GYVENIMÀ DOVANOJUSIOS ÐIRDYS…

Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiøáteikimo ceremonija

GYVENIMÀ DOVANOJUSIOS ÐIRDYS…

Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiøáteikimo ceremonija

Lietuvos Respublikos Prezidento rûmai2014 metø rugsëjo 19 diena

4

Kiekvienà rugsëjá, minëdami Lietuvos þydø genocido aukøatminimo dienà, pagerbiame per Antràjá pasauliná karà nuþudytøLietuvos pilieèiø þydø atminimà.

Ðià dienà prisimename ir þydø gelbëtojus Teisuolius, kurie pa-siprieðino okupaciniam reþimui ir, nepaisydami mirtino pavojaus,gelbëjo pasmerktuosius mirti.

Þmonës, gelbëdami þydus, rizikavo ne tik savo, bet ir artimøjøgyvybe bei gerove. Norint iðgelbëti vienà þmogø daþniausiai reikëjotoli graþu ne vieno þmogaus pastangø, neretai prie gelbëjimo prisi-dëdavo visi ðeimos nariai. Þydø gelbëtojai Lietuvoje veikë itin sudë-tingomis sàlygomis: ið laikraðèiø puslapiø sklindant nuoþmiai anti-semitinei agitacijai, vykstant masiniams, sistemingiems þydø ðau-dymams, per kuriuos talkino, kaip rodo dokumentai, nemaþai vietiniøokupantø pagalbininkø.

Lietuvoje þydø gelbëtojai apdovanojami Þûvanèiøjø gelbëjimokryþiumi, o memorialinis institutas Katastrofos kankiniams ir did-vyriams atminti Jad Vaðem Jeruzalëje apdovanoja þydø gelbëtojusPasaulio Tautø Teisuoliø medaliais, kuriuose iðgraviruoti þodþiaiIðgelbëjæs vienà gyvybæ, iðgelbëja visà pasaulá.

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ 1993-2013 m. ValstybinioVilniaus Gaono þydø muziejaus siûlymu Þûvanèiøjø gelbëjimo kry-þiumi apdovanoti 1246 Lietuvos pilieèiai, nepabûgæ jiems grësusiopavojaus ir kartu su savo artimaisiais, draugais ar bendraminèiaispasiprieðinæ okupaciniam reþimui ir iðgelbëjæ ne vienam savo kai-mynui, draugui, paþástamam ar nepaþástamam gyvybæ.

5

Valstybinio Vilniaus Gaono þydø muziejaus siûlymu LietuvosRespublikos Prezidentë Dalia Grybauskaitë 2014 m. rugsëjo 15 d.dekretu Nr.1K-78 Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiais apdovanojo 51 as-mená, ið kuriø 3 sulaukë ðiø dienø, o kiti, deja, apdovanoti jau pomirties.

Per ðià ceremonijà apdovanojami þydø gelbëtojai karo metaisgyveno ávairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose: Alytuje, Këdai-niuose, Maþeikiuose, Pakruojyje, Radviliðkyje, Ðakiuose, Ðvenèio-nëliuose, Telðiuose, Veisiejuose, Kaune ir Vilniuje. Ávairiais keliais,daþniausia pakliuvæ á beviltiðkà situacijà, pabëgæ ið suðaudymo vietø,laikinøjø getø ar didþiøjø miestø Vilniaus, Kauno ir Ðiauliø getø,pas gelbëtojus atsidûrë pagalbos ieðkojæ þydai. Netekæ vilties iðliktiper nesibaigianèias þmoniø þudymo akcijas, slapstymosi vietø savovaikams desperatiðkai ieðkojo getuose ákalinti tëvai. Bet net ir sura-dus þmogø, kuris sutiko priimti þydø vaikà ar pabëgëlá ið geto, tiekbesislapstanèiøjø, tiek jø gelbëtojø laukë ilga kova dël iðlikimo.

Juozas ir Adelë Buinickai ið Paliepiø kaimo ir jø artimi kaimynaiJuozas ir Anelë Andriuðkevièiai ið Kruþiûnø kaimo, gyvenæ nuoðaliosesodybose Alytaus rajone, Butrimoniø valsèiuje, suteikë gyvybiðkaisvarbià pagalbà Icchako ir Batjos Donskiø ðeimai, kai jie jau beveiknebeturëjo vilties iðlikti gyvi.

Chasiai Grinaitei, patyrusiai daug skausmo ir kanèiø, pabëgusiaiið Kauno geto, galiausiai nusiðypsojo sëkmë — jà iðgelbëjo Vilniujegyvenæ Ignacas ir Elena Anuþiai, padedami sûnaus Èeslovo ir joþmonos Elenutës. Anuþiø gerumas, nuoðirdumas ir atjauta nelikopamirðti. Chasios Grinaitës-Geselevièienës praðymu visi Anuþiø ðei-mos nariai 2000 m. Jad Vaðem pripaþinti Pasaulio Tautø Teisuoliais.

Trejø metø Maksimas Broeris ið Kauno geto buvo iðneðtas bulviømaiðe ir perduotas prieð tai nepaþástamiems Juozapui ir MarijonaiBagurskams, gyvenusiems netoli Kauno, Mikalinavoje. Uolûs kata-likai su berniuku elgësi kaip su savo vaiku ir linkëjo jam tik gero.

Lilë Bokðickaitë, Alytaus advokato Mendelio Bokðickio dukra,pabëgusi ið Vilnius geto prieð pat jo likvidacijà, sulaukë buvusiøkraðtieèiø pagalbos: jaunas inþinierius Kazys Janavièius (Jonaitis)

6

iðveþë Lilæ ið Vilniaus á savo gimtàjá Alytø á savo motinos VandosJanavièienës namus, ði vëliau rado Lilei saugià vietà Veisiejø rajone,Paliûnø kaime, Baluèiø ðeimoje. Ten Lilë Bokðickaitë ir sulaukë karopabaigos. Lilë Bokðickaitë-Winterfeld dabar gyvena Izraelyje, visijos gelbëtojai Jad Vaðem pripaþinti Pasaulio Tautø Teisuoliais.

Èalutkø ðeima, per karà gyvenusi Raubø kaime, Radviliðkiorajone, iðgelbëjo ið Ðiauliø geto dvejø metø Kacø sûnelá. Karui bai-gusis, Kacø giminëms pavyko já perduoti tëvams, atsidûrusiemsPalestinoje.

Jakovas Gurvièius, nuo 1972 m. gyvenantis Izraelyje, buvo visømasiniø þudyniø Telðiø rajone liudininkas. Pergyvenæs savo artimøjøþûtá 1941 m. vasarà, Jakovas trejus karo metus slapstësi Telðiø irgretimø rajonø kaimuose ir Telðiø mieste. Jam ir jo motinai RozaiGurvièienei daug kartø teko keisti slapstymosi vietas. Jakovo Gur-vièiaus praðymu ðiais metais apdovanoti Antanas ir Marijona Do-meikos, jø sûnus Stanislovas, Pranciðka Liutkienë su dukromis Zofijair Stanislava, Agota ir Pranas Eidintai, teikæ gyvybiðkai svarbià pa-galbà 1941 m. vasarà ir rudená.

Anità Kupric, gimusià prieð pat karà Kaune, gelbëjo jos motinosFiros Kupric prieðkario draugë Tamara Gembickaitë, Tamaros sesuoTatjana ir motina Ana Gembickienë. Taèiau ðioms moterims nebûtøpavykæ iðtraukti Anitos ið Kauno geto, o vëliau, kilus pavojui, perveþtiið Kauno á Vilniø, jei nebûtø padëjæ tuomet bûsimas Tamaros vyrasvermachto kareivis, karo prievolininkas ið Austrijos Franzas Jain-schigas ir Tatjanos vyras Valentinas Larionovas. Tik visø sumaniøir pasiaukojanèiø ðios ðeimos nariø dëka Anita liko gyva.

Apie iðskirtinæ Mato Januðausko, karo metais Kauno “Veltinio”fabriko direktoriaus, pagalbà Kauno geto þydams liudija 1949 m.profesoriaus Samuelio Atlaso ir jo brolio Jakobo Atlaso laiðkai, taippat Mato Januðausko prisiminimai. Mato Januðausko ir jo þmonosTamaros iðgelbëto berniuko Imanuelio Grinbergo susitikimas po karosu savo tëvu dr. Zalmanu Grinbergu Ðv. Otilijos (St. Ottilien) vie-nuolyne Vokietijoje prilygo stebuklui. Po karo dr. Zalmanas Grinber-gas, iðgyvenæs Dachau, dirbo direktoriumi koncentracijos stovyklø

7

kaliniø reabilitacijos centre Ðv. Otilijos vienuolyne. Ten já ir suradopasitraukæ á Vakarus Matas Januðauskas ir jo þmona Tamara iriðgelbëtà berniukà perdavë tëvams.

Gydytojas Izaokas Glikas paraðë atsiminimus apie KudirkosNaumiesèio þydø likimà ir savo ðeimos nariø klajones ið vieno kaimoá kità, ið vienos þydø gelbëtojø ðeimos á kità. Daugelis Glikø ðeimosgelbëtojø yra jau apdovanoti, su daugeliu savo gelbëtojø kaunietisgydytojas Izaokas Glikas bendravo, kol jie dar buvo gyvi. Taèiau sukai kuriomis gelbëtojø ðeimomis likimas iðskyrë ilgam. Po karo JAVatsidûrë Zigmo ir Antaninos Jonynø bei Felikso ir Agotos Valaièiøðeimos. Gelbëtojø jau nebëra tarp gyvøjø, taèiau JAV tebegyvena jøvaikai ir anûkai, todël labai dþiugu, kad jie galëjo atvykti á ðiàceremonijà ir priimti garbingus savo tëvø apdovanojimus, dalyvau-jant ir iðgelbëtajam gydytojui Izaokui Glikui. Apdovanota ir tamepaèiame Pieèiðkiø kaime, Þvirgþdaièiø valsèiuje, Ðakiø rajone, netoliZigmo ir Antaninos Jonynø gyvenusi Motiejaus ir Konstancijos Sta-naièiø ðeima, pakaitomis globojusi visus Glikø ðeimos narius.

Savo antruoju tëvu — taip Silvestrà Korovacká po karo vadinoið Ðvenèionëliø kilæs Josifas Zakas. Izabelos ir Silvestro Korovackiøpagalba, gelbëjant 5 asmenø Zakø ðeimà, buvo neákainojama. Jierûpinosi savo gerais kaimynais visus trejus karo metus, daþnai da-lydamiesi paskutiniu duonos kàsniu.

Þeimelio vaistininkø Abraomo ir Rozos Ðulgeiferiø trylikametáásûná Josifà ið mirti pasmerktø, jau á darþinæ prieð suðaudymà suva-rytø Þeimelio þydø bûrio iðtraukë du kunigai: Stasys Kurliandskisir Antanas Vaitiekûnas. Pas Lauksodþio parapijos klebonà AntanàVaitiekûnà Josifas Ðulgeiferis gyveno per visà karà. Jo átëviai Abrao-mas ir Roza Ðulgeiferiai þuvo, tad klebonas Antanas Vaitiekûnasglobojo Josifà ir po karo.

Garsus lietuviø poetas Alfonsas Bukontas apie savo ir savotikrøjø tëvø teisininko Jankelio Michnickio ir Nechamos Gurvièaitës-Michnickienës likimà suþinojo ne ið karto. Sibire þuvus Alfonso átëviuiJeronimui Bukontui, Alfonsas augo savo ámotës Marijos Bukontienësir jos seserø Elenos Lauraitienës ir Kotrynos Ðulcienës globojamas,

8

gaubiamas meilës ir ðilumos. Ðiandien Þûvanèiøjø gelbëjimo kry-þiumi greta Marijos ir Jeronimo Bukontø, kunigo Vaclovo Martin-kaus Alfonso Bukonto praðymu apdovanotos ir Marijos Bukontie-nës seserys Elena Lauraitienë, Kotryna Ðulcienë ir jos vyras Zeno-nas, rizikavæ gyvybe, gelbëdami bûsimà poetà Alfonsà Bukontà.

Aktyviai á pasiprieðinimà ir þydø gelbëjimà ásitraukë keli Kaunoveterinarijos akademijos darbuotojai. Ðiandien apdovanotas buvæsðios akademijos darbuotojas — per karà laborantas, vëliau akademijosdocentas — Stasys Lazdauskas, gelbëjæs Rivà Goldðteinienæ.

Dominykas Miþutavièius ir jo þmona Stasë Jonaièiø kaime, Kë-dainiø rajone, iðgelbëjo iki tol jiems visai nepaþástamus þmones:Dinà Faktorovskienæ, jos pusseseræ Sarà Vinikaitæ (vëliau Barit) ir 2pabëgëlius þydus ið Lenkijos Mejerá Rotholcà ir Chaimà Mejerovièiø.

13 pabëgëliø ið Kauno geto, tarp kuriø buvo Simonas Kaplanas,Fira Kupric, Maksimas Abramovièius (Abramovas), Jevgenija Abra-movièienë (Abramova), Girðas Levinas ir kiti, slapstësi KazimieroPreiðegalavièiaus ir Justinos Proðogalavièienës sodyboje Verðvø kai-me, Kauno rajone. Dalis besislapstanèiøjø kurá laikà buvo persikëlægyventi á Nikodemo Proðogalavièiaus namus netoli IX forto. Visiminëti þmonës pergyveno holokaustà ir liko gyvi.

Kai ið septyniø Saros Drukienës vaikø liko gyvos tik dvi dukros19 metø Gita ir 18 metø Lëja, Sara kreipësi á Agotà ir StanislovàStongvilus, kuriø prieð tai artimiau nepaþinojo. Nors nuolat tykojopavojus ir gelbëtojai bei jø gelbëjamos moterys patyrë daug baimësir nerimo, viskas baigësi laimingai — Sara Drukienë ir jos dukrosGita ir Lëja liko gyvos, Stongvilø namuose jos gyveno iki 1944-øjøspalio.

Remdamiesi autentiðkais iðsigelbëjusiø þmoniø liudijimais,pristatome asmenis, kuriø poelgis ávertintas Lietuvos Valstybës ap-dovanojimu — Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiumi.

9

ANELË ANDRIUÐKEVIÈIENËJUOZAS ANDRIUÐKEVIÈIUS

JUOZAS BUINICKASADELË BUINICKIENË

Butrimonyse ðalia lietuviø gyveno didelës Lietuvos þydø ir totoriøbendruomenës. Ne vienà ðimtmetá ten gyveno ir didelë Donskiø giminë.Dalis ðios giminës emigravo á JAV ir ten giliai áleido ðaknis.

Bet nors dalis Donskiø ir emigravo á JAV, Butrimonyse ði giminëtebebuvo gausi. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvà, prasidëjusnuoþmiam þydø persekiojimui ir þudynëms, dauguma Donskiø ðeimosnariø kartu su kitais ðio miestelio þydais buvo nuþudyti per pirmàsiasþydø þudynes. Tarp pirmøjø nuþudytøjø buvo Icchako ir BatjosDonskiø sûnus Ðmuelis, Icchako brolis Faivelis.

Gelbëdamas savo ðeimà nuo mirties, Icchakas su þmona ir sû-numis Ðepseliu (Simu) ir Leiba (Liova) pradëjo slapstytis ir kovotidël iðlikimo. Ilgà laikà visi slapstësi miðkuose, nakvodavo ðienokaugëse ar svetimose darþinëse, badavo, kentë þudantá ðaltá. KartàIcchakas desperatiðkai pasiûlë nutraukti tas kanèias ir visiems nusi-þudyti. Bet jo sûnus Leiba paprieðtaravo, ir tà dienà tarsi ið dangaussiøstas þenklas atsirado þmonës, kurie sutiko juos priglausti. Nuo-ðaliose sodybose toli nuo pagrindiniø keliø gyvenusios valstieèiøðeimos — Juozas ir Adelë Buinickiai ið Paliepiø kaimo ir jø artimikaimynai Juozas ir Anelë Andriuðkevièiai ið Kruþiûnø kaimo — ëmësiteikti gyvybiðkai svarbià pagalbà Donskiø ðeimai.

Juozas Buinickis alksnyne prie Punelës upës árengë bunkerá(alksnynas buvo aptvertas spygliuota viela, jame ganësi gyvuliai),jame pasislëpë ir Donskiø ðeima. Maisto á slëptuvæ Donskiamsatneðdavo ir Buinickiai, ir Andriuðkevièiai.

Ið Marijos Struskauskienës prisiminimø:Prieð karà tëvukai labai gerai paþinojo Donská, su juo bendravo.

Karo metais Donskiai dienà slëpdavosi rugiø gubose, ðieno kaugëse.Naktimis — klojime, ðiene árengtoje slëptuvëje. Be to, mano tëvukasalksnyne, kranto ðlaite prie Punelës upës, buvo iðkasæs bunkerá,

10

kur pirmomis karo dienomis, kai bombardavo Alytø, slëpësi visamûsø ðeima. Vëliau ten Donskiai slëpdavosi, vieta nuoðali, saugi,alksnynas aptvertas spygliuota viela, niekas ten nesilankë irnepastebëjo <...>. Kai suðaldavo, ateidavo á vidø pasëdëti ant kros-nies, kartais ten ir miegodavo. “Peèius” — duonkepës krosnies virðus— visada ðiltas, erdvus. Vëlai vakare ateidavo á vidø pavalgyti, dienàmama nuneðdavo á slëptuvæ...

Gelbëjo Donská taip pat artimas mûsø kaimynas JuozasAndriuðkevièius ir jo þmona Anelë, jie jau seniai miræ, buvo iðtremtiá Sibirà.

Juozo ir Anelës Andriuðkevièiø dukra Stasë Andriuðkevièiûtë-Sasnauskienë prisimena, kaip motina gamindavo, o tëvelis vakaraisneðdavo maistà besislapstantiems þydams. Jos þodþiais tariant: tëvas,nors ir maþoko ûgio þmogelis, turëjo dràsos ir iðtvermës kaþkampadëti...

Ið profesoriaus Leonido Donskio 2014-01-27 raðto muziejui:Ið savo tëvo Simo Donskio (1927-1993) esu girdëjæs istorijà

apie mûsø ðeimos gelbëjimà Antrojo pasaulinio karo metais. Þinau,kad vieni ið mano tëvo, jo brolio ir tëvø gelbëtojø buvo Buinickiøðeima,— jie mano visiðkai suðalusá tëvà atgaivino tik ákëlæ já á darðiltà krosnies angà. Sykiu mane pasiekë þinia, kad jø duktë p. MarijaStruskauskienë gyva ir iki ðiol gyvena Butrimonyse. Bûèiau labailaimingas, jei ji gautø valstybiná apdovanojimà uþ savo ir savoðeimos þygdarbá. Reiðkiu savo mamos, brolio ir visos ðeimos nuo-ðirdþiausià pagarbà p. Marijai Struskauskienei. Mums jos tëvøatminimas ðventas, o mûsø dëkingumas jiems neiðblës.

Að neþinau visø, kurie slëpë mano tëvà ir jo ðeimà, bet þinau,kad padëjo kelios ðeimos: Butrimoniø lietuviai, lenkai ir totoriai.Þemai lenkiuosi visiems ðiems þmonëms.

11

ELENA ANUÞIENËÈESLOVAS ANUÞISELENA ANUÞIENËIGNACAS ANUÞIS

Chasia Grinaitë gimë ir augo Ðirvintose. 1941 m. ji baigë Uk-mergës Antano Smetonos gimnazijà. 1941 m. birþelá Chasios tëvusiðtrëmë á Sibirà. Bûtø iðveþæ ir Chasià, bet tuo metu ji slapstësi paspusseseræ Kaune. Prasidëjus karui, Chasia Grinaitë su visais Kaunoþydais ir savo giminëmis atsidûrë Kauno gete. Per Didþiàjà akcijà1941 m. spalio 29-àjà, kai buvo nuþudyta apie 10 000 Kauno þydø,Chasia neteko visø savo giminiø ir daugumos paþástamø. Tada jinusprendë nedelsdama bëgti ið geto. Apie tai prasitarë geto priþiûrë-tojui, ðis pasiûlë jai ateiti á jo namus Laisvës alëjoje. Bet jau poporos savaièiø gráþæs namo girtas jis nusprendë Chasià atiduoti ges-tapui. Jai vos pavyko pabëgti ir pasiekti paþástamos Onos Buzelytësnuomojamà vieno kambario butelá Þaliakalnyje, èia ji gyveno susavo drauge ir slapstë du klierikus, pabëgusius ið Vilniaus.

Ona Buzelytë buvo puiki moteris, labai iðgyveno dël þiaurybiø.Bet jos namuose buvo labai pavojinga, aplinkiniai pradëjo domëtisChasia. Ið paþástamo kunigo Onutë gavo Chasiai gimimo liudijimàir iðlydëjo jà á Ðv. Kazimiero vienuolynà Vilniuje. Vienuolynà Chasiapasiekë pësèiomis po 5 ar 6 dienø. Vienuolës priëmë Chasià labaiðiltai, deja, vienuolyne ji negalëjo ilgiau likti, nes prasidëjo lenkiøvienuoliø persekiojimas ir areðtai.

Ið Chasios Grinaitës (Geselevitsz) prisiminimø:Vienà vakarà vienuolës nuvedë mane pas ponus Anuþius.

Anuþiai priëmë kaip sesutæ, apkabino, pabuèiavo, ramino mane,kad tik neverkèiau ir kad viskas bus gerai. Ponas Anuþis nuavëman suplyðusius batus, susiuvo kelis odos gabaliukus ir pradëjotaisyti batus. Ponia Anuþienë buvo graþi moteris, inteligentë, aris-tokratë. Ir jie abu kaip atsiøsti angelai sukasi aplink mane, ramina.Ir maniau, kokia laimë paþinti tokius þmones. Anuþiø ðeima gyvenoVilniuje trise viename nedideliame kambarëlyje, be virtuvës, prieð-

12

kambaryje stovëjo staliukas, ant kurio gamindavo maistà. Anuþiaiprieð sovietø okupacijà gyveno Kaune, jie pabëgo ið Kauno, palikæpuikiai apstatytà butà Putvinskio gatvëje. Tik pianinà spëjo iðsi-veþti, tai buvo svarbu p. Anuþienei, nes ji buvo baigusi konserva-torijà.

Ponai Anuþiai dalydavosi su manimi maistu, kà gaudavo pagalkorteles trims þmonëms, dalydavo á keturias dalis. Að labai jaudi-nausi dël tokios padëties, ne dël savæs, bet dël jø, koks jiems grësëpavojus. Daþnai verkdavau. Anuþiai ramindavo mane, Anuþienëbuèiuodavo mane, sakydama: “Neverk, vaikeli, greitai viskas baigsis,Dievas nubaus visus þiaurius þmones uþ nekaltai pralietà kraujà.”

Anuþiams padedant, Chasia Grinaitë gavo pasà, su kuriuo, iðki-lus kratø grësmei, vykdavo á Kaunà pas savo geradariø sûnø Èeslovàir jo þmonà Elenutæ Anuþius. Ten ji buvo pristatoma kaip pusseserë,atvykusi priþiûrëti jø vaikelio. Kai frontas priartëjo prie Vilniaus,Chasios gelbëtojai nusprendë iðvykti ið Lietuvos, nes bijojo, kadsovietai persekios Ignà Anuþá, tarnavusá caro kariuomenëje ir kovojusáprieð bolðevikus. Chasia taip pat iðvyko ið Vilniaus, slapstësi kaimenetoli Latvijos sienos, kur sulaukë vokieèiø pasitraukimo. Kai jigráþo á Vilniø, savo geradariø ðeimos jau neberado. Chasia emigravoá Izraelá. Ir tik 1990 m., lankydamasi JAV, Chasia Grinaitë-Geselevièienësurado Anuþiø palikuonius.

Ignacas ir Elena Anuþiai, Èeslovas ir Elena Anuþiai 2000 m.Jad Vaðem pripaþinti Pasaulio Tautø Teisuoliais.

JUOZAPAS BAGURSKASMARIJONA BAGURSKIENË

BRONISLAVA DANË NASICKIENË

Maksimas Broeris gimë 1941 m. sausio 1 dienà. Jo motina Roza(Reizel) Ring buvo kilusi ið Pabradës, ten jos tëvai turëjo krautuvëlæ.Maksimo tëvas Ðlomas (Ðleimë) Broeris gimë Ðiauliuose. Jie susipa-þino ir susituokë Kaune, abu dirbo siuvëjais. Maksimo vyresnysisbrolis Ilja 1941 m. vasarà vieðëjo pas senelius Leizerá ir Beilà Pa-

13

bradëje. Pirmomis karo dienomis kaimynai iðkrëtë senelio Leizerionamus, matyt, ieðkojo brangenybiø. Nieko neradæ, namà padegë.Maksimo seneliai ir brolis Ilja sudegë gyvi. Atsidûrusi Kauno gete,Broeriø ðeima gyveno maþame name su keliomis kitomis ðeimomis.Maksimo tëvas dirbo Aleksoto aerodrome, o motina — “Silvos” kojiniøfabrike. Ten ji susipaþino su moterimi, kuri sutiko priimti þydø ber-niukà. Ji nepraðë pinigø ar kokiø nors kitø gërybiø, tik iðkëlë sàlygà:berniukas neturi bûti apipjaustytas. Prie geto tvoros buvo papirktassargas, ir trejø metø Maksimas Broeris buvo iðneðtas ið geto bulviømaiðe ir perduotas gelbëtojams — Bagurskø ðeimai. Juozapo ir Mari-jonos Bagurskø ðeima gyveno netoli Kauno, Mikalinavos kaime,turëjo ûká ir nedidelæ parduotuvëlæ. Jie augino tris savo vaikus: duk-ras Danutæ ir Aldutæ ir sûnø Vytautà, ðis buvo neágalus. Bagurskaisu Maksimu elgësi lygiai taip pat kaip ir su savo vaikais. Maksimaskalbëjo tik jidið, bet greitai iðmoko ir lietuviðkai. Bet vis tiek visàlaikà buvo slepiamas nuo svetimø akiø, buvo pakrikðtytas irpavadintas Albinu Bagursku.

Ið Maksimo Broerio prisiminimø:Bagurskø ðeimoje visø ðeimos nariø poþiûris á mane buvo

ypatingas, ir tai jutau labai gerai. Ypatingà ryðá að turëjau su jødukterimi Danute. Gal todël, kad ji buvo arèiau mano amþiaus.Vienas atsitikimas ásirëþë man á atmintá.

Bagurskø namas stovëjo maþdaug uþ 200 metrø nuo degtukøfabriko. Prieð pasitraukdami ið Kauno apskrities, vokieèiai naktásusprogdino fabrikà. Ðvystelëjo didþiulë liepsna absoliuèios tamsosfone. Tame rajone nebuvo ðviesos. Bagurskai turëjo gan didelá sodà,kurio viduryje buvo iðkasta slëptuvë ir kurioje ðeima slëpësi perbombardavimus. Taip buvo ir tà kartà — nugriaudëjus sprogimui,visa ðeima nubëgo á slëptuvæ. Að bijojau (buvau 4—5 metukø) bëgtiá sodà ir bijojau gráþti á namà. Jie mane ðaukdami kvietë ateiti, betað bijojau bëgti. Danutë atbëgo ið slëptuvës per visus tuos sprogi-mus, paëmë mane ant rankø ir smarkiai lëkë su manimi á slëptuvæ,verkdama ir apkabinusi mane. Að ðito niekada nepamirðiu.

14

Maksimo Broerio tëvui pavyko pabëgti ið geto á partizanø bûrá,kuriame kovësi iki Kauno iðvadavimo nuo hitlerininkø. Motina iðlikogyva Ðtuthofo koncentracijos stovykloje.

Maksimas Broeris baigë Kauno politechnikos institutà ir suðeima nuo 1972 m. gyvena Izraelyje.

ONA BALIUTIENËADOLFAS BALIUTIS

JUOZAS BALUTISVANDA JANAVICIUS (JANAVIÈIENË)

KAZYS JONAITIS (JANAVIÈIUS)

Izraelyje gyvenanti Lili Winterfeld (Lilë Bokðickaitë) kreipësi áJad Vaðem ir á Valstybiná Vilniaus Gaono þydø muziejø dël savogelbëtojø pripaþinimo Pasaulio Tautø Teisuoliais ir apdovanojimoÞûvanèiøjø gelbëjimo kryþiumi.

Prieðkariu Ðeinos ir Mendelio Bokðickiø ðeima Alytuje buvolabai gerai þinoma. Ðeimos galva advokatas Mendelis Bokðickisdaugelá metø buvo Alytaus miesto tarybos narys, lietuviðkos Alytauspolicijos ir savanoriø ugniagesiø brigados steigëjas. Uþ savo laimë-jimus buvo gavæs kelis medalius.

Prasidëjus karui, advokato M. Bokðickio ðeima su dviem vaikaisatsidûrë Vilniaus gete. Advokatas Bokðickis buvo nuþudytas 1941m.,jo þmona nuþudyta Paneriuose 1943 m., likviduojant Vilniaus getà.

Karo metais penkiolikmetis Bokðickiø sûnus Saadia, dabarIzraelyje gyvenantis garsus skulptorius Saadia Bahatas, pergyvenoholokaustà ir liko gyvas. Jis kalëjo net penkiose koncentracijosstovyklose.

Á Lilës Bokðickaitës gelbëjimà buvo ásitraukusios kelios lietuviøðeimos. Ið Vilniaus geto Lilë pabëgo prieð jo likvidacijà. Ið pradþiøgyveno Vilniuje pas Kazá Janavièiø (vëliau Jonaitá). Apie porà sa-vaièiø Lilë Bokðickaitë gyveno pas Kazio Janavièiaus draugà, jàglobojo ir raðytojo Balio Sruogos þmona Vanda Sruogienë.

15

Kai Vanda Sruogienë gavo Lilei fiktyvø asmens dokumentà,Kazys Janavièius nuveþë merginà á Alytø savo motinai Vandai Jana-vièienei. Pas Vandà Janavièienæ Lilë gyveno apie mënesá, bet ten buvopavojinga. Tada Vandos Janavièienës paþástamas Juozas Balutis radoLilei prieglobstá Veisiejø rajone, Paliûnø kaime, savo brolio Adolfoir jo þmonos Onos Baliuèiø ðeimoje. Pas Onà ir Adolfà Baliuèius LilëBokðickaitë gyveno iki karo pabaigos. Visus jà gelbëjusius þmonesji prisimena labai ðiltai.

Frontui artëjant, Lilës Bokðickaitës gelbëtojas Kazys Janavièiuspasitraukë á Vakarus. 1947 m. ið Vokietijos jis persikëlë á JAV, suþmona Liliana gyveno ir mirë Èikagoje. JAV Kazys Janavièius ir joþmona Liliana pavardes pasikeitë á Jonaitis. Vanda Janavièienë pasi-keitë pavardæ á Janavicius.

Kazys Jonaitis (Janavièius), Vanda Janavicius (Janavièienë), Juo-zas Balutis, Adolfas ir Ona Baliuèiai 2014 m. pripaþinti PasaulioTautø Teisuoliais. Vanda Sruogienë ir Balys Sruoga 2002 m. apdo-vanoti Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiumi.

VINCAS ÈALUTKAONA ÈELIUTKIENËLEONAS ÈELUTKO

Ona Èeliutkienë ir Vincas Èalutka su trimis savo vaikais perkarà gyveno Raubø vienkiemyje, Radvilðkio rajone. Vincas Èalutkaið kaimynø supirkdavo raguoèiø odas ir veþdavo á Ðiauliø odosfabrikà parduoti. Ten nusipirkdavo iðdirbtø odø ir, parsiveþæs namo,siûdavo ðeimos nariams ir kaimynams batus. Vokieèiø okupacijosmetais tame fabrike priverstinius darbus dirbo ir Ðiauliø geto þydai.

Vincas Èalutka fabrike susipaþino su ten dirbusiu Kacu, daþnaijo ðeimai atveþdavo ið kaimo maisto. Kartà jis rado Kacà labai pri-slëgtà dël nesibaigianèio þydø naikinimo. Kacas labai praðë VincàÈalutkà paimti auginti jo dvejø metø sûnø. Vincas Èalutka sutiko irparsiveþë berniukà namo, pavadino já Motiejuku. Vincas Èalutka irjo þmona Ona rûpinosi Kacø sûnumi iki karo pabaigos, kiek galëda-

16

mas padëjo ir jø sûnus Leonas: kartu su Motiejuku miegojo, vaikð-èiojo, saugojo nuo paðaliniø akiø ir mokë kalbëti lietuviðkai. Artëjantfrontui, ið Ðiauliø geto pabëgæ Kaco brolis su þmona taip pat slapstësiVinco Èalutkos ir Onos Èeliutkienës namuose.

Kai frontas nuo Ðiauliø atsitraukë, Kaco brolis ir jo þmona pasi-ëmë iðgelbëtà berniukà ir iðvyko á Ðiaulius, vëliau jie visi persikëlëá Vilniø.

Iðgelbëto berniuko tëvai koncentracijos stovyklose iðliko gyviir po karo atsidûrë Palestinoje. Jie susisiekë su savo artimaisiais,gyvenusiais Vilniuje, ir ðiems pavyko suorganizuoti, kad iðgelbëtasvaikas ið Lietuvos bûtø perduotas tëvams Palestinoje.

Po karo, kai Vincas Èalutka ir Ona Èeliutkienë buvo iðtremti áSibirà, jø ryðiai su Kacø ðeima nutrûko. 1958 m. gráþæ ið Sibiro áLietuvà, Vincas Èalutka ir Ona Èeliutkienë apsigyveno Ðilutëje, nesðeimos namai Raubø vienkiemyje, Radviliðkio rajone, buvo nugriauti.Tada jie vël pradëjo susiraðinëti su iðgelbëto berniuko tëvais, ir abi-pusis ryðys buvo palaikomas iki pat 1974 m., iki Onos Èeliutkienësmirties.

ANTANAS DOMEIKAMARIJONA DOMEIKIENËSTANISLOVAS DOMEIKA

PRANAS EIDINTASAGOTA EIDINTIENË

STANISLAVA JANUÐIENËPRANCIÐKA LIUTKIENËZOFIJA KRIAUÈIÛNIENË

1941 m. birþelio 14-àjà dalis telðiðkiø Gurvièiø-Volpertø ðeimosbuvo iðtremta á Sibirà. Kaip vëliau paaiðkëjo, tremtis juos iðgelbëjo— jie liko gyvi. Likusieji ðeimos nariai buvo ásitikinæ, kad juos irgiiðveð, bet 1941 m. birþelio 22 d. prasidëjo karas.

Vokieèiai uþëmë Telðius birþelio 25 d., o jau birþelio 28-àjà visiTelðiø þydai, tarp jø ir Gurvièiø ðeima, buvo iðvaryti ið savo butø irapgyvendinti Rainiø dvaro darþinëse.

17

1941 m. liepos 15 d. Rainiuose buvo suðaudyti tûkstanèiaiTelðiø ir aplinkiniø miesteliø þydø vyrø, o likusius gyvus aplinki-niuose miesteliuose moteris ir vaikus suveþë á vienà vietà — á Ge-rulius. Èia atsidûrë tûkstanèiai Telðiø apskrities vaikø ir moterø.Geruliuose buvo dar blogesnë padëtis negu Rainiuose. Þmonëspradëjo mirti ið bado ir nuo ligø.

Ið Jakovo Gurvièiaus prisiminimø ir jo 2014 m. vasario 16 d.laiðko muziejui:

Geruliø lageryje, kur buvo suvaryti moterys ir vaikai (vyraijau buvo suðaudyti), pasklido gandai, kad rugpjûèio 31 dienà busakcija: 500 jaunø moterø perkels á Telðius, o visus kitus suðaudys.Að, iðgirdæs tuos gandus, nutariau bëgti ið lagerio. Rugpjûèio 28dienà pasikvieèiau dar du draugus Borisà Vainà ir Liovà Ðavelá, irmes visi pabëgome ið Geruliø. Atbëgome á Juodsodës kaimà irprisiglaudëme pas ûkininkà Antanà Domeikà ir jo þmonà Marijonà.Rugpjûèio 29-àjà ið Geruliø stovyklos atbëgo dar 9 berniukai, juosvisus irgi priglaudë Domeikø ðeima. Mes, dvylika berniukø, buvomeDomeikos pirtyje. Ðeðtadiená apie septintà ar aðtuntà ryto iðgirdomeðûviø papliûpas, moterø ir vaikø klyksmus. Tai tæsësi visà dienà.Mes, dvylikos-penkiolikos metø berniukai, galima sakyti, vaikai,sëdëjome uþdaryti pirtyje ir viskà girdëjome. Buvo labai baisu. Pertà dienà pasenome kokia dvideðimèia metø. Sekmadiená ðaudymaibaigësi.

Domeikos dienà ir naktá rûpinosi mumis. Jø sûnus Stanislovasneðë mums maistà, atneðë ðieno, kad minkðèiau bûtø miegoti. Potø þudyniø pas Domeikà iðbuvau porà savaièiø, tada ëjau ieðkotivietos kitoje ðeimoje, nes ten pasiliko Vainas, o dviem slapstytisbuvo sunku.

Pavardës ir vardai tø, kurie buvome pas Domeikà per suðaudymàGeruliuose: Avromas Desiatnikas, Borisas Vainas, Zelikas Vainas,Liova Ðavelis, Jankelis Varjesas, Jecheckelis Klocas, Griða Gapana-vièius, du berniukai ið Varniø (jø pavardþiø neatsimenu), BaumasAvramas, Jakovas Gurvièius, dar vienas, kurio pavardës nebeprisi-menu.

18

Visi 12 berniukø, per masines þudynes Geruliuose iðsigelbëjæJuodsodës kaime pas Domeikas, pasiskirstë pas aplinkinius valstie-èius.

Jakovas Gurvièius, iðëjæs ið Domeikø, kelias dienas buvo prisi-glaudæs pas ûkininkus Girtà ir Jokubauskà. Pas Jokubauskà já pa-matë mergina vardu Stasë ir parsivedë á savo namus tame paèiameJuodsodës kaime. Kartu gyveno jos motina Pranciðka Liutkienë irsesuo Zoselë. Ðios nuoðirdþios moterys iðmaudë Jakovà, aprengëðvariais drabuþiais, iðnaikino utëles. Jakovas atsigavo, vël pasijutoþmogumi, padëjo moteriðkëms ûkio darbuose, prabuvo pas jas apiemënesá ir galëjo ten bûti ir ilgiau, bet Jakovo motina, tuo metu buvusiTelðiø gete, atsiuntë þmogø, kad já parveþtø á getà.

Jakovo Gurvièiaus motina Roza Gurvièienë ir sesuo Rûta buvotarp tø 500 laimingøjø jaunø moterø, kurios ið Geruliø stovyklospateko á Telðiø getà. Þinodama, kad Jakovas slapstosi Gintalø kaimepas Pranciðkà Liutkienæ ir jos dukras, Roza Gurvièienë per paþástamàvalstietá ákalbëjo sûnø ateiti á getà. Jame tuo metu þudynës nevyko,moterims buvo leidþiama dirbti aplinkiniams valstieèiams ûkiodarbus, ir atrodë, kad pavojus gyvybei negresia. Taip 1941 m. spaláJakovas atsidûrë Telðiø gete, taèiau jau gruodþio mënesá Telðiø getogyventojus pasiekë grësmingi gandai.

Ið Jakovo Gurvièiaus laiðko muziejui:Vienà naktá á getà atëjo girtas vokieèiø karininkas ir pareiðkë,

kad visus geto gyventojus rytoj iððaudys. Iðgirdæs toká pareiðkimà,að nutariau bëgti ið geto per uþðalusá Masèio eþerà.

Buvau daug girdëjæs, kad Gintalø kaime netoli Telðiø ûkininkasPranas Eidintas su savo ðeima padeda þydams. Tà paèià naktáatbëgau pas Eidintus ir papraðiau prieglobsèio. Jie mane priëmë,bet að papraðiau, kad duotø man darbo. Taip pradëjau dirbtipiemeniu. Eidintø duktë man á pievas atneðdavo valgyti, að tarp tøgerø þmoniø atsigavau. Po mënesio buvau priverstas juos palikti,nes kaþkas paskundë, kad Eidintai slapsto þydà. 1942 m., kai buvaupas Ðukðtas, Pranas Eidintas vël man padëjo: veþiojo po kaimus,galø gale rado man ir mano mamai vietà Janèiauskø namuose.

19

Turiu pareikðti, kad Eidintai padëjo slapstytis ne tik man, bet irkelioms merginoms, pabëgusioms ið Telðiø geto.

Uþ dràsà ir gerà ðirdá, nuoðirdumà praðyèiau apdovanotiMarijonà Domeikienæ, Antanà Domeikà ir jø sûnø StanislovàDomeikà, Pranciðkà Liutkienæ ir jos dukras Stanislavà (Januðienæ)ir Zofijà (Kriauèiûnienæ), Pranà ir Agotà Eidintus Þûvanèiøjøgelbëjimo kryþiais — jie to nusipelnë. Tie þmonës árodë, kad Lietuvojeyra gerø þmoniø ir kad turime galimybæ likti gyvi.

VALENTINAS LARIONOVAS

Firos Kupric vyras Dovydas buvo nuþudytas pirmomis hitlerinësVokietijos okupacijos dienomis Kaune. Fira liko su kà tik gimusiadukrele Anita.

Kai Fira Kupric su Anita atsidûrë Kauno gete, ji atnaujino san-tykius su savo drauge Tamara Gembickaite, kurià paþinojo prieðkarà. Tamara su savo motina Ana Gembickiene gyveno Kaune, ten jiir susipaþino su savo bûsimuoju vyru Franzu Jainschigu, Austrijospilieèiu, karo prievolininku, tarnavusiu vermachto kariuomenëje.Franzas dirbo netoli garaþø, kuriuose buvo remontuojami gestapoautomobiliai.

Franzas Jainschigas papasakojo Firai Kupric apie traukiná, ku-riuo vokieèiai veþdavo rusø vaikus, naðlaièius, á Vokietijà. Kaitraukinys stovëdavo dël bombardavimø ir negalëdavo vaþiuoti toliau,lietuviams leisdavo nusipirkti vaikø po 3—5 markes. Franzas pasiûlëiðnaudoti ðià galimybæ ir taip iðveþti Anità.

Kauno gete Fira Kupric susipaþino su Simonu Kaplanu. 1943 m.spalio 28 d. Simonas Kaplanas papirko geto sargybinius, Fira irSimonas raminamaisiais uþmigdë Anità, ádëjo jà á maiðà, iðneðë iðKauno geto ir perdavë Franzui, jis jø laukë sutartoje vietoje. Franzasnuneðë Anità á Anos Gembickienës namus. Anita gyveno pas AnàGembickienæ ir jos dukrà Tamarà tol, kol apie jà gestapui praneðëkaimynas. Tai suþinojo Franzas, jam buvo pavesta susitarti dël au-tomobilio, kuriuo gestapo karininkai turëjo vaþiuoti pas Gembickie-

20

næ. Apie susidariusià situacijà jis nedelsdamas informavo TamaràGembickaitæ. Apie kilusá pavojø Tamara praneðë savo seseriai TatjanaiLarionovai, gyvenusiai Vilniuje. Tatjanos vyras Valentinas Larionovasautomobiliu atvyko á Kaunà ir iðsiveþë Anità á Vilniø. Anita Kupricgyveno Larionovø ðeimoje iki 1944 m. lapkrièio, kol mergaitæ pasiëmëmama.

Fira Kupric ir Simonas Kaplanas slëpësi ir sulaukë karo pabai-gos Kauno rajone, Verðvø kaime, Kazimiero ir Justinos Prieðogalavièiøsodyboje árengtame bunkeryje. Artëjant frontui, Anitos Kupric gelbë-tojø ðeima iðsiskyrë — Tamara Gembickaitë-Jainschig su savo vyruFranzu Jainschigu ir savo motina Ana Gembickiene iðvyko ið Lietuvosir apsigyveno Vienoje. Vilniuje liko Tamaros sesuo Tatjana su savovyru Valentinu Larionovu.

Ana Gembickienë, jos dukros Tamara ir Tatjana 2000 m. apdo-vanotos Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiais, o 2013 m. Ana Gembickienë,jos dukros Tamara ir Tatjana ir Tatjanos vyras Valentinas LarionovasJad Vaðem pripaþinti Pasaulio Tautø Teisuoliais.

MATAS JANUS (JANUÐAUSKAS)TAMARA JANUS (JANUÐAUSKAS)

Karo metais Matas Januðauskas dirbo Kauno tekstilës trestuipriklausiusiame fabrike “Veltinis”, kurá kaip ir kitus tekstilës fabrikusvokieèiø okupacinë valdþia perëmë á savo þinià ir kontrolæ. Ðaltà1941—1942 m. þiemà fabrikas buvo priverstas gaminti daugiau pro-dukcijos. Trûkstant kvalifikuotø darbininkø buvo pradëta siøsti áfabrikà dirbti þmones ið Kauno geto. Matas Januðauskas buvo pa-skirtas fabriko direktoriumi ir per visà okupacijos laikotarpá, eidamasðias pareigas, itin rizikuodamas teikë þydams neákainojamà pagalbà:fabrikas tapo labai svarbia ryðiø su iðoriniu pasauliu paieðkos vieta— ne vienas Kauno geto þydas, dirbæs ðiame fabrike, susitarë sulietuviais dël slëptuvës sau ir savo vaikams, keitë á maisto produktussavo daiktus. Kai Kauno getas buvo paverstas koncentracijos sto-vykla, þydams nebebuvo leidþiama iðeiti ið geto dirbti, todël gete

21

þmonës pradëjo badauti. Bet didvyriðkomis Mato Januðausko pas-tangomis buvo iðrûpintas leidimas þydams ir toliau dirbti “Velti-nio” fabrike. Taip Matas Januðauskas pratæsë gyvenimà daugiaukaip 100 Kauno geto þydø. Á pagalbà þydams ásitraukë ir Mato Ja-nuðausko þmona Tamara. Pasklidus gandams apie pirmàjà Vaikøakcijà 1943 m. lapkritá Ðiauliø gete, Matas Januðauskas vienà tamsøvakarà su savo þmona Tamara, atëjæ prie spygliuotos geto tvoros,paëmë dvejø su puse metø dr. Zalmano Grinbergo sûnø Imanuelá irjá globojo iki karo pabaigos, o, priartëjus frontui, pasiëmæ berniukà,jie pasitraukë á Vokietijà ir koncentracijos stovyklø kaliniø reabili-tacijos centre, ákurtame buvusiame Ðv. Otilijos (St. Ottilien) vienuo-lyne, suradæ dr. Zalmanà Grinbergà, atidavë jam iðgelbëtà sûnø. Iðprofesoriaus ir filosofijos mokslø daktaro, Talmudo þinovo SamuelioAtlaso 1949 m. liudijimo apie Matà Januðauskà:

Visiems, kam tai gali bûti svarbu:að noriu paliudyti Mato Januðausko ið Kauno (Lietuva), neseniai

su ðeima atvykusio ið Vokietijos á Australijà, asmeninius ir charak-terio bruoþus. Ponas Januðauskas yra puikaus bûdo, iðskirtinaikilni asmenybë. Jis ir jo ðeima pasiþymëjo tuo, kad vokieèiøokupacijos Lietuvoje metais pasiaukojamai padëjo naciø persekio-jamiems þydams. Daugybei þydø jis padëjo nelaimëje, rizikuodamassavo ir savo ðeimos nariø gyvybe. Tokiø asmenybiø yra labai maþaitarp ne þydø tautybës þmoniø.

Ið daugybës jo nepaprastai humaniðkø poelgiø að paminësiutik kelis, susijusius su mano ðeimos nariais. Jis paëmë á savo namusmano sûnëno dr. Zalmano Grinbergo vaikà, taip já iðgelbëjo nuoneiðvengiamos mirties. Dr. Z. Grinbergas ðiuo metu gyvena Izraelyjeir eina vadovo pareigas — jis yra Beilinsono ligoninës netoli TelAvivo direktorius. Ponas Januðauskas taip pat visomis ámanomomispriemonëmis padëjo mano broliui Jakobui Atlasui ir jo ðeimai, kuriedabar gyvena Monrealyje (Kanada). Ponas Januðauskas buvo vienoKauno fabriko direktorius. Fabrike jis buvo ádarbinæs daug Kaunogeto þydø ir padarë jiems daug gero. Þydø tauta be galo dëkingajam uþ didþiulæ ir kilnià pagalbà tuo mums tragiðku laikotarpiu.

22

ZIGMAS JONYNASANTANINA JONYNIENËMOTIEJUS STANAITIS

KONSTANCIJA STANAITIENËFELIKSAS VALAITISAGOTA VALAITIENË

Ið gydytojo Izaoko Gliko prisiminimø:Ðiais laikais þydø tarp Kudirkos Naumiesèio gyventojø nëra.

Per holokaustà ið mûsø miestelio þydø gyvi liko tik dalis mûsøðeimos. Mûsø ðeimà slapstë, maitino, rengë 18 lietuviø ðeimø.Vieniems ið gelbëtojø suteiktas Pasaulio Tautø Teisuolio vardas,kiti apdovanoti Lietuvos Respublikos apdovanojimu — Þûvanèiøjøgelbëjimo kryþiumi. Deja, ið minëtos Glikø ðeimos vienintelis likaugyvas að, Izaokas, tad laikau savo pilietine pareiga pasidalytipraeities prisiminimais, surasti savo gelbëtojus ar jø palikuoniusir jiems padëkoti.

Jankelio ir Malkos Glikø ðeima su penkiais savo vaikais gyvenoKudirkos Naumiestyje. Vokietijos kariuomenës daliniai áþengë á miestàpaèià pirmàjà karo dienà —1941 m. birþelio 22 dienà. O liepos 4-àjàjau buvo nuþudyti miestelio vyrai þydai, tarp jø ir Glikø ðeimosgalva Jankelis Glikas ir vyriausias sûnus Leiba. Prieð galutiná Ku-dirkos Naumiesèio þydø sunaikinimà 1941 m. rugsëjo 15 d. MalkaiGlikienei, jos dukterims Pesei ir Minai, sûnums Izaokui ir Kopeliuipavyko pabëgti ið miestelio, padedant miestelio vaistininko KazimieroGudëno, pas kurá dirbo Pesë Glikaitë, ûkvedþiui Juozui Vaièiûnui.

Malka Glikienë ir keturi jos vaikai kartu ir atskirai slapstësiper visà okupacijos laikotarpá. Ilgesná ar trumpesná laikà jiems padëjoir pavieniai asmenys, ir valstieèiø ðeimos — apie 18 ðeimø. Visi ðieûkininkai, iðsigelbëjusio ir ðiø dienø sulaukusio kaunieèio gydytojoIzaoko Gliko þodþiais tariant: Mus slëpdavo, maitindavo, rizikuodamisavo ir savo ðeimos nariø gyvybe.

Kelias pirmas dienas Glikø ðeima slapstësi Kazimiero Gudënoûkyje, ið ten ðio ûkio ûkvedys Juozas Vaièiûnas juos perveþë á

23

Pieèiðkiø kaimà (Þvirgþdaièiø vlsè.) pas ûkininkus Konstancijà irMotiejø Stanaièius, vëliau jie slapstësi Antaninos ir Zigmo Jonynø,Agotos ir Felikso Valaièiø ir kitose ðeimose. Saugumo sumetimaisslapstymosi vietas keisdavo, daþnai kitus patikimus þmones padë-davo surasti patys gelbëtojai.

Konstancijos ir Motiejaus Stanaièiø ðeima, per karà gyvenusiÐakiø rajone, Þvirgþdaièiø valsèiuje, Pieèiðkiø kaime, suteikë prie-globstá visiems Glikø ðeimos nariams pakaitomis nuo 1941 m. rudensiki 1944 m. rudens.

Zigmas Jonynas — agronomas, þinomas visuomenës veikëjas —savo prisiminimuose “Þydø tautos naikinimas” raðo:

1941 metais rudeniop mano ûkyje Pieèiðkiø kaime, Þvirgþdaièiøvalsèiuje, Ðakiø apskrityje, atsirado 8 metø mergaitë, rodos, Rozen-bliumø, pabëgusi ið Kudirkos Naumiesèio þydø suðaudymo vietosParaþniø miðke, o vëliau ir visa penkiø asmenø Glikø ðeima: motinair keturi vaikai, tarp jø ir duktë, dirbusi provizoriaus Gudënovaistinëje. Visus iðskirsèiau pas ûkininkus á kaimus, visi liko gyvi,iðskyrus tà 8 metø mergaitæ. Jà dar 1943 metais iðsiveþë kaþkoksuniformuotas aukðtas vokieèiø pareigûnas ir, drauge dar surinkæsið Kudirkos Naumiesèio dr. dantø gydytojà Grosmanà ir kitus,nuveþë á Katauèiznos miðkà ir suðaudë.

Zigmui Jonynui rekomendavus, pas Viliûðiø parapijos kunigàKudirkà, gyvenusá Ðakiø apskrityje viduryje Karèrûdës miðkø, buvoapgyvendinti ið Kauno geto pabëgæ jo geri paþástami ið KudirkosNaumiesèio inþinierius Feldmanas, daktaras Goldðteinas ir advokatasÐimbergas. Visi liko gyvi.

Ið Felikso ir Agotos Valaièiø dukters Irenos Polikaitienës prisi-minimø:

Tetënas Zigmas Jonynas, kuris rûpinosi Lietuvos þydø likimu,papraðë tëveliø, ar jie galëtø priglausti Glikø ðeimà. Ið pradþiø tëvaiabejojo ir bijojo taip ásipareigoti. Po ilgø svarstymø jie priëmë irnuoðirdþiai globojo ponià Glikienæ ir jos sûnelá. Jie tikëjo, kad þmo-gaus gyvybë yra pati didþiausia vertybë. Ponià Glikienæ su vaikuapgyvendino klëtyje. Gerai prisimenu, kaip Mamytë ir að neðdavome

24

jiems maisto kelis kartus per dienà. Ponia Glikienë su mama nuo-ðirdþiai pasikalbëdavo, kartais berniukà parsivesdavo namo paþaistisu mano pusbroliu Vytautu Paulioniu, kuris tuomet gyveno mûsønamuose... Kai tëvelis pajuto, kad þmonës jau þino apie naujusgyventojus, papraðë tetëno Jonyno perveþti juos pas kitus ûkinin-kus.

Artëjant frontui dalis Izaoko Gliko gelbëtojø pasitraukë á Vakarus.Emigracijoje atsidûrë Zigmo Jonyno ir Antaninos Jonynienës ðeimasu dviem dukromis ir sûnumi, Felikso ir Agotos Valaièiø ðeima sutrimis vaikais. Ðiø ðeimø palikuoniai tebegyvena JAV, tarp jø þinomadailininkë Jonynø dukra Ringailë Jonynaitë-Zotovas, jos sesuo Raselë,Felikso ir Agotos Valaièiø dukra Irena Polikaitienë. Visi ðiø kilniøþmoniø palikuoniai puoselëja savo tëvø, áskiepijusiø jiems meilætëvynei ir artimui, atminimà.

1962 m. Izaoko Gliko brolis Kostas (Kopelis) Glikas su Lietuvosdelegacija lankësi Èikagoje, tàkart pasitaikë unikali proga susitiktisu kai kuriais Glikø ðeimos gelbëtojais, pasidalyti prisiminimais,tada jam pasisekë ir labai graþiai pabendrauti su Feliksu ir AgotaValaièiais.

IZABELA KOROVACKASILVESTR KOROVACKI

Prieðkariu Josifas Zakas Ðvenèionëliuose turëjo mësos parduo-tuvæ, gyveno pasiturimai, graþiai sutarë ir bendravo su daugeliukaimynø, padëdavo ir S. ir I. Korovackiø ðeimai: nupirkdavo miltø,cukraus, per Kalëdas, Velykas ir kitas ðventes atneðdavo dovanø.Prasidëjus karui, 5 asmenø Zakø ðeimà: Josifà, jo þmonà Chajà,sûnus Hilelá (g. 1928) ir Gedalijà (g. 1930) ir Josifo Zako brolá Liovà,kaip ir kitus þydus, suvarë á aptvarà Kaltanënø gatvëje. Vienà vakaràvisai Zakø ðeimai pavyko pabëgti ið geto, ir jie atëjo á Pakumðosvienkiemá pas Silvestrà ir Izabelæ Korovackius. Ðie juos ðirdingaipriëmë. Taèiau Josifas Zakas nusprendë, kad bus saugiau slapstytistoliau nuo ðiø vietø, kur visi juos paþásta, tad nusprendë eiti á

25

Baltarusijà. Ðeimai klaidþiojant miðko keliukais, vienas Zakø sûnuspaklydo, sutiktas miðke þmogus pasinaudojo vaiko nelaime iriðviliojo tëvo duotà maiðelá su pinigais, o paskui paliko. Taèiau,matyt, Zakø ðeimà lydëjo sëkmë, nes jie surado sûnø ir atsidûrëÞukainiø kaime, Svieriø apylinkëse, èia juos priglaudë valstietisMichailas Voitechovièius. Gyveno jie klojime, tvarte, kad niekamnesukeltø átarimo. Tuo metu Silvestras Korovackis nei dienà, neinaktá nerado sau ramybës, drebëdamas dël kaimynø likimo. Jis nu-sprendë sekti Zakø pëdomis, ir po ilgø nelengvø paieðkø jam pavykojuos surasti Baltarusijoje. Zakai gyveno pusbadþiu, todël SilvestrasKorovackis ir jo þmona Izabelë kepdavo duonà, muðë sviestà ir kassavaitæ Silvestras, pasikinkæs arklá, veþdavo maisto Zakø ðeimai.Kartais maisto pritrûkdavo ir Korovackiai, jie augino 5 vaikus.Kelionës buvo labai pavojingos ir ilgos, bet Silvestras Korovackis(po karo Josifas Zakas já vadins antruoju tëvu) ir jo þmona IzabelëKorovacka pasiaukojamai gelbëjo savo gerus buvusius kaimynusir ilgus trejus metus jais rûpinosi. Praëjus frontui, Zakai gráþo áÐvenèionëlius, kurá laikà pagyveno pas Korovackius ir greitai perLenkijà emigravo á Palestinà, kur gyveno du Josifo Zako broliai.Josifas Zakas mirë Izraelyje 1953 metais. Su Korovackiø ðeima palaikëryðius jo sûnûs. Pas juos 1990 m. lankësi Silvestro ir IzabelësKorovackiø dukra Veronika Lazarenko.

STASYS KURLIANDSKISANTANAS VAITIEKÛNAS

1941 m. rugpjûèio 7 d. naktá visus Þeimelio þydus nuvarë á uþdviejø kilometrø esantá Vileiðiø kaimà ir uþdarë darþinëje.

Apie tai, kad visus Þeimelio þydus uþdarë darþinëje, suþinojo irÞeimelio kunigas Stasys Kurliandskis. Prieðkariu jis bendravo sumiestelio þydais, ypaè su vaistininko Ðulgeiferio ðeima.

Abraomas ir Roza Ðulgeiferiai buvo ásisûnijæ naðlaitá ið Kaunoþydø vaikø namø, nes savo vaikø neturëjo. Tikrasis Josifo tëvasakmenskaldys Kaganas per nelaimingà atsitikimà uþsimuðë statyb-vietëje, motina mirë já gimdydama. Abraomas ir Roza Ðulgeiferiai

26

1928 m. parsiveþë aðtuoniø mënesiø berniukà á Þeimelá, kur jiegyveno ir dirbo savo vaistinëje. Berniukà Roza ir Abraomas Ðulgei-feriai ásisûnijo, jis tapo Josifu Ðulgeiferiu. Karo pradþioje Ðulgeiferiøsûnui Josifui buvo apie 13 metø.

Kai visus Þeimelio þydus suvarë á darþinæ, kunigas Stasys Kur-liandskis, pasitelkæs á pagalbà Lauksodþio parapijos klebonà AntanàVaitiekûnà, nuskubëjo ten, norëdamas iðgelbëti Ðulgeiferiø sûnø.Jie pasakë policininkams, kad vaistininkas Ðulgeiferis jiems yra pri-sipaþinæs, jog Josifas yra krikðèioniø vaikas, pamestinukas. Þinoma,tomis aplinkybëmis tai patvirtino ir Abraomas Ðulgeiferis, jis pasakë,kad vaikà paëmë ne ið þydø vaikø namø.

Policininkai atidavë Josifà Ðulgeiferá ðiems garbaus amþiauskunigams, ir Josifas gyveno pas Antanà Vaitiekûnà klebonijoje. Karuipasibaigus, globëjai Josifui siûlësi já nuveþti á Kauno þydø vaikønamus, taèiau Josifui buvo jau 17 metø, tad jis atsisakë. Po karoJosifas Ðulgeiferis persikëlë á Panevëþá, dirbo vairuotoju, baigëtechnikumà. Jis lankydavo kunigà Antanà Vaitiekûnà.

Visus Þeimelio þydus, tarp jø ir Josifo Ðulgeiferio átëvius Þei-melio vaistininkus Abraomà ir Rozà Ðulgeiferius, suðaudë miðke-lyje ðalia kaimo 1941 m. rugpjûèio 8-àjà.

ELENA LAURAITIENËKOTRYNA ÐULCIENË

ZENONAS ÐULCAS

Teisininkà Jankelá Michnická ir jo þmonà dantø gydytojà NechamàGurvièaitæ-Michnickienæ karas uþklupo Vilkaviðkyje, jie ten ið tolimoMaþeikiø rajono, Þidikø miestelio, buvo atvykæ aplankyti Jankeliogiminiø. Þidikuose su Jankelio Michnickio seserimi Ðeva liko abuMichnickiø sûnûs: vyresnysis Azrielis ir vos keliø mënesiø Morde-chajus. Kai naciai ëmë varyti þydus neva darbams á Liublinà, Ðevanutarë maþàjá Mordechajø palikti geriems þmonëms, o vyresnájá ber-niukà pasiimti. Ji perdavë maþylá Kotrynai Ðulcienei, taèiau balta-raiðèiai, suþinojæ, kad Kotryna slepia þydø kûdiká, ëmë jà terorizuoti.

27

Kunigas Vaclovas Martinkus davë Kotrynai Ðulcienei arklá ir veþimà,pamokë, kaip elgtis, ir ji su savo vyru Zenonu Ðulcu nuveþë jiemspatikëtà kûdiká Kotrynos seseriai Marijai Bukontienei á Dapðiø kaimà.Paklausæ kunigo Vaclovo Martinkaus patarimo, Zenonas ir KotrynaÐulcai vaþiavo aplinkiniais keliais, bet, nors ir labai saugojosi, juosvis tiek sustabdë baltaraiðèiai. Laimë, Kotrynai pavyko juos átikinti,kad tai jos vaikas. Tuo metu Zenonas ir Kotryna Ðulcai jau turëjo 4savo vaikus. Po kurio laiko á Dapðiø kaimà atvaþiavo ir kunigasVaclovas Martinkus. Jis pakrikðtijo berniukà, áraðë á baþnyèios metrikøknygà. Taip Mordechajus Michnickis tapo Alfonsu Bukontu. Alfonsasir Marija Bukontai savo vaikø neturëjo, jie pamilo berniukà ir rûpinosijuo kaip savo sûnumi.

Pasklidus kalboms, kad kunigas Vaclovas Martinkus pakrikðtijoþydø vaikà, kunigà tardë, taèiau jis neiðdavë Alfonso. Marijos Bu-kontienës seserims Elenai Lauraitienei, gyvenusiai kartu su Bukontaistoje paèioje sodyboje Dapðiø kaime, ir Kotrynai Ðulcienei vietiniainaciai taip pat grasino, bet jos irgi neiðdavë vaiko. Labai padëjo irJeronimo Bukonto vokieèiø kalbos þinios, jis sugebëjo atsipirkti vai-ðëmis, pinigais ir degtine. Karui pasibaigus, Jeronimà Bukontà suëmëir nuteisë kaip “liaudies prieðà”, bendradarbiavusá su vokieèiais.Neiðtvëræs kankinimø Jeronimas Bukontas mirë lageryje netoli Ar-changelsko 1945-øjø pabaigoje.

Marija Bukontienë rûpinosi Alfonsu kaip savo tikru sûnumi,Marijos seserys Kotryna ir Elena taip pat motiniðkai globojo berniukà.Alfonsas augo gaubiamas dëmesio ir ðilumos, neþinodamas, kas jotikrieji tëvai. Tiesà apie savo tikruosius tëvus ir jø tragiðkà likimàAlfonsas Bukontas suþinojo tik po daugelio metø — pirmiausia iðsavo tetos Kotrynos Ðulcienës, o vëliau, padedant poetui Hirðui Oðe-rovièiui, suþinojo ir daugiau apie savo tikruosius tëvus ir jø tragiðkàþûtá.

Jankelis Michnickis ir Nechama Gurvièaitë-Michnickienë ið Vil-kaviðkio pateko á Kauno getà. Jankelis Michnickis buvo nuþudytasKauno IX forte, o Nechama Gurvièaitë-Michnickienë ið Kauno geto1944 m. buvo iðveþta á Ðtuthofo koncentracijos stovyklà, ten þuvo

28

1945 m. balandá, likus dviem savaitëms iki iðlaisvinimo. AlfonsoBukonto brolis Azrielis ir teta Ðeva buvo suðaudyti netoli Maþeikiøpuðynëlyje ant Ventos kranto.

Jeronimas ir Marija Bukontai, kunigas Vaclovas Martinkus, ið-gelbëjæ maþà þydø berniukà, kuris vëliau taps garsiu poetu, AlfonsàBukontà, 1992 m. apdovanoti Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiumi ir 1995m. pripaþinti Pasaulio Tautø Teisuoliais. Praðome apdovanoti Þû-vanèiøjø gelbëjimo kryþiumi taip pat Zenonà ir Kotrynà Ðulcus beiElenà Lauraitienæ, nepaisiusius to meto þmogëdriðkø ástatymø irrizikavusius gyvybe, kad iðgelbëtø Alfonsà Bukontà.

STASYS LAZDAUSKAS

1967 m. iðleistoje knygoje “Ir be ginklo kariai”, kurià sudarokatastrofà pergyvenusiø þmoniø liudijimai (sud. S. Binkienë), yraatskiras skyrelis “Akademija”. Straipsnio autorë Pasaulio TautøTeisuolë Veterinarijos akademijos darbuotoja biologijos mokslø kan-didatë Natalija Likevièienë raðë:

Prasidëjus karui Lietuvos veterinarijos akademija Kaune tapoapsupta hitleriniø mirties fabrikø. Jos teritorija ribojosi su spyg-liuotomis vielomis aptvertu getu, kur okupacijos metais ávairiøsiaubingø akcijø metu buvo þudomi tûkstanèiai þmoniø. Netoliëjo kelias á IX fortà. Akademijos darbuotojai kasdien matydavoveþamas á IX fortà aukas, o vëliau girdëdavo tratanèius kulko-svaidþius. Matëme dar daug kitø þvëriðkumø, kuriø negali suvoktiþmogaus protas.

Akademijos darbuotojai kiekvienà rytà pirmiausia susiburdavovienoje ið laboratorijø ir vieni kitiems pasakodavo apie matytasbaisenybes. Vieni reiðkë pasipiktinimà, neapykantà þudikams,protestà prieð jø þvëriðkumus, kiti tiems baisiems ávykiams buvoabejingi, dëjosi nieko nematà, nieko neþinà ir nejuèiomis iðslink-davo ið laboratorijos. Taip per labai trumpà laikà Veterinarijos aka-demijos darbuotojø tarpusavio santykiai visiðkai pasikeitë. Vienøbendradarbiavimas ir draugystë nutrûko, kitus suartino bendri

29

iðgyvenimai, augantis pasiprieðinimo judëjimas — buvo visokiaisbûdais gelbëjami persekiojami þmonës.

Á aktyvø pasiprieðinimà ir þydø gelbëjimà ásitraukë keli akade-mijos darbuotojai. Vienas ið jø — tuomet laborantas, vëliau ðios aka-demijos docentas Stasys Lazdauskas. Ðiø ávykiø liudininkë NatalijaLikevièienë taip apraðo Stasio Lazdausko pagalbà, gelbëjant RivàGoldðteinienæ ir jos dukrelæ:

Prieð pat þiauriausià geto ávyká “Vaikø akcijà” stovykloje buvoneramu. Prasidëjo nauja pabëgimø banga. Neseniai pabëgusiai RivaiGoldðteinienei su vaiku reikëjo skubiai surasti saugià vietà. Mergaitælaikinai atidavëme kaþkokiai moteriðkei, kuri uþ pinigus globodavoir augindavo vaikus. Ðià vietà mums nurodë kunigas. Liko motina.Kur jà paslëpti? Pasitarusios nutarëme papraðyti laboranto StasioLazdausko priimti Rivà. Stasys Lazdauskas nesvyruodamas sutikopadëti nelaimingajai moteriai. Reikëjo tik kaip nors legalizuotipabëgëlæ, nes Stasio Lazdausko artimiausias kaimynas buvo savi-saugos daliniø karininkas. Nutarëme duoti á laikraðtá skelbimà,kad Lazdauskø ðeimai reikalinga auklë. Jei kas pradës domëtis Riva,galima bus dëtis nieko neþinantiems — auklë atëjo pagal skelbimà.Riva neilgai iðbuvo Lazdauskø ðeimoje, geri þmonës surado jaisaugesnæ vietà kaime, ten ji iðvyko kartu su vaiku.

Karui pasibaigus, Riva buvo susitikusi su Stasiu Lazdausku,dþiaugësi dël savo laimingai susiklosèiusio gyvenimo, dël savokûdikio, buvo labai dëkinga Stasiui Lazauskui uþ iðgelbëtà gyvybæ.

DOMINYKAS MIÞUTAVIÈIUSSTANISLAVA MIÞUTAVIÈIENË

Miþutavièiø ðeimos iðgelbëta Dina Faktorovskienë liudija:Dominykas Miþutavièius ir jo þmona Stasë, rizikuodami gyvybe,

mane ir mano pusseseræ Sarà Vinikaitæ (vëliau Sara Barit) slapstëJonaièiø kaime Këdainiø rajone. Iki 1944 m. mes jø visai nepaþino-jome, ir vis dëlto jie neatsisakë mums padëti: jie mus iðlaikë irmaitino be jokio atlygio. Be mûsø, jie dar slapstë pabëgusius ið

30

nelaisvës rusø karius ir 2 þydus pabëgëlius ið Lenkijos MejeráRotholcà ir Chaimà Mejerovièiø. Að nuoðirdþiai dëkinga Miþutavi-èiams uþ man iðgelbëtà gyvybæ ir to nepamirðiu visà gyvenimà.

Apie Dominykà ir Stasæ Miþutavièius, jø pasiaukojimà, gelbëjantþydus, savo liudijimuose patvirtina ir Sara Vinikaitë-Barit, taip patbuvæs Lenkijos pilietis Mejeris Rotholcas (prieðkariu gyvenæs Èens-takavoje), kuriam kartu su paþástamu, taip pat pabëgëliu ið LenkijosChaimu Mejerovièiumi (prieðkariu gyvenusiu Kelcuose), pavyko pa-bëgti ið Ðiauliø geto prieð jo likvidacijà ir likusiøjø gyvø kaliniødeportacijà á koncentracijos stovyklas.

Ið Mejerio Rotholco liudijimo:Po keliø sunkiø iðmëginimø ir iðgyvenimø, kovodami dël

gyvybës, mes pavargæ ir alkani atsidûrëme Jonaièiø kaime netoliKëdainiø. Ðiame kaime mus priglaudë ir slëpë valstietis DominykasMiþutavièius. Jo ir jo þmonos Stasës dëka mes iðlikome gyvi ir pra-dëjome naujà gyvenimà.

Norëèiau pabrëþti, kad ir tais þiauriausiais laikais atsiradoþmoniø, kuriø poelgiai — kilnumo ir didvyriðkumo pavyzdys.

KAZIMIERAS PREIÐEGALAVIÈIUSJUSTINA PROÐOGALAVIÈIENË

NIKODEMAS PROÐOGALAVIÈIUS

Simonas Kaplanas kartu su kitais Kauno geto kaliniais buvovaromas á ávairius priverstinius darbus: ið pradþiø tvërë spygliuotøvielø tvorà aplink getà, vëliau statë kariná aerodromà netoli Kauno.Kadangi turëjo parûpinti getui malkø, Simonas Kaplanas susitikdavosu ûkininkais. Tada jis ir susipaþino su Preiðegalavièiø (Proðogala-vièiø) ðeima, gyvenusia sodyboje prie Nemuno netoli nuo Verðvø,uþ 3,5 kilometro nuo Kauno.

Kai Simonas papasakojo Kazimierui Preiðegalavièiui apie savoketinimus árengti bunkerá ne tik sau, bet ir kitiems þydams, Kazi-mieras pasiûlë tokià slëptuvæ árengti jo sodyboje. Simonas Kapla-nas, padedamas Kazimiero sûnø Prano ir Vinco (jiems buvo 16 ir 17

31

metø), per metus sukonstravo ir árengë bunkerá. Jis ávedë bunkeryjeelektrà, iðkasë á upës pusæ tunelá, jei netikëtai bûtø prireikæ pabëgti.

1944 m. sausá Simonui Kaplanui kilo átarimas, kad jø slëptuvëgali bûti iðaiðkinta ir sunaikinta, todël jis kartu su Fira Kupric irdar keliais þydais persikëlë gyventi á Nikodemo Proðogalavièiausnamus netoli Kauno IX forto. Po trijø savaièiø paaiðkëjo, kad infor-macija apie pavojø buvo klaidinga, todël visi gráþo atgal á slëptuvæ.

Simonas Kaplanas puikiai kalbëjo lietuviðkai ir buvo nepanaðusá þydà, todël daþnai eidavo á kaimynystëje esanèius ûkius padirbëtiar papraðyti maisto. Didelë dalis aplinkiniø gyventojø þinojo, kadjis yra þydas, bet jo neiðdavë.

Ðiame bunkeryje slapstësi apie 13 pabëgëliø ið Kauno geto, tarpkuriø — Simonas Kaplanas, Fira Kupric, Maksimas Abramovièius(Abramovas), Jevgenija Abramovièienë (Abramova), Girðas Levinasir kiti. Simonas Kaplanas ir Fira Kupric sulaukë laisvës KazimieroPreiðegalavièiaus ir Justinos Proðogalavièienës ðeimoje.

2013 m. Kazimierà Preiðegalavièiø, Justinà Proðogalavièienæ irjø sûnø Nikodemà Jad Vaðem pripaþino Pasaulio Tautø Teisuoliais.

AGOTA STONGVILIENËSTANISLOVAS STONGVILA

Telðiø rajone, Dþiuginënø kaime, prieð karà gyveno didelë Izrae-lio ir Saros Drukø ðeima. Jie turëjo tris sûnus ir keturias dukteris.Daugelá metø dirbæ þemæ 1940 m. Drukai persikëlë á Telðius, kur jøvyriausias sûnus Jakovas studijavo pasaulyje anuomet garsiojeTelðiø jeðivoje. 1941 m. birþelio 26-àjà á Telðius áþengë nacistinësVokietijos kariuomenë. Visi Telðiø þydai buvo iðvaryti ið savo namøir apgyvendinti Rainiø dvaro darþinëse, èia didþioji dalis vietiniøþydø vyrø buvo nuþudyti liepos 15 dienà. Tarp tà dienà nuþudytøjøbuvo ir Drukø ðeimos vyrai: tëvas Izraelis Drukas ir trys jo sûnûsJakovas, Josefas ir Gerðonas. Sara Drukienë su dukterimis liepospabaigoje atsidûrë Geruliø stovykloje, kur buvo ákalinta tûkstanèiaiðio regiono þydø, daugiausia moterys ir vaikai. Rugpjûèio 30 d.

32

Geruliø stovykloje buvo atrinkta 500 jaunø pajëgiø dirbti moterø,tarp jø ir Sara Drukienë su dukterimis. Jos buvo nuvarytos á Telðiøgetà ðalia Masèio. Likusios moterys su vaikais buvo suðaudytiGeruliuose 1941 m. rugpjûèio 30 d.

1941 m. gruodþio 23 d. buvo likviduotas Telðiø getas. Getolikvidacijos iðvakarëse Sara Drukienë ir jos keturios dukterys Dvora,Rachelë, Gita ir Lëja pabëgo ið geto, perëjo per uþðalusá eþerà irnuëjo á Dþiuginënus, kur tikëjosi ið savo buvusiø kaimynø sulauktipagalbos. Ið tiesø keli Dþiuginënø kaimo gyventojai buvo pasirengæpadëti maistu ir drabuþiais, bet priimti ir nuolat slapstyti bijojo.Kurá laikà Sara su dukterimis bandë gyventi miðke, bet þiema buvolabai atðiauri, ir jos vos mirtinai nesuðalo. Tuomet Sara savo duk-teris Dvorà ir Rachelæ nuvedë pas þmones, kuriais labai pasitikëjo.Merginas priëmë, bet po kurio laiko iðdavë policijai. Taip ið septyniøSaros Drukienës vaikø liko gyvos tik dvi dukterys — 19 metø Gita ir18 metø Lëja. Tomis kritinëmis aplinkybëmis Sara kreipësi á Agotàir Stanislovà Stongvilus, kuriø anksèiau artimiau nepaþinojo.

Stanislovas Stongvila nusileido, maldaujamas savo þmonosAgotos, ir priëmë þydes. Gitai ir Lëjai Drukaitëms teko slapstytisrûsyje, iðkæsti daug nepritekliø, nes Stongvilø ðeima buvo labaineturtinga, daþnai jie patys stokodavo maisto. Á pagalbà atëjo Agotosgiminaitis ir kaimynas Pranas Kazlauskas, jis daþnai atneðdavomaisto Sarai Drukienei ir jos dukterims. Nors nuolat tykojo pavojus,Sara Drukienë ir jos dukros Gita ir Lëja liko gyvos. Pas Stongvilusjos gyveno iki 1944 m. spalio. Po karo persikëlë á Telðius. SaraDrukienë mirë Telðiuose 1952 m., o jos dukterys persikëlë á Vilniø,ið ten 1967 m. emigravo á Izraelá.

Agota Stongvilienë 2006 m. pripaþinta Pasaulio Tautø Teisuole.

33

* * *

Þydø gelbëtojai prieðinosi neþmoniðkiems naciø ásakymams,dël jø bebaimio pasiaukojimo ir sumanumo pavyko iðgelbëti nevienam nekaltai persekiojamam þmogui gyvybæ.

Todël ir po daugelio metø kilnûs Teisuoliø darbai — þmonið-kumo, teisingumo ir doros pavyzdys — iðlieka svarbûs ugdant tole-rantiðkà atviros demokratinës valstybës pilietá, kuriam bûtinapaþinoti savo praeitá, skaudþias ir tragiðkas netektis, prisiminti, kadir tamsiausiais istorijos laikotarpiais egzistuoja galimybë rinktis.

Teisuoliai gelbëjo ne tik gyvybes, bet ir karo metais sutryptàþmogiðkàjá orumà. Todël posakis “Iðgelbëjæs vienà gyvybæ, iðgelbëjavisà pasaulá” yra itin prasmingas. Daugumos gelbëtojø jau nebëratarp mûsø, taèiau jø kilnius darbus prisimena iðgelbëti þmonës, jøvaikai ir anûkai.

Tekstà leidiniui rengë:

Danutë SelèinskajaValstybinio Vilniaus Gaono þydø muziejaus

Þydø gelbëjimo ir atminimo áamþinimo skyriaus vedëja

Vilnius, 2014