ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS ... r... · Šiaulių rajono vyrų ir moterų mirtingumo dinamika 2008–2012 m. (abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

1

PATVIRTINTA

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos

2014 m. balandžio 3 d.

sprendimu Nr. T-69

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

VISUOMENĖS SVEIKATOS

STEBĖSENOS 2012 METAIS

ATASKAITA

2013

Šiauliai

2

Turinys

I. ĮVADAS .......................................................................................................................................... 3

II. ŠIAULIŲ RAJONO GYVENTOJŲ DEMOGRAFINĖ IR SOCIALINĖ-EKONOMINĖ

BŪKLĖ ............................................................................................................................................... 4

2.1. Demografinė situacija ............................................................................................................... 4

2.2. Gyventojų užimtumas ............................................................................................................. 11

2.3. Nėščiųjų sveikata .................................................................................................................... 13

III. SVARBIAUSI SVEIKATOS BŪKLĖS RODIKLIAI ........................................................... 14

3.1. Vaikų sveikata ......................................................................................................................... 15

3.2. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis .......................................................................... 17

3.3. Sergamumas užkrečiamomis ligomis ..................................................................................... 19

3.4. Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis ........................................................................... 23

3.5. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais ......................................................................... 24

3.6. Sergamumas piktybiniais navikais .......................................................................................... 26

3.7. Traumos ir nelaimingi atsitikimai ........................................................................................... 28

3.8. Neįgalumas ............................................................................................................................. 31

IV. VYKDOMOS PREVENCINĖS PROGRAMOS .................................................................... 35

V. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLA .................................................................. 40

VI. ŠIAULIŲ RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖS STEBĖSENA ....................... 47

VII. APIBENDRINIMAS ............................................................................................................... 51

VIII. PASIŪLYMAI ........................................................................................................................ 52

3

I. ĮVADAS

Leidinyje ,,Šiaulių rajono gyventojų sveikatos būklė 2012 metais“ pateikiami statistiniai

duomenys ir jų analizė apie demografinę situaciją Šiaulių rajone, gyventojų sveikatą, sveikatos

priežiūros įstaigų veiklą, rajono paplūdimių ir jų maudyklų sanitarinę būklę. Aptariamos Šiaulių

rajone vykdomos prevencinės programos ir jų rezultatai. Daugelis demografinių, gyventojų

sveikatos ir jos priežiūros rodiklių lyginami su Lietuvos Respublikos atitinkamais rodikliais.

Rengiant leidinį naudoti Lietuvos statistikos departamento, Higienos instituto Sveikatos

informacijos centro, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos

kelių policijos tarnybos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto, Šiaulių teritorinės ligonių kasos,

Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenys, jų metinės statistinės ataskaitos, kompiuterizuotos

duomenų bazės.

4

II. ŠIAULIŲ RAJONO GYVENTOJŲ DEMOGRAFINĖ IR

SOCIALINĖ-EKONOMINĖ BŪKLĖ

2.1 Demografinė situacija

Du dešimtmečius Lietuvoje besitęsiančios socialinės ekonominės permainos demografinius

procesus keičia nepalankia linkme. Gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia aukštas mirtingumo lygis,

per žemas gimstamumo lygis, neužtikrinantis kartų kaitos, dideli jaunų žmonių emigracijos srautai.

Remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais

(perskaičiavus 2001 – 2012 m. gyventojų skaičių), gyventojų skaičius per paskutinius penkis metus

šalyje sumažėjo 211,9 tūkst., Šiaulių rajone - 5,1 tūkst.

2009 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 183,8 tūkst., 2011 m. pradžioje – 3 052,6 tūkst., 2013 m.

pradžioje – 2 971,9 tūkst. gyventojų. Šiaulių rajone 2009 m. pradžioje gyveno 47 883, 2011 m.

pradžioje - 44 561, 2013 m. pradžioje – 42 748 gyventojai (žr. 2.1.1 pav.).

2.1.1 pav. Gyventojų skaičius Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje 2009-2013 m.

pradžioje (abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Dėl didesnio tiek jaunų, tiek vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo, moterų Šiaulių rajone gyvena

1,1 karto daugiau nei vyrų (žr. 2.1.2 pav.).

2.1.2 pav. Šiaulių rajono vyrų ir moterų skaičius 2009–2012 m. pradžioje (abs. sk.)

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

5

Lyginant Šiaulių rajono gyventojus pagal amžiaus grupes, 2009 – 2013 m. pradžioje

daugiausiai buvo darbingo amžiaus asmenų. Dėl aukšto nedarbo lygio, vidaus ir tarptautinės

migracijos šių asmenų skaičius mažėja kiekvienais metais (2009 m. pradžioje jų buvo 29 079, 2011

– 27 137, o 2013 m. pradžioje sumažėjo iki 26 174 žmonių). Dėl žemo gimstamumo lygio,

migracijos vaikų skaičius taip pat kiekvienais metais mažėja (2009 m. pradžioje jų buvo 8 672,

2011 m. pradžioje – 7 511, 2013 m. pradžioje - 6 737) (žr. 2.1.3 pav.).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje 100 - ui darbingo amžiaus

(15 – 64 m.) Lietuvos gyventojų teko 49 išlaikomo amžiaus žmonės (vaikai nuo 0 iki 14 m. ir

vyresni nei 65 m. amžiaus žmonės), Šiaulių rajone 100 – ui darbingų asmenų teko 50 išlaikomų

asmenų.

2.1.3 pav. Šiaulių rajono gyventojų struktūra pagal amžiaus grupes 2009–2013 m. pradžioje

(abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Demografinės senatvės koeficientas parodo pagyvenusių (60 m. ir vyresnio amžiaus) žmonių

skaičių, tenkantį šimtui vaikų iki 15 m. amžiaus (2005 – 2012 m. rodiklis buvo patikslintas pagal

gyventojų skaičius, perskaičiuotą remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir

bustų surašymo rezultatais).

2009 – 2013 m. šis rodiklis tolygiai didėjo. Nuo 2012 m. Šiaulių rajone demografinės senatvės

koeficientas yra didesnis už Lietuvos koeficientą. 2011 m. pradžioje Šiaulių rajone šis rodiklis siekė

117 (šalyje – 120), o 2013 m. pradžioje rajone pakilo iki 129 (šalyje – 124) (žr. 2.1.4 pav.).

6

2.1.4 pav. Demografinės senatvės koeficientas 2009-2013 m. pradžioje

Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvai būdingi dideli emigracijos ir nedideli imigraciniai srautai. Pagrindinės emigracijos

priežastys susijusios su darbu ir materialinės gerovės paieškomis, kurias lemia šalies ekonominė ir

finansinė padėtis.

2008 - 2012 m. laikotarpiu didžiausia emigracija buvo 2010 m. Iš šalies išvyko 83 157, atvyko

5 213 gyventojai, iš Šiaulių rajono emigravo 1 773 asmenys, o atvyko tik 64 asmenys. 2011 - 2012

m. tarptautinė migracija ir Lietuvoje, ir rajone mažėjo, augo atvykstančių asmenų skaičius. Iš

Šiaulių rajono 2012 m. į užsienį išvyko 713, atvyko 367 žmonės, neto migracija išliko neigiama (-

346) (žr. 2.1.5 pav.).

2.1.5 pav. Tarptautinė migracija Šiaulių rajone 2008-2012 m. (abs. sk.)


Patikslinus gimusiųjų užsienyje skaičių, gimusiųjų skaičius 2001 - 2011 m. buvo sumažintas,

dėl ko sumažėjo ir gimstamumo rodiklis.

Apžvelgiant matyti, kad per dešimtmetį Šiaulių rajone šis rodiklis kito netolygiai. 2002 - 2004

m. rajono gimstamumo rodiklis buvo didesnis už šalies rodiklį. Nuo 2005 m. gimstamumas rajone

mažėjo, rodiklis buvo mažesnis už Lietuvos rodiklį. Šiaulių rajone 2003 m. gimstamumo rodiklis

buvo didžiausias per dešimtmetį ir siekė 10,0/1 000 gyv., o 2010 m. jis nukrito iki 7,8/1 000 gyv.

7

2012 m. rajone gimstamumas vėl padidėjo ir rodiklis siekė 9,3/1 000 gyv., šalyje - 10,2/1 000 gyv.

(žr. 2.1.6 pav.).

2.1.6 pav. Gimstamumo dinamika Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje

2002–2012 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Mirtingumas Šiaulių rajone 2009 – 2011 m. nors ir mažėjo, tačiau rajono rodiklis buvo didesnis

už šalies rodiklį.

2012 m. rajone mirtingumas padidėjo ir rodiklis siekė 14,4/1 000 gyv., šalyje - 13,7/1 000 gyv.

(žr. 2.1.7 pav.).

2.1.7 pav. Mirtingumo dinamika 2008-2012 m. Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje

(1 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Lyginat pagal lytį, vyrų mirtingumas Šiaulių rajone nuo 2008 m. kasmet mažėjo. Moterų

mirtingumas 2008 - 2012 m. kito netolygiai. Didžiausias jis buvo 2009 m. (numirė 332 moterys),

mažiausias 2011 m. (numirė 287 moterys) (žr. 2.1.8 pav.).

8

2.1.8 pav. Šiaulių rajono vyrų ir moterų mirtingumo dinamika 2008–2012 m. (abs. sk.)


Natūralus gyventojų prieaugis – skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo rodiklių. Dėl

aukštų mirtingumo rodiklių ir per mažo gimstamumo, natūralus gyventojų prieaugis Šiaulių rajone

yra neigiamas. 2012 m. rajone gimstamumas didėjo, rodiklis siekė 9,3/1 000 gyv. (2011 m. buvo

8,3/1 000 gyv.). Mirtingumas taip pat augo, rodiklis siekė 14,4/1 000 gyv. (2011 m. – 13,7,/1 000

gyv.). Natūralus gyventojų prieaugis Šiaulių rajone ir 2011 m. (-5,4), ir 2012 m. (-5,1) išliko

neigiamas (žr. 2.1.9 pav.).

2.1.9 pav. Natūralus gyventojų prieaugis Šiaulių rajone 2008-2012 m. (1 000 gyv.)


Gyventojų sveikatos būklę tiksliau atspindi ne bendrojo mirtingumo, o mirtingumo nuo

pagrindinių priežasčių vertinimas. Jis rodo, kokios sveikatos problemos visuomenėje yra

vyraujančios ir kaip jos kinta. Pagrindinės išsivysčiusių šalių gyventojų mirties priežastys yra

širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, onkologiniai susirgimai bei mirtys dėl išorinių mirties

priežasčių.

Mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nekinta. 2012 m. ir Lietuvoje, ir Šiaulių rajone

daugiausia žmonių numirė nuo kraujotakos sistemų ligų (šalyje mirtingumas nuo šių ligų siekė

775,5/100 000 gyv., rajone - 833,7/100 000 gyv.). Antroje vietoje buvo mirtys nuo piktybinių

navikų, kurios Lietuvoje sudarė 267,7/100 000 gyv., rajone - 297,2/100 000 gyv. Trečioje vietoje

9

buvo mirtys dėl išorinių mirties priežasčių (šalyje rodiklis siekė 122,5/100 000 gyv., Šiaulių rajone -

109,1/100 000 gyv. (žr. 2.1.10 pav.).

2.1.10 pav. Mirties priežasčių struktūra Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje

2012 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Lyginant vyrų ir moterų mirtingumą pagal pagrindines mirties priežastis Šiaulių rajone 2012

m., daugiau vyrų nei moterų numirė nuo piktybinių navikų (vyrų mirtingumas - 322,7/100 000 gyv.,

moterų - 274,2/100 000 gyv.), dėl išorinių mirties priežasčių (vyrų mirtingumas siekė 166,2/100

000 gyv., moterų - 67,5/100 000 gyv). Moterų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų

(880,2/100 000 gyv.) buvo didesnis už vyrų - 782,3/100 000 gyv. (žr. 2.1.11 pav.).

2.1.11 pav. Mirties priežasčių struktūra Šiaulių rajone 2012 m., lyginant pagal lytį

(100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. mirtys nuo kraujotakos

sistemos ligų sudarė 764,2/100 000 gyv. 2011 m. šis rodiklis siekė 741,5/100 000 gyv., 2012 m.

padidėjo iki 833,7/100 000 gyv. Nuo 2011 m. rajone didėja mirtingumas nuo piktybinių navikų

(2010 m. šis rodiklis siekė 240,8/100 000 gyv., 2011 m. - 282,7/100 000 gyv., o 2012 m. -

297,2/100 000 gyv.).

Mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių 2009 - 2011 m. Šiaulių rajone mažėjo (2009 m. šis

rodiklis siekė 139,4/100 000 gyv., o 2011 m. - 106,9/100 000 gyv.). 2012 m. rodiklis jau siekė

109,1/100 000 gyv. (žr. 2.1.12 pav.).

10

2.1.12 pav. Mirties priežasčių struktūra Šiaulių rajone 2008-2012 m. (100 000 gyv.)

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Autotransporto įvykiai, paskendimai, sušalimai, apsinuodijimai alkoholiu, tyčiniai

susižalojimai (savižudybės) ir pasikėsinimai priskiriami prie išorinių mirties priežasčių. Jos mirties

priežasčių struktūroje užima trečiąją vietą.

2012 m. Šiaulių rajone ir šalyje daugiausia mirčių buvo dėl tyčinių susižalojimų (savižudybių)

(rajone sudarė 41,8 /100 000 gyv., šalyje - 31,0/100 000 gyv.). 2012 m. Šiaulių rajone nebuvo

užregistruota nei vieno mirties atvejo apsinuodijus alkoholiu, šalyje šis rodiklis siekė 9,0/100 000

gyv. (žr. 2.1.13 pav.).

2.1.13 pav. Išorinių mirties priežasčių struktūra Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje 2012

m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Lyginant išorinių mirties priežasčių struktūrą pagal lytį 2012 m. Šiaulių rajone, matyti, kad

vyrų nusižudė aštuonis kartus daugiau nei moterų (vyrų - 78,8/100 000 gyv., moterų - 8,9/100 000

gyv.), du kartus daugiau jų žuvo transporto įvykiuose (vyrų - 19,7/100 000 gyv., moterų - 8,9/100

000 gyv.). Tik vyrai sušalo (14,8/100 000 gyv.) ir nuskendo (14,8/100 000 gyv.). Nei vienas

žmogus 2012 m. Šiaulių rajone nemirė apsinuodijęs alkoholiu (žr. 2.1.14 pav.).

11

2.1.14 pav. Išorinių mirties priežasčių struktūra Šiaulių rajone 2012 m.,

lyginant pagal lytį (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

2.2 Gyventojų užimtumas

Per pastaruosius tris metus nedarbo lygis Šiaulių apskrityje mažėjo. Lyginant nedarbo rodiklį

2011 m. pradžioje ir 2013 m. pradžioje, jis sumažėjo 1,4 karto.

2011 m. sausio 1 d. Šiaulių teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruoti 30 364 bedarbiai, tai

sudarė 13,8 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Vyrų nedarbas sudarė 14,4 proc., moterų

nedarbas sudarė 13,1 proc., jaunimo iki 25 metų amžiaus nedarbas mažiausias – 8,1 proc.

2012 m. sausio 1 d. buvo įregistruota 22 180 bedarbių, tai sudarė 10,7 proc. visų darbingo

amžiaus gyventojų. Moterų nedarbas sudarė 11,1 proc., vyrų sudarė 10,2 proc.

2013 m. pradžioje Šiaulių teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje buvo įregistruotas

21 341 bedarbis, tai sudarė 11,9 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Moterų nedarbas sudarė

12,1 proc., vyrų – 11,7 proc., jaunimo iki 25 m. amžiaus – 6,6 proc.

Mažiausias nedarbo lygis, lyginant su kitais Šiaulių apskrities rajonais, 2012 m. buvo Šiaulių

rajone.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Šiaulių rajone užimtųjų gyventojų skaičius

2002 – 2008 m. laikotarpiu augo. Didžiausias buvo 2008 m. - 19,2 tūkst. Nuo 2009 m. užimtųjų

skaičius pradėjo mažėti ir 2012 m. siekė 14,2 tūkst. (žr. 2.2.1pav.).

12

2.2.1 pav. Užimtųjų gyventojų skaičius Šiaulių rajone 2002-2012 m. (tūkst.)


Šiaulių rajone nuo 2002 m. bedarbių skaičius mažėjo ir 2007 - 2008 m. tesiekė 0,9 tūkst.

Prasidėjus ekonominei krizei, 2010 m. bedarbių skaičius rajone išaugo iki 4,3 tūkst. 2011 m.

sumažėjo iki 3,4 tūkst., o 2012 m. iki – 3 tūkst.(žr. 2.2.2 pav.).

2.2.2 pav. Bedarbių skaičius Šiaulių rajone 2002-2012 m. (tūkst.)


Lyginant bedarbių skaičių Šiaulių rajone 2012 m. pagal mėnesius, didžiausias jų skaičius (483)

buvo sausio mėn., mažiausias – birželio mėn. (304). Daugiausiai įdarbinta žmonių buvo gegužės

mėn. (286) ir spalio mėn. (279), mažiausiai – vasario mėn. – 106 (žr. 2.2.3 pav.).

13

2.2.3 pav. Bedarbiai ir įdarbinti asmenys Šiaulių rajone 2012 m. lyginant pagal mėnesius

(abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė darbo birža

2.3 Nėščiųjų priežiūra

Lietuvoje nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikata – prioritetinės sveikatos priežiūros sritys.

Daugiau nei pusę (52,5 proc.) Šiaulių rajono gyventojų sudaro moterys, iš kurių 42,5 proc. yra

vaisingo amžiaus (15 - 49 m.).

Šiaulių rajone ir 2010 m. (116 gimdymų), ir 2011 m. (139 gimdymas), ir 2012 m. (156

gimdymai) daugiausia gimdė 25 - 29 m. moterys (žr. 2.3.1 pav.). Šios amžiaus grupės moterų

pagimdytų naujagimių skaičius kasmet auga.

2.3.1 pav. Gimusiųjų skaičius pagal moters amžių Šiaulių rajone 2012 m. (abs. sk.)


14

III. SVARBIAUSI SVEIKATOS BŪKLĖS RODIKLIAI

Gyventojų sergamumas – vienas svarbiausių sveikatos statistikos rodiklių. Tai naujai nustatytų

ligų atvejų skaičius per tam tikrą laikotarpį tarp tam tikros teritorijos gyventojų. Skirtingai nuo

mirtingumo, kuris yra vienkartinis reiškinys, sergamumas pasikartoja ir dažniausiai trunka ilgai.

Mirtingumas neatspindi paplitimo tų ligų, kurios retai baigiasi mirtimi, bet dažnai riboja žmonių

darbingumą, sukeldamos didelius socialinius-ekonominius nuostolius. Todėl duomenys apie

sergamumą tam tikromis ligomis yra labai svarbūs vertinant gyventojų sveikatą, nustatant

prioritetines sveikatos problemas. Nuolat analizuojami sergamumo duomenys leidžia prognozuoti

pokyčius, skatina visuomenės sveikatos mokslo plėtotę.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2012 m. Šiaulių rajono

ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose buvo

užregistruoti 38 500 sergantys asmenys, kuriems diagnozuota bent viena liga ar susirgimas, 1 000

gyventojų teko 892,1 sergantis asmuo. 2012 m. daugiausia užregistruota asmenų sirgusių

kvėpavimo sistemos ligomis (290,4/ 1 000 gyv.), jungiamojo audinio ir skeleto - raumenų sistemos

ligomis (73,1/1 000 gyv.), virškinimo sistemos ligomis (69,9/1 000 gyv.). 1 000 gyventojų teko 76,4

traumas, sužalojimų patyrusių asmenų (žr. 3.1 pav.).

15

3.1 pav. Šiaulių rajono gyventojų sergamumas 2012 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

3.1 Vaikų sveikata

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2012 m. Šiaulių rajono

ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens priežiūros įstaigose buvo užregistruota 38 500 naujų

susirgimų atvejų. Šalyje vaikų sergamumas (2 077,78/1 000 vaikų) buvo didesnis nei suaugusiųjų (1

010,06/1 000 suaugusiųjų). Šiaulių rajone 1 000 vaikų teko 1 702,77 naujai registruoti susirgimo

atvejai, o suaugusiųjų – 703,91/1 000 (žr. 3.1.1. pav.).

16

3.1.1. pav. Suaugusiųjų ir vaikų sergamumas Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje

2012 m. (naujai užregistruoti susirgimai ambulatorinę pagalbą teikiančiose

įstaigose 1 000 vaikų ir 1 000 suaugusiųjų) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ kiekvienais

metais iki rugsėjo 15 d. mokiniai turi pateikti sveikatos pažymėjimą. Taip pat vaiko sveikatos

pažymėjimas turi būti pateiktas, priimant vaiką į mokyklinę įstaigą ir vėliau kiekvienais metais.

Šiaulių rajono mokyklines įstaigas lanko 4 181 vaikas (2 011 mergaičių ir 2 170 berniukų).

Profilaktiškai patikrinus sveikatą, vaikams buvo nustatyti 3 693 sutrikimai. Daugiausia 2013 m.

mokiniams buvo nustatyti regos (26,6 proc. mergaičių ir 22,1 proc. berniukų), endokrininės

sistemos (23,2 proc. mergaičių ir 18,0 proc. berniukų), skeleto - raumenų sistemos (18,3 proc.

berniukų ir 16,7 proc. mergaičių), širdies ir kraujagyslių sistemos (15,5 proc. berniukų ir 15,4 proc.

mergaičių) ir nervų sistemos (7,6 proc. berniukų ir 6,6 proc. mergaičių) sutrikimų (žr. 3.1.2 pav.).

3.1.2 pav. Profilaktiškai pasitikrinusių sveikatą Šiaulių rajono mergaičių ir berniukų

sergamumas pagal ligų klasifikaciją 2013 m. (proc.) Šaltinis: Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

2011 m. Šiaulių rajono mokiniams daugiausia buvo nustatyta regos (23,7 proc.), endokrininės

(18,5 proc.), skeleto – raumenų (17,1 proc.), širdies ir kraujagyslių (12,7 proc.) sistemos sutrikimų.

17

2013 m., kaip ir 2011 m., mokiniams taip pat daugiausia buvo nustatyta regos (24,3 proc.),

endokrininės (20,5 proc.), skeleto - raumenų (17,5 proc.) bei širdies ir kraujagyslių (15,4 proc.)

sistemos sutrikimų. Sutrikimų skaičius, lyginant su 2011 m., šiose sistemose padidėjo (žr. 3.1.3

pav.).

3.1.3 pav. Visų profilaktiškai patikrintų mokinių sergamumas pagal ligų klasifikaciją 2011 ir

2013 m. (proc.)

Šaltinis: Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

3.2. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena svarbiausių ne tik medicinos, bet ir socialinių problemų.

Kraujotakos sistemos ligos nėra iš pagrindinių vyraujančių ligų Šiaulių rajone, tačiau mirtingumas

nuo kraujotakos sistemos ligų tiek rajone, tiek šalyje išlieka didžiausias ir sudaro pusę visų mirčių.

2012 m. Šiaulių rajono ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens priežiūros įstaigose,

užregistruoti 1 495 nauji sergamumo kraujotakos sistemos ligomis atvejai, tai sudarė 34,7/1 000

gyv. Kraujotakos sistemos ligomis sirgo 860 moterų ir 635 vyrai. Daugiausia jų sirgo hipertenzine

liga (9,1/1 000 gyv.), kitoms širdies ligų formoms teko 5,7/1 000 gyv., cerebrovaskulinėmis ligomis

- 5/1 000 gyv., išeminei (koronarinei) širdies ligai - 4,7/1 000 gyv., kitoms smegenų kraujagyslių ir

arterijų, arteriolių ir kapiliarų ligoms teko po 1,8/1 000 gyv., apatinių galūnių venų varikozei – 3,0/1

000 gyv. (žr. 3.2.1 pav.).

18

3.2.1 pav. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Šiaulių rajone 2012 m. (1 000 gyv.)


2012 m. ir Lietuvoje (11,6/1 000 gyv.), ir Šiaulių rajone (9,1/1 000 gyv.) iš kraujotakos

sistemos ligų daugiausiai buvo sergama hipertenzine liga. Kitoms širdies ligų formoms Lietuvoje

teko 8,5/1 000 gyv., rajone - 5,7/1 000 gyv. (žr. 3.2.2 pav.).

3.2.2 pav. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje


Išemine širdies liga sirgo 201 Šiaulių rajono gyventojas. Krūtinės angina (stenokardija) sudarė

74,1 proc., kitos ūminės išeminės širdies ligos 14,4 proc., ūminis ir pakartotinis miokardo infarktas

– 11,4 proc. (žr. 3.2.3 pav.).

19

3.2.3 pav. Sergamumas išeminėmis širdies ligomis Šiaulių rajone 2012 m. (proc.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

247 gyventojams buvo nustatytos kitos širdies ligų formos. Iš jų: 51,0 proc. sirgo laidumo

sutrikimais ir širdies aritmijomis, 24,3 proc. nustatyta nereumatinės vožtuvų ydos, 13,0 proc. sirgo

širdies veiklos nepakankamumu ir 8,5 proc. kardiomiopatija (žr. 3.2.4 pav.).

3.2.4 pav. Sergamumas kitomis širdies ligų formomis Šiaulių rajone 2012 m. (proc.)


3.3. Sergamumas užkrečiamomis ligomis

Lietuvoje užkrečiamomis ligomis kasmet serga apie 0,5 milijono žmonių. Šiaulių rajone 2012

m. įregistruotas 4 681 Šiaulių rajono gyventojas, užsikrėtęs ir susirgęs ūmiomis užkrečiamomis

ligomis. Didžiąją dalį (83,4 proc.) visų susirgimų sudaro ūmios viršutinių kvėpavimo takų

infekcijos (ŪVKTI) (3 903 atv.). Gripas (121 atv.) sudaro 2,6 proc. ir kitų epidemiologiškai

valdomų infekcijų užregistruota 14,0 proc. (657 atv.) (žr. 3.3.1 pav.).

20

3.3.1 pav. Sergamumas ūmiomis užkrečiamomis ligomis Šiaulių rajone 2012 m. (proc.)

Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų

kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.

Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5 - 10 proc.

gyventojų. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu. 2012 m.

šalyje buvo užregistruota 2 918 asmenų, kurie sirgo gripu, tai sudaro 1,0/1 000 gyv., o Šiaulių

rajone gripu sirgo 121 asmuo (2,8/1 000 gyv.). 2012 m. rajone buvo registruoti 3 903 (90,4/1 000

gyv.) susirgimai ŪVKTI, šalyje - 616 484 (205,9/1 000 gyv.) susirgimai (žr. 3.3.2 pav.). Šiaulių

rajone (1 658) ir šalyje (352 796) daugiausiai ŪKTI sirgo 0 - 17 m. amžiaus vaikai.

3.3.2 pav. Gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje 2012 m.

(1 000 gyv.) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras

Epidemiologiškai valdomos užkrečiamos ligos, išskyrus gripą ir ŪVKTI, bendroje sergamumo

struktūroje sudaro apie 14,0 proc. visų užkrečiamųjų ligų. Minėtų užkrečiamųjų ligų struktūroje

dominuoja ūmios žarnyno infekcijos, kurios sudaro 42,5 proc. visų užkrečiamųjų ligų, oro lašelinės

infekcijos – 22,4 proc., erkių platinamos ligos – 5,8 proc., odos infekcijos – 15,7 proc., parazitozės

– 8,2 proc., LPL (lytiškai plintančios ligos) ir ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) – 1,8 proc.,

tuberkuliozė – 3,3 proc. ir kitos retai diagnozuojamos infekcijos – 0,3 proc. (žr. 3.3.3 pav.).

21

3.3.3 pav. Sergamumas epidemiologiškai valdomomis užkrečiamomis ligomis Šiaulių

rajone 2012 m. (proc.) (išskyrus gripą ir ŪVKTI) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras

Tuberkuliozė (TB) - labiausiai išplitusi visame pasaulyje užkrečiamoji liga. Jos plitimui

svarbiausią reikšmę turi medicininiai, socialiniai ir ekonominiai faktoriai. 2012 m. Šiaulių rajone

užregistruoti 22 tuberkuliozės atvejai (51,0/100 000 gyv.) (žr. 3.3.4 pav.). 2012 m. plaučių

tuberkulioze sirgo 14 vyrų ir 8 moterys.

3.3.4 pav. Sergamumas plaučių tuberkulioze Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje

2012 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras

Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2012 m. paskiepytų nuo tuberkuliozės,

hepatito B, difterijos, stabligės, gripo, erkinio encefalito ir gyventojų skaičius mažėjo. Paskiepytų

vaikų skaičius mažėjo taip pat. (žr. 1 lentelę).

22

1 lentelė

Paskiepytų gyventojų skaičius Šiaulių rajone 2012 m. (abs. sk.) 1. Nuo tuberkuliozės, hepatito B infekcijų paskiepytų asmenų skaičius

Ligos

pavadinimas Vakcina

Amžiaus grupės

naujagimiai,

kūdikiai

(iki 1 metų)

kiti

(1–17 metų vaikai)

18 metų ir vyresni

1 2 3 4 5

1. Tuberkuliozė BCG 367 - -

2. Hepatitas B HB1 367 4 -

HB2 243 5 -

HB3 228 13 -

2. Nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo haemophilus influenzae infekcijų paskiepytų asmenų

skaičius

Ligos

pavadinimas Vakcina

Amžiaus grupės

017 metų 18 metų ir vyresni

1 2 3 4

1. Difterija, stabligė,

kokliušas, poliomielitas,

B tipo haemophilus

influenzae infekcija

DTaP/IPV/Hib1 238 X

DTaP/IPV/Hib2 250 X

DTaP/IPV/Hib3 229 X

DTaP/IPV/Hib4 234 X

DTaP/IPV5 290 X

Td6 260 X

2. Difterija, stabligė

Td1 - -

Td2 - -

Td3 - -

Td rev. X 78

Td rev.

(valstybės lėšomis) X 33

3. Nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės infekcijų paskiepytų asmenų skaičius

Ligos pavadinimas Vakcina Amžiaus grupės


1 2 3 4

1. Tymai, epideminis parotitas, raudonukė MMR1 218 -

MMR2 290 -

4. Nuo pneumokokinės infekcijos paskiepytų asmenų skaičius

Ligos

pavadinimas

Vakcina

(konjuguota)

Amžiaus grupės


1 2 3 4

1. Pneumokokinė

infekcija

PCV1 - X

PCV2 - X

PCV3 - X

PCV4 - X

5. Nuo gripo, pneumokokinės, meningokokinės infekcijų paskiepytų asmenų skaičius

Ligos

pavadinimas Vakcina

Amžiaus grupės

017 metų 1864 metų 65 metų ir vyresni

1 2 3 4 5

1. Gripas

Gr1 2 5 -

Gr2 2 - X X

Paskiepyta

valstybės lėšomis

223 609 680

2. Pneumokokinė

infekcija PPV - 2 1

3. Meningokokinė

infekcija

MenPV - - -

6. Nuo meningokokinės infekcijos paskiepytų asmenų skaičius

Ligos

pavadinimas

Vakcina

(konjuguota)

Amžiaus grupės


1 2 3 4

1.C tipo meningokokinė MenCCV1 - X

23

infekcija

MenCCV2 - X

MenCCV3 - X

MenCCV4 - X

7. Nuo rotavirusinės, žmogaus papilomos viruso infekcijų paskiepytų asmenų skaičius

Ligos

pavadinimas Vakcina

Amžiaus grupės

naujagimiai, kūdikiai

(iki 1 metų) 117 metų 18 metų ir vyresni

1 2 3 4 5

1. Rotavirusinė infekcija

RV1 5 X X

RV2 4 X X

RV3 - X X

2. Žmogaus papilomos

viruso infekcijos

HPV1 X - -

HPV2 X - -

HPV3 X - -

8. Nuo vėjaraupių, hepatito A, erkinio encefalito infekcijų paskiepytų asmenų skaičius

Ligos

pavadinimas Vakcina

Amžiaus grupės


1 2 3 4

1. Vėjaraupiai V1 3 -

V2 - -

2. Hepatitas A

HepA1 - 3

HepA2 - 2

HepA31 - -

3. Erkinis encefalitas

TBE1 3 6

TBE2 2 5

TBE3 4 12

TBE rev. 4 16

4. Geltonasis drugys - -

5. Vidurių šiltinė - -

6. Cholera - -

9. Pasyvios imunizacijos preparatais paskiepytų asmenų skaičius

Ligos

pavadinimas

Pasyvios

imunizacijos

preparatai

Amžiaus grupės

naujagimiai,

kūdikiai

(iki 1 metų) 117 metų

18 metų ir

vyresni

1 2 3 4 5

1. Stabligė

Imunoglobulinas

- - -

Serumas - - -

Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras

Pastabos: 1 HepA3 žymima, jei skiepyta kombinuota vakcina nuo hepatitų A ir B (kursas 3 dozės); 2 Gr2 žymima vaikams, kuriems tą patį sezoną skiriama antroji gripo vakcinos dozė.

Santrumpos: BCG tuberkuliozės vakcina; DTaP/IPV/Hib difterijos, stabligės, neląstelinio kokliušo, inaktyvinta poliomielito,

B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina; Gr gripo vakcina; HepA hepatito A vakcina; HepB hepatito B vakcina; HPV žmogaus

papilomos viruso vakcina; MenCCV konjuguota meningokokinės infekcijos vakcina; MenPV polisacharidinė meningokokinės infekcijos vakcina;

MMR tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina; PCV konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina; PPV polisacharidinė

pneumokokinės infekcijos vakcina; rev. – revakcinacija; RV rotavirusinės infekcijos vakcina; TBE erkinio encefalito vakcina; Td difterijos,

stabligės vakcina; V vėjaraupių vakcina.

3.4 Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis

Lytiniu būdu plintančios ligos (LPL) yra vienos iš labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų

pasaulyje. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje sifiliu suserga apie 12 mln. žmonių, gonorėja – 62

mln. ir chlamidioze – 89 mln. Dažniausiai šiomis ligomis užsikrečiama nesaugių lytinių santykių

metu su mažai pažįstamu ar atsitiktiniu asmeniu, nenaudojant prezervatyvų.

24

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Šiaulių rajone 2012 m. sergamumas sifiliu

sudarė 13,9/100 000 gyv., tuo tarpu šalyje - 7,6/100 000 gyv. 2012 m. Šiaulių rajone užregistruoti

2,3/100 000 gyv. gonorėjos atvejai, šalyje – 7,3/100 000 gyv. Chlamidioze sirgo 4 Šiaulių rajono

gyventojai (9,3/100 000 gyv.) (žr. 3.4.1 pav.). Sifiliu Šiaulių rajone sirgo 4 vyrai ir 2 moterys,

gonorėja sirgo vienas 35 - 44 m. amžiaus vyras. Chlamidioze sirgo 4 moterys (viena 0 - 17 m. ir trys

18 - 24 m. amžiaus).

3.4.1 pav. Sergamumas sifiliu, chlamidioze ir gonorėja Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje

2012 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

2012 m. Lietuvoje užregistruoti 160 nauji ŽIV infekcijos atvejai. ŽIV infekcijos rodiklis šalyje

siekė 5,3/100 000 gyv. Šiaulių rajone 2012 m. užregistruotas vienas sergamumo atvejis (sirgo 25 -

34 m. amžiaus vyras), t. y. 2,3/100 000 gyv. (žr. 3.4.2 pav.).

3.4.2 pav. Naujai išaiškinti ŽIV infekcijos atvejai Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje

2012 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

3.5 Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais

Psichikos sveikata yra neatsiejama bendrosios sveikatos priežiūros dalis. Visuomenės psichikos

sveikatai didelės įtakos turi biologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Remiantis

Valstybinio psichikos sveikatos centro metinių ataskaitų duomenimis, per pastaruosius ketverius

25

metus pacientų, besigydančių pas psichikos sveikatos priežiūros specialistus, skaičius didėjo.

Tačiau šie duomenys atspindi tik tuos atvejus, kai asmuo jau kreipėsi į psichiatrijos įstaigą ir buvo

gydomas, o ne tikrąjį psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimą.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo 2008 m. sergamumas

psichikos ligomis šalyje didėja, Šiaulių rajone didžiausias sergamumas buvo užregistruotas 2009 m.

– 155,1/100 000 gyv. 2012 m. Šiaulių rajone sergamumas psichikos ligomis siekė 11,6/100 000

gyv., Lietuvoje – 225,9/ 100 000 gyv. (žr. 3.5.1. pav.).

3.5.1. pav. Sergamumas psichikos ligomis Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje

2008-2012 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m. sergamumas priklausomybės ligomis mažėjo. Nuo 2010 m.

rodiklis pradėjo vėl didėti ir siekė 74,8/100 000 gyv. 2012 m. rodiklis padidėjo iki 92,4/100 000

gyv. Šiaulių rajone sergamumas priklausomybės ligomis nuo 2009 m. mažėja ir 2012 m. siekė

11,6/100 000 gyv. (žr. 3.5.2. pav.).

3.5.2. pav. Sergamumas priklausomybės ligomis Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje

2008-2012 metais (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.

2012 m. Šiaulių rajone buvo užregistruota 1 074 asmenys, sergantys psichikos ir elgesio

sutrikimais, tai sudarė 2 494,1/100 000 gyv. Daugiausiai susirgimų sudarė psichologinės raidos

sutrikimai (664,2/100 000 gyv.), elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir

paauglystėje (613,1/100 000 gyv.) bei nuotaikos sutrikimai (448,2/100 000 gyv.) (žr. 3.5.3 pav.).

26

3.5.3 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais Šiaulių rajone 2012 m.


3.6 Sergamumas piktybiniais navikais

Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūroje vėžiui tenka antroji vieta. Auga sergamumas

vėžiu, būdinga vėlyva ligos diagnostika – tai lemia būtinybę tobulinti onkologinės pagalbos teikimą

ir prieinamumą Lietuvos gyventojams. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis,

2012 m. Lietuvoje nustatyti 17 734 nauji susirgimų piktybiniais navikais atvejai (9 078 vyrams ir 8

656 moterims). Šiaulių rajone diagnozuoti 252 nauji susirgimai piktybiniais navikais (138 vyrams ir

114 moterims) (žr. 3.6.1 pav.). Dviems Šiaulių rajono gyventojams nustatyti navikai in situ

(įtariamas vėžys), penkiems - nepatikslintos ir nežinomos eigos navikai.

3.6.1 pav. Sergamumas visomis piktybinių navikų lokalizacijomis Šiaulių rajone ir Lietuvos

Respublikoje, atsižvelgiant į lytį 2012 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

2012 m. Šiaulių rajone gyvenantys vyrai dažniausiai sirgo priešinės liaukos (34,8 proc.),

plaučių, trachėjos, bronchų (18,8 proc.), kitais odos piktybiniais navikais (7,2 proc.), inkstų bei

burnos ertmės ir ryklės (5,8 proc.) ir gaubtinės žarnos vėžiu (5,1 proc.). Moterys dažniausiai sirgo

kitais odos piktybiniais navikais ir krūties vėžiu (16,7 proc.), inkstų vėžiu (8,8 proc.), gimdos

27

kaklelio ir gaubtinės žarnos (7,9 proc.), skrandžio (6,1 proc.) ir kiaušidžių bei gimdos kūno vėžiu

(po 5,3 proc.) (žr. 3.6.2 pav.).

3.6.2 pav. Sergamumas piktybiniais navikais pagal lokalizacijas ir lytį Šiaulių rajone

2012 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

Analizuojant sergamumą pagal amžiaus grupes, matome, kad sergančiųjų skaičius su amžiumi

didėja. Sergamumas vyrų tarpe ima sparčiai didėti nuo 35 - 49 m. amžiaus ir piką pasiekia 50 - 64

m. amžiaus grupėje. Tuo tarpu moterų sergamumas pradeda didėti nuo 15 - 34 m. amžiaus. Nuo 50

- 64 m. amžiaus vyrų sergamumas palaipsniui mažėja, o moterų išlieka nepakitęs. 65 - 74 m.

amžiaus moterų sergamumas vėl ima augti, o to amžiaus vyrų sergamumas toliau sparčiai mažėja

(žr. 3.6.3 pav.).

3.6.3 pav. Sergamumo piktybiniais navikais pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Šiaulių rajone 2012 m. (abs. sk.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

28

Moterims 2012 m. dažniausia buvo nustatytas I stadijos onkologinis susirgimas. Tai džiugina,

nes Šiaulių rajono moterys atidžiai rūpinasi savo sveikata ir laiku kreipiasi į gydytojus pajutusios

sveikatos sutrikimų. O vyrams dažniausia nustatytas III stadijos onkologinis susirgimas (žr. 3.6.4

pav.).

3.6.4 pav. Sergamumas piktybiniais navikais pagal susirgimų stadiją Šiaulių rajone 2012 m.

(abs. sk.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

3.7 Traumos ir nelaimingi atsitikimai

Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, 2012 m. Šiaulių rajone buvo

užregistruotos 3 298 traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai. Daugiausia buvo

užregistruota pečių lanko ir rankos sužalojimų (2 496,5/100 000 gyv.), klubų ir kojų sužalojimų (2

380,3/100 000 gyv) bei lūžimų (1 233,1/100 000 gyv.) (žr. 3.7.1 pav.).

3.7.1 pav. Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai Šiaulių rajone

2012 m. (100 000 gyv.)

29


326 Šiaulių rajono gyventojai patyrė galvos sužalojimus, iš jų: galvos žaizdos - 107 (32,8

proc.), intrakranijiniai sužalojimai - 63 (19,3 proc.), kaukolės kaulų lūžimai - 34 (10,4 proc.), akies

ir akiduobės sužalojimai - 32 (9,8 proc.), 1 (0,3 proc.) galvinių nervų sužalojimas (žr. 3.7.2 pav.).

Kaklo ir krūtinės sužalojimus patyrė 204 žmonės, iš jų: buvo trys kaklo ir krūtinės ląstos žaizdos.

3.7.2 pav. Šiaulių rajono gyventojų patirti galvos sužalojimai 2012 m. (proc.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

603 rajono gyventojai patyrė kaulų lūžius, iš jų: liemens kaulų lūžimus – 72 (167,2/100 000

gyv.), pečių lanko ir rankos kaulų lūžimus – 332 (771,0/100 000 gyv.), klubų ir kojų kaulų lūžimus

– 199 (462,1/100 000 gyv.) (žr. 3.7.3 pav.).

3.7.3 pav. Šiaulių rajono gyventojų patirti lūžimai 2012 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iš viso per 2012 m. šalyje užregistruoti 3 173

eismo įvykiai, kuriuose 301 žmogus žuvo (2011 m. – 296) ir 3 712 buvo sužeisti (2011 m. - 3 919).

Lyginant su 2011 m. eismo įvykių skaičius sumažėjo 2,8 proc., juose sužeistų žmonių skaičius

sumažėjo 5,3 proc. Žuvusiųjų skaičius padidėjo – 1,7 proc. Vienam milijono šalies gyventojų

tenkantis žuvusiųjų skaičius – 101 (2011 m. – 98, 2010 m. – 92). Eismo įvykiuose žuvo: 105

pėstieji (jie sudaro 34,9 proc. visų žuvusiųjų), 68,6 proc. jų žuvo tamsiuoju paros metu; 103

vairuotojai (sudaro 34,2 proc. žuvusių žmonių), 51 keleivis (sudaro 16,9 proc. žuvusiųjų), 32

dviračių vairuotojai (sudaro 10,6 proc. žuvusiųjų), 5 mopedo vairuotojai (sudaro 1,7 proc.

žuvusiųjų). Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 273 eismo įvykiai, tai yra 25 įvykiais, arba 8,4

proc., mažiau negu 2011 m. Tai sudaro 8,6 proc. visų užregistruotų eismo įvykių, kuriuose

30

nukentėjo žmonės. Juose žuvo 27 žmonės (vienu mažiau nei 2011 m.) ir 374 buvo sužeisti (56 arba

13,0 proc. mažiau nei 2011 m.).

2012 m. Šiaulių rajone įvyko 66 (15,3/10 000 gyv.) eismo įvykiai, kurių metu 80 (18,5/10 000

gyv.) žmonių buvo sužalota, o 5 (1,2/10 000 gyv.) žmonės žuvo. (žr. 3.7.4 pav.).

3.7.4 pav. Eismo įvykiai Šiaulių rajone 2012 m. (10 000 gyv.) Šaltinis: Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

2012 m. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų registro duomenimis,

iš viso Šiaulių rajone nustatytos 4 profesinės ligos (9,3/100 000 gyv.) (2 vyrams 55 - 59 m. ir 2

vyrams 60 - 64 m. amžiaus). Viena profesinė liga nustatyta dėl ausies ligos ir trys - dėl jungiamojo

audinio ir skeleto - raumenų sistemos ligų.

2012 m. Šiaulių rajone iš viso įvyko 18 nelaimingų atsitikimų darbe: 16 lengvų ir 2 sunkūs.

Daugiausia lengvų nelaimingų atsitikimų įvyko apdirbamojoje gamykloje 7 (43,8 proc.), žemės

ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje 4 (25 proc.). 2 (12,5 proc.) lengvi nelaimingi atsitikimai

įvyko transporte ir saugojime, po 1 (6,3 proc.) didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklių

transporto priemonių ir motociklų remonte, vandens tiekime, nuotekų valyme, atliekų tvarkyme ir

nekilnojamo turto operacijų pramonėje (žr. 3.7.5 pav.). Vienas sunkus nelaimingas atsitikimas

įvyko apdirbamojoje gamykloje, o dar vienas - transporte ir saugojime.

3.7.5 pav. Lengvi nelaimingi atsitikimai darbe Šiaulių rajone 2012 m. (proc.) Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija

11 lengvų nelaimingų atsitikimų darbe 2012 m. įvyko vyrams (18 - 24 m. (2), 25 - 34 m. (2), 35

- 44 m. (3), 45 - 54 m. (1) ir 55 - 64 m. (3) amžiaus). Taip pat lengvi nelaimingi atsitikimai įvyko ir

5 moterims, daugiausia 35 - 44 m. (3) amžiaus, po 1 nelaimingą atsitikimą įvyko 25 - 34 m. ir 45 -

31

54 m. amžiaus moterims (žr. 3.7.6 pav.). Sunkus nelaimingas atsitikimas įvyko vienam 45 - 54 m.

amžiaus vyrui ir vienai 25 - 34 m. amžiaus moteriai. Analizuojant lengvų nelaimingų atsitikimus

pagal mėnesius, daugiausia jų įvyko balandžio (25,0 proc.), rugpjūčio (19,0 proc.) mėnesiais.

Gegužę, spalį ir gruodį įvyko po du nelaimingus atsitikimus. Po vieną nelaimingą atsitikimą įvyko

sauso ir rugsėjo mėnesiais. 31,0 proc. lengvų nelaimingų atsitikimų įvyko pirmadienį, 25,0 proc.

trečiadienį. Po 19,0 proc. įvyko ketvirtadienį bei penktadienį ir 6,0 proc. lengvų nelaimingų

atsitikimų įvyko antradienį.

3.7.6 pav. Lengvi nelaimingi atsitikimai darbe pagal lytį ir amžių Šiaulių rajone 2012 m.

(abs. sk.) Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija

3.8 Neįgalumas

Neįgalumas – dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių

sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir

veiklos galimybių sumažėjimas.

Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo

nustatyta tvarka pripažintas neįgalumo lygis arba mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir

(ar) nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.

Suaugusių, pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais 2008 – 2012 m. Šiaulių rajone, buvo nuo 6 iki

8 kartų daugiau nei vaikų. Per laikotarpį darbingų asmenų, tapusių neįgaliais, daugiausiai buvo

2008 m. - 421 (15,4/1 000 gyv.), mažiausiai – 2011 m. – 260 (10,4/1 000 gyv.). 2012 m. jų skaičius

padidėjo ir siekė 278 (11,2/1 000 gyv.). Vaikų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius rajone per

laikotarpį kito nežymiai (žr. 3.8.1 pav.).

3.8.1 pav. Vaikai ir darbingo amžiaus asmenys, pirmą kartą pripažinti neįgaliaisiais

Šiaulių rajone 2008-2012 m. (1 000 gyv.)

32


Lyginant pagal susirgimų grupes 2008 – 2012 m., darbingi asmenys dažniausiai buvo pripažinti

neįgaliais dėl jungiamojo audinio ir skeleto - raumenų, kraujotakos sistemos ligų, navikų. Per

laikotarpį sumažėjo neįgaliųjų dalis dėl traumų, apsinuodijimų (2008 m. sudarė 7,1 proc., 2010 m. –

5,7 proc., 2012 m. – 2,9 proc.), tuberkuliozės (2008 m. sudarė 3,3 proc., 2010 m. – 1,4 proc., 2012

m. – 0,3 proc.). Taip pat sumažėjo neįgaliųjų dalis dėl kraujotakos sistemos ligų – 2010 m. sudarė

23,9 proc., 2012 m. – 14 proc. Daugiau darbingo amžiaus asmenų buvo pripažinti neįgaliais dėl

nervų sistemos ligų (2008 m. – 6,9 proc., 2010 m. – 8,2 proc., 2012 m. – 14,4 proc.), augo

neįgaliųjų dalis ir psichikos ir elgesio sutrikimų (2010 m. – 8,2 proc., 2012 m. – 10,1 proc.),

jungiamojo audinio ir skeleto - raumenų sistemos ligų (2010 m. – 22,1 proc., 2012 m. – 28,4 proc.)

(žr. 3.8.2 pav.).

3.8.2 pav. Darbingo amžiaus asmenys, pirmą kartą pripažinti neįgaliaisiais, pagal

susirgimų grupes Šiaulių rajone 2008-2012 m. (proc.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

duomenimis, Šiaulių rajone 2012 m. 48 vaikams pirmą kartą buvo nustatytas neįgalumas.

Didžiausią neįgaliųjų dalį sudarė 0 - 4 m. amžiaus vaikai 23 (47,9 proc.), mažiausią - 5 – 9 m.

amžiaus vaikai 7 (14,6 proc.). Lyginant rajono su Šiaulių apskrities rodikliais matyti, kad daugiau

vaikų rajone buvo pripažinti neįgaliais 10 – 14 m. (apskrityje – 19,6 proc., rajone – 20,8 proc.) ir 15

33

– 17 m. (apskrityje – 10,8 proc., rajone – 16,7 proc.) amžiaus grupėse. Daugiau apskrityje (21,6

proc.) nei Šiaulių rajone (14,6 proc.) tokių vaikų buvo 5 – 9 m. amžiaus grupėje (žr. 3.8.3 pav.).

3.8.3 pav. Šiaulių rajono ir Šiaulių apskrities vaikų, kuriems 2012 m. pirmą

kartą nustatytas neįgalumas, pasiskirstymas pagal amžių (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Neįgaliems vaikams tiek Šiaulių apskrityje 175 (57,2 proc.), tiek Šiaulių rajone 26 (54,2 proc.)

dažniausiai buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Daugiau nei trečdaliui šių vaikų (37,6 proc.

apskrities ir 41,7 proc. rajono) – vidutinis neįgalumo lygis. Tik nedidelei daliai (5,2 proc. apskrities

ir 4,2 proc. rajono) neįgalių vaikų buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis (žr. 3.8.4 pav.).

3.8.4 pav. Šiaulių rajono ir Šiaulių apskrities vaikų, kuriems 2012 m. pirmą

kartą nustatytas neįgalumas, pasiskirstymas pagal neįgalumo lygius (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Šiaulių rajone 2012 m. didžiausia dalis vaikų buvo pripažinta neįgaliais dėl psichikos ir elgesio

sutrikimų 32 (66,7 proc.) bei įgimtų formavimosi ydų, deformacijų ir chromosomų anomalijų 6

(12,5 proc.). Apskrityje 2012 m. didžiausia dalis vaikų pripažinta neįgaliais buvo tai pat dėl

psichikos ir elgesio sutrikimų 177 (57,8 proc.) ir įgimtų formavimosi ydų, deformacijų ir

chromosomų anomalijų 33 (10,8 proc.).

Lyginant pagal lytį, daugiau berniukams 24 (77,4 proc.) nei mergaitėms 8 (47,1 proc.) pirmą

kartą nustatytas neįgalumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų. Tik mergaitėms nustatytas

neįgalumas dėl navikų 1 (5,9 proc.), nervų 1 (5,9 proc.) ir kraujotakos 1 (5,9 proc.) sistemos ligų.

34

Nei vienam vaikui nebuvo nustatyta neįgalumo dėl kvėpavimo, jungiamojo audinio ir skeleto –

raumenų sistemos ligų (žr. 3.8.5 pav.).

3.8.5 pav. Šiaulių rajono berniukų ir mergaičių, kuriems 2012 m. pirmą kartą nustatytas

neįgalumas, pasiskirstymas pagal ligų grupes (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

35

IV. VYKDOMOS PREVENCINĖS PROGRAMOS

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta vyrams nuo 50

iki 75 m. bei vyrams nuo 45 m., kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Programoje

numatytos paslaugos gali būti teikiamos vieną kartą per dvejus metus. Kol nebuvo įgyvendinama

priešinės liaukos vėžio prevencijos programa, vykdoma nuo 2006 m., mirtingumas nuo šios ligos

didėjo tiek bendrojoje vyrų grupėje, tiek tikslinėje 50 - 75 m. vyrų grupėje: ši mirtingumo didėjimo

tendencija bendrojoje vyrų grupėje buvo matoma iki 2006 m., o tikslinėje vyrų grupėje – iki 2007

m.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) duomenimis, 2012 m. Šiaulių rajono asmens sveikatos

priežiūros įstaigose buvo prisirašę 4 325 50 - 75 m. vyrai ir 740 vyrams (17,1 proc.) buvo suteikta

informacija apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugą (žr. 4.1

pav.). Vykdant šią prevencinę programą, 2012 m. 22 vyrams buvo nustatytas priešinės liaukos

vėžys.

4.1 pav. Prisirašiusių prie sveikatos priežiūros įstaigų 50-75 m. vyrų skaičius ir

suteiktos informacijos apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA

nustatymo paslaugas skaičius 2012 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa

2005 m. rugsėjo 23 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-729 „Dėl atrankinės

mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta

krūties vėžio prevencijos programa. Ši programa skirta moterų nuo 50 iki 69 m. susirgimų

prevencijai. Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, 2012 m. prie asmens sveikatos priežiūros

įstaigų buvo prisirašiusios 4 038 50 - 69 m. moterys. Šios programos priemonės yra taikomos vieną

kartą per dvejus metus. Viena programos priemonių yra pokalbiai su moterimis apie krūties

piktybinių navikų profilaktikos priemones bei patarimai, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą, bei

moterų nukreipimas atlikti mamografinį tyrimą. 2012 m. 616 moterų (15,3 proc.) buvo suteikta

informacija ir išrašytas siuntimas atlikti mamografiją (žr. 4.2 pav.). Vykdant šią programą vienai

moteriai buvo nustatyti ikivėžiniai pakitimai, trims - krūties piktybiniai navikai.

36

4.2 pav. Prisirašiusių prie sveikatos priežiūros įstaigų 50-69 m. moterų skaičius ir

suteiktų informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti

mamografiją paslaugų skaičius Šiaulių rajone 2012 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa

2004 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-482

buvo patvirtinta gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Valstybinės

ligonių kasos duomenimis, daugelyje šalių skiriasi pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę

programą tikrinamų moterų amžius ir kvietimo pasitikrinti intervalai. Dažniausiai buvo tikrinamos

moterys nuo 25 iki 60 - 65 m., o pasitikrinti dažniausia buvo kviečiama kas trejus metus. Nuo 2008

m. profilaktiškai tikrinamų dėl gimdos kaklelio vėžio moterų amžiaus intervalas pakoreguotas –

imta tikrinti 25 - 60 m. moteris. 2012 m. prie Šiaulių rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigų

buvo prisirašiusios 7 045 25 - 60 m. amžiaus moterų.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, 2012 m. 1 812 moterų buvo suteikta informacija

dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos teikimo paslaugų ir 1 004 moterims buvo

paimtas citologinis tepinėlis dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų. (žr. 4.3 pav.). Vykdant šią

programą 13 moterims buvo nustatyti ikivėžiniai pakitimai, nei vienai moteriai nebuvo nustatyti

gimdos kaklelio piktybiniai navikai.

4.3 pav. Prisirašiusių sveikatos priežiūros įstaigose 25–60 m. moterų skaičius, suteiktų

informavimo paslaugų ir atliktų citologinio tepinėlio paslaugų

skaičius Šiaulių rajone 2012 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra dažniausia mirtingumo

priežastis. 2005 m. lapkričio 25 d. SAM įsakymu Nr. V-913 buvo patvirtinta ,,Asmenų, priskirtinų

širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencinių priemonių finansavimo

37

programa“. Šia programa siekiama sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės

angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti

sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, užkirsti

kelią šių ligų raidai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus 40 - 55 m. vyrams bei 50

- 65 m. moterims. 2012 m. Šiaulių rajone prie asmens sveikatos priežiūros įstaigų buvo prisirašę 7

222 vyrų (40 - 55 m. amžiaus) ir moterų (50 - 65 m. amžiaus). Viena pagrindinių programos

priemonių yra informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės

įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir

kraujagyslių ligų tikimybę paslauga. 2012 m. Šiaulių rajone tokių paslaugų suteikta 2 212

gyventojui (30,6 proc. nuo prisirašiusiųjų).

Dantų ėduonis – dažniausia dantų liga. Vaikui augant vis daugiau dantų pažeidžiami ėduonies.

Nors dantų ėduonies profilaktika galima įvairiomis priemonėmis, tačiau įrodymais pagrįsti

medicinos duomenys patvirtina silantavimo efektyvumą. Kita vertus, tai daug pigiau nei jau

sugedusių dantų gydymas bei plombavimas.

2004 m. pradėta vykdyti ,,Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa“.

Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 m. nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies

prevencijai.

Šiaulių TLK duomenimis, silantais 2005 m. buvo dengiami 6 - 8 m. vaikų krūminiai dantys,

2006 – 2007 m. – 5 - 13 m. vaikų, o nuo 2008 m. – 6 - 14 m. vaikų krūminiai dantys. Šios paslaugos

vaikams teikiamos nemokamai. Nuolatinių pirmųjų krūminių dantų kramtomųjų paviršių dengimą

organizuoja savivaldybės gydytojas, o vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios

sutartis su TLK dėl pirminės odontologinės pagalbos paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Vaikų dantis

silantinėmis medžiagomis dengia bendrosios praktikos odontologai ar burnos higienistai.

Šiaulių TLK duomenimis, 2012 m. Šiaulių rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo

aptarnaujami 3 105 vaikai, 354 (11,4 proc.) vaikai dalyvavo krūminių dantų dengimo silantinėmis

medžiagomis programoje.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-508

buvo patvirtinta ,,Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa“. Šios

programa bandomasis projektas dvejus metus buvo įgyvendinamas Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. programa pradėta įgyvendinti ir Šiaulių apskrityje.

Programa skirta asmenų nuo 50 iki 75 m. amžiaus storosios žarnos vėžio prevencijai. Priemonės

taikomos vieną kartą per dvejus metus.

Programos priemonės: informavimo apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir

imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose (iFOBT) rezultatų įvertinimo paslauga, paciento

siuntimo pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją paslauga, gydytojo specialisto konsultacija

38

su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu, biopsijos medžiagos histologinis

ištyrimas ir įvertinimas

Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, 2012 m. Šiaulių rajono asmens sveikatos

priežiūros įstaigose buvo prisirašę 9 273 50 - 74 m. amžiaus gyventojai. 2 130 gyventojų buvo

informuoti apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir iš jų 2 004 gyventojams iFOBT

rezultatų įvertinimas buvo neigiamas, 126 gyventojams iFOBT rezultatų įvertinimas buvo teigiamas

(žr. 4.4 pav.). Vienam Šiaulių rajono gyventojui buvo nustatytas storosios žarnos vėžys.

4.4 pav. Informavimas apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir iFOBT

rezultatų vertinimas Šiaulių rajone 2012 m. (abs, sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa

Pagal visas šias programas teikiamų paslaugų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto. Nustatyto amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos

draudimu, jos yra nemokamos.

Šiaulių rajone 2012 m. daugiausia lėšų buvo skirta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos

programai - 107,345 Lt ir storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai –

51,231 Lt. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai skirta 28,700

Lt., gimdos kaklelio piktybinių navikų programai – 20,326 Lt., vaikų dantų dengimo silantinėmis

medžiagomis 13,336 Lt. ir atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programai 7,397 Lt.

(žr. 4.5 pav.).

39

4.5 pav. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų dalis, tenkanti Šiaulių

rajono gyventojų profilaktinėms programoms įgyvendinti (kiekvienai iš jų) (Lt.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa

40

V. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLA

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Šiaulių rajone ligoninių, esančių SAM

sistemoje, 2008 – 2012 m. skaičius (2) nekito. Ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigų skaičius

(8) taip pat nekito. Privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (į šį skaičių įtrauktos ir privačios

odontologinės priežiūros įstaigos) rajone 2008 m. buvo trys, 2009 m. išaugo iki keturių, 2010 – iki

penkių, 2011 m. jų skaičius sumažėjo iki keturių, o 2012 m. jų skaičius išaugo iki šešių (žr. 5.1

pav.).

5.1 pav. Sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus Šiaulių rajone

2008-2011 m. (abs. sk.)


Aktyvus sveikatos personalas – specialistai, dirbantys pagal savo profesiją sveikatos

priežiūros, sveikatos mokslo, mokymo ir valdymo srityse.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Šiaulių rajone 2008 – 2012 m.

aktyvių gydytojų, odontologų, specialistų su aukštuoju išsilavinimu (ne gydytojų), slaugytojų

skaičius kito nežymiai. Šiuo laikotarpiu rajone didžiausią sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių

dalį sudarė specialistai su aukštuoju išsilavinimu (ne gydytojai) (2008 m. jų skaičius siekė 44,7/10

000 gyv., 2012m. – 47,1/10 000 gyv.). Gydytojų skaičius nuo 2010 m. mažėjo (2009 m. rodiklis

siekė 9,8/10 000 gyv., 2010 m. – 9,4/10 000 gyv., o 2012 m – 9,1/10 000 gyv.). Mažiausiai Šiaulių

rajone buvo odontologų, tačiau jų skaičius po truputį augo (2008 m. rodiklis siekė 2,6/10 000 gyv.,

2010 m. – 3,1/10 000 gyv. o 2012 m. pakilo iki 3,5/10 000 gyv.) (žr. 5.2 pav.).

41

5.2 pav. Gyventojų apsirūpinimas medicinos personalu Šiaulių rajone


Lietuvoje bei Šiaulių rajone nuo 2008 iki 2010 m. apsilankymų pas gydytojus skaičius po

truputį mažėjo (rajone nuo 3,3 iki 3,2 karto, šalyje nuo 7,3 iki 7,2 kartų vienam gyventojui). Nuo

2011 m. ir rajone, ir šalyje apsilankymų pas gydytojus skaičius pradėjo augti. Lietuvoje 2011 m.

siekė 7,6, karto, o 2012 m. - 8 kartus, rajone 2011 m. siekė 3,4 karto, 2012 m. – 3,5 karto vienam

gyventojui (žr. 5.3 pav.).

5.3 pav. Apsilankymų pas gydytojus skaičius Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje

2008-2012 m. (1-am gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2008 - 2012 m. Šiaulių rajono

gyventojai dažniausiai pas gydytojus lankėsi dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų ir jų skaičius

kasmet augo. 2008 m. profilaktiniai apsilankymai sudarė 13,6 proc., 2010 m. – 15,1 proc., 2012 m.

– 16,9 proc. nuo visų apsilankymų. Gydytojų apsilankymai namuose iki 2010 m. (4,2 proc.) augo.

Nuo 2011 m. šių apsilankymų ėmė mažėti ir 2012 m. jie sudarė 3,6 proc. nuo visų gydytojų

apsilankymų. Mokami apsilankymai nuo 2009 m. mažėjo (2009 m. jie sudarė 2,6 proc., o 2012 m. –

2,0 proc. nuo visų apsilankymų) (žr. 5.4 pav.).

42

5.4 pav. Šiaulių rajono gyventojų apsilankymų pas gydytojus skaičius

2008–2012 m. (proc.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Šiaulių rajono gyventojų apsilankymų pas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius

gydytojų skaičius 2009 – 2010 m. mažėjo. Nuo 2011 m. šių apsilankymų skaičius pradėjo augti ir

2012 m. siekė 2,9 karto vienam gyventojui. Pas gydytojus specialistus apsilankymai nekito per visą

laikotarpį ir siekė 0,5 karto (žr. 5.5 pav.).

5.5 pav. Šiaulių rajono gyventojų apsilankymų pas pirminės sveikatos priežiūros

paslaugas teikiančius gydytojus ir pas gydytojus specialistus skaičius

2008-2012 m. (1-am gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Apsilankymų pas odontologus skaičius per pastaruosius penkerius metus augo ir šalyje, ir

Šiaulių rajone. Šis rodiklis Lietuvoje 2008 m. siekė 0,96 karto vienam gyventojui, 2010 m. – 1,06

karto, 2012 m. – 1,15 karto. Rajone 2008 m. rodiklis siekė 0,37 karto, 2010 m. – 0,44 karto, 2012

m. pakilo iki 0,57 karto (žr. 5.6 pav.).

5.6 pav. Apsilankymų pas odontologus skaičius Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje

2008-2012 m (1-am gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

43

Šiaulių rajono stacionaruose bendras lovų skaičius 2008 - 2012 m. buvo 131. Mažėjant

gyventojų skaičiui, aprūpinimo lovomis rodiklis didėjo nuo 27,3/10 000 gyv. 2008 m. iki 30,6/10

000 gyv. 2012 m. (žr. 5.7 pav.).

5.7 pav. Bendras lovų skaičius stacionaruose Šiaulių rajone ir Lietuvos Respublikoje


Šiaulių rajone 2012 m. buvo hospitalizuoti 2 426 ligoniai (56,59/1 000 gyv.). Lyginant pagal

lovų profilius, daugiausiai ligonių hospitalizuota buvo vidaus ligų skyriuje – 1 819 (42,43/1 000

gyv.), mažiausiai slaugos ir globos – 252 (5,88/1 000 gyv.) (žr. 5.8 pav.).

5.8 pav. Hospitalizuoti ligoniai pagal lovų profilius Šiaulių rajone


Vidutinė gulėjimo ligoninėje (skyriuje) trukmė - lovadienių skaičius padalintas iš išrašytų

ligonių skaičiaus. Vidutinė ligonio gulėjimo stacionare trukmė priklauso nuo daugelio priežasčių:

stacionarizavimo priežasties, ligos pobūdžio, ligonio iki stacionarinio bei stacionarinio ištyrimo

operatyvumo, gydymo efektyvumo, ambulatorinės grandies pasirengimo tęsti gydymą ir kt.

Šiaulių rajone 2012 m. vidutinis gulėjimo laikas stacionare siekė 16,89 dienos. Lyginant pagal

lovų profilius, vidutiniškai ilgiausiai gulėta buvo slaugos ir globos lovose (64,03 dienos),

trumpiausiai vaikų ligų – 7,82 dienos (žr. 5.9 pav.).

44

5.9 pav. Vidutinis gulėjimo laikas pagal stacionarinių lovų profilius Šiaulių rajone

2012 m. (dienomis) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Lovos apyvartos rodiklis parodo, kiek vidutiniškai vienoje stacionaro lovoje gulėjo ligonių per

metus. Šis rodiklis savarankiškos reikšmės neturi, nes priklauso nuo kitų dviejų rodiklių: lovos

funkcionavimo ir vidutinės gulėjimo trukmės.

Šiaulių rajone 2012 m. bendras lovos apyvartos rodiklis buvo 16,89 kartai. Lyginant pagal

profilius daugiausiai kartų buvo užimtos vidaus ligų skyriaus lovos (32,13 karto). Mažiausiai

slaugos ir globos lovos (4,9 karto) (žr. 5.10 pav.).

5.10 pav. Lovos apyvarta pagal lovų profilius Šiaulių rajone

2012 m. (kartai) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Lovos funkcionavimo rodiklis parodo, kiek dienų per metus stacionaro lova buvo užimta.

Šiaulių rajone bendras lovos funkcionavimo rodiklis siekė 311,95 dienos. Lyginant pagal lovų

profilius daugiausiai dienų buvo užimtos vidaus ligų lovos (344,6 dienos), trumpiausiai vaikų ligų –

(184,53 dienas) (žr. 5.11 pav.).

45

5.11 pav. Lovos funkcionavimas pagal lovų profilius Šiaulių rajone

2012 m. (dienos) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 – 2012 m. Šiaulių rajone

ilgą laiką stebimų ligonių skaičius didėjo. Suaugusiųjų, esančių ilgalaikio stebėjimo įskaitoje, buvo

7 kartus daugiau nei vaikų. 2012 m. suaugusiųjų šioje įskaitoje buvo 10 479 (301,7/1 000 gyv.),

vaikų – 1 473 (183,9/1 000 gyv.) (žr. 5.12 pav.).

5.12 pav. Ilgalaikis suaugusiųjų ir vaikų stebėjimas Šiaulių rajone 2008–2012 m.


Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2009 m. tiek Lietuvoje, tiek

Šiaulių rajone greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų skaičius mažėjo. 2010 – 2012 m. šis

rodiklis pradėjo augti. Šalyje 2012 m. siekė 220,5/1 000 gyv., Šiaulių rajone – 171,2/1 000 gyv. (žr.

5.13 pav.).

46

5.13 pav. Greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų skaičius Šiaulių rajone ir

Lietuvos Respublikoje 2008-2012 m. (1 000 gyv.)


Analizuojant 2008 - 2012 m. Šiaulių rajone suteiktos medicinos pagalbos struktūrą, dažniausiai

ji buvo teikiama dėl ūmių susirgimų ir būklių, antroje vietoje buvo nelaimingi atsitikimai, trečioje –

gimdyvių ir ligonių pervežimai. 2012 m. Šiaulių rajone iš viso buvo suteikta 7 370 greitosios

medicinos pagalbos paslaugų, iš kurių 78,2 proc. – dėl ūmių susirgimų ir būklių, 13,8 proc. - dėl

nelaimingų atsitikimų, 7,6 proc. sudarė gimdyvių ir ligonių pervežimai (žr. 5.14 pav.).

5.14 pav. Greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų struktūra Šiaulių rajone

2008-2012 m. (proc.)


47

VI. ŠIAULIŲ RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖS

STEBĖSENA

Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“

reglamentuoja maudyklų vandens kokybės reikalavimus, vandens kokybės rodiklių nustatymo

metodus, vandens kokybės stebėseną, vertinimą ir klasifikaciją.

Iš kiekvienos maudyklos vienas vandens mėginys turi būti paimtas prieš pat kiekvieno

maudymosi sezono pradžią. Per maudymosi sezoną turi būti paimta ir ištirta ne mažiau kaip 8

mėginiai, įskaitant ir pirmą mėginį prieš sezono pradžią.

Maudyklų vandens kokybės vertinimas atliekamas remiantis mikrobiologiniais parametrais

(žarninių enterokokų ribinis skaičius neturi viršyti 100 ksv/100 ml, žarninių lazdelių ribinis skaičius

neturi viršyti 1 000 ksv/100 ml) bei fizikiniais - cheminiais ir biologiniais parametrais (paviršiaus

aktyviosios medžiagos – neturi būti putų, atliekų, nuolaužų); skaidrumas, deguonies sotis tikrinami

susidarius išskirtinei situacijai, kai maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga.

Šiaulių rajone tiriama 13 vandens telkinių esančių maudyklų mikrobiologiniai parametrai:

Kairių ežero, Švedės, Naisių, Šilų tvenkinių, Kuršėnų karjero, Ventos upės Kuršėnų miesto ribose,

Pakumulšių, Raudėnų, Paežerių tvenkinių, Pašvinio, Geluvos, Gudelių ežerų bei Bubių (Šiaulių

jūros) tvenkinio.

2012 m. Šiaulių rajono maudyklų vandens kokybės mikrobiologiniai parametrai buvo viršyti 10

kartų: po tris kartus - Gudelių ežero ir Švedės tvenkinio, du kartus - Ventos upės Kuršėnų miesto

ribose, po vieną kartą – Geluvos ežero ir Raudėnų tvenkinio maudyklose (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

Šiaulių rajono maudyklų vandens kokybės stebėsenos rodikliai 2012 m.

Maudyklos pavadinimas

Bandinio ėmimo

data Mikrobiologiniai parametrai

Pakumulšių tvenkinys 2012-05-15 atitiko

2012-06-04 atitiko

2012-06-18 atitiko

2012-07-10 atitiko

2012-07-23 atitiko

2012-08-07 atitiko

2012-08-21 atitiko

2012-09-05 atitiko

Raudėnų tvenkinys 2012-05-15 atitiko

2012-06-04 atitiko

2012-06-18 atitiko

2012-07-10 neatitiko

2012-07-16 atitiko

2012-07-23 atitiko

2012-08-07 atitiko

48

2012-08-21 atitiko

2012-09-05 atitiko

Ventos upė Kuršėnų miesto ribose 2012-05-15 atitiko

2012-06-04 atitiko

2012-06-18 atitiko


2012-07-16 atitiko

2012-07-23 atitiko


2012-08-21 atitiko

2012-09-05 atitiko

Kuršėnų karjeras 2012-05-15 atitiko

2012-06-04 atitiko

2012-06-18 atitiko

2012-07-10 atitiko

2012-07-23 atitiko

2012-08-07 atitiko

2012-08-21 atitiko

2012-09-05 atitiko

Šilų tvenkinys 2012-05-15 atitiko

2012-06-04 atitiko

2012-06-18 atitiko

2012-07-10 atitiko

2012-07-23 atitiko

2012-08-07 atitiko

2012-08-21 atitiko

2012-09-05 atitiko

Naisių tvenkinys 2012-05-15 atitiko

2012-06-04 atitiko

2012-06-18 atitiko

2012-07-10 atitiko

2012-07-23 atitiko

2012-08-07 atitiko

2012-08-21 atitiko

2012-09-05 atitiko

Švedės tvenkinys 2012-05-15 atitiko

2012-06-04 atitiko

2012-06-18 atitiko


2012-07-16 atitiko

2012-07-23 atitiko


2012-08-14 atitiko

49


2012-09-05 atitiko

Kairių ežeras 2012-05-15 atitiko

2012-06-04 atitiko

2012-06-18 atitiko

2012-07-10 atitiko

2012-07-23 atitiko

2012-08-07 atitiko

2012-08-21 atitiko

2012-09-05 atitiko

Paežerių tvenkinys 2012-05-15 atitiko

2012-06-04 atitiko

2012-06-18 atitiko

2012-07-10 atitiko

2012-07-23 atitiko

2012-08-07 atitiko

2012-08-21 atitiko

2012-09-05 atitiko

Gudelių ežeras 2012-05-15 atitiko

2012-06-04 atitiko

2012-06-18 atitiko

2012-07-10 atitiko



2012-08-14 atitiko


2012-09-05 atitiko

Bubių (Šiaulių jūra) 2012-05-15 atitiko

2012-06-05 atitiko

2012-06-18 atitiko

2012-07-10 atitiko

2012-07-23 atitiko

2012-08-07 atitiko

2012-08-21 atitiko

2012-09-05 atitiko

Geluvos ežeras 2012-05-15 atitiko

2012-06-05 atitiko

2012-06-18 atitiko

2012-07-10 atitiko

2012-07-23 atitiko

2012-08-07 atitiko

2012-08-21 atitiko


50

Pašvinio ežeras 2012-05-15 atitiko

2012-06-05 atitiko

2012-06-18 atitiko

2012-07-10 atitiko

2012-07-23 atitiko

2012-08-07 atitiko

2012-08-21 atitiko

2012-09-05 atitiko Šaltinis: Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Šiaulių skyrius

51

VII. APIBENDRINIMAS

Šioje ataskaitoje pateikti duomenys ir jų analizė aiškiai parodo pagrindines Šiaulių rajono, o

taip pat ir mūsų šalies gyventojų sveikatos problemas.

Remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais

(perskaičiavus 2001 – 2012 m. gyventojų skaičių), gyventojų skaičius per paskutinius penkis

metus šalyje sumažėjo 211,9 tūkst., Šiaulių rajone - 5,1 tūkst. Esant per mažam gimstamumui ir

ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, stebima gyventojų senėjimo tendencija. Mirtingumo

rodiklis jau daugelį metų yra aukštesnis už gimstamumo rodiklį ir tai lemia neigiamą gyventojų

kaitą, kuri 2012 m. Šiaulių rajone buvo -5,1, Lietuvoje - -3,5. Mažėjo išvykstančių į užsienį ir

augo atvykstančių asmenų skaičius. Rajone sumažėjo bedarbių skaičius.

Per paskutinius dešimt metų tiek Lietuvoje, tiek Šiaulių rajone daugiausia žmonių mirė nuo

kraujotakos sistemų ligų, piktybinių navikų ir dėl išorinių mirties priežasčių. 2012 m. rajono

mirtingumo nuo kraujotakos sistemos bei piktybinių navikų rodikliai buvo didesni už šalies

mirtingumo rodiklius. Daugiau moterų nei vyrų numirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Aštuonis

kartus daugiau vyrų nei moterų nusižudė.

Mokiniams daugiausia buvo nustatyta regos, endokrininės, skeleto - raumenų bei širdies ir

kraujagyslių sistemos sutrikimų. Sutrikimų skaičius, lyginant su 2011 m., šiose organizmo

sistemose padidėjo.

Šiaulių rajono gyventojai daugiausiai sirgo kvėpavimo sistemos ligomis, antroje vietoje pagal

sergamumą buvo apsinuodijimai, traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai, trečioje vietoje -

virškinimo sistemos ligos. Rajono gyventojai iš kraujotakos sistemos ligų daugiausia sirgo

hipertenzine liga.

Daugiau vyrams nei moterims nustatyta naujų susirgimo vėžiu atvejų. Vyrai dažniausiai sirgo

priešinės liaukos ir plaučių vėžiu, moterys – krūties ir odos vėžiu.

Tuberkuliozė – labiausiai išplitusi visame pasaulyje užkrečiamoji liga, jos plitimui svarbiausios

reikšmės turi medicininiai, socialiniai ir ekonominiai faktoriai. 2012 m. Šiaulių rajone mažėjo

sergamumas plaučių tuberkulioze. Šia liga du kartus daugiau sirgo vyrai nei moterys.

Aktyvių gydytojų, odontologų, specialistų su aukštuoju išsilavinimu (ne gydytojų), slaugytojų

skaičius kito nežymiai. Šiaulių rajono gyventojai dažniausiai pas gydytojus lankėsi dėl

profilaktinių sveikatos patikrinimų ir jų skaičius kasmet augo. Apsilankymų skaičius pas

pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius gydytojų ir pas odontologus taip pat

padidėjo.

Maudymosi sezono metu Šiaulių rajono maudyklų vandenyje dešimt kartų nustatyta padidėjusi

mikrobiologinė tarša.

52

VIII. PASIŪLYMAI

Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų išlieka pagrindine gyventojų mirčių priežastimi ir

Šiaulių rajone, ir Lietuvoje. Formuojant sveikatos politiką, būtina atsižvelgti į rizikos veiksnių,

skatinančių šių ligų atsiradimą, plitimo mažinimą. Reikia atkreipti dėmesį į lytį (dėl šių ligų

miršta daugiau moterų nei vyrų) bei amžiaus grupes.

Susirūpinimą kelia didelis savižudybių skaičius (ypač vyrų) rajone. Būtina atkreipti dėmesį ir į

gyventojų psichinės sveikatos stiprinimą, savalaikės psichologinės pagalbos suteikimą.

Ypatingą dėmesį skirti vaikų sveikatos stiprinimui. Pradedant ikimokyklinę ugdymo įstaigą

lankančiais vaikais, sveikos gyvensenos propagavimo tęstinumą išlaikyti ir bendrojo lavinimo

įstaigose. Labai svarbus bendradarbiavimas su tėvais ar globėjais.

Vertinant gyventojų sergamumo rodiklius, dėmesys turi būti skiriamas kvėpavimo sistemos,

virškinimo sistemos ligoms ir traumoms mažinti.

Sergamumo piktybiniais navikais rodikliai Šiaulių rajone pastaraisiais metais kito netolygiai. Tai

galėjo priklausyti nuo vykdomų prevencinių programų efektyvumo ir pačių gyventojų aktyvaus

dalyvavimo šiose programose. Todėl būtina toliau skatinti gyventojus dalyvauti prevencinėse

programose.

Atkreipti dėmesį į aplinką, jos pokyčius ir poveikį gyventojų sveikatai.

Sveikatos apsaugos sistema turėtų apimti visas veiklos kryptis, kurios turi įtakos žmonių

sveikatai: ekonominę, ekologiją, socialinę apsaugą, sveikatos apsaugą. Problemos tūrėtų būti

sprendžiamos kompleksiškai, integruotai. Tikslinga skatinti institucijų bendradarbiavimą su

nevyriausybinėmis organizacijomis, švietimo ir kitais skyriais, asmens sveikatos priežiūros

įstaigomis siekiant geresnių rezultatų sveikatos srityje.

Labai svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso sveikatos politika – pareigūnų, atsakingų už

sveikatos politiką, kompetencija. Šiuo požiūriu svarbūs vadybos sugebėjimai. Jų turint galima

užtikrinti reikalingą aktyviai sveikatos politikai įgyvendinti žinybų ir sektorių bendradarbiavimą,

kuris turi tapti aktyvios sveikatos politikos pagrindu.

Documents

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS ... r... · Šiaulių rajono vyrų ir moterų mirtingumo dinamika 2008–2012 m. (abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas