ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ekstremaliųjų situacijų ...VIEŠOSIOS TVARKOS PALAIKYMO ORGANIZAVIMAS 66-68 1. Civilinės saugos sistemos pajėgų, atsakingų už viešosios tvarkos

PATVIRTINTA

Šiaulių rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. A- 836 (8.1)

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

ekstremaliųjų situacijų valdymo planas

(Vilniaus g. 263, Šiauliai)

Šiauliai 2012 m.

2

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO

PLANO PATVIRTINIMO

2012 m. birželio 29 d. Nr. A- 836 (8.1)

Šiauliai

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008,

Nr. 113-4290) 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998,

Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7270) 14 straipsnio 4 punktu,

t v i r t i n u Šiaulių rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (pridedamas).

Administracijos direktorius Kęstutis Lukšas

3

TURINYS

Eil.

Nr. Pavadinimas Psl. Nr.

I. ĮVADAS 3-11

1. Plano turinys 3–6

2. Plano derinimo lapas 7

3. Plano tikslinimo-koregavimo lapas 8–10

4. Plano kopijų (išrašų) paskirstymas 11

II. BENDROSIOS NUOSTATOS 12-17

1. Plano tikslas 12

2. Plane vartojamos sąvokos ir santrumpos 12–13

3. Šiaulių rajono charakteristika 14–17

III. GRESIANČIOS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS 18

1. Galimi pavojai Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje 18

2. Labiausiai tikėtini pavojai atlikus rizikos analizę 18

IV. PERSPĖJIMO IR INFORMAVIMO APIE GRESIANČIĄ AR

SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ ORGANIZAVIMAS 19-21

1.

Atsakingo darbuotojo veiksmai, gavus savivaldybės administracijos direktoriaus,

savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (koordinatoriaus)

nurodymą perspėti ir informuoti gyventojus, savivaldybėje esančius civilinės

saugos sistemos subjektus bei gavus pranešimą apie įvykusią avariją ūkio subjekte,

registruotame Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre

20

2. Atsakingo darbuotojo veiksmai dėl techninių kliūčių neveikiant perspėjimo ir

informavimo sistemai 21

3.

Pasiuntinių, kurie privalo informuoti gyventojus tose gyvenamosiose vietovėse,

kuriuose nėra sirenų arba nėra galimybių panaudoti kitų įspėjamųjų garsinių

priemonių, tvarka

21

V. INFORMACIJOS APIE EKSTREMALŲJĮ ĮVYKĮ AR SITUACIJĄ

GAVIMO IR PERDAVIMO TVARKA 21-24

1. Informacijos gavimas ir perdavimas apie ekstremalųjį įvykį ar situaciją 21-22

1.1. Informacijos gavimas 22-23

1.2. Informacijos perdavimas 23-24

2. Informacijos teikimas gyventojams ekstremaliųjų įvykių ar situacijų metu 24

VI. GYVENTOJŲ EVAKAVIMO ORGANIZAVIMAS 25-32

1. Gyventojų evakavimas 25

2. Gyventojų evakavimo tvarka 25-26

3. Gyventojų evakavimo punktai, jų paskirtis, struktūra ir uždaviniai 27

3.1. Gyventojų surinkimo punktas 27-28

3.2. Tarpinis gyventojų evakavimo punktas 28-29

3.3. Gyventojų priėmimo punktas 29-30

4. Galimi evakavimo maršrutai ir kryptys 31-32

5. Gyventojams evakuoti ekstremaliųjų situacijų atvejais būtinos priemonės ir

materialiniai ištekliai 32

6. Kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės 32

4

VII. GRESIANČIŲ AR ĮVYKUSIŲ EĮ AR GRESIANČIŲ ARBA SUSIDARIUSIŲ

ES VALDYMO ORGANIZAVIMAS IR KOORDINAVIMAS 33-64

1. Civilinės saugos sistemos parengties lygiai, jų skelbimas ir atšaukimas 34

2. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimas ir atšaukimas 34

3. Savivaldybės ESK ir ESOC aktyvavimas 35

4.

Savivaldybės administracijos bei savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmai likviduojant ekstremaliuosius įvykius ar

situacijas bendrų veiksmų koordinavimo tvarka

36

4.1. Pastatų ir statinių gaisrai, gaisrai atvirose teritorijose 36-38

4.2. Žmonių ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų pasireiškimas ir (ar) pavojingų

užkrečiamųjų ligų išplitimas (epidemijos ir (ar) pandemijos) 38-42

4.3. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 42-43

4.4. Pavojų keliantys meteorologiniai reiškiniai 44-47

4.5. Avarijos hidrotechnikos įrenginiuose, pavojingai aukštas (poplūdis,

užtvindymas) arba žemas vandens lygis tvenkiniuose 47-48

4.6. Autotransporto avarijos 48-50

4.7. Pavojingi radiniai 50-51

4.8. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkiai (enzootijos, epizootijos) 52-53

4.9. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutrikimai, avarijos 54

5. Dalyvavimas valdant valstybinio lygio ES 55-58

6. Savivaldybės administracijos ir jos padalinių veiklos tęstinumo užtikrinimas

gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms 59

7. Materialinių išteklių telkimas ekstremaliųjų situacijų atvejais 59-61

8. Sanitarinio švarinimo organizavimas 61-63

9. Užterštos technikos ir aplinkos nukenksminimas 63-64

VIII. PAGALBOS TEIKIMO NUKENTĖJUSIEMS GYVENTOJAMS

EKSTREMALIŲJŲ ĮVYKIŲ IR SITUACIJŲ METU ORGANIZAVIMAS 64-66

1. Nukentėjusiųjų apgyvendinimas 64

2. Aprūpinimas pirmosios būtinybės priemonėmis ir maitinimo organizavimas 64

3. Medicininė pagalba 65

4. Socialinė ir finansinė pagalba 65-66

5. Psichologinė pagalba 66

6. Švietimo paslaugos 66

IX. VIEŠOSIOS TVARKOS PALAIKYMO ORGANIZAVIMAS 66-68

1. Civilinės saugos sistemos pajėgų, atsakingų už viešosios tvarkos palaikymą,

veiksmai įvykus ekstremaliajam įvykiui, susidarius ekstremaliajai situacijai 67-68

2. Materialiniai ir žmogiškieji ištekliai viešajai tvarkai palaikyti 68

X. PRIVALOMŲJŲ DARBŲ ORGANIZAVIMAS 68-70

XI.

EĮ ir ES METU NUTRAUKTŲ KOMUNALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO

ATNAUJINIMO IR KITŲ BŪTINIAUSIŲ GYVENIMO (VEIKLOS)

SĄLYGŲ ATKŪRIMO ORGANIZAVIMAS

70-71

5

XII. GYVENTOJŲ, ŽUVUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ METU,

LAIDOJIMO ORGANIZAVIMAS 72

XIII. ŽALOS ĮVERTINIMAS IR JOS KOMPENSAVIMAS 73-74

XIV. PLANO PRIEDAI nuo 75 psl.

1. Galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė

2. Civilinės saugos sistemos pajėgų, valstybinės priežiūros ir suinteresuotų institucijų,

savivaldybės ESK, ESOC, gretimų savivaldybių ESK, ESOC kontaktiniai duomenys

3. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija ir nuostatai

4. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sudėtis ir nuostatai

5. Savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisijos sudėtis ir nuostatai

6. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ,,Dėl keitimosi informacija apie Į, EĮ ar ES

Šiaulių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ kopija.

7. Savivaldybės struktūrinių padalinių ir darbuotojų, kurių veiklos tęstinumas būtinas, esant ES,

sąrašas

8. Savivaldybės bendrojo, ikimokyklinio ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų sąrašas

9. Įmonių, žemės ūkio bendrovių, ūkininkų ūkių, kurie gamina ir prekiauja maisto ir žemės ūkio

produktais sąrašas

10. Pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių sąrašas

11. Socialines ir socialinės globos paslaugas paslaugų įstaigų teikiančių įstaigų, sąrašas

12. Geležinkelio stočių sąrašas

13. Įstaigų atliekančių dezinfekciją sąrašas

14. Padidinto gaisringumo miškų masyvų sąrašas

15. Vandens tvenkinių suvestinė

16. Pavojingų objektų sąrašas

17. Degalinių sąrašas

18. Technikos nukenksminimo punktų (TNP) sąrašas

19. Atliekų priėmimo punktų sąrašas

20. Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemų sąrašas

21. Pasiuntinių, kurie privalo informuoti gyventojus tose gyvenamosiose vietovėse, kuriuose nėra

sirenų arba nėra galimybių panaudoti kitų įspėjamųjų garsinių priemonių, sąrašas

22. Gyventojų evakavimas, kolektyvinės apsaugos statiniai, gyventojų evakavimo punktų sąrašas

23. Savivaldybės teritorijoje esančių parduotuvių, valgyklų ar kitų vietų, kuriuose gali būti

paskirstomos (tiekiamos) prekės bei numatytas maitinimas, sąrašas

24. Maisto produktus gaminančių ir tiekiančių įmonių sąrašas

25. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas

26. Šiaulių rajono ūkio subjektų, įstaigų, organizacijų turima transporto priemonių, kuriomis būtų

galima evakuoti gyventojus, suvestinė

27. Šiaulių rajono savivaldybės ūkio subjektų autotransporto suvestinė

28. Alternatyvių gyventojų aprūpinimo vandeniu, įvykus vandentiekio avarijai, šaltinių sąrašas

29. Šiaulių rajono savivaldybės juodligės židinių duomenys

30. Pranešimų formos ES-1, ES-2, ES-3

6

31. Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tarp rajono

civilinės saugos sistemos pajėgų ir suinteresuotų institucijų schema

32. Informacijos apie EĮ ar ES priėmimo-perdavimo Šiaulių APGV, PAGD prie VRM schema

33. Tarpusavio pagalbos teikimo ES atvejais sutarčių ir planų kopijos tarp gretimų savivaldybių

Su Joniškio rajono savivaldybe

Su Telšių rajono savivaldybe

Su Radviliškio rajono savivaldybe

Su Pakruojo rajono savivaldybe

Su Šiaulių miesto savivaldybė

Su Kelmės rajono savivaldybe

Su Akmenės rajono savivaldybe

34. Pagalbos teikimo sutarčių su rajono ūkio subjektais dėl materialinių išteklių teikimo ir avarijos

likvidacijos ES atveju, kopijos:

35. Žemėlapiai:

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje savivaldybei ir valstybei svarbūs subjektai

Galimos evakavimo kryptys ir maršrutai

Savivaldybės valdoma, naudojama ir disponuojama valstybinė žemė, kur galima būtų laidoti

žuvusius ES metu neatpažintus asmenis

36. Šiaulių rajono savivaldybės užkrečiamų ligų ir kontrolės organizavimo priemonių planas 2016-

2018 m.

7

2. Plano derinimo lapas

PAREIGOS VARDAS, PAVARDĖ PARAŠAS , DATA

Šiaulių apskrities priešgaisrinės

gelbėjimo valdybos viršininkas

Jonas Misiūnas 2012-06-29

VŠĮ Šiaulių rajono pirminės

sveikatos priežiūros centras

Aloyzas Rapševičius 2012-06-27

VŠĮ Kuršėnų ligoninė Arvydas Krilius 2012-06-27

8

3. Plano tikslinimo-koregavimo lapas.

Eil.

Nr.

Tikslinta Tikslinimo

data

Vardas, pavardė,

parašas Plano

skyrius

Plano

dalis Tikslintos dalies pavadinimas

1.

2.

3.

4.

5.

XIV

XIV

XIV

XIV

XIV

22

5

1

4

Kolektyvinės apsaugos sąrašas

Gyventojų evakavimo ir priėmimo

komisija.

Pavojų ir galimų ekstremalių situacijų

rizikos analizė.

ESOC sudėtis

2013 m. 10-11

mėn.

Jonas

Kiriliauskas

6.

7.

8.

9.

10.

XIV

XIV

XIV

XIV

XIV

3

1

5

22

36

ESK sudėtis


rizikos analizė.


komisija.

Kolektyvinės apsaugos sąrašas

Šiaulių rajono pasirengimo gripo

pandemijai planas

2014 m. 05-09

mėn.

Jonas

Kiriliauskas

11.

12.

13.

XIV

XIV

XIV

3

4

5

ESK sudėtis

ESOC sudėtis


komisija

2015 m. 05-10

mėn.

Jonas

Kiriliauskas

14.

15.

16.

17.

18.

XIV

XIV

XIV

VII

II

4

1

33

4.6

4.7

4.8

4.9

3

ESOC sudėtis


rizikos analizė.

Tarpusavio pagalbos su kitomis

savivaldybėmis planų priedai

Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir

(ar) gedimai

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

sutrikimai, avarijos

Avarijos hidrotechniniuose įrenginiuose,

pavojingai aukštas (poplūdis,

užtvindymas) arba žemas vandens lygis

tvenkiniuose

Automobilių transporto avarijos

Šiaulių rajono charakteristika

2016 m. 09-11

mėn.

Jonas

Kiriliauskas

19. XIV

3, 4, 5 Patikslintos ESK, ESOC, Evakavimo

komisijos sudėtys

2017 m.

02-06 mėn.

07-09 mėn.

Jonas

Kiriliauskas

20. XIV

III

VII

1

4

Peržiūrėta ir patikslinta galimų pavojų ir

ES rizikos analizė

Pagal pakoreguotą pavojų rizikos

analizę papildyta ES valdymo plano

tekstinė dalis

9

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

VII

II

XIV

XIV

XIV

XIV

XIV

XIV

XIV

XIV

5

3

4

3

3

7

8

20

4

21

Savivaldybės ES valdymo planas

papildytas veiksmais valstybinio lygio

ES atvejais

Patikslintas savivaldybės gyventojų

skaičius

Pakeisti ESOC nuostatai

Pakeista ESK sudėtis

Pakeista ESK sudėtis

Pakeisti nebedirbantys darbuotojai

Pakeistas ugdymo įstaigų sąrašas

Papildytas GPS sąrašas

Pakeista ESOC sudėtis

Pakeistas priedas

08-09 mėn.

09 mėn.

2018-03-22

11-02

2019-07-11

07-20

09-05

10-01

10-01

10-01

10

11

12

4. Plano kopijų (išrašų, patikslintos informacijos) paskirstymas

Įstaigos pavadinimas Pateikimo

būdas

Pateikimo

data

Pareigos, vardas, pavardė,

parašas

Šiaulių apskrities

priešgaisrinė gelbėjimo

valdyba

Plano kopija 2012-06-30 Vyr. specialistas Jonas Kiriliauskas

Patikslintas

informacija

2013 m. 11

mėn.

-„- 2014 m. 9

mėn.

-„- 2015 m. 10

mėn.

-„- 2016 m. 11

mėn.

-„- 2017 m. 6 ir 9

mėn.

VŠĮ Šiaulių rajono

savivaldybės PSPC


VŠĮ Kuršėnų ligoninė


13

II. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Plano tikslas

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane (toliau – Planas) nustatyti būdingiausi pavojai

(ekstremalieji įvykiai ar situacijos), jų keliamas rizikos lygis, numatyti pagrindiniai šių pavojų valdymo

elementai, gyventojų apsaugos priemonių organizavimas ir sukaupti duomenys apie turimus išteklius,

kurie būtų panaudoti prognozuojamų nelaimių atvejais.

Plano tikslas – padėti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės ESK ir

rajono savivaldybės ESOC organizuoti ir koordinuoti gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų

likvidavimą ir jų padarinių šalinimą.

2. Plane vartojamos sąvokos ir santrumpos

Ekstremalioji situacija (ES) – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų

didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti

kitą žalą.

Ekstremalusis įvykis (EĮ) – nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis,

techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, kuris kelia pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms

sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai.

Ekstremaliosios situacijos židinys – vieta, kurioje įvyko įvykis ar ekstremalusis įvykis, ir

teritorija, apimanti didžiausio pavojaus sritį apie tų įvykių vietą, kurioje gresia įvykio ar ekstremaliojo

įvykio veiksnių pavojai ten esančių gyventojų sveikatai ir (ar) gyvybei, turtui ir (ar) aplinkai.

Įvykis – ekstremaliojo įvykio kriterijų neatitinkantis, nepasiekęs gamtinis, techninis, ekologinis ar

socialinis įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar)

aplinkai.

Ekstremaliųjų situacijų komisija (ESK) – iš valstybės politikų, valstybės ir (ar) savivaldybių

institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių sudaroma

nuolatinė komisija, koordinuojanti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, valdymą, likvidavimą ir padarinių

šalinimą.

Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (ESOC) – iš valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų

ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, ūkio subjektų darbuotojų sudaromas organas, vykdantis

ekstremaliųjų situacijų prevenciją, užtikrinantis Ekstremaliųjų situacijų komisijos priimtų sprendimų

įgyvendinimą, organizuojantis ir koordinuojantis įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų

likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą.

Gelbėjimo darbų vadovas – civilinės saugos sistemos pajėgų valstybės tarnautojas ar

darbuotojas, iki operacijų vadovo paskyrimo ekstremaliosios situacijos židinyje vadovaujantis gelbėjimo,

paieškos ir neatidėliotiniems darbams, taip pat įvykio, ekstremaliojo įvykio likvidavimo ir jų padarinių

šalinimo darbams.

Gelbėjimo darbai – veiksmai, kuriais įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu

siekiama išgelbėti gyventojų gyvybes, sveikatą ir turtą, suteikti jiems pirmąją medicinos pagalbą ir (ar)

nugabenti juos į sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat apsaugoti aplinką.

Neatidėliotini darbai – veiksmai, užtikrinantys gelbėjimo, paieškos darbų vykdymą, turto

išsaugojimą, sanitarinį švarinimą ir būtiniausių gyvenimo sąlygų atkūrimą įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar

ekstremaliųjų situacijų metu.

14

Gyventojų evakavimas – dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos organizuotas

gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant

jiems gyvenamąsias patalpas.

Kolektyvinės apsaugos statinys (KAS) – statinys ar patalpa, kurią ekstremaliųjų situacijų ar karo

metu galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie

užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu,

apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Materialiniai ištekliai – nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, statybinės medžiagos ir kiti

ištekliai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti gresiančioms ar susidariusioms

ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti.

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS) – visuma organizacinių ir techninių

priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti garsinio perspėjamojo civilinės saugos signalo davimą ir (ar)

informacijos apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo

priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus perdavimą gyventojams, valstybės ir

savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams.

Trumpiniai:

PAGD prie VRM – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų

ministerijos;

Šiaulių APGV – Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba;

Šiaulių rajono PT – Šiaulių rajono priešgaisrinė tarnyba;

CS –civilinė sauga.

15

3. Šiaulių rajono charakteristika

Šiaulių rajonas yra Šiaulių apskrities administracinis vienetas, per gyventojų tiesiogiai išrinktą

savivaldybės tarybą ir vykdomąsias institucijas – savivaldybės tarybą ir merą – laisvai ir savarankiškai

pagal Lietuvos Respublikos konstituciją ir įstatymus tvarkantis vietos bendruomenės teises ir funkcijas.

Šiaulių rajonas yra Lietuvos šiaurės vakarų dalyje – Rytų Europos lygumos pakraštyje, Lietuvos

vidurio žemumoje. Šiaulių rajono savivaldybės teritorija glaudžiu žiedu juosia Šiaulių miestą. Šiaulių

rajonas ribojasi su kitais 6 administraciniais vienetais: iš šiaurės vakarų – Akmenės, iš šiaurės rytų –

Joniškio, iš vakarų – Telšių, iš pietvakarių – Kelmės, iš pietryčių – Radviliškio, iš rytų – Pakruojo

rajonais. Šiaulių rajone susikerta 3 fizinių – geografinių rajonų ribos – Rytų Žemaitijos plynaukštės

Žemaičių aukštumos šlaito, Ventos vidurupio žemumos ir Mūšos – Nemunėlio žemumos ribos. Nors čia

vyrauja žemumos, fiziniu– geografiniu požiūriu Šiaulių rajonas gana įvairus – nuo kalvoto iki banguotų

lygumų. Aukščiausia rajono vieta – netoli Bubių esantis Girnikų kalnas – 183,4 m, žemiausia – Šakynos

žemuma – 82 m virš jūros lygio.

Šiaulių rajono savivaldybės plotas – 1807 kvadratinių kilometrų ir sudaro 2,77 proc. Lietuvos

teritorijos. Šiaulių rajono teritorija suskirstyta į 11 seniūnijų: Bubių, Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų

kaimiškoji, Kuršėnų miesto, Kužių, Meškuičių, Raudėnų, Šakynos, Šiaulių kaimiškoji. Šiaulių rajono

teritorijoje vyraujančios žemumos yra tinkamos žemdirbystei, todėl čia gausu žemės ūkio bei jo produktų

perdirbimo įmonių. Yra ir laisvų žemės plotų, tinkamų verslo plėtrai, su netoliese esančiomis

komunikacijomis (dujotiekiu, elektros bei vandentiekio magistraliniais tinklais). Šiaulių rajone bei Šiaulių

mieste sukurtas verslui reikalingų įstaigų tinklas (bankai, draudimo kompanijos, interneto paslaugų bei

vertimų biurai, darbo biržos padaliniai).

2019 m. pradžioje Šiaulių rajone buvo 41 505 gyventojai, iš kurių: kaime 29 977; vaikai iki 7

metų amžiaus – 3004; 8-17 metų amžiaus – 4332; 18-65 metų amžiaus – 25900; virš 65 metų amžiaus

-8274.

Vakarinėje rajono dalyje gyvena pietų žemaičiai varniškiai, o didžiojoje dalyje – vakarų

aukštaičiai šiauliškiai.

Vienintelis Šiaulių rajono miestas – Kuršėnai, turintis 11 528 gyventojų, yra puodžių ir senųjų

amatų sostinė, su čia įkurtu Tautodailės ir amatų centru, turtingu Kalendorių muziejumi, tradiciniais

tarptautiniais kultūrinais renginiais. Miestas yra 25 km nuo Šiaulių, abipus Ventos prie Šiaulių – Palangos

plento ir prie svarbios geležinkelio atšakos į Vilnių, Klaipėdą ir Mažeikius. Miesto plotas – 1567,46 ha.

Didesni miesteliai: Gruzdžiai, Meškuičiai, Kužiai, Kairiai, Šakyna, Kurtuvėnai, Bazilionai.

16

Stambesnės gyvenvietės: Ginkūnai, Aukštelkė, Bubiai, Raudėnai, Verbūnai, Naisiai, Bridai.

Šiaulių rajone yra 579 kaimai.

Šiaulių rajone yra 11 seniūnijų:

Eil.

nr. Seniūnija Adresas ir kontaktiniai duomenys

Gyventojų

skaičius

1. Bubių Šilojų g. 1, Bubiai, tel.: (8 41) 38 87 50 / 38 86 84,

[email protected] 3382

2. Ginkūnų Žeimių g. 9, Ginkūnai, tel.: (8 41) 50 70 25 / 50 70 26,


3. Gruzdžių J. Šliūpo g. 2, Gruzdžiai, tel.: (8 41) 37 23 47 / 37 22 35,


4. Kairių Plento g. 2, Kairiai, tel.: (8 41) 37 41 69 / 37 41 80,


5. Kuršėnų

kaimiškoji

V. Dambrausko g. 17, Kuršėnai, tel.: (8 41) 58 14 40 /

50 80 71, [email protected] 3910

6. Kuršėnų

miesto

J. Basanavičiaus g. 5, Kuršėnai, tel.: (8 421) 58 16 44 / 58 26

02, [email protected] 11 528

7. Kužių Vilties g. 2, Kužiai, tel.: (8 41) 37 54 41 / 37 53 33


8. Meškuičių Šiaulių g. 15, Meškuičiai, tel.: (8 41) 37 06 33 / 37 05 45,


9. Raudėnų Tryškių g. 6, Raudėnai, tel.: (8-41) 37 66 25 / 37 66 15,


10. Šakynos Šiaulių g. 18, Šakyna, tel.: (8-41) 37 76 36,


11. Šiaulių

kaimiškoji

Vilniaus g. 324, Vijolių k., tel.: (8 41) 59 66 92 / 59 66 93,


Bendrojo lavinimo, ugdymo ir kitos įstaigos. Šiaulių rajone 2019-09 mėn. yra 21 bendrojo

lavinimo mokykla. Iš jų: 4 – gimnazijos, 17 – pagrindinės, l – specialioji, 1 – suaugusiųjų ir jaunimo

centras, 1 – pradinė. Rajone veikia 1 profesinio rengimo mokykla. Taip pat yra 9 ugdymo įstaigos

(lopšeliai-darželiai).

Rajone veikia popamokinio ugdymo įstaigos: Kuršėnų meno mokykla ir Kuršėnų sporto mokykla.

Rajono savivaldybės teritorijoje esančių bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų sąrašas

pateiktas plano PRIEDE Nr. 8.

Gydymo, profilaktikos ir socialinės įstaigos. Šiaulių rajone yra 2 sveikatos priežiūros įstaigos: VšĮ

Kuršėnų ligoninė ir Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras. Pastarosios sudėtyje yra:

poliklinika, 4 ambulatorijos, 16 medicinos punktų. Rajono savivaldybės teritorijoje esančių pirminių

asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių sąrašas pateiktas plano PRIEDE Nr. 10.

Viena iš didžiausių socialinių įstaigų yra Aukštelkės socialinės globos namai (Šiaulių kaim. seniūnija

Aukštelės k.). Kitos: Šiaulių rajono socialinių paslaugų centras, Kuršėnų sutrikusio intelekto suaugusių

dienos centras, Kuršėnų vaikų globos namai. Rajono savivaldybės teritorijoje esančių socialinių paslaugų

įstaigų, visuomeninių organizacijų, užsiimančių socialine rūpyba, sąrašas pateiktas plano PRIEDE Nr.

11.

mailto:[email protected]











17

Svarbiausi ūkio subjektai. UAB „Kuršėnų vandenys“, Valstybinė miškų urėdija Kuršėnų

regioninis padalinys, AB Šiaulių kelių tarnyba Šiaurės vakarų regionas Šiaulių kelių tarnyba, UAB

„Kuršėnų autobusų parkas“, UAB „Verbūnų duona“, UAB „Medingė“, UAB „Kuršėnų komunalinis

ūkis“, UAB „Agrokoncernas“, Ginkūnų agrofirma, Kuršėnų ir Verbūnų žemės ūkio bendrovės ir kt.

smulkesnės įmonės.

Šiluma. Šiaulių rajono gyventojams ir ūkio subjektams, kitoms įstaigoms šilumą tiekia UAB

,,Šiaulių energija“. Centralizuotu šildymo tiekimu naudojasi 1541 gyventojas (67 namai: iš jų 502 butai) ir

76 ūkio subjektai, kitos įstaigos (36 administraciniai pastatai).

Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas. Pagrindinė Šiaulių rajono savivaldybės teritoriją

aptarnaujanti vandens tiekimo įmonė yra UAB „Kuršėnų vandenys“.

Bendrovės aptarnaujamoje teritorijoje gyvena 18 244 gyventojai. Centralizuotu vandentiekiu

naudojasi 10 489 gyventojai, nuotekų tvarkymo paslauga – 7 650.

Atliekų tvarkymas. Komunalines atliekas rajone surenka UAB ,,Švarinta“ ir UAB ,,Kuršėnų

komunalinis ūkis“ specialiomis mašinomis ir jas veža į Aukštrakių sąvartyną Šiaulių rajone. Rajono

savivaldybėje esančių atliekų priėmimo punktai nurodyti plano PRIEDE Nr. 22.

Gamtinės dujos. Dujotekis iš Klaipėdos iki Lapkasių k. (Kuršėnų) (Kuršėnų kaimiškoji seniūnija).

Vamzdyno diametras 720 mm, 0,8–l m. gylyje, aukšto spaudimo, darbinis slėgis 45–60 atm., apsauginė

zona 30 m į abi puses. Panevėžis – Klaipėda kerta rajoną iš rytų į vakarus, t. p.

Dujotiekis teikia dujas Kuršėnų miesto ir kitų miestelių gyventojams bei įstaigoms ir

organizacijoms.

Žemės ūkis. Rajono teritorijoje esanti žemė yra žemės ūkio paskirties žemė. Rajone registruota 18

žemės ūkio bendrovių, 2250 ūkininkų (pagal registrą), žemės nuosavybė atstatyta apie 8000 žemės

savininkų, didžiųjų ūkininkų (virš 50 ha) – 83. Virš 500 ha – 2. Rajono savivaldybėje esančių žemės ūkio

bendrovių sąrašas pateiktas plano PRIEDE Nr. 11.

Miškai. Miškingumas 34,7 proc., didžiausi Gruzdžių, Gubernijos, Gulbinų ir Rėkyvos miškai. Šiaulių rajonas

turtingas medžioklės ūkiui tinkamais miškais.

VĮ Kuršėnų miškų urėdijos administruojamas plotas suskirstytas į 7 girininkijas, jose 18 eiguvų, iš

jų 7 priskirtos girininkų pavaduotojams, 8 - eiguliams. Šiuo metu urėdijoje dirba 55 darbuotojai, iš jų 39

specialistai, be to yra medelynas.

VĮ Šiaulių miškų urėdija. Joje yra 43 500 ha miškų, iš jų 27 000 ha valstybinės reikšmės miškų.

Lietuvos miškingumas – 33,3 proc, Šiaulių miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 36,5 proc. Urėdijos

miškai išsidėstę keturių rajonų savivaldybių teritorijoje: Šiaulių – 78 proc., Kelmės – 19 proc.,

Radviliškio – 3 proc. ir Joniškio - tik 92 ha. Urėdijos teritorijos plotas suskirstytas į septynias girininkijas:

Šiaulių, Lukšių, Kurtuvėnų, Gruzdžių, Vanagių (Kelmės r.), Rėkyvos ir Meškuičių. Urėdijos miškuose

vyrauja beržynai - 37 proc. Eglynų yra - 33 proc., pušynų – 18 proc. drebulynų – 6 proc. juodalksnynų –

3 proc., baltalksnynų – 2 proc. visų urėdijos miškų ploto. Kietųjų lapuočių medynų yra labai nedaug – tik 1 proc. Šiaulių miškų urėdijos Vainagių medelyne auginama 4 mln. Sodinukų Kasmet Šiaulių miškininkai

atkuria apie 400 ha kirtaviečių, naujų miškų įveisia – apie 20 ha.

Rajono savivaldybės teritorijoje padidinto gaisringumo miškų masyvų sąrašas pateiktas plano

PRIEDE Nr. 14.

Durpynai. Raudėnų seniūnijoje Luinių km. esantis Tyrelio durpynas (310 ha) eksploatuojamas.

18

Nacionaliniai parkai ir rezervatai. Kurtuvėnų regioninis parkas, Ventos regioninis parkas (dalis),

Rėkyvos botaninis–zoologinis, Tyrulių botaninis–zoologinis, Vijolių entomologinis draustinis. Paukščių

apsaugai 2004 metais įsteigtas Gubernijos miško biosferos poligonas. Poligone saugomas mažasis erelis

rėksnys. Varputėnų geomorfologinis draustinis.

Geležinkeliai. Šiauliai–Radviliškis – 10 km, Šiauliai–Klaipėda – 32 km. Šiauliai – Mažeikiai – 30

km. Šiais geležinkeliais vežami įvairūs kroviniai, jų tarpe ir pavojingi, taip pat vežami keleiviai. Rajono

savivaldybės teritorijoje esančių geležinkelio stočių skaičiuotė pateikta plano PRIEDE Nr. 12.

Keliai.

Krašto keliai: Kuršėnai – Šiauliai 22 km; Šiauliai – Šakyna per Gruzdžius - 29 km; Šiauliai–

Joniškis – 30 km; Šiauliai - Kelmė – 15 km; Šiauliai – Radviliškis 18 km.

Rajono pagrindiniai keliai: Kuršėnai–Aukštelkė – 20 km; Kuršėnai–Dirvonėnai – 10 km; Kuršėnai

– Šakyna 29 km.; Kužiai - Gruzdžiai – 12 km; Dirbonėnai - Raudėnai – 8 km; Šiupyliai – Gruzdžiai 15,4

km; Kuršėnai - Gilvyčiai – 11 km. ir kitos mažesnės rajono kelių atkarpos.

Rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas pateiktas plano PRIEDE Nr. 31.

Vidaus vandenys. Šiaulių rajono žemėmis teka upės Venta (41,7 km) ir Dubysa (17,2 km). Šiaulių rajone yra gana tankus upių

ir upeliukų tinklas. Natūraliomis ir melioratorių tiesintomis vagomis per Šiaulių rajoną teka 35 upės, kurių bendras

ilgis – 474,4 km. Tyvuliuoja 27 natūralūs ežerai, yra 51 dirbtinis tvenkinys, veikia karpius auginantis žuvininkystės

ūkis. Daugelio ežerų ir tvenkinių pakrantės mėgstamos poilsiautojų. Didžiausias vandens telkinys – beveik Šiaulių

mieste telkšantis, vienas didžiausių šalyje Rėkyvos ežeras. Kiti ežerai daug mažesni: Gudelių, Paežerių, Kairių,

Bijotės.

Tiltai per Ventos upę: Kuršėnuose automobilių ir geležinkelio tiltas, Šilėnuose (Kuršėnų kaimiškoji

seniūnija).

Tiltas per Dubysą: už Šiaulių.

Tiltas per Žižmą prie Raganių.

Tiltas per Ringuvą, ties Gedinčiais.

Kitų upių tiltai daugiausia pralaidų tipo.

Rajone yra tvenkiniai:

Rajono savivaldybės teritorijoje esančių vandens tvenkinių suvestinė pateikta plano PRIEDE Nr.

15.

Elektros energija. Per Šiaulių rajoną eina aukštos įtampos (35 ir 110 kW) elektros linijos. 100 kW

elektros perdavimo linija Šiaulių rajoną kerta iš vakarų į rytus ir eina tokiu maršrutu Rekyva–Kužiai–

Kuršėnai–Raudėnai. 35 kW elektros perdavimo linija Šiaulių rajoną kerta iš pietų į šiaurę ir eina tokiu

maršrutu Šeduva–Rozalimas–Pakruojis–Petrašiūnai.

Paveldas. Šiaulių rajone yra per 470 kultūros paveldo objektai. Patys didžiausi ir vertingiausi:

o Kuršėnų dvaras ir parkas su jam priklausančiais statiniais;

o Kurtuvėnų dvaro sodyba;

o Kryžių kalnas;

o Sereikų koplyčia, Smilgių cerkvė;

o Šakynos, Bazilionų, Raudėnų bažnyčios.

19

III. GRESIANČIOS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS

1. Galimi pavojai Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje

Pavojai ir ekstremalieji įvykiai, kurie galėtų sukelti Šiaulių savivaldybės lygio ES šie:

– gamtinio pobūdžio – pavojingi, stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai, žmonių ir

gyvūnų užkrečiamosios ligos;

– techninio pobūdžio – transporto įvykiai, susiję su automobilių kelių eismu ir įvykiais vežant

pavojingą krovinį, avarijos ar incidentai įmonėse, turinčiose pavojingas medžiagas, avarijos ir sutrikimai

energetikos sistemoje, hidrotechnikos statinio avarijos, komunalinių sistemų avarija, kibernetinės atakos ir

kiti ryšių paslaugų teikimo vartotojams sutrikimai;

– ekologinio pobūdžio – aplinkos komponentų tarša naftos produktais, kitomis cheminėmis ir

radioaktyviomis medžiagomis, meteo reiškinių sukelti miškų ir durpynų gaisrai;

– socialinio pobūdžio – pabėgėlių srautai, visuomenės neramumai, riaušės, organizuota

nusikalstama veikla;

– kiti ekstremalieji įvykiai – pastatų ir statinių griūtys, gaisrai ir gaisrai atvirose teritorijose,

teroristiniai išpuoliai, pavojingi radiniai, žmonių žūtys vandens telkiniuose, pavojus sunaikinti kultūros

vertybę.

2. Labiausiai tikėtini pavojai atlikus rizikos analizę

Patikslinus rajono savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę

(PRIEDAS Nr. 1) nustatyta, Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje didžiausi rizikos (pavojų) šaltiniai

pagal jų rizikos lygį yra: Eil.

Nr. Pavojaus pavadinimas Bendras rizikos balas

Labai didelis rizikos lygis

1 Pastatų ir statinių gaisrai 40 balų

Didelis rizikos lygis

1.

Žmonių ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų pasireiškimas ir (ar)

pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimas (epidemijos ir (ar)

pandemijos)

36 balai

2. Gaisrai atvirose teritorijose 35 balai

3. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 34 balai

4. Labai stiprus ar stiprus vėjas (škvalas, viesulas, uraganas)

32 balai

5. Labai smarkus ar smarkus lietus ir mišrūs krituliai, lijundra, sudėtinis

apšalas, plikledis, šlapio sniego apdreba

6. Avarijos hidrotechnikos įrenginiuose, pavojingai aukštas (poplūdis,

užtvindymas) arba žemas vandens lygis tvenkiniuose

7. Labai smarki ar smarki audra (vėjas, perkūnija, kruša, lietus)

8. Automobilių transporto avarijos 30 balų

9. Pavojingi radiniai

10. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkiai (enzootijos, epizootijos) 30 balų

11. Labai smarkus ar smarkus snygis, pūga 28 balai

12. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutrikimai, avarijos

20

IV. PERSPĖJIMO IR INFORMAVIMO APIE GRESIANČIĄ AR SUSIDARIUSIĄ

EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ ORGANIZAVIMAS

Gyventojų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų darbuotojų

informavimas apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją (įvykį) yra vienas svarbiausių civilinės

saugos ir gelbėjimo sistemos uždavinių. Lietuvos Respublikoje yra nustatyti aštuoni civilinės saugos

signalai (Žin., 2010, Nr. 80-4202), t. y.:

Įspėjamasis garsinis signalas – ,,Dėmesio visiems“

Įspėjamieji balsu skelbiami signalai: ,,Cheminis pavojus“/ ,,Radiacinis pavojus“ / ,,Katastrofinis

užtvindymas“ / ,,Potvynio pavojus“ / ,,Uragano pavojus“ / ,,Oro pavojus“ / ,,Perspėjimo sistemos

patikrinimas“.

Gyventojams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją (įvykį) naudojama

perspėjimo sistema, o informacija ir rekomendacijos perduodamos per Lietuvos nacionalinį radiją ir

televiziją, kitus transliuotojus (rajono savivaldybės teritorijoje girdimas regionines radijo ir televizijų

stotis PRIEDAS Nr. 24), su kuriais pasirašytos bendradarbiavimo sutartys dėl gyventojų informavimo

ekstremaliųjų situacijų (įvykių) atvejais, taip pat ir per elektros sirenas.

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje yra 3 centralizuoto valdymo ir 3 vietinio valdymo elektros

sirenos. Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemų sąrašas pateiktas plano PRIEDE Nr. 23).

Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų perspėjimas ir

informavimas vykdomas naudojant viešųjų ryšių tinklus, specialios paskirties tinklus, taip pat ir civilinės

saugos sistemos subjektų turimus žinybinius ryšių tinklus ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose

nustatyta tvarka.

Tiesioginį gyventojų ir civilinės saugos sistemos subjektų perspėjimą ir informavimą vykdo:

valstybės lygiu – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos

Situacijų koordinavimo skyrius;

savivaldybių lygiu – savivaldybių administracijų direktorių sprendimu, suderintu su apskrities

priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir jos struktūrinių padalinių, kitų civilinės saugos sistemos subjektų

vadovais, šių vadovų įgalioti struktūriniai padaliniai ar darbuotojai.

Sprendimą dėl gyventojų ir civilinės saugos sistemos subjektų perspėjimo ir informavimo

savivaldybės lygiu priima:

– rajono savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos

pirmininkas Gipoldas Karklelis (tel. (8 41) 59 65 55, faks. (8 41) 52 38 86, mob. 8 640 61 199, e. paštas

gipoldas.karklelis@šiauliuraj.lt);

Pastarajam nesant:

– rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, savivaldybės Ekstremaliųjų

situacijų operacijų centro koordinatorė Ingrida Venciuvienė (tel. (8 41) 59 66 59, faks. (8 41) 52 38 86,

mob. 8 698 71288, e. paštas [email protected]).

mailto:gipoldas.karklelis@šiauliuraj.lt


21

1. Atsakingo darbuotojo veiksmai, gavus savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės

ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo (koordinatoriaus), apskrities priešgaisrinės gelbėjimo

valdybos atsakingo darbuotojo nurodymą perspėti ir informuoti gyventojus, savivaldybėje esančius

civilinės saugos sistemos subjektus bei gavus pranešimą apie įvykusią avariją ūkio subjekte,

registruotame Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre

Ekstremaliųjų situacijų atvejais rajono savivaldybės gyventojai ir civilinės saugos sistemos

subjektai perspėjami gavus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, rajono savivaldybės

ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo (koordinatoriaus) arba Šiaulių apskrities PGV atsakingo

darbuotojo nurodymą perspėti ir informuoti savivaldybėje esančius civilinės saugos sistemos subjektus bei

gavus pranešimą apie įvykusią avariją ūkio subjekte, registruotame Valstybinės reikšmės ir pavojingų

objektų registre.

Atsakingas darbuotojas – Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budintis

darbuotojas.

Atsakingas darbuotojas, gavęs nurodymą perspėti ir informuoti gyventojus ir rajono

savivaldybėje esančius civilinės saugos sistemos subjektus privalo:

1) prieš aktyvuojant gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (sirenas):

– patikslinti sirenų jungimo laiką ir skaičių;

- priimti ir fiksuoti esminę informaciją apie esamą ar gresiančią situaciją, pranešimo tekstą ir

rekomendacijas gyventojams. Jei nurodymas yra gauta iš rajono savivaldybės administracijos direktoriaus,

tai informaciją, pranešimo tekstą ir rekomendacijas pateikti Šiaulių APGV atsakingam darbuotojui;

– perspėti ir informuoti rajono savivaldybės civilinės saugos sistemos subjektus;

– informuoti rajono savivaldybės administracijos direktorių, jeigu yra gautas nurodymas iš Šiaulių

APGV dėl gyventojų ir civilinės saugos sistemos perspėjimo;

– paruoštą (patikslintą) informaciją apie įvykį (situaciją), pranešimo tekstą ir rekomendacijas

gyventojams perduoti visuomenės informavimo priemonėms (Šiaulių regiono radijo ir televizijos stotys

(PRIEDAS Nr. ), nurodant jiems informacijos paskelbimo laiką – nuo sirenų įjungimo praėjus ne vėliau

kaip 3 min.;

– jeigu yra gautas pranešimas apie avariją Valstybinės reikšmės ir (ar) pavojingame objekte, apie

tai reikia informuoti rajono savivaldybės administracijos direktorių ir elgtis pagal jo duotus nurodymus.

2) nurodytu laiku įjungti centralizuoto valdymo sirenas;

3) kontroliuoti perspėjimo sistemos veikimą;

4) informuoti asmenis, davusius nurodymą perspėti ir informuoti gyventojus, civilinės saugos

sistemos subjektus, Šiaulių APGV atsakingą darbuotoją apie nurodymų įvykdymą;

5) ,,GPIS darbo registravimas“ žurnale nuoseklia tvarka įrašyti visus gautus nurodymus ir atliktus

veiksmus.

Savivaldybėje yra įdiegiama gyventojų perspėjimo sistema galinti perduoti tekstinį pranešimą

rajono gyventojams į mobiliuosius telefonus.

Atsakingas darbuotojas gavęs pranešimą apie susidariusią ar gręsiančią ekstremaliąją situaciją,

informuoja gyventojus iš tam įrengtos darbo vietos adresu Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai.

22

2. Atsakingo darbuotojo veiksmai dėl techninių kliūčių neveikiant perspėjimo ir informavimo

sistemai

Sutrikus rajono savivaldybės teritorijoje esančiai centralizuoto valdymo perspėjimo ir informavimo

sistemai, rajono savivaldybės civilinės saugos darbuotojas gavęs pranešimus apie perspėjimo ir

informavimo sistemos sutrikimus, aparatūros gedimus nedelsiant apie tai informuoja individualios V.

Sipavičiaus įmonės darbuotojus, atliekančius perspėjimo sistemos techninę priežiūrą, Priešgaisrinės

apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus ir Šiaulių

apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus darbuotojus.

Greitai nepašalinus gedimų gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos

įstaigos, ūkio subjektai perspėjami ir informuojami visomis turimomis ryšio priemonėmis, per

pasiuntinius, vykstančius specialios paskirties automobiliais, turinčiais garso stiprinimo įrangą, arba

kitomis transporto priemonėmis.

3. Pasiuntinių, kurie privalo informuoti gyventojus tose gyvenamosiose vietovėse, kuriuose

nėra sirenų arba nėra galimybių panaudoti kitų įspėjamųjų garsinių priemonių, tvarka

Gyvenamosiose vietovėse (teritorijose), kuriose nėra sirenų arba nėra galimybių panaudoti kitų

įspėjamųjų garsinių priemonių, gyventojai, kitos įstaigos, ūkio subjektai perspėjami ir informuojami per

pasiuntinius: seniūnus, seniūnijų darbuotojus, seniūnijų seniūnaičius, bendruomenės atstovus ir kt.

Pasiuntinių, kurie privalo informuoti gyventojus tose gyvenamosiose vietovėse, kuriuose nėra

sirenų arba nėra galimybių panaudoti kitų įspėjamųjų garsinių priemonių, sąrašas pateiktas plano

PRIEDE Nr. 21.

V. INFORMACIJOS APIE EKSTREMALŲJĮ ĮVYKĮ AR SITUACIJĄ GAVIMO IR

PERDAVIMO TVARKA

1. Informacijos gavimas ir perdavimas apie ekstremalųjį įvykį ar situaciją

Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją Šiaulių rajono

savivaldybėje tvarkos aprašas patvirtintas administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr.

A-1360 (PRIEDAS Nr. 6).

Tvarkos aprašas reglamentuoja informacijos apie įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį,

gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją (toliau – informacija) teikimą Šiaulių rajono savivaldybės

administracijos civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausiajam specialistui ir perdavimą atsakingoms

institucijoms bei informacijos teikėjams.

Civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausiasis specialistas yra atsakingas už informacijos priėmimą

iš atsakingų institucijų ir informacijos tiekėjų, jos perdavimą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamentui, Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir atsakingoms bei suinteresuotoms

institucijoms.

Kai sušaukiamas rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (ESOC) už

informacijos priėmimą bei perdavimą yra atsakinga rajono savivaldybės ESOC Informacijos valdymo

grupė. Jos funkcijos ekstremaliųjų situacijų atvejais:

– rinkti ir registruoti informaciją apie ekstremaliąją situaciją, jos valdymą ir padarinių šalinimą;

– išanalizuotą ir įvertintą informaciją apie ekstremaliąją situaciją, suderinusi su ESOC

koordinatoriumi, perduoti ES operacijos vadovui;

23

Savivaldybės ESOC

koordinatorius

ESOC Informacijos

valdymo grupė

ESOC Visuomenės

informavimo grupė

Seniūnijų

seniūnai

Žiniasklaida

Gyventojai CS sistemos

subjektai

PAGD prie

VRM

Šiaulių APGV

Bendrasis

pagalbos

centras 112

Savivaldybės

administracijos civilinės

saugos specialistas

Savivaldybės ESK komisija

Savivaldybės administracijos

direktorius, ESK pirmininkas

ES operacijų

vadovas

Informacijos teikėjai iš įvykio vietos arba situacijos židinio

žodinis informacijos perdavimas; apsikeitimas informacija žodžiu;

posėdžių protokolų kopijų pateikimas;

pranešimų formų (ES-1, ES-2 ir ES-3) perdavimas

– perduoti ESK ir ES operacijų vadovo sprendimus bei kitą aktualią informaciją civilinės saugos

sistemos pajėgoms ir kitiems šios sistemos subjektams.

Informacijos gavimo ir perdavimo schema

Išsamesnė schemos informacija pateikta plano PRIEDE Nr. 44.

1.1. Informacijos gavimas

Šiaulių APGV, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono

policijos komisariatas, Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Šiaulių valstybinė maisto

veterinarijos tarnyba, Šiaulių visuomenės sveikatos centras, seniūnijų seniūnai, įmonių, organizacijų ir

kitų įstaigų vadovai (toliau – informacijos teikėjai) informaciją priima, patikrina, patikslina ir nedelsiant

informuoja:

– civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausiąjį specialistą (tel. (8 42) 55 79 22,

mob. 8 686 92 933, e. paštu [email protected] )

– rajono savivaldybės administracijos direktorių, Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininką (tel.

(8 42) 59 65 55, faks. (8 42) 52 38 86, mob. 8 655 52 377, e. paštas [email protected] ).

Kai sušauktas rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (ESOC):



24

– ESOC Informacijos valdymo grupės vadovę (tel. (8 42) 59 66 59, faks. (8 42) 52 38 86, mob. 8

698 71288, e. paštas [email protected] ).

1.2 Informacijos perdavimas

Rajono savivaldybės administracijos direktorius, civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausiasis

specialistas gavę atitinkamą informaciją ją patikrina, įvertina ir perduoda informaciją rajono civilinės

saugos sistemos pajėgoms, suinteresuotoms institucijoms, seniūnijoms, kurių teritorijoje prognozuojama,

ar susidarė ekstremalusis įvykis ar ekstremalioji situacija.

Minėta informacija civilinės saugos sistemos pajėgoms ir suinteresuotoms institucijoms

perduodama telefonu pajėgų ir institucijų vadovui ar jo įgaliotam asmeniui.

Asmuo, atsakingas už informacijos teikimą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui

bei Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai informaciją teikia:

kai prognozuojama, kad bus pasiekti ar viršyti Vyriausybės patvirtinti ekstremaliųjų įvykių

kriterijai;

kai gresia ekstremalioji situacija;

kai pasiekti ar viršyti Vyriausybės patvirtinti ekstremaliųjų įvykių kriterijai;

kai susidarė ekstremalioji situacija.

Asmuo, atsakingas už informacijos teikimą, nustatytais atvejais nedelsiant telefonu teikia

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui atsakingų institucijų ir informacijos teikėjų pateiktą

informaciją, kurioje pateikiami šie duomenys:

1) trumpas įvykio, gresiančio ar įvykusio ekstremaliojo įvykio, gresiančios ar susidariusios

ekstremaliosios situacijos apibūdinimas (laikas, adresas, objektas, informacijos šaltinis,

priežastys, prognozės), priimami sprendimai, planuojami ar atlikti pirminiai veiksmai;

2) esami ir galimi pavojaus gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir

aplinkai šaltiniai;

3) ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pareigos, vardas, pavardė, telefono numeriai;

4) gelbėjimo darbų vadovo pareigos, vardas, pavardė, telefono numeriai.

Susidarius ekstremaliajai situacijai, informacija apie ją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamentui ir Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai pateikiama ne tik telefonu, bet ir

elektroniniu paštu ar faksu užpildžius pranešimų formas ES-1, ES-2 ir ES-3 (Žin., 2010, Nr. 94-

4963):

Forma ES-1 – teikiamas pirminis pranešimas apie susidariusią ekstremaliąją situaciją (PRIEDAS

Nr. 38). Šis pranešimas perduodamas kiek galima greičiau nuo ekstremaliosios situacijos susidarymo

pradžios, bet ne vėliau kaip per 2 valandas nuo gelbėjimo darbų pradžios;

Forma ES-2 – teikiamas pranešimas apie atliekamus gelbėjimo darbus, susidariusią ekstremaliąją

situaciją (PRIEDAS Nr. 39). Šis pranešimas teikiamas kas 4 valandas nuo pirminio pranešimo apie susidariusią ekstremaliąją situaciją pateikimo;

Forma ES-3 – teikiamas pranešimas apie ekstremaliosios situacijos likvidavimą (PRIEDAS Nr.

40). Šis pranešimas teikiamas pašalinus ekstremaliosios situacijos padarinius.

Jeigu informacija apie susidariusią ekstremaliąją situaciją išsamiai pateikta formoje ES-1, o

ekstremaliosios situacijos vietoje padėtis nesikeičia, forma ES-2 nepildoma.


25

Informacija apie įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį ir gresiančią ekstremaliąją situaciją

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui teikiama telefonu, faksu arba elektroniniu paštu,

formos nepildomos.

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžių protokolų kopijos ne vėliau kaip per 12

valandų nuo posėdžio pabaigos, elektroniniu paštu ar faksu pateikiamos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamentui ir Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai.

Informacijai priimti ir perduoti tarp rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos ir

ekstremaliųjų situacijų operacijų centro naudojamas linijinis ir mobilusis telefono ryšys. Šiaulių rajono

savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos ir operacijų centro narių kontaktiniai duomenys pateikti

plano PRIEDE Nr. 2.

Tarp civilinės saugos sistemos pajėgų ir suinteresuotų institucijų ryšys palaikomas linijiniu ir

mobiliuoju telefoniniu ryšiu bei elektroniniu paštu. Šiaulių rajono savivaldybės civilinės saugos sistemų

pajėgų, suinteresuotų institucijų, savivaldybės ESK, ESOC vadovų, gretimų savivaldybių ESK ir ESOC

vadovų kontaktiniai duomenys pateikti plano PRIEDE Nr. 2.

Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tarp rajono civilinės

saugos sistemos pajėgų ir suinteresuotų institucijų schema pateikta plano PRIEDE Nr. 31.

Informacijos apie ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją priėmimo–perdavimo Šiaulių

apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, schema

pateikta plano PRIEDE Nr. 32.

2. Informacijos teikimas gyventojams ekstremaliųjų įvykių ar situacijų metu

Už informacijos teikimą gyventojams ekstremaliųjų įvykių ar situacijų metu yra atsakinga

Savivaldybės administracijos vyriausioji kalbos tvarkytoja, atstovė spaudai ir savivaldybės ESOC

Visuomenės informavimo grupė. Grupės funkcijos ekstremaliųjų situacijų metu:

– nustatyta tvarka organizuoti perspėjimą ir informavimą apie ekstremaliąją situaciją,

galimus padarinius ir šalinimo priemones, apsisaugojimo poveikio būdus;

– rengti su ekstremaliąja situacija susijusius informacinius pranešimus visuomenei;

– organizuoti spaudos konferencijas.

Rajono savivaldybės ESOC Visuomenės informavimo grupės narių kontaktai nurodyti plano

PRIEDE Nr. 2.

Informacija rajono gyventojams apie gresiantį ar susidariusį ekstremalųjį įvykį ar situaciją bus

teikiama per regioninį laikraštį ,,Šiaulių kraštą“, savivaldybės internetinį puslapį www.siauliuraj.lt, Šiaulių

regiono radijo ir televizijos stotis, seniūnijų seniūnus, seniūnaičius, bendruomenės pirmininkus

(PRIEDAS Nr. 21).

Šiaulių rajono savivaldybėje veiks ,,karštoji linija“ – tel. (8 42) 59 66 42, el. paštas

[email protected].

http://www.siauliuraj.lt/


26

VI. GYVENTOJŲ EVAKAVIMO ORGANIZAVIMAS

1. Gyventojų evakavimas

Gyventojų evakavimas – dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos organizuotas

gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant

jiems gyvenamąsias patalpas.

Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai arba karo padėties atveju Lietuvos Respublikos

Vyriausybei paskelbus gyventojų evakavimą, atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos, karo veiksmų

sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, sprendimą evakuoti gyventojus priima:

Administracijos direktorius:

– kai gyventojai evakuojami iš vienos savivaldybės teritorijos į kitos (negretimos)

savivaldybės teritoriją (dėl gyventojų evakavimo iš savivaldybės teritorijos);

– kai gyventojai evakuojami į ar (iš) gretimos savivaldybės teritorijos;

– kai gyventojai evakuojami vienos savivaldybės teritorijoje.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas:

– kai gyventojai evakuojami iš vienos savivaldybės teritorijos į kitos (negretimos)

savivaldybės teritoriją (kai gyventojai evakuojami iš vienos savivaldybės teritorijos

į kitos (negretimos) savivaldybės teritoriją).

Gyventojų evakavimą savivaldybėje organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus

sudaryta gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija. Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija pradeda

funkcionuoti gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai (ar karo padėties metu), kai savivaldybės

administracijos direktorius, įvertinęs susidariusią situaciją, priima sprendimą dėl gyventojų evakavimo ir

laikino jų apgyvendinimo.

Įvykio ar ekstremaliojo įvykio metu sprendimą dėl skubaus gyventojų iškeldinimo iš

ekstremaliosios situacijos židinio priima gelbėjimo darbų vadovas.

Šiaulių rajono savivaldybės Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija (toliau – GEP Komisija)

(PRIEDAS Nr. 5), organizuoja gyventojų evakavimą, priėmimą, laikinų gyvenamųjų patalpų ir

gyvybiškai būtinų paslaugų: gyventojų aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, medikamentais, švariais

drabužiais ir kitų (toliau – būtiniausios paslaugos), suteikimą.

Kai gyventojai evakuojami iš vienos savivaldybės į kitą, gyventojų evakavimą organizuoja

savivaldybės, iš kurios evakuojami gyventojai, GEP Komisija, o gyventojų priėmimą, laikinųjų

gyvenamųjų patalpų ir būtiniausių paslaugų jiems suteikimą – savivaldybės, į kurią evakuojami

gyventojai, GEP Komisija.

2. Gyventojų evakavimo tvarka

Gyventojų evakavimui organizuoti savivaldybėje įkuriami punktai:

➢ gyventojų surinkimo;

➢ tarpiniai gyventojų evakavimo;

➢ gyventojų priėmimo.

Atsižvelgdamas į ekstremaliosios situacijos, karo veiksmų sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar

sveikatai, galimą ekstremaliosios situacijos plitimo kryptį, savivaldybės administracijos direktorius, o karo

27

padėties atveju – karo komendantas pasirenka gyventojų evakavimo maršrutą ir nustato, per kuriuos

gyventojų surinkimo, tarpinius gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktus bus vykdomas

gyventojų evakavimas.

❖ Kai ekstremaliosios situacijos pobūdis nereikalauja užteršimo kontrolės arba sanitarinio

švarinimo, gyventojai iš gyvenamosios vietos (darbo vietos) tiesiogiai arba per gyventojų surinkimo

punktus evakuojami iki gyventojų priėmimo punktų (laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų) savivaldybės,

evakuojančios gyventojus, transporto priemonėmis.

❖ Kai dėl cheminio, radiacinio ar biologinio užteršimo reikalingas sanitarinis žmonių

švarinimas, gyventojai evakuojami šiais būdais:

iš gyvenamosios vietos (darbo vietos) tiesiogiai arba per gyventojų surinkimo punktus iki

tarpinių gyventojų evakavimo punktų – savivaldybės, evakuojančios gyventojus, transporto priemonėmis;

nuo tarpinių gyventojų evakavimo punktų iki gyventojų priėmimo punktų (laikinai suteiktų

gyvenamųjų patalpų) – savivaldybių, priimančių evakuojamus gyventojus, transporto priemonėmis.

Paskelbus evakavimo pradžią, gyventojai, kurie turi galimybę evakuotis savarankiškai, išklausę

informaciją apie evakavimą per visuomenės informavimo priemones, evakuojasi nuosavomis transporto

priemonėmis.

Gyventojai, kurie evakuojasi nuosavomis transporto priemonėmis, privalo vykti per tarpinius

gyventojų evakavimo punktus.

Gyventojų surinkimo, tarpiniuose gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktuose gyventojams teikiamos būtiniausios paslaugos, užtikrinama viešoji tvarka ir visuomenės sveikatos sauga,

prireikus teikiamos būtinajai medicinos pagalbai priskiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos,

psichologinė ir socialinė pagalba.

GEP Komisija organizuoja savivaldybių transporto priemonių paskirstymą gyventojų surinkimo

punktams, šių transporto priemonių kolonų palydą, apsaugą ir informacijos apie gyventojų evakavimą

teikimą visuomenei.

Atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos pasekmes (padarinius) gyventojų evakavimas gali būti:

laikinas, ilgalaikis ir negrįžtamas.

Gyventojų evakavimo organizavimo schema

Gyventojų surinkimo punktas

Žmonių sanitarinis švarinimas ir

transporto nukenksminimas

Tarpinis evakavimo

punktas

Gyventojų priėmimo punktas

(Evakuotų žmonių apgyvendinimo vieta)

Pavojinga sveikatai ir gyvybei teritorija

28

3. Gyventojų evakavimo punktai, jų paskirtis, struktūra ir uždaviniai

3.1. Gyventojų surinkimo punktas

Gyventojų surinkimo punktų paskirtis – surinkti gyventojus ir organizuoti jų evakavimą.

GEP Komisija gyventojų surinkimo punktuose organizuoja:

a) gyventojų ir transporto priemonių apskaitos tvarkymą;

b) gyventojų suskirstymą į grupes ir jų aprūpinimą transporto priemonėmis;

c) transporto priemonių kolonų sudarymą;

d) gyventojų įlaipinimą į savivaldybės transporto priemones.

Gyventojų surinkimo punkto struktūra

Gyventojų surinkimo punktų grupių uždaviniai:

– kontroliuoti transporto atvykimą į punktą;

– tvarkyti evakuojamų gyventojų ir transporto apskaitą;

– skirstyti evakuojamuosius į grupes ir aprūpinti transporto priemonėmis;

– sudaryti transporto kolonas;

– organizuoti evakuojamų gyventojų įsodinimą į savivaldybės transporto priemones;

– palaikyti viešąją tvarką;

– užtikrinti sveikatos apsaugą;

– teikti būtiniausias paslaugas.

Gyventojų surinkimo punktų sąrašas:

Eil.



[email protected]


[email protected]


[email protected]


[email protected]

5. Kuršėnų

kaimiškoji

V. Dambrausko g. 17, Kuršėnai, tel.: (8 41) 58 14 40 /

50 80 71, [email protected]

6. Kuršėnų

miesto

J. Basanavičiaus g. 5, Kuršėnai, tel.: (8 421) 58 16 44 / 58 26 02,

[email protected]

Punkto viršininkas

Transporto apskaitos grupė

Gyventojų apskaitos grupė Gyventojų įsodinimo į transportą

ir kolonų formavimo grupė







29


[email protected]


[email protected]


[email protected]


[email protected]

11. Šiaulių

kaimiškoji

Vilniaus g. 324, Vijolių k., tel.: (8 41) 59 66 92 / 59 66 93,

[email protected]

3.2.Tarpinis gyventojų evakavimo punktas

Tarpinių gyventojų evakavimo punktų paskirtis – registruoti atvykstančius gyventojus, tikrinti jų

cheminį užterštumą, vykdyti dozimetrinę kontrolę ir siųsti gyventojus į gyventojų priėmimo punktus.

GEP Komisija tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose organizuoja:

a) atvykstančių gyventojų registravimą;

b) gyventojų užterštumo kontrolę;

c) gyventojų sanitarinį švarinimą;

d) transporto priemonių užterštumo kontrolę ir švarinimą;

e) gyventojų perlaipinimą iš transporto priemonių, vykusių per užterštą teritoriją, į švarias

transporto priemones;

f) gyventojų ir transporto priemonių apskaitos tvarkymą.

Tarpinio gyventojų evakavimo punkto struktūra

Tarpinio gyventojų evakavimo punkto grupių uždaviniai:

– registruoti atvykstančius gyventojus;

– atlikti gyventojų užterštumo kontrolę;

– vykdyti gyventojų sanitarinį švarinimą;

– atlikti transporto priemonių užterštumo kontrolę ir švarinimą;

– atlikti gyventojų perlaipinimą iš transporto priemonių, vykusių per užterštą teritoriją

į švarias transporto priemones;

– tvarkyti gyventojų ir transporto priemonių apskaitą;

Punkto viršininkas

Punkto administracija Transporto apskaitos grupė

Evakuojamų gyventojų

registracijos grupė

Gyventojų radiometrinės

kontrolės grupė

Autotransporto ir technikos

dezaktyvavimo punktas

Ryšių ir informavimo grupė

Sanitarinio švarinimo punktas






30

– atlikti atvykusių žmonių sanitarinį švarinimą;




Tarpinio gyventojų evakavimo punktų sąrašas:

Eil.



[email protected]


[email protected]


[email protected]


[email protected]

5. Kuršėnų kaimiškoji V. Dambrausko g. 17, Kuršėnai, tel.: (8 41) 58 14 40 /

50 80 71, [email protected]

6. Kuršėnų miesto J. Basanavičiaus g. 5, Kuršėnai, tel.: (8 421) 58 16 44 / 58 26 02,

[email protected]


[email protected]


[email protected]


[email protected]


[email protected]

11. Šiaulių kaimiškoji Vilniaus g. 324, Vijolių k., tel.: (8 41) 59 66 92 / 59 66 93,

[email protected]

12. Šiaulių rajono

kultūros centras

Ventos g. 11, Kuršėnai, Jovita Lubienė, (8-41)52 36 98/ (8-41) 52 36 98;

[email protected]

3.3. Gyventojų priėmimo punktas

Gyventojų priėmimo punktų paskirtis – pasitikti atvykstančius gyventojus, suskirstyti juos į grupes

ir palydėti iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų.

GEP Komisija gyventojų priėmimo punktuose organizuoja:

a) atvykstančių gyventojų priėmimą;

b) gyventojų suskirstymą į grupes;

c) gyventojų grupių pristatymą į jiems laikinai suteiktas gyvenamąsias patalpas;

d) gyventojų ir transporto priemonių apskaitos tvarkymą.













31

Gyventojų priėmimo punkto struktūra

Gyventojų priėmimo punkto grupės uždaviniai:

– priimti atvykstančius žmones;

– suskirstyti į grupes;

– pristatyti gyventojus į laikinai suteiktas gyvenamąsias patalpas;

– tvarkyti gyventojų ir transporto apskaitą;




Visuose minėtuose punktuose gyventojams teikiamos būtiniausios paslaugos, užtikrinama viešoji

tvarka ir visuomenės sveikatos sauga, prireikus teikiamos būtinajai medicinos pagalbai priskiriamos

asmens sveikatos priežiūros paslaugos, psichologinė ir socialinė pagalba.

Gyventojų evakavimo punktų įkūrimo vietų sąrašas pateiktas plano PRIEDE Nr.22.

Visuomeninės paskirties objektų, kuriuose laikinai galima apgyvendinti gyventojus, sąrašas


Gyventojų grįžimas į gyvenamąsias vietas

Sprendimą dėl gyventojų grįžimo į gyvenamąsias vietas, nustačius, kad ekstremaliosios situacijos

ar karo veiksmų sukelto pavojaus gyventojų gyvybei ar sveikatai nebėra, priima savivaldybės

administracijos direktorius:

– kai gyventojai buvo evakuoti į kitos savivaldybės teritoriją:

– kai gyventojai buvo evakuoti vienos savivaldybės teritorijoje.

Gyventojų grįžimą į gyvenamąsias vietas organizuoja tos savivaldybės, į kurios teritoriją

grąžinami gyventojai, GEP Komisija.

Punkto viršininkas

Gyventojų priėmimo grupė Gyventojų ir transporto apskaitos grupė

Gyventojų suskirstymo grupė Gyventojų pristatymo į laikinas gyvenamąsias

patalpas grupė

32

4. Galimi evakavimo maršrutai ir kryptys

– evakavimo maršrutas Nr. 1 (Vakarų kryptimi)

– evakavimo maršrutas Nr. 2 (Rytų kryptimi)

– evakavimo maršrutas Nr. 3 (Šiaurė kryptimi)

– evakavimo maršrutas Nr. 4 (Pietų kryptimi)

– gyventojų surinkimo punktas;

- gyventojų priėmimo punktas;

33

– tarpinis evakavimo punktas

Pagal susidariusią ekstremaliąją situaciją galimi ir kiti evakavimo maršrutai bei kryptys.

Atsižvelgiant į susidariusią ekstremaliąją situaciją rajono gyventojai būtų evakuojami ne tik pagrindiniais

maršrutais, bet ir aplinkiniais rajono keliais. Evakavimo kryptys ir maršrutai nurodyti plano PRIEDE Nr.

5. Gyventojams evakuoti ekstremaliųjų situacijų atvejais būtinos priemonės ir materialiniai ištekliai

Gyventojams evakuoti ekstremaliųjų situacijų atvejais ūkio subjektų, įstaigų, organizacijų

turima transporto priemonių suvestinė nurodyta plano PRIEDE Nr. 26.

Jeigu evakuojamų žmonių kiekis bus didelis, bus pasitelktas papildomas kitų ūkio subjektų,

įmonių, įstaigų transportas.

Neužtenkant savivaldybėje turimų transporto priemonių numatoma kreiptis į gretimas

kaimynines savivaldybes, su kuriomis sudarytos tarpusavio pagalbos teikimo sutarys bei planai

(PRIEDAI Nr.33).

Vykdant evakavimą, numatoma, kad evakuojamų mašinų kolonas lydės greitosios medicinos

pagalbos ekipažai. Kiek ekipažų ir kokios sudėties, bus nuspręsta evakuacijos pradžioje savivaldybės

Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdžio metu.

Viešosios tvarkos palaikymą ir eismo reguliavimą keliuose, evakavimo metu vykdys

policijos komisariato kelių policijos pareigūnai. Konkretų ekipažų kiekį, pagal suformuotų

automobilių kolonų skaičių, nustatys savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.

Viešosios tvarkos palaikymą nelaimės zonoje ir evakuotų gyventojų priėmimo vietose

užtikrins Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Policijos pareigūnai taip pat

prižiūrės, kad nebūtų grobstomas savo būstus palikusių gyventojų turtas.

6. Kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 529 (Žin.,

2010, Nr. 56-2756) ,,Dėl Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“

reikalavimais, savivaldybės administracijos direktorius nustato kolektyvinės apsaugos statinių poreikį

savivaldybės teritorijoje. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. A-191 yra patvirtintas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje esančių kolektyvinės

apsaugos statinių sąrašas.

Minimalus kolektyvinės apsaugos statinių poreikis savivaldybės teritorijoje nustatomas

atsižvelgiant į apskaičiuotą minimalų kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugomų savivaldybės

gyventojų skaičių, kai vienam gyventojui tenka 1,5 kv. metro statinio ar patalpos. Minimalus kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugomų savivaldybės gyventojų skaičius rajone –

8152.

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, esančių kolektyvinės apsaugos statinių suvestinė pateikta

plano PRIEDE Nr.22 .

Sudarytoje rajono kolektyvinių apsaugos statinių ir gyventojų laikino apgyvendinimo vietų

suvestinėje paskaičiuota, kad pastaruose galima apsaugoti ir apgyvendinti apie 11300 gyventojų.

34

VII. GRESIANČIŲ AR ĮVYKUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ ĮVYKIŲ AR GRESIANČIŲ

AR SUSIDARIUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO

ORGANIZAVIMAS IR KOORDINAVIMAS

1. Civilinės saugos sistemos parengties lygiai, jų skelbimas ir atšaukimas

Siekiant pasirengti greitai ir tinkamai likviduoti ekstremaliąsias situacijas ir šalinti galimų

ekstremaliųjų situacijų padarinius, nustatoma šių lygių civilinės saugos sistemos parengtis:

1) pirmo (kasdieninio) lygio – kai civilinės saugos sistemos subjektai vykdo strateginiuose ir

metiniuose veiklos planuose numatytas prevencines civilinės saugos priemones ir atlieka savo funkcijas

likviduojant įvykius;

2) antro (sustiprinto) lygio – kai civilinės saugos sistemos subjektai pasirengę pereiti į visiškos

parengties lygį ir valdyti ekstremaliąsias situacijas;

3) trečio (visiškos parengties) lygio – kai civilinės saugos sistemos subjektai pasirengę vykdyti

užduotis ir funkcijas ekstremaliųjų situacijų metu, pasitelkiami žmogiškieji ir materialiniai ištekliai,

sušaukiami ekstremaliųjų situacijų komisijos ir operacijų centro nariai, parengiamos būtinos paimti iš

valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargos.

Civilinės saugos sistemos subjektai kasdieninėje veikloje veikia pirmu (kasdieniniu) parengties

lygiu.

Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, antrą (sustiprintą) ir trečią

(visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį skelbia ir atšaukia savivaldybės

administracijos direktorius. Už minėtų lygių priemonių vykdymą atsako atitinkamų civilinės saugos

sistemos subjektų vadovai.

Atitinkamas civilinės saugos sistemos parengties lygis skelbiamas, taip pat ir atšaukiamas šia

tvarka:

1) savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovas ir (ar) valstybės ir savivaldybės

institucijos ir įstaigos vadovas ir (ar) pavojingo objekto vadovas raštišku prašymu (ESK pateiktame

prašyme turi būti nurodyti atitinkamo civilinės saugos sistemos parengties lygio skelbimo (atšaukimo)

pagrindai) prašo savivaldybės ESK siūlyti administracijos direktoriui skelbti (atšaukti) atitinkamą

civilinės saugos sistemos parengties lygį;

2) savivaldybės ESK, posėdyje apsvarsčiusi gautą prašymą, nusprendžia, ar teikti administracijos

direktoriui pasiūlymą skelbti (atšaukti) atitinkamą civilinės saugos sistemos parengties lygį;

3) administracijos direktorius, gavęs savivaldybės ESK pasiūlymą skelbti (atšaukti) atitinkamą

civilinės saugos sistemos parengties lygį, priima sprendimą dėl atitinkamo parengties lygio skelbimo

(atšaukimo);

4) nedelsiant apie civilinės saugos sistemos parengties lygio paskelbimą ar atšaukimą

informuojamas PAGD prie VRM, gyventojai, savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio

subjektai.

2. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimas ir atšaukimas

Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai įvykis atitinka, pasiekia ar viršija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir yra bent viena iš šių

sąlygų:

1) ekstremalusis įvykis savivaldybėje pasiekia tokį mastą, kai iš nuolatinės gyvenamosios vietos

evakuojama daugiau kaip 300 gyventojų;

35

2) savivaldybėje ekstremaliojo įvykio padariniai sutrikdo daugiau kaip 500 gyventojų būtiniausias

gyvenimo (veiklos) sąlygas ir ši padėtis trunka ilgiau kaip 24 valandas;

3) ekstremaliojo įvykio padariniai išplinta savivaldybės teritorijoje, kurios bendras plotas viršija du

trečdalius visos savivaldybės teritorijos bendrojo ploto;

4) gelbėjimo, paieškos, neatidėliotini darbai ir ekstremaliųjų įvykių likvidavimas savivaldybės

teritorijoje užtrunka ilgiau kaip 24 valandas;

5) ekstremalusis įvykis susidaro savivaldybės teritorijoje esančiame pavojingame ar valstybinės

reikšmės objekte arba dėl ekstremaliojo įvykio sutrinka ar sutrikdoma tokio objekto kontrolė ar

funkcionavimas;

6) prašoma iš 3 ar daugiau gretimų savivaldybių pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo,

paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliajam įvykiui likviduoti ir jo padariniams šalint i,

kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka.

Savivaldybės ESK, susipažinusi su gelbėjimo darbų vadovo, savivaldybės ES operacijų vadovo ar

savivaldybės ESK įgalioto asmens informacija apie gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos

pobūdį ir mastą savivaldybėje, nedelsdama nusprendžia, ar teikti savivaldybės administracijos direktoriui

pasiūlymą skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Sprendimą dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimo savivaldybėje priima

savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės ESK, susipažinusi su gelbėjimo darbų vadovo, savivaldybės ES operacijų vadovo ar

savivaldybės ESK įgalioto asmens informacija apie ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių

šalinimo darbų pabaigą savivaldybėje, nusprendžia, ar teikti savivaldybės administracijos direktoriui

pasiūlymą atšaukti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Likvidavus ekstremaliąją situaciją ir pašalinus jos padarinius, sprendimą dėl savivaldybės lygio

ekstremaliosios situacijos atšaukimo priima savivaldybės administracijos direktorius.

Jeigu dėl ekstremaliojo įvykio susidaro padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų

gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, padaryti kitą žalą ir kuri

apima ne visą savivaldybės teritoriją, savivaldybės lygio ekstremalioji situacija gali būti skelbiama ir

atšaukiama ne visoje savivaldybės teritorijoje, o jos dalyje.

3. Savivaldybės ESK ir ESOC aktyvavimas

Šiaulių rajono savivaldybėje už gyventojų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų įstaigų,

ūkio subjektų perspėjimo ir informavimo organizavimą apie gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį ir

gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir

apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus yra atsakingas vyriausiasis specialistas civilinei

saugai.

Civilinės saugos specialistas, kada ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis atitinka

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus Ekstremalių įvykių kriterijus (Žin., 2006, Nr. 29-

1004; 2009, Nr. 153-6928; 2011, Nr. 107-5059), savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu per

30-40 minučių organizuoja savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos narių sukvietimą.

Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijai nusprendus (ar savivaldybės administracijos

direktoriui nurodžius) kartu su savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatoriumi, per

30-50 minučių sušaukiami savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai arba jo darbo

36

grupių dalis ir organizuojamas jų darbas, vadovaujantis savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų

centro nuostatais (PRIEDAS NR. 4).

Šiaulių rajono savivaldybės lygio Ekstremaliosios situacijos valdymo schema

– valdymas - - - - - – keitimasis informacija

Ekstremalioji situacija

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų

centro vadovas (koordinatorius)

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų

centras

Ūkio subjektų ekstremaliųjų situacijų operacijų

centrai

Ūkio subjektų vadovai, atsakingi už informacijos

priėmimą ir perdavimą ūkio subjektų

darbuotojams Gelbėjimo darbų vadovas

Darbų koordinavimo štabas

ES operacijų vadovas

37

4. Savivaldybės administracijos bei savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmai likviduojant ekstremaliuosius įvykius ar

situacijas bendrų veiksmų koordinavimo tvarka

Savivaldybės administracijos bei savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų veiksmai likviduojant ekstremaliuosius įvykius ar situacijas, šalinant jų padarinius,

atliekant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, atitinkančius arba viršijančius Ekstremalių įvykių

kriterijus (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 1503 (Žin., 2010,

Nr. 125-6425)):

4.1. Pastatų ir statinių gaisrai (sprogimai), gaisrai atvirose teritorijose

GAISRAS – nekontroliuojamas degimas, padarantis didelius materialinius nuostolius ir sukeliantis

grėsmę žmonių sveikatai bei gyvybei.

Gamtiniai gaisrai pagal jų pasireiškimo ir intensyvumo vietą skirstomi į:

▪ aukštuminius, kai dega medžiai, jų lajos;

▪ antžeminius, kai dega miško paklotė, trakas;

▪ požeminius, kai dega durpingas dirvožemio sluoksnis.

Degumo klasė Medynų rūšys Galimo gaisro rūšis

I - (didelio gamtinio

degumo miškai)

Spygliuočių jaunuolynai iki 40 metų;

pušynai, eglynai; durpingas dirvožemis

Per visą sausringą metų laikotarpį gali kilti

žemutiniai, viršutiniai ir durpiniai požeminiai

gaisrai

II – (vidutinio gamtinio

degumo miškai)

Spygliuočių jaunuolynai iki 40 metų;

pušynai ir eglynai; nedidelė dalis

lapuočių; nusausintų augaviečių

medynai

Ilgiau užsitęsus sausringam laikotarpiui

spygliuočių medynuose galimi žemutiniai,

nusausintų augaviečių medynuose viršutiniai

bei požeminiai gaisrai

III – (mažo gamtinio

degumo miškai)

Visų rūšių medžiai ir lapuočių

medynai

Dėl užsitęsusios sausros gali kilti žemutiniai

gaisrai

Galimi padariniai Padarinius įvertinantys kriterijai

Matavimo vnt. įvertinimas, dydis, kritinė riba

Ekstremalaus įvykio lygmenyje

Žūtis (mirtis) žmonių skaičius ≥ 5

Sutrikdyta sveikata žmonių skaičius ≥ 10

38

CO ir kietųjų dalelių vidutinė paros

koncentracija (KD10) lygi nustatytai ribinei

vertei arba ją viršija

kartai ≥ 20

Gaisro plitimas kelia pavojų miškams (parkams,

miško masyvams)

bendras pažeistas plotas, ha ≥ 25

Durpynų ar durpingų pievų degimas, smilkimas faktas yra

Gaisras apima 1/3 saugomos teritorijos

(draustinio, regioninio ir nacionalinio parko,

rezervato) teritorijos ploto

faktas yra

Ekstremaliosios situacijos paskelbimo sąlygos:

• Gaisro likvidavimas užtruko ilgiau nei 24 val.;

• Gaisro gesinimui mobilizuojamos pajėgos iš 3 - jų ir daugiau gretimų savivaldybių;

• Dėl gaisro keliamo pavojaus iš nuolatinės gyvenamosios vietos evakuojama daugiau nei 300 gyventojų;

• Dėl gaisro sukeltų padarinių sutriko būtiniausios gyvenimo sąlygos gyvenimo sąlygos daugiau kaip 500

gyventojų ir ši padėtis trunka ilgiau kaip 24 val.

► Ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai ir gyvenamųjų namų, kuriuose kilo gaisras

gyventojai:

- skubiai organizuoja gaisro gesinimą savo pajėgomis ir gaisro plėtimosi sustabdymą;

– operatyviai informuoja apie gaisrą ir 112 tarnybą;

– perspėja apie pavojų darbuotojus, artimiausius gyventojus ir kaimynystėje esančius subjektus;

– organizuoja darbuotojų (žmonių) evakavimą iš pavojingos sveikatai ir gyvybei patalpos, pastato

ar teritorijos;

– po gaisro atlieka patirtų nuostolių vertinimą, teikia duomenis apie tai draudimo kompanijai ir

savivaldybės administracijai.

► Miškų urėdijos ir durpynus eksploatuojantis ūkio subjektas:

- skubiai organizuoja gaisro gesinimą savo pajėgomis ir gaisro plėtimosi sustabdymą, apsauginių

juostų darymą;

- operatyviai informuoja bendrąjį pagalbos centrą apie gaisrą;

- taiko visas prevencines priemones ir organizuoja gaisrų gesinimo technikos miškų

gaisrams gesinti panaudojimą;

– telkia turimus žmogiškuosius resursus gaisrų gesinimui;

– perspėja apie pavojų artimiausius gyventojus, įmones, įstaigas;

– teikia informaciją rajono aplinkos apsaugos institucijoms ir rajono savivaldybės administracijai;

– po gaisro likvidavimo, vykdo gaisravietės stebėjimą;

– vertina patirtus nuostolius ir teikia tokius duomenis draudimo kompanijai ir savivaldybės

administracijai.

► Priešgaisrinė gelbėjimo ir savivaldybės priešgaisrinės tarnybos:

- vykdo ir koordinuoja gaisrų gesinimą, gyventojų evakavimą ir turto gelbėjimą;

- teikia pirmąją pagalbą nukentėjusiems;

- mobilizuoja tiesiogiai ir operatyviai pavaldžias pajėgas gaisro gesinimui;

- tiria gaisro priežastis ir dalyvauja ikiteisminio tyrimo procedūrose;

- teikia informaciją kitoms institucijoms ir savivaldybės administracijai;

39

- vykdo gelbėjimo darbų ir ES operacijų vadovo funkcijas;

- dalyvauja savivaldybės ESK ir ESOC veikloje.

► Policijos komisariatas:

– organizuoja eismo reguliavimą gaisro teritorijoje;

– organizuoja ekstremaliosios situacijos židinyje esančio valstybinio, visuomeninio ir privataus

turto apsaugą;

– vykdo į pavojaus zoną patenkančių gyventojų perspėjimą;

– organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą gyventojų susitelkimo, įlaipinimo į transportą,

išlaipinimo iš jo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, evakuojamųjų vežimo maršrutuose;

- organizuoja, koordinuoja evakuotų gyventojų registravimą laikinojo apgyvendinimo

vietose, jų apskaitos tvarkymą;

- organizuoja asmenų ir pareigūnų, nesusijusių su gelbėjimo darbais, patekimo į

ekstremaliosios situacijos židinį ribojimą, prireikus įveda leidimų sistemą;

- atlieka ikiteisminį tyrimą;

- teikią informaciją suinteresuotoms institucijoms ir savivaldybės administracijai;


► Greitosios medicinos pagalbos stotis:

- teikia skubią medicininę pagalbą nukentėjusiems ir vykdo jų transportavimą į medicinos įstaigas;

- prireikus organizuoja budėjimą prie ekstremaliosios situacijos židinio;

- teikia informaciją apie nukentėjusius suinteresuotoms institucijoms ir savivaldybės

administracijai.

► Regiono arba rajono visuomenės sveikatos priežiūros institucijos:

- vertina aplinkos komponentų taršos poveikį žmogaus sveikatai;

- teikia pasiūlymus dėl apsaugos ir prevencijos priemonių taikymo;


► Regiono arba rajono aplinkos apsaugos institucijos:

- organizuoja aplinkos taršos tyrimus, taršos poveikio aplinkai masto ir padarytos žalos nustatymą;

- atlieka teršalų sklaidos prognozes, teikia rekomendacijas ir jų kompetencijai priskirtą kitą

informaciją reaguojančioms institucijoms ir ES valdančioms struktūroms;


► Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius:

- organizuoja gyventojų evakavimą ir apgyvendinimą.

- vykdo numatytas funkcijas savivaldybės ESOC ir GEPK sudėtyje.

► Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius – padeda užtikrinti evakuotų

gyventojų laikiną apgyvendinimą KAS.

► Seniūnijų seniūnai:

- dalyvauja gyventojus perspėjant ir informuojant apie pavojų, taikytinas apsisaugojimo priemones

ir priimtus privalomai vykdyti sprendimus;

- vykdo priskirtas funkcijas savivaldybės ESOC Materialinio techninio aprūpinimo grupės ir

GEPK sudėtyse.

► UAB ,,Kuršėnų autobusų parkas“ – teikia žmonių pervežimo paslaugas, telkiant pagalbą ir

evakuojant gyventojus.

► Rajono savivaldybės ESK :

– savivaldybės administracijos direktoriaus (ESK pirmininko) sprendimu skubiai organizuoja ESK

posėdį;

– atsižvelgiant į EĮ ar ES mastą, gelbėjimo darbų apimtį, priima nutarimą dėl savivaldybės ESOC

aktyvavimo;

– teikia siūlymus dėl ES paskelbimo ir ES operacijų vadovo kandidatūros;

40

– aptaria padarinių likvidavimo ir gelbėjimo darbų vykdymo eigą;

– siūlo sprendimus dėl gyventojų evakavimo, jų apgyvendinimo, reikalingos pagalbos pasitelkimo

ir patirtos žalos atlyginimo (kompensavimo).

► Rajono savivaldybės ESOC:

- pagal kompetenciją renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją, prognozuoja gaisro ir

dėl jo susidariusios ES eigą ir mastą, numato CS priemones ir gelbėjimo veiksmus;

- perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas

ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ES, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir

apsisaugojimo nuo ES būdus;

- keičiasi informacija su kitų institucijų operacijų centrais, analizuodamas, vertindamas

ekstremaliojo įvykio ar situacijos eigą;

– telkia visas savivaldybėje esančias CS sistemos pajėgas gyventojams evakuoti, organizuoja

pagalbos teikimą nukentėjusiems, prireikus evakuoja gyventojus;

– organizuoja ir koordinuoja materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti

panaudoti EĮ ar ES likviduoti, padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų

įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ar atkurti;

– pagal kompetenciją koordinuoja CS sistemos subjektų veiksmus;

– teikia ESK pasiūlymus dėl reikiamų civilinės saugos sistemos pajėgų, racionalaus ir veiksmingo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų skirtų finansinių, kitų materialinių išteklių

panaudojimo;

- įgyvendina ESK priimtus nutarimus ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus

susidarios ES valdymo bei ES prevencijos klausimais.

4.2. Žmonių ypač pavojingų užkrečiamų ligų pasireiškimas ir (ar) pavojingų užkrečiamųjų ligų

išplitimas (epidemijos ir (ar) pandemijos)

YPAČ PAVOJINGOS (PAVOJINGOS) INFEKCINĖS LIGOS – tai tokios užkrečiamosios

ligos, dėl kurių sergantys ar turėję su sergančiais kontaktą bei šių ligų sukėlėjų nešiotojai privalomai

hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir gydomi.

EPIDEMINIS PROCESAS – tai nenutrūkstantis susirgimų užkrečiamomis ligomis ar jų išplitimo

reiškinys, susijęs su užkrečiamųjų (infekcinių) ligų sukėlėjo perdavimu sveikiems žmonėms. Šio proceso

esmė – biologinis parazitizmas.

Epideminė grandinė

EPIDEMIJA – tai vidutinio intensyvumo laipsnis, kuriam būdingas sergančiųjų skaičiaus

didėjimas ir apimantis vieną ar keletą teritorijos administracinių vienetų.

PANDEMIJA – aukščiausias užkrečiamųjų ligų išplitimo laipsnis, apimantis ypač dideles

teritorijas.

Perdavimo būdai ir sąlygos

Imlus

žmogus

Ligos

sukėlėja

sssssssss

ssi

41

UŽKRĖSTA TERITORIJA – tai apibrėžtų ribų teritorija, kurioje dėl esančių užkrečiamųjų ligų

sukėlėjų ar jų plitimo ypatumų nuolat išlieka galimybė užsikrėsti ir susirgti infekcinėmis ligomis.

KARANTINAS – specialus laikinas režimas bei su juo susijusios administracinio bei sanitarinio

pobūdžio priemonės, skirtos apsaugai nuo epideminio pobūdžio ligų, kuriomis gali užsikrėsti žmonės ar

gyvūnai. Pagrindinis šios priemonės tikslas – sustabdyti epidemijos plitimą.

DEZINFEKCIJA – tai patogeninių (užkrečiamas ligas sukeliančių) mikroorganizmų

sunaikinimas aplinkoje, naudojant fizinius ir cheminius metodu. Dezinfekcija skirstoma į profilaktinę ir

priverstinę, o pastaroji į einamąją ir baigiamąją.




Mirė dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos žmonių kaičius ≥ 1

Nustatytas ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos

atvejis, kuris gali sukelti tarptautinio mąsto ekstremalią

visuomenės sveikatai situaciją

faktas yra

Sutrikdyta sveikata. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių

užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija

faktas yra

Kitas biologinės kilmės įvykis, kuris gali greitai išplisti ir

sunkiai paveikti visuomenės sveikatą ir kuriam būtinas

koordinuotas tarpinstitucinis reagavimas (atsakas)

faktas yra


• EĮ padariniai išplito daugiau nei 2/3 savivaldybės teritorijos bendro ploto;

• EĮ padariniai ilgiau kaip 24 val. sutrikdė būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas > kaip 500

gyventojų;

• dėl EĮ pavojingame ar valstybės reikšmės objekte sutriko veikla, objekto kontrolė ar funkcionavimas;

• situacijai suvaldyti prašoma pagalba iš 3-jų ir > gretimų savivaldybių.

► Įmonės ir įstaigos, gyventojai:

- nutraukiama veiklą, informuojami asmens ar visuomenės sveikatos specialistai, suteikiant jiems

aktualią informaciją;

- pajutę bendrą negalavimą ar specifinius būdingus požymius nedelsiant kreipiasi pas medikus;

- darbuotojai ir gyventojai privalomai vykdo nustatytas priešepidemines priemones.

► Regiono arba rajono visuomenės sveikatos priežiūros institucijos:

– koordinuoja visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą;

– įvertina susidariusią ekstremaliąją situaciją, nustato pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei;

– atlieka funkcijas, susijusias su užkrečiamųjų ligų nustatymu, užkrėstų teritorijų ar karantino

skelbimu ir (ar) atšaukimu;

– organizuoja epidemiologinį tyrimą ir dalyvauja organizuojant kontrolės (valdymo) priemones;

– kontroliuoja, kaip užkrėstoje teritorijoje taikomos kontrolės (valdymo) priemonės ir vertina jų

veiksmingumą;

– koordinuoja medicininę – karantininę kontrolę pasienio kontrolės punktuose, siekdama apsaugoti

Lietuvos Respublikos teritoriją nuo užkrečiamųjų ligų;

42

- aktyviai bendradarbiauja priimant sprendimus bei juos įgyvendinant su rajono Valstybine

maisto ir veterinarijos tarnyba, rajono PSPC ir Respublikine Šiaulių ligonine;

- teikia informaciją apie epidemiologinę situaciją Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui, Ekstremalių

situacijų sveikatai centrui, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir savivaldybės administracijai;

- vykdo ES operacijų vadovo funkcijas;

- pagal kompetenciją dalyvauja rajono savivaldybės ESK ir ESOC veikloje.

► Rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir Kuršėnų ligoninė:

- dalyvauja identifikuojant sergančiuosius ir juos izoliuojant nuo aplinkinių;

- teikia skubios medicinos pagalbos, ambulatorinio gydymo ir vakcinacijos paslaugas;

- padeda įvertinti epideminę situaciją ir teikia konsultacijas visuomenės sveikatos priežiūros

specialistams;

- reikalui esant, ligoninėje įkuria užkrečiamųjų ligų skyrių ir atlieka stacionarų sergančiųjų

gydymą;

- įgyvendina įstaigoje karantinines priemones;

- teikia informaciją visuomenės sveikatos institucijoms.

► Respublikinė Šiaulių ligoninė:

- atlieka užkrečiamųjų ligų diagnostiką ir stacionarų gydymą;

- teikia konsultacijas įvertinant epideminę situaciją ir taikant priešepidemines priemones;

- esant poreikiui, įkuria papildomą infekcinių ligų skyrių;

- įgyvendina įstaigoje būtinas karantinines priemones.

► Greitosios medicinos pagalbos stotis – teikia neatidėliotiną pagalbą sergantiems ir

transportuoja juos stacionariam gydymui.

► Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:

– organizuoja vandens, gyvūninių ir negyvūninių maisto produktų, pašarų laboratorinių tyrimų

atlikimą ir rizikos vertinimą;

– bendradarbiauja ir derina veiksmus su visuomenės sveikatos priežiūros institucijomis.


- užtikrina viešąją tvarką ir transporto eismą nustatytoje karantino teritorijoje;

- organizuoja patekimą į karantino teritoriją ir ES židinį;

- padeda įgyvendinti privalomas gyventojams priešepidemines priemones;

- atlieka mirusiųjų indentifikavimą;

- įgyvendina karantinines priemones įstaigoje.

► Savivaldybės administracijos už sveiktos ir sanitarijos priežiūrą atskingi darbuotojai:

- bendadarbiauja su asmens ir visumenės sveikatos priežiūros įstaigomis ir padeda joms

įgyvendinti karantinines priemones;

- dalyvauja savivaldybės ESOC veikloje.

► Rajono savivaldybės ESK:

- ESK pirmininko sprendimu skubiai organizuoja ESK posėdį;

- atsižvelgiant į nepalankios epideminės situacijos mastą, vykdomų priešepideminių priemonių

apimtį, priima nutarimą dėl savivaldybės ESOC aktyvavimo;

- siūlo priimti sprendimą dėl ES paskelbimo ir karantininių priemonių taikymo;

- numato ES operacijų vadovo kandidatūrą;

- svarsto situacijos valdymo eigą;

- teikia siūlymus dėl karantinių priemonių koregavimo ir reikalingos pagalbos ir patirtų nuostolių

atlyginimo.

43


- pagal kompetenciją renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją, prognozuoja

nepalankios epideminės eigą ir mastą, numato atsakomusoius veiksmus;

- perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas

ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ES, galimus padarinius ir karantinines priemones ir

apsisaugojimo nuo ES būdus;

- keičiasi informacija su kitų institucijų operacijų centrais, analizuodamas, vertindamas ES eigą;

– organizuoja ir koordinuoja materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti

panaudoti susidariusiai situacijai lokalizuoti ir likviduoti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų,

kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ar atkurti;

– pagal kompetenciją koordinuoja CS sistemos subjektų veiksmus;

– teikia ESK pasiūlymus dėl konkrečių veiksmingų priešepideminių priemonių, racionalaus

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų skirtų finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo

susidariusiai ES suvaldyti;



4.3. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai

ELEKTROS ENERGIJA – tai svarbiausia energijos rūšis, todėl ilgesni jos tiekimo sutrikimai

visuomenei gali sukelti katastrofinius padarinius.

Sutrikimai tiekiant elektros energiją skirstomi į šias dvi pagrindines rūšis:

– gedimai ir avarijos 0,4–10 kV elektros tinkluose;

– gedimai ir avarijos 35–330 kV elektros linijose ir pastotėse.





Sutrikdyta sveikata žmonių skaičius ≥ 6 arba ≥ 3 ir yra žuvusiųjų

Elektros energijos tiekimo vartotojui, kuriam

nustatyta pirma (I) patikimumo kategorija ir būtinas

nenutrūkstamas aprūpinimas elektros energija,

nutraukimo trukmė, val.

≥ 24

Elektros energijos tiekimo nutraukimas daugiau kaip

20000 gyventojų arba ¼ savivaldybės teritorijos

gyventojų

nutraukimo trukmė, val.

≥ 24


• kai dėl EĮ, susijusios su elektros energijos tiekimo sutrikimu, iš nuolatinės gyvenamos vietos būtina

evakuoti daugiau nei 300 gyventojų;

• tokio pobūdžio EĮ padariniai išplito daugiau nei 2/3 savivaldybės teritorijos bendro ploto;


gyventojų;

• gedimų ir avarijų elektros tinkluose likvidavimo darbai užtruko > kaip 24 val.;

• dėl tokio EĮ sutriko valstybės reikšmės objektų funkcionavimas;

• prašoma pagalba iš 3-jų ir > gretimų savivaldybių.

44

► Vartotojai

- gyvybiškai svarbias paslaugas teikiantys ūkio subjektai, įstaigos siekia užtikrinti funkcionavimą

panaudodami turimus arba pasitelktus alternatyvius elektros energijos šaltinius (elektros generatorius,

akumuliatorius);

- kiti veiklos vykdytojai nutraukia arba ją perorganizuoja pagal galimybes;

- gyventojai elgiasi pagal pateiktas rekomendacijas, siekdami sumažinti neigiamus padarinius ir

išsaugoti būtiniausias gyvenimo sąlygas.

► UAB ,,ESO“:

- mobilizuoja savo pajėgas ir rangovų galimybes elektros energijos tiekimo atstatymui;

- apie susidariusią situaciją, vykdomas priemones ir prognozes informuoja savivaldybės

administraciją;

- teikia informaciją vartotojams;


- dalyvauja rajono savivaldybės ESK ir ESOC veikloje.



- atsižvelgiant į elektros energijos tiekimo sistemos objektų pažeidimų ir su tuo susijusių

problemų mastą priima sprendimą dėl savivaldybės ESOC sušaukimo ir jo darbo organizavimo;

- siūlo priimti sprendimą dėl ES paskelbimo;


- svarsto situacijos valdymo eigą ir reikaligos pagalbos sutelkimo galimybes;

- teikia siūlymus dėl valstybės rezervo priemonių panaudojimo.


- renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją apie vykdomus elektros energijos tiekimo

atstatymo darbus;

- vertina situaciją dėl gyvybiškai svarbias funkcijas ir paslaugas teikiančių įmonių ir įstaigų

fukcionavimo užtikrinimo;

- organizuoja ir koordinuoja teikiamą pagalbą;

- informuoja apie susiklosčiusią situaciją gyventojus ir teikia jiems rekomendacijas;



45

4.4. Pavojų keliantys meteorologiniai reiškiniai

PAVOJŲ KELIANTYS METEOROLOGINIAI REIŠKINIAI – tai nevaldomi gamtos

reiškiniai, kurie savo intensyvumu, poveikio būdu ir trukme, išplitimo zona kelia tiesioginę grėsmę

žmonių sveikatai ar gyvybei, turtui, aplinkai bei gali sukelti ekstremaliąsias situacijas ( įvykius ).

PAVOJINGŲ, STICHINIIŲ IR KATASTROFINIŲ METEO REIŠKINIŲ CHARAKTERISTIKOS

Meteorologinio

reiškinio

pavadinimas

Pavojingumo lygmenį ir poveikį apibudinantys kriterijai

Pavojingas Stichinis katastrofinis

1. Smarkus ir l.

smarkus vėjas

(škvalas, viesulas,

uraganas)

Vėjo greitis – 15-27 m/s Vėjo greitis – 28-32 m/s Vėjo greitis - > kaip 32 m/s

2. Smarkus ir l.

smarkus ir (ar)

ilgai trunkantis

lietus

Per 12 val. ir < kritulių

kiekis – 15-49 mm


kiekis – 50-80 mm

Per 12 val. ir < kritulių kiekis

> 80 mm

Kiekis per 5 paras ir <

viršija mėn. normą 1-1,9

karto

Kiekis per 5 paras ir <

viršija mėn. normą 2-3

kartus

Kiekis per 5 paras ir < viršija

mėn. normą > 3 karto

3. Smarkus ir l.

smarkus snygis


kiekis – 7-19 mm, o sniego

dangos prieaugis iki 19 cm


kiekis – 20-30 mm, o

sniego dangos prieaugis

20-30 cm

Per 12 val. ir < kritulių kiekis

– 20-30 mm, o sniego dangos

prieaugis > 30 cm

4. Smarki ir l.

smarki pūga

Vid. vėjo greitis – 8-14 m/s Vid. vėjo greitis – 15-20

m/s

Vid. vėjo greitis >20 m/s

Trukmė – 3 val. ir > Trukmė – 12 val ir > Trukmė – 1 para ir >

Matomumas – 1000 m ir < Matomumas – 1000 m ir < Matomumas – 500 m ir <

5. Stambi ir l.

stambi kruša

Ledėkių skersmuo 6-19

mm

Ledėkių skersmuo - 20 mm ir didesnis

6. Stiprus šaltis,

smarkus ir labai

smarkus speigas

Minimali oro t-ra – minus

25 ºC ir žemesnė

Minimali oro temperatūra – minus 30 ºC ir žemesnė

Trukmė - iki 1 paros Trukmė - 1-3 paros Trunka > kaip 3 paras

7. Karštis, kaitra

Maksimali oro temparetūra - 30 ºC ir >

Trukmė – 1-2 dienos Trumė – 3 dienos ir ilgiau

8. Sausra

miškuose

Gaisringumo rodiklis – nuo

4000, tačiau nesiekia 10 000

Gaisringumo rodiklis –10 000 ir >

Gaisringumo klasė - IV Gaisringumo klasė - V

Trukmė – 1 d. ir ilgiau

9. Sausra

aktyviosios

augalų

vegetacijos metu

Paros vidutinė t-ra – 10 ºC ir >

Hidroterminis koeficientas –

0,5 ir <

Hidroterminis koeficientas – < 0,5

Trukmė – 15-30 parų Trukmė - > 30 parų

10. Tirštas ir l.

tiršas rūkas

3 val. ir >

matomumas 100 – 500 m.

12 val. ir ilgiau matomumas – 100 m. ir <

46






Kyla pavojus gyvybei, sveikatai, turtui žmonių skaičius ≥ 50

Pastato (statinio arba jo konstrukcijos) visiškas ar dalinis

sugriovimas, kai užstatoma teritorija > nei 5000 m² ir

kai tokiame pastate (statinyje gali būti 50 ir > žmonių

faktas yra

Gyvenamo ar kitokios paskirties statinio arba jo

konstrukcijos visiškas ar dalinis sugriovimas, kai

neatidėliotinai reikia suteikti gyvenamą vietą žmonėms

žmonių skaičius ≥ 10

Kyla pavojus nekilnojamai kultūros vertybei faktas yra

Kyla pavojus pavojingajam ar valstybinės reikšmės

objektui

faktas yra

Meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės

ūkio augalų žūtį

pažeistas bendras plotas, ha ≥ 10

Dėl meteorologinio ar hidrologinio reiškinio pažeistas

žemės paviršius ir (ar) gilesni jo sluoksniai

pažeistas bendras plotas , ha ≥ 1

Dėl meteorologinio ar hidrologinio reiškinio nuketėjo

miškas

bendras pažeistos medienos

tūris, m³

≥ 0,5 mln.

Kelių transporto priemonių eismo nutraukimas

magistraliniame kelyje (A12), kai nėra galimybės

pasinaudoti ar įrengti apylanką

trukmė, val. ≥ 4

Kelių transporto priemonių eismo nutraukimas krašto

keliuose (152, 153, 209 ir 2010 ), kai nėra galimybės


trukmė, val. ≥ 8


rajoniniuose keliuose (1601-1641), kai nėra galimybės


trukmė, val. ≥ 48

Kelių transporto priemonių eismo nutraukimas Joniškio

ir Žagarės m. pagrindinėse gatvėse kai nėra galimybės


trukmė, val. ≥ 4


• kai dėl EĮ iš nuolatinės gyvenamos vietos būtina evakuoti daugiau nei 300 gyventojų;

• EĮ padariniai išplito daugiau nei 2/3 savivaldybės teritorijos bendro ploto;


gyventojų;

• gelbėjimo, paieškos, neatidėliotini darbai ir pačio EĮ likvidavimas užtruko > kaip 24 val.;

• dėl EĮ pavojingame ar valstybės reikšmės objekte sutriko veikla, objekto kontrolė ar funkcionavimas;


47

► Hidrometeorologijos tarnyba - užtikrina hidrometeorologinės informacijos ir prognozių

teikimą gyventojams ir institucijoms, reaguojančioms į pavojų keliančius meteorologinius reiškinius ir

organizuojančioms tokių gamtos reiškinių padarinių šalinimą.

► Įmonės ir įstaigos, gyventojai:

- koreguoja savo veiklą ir rengiasi pasitikti artėjantį pavojų keliantį gamtos reiškinį;

- gyvybiškas paslaugas teikiantys ŪS ir KĮ siekia užtikrinti savo veiklos tęstinumą: mobilizuoja

turimus ir rangovų išteklius, operatyviai reaguoja į avarijas;

- vertina patirtus nuostolius ir teikia informaciją apie tai draudimo kompanijoms, steigėjui ir

savivaldybės administracijai;

- gyventojai namuose, lauke ar kelyje elgiasi pagal pateiktas rekomendacijas ir teikia informaciją

apie padarinius.

► Rajono keliu ir gatvių priežiūros paslaugas teikiančios įmonės – siekia užtikrinti saugias

eismo sąlygas gatvėse ir mažiau slidų šaligatvių paviršių.

► VĮ ,,Šiaulių regiono keliai“:

- palaiko magistralinių, krašto kelių, jų inžinerinių objektų, ženklų tinkamą būklę;

- stebi, vertina kelio dangos būklę ir priklausomai nuo to įgyvendina kelių priežiūros priemones;

- esant poreikiui padeda užtikrinti saugesnes eismo sąlygas rajoniniuose keliuose;



- mobilizuoja pajėgas gamtos stichijos padarinių likvidavimui;

- šalina išvirtusius medžius, griauna pažeistus ir keliančius pavojų statinius;

- padeda išpumpuoti vandenį iš užtvindytų patalpų ar gatvių ruožų;

- talkina įrengiant dirbtinius pylimus kylančiam vandeniui sulaikyti ar nukreipti;

- teikia pagalbą policijai ir greitajai medicinos pagalbai vykstant į nepravažiuojamą vietovę;

- užtikrina kitų priskirtų tarnybai funkcijų vykdymą;



- mobilizuoja savo pajėgas dėl saugaus eismo užtikrinimo;

- bendradarbiauja su kelių priežiūrą vykdančiais subjektais siekia užtikrinti autotransporto eismo

saugumą: nesaugiuose kelio ruožuose koreguoja eismo greitį, vykdo reidus ir kt.


► Greitosios medicinos pagalbos stotis, ASPĮ, Kuršėnų ligoninė – siekia užtikrinti būtinosios

medicinos pagalbos, pirmo ir antro lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, kuriems

sutriko sveikta dėl pavojingų gamtos reiškinių poveikio.



- atsižvelgiant į meteo reiškinio pobūdį ir jo padarinių mastą priima sprendimą dėl savivaldybės

ESOC sušaukimo ir jo darbo organizavimo;




- teikia siūlymus patirtų nuostolių atlyginimo.


- pagal kompetenciją renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją apie padarinius ir

vykdoma jų likvidavimo priemones;

- teikia siūlymus dėl padarinių likvidavimo ir atstatomųjų darbų prioritetų, skirtų finansinių ir

materialinių išteklių racionalaus apnaudojimo;

48

- perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir

ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ES, galimus padarinius ir elgesio rekomendacijas

gyventojams;

- organizuoja ir koordinuoja materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti



- pagal kompetenciją koordinuoja CS sistemos subjektų veiksmus;



4.5. Avarijos hidrotechnikos įrenginiuose, pavojingai aukštas (poplūdis, užtvindymas) arba žemas

vandens lygis tvenkiniuose

HIDROTECHNIKOS ĮRENGINYS - tai inžinerinis statinys, kurio pagalba užtvenkiama upė

(upelis) ir to pasekoje susidaro dirbtinis vandens telkinys.

Pagrindiniai tokio statinio elementai yra šie:

- užtvanka (damba);

- šachtinis arba skydinis vandens lygio reguliavimo įrenginys.

Hidrotechninius statinius sąlyginai galima suskirstyti į dvi kategorijas – pasyvius, kuriuose

susikaupęs vanduo neatlieka jokio naudingo aktyvaus proceso ir aktyvius, kurių vandens potencinė jėga

panaudojama elektros energijos gamybai.






Kyla pavojus žmonėms ir jų turtui žmonių skaičius ≥ 50

Sunaikinta žemės ūkio augalai bendras pažeistas plotas,

ha

≥ 10

Kyla pavojus nekilnojamai kultūros vertybei faktas yra

Pažeistos saugomos teritorijos plotas, ha ≥ 0,5


• kai dėl EĮ, susijusio tvenkinio hidrotechnikos įrenginių būkle ar avarine situacija ir užtvindymo

grėsme iš gyvenamos vietos būtina evakuoti ir laikinai apgyvendinti > kaip 300 gyventojų;


gyventojų;

• avarijos likvidavimas ir kiti neatidėliotini darbai gali užtrukti ilgiau kaip 24 val.

► Tvenkinio savininkai, gyventojai - pastebėję neįprastai žymius vandens lygio tvenkinyje

svyravimus ar aiškius hidrotechnikos įrenginio pažeidimo požymius, nedelsiant informuoja savivaldybės

administraciją arba rajono aplinkos apsaugos instituciją.

► Atliekantys tvenkinio priežiūrą ir stebėjimą:

- esant padidėjusiam vandens pratekėjimui ir filtracijos procesui, vykdo pastovų stebėjimą bei

vertinimą;

- pasiekus kritinius vandens lygius, skubiai informuoja rajono savivaldybės administracijos

vadovus, aplinkos apsaugos institucijas ir tvenkinių savininkus;

- panaudodami hirotechninio statinių įrenginius žemina vandens lygį.

49

- nepavykus stabilizuoti padėties ir didėjant grėsmei, informuoja patenkančius į užtvimdymo zoną

gyventojus, įmones ir įstaigas;

- teikia informaciją rajono aplinkos apsaugos agentūrai ir savivaldybės administracijai ir siūlymus

dėl kitų būtinų priemonių vykdymo;




- padeda atlikti tvenkinio krantų arba dambos aukštinimo darbus;

- talkina šalinant vandenį iš apsemtų patalpų ar teritorijų;

- padeda evakuotis gyventojams ir gelbsti jų turtą;


► Policija ir VĮ ,,Šiaulių regiono keliai“ – užtikrina saugų transporto eismą apie hidrotechninio

statinio avarijos vietą, užtvindytą teritoriją arba galimo užtvindymo zoną.



- atsižvelgiant EĮ padarinius ir mąstą priima sprendimą dėl savivaldybės ESOC sušaukimo ir jo

darbo organizavimo;



- svarsto situacijos valdymo eigą ir reikaligos pagalbos galimybes.


- renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją ES ir jos likvidavimo eigą;

- organizuoja bei koordinuoja pagalbą rangovams, vykdantiems hidrotechninio statinio avarijos

likvidavimą;

- teikia informaciją apie keliamą pavojų ir elgesio rekomendacijas gyventojams;

- dalyvauja organizuojant gyventojų, kuriems kyla reali užtvindymo grėsmė, evakavimą ir jų

apgyvendinimą;



4.6. Autotransporto avarijos

Tai kelių transporto eismo įvykiai, kurių metu žuvo arba buvo sužaloti žmonės arba ilgesniam

laikui sutriko autotransporto eismas.






Kyla pavojus gyvybei, sveikatai, turtui žmonių skaičius ≥ 50

Pastato (statinio arba jo konstrukcijos) visiškas ar dalinis

sugriovimas, kai užstatoma teritorija > nei 5000 m² ir kai

tokiame pastate (statinyje gali būti 50 ir > žmonių

faktas yra


magistraliniame kelyje (A12), kai nėra galimybės pasinaudoti

ar įrengti apylanką

trukmė, val. ≥ 4

50

Kelių transporto priemonių eismo nutraukimas krašto keliuose

(152, 153, 209 ir 2010 ), kai nėra galimybės pasinaudoti ar

įrengti apylanką

trukmė, val. ≥ 8

Kelių transporto priemonių eismo nutraukimas rajoniniuose

keliuose (1601-1641), kai nėra galimybės pasinaudoti ar

įrengti apylanką

trukmė, val. ≥ 48

Kelių transporto priemonių eismo nutraukimas Joniškio ir

Žagarės m. pagrindinėse gatvėse kai nėra galimybės


trukmė, val. ≥ 4



gyventojų;

• gelbėjimo, neatidėliotini darbai ir pačio EĮ dėl eismo įvykio likvidavimas užtruko > kaip 24 val.;


► Patekę į avariją eismo dalyviai ir įvykio liudininkai:

- nejudindami transporto priemonės, įjungia signalą ,,avarija“, nufotografuoja situaciją ir praneša

apie įvykį policijai;

- jeigu gali, savarankiškai palieka transporto priemonę ir padeda tai atlikti bendrakeleiviams;

- kviečiasi pagalbos per tel. 112;

- pagal galimybes suteikia pirmąją pagalbą sau ir kitiems nukentėjusiems;

- informuoja draudimo kompaniją;

- įvykio liudininkai padeda žmonėms pasišalinti iš sugadinto automobilio, suteikti pirmąją pagalbą

nukentėjusiems, fotografuoja eismo įvykį, tamsiu paros metu imasi priemonių įspėti kitus eismo dalyvius

apie avariją (netoli įvykio pastato avarinį ženklą, patys sustoja ir įjungia avarinį signalą, trumpomis

šviesomis apšviečia nelaimės vietą ir pan.), iškviečia pagalbą ir duoda parodymus teisėsaugos

pareigūnams.

► Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba:

- atlieka degančio automobilio gesinimą ir gelbėjimo darbus;

- teikia pirmąją pagalbą nukentėjusiems ir padeda suteikti skubiąją medicininę pagalbą medikams;

- atlaisvina kelio važiuojamąją dalį nuo sugadintų automobilių ar jų dalių.

- pašalina nuo kelio dangos įvykio metu iš automobilių išsiliejusias aplinkai pavojingas

medžiagas;


► Policija:

- eismo įvykio vietoje užtikrina eismo saugumą;

- tiria įvykio aplinkybes ir priima atitinkamus sprendimus;

- padeda gelbėtojams ir medicinos darbuotojams;

- identifikuoja nukentėjusiuosius ir informuoja žuvusiųjų artimuosius;


- teikia informaciją savivaldybės administracijai, žiniasklaidai ir kitoms suinteresuotoms

institucijoms;


► Greitoji medicinos pagalbos stotis, ligoninė, ASPĮ:

- užtikrina skubios, būtinosios medicinos pagalbos, pirmo ir antro lygio asmens sveikatos

priežiūros paslaugas nukentėjusiems;

- esant poreikiui, transportuoja nukentėjusius į trečio lygio medicinos paslaugas teikiančias

medicinos įstaigas ir specializuotus gydymo centrus;

51

- teikia psichologinę pagalbą nukentėjusiems ir žuvusiųjų artimiesiems.



- atsižvelgiant į autotransporto eismo avarijos ir jos padarinių mastą priima sprendimą dėl

savivaldybės ESOC sušaukimo ir jo darbo organizavimo;




- teikia siūlymus patirtų nuostolių atlyginimo.


- pagal kompetenciją renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją apie padarinius ir

vykdoma jų likvidavimo priemones;

- teikia siūlymus dėl padarinių likvidavimo ir atstatomųjų darbų prioritetų, skirtų finansinių ir

materialinių išteklių racionalaus apnaudojimo;


ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ES, galimus padarinius ir elgesio rekomendacijas

gyventojams;

- organizuoja ir koordinuoja materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti



- pagal kompetenciją koordinuoja CS sistemos subjektų veiksmus ir įgyvendina ESK priimtus

nutarimus ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus susidarios ES valdymo bei ES

prevencijos klausimais.

4.7. Pavojingi radiniai

Tai žemėje arba jos paviršiuje, vandenyje, ar kitur aptinkami sprogimui ir kitaip pavojingi

žmogui, aplinkai, veiklai ir turtui objektai, kuriuos būtina nukenksminti.

Jie skirstomi pagal neigiamo poveikio pobūdį:

- nuo karo likę seni arba tam tikslui padaryti sprogmenys;

- įtartini radiniai - vokas, paketas, balionas, konteineris ar kita talpa su pavojinga chemine

medžiaga arba nežinoma medžiaga;

- jonizuojančią spinduliuotę skleidžiantis objektas.






Rastas sprogmuo faktas yra

Pavojingos cheminės medžiagos patekimas į žemės

paviršių ir (ar) jos gilesnius sluoksnius

medžiagos kiekis, t ≥ 5

Įtartinas radinys - vokas, paketas, balionas konteineris ar

indas (talpa) su pavojinga chemine medžiaga arba

nežinoma medžiaga

faktas yra

Nustatytas paliktas jonizuojančios spinduliuotės šaltinis

arba radionuklidais užterštas objektas

faktas yra

52


• kai dėl EĮ, susijusios pavojingu radiniu, iš nuolatinės gyvenamos vietos būtina evakuoti daugiau nei

300 gyventojų;


gyventojų;

• radinio ir jo užterštos teritorijos nukenksminimo darbai užtruko > kaip 24 val.;

• dėl tokio pobūdžio EĮ sutriko valstybės reikšmės objektų funkcionavimas.

► Aptikę radinį – jo neliesdami pasišalina į saugų atstumą, užtikrina, kad taip elgtųsi ir kiti ir

skubiai praneša apie tai tel. 112.

► Specialiosios tarnybos ir kitos kompetentingos institucijos:

- policija užtikrina vietos apsaugą, saugų perimetrą ir palydą radinio transportavimui į

nukenksminimo vietą;

- priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pagal kompetenciją atlieka cheminės ir radioaktyvios taršos

pirminį vertinimą, pagal galimybes įzoliuoja radinį nuo aplinkos ir padeda atlikti nukenksminimo darbus;

- antiteroristinių operacijų rinktinė ,,Aras“ ir kariuomenės J. Vitkaus inžinerijos bataliono

išminuotojai atlieka išminavimo darbus vietoje ir sprogmenų nukenksminimą;

- visuomenės sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos institucijos vykdo poveikio žmonėms ir

aplinkai vertinimą, siūlo atitinkamas saugos priemones, organizuoja medžiagos indentifikavimą ir numato

radinio nukenksminimą;

- greitosios medicinos pagalbos ekipažas budi įvykio vietoje ir yra pasirengęs suteikti medicininę

pagalbą.



- atsižvelgiant į radinio keliamą pavojų ir jo galimus padarinius bei reagavimo į tokį įvykį kitus

ypatumus priima sprendimą dėl savivaldybės ESOC sušaukimo ir jo darbo organizavimo;



- svarsto situacijos valdymo eigą ir reikaligos pagalbos sutelkimo galimybes.


- renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją apie radinio neutralizavimo eigą;

- organizuoja ir koordinuoja teikiamą pagalbą;

- informuoja apie susiklosčiusią situaciją į galimo pavojaus zoną patenkančius gyventojus, šmones,

įstaigas ir teikia jiems nurodymus bei rekomendacijas;



53

4.8. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkiai (enzootijos, epizootijos)

Tai patogeninių mikroorganizmų sukeltos gyvūnų ligos, kurios greitai plinta ir neša didelius

ekonominius nuostolius.

EPOZOOTINĖ GRANDINĖ

Ligos sukėlėjai Imlūs gyvūnai

GYVŪNŲ UŽKREČIAMOSIOS LIGOS PROTRŪKIS – vieno arba daugiau gyvūnų

užkrečiamosios ligos atvejų patvirtinimas.

Gyvūno (gyvulio) tokios ligos protrūkio vieta vadinama užkrečiamosios ligos židiniu. Apie jį

nustatoma:

- 3 km spinduliu apsaugos zona;

- 10 km spinduliu priežiūros zona.




Rajono teritorijoje nustatytas protrūkis gyvūnų

pavojingos užkrečiamosios ligos, dėl kurios teikiamas

pranešimas Europos Bendrijų Komisijai ir kitoms

Europos Sąjungos valstybėms

faktas yra

Oficialiai patvirtinta, kad rajone yra ypač pavojingos

užkrečiamosios ligos, dėl kurios privalomos nustatytos

kontrolės priemonės, gyvūnų kritimo atvejų

nugaišo ūkinis gyvūnas,

vnt.

≥ 1

Rajone oficialiai patvirtinta paukščių užkrečiamoji liga

užkrečiamoji liga, dėl kurios yra gaišta paukščiai

nugaišo paukštis, vnt. ≥ 1

Ypač pavojinga gyvūnų užkrečiamoji liga patvirtinta

Latvijos Respublikos administraciniame vienete, kuris

ribojasi su rajonu

faktas yra



gyventojų;

• tokio pobūdžio EĮ padariniai išplito daugiau nei 2/3 savivaldybės teritorijos bendro ploto;

• priešepizootinių priemonių įgyvendinimas ir ES padarinių likvidavimas gali užtrukti ilgiau

kaip 24 val.

► gyvūnų (gyvulių) laikytojai:

- užtikrina gyvūnų ženklinimą, registravimą ir pranešimų apie jų perkėlimą ir kaitą teikimą

Joniškio rajono Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau-VMVT);

- rūpinasi gyvūnų sveikata;

Perdavimo būdai

54

- užtikrina tinkamą gyvūnų šėrimą saugiais pašarais ir kad gyvūnams laiku būtų suteikta

veterinarinė pagalbai ir kad būtų laikomasi gaminamų gyvūninių produktų saugos reikalavimų;

- laikymo vietoje taiko biologinio saugumo priemones;

- pastebėję laikomų gyvūnų sveikatos sutrikimus, įtaręs gyvūnų užkrečiamąją ligą ar radęs

nugaišusį laikomą gyvūną, nedelsdamas apie tai praneša privačiam veterinarijos gydytojui ar Joniškio

rajono VMVT teritoriniam;

- vykdo rajono VMVT ir savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus, apribojimus ir

rekomendacijas.

► Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:

- kas metai rengia ir įgyvendinimą užkrečiamųjų ligų stebėsenos ir kontrolės planą;

- esant gyvūnų užkrečiamųjų ligų įtarimui, organizuoja mėginių paėmimą ir pristatymą į

Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (toliau – Institutas) laboratoriniam tyrimui;

- vertina epizootinę situaciją, nustato apsaugos ir priežiūros zonas;

- teikia privalomuosius nurodymus gyvūnų laikytojams;

- rengia veterinarinės kontrolės postus ir organizuoja jų funkcionavimą;

- numato vykdo ir kontroliuoja priešepizootines priemones;

- kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl apribojimo ir kontrolės priemonių taikymo

ligos židinyje, apsaugos ir priežiūros zonose;

- teikia informaciją apie nepalankios epizootinės situacijos valdymą savivaldybės administracija,

kitoms suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei;



►Policija ir VĮ ,,Šiaulių regiono keliai“ – padeda užtikrinti veterinarinės kontrolės postų darbą ir

transporto eismą teritorijoje kur nustatytas ligos židinys, apsaugos ir priežiūros zonos.



- atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos galimus padarinius bei reagavimo į tokį įvykį kitus

ypatumus priima sprendimą dėl savivaldybės ESOC sušaukimo ir jo darbo organizavimo;

- siūlo priimti sprendimą dėl ES paskelbimo ir numato ES operacijų vadovo kandidatūrą;



- renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją apie epizootinę situaciją;

- organizuoja ir koordinuoja teikiamą pagalbą rajono VMVT;

- informuoja apie susiklosčiusią situaciją, įvestus apribojimus ir privalomas vykdyti

priešepizootines priemones;



55

4.9. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutrikimai, avarijos

Egzistuoja tiesioginė koreliacija tarp vandens tiekimo ir vartotojų naudojimosi centralizuotais

nuotekų tinklais – nutrūkus vandens tiekimui nebeįmanoma naudotis nuotekų sistemomis ir atvirkščiai.





Nutrauktas geriamo vandens tiekimas stacionariai

asmens sveikatos priežiūros, socialinės globos arba

formaliojo mokymo paslaugas teikiančiai įstaigai

nutraukimo trukmė, val. ≥ 24

Nutrauktas geriamo vandens tiekimas > kaip 5000

gyventojų

nutraukimo trukmė, val. ≥ 24

Nutrauktas nuotekų šalinimas > kaip 20000 gyventojų nutraukimo trukmė, val. ≥ 24


• kai dėl EĮ, susijusio su centralizuotu vandens arba nuotekų šalinimo nutraukimu iš gyvenamos vietos būtina

evakuoti ir laikinai apgyvendinti > kaip 300 gyventojų;

• EĮ padariniai ilgiau kaip 24 val. sutrikdė būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas > kaip 500 gyventojų;

• vandentiekio ar nuotekų tinklų avarijų likvidavimas gali užtrukti > kaip 24 val.;

• dėl tokio pobūdžio EĮ sutriko valstybės reikšmės objektų funkcionavimas.

► Vartotojai: taupiai naudoja vandens tiekėjo atvežtą vandenį; nuotekomis naudojasi pagal

pateiktas rekomendacijas.

► UAB ,, Kuršėnų vandenys“ ir UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“:

- informuoja vartotojus ir teikia jiems rekomendacijas;

- aprūpina gyventojus geriamu vandeniu jį atvežant talpose;

- prioriteto seka atnaujina paslaugų teikimą ligoninėms ir socialinio pobūdžio įstaigoms;

- mobilizuoja savo ir rangovų pajėgas avarijų likvidavimo darbams;


- organizuoja vandens tiekimo ar nuotekų tinklų avarijų vietose padarinių likvidavimą;

- teikia informaciją savivaldybės administracijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms;


► Specialiosios tarnybos:

- rajono priešgaisrinė gelbėjimo ir savivaldybės priešgaisrinės tarnybos gaisrų gesinimą

organizuoja įvertindamos galimas problemas dėl vandens paėmimo iš priešgaisrinių hidrantų;

- policija užtikrina transporto eismą vandens ir nuotekų tinklų avarijų paveiktose vietose.



- atsižvelgiant EĮ padarinius ir mąstą priima sprendimą dėl savivaldybės ESOC sušaukimo ir jo

darbo organizavimo;





- renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją ES ir likvidavimą;

- organizuoja bei koordinuoja pagalbą vandens tiekimo įmonei ir vartotojams;



56

5. DALYVAVIMAS VALDANT VALSTYBINIO LYGIO ES

5.1. Epifitotija, kenksmingos augalų ligos ir kenkėjai

Atsakingoji institucija – Žemės ūkio ministerija

Remiančiosios institucijos:

➢ Aplinkos ministerija;

➢ Savivaldybės administracijos direktorius.

5.2. Miškų gaisrai

Atsakingoji institucija – Aplinkos ministerija


➢ Energetikos ministerija;

➢ Krašto apsaugos ministerija;

➢ Susisiekimo ministerija ;

➢ Ūkio ministerija;

➢ Vidaus reikalų ministerija;


5.3. Gaisrai ir (ar) sprogimai, kurie gali sukelti daugelio gyventojų sužalojimus ir dėl kurių

gali prireikti evakuoti gyventojus

Atsakingoji institucija – Vidaus reikalų ministerija





➢ Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

➢ Susisiekimo ministerija;

➢ Sveikatos apsaugos ministerija;

➢ Švietimo ir mokslo ministerija;


➢ Valstybės saugumo departamentas;


5.4. Masiniai neramumai






57

5.5. Transporto įvykiai, susiję su jūros ar vidaus vandenų laivo naudojimu, aviacija,

geležinkelių transporto ir automobilių kelių eismu ir įvykiais vežant pavojingą krovinį

Atsakingoji institucija – Susisiekimo ministerija








➢ Radiacinės saugos centras;


5.6. Pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos (epidemijos ir (ar) pandemijos,

bioterorizmas)

Atsakingoji institucija – Sveikatos apsaugos ministerija







➢ Užsienio reikalų ministerija;


➢ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;


5.7. Sausra (kaitra)

Atsakingoji institucija – Žemės ūkio ministerija








5.8. Speigas (didelis šaltis)

Atsakingoji institucija – Energetikos ministerija


➢ Aplinkos ministerija:



58


➢ Žemės ūkio ministerija;


5.9. Uraganas











5.10. Potvynis














5.11. Epizootijos

Atsakingoji institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba








5.1. – 5.11 papunkčiuose nurodytų ES atvejais Šiaulių rajono savivaldybės administracijos

direktorius:

59


ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ES, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir

apsisaugojimo nuo ES būdus.

- telkia visas savivaldybėje esančias CS sistemos pajėgas gyventojams evakuoti, organizuoja

pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotų gyventojų apgyvendinimą.

- vykdo valstybės ES operacijų vadovo ir valstybės ES operacijų centro nurodymus, užtikrina

priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;

5.12. Tarša radioaktyviosiomis medžiagomis, pavojingas radioaktyvus radinys ir kitos

radiologinės avarijos ir įvykiai

Atsakingoji institucija – Radiacinės saugos centras






➢ Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija;


➢ Valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra;


5.13. Branduolinės avarijos

Atsakingosios institucijos: Energetikos ministerija ir Valstybinė atominės energetikos saugos

inspekcija.








➢ Užsienio reikalų ministerija;



➢ Radiacinės saugos centras;



Savivaldybės administracijos radioaktyviosios taršos ar branduolinės avarijos atveju:

- vykdo funkcijas 5.1-5.11 papunkčiuose pateiktų ES atvejais nurodytas funkcijas;

- atlieka funkcijas, kurios nustatytos Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame gyventojų apsaugos

plane branduolinės avarijos atveju;

- organizuoja kartu su kitomis civilinės saugos sistemos pajėgomis deaktyvavimą ir kitas

Radiacinės saugos centro rekomenduojamas radiacinės saugos priemones.

60

6. Savivaldybės administracijos ir jos padalinių veiklos tęstinumo užtikrinimas gresiant ar

susidarius ekstremaliosioms situacijoms

Siekiant užtikrinti savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių nepertraukiamą veiklą

gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, alternatyvios darbo vietos yra numatomos Šiaulių

rajono kultūros centre centre, Ventos g. 11a, Kuršėnuose. Sprendimą perkelti darbuotojus ir jų kiekį

priims savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės darbuotojai dirbs po 3–5 viename kabinete,

ar daugiau atsižvelgiant į esamą patalpą, bus panaudotos diskotekų, koncertų salės, kuriose yra įvestos

kompiuterinių tinklų linijos. Darbuotojų perkėlimą vykdys padalinių, skyrių vedėjai.

Šiaulių rajono savivaldybės struktūrinių padalinių sąrašas, kurių veiklos tęstinumas būtinas, esant

ekstremaliajai situacijai, pateiktas plano PRIEDE Nr. 7.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos tarnautojų sąrašas, kurių veiklos tęstinumas būtinas,

esant ekstremaliajai situacijai, pateiktas plano PRIEDE Nr. 7.

7. Materialinių išteklių telkimas ekstremaliųjų situacijų atvejais ir jų kompensavimas

Ekstremaliųjų situacijų atvejais gelbėjimo darbų vadovui arba operacijų vadovui nustačius, kiek ir

kokių papildomų materialinių išteklių reikia gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti,

ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti, jis kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl

jų pasitelkimo.

Savivaldybės administracijos direktorius raštiškai kreipiasi į ūkio subjektus ir kitas įstaigas, su

kuriais sudarytos sutartys, dėl materialinių išteklių pateikimo. Sutarčių kopijos pateiktos plano PRIEDE

Nr. 34.

Ūkio subjektai ir kitos įstaigos, nedelsiant, pagal poreikį, teikia materialinius išteklius gelbėjimo

darbų vadovui ar operacijos vadovui į savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą vietą.

Kai savivaldybėje, kurioje susidarė ekstremalioji situacija, ir esamų materialinių išteklių

nepakanka, tai savivaldybės administracijos direktorius prašo gretimų savivaldybių pagalbos, dėl turimų

materialinių išteklių gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliosioms

situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, pasitelkimo.

Šiaulių rajono savivaldybės administracija yra pasirašiusi su rajono kaimyninėmis savivaldybėmis

(Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Telšių, Kelmės, Akmenės rajonais ir Šiaulių miestu) tarpusavio pagalbos

ekstremaliųjų situacijų atvejais teikimo sutartis.

Taip pat yra paruošti ir suderinti tarpusavio pagalbos planai (PRIEDAI NR. 33)

Ekstremaliųjų situacijų atvejais ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklą ar elektroninių

ryšių paslaugas, turi suteikti civilinės saugos sistemos subjektams pirmumo teisę naudotis elektroninių

ryšių tinklais ir gauti kitas elektroninių ryšių paslaugas, būtinas civilinės saugos ekstremaliųjų situacijų

valdymo ryšių sistemos tinkamam funkcionavimui užtikrinti, taip pat skirti reikalingus ekspertus ir

specialistus

Ūkio subjektų, kitų įstaigų turimų materialinių išteklių pasitelkimo galimybės ekstremaliųjų

situacijų atvejais yra numatytos plano prieduose.

Savivaldybės administracijos direktorius, gelbėjimo darbų vadovas ir operacijų vadovas privalo

siekti, kad ūkio subjektų ir kitų įstaigų nuostoliai ir veiklos trukdžiai būtų kuo mažesni.

Ekstremaliųjų situacijų atvejais iš ūkio subjektų ir kitų įstaigų gautų, sunaudotų ar sužalotų

materialinių išteklių apskaitą tvarko savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas (-i) asmuo (-ys).

Materialinių išteklių apskaita. Užbaigus ekstremaliųjų situacijų atvejais gelbėjimo, paieškos,

ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, jų padarinių šalinimo ir neatidėliotinus darbus:

61

• operacijų vadovas per savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą (toliau –

operacijų centras) ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų pateikia savivaldybės administracijos

direktoriui gautų, sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių bendrą suvestinę, gelbėjimo, paieškos ir

neatidėliotinų darbų, ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbų aktus, taip pat

kitus materialinių išteklių gavimą, sunaudojimą ar sužalojimą patvirtinančius dokumentus;

• ūkio subjektai, ekstremaliųjų situacijų atvejais teikę civilinės saugos sistemos subjektams

elektroninių ryšių paslaugas ir pirmenybę naudotis elektroninių ryšių tinklais, per operacijų centrą ne

vėliau kaip per 5 kalendorines dienas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui dokumentus,

patvirtinančius išlaidas, patirtas dėl ekstremaliųjų situacijų atvejais elektroninių ryšių paslaugų ir

pirmenybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimo.

Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs aukščiau punktuose nurodytus dokumentus, ne

vėliau kaip per 3 darbo dienas sudaro komisiją, kuri ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jos

sudarymo inventorizuoja gautus, sunaudotus ar sužalotus materialinius išteklius ir nustato ūkio subjektui,

kitai įstaigai kompensuotiną išlaidų sumą, įskaitant kompensaciją už išlaidas, susijusias su materialinių

išteklių teikimu.

Atlikusi inventorizaciją ir nustačiusi kompensuotiną išlaidų sumą, savivaldybės administracija

išduoda ūkio subjektui, kitai įstaigai pažymą. Pažymoje nurodomi materialinių išteklių savininko

duomenys (pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė), gautų, sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių

nomenklatūriniai pavadinimai, kiekis, vertė, materialinių išteklių teikimo ir grąžinimo data, už materialinių išteklių teikimą kompensuotina išlaidų suma. Jeigu būtina, pažymoje nurodomi ir kiti

duomenys. Pažymą pasirašo savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos komisijos pirmininkas,

nariai ir ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių vertė ir ūkio subjekto, kitos įstaigos turėtos išlaidos,

susijusios su materialinių išteklių teikimu, apskaičiuojamos pagal rinkos kainas, esančias nurodytos

pažymos ūkio subjektui, kitai įstaigai išdavimo dieną.

Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas (-i) asmuo (-ys) gautus, bet nesunaudotus

materialinius išteklius grąžina ūkio subjektui, kitai įstaigai, kurie juos teikė.

Kompensacijos už materialinių išteklių teikimą mokėjimas. Savivaldybės administracijos

direktorius, įvertinęs jo sudarytos komisijos atliktos gautų, sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių

inventorizacijos duomenis ir šios komisijos nustatytas kompensuotinas išlaidų sumas, ne vėliau kaip per 7

kalendorines dienas nuo komisijos išvadų pateikimo teikia Finansų ministerijai bendrą prašymą apie lėšų

kompensacijai už materialinių išteklių teikimą skyrimą ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms.

Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme Finansų ministerijai nurodoma:

• aplinkybės, kuriomis buvo teikiami materialiniai ištekliai;

• ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie teikė materialinius išteklius;

• ūkio subjektams, kitoms įstaigoms kompensuotinos išlaidų, susijusių su materialinių išteklių

teikimu, sumos;

• ūkio subjektams, kitoms įstaigoms kompensuotinų išlaidų, susijusių su materialinių išteklių

teikimu, pagrindimas.

Kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus prašymu pateikiami išlaidas, susijusias su

materialinių išteklių teikimu, pagrindžiantys dokumentai.

Finansų ministerija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo savivaldybės administracijos

direktoriaus prašymo gavimo išnagrinėja savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme pateiktą

informaciją ir pagrindžiančius dokumentus, parengia ir teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos

Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl kompensacijos už materialinių išteklių

teikimą išmokėjimo ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms projektą. Jeigu Finansų ministerija, išnagrinėjusi

savivaldybės administracijos direktoriaus prašymą, nustato, kad prašyme nurodytos kompensuotinos

62

išlaidų, susijusių su materialinių išteklių teikimu, sumos neatitinka pagrįstuose dokumentuose pagrįstos

kompensuotinos išlaidų sumos, ji dėl pagrįstos prašymo dalies parengia ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl kompensacijos už materialinių išteklių

teikimą išmokėjimo ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms projektą, o apie nepagrįstą prašymo dalį

informuoja savivaldybės administracijos direktorių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą dėl kompensacijos už materialinių išteklių

teikimą išmokėjimo ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, ši kompensacija mokama iš Lietuvos valstybės

rezervo piniginių lėšų.

8. Sanitarinio švarinimo organizavimas

SANITARINIS ŠVARINIMAS – taršos pašalinimas nuo nukentėjusių žmonių.

TARŠA – biologinis, radioaktyvusis bei cheminis žmonių užterštumas.

BIOLOGINIS UŽTERŠTUMAS – žmonių užterštumas biologinėmis medžiagomis,

mikroorganizmais.

CHEMINIS UŽTERŠTUMAS – žmonių užterštumas cheminėmis medžiagomis skysčių, dujų ar

aerozolių pavidalu.

RADIOAKTYVUSIS UŽTERŠTUMAS – medžiagos, paviršiaus ar aplinkos bei žmonių

užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis.

Sanitarinio švarinimo tikslas – maksimaliai sumažinti kenksmingų faktorių poveikį žmonėms ir

aplinkai radioaktyviojo, cheminio ir biologinio užterštumo atvejais.

DEKONTAMINAVIMAS – užterštoje aplinkoje dirbančiųjų pajėgų personalo ir jų naudojamos

įrangos švarinimas.

Bendrieji reikalavimai žmonių sanitariniam švarinimui

Žmonių sanitarinis švarinimas vykdomas, vadovaujantis Lietuvos higienos normų HN:1995 (4.6)

ir HN99:2000 (4.5) reikalavimais.

Sanitarinį švarinimą sudaro pirminis ir galutinis sanitarinis švarinimas.

Sanitarinio švarinimo darbus organizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir Visuomenės

sveikatos centro Pakruojo skyriaus darbuotojai.

Pirminis sanitarinis švarinimas – pradinis neatidėliotinas sanitarinis švarinimas ,,šiltojoje“ zonoje,

kuris, įtarus taršą, yra atliekamas nukentėjusiems, siekiant jiems sumažinti pavojingų medžiagų kiekį.

Pirminį sanitarinį švarinimą gali atlikti ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kuri turi mobilią

dekontaminavimo įrangą

Pirminio sanitarinio punkto įkūrimas:

– ant žemės patiesiamas storesnės polietileninės plėvelės, brezento ar kitos neperšlampamos

medžiagos gabalas (mažiausiai 10 m²);

– vienoje pusėje sustatomi indai su vandeniu ir plovimo tirpalais;

– kitoje pusėje sustatomos tuščios talpyklos (polietileniniai dvigubi maišai ir kt.).

Pirminį sanitarinį švarinimą atlieka kiekvienas asmuo arba vienas kitam padėdamas. Atliekant

pirminį švarinimą užterštoje vietovėje apsaugos priemonės nenusiimamos, o neužterštoje vietovėje

apsaugos priemonės nusiimamos išskyrus dujokaukę.

Pirminiam sanitariniam švarinimui naudojamos priemonės:

– bentonito milteliai;

– silikagelio milteliai;

– 10% amoniako tirpalas;

– 2% sodos tirpalas;

63

– 2% boro rūgšties tirpalas;

– silpnas kalio permanganato tirpalas;

– 2% chloramino ar 0,5% kalcio hipochlorito tirpalas;

– 3% vandenilio peroksido tirpalas;

– 70% spiritinis tirpalas;

– vanduo ir muilas.

Galutinis sanitarinis švarinimas – galutinis taršos pašalinimas nuo nukentėjusių žmonių, atliekamas

sanitarinio švarinimo punktuose.

Galutinis sanitarinis švarinimas atliekamas tik neužterštoje teritorijoje sanitarinio švarinimo

punktuose.

Sanitarinio švarinimo punktas – pastatas arba šiam tikslui pritaikytos patalpos, kuriame (kuriose)

vykdomas žmonių sanitarinis švarinimas.

Sanitarinio švarinimo punkto paskirtis – atlikti biologinėmis, radioaktyviosiomis ar cheminėmis

medžiagomis užterštų žmonių pirminį sanitarinį švarinimą bei suteikti jiems pirmąją medicinos pagalbą.

Sanitarinio švarinimo punktas skirstomas:

„nešvari“ zona – sanitarinio švarinimo punkto patalpos, kuriose vykdoma nukentėjusiųjų žmonių

registracija, pirminė sveikatos būklės apžiūra ir taršos kontrolė;

žmonių sanitarinio švarinimo zona – sanitarinio švarinimo punkto patalpos, kuriose vykdomas

nukentėjusiųjų žmonių sanitarinis švarinimas;

„švari“ zona – sanitarinio švarinimo punkto patalpos, neužterštos biologinėmis,

radioaktyviosiomis bei cheminėmis medžiagomis.

Nukentėjusiųjų žmonių sanitarinis švarinimas atliekamas Sanitarinio švarinimo punktuose, kurie

įrengiami tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose (PRIEDAS Nr.13 )

Esant ekstremaliosioms sąlygoms, žmonių sanitariniam švarinimui taip pat gali būti pritaikomi

komunalinės-buitinės paskirties pastatai, kuriuose yra galimybė užtikrinti būtinas žmonių sanitariniam

švarinimui sąlygas:

• įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinės, dušai, prausyklos), kuriose

vienu metu telpa ne mažiau kaip 10 žmonių;

• pirtys, baseinai.

Sanitarinio švarinimo punkte turi būti:

– vandentiekis, kanalizacija, vėdinimas, šildymo sistema, elektra;

– pakankamai žmonėms švarinimo priemonių – muilo, šampūno, kempinių, žirklių, plaukų

skutimosi mašinėlių, medvilninių ir popierinių nosinių, rankšluosčių ir paklodžių, apatinių ir viršutinių

drabužių bei avalynės;

– specialios taros (konteinerių, plastikinių ar guminių maišų ir kt.) ir pavojaus ženklų

užterštiems daiktams, drabužiams sudėti ir ženklinti;

– punktas turi būti aprūpintas keleiviniu transportu, taip pat specialiu transportu užterštiems

daiktams į sanitarinio švarinimo ar utilizavimo vietą išvežti;

– ,,nešvarios“ zonos ir žmonių prausimosi zonos patalpų grindys, baldai, kita įranga turi

būti iš lengvai švarinamų, drėgmę nesugeriančių medžiagų (keramikinių plytelių, linoleumo, plastiko ir

kt.) arba uždengiama polietileno plėvele. Sienų danga taip pat turi būti atspari drėgmei, lengvai valoma.

Kiti sanitarinio švarinimo punktų reikalavimai nurodyti LR aplinkos ministro 2003 m. balandžio 9

d. įsakyme Nr. 171 (Žin., 2003, Nr. 37-1635).

Sanitarinio švarinimo punkto personalo uždaviniai:

– priimti ir registruoti iš užterštos zonos atvežtus asmenis;

– nustatyti asmenų drabužių, daiktų užterštumą;

– švarinti žmones ir kontroliuoti sanitarinio švarinimo efektyvumą;

64

– surinkti užterštus drabužius ir asmeninius daiktus, juos nukenksminti arba utilizuoti;

– prireikus spręsti nukentėjusiųjų dispanserinio stebėjimo ar stacionarinio patikrinimo

klausimus;

– kiekvienam asmeniui išduoti švarinimo asmens anketą, taip pat pažymą apie

konfiskuotus užterštus dokumentus, pinigus, asmens daiktus;

– aiškinti apie pavojingų medžiagų poveikį sveikatai ir apsaugos priemones.

Minimalus sanitarinio švarinimo punkto personalo skaičius – 3 žmonės, turintys tinkamą

kvalifikaciją. Gali būti ir pagalbiniai darbuotojai. Atsižvelgiant į avarijos mąstą ir gyventojų priėmimo

skaičių, punkte gali dirbti kelios personalo grupės. Gyventojų sveikatos būklę turi įvertinti medicinos

darbuotojas.

Pirminio reagavimo ir sanitarinio švarinimo punktų personalas turi būti apsirūpinęs asmeninėmis

apsaugos priemonėmis (kombinezonais, kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis, priešnuodžiais ir kt.).

Visos rajono asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, ligoninė turi būti pasirengusios

įvertinti nukentėjusiųjų po sanitarinio švarinimo būklę ir nustatyti, ar reikalingas jiems tolesnis gydymas.

9. Užterštos technikos ir aplinkos nukenksminimas

DEGAZAVIMAS – pavojingų (nuodingų) medžiagų nukenksminimas.

PAVOJINGA MEDŽIAGA – medžiaga, mišinys ar preparatas žaliavų, gaminių, šalutinių

produktų, liekanų ar tarpinių produktų pavidalu, taip pat medžiagos, kurios gali susidaryti kilus avarijai ir

kurių kiekis prilygsta nustatytiesiems šių medžiagų ribiniams kiekiams ar juos viršija.

PRAMONINĖ AVARIJA – tai nenumatytas pavojingų medžiagų patekimas į aplinką

pavojingame objekte arba transportuojant pavojingus krovinius, kuris sukelia staigų ar uždelstą pavojų

žmonių sveikatai (gyvybei) ir aplinkai.

Šiaulių rajono teritorijoje, esančių pavojingų objektų sąrašas pateiktas plano PRIEDE Nr. 16.

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje esančių degalinių sąrašas pateiktas plano PRIEDE NR. 17.

Įvykus avarijai pavojingame objekte, degazavimo darbus vykdo pavojingo objekto pajėgos,

vadovaudamosi avarijų likvidavimo planu.

Įvykus avarijai (naftos produktų) Šiaulių rajono teritorijoje degazavimo darbus vykdo Šiaulių

apskrities Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir UAB ,,Ūrus ir KO“.

DEMERKURIZACIJA – tai gyvsidabrio, jo junginių, garų šalinimas iš aplinkos.

Demerkurizacijos darbus atlieka Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1996 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 36 patvirtintomis

Higienos normomis HN-68-1996 ,,Demerkurizacija ir jos efektyvumo įvertinimas“.

DEAKTYVAVIMAS – radioaktyvaus užterštumo pašalinimas.

Užteršto transporto, įrenginių ir inventoriaus švarinimas (nukenksminimas) atliekamas įrengtuose

technikos nukenksminimo punktuose (TNP).

Deaktyvacija gali būti dalinė ir visiška. Atliekant dalinę deaktyvaciją, švarinamos tik tos technikos

dalys (vietos), prie kurių žmonės tiesiogiai prisiliečia. Radioaktyviosios medžiagos šalinamos nuo

paviršių. Smulkias detales galima deaktyvuoti, plaunant jas dideliuose induose (statinėse, kibiruose).

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje esančių technikos nukensminimo punktų (TNP) sąrašas


DEZINFEKCIJA – tai patogeninių (užkrečiamas ligas sukeliančių) mikroorganizmų

sunaikinimas aplinkoje, naudojant fizinius ir cheminius metodus.

Dezinfekcijos tikslas – infekcines ligas sukeliančių, patogeninių mikroorganizmų (virusų, bakterijų

ir kt.), esančių aplinkoje, naikinimas. Sterilizacijos atveju sunaikinami visi mikroorganizmai ir jų sporos.

Dezinfekcija skirstoma į profilaktinę ir židininę.

65

Profilaktinė dezinfekcija atliekama iki infekcinių ligų išaiškinimo. Profilaktinė dezinfekcija

daroma nuolat (net ir nesant susirgimų infekcinėmis ligomis) žmonių susitelkimo vietose (prekybos,

visuomeninio maitinimo, mokymo, gydymo įstaigose, pirtyse, stotyse ir pan.), gyvulininkystės fermose,

gyvulinės kilmės žaliavų perdirbimo įmonėse.

Židininė dezinfekcija daroma infekcinės ligos židinyje. Ji susideda iš nuolatinės ir baigiamosios.

Nuolatinė dezinfekcija daroma ligonio aplinkoje (ligoninėje, namuose) per visą jo buvimo laiką. Ją atlieka

pats ligonis, asmuo, įtariamas sergant, ar slaugantys asmenys kiekvieną dieną. Baigiamąją dezinfekciją

atlieka šiai veiklai licencijuoti juridiniai asmenys.

Visos nukenksminimo darbuose dalyvaujančios institucijos apie atliktus darbus informuoja

savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisiją, kuri koordinuoja visus darbus susijusius su žmonių,

technikos, transporto priemonių ir aplinkos švarinimu.

VIII. PAGALBOS TEIKIMO NUKENTĖJUSIEMS GYVENTOJAMS

EKSTREMALIŲJŲ ĮVYKIŲ IR SITUACIJŲ METU ORGANIZAVIMAS

Pagalbos teikimo nukentėjusiems tikslas – sudaryti minimalias ir palankias gyvenimo sąlygas bei

poreikius ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Pagalbos teikimą nukentėjusiems gyventojams ekstremaliųjų situacijų metu organizuoja

savivaldybės administracijos direktorius.

Pagrindinės pagalbos teikimo sritys yra šios:

– nukentėjusiųjų apgyvendinimas;

– aprūpinimas pirmos būtinybės priemonėmis ir maitinimo organizavimas;

– medicininės pagalbos organizavimas;

– socialinių paslaugų teikimas;

– psichologinės pagalbos organizavimas;

– švietimo paslaugų organizavimas.

Nukentėjusiųjų laikinų gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų: aprūpinimas maistu,

geriamuoju vandeniu, medikamentais, švariais drabužiais ir kitų paslaugų suteikimą organizuoja rajono

savivaldybės Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija kartu ESOC.

1. Nukentėjusiųjų apgyvendinimas

Ekstremaliųjų situacijų atvejais nukentėjusieji laikinai būtų apgyvendinti mokyklose, jų

bendrabučiuose, kultūros srities pastatuose. Visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose galima laikinai

apgyvendinti žmones, suvestinė pateikta plano PRIEDE NR. 22.

2. Aprūpinimas pirmosios būtinybės priemonėmis ir maitinimo organizavimas

Šiaulių rajono savivaldybės Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija organizuoja

nukentėjusiųjų gyventojų aprūpinimą maistu ir pirmo būtinumo priemonėmis bei jų maitinimą.

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje esančių parduotuvių, valgyklų ar kitų vietų, kuriose bus

paskirstomos (tiekiamos) prekės bei numatytas maitinimas, sąrašas pateiktas plano PRIEDE NR. 23.

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje maisto produktus gaminančių ir tiekiančių įmonių sąrašas

pateiktas plano PRIEDE NR. 24.

66

3. Medicininė pagalba

Medicininę pagalbą nukentėjusiesiems teikia Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai

priklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pajėgos.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų tikslas – laiku suteikti medicinos pagalbą, diagnozuoti

sveikatos sutrikimus bei padėti atgauti sveikatą ekstremaliose situacijose nukentėjusiems asmenims.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kryptys:

– medicinos pagalbos teikimo tvarkos nustatymas ir teikimas nukentėjusiems

ekstremaliosios situacijos židinyje;

– nukentėjusiųjų registravimas ir rūšiavimas;

– gabenimas į gydymo įstaigas;

– papildomų pajėgų pasitelkimas;

– stacionarios medicinos pagalbos teikimas;

– ligoninės lovų skaičiaus padidinimas;

– kitų gydymo įstaigų informavimas dėl nukentėjusiųjų srauto;

– vietinės valdžios institucijų informavimas apie iš avarijos išvežtus ir gydymo

įstaigose priimtus nukentėjusius, jų skaičių, sveikatos būklę, priimtas priemones.

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje esančių pirminių asmens ir visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų sąrašas pateiktas plano PRIEDE NR.10.

Jų veiklą ekstremaliųjų situacijų atvejais koordinuoja savivaldybės gydytojas.

Sveikatos priežiūros įstaigos vadovaujasi parengtais ekstremaliųjų situacijų valdymo planais ir

metodinėmis rekomendacijomis.

Pirmąją ir skubią medicinos pagalbą teikia greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios

įstaigos, o prireikus ir ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Taip pat pirmąją ir skubią medicinos pagalbą teikia ir priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos,

vadovaudamosi sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-194 ,,Dėl Priešgaisrinių

gelbėjimo įstaigų dalyvavimo teikiant pirmąją ir skubiąją medicinos pagalbą tvarkos aprašo patvirtinimo“

(Žin., 2010, Nr. 33-1579).

Nepakankant pajėgų užtikrinti sveikatos priežiūrą, galima pasitelkti ir Lietuvos Raudonojo

Kryžiaus draugijos pajėgas. Pagrindinės jų funkcijos ekstremaliųjų situacijų atvejais:

– teikti pirmąją pagalbą;

– padėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą, skubią medicinos pagalbą ir kitas asmens sveikatos

priežiūros paslaugas teikiantiems sveikatos priežiūros specialistams;

– padėti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pasitelkti papildomus sveikatos priežiūros

specialistus;

– padėti identifikuoti ir registruoti nukentėjusiuosius;

– padėti organizuoti ir užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų laikinąjį teikimą švietimo ir

kitose įstaigose;

– padėti organizuoti ir atlikti kraujo donorų paiešką;

– padėti organizuoti tarptautinės pagalbos teikimą.

4. Socialinė ir finansinė pagalba

Socialinė parama – socialinių išmokų mokėjimas ir socialinių paslaugų teikimas – vykdomas per

valstybės ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos patvirtintas socialines programas. Socialinė parama

fiziniams asmenims teikiama per Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių,

67

seniūnijas. Socialinė parama gali būti suteikta pašalpos arba paslaugos forma. Socialinė parama gali būti

vienkartinė arba ilgalaikė. Visi dokumentai susiję su socialine parama yra tvarkomi ir saugomi

vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymais ir terminais.

Socialinės paslaugos teikiamos vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu (Žin., 2006, Nr. 17-

589;2010, Nr. 53-2598 ), poįstatyminiais teisės aktais bei kitais konkrečiai socialines paslaugas

reglamentuojančiais Tarybos sprendimais.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pajėgos taip pat teikia nukentėjusiesiems socialines

paslaugas, labdarą ir paramą.

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, esančių socialinių paslaugų įstaigų, visuomeninių

organizacijų, užsiimančių socialine rūpyba, sąrašas pateiktas plano PRIEDE NR.11.

Finansinė pagalba. Likviduojant stichinių padarinių sukeltų ekstremaliųjų situacijų pasekmes,

nukentėjusiems fiziniams asmenims turi būti suteikta finansinė pagalba iš savivaldybės administracijos

direktoriaus rezervo arba Lietuvos valstybės rezervo specialiai šiam tikslui skirtų lėšų.

Savivaldybės taryba, administracijos direktoriaus teikimu, svarsto klausimą dėl finansinės

pagalbos nukentėjusiems ekstremaliosios situacijos metu dydžio ir priima sprendimą.

5. Psichologinė pagalba

Psichologinę pagalbą Šiaulių rajono savivaldybės gyventojams ekstremaliųjų situacijų metu

suteiktu sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai–psichologai, rajono psichologinė pedagoginė tarnyba,

mokymų įstaigų socialiniai pedagogai, visuomenės sveikatos biuro darbuotojai, seniūnijų socialiniai

darbuotojai.

6. Švietimo paslaugos

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius organizuoja evakuotų mokyklinio

amžiaus vaikų švietimą ir mokymą.

Esant trumpalaikei evakuacijai (iki 5–10 dienų), koreguojamas rajono ugdymo planas, perkeliamos

moksleivių atostogos, mokinių mokymas nevykdomas.

Susidarius ilgesniam evakuacijos laikotarpiui – moksleivių mokymas organizuojamas laikinai

gyvenamojoje vietoje, sudaromos visos reikalingos sąlygos mokymuisi (pasirūpinama pagrindinėmis

ugdymo priemonėmis), moksleivių klasės sujungiamos į kelias (stambinant jas).

IX. VIEŠOSIOS TVARKOS PALAIKYMOS ORGANIZAVIMAS

Viešosios tvarkos palaikymo tikslas – palaikyti viešąją tvarką , užtikrinti eismo reguliavimą ir

saugumą, žmonių ir turto apsaugą ekstremaliųjų situacijų (įvykių) atvejais.

Veiklos apimtis:

– viešosios tvarkos palaikymas ir asmenų saugumo užtikrinimas gyventojų susitelkimo vietose,

evakuacijos ir gelbėjimo bei ekstremaliosios situacijos ar įvykio padarinių likvidavimo metu;

– nelaimės vietos ar užterštos zonos apsauga ir žmonių patekimo į ją reguliavimas;

– eismo reguliavimas, su kelių eismo saugumu susijusių tarnybų veiklos koordinavimas;

– ūkio subjektų ir gyventojų turto apsaugos sustiprinimas nelaimės zonoje;

– skubaus žmonių iškeldinimo iš ekstremaliojo įvykio ar situacijos židinio organizavimas;

– evakuotų gyventojų registracija;

– žuvusiųjų paieška, atpažinimas ir apskaita;

– informacijos rinkimas ir perdavimas;

– ekstremaliojo įvykio tyrimas;

68

– papildomų pajėgų pasitelkimas.

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje viešosios tvarkos ekstremaliųjų situacijų atvejais palaikymą

organizuoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos

komisariato pajėgos.

1. Civilinės saugos sistemos pajėgų, atsakingų už viešosios tvarkos palaikymą, veiksmai, įvykus

ekstremaliajam įvykiui, susidarius ekstremaliajai situacijai

Įvykus ekstremaliajam įvykiui ar susidarius ekstremaliajai situacijai, policijos komisariatas apie tai

informuoja savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisiją,

apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą. Jeigu nelaimės pasekmės gali išplisti už rajono ribų, perspėja

kaimyninius policijos komisariatus.

Policijos komisariatas dalyvauja informuojant gyventojus apie susidariusią ekstremaliąją situaciją.

Tam tikslui naudojamas komisariato transportas su garsiakalbiais.

Policijos pajėgos ekstremaliųjų įvykių vietoje savo veiksmus derina su gelbėjimo darbų vadovu ar

operacijų vadovu ir, vykdydamos jo nurodymus, saugo ekstremaliojo įvykio židinį, užtikrina viešąją

tvarką ir asmenų saugumą gyventojų susitelkimo vietose, evakuacijos ir gelbėjimo bei padarinių

likvidavimo metu, įrengia užtvaras, kontroliuoja civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų bei kitų

tarnybų patekimą į židinio teritoriją.

Eismo reguliavimui ekstremaliosios situacijos židinyje, nelaimės teritorijoje ir jos prieigose bei

evakuacijos maršrutuose policijos pajėgos išstato laikinus kontrolės postus, duoda nurodymus

kelių priežiūros tarnyboms dėl kelio ženklų pastatymo nurodytose vietose. Postų išstatymo vietas nustato

savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija, atsižvelgdama į visuomenės sveikatos centro,

valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar kitų tarnybų rekomendacijas. Reikalui esant, policijos

pajėgos organizuoja technikos, vykstančios į nelaimės zoną dirbti ir evakuojamųjų palydą.

Policijos pajėgos ekstremaliųjų situacijų atvejais:

– teikia pagalbą asmens ir visuomeninės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, sudaro

galimybę, esant būtinybei, patekti į asmens būstą be jo sutikimo;

– užtikrina valstybinio, visuomeninio ir privataus turto apsaugą nelaimės zonoje ir teritorijoje, iš

kurių evakuoti gyventojai;

– tvarko evakuotų gyventojų apskaitą ir teikia duomenis apie laikinai įregistruotus gyventojus

suinteresuotoms institucijoms;

– renka informaciją apie aukas, identifikuoja žuvusiuosius ir organizuoja jų išgabenimą iš įvykio

vietos, prireikus pradeda ikiteisminį tyrimą;

– atlieka tyrimus, įvykus teroristiniam ar kriminalinio pobūdžio sprogimui, ar gavus pranešimą

apie grasinimą susprogdinti, padeda kitoms valstybinės priežiūros institucijoms atlikti apklausą vykdant

tyrimus;

– renka, registruoja ir analizuoja informaciją, reikalingą policijos pajėgų veiksmams koordinuoti

nelaimės zonoje;

– keičiasi informacija apie įvykius ir vykdomus veiksmus nelaimės vietoje su kitomis civilinės

saugos sistemos pajėgomis, dalyvaujančiomis likviduojant ekstremaliosios situacijos padarinius;

– informuoja savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisiją apie viešosios tvarkos būklę nelaimės

vietoje bei vykdomus veiksmus, papildomų pajėgų pasitelkimą ir jų paskirstymą;

– atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos mąstą ir pavojų gyventojams, priima sprendimą ir

organizuoja skubų žmonių iškeldinimą iš ekstremaliojo įvykio židinio.

Kilus pastatų susprogdinimo pavojui arba radus sprogmenis, gelbėjimo darbų vadovo pareigas

vykdo policijos pajėgų pareigūnas. Jis priima sprendimą ir organizuoja skubų žmonių iškeldinimą iš

69

įvykio zonos, koordinuoja atvykusių priešgaisrinės gelbėjo tarnybos ir greitosios medicinos pagalbos

pajėgų veiksmus.

2. Materialiniai ir žmogiškieji ištekliai viešajai tvarkai palaikyti

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas

turi pakankamą kiekį technikos, kitų priemonių viešajai tvarkai palaikyti ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Be to Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas priklauso Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos

komisariatui, tai papildoma technika ir priemonės būtų pasitelkiamos iš pastarojo.

Trūkstant civilinės saugos sistemos pajėgų viešajai tvarkai palaikyti, eismo saugumo, judėjimo

kontrolės ir kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms užtikrinti, operacijos vadovo sprendimu, į

pagalbą gali būti pasitelkiami policijos rėmėjai, kariniai vienetai, gretimų savivaldybių policijos

pareigūnai.

X. PRIVALOMŲJŲ DARBŲ ORGANIZAVIMAS

Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos pasitelkiami ir darbai atliekami tik tada, kai yra

išnaudotos visos civilinės saugos sistemos pajėgų panaudojimo galimybės.

Gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasitelkimo privalomiems darbams, būtiniems

ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, atlikti, šių darbų atlikimo, atliktų darbų

apskaitos ir kompensavimo už jų atlikimą tvarką nustato Privalomų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų

atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 512 (Žin., 2010, Nr. 54-2652).

Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas nustato, kiek ir kokių darbų reikia atlikti

ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, ir per savivaldybės Ekstremaliųjų

situacijų operacijų centrą prašo savivaldybės administracijos direktoriaus telkti gyventojus, ūkio subjektus

ir kitas įstaigas darbams atlikti.

Sprendimą dėl gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasitelkimo papildomiems darbams atlikti

priima savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija.

Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos pasitelkiami darbams atlikti remiantis Civilinės saugos

įstatyme įtvirtintu visuotinio privalomumo principu.

Darbus privalo atlikti darbingi gyventojai, kuriems yra sukakę 18 metų, išskyrus tikrosios karo

tarnybos karius, nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris (moteris, pagimdžiusias ir auginančias vaikus,

kol jiems sukaks vieni metai), neįgaliuosius ir gyventojus, kurie vieni augina vaikus iki 16 metų, taip pat

gyventojus, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal tarptautinę teisę.

Savivaldybės administracijos direktorius telkia gyventojus, ūkio subjektus ir kitas įstaigas darbams

atlikti laikydamasis tokio eiliškumo:

– ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių veikla dėl ekstremaliosios situacijos poveikio yra

sustabdyta;

– kiti ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių veikla nėra tiesiogiai paveikta ekstremaliosios

situacijos;

– bedarbiai;

– kiti gyventojai;

– visuomenei gyvybiškai svarbias paslaugas teikiančiuose objektuose dirbantys gyventojai;

– valstybinės reikšmės ir pavojinguosiuose objektuose dirbantys gyventojai.

Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) funkcijos organizuojant

privalomuosius darbus:

70

– koordinuoti darbų atlikimą;

– užtikrinti, kad darbus atliekantys gyventojai ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai būtų

apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbų atlikimo laikotarpiu (Savivaldybės lygio ekstremaliosios

situacijos atveju draudimo įmokos sumokamos iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų);

– prireikus organizuoti darbus atliekančių gyventojų ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų

aprūpinimą nemokama nakvyne, maitinimu, specialiąja apranga, darbo priemonėmis, taip pat atvežimą į

darbų atlikimo vietą, išvežimą iš jos (pasitelkiant transportą) ir minimalių sanitarinių higienos sąlygų

sudarymą.

Paskyrus operacijų vadovą savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC)

koordinatorius tampa pavaldus ir atskaitingas jam. Operacijų vadovas užtikrina, kad gyventojai ir ūkio

subjektų, kitų įstaigų darbuotojai prieš jiems pradedant dirbti būtų instruktuoti apie darbų eigą ir

priemonių, skirtų darbingumui, sveikatai ir gyvybei išsaugoti, panaudojimą.

Esant ekstremaliajai situacijai, gyventojai ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai į darbų

atlikimo vietą ir iš jos būtų vežami iš AB ,,Kuršėnų autobusų parkas“ pasitelktu transportu, jų maitinimą

organizuotų individuali UAB „Senasis paventys“. Specialiąja apranga ir darbo įrankiais būtų aprūpinti iš

UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ resursų, arba iš esančių prekybos centrų „Bikuva“, „Senukai“ ir

„Jupoja“ filialų esančių Kuršėnuose, panaudojant lėšas iš administracijos direktoriaus rezervo. Minimalias

sanitarines higienos sąlygas sudarytų ir UAB ,,Kuršėnų komunalinis ūkis“ UAB „Kuršėnų vandenys“.

Eil.

nr. Poreikis Ūkio subjektas, adresas Kontaktai Vadovas, tel. nr.

1. Transportas UAB ,,Kuršėnų

autobusų parkas“ Ventos g. 85, Kuršėnai

Tel./faks. (8 41) 58 12 69

Vidmantas Šulčius

8 674 20 955

2. Maitinimas

UAB “Senasis

pavantys”, Vilniaus g.

49, Kuršėnai

Tel. (8 41) 37 21 07 Irena Spulginienė

(8-41) 37 21 07

3. Spec. apranga

ir įrankiai

UAB ,,Kuršėnų

komunalinis ūkis“ Sodo g. 18, Kuršėnai

Tel./faks. (8 41) 58 46 31

Vytautas Budrys

8 685 52 752

4.

Sanitarinės

higienos

sąlygos

UAB ,,Kuršėnų

vabdenys“ Gergždelių g. Kuršėnai

Tel./faks. (8 41)

Algimantas Jonas

Glodenis

8 685 52 800

UAB ,,Kuršėnų

komunalinis ūkis“ Sodo g. 18, Kuršėnai

Tel./faks. (8 41) 58 46 31

Vytautas Budrys

8 685 52 752

Atliktų privalomųjų darbų apskaita

Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas (-ai) pildo darbus atliekančių

gyventojų ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tvarko su darbų

atlikimu susijusius dokumentus ir teikia juos operacijų vadovui.

Baigus darbus operacijų vadovas per savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą (ESOC)

ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui darbo laiko

apskaitos žiniaraščius, atliktų darbų aktus ir kitus su darbų atlikimu susijusius dokumentus.

Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs dokumentus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas

sudaro komisiją, kuri ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jos sudarymo patikrina darbo laiko

71

apskaitos žiniaraščius, atliktų darbų aktus ir kitus su darbų atlikimu susijusius dokumentus, ir,

atsižvelgdama į faktiškai dirbtą laiką, Vyriausybės patvirtintą minimalųjį valandinį

atlygį, nustato gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms kompensuotiną sumą ir teikia

savivaldybės administracijos direktoriui išvadą.

Kompensavimas už atliktus darbus

Darbus atlikusiems gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, įvertinus finansines

galimybes, iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo, Lietuvos valstybės rezervo piniginių lėšų

gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su šių darbų atlikimu. Pirmiausia kompensuojamos išlaidos,

patirtos tuo atveju, kai savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras neturi galimybių užtikrinti

priemonių (darbuotojų aprūpinimas nemokama nakvyne, maitinimu, specialiąja apranga, darbo

priemonėmis, transportavimu) įgyvendinimą.

Ekstremaliosios situacijos atveju išlaidos, susijusios su darbų atlikimu, gali būti kompensuojamos

iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų. Sprendimą dėl šių išlaidų kompensavimo priima

savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jo sudarytos

komisijos išvadų gavimo dienos.

XI. EKSTREMALIŲJŲ ĮVYKIŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ METU

NUTRAUKTŲ KOMUNALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO ATNAUJINIMO IR

KITŲ BŪTINIAUSIŲ GYVENIMO (VEIKLOS) SĄLYGŲ ATKŪRIMO

ORGANIZAVIMAS

Komunalinių paslaugų teikimo tikslas – organizuoti būtiniausias komunalines paslaugas

savivaldybės ekstremaliosios situacijos atveju (konkrečioje vietoje), siekiant užtikrinti elementarias

gyvenimo sąlygas ir išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkio.

Būtiniausios komunalinės paslaugos yra centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų valymas,

šilumos, elektros energijos, dujų tiekimas, atliekų ir šiukšlių išvežimas.

Įvykus ekstremaliajam įvykiui ar susidarius ekstremaliajai situacijai savivaldybės teritorijoje

esančiose įmonėse, teikiančiose gyventojams komunalines, energetines paslaugas, kuo skubiau imamasi

sutrikimų ar gedimų šalinimo darbų ir priemonių, siekiant atnaujinti šias paslaugas, ir žiūrima, kad kuo

mažesnius nuostolius patirtų gyventojai ir pati įmonė. Tam tikslui įmonės turi būti parengusios

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kuriais vadovaujasi likviduojant avarijas.

Už ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių, energetinių paslaugų teikimo atnaujinimą ,

kitų būtiniausių gyvenimo (veiklos) sąlygų atkūrimą atsakingi minėtas paslaugas teikiančių įstaigų

vadovai.

1. Centralizuotą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą rajono savivaldybės teritorijoje

organizuoja UAB ,,Kuršėnų vandenys“

Ūkio subjekto

pavadinimas Adresas Kontaktai Budintis Vadovas, kontaktai

UAB ,,Kuršėnų

vandenys“

Gergždelių g.

44, Kuršėnai

Tel. (8 41) 582093; faks. (8 41)

508088

(8 41) 582093 Algirdas Jonas Glodenis

8 699 11 230 s

72

Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrūkus vandens tiekimui, gyventojai bei

įstaigos vandeniu aprūpinami iš alternatyvių šaltinių – gyventojų šulinių, gamtinių geriamojo vandens

šaltinių, atvežant geriamąjį vandenį į nurodytą vietą. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje esančių alternatyvių gyventojų aprūpinimo vandeniu,

įvykus vandentiekio avarijai, šaltinių sąrašas pateiktas plano PRIEDE Nr. 28.

2. Centralizuotą šildymą Kuršėnuose mieste organizuoja UAB ,,Šiaulių energijos Kuršėnų

šilumos tinklai“

Ūkio subjekto pavadinimas Adresas Kontaktai Vadovas, kontaktai

AB ,,Šiaulių energija

Kuršėnų šilumos tinklų

tarnyba“

V. Dambrausko

g. 15, Kuršėnai

Tel. (8-41) 582145; faks. (8-41)

585738; kursenai@siauliuenerg. Lt (8-41) 582145

Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrūkus šilumos tiekimui, bendrovė imasi

skubių veiksmų ir priemonių avarijos priežasčiai pašalinti bei šilumos tiekimui atstatyti.

3. Elektros energiją savivaldybės teritorijoje tiekia AB ,,ESO“

Ūkio subjekto pavadinimas Adresas Kontaktai Vadovas, kontaktai

AB ,,ESO“ Šiaulių regiono

tinklo valdymo

departamento

Šiaulių regiono tinklo

eksploatavimo grupė

Šiaulių rajone nėra

filialų

Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrūkus elektros energijos tiekimui, bendrovė

skubiai organizuoja gedimų ar avarijų likvidavimą, vykdo reikalingus darbus, kad kuo greičiau būtų

atstatytas elektros energijos tiekimas.

4. Centralizuotą gamtinių dujų tiekimą savivaldybės teritorijoje organizuoja AB ,,Lietuvos

dujos“

Ūkio subjekto

pavadinimas Adresas Kontaktai Vadovas, kontaktai

AB ,,ESO“ Šiaulių rajone nėra

filialų

Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu skubiai organizuoja gedimo lokalizavimą bei

likvidavimą.

5. Atliekų ir šiukšlių išvežimą rajono savivaldybės teritorijoje organizuoja UAB „Kuršėnų

komunalinis ūkis“.

Ūkio subjekto

pavadinimas Adresas Kontaktai Vadovas, kontaktai

UAB ,,Kuršėnų

komunalinis ūkis“

Sodo g. 18,

Kuršėnai

Tel. (8-41) 581195; faks. (8 41)

584631

Vytautas Budrys

8 685 52 752

73

XII. GYVENTOJŲ, ŽUVUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ METU,

LAIDOJIMO ORGANIZAVIMAS

Žuvusiųjų laidojimo organizavimo tikslas – atlikti visas įstatymuose ir kituose teisės aktuose

numatytas laidojimo procedūras ekstremaliųjų situacijų metu, esant dideliam aukų skaičiui.

Veiklos apimtis:

– nukentėjusiųjų mirties konstatavimas;

– žuvusių žmonių apskaita;

– žuvusiųjų asmens tapatybės nustatymas;

– žūties aplinkybių juridinis įvertinimas;

– žuvusiųjų pristatymas į morgą;

– laidojimo paslaugų suteikimas;

– neatpažintų aukų laidojimas.

Ekstremaliųjų situacijų metu nukentėjusiųjų žmonių mirtį konstatuoja greitosios pagalbos

gydytojas arba med. felčeris. Mirties faktas fiksuojamas iškvietimo lape, o mirties priežastis nustatoma

patologoanatominio tyrimo metu. Mirties liudijimas išduodamas morge.

Tvarkant ekstremaliųjų situacijų metu žuvusių žmonių apskaitą, juridiškai įvertinant žūties

aplinkybes, nustatant neatpažintų asmenų asmens tapatybę, atliekami operatyviniai bei procesiniai

veiksmai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, generalinio prokuroro ir sveikatos

apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 714/153/562 ,,Dėl neatpažinto lavono, nežinomo

ligonio ar nežinomo vaiko asmens tapatybės nustatymo instrukcijos patvirtinimo“.

Asmens tapatybės nustatymo procese dalyvauja prokurorai, policijos pareigūnai, teismo medicinos

ekspertai, kiti specialistai.

Žuvusiųjų pristatymą į morgą organizuoja rajono policijos komisariatas, suderinęs su rajono

Savivaldybe.

Atpažinti lavonai, atlikus nustatytus procedūrinius veiksmus, atiduodami artimiesiems. Jų

laidojimas organizuojamas pagal artimųjų pageidavimus.

Neatpažintų lavonų, praėjus nustatytam terminui, laidojimo klausimą sprendžia savivaldybės

administracijos direktorius, suderinęs jį su prokuroru, tardytoju ar policijos įstaigos vadovu. Laidoti

neatpažintas aukas leidžia ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras raštišku sutikimu.

Į laidojimo vietas neatpažintus žuvusius pristato rajono savivaldybės teritorijoje laidojimo

paslaugas atliekanti įmonė, su kuria yra sudaryta sutartis: Ūkio subjekto pavadinimas Adresas Kontaktai Vadovas, kontaktai

UAB ,,Gūžtvė“ Anapilis V. Kudirkos g. 47,

Kuršėnai Tel. (8 41) 58 63 63

Vidmantas Kavaliauskas

(8-41) 58 6 363

Neatpažintus žuvusius numatyta palaidoti iš anksto numatytoje, specialiai tam skirtoje kapinių

vietoje, gavus leidimą iš savivaldybės ir dalyvaujant kriminalinės policijos pareigūnams, tos seniūnijos

atstovui bei kapinių prižiūrėtojui. Veikiančios kapinės yra visose rajono seniūnijose.

Laidojimas apiforminamas nustatytos formos aktu. Neatpažintos aukos laidojamos savivaldybės

lėšomis administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

Už palaidotų žuvusių gyventojų apskaitą atsakingi seniūnijų kapų priežiūrą vykdantys darbuotojai.

Laidojimo paslaugoms vykdyti (karsto nešimui, duobės kasimui) gali būti pasitelkiami gyventojai,

kurių poreikį nustato savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas, kreipdamasis į

administracijos direktorių

74

XIII. ŽALOS ĮVERTINIMAS IR JOS KOMPENSAVIMAS

„ŽALA“ – gyventojo, ūkio subjekto ir kitos įstaigos turto netekimas arba sužalojimas, turėtos

išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ekstremaliųjų situacijų metu.

Galutinis įvykusios ekstremaliosios situacijos valdymo etapas – žalos įvertinimas, jos

kompensavimas.

Gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą,

gali būti teikiama valstybės parama.

Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, su

rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, kreipiasi į

savivaldybės administracijos direktorių. Prašymus turi pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo žalos

atsiradimo. Prašyme nurodoma:

• prašymą pateikusio gyventojo vardas, pavardė, asmens kodas (arba gimimo data, jeigu

fiziniam asmeniui pagal užsienio valstybės teisės aktus nesuteikiamas asmens kodas) ir gyvenamosios

vietos adresas arba prašymą pateikusio ūkio subjekto ar kitos įstaigos pavadinimas, teisinė forma, kodas,

buveinė (užsienio juridinis asmuo papildomai nurodo valstybės, kurioje jis įregistruotas, pavadinimą);

• aplinkybės, kuriomis padaryta žala;

• žalos dydis ir pobūdis.

Kartu su prašymu pateikiami nuosavybės teisę į turtą, kurio netekta ar kuris sužalotas,

patvirtinantys dokumentai, taip pat esant galimybei – žalos dydį ir (arba) turėtas išlaidas (tiesioginius

nuostolius) pagrindžiantys dokumentai.

Gavęs gyventojų, ūkio subjektų ir (ar) kitų įstaigų prašymus, savivaldybės administracijos

direktorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pirmo prašymo gavimo sudaro komisiją prašymams

nagrinėti. Nagrinėdama prašymus, komisija nustato, ar žala patirta dėl ekstremaliosios situacijos, tiria

aplinkybes, kuriomis padaryta žala, ir nustato žalos dydį (žala apskaičiuojama pagal rinkos kainas,

buvusias žalos atsiradimo dieną).

Komisija išnagrinėja prašymus ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų teikia savivaldybės

administracijos direktoriui išvadas.

Savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs komisijos pateiktas išvadas, ne vėliau kaip per 7

kalendorines dienas nuo jų pateikimo priima sprendimą teikti Finansų ministerijai bendrą prašymą skirti

lėšų valstybės paramai gyventojams, ūkio subjektams ir (ar) kitoms įstaigoms už žalą, patirtą dėl

ekstremaliosios situacijos, suteikti arba prašymo neteikti. Priėmus sprendimą neteikti Finansų ministerijai

prašymo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuojami prašymus pateikę gyventojai, ūkio

subjektai ir kitos įstaigos.

Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme Finansų ministerijai nurodoma:

• gyventojų, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, vardai, pavardės, asmens kodai

(arba gimimo datos, jeigu fiziniams asmenims pagal užsienio valstybės teisės aktus nesuteikiami asmens

kodai) ir gyvenamosios vietos adresai;

• ūkio subjektų ir kitų įstaigų, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, pavadinimai,

teisinės formos, kodai, buveinės (užsienio juridiniai asmenys papildomai nurodo valstybių, kuriose jie

įregistruoti, pavadinimus);

• aplinkybės, kuriomis padaryta žala;

• žalos dydis ir pobūdis;

• prašoma valstybės paramos lėšų suma, atitinkanti visų gyventojų, ūkio subjektų, kitų

įstaigų patirtos žalos dydį.

75

Kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus prašymu pateikiami žalos dydį pagrindžiantys ir

nuosavybės teisę į turtą, kurio netekta ar kuris sužalotas, arba jų turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius)

patvirtinantys dokumentai.

Finansų ministerija ne vėliau kaip per mėnesį nuo savivaldybės administracijos direktoriaus

prašymo gavimo išnagrinėja savivaldybės administracijos direktorius prašyme pateiktą informaciją,

pagrindžiančius dokumentus ir atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes parengia ir teisės aktų

nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl

valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo gyventojams, ūkio subjektams ir

kitoms įstaigoms projektą. Siūlomas teikti paramos dydis kiekvienam gyventojui, ūkio subjektui, kitai

įstaigai nustatomas proporcingai patirtos žalos dydžiui. Jeigu Finansų ministerija, išnagrinėjusi

savivaldybės administracijos direktoriaus prašymą, nustato, kad prašoma valstybės paramos lėšų suma

neatitinka pateiktuose dokumentuose pagrįsto žalos dydžio, ji informuoja apie tai savivaldybės

administracijos direktorių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimo tik dėl pagrįstos prašymo dalies projektą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą dėl valstybės paramos gyventojams, ūkio

subjektams, kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, teikimo, valstybės parama

už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Prašymus, neatitinkančius nustatytų reikalavimų, taip pat prašymus, su kuriais nepateikti

pagrindžiantys dokumentai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo komisija grąžina juos

pateikusiems gyventojams, ūkio subjektams ir (ar) kitoms įstaigoms ir nurodo grąžinimo priežastis.

Gyventojai, ūkio subjektai ar kitos įstaigos turi teisę nepasibaigus prašymo pateikimo laikotarpiui (1

mėnesiui) pakartotinai pateikti prašymus ir pagrindžiančius dokumentus.

Documents

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ekstremaliųjų situacijų ...VIEŠOSIOS TVARKOS PALAIKYMO ORGANIZAVIMAS 66-68 1. Civilinės saugos sistemos pajėgų, atsakingų už viešosios tvarkos