Gyvulininkyst÷s mokslas

Henrikas Žilinskas

Lietuvos veterinarijos akademija,

2009 m. kovo 20 d.

GTP SUDöTIS

� LVA praktinio mokymo ir badymų centras su gamybin÷ms-mokomosiomis fermomis;

� LVA tęstinio mokymo centras;� LVA melžimo mokymo centras;� Gyvulinių žaliavų (skerdenų) kokyb÷s

vertinimo laboratorija;� Vivariumas (pašarų kontrol÷ pagal ES

reikalavimus); TINKAMAAPLINKA IR

LVAreikalavimus);� LVA specifin÷s laboratorijos:

– Dr.K.Janušausko Gyvūnų genetikos; – Gyvulių m÷siniu savybių ir m÷sos

kokyb÷s įvertinimo;– Gyvunu reprodukcijos;– Gyvūnų veislines vert÷s tyrimo;– Patologinių skrodimų ir tyrimų

centras– Gyvūnų sveikatingumo tyrimų

centras– Virškinimo fiziologijos ir patologijos

mokslinis centras� LVA Gyvulininkyst÷s ir Veterinarijos

universitetiniai institutai

APLINKA IRKOMPETENCIJA

GYVULIAI,BAZö,

PASTATAI

LVAGTP

LVA mokslo produkcija 2002–2008 m., taškais (SKVC vertinimas)

1450

1309,521409,85

1234,4

1000

1100

1200

1300

1400

1500

391,1

116,19115,93

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

Prognoz÷

Mokslininkų darbo kryptys

Veterinarin÷s medicinos 12B tyrimų kryptys:� Fundamentiniai moksliniai tyrimai: gyvūnų fiziologinių ir patologinių

procesų tyrimai;� Taikomieji moksliniai tyrimai: gyvūnų neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų

ligų gyvūninių žaliavų bei produktų tyrimai;� Mokslin÷s pl÷tros tyrimai: gyvūnų ligų prevencijos, maisto saugos

kompleksinių priemonių parengimas ir diegimas.kompleksinių priemonių parengimas ir diegimas.

Zootechnikos 13B tyrimų kryptys:� Fundamentiniai moksliniai tyrimai: gyvūnų produktyvumo mechanizmų

tyrimai;� Taikomieji mokslo tyrimai: genetinių ir kitų veiksnių įtakos gyvulių ir

paukščių produktyvumo didinimui, produkcijos kokyb÷s gerinimui ir aplinkos išsaugojimui tyrimai;

� Mokslin÷s pl÷tros tyrimai: biotechnologijos, ekologinių ir gyvūnų gerov÷s priemonių gyvulininkyst÷s pl÷trai, produkcijos kokybei ir gyvūnin÷s kilm÷s maisto saugai gerinti rengimas ir diegimas.

Metai Doktorantų skaičius

Apginta disertacijų Habilitacijos procedūros

Iš viso Iš jų eksternu

2004 46 5 1 0

Doktorantų ir apgintų disertacijų skaičius 2004–2008 m.

2004 46 5 1 0

2005 50 11 1 3

2006 57 4 1 2

2007 54 13 2 4

2008 56 9 1 2

K. JANUŠAUSKO GYVŪNŲ GENETIKOS LABORATORIJA

Lietuvos veterinarijos akademija

Selekcija genų pagalba

Žem÷s ūkio gyvuliams tiriamia paveldimus susirgimus ir defektus lemiančius genus

Žem÷s ūkio gyvuliams

tiriame produktyvumo

ir produkcijos kokybę

lemiančius genus

LVA K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorija

Galvijams ir arkliams patiksliname kilmę pagal DNR ir identifikuojame gyvulį

Įkurtas žem÷s ūkio gyvulių DNR bankasAtliekami veislių palyginamieji tyrimai pagal DNR

K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorijos misija

Įvertinus gyvulių genetinę įvairovę, ištyrus galvijų ir kiaulių genus, nulemiančius produktyvumo

požymius bei paveldimas ligas pagerinti selekcijos proceso efektyvumą, gyvulių selekcijos proceso efektyvumą, gyvulių

sveikatingumą bei sudaryti prielaidas Lietuvos žem÷s ūkio gyvūnų genetinių išteklių

subalansuotam panaudojimui bei išsaugojimui.

Laboratorinių gyvūnų veisimas Vivariume, jų naudojimas mokslo reikm÷ms 2000–2008 m.

100

120

140

300

350

400

0

20

40

60

80

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

0

50

100

150

200

250

Žiurk÷s Jūros kiaulyt÷s Triušiai Pel÷s

Tęstinio mokymo centro mokymuose dalyvavusiųjų skaičius 2004–2008 m.

Renginio dalyviai Dalyvių skaičius

2004 2005 2006 2007 2008

Privatūs veterinarijos gydytojai

1501 690 506 711 296

Gyvulininkyst÷s technologai

954 653 1265 888 97

Maisto pramon÷s darbuotojai

468 628 2223 296 287

Ūkininkai 1839 734 1483 421 656

Valstybiniai veterinarijos gydytojai

180 110 – – –

Kiti (mokslininkai, dekoratyvinių gyvūnų augintojai ir pan.)

291 295 39 1088 741

Iš viso: 5233 3092 5516 3092 2077

Lietuvos veterinarijos akademijos tęstinio mokymo centras

Nuo 2008 m. rugs÷jo m÷n. vykdo projektą „Ūkininkų ir kaimo gyventojų mokymas“,

pagal mokymo programas:„Pieno kokyb÷s rodiklių gerinimas, vykdant „Pieno kokyb÷s rodiklių gerinimas, vykdant

somatinių ląstelių skaičiaus ir bakterinio pieno užterštumo kontrolę ir prevenciją“

ir„Telyčių ir melžiamų karvių š÷rimo

organizavimas“

TMC suorganizuotų mokymo kursų sklaida 2008 m.

LVA Melžimo mokymo centro LVA Melžimo mokymo centro 20082008––2009 m. organizuoti mokymai pagal 2009 m. organizuoti mokymai pagal

Kaimo pl÷tros 2007Kaimo pl÷tros 2007––2013 m. 2013 m. priemonę „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ priemonę „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“

(projektas „KOKYBIŠKO PIENO GAMYBA, SUPIRKIMAS IR PERDIRBIMAS“)(projektas „KOKYBIŠKO PIENO GAMYBA, SUPIRKIMAS IR PERDIRBIMAS“)

Mokymo programa Rajonai Ūkininkų skaičius

„Taisyklingas karvių melžimas“

Alytaus, Jonavos, Marijampol÷s, Anykščių,

177melžimas“ Marijampol÷s, Anykščių,

Druskininkų sav., Širvintų, Vilkaviškio, Šalčininkų, Utenos, Zarasų, Plung÷s

„Antrinių pieno žaliavų maistin÷ vert÷ ir jų perdirbimo būdai“

Druskininkų sav., Klaip÷dos, Marijampol÷s, Biržų, Kelm÷s, Raseinių,

Anykščių, Ukmerg÷s, Mol÷tų, Taurag÷s

188

„Pieno kokyb÷s užtikrinimas pienininkyst÷s ūkiuose“

Kaišiadorių, Lazdijų, Biržų, Ukmerg÷s, Taurag÷s,

Skuodo, Kelm÷s

137

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulių reprodukcijos laboratorija

Valstybin÷ gyvulių veislininkyst÷s

priežiūros tarnyba prie Žem÷s ūkio

ministerijos

Valstybin÷s veislininkyst÷s

įmon÷s

Gyvulių s÷klintojai Privatūs spermos gamintojai

Ūkininkai ir kiti gyvulių augintojai

Gyvulių reprodukcijos laboratorija

Spermos kokyb÷s įvertinimas:

�Judrumas;

�Išgyvenimas;

�Koncentracija;

�Morfologiniai pakitimai (defektai);

�Pašalin÷s ląstel÷s;

�Ultrastruktūriniai spermatozoidų tyrimai.

Kita veikla:

�S÷klintojų rengimo ir tobulinimosi kursai;

�Patelių n÷štumo diagnostika;

�Tyrimai ultragarsu;

�Konsultacijos patelių nevaisingumo klausimais;

�Biocheminis gyvulių kraujo tyrimas.

Spermatozoidų absoliutus ir progresyvus judrumas skirtingose šalyse pagamintoje spermoje

67.5

45

6561.8158.7558.3356.2856.67

60

70

80

Judrumas, proc. Progresyviai judrūs, proc.

45

35.95

42.57 46.86 47.37 46.05 49.25 30.2 52 33.35 58.2

0

10

20

30

40

50

60

Ispanija Lietuva JAV Šveicarija Vokietija Danija Belgija Austrija Kanada

Judru

ma

s, p

roc.

Bulių spermos morfologinių tyrimų duomenys

18,4

1214161820

6,1

3,4

8,9

02468

1012

Bendraipatologijų %

Uodeg÷l÷s%

Galvut÷s % Kita %

26,13

20

25

30

Kuilių spermos morfologinių tyrimų duomenys

10,3

3,15

12,44

0

5

10

15

20

Bendraipatologijų%

Uodeg÷l÷s%

Galvut÷s % Kita %

2008–2009 m. mokslinis tyrimas „Šalyje veisiamų m÷sinių galvijų veislin÷s vert÷s

steb÷sena ir populiacijų gerinimo krypčių nustatymas“

Tikslas: � išanalizuoti Lietuvos populiacijų šarole ir limuzinų veisl÷s galvijų veislinę vertę,

atlikti populiacijų genealoginę analizę ir numatyti populiacijų gerinimo kryptis.Rekomendacijos:� Vykdant šarole populiacijos selekciją rekomenduojama orientuotis į stambaus ir

raumeninio tipo gyvulių gausinimą. Skurdžių ganyklų sąlygomis gali būti veisiami ir smulkaus tipo gyvuliai. Šio tipo gyvulių raumeningumo padidinimui tikslinga naudoti raumeninio tipo bulius. Palengvinto tipo gyvulių auginimas n÷ra naudoti raumeninio tipo bulius. Palengvinto tipo gyvulių auginimas n÷ra perspektyvus ir tokio tipo gyvulių tikslinga atsisakyti.

� Smulkaus tipo limuzinų veisl÷s karvių raumeningumo pagerinimui tikslinga naudoti bulius su gerai išvystytais raumenimis.

� Pasirenkant kergimui bulius būtina atsižvelgti į gyvulio tipą, augimo spartą ir raumenų išsivystymą. Veislynuose rekomenduojama naudoti bulius be stebimų eksterjero trūkumų, pasižyminčius didele augimo sparta, turinčius gerai išvystytus visų kūno dalių raumenis ir įvertintus pagal palikuonis.

� Selekcijos procese tikslinga plačiau naudoti šarole veisl÷s buliaus Fascet DE 004205000828 ir Unirix FR 007121323436 bulių palikuonis ir riboti arba atsisakyti buliaus SE 007459201131 ir palikuonių buliukų naudojimo. Limuzinų populiacijoje perspektyviausios buliaus Intrus DE 000000087682, buliaus Conni DE 000342981860 ir buliaus Rimb FR 008600130566 giminingos grup÷s.

Mokslinis tyrimas „Lietuvoje veisiamų kiaulių veislių ir jų derinių m÷sos kokyb÷s rodiklių analiz÷ ir pasiūlymai

kiaulienos kokybei gerinti genetiniu būdu“

Tikslas: � Sukauptų duomenų pagrindu atlikti Lietuvoje veisiamų kiaulių veislių ir jų derinių

m÷sos kokyb÷s palyginamąjį įvertinimą, išaiškinti kiaulienos kokyb÷s gerinimo genetiniu būdu galimybes.

Rekomendacijos:� Nuosekliai vykdyti kuilių ir paršavedžių įvertinimą pagal palikuonių m÷sos kokybę; � Parenkant poras daugiau d÷mesio skirti į poruojamų individų palikuonių

tarpraumeninį riebalų kiekį, m÷sos vandeningumą, kietumą ir spalvingumą;tarpraumeninį riebalų kiekį, m÷sos vandeningumą, kietumą ir spalvingumą;� Plačiai naudoti kuilius ir paršavedes, kurių palikuonių m÷soje tarpraumeninių

riebalų yra ≥2 proc., vandeningumas ≤5,5 proc., m÷sos kietumas ≤ 1,5 kg/cm2, spalvingumas a* = 13,0 proc., spalvingumas b* = 5,7 proc.;

� Parenkant veislių derinius kryžminimui atsižvelgti į jų šiame selekcijos tarpsnyje svarbiausius m÷sos kokybę apibūdinančius rodiklius;

� Kiaulių selekcija atsižvelgiant į m÷sos kokybę derinyje ir taikant racionalias kiaulių š÷rimo ir laikymo technologijas sąlygos kiaulienos konkurencingumo didinimui rinkoje.

Gyvulių genetinio vertinimo BLUP metodo diegimas Lietuvos pieninių galvijų

veislin÷s vert÷s nustatymui

Šiuolaikiniame gyvulių veislininkyst÷s darbo efektyvumo didinimo etape neįmanoma be tikslių gyvulių veislin÷s vert÷s nustatymo metodų, leidžiančių nustatyti tikrąjį gyvūno genetinį potencialą ir prognozuoti jo palikuonių

produktyvumą.produktyvumą.

Tiksliausiai gyvulių veislin÷ vert÷ nustatoma BLUP (Best Linear Unbiased Prediction - geriausio

tiesinio nepriklausomo prognozavimo) metodu.

Tarptautin÷je bulių vertinimo tarnyboje (INTERBULL) vykdomi daugelio pieninių galvijų

populiacijų produktyvumo, reprodukcijos, eksterjero, somatinių ląstelių skaičiaus karvių eksterjero, somatinių ląstelių skaičiaus karvių

piene, ilgaamžiškumo ir kitų požymių nacionalinių įvertinimų BLUP metodu

tarptautiniai palyginimai.

Paruoštos metodikos Lietuvos pieninių galvijų reprodukcin÷ms savyb÷ms, eksterjerui, somatin÷ms

ląstel÷ms piene ir ilgaamžiškumui genetiškai vertinti.

Ketoz÷s gydymas ir profilaktika

�� Intensyvus karv÷s lies÷jimas, padidinta Intensyvus karv÷s lies÷jimas, padidinta hidroksisvietohidroksisvieto rūgšties koncentracija rūgšties koncentracija kraujyje yra klinikiniai ketoz÷s požymiai. Karv÷s linkusios sirgti ketoze imlesn÷s kraujyje yra klinikiniai ketoz÷s požymiai. Karv÷s linkusios sirgti ketoze imlesn÷s infekcijai, tod÷l po atvedimo greičiau suserga mastitu ir endometritu. infekcijai, tod÷l po atvedimo greičiau suserga mastitu ir endometritu. Ketozin÷Ketozin÷būkl÷ neapsprendžia infekcijos specifiškumo. Tiek sveikų, tiek turinčių polinkį būkl÷ neapsprendžia infekcijos specifiškumo. Tiek sveikų, tiek turinčių polinkį sirgti ketoze pieno ir sirgti ketoze pieno ir lochijųlochijų mikrofloros sud÷tis panaši. mikrofloros sud÷tis panaši. Ryškus, karv÷s Ryškus, karv÷s turinčios polinkį sirgti ketoze bruožas turinčios polinkį sirgti ketoze bruožas –– padid÷jusi SL koncentracija piene ir padid÷jusi SL koncentracija piene ir pailg÷jęs pailg÷jęs servisservis periodas. D÷l ginekologinių ligų, kurių priežastis yra ketoz÷, periodas. D÷l ginekologinių ligų, kurių priežastis yra ketoz÷, apie 10 proc. padid÷ja s÷klinimo indeksas.apie 10 proc. padid÷ja s÷klinimo indeksas.Ūkiuose, kur nustatomas padidintas karvių sergamumas mastitu ir kur Ūkiuose, kur nustatomas padidintas karvių sergamumas mastitu ir kur �� Ūkiuose, kur nustatomas padidintas karvių sergamumas mastitu ir kur Ūkiuose, kur nustatomas padidintas karvių sergamumas mastitu ir kur konstatuojamos gimdos infekcijos, šių ligų profilaktikos priemon÷s tur÷tų būti konstatuojamos gimdos infekcijos, šių ligų profilaktikos priemon÷s tur÷tų būti nukreiptos ketoz÷s profilaktikai ir prevencijai.nukreiptos ketoz÷s profilaktikai ir prevencijai.

�� Pagrindinis prevencijos principas Pagrindinis prevencijos principas -- nesudaryti sąlygų riebalų mobilizacijai. Šis nesudaryti sąlygų riebalų mobilizacijai. Šis principas gali būti realizuotas laikotarpiu kada kyla didžiausia tikimyb÷ susirgti principas gali būti realizuotas laikotarpiu kada kyla didžiausia tikimyb÷ susirgti ketoze ketoze -- pereinamuoju laikotarpiu pereinamuoju laikotarpiu -- skiriant skiriant ketogenezęketogenezę slopinančias ir riebalų slopinančias ir riebalų oksidaciją skatinančias medžiagas ir mažinant riebalų rezervą. Kitas prevencijos oksidaciją skatinančias medžiagas ir mažinant riebalų rezervą. Kitas prevencijos metodas remiasi mobilizuotų riebalų oksidacijos skatinimu. Preparatai, metodas remiasi mobilizuotų riebalų oksidacijos skatinimu. Preparatai, intensyvinantys riebalų oksidaciją, panaudoti iki 5 parų po veršiavimosi intensyvinantys riebalų oksidaciją, panaudoti iki 5 parų po veršiavimosi reprodukcinius rodiklius gali pagerinti iki 10reprodukcinius rodiklius gali pagerinti iki 10--15 proc., o somatinių ląstelių 15 proc., o somatinių ląstelių koncentraciją sumažinti daugiau kaip 2 kartus. koncentraciją sumažinti daugiau kaip 2 kartus.

Lazerio spindulių poveikyje sumaž÷ja mikroorganizmų atsparumas

Bandiniai, paveikti lazeriu

Lazerio terapijos praktinis taikymas

� Lazerio šviesa, sprendžiant pagal pieno sud÷tį, sveikos karv÷s pieno liaukai įtakos neturi;

� Lazerio šviesa in vitro neigiamai veikia „aplinkos“ mastito suk÷l÷jus;

� Iš karto po terapijos karvių grup÷se su padidintu SLS, stebima tendencija did÷ti SLS, bet statistiškai patikimai (20 proc.) SLS sumaž÷jo pra÷jus 21–30 parų po gydymo;tendencija did÷ti SLS, bet statistiškai patikimai (20 proc.) SLS sumaž÷jo pra÷jus 21–30 parų po gydymo;

� Lazerio terapija derinyje su antimikrobine terapija tinkama subklinikinių mastitų, komplikuotų grybšių suk÷l÷jais, gydymui;

� Efektyvesn÷ priemon÷ šviežiapienių pieno liaukos profilaktikai ir gydymui - terapija lazeriu derinyje su terapija prieš ketoze. SLS 30 parų po terapijos sumaž÷ja iki 68 proc.;

� Terapija lazerio šviesa taikytina kaip viena iš ginekologinių priemonių periodo po atvedimo profilaktikai.

Gyvulinių žaliavų (skerdenų) kokyb÷s vertinimo laboratorijos veikla

� Sukomplektuota reikiama įranga ir priemon÷s skerdenų vertintojų mokymui

� Paruošta ir išleista metodin÷ medžiaga metodin÷ medžiaga mokymui

� Apmokyti ir suteikta kvalifikacija 75 skerdenų vertintojams

� Paruošti 4 nepriklausomi ekspertai skerdenų vertintojų darbui kontroliuoti

� Teikiamos konsultacijos

Žaliavų aspektas vietinių žaliavų platesn÷s panaudojimo galimyb÷s

� Platesn÷s vietinių žaliavų t.t. avių, ožkų, triušių ir kt. m÷sos panaudojimo produktams gaminti galimyb÷s: m÷sos sud÷ties, technologin÷s charakteristikos priklausomai nuo gyvūnų mitybos ir sveikatingumo bei žaliavos saugumo aspektai

� Gyvulių priešskerdiminių ir skerdiminių pocesų � Gyvulių priešskerdiminių ir skerdiminių pocesų modeliavimas, žaliavos apdorojimo procesų modeliavimas (paukščių gaudymas, svaiginimas, skerdinio dorojimas siekiant išvengti nuostolių)

� Naujos funkconaliųjų maisto produktų technologijos panaudojant vietines žaliavas

� Gamtą tausojančios technologijos ir pilnas turimų resursų suvartojimas

Tolimesn÷ „Gyvulinių žaliavų (skerdenų) kokyb÷s vertinimo laboratorijos“ veikla

� Ruošti gyvulių skerdenų kokyb÷s vertintojus Lietuvos skerdykloms ir m÷sos perdirbimo įmon÷ms ir nepriklausomus ekspertus skerdenų vertintojų darbui kontroliuoti

� Tikrinti teorinį ir praktinį kursantų pasiruošimą dirbti ekspertais, skerdenų vertintojais, organizuojant pastovius kvalifikacijos k÷limo skerdenų vertintojais, organizuojant pastovius kvalifikacijos k÷limo kursus

� Konsultuoti m÷sos įmonių vadovus, darbuotojus ir gyvulių augintojus skerdenų kokyb÷s gerinimo klausimais.

� Organizuoti seminarus, ruošti mokymo programas ir metodinę medžiagą

� Analizuoti skerdenų vertintojų darbą bei skerdenų apdorojimą m÷sos įmon÷se, ruošti pasiūlymus skerdenų apdorojimo kokybei gerinti

LVA VI MISIJA

Tarptautinio lygio veterinarin÷s medicinos ir maisto saugos krypčių moksliniai tyrimai, mokslininkų ir aukščiausios kvalifikacijos

specialistų ruošimas kartu su universitetaisspecialistų ruošimas kartu su universitetais

LVA VI mokslin÷s veiklos kryptys

� Gyvūnų ligų epidemiologija, etiopatogenez÷, patologinio proceso ir organizmo apsaugin÷s reakcijos d÷sningumai.

� Žem÷s ūkio gyvulių ir paukščių ligų diagnostikos, profilaktikos ir gydymo priemonių kūrimas. (LRV 2002-02-15 nutarimas Nr. 251)

LVAVI Mokslin÷s veiklos programosLVAVI Mokslin÷s veiklos programos� Gyvūnų asocijuotų infekcijų bei zoonozių

epizootologiniai, etiopatogeniniai ir specifin÷s prevencijos tyrimai.

� Žem÷s ūkio gyvulių ligų etiologinių veiksnių bei organizmo homeostaz÷s kitimo, gydymo ir profilaktikos tyrimai.

Veterinarijos mokslas inovatyviam žem÷s ūkiui.Gyvulininkyst÷s ūkių sveikatingumo programos

� Užkrečiamų ligų diferencin÷ diagnostika, prevencija ir kontrol÷s priemonių paruošimas– Tikslas: atliekant pramoninių bandų restruktūrizaciją ir naujų

bandų formavimą, svarbu užtikrinti, kad gyvuliai nebūtų užsikr÷tę ir neplatintų infekcinių ligų suk÷l÷jų veislin÷se ir pramonin÷se bandose.

� Bandos sveikatingumo programos apima kompleksinį vidinių ir � Bandos sveikatingumo programos apima kompleksinį vidinių ir išorinių patologinių faktorių, epidemiologinių rizikos veiksnių ir sveikos bandos formavimo principų diegimą.

– Siekiamumas: galimyb÷ atlikti kompleksinį bandos sveikatingumo tyrima, panaudojant naujausius laboratorin÷s diagnostikos metodus;

� užsakovui pateikiamos moksliškai pagrįstos išvados d÷l gyvūnų sveikatos stovio, atliekamas bandos epidemiologinis planavimas, siūlant efektyvias gydymo ir prevencijos priemones;

� sveikatingumo programų diegimas leidžia sumažinti bandų veterinarijos aptarnavimo kaštus 25-40 proc., nuostolingumą d÷l produktyvumo maž÷jimo – nuo 20 iki 70 proc.

� Specifinių imuninių profilaktikos preparatų (vakcinų) gamybinio efektyvumo įvertinimas Lietuvos gyvulininkyst÷s ūkiuose ir autogenin÷ profilaktika

– Tikslas: Siekiant efektyviau ir racionaliai naudoti imuninius preparatus būtų tikslinga tirti imunin÷s profilaktikos priemonių efektyvumą, saugumą, bei šalutinį poveikį gamybin÷mis sąlygomis ir pateikti išvadas apie šių preparatų kokybę bei efektyvumą.

� Tyrimų aktualumas neabejotinas, nes skirtingos gyvulininkyst÷s tradicijos, ūkininkavimo būdas, gyvūnų gydymo ir profilaktikos

Veterinarijos mokslas inovatyviam žem÷s ūkiui.Gyvulininkyst÷s ūkių sveikatingumo programos

tradicijos, ūkininkavimo būdas, gyvūnų gydymo ir profilaktikos strategija, klimatas, evoliucijos veiksniai ir ypatingai greitas mikroorganizmų kintamumas bei kiti veiksniai gali įtakoti nevienodą vakcinų efektyvumą skirtinguose regionuose. Autogeninių vakcinų panaudojimas ypač efektyvus pasireiškus konkrečioms užkrečiamoms gyvūnų ligoms, šių profilaktikos priemonių diegimas leidžia optimaliai numatyti tokių ligų gydymo ir profilaktikos strategiją ateičiai.

– Siekiamumas: atlikus tyrimus būtų nustatytas kai kurių komercinių vakcinų efektyvumas gamybin÷se sąlygose, atskirų užkrečiamų ligų sanavimo ir aktyvios profilaktikos būdų privalumai ir trūkumai, pateiktos rekomendacijos d÷l imuninių preparatų naudojimo šalyje bei gyvūnų bandų sanavimo strategijai.

� Ūkio subjektams būtų lengviau orientuotis plačioje šiandienin÷je imunin÷s profilaktikos preparatų pasiūloje, pasiektas geresnis ekonominis efektas, mažiau paskleista į aplinką patogeninių mikroorganizmų ir pasiektas greitesnis bandų sanavimo efektas. Moksliškai pagrįstais epidemiologiniais tyrimais būtų atlikta esamų ir būsimų užkrečiamų ligų kontrol÷s programų korekcija.

Veterinarijos mokslas inovatyviam žem÷s ūkiui.Gyvulininkyst÷s ūkių sveikatingumo programos

� Gyvulininkyst÷s ūkių aplinkos mikrobiologin÷ tarša – Tikslas: dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais, pesticidais,

trąšomis ir kitomis žem÷s ūkyje naudojamomis chemin÷mis medžiagomis Lietuvoje buvo ir yra tiriama, tuo tarpu dirvožemio ir vandens tarša patogeniniais mikrobais ir virusais bei jos poveikis aplinkai tirta labai mažai.

� Apie stambių gyvulininkyst÷ (ypač kiaulininkyst÷s) ūkių � Apie stambių gyvulininkyst÷ (ypač kiaulininkyst÷s) ūkių mikrobiologinę taršą Lietuvoje tyrimų praktiškai n÷ra atlikta, nors aplinkos faktoriai yra vieni iš pagrindinių infekcinių ligų perdavimo veiksnių.

– Siekiamumas: galimyb÷ atlikti mokslinius tyrimus tiesiogiai ir nepriklausomai Lietuvos klimatin÷mis sąlygomis prie taikomų technologijų gyvulininkyst÷s ūkiuose;

� leistų tiesiogiai identifikuoti patogeninius ir saprofitinius mikroorganizmus gyvūlių laikymo aplinkoje;

� tyrimai įgalintu tobulinti gyvūlių laikymo ir technologinius procesus, siekiant sumažinti (išvengti) mikrobiologin÷s aplinkos taršos;

� leistų atrinkti optimalias ir efektyviausias mikrobiologin÷s taršos nukenksminimo priemones.

LVA Gyvulininkyst÷s institutas

STRUKTŪRA

PADALINIAI

Gyvūnų veisimo ir genetikos

skyrius

Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos

koordinavimo centras

Gyvūnų kilm÷s patikrinimo laboratorija

Gyvūnų mitybos ir

pašarų skyrius

Gyvūnų reprodukcijos

skyrius

Zoohigienos ir ekologijos

skyrius

Chemijos laboratorija

Bandymų skyrius

Dirba 111 darbuotojų, iš jų 29 mokslo darbuotojai, t. t. 3 habilituoti daktarai, 24 daktarai, 2 tyr÷jai ir 3 doktorantai

PAGRINDINöS INSTITUTO VEIKLOS KRYPTYS(patvirtintos LR Vyriausyb÷s 2003 m. balandžio 01 d. nutarimu Nr. 391)

� Gyvūnų genetikos, reprodukcijos biologijos ir genetinių išteklių tyrimai;

� Gyvūnų mitybos ir produkcijos kokyb÷s tyrimai;

� Gyvūnų gerov÷s ir gyvulininkyst÷s poveikio � Gyvūnų gerov÷s ir gyvulininkyst÷s poveikio aplinkai tyrimai.

Lietuvos ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių koordinavimo centras

� Saugomi, tiriami, populiarinami ir platinami Lietuvos nykstančių veislių gyvūnai.

� Tiriamas vietinių veislių unikalumas, ieškoma būdų platesniam jų panaudojimui.

� Kuriamos naujos nykstančių gyvūnų veislių linijos, � Kuriamos naujos nykstančių gyvūnų veislių linijos, rengiamos veislių išsaugojimo, steb÷senos ir selekcijos programos.

� Teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos tautinio paveldo išsaugojimo bei panaudojimo klausimais.

Gyvūnų veisimo ir genetikos skyrius

� Tiriamas Lietuvoje veisiamų ūkinių gyvūnų genetinis potencialas bei įvairių veislių deriniai.

� Tobulinami selekcijos ir veisimo metodai, rengiamos gyvūnų selekcin÷s programos ir vertinimo taisykl÷s.

� Tiriama genetinių faktorių įtaka gyvūnų produktyvumui ir produkcijos kokybei.produkcijos kokybei.

� Nustatoma ir patikslinama gyvūnų kilm÷ bei atliekami genetiniai tyrimai.

� Dalyvaujama įvairių gyvūnų augintojų asociacijų veikloje, konsultuojama gyvūnų veisimo ir genetikos klausimais.

Gyvūnų reprodukcijos skyrius

� Tiriamas žemų temperatūrų poveikis gyvūnų gametų gyvybingumui.

� Atliekami embrionų gavimo in vitro sistemos bei atskirų jos elementų tyrimai ir tobulinimas.

� Tobulinama Veislinių bulių laikymo ir naudojimo Lietuvos technologija.technologija.

� Metodiškai vadovaujama kumelių s÷klinimo metodo diegimui Lietuvoje.

� Kuriami ir tobulinami eržilų, kuilių, avinų spermos kriokonservavimo metodai.

� Kuriamos medžiagos, priemon÷s, įrankiai, palengvinantys gyvūnų spermos, embrionų ir ovocitų kriokonservavimą ir panaudojimą.

� Konsultuojama gyvūnų reprodukcijos klausimais.

Gyvūnų mitybos ir pašarų skyrius

� Atliekami pašarų virškinamumo, maisto medžiagų įsisavinimo tyrimai, siekiant optimizuoti š÷rimą ir pagerinti pašarų konversiją.

� Vertinamas gyvūnų mitybos faktorių poveikis aukštos kokyb÷s ir saugiai gyvulininkyst÷s produkcijai gauti. Kuriamos ekologiškos žolių silosavimo ir siloso naudojimo � Kuriamos ekologiškos žolių silosavimo ir siloso naudojimo š÷rimui technologijos.

� Ieškoma efektyvesnių biotechnologijos produktų (fermentų, probiotikų ir kt.) panaudojimo būdų gyvulininkyst÷je.

� Tiriamos ūkiuose išaugintų baltymingų pašarų, maisto pramon÷s šalutinių produktų panaudojimo galimyb÷s gyvūnų mityboje.

� Konsultuojama pašarų gamybos ir gyvūnų mitybos klausimais.

Zoohigienos ir ekologijos skyrius

� Tiriama aplinkos faktorių įtaka žem÷s ūkio paskirties gyvūnų organizmo fiziologinei būklei ir produktyvumui.

� Atliekami aplinkosauginių problemų bei gyvūnų gerov÷s tyrimai įvairiose auginimo sistemose.

� Dalyvaujama rengiant aplinkosauginius reikalavimus, mokymo programas panaudojant rizikos veiksnių ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemų analiz÷s rezultatus. programas panaudojant rizikos veiksnių ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemų analiz÷s rezultatus.

� Dalyvaujama rengiant žem÷s ūkio paskirties gyvūnų pastatų technologinio projektavimo normas.

� Atlieka gyvulininkyst÷s pastatų statybos ir rekonstrukcijos projektų ekspertiz÷s, konsultuoja žem÷s ūkio gyvūnų laikymo ir auginimo technologijų klausimais.

Tarptautin÷s programos ir projektai

� Institutas dalyvauja:

– 7BP kompetencijos tinklo projekte “MoniQA”;

– 7BP REGPOT projekte FEED-TO-FOOD ir BALTFOODQUAL.

� Taip pat:

– Dalyvaujama tarptautinių mokslinių organizacijų –Europos gyvulininkyst÷s asociacijos (EAAP), Europos žolininkų federacijos (EGF), Tarptautin÷s gyvūnų genetikų sąjungos (ISAG) veikloje.

Bendradarbiavimas su verslu

� Atliekami moksliniai tyrimai Lietuvos ir užsienio verslo partnerių (AB „Malsena“, AB „Stumbras“, AB „Danisco Sugar Panev÷žys“, UAB „Dotnuvos projektai“, SIA Baltic Feed, Chr. Hansen A/S, projektai“, SIA Baltic Feed, Chr. Hansen A/S, Biomin GmbH, UAB „Kemira GrowHow“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Litamilk“) užsakymu.

� Kartu su kooperatyvu „Lietuviška m÷sa“ kuriamas Baisogalos mokslo ir technologijų parkas.

D÷koju už d÷mesį