Henrikas Radauskas

Gimė

1910m. Balandžio 23d.

Mirė

1970m. Rugpjūčio 27d.

Žymus lietuvių poetas, vertėjas

• Henrikas Radauskas - lyrinio eilėraščio meistras, neoromantikas, estetinės poezijos atstovas, nuošaliai stovėjęs nuo bet kurių literatūrinių sąjūdžių, susikūręs savitą stilių, savo poetinį pasaulėvaizdį.

Kūrybos bruožai

• H.Radausko poezija išsiskiria spalvų, vaizdų bei garsų įvairove. Poetas gamtoje, aplinkoje, buityje ieško grožio, estetinių emocijų, meninės prasmės.

• H. Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks kaip kiti. Jis siekė, kad jo kūryba būtų savita, o ne ką nors kopijuojanti. Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei – visa kūryba tarsi atskira srovė ar įvairių srovių samplaika.

• Poeto kūrybai būdingas žodžio ir vaizdo santūrumas, poetinis gilumas, romantiškumas.

• Muzikalumas ir vaizdų spalvingumas yra pačios ryškiausios H.Radausko poezijos savybės.

• Eilėraščių forma yra daili, skambi, išbaigta.

Išleisti eilėraščių rinkiniai

• 1935 m. – „Fontanas“ • 1950 m. – „Strėlė danguje“ • 1955 m. – „Žiemos daina“ • 1965 m. – „Eilėraščiai“ • 1978 m. – „Eilėraščiai (1965–1970): pomirtinė knyga“ • 1980 m. – „Lyrika“ • 1993 m. – „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“ • 1994 m. – „Eilėraščiai“ (Baltų lankų literatūros kolekcija) • 1999 m. – „Eilėraščiai“ (Rinktinė lietuvių poezija) • 2005 m. – „Poezija“

KŪDROS RYTAS

Ties pasenusia, nerege kūdra,Kur pavasaris linksta beržais,Rytas juokias akim perlamutro,Naiviais akvarelės dažais. Karalystėj naujagimio vėjoŽaidžia lapais krūmokšniai jauni,Ir aušrinė mazgoti pradėjoAukso kojas aklam vandeny. 

Henrikas Radauskas “Fontanas: eilėraščiai” – Kaunas, 1935.

FONTANAS

Ant cementinės urnos guli parkeGeltonas lapas. Didelis ruduo.Fontano liūtui liejasi pro gerklęPasidabruotu upeliu vanduo. Stambiais geltonais lapais liepos verkia.Dvi varnos kranksi nežinia kodėl.O liūtui liejasi vanduo pro gerklę,Ir aukso klevas dreba kaip žvaigždė/ 

Henrikas Radauskas “Fontanas: eilėraščiai” – Kaunas, 1935.

ŽIEMOS DAINA

Sūkuriuotom gėlėm, pasiklydusiais paukščiais,Nepaeinančiais, griūnančiais sniego kalnaisApsitvėrė žiema, - neįžiūrimais aukščiais,Nepagaunamais, alpstančiais tonais švelniais. O eilėraštis gimsta - kaip vėjas - iš niekoIr skambėdamas bėga pusnim neramus,Bet negali daina prasimušti pro sniegąIr sugrįžta - kaip vėjas - į savo namus. 

Henrikas Radauskas “Žiemos daina: eilėraščiai” – Chicago, 1955.