Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

Homofobija irdiskriminavimasLietuvoje

Turinys

Áþanga 3

Diskriminavimas dël lytinës orientacijos

Eduardas Platovas. Pirmoji Lietuvos lesbieèiø,gëjø ir biseksualø apklausa 5

Santrauka 5

Pagrindinës rekomendacijos 9

ES teisës reikalavimai 10

Tyrimo rezultatai 11

Homofobijos tyrimai

Margarita Jankauskaitë. Homofobija irakademinis jaunimas Lietuvoje 28

Artûras Tereðkinas. Apie lietuviø poþiûrá áhomoseksualumà 33

Áþanga

Homofobija, arba homoseksualiø þmoniø baimë ir nepakantu-mas jiems, - tai viena ið netolerancijos apraiðkø, kuriai turime þvelgtitiesiai á akis, o ne nusisukti kaskart kai su ja susiduriame kasdienia-me gyvenime. O svarbiausia - turime veikti prieð homofobijà.

Visø pirma, turime pripaþinti, kad ji egzistuoja ir yra tokia patþalinga kaip ir kitos netolerancijos formos - rasizmas, ksenofobijaar antisemitizmas. Visi, o ypaè vieðosios politikos kûrëjai, ástaty-mø leidëjai, politikai, teisëtvarkos pareigûnai ir kiti valstybës tar-nautojai turi iðmokti pradëti kalbëti ir raðyti apie homofobijosreiðkiná.

Homoseksualiø þmoniø yra visur, ávairaus amþiaus, skirtingø so-cialiniø sluoksniø ir profesijø, vyrø ir moterø, ávairiø tautybiø, sunegalia ir be jos. Jeigu niekas neþino arba neátaria, kad jûs homo-seksualus, jûs nepatirsite asmeninës ir tiesioginës diskriminacijosarba priekabiavimo, nors galite kentëti nuo bendros homofobið-kos aplinkos. Ar verta tokiu atveju atskleisti savo lytinæ orientaci-jà? Atsakymas paprastas - verta, nes pagrindiná lygiø teisiø principàreikia ne tik gerbti, bet ir ágyvendinti.

Kovodami prieð homofobija grindþiamà diskriminavimà, mes ne-siekiame naujø ar “ypatingø” teisiø. Siekiame tik to, kad kiekvie-nam asmeniui, nepriklausomai nuo jo lytinës orientacijos, bûtøgarantuotosvisospilietinës, politinës, socialinës, ekonominës irkul-tûrinës teisës.

Diskriminavimasdël lytinës orientacijos

5 Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje

Pirmoji Lietuvos lesbieèiø, gëjøir biseksualø apklausaEduardas Platovas

Santrauka

Lietuvos gëjai, lesbietës ir biseksualai patiria nuolatinæ nepriimtinàsocialinæ atskirtá dël diskriminavimo lytinës orientacijos pagrindu.Lietuvos gëjø lygos atlikto tyrimo duomenys rodo, kad daugumarespondentø bijo, kad aplinkiniai su jais elgtøsi blogiau nei su kitaistik dël jø lytinës orientacijos. 67 proc. visø respondentø slepia savolytinæ orientacijà nuo tëvø. Lytinë orientacija dar labiau nematomavieðajame lesbieèiø, gëjø ir biseksualø gyvenime (jà slepia 89 proc.respondentø) bei darbo vietose (slepia 88 proc. respondentø).

Tyrimo duomenys neleidþia abejoti tuo, kad homoseksualams ir bi-seksualams ypaè svarbûs smurto ir priekabiavimo reiðkiniai. Kas ant-ras respondentas patyrë koká nors smurto ar priekabiavimo bûdà dëllytinës orientacijos. Kas treèias apklausos dalyvis susidûrë su prieka-biavimu darbe.

Ðiuo aspektu Lietuvos lesbieèiø, gëjø ir biseksualø padëtis beveik ne-siskiria nuo jø likimo draugø kitose ðalyse. Tyrimai kitose Europosðalyse parodë, kad smurto prieð homoseksualus lygis yra tris kartusdidesnis uþ tà, kurá bendrai patiria visi gyventojai. Dauguma lesbie-èiø ir gëjø neiðvengia pastovios smurto baimës bei gàsdinimø per visàsavo gyvenimà arba tam tikrais gyvenimo tarpsniais, kai jie labiausiaipaþeidþiami.

Smurtas, priekabiavimas ir bauginimas vyksta ávairiojeaplinkoje: mo-kyklose, darbo vietose, ðeimoje, namuose ir visur, kur gyvena ir ben-drauja þmonës. Neapykantamotyvuoto smurto, nesvarbu ar dël tau-tybës, rasës, lyties ar lytinës orientacijos, aukos patiria daug gilesnætraumà nei atsitiktiniø nusikaltimømetu. Ðis smurtas yra asmeninisir nukreiptas prieð konkretaus þmogaus tapatybæ ir orumà. Daþniau-siai siekiama uþgauti, paþeminti ar net suþeisti. Smurtinius neapy-kantos proverþius prieð gëjus ir lesbietes kursto homofobija. Sociali-nës, teisinës ir politinës struktûros neávertina ðio smurto grësmës,mas-

6 Diskriminavimas dël lytinës orientacijos

to ir poveikio, todël daug tokiø nusikaltimø net neregistruojama irjie nesusilaukia teisinio atkirèio.

Todël nenuostabu, kad tokioje homofobiðkoje aplinkoje sunkiøsmurtiniø iðpuoliøarba priekabiavimo aukos bijo atskleisti savo orien-tacijà policijos pareigûnams, kad iðvengtø diskriminavimo.Mûsø ty-rimo duomenimis tik treèdalis nukentëjusiø praneðë apie ávykius po-licijai. 15 proc. respondentø pareiðkë, kad policija reagavo neutraliaiarba palaikanèiai, taèiau 39 proc. mano, kad reakcija buvo prieðiðka irþeminanti. Tarp smurtautojø respondentai minëjo ne tik ðeimos na-rius, bendradarbius, bendramokslius, bet ir policijos pareigûnus. Iðtiesø, mes niekada negirdëjome aiðkaus signalo ið policijos vadovy-bës, kad homofobiniai iðpuoliai Lietuvoje nebus toleruojami. Prie-ðingai, vienas aukðtas pareigûnas vieðai pareiðkë tyliai susodinsiàs “vi-sus pedikus” á kalëjimà.

Ðie neraminantys faktai verèia susimàstyti ne tik apie seksualiniøma-þumø nepasitikëjimo policijos institucija prieþastis. Reikalinga jaut-resnë ir geriau pasirengusi þmogaus teisiø gynimo ástaiga, á kurià galë-tø kreiptis netoleruotinà diskriminavimà patyræ pilieèiai.

Daug lesbieèiø ir gëjø bent kartà patyrë diskriminavimà ir iðankstinánusistatymà darbe. Nors asmens lytinë orientacija paprastai neátakojajo sugebëjimø ar tinkamumo atlikti tam tikrà darbà, su atvirais arbaátariamais gëjais ir lesbietëmis darbo vietose elgiamasi ðaliðkai, jiemsnesudaromos vienodos darbo sàlygos.

Darbuotojø homoseksualumas, be abejo, turi bûti svarstoma darbosantykiø problema - tokià iðvadà pateikë 1998 metais Olandijoje at-likta iðsami studija. Jos duomenimis, gëjø ir lesbieèiø darbo patirtisnuosekliai skyrësi nuo heteroseksualø patirties. Kai tik iðkildavo skir-tumai, homoseksualiø darbuotojø patirtis visada buvo daug bloges-në nei jø heteroseksualiø kolegø. Patirties skirtumams átakos turi ávai-rûs veiksniai - pavyzdþiui, kiek iðsamiai jûs jauèiatës informuojamasapie darbo organizavimà, santykiai su kolegomis ir darbdaviais, so-cialinë parama, galimybë bûti savimi darbe, patinkantis darbas ir sa-vigarba, sveikata ir kiti.

Mûsø tyrimo duomenimis, 88 proc. respondentø niekada neatsklei-dë savo orientacijos visuose arba kai kuriuose darbuose. Tik 15 proc.


respondentø atviri apie savo seksualumà dabartiniame darbe. 76 ið185 respondentø ásitikinæ, kad pavojingiausia atsiskleisti savo darb-daviams. 62 respondentai slepia savo lytinæ orientacijà nuo bendra-darbiø, 50 - nuo klientø.

Vien tai, kad gëjai ir lesbietës priversti slëpti savo gyvenimo bûdàdiskriminuoja, nes tokia padëtis gali turëti neigiamø psichologiniøpasekmiø bei neabejotinai sukuria stresà darbo vietoje. Taèiau, ne-maþas skaièius respondentø patyrë ne tik tokià paslëptà, bet ir tiesio-ginæ diskriminacijà. 4 proc. respondentø pareiðkë, kad jie nebuvopriimti á darbà dël lytinës orientacijos, dar 9 proc. átaria, kad jie buvonepriimti bûtent dël ðios prieþasties.

Turint omeny, kad tik 15 proc. respondentø yra atviri darbe, nera-mina tai, jog net 6 proc. respondentø pareiðkë, kad jie buvo atleistiarba priversti iðeiti ið darbo dël lytinës orientacijos. Dar 4 proc. patyrëgrasinimus atleisti dël jø orientacijos. Ðie skaièiai aiðkiai kalba apienevienodas sàlygas ir diskriminavimà. Todël bûtina keisti homofo-biðkà klimatà Lietuvos darbo rinkoje.

Sveikatos apsaugos sistemoje gëjai ir lesbietës vis dar lieka nematomapacientø grupe, nors jai reikalinga atskira specifinë prieþiûra, pavyz-dþiui, psichinës sveikatos paslaugos siekiant maþinti saviþudybiø skai-èiø. Mûsø tyrimas parodë, kad 4 proc. respondentø patyrë diskrimi-navimà sveikatos ástaigose, kuris pasireiðkë homofobiðkais darbuoto-jø teiginiais ir veiksmais. Vienu atveju ginekologë atsisakë gydyti les-bietæ, pareikðdama esanti “nekompetentinga lesbieèiø klausimais”. Ki-tu atveju, urologas atvirai tyèiojosi ið gëjaus. Dar pasitaiko psichiatrøir psichologø, kurie bando “iðgydyti” homoseksualumà, nors tai prieð-tarauja Pasaulinës sveikatos organizacijos iðvadoms.

64 proc. mûsø apklausos dalyviø slepia savo lytinæ orientacijà sveika-tos ástaigose norëdami iðvengti þeminanèio personalo elgesio. Toksgëjø, lesbieèiø ir biseksualø nematomumas ir paslaugø pritaikymastik heteroseksualams silpnina sveikatos apsaugà. Ypaè neramu, kadvyraujant tokiai padëèiai, atsiranda baisi galimybë klaidingai diagno-zuoti bei gydyti. Gydytojai turëtø uþtikrinti tinkamas paslaugas vi-siems pacientams, todël jiems bûtina mokytis kaip suteikti profesio-nalià pagalbà ir seksualiniø maþumø grupei. Poliklinikoje ar ligoni-nëje homoseksualûs þmonës jausis patogiau ir atviriau aptars savo


sveikatos problemas, jei jau laukiamajame pamatys plakatà, lankstu-kà ar broðiûrà, skirtà jiems ir suvoks, kad jie èia laukiami.

Diskriminavimas ðvietimo, kaip ir sveikatos ástaigose, pasireiðkia tiek“micro”, tiek ir “macro” lygiu. Kai kurias diskriminavimo formastiesiogiai patiria pavieniai moksleiviai, studentai armokytojai bei dës-tytojai. Patyèios ir priekabiavimas - gerai matomi reiðkiniai, taèiauverta atkreipti dëmesá ir á galimà diskriminavimà priimant á ástaigà,atestuojant ar skiriant nuobaudas.

Subtilesnë, bet tokia pat þalinga diskriminacija - tai netinkamas ho-moseksualumo pateikimas arba visiðkas jo ignoravimas mokymo irstudijø programose, o ypaè lytiniame ðvietime.

Kitø paslaugø sektoriuje taip pat daþnai taikomos nevienodos sàly-gos. 23 proc. apklausos dalyviø patyrë diskriminavimà naudodamie-si ar bandydami pasinaudoti ávairiom paslaugom. 4 proc. responden-tø buvo diskriminuojami ieðkodami buto. Daþniausiai diskrimina-vimo pasitaiko baruose, restoranuose, vieðbuèiuose, pramogø cen-truose, taip pat naudojantois banko ir draudimo paslaugomis. Tik13 proc. apklaustøjø neslepia savo orientacijos naudodamiesi minë-tomis paslaugomis.

Diskriminuojantis elgesys darbe, paslaugø sektoriuje, religinëse insti-tucijose ir ðeimoje privertë net 63 proc. apklausos dalyviø susimàsty-ti apie emigracijà, kaip apie pagrindinæ galimybæ iðpræsti problemas,kylanèias Lietuvoje dël asmenø lytinës orientacijos. Jau vien ðis ap-klausos rezultatas akivaizdþiai apibrëþia neigiamos diskriminacijos áta-kos mastà.

Tik konkretûs Seimo ir Vyriausybës veiksmai ágyvendinantys visøpilieèiø lygybæ ir pripaþástantys visø skiringumà bei ávairovæ galëtøsumaþinti þalà, kurià patiria ðalies pilieèiai gëjai, lesbietës irbiseksualai.

Todël reikalingi iðsamûs ástatymai, draudþiantys diskriminavimà dëllytinës orientacijos darbo, socialinës apsaugos, socialinio draudimo,sveikatos apsaugos, ðvietimo, prekiø ir paslaugø prieinamumo ir tei-kimo, bûsto ir imigracijos srityse.


Pagrindinës rekomendacijos

Lietuvos Respublikos Seimas turi priimti teisës aktus, kad patvirtin-tosnaujojoBaudþiamojo kodekso antidiskriminacinës nuostatos (taippat ir draudimas diskriminuoti dël seksualinës orientacijos) ásigaliotønuo 2003 metø geguþës 1 dienos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë turi parengti ir ágyvendinti naujusiðsamius ástatymus, draudþianèius diskriminavimà dël lytinës orien-tacijos darbo, socialinës apsaugos, socialinio draudimo, sveikatos ap-saugos, ðvietimo, prekiø ir paslaugø prieinamumo ir teikimo, bûstoir imigracijos srityse.

Ðie ástatymai turi iðplësti Lygiø galimybiø kontrolieriaus mandatàpareiga tirti diskriminavimo dël lytinës orientacijos aukø skundus.Kontrolierius turi turëti ágaliojimus pareikðti ieðkiná diskriminavimobylose. Kontrolierius turi atlikti tyrimus ir studijas bei skelbti ata-skaitas ir rekomendacijas. Kontrolieriaus tarnyboje turëtø bûti ásteig-ta visuomeninëTaryba, kurioje bûtø atstovaujamos teisëtai suintere-suotos nevyriausybinës organizacijos.

Ástatymuose turi bûti numatyta, kad asociacijos, organizacijos arbakiti juridiniai asmenys, kurie yra teisëtai suinteresuoti, gali nukentë-jusio nuo diskriminavimo vardu arba já remiant, gavus jo arba jossutikimà, dalyvauti teismo ir (arba) administracinëse procedûrose.

Bet kuri vieðoji ástaiga, veikianti vietos, regiono ar nacionaliniu lyg-meniu turi bûti ápareigota ágyvendinti lygybæ, nepriklausomai nuolytinës orientacijos visose vieðosios politikos formavimo, ágyvendini-mo ir vertinimo pakopose.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija turi uþtikrinti nedelstinàLie-tuvos dalyvavimà atviroje Europos Bendrijos veiksmø programojeprieð diskriminavimà ir Bendrijos iniciatyvoje dël naujø priemoniøkovoje su nelygybe ir diskriminacija darbo rinkoje EQUAL(iki 2006 metø).


ES teisës reikalavimai

Dabartiniame ES teisyne yra du svarbûs teisiniai dokumentai, kal-bantys apie diskriminacijà dël lytinës orientacijos:• Pagrindø direktyva dël vienodø sàlygø taikymo uþimtu-mo ir profesinëje srityje draudþia tokià diskriminacijà visuose dar-bo santykiuose;• Pagrindiniø teisiø chartija draudþia “bet kokià diskriminaci-jà” lytinës orientacijos pagrindu.

Pagarba þmogaus teisëms apima, inter alia, ir pagarbà toms teisëms,kurias garantuoja Europos þmogaus teisiø konvencija. EuroposÞmogaus Teisiø Teismas jau septyniose bylose pripaþino, kad ávai-rios diskriminavimo rûðys lytinës orientacijos pagrindu paþeidþiaKonvencijà.

Europos Parlamentas rimèiausiai kelia lytinës orientacijos klausimusES plëtros kontekste. Visø pirma, 1998metais Parlamentas paskelbëbendrà perspëjimà, jog jis nepritars bet kokios ðalies ástojimui, jei taðalis savo ástatymais arbapolitika paþeis lesbieèiø arba gëjø teises. 2000m. kovo mënesá Parlamentas atkreipë ypatingà dëmesá á lesbieèiø irgëjø padëtá, kviesdamas Bulgarijà, Kiprà, Estijà, Vengrijà, Lietuvà irRumunijà ið savo baudþiamøjø kodeksø iðbraukti visus ástatymus,kurie diskriminuoja lesbietes ir homoseksualus. Jis taip pat pareika-lavo, kad Taryba ir Komisija, kai tai reikalinga, iðkeltø klausimà dëlhomoseksualiø asmenø diskriminacijos derybø dël narystës metu.

Naujausioje Europos Komisijos 2002 metø ataskaitoje apie Lietu-vos paþangà aiðkiai parodyta, kad seksualiniø maþumø teisës yra su-dëtinë narystës ES reikalavimø dël þmogaus teisiø dalis. Ataskaitosskyriuje apie þmogaus ir maþumø teises paþymima, kad naujasis LRBaudþiamasis kodeksas, kuris dar negalioja, sulygins brandos amþiønepriklausomai nuo lytinës orientacijos ir uþdraus kitokià diskrimi-nacijà ðiuo pagrindu.

Tad akivaizdu, kad tiek acquis communautaire, tiek ir þmogaus teisiøkriterijai ES plëtros kontekste, reikalauja, kad bûsimos ðalys narës:• átvirtintø pagarbà lesbieèiø, gëjø ir biseksualø þmogaus teisëms;• suteiktø ðiai maþumai reikalingà apsaugà nuo diskriminavimo.


Tyrimo rezultatai

Apklausos sudëtis

Tyrime dalyvavo 185 respondentai. Moterys sudarë 30 proc., vyrai -70 proc. apklaustøjø. 52 proc. respondentø vyrø laiko save gëjais, o18 proc. - biseksualais. 18 proc. moterø nurodë esanèios lesbietës, 12proc. - biseksualës.

Lentelë Nr. 1.1 Dalyviø tapatybëAtsakymai Procentai

Gëjai 95 52Lesbietës 34 18Biseksualûs vyrai 34 18Biseksualios moterys 22 12

Ið viso 185 100

Lentelë Nr. 1.2 AmþiusAtsakymai Procentai

Iki 18 metø 11 618-25 metø 97 5326-40 metø 67 3641-50 metø 6 3Virð 50 metø 4 2

Ið viso 185 100

Daugiausia respondentø (89 proc.) yra 18 - 40 metø amþiaus grupë-je, ið kuriø 53 procentus sudaro 18 - 25 metø apklausos dalyviai.

Lytinës orientacijos slëpimas

Paþymëtina, kad net 67 proc. respondentø slepia savo lytinæ orienta-cijà nuo tëvø. Pripaþinti vaikø homoseksualumà bijo ir patys tëvai.Kita 2002metais atlikta apklausa parodë, kad 47 proc. heteroseksu-aliø respondentø bandytø pakeisti savo dukterø lesbieèiø ir sûnø gëjøseksualumà. Tik 28 proc. apklaustøjø priimtø savo homoseksualiusvaikus.


Lentelë Nr. 1.3 Ar Jûsø tëvai þino apie Jûsø lytinæorientacijà?

Atsakymai Procentai

Þino 58 33Neþino 119 67

Ið viso 177 100

Neatsakë 8

Atsiskleidimas ðeimos nariams ir kitiems giminaièiams labai svarbuspozityviam seksualumo integravimui. Taèiau 64 proc. respondentøbijo atskleisti savo orientacijà broliams ir seserims. Tik 15 proc. res-pondentø yra atviri apie savo seksualumà su kitais giminaièiais. Toksslaptumas daþnai kenkia santykiams su ðeimos nariais ir gali turëtiátakos didesniai socialinei atskirèiai ir blogai savijautai.

Lentelë Nr. 1.4 Ar Jûsø broliai ir seserys þino apie Jûsølytinæ orientacijà?

Atsakymai Procentai


Ið viso 176 100

Neatsakë 9

Lentelë Nr. 1.5 Ar kiti giminës þino apie Jûsø lytinæorientacijà?

Atsakymai Procentai


Ið viso 175 100

Neatsakë 10

Socialinë stigmatizacija ypaè þalinga jauniems gëjams, lesbietëms irbiseksualams, nes jiems labai svarbus bendraamþiø palankumas. Ki-


tas tyrimas parodë, kad 15-29 metø respondentai vyrai sudaro dau-gumà tø, kurie norëtø pakeisti savo draugø homoseksualumà. Mûsøtyrimo duomenimis tik 17 proc. jaunesniø nei 25metø respondentøatskleidë savo homoseksualumà heteroseksualiems draugams.

Lentelë Nr. 1.6 Ar Jûsø heteroseksualûs draugai þinoapie Jûsø lytinæ orientacijà?

Atsakymai Procentai

Þino 36 20Kai kurie þino 108 58Neþino 40 22

Ið viso 184 100

Neatsakë 1

Smurtas ir priekabiavimas

Smurto prieð lesbietes, gëjus ir biseksualus problema akcentuojamatyrimø, kuriuos atliko ES ðaliø kandidaèiø NVO, iðvadose. Pavyz-dþiui, kas ðeðtas respondentas Slovakijoje buvo uþpuolimo auka. Kaspenktas apklaustasis Lenkijoje patyrë smurtà. Deja, Lietuvoje kas tre-èias arba ketvirtas respondentas (27 proc.) buvobent kartà tapæs smur-tinio iðpuolio auka.

Ðvedijos kriminologë Eva Tiby savo disertacijoje apie homofobijamotyvuotus neapykantos nusikaltimus paþymi, kadmaþdaug25 proc.jos didelio tyrimo homoseksualiø ir biseksualiø respondentø tapotokiønusikaltimø aukomis. Apie 20 proc. nukentëjusiøjøpatyrëprie-kabiavimà ir darbo vietose.

Mûsø apklausa taip pat atspindi sisteminá netinkamà elgesá su ho-moseksualiais ir biseksualiais pilieèiais.


Lentelë Nr. 2.1 Ar patyrëte smurtà dël lytinësorientacijos?

Atsakymai Procentai

Taip 45 27Ne 119 73

Ið viso 164 100

Neatsakë 21

Lentelë Nr. 2.2 Patirtø smurtiniø iðpuoliø skaièiusAtvejai

Vienas 21Du 13Trys ir daugiau 14

Ið viso 41

Dauguma respondentø apraðytø smurtiniø iðpuoliø padarë fizinæ þa-là aukoms. Daþniausia nepaþástamø smurtautojø iðpuoliø prieð les-bietes, gëjus ir biseksualus prieþastis - homofobija. Taèiau reikia pa-þymëti, kad respondentai gana daþnai smurtautoju ávardino ir paþás-tamus þmones bei kaimynus.

Lentelë Nr. 2.3 SmurtautojaiAtvejai

Neþinomas asmuo 16Paþástamas 11Kaimynas 7Ðeimos narys 4Bendradarbis 3Bendramokslis 3Policininkas 3Kitas asmuo 6

Ið viso 53


Keli homofobiniø neapykantos nusikaltimø pavyzdþiai:

Gëjus, 26-40metø.Dirbau barmenu“neoficialiame” gëjø klube Klai-pëdoje. Kartà bare likæs paskutinisklientas uþpuolëmanepeiliu. Gin-damasis uþsidengiau ranka ir buvau suþalotas - perpjovë sausgysles.Plëðikas suriðo mane dirþu, nutraukë grandinëlæ, paëme mobiløjá te-lefonà ir paspruko iðvadinæs mane “pydaru”. Kai jis buvo sulaikytas,policininkamspareiðkë, kad jis - seksualinio mano priekabiavimo auka.

Gëjus, 18-25 metø.Apie dvideðimt vaikinø iðmano kiemo sumuðëmane vadindami “pediku”. Kità kartà turëjau sumokëti 20 litø, kadnemuðtø…

Lesbietë, 18-25 metø. Gatvëje buvau prievarta ásodinta á automo-bilá ir turëjau dvi paras kæsti fiziná ir psichologiná ðiek tiek paþástamovyro smurtà. Tokiø dalykø prisiminti nenoriu, manau, kad visos tàiðgyveno.

Biseksualas, 26-40 metø. Þinau vienà atvejá, kai vaikinas buvo su-muðtas tik dël to, kad jis gëjus. Policijoje ið jo tik pasiðaipë, net pa-reiðkimo nepriëmë. Ir, manau, dar ilgai nepriims…

Gëjus, 26-40 metø.Man ir keliom lesbietëm iðëjus ið baro, mergi-nas uþpuolë keli chuliganai. Gindamas jas buvau stipriai suspardytas- atsigavau tik po valandos. Uþpuolikai, matyt, specialiai tykojo priebaro, kur renkasi gëjai ir lesbietës.

Gëjus, 18-25 metø.Mane primuðë policininkas. Jam nepatiko, kadmes su draugu buèiavomës vieðoje vietoje.

Ypaè neramina tai, kad respondentai patyrë ðeimos nariø, bendradar-biø, bendramoksliø ir net policininkø smurtà. Ið tiesø, mes në kartonegirdëjome aiðkaus policijos signalo, kad homofobiniai iðpuoliaiLie-tuvoje nebus toleruojami.

Viena ið prietaringo klimato pasekmiø - tai, kad þmonës, kuriø teisësbuvo paþeistos, verèiami tylëti, nes nesijauèia galá praneðti apie iðpuo-lá arba policija nagrinëja skundà þemindama aukà. Todël nenuosta-bu, kad tik treèdalis nukentëjusiøjø respondentø kreipësi á policijà.Be to, policijos pareigûnai reagavo palaikanèiai arba neutraliai tik 15proc. atvejø, o 39 proc. kitø atvejø reaguota buvo prieðiðkai.


Neabejotina, kad priekabiavimas ypaè svarbi problema Lietuvos les-bietëms, gëjams ir biseksualams. Daugiau kaip pusë (52 proc.) res-pondentø pareiðkë, kad prie jø buvo priekabiaujama dël jø lytinësorientacijos. Vien jau ðis faktas verèia rimèiau paþvelgti á ðià opiàproblemà.

Lentelë Nr. 2.4 Ar Jus áþeidinëjo, nes buvote átarta (s) arsuþinojo, jog esate lesbietë, gëjus ar biseksuali (-us)?

Atsakymai Procentai

Taip 82 52Ne 77 48

Ið viso 159 100

Neatsakë 26

Lentelë Nr. 2.5 Priekabiavimo atvejø skaièiusAtvejai

Vienas 16Du 8Trys ar daugiau 58

Ið viso 82

Ið 82 respondentø, kurie patyrë priekabiavimà, net trys ketvirèiai (58þmonës) praneðë, kad buvo priekabiaujama tris ar daugiau kartø. La-biausiai paplitusi priekabiø forma, kurià tiesiogiai patyrë responden-tai, - þodinis uþgauliojimas. Reèiau pasitaikë grasinimai (12 atvejø),neapykantos laiðkai (5 atvejai), ðantaþas (4 atvejai), áþeidþiantys uþra-ðai (2 atvejai) ir vandalizmas (1 atvejis), taèiau jø poveikis toks patþalingas.

Respondentai daþniausiai priekabiautojais ávardijo paþástamus asme-nis (31 atvejis) arba bendramokslius (19 atvejø). Gana daþnai prieka-biauja nepaþástami asmenys (6 atvejai), ðeimos nariai (9 atvejai), ben-dradarbiai (8 atvejai), kaimynai (7 atvejai) ar kiti asmenys(12 atvejø).


Keli priekabiavimo pavyzdþiai:

Gëjus, 26-40 metø. Paaugliai kaimynai grasina mane sumuðti, su-dauþyti mano automobilá, áþeidinëja necenzûriniais þodþiais kai tikpasirodau kieme.

Lesbietë, 18-25 metø. Savo paðto dëþutëje rasdavau laiðkø su ne-cenzûriniais þodþiais. Girdëdavau kaimynø ir maþai paþástamø þmo-niø uþgauliojimus gatvëje.

Biseksualas, 26-40 metø. Paskelbæs paþinèiø sklebimà spaudoje arinternete gan daþnai gaunu neapykantos laiðkø.

Gëjus, 18-25 metø.Mane pastoviai áþeidinëja to paties universiteto,kuriame studijuoju, studentas. Pamatæs mane vieðoje vietoje, daþ-niausiai prie universiteto, savo draugø akivaizdoje iðvadina mane vi-siems gerai þinomais necenzûriniais þodþiais, taikomais tik gëjams.

Gëjus, 26-40 metø. Gëjø klubo, kuriame dirbu, telefonu daþnaiskambina nepaþástami asmenys, kurie áþeidinëja ir grasina susidoroti.Mobiliuoju telefonu taip pat siuntinëjamos grasinanèios þinutës.

Gëjus, 18-25 metø. Tëvas daþnai kabinëjasi dël mano orientacijos.Áþeidþia þodþiais ir poelgiais.

Gëjus, iki 18 metø. Bendramokslis visø akivaizdoje iðvadino mane“pydaru”.

Biseksualë, 18-25 metø. Gatvëje mano atþvilgiu pastoviai laido-mos replikos: “Lesbë eina!”.

Jeigu niekas neþino arba neátaria, kad jûs homoseksualus ar biseksua-lus, jûs nepatirsite asmeninës ir tiesioginës diskriminacijos arba prie-kabiavimo, nors galite kentëti nuo bendros homofobiðkos aplinkos.Kaip rodo þemiau pateikiami duomenys, dauguma respondentø el-giasi taip, kad iðvengtø smurto ar priekabiø. Taèiau tikëtina, kad at-eityje vis daugiau lesbieèiø, gëjø ir biseksualø bus atviresni apie savoseksualumà ir todël taps matomais priekabiavimo ir iðpuoliøtaikiniais.


Lentelë Nr. 2.6 Ar Jûs vengiate vieðoje vietoje buèiuotisar laikytis uþ rankø su tos paèios lyties partneriais/drau-gais?

Atsakymai Procentai

Taip 110 63Kartais 44 26Ne 20 11

Ið viso 174 100

Neatsakë 11

Lentelë Nr. 2.7 Ar Jûs vengiate pasakoti þmonëms,kurie nëra Jûsø draugai ar ðeimos nariai, apie savo lyti-næ orientacijà?

Atsakymai Procentai


Ið viso 171 100

Neatsakë 14

Diskriminacija darbe

Asmens lytinë orientacija paprastai neturi jokios átakos darbo gebëji-mams ar tinkamumui já dirbti. Taèiau, su atvirais arba tariamais gë-jais, lesbietëmis ar biseksualais darbo vietose daþnai elgiamasi netin-kamai tik dël jø lytinës orientacijos.

Darbuotojø homoseksualumas, be abejo, turi bûti svarstoma darbosantykiø problema - tokià iðvadà pateikë 1998 metais Olandijoje at-likta iðsami studija. Jos duomenimis, gëjø ir lesbieèiø darbo patirtisnuosekliai skyrësi nuo heteroseksualø patirties. Kai tik iðkildavo skir-tumai, homoseksualiø darbuotojø patirtis visada buvo daug bloges-në nei jø heteroseksualiø kolegø. Patirties skirtumams átakos turi ávai-rûs veiksniai - pavyzdþiui, kiek iðsamiai jûs jauèiatës informuojamasapie darbo organizavimà, santykiai su kolegomis ir darbdaviais, so-


cialinë parama, galimybë bûti savimi darbe, patinkantis darbas ir sa-vigarba, sveikata ir kiti.

Mûsø tyrimo duomenimis, 88 proc. respondentø niekada neatsklei-dë savo orientacijos visuose arba kai kuriuose darbuose. Tik 15 proc.respondentø atviri apie savo seksualumà dabartiniame darbe. 76 ið185 respondentø ásitikinæ, kad pavojingiausia atsiskleisti savo darb-daviams. 62 respondentai slepia savo lytinæ orientacijà nuo bendra-darbiø, 50 - nuo klientø.

Lentelë Nr. 3.1 Ar Jûs kada nors jautëte, kad darbereikia slëpti savo lytinæ orientacijà?

Atsakymai Procentai

Taip, visuose darbuose 88 55Taip, kai kuriuose darbuose 53 33Ne 19 12

Ið viso 160 100

Neatsakë 25

Lentelë Nr. 3.2 Jei Jûs ðiuo metu ásidarbinæs, ar Jûs sle-piate savo lytinæ orientacijà dabartiniame darbe?

Atsakymai Procentai

Taip, nuo visø 81 53Taip, nuo kai kuriø þmoniø 49 32Ne 22 15

Ið viso 152 100

Neatsakë 33

Vien tai, kad gëjai ir lesbietës priversti slëpti savo gyvenimo bûdàdiskriminuoja, nes tokia padëtis gali turëti neigiamø psichologiniøpasekmiø bei neabejotinai sukuria stresà darbo vietoje. Taèiau, ne-maþas skaièius respondentø patyrë ne tik tokià paslëptà, bet ir tiesio-ginæ diskriminacijà. 4 proc. respondentø pareiðkë, kad jie nebuvopriimti á darbà dël lytinës orientacijos, dar 9 proc. átaria, kad jie buvonepriimti bûtent dël ðios prieþasties.


Lentelë Nr. 3.3 Ar Jums kada nors atsakë darbo, ka-dangi buvote átarta (s) ar suþinojo, jog esate lesbietë,gëjus ar biseksuali (-us)?

Atsakymai Procentai

Taip 6 4Að taip átariu 15 9Ne 138 87

Ið viso 159 100

Neatsakë 26

Lentelë Nr. 3.4 Ar Jums kada nors atsakë paaukðtini-mo, kadangi buvote átarta (s) ar suþinojo, jog esatelesbietë, gëjus ar biseksuali (-us)?

Atsakymai Procentai

Taip 3 2Að taip átariu 6 4Ne 137 94

Ið viso 146 100

Neatsakë 39

Turint omeny, kad tik 15 proc. respondentø yra atviri darbe, nera-mina tai, jog net 6 proc. respondentø pareiðkë, kad jie buvo atleistiarba priversti iðeiti ið darbo dël lytinës orientacijos. Dar 4 proc. patyrëgrasinimus atleisti dël jø orientacijos. Ðie skaièiai aiðkiai kalba apienevienodas sàlygas ir diskriminavimà. Todël bûtina keisti homofo-biðkà klimatà Lietuvos darbo rinkoje.

Lentelë Nr. 3.5 Ar Jus kada nors mëgino (ar grasino)atleisti ið darbo, kadangi buvote átarta (s) ar suþinojo,jog esate lesbietë, gëjus ar biseksuali (-us)?

Atsakymai Procentai

Taip 6 4Ne 141 96

Ið viso 147 100


Lentelë Nr. 3.6 Ar Jus kada nors atleido ið darbo (arprivertë atsisakyti pareigø), nes buvote átarta (s) ar suþi-nojo, jog esate lesbietë, gëjus ar biseksuali (-us)?

Atsakymai Procentai

Taip 9 6Ne 132 94

Ið viso 141 100

Neatsakë 44

Be to, dirbantys gëjai, biseksualai ir lesbietës neapsaugoti nuo prieka-biavimo. Kas treèias respondentas (arba 31 proc.) patyrë priekabiødarbo vietose. Labiausiai paplitusios priekabiavimo rûðys - juokeliaiir erzinimai. Gana daþnai respondentai patyrë uþgaulius klausimus irhomofobiðkus áþeidimus.

Lentelë Nr. 3.7 Priekabiavimas darbo vietojeAtsakymai Procentai

Taip 44 31Ne 100 69

Ið viso 144 100

Neatsakë 41

Lentelë Nr. 3.8 Priekabiavimo darbe rûðysAtsakymai

Juokeliai ir erzinimai 29Uþgaulûs klausimai 17Homofobiðki áþeidimai 10Seksualinis priekabiavimas 6Grasinimai 1Kitos rûðys 2

Ið viso 65


Diskriminavimas ávairiø paslaugø sektoriuje

Mûsø tyrimas parodë, kad 4 proc. respondentø patyrë diskriminavi-mà sveikatos ástaigose, kuris pasireiðkë homofobiðkais darbuotojø tei-giniais ir veiksmais. Vienu atveju ginekologë atsisakë gydyti lesbietæ,pareikðdama esanti “nekompetentinga lesbieèiø klausimais”. Kitu at-veju, urologas atvirai tyèiojosi ið gëjaus. Dar pasitaiko psichiatrø irpsichologø, kurie bando “iðgydyti” homoseksualumà, nors tai prieð-tarauja Pasaulinës sveikatos organizacijos iðvadoms.

Todël natûralu, kad net 64 proc. mûsø apklausos dalyviø slepia savolytinæ orientacijà sveikatos ástaigose norëdami iðvengti þeminanèiopersonalo elgesio.

Lentelë Nr. 4.1 Ar Jûs slëpëte savo lytinæ orientacijàmedicininio aptarnavimo metu, norëdami iðvengti dis-kriminacijos?

Atsakymai Procentai

Taip 100 64Ne 57 36

Ið viso 157 100

Neatsakë 28

Lentelë Nr. 4.2 Ar Jûs patyrëte kokià nors diskriminacijàdël savo lytinës orientacijos, kai Jums buvo teikiamosmedicininës paslaugos?

Atsakymai Procentai

Taip 7 4Ne 156 96

Ið viso 163 100

Neatsakë 22

4 proc. respondentø patyrë diskriminavimo ir priekabiavimo apraið-kø ieðkodami bûsto. Kaip ir kitais gyvenimo atvejais, dauguma res-pondentø slepia savo lytinæ orientacijà naudodamiesi bûsto nuoma.


Lentelë Nr. 4.3 Ar Jûs kada nors turëjote problemø subûstu dël savo lytinës orientacijos?

Atsakymai Procentai

Taip 6 4Ne 150 96

Ið viso 156 100

Neatsakë 29

Lentelë Nr. 4.4 Ar Jûs slepiate savo lytinæ orientacijànuo kaimynø ar bûsto savininkø, kad iðvengtumëtediskriminacijos?

Atsakymai Procentai

Taip 125 79Ne 34 21

Ið viso 159 100

Neatsakë 26

Daþniausiai diskriminavimo pasitaiko baruose, restoranuose, vieðbu-èiuose, pramogø centruose, taip pat naudojantis banko ir draudimopaslaugomis.

23 proc. respondentø patyrë diskriminavimà ávairiø paslaugø sekto-riuje.

Tik 13 proc. apklaustøjø neslepia savo orientacijos naudodamiesi mi-nëtomis paslaugomis.

Lentelë Nr. 4.5 Ar esate patyræs (-usi) kokià nors diskri-minacijà dël jûsø lytinës orientacijos kitose paslaugøsferose?

Atsakymai Procentai

Taip 37 23Ne 121 77

Ið viso 158 100


Lentelë Nr. 4.6 Ar jûs slepiate savo lytinæ orientacijàkitø paslaugø sektoriuje?

Atsakymai Procentai


Ið viso 151 100

Neatsakë 34

Diskriminavimas religinëse institucijose

4 proc. respondentø patyrë diskriminavimà religinëse institucijose.Vienu atveju gëjus buvo paðalintas iðBaptistø baþnyèios, kai kiti ben-druomenës nariai suþinojo apie jo lytinæ orientacijà. Kitais atvejaisrespondentai pasijuto paþeminti, kai Katalikø baþnyèios kunigai ávar-dijo homoseksualumà “baisia nuodëme” per iðpaþintis.

Lentelë Nr. 5.1 Ar Jûs esate/buvote religinës bendruo-menës narys?

Atsakymai Procentai

Taip 50 30Ne 117 70

Ið viso 167 100

Neatsakë 18

Lentelë Nr. 5.2 Ar jûs patyrëte diskriminavimà dël lyti-nës orientacijos religinëse institucijose?

Atsakymai Procentai

Taip 5 4Ne 127 96

Ið viso 132 100


Diskriminavimas ðeimoje

Kaip jau buvo akcentuota anksèiau, dauguma respondentø slepia sa-vo lytinæ orientacijà nuo tëvø ir broliø bei seserø. Taèiau tai retaiapsaugo gëjus, lesbietes ir biseksualaus nuo problemiðkø santykiø ðei-moje. Net 25 proc. respondentø patyrë diskriminuojantá kitø ðei-mos nariø elgesá. Daþniausiai buvo minimi áþeidimai, elgesio stebëse-na, iðvarymas ið namø, ávairûs draudimai ir grasinimai ir net privers-tinis gydymas. Be to, 8 respondentai patyrë smurtà ðeimoje.

Lentelë Nr. 6.1 Ar patyrëte diskriminavimà dël lytinësorientacijos ðeimoje?

Atsakymai Procentai

Taip 42 25Ne 126 75

Ið viso 168 100

Neatsakë 17

Lentelë Nr. 6.2 Diskriminavimo ðeimoje rûðysAtsakymai

Áþeidþiantis arba þeminantis elgesys 19Elgesio stebësena 11Iðkraustymas ið namø 8Grasinimai 6Draudimai 4Prievartinis gydymas 3Kitos rûðys 6


Emigravimas kaip atsakas á diskriminavimà

Lentelë Nr. 7.1 Jeigu galëtumëte emigruoti, ar Jûsemigruotumëte?

Atsakymai Procentai

Taip 124 73Ne 46 27

Ið viso 170 100

Neatsakë 15

Lentelë Nr. 7.2 Jei “taip”, ar ðalies diskriminacijos prieðlesbietes, gëjus, biseksualius asmenis lygis bûtø esminisfaktorius ðiam Jûsø sprendimui?

Atsakymai Procentai

Taip 76 63Ne 45 37

Ið viso 121 100

Diskriminuojantis elgesys darbe, paslaugø sektoriuje, religinëse insti-tucijose ir ðeimoje privertë net 63 proc. apklausos dalyviø susimàsty-ti apie emigracijà, kaip apie pagrindinæ galimybæ iðpræsti problemas,kylanèias Lietuvoje dël asmenø lytinës orientacijos. Jau vien ðis ap-klausos rezultatas akivaizdþiai apibrëþia neigiamos diskriminacijos áta-kos mastà.

Homofobijos tyrimai

28 Homofobijos tyrimai

Homofobija ir akademinis jaunimas Lietuvoje

Dr. Margarita Jankauskaitë

Prieðiðkumas homoseksualiems asmenims Lietuvoje vis dar nesuvo-kiama kaip opi visuomenës problema1. Homofobijos sàvoka sunkiaiskinasi kelià socialiniø mokslø studijose. Lietuvoje trûksta tyrimø,nagrinëjanèiø ðio reiðkinio prieþastis ir pasekmes. Klausimai susijæ suhomoseksualumu daþniausiai ignoruojami arba paverèiami bulvari-nëmis sensacijomis. Taèiau 1990 ir 1999 metø „Europos vertybiøtyrimø“ duomenis leidþia daryti iðvadà, kadproblema egzistuoja. Lie-tuvos gyventojai vieni homofobiðkiausiø Europoje, o tai reiðkia, kadhomoseksualiems asmenims kyla reali diskriminacijos ir prievartosgrësmë. Homoseksualumà pateisinanèioje rodikliø skalëje Lietuvosrespondentai surinko vos 1,86 balo ið 10 galimø (tolerantiðkiausiøEuropoje Olandijos gyventojø rodiklis – 7,83 balo). Jaunimo po-þiûris, pasak tyrimø, kiek liberalesnis. 16–29 metø asmenø homo-seksualumo pateisinimo vidurkis 2000 m. sudarë 2,68 balo2. Taèiauir jis liudija menkà tolerantiðkumà. Jaunuomenës tarpe pasitaiko irtokiø, kurie grasinasi susidoroti su homoseksualiais asmenimis3. An-tra vertus, jaunimas nëra homogeniðka visuma. Todël Vilniaus uni-versiteto Lyèiø studijø centras atliko parengtiná tyrimà, tikslu iðnag-rinëti padëtá akademinio jaunimo bendruomenëje, palyginti ðiuosduomenis su bendromis tendencijomis ir iðsiaiðkinti, kaip homofo-binës paþiûros koreliuoja (jeigu koreliuoja) su kitomis vertybinëmisstudentø nuostatomis.

Vykdant apklausà, remtasi Kennetho Smitho 1992 m. atlikto tyri-mo pavyzdþiu. Respondentai neþinojo, kad dalyvauja homofobijos

1 “Vilmorus“ atliktio tyrimopaaiðkëjo, kad absoliuti dauguma þmoniømano, kad þmogaus teisësLietuvoje daþniau ar reèiau paþeidþiamos. Taèiau tik 13 ið 1079 respondentø mano, kad reikëtølabiau apsaugoti seksualiniø maþumø teises.

2Raimonda Mikalajûnaitë. “Homofobija ir negatyvûs mitai apie seksualines maþumas.”Feminiz-mas, visuomenë, kultûra 2001(3), p.84–93.

3 Laima Vaièiûnienë, Eduardas Platovas. “Seksualiniømaþumø teisës“. Praneðimas apie þmogausteisiø padëtá Lietuvoje. 2002.


tyrime. Buvo praðoma iðreikðti savo nuomonæ (pritarti arba paneigti)apie dvideðimt keturis anketoje pateiktus teiginius, devyni kuriø bu-vo tiesiogiai susieti su homofobija (teigiami atsakymai á ðeðis ir nei-giami á tris ið jø liudija homoseksualumo baimæ):

n TaipoNe Susinervinèiau, jei vieðajame transporte ðaliaatsisëstø homoseksualus asmuo.

n TaipoNe Kad visuomenë bûtø saugi, homoseksualius as-menis reikia izoliuoti.

n TaipoNe Bijoèiau, jei mano vaikømokytoja(-as) bûtøho-moseksuali(-us).

n TaipoNe Nenorëèiau priklausyti jokiai organizacijai, kurituri homoseksualiø nariø.

n TaipoNe Vien mintis apie homoseksualius santykius ke-lia pasiðlykðtëjimà.

o Taip n Ne Homoseksualius santykius draudþianèiøástatymø atðaukimas neturi átakos homoseksualiøasmenø proporcijos visuomenëje kitimui.

n TaipoNe Sutrinku ir susierzinu homoseksualaus asmensdraugijoje.

o Taip n Ne Homoseksualus asmuo galëtø bûti geras Lietu-vos prezidentas.

o Taip n Ne Seime turëtø bûti homoseksualiø asmenø.

Vykdant apklausà, buvo iðdalinta 400 anketø ávairiø specialybiø stu-dentams/studentëms. Uþpildyta ir atgal gràþinta – 368. 3 ið jø suga-dintos ir neátrauktos á analizæ. Apibendrinti – 365 respondentø atsa-kymai. Atlikta apklausa nebuvo didelës apimties ir nepretenduoja áreprezentacinius tyrimus. Jos rezultatai neleidþia daryti grieþtø api-bendrinimøapie homofobiðkø ir tolerantiðkøasmenø vertybiniønuo-statø skirtumus. Taèiau suteikia akstinø tolimesniems tyrimams.

Atsiþvelgiant á homofobijà nurodanèiø teiginiø atsakymus, buvo nu-statyta homofobiðkumo skalë (respondentai galëjo surinkti nuo 0 iki9 taðkø). Visiðkai nehomofobiðki buvo 39 ið 365 respondentø, su-


rinkusiø0 taðkø. Kiti atsakymai pasiskirstë taip: 9 taðkus surinko 8 res-pondentai, 8 – 11 resp., 7 – 9 resp., 6 – 17 resp., 5 – 30 resp, 4 –54 resp., 3 – 54 resp., 2 – 77 resp., 1 – 70 resp.

Remiantis homofobijos skale, akademiná Lietuvos jaunimà galimabûtø apibûdinti kaip saikingaihomofobiðkà (50,94 proc. respondentøsurinko 2 ir maþiau homofobijos taðkø), taèiau vis tiek tenka pripa-þinti, kad net 89,32 proc. studentø yra labiau armaþiau homofobiðki.

Nepagrásta baimë homoseksualiems asmenims siejasi su visuomenë-je ásiðaknijusiais stereotipais, mitais ir baimëmis. Iðtyrus, kaip á ho-mofobijà atskleidþianèius teiginius atsakë respondentai, galima dary-ti prielaidas, kurios ið homofobiniø nuostatø labiausiai paplitusiosakademinio jaunimo aplinkoje.

Daugiausiaihomofobijos taðkø surinko teiginys „homoseksualius san-tykius draudþianèiø ástatymø atðaukimas neturi átakos homoseksua-liø asmenø proporcijos visuomenëje kitimui“. Su teiginiu nesutikonet 72,32 proc. apklaustøjø (264 respondentai), tuo parodydami, joghomoseksualumas nelaikomas prigimtine asmens savybe. Jis vertina-mas kaip þmogaus pasirinkimas, kurá gali átakoti ástatymai. Teigi-niams „Seime turëtø bûti homoseksualiø asmenø“ ir „homoseksua-lus asmuo galëtø bûti geras Lietuvos prezidentas“ nepritarë atitinka-mai 53,69 proc. (196 respondentai) ir 47,67 proc. (174 responden-tai) apklaustøjø. Tai rodo, jog apie pusë respondentø homoseksualiø


asmenø nelaiko visaverèiais pilieèiais ar bendruomenës nariais. Á ho-moseksualus nesàmoningai projektuojamas diskriminuojantis hete-roseksualiø asmenø elgesys, todël bijomasi, kad gëjams ar lesbietëmspatektus á valdþios struktûras, jie/jos ribotø kitos lytinës orientacijosþmoniø teises.

Kiti rezultatai pasiskirstë sekanèiu bûdu: teiginiui „vien mintis apiehomoseksualius santykius kelia pasiðlykðtëjimà“ pritarë 43,28 proc.apklaustøjø (158 respondentai); 22,46 proc. nenorëtø priklausyti jo-kiai organizacijai, kuri turi homoseksualiø nariø (82 respondentai);16,71 proc. patvirtino, kad sutrinka ir susierzina homoseksualaus as-mens draugijoje (61 respondentas); jei vieðajame transporte ðalia atsi-sëstøhomoseksualus þmogus, susinervintø 6,57 proc. (24 responden-tai). Visi ðie rezultatai rodo, kad akademinio jaunimo tarpe gana pla-èiai pasklidæ mitai apie homoseksualumà kaip tariamai nenatûraliàaistrà, iðkrypimà, patologijà, grësmës ir asocialaus elgesio prieþastá.Tyrimas taip pat patvirtino faktà, jog þenkli apklaustøjø dalis neski-ria homoseksualumo ir pedofilijos. Kad bijotø, jei vaiko mokytoja(-as) bûtø homoseksuali (-us) prisipaþino 40 proc. (146 responden-tai) studentø. Net 5,2 proc. (19 respondentø) pritarë nuostatai, jogtam „kad visuomenë bûtø saugi, homoseksualius asmenis reikia izo-liuoti“. Ðie skaièiai nëra tokie drastiðki kaip 1989 m. Tarybø sàjun-gojeatliktø tyrimøduomenys (33 proc. homoseksualius asmenis siûlënaikinti, 30 proc.– izoliuoti, 10 proc. – leisti gyventi vieniems,6 proc.– jiems padëti4), taèiau tenka konstatuoti, jog vis dar iðlieka gananemaþas radikaliø priemoniø ðalininkø procentas.

Siekiant nustatyti homofobijos ir kitø vertybiniø nuostatø sàsajas,buvo palyginti nehomofobiðkø (39 respondentai) ir labai homofo-biðkø (7–9 taðkus surinkusiø) asmenø atsakymai (40 respondentø).Á tyrimà patekusiø anketø skaièius buvo nedidelis, todël jis vertinti-nas tik kaip nuoroda á egzistuojanèias tendencijas, kurioms patvirtin-ti reikëtø nuodugnesniø ir skaitlingesniø tyrimø. Taèiau lyginant ið-skirtàsias grupes pastebëti tam tikri dësningumai, kuriø negalime lai-kyti atsitiktiniais. Pavyzdþiui, homofobiðki studentai kur kas daþ-niau nei nehomofobiðki moralës klausimus buvo linkæ (-usios) sieti

4 Raimonda Mikalajûnaitë. “Homofobij a ir negatyvûs mitai apie seksualines maþumas.” Femi-nizmas , visuomenë, kultûra 2001(3), p.86.


su tikëjimu áDievà, taigi su aukðtesniu autoritetu. Daþniau patvariusmeilës ryðiø siejo su nekaltybe. Tradiciðkiau vertino lyèiø vaidmenis(daþniau nepritarë teiginiui „nëra nieko smerktino tame, kad spræs-dama dilemà „ðeima ar karjera“, moteris renkasi karjerà“). Karjerajiems/joms rûpëjo labiau nei darbe patiriamas dþiaugsmas. Daþniauatsakydavo „taip“ á teiginá „ne visuomet tai pripaþástu, bet manau,kad puiku bûtø nustebinti draugus iðtaigingu namu ir prabangiama-ðina“. Kiti teiginiai neatskleidë ypatingø skirtumø homofobiðkø irnehomofobiðkø respondentø nuostatose.

Vilniaus universiteto Lyèiø studijø centre atlikta þvalgomoji apklau-sa laidþia daryti iðvadas, jog akademinis Lietuvos jaunimas nëra iðsi-vadavæs nuo homofobiniø prietarø. Net 89 proc. apklaustøjø savonuostatas grindþia stereotipais, dalá kuriø, tiesa, galima sieti su klai-dingu þinojimu arba þiniø stoka. Todël neiðvengiamai perðasi prielai-da, kad vienu ið veiksmingesniø kovos su homofobija Lietuvoje bû-dø, galëtø bûti studentijos ðvietimas. Ar ðis spëjimas teisingas, turëtøparodyti tolimesnë akademinë ir tiriamoji veikla.


Apie lietuviø poþiûrá á homoseksualumà

Dr. Artûras Tereðkinas

Kaip lietuviai vyrai ir moterys þvelgia á homoseksualus? Juos toleruo-ja?Smerkia? Pamëginsime atsakyti á ðiuosklausimus remdamiesiVyrøkriziø ir informacijos centro tyrimo “Vyriðkø vaidmenø krizë Lietu-voje” rezultatais.

Iðreikðdami savo nuomones, tikëjimus, vertybes, ásitikinimus, po-þiûrius, mes konstruojame savo individualià tapatybæ. Taip ir vyrotapatybë apibrëþiama kaip prieðprieðamoteriðkumui. Bûti vyru reið-kia nebûti moteriðku, nebûti moteriðkos iðvaizdos ar manierø. Ta-èiau ið atliktos sociologinës apklausos matyti, kad bûti vyru taip patreiðkia nebûti homoseksualiam. Pats faktas, jog vyras nëra homosek-sualus, jau reiðkia, kad jis yra vyras.

Apklausos duomenimis remiantis matyti, kad Lietuvos vyrai yra ho-mofobiðkesni nei moterys. 39 proc. Lietuvos vyrø, suþinojusiø apievisuomenëje þinomo þmogaus homoseksualumà, nuomonë nepasi-keistø, o 41 proc. vyrø nuomonë pablogëtø. Proporcingai 48 proc.moterø nuomonë nepasikeistø, o 35 proc. nuomonë pablogëtø. Itintolerantiðkos yra jauniausios 15-29 amþiaus grupës moterys, net71 proc. ið jø nuomonë nepasikeistø ir tik 22 proc. nuomonë pablo-gëtø. Itin reikðmingas yra ðios amþiaus grupës moterø ir vyrø skirtu-mas. Palyginti su tolerantiðkomis moterimis, net 41 proc. ðio am-þiaus vyrø, suþinojusiø apie visuomenës veikëjo/os homoseksualu-mà, nuomonë pablogëtø. Ið visø amþiaus grupiø, tolerantiðkiausi yravidurinio 30-49 metø amþiaus vyrai, netolerantiðkiausi vyriausi 50-74 metø vyrai. Ádomu ir netikëta, kad netolerantiðkiausi homosek-sualiø visuomenës þmoniø atþvilgiu yra didþiøjø miestø vyrai.

Panaði respondentø vyrø nuostata ir kalbant apie artimo draugo/drau-gës homoseksualumà. Paklausti, kaip reaguotø suþinojæ, kad jø arti-mas draugas/draugë yra homoseksualus, 37 proc. vyrø priimtø já/jàtoká, koks jis/ji yra, 22 proc. atsisakytø bendrauti su juo/ja, 21 proc.mëgintø já/jà pakeisti. Pozityviau nusiteikusios moterys (46 proc. jø,


palyginti su 37,5 proc. vyrø, linkusios priimti þmogø toká, koks jisyra), ypaè didþiuosiuose miestuose (60 proc.). 15-29 metø amþiausvyrai sudaro daugumà tø, kurie mëgintø draugà/draugæ pakeisti.

44 proc. Lietuvos gyventojø sako, kad nepakeistø nuomonës apievisuomenëje þinomà þmogø, suþinojæ apie jo/jos homoseksualumà.38 proc. Lietuvos visuomenës nariømano, kad ði informacija neigia-mai paveiktø jø nuomonæ apie konkretø þmogø.

Poþiûriai á homoseksualumà keièiasi, kai kalbama apie tariamà res-pondentø sûnaus arba dukters homoseksualumà. 47 proc. apklaus-tøjø sako, jogmëgintø já/jà pakeisti (50 proc. vyrø ir 44 proc. mote-rø); 28 proc. priimtø já/jà toká/tokià, koks/kokia yra (22 proc. vyrøir 33,5 proc. moterø).

Ið pateiktø skaièiø galima daryti prielaidà, kad heteroseksualûs Lietu-vos vyrai yra didesni homofobai negu heteroseksualios moterys. He-teroseksualus vyriðkumas konstruojamas prieðprieðinant já homosek-sualumui: èia homofobija yra vienas ið svarbiø heteroseksualaus vy-riðkumo elementø. Remiantis vyriðkumo ir vyriðkø vaidmenø tyri-nëtojais, galima teigti, kad vyrai turi atskirti save ir nuo moterø, irnuo homoseksualiøvyrø dël to, kad jiems vyriðkumas (buvimas “tik-rais vyrais”) yra daug svarbesnis nei moteriðkumas moterims.

Kà tokie Lietuvos vyrø poþiûriai á homoseksualumà ir homoseksua-lius þmones galëtø reikðti? Netolerancija homoseksualumui gali bûtipsichinës savigynos mechanizmu, stiprinanèiu dalies vyrø trapià he-teroseksualaus vyriðkumo tapatybæ.

Neigiamas vyrø poþiûris á homoseksualumà taip pat sietinas su jøtradicinëmis paþiûromis á lyties vaidmenis ir á ðeimà. Dar gana plaèiaipaplitæs ásitikinimas, kad gëjai paþeidþia ir lyties, ir ðeimos vaidmenis(t. y. gëjai vyrai esàmoteriðki, lesbietës vyriðkos). Siekiant patvirtintisavo heteroseksualaus vyro vaidmená ir iðvengti nepasitikëjimo savi-mi ir savo gebëjimu atlikti priimtinà lyties vaidmená, skatinama ne-tolerancija homoseksualumui. Galima teigti, kad homoseksualumasLietuvoje kol kas nëra vieða alternatyva heteroseksualumui. Alterna-tyvaus vyriðkumo vaizdiniø, kuriuose bûtø vietos homoseksualiaiorientacijai, kol kas nëra.

Tekstai:© Eduardas Platovas, 2003©Margarita Jankauskaitë, 2002© Artûras Tereðkinas, 2002

© Lietuvos gëjø lyga, 2003

Leidiná rëmë Atviros visuomenës institutas

www.gay.lt

Documents

Homofobija ir diskriminavimas Lietuvoje