė, Lt

Galutinė visų

investicijų vertė, Lt

Nuostolis, Lt

Pelnas, Lt

Investicijų grąža, proc.

PETRAS

Investicijų grąža (Scenarijus1) Investicijų grąža (Scenarijus2) Obligacijos

5 proc.

Akcijos

40 proc.

Fondas

10 proc.

Obligacijos

5 proc.

Akcijos

- 20 proc.

Fondas

1 proc.

41

Pradinė investuota

suma, Lt

Į atskiras priemones

investuotos sumos, Lt

5000*0.05 =

250 Lt

Atskirų priemonių

galutinė vertė, Lt

250 * 1.05

=

262.5 Lt

Galutinė visų

investicijų vertė, Lt

Nuostolis, Lt

Pelnas, Lt

Investicijų grąža, proc.

a) Kodėl skiriasi Jono ir Petro portfelių galutinės vertės, pelnas bei grąža, jeigu buvo

investuotos tokios pačios sumos, o aktyvų grąža sutapo?

b) Kokių privalumų turi Jono pasirinkta portfelio išskaidymo strategija? Kada

palankesnė Petro strategija? Kuri rizikingesnė?

Grupių darbo pristatymas ir analizė.

Klausimai

1. Kuris atvejis neturėtų būti vadinamas investavimu?

a) santaupų naudojimas verslui pradėti

b) akcijų pirkimas

c) kalnų slidinėjimo inventoriaus įsigijimas

d) terminuotas indėlis banke

2. Kas yra akcija?

a) dokumentas, liudijantis teisę į bendrovės turto dalį

b) skolos dokumentas

c) trumpalaikis vertybinis popierius

d) kredito dokumentas

3. Kas yra dividendai?

a) pajamos iš obligacijų

b) pajamos iš žemės nuomos

c) akcinių bendrovių pelno dalis , išmokama akcininkams

d) pajamos iš kapitalo nuomos

42

4. Kas parodo, kaip lengvai santaupos ir kitos investicijos gali būti

paverstos grynaisiais pinigais?

a) Pajamingumas;

b) Diversifikacija;

c) Likvidumas;

d) Pelningumas.

Ats, 1- c, 2- a, 3-c, 4-c

17-18 paskaitos

7. Draudimas

Uždaviniai

Žinosite, kaip klasifikuojamos draudimo rūšys

Gebėsite nurodyti populiariausias draudimo rūšis

Gebėsite atsakyti į minimalius testų klausimus apie draudimą


Varanauskienė.Vilinius, 2009. 59psl.- draudimas.

Po gaisro Matikonių šeima liko kaip stovi – nei drabužių, nei daiktų, sudegė visos santaupos ir

dokumentai. Kitą rytą po nelaimės giminės ir draugai padegėliams jau buvo spėję atnešti šiek tiek

drabužių, maisto, kas galėjo, sušelpė pinigais. “Dabar jau apsirengę, o atbėgo pas mane tik su

kelnaitėmis ir trumpais marškinėliais”, - rodydama į anūkes sakė vyresnioji Matikonienė.

Savaitraštis „Druskonis“, 2001 m. vasario 9 d.

http://www.druskonis.lt/archyvai/2001-02-09/gaisras.htm

Ar yra tekę kada susilaužyti ranką ar koją? O gal yra nutikę taip, kad apiplėšė

būstą, kuriame gyvenote, arba pavogė jūsų automobilį? Tikimės, jog neteko ir niekada

neteks to patirti, nes jausmas po tokių įvykių – tikrai labai blogas. Tuomet ne tik skauda

arba netenkama labai svarbių daiktų, prie kurių buvo priprasta, bet ir patiriama išlaidų.

Dažniausiai – išties nemažų. Pagalvokime: jei susilaužome ranką, tenka kreiptis į


43

gydytojus, kartais atlikti operacijas ar tyrimus, gipsuoti, gal pirkti vaistus. Ne visi šie

dalykai nemokami. Jei apiplėšiamas būstas, dažnai prarandami ne tik vertingiausi

namuose buvę daiktai, bet ir tie, kurie nebuvo tokie brangūs, tačiau reikalingi kasdien. O

jei dar namuose buvo laikomos santaupos, tai reikalai visai prasti. Tokiais atvejais tenka

gerokai sumažinti turimas santaupas arba iš kažkur greitai sukrapštyti reikalingą sumą.

Galbūt ir pasiskolinti.

Situacija išties labai nemaloni, tačiau bent jau finansines jos pasekmes sumažinti

galima. Ta galimybė – tai draudimas arba, kitaip tariant, finansinių paslaugų sutartis,

skirta kompensuoti ar bent iš dalies padengti patiriamus finansinius nuostolius. Žinoma,

pavyzdžiui, tėvų dovanoto laikrodžio keliamų gerų prisiminimų niekas nebesugrąžins

(nebent būtų rasti vagišiai), tačiau ir nuo finansinių nuostolių apsisaugoti labai svarbu.

Draudėjas – tai asmuo, kuris draudžiasi nuo rizikos, perka draudimo paslaugą.

Draudikas – tai juridinis asmuo (bendrovė), kuris draudžia, t.y. parduota draudimo

paslaugą ir prisiima riziką sau.

Žinoma, jokia bendrovė ar bankas nekompensuos patirtos žalos tik iš gailesčio.

Tad pažiūrėkime, kaip veikia draudimas (žr. 6 pav.).

6 pav. Draudimo veiklos schema

Kaip vyksta draudimo procesas?

Pasirenkame, nuo ko norime draustis. Tai vadinama rizika - galime draustis nuo

gyvybės netekimo, gaisro, vagystės ir t.t.

44

Taip pat pasirenkame, kokią sumą norėtume gauti, jei atsitiktų numatyta nelaimė.

Ši nuostolius kompensuojanti suma vadinama draudimo išmoka.

Numatome laiką, kuriam norime draustis nuo pasirinktos rizikos.

Norėdami apdrausti savo turtą ar žmones, turime kreiptis į draudimo paslaugas

teikiančią bendrovę, kad sudarytume draudimo sutartį, vadinamą polisu.

Sudarydami draudimo sutartį turėsime pateikti informaciją apie draudžiamą turtą

(jei tai automobilis – jo pagaminimo metus, markę ir t.t., jei butas – statybos

metus, aukštą, kuriame jis yra, draudžiamų bute esančių daiktų sąrašą ir pan.) ar

asmenį.

Pagal gautą informaciją draudimo įmonė (draudikas) nustatys kainą (draudimo

įmoką), kurią turėsime mokėti.

Draudėjams, taigi ir mums, mokant draudimo įmokas, draudimo bendrovė jas

kaupia. Svarbu paminėti, kad dažnu atveju draudimo įmokomis sumokėta suma

per visą sutarties laikotarpį bus mažesnė nei išmokos dydis, kurią gautum

nelaimės atveju. Bet tai galioja ne visada, pavyzdžiui, investicinio gyvybės

draudimo galimos išmokos vertė kinta.

Patyrusiems nelaimę draudimo išmoką draudimo įmonė išmoka iš sukaupto

fondo.

Draudimo įmonėms svarbu yra surinkti tokią įmokų sumą, kad jų užtektų

kompensuoti visiems nuostoliams, kuriuos gali tekti padengti. Žinoma, ne visiems

draudėjams nutiks nelaimės, bet būtina užtikrinti, kad prireikus įmokų užtektų.

Draudimo įmokų dydį apskaičiuoja ir išmokų kiekį planuoja aktuarijus.

Jeigu draudimo įmonė surinks mažiau įmokų negu reikės išmokėti už patirtas

žalas (išmokų), ji patirs nuostolį. Tikėtina, kad tokiu atveju kitais metais

draudikas prašys didesnių įmokų iš klientų. Ypač tai pajus tie, kurie patyrė

nelaimę ir gavo išmoką, nes jų rizika bus padidėjusi.

Jeigu draudimo įmonė surinks daugiau įmokų negu reikės išmokėti žalų (išmokų),

ji gaus pelną. Tikėtina, kad šiuo atveju draudimo įmonė sumažins įmokas arba

nuolatiniams klientams pritaikys nuolaidas kitais metais.

Viskas atrodys gerokai paprasčiau, jei pažiūrėsime į tai praktiškai. Tarkime, kad

nusprendėme apdrausti naujai įsigytą automobilį nuo vagystės. Ir jei jį pavogtų, manome,

45

kad patirtume 7000 Lt žalą. Taip pat tikime, jog šiuo automobiliu naudosimės dar bent

penkerius metus. Atvykę į draudimo bendrovę sudaryti sutarties, bendrovei pateiksime

visus reikalingus techninius duomenis apie automobilį (pagaminimo metus, modelį ir

pan.) Tuomet draudimo bendrovės darbuotojas suskaičiuoja, kiek turėsime mokėti per

metus (kitaip sakant, nustato draudimo įmoką), kad atsitikus nelaimei (šiuo atveju

pavogus Tavo automobilį), gautume 7000 Lt ar kitą nustatytą sumą. Ne gyvybės

draudimo įmokos dydis paprastai yra skaičiuojamas metams ir mokamas kartą ar du per

metus.

Aktuarijus – taip vadinama profesija asmens, kuris skaičiuoja ir analizuoja

ryšį tarp surinktų draudimo įmokų ir išmokėtų išmokų.

Kyla klausimas, kas bus su mūsų sumokėtais pinigais po tų penkerių metų? Jei

nelaimės neatsitiks ir automobilio nepavogs, mes tų pinigų neatgausi. Manote,

neteisinga? Tačiau nepamirškite, kad naudodamiesi draudimo paslauga, mokate už

nuostolių rizikos, t.y. tikimybės, kad patirsite didelių finansinių išlaidų, perkėlimą kitam.

O tas kitas, dažniausiai draudimo bendrovė ar bankas, stipriai rizikuoja. Jei jis tik gaus iš

mūsų įmokas ir nereikės mokėti jokių išmokų, jis gaus pelną. Bet juk gali atsitikti ir taip,

kad, vos mums sumokėjus vieną įmoką, atsitiks kokia nelaimė ir draudikas turės

sumokėti polise numatytą gerokai didesnę kompensaciją. Pavyzdžiui, jei mūsų

automobilį pavogs jau antraisiais draudimo poliso galiojimo metais, būsime sumokėję tik

vieną ar dvi įmokas, kurios sudarys mažą dalį mūsų draudimo sumos. Tuo tarpu

draudikas išmokėti turės visus 7000 Lt.

Tiesa, tokių draudimo rūšių, kuomet net ir neįvykus nelaimei galima atgauti

įmokomis sumokėtą sumą, yra. Koks tai draudimas, sužinosite, kai aptarsime draudimo

rūšis.

Draudimo rūšys

Kalbant apie draudimo rūšis, pirmiausia vertėtų atskirti valstybinį ir privatų

draudimą. Valstybinis draudimas – tai toks, kai patiems žmonėms nereikia sudaryti jokių

atskirų sutarčių, o valstybė numatytomis sąlygomis draudžia šalies gyventojus ir/ar

piliečius ar jų turtą. Na, o privačiai draudžiantis jau mes patys turėtume nuspręsti, kokiu

draudimu drausimės, kokioje bendrovėje, kokią sutartį ar net kelias jų sudarysime.

Valstybinis draudimas ir jo rūšys, su kuriomis jums greičiausiai teks susidurti:

46

Valstybinis socialinis draudimas. Socialinio draudimo įmokas moka pagal

darbo sutartis dirbantys darbuotojai ir jų darbdavys. Surinktos lėšos paskirstomos

įvairioms išmokoms, kaip pašalpos, pensijos ir kiti mokėjimai, kai darbuotojas dėl tam

tikrų priežasčių nebegali užsidirbti pats.

Privalomas sveikatos draudimas. Šio draudimo įmokas moka visi, kurie dirba

ir gauna už tai pajamas. Surinktos lėšos keliauja į Sveikatos draudimo fondą, kuris

naudojamas užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą draudžiamiems gyventojams,

išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

Taigi susirgę dirbantieji gali nemokamai apsilankyti pas gydytoją, kuris juos apžiūri,

skiria tyrimus ir vaistus. Visos su tuo susijusias išlaidos (gydytojo darbo užmokestis,

tyrimų kaštai ir pan.) yra kompensuojamos iš Sveikatos draudimo fonde surinktų lėšų.

Moksleiviai, studentai ir darbo biržoje registruoti bedarbiai taip pat yra draudžiami šiuo

draudimu (taigi turi ir tas pačias teises), nors tuo metu ir nemoka įmokų.

Indėlių ir investicijų draudimas. Jis skirtas gyventojų bei juridinių asmenų

indėliams bankuose bei panašiose finansų institucijose apsaugoti. Susidūrusios su

finansiniais sunkumais, pavyzdžiui, bankrutuodamos, tokios institucijos gali nesugebėti

vykdyti savo įsipareigojimų, t.y. gali neturėti lėšų grąžinti gyventojų indėlius. Tam, kad

indėliai būtų saugūs, jie yra draudžiami. Draudimas garantuoja 100 proc. indėlių

grąžinimą iki tam tikros įstatymais nustatytos sumos, t.y. yra nustatoma didžiausia tokiu

atveju iš draudiko galima atgauti suma. Įmokas už draudimą moka šalyje veikiantys

komerciniai bankai ir kredito unijos, o indėlius ir investicijas draudžia valstybės įmonė

„Indėlių ir investicijų draudimas“.

Privataus draudimo, kurio sutartis pasirinktinai gali sudaryti patys gyventojai, rūšys

skiriamos į dvi grupes: gyvybės draudimą ir ne gyvybės draudimą.

Gyvybės draudimas sudaro galimybes apdrausti savo ar savo artimųjų, vaikų

gyvybes. Jei apdraustam žmogui nutiktų nelaimė ir jis žūtų, draudimo išmoka

būtų išmokama draudimo polise nurodytam asmeniui. Gyvybės draudimu labai

svarbu apdrausti pagrindinį šeimos pajamų gavėją, t.y. tą žmogų, kuris šeimoje

uždirba didžiausias pajamas. Mat jei jam atsitiktų nelaimė, visai šeimai kurį laiką

tektų likti be pajamų. Gavusi draudimo išmoką, tokia šeima bent kurį laiką galėtų

pragyventi.

47

Ne gyvybės draudimas turi daug smulkių porūšių:

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Šiuo atveju išmoka mokama, kai dėl nelaimingo

atsitikimo sutrinka draudžiamojo sveikata (pavyzdžiui, kai paslydus susilaužome koją,

eidami per gatvę patenkame į autoavariją ir pan.) ar prarandama gyvybė. Tik

nepamirškite, kad šie pinigai skirti padengti gydymo išlaidas, reabilitacijai po traumos, o

ne kitiems tikslams. Juk sveikata – brangiausias turtas.

Pasirūpinusiems transporto priemonių (vadinamuoju KASKO (iš anglų k. CASCO -

Casualty and Collision insurance)) draudimu kompensuojama žala, padaryta jiems

priklausančiai apdraustai transporto priemonei. Pavyzdžiui, jei turėtume šiuo draudimu

apdraustą automobilį ir atėję prie jo ryte rastume išdaužtą langą, iš draudimo bendrovės

gautume kompensaciją už patirtus nuostolius.

Turto draudimu gyventojai draudžia būstą, t.y. butą ar namą bei juose esantį turtą. Jei,

pavyzdžiui, apdraudžiame savo butą nuo gaisro, jam įvykus draudimas įvertina padarytą

žalą (kokie daiktai sunaikinti, kaip labai pakenkta pačiam butui ir pan.) ir išmoka

atitinkamo dydžio sumą. Pasirašant turto draudimo sutartį sudaromas draudžiamų daiktų

sąrašas (kad įvykus vagystei neprisigalvotum, ko neturėjęs) arba nustatoma, kokiai vertei

draudžiamas buto ar namo 1 kvadratinis metras.

Transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas

visiems automobilių savininkams Lietuvoje. Jis padengia nuostolius, kuriuos turėtume

atlyginti kitam autoavarijos dalyviui, jei būtume pripažinti jos kaltininku.

Kredito draudimą gali įsigyti paskolos gavėjas. Šis draudimas garantuoja, jog jei

paskolos gavėjas mirs negrąžinęs visos paskolos, draudimas sumokės paskolą, tad to

daryti neteks paskolos gavėjo giminaičiams. Taip pat kai kuriais atvejais šis draudimas

garantuoja, kad paskolos gavėjui netekus pajamų šaltinio (darbo), draudimas sutartyje

numatytą laiką paskolos įmokas mokės už paskolos gavėją.

Siekdami artimuosius apsaugoti nuo paskolų, galinčių likti gavėjui mirus, galime rinktis

ir gyvybės draudimą. Tiesa, kredito draudimo atveju įmokos yra mažesnės, tačiau

investicinio gyvybės draudimo atveju įmanoma atsiimti susikaupusią sumą, o kredito

draudimo atveju – ne.

Kelionių draudimas yra aktualus išvykstant iš šalies. Sąlygos kinta priklausomai nuo

draudiko, bet apskritai kelionių draudimas gali padengti netikėtas išlaidas, atsiradusias

48

dėl nelaimingo atsitikimo, paties gyventojo sukeltų netyčinių nuostolių ir padarytos žalos,

taip pat praradus bagažą, gabenamus daiktus, prireikus medicinos paslaugų ir pan. Kai

kurios bendrovės siūlo padengti netgi nuostolius, atsiradusius dėl to, kad kelionės pradžia

dėl kokių nors priežasčių buvo nukelta arba ji visiškai neįvyko.

Aptarėme tik populiariausias draudimo rūšis ir tas, kurios aktualiausios daugeliui

gyventojų. Svarbu nepamiršti, kad skirtingose bendrovėse net ir to paties pavadinimo

draudimo sąlygos skiriasi, tad prieš pasirašant draudimo polisą būtina viską gerai

išsiaiškinti.

Taigi prisimenant šio skyriaus temą, ruošiantis draustis svarbu įvertinti:

1. Su kokiomis rizikomis susiduriate (gyvybės praradimo, vagystės ir pan.);

2. Kokio dydžio nuostolius galite patirti susidūrę su ta rizika (tai padės nustatyti

draudimo sumą);

3. Kada yra didžiausia tikimybė susidurti su numatyta rizika, t.y. koks tinkamas

draudimo laikotarpis.

Apskaičiavus, kokio dydžio draudimo sumą pagal visas šias sąlygas teks mokėti,

turite įvertinti, ką ta suma reiškia jūsų biudžetui. Gal, pavyzdžiui, reikės taupyti per visus

metus kas mėnesį atsidedant po tam tikrą sumą, o galbūt pasirinksi kaupiamąjį gyvybės

draudimą ir įmoką reikės mokėti kiekv kiekvieną mėnesį ar pan. Beje, draudimo įmoka

priklauso ne tik nuo aptartų sąlygų, bet ir nuo nelaimingo atsitikimo (kitaip - draudiminio

įvykio) tikimybės. Taigi kuo labiau tikėtina, kad bendrovei teks išmokėti draudimo

išmoką, tuo didesnė bus įmoka.

Skirtingų rūšių draudimo įmokos dydis priklauso nuo skirtingų kriterijų. Štai

keletas pavyzdžių, nuo ko priklauso kai kurių draudimo įmokų dydis.

Būsto/gyvenamųjų patalpų draudimo įmokos dydis priklauso nuo:

a) draudimo sumos, draudžiamo turto vertės, būsto/gyvenamųjų patalpų būklės;

b) rizikos, t.y. tikimybės, kad draudiminis įvykis/žala įvyks;

c) aplinkos sąlygų – gal gyvenama miesto centre ar prie tvinstančios upės, gal pirmame

aukšte, kur didesnė vagystės, langų dūžių tikimybė;

d) pasirinktų rizikų – jeigu draudžiamasi tik nuo stichinių nelaimių (gaisro, potvynio,

žemės drebėjimo ir pan.), įmoka bus mažesnė nei tuo pačiu metu draudžiantis ir nuo

stichinių nelaimių, ir nuo vagystės, ir nuo buitinių avarijų.

49

Transporto priemonių ir jų savininkų draudimo dydis priklauso nuo:

a) transporto priemonės modelio, pagaminimo metų;

b) vairuotojo amžiaus;

c) vairavimo stažo;

d) variklio darbinio tūrio (kuo galingesnis automobilis, tuo didesnė įmoka);

e) transporto priemonės pobūdžio (asmeniniam naudojimui, kasdieniam keleivių

vežimui ar kt.);

f) vairuotojo anksčiau sukeltų autoįvykių skaičiaus.

Gyvybės draudimo dydis priklauso nuo:

a) pasirinktos draudimo sumos;

b) draudimo trukmės;

c) nuo draudėjo rizikos (amžiaus, lyties, sveikatos būklės);

d) papildomai pasirenkamų rizikų, nuo kurių norima draustis – nelaimingi atsitikimai,

ligos ir kt.;

e) nuo mokėjimo periodiškumo – gyventojas įmokas mokės kas mėnesį, kas pusmetį,

kas ketvirtį ar kitaip.

Klausimai

1. Draudimo interesas tai -:

a) nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas įvykus

draudžiamajam įvykiui

b) pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo išmokėti

draudėjui ar kitam asmeniui

c) tikėtinas pavojus, kuris gresia draudimo objektui

2. Kuris teiginys yra teisingas?

a) draudikas apskaičiuodamas draudimo išmokas ir įmokas turi teisę atsižvelgti į

veiksnius, susijusius su nėštumu ir motinyste, kaip turinčius reikšmės draudimo rizikai

b) draudikas apskaičiuodamas draudimo įmokas ir išmokas neturi teisės atsižvelgti į

draudėjo ar apdraustojo lytį, kaip į draudimo rizikai reikšmės turintį veiksnį, išskyrus

įstatyme numatytus atvejus

c) abu atsakymai neteisingi

50

3. Kas yra laikoma franšize nuostolių draudimo sutartyse?

a) draudėjo nuostolių dalis, dėl kurios draudimo išmoka nėra mokama

b) draudėjo teise tam tikram terminui arba neterminuotai naudotis verslo tikslais draudiko

išimtinių teisių visuma

c) draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama

pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka

4. Įvykus eismo įvykiui, apie eismo įvykį atsakomybę apdraustajam draudikui

būtina pranešti per:

a) 3 darbo dienas

b) 7 kalendorines dienas

c) 10 darbo dienų

5. Draudimo objektas tai-:

a) konkretus turtas (pastatai, transporto priemonė), kuris yra apdraudžiamas

b) turtiniai interesai, susiję tik su asmens turtu

c) turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe

6. Turto draudimo atveju naudos gavėju gali būti;

a) tretysis asmuo, kurio naudai buvo sudaryta turto draudimo sutartis

b) tik turto draudimo sutartį pasirašęs asmuo

c) tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti

Ats. 1—a, 2–b,3–a,4–a, 5–c,6– c

Klausimai individualiam darbui ir diskusijai

1. Kas yra draudimas ir kokias galimybes jis suteikia draudėjui?

2. Kaip manote, kodėl Lietuvoje savanoriško draudimo rūšys dar nėra visuotinai

populiarios?

3. Kaip klasifikuojamos draudimo rūšys?

4. Išvardinkite, Jūsų nuomone, populiariausias draudimo rūšis.

5. Kokiomis draudimo paslaugomis naudojatės Jūs?

6. Kas yra aktuarijus?

7. Nuo ko priklauso draudimo įmokos suma?

51

19-20 paskaitos

8. Skolinimasis

Uždaviniai

Gebėsite nurodyti, kuo skiriasi skolinimasis ir reikalingos sumos kaupimas

Sužinosite, kuo skiriasi ir kuo panašus skolinimasis iš juridinių ir fizinių asmenų

Žinosite laiduotojo atsakomybę skolinimosi procese

Dėstymas. Filmuotos medžiagos ištraukos „Atsakingas skolinimasis ; skolintis ar

nesiskolinti“ www.youtube.com peržiūra. Svetainės www.pinigubite.lt filmuoto

klipo „Kaip skolintis?“ peržiūra. Užduočių grupėms apie skolinimąsi pateikimas.

21 metų vaikinas iš dešimties greitųjų kreditų bendrovių pasiskolino 9 tūkst. litų, su visais kredito

mokesčiais suma perkopė 10 tūkst. litų.

Nerijaus mėnesio alga – 900 litų, tad suprantama, jog jis nesugebėjo grąžinti pinigų, – visų

paskolų mėnesio įmokų suma siekė apie 3 tūkst. litų.

Ji (vaikino mama) pasiskolino pinigų iš giminaičių, pažįstamų ir juos pervedė paskolas

išdavusioms bendrovėms.

Po pusmečio pasikartojo tokia pat istorija. Nijolė, iš pašto dėžutės išsiėmusi laiškus, sužinojo,

kad sūnus greitųjų paskolų bendrovėms vėl yra skolingas 8 tūkst. litų.

Dienraštis “Klaipėda”, 2010 m. spalio 8 d.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/greituju-kreditu-teikejai-

nepaiso-klaipedietes-noro-neskolinti-jos-sunui-303714

Ankstesniame skyriuje jau kalbėjome, jog kaupiant savo santaupas, pavyzdžiui,

indėlyje už tai, kad jų neišleidžiame bankas mums moka palūkanas. Kai norime pinigus

išleisti čia ir dabar, bet jų neturime – turime galimybę pasiskolinti. Už šią galimybę

palūkanas mokame jau mes.

Paskola – tai svetimi pinigai, kuriais turime teisę naudotis, bet privalome grąžinti

sutartomis sąlygomis. Paskola kitaip vadinama kreditu, pinigus paskolinęs asmuo –

kreditoriumi, o pinigus pasiskolinęs – paskolos gavėju arba skolininku.

Paskolos gali būti skirstomos į:


http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/greituju-kreditu-teikejai-nepaiso-klaipedietes-noro-neskolinti-jos-sunui-303714

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/greituju-kreditu-teikejai-nepaiso-klaipedietes-noro-neskolinti-jos-sunui-303714

52

- gautas iš juridinių asmenų (bankų, įmonių, bendrovių ir pan.). Tokiais atvejais

dažnai sudaroma sutartis, kuri vadinama kredito sutartimi.

- iš fizinių asmenų (draugų, tėvų, kaimynų ir pan.). Nors tokiais atvejais dažniausiai

sutartis nesudaroma, neužmirškite, jog tai tokia pati paskola kaip ir bankui.

Dar kitaip paskolos skirstomos pagal rizikingumą. Įsivaizduokime: susitinkate su

draugu Martynu ir jis paprašo jūsų paskolinti 500 Lt. Jei turėtumėte tokio dydžio

santaupų ir paskolintumėte, neturėtumėte nieko, kas garantuotų, jog neliksite tuščiomis

kišenėmis, t.y. niekas neužtikrina, kad pinigus Martynas jums grąžins. Bet jei Martynas

paprašytų jūsų paskolinti tuos pačius 500 Lt ir sakytų, kad patikės jums savo automobilį,

kurį grąžinti jam reikės, kai atgausite paskolintus pinigus? Jaustumėtės ramiau, tiesa?

Taigi ir paskolos skirstomos į vartojamąsias, kurios neturi užtikrinimo priemonių (tokių

paskolų pavyzdžiai galėtų būti kreditinė kortelė, vartojamoji paskola ir pan.), ir ilgalaikes

- su užtikrinimo priemonėmis (pavyzdžiui, būsto paskola), kuomet už suteiktą paskolą

yra įkeičiamas tam tikras daiktas.

Hipoteka – tai skolininko pareigą grąžinti paskolą ar kitą skolinį įsipareigojimą

užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas. Daiktas neatitenka kreditoriui, jo

savininkas gali juo naudotis. Paprastai hipoteka tiesiog vadinama nekilnojamojo

turto įkeitimu.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas hipotekos sąvoką aiškina taip:

1. Hipoteka - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis

nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui.

2. Susitarimas perduoti įkeičiamą ar įkeistą daiktą kreditoriui negalioja.

3. Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei

juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises. Paskesnis įkeisto daikto

įkeitimas leidžiamas, jeigu hipotekos sutartyje (lakšte) nenumatyta kitaip.

Gal būti tokių atvejų, kad kreditorius nesutiks jums paskolinti, jei neįkeisite ar

nepaliksite jam kokio daikto kaip užtikrinimo priemonės. Jei neturėsite jokio daikto, kurį

galėtumėte įkeisti, galite sutarti, jog už jus laiduos kitas žmogus, kuris turėtų finansinių

galimybių grąžinti jums suteikiamą paskolą. Jei, pavyzdžiui, esate susituokęs (-usi) ir

siekiate pasiskolinti būstui, sutuoktinis turės tapti arba bendraskoliu, arba laiduotoju.

53

Laiduotojas – tai asmuo, kuris garantuoja, kad paskolos gavėjas grąžins paskolą

sutartomis sąlygomis. Jei skolininkas to nepadaro ar padaro netinkamai, laiduotojas

turi įvykdyti visas skolinantis sutartas sąlygas už paskolos gavėją. Laidavimas

laikytinas užtikrinimo priemone, nors ir nėra įkeičiamas konkretus daiktas.

Jau aptarėme, kad mūsų poreikiai ir norai yra neriboti, o finansinės (ir ne tik)

galimybės juos įgyvendinti – taip. O ką daryti, jei pinigų nėra tiek, kiek reikia ar

norėtųsi? Skolintis gali atrodyti paprasčiausia. Pavyzdžiui, jei vaikščiodami po

parduotuves pamatome daiktą, kurį norėtume žūtbūt įsigyti, bet turimų pinigų nepakaks,

galime paprašyti draugo, einančio greta, pridurti, kiek trūksta. Panorėjote automobilio?

Gali paprašyti draugų paskolinti. Ir taip toliau – pavyzdžių galima sugalvoti begales.

Tačiau skolintis reikia atsakingai. Nesvarbu, pasirašote sutartį ar ne, bet imdami pinigus

iš draugų, giminaičių ir pan. jūs jau skolinatės, vadinasi, reikės ir grąžinti..

Tačiau labai svarbu, kad prieš skolindamiesi įvertintumėte, ar tai tikrai reikalinga.

Ar tikslinga skolintis tam, kam prašote pinigų? Gal galima susitaupyti? Juk pasiskolinus

turėsite grąžinti, nepaisant, kad daiktu, kuriam skolinotės, galbūt jau ir nebesinaudosite:

pavyzdžiui, automobilis nepataisomai sugadintas autoavarijoje.

Skolintis rekomenduojama tik siekiant sukurti vertę. Pavyzdžiui, jei teks mokėti

už mokslą, bet pirmosioms įmokoms nesusitaupėte, gali tekti pasiskolinti. Šios skolintos

lėšos kurs vertę – jūs jas investuosite į savo žinias ir gebėjimus, kurie ateityje jums padės

gauti gerą darbą, pajamas ir užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Kitaip bus jei,

pavyzdžiui, nuspręsite pasiskolinti naujam rūbui. Vos jį įsigijus ir išėjus iš parduotuvės,

jis jau taps dėvėtu rūbu, tad jo vertė sumažės ir kiekvieną dieną tik mažės, kol jis

nebetiks, suplyš ar pan. Taigi paskolą gali tekti mokėti dar ilgai (priklauso kokiomis

sąlygomis pasiskolinote), o vertė bus sukurta tik laikinai – kol džiaugsitės ir dėvėsite

rūbą. Tai neatneš jokios apčiuopiamos ilgalaikės naudos.

Taip pat privalote įvertinti, ar galėsite paskolą grąžinti. Pavyzdžiui, pasiskolinate

2000 Lt, kuriuos pasižadate grąžinti per keturis mėnesius, bet jūsų atlyginimas per mėnesį

siekia 1000 Lt. Akivaizdu, kad siekiant įvykdyti pažadą skolos grąžinimui tektų skirti

pusę savo pajamų. Tad ar galėsite ir kaip grąžinsite paskolą, būtina numatyti dar prieš

skolinantis.

54

Nepamirškite, jog bankai ir kitos finansų institucijos yra pelno siekiančios

komercinės bendrovės, todėl jų finansinės paslaugos yra mokamos. Pavyzdžiui,

skolindamiesi ių jų mokate palūkanas ir mokestį už sutartį. Kai mokėsite už komunalines

paslaugas, teks mokėti mokestį už daromą pavedimą ir t.t. Tad prieš pasinaudodamas

finansine paslauga, pavyzdžiui, imdami paskolą, turite įvertinti, kiek jums tai kainuos.

Paskolos kainą geriausiai parodo vienkartiniai mokesčiai, (pavyzdžiui, mokestis už

sutarties pasirašymą) ir nuolatinis mokestis. Šis mokestis – tai palūkanos. Bankuose jos

paprastai skelbiamos metinės ir reiškia sumą, kurią turėsite sumokėti už gautą paskolą.

Tiesa, yra bendrovių, kurios, norėdamos sulaukti daugiau besiskolinančių, skelbia

mėnesio palūkanas. Jos, palyginti su metinėmis palūkanomis, atrodo labai mažos, bet

perskaičiavus į metines tampa gerokai didesnės. Pavyzdžiui, jei viena finansų institucija

teigia, jog už 1000 Lt paskolą, kurią reikės grąžinti per metus ir mokėti 5 proc. metinių

palūkanų, tai reikš, kad per metus turėsi grąžinti 1050 litus. Tuo tarpu, jei kita finansų

institucija pasiūlys reikalingus 1000 litų paskolinti taip pat vieniems metams ir per

mėnesį mokėti 1 proc. mėnesinių palūkanų nuo pasiskolintos sumos, suskaičiavę gausite,

kad per metus turėsite grąžinti 1120 Lt. Taigi iš pirmosios institucijos skolintis apsimoka

labiau, nors iš pirmo žvilgsnio antrosios palūkanos mažesnės.

Delspinigiai – tai piniginė bauda, mokama už nevykdomus arba vykdomus

netinkamai įsipareigojimus, dažniausiai vėlavimą mokėti. Dažniausiai jie išreiškiami

procentais nuo pasiskolintos sumos ir skaičiuojami už kiekvieną pavėluotą dieną.

Pavyzdžiui, skolindami kitiems, galite sutarti, kad už kiekvieną pavėluotą dieną

jums mokės 1 proc. nuo pradelstos sumos. Tad jei paskolinote 100 Lt ir juos grąžinti

jums vėluoja 2 dienas, turi teisę atgauti 102 Lt.

1.Sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią klientas privalo sumokėti finansų įstaigai

arba finansų įstaiga privalo sumokėti klientui, jeigu praleido sutartyje nustatytą

įsipareigojimo įvykdymo terminą:

a) Dividendai;

b) Delspinigiai;

c) Kvota;

d) Dividendų palūkanos.

55

2. Vertybiniai popieriai, kuriuos išleisdama Vyriausybė skolinasi lėšų iš gyventojų

bei juridinių asmenų ne ilgiau kaip vieneriems metams, vadinami:

b) Vyriausybės obligacijomis;

c) Iždo vekseliais;

d) Vyriausybės skolos depozitu;

e) Taupymo lakštais.

Ats. 1- b, 2- b

Klausimai grupių darbui ir diskusijai

1. Kodėl žmonės skolinasi?

2. Kuo skiriasi skolinimasis ir reikalingos sumos kaupimas?

3. Kuo skiriasi ir kuo panašus skolinimasis iš juridinių ir fizinių asmenų?

4. Kada paskoloje būna laiduotojas ir kokia jo reikšmė kreditoriui ir

besiskolinančiajam?

5. Kokia atsakomybę prisiima laiduotojas?

6. Ar Jūs laiduotumėte už kitą asmenį? Už ką laiduotumėte?

7. Tik kokiais atvejais ir tikslams rekomenduotina svarstyti galimybę pasiskolinti?

8. Kas yra delspinigiai?

9. Ar Jums yra tekę skolintis? Kokiam tikslui?

Grupių darbo pristatymas ir diskusija

21-22 paskaitos

9. Paskolos kaina ir rūšys

Uždaviniai

Sužinosite palūkanų rūšis ir kaip jos daro įtaką paskolos mėnesio įmokai

Suprasite su kokiomis rizikomis susiduriama skolinantis iš greitųjų kreditų

bendrovių?

56


Varanauskienė.Vilinius, 2009. 95 -123 psl. paskolos

2010 m. rugpjūtį vidutinė būsto paskolos palūkanų norma buvo 5.02 proc. 2009

rugpūčio mėn. ji siekė net 10.33 proc.

Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. net 45 procentams namų ūkių, turinčių

būsto paskolą, jos mokėjimas buvo labai didelė našta.

Kaip jau minėjome, skolinantis iš juridinių asmenų pasirašoma kredito sutartis,

kurioje surašytos visos skolinimosi sąlygos: kiek skolinatės, kiek reikės mokėti palūkanų,

iki kada ir kaip paskolą reikės grąžinti ir t.t. Prieš sudarydami kredito sutartį, turėsite dar

kartą įvertinti skolinimosi poreikį ir tikslą bei paskolos sąlygas. Didžiausią įtaką paskolos

įmokoms turi šios sąlygos:

- Paskolos suma. Prieš skolinantis reikia tinkamai įsivertinti paskolos sumą, nes ją

ne tik reikės grąžinti, bet nuo jos bus skaičiuojamos ir palūkanos. Taigi kuo didesnė

negrąžinta paskolos suma, tuo didesnė mokėtinų palūkanų suma.

- Paskolos valiuta. Priklausomai nuo pasirinktos paskolos valiutos taikoma

palūkanų bazė, taigi ir palūkanų dydis. Skolinantis litais taikoma palūkanų bazė

VILIBOR, skolinantis eurais – EURIBOR ir t.t. Palūkanų bazės norma nepriklauso nuo

kreditoriaus, ją apskaičiuoja centriniai bankai ir ji perskaičiuojama kiekvieną dieną.

Palūkanų bazės norma rodo už kiek bankas, jam pačiam prireikus pinigų, galėtų jų

pasiskolinti iš kitų bankų. Palūkanų bazė kinta, bet galima pasirinkti, kad ji keistųsi,

pavyzdžiui, kartą per tris ar šešis mėnesius, kartą per metus ir pan. Jei palūkanų bazės

norma auga, palankiau, kad ji keistųsi rečiau; jei mažėja – kad dažniau. Taigi dažniausiai

pasirenkama 6 mėn. palūkanų bazė, kaip tarpinis variantas.

- Paskolos kaina.

- Vienkartiniai mokesčiai. Skolinantis iš juridinių asmenų paprastai tenka patirti ir

nemažai vienkartinių išlaidų, pavyzdžiui, sutarties mokestis, metinis kortelės mokestis,

turti įkeitimo kaštai ir pan.

57

- Palūkanos. Kuomet skolinamasi iš finansų institucijos, pavyzdžiui, banko,

nustatoma palūkanų norma, t.y. palūkanos išreikštos procentais per metus nuo

pasiskolintos sumos, paprastai susideda iš dviejų dalių: palūkanų bazės ir banko maržos.

Apie palūkanų bazę jau kalbėjome, bet prie jos dar pridedama banko marža. Banko marža

– tai banko pajamos arba pelno dalis, iš kurios kompensuojami jo kaštai (banko

darbuotojo, kuris aptarnauja klientus, atlyginimas, reikalingos priemonės ir pan.). Taip

pat tai - kaina už banko prisiimamą riziką: jis leidžia naudotis jo ar jam patiėktais pinigais

ir negali būti tikras, kad jie bus grąžinti sutartomis sąlygomis.

Prie palūkanų bazės pridėjus banko maržą, gaunamas visas reikiamų mokėti palūkanų

dydis. Pavyzdžiui, prie 2 proc. palūkanų bazės pridėjus 2 proc. banko maržą, iš viso

gaunasi 4 proc. metinių palūkanų, kurios skaičiuojami nuo visos negrąžintos paskolos.

Kai kurios paskolų rūšys sudaro galimybę rinktis, kitoms – taikoma be atskiro susitarimo

fiksuotos arba kintamos palūkanos. Nuo pasirinkimo priklauso kaip dažnai bus

perskaičiuojama taikoma palūkanų norma, nes kaip minėjome palūkanų bazė keičiasi

kasdien.

- Kintamos palūkanos. Svarstant apie kintamas palūkanas paprastai galima rinktis

tarp 1 mėn., 3 mėn., 6 mėn. ir 12 mėn. laikotarpio. Populiariausias 6 mėn.

laikotarpis. Kintamųjų palūkanų atveju paskolos palūkanų bazė sutampa su

pasirinkto laikotarpio tarpbankine palūkanų norma arba kitaip palūkanų baze,

rodančia, kokia kaina bankai skolina pinigus vieni kitiems atitinkama valiuta.

- Fiksuotos palūkanos fiksuojamos pasirašant kredito sutartį ir nustatomos tam

tikram laikotarpiui (pvz., 15-ai metų). Visą šį laikotarpį taikoma sutarties

pasirašymo dieną nustatyta palūkanų bazė. Pasibaigus fiksacijos laikotarpiui,

palūkanos pakeičiamos į kintamas arba vėl fiksuojamos pasirinktam laikotarpiui.

Fiksuotų palūkanų bazė yra skaičiuojama pagal specialią formą ir yra paprastai

šiek tiek didesnė už kintamų palūkanų bazę.

- Mokėjimo metodas. Kai kurios paskolų rūšys nesudaro galimybės pasirinkti

mokėjimo metodo. Bet tokių paskolų kaip būsto atveju, galima rinktis vieną iš dviejų

metodų: anuiteto arba linijinį. Anuitetas – tai paskolos grąžinimo metodas, pagal kurį

kiekvieną mėnesį mokama vienodo dydžio įmoka, kurią sudaro grąžinamos paskolos

ir mokamų palūkanų dalys.

https://www.manofinansai.lt/lt/biblioteka/11

58

Pavyzdžiui, jei būsto paskola 100 000 Lt, paskolos terminas 15 metų, o

artimiausio mokėjimo mėnesio įmoką sudaro 217,41 Lt paskolos dalis ir 947,50 Lt

palūkanų dalis, kito mėnesio mokėjimo mėnesio įmoką sudaro 219,47 Lt paskolos

dalis ir 945,44 Lt palūkanų dalis. Taigi grąžinamos paskolos dalis didėja, palūkanos

mažėja, tačiau mėnesio įmoka vienoda – 1164,91 Lt. Ši įmoka keičiasi, jei pasirinktos

kintamos palūkanos ir keičiasi jų bazinė palūkanų norma.

Paskolos grąžinimo metodas, kai kiekvieną mėnesį grąžinama fiksuota paskolos

dalis ir mokama kintanti palūkanų, apskaičiuojamų pagal likusio įsiskolinimo sumą,

dalis, vadinamas linijiniu. Taigi grąžinant paskolą linijiniu metodu mėnesio įmokos

laipsniškai mažėja, nes mažėjant grąžinamos paskolos likučiui mokama vis mažiau

palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo paskolos likučio.

Pavyzdžiui, jei būsto paskola 100 000 Lt, paskolos terminas 15 metų, o

artimiausio mokėjimo mėnesio įmoką sudaro 561,80 Lt paskolos dalis ir 947,50 Lt

palūkanų dalis, taigi mėnesio įmoka yra 1509,30 Lt. Kito mėnesio mokėjimo mėnesio

įmoką sudaro 561,80 Lt paskolos dalis ir 942,18 Lt palūkanų dalis, o mėnesio įmoka

siekia 1503,97 Lt. Taigi grąžinamos paskolos dalis vienoda, mažėja tik palūkanos,

kartu mažėja ir bendra mėnesio įmoka.

Mokant anuiteto metodu pirmosios paskolos įmokos yra mažesnės nei linijinio

metodo atveju, tačiau per visą paskolos laikotarpį sumokama daugiau palūkanų. Taip yra

todėl, kad pradedant mokėti mažesnėmis įmokomis lėčiau grąžinama paskolos dalis, o

palūkanos mokamos nuo negrąžintos dalies, vadinasi palūkanų sumokama daugiau.

Dar viena kriterijus, lemiantis paskolos sąlygas yra paskolos rūšis. Tad toliau

supažindinsime su keliomis jų rūšimis.

Kreditinė kortelė. Tai banko kortelė, susieta su banko sąskaita, atidaryta jūsų vardu.

Kartu su kortele skiriama ir tam tikra pinigų suma, kurią galima išleisti – jums

suteikiamas kreditas su limitu, kurio viršyti negalite. Išduodant kortelę numatomos

sąlygos, kaip turėsite grąžinti pinigus, kuriuos panaudosite, bei sumokėti palūkanas.

Pavyzdžiui, jums suteikiama kreditinė kortelė su 500 Lt limitu. Tai reiškia, jog galite

nusipirkti prekių ir paslaugų, išsigryninti ar atsiskaityti už 500 Lt vertės prekes ir

paslaugas ir tam jums nereikia turėti 500 Lt. Pasinaudojus kortele tiesiog pasiskolinsite iš

banko, išdavusio jums kreditinę kortelę. Išleistus pinigus ir priskaičiuotas palūkanas

59

turėsite grąžinti sutartyje numatytomis sąlygomis. Kai grąžinsite visus išleistus pinigus,

galėsi vėl bet kada pasinaudoti paskola (500 Lt). Tiesa, kreditinė kortelė turi galiojimo

laiką – dažniausiai 3 arba 5 metus. Kreditinės kortelės dar skirstomos į fiksuotų ir

lanksčių įmokų.

Vartojamoji paskola. Tai paskola, kurią galite gauti pasirašydamas kredito sutartį. Jos

skirtumas nuo kreditinės kortelės toks, kad pinigus bankas perves į jūsų banko sąskaitą, iš

kurios jūs juos galėsi laisvai naudoti. Žinoma, pasinaudoję privalėsi juos grąžinti per

numatytą laiką su priskaičiuotomis palūkanomis. Dažniausiai - kas mėnesį mokėdami

įmoką, kurios dydis būna nurodytas kredito sutarties priede – mokėjimo grafike. Grąžinę

šią paskolą, ja, priešingai nei kreditinės kortelės atveju, pasinaudoti nebegalėsite. Bet

vartojamosios paskolos palūkanos paprastai būna mažesnės nei kreditinės kortelės atveju.

Dažnai su vartojamąja supainiojama asmeninė paskola. Pagrindinis skirtumas tas, kad

asmeninę paskolą ima vienas asmuo, tuo tarpu vartojamojoje vertinamos bedraskolių

pajamos (abiejų sutuoktinių, skolininko ir laiduotojo ir pan.). Paprastai dėl mažesnės

rizikos, vartojamosios paskolos palūkanos yra mažesnės, o galima suma – didesnė nei

asmeninės.

Išperkamoji nuoma arba lizingas. Ši paskolos rūšis labai panaši į vartojamąją paskolą,

tačiau paskolos sumos jūs negaunate, jie nepervedami į jūsų banko sąskaitą. Sudarius

išperkamosios nuomos sutartį, gaunate daiktą ar paslaugą, už kurį jums nereikia iškart

mokėti arba mokėti ne visą jo kainą. Visą kainą su priskaičiuotomis palūkanomis, kurios

lizingo atveju šnekamojoje kalboje vadinamos pabrangimu, numatytomis sąlygomis

padengsite per tam tikrą laikotarpį. Paprastai - kas mėnesį mokėdamas sutartyje numatyto

dydžio įmokas.

Studijų paskola. Tai paskola, turinti tikslinę paskirtį - padengti įmoką už mokslus. Taigi

jos į savo banko sąskaitą jūs negausite, ji bus pervedama tiesiai universitetui, kuriame

mokysitės. Tokią paskolą jūs gali gauti net ir negaudami pajamų, tačiau tada jums reikės

laiduotojo. Paskolą grąžinti paprastai pradedate tik baigus mokslus, o kol mokotės,

mokate tik palūkanas arba paskolą gražinate labai mažomis dalimis.

Būsto paskola. Tai paskola, skirta įsigyti gyvenamosioms patalpoms - vietai, kuri

pritaikyta žmonių gyvenimui. Pavyzdžiui, butui, namui, sodo nameliui ir pan., bet ne

sandėliui, parduotuvei ar pan. Paskolos pinigų jūs negaunate, jie pervedami tam, iš ko

60

perkate ar kas stato būstą. Tokia paskola paprastai suteikiama ilgam laikotarpiui (nes,

kaip suprantate, dažnai būna didelė), su turto įkeitimu (hipoteka), bet mažesnėmis

palūkanomis nei vartojamosios paskolos ar kreditinės kortelės atveju.

Greitasis kreditas. Tokias paskolas dažniausiai teikia ne bankai, o kitos bendrovės, kurių

veiklos, priešingai nei bankų, neprižiūri valstybinės institucijos. Šių kreditų ypatybė ta,

kad jie labai greitai išduodami, t.y. pinigai jus pasiekia vos išsiuntus trumpąją žinutę ar

užpildžius trumpą anketą. Tačiau šių kreditų palūkanos labai didelės. Kad geriau

suprastumėte, ką turime omenyje, pasakysime, jog vartojamojo kredito metinės

palūkanos paprastai siekia iki 30 proc. Tuo tarpu greitojo kredito palūkanos gali siekti

300 proc. ir daugiau. Išduodant šias paskolas dažnai nevertinamos gyventojo galimybės

grąžinti paskolą, tad jei jis pats negeba to padaryti, gali patekti į rimtą bėdą. Be to, kai

kreditas išduodamas netiesiogiai, paskolos gavėjas negali susipažinti ir su patyrusiu

darbuotoju aptarti paskolos sąlygas. Tad net to ir nenorėdamas gali netinkamai jas

vykdyti.

Lombardas. Tai įmonė kuri teikia paskolas, jei paskolos gavimo metu paliekamas kokį

nors jai priimtinas daiktas. Dažniausiai tai būna įvairūs brangieji metalai (pavyzdžiui,

juvelyrikos dirbiniai). Paskolos dydis paprastai būna mažesnis už palikto daikto vertę, o

paskolos trukmė nedidelė. Už paskolą taip pat skaičiuojamos palūkanos. Jeigu gyventojas

pasiskolintos sumos negrąžina, lombardas parduoda užstatytą turtą ir taip atgauna savo

pinigus.


1. Kokie veiksniai labiausiai daro įtaką paskolos mėnesio įmokai?

2. Kokius paskolų mokėjimo metodus žinote? Kuo jie skiriasi vienas nuo kito?

3. Kaip palūkanų bazė daro įtaką mėnesio įmokai? Kas ją nustato?

4. Kokias palūkanų rūšis žinote? Kaip jos daro įtaką paskolos mėnesio įmokai?

5. Su kokiomis rizikomis susiduriama skolinantis iš greitųjų kreditų bendrovių?

Užduotis

1. Jonas nori gauti 2500 Lt vartojamąją paskolą. Jis aplankė tris kreditorius ir domėjosi

kiekvieno iš jų taikomomis skolinimo sąlygomis. Jam buvo atsakyta taip :

61

1-asis kreditorius : „Suteiktą 2500 Lt paskolą reikia grąžinti per ateinančius 12 mėnesių,

o kiekvieno mėnesio įmoka yra 260 Lt. Mūsų taikoma palūkanų norma siekia apie 25

proc.“

2-asis kreditorius : „Suteiktą 2500 Lt paskolą reikia grąžinti per ateinančius 12 mėnesių.

Pirmuosius 6 mėnesius paskolos įmoka bus 230 Lt, o kitus 6 mėnesius paskolos įmoka

sieks 270 Lt. Mūsų taikoma palūkanų norma yra lygi 20 proc.“

3-asis kreditorius : „Suteiktą 2500 Lt paskolą reikės grąžinti per 2 mėnesius, tačiau

mėnesio įmoka sieks 1450 Lt. Mūsų taikoma palūkanų norma yra tik 16 proc.“

a. Kiek iš viso palūkanų sumokėtų Jonas kiekvienu atveju, kol grąžintų paskolą?

b. Kiek procentų paskolos sumos sudaro visos sumokėtos palūkanos?

c. Kokio laikotarpio palūkanų normą nurodė kiekvienas kreditorius?

d. Remdamiesi metinės palūkanų normos dydžiu patarkite Jonui, iš kurio

kreditoriaus

finansiškai palankiausia skolintis.

Klausimas 1-asis kreditorius 2-asis kreditorius 3-asis kreditorius

a.

b.

c.

Klausimai

1. Palūkanos yra pajamos, gaunamos už :

a) fizines ir protines pastangas

b) naudojimąsi gamtiniais ištekliais

c) naudojimąsi kapitalu

d) verslininko pastangas ir riziką

2. Sumažėjusi palūkanų norma sukuria paskatas žmonėms;

a) taupyti mažiau ir skolintis taip pat mažiau

b) taupyti mažiau ir skolintis daugiau

c) taupyti daugiau ir skolintis mažiau

d) taupyti daugiau ir skolintis taip pat daugiau

62

3. Jeigu centrinis bankas žymiai sumažino bazinę palūkanų normą, tai

tikėtina, jog tuo yra siekiama:

a) pristabdyti ekonomikos augimą;

b) mažinti skolinimosi apimtis;

c) skatinti ekonomikos augimą;

d) didinti skolinimosi kainą.

4. Koks yra esminis skirtumas tarp sudėtinių ir paprastųjų palūkanų?

a) sudėtinių palūkanų norma prastai yra didesnė nei paprastųjų;

b) paprastosios kaskart skaičiuojamos nuo pradinės sumos, o sudėtinės nuo

visos sukauptos sumos;

c) sudėtinės palūkanos periodo pabaigoje yra sumuojamos ir

perskaičiuojamos, o paprastosios – ne;

d) sudėtinės palūkanos dažniausiai taikomos investuojant į akcijas, o

paprastosios – kasdienėms taupymo priemonėms kaip indėliai.

5. Palūkanų bazė yra:

a) viena iš kredito palūkanų normos sudedamųjų dalių;

b) būsto paskolos palūkanų norma;

c) centrinio banko nustatoma bazinė palūkanų norma;

d) ilgalaikių obligacijų palūkanų normos dydis.

Ats: 1-c, 2. – b, 3- c, 4-b , 5-a,

23-24 paskaitos

10. Atsakingas skolinimasis ir kredito istorija

Uždaviniai

Žinosite, kas yra kredito istorija

Suprasite, kokių pasekmių gali turėti bloga kredito istorija

Žinosite, kas Lietuvoje renka informaciją apie gyventojų įsiskolinimus?

Dėstymas. Bendras grupės praktini darbas ir analizė.

Tris mažamečius auginantys Edita ir Jonas paskolą banke paėmė buičiai pagerinti.

<...>

63

Statybų įmonėje dirbančiam vyrui bankas sutiko duoti vartojimo paskolą. Šeima kas mėnesį

turėjo įnešti po 500 litų paskolos įmokų.

„Pinigų duodavau žmonai, tačiau netikrinau, ar tikrai įnešdavo. Gavusi antstolės raštą, žmona

neiškart man apie jį pasakė. Kai sužinojau, supykau, susibarėme“, – tragedijos priežastis

pasakojo Jonas.

<...>

„Iš dešimties tūkstančių mes jau bankui sumokėjome septynis, buvo belikę trys. Paskutinę įmoką

žmona įnešė pernai rugpjūtį – įmokėta 700 litų“, – guodėsi vyras.

Tačiau jau spalį bankas kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimų.

„Bankas pareikalavo ne trijų, o devynių tūkstančių. Buvo aiškinama, kad tokia suma susidarė dėl

delspinigių“, – kalbėjo vyras.

Interneto portalas Diena.lt, 2010 m. kovo 4 d.

http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/po-zinios-apie-skola-savizudybe-papildyta-266200

Praeitame skyriuje jau išsiaiškinome, jog skolinantis atsakingai būtina įvertinti

paskolos tikslą, būtinybę bei tinkamai įvertinti savo galimybes paskolą grąžinti. Labai

svarbu suprasti, jog skolinantis net ir iš fizinio asmens, pavyzdžiui, savo draugų ar

artimųjų, tai taip pat yra paskola. Nes gan dažnai nutinka, jog tai kone tarsi dovana ar

artimųjų gera valia, kitais kartais tiesiog užmirštama, kad skolintasi. Tai neatsakingas

skolinimasis. Svarbu suvokti, jog skolindamiesi iš kitų asmenų atimama galimybė jiems

gauti palūkanas, kaupti savo pačių ateičiai ar teįkinti savo poreikius. Tačiau neatsakingo

skolinimosi pasekmes skaudžiausiai gali tekti pajusti, jei paskola gaunam iš juridinių

asmenų, pavyzdžiui, finansų institucijų.

Pasirašomoje kredito sutartyje paprastai numatomos ir baudos, delspinigiai,

kuriuos reikia mokėti, jei paskola bus negrąžinama ar grąžinama ne taip, kaip parašyta

sutartyje. Paprastai tos baudos yra piniginės, t.y. tenka sumokėti tam tikrą pinigų sumą.

Jei tai paskola su užtikrinimo priemonėmis, galima netekti už paskolą įkeisto daikto.

Be jau paminėtų pasekmių, tai, kaip grąžinamos turimos paskolos ir mokami kiti

privalomi mokėjimai, yra fiksuojama gyventojo kredito istorijoje. Atkreipkite dėmesį,

kad joje fiksuojama ne tik kaip grąžinami pasiskolinti pinigai, bet ir tai, kaip mokama už

http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/po-zinios-apie-skola-savizudybe-papildyta-266200

64

suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, komunalinius mokesčius (elektra, vanduo, šildymas ir

t.t.), mobilųjį ryšį ir pan.

Kredito istorija atspindi, kiek kartų ir kiek laiko žmogus pradelsė atsiskaityti už

paslaugas bankams, išperkamosios nuomos bendrovėms, greitųjų kreditų įmonėms

ar kitiems juridiniams asmenims. Informaciją apie Lietuvos piliečių kredito istoriją

šalyje renka ir sistemina kreditų biuras „CreditInfo Lietuva“.

Kredito istorija - tarsi dokumentas, kuris parodo, kaip gyventojas moka valdyti

savo pinigus ir kaip atsakingai vykdo savo finansines pareigas. Jei istorija yra bloga

(kartais vėluojama kur nors sumokėti, negrąžinamos skolos ir pan.), tokiam gyventojui

prireikus paskolos finansų institucijos gali atsisakyti ją suteikti arba suteikti

nepalankiomis sąlygomis: trumpam, su didelėmis palūkanomis ir pan.

Paprastas praktinis pavyzdys: savo draugui paskolinate 500 Lt dviem mėnesiams

ir sutariate, jog po mėnesio jis grąžins 250 Lt, o po antro – dar 250 Lt. Tačiau praėjus

pirmam mėnesiui, 250 Lt draugas negrąžina ir pažada, jog po kito mėnesio grąžins iškart

visus 500 Lt. Praeina sutartas laikotarpis ir draugas sako, kad neturi tiek pinigų, kiek

reikia. Tarkime, jog paskolintus pinigus vis dėlto atgaunate gerokai vėliau.

Įsivaizduokime, jog po pusmečio tas pats draugas vėl paprašo paskolinti jam 300 Lt

vienam mėnesiui. Ar sutiksite paskolinti? Greičiausiai ne, nes jis anąkart negrąžino

skolos kaip sutarėte, tad jo kredito istorija jūsų akyse jau bloga. Todėl dabar jūs

nenorėtumėte jam skolinti, nes nesate tikri ar pinigus atgausite. Taip pat ir su finansų

institucijomis – jos tikrina gyventojo kredito istoriją ir jei joje matyti, kad yra vėluojama

ar kitaip netinkamai vykdomi privalomi mokėjimai, tokiam gyventojui bus atsisakyta

skolinti arba paskolinta nepalankiomis sąlygomis. Todėl prisiimtus įsipareigojimus

privalu mokėti laiku ir sutartomis sąlygomis – taip ne tik išsaugoma gera kredito istorija,

bet ir išvengiama piniginių baudų. Savo įsipareigojimų nevykdant dėl objektyvių

priežasčių ar laikinų problemų būtina kalbėti su savo kreditoriais, paaiškinti situaciją ir

sutarti dėl abi puses tenkinančio sprendimo, pavyzdžiui, laikinai sustabdyti paskolos

dalies mokėjimą, prailginti laikotarpį ir taip sumažinti mėnesio įmoką ar pan. Svarbu

nedelsti ir nesislapstyti.

65

Apie kredito istoriją paprastai kalbama tik pridedant žodelius “bloga” arba “gera”.

Klaidingai manoma, kad kredito istorija susijusi tik su jau prasiskolinusiais ar turinčiais

tik dideles paskolas (pavyzdžiui, būsto paskolas) žmonėmis. Ji aktuali visiems.

Kredito istorija atspindi, kiek kartų ir kiek laiko žmogus pradelsė atsiskaityti už

paslaugas bankams, išperkamosios nuomos bendrovėms, greitųjų kreditų įmonėms ar

kitiems juridiniams asmenims. Kredito istorijoje taip pat yra duomenys, kiek asmuo vis

dar skolingas, jei yra vis dar nepadengtų įsiskolinimų. Tokia informacija renkama

nepažeidžiat teisės aktų reikalavimų ir saugoma ne ilgiau kaip 10 metų po skolos

grąžinimo. Pradelsimas virš 90 dienų yra itin grėsminga riba, nes tokiu atveju žmogus

pripažįstamas nesugebančiu vykdyti savo įsipareigojimų, ir ši kredito istorijoje užfiksuota

informacija turi įtakos ateityje priimant sprendimą dėl to asmens galimybės pasiskolinti

ar sudaryti bet kokias kitas finansinių paslaugų sutartis.

Finansinėms institucijoms prieinama ir papildoma informacija Lietuvos banko

valdomoje paskolų rizikos duomenų bazėje, kurioje galima pasitikrinti, ar asmuo turi

skolinių įsipareigojimų Lietuvos finansų institucijoms. Tai padeda įvertinti jo turimų

įsipareigojimų dydį, taigi, ir potencialią kreditoriaus riziką. Žinoma, bankai tikrina

informaciją duomenų bazėse tik esant kliento rašytiniam sutikimui. Tuo atveju, jei

žmogus nesutinka, kad bankas tai darytų, asmuo pats turi surinkti reikiamus dokumentus

iš banko nurodomų institucijų ir bendrovių.

1. Informaciją apie gyventojų kredito istoriją kaupia ir sistemina:

b) Valstybinė mokesčių inspekcija;

c) Kreditų biuras „CreditInfo Lietuva“;

d) Duomenų bazė „CreditBase Lietuva“;

e) Kredito bendrovių asociacija.

2.Jeigu gyventojas nuolat delsia laiku ir tinkamai sumokėti paskolos įmokas, tai;

a) jo kredito reitingas pagerės

b) o kredito istorija blogės

c) jo, kaip banko kliento, rizika mažėja

d) jis bus paprašytas grąžinti visą kreditą anksčiau numatyto termino

Ats. -1-b , 2 – b,

66

Klausimai individualiam darbui diskusijai

1. Kas yra kredito istorija?

2. Kuo svarbi kredito istorija gyventojui? Ar ji svarbi kiekvienam gyventojui?

Kodėl? Pateikite praktinį pavyzdį.

3. Kokių pasekmių gali turėti bloga kredito istorija?

4. Kas daro įtaką kredito istorijai?

5. Kas Lietuvoje renka informaciją apie gyventojų įsiskolinimus?

6. Savais žodžiais apibrėškite kas yra atsakingas skolinimasis.

25-26 paskaitos

11. Poreikiai. Norai. Tikslai.

Uždaviniai

Gebėsite nurodyti, kuo skiriasi poreikiai, norai ir tikslai

Suprasite, kodėl žmogui reikia tikslų ir kas yra finansinis planavimas bei

svarbiausi planavimo etapai

Gebėsite sau kelti finansinius tikslus

Gebėsite parengti apgalvotą smulkų asmeninį ir namų ūkio finansinį planus.

Dėstymas, diskusijos. Individualus praktinis darbas „Asmeninio finansinio plano

sudarymas“ namų ūkio finansinio plano sudarymas.

Černius Gintaras. Namų ūkio finansų valdymas. Mykolo Romerio

universitetas.Vadovėlis. Vilnius, 2011. Apie finansinių tikslų kėlimą- 31- 46 psl

Prieš šešerius metus vilnietė Irina Amelkina (27) pirmąkart nuvyko į užsienį - Sankt Peterburgą.

Ją taip sužavėjo Rusijos didmiesčio grožis, minios žmonių gatvėse, greiti traukiniai, dideli

univermagai, jog net apsiverkė ir tuoj pat apsisprendė, kad jos gyvenimo tikslas - apkeliauti

aplink Žemės rutulį ir išvysti daugiau tokių gražių miestų kaip Sankt Peterburgas...

67

<..>

„Grįžusi iš Rusijos atsidariau kaupiamąją sąskaitą banke ir pradėjau taupyti. Mokykloje dirbu

psichologe. Iš algos kas mėnesį atsidėdavau po 700-800 litų. (O kiek tau likdavo?)

Priklausydavo nuo to, kiek uždirbdavau. Kartais 800, kartais 500 litų, kartais nieko. (Tai iš ko

gyvenai?) Na, aš vis dar gyvenu su tėvais, jų bute Vilniuje. Niekada neturėjau didelių išlaidų -

drabužius perku pigiausius, prasimaitinu už 100-200 litų per mėnesį, už butą sumoka mama.

Aišku, kartais pinigų trūkdavo, reikėjo pasispausti, bet kas beatsitiktų, sumą kelionei visada

atsidėdavau. Žinojau: jei pinigus švaistysiu, mano svajonė niekada neišsipildys.

Žurnalas „Panelė“, 2010 spalio mėn.

http://www.panele.lt/lt/naujienos/zurnalas_panele/is_nedideles_algos_vilniete_mokytoja_

susitaupe_kelionei_aplink_pasauli_foto/

Pripažinkime, jog ko gero, kiekvienas yra patyręs situaciją, kuomet pamatę

parduotuvės lentynoje kokį nors daiktą, pamanėme „NORIU JO“. Deja, nei santaupų, nei

laisvų pinigų neturėjome. Visiems nuolat tenka ko nors atsisakyti. Tai iliustruoja mūsų

jau aptartą faktą, jog mūsų norai ir poreikiai - beribiai, o finansinės galimybės, turimi

pinigai – riboti. Jų turime tiek, kiek uždirbame, bet tikrai ne visada tiek, kiek norisi ar

reikia. Taigi, siekdami išgyventi ir gyventi kokybiškai, turime savo poreikius nuo norų

atskirti ir prioritetizuoti.

Poreikiai yra tai, ko mums reikia. Tai - žmogaus vidiniai motyvai, nulemti jo

prigimties. Poreikiai skirstomi į pirminius arba gyvybinius (tokius, kaip maistas,

apranga ir pan.) ir antrinius (išsimokslinimas, laisvalaikis, prabangos prekės ir

pan.). Paprastai, patenkinę pirminius poreikius, imame tenkinti kitus, ne tokius

svarbius (antrinius), poreikius.

Analizuodami pirminius ir antrinius poreikius, galime juos išdėlioti nuo

svarbiausių iki nebūtinų. Tokį procesą vadiname prioriteto suteikimu. Pavalgyti ir būti

sveikam yra būtina, kad galėtum išgyventi ir veikti (mokytis ar dirbti), o muzikos

grotuvas ar kelionė į užsienį paprastai nėra būtinybė, tai nelemia gyvybės ir gebėjimo

veikti. Vadovaujantis tokia poreikių ir norų piramide, turėtų būti paskirstomi visų namų

http://www.panele.lt/lt/naujienos/zurnalas_panele/is_nedideles_algos_vilniete_mokytoja_susitaupe_kelionei_aplink_pasauli_foto/


68

ūkių pajamos. Pirmiausia reikia skirti pajamų būtiniausioms prekėms ir paslaugoms

įsigyti, o tai, kas lieka, padalinti antrinių poreikių ir norų tenkinimui.

Noras turėti naują automobilį ar išvykti atostogų į tolimą šalį tėra svajonė. Ar ji

įgyvendinama, manoma pasakyti tik suformavus iš jos finansinį tikslą ir paruošus

finansinį planą.

Prieš pradedant formuluoti tikslus, reiktų prisiminti, jog tikslai gali būti ilgalaikiai

ir trumpalaikiai.

Trumpalaikiai tikslai yra tokie, kuriuos tikimės pasiekti artimiausiu metu,

paprastai - per vienerius metus. Tokių tikslų pavyzdžiu gali būti atostogos, šaldytuvo

įsigijimas ir pan. O ilgalaikių tikslų pasiekimui reikia daugiau laiko, nes, pavyzdžiui,

sutaupyti automobiliui ar pradiniam įnašui už būstą per metus gali ir nepavykti.

Beje, tas pats tikslas vienam žmogui gali būti trumpalaikis, o kitam – ilgalaikis. Tai

priklauso nuo pajamų, kurias jis gauna, dydžio. Galbūt vieniems sutaupyti 1000 Lt

prireiks metų, o kitiems pakaks ir pusės. Nepaisant to, tiek vieniems, tiek kitiems

reikalingas finansinis planas. Kaip jį sudaryti?

Asmeninio ar namų ūkio finansinio plano sudarymas

Plano kūrimą vertėtų pradėti apsibrėžiant siekiamą objektą, pavyzdžiui,

„nusipirkti automobilį“, „išvykti į Maldyvus“ ir t.t.;

Kai jau apsibrėšite, ko norite pasiekti, turite įvertinti, kokios pinigų sumos reikia

tikslui pasiekti. Tai padaryti yra gerokai lengviau, kai norima įsigyti kažkokį

konkretų daiktą, pavyzdžiui, grotuvą ar televizorių. Sunkiau, jei tikslas bus,

pavyzdžiui, kelionė. Mat siekiant nustatyti jos piniginę vertę, teks sudaryti visų

kelionės išlaidų sąrašą (bilietai į priekį ir atgal, nakvynė kelionės metu,

transporto išlaidos ir pan.). Kai tai padarysite, sudėkite visas kainas ir turėsi

galutinę tikslo sumą. Tiesa, kartais tam, kad įkainotumėte tikslą teks paieškoti ir

informacijos apie kainas, tačiau juk verta pasistengti?

Tuomet reikia nuspręsti, per kiek laiko savo tikslą norite pasiekti – ar į kelionę

norite vykti po trijų mėnesių ar tinka ir po metų? Šiame etape pasirinktas tikslo

įgyvendinimo laikas gali daryti įtaką kainai, nes kai kurios prekės ir paslaugos ne

sezono metu paprastai yra pigesnės;

69

Kai jau apsispręsite iki kada norite pasiekti savo tikslą, pasirinktą laikotarpį

padalinkite tokiu dažnumu, kokiu gaunate savo pajamas (darbo užmokestį,

išmokas ir pan.), t.y. suskaičiuokite, kiek tokių periodų (savaičių, mėnesių) yra

pasirinktame laikotarpyje. Pavyzdžiui, jei tikslą norite pasieki po pusmečio, o

darbo užmokestį gaunate kartą per mėnesį, tokių periodų bus 6;

Dabar belieka tikslo sumą padalinti iš periodų skaičiaus ir taip sužinoti, kiek

pinigų turite atsidėti kiekvieną kartą gavę pajamas;

Jei suma, kurią reikės atidėti tikslui, pasirodė per didelė, pakoreguokite arba

tikslo sumą, arba laikotarpį, per kurį norite savo tikslą pasiekti. Žinoma, gavę

netikėtų pajamų, pavyzdžiui, dovanų gimtadienio proga ir gautas lėšas skyrę

kaupimui, tikslą pasieksi greičiau. Tačiau pernelyg pasikliauti nereguliariomis

pajamomis nederėtų, juk neturite jokių garantijų, kad tokių dovanų gausite, tiesa?

O dabar pažiūrėkime, kaip visa tai atrodo praktiškai.

Tarkime, kad rugsėjį dviejų asmenų šeima nusprendė, jog kitą rudenį nori vykti į

Maldyvus. Pasidomėję pasiūlymais, kelionės ir viešbučių kainomis, vietinėmis

ekskursijomis ir pan., nusprendė, jog šioms atostogoms, jiems prireiks 9000 Lt. Šeima

suskaičiavo, jog po vasaros darbų turi susitaupiusi 400 Lt, kuriuos gali skirti šiam tikslui

pasiekti. Vadinasi, per 13 mėn., likusius iki suplanuotos atostogų datos, šeima turi

sutaupyti 9000 lt. Kadangi atlyginimas abiems nariams mokamas kas mėnesį, per mėnesį

tikslui atsidėti šeima turi po 693 Lt (aritmetiškai tai atrodo taip: (9000)/13=693). Kadangi

šeimoje yra du pajamas gaunantys asmenys, kaupimui atidėti reikiamą sumą gali

pasidalinti pusiau ar proporcingai pajamoms.

Deja, ne visada paruoštas planas pavyksta. Siekdamas tikslo gali susidurti su

įvairiomis kliūtimis. Pavyzdžiui, sumažėja atlyginimas ar nutinka kokia nelaimė,

pareikalaujanti nenumatytų didelių išlaidų. Be to, kelyje tikslo link dažnai pritrūkstame

motyvacijos. Juk pinigų, kuriuos turime atidėti tikslui, nebegalime išleisti dabartiniams

savo norams..

Svarbu atminti, kad kuo anksčiau iki numatyto tikslo įgyvendinimo pradėsite

kaupti, tuo mažesnę sumą reikės atidėti kiekvieną mėnesį ar savaitę. Įsivaizduokite, jog

nusprendėte per 6 mėnesius sukaupti 600 Lt. Pradėję tai daryti iš karto, per mėnesį turėsi

atidėti santaupoms apie 100 Lt. Tačiau, jei pristigsite valios ir taupyti pradėsite likus 3

70

mėnesiams iki numatyto tikslo įgyvendinimo termino, kiekvieną mėnesį santaupoms jau

teks paskirti dvigubai daugiau - po 200 Lt.

Kartais tikslų siekti būna lengviau kai juos vizualizuojame. Taigi pabandykite

atvaizduoti savo tikslą ir tą nuotrauką, iškarpą ar pan. pakabinkite kasdien matomoje

vietoje – kaip priminimą ir motyvacinę priemonę. Taip pat labai motyvuoja tikslo

siekimo kalendorius, kuriame kiekvieną mėnesį galėsite įrašyti, kiek jau turite sukaupę

tikslui.

Finansinis planavimas – tai finansinio plano sudarymas, kitaip tariant

pajamų ir išlaidų paskirstymas laike pagal poreikius ir tikslus.

Taigi, finansinis planavimas turi tris svarbiausius etapus:

- tikslo numatymas,

- jo įkainojimas,

- tikslo sumos paskirstymas laike,

ir, žinoma, savo tikslo siekimas!

Norėdamas efektyviai valdyti asmeninius finansus ir pasiekti savo tikslų, turi

planuoti bei valdyti savo išlaidas. Bet apie tai kituose skyriuose.


1. Kuo skiriasi poreikiai, norai ir tikslai?

2. Kodėl žmogui reikia tikslų?

3. Ar Jūs turite finansinį tikslą? Koks jis?

4. Kokį finansinį tikslą esate įgyvendinę? Kaip to pasiekėte?

5. Kas yra finansinis planavimas?

6. Pasvarstykite su kokiais iššūkiais gali tekti susidurti siekiant finansinių tikslų.

7. Kokie svarbiausi finansinio planavimo etapai?

Savarankiškas darbas – parengti apgalvotą smulkų asmeninį ir namų

ūkio finansinį planą. 2 val.

71

27-30 paskaitos

12. Biudžetas

Uždaviniai

Sužinosite kas yra namų ūkio biudžetas ir kodėl namų buhalteriją turėtų vesti

kiekvienas namų ūkis

Žinosite, kuo skiriasi metinis ir mėnesio biudžetas

Gebėsite pakomentuoti, kaip susidaryti pirmąjį namų ūkio biudžetą.

Gebėsite parengti namų ūkio biudžetą

Užduoties suformulavimas, filmuotos medžiagos „Asmeniniai finansai, biudžetas ir

„peržiūra www. youtube.com ir analizė. Grupinis darbas. Įvairių išlaidų

skaičiavimo pavyzdžių analizė ir optimaliausio varianto kūrimas.

Grupės dirbs su keletu asmeninių finansų skaičiavimo lentelių ir kurs optimaliausią

variantą, kurį galima panaudoti namų knygos kūrimui

1. Swedbank Asmeninių finansų institutas.

2. SEB banko leidinys. www.seb.lt Skaičiuojame pinigus. 7-8 psl. Išlaidų

registracijos žurnalo pavyzdys.

3. Gintaras Černius. Namų ūkio finansų valdymas. 70 psl.

4. Danguolė Botyriūtė (modulio programos lektorė) Asmeninės namų knygos

skyriai.

Vienoje valstybės įstaigoje buhaltere dirbanti Elvyra Rudzevičienė išlaidas kruopščiai skaičiuoja

jau daugiau kaip dešimt metų. "Tai visiškai nesusiję su mano profesija, – šypsojosi moteris. –

Tokią idėją pasiūlė mano dukra. Mudvi gyvendamos kartu vis nusistebėdavome, kur sugebame

išleisti pinigus. Vieną kartą nusprendėme įsitikinti pačios ir užvedėme namų buhalterijos knygą."

Šioje knygoje, tiksliau – storame sąsiuvinyje, nuo 1997 m. kovo įrašomos visos, net ir

smulkiausios išlaidos. Jos fiksuojamos pagal prekių grupes: pieno, mėsos, duonos produktai,

vaisiai ir daržovės, aliejus, kiaušiniai ir cukrus. Atskiromis eilutėmis buhalterijos knygoje įrašyti

saldumynai, kava, arbata ir prieskoniai. Be to, kas mėnesį fiksuojami transportui, kosmetikos

priemonėms išleidžiami pinigai, žinoma, mokesčiai už būstą.

<...>

http://www.seb.lt/

72

Dabar ji išlaidas jau rašo nebe į sąsiuvinį, o kompiuteryje. Elektroninėmis sistemomis linkę

naudotis daugiau jaunesnių gyventojų.

"Viena tų programų pradėjau naudotis maždaug prieš pusmetį, kai darbdavys sumažino

atlyginimą. Buvau gerokai nustebęs – jei ne čekiai, nebūčiau patikėjęs, kad išgeriu tiek alaus ir

perku visokių niekučių", – atviravo vienoje informacinių technologijų įmonių dirbantis Karolis

Nedzinskas.

Interneto portalas diena.lt, 2009 m. birželio 9 d.

http://www.diena.lt/dienrastis/tema/sunkmecio-kasdienybe-skaiciuoti-kiekviena-

centa-221327

Ko gero, jau anksčiau yra tekę girdėti apie valstybės arba įmonių biudžetus.

Tačiau biudžetas naudingas ne tik valstybėms ar įmonėms, bet ir kiekvienai šeimai, namų

ūkiui.

Biudžetas – tai tam tikro laikotarpio pajamų ir išlaidų suvestinė. Biudžetas

gali būti savaitės, mėnesio ar metų. Kitaip tariant, tai tarsi išlaidų dienoraštis, kurį

galima pildyti kasdien, kas keletą dienų ar kitu periodiškumu.

Namų ūkio biudžetas, dar vadinamas namų buhalterija, padeda identifikuoti

esamą namų ūkio finansinę situaciją bei atspindi pinigų srautus. Šie du faktai leidžia

tiksliau ir atsakingiau planuoti bei įsivertinti savo finansines galimybes. Vedamas

biudžetas leidžia lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, tokių, kaip

sumažėjusios pajamos, išaugusios tam tikrų sričių išlaidos ir t.t. Atsivertus paskutinio

mėnesio biudžetą galima nesudėtingai įvertinti pokyčių poveikį namų ūkio finansams. Be

to, jis palengvina sprendimų priėmimą, kaip išlaidų perskirstymas ar pan., nes netenka

spėlioti kaip pasiskirsto namų ūkio lėšos mėnesio eigoje. Be to, turint silpnybių, kaip

pavyzdžiui, spontaniškas tam tikrų daiktų pirkimas ar pan. vedamas biudžetas padeda

stebėti finansinę situaciją mėnesio eigoje, t.y. kiek kokių išlaidų jau padaryta atskirose

išlaidų kategorijose, o tai leidžia objektyviai spręsti apie tuometines finansines

galimybes, pavyzdžiui, ar galite sau dar leisti kažką įsigyti ar tai jau reikš, kad mėnesio

pabaigoje pritrūksite svarbesniems išlaidoms. Be to, matant kokie mokėjimai jau atlikti, o

kokie dar ne, tai gali padėti išvengti delspinigių ir sugadintos kredito istorijos, jei kartais

pamirštama sumokėti ar netinkamai paskirstomos gaunamos lėšos.

http://www.diena.lt/dienrastis/tema/sunkmecio-kasdienybe-skaiciuoti-kiekviena-centa-221327


73

Finansiškai sunkiu laikotarpiu biudžetas gali padėti išgyventi, atrasti sričių, kur

galima sutaupyti, padėti suskaičiuoti ir pamatyti kur iškeliauja kiekvienas litas ir pan.

Ekonominio pakilimo laikotarpiu biudžetas padeda efektyviai valdyti savo finansus ir

gauti didesnę vertę iš patiriamų išlaidų ir kaupiamų lėšų.

Biudžetas gali būti metinis ir mėnesio. Kiekvienas turi savus tikslus ir privalumus.

Mėnesio biudžetas atspindi faktą, t.y. jau padarytų išlaidų suvestinė. Taigi yra

tikslus ir skirtas trumpalaikiams pinigų srautams bei tikslams valdyti. Tuo tarpu metinis

biudžetas paprastai sudaromas vieneriems metams į priekį remiantis asmeniniu patyrimu

(ankstesnių metų išlaidomis) siekiant susiplanuoti finansinius metus ir ilgalaikius tikslus.

Taigi jis nėra toks tikslus kaip mėnesio, nes atspindi ne faktą, o planą, kurio laikymasis

gali užtikrinti ilgalaikių tikslų pasiekimą.

Kaip susidaryti ir pradėti vesti savo pirmąjį biudžetą?

Jau paruoštų namų ūkio biudžeto formų galima nesudėtingai rasti internete ir

įvairiuose asmeninių finansų valdymui skirtuose leidiniuose. Tačiau kiekvieno žmogaus

ar namų ūkio išlaidos yra skirtingos, todėl siekdami vesti tikslų savo biudžetą, turite turėti

galimybę adaptuoti išlaidų kategorijas savo poreikiams. Taigi reiktų išsirinkti geriausiai

jūsų poreikius atitinkantį biudžeto vedimo būdą: galbūt tai bus tiesiog bloknotas ir

rašiklis, galbūt išlaidas užrašinėsite kompiuteriu, galbūt jūsų išlaidų specifiką visiškai

atitiks koks nors siūlomas biudžeto šablonas, o galbūt pasinaudosite internetine

programa. Nors ne visi turi galimybę naudotis internetu, taigi ir internete prieinamomis

biudžeto vedimo programomis, tačiau jos yra bene patogiausios. Tai labai panašu į

elektroninio pašto dėžutę: toks biudžetas prieinamas iš bet kurios vietos, kurioje galite

pasinaudoti internetu, dažniausiai naudodamiesi ir mobiliuoju telefonu su interneto

prieigą išlaidas galėsite suvesti juo, pavyzdžiui, dar stovint eilėje prie kasos. Pasidalinus

prisijungimo slaptažodžiais tą patį biudžetą gali vesti ne vienas žmogus, kas yra labai

patogu šeimoje ar poroje vedant bendrą biudžetą. Galiausiai, internetinės biudžeto

vedimo programos didžiąją dalį skaičiavimų ir lyginimų atlieka už mus ir pateikia

ataskaitas, kurios palengvina sprendimų priėmimą. Tokiose programose turite galimybę

susikurti tokias išlaidų kategorijas, kokios aktualiausios kiekviename namų ūkyje; jas

galima keisti, trinti ir pan.

74

Apsisprendus dėl biudžeto vedimo būdo, jei nesinaudojama šablonu, reikia

susikurti pajamų ir išlaidų kategorijas. Kuriant pajamų kategoriją, reiktų joje surašyti

pajamų šaltinius, kurie mėnesio ar metų eigoje papildo namų ūkio biudžetą. Juos galima

išrikiuoti mažėjančios svarbos tvarka arba gaunamų pajamų reguliarumo principu.

Pavyzdžiui:

Pajamos

Monikos atlyginimas

Vytauto atlyginimas

Pajamos iš buto nuomos

Invalidumo pašalpa

Gautos dovanos

Pradėjus grupuoti išlaidas, pirmiausia, reiktų išskirti stambiausias išlaidų grupes,

pavyzdžiui, komunaliniai mokesčiai, maistas ir gėrimai, ir t.t., kurias reiktų detalizuoti į

dar smulkesnes. Kuo smulkiau fiksuosite išlaidų specifiką, tuo tiksliau bus matoma kur

iškeliauja pinigai, taigi tuo lengviau bus priimti finansinius sprendimus ar inicijuoti

pokyčius. Pavyzdžiui, išlaidų skiltį „Komunaliniai mokesčiais“ galima išskaidyti į

smulkesnes kategorijas pagal atskiras paslaugas:

Komunaliniai mokesčiai

Elektra

Dujos

Karštas vanduo

Šaltas vanduo

Šildymas

Mokesčiai bendrijai

Maisto skiltį galima skaidyti į: maisto produktai, nealkoholiniai gėrimai,

alkoholiniai gėrimai, valgymas ne namuose ir t.t. Reiktų pasistengti išskirti visas savo

patiriamas išlaidas ir nepalikti tokių kategorijų kaip „Kita“ ar „Įvairūs“, nes tokių išlaidų

kategorijų neįmanoma valdyti – jau po savaitės nebeatminsime, kur šias išlaidas

patyrėme. Galbūt iš pirmo karto nepavyks atsiminti ar išskirti visų namų ūkio išlaidų, bet

biudžeto kategorijas galite papildyti ir jo vedimo eigoje.

75

Atlikus šį darbą, t.y. išskyrus savo patiriamų išlaidų pobūdį, išlaidų skiltis ir

kategorijas reiktų išdėstyti prioritetų tvarka, t.y. nuo už ką pirmiausia reikia atsiskaityti

gavus pajamų iki mažiausiai svarbių namų ūkio išlaidų. Tai ne tik padės išvengti

pamiršimo sumokėti už elektrą ar turimą paskolą, bet sudarys galimybę efektyviau

perskirstyti laisvas namų ūkio pajamas. Turime galvoje, jog pirmiau atsiskaičius už

būtinas prekes ir paslaugas, aiškiai bus matyti kiek pinigų dar likę ir kokios išlaidos dar

laukia.

Biudžeto pavyzdys

1 mėnuo 2 mėnuo 3 mėnuo

Pajamos

Darbo užmokestis

Individuali veikla / Pajamos už autorinę veiklą

Pajamos iš nuomos

Automobilio nuoma

Pensija / Pašalpa

Stipendija, tėvų parama

Finansiniai įsipareigojimai

Buto nuoma

Būsto paskola

Vartojamosios, asmeninės paskolos / Lizingas

Kreditinės kortelės

Gyvybės draudimas

Atsidėjimas santaupoms

Taupymas vaikų ateičiai

Trečios pakopos pensijų fondai

Mokėjimai už komunalines paslaugas

Elektra

Dujos

Vanduo

Šildymas

Kitos paslaugos (šiukšlių išvežimas ir pan.)

Kabelinė TV

Internetas

Laidinis telefonas

Mobilusis telefonas

Turto draudimas

Maistas ir nealkoholiniai gėrimai

Maistas ir gėrimai

Maitinimasis ne namie

Išlaidos vaikams

Apranga, avalynė

76

Darželis, auklė

Užsiėmimai, būreliai, ekskursijos

Mokymosi priemonės

Dienpinigiai

Kišenpinigiai

Mokslas

Mokestis už mokslą

Kanceliarinės prekės, mokymosi priemonės

Kopijavimas, įrišimas, laminavimas

Namų apyvokos išlaidos

Namų priežiūros priemonės

Gyvūnų priežiūros išlaidos

Buitinė technika

Baldai

Transportas

Išlaidos transportui (visuomeninio transporto bilietai, taksi ir pan.)

Kuras

Automobilio techninės priežiūros išlaidos

Apranga ir avalynė

Rūbai

Avalynė

Aksesuarai

Asmens ir sveikatos priežiūra

Sveikatos priežiūra (mokami tyrimai ir kitos paslaugos)

Vaistai ir maisto papildai

Kosmetika

Kirpykla, soliariumas

Asmeninės priežiūros priemonės

Laisvalaikis

Kinas, teatras, koncertai, kiti renginiai

Dovanos

Sporto klubas, sporto prekės

Knygos, žurnalai, spauda

Alkoholis, tabako gaminiai

Balansas

Pajamos

Finansiniai įsipareigojimai

Mokėjimai už komunalines paslaugas

Maistas ir nealkoholiniai gėrimai

Išlaidos vaikams

Mokslas

Namų apyvokos išlaidos

Transportas

Apranga ir avalynė

Asmens ir sveikatos priežiūra

Laisvalaikis

77

Kaip pildyti biudžetą

Vien tik rinkti čekius už patirtas išlaidas nepakanka. Jas reikia surašyti į

pasiruoštą biudžeto formą pagal išlaidų „pobūdį“. Kokiu periodiškumu ir būdų suvesti

išlaidas reiktų pasirinkti individualiai bei tai iš dalies priklauso nuo pasirinkto biudžeto

vedimo būdo.

Jei naudojatės biudžeto programa internete ir, pavyzdžiui, išlaidas vedate

telefonu, tai galite padaryti bet kada ir bet kur. Tai ypač patogu, jei apsiperkate turguje ar

kitoje panašioje vietoje, kur negaunate kasos čekio. Kitais atvejais rekomenduotina

išlaidas peržiūrėti ir suvesti kasdien. Pirmiausia todėl, kad labiau tikėtina, jog nieko

neužmiršite nei tarkime atidėję šį darbą kelioms dienoms. Tačiau kasdien skiriant po

kelias minutes šiam darbui jis neatrodys toks varginantis, nei į biudžetą suvedant savaitės

ar mėnesio išlaidas.

Suvedant išlaidas prie retesnių ar specifinių rekomenduotina pasižymėti jų pobūdį

patikslinančias pastabas, kad mėnesio pabaigoje analizuojant biudžetą netektų sukti

galvos kur buvo išleisti šie pinigai.

Siekiant išlaidas priskirti tam tikrai išlaidų kategorijoms gali tekti susidurti ir su

tokiais klausimais kaip kur priskirti, pavyzdžiui, dantų šepetuką – prie sveikatos

priežiūros išlaidų ar prie asmens higienos, o išlaidas gėlėms, vežamoms ant kapų, kokiai

grupei priskirti? Tačiau kiekvienas vedantis biudžetą kuria savo taisykles. Svarbiausia,

kad jų neužmirštumėt ir kaskart išlaidas rūšiuotumėt vadovaudamiesi tais pačiais

principais.

Kaip analizuoti biudžetą

Suvedus pirmojo mėnesio, kuris nebūtinai turi sutapti su kalendoriniu, pajamas ir

išlaidas bus užpildytas pirmasis mėnesio biudžetas. Svarbiausia asmeninių finansų

valdymo taisyklė – išlaidos neturi viršyti pajamų. Ir kaip sekasi vadovautis šia taisykle

parodys mėnesio biudžeto balansas, t.y. pajamų ir išlaidų skirtumas. Kai išlaidos viršija

pajamas susidaro deficitas, kuriam padengti gali tekti skolintis arba naudoti sukauptas

santaupas. Jei išleidžiama tiek, kiek gaunama, biudžetas yra subalansuotas. Jei atvirkščiai

- išleidžiama mažiau nei gaunama, biudžetas perteklinis. Biudžeto pertekliaus turėtų

siekti kiekvienas namų ūkis. Tai - pirmas ženklas, jog savo finansus valdome atsakingai.

78

Įvertinus biudžeto balansą tęsti reiktų su vertikalia ir/arba horizontalia biudžeto

analize.

Vertikalioji analizė reiškia, jog lyginamos išlaidų kategorijos tarpusavyje arba su

bendra išlaidų suma. Pavyzdžiui, kam daugiau išleista šį mėnesį - sveikatos priežiūrai ar

laisvalaikiui, kokią dalį nuo bendrų išlaidų sumos sudaro išlaidos maistui, rūbams ir t.t.

Nustatyti rekomenduotinas išlaidų dalis, t.y. proporcijas, yra labai sudėtinga, nes tai

priklauso nuo gyvenamosios vietos (skirtingas kainų lygis, natūrinio ūkio įtaka ir pan.),

namų ūkio sudėties, amžiaus ir pan. Tačiau žemiau lentelėje galite matyti vidutiniškai

kokio dydžio išlaidos teko vienam namų ūkio nariui Lietuvoje 2008 ir 2010 m.

Namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra (vienam namų ūkio nariui per mėn.)

Išlaidų kategorijos 2008 m.* 2010 m.

Litais Proc. Litais Proc.

Finansiniai namų ūkio įsipareigojimai (paskolos, lizingas,

investicinio gyvybės draudimo įmokos) n.d. n.d. 39 5,4

Būsto nuoma (tik neturintiems nuosavo būsto) 5,1 0,7 18,6 2,6

Būstas (komunaliniai mokesčiai – elektra, dujos, šildymas,

kitos paslaugos) 94,4 12,9 130,9 18,1

Kiti reguliarūs mokesčiai už ryšius, TV ir IT (už laidinį ir

mobilius telefonus, internetą, kabelinę TV ir pan.) 35,8 4,9 38 5,3

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 229,7 31,3 246,6 34,1

Alkoholiniai gėrimai 20,9 2,8 14,5 2

Tabako gaminiai 10,3 1,4 21,4 3

Drabužiai, avalynė, aksesuarai 74,4 10,1 32,8 4,5

Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga, buitinė technika ir

kasdienė būsto ir namų ūkio priežiūra 39,9 5,4 15,3 2,1

Sveikatos priežiūra (gydymas, medikamentai, maisto papildai ir

pan.) 31,1 4,2 24,9 3,4

Kūno priežiūra (kosmetika, parfumerija, kirpyklos, grožio

procedūros ir pan.) 17,3 2,4 15,7 2,2

Transportas, kuras, transporto priemonių priežiūra 76,5 10,4 58,7 8,1

Išlaidos vaikams (išskyrus tiesiogines išlaidas už mokslą) n.d. n.d. 20,1 2,8

Poilsis, kultūra, kelionės (kultūriniai ir sporto renginiai, sportas,

knygos ir pan.) 37,8 5,2 14,8 2,1

Švietimas, mokslas 4,2 0,6 8 1,1

Kavinės, restoranai, valgyklos 41,7 5,7 11 1,5

Kita 15,2 2,1 13,5 1,9

79

Išlaidų kategorijos 2008 m.* 2010 m.

Litais Proc. Litais Proc.

Iš viso 734,3 723,8

* Statistikos departamento namų ūkių biudžetų tyrimo duomenys, perskaičiuoti pagal pateikiamas

išlaidų kategorijas

Šaltinis: „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, Statistikos departamentas prie LRV

Horizontali analizė reiškia, jog lyginate išlaidų pasiskirstymą ir dydį laike, t.y. su

kitais mėnesiais ar metais. Skirtumų paaiškinimas (kodėl šį mėnesį maistui išleista 10

proc. daugiau nei praėjusį mėnesį arba kodėl toks didelis išlaidų namų ūkio reikmėms ir

t.t.) kurtų ir skatintų laikytis atsakingo finansų valdymo taisyklių bei atrasti būdų kaip

efektyviausiai valdyti savo pinigus.

Jei pavyksta išsaugoti viso mėnesio kasos čekius ar vedant juos į biudžetą

pasižymėti pastabas dėl konkrečių išlaidų, labai efektyvu mėnesio pabaigoje detaliai

peržiūrėti visas išlaidas ir pasistengti susižymėti ir įvertinti dydį tų išlaidų, kurių

manoma, jog reikėjo atsisakyti ar galėjo namų ūkis nepatirti. Mokymasis iš savo klaidų –

itin efektyvus būdas ugdyti teisingus išlaidų valdymo principus.


1. Kas yra namų ūkio biudžetas?

2. Kodėl namų buhalteriją turėtų vesti kiekvienas namų ūkis? Kuo naudingas

biudžetas?

3. Kuo skiriasi metinis ir mėnesio biudžetas?

4. Kokie galimi būdai pildyti biudžetą?

5. Savais žodžiais pakomentuokite kaip susidaryti pirmąjį namų ūkio biudžetą.

6. Kaip rekomenduotina analizuoti mėnesio biudžetą?

Užduotis

Pradėkite pildyti namų biudžetą, jei to dar nedarėte, ir pasilyginkite su vidutinėmis

išlaidų proporcijomis Lietuvoje. Pakomentuokite, kas, Jūsų nuomone, galėjo lemti

skirtumus.

Grupių darbo pristatymas ir įsivertinimas.

80

Savarankiškas darbas- skaičiuoti savo asmenines išlaidas 4 val. ir daugiau

Klausimai:

1. Biudžetas yra;

a) tam tikro laikotarpio finansinė ataskaita

b) pajamų deklaracija

c) tam tikro laikotarpio pajamų ir išlaidų planas

d) gautų pajamų ataskaita

2. Kai biudžeto pajamos viršija išlaidas, tai jį tiksliausiai būtų vadinti:

a) subalansuotu

b) pertekliniu

c) deficitiniu

d) teisingu

3. Biudžeto deficito dydis įprastai rodo:

a) kiek kartų pajamos viršijo išlaidas;

b) kokia suma išlaidos viršijo pajamas;

c) kokią dalį (procentais) pajamų reikia skolintis, norint padengti išaugusias išlaidas;

d) kiek buvo išnaudota santaupų iš sukaupto rezervo.

4.Jeigu gyventojas savo biudžeto deficitą visuomet finansuoja skolindamasis iš

draugų, o šio mėnesio deficitas, palyginti su praėjusio, sumažėjo 45 proc., tai kaip

pasikeitė gyventojo skola?

b) sumažėjo;

c) padidėjo;

d) nepasikeitė;

e) padidėjo arba sumažėjo 45 proc.

Ats.1-c ,2- b, 3-c ,4-b,

Danguolės Botyriūtės, modulio programos lektorės, namų knygos skyriai

Data

Pajamos

Maistas

81

Namo, buto išlaikymas Mokesčiai

Teo, Omnitel Draudimai: Gyvybės, namo(pastato), namo

vidaus, transporto priemonių civilinės atsakom.,

Pensijų fondai

Mašina, transportas Malkos, kanalizacija, šiukšlės, Elektra Higieninės, buitinės išlaidos Sveikatos priežiūra, vitaminai, vaistai, masažai,

sanatorijos ir kt.

Kultūrinės išlaidos: koncertai

knygos, ekskursijos, parodos, spektakliai ir t.t.

Rūbai, avalynė Dovanos, pramogos, kavinės, šventės , jubiliejai Paskolos, kreditinės kortelės Skolos draugams

31 paskaita

13. Mitai apie biudžetą

Uždaviniai

Gebėsite pasakyti, kokius mitus apie biudžetą esate girdėjęs Jūs

Dėstymas. Individualus praktinis darbas. Diskusijos

Rita, 29 metų apskaitininkė, Kaunas

Mūsų šeima jau ketverius metus registruoja namų buhalteriją. Pradžioje tik rinkome ir

skaičiavome išlaidų čekius, kiek ir kam išleidome. Prisipažinsiu, kad iš pradžių mane tas čekių

rinkimas ir skaičiavimas nervino (beje, tai buvo vyro idėja), tačiau kai realiai matau visas

išlaidas prieš akis, lengviau planuoti, kur ir kiek galime sutaupyti.

Dabar jau esame pažengę ir ne tik registruojame išlaidas, bet ir planuojame — pirkinius,

atostogas, būsto remontą. Pastebėjau, kad net gaudami panašias pajamas ir planuodami, mes

galime sau leisti daugiau, nes nebeleidžiame pinigų smulkmenoms.

82

Kai po metus trukusio nuoseklaus taupymo, mes sugebėjome suremontuoti vaikų kambarį,

nuskristi atostogų į šiltuosius kraštus ir dar sukaupti šiek tiek pinigų, supratau, ką reiškia

efektyvus taupymas. Kai nebeišleidžiu smulkmenoms, galiu sau leisti tai, apie ką anksčiau tik

pasvajodavau.

Interneto portalas principai.lt, 2009 m. liepos 6 d.

http://www.principai.lt/2009/11/taupymo-istorijos/

Mitai, kuriuos įsikalame sau į galvą, yra vienas sunkiausiai paneigiamų dalykų. Taigi,

pažvelkime į labiausiai įsišaknijusius mitus apie namų ūkio biudžetą.

1. Biudžetas reikalingas tik tiems, kas nesuveda galo su galu.

Netiesa. Namų ūkio biudžetas, padedantis kontroliuoti savo išlaidas bei laikytis numatytų

prioritetų, reikalingas visiems. Tik, jei kalbėtume medicinos terminais, vieniems jis gali

būti vitaminas, kitiems vaistas, o tretiems – būtinas chirurginis įsikišimas.

Tuo atveju, jei namų ūkio išlaidos vis viršija pajamas, kai neišvengiamai tenka skolintis

„iki algos“, biudžetas ir jo padiktuotos priemonės, mažiausiai reikalingų išlaidų

apribojimas yra kaip apendicito operacija – gal ir nemaloni, tačiau būtina procedūra.

Jei asmeninių finansų padėtis dar nėra katastrofiška, namų ūkio biudžetas – antibiotikai

sergant bakterijų sukelta infekcija, kurie gali padėti išvengti komplikacijų.

Na, o jei pajamos gerokai viršija išlaidas – namų ūkio biudžetas yra vitaminai organizmui

ir jo finansiniam atsparumui stiprinti.

2. Kam man tas biudžetas – pinigų nuo jo nepadaugės.

Netiesa. Biudžetas nepadės padidinti pajamų, tačiau pagelbės sumažinti ir/ar kontroliuoti

išlaidas, tad pinigų piniginėje bus daugiau arba už tas pačias išlaidas įgyjama didesnė

vertė. Aišku, galima tikėtis praturtėti ir laimėjus „Teleloto“. Tačiau namų ūkio biudžetas

šiuo atveju yra ne loterijos, o greičiau jau kelto bilietas į ramesnį finansinį uostą.


83

3. Kam man tas biudžetas, pinigų užtenka ir dar lieka.

Ar kada teko girdėti apie įmonę, kuri neturėtų biudžeto? Ta pati taisyklė turėtų galioti ir

šeimoje. Namų ūkio biudžetas visų pirma padeda greičiau įgyvendinti svajones. Kita

vertus, kuo didesnės galimybės, tuo gali būti didesnės ir svajonės. Vienam tai gali būti

nuosavas būstas, kitam – greičiau grąžinta paskola, dar kitam – lėšos vaikų mokslams, o

kažkam gal ir jachta. Įdomu ir tai, kad žmonės, kurie turi, kaip sakoma, viską ir yra

neretai minimi šalies turtingiausiųjų dešimtukuose, neslepia, kad jų šeimose biudžetai

taip pat kontroliuojami.

4. Namų ūkio biudžetas reikalauja daug žinių ir laiko.

Biudžetui pildyti nereikia jokių specialių žinių – tai ne nauja ekonomikos teorija, už kurią

galbūt gausite Nobelio premiją, ir ne aukštoji matematika. Kiekvienas galime perskaityti

parduotuvėje gautą čekį ar suskaičiuoti iki dviejų, penkių ar dešimties tūkstančių.

Galiausiai kai kurios programos gali tai padaryti ir už mus.Kiek tai užims laiko?

Nedaugiau nei 10 ar 15 minučių per dieną. Be to, jei sakoma, kad laikas – pinigai, tai

namų ūkio biudžetui sugaištos minutės, palyginti su finansine nauda, kurią jos gali

atnešti, yra puiki laiko investicija.

5. Namų ūkio finansų buhalterija – vienas vargas. Štai jau ilgokai suku galvą, prie

kokių išlaidų priskirti dantų šepetuką.

Pradėjus vesti namų ūkio biudžetą, klausimų iškils kiekvienam. Dantų šepetuko kainą

rašyti prie sveikatos priežiūros ar asmens priežiūros priemonių, o gal prie namų apyvokos

daiktų? O apsaugotos paskolos įmoką – prie būsto paskolos ar gyvybės draudimo? O

šokių pamokos priskiriamos edukacijai, mokymuisi ar pramogoms?

Tačiau savo namų ūkio biudžeto taisykles kuriame patys! Tad kaip kiekvienam patogiau,

taip išlaidas ir fiksuokite. Svarbu tik kartą sukūrus žaidimo taisykles vėliau jų ir laikytis –

nerašyti, pavyzdžiui, apsaugotos paskolos įmokos vieną kartą prie gyvybės draudimo,

kitą prie būsto paskolos įmokos.

84

6. Biudžetas – tai taip nuobodu...

Skaičiuoti pinigus nėra nuobodu. Ir ne tik svetimus, bet ir savus. Iš pradžių bus įdomu

atsekti, kur dingsta pinigai. Paskui azartas apims matant, kad svajonė, kurią norite

įgyvendinti vesdami namų ūkio biudžetą, yra vis arčiau ir arčiau. Aišku, jei jūsų svajonė

– skrydis į kosmosą, šis procesas gali užsitęsti, tačiau jei prioritetai sudėlioti logiškai,

svajonę neužtruksite paversti tikrove.

7. Biudžetas atims iš manęs gyvenimo džiaugsmą.

Užsienio specialistai pastebi, kad paprastai žodis „biudžetas“ kaip ir žodis „dieta“ turi

neigiamą atspalvį. Šie žodžiai asocijuojasi su dalykais, kurių negalime sau leisti. Tačiau

tiek dieta, tiek biudžetas tėra priemonės, kurias tinkamai naudojant bus pasiektas jūsų

tikslas. Niekas nesako, kad žodis „kastuvas“ kelia neigiamų emocijų, nors jį naudojant

reikia fizinių pastangų. Juk kastuvas naudojamas duobei iškasti, sveika mityba – sveikam

kūnui, o biudžetas – sveikam finansiniam gyvenimui. Aišku, žodžiai tėra žodžiai, jei

„biudžetas“ jums skamba niūriai, pavadinkite jį išlaidų planu ar dar geriau – keliu į

svajonę.

Kita vertus, reikėtų pagalvoti, ar neplanuotos ir nereikalingos išlaidos iš tiesų teikia

gyvenimo džiaugsmą. Taip, neretai pirkinys gali sukelti momentinę euforiją, tačiau ar ji

verta galvos skausmo mėnesio pabaigoje?

8. Pildau biudžetą, tačiau nematau jokio poveikio.

Namų ūkio biudžetas yra tik pirmasis, tačiau būtinas žingsnis. Jis padeda įvertinti

situaciją, apibrėžti išlaidų grupes, atrinkti būtinas ir nebūtinas išlaidas, atrasti slaptų

rezervų.

Tačiau be jūsų sprendimų, t.y. racionalios išlaidų peržiūros, tai tėra lapas popieriaus,

primargintas skaitmenų. Tad poveikį pajusite tada, kai remiantis biudžetu darysite išvadas

ir priimsite sprendimus.

85

Klausimai individualiam darbui

1. Ar pildote biudžetą? Jei taip, kaip/kodėl pradėjote? Jei ne, kodėl?

2. Kaip manote, dėl kokių dar priežasčių žmones nepildo biudžetų?

3. Kokius mitus apie biudžetą esate girdėjęs Jūs?

4. Kuo biudžetas naudingas galėtų būti pasiturinčiam namų ūkiui?

5. Kokias išvadas iš mėnesio biudžeto galėtų pasidaryti namų ūkis ir kokius

sprendimus priimti?

Individualaus darbo analizė ir įsivertinimas.

32-33 paskaitos

14. Ilgalaikis pajamų ir išlaidų planavimas

Uždaviniai

Gebėsite nurodyti, kuo naudingas ilgalaikis išlaidų ir pajamų planavimas ir

kokiems namų ūkiams jis yra būtinas

Žinosite, kokie du svarbiausi etapai planuojant savo finansinius metus.

Dėstymas. Darbas poromis , darbo pristatymas. analizė

Britanijos žurnalistai yra sudarę keisčiausių patarimų, kaip taupyti pinigus, sąrašą.

Vienas jų – išnaudoti šildomąjį kačių potencialą, kad mažiau reikėtų mokėti už šildymą.

Labiau sušilti šis mielas naminis gyvūnėlis gal ir padės, tačiau sąskaitų už šildymą tikrai

neapmokės. O norint, kad šios sąskaitos ir kitos daugiau ar mažiau nereguliarios išlaidos

– draudimas, padangų keitimas, artimųjų ir draugų gimtadieniai, metų šventės, mokslo

metų pradžia ir pan. – nebūtų tokios skausmingos jūsų biudžetui, jas reikėtų planuoti ir

šioms išlaidoms pradėti kaupti iš anksto. Juk kur kas paprasčiau kas mėnesį atidėti po 25

ar 50 litų Rugsėjo 1-ajai, nei rugpjūtį, ir dar dažniausiai po atostogų, bandyti iš karto

piniginėje atrasti 300 ar 600 litų.

Ilgalaikis planavimas ypač reikalingas tiems žmonėms, kurie gauna nepastovias

pajamas. Iš tiesų, juk sudėtinga susidaryti racionalų biudžetą, jei vasarą, pavyzdžiui,

uždirbi gerokai daugiau nei žiemą ar atvirkščiai. Planuoti tik mėnesiui tokiu atveju nėra

86

itin patogu, nes gali būti taip, kad vienus mėnesius negalėsite sudurti galo su galu, o kitais

leisite sau daugiau, nei būtina.

Ilgalaikis planavimas turi ne tik finansinių privalumų – visų pirma jis leidžia

matyti perspektyvą ir planuoti ateitį, taigi suteikia tam tikrą saugumo jausmą. Kartu,

pavyzdžiui, metų biudžeto planavimas leidžia būti lankstesniam – tiksliau pritaikyti

poreikius prie vieno ar kito mėnesio finansinių galimybių, iš anksto pasiruošti finansinį

rezervą sudėtingesniam laikotarpiui. Kita vertus, ilgalaikiam planavimui reikia didesnio

žmogaus pasiryžimo ir savikontrolės. Juk taip paprasta vieną mėnesį išleisti daugiau, nei

turi („ai, kitą mėnesį daugiau uždirbsiu“), antrą, o paskui, žiūrėk, ir į skolas įklimpai.

Todėl metų biudžetą lengviau vesti tiems, kas jau išsiugdė tam tikrą finansinę

savikontrolę pildydamas mėnesio biudžetą. Tačiau bet kokiu atveju žvilgsnis į ateitį

reikalingas kiekvienam.

Jei kiekvieną mėnesį vedate namų ūkio biudžetą, turbūt pastebėjote, kad dėl

įvairių priežasčių gerokai svyruoja jūsų pajamos ar išlaidos. Gerai parengtas metų

biudžetas ir iš anksto įvairiems tikslams kaupiamos lėšos gali padėti išlyginti jūsų

finansines duobes ir išvengti problemų tais mėnesiais, kai išlaidos galbūt net viršija

pajamas. Panagrinėkime du pavyzdžius.

1 pavyzdys. Gėlių pardavėjos Onos pajamos svyruoja, priklauso nuo sezono

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis

Pajamos 1000 1250 1300 1300 2000 1700 1600 1750

Išlaidos 1400 1400 1400 1250 900 900 900 1300

Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis

Pajamos 1750 1500 1000 1250

Išlaidos 900 900 1000 1300

Vizualiai viskas aiškiau:

87

Onos metų pajamos ir išlaidos

Akivaizdu, jog šaltuoju metų sezonu Onai turėtų būti sudėtinga subalansuoti savo

biudžetą, jei ji netaupytų ir nekauptų reikiamų lėšų iš anksto. Žvelgiant į šią diagramą

matyti, jog Onos išlaidos kinta ne taip žymiai kaip pajamos, tad, staiga sumažėjus

pajamoms, išlaidas tiek pat sumažinti būtų sunku. Todėl ir yra svarbu planuoti ilgesniam

laikotarpiui ir tokiems namų ūkio biudžeto svyravimams rengtis iš anksto.

2 pavyzdys. Autošaltkalvio Algirdo pajamos pastovios, tačiau išlaidos, kaip ir daugelio,

kinta

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis

Pajamos 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000

Išlaidos 1200 1200 1200 900 800 700 800 1300

Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis

Pajamos 1000 1000 1000 1000

Išlaidos 800 800 1000 1300

88

Algirdo metų pajamos ir išlaidos

Algirdo atvejis paprastesnis, nes jis yra tikras dėl mėnesio pajamų (jei turi darbą).

Tačiau jo išlaidos kai kuriais mėnesiais taip pat viršija pajamas. Todėl jis turi arba

skolintis, arba dar labiau apriboti savo poreikius ir mažinti vartojimą, arba iš anksto

kaupti lėšas įvairioms didesnėms nereguliarioms metų išlaidoms.

Pavyzdžiui, kad sąskaitos už šildymą netaptų ne tik galvos, bet ir piniginės

skausmu, jas galima išskaidyti ir apmokėti vienodomis dalimis per visus metus. Tokią

galimybę siūlo kai kurios šilumą tiekiančios bendrovės.

Ne vienoje išsivysčiusioje pasaulio šalyje įprasta planuoti metų pajamas bei

išlaidas. Daugelyje jų netgi darbuotojo atlyginimas sutartyje su darbdaviu įrašomas ne

mėnesio, o metų dydžio. Toks skaičiavimas padeda efektyviau valdyti asmeninius

finansus, išvengti finansinių duobių ir įvairių klaidų. Suplanuoti metų biudžetą galima bet

kada, bet geriausia tai daryti metų pradžioje. Juk beveik viską mes skaičiuojame nuo

sausio iki gruodžio, o ir „naują gyvenimą“ paprastai pradedame nuo sausio. Planuoti

metų pradžioje naudinga ir štai dėl ko – nebus sunku po metų prisiminti, kad reikia

peržiūrėti plano laikymosi rezultatus ir atnaujinti jį. Tad pabandykime drauge suplanuoti

finansinius metus. Tam pakanka popieriaus lapo ir pieštuko.

89

1 žingsnis. Nereguliarių išlaidų kalendorius

Suplanuoti naujų metų biudžetą bus paprasčiau, jei pernai vedėte mėnesio

biudžetą. Jei to nedarėte, pirmiausia pabandykite suskaičiuoti, kiek pinigų reikėjo 2009

metais, kokios buvo didžiausios išlaidos. Pabandykite prisiminti, kaip gyvenote kiekvieną

mėnesį – sausį, vasarį, kovą. Apžvelkite, kokie įvykiai jus lydėjo kiekvieną mėnesį,

galbūt ką nors šventėte, galbūt atostogavote ar, priešingai, patyrėte netikėtų ir nemalonių

išlaidų. Svarbu nepamiršti įvairių nereguliarių išlaidų, kad vėliau dėl jų neišauštų ta

„juodoji“ diena, kai prireiktų eikvoti ypatingiems atvejams kaupiamą jūsų rezervą ar dar

blogiau – skolintis.

Jei sunku sugalvoti, kokios gali būti tos nereguliarios išlaidos, pamėginkite

sudaryti jų kalendorių. Žemiau (žr. ) pateikiame galimą tokio kalendoriaus pavyzdį.

Sausis Tetos mirties metinės – giminės suvažiavimas

Vasaris Valentino diena

Pasirengimas sodininkystės sezonui

Kovas Moters diena

Tomo ir Aistės vestuvės

Balandis Velykos

Įmoka už būsto draudimą

Gegužė Motinos diena

Šuns skiepijimas

Birželis

Tėvo diena

Joninės

Važinėjimai „į gamtą“ – išaugusios benzino išlaidos

Liepa Atostogos

Vaikų vasaros stovyklos

Rugpjūtis Vaikų suruošimas į mokyklą

Cukrus, dangteliai, prieskoniai vasaros ir rudens gėrybėms konservuoti

Rugsėjis Įmoka už vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą

Žieminių padangų komplektas

Spalis Automobilio techninė profilaktika, tepalų keitimas

Vestuvių metinės

Lapkritis Vėlinės

Pirmoji sąskaita už šildymą

Gruodis Kalėdos (dovanos, šventinis stalas)

Naujųjų metų šventimas

Norint kuo tiksliau susiplanuoti nereguliarias išlaidas, galima susidaryti

kalendorių, kuriame būtų pažymėtos ne tik svarbiausios metų šventės ir įvairios galimos

90

didžiausios metų išlaidos, bet ir draugų bei artimųjų gimtadieniai. Tuomet ne tik iš anksto

žinosite, kiek pinigų reikės dovanoms ar vaišėms, bet ir neužmiršite jų pasveikinti. Be to,

sveikinimus planuojant iš anksto, daugiau galimybių pasinaudoti kūrybiškumu ir mažiau

– pinigine.

2 žingsnis. Kaupimo grafiko sudarymas

Surašę savo nereguliarias metų išlaidas ir (ar) finansinius tikslus (pvz., sukaupti

tam tikrą sumą juodos dienos rezervui, mokslams universitete, kelionei, automobiliui ar

pan.), įvertinkite, kokios sumos reikia kiekvienam tikslui ir (ar) nereguliarioms išlaidoms,

kiek pinigų galbūt jau turite sukaupę. Pavyzdžiui:

Tikslas Reikiama

suma

Dabartinis

likutis Atsidėti per mėnesį

Vasaros atostogos

2011 4000 1000 167

Rugsėjo 1-oji 450 0 56

Būsto draudimas 350 0 35

Kalėdos 500 0 42

Atsidėti per mėn. po 300

Lt

Norėdami sužinoti, kiek pinigų turite atsidėti per mėnesį, atlikite nesudėtingą

aritmetinį veiksmą: trūkstamą sumą kiekvienoje biudžeto eilutėje padalinkite iš mėnesių,

likusių iki to tikslo, skaičiaus. Tada susumuokite paskutinio stulpelio eilutes.

Jeigu nereguliarios išlaidos per metus pasiskirsto gan tolygiai, galima daryti dar

paprasčiau – norimą sukaupti sumą padalinkite iš dvylikos mėnesių ir sužinosite, kiek

turite atsidėti kas mėnesį.

Žinoma, kiekvienas turi numatyti savo nereguliarias išlaidas ir tikslus pagal

poreikius, bet visiems vertėtų numatyti papildomą metų biudžeto eilutę „kitoms“ ar

„nenumatytoms“ išlaidoms. Jų gali prireikti sugedus šaldytuvui, automobiliui, susirgus ir

pan. Kaupti lėšas nenumatytoms išlaidoms ypač patartina tiems, kurie sunkiai

subalansuoja savo mėnesio biudžetą, t. y., kai ir nenutikus nieko rimto, kartkartėmis

pritrūksta pinigų mėnesio pabaigoje.

91


1. Prisiminkite, kuo skiriasi mėnesio ir metų biudžetai.

2. Kuo naudingas ilgalaikis išlaidų ir pajamų planavimas? Kokiems namų ūkiams

jis yra būtinas?

3. Pateikite praktinių nereguliarių metinių išlaidų pavyzdžių. Kaip Jūs dengiate

nereguliarias išlaidas? Ar ruošiatės joms iš anksto?

4. Kokie du svarbiausi etapai planuojant savo finansinius metus? Trumpa juos

apibūdinkite.

5. Kaip manote, kodėl žmonės retai nereguliarias išlaidas planuoja iš anksto?

Užduotis

Sudarykite savo namų ūkio metinį nereguliarių išlaidų kalendorių.

34 paskaita

15. Pinigų srautų valdymas. Pajamos ir išlaidos.

Uždaviniai

Žinosite, kokius iššūkius kelias pinigų srautų valdymas

Suprasite, kas yra pajamos natūra ir pateikti kelis praktinius pavyzdžius

Gebėsite atsakyti, kokias pajamų rūšis žinote

Suprasite, kodėl taip svarbu kontroliuoti savo išlaidas

Dėstymas, diskusijos, bendras praktinis darbas apie išlaidas ir pajamas

2009 m. Lietuvoje socialinės išmokos (išmokos senatvėje ir kitos socialinės

išmokos) buvo pagrindinis pajamų šaltinis 34 procentams namų ūkių.

Pinigų srautai yra tai, ką mes gauname ir ką išleidžiame arba, kitaip tariant,

pajamos ir išlaidos. Jų suvestinė, kaip jau išsiaiškinome, vadinama biudžetu. Tačiau net

jei mūsų gaunamas atlygis yra didesnis nei mėnesio išlaidos, nebūtinai yra taip, kad

92

pirmiausiai gauname pajamas ir tada galime planuoti išlaidas. Labai dažnai gaunami ir

išeinantys pinigų srautai nesutampa. Todėl savo finansų valdymas tampa dar svarbesnis.

Pajamos

Pajamos gali būti finansinės arba natūrinės. Finansinės pajamos yra tuomet, kai už

darbą atsiskaitoma pinigais. Tačiau jei už paslaugas ar darbą atsiskaitoma prekėmis,

kitomis paslaugomis ar lengvatomis, tokia finansinė nauda vadinama pajamomis natūra.

Pavyzdžiui, jei už darbą kas mėnesį į darbuotojo banko sąskaitą pervedamas darbo

užmokestis gaunamos finansinės pajamos, tačiau jei tam pačiam darbuotojui dar

leidžiama asmeninėms reikmėms naudotis lentelėje pateikiame, kas 2010 m. laikytina

pajamomis natūra ir kas - ne.

Laikytina Nelaikytina

Darbdavio suteikta paskola be palūkanų Vaistai, profilaktiškai dalijami darbovietėje

Darbdavio suteikta paskola

lengvatinėmis palūkanomis

Automobilis, laikomas prie namų darbuotojo

budėjimo metu

Tarnybinio automobilio naudojimas

asmeniniais tikslais Iš draugo pasiskolintas automobilis

Lengvatos darbdavio produkcijai, kuri

teikiama kaip paskatinimas ar atlygis už

darbą

Tėvų įmoka už vaikų mokslą

Darbdavio apmokėta poilsinė kelionė,

laisvalaikio pramogos

Darbdavio apmokėta poilsinė kelionė,

laisvalaikio pramogos Darbdavio už darbuotoją

mokami mokesčiai

Darbdavio nupirktas sporto

abonementas Gėlės iš kolegos

Darbdavio apmokėtos medicinos

paslaugos (pvz., stomatologo) Iš draugo pasiskolinti pinigai

Darbdavio apmokėtos buto ar namo

nuomos išlaidos

Darbo įrankiai, drabužiai, jei jie buvo suteikti,

bet ne dovanoti

Darbe išgerta arbata ar kava

Privačios elektroninio pašto dėžutės

patikrinimas naudojant darbovietės kompiuterį

ir internetą

Darbdavio suteikta kompetencija, mokymai,

kursai

Šaltinis: Swedbank Asmeninių finansų institutas

Apskritai išskirtini trys reguliarių pajamų tipai:

93

Pastovios pajamos. Paprastai šios pajamos gaunamos dirbant pagal darbo sutartį,

kurioje nurodoma, kokio dydžio darbo užmokestį kiekvieną mėnesį gaus darbuotojas.

Kiekvieną mėnesį tokio paties dydžio pajamas gauna daugelio profesijų atstovai,

pavyzdžiui, finansų analitikai, administratorės, mokytojai ir pan.

Dalis pajamų fiksuotos, dalis – kintamos. Paprastai tokias pajamas gaunantieji taip

pat dirba pagal darbo sutartis, tačiau be jose nustatytos pastovios darbo užmokesčio

dalies, numatyta galimybė kas mėnesį gauti kintamą, kitaip - papildomą pajamų dalį.

Kintamos pajamų dalies dydis gali priklausyti nuo papildomų darbo valandų, pasiektų

rezultatų ir pan. Paprastai tai yra darbuotojų motyvavimo sistemos dalis. Toks dviejų

dalių darbo užmokestis skatina pardavimo vadybininkus, projektų vadovus ir kitų

profesijų atstovus labiau stengtis darbe.

Nepastovaus dydžio pajamos. Dažniausiai tokias pajamas gaunantys darbuotojai

neturi vieno nuolatinio darbdavio, o dirba pagal atskirus užsakymus, sutartis ir pan., todėl

jų pajamų dydis priklauso nuo atliktų užsakymų kiekio. Tokie asmenys paprastai dirba

pagal individualias autorines sutartis, individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą.

Priklausomai nuo veiklos formos skiriasi ir pajamų apmokestinimas. Nepastovaus dydžio

pajamas gauna rašytojai, aktoriai, muzikantai ir kt.

Pajamų nepastovumas itin apsunkina asmeninių finansų valdymą. Nes vieną

mėnesį dirbantysis gali gauti kelis tūkstančius litų, o kitą - galbūt kelis šimtus. O tuo

tarpu tokios išlaidos kaip būsto nuoma, komunaliniai mokesčiai ir pan. taip lanksčiai

prisitaikyti negalės. Tokiais atvejais svarbu susiskaičiuoti vidutines gaunamas pajamas ir

išlaidas. Kadangi išlaidos turi būti mažesnės nei pajamos, remiantis vidutinėmis mėnesio

išlaidomis nubrėžti ribą, nuo kurios visą pajamų perviršį reiktų atsidėti (ar į atskirą banko

sąskaitą ar tiesiog kitais būdais atskirti nuo išlaidoms skirtų pajamų). Tarkime, jog

vidutinės vieno gyvenančio asmens mėnesio išlaidos siekia 1800 Lt. Taigi, tą mėnesį, kai

jis gauna 2500 Lt, 700 Lt jis atsideda, o iš 1800 Lt padengia visas to mėnesio išlaidas.

Tuo tarpu tą mėnesį, kai jis gaus 1400 Lt, išlaidas, kurioms tą mėnesį pritrūks, galės

padengti iš atsidėtų lėšų.

94

Išlaidos

Palyginus su išlaidomis, pajamas kontroliuoti kur kas sunkiau. Juk jų dydis

priklauso nuo to, ar dirbama, koks yra darbo užmokestis, koks darbo krūvis ir pan. O

išlaidas valdome mes patys. Savo išlaidas svarbu kontroliuoti, nes:

Pajamos yra ribotos. Dažnu atveju mėnesio įplaukos yra fiksuotos, t.y. tokios kaip

apibrėžia darbo sutartis, gaunamų išmokų dydis ir pan. Jos nekinta priklausomai nuo

mūsų poreikių. O mūsų norai ir poreikiai – beribiai. Tad, jeigu panorėsime visus juos

įgyvendinti, labai greitai kišenėse ims švilpauti vėjai. Jei išlaidos viršys pajamas –

turėsime skolintis arba išleisti savo santaupas, tačiau jos taip pat yra ribotos, o kai kurie

žmonės santaupų neturi iš viso.

Pajamos paprastai gaunamos kartą ar du per mėnesį, o išlaidas patiriame kasdien. Štai

pavyzdžiui, atlyginimas pagal darbo sutartį paprastai išmokamas per kartą ar du per

mėnesį. Tačiau mokėti maistą, kelionę į darbą, būstą ir pan. tenka mokėti viso mėnesio

eigoje. Todėl svarbu pajamas padalinti arba paskirstyti taip, kad iki kito pajamų gavimo

galėtume nusipirkti tai, kas būtina ir nereikėtų skolintis.

Dažniausiai pajamos yra fiksuoto dydžio, o išlaidos - ne. Pavyzdžiui, dažniausiai kas

mėnesį dirbantys pagal darbo sutartis gauna vienodo dydžio atlyginimą, bet pietūs,

mokesčiai už komunalines paslaugas ir pan. kaskart mokama skirtingo dydžio suma.

Taigi išlaidoms nuolat kintant, svarbu jas suvaldyti taip, kad neviršytų pajamų. Užduotis

tampa dar sudėtingesnė, jei kiekvieną kartą gaunamos ir skirtingo dydžio pajamos. Tokiu

atveju sunku numatyti, kiek pinigų liks asmeninėms išlaidoms. Todėl visada pirmiausia

reikia sumokėti už svarbiausius dalykus (finansinius įsipareigojimu, maistą, mokesčius už

butą ir pan.) ir tik po to, jei pinigų dar lieka, skirti juos kitiems, ne tokiems būtiniems

daiktams ar paslaugoms įsigyti.

Toliau aptarsime būdus kaip galima kontroliuoti didžiausias kasdienių išlaidų

grupes.

Klausimai diskusijai

1. Kokius iššūkius kelias pinigų srautų valdymas?

2. Kas yra pajamos natūra? Pateikite kelis praktinius pavyzdžius?

95

3. Kokiais mokesčiais apmokestinamos pajamos natūra? Kokie dabartiniai šių

mokesčių dydžiai?

4. Kokias pajamų rūšis žinote?

5. Kodėl taip svarbu kontroliuoti savo išlaidas?

6. Kokių būdų žinote ar kaip savo išlaidas kontroliuojate Jūs?

35- 36 paskaitos

16. Kasdienių išlaidų valdymas

Uždaviniai

Žinosite, kas yra finansinis įsipareigojimas ir kuo jis svarbus gyventojo kredito

istorijai

Žinosite, kokie galimi kreditoriaus sprendimai siekiant palengvinti finansinę

naštą?

Suprasite, kuo naudingi ir kuo ne tokių paskolos sąlygų keitimai kaip termino

ilginimas, paskolos grąžinimo metodo iš linijinio į anuitetą keitimas ir pan.

Gebėsite atlikti savarankišką darbą

Dėstymas. Straipsnio www. ekonomika.lt http://www.ekonomika.lt/naujiena/parduotuviu-triukai-verciantys-pirkti-daugiau-

47807.html

„Parduotuvių triukai, verčiantys pirkti daugiau“ pristatymas ir

analizė.

Praktinis darbas poromis apie kasdieninių išlaidų valdymą. Diskusijos.

16.1. Finansiniai įsipareigojimai

Laikraščiuose pasirodantys skelbimai apie iš varžytinių parduodamus butus ir žemę su skolomis

nesusidūrusiesiems - neįdomi ir nieko verta informacija. Tačiau skolininkams, kurie tokiu būdu

darbovietės automobiliu ir yra kompensuojamos kuro išlaidos – tai pajamos natūra. Ir jos

yra apmokestinamos pajamų mokesčiais. Tačiau sudėtingiausia atskirti pajamas natūra

nuo bendražmogiškos pagalbos. Žemiau priversti atsisveikinti su namais, žodis “varžytinės” -

tarsi nuosprendis, kurio išvengti dažnai jau nebeįmanoma. Į išvaržomus butus nukrypsta

http://www.ekonomika.lt/naujiena/parduotuviu-triukai-verciantys-pirkti-daugiau-47807.html


96

nekilnojamojo turto perpardavinėtojų akys. Jiems varžytinės - galimybė pusvelčiui nupirkti butus.

Vėliau jie parduodami už rinkos kainą. Kaip “Sekundei” sakė antstolis Algis Balsevičius, už

skolas prarandantieji namus dėl visų savo nelaimių kaltina antstolius, nors galimybę atsiskaityti

su kreditoriais dažniausiai seniai būna praleidę ne dėl skolų išieškotojų kaltės.

Dienraštis „Sekundė“, 2005 m. liepos 19 d.

http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=179

77

Finansiniai įsipareigojimai biudžete turėtų būti viena pirmųjų išlaidų grupių, t.y.

gavus pajamas juos reiktų padengti pirmiausia. Visų pirma todėl, kad netinkamai

vykdomi mokėjimai pagal finansinius įsipareigojimus turi įtakos jūsų kredito istorijai,

apie kurią jau kalbėjome. Taip pat gali kauptis delspinigiai už pradelstas sumas ar baudos

už netinkamai vykdomas finansines pareigas. Galų gale finansinių paslaugų teikėjai,

kuriems esate prisiėmę įsipareigojimą mokėti, dažnai pagal pasirašytą sutartį gali turėti

teisę į jūsų turtą – įkeistą nekilnojamąjį turtą, automobilį ar pan. – ar teisę kreiptis dėl

skolos išieškojimo.

Turint finansinių įsipareigojimų, ypač daugiau nei keletą, rekomenduotina

pasidaryti jų suvestinę kartu su mokėjimų kalendoriumi ir pakabinti kasdien matomoje

vietoje.

Finansinių įsipareigojimų suvestinės pavyzdys

Finansinio

įsipareigojim

o tipas

Kreditoriu

s

Nepadengta

s likutis

Mėnesi

o įmoka

Mokėjim

o diena

Palūkan

ų norma

Palūkanų

perskaičiavim

o data

Termino

pabaiga

Būsto

paskola

Bankas X 145 964 Lt 980 Lt 15 5,49

proc.

2011.02.13 2038.03.1

5

Kreditinė

kortelė

Bankas Y 500 Lt 38 Lt 25 18 proc. 2013.05

Šiuos duomenis reguliariai atnaujinkite. Tokia suvestinė ne tik padės išlailaikyti

gerą kredito istoriją, bet tiksliau planuoti ir vertinti savo finansus.



97

Susidūrus su finansinėmis problemomis (nedarbas, pajamų sumažėjimas ir pan.),

trukdančiomis tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, svarbu nedelsiant

kalbėtis su savo kreditoriais ir kartu ieškoti geriausiai situaciją atitinkančio sprendimo.

Siekiant palengvinti finansinę naštą gali būti priimti tokie sprendimai kaip:

- pakeisti paskolos valiutą. Kaip jau aptarėme ankstesniuose skyriuose,

nuo valiutos priklauso palūkanų bazė, taigi ir palūkanų normą bei mėnesio įmoka.

- prailginti paskolos laikotarpį. Išdėstant paskolos likutį ilgesniam

laikotarpiui, nors per visą laikotarpį sumokama daugiau palūkanų, tačiau mėnesio įmoka

mažėja.

- atidėti paskolos dalies mokėjimus. Tokiu būdu numatytą laikotarpį

mokama tik palūkanų dalis, kuri yra mažesnė nei visa įmoka.

- atidėti įmokas kapitalizuojant palūkanas. Tai reiškia, jog numatytam

laikotarpiui sustabdomi mokėjimai už turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau per tą

laikotarpį mokėtinos, bet nesumokėtos palūkanos pridedamos prie paskolos likučio.

Yra ir dar keletas kitų sprendimų, kurių taikymo galimybės labai priklauso nuo

individualios skolininko situacijos. Tačiau svarbiausia nedelsti, kol situacija tampa itin

sudėtinga ir tenka ieškoti kraštutinių priemonių problemoms spręsti.

Klausimai diskusijai ir žinių patikrinimui

1. Kas yra finansinis įsipareigojimas?

2. Kuo jis svarbus gyventojo kredito istorijai?

3. Kokie galimi kreditoriaus sprendimai siekiant palengvinti finansinę naštą?

4. Kas yra palūkanų kapitalizacija?

5. Kuo naudingi ir kuo ne tokių paskolos sąlygų keitimai kaip termino ilginimas,

paskolos grąžinimo metodo iš linijinio į anuitetą keitimas ir pan.?

6. Kaip manote, ar atidėjimas santaupoms laikytinas finansiniu įsipareigojimu?

Kodėl?

Užduotis

Susidarykite savo turimų finansinių įsipareigojimų suvestinę.

98

16.2. Mokėjimai už komunalines paslaugas

Į nemalonią situaciją neseniai pateko vilnietė Irena, gyvenanti J.Basanavičiaus gatvėje. Po darbo

vėlai vakare grįžusi į namus moteris negalėjo įsijungti šviesos, nes nebuvo elektros. Nuėjusi

apžiūrėti elektros skydinės, Irena rado raštelį, kur įspėjama, kad ji skolinga kiek daugiau nei 100

litų. Už tai jai ir buvo išjungta elektra.

<....>

Už elektros įjungimą klientei reikėjo sumokėti papildomus 150 litų.

Naujienų portalas delfi.lt, 2009 m. gegužės 9 d.

http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/article.php?id=22049819

Svarbu tinkamai ir laiku mokėti mokėjimus už suteiktas komunalines paslaugas,

nes šių įsipareigijimų vykdymas taip pat atsispindi kredito istorijoje, skaičiuojami

delspinigiai, o pasiekus tam tikrą įsiskolinimo lygį, gali būti nebeteikiamos ar išieškoma

skola. Tačiau išlaidos už komunalinius mokesčius yra gerokai lankstesni ir labiau

priklauso nuo mūsų nei, pavyzdžiui, ką tik aptarti finansiniai įsipareigojimai. Tad

apžvelkime, kokios galimybės daryti įtaką vienoms didžiausių išlaidų grupių išlaidose

komunaliniams mokėjimams sudarančioms paslaugoms – elektrai, vandeniui ir šildymui.

Elektra.

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę elektra pabrango, bet išlaidos jai biudžete ūgtelėjo

ne visuose namų ūkiuose. Juk mokesčiai už elektrą priklauso ne tik nuo jos kainos, bet ir

nuo suvartojimo. Kainos pakeisti negalime, o suvartoti elektros energijos galime gerokai

mažiau.

Ar kada nors susimąstėte, kiek kainuoja be reikalo kambaryje palikta šviesa arba

tik kaip „fonas“ veikiantis televizorius? Pažiūrėkite lentelėje, kiek elektros energijos

sunaudoja įvairūs buities prietaisai.

Prietaisas kWh per metus Lt per metus

100 W senoji kaitrinė lemputė (1 val. per parą) 37 16,65

http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/article.php?id=22049819

99

Prietaisas kWh per metus Lt per metus

Televizorius (1 val. per parą) 37 16,65

Elektrinė viryklė (1 val. per parą) 547 246,15

Skalbimo mašina, 60º (1 kartą per savaitę) 150 67,5

1kWh = 0,45 Lt

Šaltinis: Rytų skirstomųjų tinklų (RST) informacija, „Swedbank“

Asmeninių finansų instituto skaičiavimai

Žinoma, konkreti suma priklauso nuo prietaiso galios, ekonomiškumo klasės, taip

pat nuo to, kiek laiko, kokiomis jo funkcijomis ir kokiais darbo režimais naudojamasi.

Jei palyginsime, kiek koks buities prietaisas sunaudoja elektros energijos per

valandą, pamatysime, kad didžiausi energijos „ėdikai“ yra įrenginiai, turintys kaitinimo

elementus: elektriniai radiatoriai, šildytuvai, elektrinės orkaitės, indaplovės, lygintuvai,

plaukų džiovintuvai ir pan. O bene pats plėšriausias yra oro kondicionierius, kuris per

valandą gali praryti daugiau kaip pusantro lito.

Gamintojai retai pateikia tokius duomenis, o juk jie svarbūs, jei norime sužinoti,

už ką kas mėnesį mokame, gavę sąskaitas už elektrą, ir kaip labiausiai galime sutaupyti.

Keletas patarimų, padėsiančių racionaliau vartoti elektros energiją:

1. Išjunkite, kai nenaudojate, šviesą kambaryje, televizorių ir kompiuterį.

2. Nepalikite televizoriaus ir kitų prietaisų veikti budėjimo režimu. Tokie

elektros vampyrai, kaip apskaičiuota, suvartoja apie 5 proc. namų ūkyje suvartojamos

elektros energijos. Pavyzdžiui, 5 elektros prietaisai budėjimo režimu per tą patį laiką

suvartoja tiek pat energijos, kiek įjungta 60 W lemputė.

3. Išjunkite kompiuterio ekraną, jei juo nesinaudojate bent 15–20 minučių.

Kompiuterį patartina išjungti, o ne palikti veikti budėjimo režimu, jei juo

nesinaudojate ilgiau kaip valandą.

4. Elektros lizde paliktas mobiliojo telefono kroviklis toliau vartoja elektrą ir

tuomet, kai telefono nebekrauna. Jį reiktų ištraukti iš elektros lizdo.

100

5. Elektrinį šildytuvą naudokite tik kai esate kambaryje. Vėsią dieną

atitraukite užuolaidas ar žaliuzes ir leiskite saulei įšildyti kambarį.

6. Šaldytuvai ir šaldikliai suvartoja apie 25 proc. visos namų ūkio energijos.

Šaldytuvas naudos mažiau elektros, jei jį pastatysite kuo toliau nuo tiesioginių saulės

spindulių, viryklės ar šildymo prietaisų. Į šaldytuvą nedėkite šilto maisto, neuždengtų

skysčių, dažnai nevarstykite durelių, o dažnai vartojamą maistą dėkite arčiau. Jei

pastebėjote, kad šaldiklyje susidarė šerkšnas – atitirpinkite. 3 mm storio šerkšnas

padidina šaldytuvo suvartojamos energijos kiekį 30 proc.

7. Indaplovės ar skalbimo mašinos nenaudokite pustuštės. Dar daugiau

sutaupysite, jei skalbinius ir indus džiovinsite natūraliai.

8. Stenkitės vienu kartu lyginti daugiau skalbinių, nes lygintuvas daugiausia

elektros suvartoja kaisdamas.

9. Elektriniame virdulyje virkite arba šildykite tiek vandens, kiek reikia tam

kartui, o ne pilną virdulį. Kuo daugiau vandens verdame ar šildome, tuo daugiau

elektros energijos suvartojame.

10. Įvairios smulkmenos virtuvėje:

o Išjunkite elektrinę viryklę likus kelioms minutėms iki maisto paruošimo,

nes ji dar kuris laikas būna įkaitusi.

o Uždenkite puodą ar keptuvę, nes dangtis sulaiko karštį, todėl greičiau

pagaminama ir suvartojama mažiau energijos. Pavyzdžiui, virdami maistą

uždengtame puode sutaupome apie 40 proc. energijos.

o Labai svarbu, kad puodų ir keptuvių dugno paviršius būtų lygus, o indų ir

kaitvietės skersmuo sutaptų.

o Kepimo orkaitėje laikas sutrumpės, jei naudosite tamsius žemus indus.

o Gamindami maistą be reikalo ir per dažnai neatidarinėkite orkaitės durelių,

nes tuomet temperatūra sumažėja apie 20–40 laipsnių.

11. Apskaičiuota, kad apšvietimui tenka nuo 15 iki 50 proc. visos suvartojamos

elektros, todėl perdegusias lemputes pakeiskite taupiosiomis. Jos kainuoja brangiau nei

įprastos, tačiau, įvairių tyrimų duomenimis, šviečia iki 4 kartų ryškiau ir veikia kelis

kartus ilgiau. Tad vietoj 100 W senos lemputės pakaktų 20–25 W taupančios energiją.

101

12. Jei naudojate paprastas lemputes, geriau apšvietimui naudoti vieną galingesnę nei

daug silpnesnių.

13. Patalpose, kur nebūtina daug šviesos, pavyzdžiui, koridoriuje ar rūsyje, pakanka

mažesnės galios lempučių, o laukui ar laiptinei apšviesti naudokite šviestuvus su judesio

davikliais – lempa užsidegs tik tuomet, kai sutemus įžengsite į jos apšviečiamą plotą, ir

pati užges, kai ten nieko nebebus.

14. Maksimaliai išnaudokite šviesą – tiek natūralią, tiek dirbtinę. Reguliariai valykite

langus bei dulkes nuo elektros lempučių ir šviestuvo gaubtų. Apskaičiuota, kad

nešvarumai iki 40 proc. sumažina šviesos pralaidumą.

15. Tinkamai apstatykite kambarį. Prieš langą pastatykite rašomąjį stalą, kad reikėtų

naudoti kuo mažiau dirbtinės šviesos. Šviestuvas kambario kampe geriau apšviečia, nes

šviesa atsispindi nuo dviejų sienų. Maksimaliai išnaudoti šviesą padeda ir šviesiai dažyti

ar tapetuoti kambariai

16. Jei esate „pelėda“, sutaupyti padės dviejų laiko zonų tarifas: dienos ir nakties.

Skalbimo mašiną, indaplovę ir kitus daug energijos vartojančius prietaisus naudodami po

23 val. arba savaitgaliais, pagal nakties tarifą už sunaudotą elektrą mokėsite gerokai

mažiau.

17. Skalbimo mašina ir indaplovė 80–90 proc. elektros energijos suvartoja vien

vandeniui pašildyti. Nemažai elektros sutaupyti galima nustačius žemesnę vandens

temperatūrą.

18. Oro kondicionierių naudokite tik tuomet, kai jo tikrai reikia, nes per valandą jis

sunaudoja apie 1 kWh elektros energijos, o galingesni – ir kelis kartus daugiau.

19. Jei naudojatės elektriniu vandens šildytuvu, sutaupyti galite sumažinę temperatūrą

keliais laipsniais. Įsigiję atgalinės atskaitos laikmatį, galėsite šildyti vandenį tik tuomet,

kai reikia. Pavyzdžiu, darbo dienomis – tik rytą ir vakare, todėl nereikės naudoti prietaiso

visą laiką.

20. Jei ketinate įsigyti ar atnaujinti savo buitinę techniką, atkreipkite dėmesį, ar

prietaisas ekonomiškas. Mažiausiai energijos naudojantys prietaisai žymimi raide A arba

A+, A++. Ekonomiškiausi A+ arba A++ klasės buities prietaisai suvartoja iki 60 proc.

mažiau energijos.

102

21. Įsigydami prietaisą taip pat atkreipkite dėmesį, kad iš pirmo žvilgsnio labai

panašių prietaisų elektros energijos suvartojimas gerokai skiriasi. Pavyzdžiui,

nešiojamasis kompiuteris suvartoja iki 90 proc. mažiau energijos nei stacionarus.

Rašalinis spausdintuvas suvartoja iki 90 proc. mažiau energijos nei lazerinis.

Šildymas. Šildymo sąskaitos yra bene didžiausios iš visų komunalinių paslaugų ir retai

gali būti įtakojamos vartojimo. Tad siekiant finansinės ramybės šildymo sezonu reiktų

jam ruoštis iš anksto.

Pasirūpinkite šilumos išsaugojimu. Efektyviausia šilumos išsaugojimo

priemonė – pastatų renovacija. Tai gana brangu, tačiau juk vien nuo vieno šildymo

sezono iki kito jau galite sutaupyti 1-2 tūkst. Lt. Be to, įvertinę tai, kad neapšildyti

daugiabučiai į aplinką išspinduliuoja 3-6 kartus daugiau šilumos nei renovuoti (taigi ir

sąskaita už šildymą juose tiek pat kartų didesnė), tikriausiai rastumėte būdų ir kaip dar

daugiau sutaupyti.

Na, o jei viso namo renovuoti vis dėlto neišeina, pasirūpinkite bent jau savo butu:

apšiltinkite balkoną, duris ir būtinai įvertinkite langų būklę – gal už sutaupytus pinigus

galėtumėte susidėti naujus ir kur kas sandaresnius. Kam šildyti orą?

Ruoškitės kitam šildymo sezonui. Žiemai baigiantis dažnai norisi kiek

pasikeisti: ar naujų batų bei drabužių įsigyti, ar nauja šukuosena aplinkinius nustebinti.

Retkarčiais šiek tiek pasilepinti išties svarbu, kad neprarastumėte gyvenimo džiaugsmo ir

netgi to paties noro taupyti. Tačiau nepamirškite, jog po gaivaus pavasario ir saulėtos

vasaros dangus vėl apsiniauks, o į pašto dėžutę vėl ims viena po kitos kristi sąskaitos už

šildymą. Todėl svarbu, kad bent pusę šių „laisvų“ likusių pinigų atidėtumėte ir taip

pasiruoštumėte kitam šildymo sezonui. Sukaupus specialiai tam skirtą sumą, vėliau bus

kur kas lengviau tvarkytis su savo finansais.

Už šildymą mokėkite ir vasarą. Sausį, šalčiausią žiemos mėnesį, sostinės

daugiabučių gyventojų išlaidos šilumai skiriasi net 5-6 kartus. Vieni vilniečiai už 60

kvadratinių metrų buto šildymą moka vos pusantro šimto litų, kitiems gi tenka atseikėti ir

daugiau nei 800 Lt siekiančią sumą. Tuo tarpu kai kuriems tokio dydžio bute

gyvenantiems Akmenės gyventojams šiluma sausio mėnesį kainuoja net per 1100 Lt.

Akivaizdu, kad suma, kurią kiekviena šeima turi skirti šildymui, išties smarkiai kerta per

jos biudžetą, ypač, jei tam visai nesiruošta. Pasidomėkite, gal jūsų namui šilumą tiekianti

103

įmonė jau suteikia galimybę už šilumos energiją mokėti ir vasarą. Nors kai kam tai gali

skambėti ir kiek šventvagiškai, bet tokiu atveju šildymo sezono metu iš mokėtinos sumos

bus išskaičiuojama per vasarą susidariusi permoka. Taigi kitą žiemą gyventi bus kiek

lengviau.


1. Kodėl mokėjimai už komunalines paslaugas yra vienos svarbiausių namų ūkio

biudžete?

2. Nuo ko priklauso sąskaitų už komunalines paslaugas dydis?

3. Kokių taupaus elektros vartojimo būdų žinote? Kuriuos jų taikote praktiškai?

4. Kokių taupaus vandens vartojimo būdų žinote?

5. Kodėl šildymo sezonui patartina ruoštis iš anksčiau?

6. Išdėstykite toliau išvardytas išlaidų grupes prioritetų mažėjimo tvarka bei

argumentuokite savo pasirinktą variantą: maistas ir nealkoholiniai gėrimai, finansiniai

įsipareigojimai, namų apyvokos prekės, išlaidos vaikams, mokėjimai už komunalines

paslaugas, sveikatos priežiūros išlaidos.

16.3. Apsipirkimas

Tikėdamiesi prisipirkti prekių beveik už pusę kainos, šiąnakt Vilniaus parduotuvę „Maxima“

šturmavo „Juodojo apsipirkimo nakties“ pirkėjai.

Šiąnakt Vilniuje sulaukta dar vieno įrodymo, kad krizė įsiskverbė į daugelio lietuvių smegenis, bet

ne į kišenes ar pinigines.

Pirkinių kalnus į bagažines kraunantys pirkėjai 15min.lt pasakojo, kad parduotuvėje praleido api

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/naktinis-akropolio-sturmas-

virto-isbandymu-ir-prekybininkams-ir-pirkejams-isikiso-net-policija-atnaujinta-05.52-

val.-foto-video-194-33439

1. Beveik visas išlaidas patiriami įsigydami – prekes, paslaugas ir pan. Tad sugebant

tai daryti racionaliai ir sumaniai, išlaidų sumą įmanoma gerokai sumažinti. Ypač dalį,

tenkančią spontaniškoms išlaidoms. Sumanaus apsipirkimo principai:

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/naktinis-akropolio-sturmas-virto-isbandymu-ir-prekybininkams-ir-pirkejams-isikiso-net-policija-atnaujinta-05.52-val.-foto-video-194-33439



104

2. Apsipirkti pradėkite namuose. Kad netektų 101-ąjį kartą ištarti „lyg ir nieko

ypatingo nenusipirkau – tik būtiniausių maisto prekių, o šitiek išleidau!“, pirkti reiktų

pradėti dar neišėjus iš namų. Turint aiškų pirkinių planą ir tikslų jų sąrašą apsipirkimas

bus racionalesnis. Ši taisyklė ypač naudinga moterims, mat šios iš prigimties yra

„rinkėjos“, tad nuėjusios į parduotuvę dažnai nesąmoningai ieško „ką čia gero namo

parnešus“.

3. Valgiaraščio sudarymas. Sudaryti reikalingų maisto produktų sąrašą ir apsipirkti

bus lengviau, jei bus numatytas savaitės valgiaraštis. Savaitės valgiaraštis daugeliui yra

tikras iššūkis – „kaip galima sugalvoti, ką norėsiu valgyti kitos savaitės pabaigoje, jei net

dėl vakarienės sunku apsispręsti“. Jei niekuomet jo nedarėte, pradėkite nuo poros, vėliau

– nuo kelių dienų valgiaraščio planavimo.

4. Likučių inventorizacija. Sudarinėdami pirkinių sąrašą, pažiūrėkite, kokių maisto

produktų, priemonių likučių turite. Jei į parduotuvę keliaujate nepasiruošę ir iškyla

klausimas, ar namie dar yra to ar ano, sprendimas būna paprastas – „paimsiu“. Tačiau

neretai toji atsarga (ypač jei tai greitai gendantys maisto produktai) nukeliauja į šiukšlių

dėžę. Tai lygu už prekes sumokėtų pinigų pasiuntimui į šiukšliadėžę.

5. „Paskutinės minutės“ sąrašo pavojus. Jei pirkinių sąrašą sudarysite paskutinę

akimirką, tikėtina, kad jis bus netikslus. Geriau jį pildyti visą savaitę, o prieš einant į

parduotuvę dar kartą peržiūrėti. Pavyzdžiui, jei pirkinių sąrašą pritvirtinsite prie

šaldytuvo ar padėsite kitoje gerai matomoje vietoje, galėsite jį papildyti, kai tik baigsis

koks produktas, reikalinga priemonė ar suges/sulūš daiktas. Tuomet tikrai žinosite, ko

trūksta ir ko reikia.

6. Pinigų limito nustatymas. Sudarę pirkinių sąrašą, nesunkiai galite apskaičiuoti

apytikslę sumą, kiek išleisite, ir užsibrėžti sau, jog, pvz., šiandien išleisite ne daugiau

kaip 50 litų. Tai padės atsispirti spontaniškiems pirkiniams ir užgaidoms. Galite turėti net

atskirą pirkinių kortelę, kurios sąskaitoje būtų tiek, kiek skirta mėnesio maisto ir kitoms

prekėms įsigyti – jei vieną savaitę leisite sau daugiau, kitą teks apsipirkti kukliau.

7. Ribokite laiką, leidžiamą parduotuvėje. Į parduotuvę einame ne pramogauti, todėl

neverta joje beprasmiškai gaišti laiko, nes kuo ilgiau vaikštome dairydamiesi, tuo labiau

tikėtina, kad mūsų krepšyje atsiras nereikalingų produktų ir pirkinių.

105

8. Į parduotuvę eikite pavalgę. Alkanam žmogui atrodo ir kad jis pats suvalgys

daugiau, ir kad namuose trūksta daugybės produktų. Kitaip tariant, galioja elementari

taisyklė „akys daugiau nori“. Be to, alkanam sunkiau atsispirti čia pat, parduotuvėje,

gaminamiems kvapniems patiekalams, pavyzdžiui, šviežioms bandelėms.

9. Lyginkite kainas. Vienas iš pagrindinių taupymo būdų – lyginti kainas. Pirmiausia

lyginkite vienos rūšies skirtingų gamintojų produktų (pvz., sviesto) kainas. Geriausia

lyginti produkto 1 kg kainą, o ne vieno vieneto (pakelio, pakuotės) kainą, nes, pvz.,

vienoje pakuotėje gali būti 180 g, kitoje – 200 g sviesto. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į

produkto kokybę, nes taupyti sveikatos sąskaita nepatartina. Kitas būdas – palyginti

tokios pat prekės kainą skirtingose parduotuvėse ar netgi prekybos vietose (pvz., turguje).

Nustebsite, kiek galite sutaupyti pasirinkę tinkamą parduotuvę.

10. Pirkimas urmu. Pirkti didelėmis pakuotėmis dažnai yra gerokai ekonomiškiau nei

po vieną mažą pakuotę. Bet taip daryti patartina tik jei esate tikri, kad prekę sunaudosite

ir neteks jos išmesti.

11. Pažinkite rinkodaros triukus. Savaitei daugelis apsiperka didelėje parduotuvėje,

tačiau net ir reikalingų pirkinių sąrašas neišgelbės, jei pasiduosite rinkodaros triukams.

Ar pastebėjote, jog būtiniausios prekės (pienas, duona, mėsa ir pan.) dažniausiai yra

parduotuvės gale? Taip daroma tam, kad eidami per parduotuvę susigundytume nebūtinai

reikalingais dalykais. Prekės, lentynose išdėliotos akių lygyje, dažniausiai yra

brangiausios, todėl nepatingėkite apžiūrėti prekes, išdėliotas žemiau ar aukščiau. Ryškūs

užrašai su skelbiamomis akcijomis ir nuolaidomis, kurios nebūtinai yra vertingos,

atkreipia dėmesį ir neretai paskatina įsigyti vieną ar kitą nebūtinai reikalingą prekę.

Žinoma, nuolaidomis naudotis verta, bet tik jei prekė išties jums reikalinga. Prie kasos,

kur pridėliota įvairių smulkmenų (saldainių, kramtomosios gumos ir pan.), pirkėjų laukia

paskutinis išbandymas, tačiau ne visiems, laukiant savo eilės atsiskaityti, pavyksta

atsispirti nebūtinos prekės pagundai.

12. Būkite atidūs. Kai jūsų pirkinius skenuoja pardavėjas, stebėkite monitorių, ar

visos jūsų pasirinktos prekės kainuoja būtent tiek, kiek jūs manėte, nes parduotuvėse

pasitaiko įvairių žmogiškų ar techninių klaidų.

13. „Nesigydykite“ neplanuotais pirkiniais. „Tiek galiu sau leisti“ kategorijos

pirkiniai ypač būdingi moterims, kurios yra emocionalesnės už vyrus. Tenka girdėti

106

istorijų, kaip moteris išėjusi į parduotuvę pirkti maisto grįžta su naujais bateliais ar

suknele. Neretai tai būna spontaniškas pirkinys („juk ji tokia graži“) arba savotiškas

nusiraminimas, manymas, kad naujo daikto sau „yra nusipelniusi“ (arba be jo negali

gyventi). Tačiau pirkiniai neįvertina nuopelnų ir pastangų. Neretai neplanuotai išleidus

nemenką pinigų sumą vėliau tenka graužtis – „gal nereikėjo...“

14. Brangesnių, ilgalaikio vartojimo pirkinių įsigijimo planas. Brangesnius pirkinius

reiktų planuoti. Jei vis dėlto esate linkę elgtis spontaniškai ir jums sunku atsispirti

pagundai nusipirkti naujus džinsus, megztinį ar kitą patikusį daiktą, pasistenkite laikytis

kelių paprastų taisyklių:

Riba. Su antrąja puse arba su draugu sutarkite, kiek kainuojantį pirkinį jau

priskirsite brangiems – 50, 100, 200 litų?

Kontrolė. Sutarkite, kad jei kils pagunda įsigyti tokį pirkinį, prieš tai turite gauti

antrosios pusės, draugės, draugo ar pan. pritarimą.

24 valandos. Jei nėra su kuo pasitarti, laikykitės 24 valandų taisyklės, t. y. prieš

įsigydami neplanuotą brangų pirkinį bent parą pagalvokite. Tikėtina, jog

pirmosioms emocijoms aprimus pirkinys nebeatrodys toks reikalingas.

Abejonės. Jei abejojate, ar verta pirkti naują daiktą, dažniausiai teisingas

sprendimas – nepirkti. Abejonės tik patvirtina, kad tas daiktas jums nėra būtinas

arba netinka.

Finansinės priemonės. Jei nepakanka valios, sumažinkite savo pirkinių kortelės

dienos atsiskaitymų limitus. Negalėdami iškart atsiskaityti, turėsite nueiti iki

bankomato, o kol jį pasieksite, spės atvėsti ir impulsyvios emocijos, skatinančios

skubotą sprendimą.

15. „Taupumas“. Nepasiduokite pirkimo karštinei per įvairius išpardavimus, kai

pinigai išleidžiami siekiant sutaupyti. Ko vertas taupymas, kai per nuolaidų bumus

išleidžiami šimtai litų, kad būtų sutaupytas pusšimtis? Nepaisydami mažų kainų,

visuomet galvokite apie pirkinio panaudojimą – ar tikrai reikia prisipirkti kad ir

nebrangių, tačiau niekur nenaudojamų daiktų? Tai, kas pigu, nebūtinai reikalinga ir

naudinga.

Dar viena pirkimą skatinanti, pastaruoju metu itin išpopuliarėjusi priemonė –

pirkėjų lojalumo programos, kortelės ir pan. Retas prekybininkas akcijas skelbia,

107

norėdamas pagelbėti sudėtingoje finansinėje situacijoje atsidūrusiems pirkėjams.

Pagrindinis pardavėjo tikslas yra parduoti. Vienas iš būdų tai padaryti - skatinti

pardavimą, t. y. imtis į pirkėjus nukreiptų veiksmų, kuriais, sudarius palankesnes prekių

įsigijimo sąlygas, siekiama daugiau jų parduoti. Tarp tokių veiksmų - nuolaidos,

nukainojimai, prekių pristatymai, įvairiausi kuponai, žaidimai, loterijos, ir, žinoma,

lojalumo programos. Ir patys prekybininkai neslepia, kad akcijos bei įvairios nuolaidos

(tarp jų ir lojalumo programos) yra puikus būdas pritraukti potencialių pirkėjų dėmesį bei

gauti daugiau pajamų. Tačiau, be abejonės, skatinama pasinaudoti ir mažesne kaina, netgi

jos paieškoti norint įsigyti būtent reikalingą prekę ar daiktą, o ne perkant tik todėl, kad

pigu. Svarbu ir dar vienas aspektas – įgyjant kliento, nuolaidų ir panašias korteles,

paprastai prašoma asmens duomenų. Dažniausiai jie yra naudojami pirkėjų įpročiams ir

prekių paklausai analizuoti, tačiau savo duomenis dalinti reiktų atsargiai. Be to, nevertėtų

siekti turėti visų egzistuojančių nuolaidų kortelių, ypač jei jos yra mokamos. Korteles

reiktų atsirinkti įsivertinti potencialių jų naudojimo dažnumą. Turime galvoje, jei

parduotuvėje apsilankėte vieną vienintelį kartą ir abejojate ar begrįšite, siūloma įsigyti

nuolaidų kortelė greičiausiai jums bus nuostolinga.


1. Kodėl teigiama, jog taikant efektyvaus apsipirkimo principus galima sutaupyti iki

30 proc. išlaidų vertės?

2. Kokiomis taisyklėmis apsiperkant vadovaujatės Jūs?

3. Kokie apsipirkimo principai, taisyklės gali padėti išvengti spontaniškų pirkinių?

4. Kokiais principais reiktų vadovautis įsigyjant brangų ir/ar ilgesnio vartojimo

prekę?

Savarankiškas darbas – 2 val.

Užduotis

Sudarykite savaitės jūsų namų ūkio valgiaraštį ir jam reikalingų produktų sąrašą,

pagal kurį apsipirktumėte. Tuomet grįžę namo pasitikrinkite, kokių nereikalingų produktų

(kurių jau turite namuose) buvote įrašę į pirkinių sąrašą.

108

37 paskaita

17. Finansų valdymas dviese

Uždaviniai

Gebėsite nurodyti, kuo skiriasi šeimos/poros finansiniai tikslai nuo vieno asmens

namų ūkio?

Žinosite, kokios galimybės, būdai tvarkyti bendrus finansus ir kuris iš jų yra

geriausias?

Dėstymas, diskusijos

Negana to, kad Indrė įrengė jųdviejų įsigytą meilės lizdą, dabar jį turi parduoti, nes nevykėlis

draugas nebenori turėti reikalų nei su ja, nei su paskolą teikusiais bankais.

<....>

Pernai pavasarį po ketverių metų draugystės išsiskyrusiai porai bendri namai sostinės Pylimėlių

gatvėje tapo lyg akmeniu po kaklu.

Pirkome perpus, parduodu viena. Ramūnas sutiko, kad aš perimčiau sutvarkyti šį reikalą“, –

pasakojo Indrė, jau keturis mėnesius gyvenanti Kaune.

Dienraštis “Lietuvos rytas”, 2010 m. sausio 10 d.

http://www.lrytas.lt/-12631283511261945257-i-mi%C5%A1eniovaitei-vargai-

nesibaig%C4%97-ir-po-skyryb%C5%B3-su-r-rudoku.htm

Prancūzų rašytoja Fransuaza Sagan sakė, kad visos santuokos sėkmingos, o sunkumų

atsiranda tik tuomet, kai prasideda bendras gyvenimas. Iš tiesų, gyvenant šeimoje ar

poroje, tenka dalytis ne tik džiaugsmais, bet ir įvairiais rūpesčiais, atsakomybe, įprasti

derinti interesus, išmokti drauge valdyti finansus.

Labai svarbu nusistatyti taisykles dar tik pradedant bendrą finansinį gyvenimą.

Žmonės skirtingi – kiekvienas gali turėti savitų įpročių, norų, pomėgių, ydų, apie kurias

gyvendami vieni kartais net nenutuokiame. Pradėjus bendrą gyvenimą, neišvengiamai

tenka derintis prie kito žmogaus. Todėl bent santykių pradžioje reiktų aptarti bendrąsias

taisykles: kas už ką atsakingas, kas už ką moka, kokie svarbiausi bendri finansiniai tikslai

http://www.lrytas.lt/-12631283511261945257-i-mi%C5%A1eniovaitei-vargai-nesibaig%C4%97-ir-po-skyryb%C5%B3-su-r-rudoku.htm

http://www.lrytas.lt/-12631283511261945257-i-mi%C5%A1eniovaitei-vargai-nesibaig%C4%97-ir-po-skyryb%C5%B3-su-r-rudoku.htm

109

ir prioritetai. Pavyzdžiui, kiek atsidedate santaupoms, kaip dažnai peržiūrite savo

finansinę situaciją ir pan.

Vienas tokių taisyklių pavyzdžių galėtų būti jau anksčiau minėtas brangių pirkinių

įkainojimo ribos - apibrėžkite sąvoką „brangus pirkinys“, t. y. nuo kokios sumos (50, 100

ar 200 litų) prieš įsigydami pirkinį turite pasitarti su antrąja puse. Tai ne tik padės

išvengti barnių, bet ir nutarti, kokių pirkinių šeimai labiausiai reikia. Tačiau nereiktų

nepelnytai nuvertinti ir smulkesnių pirkinių ar, pavyzdžiui, dovanų vertes ir progas.

Pasitaiko, kad viena iš poros (šeimos) pusių taupo didelei dovanai (staigmenai) ir įteikia

ją per Kalėdas, o antroji pusė nuperka dovanėlę, kuri kaina toli gražu neprilygsta gautajai.

Dėl tokio neadekvatumo pasijuntama siaubingai. Panašių nesusipratimų pavyktų išvengti,

jei būtų sutarta kokios vertės dovanos bei kokiomis progomis bus dovanojamos kitiems,

kad netektų piktintis, jog partneris draugui gimtadienio proga nupirko garso kolonėles

automobiliui, o ji draugei Valentino dienos proga dovanoja šešėlių pagrindą.

Bendri finansiniai tikslai gali būti raktas į sėkmingą finansų valdymą dviese.

Finansinė disciplina vien dėl disciplinos ar taupymas dėl taupymo – nuobodus

užsiėmimas. Svarbu turėti tikslų, svajonių, siekių, kam taupoma ir kaupiami pinigai –

finansiniam rezervui, kelionei, muzikos grotuvui ir pan. Dar geriau, kad tas tikslas

įkvėptų abu. Tik svarbu išsiaiškinti, ar abu partneriai tikslą supranta, nes jei paaiškės, kad

sutaupyta kelionei, bet vienas ją įsivaizdavo kaip tysojimą paplūdimyje, o kitas – kaip

antikos griuvėsių tyrinėjimą, tai viskas gali baigtis šeimyniniu kivirču.

Šis taisyklių aptarimas turėtų apimti ir atsakomybių pasiskirstymą. Vienas

žmogus neturėtų būti atsakingas už visus šeimos (poros) pinigus ir finansinius rūpesčius.

Abu partneriai turi jausti finansinę atsakomybę. Tai svarbu dėl dviejų dalykų – padeda

pasidalyti krūvį ir daryti tai, ką kiekvienas sugeba geriausiai. Paprastai moterys būna

atsakingos už maistą, vaikus, įvairius kasdienius rūpesčius, o vyrai – už finansinius

įsipareigojimus ir šeimos ateities gerovę. Tačiau labai svarbu neatitrūkti net ir nuo

pavienių finansinių klausimų, geriau juos visuomet aptarti šeimos „finansų taryboje“ –

juk niekada nežinai, kada ar kokiomis aplinkybėmis gali tekti pakeisti vienas kitą ar

verstis vienam. Kai kurioms poroms tinkama ir net naudinga kartkartėmis apsikeisti

pasiskirstyta atsakomybe.

110

Gyvenant poroje ar šeimoje dažnai naudojamasi bendru biudžetu ar net viena

sąskaita (pavyzdžiui, viena sąskaita ir dvi kortelės), kitiems priimtiniau atskiros sąskaitos

ir visos išlaidos – atskirai, tretiems geriau dalį išlaidų apmokėti iš bendros sąskaitos, dalį

iš asmeninių. Kiekvienas šių būdų turi savų privalumų ir savų trūkumų. Naudojantis

viena sąskaita gali pritrūkti asmeninės laisvės rinktis, kur išleisti pinigus. Ši situacija gali

tapti dar sudėtingesnė, jei partnerių gaunamos pajamos yra ne vienodos. Jei pasirenkamas

bendras biudžetas labai svarbu palikti bent šiek tiek laisvės asmeninėms išlaidoms, t.y.

sutarti kokią dalį savo pajamų ar konkrečią sumą kiekvienas iš partnerių gali išleisti savo

nuožiūra, pavyzdžiui, savo pomėgiams ar kitoms reikmėms. Tačiau, esant reikalui,

kiekvienas turėtų būti pasirengęs kažko atsisakyti dėl bendrų tikslų. Nes asmeninės

laisvės suvaržymas gali vesti į finansinę neištikimybę, t.y. kai nuslepiama reali finansinė

situacija ar faktai nuo partnerio (pagražinama kaina, nuslepiama dalis pajamų ir pan.).

Finansus valdant atskirai sudėtinga objektyviai įvertinti namų ūkio finansinę situaciją,

kas ypač svarbu priimant ilgalaikes pasekmes turėsiančius finansinius sprendimus kaip

būsto įsigijimas ir pan. Kad ir kokį variantą namų ūkis nuspręstų pasirinkti, svarbu

neužmiršti ir iškart sutarti, kokia dalis pajamų bus skiriama santaupoms ar kitiems

bendriems finansiniams tikslams. Taip nebus atsidurta situacijoje, kai abu partneriai

viliasi geresne kito finansine situacija, kuria galės pasikliauti iškilus finansinėms

problemomis.

Nesvarbu, ar jūsų pinigai bendrame katile, ar atskirose sąskaitose, siekiant bendrų

tikslų, viso namų ūkio išlaidos turi būti valdomos. Nepaisant to, ar bus vedami du atskiri

biudžetai, ar vienas bendras, svarbu vadovautis pagrindiniu asmeninių finansų valdymo

principu – išlaidos neturi viršyti pajamų.

Verta periodiškai peržiūrėti ne tik bendras namų išlaidas, bet ir finansinius

įsipareigojimus bei tikslus, kad paskendus kasdienybėje nebūtų neužmiršti ilgalaikiai

planai ir siekiai. Net nustatytas bendrąsias taisykles reikėtų kartkartėmis peržiūrėti, ypač

bendro gyvenimo pradžioje, kad būtų įsitikinta, jog jos veiksmingos ir priimtinos abiem.

Todėl svarbu kalbėti ir klausyti. Atvirumas kalbant apie finansus yra labai svarbus, kad

būtų galima įvertinti ir veikti pagal realią situaciją. Nežinant, kaip yra iš tiesų (nes ji

sutuoktiniui nežinant nusipirko brangią rankinę), ir neįvertinus dalies galimybių (nes jis

nuslėpė dalį pajamų), galima priimti neracionalius sprendimus. Tad reiktų nebijoti vienas

111

kitam aiškiai pasakyti savo tikslų ir norų. Tiesa, emocijoms tarp finansų ne vieta. Reiktų

stengtis būti konkretiems, t. y. sakyti ne „man liūdna žiūrėti į mūsų santaupų sąskaitą“, o

„jausčiausi finansiškai saugiau, jei juodai dienai būtume sukaupę 5000 litų“. Ir net jei

kyla ginčas, vertėtų pasistengti išlikti racionaliems – konstruktyviai kalbantis lengviau

atrasti silpnąsias vietas ir pasistengti jas ilgainiui taisyti, o ne kaltinti vienas kitą. Vienas

didžiausių poros (šeimos) pranašumų yra tai, jog partneriai turi su kuo pasidalyti savo

džiaugsmu ir, žinoma, problemomis. Išties tai net ne galimybė, o privalu. Nes abiejų

sėkmė susideda iš kiekvieno sprendimų ir poelgių. Bendri sprendimai gali padėti lengviau

rasti išeitį ar net išsaugoti darną.

Bėgant laikui, didėja ir įsipareigojimai vienas kitam, nes įgyjamas bendras būstas,

auginami vaikai. Todėl būtina ne tik retkarčiais pasiteirauti, ar partneriui nerūksta pinigų

kasdienėms asmeninėms išlaidoms, bet ir galvoti apie ateitį, pasistengti šeimą apsaugoti

nuo įvairių netikėtų atvejų, kad nelaimės atveju antroji pusė neliktų su nepilnamečiais

vaikais, finansiniais įsipareigojimais ir be pinigų.

Klausimai darbui poromis

1. Kas yra finansinė neištikimybė? Pateikite praktinių pavyzdžių.

2. Kaip manote, kokios finansinės neištikimybės priežastys? Kokios galimos

neigiamos šio reiškinio pasekmės?

3. Su kokiais iššūkiais susiduria du žmonės pradėjai valdyti bendrus finansus?

4. Kokios galimybės, būdai tvarkyti bendrus finansus? Kuris iš jų, Jūsų nuomone,

yra geriausias?

5. Kuo skiriasi šeimos/poros finansiniai tikslai nuo vieno asmens namų ūkio?

6. Su kokiomis finansinėmis problemomis, spręstinais klausimais, Jūsų nuomone,

dažniausiai susiduria poros/šeimos?

112

38 paskaita

18. Vaikų finansinė edukacija

Uždaviniai

Suprasite, kokias priemones ugdydami vaikų finansinius įgūdžius taikytumėte

(taikote) skirtingose vaiko amžiaus etapuose

Žinosite, kokios finansinės žinios ir įgūdžiais svarbiausi vaikui prieš pradedant

savarankišką gyvenimą

Dėstymas, diskusijos

20-metis Julius ir 19-metis Marius manė, kad galės už paslaugą nepažįstamam žmogui

nesunkiai gauti iš jo atlygį. Vaikinai internetu išsiuntė savo elektroninės bankininkystės

duomenis, tikėdamiesi, kad pasinaudojęs jų sąskaitomis asmuo už tai dosniai atsilygins.

Netrukus Julius ir Marius sužinojo, kad jų vardu paimti keli greitieji kreditai.

Nors vaikinai pranešė policijai apie tai, kad buvo apgauti, bankai 4900 litų siekiančių paskolų

reikalaus iš jų.

Dienraštis “Klaipėda”, 2010 m. spalio 27 d.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/nelaimes-kriminalai/jauni-klaipedieciai-

susigunde-lengvu-uzdarbiu-

307506?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed

Pažvelkime į viską vaiko akimis – kiek kartų jis matė, kaip suaugusieji su kortele

iš bankomato pasiima banknotų, ar prisikrovę pilną pirkinių krepšelį ramiausiai

išžingsniuojate iš parduotuvės, pardavėjai tik padavę kažkokį plastiko gabalėlį. Stebuklas,

ir tiek.

Pinigai – sudėtinga tema, net ir suaugusiesiems, ką jau kalbėti apie vaikus. Tačiau

tai, kad tema sudėtinga, anaiptol nereiškia, kad apie ją nereikia kalbėti. Atvirkščiai – kuo

anksčiau vaikams pradedama apie juos aiškinti, tuo bus geriau.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/nelaimes-kriminalai/jauni-klaipedieciai-susigunde-lengvu-uzdarbiu-307506?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed



113

Kita vertus, nors atsakyti į mažųjų išminčių klausimus neretai yra sunku, kalbant

apie pinigus bent jau nereikia ieškoti tinkamos progos. Pinigai, patinka mums tai ar ne,

lydi mus kasdien, tad galimybių pradėti pokalbį – daugiau nei užtektinai.

Su vaikais reikia kalbėti apie pinigus, nes:

Kalbantis su vaiku kartu yra ugdomi įpročiai, vertybės ir suvokimas, kuris lydės

atžalas visą gyvenimą.

Vaikai mokosi iš tėvų ne tik klausydami, bet ir stebėdami juos. Tad jei sprendimai

nebus aiškinami, vaikai išvadas darysis patys. Ir nebūtinai teisingas.

Palikti vaiką ieškoti atsakymų į „pinigų klausimus“ pačiam gali būti pavojinga,

tačiau griežta kontrolė irgi ne išeitis – ji neleidžia ugdyti išlaidų valdymo ir taupymo

įgūdžių. Tad tik kalbant ir aiškinant galima rasti aukso vidurį.

Geriau leisti vaikui padaryti dideles klaidas su mažais pinigais nei laukti, kol jis

užaugęs darys mažas klaidas, bet su didelėmis sumomis.

Aišku, su skirtingo amžiaus vaikais apie pinigus reikėtų kalbėti skirtingai.

2–5 metų vaikai

Kalbėti apie pinigus su tokio amžiaus vaikais, atrodytų, beveik nusikaltimas. Ir iš

tiesų 2–5 metų vaikai dar nesuvokia pinigų reikšmės, dažniausiai tiesiog reikalauja

patenkinti jų norus. Kita vertus, šio amžiaus vaikai jau yra „kodėlčiai“, kuriems viskas

kelia klausimus, nuo paprasčiausių „kas čia“ iki egzistencinių „o kodėl“. Todėl, jei jau

kalba pakrypsta apie pinigus, vertėtų į vaiko klausimus atsakyti. Gal ne išsamiai, bet

paprastai ir aiškiai.

Artėjant mokykliniam amžiui su vaiku apie pinigus galima pradėti kalbėti ir savo

iniciatyva. Taip pat žaidimo forma vertėtų supažindinti su paprasčiausiais dalykais –

skirtingo nominalo banknotais ar monetomis.

6–10 metų vaikai

Pirmoje klasėje vaikams jau pateikiami pirmieji aritmetikos uždavinukai, tad,

kalbėdami apie pinigus, jau turėtume pradėti naudoti skaičius ir nesudėtingus sudėties,

atimties veiksmus. Tinkamos praktinės priemonės šioms pirmosioms pinigų skaičiavimo

pamokėlėms galėtų būti:

Suskaičiuokime, kiek vienoje monetoje ar banknote „telpa“ mažesnės vertės

monetų.

114

Suskaičiuokime, kiek gausime grąžos.

Pažiūrėkime, kiek banknotų ir (ar) monetų reikia parduotuvėje įsigyti vienai

konkrečiai prekei.

Pasirinkime išlaidų alternatyvas. Pavyzdžiui, šis šokoladinis triušis kainuoja tiek

pat, kiek ir 10 saldainių arba spalvoti pieštukai.

Su 6–10 metų vaikais jau vertėtų kalbėti ne tik apie pinigų vertę, bet ir apie

„kilmę“ bei ribotus jų išteklius. Pats laikas įtikinti vaiką, kad pinigai neauga nei

medžiuose, nei bankomatuose.

Su 1–5 klasių mokiniais jau reikėtų kalbėti ir apie taupymą. Tik geriau tai daryti

ne pamokslavimo, o žaidimo forma:

Jau galima vaikui skirti kišenpinigių, tačiau kartu reiktų pamokyti ir juos

paskirstyti – į išlaidas ir santaupas, santaupas trumpalaikiam tikslui („savaitgalį eisime į

kiną“) ir ilgalaikiam („rudenį pirksiu riedlentę“).

Pamokyti vaiką proporcingai skirstyti kišenpinigius, pavyzdžiui, 10 proc.

taupymui, 10 proc. labdarai, 80 proc. kasdienėms išlaidoms.

Padėti vaikui sudaryti labiausiai trokštamų dalykų sąrašą. Tikslus vertėtų

iliustruoti. Tai padaryti nėra sunku – pakanka tiesiog ant kiekvieno stiklainio, kur vaikas

kaupia pinigus skirtingiems tikslams, priklijuoti to daikto paveikslėlį.

Taupyti pradėti reiktų nuo trumpalaikių tikslų. Vaikai juk gyvena šia diena ir

tolimi tikslai jiems sunkiai suvokiami ir nemotyvuoja.

6–10 amžiaus vaikus jau galima auklėti ir savo pavyzdžiu:

Prieš einant į parduotuvę kartu sudaryti namuose pirkinių sąrašą, o parduotuvėje

parodyti, kuriuos produktus renkamasi ir kodėl. Tai padės vaikui išmokti rinktis, o kartu

parodys skirtumą tarp noro (šokolado) ir poreikio (duona).

Rengti šeimos finansų susirinkimus ir būtinai pakviesti į juos ir vaikus. Tai padės

vaikams vertinti situaciją, bus naudinga ir tėvam – psichologai teigia, kad vaikai greičiau

sutinka su sprendimais, kai dalyvauja juos priimant.

11–15 metų vaikai

Jei kalbėti su vaiku apie pinigus pradėta gana anksti ir paauglys nebetiki

medžiuose augančiais ar bankomatuose besidauginančiais pinigais, tęsti mokymą vertėtų

115

praktiniais pavyzdžiais, pamažu pereinant prie sudėtingesnių dalykų. Jei pirmosios

pamokos buvo praleistos – nereiktų nusiminti, tiesiog jas teks įveikti „eksternu“.

Po truputį reiktų leisti paaugliui savarankiškai valdyti pinigus, skirtas jo

reikmėms, pavyzdžiui, rūbams, kanceliarinėms prekėms ir pan. Tačiau patartina su vaiku

sudaryti savotišką sutartį raštu, kokias išlaidas turi padengti jo gaunami pinigai. Taip bus

išvengta nesutarimų ir nesusipratimų.

Reiktų paskatinti atžalą perskirstyti kišenpinigių proporcijas, jau galima atžalą

supažindinti su investavimo terminu. Galimos proporcijos galėtų būti: po 10 proc. –

investavimui, taupymui, labdarai, 70 proc. – kasdienėms išlaidoms.

Bankomatas ir kortelės vaikams yra tarsi nematomi pinigai. Tad reiktų skirti laiko

pamokyti juos naudotis banko paslaugomis, analizuoti sąskaitos išrašą ir taip parodyti,

kad iš bankomato paimti galima tik tiek, kiek buvo įnešta, o ne tiek, kiek reikia.

Su paaugliu jau galima po truputį kalbėti apie studijas, jų kainą, kaupimą joms,

būsimas pragyvenimo išlaidas.


Tai pats tinkamiausias metas išbandyti vaikų sugebėjimus, o kartu ir leisti

suklysti, kol tėvai dar šalia. Reiktų paaiškinti, kokias operacijas galima daryti savo

sąskaitoje, interneto banke, supažindinti vaiką su komisiniais, aptarnavimo mokesčiais.

Vertėtų pakalbėti ir apie skolas. Labai svarbu įskiepyti vaikui supratimą apie atsakingą

skolinimąsi. Rekomenduotina tai padaryti dar iki studijų.

Mokymas turėtų būti praktiškas. Pavyzdžiui, rekomenduotina sudaryti galimybę

vaikui pasiskolinti iš tėvų, senelių, bet numatyti sąlygas raštu. Patartina, kad skolinimosi

sąlygos nebūtų pataikaujančios, kitaip vaikas nesupras, kad skolinimasis kainuoja ir kad

tai yra įsipareigojimas. 10 proc. savaitės palūkanos, kurių grąžinimas užtikrinamas visais

arba beveik visais kišenpinigiais, būtų sudėtingesnė nei tikrame gyvenime, tačiau tinkama

sąlyga.

Vertėtų paskatinti vaiką susirasti vasarai darbą. Tai leis iki galo suvokti pinigų

vertę. Be to, praktika rodo, kad savo uždirbtus, o ne gautus pinigus vaikai leidžia kur kas

apdairiau. Rekomenduotina paskatinkite vaiką skaityti laikraščius ir žiūrėti laidas,

susijusias su kasdieniais finansais ir juos veikiančiais įvykiais.

116


Vietoj dviejų X skaičių tėvai gali įsirašyti patys. Tai yra ta riba, iki kurios tėvai

yra pasiryžę finansiškai remti pilnametystės jau sulaukusį vaiką. Jei tai bus skaičius 23 ar

25, tėvai bus vieni iš daugelio – Lietuvoje įprasta, kad tėvai finansiškai padeda

aukštosiose mokyklose studijuojantiems vaikams. Tačiau jei vietoj X ranka kyla įrašyti

30 ar 40 – vertėtų pagalvoti dar kartą.

Labai svarbu, kad finansinė parama pilnametystės sulaukusiam ir besiruošiančiam

ar jau savarankiškai gyvenančiam vaikui turėtų aiškiai apibrėžtus limitus ir būtų

terminuota, o ne amžina. Limitus nustatyti skatintina kartu su atžala, tačiau tai padaryti

bus gerokai lengviau, jei bus vedamas išlaidų biudžetas. Tai ypač aktualu, kai studentai

išvyksta studijuoti – tėvams sunku įsivaizduoti, kiek reikia duoti pinigų. Tačiau tėvų

pinigai ar parama neturi būti niekada nesibaigianti, antraip tėvai rizikuoja tapti 24

valandas per parą 7 dienas per savaitę veikiančiu banku.

Jaunuolis jau gali ir turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tokiame

amžiuje daugelį sprendimų, ypač kasdienių finansinių, jaunuolis priims savarankiškai. Ir

turi suprasti su sprendimais ateinančią atsakomybę, t. y. jei išleido pusę savaitei skirtos

pinigų sumos pramogoms, teks suktis su likusiais, o ne viltingai skambinti tėvams. Be to,

svarbu skatinti finansinį savarankiškumą ir nepriklausomybę, t. y. pradėti rūpintis savo

uždirbtomis pajamomis – ar tai būtų stipendija, kelios darbo valandos savaitgaliais ar pan.

2009 metais atlikta tarptautinė apklausa parodė, kad:

26 proc. jaunuolių, pradėjusių savarankišką gyvenimą, nustebo, kaip tai brangu.

22 proc. buvo nustebinti, kaip sunku taupyti.

Galima daryti prielaidą, kad jei tėvai vaikų finansinį švietimą būtų pradėję nuo

mažumės, ši nuostaba būtų kur kas mažesnė.

Apibendrindami temą, toliau pateikiame kelis praktinius patarimus kaip atžalą

supažindinti su finansine gyvenimo puse:

Negali turėti visko, ko nori. Dažnai tėvai savo nuolaidumą vaikui pateisina –

„juk vaikui nepaaiškinsi, kad nėra pinigų“. O vertėtų. Jei nebūsite atsargūs vykdydami

vaikų įgeidžius, rizikuojate ateityje (kai vaikas užaugs) tapti „mamos ir tėčio banku“. To

išvengti galite vaikystėje formuodami vaikų įpročius ir sugebėjimus. Net jei ir turite

117

galimybių įgyvendinti kiekvieną vaiko norą, išmokite be kaltės jausmo kartais pasakyti

„ne“ – paties vaiko labui.

Aptarkite norus ir poreikius. Jei išmokysite vaiką atskirti norus ir būtinybę

(poreikius), jam bus lengviau suprasti, kodėl kartais sakote „ne“.

Pagrįskite savo veiksmus. Paaiškinkite, kas nulėmė vienokį ar kitokį jūsų

sprendimą. Pavyzdžiui, nupirkau 20 sąsiuvinių pakuotę, nes pirkti pakuotę yra pigiau nei

20 vienodų sąsiuvinių atskirai.

Jūs – gyvas pavyzdys. Jei vaikui neleidžiate įsigyti žurnalo su mėgstamos grupės

plakatu, tačiau apsisukę perkatės bilietus į mėgstamo atlikėjo koncertą, vaikas nesupras

prieštaringų jūsų siunčiamų signalų. Taigi būkite nuoseklūs ir paaiškinkite vaikui šeimos

biudžeto planavimo esmę. Net jei vaikas nesupras visų jūsų argumentų, jis bent jau

suvoks, kad yra priežastis taip elgtis. Parodykite, kad ir jūs kartais turite kažko atsisakyti,

pasakyti sau „ne“.

Padėkite suprasti pinigų vertę. Dabar vaikai, kitaip nei mes vaikystėje, labai

dažnai mato, kaip tėvai apsipirkę paduoda plastikinę kortelę arba paima pinigų iš

„langelio sienoje“. Todėl nuo mažų dienų reikėtų pradėti aiškinti, kad prieš išleidžiant

pinigus reikia juos uždirbti. Paaiškinkite vaikui, kodėl mama ir tėtis eina į darbą. Esant

galimybei, nusiveskite vaiką į darbą, kad jis savo akimis pamatytų, ką jūs ten veikiate,

kaip uždirbate šeimai.

Naudokite pavyzdžius ir vaizdines priemones. Kalbėdami ir aiškindami vaikui

apie finansinius dalykus, kurie kartais sudėtingi ir suaugusiesiems, naudokite daug

pavyzdžių, o dar geriau – vaizdines priemones: paveiksliukus, piešimą ir pan. Tai ne tik

padės paprasčiau paaiškinti situaciją, bet ir labiau patrauks vaiko dėmesį.

Supažindinkite su pinigais. Vaikai labai imlūs naujiems dalykams. Jau iki 6

metų vaikams galite parodyti, kuo skiriasi banknotai ir monetos. Žaiskite su netikrais

pinigais „banką“ arba „parduotuvę“.

Mokykite laikyti pinigus saugioje vietoje. Mokyti elementarių saugos taisyklių,

kaip nekalbėti su nepažįstamais, užsirakinti duris ir pan., yra įprasta. Tačiau su vaikais

reikia pradėti kalbėti ir apie pinigų saugojimą ir laikymą tinkamoje vietoje.

Šeimos bankas. Aiškindami apie taupymą ir jo naudą galite įsteigti šeimos banką

ir paskatinti turimus pinigus laikyti pas jus. Jei vaikas pinigų neišleis mėnesį, prie sumos

118

pridėkite 50 centų, 1 litą ar pan. palūkanų (priklausomai nuo laikomos sumos ir jūsų

finansinių galimybių). Galite pateikti gerą pavyzdį, jog taip darote ir jūs – pinigus taupote

banke.

„Šeimos finansų tarybos“ susirinkimas. Renkite tokius susirinkimus, kuriuose

galėtų dalyvauti ir vaikai. Visų kartu priimti spendimai, kokiems tikslams panaudoti

šeimos lėšas, padeda namų ūkio biudžetą valdyti efektyviau, o vaikams jaustis visateisiais

šeimos nariais, turinčiais įtakos priimant tuos sprendimus.

Savarankiškas apsipirkimas. Kartu sudarykite reikiamų pirkinių sąrašą ir

leiskite vaikui apsipirkti vienam. Jei anksčiau tai darėte kartu, savarankiškas apsipirkimas

jam bus puiki praktika pasitikrinti. Prieš perkant pirkinį, kuriam buvo taupyta, patarkite

palyginti kainas skirtingose parduotuvėse arba panašių prekių kainas (pvz., 3 šokoladinių

saldainių).

Mokykite suskaičiuoti mokesčius. Vyresnių vaikų paprašykite pagalbos

skaičiuojant mėnesio mokesčius už komunalines paslaugas ir kt. Paprašykite užrašyti

vandens, elektros, dujų skaitiklių rodmenis ir parodykite, kaip skaičiuojate ir kiek tai

šeimai kainuoja. Tai puiki galimybė paaiškinti vaikui, kodėl reikia užsukti vandenį, kai

nenaudojame, ar išeinant iš kambario užgesinti šviesą.

Darbas geriau nei žodžiai. Sulaukusį tinkamo amžiaus vaiką galite paskatinti

įsidarbinti – vasarą ar pavieniams darbams. Paties uždirbti pinigai paaugliui ne tik

suteikia laisvės pojūtį, bet ir padeda geriau suprasti pinigų vertę. Nustebsite pamatę, kaip

nenoriai ir apgalvotai jis leis savo uždirbtus litus.

Banko sąskaita. Nuo 14 metų galima atidaryti banko sąskaitą, kurią paauglys gali

valdyti su tėvų sutikimu, tačiau valdyti galite padėti ir jūs. Skatinkite vaiką ne išlaidauti,

o taupyti banke, paaiškinkite, kad, padėjus indėlį, galima uždirbti palūkanų,

supažindinkite su internetine bankininkyste ir t. t.

Būkite kantrūs. Finansų reikalai sudėtingi net suaugusiesiems, tad nesitikėkite,

jog, pradėjus kalbėti su vaiku apie pinigus, per naktį jis taps ekspertu ar gautus

kišenpinigius investuos. Kaip ir auklėjimui apskirtai, pinigų valdymo įgūdžiams reikia

laiko ir kantrybės.

119


1. Kodėl taip svarbu pradėti finansinę edukaciją nuo mažų dienų?

2. Kuo skiriasi kalbėjimas apie pinigus su vaikais ir su suaugusiais?

3. Kokias priemones ugdydami vaikų finansinius įgūdžius taikytumėte (taikote)

skirtingose vaiko amžiaus etapuose?

4. Kaip manote, kokios finansinės žinios ir įgūdžiais svarbiausi vaikui prieš

pradedant savarankišką gyvenimą?

5. Kokių finansinių įgūdžių ir žinių, Jūsų nuomone, labiausiai trūksta dabartiniam

jaunuoliams?

6. Iš ko, kur, kaip, Jūsų nuomone, vaikai gauna daugiausia informacijos apie

pinigus?

39-40 paskaitos

19. Kišenpinigiai

Dėstymas, diskusijos individuali ir bendra visų modulio dalyvių refleksija raštu ir

žodžiu

K.Paulikas net 30 proc. sumažino vaikų kišenpinigius, nors tai daryti paskatino anaiptol ne

sumažėjusios šeimos pajamos. Pasak verslininko, tai tiesiog vienas būdų geriau suvokti pinigų

vertę. Užuot davęs sūnums tiek pinigų, kiek jie paprašo, K.Paulikas sudaro galimybę jų užsidirbti.

“Vaikai gyvena savo pasaulyje ir tam tikrus dalykus greitai pamiršta, bet kai kas tikrai lieka,

rezultatą jaučiu. Pasikeitė kad ir požiūris į automobilius – atėjo supratimas, kad jei jau pirkti

mašiną, tai mažesnę ir taupesnę”, – pastebi “Nesės” įmonių grupės savininkas K.Paulikas.

Savaitraštis “Veidas”, 2010 m. kovo 23 d.

http://www.veidas.lt/visuomene/ko-vaikai-ismoks-is-krizes-priklauso-

nuo-ju-tevu

http://www.veidas.lt/visuomene/ko-vaikai-ismoks-is-krizes-priklauso-nuo-ju-tevu


120

Duoti ar neduoti? Hamletiškas klausimas gali kilti svarstant, ar naudinga savo

vaikui skirti kišenpinigių. Jei taip, tai nuo kiek metų, kaip dažnai ir kokią pinigų sumą

duoti?

Pirmiausia vertėtų atskirti dvi sąvokas – kišenpinigių ir dienpinigiai.

Kišenpinigius – vaikui skiriama papildoma pinigų sumą, kurią jis gali išleisti savo

nuožiūra. Tuo tarpu dienpinigiai skiriami būtiniems vaiko poreikiams tenkinti – maistui,

kelionei į mokyklą ir pan.

Duoti ar neduoti kišenpinigių, dažniausiai lemia vienas ar abu iš dviejų veiksnių:

1. Šeimos finansinė situacija (ją reikėtų tinkamai įvertinti);

2. Pačių tėvų auklėjimas ir įsitikinimai.

Pakalbėkime, kodėl vis dėlto rekomenduotina atžalai skirti kišenpinigių, jei tai leidžia

finansinė šeimos situacija:

• Kišenpinigiai yra priemonė, skirta paskatinti vaiką mokytis elgtis su pinigais,

taupyti ir pan.

• Suteikia vaikui teisę spręsti ir moko prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.

• Kišenpinigiai sudaro galimybes vaikui mokytis iš savo klaidų.

• Vaikai sužino, kiek kas kainuoja, išmoksta išskirti savo poreikius, suteikti jiems

prioritetus bei suvokia, kad pinigai yra ribotas išteklius, kad šeimos finansinė

situacija nulemia, kiek kiekvienas narys gali išleisti savo poreikiams.

• Vaikai labiau vertina daiktus ir pačius pinigus, kai perka iš savo santaupų.

Daugeliui tėvų sunku nuspręsti, kada pradėti duoti kišenpinigių. Dažniausiai tėvai

vaikui patiki nedideles sumas, kai jis pradeda eiti į mokyklą, t. y. sulaukus 6-8 metų

amžiaus. Tačiau reikėtų neprisirišti prie amžiaus, o atsižvelgti į vaiko vystymąsi,

gebėjimus. Pavyzdžiui, jei šešerių metų vaikas dar neskiria monetų nominalų ar banknotų

vertės, kišenpinigiai neturėtų būti pirmoji priemonė, nuo kurios pradedamas finansinis

švietimas.

Ne viena šeima yra sugalvojusi, už ką vaikui duodami papildomi pinigai.

Sistemos būna įvairiausios – nuo atlygio už pareigų namuose vykdymą (pavyzdžiui,

šiukšlių išnešimą) iki „premijų“ už gerus pažymius. Tačiau toks skatinimo būdas nėra

tinkamiausias, nes vykdyti pareigas, paskirtus darbus yra pareiga, o ne priemonė gauti

pinigų. Šeimoje pareigų turi visi – juk niekas negauna atlyginimo už išvirtą vakarienę ar

121

sutvarkytus namus. Vertėtų gerai apsvarstyti ir sprendimą mokėti kišenpinigius už gautus

gerus pažymius, nes tai formuoja netinkamą motyvą mokytis.

Kišenpinigių suma priklauso pirmiausia nuo šeimos finansinės situacijos. Jei kyla

klausimas kaip paskirstyti kišenpinigius tarp skirtingo amžiaus vaikų, galime šeimoje

įvesti taisyklę, kad tam tikrą sumą, pavyzdžiui, 50 cnt arba 1 Lt per savaitę vaikai gauna

už kiekvienus amžiaus metus. Tokiu atveju vyresniesiems skiriama daugiau kišenpinigių,

mažesniesiems – mažiau.

Dažnai vaikams pinigai duodami, kai jie staiga ko nors užsigeidžia. Tai nesektinas

pavyzdys, nes sunku suskaičiuoti, kiek išleidžiama pinigų. Be to, tai skatina

emocionalaus apsipirkimo įpročius. Geriau kišenpinigių duoti reguliariai, pavyzdžiui,

kartą per savaitę. Tai vaiką moko disciplinos ir skiepija suvokimą, kad jų išlaidos turi

limitus. Biudžeto, išlaidų planavimas yra svarbu, nes kaip mes suprantame, kad darbo

užmokestį gausime tik atlyginimų dieną, taip ir vaikai įpras, jog kišenpinigius gaus tik

numatytą dieną.

Dalis tėvų baiminasi, jog visai savaitei gautus pinigus, vaikas išleis tą pačią dieną.

Tačiau norėtųsi priminti, jog kalbame ne apie dienpinigius, skirtus pietums mokykloje ir

kt. reikmėms, o kišenpinigius, kuriuos vaikas gali panaudoti savo nuožiūra. Todėl jei

kartą ar du jis išleis pinigus iškart per dieną, o po to turės visą savaitę atsisakyti pramogų

ar saldumynų, jis galės pasimokyti iš savo klaidų ir įgyti teisingus finansų valdymo

įpročius. Jei vaikas, išleidęs visus pinigus pinigus, kitą dieną jų vėl paprašys, tėvai turi

paaiškinti, kodėl antrąkart neduos kišenpinigių.

Tėvai turėtų padėti nusistatyti tikslus, kuriems skiriami kišenpinigiai. Pavyzdžiui,

jaunesniojo amžiaus vaikams galima parūpinti tris taupykles (stiklainius, dėžutes ar bet

kokius kitus daiktus, tinkamus pinigams kaupti). Užklijuoti ant jų tikslus – pavyzdžiui:

išlaidos, taupymas, labdara. Jei per savaitę vaikas gauna 8 Lt kišenpinigių, schema galėtų

būti tokia: 2 Lt skiriami taupymui (ilgalaikiam tikslui), 1 Lt – labdarai (tai auklėja,

skiepija dalijimosi su kitais svarbą), o 5 Lt – išlaidoms.

Kitas variantas – kiekvieną taupyklę paskirti atskiram tikslui, pavyzdžiui:

dviračiui, stovyklai, žaidimui ir pan. Tegul taupymo tikslus sugalvoja patys vaikai, bet

tėvai turėtų užtikrinti, kad būtų kaupiama.

122

Jei su vaiku apie pinigus, jų planavimą ir valdymą buvo kalbėta jau seniai ir

nuosekliai, vyresniems galima patikėti ir visą jiems per mėnesį skirtų pinigų sumą (lėšas

rūbams, avalynei, maistui mokykloje, pramogoms ir t. t.) bei sudaryti galimybes patiems

spręsti, kam skirti tuos pinigus – pirkti naujiems džinsams ar pasilinksminimui klubuose.

Žinoma, tėvai prieš tai turėtų deramai įvertinti savo atžalos gebėjimus valdyti pinigus,

kad vaikas nepradėtų taupyti, pvz., maisto sąskaita.

Klausimai diskusijai

1. Kodėl turint finansinių galimybių rekomenduotina vaikams skirti kišenpinigių?

2. Kuo skiriasi kišenpinigiai ir dienpinigiai?

3. Kas lemia tėvų sprendimą duoti ar ne kišenpinigių vaikui?

4. Kokiais būdais rekomenduotina vaikui leisti „užsidirbti“ pinigų?

5. Kaip įvertinti, kada vaikui galima patikėti kišenpinigių, nuspręsti kokią pinigų

sumą duoti?

Pabaigai

Asmeninių finansų valdymas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtingas, išlavintų įgūdžių

reikalaujantis dalykas. Susipažinę su visa šiame modulyje pateikta medžiaga tikriausiai

supratote, kad taip tikrai nėra.

Sėkmingas asmeninių finansų valdymas, savo finansinės situacijos subalansavimas reikalauja tik

šiek tiek pradinių žinių ir, tai labai svarbu, pasiryžimo. Norint racionaliai valdyti asmeninius

finansus, reikia ne tik nuolat domėtis, iš kur ateina ir kur dingsta jūsų pinigai, t.y. valdyti pajamas

ir išlaidas, bet ir suformuluoti sau svarbiausius tikslus, atskirti prioritetus, nusistatyti tam tikras

taisykles. Kiekvieną mūsų gyvenimo periodą lydi skirtingi poreikiai ir galimybės, tačiau valdyti

savo pinigus reikia visada: tiek ką tik išsikrausčius iš tėvų, tiek perkant pirmąjį automobilį, tiek

susilaukus vaikų ar išeinant į pensiją. Naudojama medžiaga, literatūra ir kitos nuorodos.

Pastaba

Modulio programos lektorė nuolat tobulins ir pildys programos medžiagą bei naudojamos

literatūros sąrašą atsižvelgdama į grupės narių poreikius

123

LITERATŪRA

1. Finansinis suaugusiųjų švietimas. Swedbank Asmeninių finansų institutas. Vilnius,

2011.

2. Černius Gintaras. Finansų valdymas (dalomoji paskaitų medžiaga). Mykolo Romerio

universitetas Ekonomikos ir finansų valdymo fakultetas. Vilnius, 2009.

3. Černius Gintaras. Namų ūkio finansų valdymas. Mykolo Romerio

universitetas.Vadovėlis. Vilnius, 2011.

4. Ekonomikos pradmenys IX–X klasėms. Kazimieras Lipskis, Danutė Poškienė,

MarytėStričkienė.TEV. Vilnius, 2008.

5. Finansisnių paslaugų vadovas. Darius Andriukaitis, Daiva Jurevičienė, Julita

Varanauskienė.Vilinius, 2009.

6. Jurevičienė D. Asmeninių finansų pagrindai.Vilnius: Technika, 2008.

7. Maldeikienė, A.Ekonomika.Vadovėlis 9-10 klasėms.Vilnius: Tyto Alba, 2004.

8. Artūras Milevskis. Kaip atsakingai valdyti asmeninius finansus (3dalis). Ilgalaikis

taupymas ir investavimas: priemonės ir taisyklės www.investavimas. lt

9. Skaičiuojame pinigus. SER leidinys. Prieiga www.seb.lt

10. Bložienė Odeta.Atsakingas skolinimasis: skolintis, ar nesiskolinti. www.youtube.com

11. Bložienė Odeta.Lietuvoje populiarėja asmeninių finansų valdymas.

www.youtube.com

12. Bložienė Odeta. Stresas netekus darbo: santaupų ekonomika. www.youtube.com

13. Bložienė Odeta. Finansų akademija. Tema “Asmeniniai finansai, biudžetas ir.”

www.youtube.com

14. Bložienė Odeta. Šventiniai palinkėjimasi. ” www.youtube.com

15. Šimulienė Rasa. “Paprastas šeimos biudžeto tvarkymas ir investavimas mažomis

sumomis” www.youtube.com

16. Varanauskienė Julita. “Pasikalbėkime apie Jūsų pinigus”. www.youtube.com

17. Asmeniniai finansai. www.youtube.com

18. Kaip skolintis? www.pinigubite.lt

19. Kodėl taupyti verta? www.pinigubite.lt

20. Kaip nepritrūkti pinigu? www.pinigubite.lt

21. http://www.lrytas.lt/verslas/karjera-ir-rinkodara/asmeniniu-finansu-trenere-visi-

nustemba-pamate-kur-iseina-pinigai.htm?p=2

22. http://www.ekonomika.lt/naujiena/parduotuviu-triukai-verciantys-pirkti-daugiau-

47807.html

23. https://www.manofinansai.lt/files/1p_medziaga_moksleiviui.pdf

24. http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/nuomones/ruta-medaiskyte-kokios-

alternatyvos-indeliams-18-25 401770?cf=df

25. http://www.delfi.lt/news/economy/business/verziantis-kainu-kilpai--savi-budai-

taupyti.d?id=36686317

26. http://www.druskonis.lt/archyvai/2001-02-09/gaisras.htm

27.http://www.panele.lt/lt/naujienos/zurnalas_panele/is_nedideles_algos_vilniete_mokyt

oja_susitaupe_kelionei_aplink_pasauli_foto/

28. http://www.diena.lt/dienrastis/tema/sunkmecio-kasdienybe-skaiciuoti-kiekviena-

centa-221327

29. http://www.principai.lt/2009/11/taupymo-istorijos/

30. http://www.veidas.lt/visuomene/ko-vaikai-ismoks-is-krizes-priklauso-nuo-ju-tevu

http://www.investavimas/

http://www.seb.lt/












http://www.lrytas.lt/verslas/karjera-ir-rinkodara/asmeniniu-finansu-trenere-visi-nustemba-pamate-kur-iseina-pinigai.htm?p=2

http://www.lrytas.lt/verslas/karjera-ir-rinkodara/asmeniniu-finansu-trenere-visi-nustemba-pamate-kur-iseina-pinigai.htm?p=2



https://www.manofinansai.lt/files/1p_medziaga_moksleiviui.pdf

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/nuomones/ruta-medaiskyte-kokios-alternatyvos-indeliams-18-25%20401770?cf=df

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/nuomones/ruta-medaiskyte-kokios-alternatyvos-indeliams-18-25%20401770?cf=df

http://www.delfi.lt/news/economy/business/verziantis-kainu-kilpai--savi-budai-taupyti.d?id=36686317

http://www.delfi.lt/news/economy/business/verziantis-kainu-kilpai--savi-budai-taupyti.d?id=36686317








124

31. www.lb.lt

32. http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/finansai-pinigu-valdymo-menas-kur-dingsta-

pinigai.d?id=62287065

33. http://www.15min.lt/naujiena/verslas/finansai/odeta-bloziene-pataria-kaip-is-banku-

ispesti-bent-siek-tiek-pinigu-662-401820?cf=df

34. www.ekonomika.lt

35. http://www.delfi.lt/verslas/manolitai/a-baksinskas-ka-turetu-zinoti-iseinantis-i-

pensija-zmogus-papildomai-kaupes-pensiju-fonde.d?id=63913366

www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/nuomones/julita-varanauskiene-kaip-padaryti-kad-

pinigai-neisslystu-nejucia-18-

403035?utm_source=autorow_15min&utm_medium=left&utm_campaign=tribūna

36. Savęs pažinimo vadovas studentui.‚Asmeninių finansų valdymas. VU leidykla.

Vilnius, 2007 m.191-215 psl.

37. Ramanauskas Tomas, Jakaitienė Audronė. Namų ūkio vartojimo modeliavimas.

Vilnius.2007.

http://www.lb.lt/

http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/finansai-pinigu-valdymo-menas-kur-dingsta-pinigai.d?id=62287065

http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/finansai-pinigu-valdymo-menas-kur-dingsta-pinigai.d?id=62287065

http://www.15min.lt/naujiena/verslas/finansai/odeta-bloziene-pataria-kaip-is-banku-ispesti-bent-siek-tiek-pinigu-662-401820?cf=df

http://www.15min.lt/naujiena/verslas/finansai/odeta-bloziene-pataria-kaip-is-banku-ispesti-bent-siek-tiek-pinigu-662-401820?cf=df

http://www.ekonomika.lt/



Documents

individualiam ir grupiniams darbui, testai, filmuota … reikalavimai Saugu, nes nereikia neiotis pinigų Brangesnės, virijus nustatytą limitą papildomai mokamos palūkanos Pigesnės,