PATVIRTINTA

Šiaulių Centro pradinės mokyklos

direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. V-40 (1.3.)

ŠIAULIŲ CENTRO PRADINĖS MOKYKLOS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS

UGDYMO PLANAS

2013-2014 M. M.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Centro pradinės mokyklos (toliau - mokykla) 2013-2014 mokslo metų pradinio ugdymo

programos ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ugdymo

programos ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikytų,

individualizuotų pradinio ugdymo programų bei neformaliojo vaikų švietimo programų

įgyvendinimą.

2. Mokyklos ugdymo planas parengtas pagal 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pradinio

ugdymo programos bendrąjį ugdymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-460.

3. Mokyklos ugdymo plano tikslas - atsižvelgiant į mokyklos intelektualinius ir materialinius

resursus, sudaryti galimybes kiekvienam besimokančiajam pasiekti geresnių ugdymo(si)

rezultatų ir įgyti kompetencijų: žinių, gebėjimų, nuostatų pagrindus.

4. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai:

4.1. Nustatyti pamokų skaičių kiekvienoje klasėje, skirtą dalykų programoms įgyvendinti;

4.2. Remiantis švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, pasiekimų tyrimų,

standartizuotų 4 klasių mokinių skaitymo, rašymo, matematikos pasiekimų testų rezultatais,

mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis, numatyti pagrindinius ugdymo turinio

formavimo, pritaikymo pagal mokinių poreikius būdus, įgyvendinimo mokykloje galimybes;

4.3. Numatyti neformaliojo švietimo tikslus, pasirinkimo ir veiklos organizavimo galimybes;

4.4. Aprašyti reikalavimus ugdymo procesui mokykloje organizuoti.

5. 2013-2014 m. m. ugdymo turinį 1-4 klasėse reglamentuoja pradinio ugdymo bendrosios

programos (toliau – Bendroji programa), patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848),

Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos

aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957).

6. Mokyklos ugdymo planas parengtas darbo grupės (2013 m. birželio 3 d. direktoriaus

įsakymas Nr. V-36(1.3.)).

7. Mokyklos tarybos sprendimai priimti 2013 m. gegužės 26 d. (protokolo Nr. IS-15).

8. Mokytojų tarybos susitarimai priimti 2013 m. birželio 4 d. (protokolo Nr. IS-13).

9. II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I. PADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ 2013-2014 m. m.

10. Mokslo metai prasideda 2013m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2014 m. rugpjūčio 31 d.

2

9. Mokyklos ugdymo plane naudojami susitarimai, priimti Mokytojų tarybos posėdyje 2013 m.

birželio 3 d. protokolo Nr. IS-13.

10. Ugdymo proceso organizavimas 2013-2014 m. m.:

10.1. Ugdomasis procesas prasideda 2013 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2014 m. gegužės 31 d.

10.2. Vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 32 savaitės.

10.3. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

10.4. Mokslo metai skirstomi pusmečiais:

pirmas – 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. sausio 31 d.,

antras – 2014 m. vasario 1 d. – 2014 m. gegužės 31 d.

10.5. Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:

Atostogos (visų klasių/grupių mokiniams) Prasideda Baigiasi

Rudens 2013-10-28 2013-10 -31

Žiemos (Kalėdų) 2013-12-23 2014-01-03

Pavasario (Velykų) 2013-04-14 2013-04-18

Papildomos 2013-02-24 2013-02-28

2013-04-21 2013-04-25

Vasaros 2014-06-02 2014-08-31

10.6. Dešimt ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei,

kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į

mokymosi dienų skaičių ir organizuojamos pagal mokyklos veiklos planą:

Eil.

Nr. Veiklos pavadinimas Data Dienų skaičius

1. Mažųjų olimpiada „Sportuok – augsi stiprus ir sveikas“ 2013-09-27 1

2. Susipažįstame su gimtuoju kraštu 2013-09-13 1

3. Dailės diena 2013-10-11 1

4. Kūrybinių darbų diena „Kalėdinės dirbtuvėlės“ 2013-12-13 1

5. Projektas „Skaitome, vaidiname, iliustruojame kartu su

draugu“

2014-01-24 1

6. Muziejų lankymo diena 2014-02-07 1

7. Projektinė diena „Mokomės ir žaidžiame“ 2014-04-04 1

8. Susipažįstame su gimtuoju kraštu 2014-05-23 1

9. Sporto diena „Mažoji olimpiada“ 2014-05-16 1

10. Mokslo metų užbaigimo šventė 2014-05-30 1

10.7. Ugdymo procesas mokykloje gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.

10.8. Ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo(si) laikas:

mokykloje pamokos prasideda 8.00 val.

I klasėse pamokos trukmė - 35 min.

II – IV klasėse pamokos trukmė – 45 min.

11. Ugdymo procesą organizuojant pamoka, per dieną turi būti ne daugiau, kaip 5 pamokos.

11.1. Ugdymo procesą organizuojant ne pamoka, o kitomis ugdymo organizavimo

formomis;

3

11.2. Ugdymo procesas gali būti skirstomas į skirtingos trukmės periodus, ugdomoji veikla

(formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną ne ilgesnė nei 6 ugdymo valandos;

11.3. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymo organizavimo formomis,

gali būti realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas.

12. Paskelbus ekstremalią padėtį, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius

ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename

ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių

šalčio ar žemesnei, mokiniai į mokyklą gali neatvykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų

skaičių. Mokyklos direktorius priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, apie priimtus

sprendimus informuoja mokyklos tarybą, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją,

savivaldybės vykdomąją instituciją, savivaldybės vykdomąją instituciją.

II. BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

13. Bendroji programa įgyvendinama vadovaujantis joje nustatytomis bendrosiomis

ugdymo nuostatomis ir principais, didaktinėmis mokinių pasiekimų vertinimo nuostatomis,

panaudojant ugdymo turinio integravimo galimybes ir laikantis ugdymo aplinkos kūrimo

reikalavimų.

14. Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamo

ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėje - 35 min.; 2 – 4 klasėje - 45 min.

Dalykai 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Iš viso

valandų

Dorinis ugdymas

(tikyba arba etika

32 32 32 32 128

Lietuvių kalba

(gimtoji)

256 224 224 224 928

Užsienio kalba

(anglų)

- 64 64 64 192

Matematika 128 160 160 128 576

Pasaulio pažinimas 64 64 64 64 256

Dailė ir

technologijos

64 64 64 64 256

Muzika 64 64 64 64 256

Kūno kultūra 96 64 96 96 352

Iš viso 704 736 768 736 2944

14.1. Dalykai ir jiems skiriamų valandų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai

įgyvendinti 1 – 4 klasėms:

Mokomieji

dalykai

Pradinio ugdymo programa (1-4 klasės)

1a 1b 2a 2b 3a 3b 3c 4a 4b Konsul-

tacijos

Dorinis

ugdymas

(tikyba, etika)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 9

Lietuvių 8 8 7 7 7 7 7 7 7 65

4

kalba(gimtoji)

Užsienio

kalba(anglų)

2 2 2 2 2 2 2

14

Matematika 4 4 5 5 5 5 5 4 4 41

Pasaulio

pažinimas 2 2 2 2 2 2 2 2 2

18

Dailė ir

technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 2 18

Muzika 2 2 2 2 2 2 2 2 2 18

Kūno kultūra 3 3 2 2 3 3 3 3 3 25

Pamokų

skaičius

mokiniui

22 22 23 23 24 24 24 23 23 208

Valandos,

skiriamos

mokinių

ugdymo(si)

poreikiams

tenkinti

1,2

5

1,25

1,

25

1,2

5

1,25

1,25

1,25

1,25

1,25

11,25

Neformalusis

ugdymas

2 2 2 2 2 2 2 2 2 18

15. Mokyklos ugdymo plane naudojami susitarimai, priimti Mokytojų tarybos posėdyje

2013 m. birželio 4 d. protokolo Nr. IS-13 :

15.1. Mokykloje ugdymo procesas vykdomas pusmečiais:

16.1.1. papildomas atostogų laikas skiriamas pagal vadovaujantis 2013-2014 ir 2014 – 2015

metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-460 „Dėl 2013-2014 ir 2014 –

2015 metų bendrojo pradinio ugdymo programos ugdymo plano patvirtinimo“ ;

16.1.2. ugdymo procesas vykdomas organizuojant pamokas, integruotas pamokas, projektinę

veiklą, kūrybinę veiklą, edukacines išvykas, nepamokinę veiklą ir kt.;

16.1.3. ugdymo proceso organizavime pagal dalykus taikytinas teminis mokymas,

integruojant atskirų ar/ir visų ar atskirų dalykų turinį.

16.2. Tęsiamas tarptautinis vaikų ugdymo projektas „Gera pradžia“ 1 B, 2 A, 2 B, 3 A, 4 A,

klasėse, ugdymo procesą vykdant integruotai, pagal standartus. Ugdymo valandų skaičius per

savaitę, metus šiose klasėse nesikeičia.

16.3. Ugdymo procese mokytojai taiko diferencijavimą ir individualizavimą bei kitas

mokymo formas pagal mokinių gebėjimus. Klasės dalijamos į grupes per dorinio ugdymo pamokas,

kai grupėje yra ne mažiau 7 mokiniai. Laikinosios grupės sudaromos mokant anglų kalbos

ketvirtoje klasėje, kai klasėje yra 21 mokinys ir valandos skiriamos iš valandų, skiriamų mokinių

ugdymosi poreikiams tenkinti.

16.4. Prevencinės ir kitos ugdymo programos yra įgyvendinamos pagal Bendrųjų programų

dalykų turinį.

16.5. Bendrosios programos pritaikomos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams

vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771).

5

16.6. Ugdymo turinys planuojamas sudarant ilgalaikius planus, kurie koreguojami

atsižvelgiant į esamą situaciją klasėje, mokykloje. Rengiant teminius, pamokų planus mokytojai

naudojasi vadovėlių autorių parengtais dalykų išplanavimais, koreguojant pagal esamą situaciją

klasėje.

16.7. Remiantis Bendrojo ugdymo planu, neformaliajam švietimui 1- 4 klasėms numatytos

576 valandos per metus. Neformalusis vaikų švietimas mokykloje organizuojamas pagal mokinių

bei jų tėvų pritarimą siūlomoms programoms. Mokytojai rengia neformaliojo ugdymo programas

atsižvelgdami į programos turinį, mokyklos tradicijas. Neformalusis ugdymas mokykloje vykdomas

po pamokų, minimalus mokinių skaičius grupėje 12 vaikų (2012 m. birželio 4 d. direktoriaus

įsakymas Nr. V-120).

16.8. Mokykloje teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, visuomenės sveikatos

specialisto, burnos higienisto paslaugos. Nesant galimybėms mokykloje suteikti kvalifikuotą

konsultaciją, siūloma mieste veikiančių institucijų specialistų pagalba.

16.9. Mokyklos tarybos pritarimu vaikai, besimokantys muzikos, dailės, kitose menų ir

sporto mokyklose ar kitose neformaliojo vaikų švietimo įstaigose, dalinai atleidžiami nuo tų dalykų

pamokų (vykstant varžyboms, koncertams ir kt.) pateikiant atitinkamos įstaigos pateisinamą

dokumentą. Atitinkamų dalykų mokymosi pasiekimai yra vertinami bendrąja tvarka.

16.10. Maksimalus pamokų skaičius per savaitę: I klasė – 22 pamokos, II klasė – 23

pamokos, III klasė – 24 pamokos, ir IV klasė - 23 pamokos. Kontroliniai darbai vykdomi

vadovaujantis mokomosios medžiagos išplanavimu bei klasės mokytojo sprendimu; kiti kontroliniai

ir diagnostiniai darbai derinami direktoriaus pavaduotojo ugdymui ir klasės mokytojo. Pirmoje

klasėje ir antros klasės pirmame pusmetyje mokiniams namų darbai neskiriami. Antros klasės

mokiniams II pusmetį skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau 0,5 valandos. 3-4

klasių mokinių namų darbų trukmė neviršija 1 valandos.

16.11. Mokykla mokinių ugdymui naudoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerijos aprobuotus vadovėlius ir mokymo priemones. Mokytojas turi galimybę pasirinkti

vadovėlių autorius savo nuožiūra.

17. Valandos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti.

1 klasės 2 klasės 3 klasės 4 klasės

Iš viso 1 – 4

klasėse

Valandų

skaičius pagal

BUP

1,25 1,25 1,25 1,25 5

Klasių

skaičius 2 2 3 2 9

Iš viso

valandų pagal

BUP

2,5 2,5 3,75 2,5 11,25

Panaudota

valandų 0 3,75 + 1,25* 2,5 + 3,75* 11,25

Nepanaudota

valandų 5* 0 5*

* 1- 2 klasėms skirtos valandos panaudojamos 3 – 4 klasėse

6

Eil.

Nr. Pavadinimas

Skirta

Klasės Valandų

skaičius

1. Anglų kalbos konsultacijos (gabiems mokiniams) 3 2

2. Anglų kalbos konsultacijos (Sunkumų turintiems mokiniams) 3 3

3. Anglų kalbos konsultacijos (gabiems mokiniams) 4 3

4. Anglų kalbos konsultacijos (Sunkumų turintiems mokiniams) 4 3,25

18. Klasių dalijimas į grupes.

Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama dalykams mokyti:

Anglų kalbos pamokose 4a, 4b klasėse;

Dorinio ugdymo pamokose 1- 4 klasėse.

III. BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ

PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

19. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas.

20. Bendrajai programai įgyvendinti konkrečioje klasėje numatyta dalykui skiriamų

pamokų skaičius pagal Bendrojo ugdymo plano 20, 21, 21.1, 21.2, 21.3 punktuose dalykui

skiriamų valandų skaičių.

21. Dorinio ugdymo organizavimas:

21.1. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka vieną dorinio ugdymo

dalyką – tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką;

21.2. Dalyką mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais, jo tėvams (globėjams) parašius

prašymą;

21.3. Laikinoji grupė sudaroma per dorinio ugdymo pamokas, jeigu vieną dorinio ugdymo

dalyką (tikybą ar etiką) pasirinko ne mažiau, kaip 7 mokiniai, nesusidarius 7 mokinių grupei yra

sudaroma laikinoji grupė iš paralelių klasių mokinių.

22. Pirmosios užsienio kalbos mokymas :

22.1. Mokykloje mokoma pirmoji užsienio kalba – anglų;

22.2. Užsienio (anglų) kalbos mokoma antraisiais – ketvirtaisiais pradinio ugdymo

programos metais;

22.3. Mokyti užsienio (anglų ) kalbos gali:

22.3.1. užsienio kalbos mokymo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su pradinių

klasių mokiniais didaktikos kursą;

22.3.2. pradinių klasių mokytojas, turintis užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją arba

dalyvaujantis perkvalifikavimo studijų programoje;

22.4. Užsienio (anglų) kalbos mokymui 2 - 4 klasėje skiriama po 2 savaitines pamokas,

4-oje klasėje mokiniai anglų kalbos mokymui skirstomi į grupes, jei klasėje yra 21 mokinys.

23. Kūno kultūra:

23.1. Šokis integruojamas į kūno kultūros pamoką;

23.2. 1, 3, 4 klasėse mokiniams yra skiriamos 3 savaitinės pamokos, o 2 klasėje – 2

savaitinės pamokos. Kadangi 2 klasėje skiriamos 2 savaitinės kūno kultūros pamokos, tai

mokykloje yra sudaryta galimybė mokiniams dalyvauti neformaliojo ugdymo veikloje (sporto,

būrelis);

7

23.3. specialiosios medicininės fizinio parengimo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su

pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

23.4. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

24. Žmogaus saugos bendroji programa, (civilinė sauga, priešgaisrinė sauga ir saugaus

eismo mokymas) patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18d.

įsakymu Nr. V – 1159 (Žin.,2012, Nr.89 – 4668), pradinio ugdymo programoje integruojama į

kitus dalykus: lietuvių kalbą, matematiką, pasaulio pažinimą, dailę ir technologijas.

25. Mokinių mokymosi krūvis:

25.1. Mokyklos direktorius tvirtina mokymosi krūvio optimizavimo priemonių planą,

organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokinaims skiriamų namų darbų kontrolę;

25.2. Atostogų laikotarpiui mokiniams namų darbai neskiriami;

25.3. Mokiniams per dieną negali būti skiriama daugiau kaip vienas žinių tikrinimo darbas,

kurį inicijuoja klasių mokytojos suderinusios su direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Apie darbą

mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę;

25.4. 1 klasių mokiniams namų darbai neskiriami;

25.5. 2 klasės mokiniams namų darbai neskiriami I pusmetį. 2 klasės mokiniams II pusmetį

skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau 0,5 valandos;

25.6. 3-4 klasių mokinių namų darbų trukmė neviršija 1 valandos;

25.7. Užtikrinant mokinių saugumą, mokiniai, besimokantys dailės, šokio, muzikos

mokyklose, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose nėra atleidžiami nuo atitinkamo

privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo. Mokiniai, besimokantys muzikos,

dailės, kitose menų ir sporto mokyklose ar kitose neformaliojo vaikų švietimo įstaigose, dalinai

atleidžiami nuo tų dalykų pamokų (vykstant varžyboms, koncertams ir kt.) pateikiant atitinkamos

įstaigos pateisinamą dokumentą. Atitinkamų dalykų mokymosi pasiekimai yra vertinami bendrąja

tvarka.

26. Mokytojams rekomenduojama:

26.1. Pamokas vesti ne tik klasėje, bet ir gamtoje, bibliotekoje, muziejuose ir pan.;

26.2. Pirmųjų klasių mokinius supažindinti su bibliotekos teikiamomis galimybėmis,

mokytis jomis naudotis;

26.3. Taikyti ugdymo metodus, skatinančius aktyvų pažinimą bei veiklą, organizuoti

įvairius salykus, integruojančius projektinius darbus;

26.4. Turėti pagrečiui dvi to paties dalyko ar integruotas kelių dalykų pamokas, išskyrus

kūno kultūros;

26.5. Mokytojai, užtikrindami Bendrosios programos vykdymą, tenkindami klasės mokinių

ugdymo(-si) poreikius, pasirenka vadovėlius (jų komplektus):

26.5.1. vadovėlių (jų komplektų) pasirinkimas aptarimas metodinėje grupėje;

26.5.2. pasirinkus vieną vadovėlių sistemą, rekomenduojama dirbti 4 metus;

26.5.3. mokymo priemones mokytojai pasirenka ir naudoja, siekdami efektyviausių ugdymo

tikslų.

26.6. Mokytojai dalykų ilgalaikius planus rengia ir detalizuoja, integruotą ugdymą

organizuoja mokykloje susitarimo būdu (Mokyklos mokytojų tarybos posėdžio protokolas 2012-06-

04 Nr. IS-13).

26.7. Ugdymo turinys koreguojamas parengtuose planuose, atsižvelgiant į ypatingas

situacijas mokslo metų eigoje (ligos protrūkiai, oro rėžimo pasikeitimai, iškilusios gyvenimo

aktualijos ir kt.).

8

27. Mokykloje nuo 1997 metų yra klasės, kuriose ugdymas vyksta pagal tarptautinio

vaikų ugdymo projekto „Gera pradžia“ metodiką. Šiais mokslo metais yra 5 „Geros pradžios“

klasės. Mokinių ugdymas šiose klasėse vykdomas atsižvelgiant į „Geros pradžios“ pradinių klasių

programos modelio filosofiją, principus bei ugdymo standartus. Šios ugdymo metodikos pagrindas

yra: veiklos centrai klasėse, individualizavimu pagrįstas į vaiką orientuotas ugdymas, asmenybės

sklaidos skatinimas, dalykine integracija pagrįstas mokymas ir šeimos dalyvavimas visame ugdymo

procese.

28. Informacinių technologijų naudojimas procese:

28.1. Informacines kompiuterines technologijas (IKT) ugdymo procese mokytojas naudoja

pagal mokomojo dalyko specifiką, ir mokyklos galimybes;

28.2. Mokytojas supažindina mokinius su jų amžiui skirtomis įvairių dalykų mokomosiomis

kompiuterių programomis ir edukaciniais žaidimais.

IV. MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

29. Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų

samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. ISAK – 256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2012

m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5

d. įsakymo Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos

aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“; Šiaulių Centro pradinės mokyklos Mokinių pasiekimų vertinimo

ir fiksavimo tvarkos aprašu (2010 m. rugpjūčio 27 d. direktoriaus įsakymas Nr. V-154).

29.1. Planuodamas ugdymo turinį mokytojas planuoja ir mokinių pažangos bei pasiekimų

vertinimą, jį sieja su mokymo(si) tikslais atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius

ir galimybes. Planuodamas pirmos klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta

su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus (jei

mokinys lankė priešmokyklinę grupę);

pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Pažangai ir pasiekimams

vertinti taikomas formuojamsis (žodžiu ar raštu) ir diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą

vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis vertinimas (aprašas). Informacija apie

mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams)

teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami raidžių pakaitai (raidės,

ženklai, simboliai ir pan.). Baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo

programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Mokinių mokymosi pasiekimų

apskaitos suvestinėse, baigus I ir II pusmečius, atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų

apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis).

Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi taip: „padaryta pažanga“, „nepadaryta pažanga“ („p p“, „n p“).

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą

programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta

pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno arba elektroninio dienyno skiltyje įrašant „p p“ arba

„n p“.

29.2. Pusmečio mokinių pažanga fiksuojama pradinio ugdymo dienyne (toliau – Dienynas),

arba elektroniniame dienyne;

29.3. 2013 – 2014 m. m. 1-4 klasių pasiekimai fiksuojami atitinkamose dienyno skiltyse

įrašant pasiektą mokymosi lygį (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis), pagal

pasiekimų požymius aprašytus Bendrojoje programoje;

9

29.4. Apie mokinių mokymosi pasiekimus mokyklos nustatyta tvarka raštu informuojami

mokinių tėvai (globėjai).

V. NEFORMALIOJO ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

30. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo

koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115).

30.1. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą

pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti:

30.1.1. veiklą mokiniai (ar jų tėvai, globėjai) renkasi laisvai. Veikla vykdoma įgyvendinant

neformaliojo ugdymo programas, finansuojamas mokinio krepšelio lėšomis;

30.1.2. neformalus švietimas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų;

30.2. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje yra ne mažesnis kaip 12 mokinių;

30.3. Numatyta neformaliojo ugdymo valandas (18 valandos) panaudoti taip:

Eil.

Nr. Pavadinimas

Skirta

Klasės Valandų

skaičius

1. Choras, vokalinis ansamblis 1 - 4 3

2. Dailės studija 1 - 4 5

3. Anglų kalbos būrelis 2 - 4 2

4. Vokiečių kalbos būrelis 3 - 4 1

5. Rusų kalbos būrelis 3 - 4 1

6. Kvadrato būrelis 3 - 4 1

7. Darbščiųjų rankų būrelis 1 - 4 1

8. Matematikų būrelis 1 - 4 1

9. Lituanistų būrelis 1 - 4 1

10. Informacinių technologijų pradmenų būrelis 3 - 4 2

30.4. Jei mokinys pasirinko neformaliojo vaikų švietimo programą dailės, choreografijos,

muzikos, menų mokykloje, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose ar kitose neformalųjį

vaikų švietimą vykdančiose įstaigose, už neformalųjį vaikų švietimą mokykla atsiskaito pagal

Mokinio krepšelio lėšų, skirtų atsiskaityti už neformalųjį vaikų švietimą, perskirstymo ir naudojimo

metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m.

kovo 15 d. Nr. ISAK – 386 (Žin., 2007, Nr. 34-1258) ir savininko nustatyta tvarka.

VI . IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ

TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ

KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

31. Mokinio užsienio šalies mokykloje įgytų mokymosi pasiekimų lygį nustato mokykla.

Jei reikia likviduoti kai kurių dalykų programų skirtumus, mokykla atsižvelgusi į mokinio tėvų

(globėjų) pageidavimus numato būdus ir formas atsilikimui likviduoti.

10

32. Užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, grįžusių iš užsienio, vaikų, nemokančių

valstybinės kalbos ir norinčių mokytis ar tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose,

ugdymas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi

ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir

išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991).

33. Mokiniai, išvykę gyventi ar/ir mokytis į užsienį, pateikia prašymą direktoriui gali

mokytis savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr.

33-1397; 2007, Nr. 95-3860).

VII. MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

33.1. Vaikai, kuriems kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė

kvalifikuotų specialistų nuolatinė pagalba bei sveikatą tausojantis dienos rėžimas, mokymas vyksta

pagal vaiko poreikius pritaikytos ugdymo programos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK – 1836

(Žin., 2007, Nr. 100-4088);

33.2. Sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių

mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr.

259/153 (Žin., 2000, Nr.25-654);

33.3. Namuose ugdomų mokinių pamokos trukmė 35 minutės;

33.4. Mokinys, gydytojo leidimu, dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos

įrašomos papildomai į mokinio individualų ugdymo planą. Mokykla, suderinusi su mokinio tėvais

(globėjais) ir atsižvelgdama į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų

jo mokymo namuose ugdymo planą;

33.5. Mokiniai nesimoko dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros;

33.6. 1-3 klasės mokiniui dėl mokymo namuose skiriamos 9 savaitinės pamokos, 4 klasės

mokiniui - 11 savaitinių pamokų;

33.7. Namuose besigydančių mokinių ugdymo planas:

Klasė

Dalykas 1 kl. 2 kl. 3 kl. 4 kl.

Minimalus

pamokų sk.

Dorinis ugdymas 0,5 0,5 0,5 0,5 2

Lietuvių kalba 5 4 4 5 18

Užsienio kalba 1 1 2 4

Matematika 3 3 3 3 12

Pasaulio pažinimas 0,5 0,5 0,5 0,5 2

Mokyklos skiriamų

pamokų skaičius 9 9 9 11 38

II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

11

34. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų

ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771).

35. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdyti dalykų Bendrąją

programą pritaiko, individualizuoja, tinkamiausias ugdymo organizavimo formas (pamoka,

projektinė veikla ir pan.) parenka mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius,

mokyklos Vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų,

pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – PPT) specialistų rekomendacijas, konsultuojamas

mokyklos specialiojo pedagogo ir logopedo.

36. Mokykla, sudarydama specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio individualų

ugdymo planą, vadovaujasi Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms

įgyvendinti skiriamų ugdymo valandų skaičiumi ir:

36.1. Gali iki 20 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių

ugdymo valandų skaičių, išskyrus atvejus, kai ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrojo

plano 90 punktu;

36.2. Gali keisti dalykams skirtų ugdymo valandų skaičių (mažinti, didinti), o vietoj

neįrašytų dalykų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 70 punkte, gali planuoti specialiąsias pamokas

ir (ar) didinti ugdymo valandų skaičių, skirtą meniniam ugdymui, kietiems dalykams mokyti,

papildomai mokytojo pagalbai teikti;

36.3. Per mokslo metus mokyklos Vaiko gerovės komisijai ar PPT įvertinus ir

rekomendavus, gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų

(pamokų) skaičių;

36.4. Intensyvindama mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokytojo papildomą

pagalbą, nustatytam laikotarpiui gali skirti papildomų pamokų kiekvienam mokiniui individualiai ar

mokinių grupei;

36.5. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, atsižvelgdama į mokinio

sveikatos sutrikimus ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, gali trumpinti ugdymo

veiklų / pamokų trukmę 5 minutėmis, o sutaupytą laiką skirti mokinių veiklai keisti, pertraukoms

organizuoti.

37. Mokyklos vaiko gerovės komisijos ar PPT siūlymu, tėvų (globėjų) pritarimu specialiųjų

ugdymosi poreikių turintys mokiniai, atsižvelgiant į BUP 70.1, 70.2, 702.3 punktuose nurodytus

sutrikimus, gali nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos, nesimokyti muzikos, gali būti

atleidžiami nuo technologijų pamokų. Vietoj Bendrojo ugdymo plano 70.1, 70.2, 70.3 punktuose

nurodytų dalykų mokykla gali tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius organizuodama

specialiąsias pamokas, teikdama papildomą mokytojo pagalbą ir kt. Visi ugdymo plano pakeitimai

integruotai besimokantiems mokiniams, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami

direktoriaus įsakymu.

38. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal Bendrąją programą teikiant švietimo

pagalbą, pritaikius Bendrąją programą arba pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą,

atsižvelgiant į programos pritaikymo lygį, individualizuotą pradinio ugdymo programą mokymosi

pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis pagal Bendrojoje ugdymo plano 37 – 39 punktų

nuostatomis.

39. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, mokymosi

pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus.

40. Logopedinės pratybos vyksta po pamokų, suderintu su mokiniu laiku, išskyrus 31 šio

plano punkte nurodytus atvejus. Specialiojo pedagogo pagalba mokiniui teikiama pamokų metu.

12

41. Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokymas namuose:

41.1. Sergančių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokymo namuose ugdymo turinį

formuoja mokykla, parinkdama ugdymo sritis, pritaikydama dalykų programas pagal šių mokinių

gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgdama į gydytojo rekomendacijas;

41.2. Sergantiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, neturintiems intelekto

sutrikimų, skiriamas Bendrojo plano 52.5 punkte nurodytas valandų skaičius, iš jų 1-2 ugdymo

valandas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

41.3. Mokinį namuose ugdo mokytojas, konsultuojamas specialiojo pedagogo, ar specialusis

pedagogas, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais),

individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus,

konsultuoja tėvus.

_________________________________

SUDERINTA

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos

Švietimo skyriaus vedėja

Violeta Damskienė

2013-08-30

SUDERINTA

Šiaulių Centro pradinės mokyklos tarybos

pirmininkė

Lilija Norutienė

2013 - ..... - .....