Parengė Rūta Trimonienė

Ignas Šapkauskas gimė 1918 m. sausio 9 d. Kretingos aps. Palangos mstl. Prano Šapkausko ir Skolastikos-Vilkaitės Šapkauskienės šeimoje. Be jo, šei-moje augo dar trys vaikai. Baigė Palangos pradžios mokyklą ir progimnaziją, įstojo į Kretingos Pranciškonų ordino gimnaziją. Kadangi mokėsi labai gerai, buvo atleistas nuo mokesčio už mokslą. Baigęs gimnaziją, mokėsi pradžios mo-kyklų mokytojų kursuose. Mokytojavo Seinų aps. Leipalingio mstl. pradžios mokykloje.

Tarnavo LR kariuomenėje. Mokėsi Karo mokykloje. Čia susilietuvino pa-vardę ir tapo Šapkūnu. Po tarnybos kariuomenėje jam suteiktas jaunesniojo lei-tenanto laipsnis.

Nacių okupacijos metais gyveno Telšių aps. Nevarėnų mstl. ir kartu su žmo-na Elena Keinyte-Šapkūniene dirbo miestelio pradžios mokyklos mokytojais. Taip pat dirbo Lietuvos laisvės armijos (LLA) Telšių rinktinės štabe. 1944 m. vasario 16 d.–gegužės 15 d. I. Šapkūnas buvo gen. Povilo Plechavičiaus įkurtos Lietuvos vietinės rinktinės karys.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1944 m. rudenį subūrė partizanų gru-pę, veikusią Mažeikių aps. Sedos, Šiaulių aps. Tryškių ir Telšių aps. Nevarėnų valsčiuose. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės štabo narys.

1947 m. gruodžio mėn. žuvus Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadui Kazimierui Juozaičiui-Meteorui, iš rinktinės štabo narių liko tik vienas I. Šap-kūnas-Meisteris. Tą patį gruodžio mėn. Šatrijos rinktinės pareigas perėmė Vla-das Montvydas-Kęstutis. Jis, padedamas Žarėnų kuopos vado Benjamino Mila-šiaus-Lekarstvos, atkūrė nutrūkusius rinktinės vidaus ryšius. 1948 m. vasario 4 d. V. Montvydas Šatrijos rinktinės vadu paskyrė I. Šapkūną. 1948 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 3 jis pasirašė kaip šios rinktinės vadas slapyvardžiu Buržujus ir iš-kart kuopų vadams nurodė rinktinės štabui reguliariai siųsti duomenis apie vei-kiančius partizanus, jų karinius laipsnius, taip pat ginkluotės ir žvalgybos žinias. 1948 m. birželio 10 d. I. Šapkūno pasirašytu įsakymu Nr. 9 rinktinėje įsteigti trys rajonai – Laisvūno, Džiugo ir Minijos. Laisvūno rajoną sudarė Alsėdžių, Nevarė-nų ir Žarėnų, Džiugo–Luokės, Telšių ir Varnių, Minijos–Plungės, Rietavo ir Tel-šių kuopos. Paskirti rajonų ir kuopų vadai. Rajonų vadai buvo atsakingi už savo rajoną: turėjo juose palaikyti drausmę, surengti karinius mokymus ir tarp kuopų ir rinktinės štabo užtikrinti greitą nuolatinį ryšį. Jie buvo atsakingi rinktinės va-dui ir aukštesniems viršininkams. Taip pat buvo reikalaujama laikytis apygardos Brolių ir Karo lauko teismo nuostatų ir imtis griežtų drausmės priemonių prieš negeroves: girtavimą, paslapties nelaikymą, nesaugumą, visą dėmesį skirti vadų

ir partizanų koviniam pasiruošimui, kovos priemonių palaikymui ir jų tinka-mam naudojimui.

I. Šapkūnas žuvo 1949 m. balandžio 28 d. Kuršėnų aps. Tryškių vls. Birbi-liškės miške įrengtame bunkeryje per susišaudymą su MGB Tryškių vls. pos-kyrio stribais kartu su bendražygiu Gurecku.

Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į Tryškių mstl. ir keletą dienų gulėjo nu-mesti ant miestelio grindinio. Teigiama, kad vėliau palaikai galėjo būti užkasti Tryškių apylinkėse.

I. Šapkūno duktė Loreta (g. 1946 m.) kartu su jo tėvais ir sesers šeima 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremta į Irkutsko sr. Irkutsko r. Šamanką. 1951 m. vasario 25 d. tremtyje mirė tėvas Pranas Šapkauskas. Motina S. Šapkauskienė 1955 m. pabėgo iš tremties ir grįžo į Lietuvą. Mirė 1969 m.

I. Šapkūno žmona Elena nuo 1945 m. buvo partizanų ryšininkė. 1948 m. liepos 13 d. ji buvo suimta, kalinta Telšiuose. Karo tribunolo 1948 m. rugsėjo 15 d. nuteista dvidešimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties. Pateko į lagerius: Rečlagą Komijoje, Dubravlagą Mordovijoje. Paleista 1955 m. vasario 2 d. Abi su dukra grįžo į Lietuvą.

2000 m. birželio 23 d. I. Šapkūnui pripažintas kario savanorio statusas, Lie-tuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2000 m. liepos 26 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties). 2000 m. birželio 23 d. (po mirties) laisvės kovų dalyvio statusas suteiktas ir jo žmonai E. Keinytei Šapkūnienei.

ignas Šapkūnas (Šapkauskas)-meistras, meisteris,

buržujus1918 01 09–1948 04 28

Igna

s Ša

pkūn

as, K

retin

gos

Pran

cišk

onų

ordi

-no

gim

nazi

jos a

bsol

vent

as. 1

937

m. Iš

Vor

uta.

lt, 2

017

04 1

3, A

lber

tas R

ugin

is, „P

risim

enam

e Ig

ną Š

apkū

ną, Š

atrij

os ri

nktin

ės v

adą“

: htt

p://

ww

w.v

orut

a.lt/

pris

imen

ame-

igna

-sap

kuna

-sa

trijo

s-rin

ktin

es-v

ada/

Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų ir ryšininkų priesaika. 1947 m. Iš Genocido aukų muzie-jaus fondų

Žemaičių apygardos vado apsaugos kuopos partizanai žygyje. Priekyje – vadas Vladas Montvydas-Že-maitis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Tipinis atminimo ženklas 1949 m. ba-landžio 28 d. Birbiliškės miške žuvu-siems Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadui I. Šapkūnui-Buržujui ir partizanui Gureckui atminti. Bend-ras ženklo su iškaltu įrašu vaizdas. Mažeikių r. Mažeikių miškų urėdijos Kapėnų girininkijos Birbiliškės miško 16 kvart. 11 sklypas. Aut. dizaineris Romas Navickas. Atidengtas 2017 m. gegužės 20 d. UAB „Sonetas ir KO“ pateikta nuotrauka, 2017 m.

Žmona Elena Keinytė-Šapkūnienė, grį-žusi iš lagerio. 1956 m. Iš Voruta.lt, 2017 04 13, Albertas Ruginis, „Prisimename Igną Šapkūną, Šatrijos rinktinės vadą“: http://www.voruta.lt/prisimename-igna-sapkuna-satrijos-rinktines-vada/

Duktė Loreta Šapkūnaitė su močiute Skolastika Šapkauskie-ne ir pussesere Regina tremtyje, 1950 m. Iš Voruta.lt, 2017 04 13, Albertas Ruginis, „Prisimename Igną Šapkūną, Šatrijos rink-tinės vadą“: http://www.voruta.lt/prisimename-igna-sapku-na-satrijos-rinktines-vada/