KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA

SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETAS

GROŽIO TERAPIJOS KATEDRA

Giedrė Paulauskaitė

Grožio terapijos programos studentė

Nuolatinės studijos II kursas 4 grupė

IMUNOSTIMULIATORIAI IR JŲ POVEIKIS ODAI

Referatas

Darbą tikrino:

dėst. S. Dumčienė

Klaipėda, 2011

TURINYS

ĮVADAS...................................................................................................................................................3

1. IMUNITETAS...................................................................................................................................4

2. KAS SILPNINA IMUNINĘ SISTEMĄ..................................................................................................6

3. IMUNOSTIMULIATORIAI................................................................................................................7

4. AUGALINĖS IR GYVŪNINĖS KILMĖS IMUNOSTIMULIATORIAI.......................................................8

5. NAUJOS KARTOS IMUNOSTIMULIATORIAI..................................................................................10

6. VITAMINAI IR MINERALAI............................................................................................................11

7. BAKTERINIAI IMUNOSTIMULIATORIAI........................................................................................12

IŠVADOS...............................................................................................................................................13

LITERATŪROS SĄRAŠAS.......................................................................................................................14

2

ĮVADAS

Imunitetas Tai apsauginė organizmo reakcija, kuri leidžia organizmui kovoti su jį

veikiančiu veiksniu ir išlaikyti savo biologinį individualumą. Tai žmogaus organizmo

gebėjimas apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai nepriimtina: nuo mikrobų, virusų,

parazitų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų, išsaugoti savo vientisumą.  Tai organizmo

atsparumas, sugebėjimas nesusirgti ar  susirgus pasveikti.

Tikslas:

Supažindinti su imunostumuliatoriais, jų poveikiu organizmui bei odai.

Uždaviniai:

Papasakoti kas yra imunitetas;

Sužinoti kas turi įtakos imuniteto susiplnėjimui;

Išsiaiškinti kas yra imunostimuliatoriai ir kokios jų rūšys;

Apžvelgti kokį poveikį turi imunostimuliatoriai;

3

1. IMUNITETAS

Žodis „imunitetas" kilo iš lotyniško žodžio immunitas, išvertus tai reiškia

"išsilaisvinimas", laisvumas nuo ko nors .

Imunitetas– organizmo apsaugos būdas. Pagrindinė jo užduotis yra išsaugoti organizmo

vidinę homeostazę, apginti nuo visko, kas jam genetiškai svetima. Organizmui svetimos

medžiagos yra bakterijos, virusai, parazitai, persodinti audiniai ar organai, baltymai. Šios

medžiagos yra vadinamos antigenais. Žmogaus imuninė sistema turi specialias apsaugines

reakcijas, kuriose dalyvauja daug organų, ląstelių ir neląstelinių struktūrų, su kurių pagalba

atpažįsta „savą“ ir „svetimą“, taip pat šalina mirusias ir pakitusias organizmo ląsteles. Taip

susiformuoja atmintis, kuri padeda organizmui susidoroti su antigenu šiam patekus į

organizmą antrą kartą. Todėl suaugusieji nebeserga persirgtomis vaikiškomis ligomis.

Įgimtas ir įgytas imunitetas

Imunitetas yra nespecifinis (įgimtas) ir specifinis (įgytas). Vaikų imuninė sistema dar

yra nebrandi, o vyresnio amžiaus žmonės dažnai serga lėtinėmis ligomis (medžiagų apykaitos

– cukriniu diabetu, baltymų apykaitos sutrikimais –nefroziniu sindromu, autoimuninėmis –

reumatoidiniu artritu, onkologinėmis ir kt.). Todėl šios pacientų grupės yra jautresnės ANG ir

kvėpavimo takų infekcijoms. Bakterijos, skverbdamosi į vaikų ANG organus, turi nugalėti

nespecifinio imuniteto barjerus– vientisą ir nepažeistą gleivinių epitelį, refleksines apsaugines

viršutinių kvėpavimo takų funkcijas (čiaudulį, kosulį). Jei pastarieji nėra veiksmingi kovojant

su infekcijos agresija, tai kito etapo metu yra stimuliuojama specifinio imuniteto grandis.

Organizme gaminasi T ir B limfocitai, kurie atpažįsta antigeną ir aktyvina antikūnų gamybą.

Pirmiausia kraujyje gaminami IgM klasės antikūnai, vėliau– IgG ir IgA. Šis atsakas nėra

greitas, susiformuoja praėjus 4–5 dienoms po to, kai bakterijos patenka į organizmą.

Patekusiems antigenams atpažinti specifinio imuniteto metu susiformuoja atminties T ir B

limfocitų ląstelės, todėl kiti kontaktai su pažįstamais antigenais yra efektyvesni, nes daug

greičiau ir daugiau pasigamina reikiamų antikūnų. Šios specifinio imuniteto savybės yra

vakcinacijos, kai leidžiami susilpninti ligos sukėlėjai ar jų dalys, pagrindas. Specifinis IgA

reikšmingas antibakteriniam ir antivirusiniam gleivinių imunitetui, o ikimokyklinio amžiaus

vaikų jis būna silpnesnis nei vyresniųjų vaikų ar suaugusiųjų. Tai ypač aktualu kolektyvus

lankantiems mažiems vaikams. Nepaslaptis, kad tarp šių vaikų nuo rudens iki pavasario

cirkuliuoja vis kiti ūminių respiracinių ligų sukėlėjai. Kiekviena nauja liga vis labiau silpnina

4

dar tik bręstantį mažo vaiko imunitetą. Tai įgytas (antrinis) imunodeficitas. Ir gydytojams, ir

tėvams nuolat rūpi, kaip sustiprinti vaikų imunitetą. Idealu būtų ištirti dažnai sergančio vaiko

imuninę sistemą ir rasti silpniausią jos grandį. Tačiau šis tyrimas sudėtingas, brangus ir

atliekamas įtariant retai pasitaikantį pirminį imunodeficitą.

(Nufotografuota elektroniniu mikroskopu kaip baltasis kraujo kūnelis kovoja su

bakterijomis).

5

2. KAS SILPNINA IMUNINĘ SISTEMĄ

Būtina prisiminti, kad visiems mūsų organizmo organams, tarp jų ir imuninės sistemos

organams būtinas subalansuotas maitinimas.

Imunitetą silpnina:

mineralinių medžiagų, vitaminų, nepakeičiamųjų aminorūgščių, nesočiųjų

riebiųjų rūgščių trūkumas.

lėtinės infekcijos židiniai (tonzilitas, haimoritas, nesveiki dantys). Esant

infekcijai imuninė sistema nukreipiama ne į organizmo apsaugą nuo išorinių

faktorių, o įtemptai kovoja su vidine infekcija.

Disbakteriozė (žarnyno mikrobiocenozės sutrikdymas) – pati aiškiausia ir

suvokiama imuniteto susilpnėjimo priežastis. Normali žarnyno mikroflora

stimuliuoja imuninę apsaugą, didindama apsauginio faktoriaus –

imunoglobulino A gamybą. Jis padengia gleivinę ir apsaugo nuo bet kokios

infekcijos.

Žmogaus organizmas jautriai reaguoja į stresą. Stiprūs ar

nuolatiniai stresai susilpnina imunitetą.

Limfoidinių organų (apendikso, tonzilių) pašalinimas. Todėl žmogus, kuriam

pašalintos tonzilės serga peršalimo ligomis ir gerklės uždegimais, nes pašalinti

būtent tie organai, kurių paskirtis - apsaugoti nuo infekcijos. Pašalinus apendiksą

padidėja disbakteriozės ir uždegiminių žarnyno ligų rizika.

Kenksmingų aplinkos faktorių poveikis – užterštas oras, elektromagnetinės

spinduliuotės skleidžiamos mobiliųjų telefonų, antenų, kompiuterių, buitinių

elektros prietaisų.

Svetimos mūsų organizmui cheminės medžiagos – patenka į mūsų organizmus iš

buitinės chemijos priemonių, baldų, namų apyvokos daiktų, grožio priemonių,

maisto (vartojant rūkytus produktus, maistą su kai kuriais konservantais,) ilgai

vartojami vaistai.

Rūkymas.

6

3. IMUNOSTIMULIATORIAI 

Imunostimuliatoriai- dgs. (lot. immunis – laisvas nuo ko nors + stimulare – skatinti,

sukelti) – vaistai, skatinantys organizmo imuninės sistemos veiklą ir didinantys jo atsparumą.

Pastaruoju metu atsirado įvairūs preparatai – imunostimuliatoriai. Daugelis iš jų tikrai

labai efektyvus, bet juos skirti gali tik gydytojas. Jie vartojami kaip kompleksinės terapijos,

skirtos imuniteto stiprinimui, dalis. Todėl patiems pirkti tokius preparatus neverta. Geriausiu

atveju – jie paprasčiausiai neturės jokio poveikio, o blogiausiu – gali net pakenkti.

Imunostimuliatoriai ligoniams padeda greičiau pasveikti, o sveikiems – nesusirgti.

Imuninę sistemą veikiančių preparatų negalima vartoti sergant autoimuninėmis bei

onkologinėmis ligomis.

Imuniteto stiprinimui rekomenduojama laikytis imuniteto stiprinimo plano. Jį sudaro du

pagrindiniai etapai - išvengti imuniteto slopinimo, koreguojant gyvenimo būdo įpročius ir

vartoti tinkamus imunostimuliatorius, geriausia kompleksinius, kurių medžiagos veikia

kompleksiškai ir sustiprina viena kitos poveikį.

7

4. AUGALINĖS IR GYVŪNINĖS KILMĖS

IMUNOSTIMULIATORIAI

Dažnai infekcinėmis ligomis sergantiesiems galima duoti augalinių imunostimuliatorių.

Tarp jų pirmauja trys ežiuolės (Echinacea Moench) genties rūšys – rausvažiedė (Echinacea

purpurea), baltažiedė (Echinacea pallida) ir siauralapė (Echinacea angustifolia). Ypač

aktyvina imuninę sistemą rausvažiedės ežiuolės. Pagrindinis ežiuolių komponentas inulinas

stiprina organizmo gynybą, turi virusus neutralizuojančių, bakterijas ardančių savybių.

Ežiuolės turi ir daugiau imuninę sistemą stimuliuojančių komponentų – alkamidų,

polisacharidų, glikoproteinų, flavonoidų, eterinių aliejų. Dabartiniu metu dažniausiai

gaminami rausvažiedžių ir baltažiedžių ežiuolių preparatai nuo medžių ir augalų, prideda į jį

vaško ir juo užpildo avilio plyšius. Jis pasižymi baktericidinėmis savybėmis, gerina žaizdų

gijimą.

Paprastasis erškėtis (lot. Rosa canina) - tai daugiametis krūmas, dažnai augantis visoje

Lietuvoje. Erškėtuogių sėklos - vertinga vaistinė žaliava. Manoma, kad šis augalas, auginamas

jau daugiau nei 3000 metų, kilo iš Mažosios Azijos. Senovės egiptiečiai, graikai, romėnai,

persai erškėtrožę augino ne tik kaip dekoratyvinį augalą, tačiau plačiai naudojo medicinoje ir

kosmetikoje. Liaudies medicinoje šis augalas vartojamas gripo ir peršalimo ligų profilaktikai

ir gydymui. Erškėčio vaisiuose yra daug vitamino C (daugiausia miškiniame erškėtyje),

vitaminų B1, B2, E, K, karoteno. Augalas vartojamas kaip vitaminu C organizmą papildanti

priemonė, svarbi imunitetui stiprinti.

Rausvažiedė ežiuolė (lot. Echinacea purpurea) - tai iš Šiaurės Amerikos kilusi žolelė,

geriausiai žinoma kaip imuninės sistemos stiprintoja. Lietuvoje nuo 1960 metų auginama

purpurinė ežiuolė (echinacea purpurea). Pastaraisiais metais Lietuvos mokslininkai tyrinėja

jos gydomąsias savybes, pateikdami visuomenei daug naudingų tyrimų rezultatų. 

Tai natūralus antibiotikas. Purpurinėje ežiuolėje yra eterinių aliejų, polisacharidų, inulino,

kurie stimuliuoja imuninę sistemą. Ežiuolės šaknyse esančiuose baltymuose yra subalansuotas

aminorūgščių kiekis. Purpurinės ežiuolės lapuose gausu provitamino A, šaknyse ir žieduose -

vitamino C. Ežiuolė skatina žmogaus imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais.

Vartojant ežiuolę kraujyje padaugėja medžiagų, aktyvinančių imunitetą, yra stiprinamos

apsauginės organizmo reakcijos. Taip pat ežiuolė padeda iš organizmo pašalinti toksinus,

aktyvina medžiagų apykaitą, veikia antibakteriškai ir mažina uždegiminius procesus.

8

Kaip veikia. Juose esanti veiklioji medžiaga echinacinas slopina fermentą, kurį išskiria į

organizmą patekę virusai ar bakterijos. Preparatai trumpina ligos laiką, mažina komplikacijų

tikimybę.

Vartojimo ypatumai. Šie preparatai labiau tinka infekcinių ligų profilaktikai, o ne

gydymui

Žuvų taukai. Tai ne tik vitaminų A ir D, bet ir nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis,

padedantis stiprinti imunitetą

Alaus mielės. Gerina organizmo atsparumą, papildo organizmą aminorūgštimis,

mineralais, yra B grupės vitaminų šaltinis. Jas rekomenduojama vartoti sveikstant po sunkių

infekcinių, ypač žarnyno, ligų.

Bičių produktai. Bičių produktai, stimuliuojantys imuninę sistemą, yra šie:

žiedadulkės, bičių duonelė, bičių pienelis, bičių pikis. Žiedadulkėse gausu aminorūgščių,

vitaminų, mineralinių medžiagų, hormonų. Bičių pienelį bitės gamina vikšrams ir bičių

motinėlei maitinti. Bičių pieneliu maitinama bičių motinėlė gyvena 12–35 kartus ilgiau nei

bitė darbininkė. Biologijoje ir medicinoje nėra kito produkto, kuris taip veiktų gyvenimo

trukmę. Bičių pikis – tai balzamas, kurį bitės renka.

Pušies žievės ekstraktas - pasaulio mokslininkų ištyrinėtas ir dėl savo įvairiapusių

teigiamų savybių itin vertinamas augalas. Raudonosios pušies (lot. Pinus massoniana) žievės

ekstraktas turi aktyviųjų medžiagų, kurios mažina uždegimą. Jos normalizuoja imuninių

ląstelių aktyvumą ir taip sustiprina imunitetą.

Ženšenio, eleuterokoko preparatai.

Kaip veikia. Jie pasižymi bendru stimuliuojančiu ir tonizuojančiu poveikiu, o jų sudėtyje

esantys polisacharidai aktyvina organizmo gynybą prieš įvairius svetimkūnius: bakterijas,

virusus, grybelius. Todėl šie preparatai didina atsparumą, padeda greičiau sveikti po sunkių

ligų, atsigauti po ilgo fizinio ir emocinio nuovargio.

Vartojimo ypatumai. Tokių stimuliuojančių preparatų nereikėtų vartoti susirgus ūmiomis

infekcinėmis ligomis.

9

5. NAUJOS KARTOS IMUNOSTIMULIATORIAI

Interferonai – dirbtinai sukurti žmogaus baltymų analogai. Jie dalyvauja gynyboje nuo

mikrobų ir imuninių reakcijų reguliacijoje. Net ir nedideli kiekiai interferono gali aktyvuoti

apsaugos nuo infekcijos reakciją su sąlyga, jei tas baltymas atras reikiamą receptorių ląstelių

membranose.

Interferono induktoriai (cikloferonas, amiksinas, arbidolis ir kt.) – atkartoja viruso

veikimą ir tuo pačiu skatina organizmą gaminti interferonus. Daugelis specialistų tokiais

preparatais pasitiki ir mano, kad tai yra efektyvi apsaugos nuo virusinių infekcijų priemonė.

Tačiau kuo stipresnis žmogaus imunitetas, tuo mažesnis bus šių preparatų poveikis. Be to,

vystosi organizmo tolerancija interferono induktoriams. O tai reiškia, kad kitą kartą tas pats

vaistas organizmui bus mažiau naudingas. Labai svarbu: tokie preparatai pasižymi labai

plačiu veikimo spektru, esant santykinai nedideliam nepageidaujamų poveikių kiekiui, todėl

ekspertai mano, kad šiuos preparatus reikėtų išsamiau ištirti.

Imunomoduliatoriai veikia įvairias ląstelių grupes, siekiant suderinti jų balansą. Kol

kas pasiekimai yra ne patys geriausi: stengiantis paveikti vienas ląsteles, neišvengiamai

„užkabinamos“ ir kitos.

Polioksidonas – detoksikacinė priemonė, kompleksinio veikimo imunomoduliatorius.

Polioksidonas kompleksinėje gripo ir VKTI terapijoje yra labai efektyvus.

10

6. VITAMINAI IR MINERALAI

Sergant infekcinėmis ligomis padidėja vitaminų poreikis. Jo nepapildžius, vitaminų ima

trūkti, dar labiau silpnėja imunitetas. Todėl būtina papildomai vartoti vitaminų C, B1, B2, B6,

PP, folio rūgšties, karotino. Normaliai imuninės sistemos veiklai būtinos mineralinės

medžiagos: geležis (norma kraujo serume 6,6–26 mol/l), kurios pritrūksta, jei vaikai ar

vyresnio amžiaus žmonės nepakankamai valgo mėsos, kalcis (norma 2–2,75 mol/l), kurios

kūdikiams stinga sergant rachitu, o vyresniems vaikams – negeriant pieno, magnis (norma

0,78–0,91 mol/l). Svarbūs ir mikroelementai cinkas (norma 10–18 mol/l), varis (norma 11–22

mol/l) ir kt.

• Vitaminas A gerina imuninės sistemos veiklą, mažina infekcijos riziką.

• Naudingi vitaminai B6 (yra bulvėse, špinatuose, bananuose, kalakutienoje, pupelėse,

riešutuose, grūduose, ) ir B12 (yra mėsoje, piene, žuvyje), folio rūgštis.

• Vitaminas C stimuliuoja baltąsias kraujo ląsteles (leukocitus), kurios gamina

antikūnus; jo poveikis sustiprėja derinyje su vit. E. Ypač rekomenduojama vartoti peršalimo

ligų profilaktikai. Jo yra apelsinuose, citrinose, greipfrutuose, kopūstuose, raudonoje, žalioje

paprikoje.

• Vitaminas E, kurio yra augalų aliejuose, sėklose, grūduose.

• Cinkas dalyvauja leukocitų gamyboje ir aktyvacijoje, skatina antikūnų produkciją. Jo

poveikis sustiprėja derinant su kitu mikroelementu – antioksidantu selenu. Be to, jis slopina

viruso (pvz., gripo) dauginimąsi organizme ir jo patekimą į kvėpavimo takų ląsteles. Juo

turtingos jūros gėrybės, tamsi mėsa, pupelės.

• Selenas padidina kovojančių ląstelių skaičių. Šaltiniai: žuvis (tunas), jūros gėrybės,

mėsa, daržovės, rudi ryžiai, kviečiai, riešutai, sūris, saulėgrąžos.

• Magnis taip pat teigiamai veikia imuninę sistemą. Daug jo yra riešutuose, pupelėse,

grūduose, daugumoje daržovių.

11

7. BAKTERINIAI IMUNOSTIMULIATORIAI

Jie sudaryti iš dažniausiai infekcijas sukeliančių bakterijų lizato (Luivac,

Bronchomunal) arba iš bakterijų ribosomų (Ribomunyl). Minėtieji preparatai stimuliuoja

nespecifinį ir specifinį imunitetą, dėl jų poveikio organizme padaugėja T limfocitų, suaktyvėja

fagocitai, makrofagai. Organizmas reaguoja į mažais kiekiais patekusias bakterijas,

aktyvindamas natūralius apsaugos būdus, kurie užtikrina organizmo apsaugą nuo

mikroorganizmų. Manoma, kad geresnis specifinio imuniteto atsakas gaunamas vartojant

bakterijų ribosominių dalių preparato Ribomunyl. Įrodyta, kad bakterijų ribosomos veikia

kaip geriamoji vakcina ir turi imunostimuliatoriaus savybių.  Tiek bakterijų lizato Luivac, tiek

ribosomų Ribomunyl rekomenduojama vartoti kursais ne mažiau kaip 3–4 mėnesius, norint

pasiekti optimalų vaisto poveikį imuninei sistemai. Imunostimuliatorių gali būti vartojama

kartu su antibiotikais ar kitais vaistais. Su vakcinomis nuo gripo derinami imunostimuliatoriai

sustiprina organizmo imuninį atsaką į gripo vakciną.  Šios grupės vaistai gaminami

patogiomis ir kiekvienam pacientui pritaikytomis vaistų formomis – tabletėmis, kapsulėmis ir

granulėmis geriamajam tirpalui ruošti (ši forma dažniausiai skiriama pacientams, kurie

sunkiai geria tabletes ar kapsules). Imunostimuliatorių skiriama gerti vieną kartą per parą –

ryte nevalgius, užgeriant trupučiu vandens.

Kaip veikia. Jie gaminami iš ligas sukeliančių bakterijų: tokiuose preparatuose yra labai

mažas tų bakterijų dalelių kiekis, kuris nesusargdina, tačiau paskatina organizmą patį gaminti

apsaugines medžiagas. Taip jis pasiruošia susitikimui su ligų sukėlėjais. Tokie

imunostimuliatoriai veikia panašiai kaip skiepai, juos vartojant imuninė sistema būna

pasirengusi greitai reaguoti į bakterijų puolimą.

Vartojimo ypatumai. Imunostimuliatoriai labai praverčia tuomet, kai reikia atsigauti po

sunkios infekcinės ligos, ilgo gydymo antibiotikais ar pervargimo nuslopintas organizmo

gynybines jėgas. Juos reikia vartoti preciziškai pagal nurodytą schemą ir ilgą laiką. 

12

IŠVADOS

Imunitetas – tai organizmo atsparumas ligoms. Jis turi apginti nuo visko, kas

genetiškai svetima. Prasidėjo peršalimo ligų sezonas, o sirgti nenori niekas.

Žmogaus imuninę sistemą stiprina ir augalai. Žinomiausias yra ežiuolė, bet ne

vienintelis;

Imunitetą silpnina, fizinis nuovargis, stresas, pscichologinės probloemos,

alkoholis, rūkymas, lėtinės ligos, kenksmingi aplinkos faktoriai ir kiti veiksniai;

Imunostimuliatoriai- dgs. (lot. immunis – laisvas nuo ko nors + stimulare –

skatinti, sukelti) – vaistai, skatinantys organizmo imuninės sistemos veiklą ir

didinantys jo atsparumą. Imunostimuliatoriai gali buti augalinės bei gyvūninės

kilmės.

Augaliniai imunostimuliatoriai stiprina imunitetą: rausvažiedė ežiuolė padidina

kraujyje medžiagų, aktyvinančių imunitetą, stiprina apsaugines organizmo

reakcijas, alaus mielės papildo organizmą aminorūgštimis, mineralais, pušies

žievės ekstraktas mažina uždegimą, ženšenio, eleuterokoko preparatai pasižymi

tonizuojančiu poveikiu. Interferonai dalyvauja gynyboje nuo mikrobų ir

imuninių reakcijų reguliacijoje. Interferono induktoriai atkartoja viruso veikimą

ir tuo pačiu skatina organizmą gaminti interferonus.

13

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Imuninės sistemos stebuklas : kaip veikia organizmo gynybinės galios ir kaip jas

sustiprinti / Leo Sillner. - Vilnius, (2004).

2. Vitaminai ir mineralai / Rimantas Stukas - Vilnius, (1999).

3. Vitaminai (biochemija, patologinė fiziologija, farmakologija): mokymo priemonė / R.

Kazakevičius, M. Repčytė, N. Statulevičienė. - Vilnius, (1990).

4. Bendroji ir klinikinė farmakologija / Bertram G. Katzung. – Vilnius (2007)

5. Farmakologija : mokymo leidinys odontologijos specialybės studentams / Žaneta

Mickienė. - Kaunas, (2005).

6. http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_07/imunitetas.pdf

7. http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=straipsnis&strid=2280

8. http://projektai.delfi.lt/pazinksave_v/kovojame/imuniteta-stiprinantys-zolynai.d?

id=38636749

9. http://www.vitaminai.lt/lt/straipsniai/kompleksinis-imuniteto-stiprinimas/

10. -http://www.senberniai.com/?cnt=rubric&rid=health&id=231

11. -http://zurnalas.darnipora.lt/imuniteto-stiprinimas-4311.html

12. http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos_straipsniai/

imuniteto_priesai_ir_draugai_ii_dalis__kaip_stiprinsim/

13. http://www.naturaliterapija.lt/index.php?

option=com_content&task=view&id=65&Itemid=64

14. http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=straipsnis&strid=2525

15. .http://www.medicinavisiems.lt/Liaudies-medicina/Stiprinkime-imunitet%C4%85-nat

%C5%ABraliomis-priemon%C4%97mis.html

16. http://www.e-vaistine.lt/sveikata/imuniteto-stiprinimas-ir-ligu-profilaktika/Kas-

silpnina-imunine-sistema

17. http://www.kampo.lt/straipsniai/sveikas-ir-sergantis-organizmas

18. http://www.moteris.lt/lt/naujienos/sveika_gyvensena/sveikatingumo_gidas/

be_recepto_preparatai_imunitetui_stiprinti/

14