GIMNAZIJOS STRATEGINIS PLANAS 2016-2020 METAMS I. …įstaigų sistema, (nesuvaržytas valdymas), kūrybiniam ugdymui ir mokymui reikalinga infrastruktūra, efektyvi mokymosi visą

PRITARTA

Ukmergės rajono savivaldybės

administracijos

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos

2016 m. gegužės d.

įsakymu Nr.

PATVIRTINTA

Ukmergės r. Taujėnų gimnazijos

direktoriaus 2016 m. gegužės d.

įsakymu Nr.

UKMERGĖS R. TAUJĖNŲ GIMNAZIJOS STRATEGINIS PLANAS 2016-2020 METAMS

I. SKYRIUS

ĮVADAS

Ukmergės r. Taujėnų gimnazija yra bendrojo ugdymo įstaiga, vykdanti ikimokyklinį,

priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį bei vidurinį ugdymą. Įgyvendindama bendrojo ugdymo

programas, gimnazija kiekvienam suteikia galimybę ugdymuisi, saviraiškai ir visapusiškam

asmenybės tobulėjimui.

Gimnazijos strateginio plano paskirtis – numatyti įstaigos vystymosi perspektyvas,

efektyviai valdyti gimnazijos veiklą, telkti gimnazijos bendruomenę aktualioms problemoms

spręsti.

Strateginis planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu,

Valstybinės švietimo strategijos 2013-2022 metų nuostatomis, Ukmergės rajono savivaldybės

administracijos Švietimo ir sporto skyriaus strateginio plano rengimo rekomendacijomis,

gimnazijos nuostatais, kitais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais

patvirtintais dokumentais, teisės aktais.

Rengiant gimnazijos strateginį planą buvo laikomasi demokratiškumo, partnerystės,

bendravimo ir bendradarbiavimo principų.

Gimnazijos strateginį planą parengė 2015 m. gruodžio 28 d. gimnazijos direktoriaus

įsakymu Nr. V-174 „Dėl darbo grupės sudarymo gimnazijos strateginio plano kūrimui“ sudaryta

darbo grupė.

II. SKYRIUS

GIMNAZIJOS PRISTATYMAS

Pirmoji pradžios mokykla Taujėnuose minima jau 1781 metais. 1922 – 1937 metais

veikė Taujėnų pradinė mokykla, o nuo 1938 m. iki 1941 m. pirmojo Lietuvos prezidento A.

Smetonos vardo pradžios mokykla. 1953 metais buvusi septynmetė mokykla perorganizuojama į

vidurinę mokyklą. 1978 metais pastatomas tipinis 460 vietų priestatas. 2012 metais šalia mokyklos

įrengiama šiuolaikiška, universali, žaidimams skirta sporto aikštelė su dirbtine danga ir apšvietimu.

2014 metais vidurinė mokykla tampa gimnazija. 2015 metais gimnazijos patalpose įrengiamas ir

pradeda veikti vaikų darželis.

Taujėnų gimnazijoje yra 12 klasių komplektų: 4 pradinio ugdymo, 6 pagrindinio

ugdymo ir 2 vidurinio ugdymo. Gimnazijoje veikia 9 val. ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio

ugdymo grupės, mokosi 162 mokiniai ir 25 ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.

Gimnazijoje veikia 3 savivaldos institucijos: gimnazijos taryba, mokytojų taryba,

mokinių taryba.

2

Gimnazija turi savo atributiką: vėliavą, gimnazijos dainą, uniformą. Gimnazijos

muziejuje fiksuojami visi svarbiausieji ugdymo įstaigos veiklos momentai.

Gimnazijoje didelis dėmesys skiriamas ugdymo(si) kokybės tobulinimui, tėvų ir

socialinių partnerių įtraukimui į gimnazijos veiklas, meniniam ir sportiniam ugdymui.

III SKYRIUS

2013 – 2015 M. STRATEGINIO PLANO TIKSLO IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO

VERTINIMAS

TIKSLAS – TEIKTI KOKYBIŠKESNĮ UGDYMĄ TENKINANT ĮVAIRIŲ UGDYMO(SI)

POREIKIŲ IR GEBĖJIMŲ MOKINIŲ LŪKESČIUS

3.1. Uždavinys: Kokybiškas (tikslingas) mokytojo veiklos planavimas užtikrinant

mokinių mokymo(si) veiklos diferencijavimą.

PRIEMONĖS LAUKTI

REZULTATAI

PASIEKTŲ REZULTATŲ

ĮVERTINIMAS

Ilgalaikių planų formos

tobulinimas siekiant

planavimo efektyvumo.

Kokybiškesnės

planavimo procedūros

ir efektyvesnė veikla.

Patobulintos ilgalaikių planų formos

(patvirtinta direktoriaus 2015-06-22

įsakymu Nr. V-94).

Tikslus pamokų

planavimas ilgalaikiuose

planuose ir rezervinių

pamokų, reikalingų

ugdymo proceso

tobulinimui, numatymas.

Tikslingas ir

apgalvotas, racionalus

pamokų apskaičiavimas

kuriant dalykinius

planus.

Planuose numatytos ir žymimos pamokos,

kuriose įgyvendinamos integruojamosios

programos (Sveikatos ugdymo, Žmogaus

saugos, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką

veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos,

Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo).

Planuojamos rezervinės pamokos:

nevykstant pamokoms dėl šalčio, gripo

epidemijos ar kt. nenumatytais atvejais laiku

išeinamas dalyko kursas.

Inovatyvių mokymo(si)

metodų taikymas.

Mokytojų (apie 70%)

taikomi inovatyvūs

mokymo(si) metodai

skatins mokinių

motyvaciją ir mokinių

aktyvumą per pamokas

(75 – 80 % mok.).

„Mokytojai nuolat ieško būdų mokinių

motyvacijai stiprinti: parenkant aktyvius

mokymo metodus, pateikiant sėkmingos

veiklos, praktinių žinių pritaikymo

pavyzdžių [...] Anketose mokiniai teigia,

kad pamokos yra įdomios [...] 100%,

mokytojai pamokoje dažnai naudoja

kompiuterį ir skaitmenines programas –

87%.“

(Ataskaita dėl vidurinio ugdymo programos

įgyvendinimo kokybės Ukmergės rajono

Taujėnų vidurinėje mokykloje, 2014 m.

gegužės 28 d.)

Integruotos veiklos

organizavimas (integruotų

dalykų moduliai 9, 10 kl.,

integruota darnaus

vystymosi programa ir t.

t.).

2013-2015 m. ugdymo

planuose bus numatyti

integruoti dalykų

moduliai.

Dalykų moduliai įgyvendinami II g. – IV g.

klasėse, tačiau jie nėra integruojami.

3

Diferencijuotų klasės ir

namų darbų užduočių,

atitinkančių skirtingus

mokinių gebėjimus ir

poreikius, rengimas ir

sąlygų užduočių ir jų

atlikimo būdų

pasirinkimui sudarymas.

Visiško diferencijavimo

būdu kiekvienas

mokytojas praves po

20-30 % savo dėstomo

dalyko pamokų.

Mokiniai patirs

mokymosi sėkmę.

Mokytojai aiškinasi mokinių gebėjimus.

Skirtingų gebėjimų mokiniai gauna

skirtingas užduotis. III g. ir IV g. klasėse

diferencijuojant darbą pamokose sudaromos

sąlygos mokytis pagal skirtingo kurso

programas. Nesant galimybių sudaryti

Laikinosios grupės iš vienos klasės

mokinių, yra jungiami III g. ir IV g. klasių

mokiniai (pvz., informacinių technologijų

mokytis programavimo, elektroninės

leidybos, duomenų bazių kūrimo ir

valdymo).

Grupinio darbo

tobulinimas ir taikymas.

Į veiklą įsitrauks visi

mokiniai, mokės

pasiskirstyti

vaidmenimis grupėje.

Grupinio darbo metodą pamokose

mokytojai taiko pagal galimybes, bet jis

nėra taikomas dažnai.

Mokytojų kvalifikacijos

kėlimas (ugdymo

diferencijavimo,

individualizavimo

galimybės, inovatyvūs

mokymosi metodai).

Komandinis (seminarai

mokykloje) mokytojų

kompetencijų

tobulinimas.

Kvalifikacijos kėlimas yra aptariamas

mokytojų tarybos posėdyje, orientuotas į

mokyklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.

Siekiama komandinio kvalifikacijos kėlimo

(pvz.:. 2014 m. 14 mokytojų komanda

dalyvavo ISM mokytojų universiteto

seminare „Pokyčių valdymas“.

„Komunikacija pokyčių metu“, 2015 m. 15

mokytojų dalyvavo „Mokyklų , gavusių

mobiliosios įrangos komplektus, mokytojų

mokymuose“ ir kt.)

Gerosios patirties sklaida

(atviros pamokos,

integruotos pamokos ar kt.

veikla).

Organizuojama,

stebima ir aptariama

veikla padės tobulinti

ugdymo procesą.

Vyksta gerosios patirties sklaida ir

mokykloje, ir už jos ribų. Organizuotas

renginys, skirtas K. Donelaičio 300-osioms

gimimo metinėms ir pasidalijimas patirtimi

su rajono lituanistais seminare „Apie

Donelaitį netradiciškai“; atvira pamoka

mokyklos mokytojams ir rajono lituanistams

( Istorinės asmenybės grožinėje

literatūroje“; seminaras rajono fizikos

mokytojams „Eksperimentiniai uždaviniai.

Mobiliosios įrangos panaudojimas fizikos

pamokose“ ir kt.

3.2. Uždavinys: Vertinimo tobulinimas ugdymo procese siekiant asmeninės mokinių pažangos.

Patobulintas vertinimo

aprašas.

Pakankamai gerai

suvokta pažangos ir

pasiekimų vertinimo

paskirtis. Aiškiai

apibrėžti vertinimo

kriterijai.

Aprašas dar tobulinamas.

4

Mokiniams aiški

vertinimo sistema

(nuolatinis mokinių

supažindinimas su

kiekvienos veiklos

vertinimu).

Argumentuotas,

pagrįstas, su mokiniais

aptartas vertinimas

sudarys galimybę

patiems stebėti savo

išmokimą ir sėkmę.

Mokslo metų pradžioje mokiniai

supažindinami su vertinimo aprašu.

Pamokose ne visada sudaromos galimybės

stebėti išmokimą, įvertinti sėkmę.

Mokinio savęs

įsivertinimo forma

(savaitė, mėnuo, pusmetis)

arba mokinio asmeninės

pažangos aplankas.

Sudarytos galimybės

mokiniams patiems

siekti asmeninės

pažangos, ją vertinti ir

planuoti.

Neatlikta.

Pamokos struktūros

tobulinimas (dėmesys

pamokos pabaigai:

apibendrinimas, mokinių

pažangos vertinimas,

kiekvieno mokinio

įsivertinimas).

Tikslinga ir apgalvotai

planuojama veikla (70-

80%) racionaliai

naudojant pamokos

laiką ir mokinių veiklos

sėkmės rezultatas –

išmokimas (75-85%).

Bus tobulinama ir kitais metais.

Mokytojų kvalifikacijos

kėlimas (mokinių

pažangos ir pasiekimų

vertinimas, pamokos

struktūros tobulinimas).

Mokytojų kompetencijų

tobulinimas sąlygos

kokybiškesnį ugdymą.

Mokytojai sistemingai dalyvauja

seminaruose mokinių pažangos ir pasiekimų

vertinimo, pamokos struktūros tobulinimo

klausimais. Aktyviai dalyvavo rajoninėje

metodinėje dienoje „Mokinių mokymosi

pasiekimų gerinimas“; mokytojų komanda

kvalifikaciją tobulinimo nuotoliniuose

kursuose „Vertinimas ir įsivertinimas

pamokose“ (dalyvavo 11 mokytojų) ir

projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo

galimybių didinimas...“ seminare „Naujos

individualizavimo, diferencijavimo ir

mokinių pasiekimų vertinimo pagal lygius

idėjos viduriniame ugdyme“ (dalyvavo 7

mokytojai).

3.3. Uždavinys: Mokyklos įsivertinimo rezultatų panaudojimas ugdymo kokybės gerinimui.

Mokyklos įsivertinimo

veiklos tobulinimas

įvairinant duomenų

rinkimo procedūras ir

išvadų bei pasiūlymų

teikimas remiantis gautais

duomenimis.

Mokyklos

bendruomenės

supažindinimas su

gautų rezultatų

išvadomis ir

pasiūlymais leis į

veiklos planavimą

įtraukti bendruomenę.

Mokykla 2014 m. ir 2015 m. pasinaudojo

NMVA „Mokyklų įsivertinimo ir pažangos

anketa“, kuri padėjo nustatyti mokyklos

bendruomenės nuomonę apie mokyklos

solidarumą (santykius, savivoką, tapatybę ).

Tyrimo išvadomis pasinaudota planuojant

mokyklos veiklą.

Tikslingas mokyklos

įsivertinimo išvadų ir

mokyklos sėkmių ir

nesėkmių analizės

nustatant priežastis ir

priimant bendrus

Parengti tikslingi, realią

situaciją atitinkantys

mokyklos veiklos

planai, užtikrinantys

mokyklos pažangos

siekį.

Tyrimo išvadomis pasinaudota planuojant

mokyklos veiklą.

5

sprendimus panaudojimas

planuojant mokyklos

veiklą.

IV SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

4.1. Išorės aplinkos analizė.

4.1.1. Politiniai veiksniai.

Pokyčiams gimnazijos veikloje įtaką daro politinių procesų veiksniai, vykstantys

Lietuvoje, Europoje, pasaulyje.

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ (Lietuvos Respublikos Seimo 2012-

05-15 nutarimas Nr. XI-2015). Švietimui nurodomi svarbūs uždaviniai ir kryptys: efektyvi švietimo

įstaigų sistema, (nesuvaržytas valdymas), kūrybiniam ugdymui ir mokymui reikalinga

infrastruktūra, efektyvi mokymosi visą gyvenimą ir talentų paieškos sistema, ugdymo ir studijų

programos, jų įgyvendinimas, orientuotas į kritinio mąstymo skatinimą, emocinio ir socialinio

intelekto lavinimą, išplėtotas kokybiško ir kūrybiško ikimokyklinio ugdymo paslaugų tinklas.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2011-03-17 Nr. XI-1281

(Švietimo įstatymas, priimtas 1991-06-25 Nr.1-1489). Vykstant švietimo reformai Švietimo

įstatymas koreguotas, papildytas, pakeisti tam tikri Švietimo įstatymo straipsniai, vėliau parengta

nauja redakcija.

Valstybinė švietimo 2013 – 2022 metų strategija, parengta siekiant sutelkti švietimo

bendruomenės pastangas esminiams pokyčiams švietimo srityje, tęsia Lietuvos švietimo raidos

strateginį planavimą.

Gimnazija, planuodama strateginius tikslus ir uždavinius 2016 – 2020 metams,

atsižvelgė į šalies švietimo politikos ir LR Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo strategines

nuostatas.

Taujėnų gimnazija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko

teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės

aktais.

4.1.2. Ekonominiai - socialiniai veiksniai.

Gimnazijos veikla yra glaudžiai susijusi su šalies ekonomika. Tam tikrą gimnazijos išlaidų dalį (mokinio krepšelį) skiria valstybė, kitą dalį finansuoja steigėjas.

Sunki dalies gyventojų socialinė padėtis didina socialinius švietimo sistemos, o taip pat ir gimnazijos įsipareigojimus. Nedarniose šeimose augantys vaikai praleidžia daug nepateisinamų pamokų, todėl numatoma stiprinti šių mokinių lankomumo kontrolę.

Šiuo metu nepalanki Lietuvos demografinė padėtis daro įtaką ir Taujėnų gimnazijos mokinių skaičiaus mažėjimui.

2015 m. rugsėjo 1 d. gimnazijoje pradėjo veikti 9 valandų ikimokyklinio ugdymo grupė, todėl bendras mokinių ir vaikų skaičius gimnazijoje padidėjo. Tačiau tik mokinių skaičius, nors ir nelabai žymiai, kasmet mažėja.

Nemokamas maitinimas 2015 – 2016 m. m. buvo skirtas 103 mokiniams. 4.1.3. Technologiniai veiksniai.

Augantis visuomenės kompiuterinis raštingumas daro įtaką ir gimnazijos veiklai. Vis

daugiau įmonių ir valstybinių įstaigų kompiuterizuojasi, todėl didėja elektroninių paslaugų skaičius.

Internetas leidžia išplėsti valdymo prieinamumą, tai užtikrina geresnę informacijos

apie gimnazijos veiklas sklaidą.

IKT skatina diegti naujus mokymosi metodus, leidžia ugdymo procesą organizuoti

netradicinėse edukacinėse erdvėse, taip pat ir virtualioje erdvėje.

6

Gimnazijos darbuotojai naudojasi įvairiomis duomenų bazėmis: ŠVIS, KELTAS,

DIVEMO, VSAKIS, Mokinių registras, Pedagogų registras ir kt.

4.1.4. Edukaciniai veiksniai.

Ugdymas Lietuvos mokyklose yra kryptingai vystomas pagal ilgalaikę programą –

Valstybinę švietimo strategiją 2013-2022 metams.

Nacionalinis egzaminų centras kasmet analizuoja valstybinių brandos egzaminų ir

PUPP rezultatus. Atlieka įvairių šalies ir tarptautinių tyrimų, kuriuose dalyvauja Lietuvos mokiniai,

analizę, pateikia išvadas bei pasiūlymus.

Ukmergės rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyrius analizuoja išorės vertinimo,

standartizuotų testų, PUPP, brandos egzaminų rezultatus, teikia įvairią pagalbą rengiant mokyklų

veiklos planus.

4.2. Vidaus aplinkos analizė.

4.2.1. Žmogiškieji ištekliai.

Gimnazijai vadovauja direktorius Darius Kaplūnas ir pavaduotoja ugdymui Natalija Kriščiūnienė, kuri yra įgijusi antrą vadybinę kvalifikacinę kategoriją. Ūkinę gimnazijos veiklą organizuoja pavaduotojas ūkio reikalams Eimontas Žeruolis.

Gimnazijoje dirba 29 pedagogai. 9 pedagogai yra įgiję mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, 18 – vyr. mokytojo. Gimnazijoje dirba trys pagalbos mokiniui specialistai: bibliotekininkas, specialusis pedagogas, logopedas ir socialinis pedagogas.

Gimnazijos aptarnaujantį personalą sudaro 17 darbuotojų. Gimnazijoje veikia trys savivaldos institucijos: Gimnazijos taryba, Mokytojų taryba,

Mokinių taryba. Gimnazijos mokytojai yra įvairių rajono darbo grupių, sprendžiančių švietimo

klausimus, olimpiadų, konkursų, ST, PUPP ir brandos egzaminų vertinimo ir vykdymo komisijų nariai. Mokytojų vadovaujami ugdytiniai dalyvauja įvairiuose rajono ir šalies renginiuose, pelno apdovanojimus.

4.2.2. Institucijos valdymo struktūra.

Institucijos valdymo struktūra pateikiama Taujėnų gimnazijos strateginio plano 2016-2020 m. pirmame priede.

4.2.3. Planavimo sistema.

Gimnazijos veikla grindžiama strateginiu planu, ugdymo planu, metiniu veiklos planu, darbo tvarkos taisyklėmis, darbuotojų pareiginiais nuostatais, dalykų mokymo programomis ir kt. 4.2.4. Finansiniai ištekliai.

Gimnazijos biudžetą sudaro valstybės skiriamos lėšos MK finansuoti, savivaldybės lėšos, įstaigos gaunamos pajamos už vaikų išlaikymą ikimokyklinėje ugdymo grupėje, ilgalaikio turto nuomą.

Paramos lėšos – rėmėjų ir gyventojų pajamų mokesčio 2 proc. lėšos. Paramos lėšų per metus gaunama vidutiniškai apie 2000 Eur. Gaunamos paramos lėšos, suderinus su Gimnazijos taryba, panaudojamos gimnazijos

gabių vaikų rėmimo programai, edukacinėm erdvėm tobulinti, einamajam remontui, mokymo priemonėms pirkti ir kt.

4.2.5. Materialinė bazė.

Pagal dabartinį mokinių skaičių patalpų ir mokomųjų kabinetų gimnazijoje pakanka, užtenka tinkamo dydžio mokyklinių suolų. Gimnazija naudoja elektroninį dienyną, todėl visuose kabinetuose yra įrengtos kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos su prieiga prie interneto. Dviejuose kabinetuose įrengtos interaktyvios lentos, likusiuose kabinetuose įrengtos stacionarios

7

daugialypės terpės. Gimnazijoje veikia IT kabinetas su 12 mokinių darbo vietų ir 1 mokytojo darbo vieta,

tačiau kompiuteriai jau smarkiai nusidėvėję ir morališkai pasenę, todėl juos būtina keisti. Mokytojų darbo veiklai organizuoti yra skirtas darbo kambarys su 4 kompiuteriais,

turinčiais prieigą prie interneto. Bibliotekos patalpose įrengta skaitykla su kompiuterizuotomis darbo vietomis. Gimnazijos pastatui būtina išorės ir vidaus renovacija. Šalia gimnazijos 2013 m. įrengta žaidimų aikštelė su dirbtine danga, o 2016 m. – lauko

treniruoklių aikštelė.

V SKYRIUS

GIMNAZIJOS STIPRIŲJŲ IR SILPNŲJŲ PUSIŲ BEI GALIMYBIŲ ANALIZĖ

STIPRYBĖS SILPNYBĖS

1. Mokinių motyvacija ir pasitikėjimas.

2. Atvirumas naujovėms.

3. Mokinio ir mokytojo bendradarbiavimas.

4. Nepamokinių dienų organizavimas.

5. Labai geri atskirų dalykų valstybinių brandos

egzaminų rezultatai.

6. Sportinė bazė.

7. IKT naudojimas ugdymo procese.

8. Mokinių pasiekimai olimpiadose, varžybose,

konkursuose.

9. Ankstyvasis ikimokyklinis ugdymas.

10. Mokinių skatinimo sistema.

1. Pasirenkamųjų dalykų ir modulių įvairovė.

2. Lankomumas.

3. Ugdymo proceso diferencijavimas ir

individualizavimas.

4. Dalykų ryšiai ir integracija.

5. Popamokinės veiklos įvairovė.

6. Ne visi tėvai gali ir nori pasinaudoti

elektroninio dienyno teikiamomis

galimybėmis.

7. Netolerantiški mokinių tarpusavio santykiai.

GALIMYBĖS GRĖSMĖS

1. Aktyviau dalyvauti įvairiuose projektuose.

2. Tikslingesnis kvalifikacijos tobulinimas.

3. Gauti finansavimą naujos informacinių

technologijų kabineto įrangos įsigijimui.

4. Gimnazijos renovavimas.

5. Įvairesnės bendradarbiavimo su tėvais

formos.

1. Pagal MK finansavimo metodiką nepakanka

lėšų etatų finansavimui (psichologo, soc.

pedagogo, bibliotekos, karjeros specialisto ir

kt.)

2. Mokinių skaičiaus mažėjimas.

3. Socialinę paramą gaunančių šeimų skaičiaus

didėjimas.

VI SKYRIUS

GIMNAZIJOS VEIKLOS STRATEGIJA

6.1. Vizija.

Sėkmingas ir besišypsantis kiekvienas gimnazijos bendruomenės narys (sėkmė – tai kūrybiškumas, savo trūkumų ir privalumų žinojimas, atvirumas naujovėms ir iššūkiams; šypsena – tai sveikata, jaukumas, saugi aplinka, pasiekti rezultatai).

6.2. Misija.

Taujėnų gimnazija – tai bendrojo ugdymo mokykla, įgyvendinanti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, akredituotą vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programas, ugdanti bendrąsias ir dalykines mokinių kompetencijas.

8

6.3. Vertybės.

Gebėjimas dirbti komandoje.

Bendras sprendimų priėmimas.

Ugdymo(si) kokybė.

Geras ir garbingas elgesys.

Tvarka ir drausmė.

Bendradarbiavimas.

Jauki ir saugi aplinka.

Kūrybiškumas.

Sugebėjimas vertinti ir įsivertinti.

Tobulėjimas.

6.4. Prioritetai.

1. Ugdymo(si) kokybės tobulinimas, atsižvelgiant į mokinio gebėjimus, poreikius ir pasiekimus;

ugdymo turinio pritaikymas prie nuolat besikeičiančios visuomenės ir valstybės poreikių.

2. Tėvų ir socialinių partnerių įtraukimas į gimnazijos veiklas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

3. Erdvių kokybės gerinimas ir modernizavimas.

4. Pedagogų kvalifikacijos kėlimo užtikrinimas ir sąlygų mokytis visą gyvenimą sudarymas.

VII SKYRIUS

STRATEGINIAI TIKSLAI. TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMAS

7.1. TIKSLAS: GERINTI UGDYMO(SI) KOKYBĘ IR PAGALBĄ MOKINIUI

7.1.1. Uždavinys: Optimizuoti ugdymo turinį

PRIEMONĖS LAUKIAMI

REZULTATAI

ĮVYKDYMO

TERMINAI

ATSAKINGI

ASMENYS

LĖŠŲ

ŠALTINIS

Įvairių mokymo

metodų bei medijų

ir informacinio

raštingumo (MIR)

taikymas.

Mokinių

sudominimas.

Ne mažiau 70 %

pamokų

naudojami įvairūs

mokymo metodai

ir MIR.

2016 – 2020 m. m. Gimnazijos

vadovai, dalykų

mokytojai,

pagalbos

mokiniui

specialistai.

MK lėšos.

Individualus

mokinių

konsultavimas.

Individuali

mokinių pažanga.


vadovai, dalykų

mokytojai.

MK lėšos.

7.1.2. Uždavinys: Tikslingai stebėti ir fiksuoti kiekvieno mokinio pažangą ir pasiekimus

Aiški pažangos ir

pasiekimų

vertinimo sistema,

leidžianti įvertinti

kiekvieno mokinio

individualius

gebėjimus ir jam

pačiam įsivertinti.

Sukurta vieninga

forma.


vadovai, dalykų

mokytojai,

metodinės

grupės.

-

9

Užduočių

mokiniams

diferencijavimas.

Ugdymo procesas

optimaliai

orientuotas į

vaiką.

70 % užduočių

yra

diferencijuojamos.


vadovai, dalykų

mokytojai.

MK lėšos.

7.1.3. Uždavinys: Sudaryti sąlygas mokinių lyderystei, bendradarbiavimui

Didesnės mokinių

atsakomybės

suteikimas

pamokų, renginių

metu.

Pasitikėjimas savo

jėgomis,

savivertės

stiprėjimas.

5 – 8 klasių

mokiniai

organizuoja ne

mažiau kaip 1

bendrą renginį per

metus.

I – IV g. klasės –

ne mažiau kaip 2.

Kiekvienais mokslo

metais.

Klasių

auklėtojai.

-

Grupinio darbo

metodo taikymas

pamokose.

Mokėjimas

bendradarbiauti ir

siekti vieno tikslo.

Kiekvienas

mokytojas

grupinio darbo

metodą naudoja

ne mažiau kaip

15% dalyko

pamokų.

2016 – 2018 m. m. Dalykų

mokytojai.

-

7.1.4. Uždavinys: Užtikrinti pagalbą renkantis karjerą

Pagalba

pasirenkant

mokymosi kryptį,

atsižvelgiant į

individualias

mokinio savybes ir

pokyčius profesijų

rinkoje.

Kryptingas

mokymosi dalykų

pasirinkimas,

palengvinantis

būsimos profesinės

karjeros galimybes.

Sistemingai tiriami

mokinių profesiniai

ketinimai ir

poreikiai.

Kiekvienais

mokslo metais.

Gimnazijos

vadovai, soc.

pedagogas,

klasių auklėtojai,

ugdymo karjerai

specialistas.

MK lėšos,

paramos lėšos,

profesiniam

informavimui

skirtos lėšos.

Nuolatinis

gimnazijos

karjeros specialisto

kvalifikacijos

kėlimas.

Savalaikis naujos

informacijos

įsisavinimas ir

panaudojimas darbe.

Kiekvienais

mokslo metais.

Gimnazijos

vadovai, ugdymo

karjerai

specialistas.

MK lėšos.

10

7.2. TIKSLAS: TOBULINTI BENDRADARBIAVIMĄ SU TĖVAIS, SOCIALINIAIS

PARTNERIAIS IR ŠVIETIMO ĮSTAIGOMIS

7.2.1. Uždavinys: Skatinti įvairesnes bendradarbiavimo su tėvais formas

PRIEMONĖS LAUKIAMI

REZULTATAI

ĮVYKDYMO

TERMINAI

ATSAKINGI

ASMENYS

LĖŠŲ

POREIKIS

Tėvų įtraukimas į

gimnazijos

veiklas

(renginius,

projektus,

neformaliąją

veiklą).

Aktyvus tėvų

dalyvavimas

gimnazijos veiklose

(70 %).

Didesnis tėvų

domėjimasis

gimnazijos veikla

(tėvų susirinkimų

lankomumas ne

mažiau 80%).

Kiekvienais

mokslo metais.

Gimnazijos

vadovai, soc.

pedagogas,

klasių auklėtojai.

Gyventojų

pajamų

mokesčio 2

proc. lėšos,

projektų lėšos.

Tėvų

pedagoginis,

psichologinis ir

kt. švietimas.

Mokytojų ir tėvų

bendradarbiavimas

padeda mokinių

mokymuisi.

Ne mažiau 3

pedagoginių,

psichologinių

užsiėmimų tėvams

per metus.

Kiekvienais

mokslo metais.

Gimnazijos

vadovai, klasių

auklėtojai.

-

7.2.2. Uždavinys: Įtraukti socialinius partnerius ir švietimo įstaigas į gimnazijos veiklas.

Bendrų renginių

organizavimas.

Įvairių sričių

specialistų

pasidalinta patirtis.

Kiekvienais

mokslo metais.

Gimnazijos

vadovai.

Gyventojų

pajamų

mokesčio 2

proc. lėšos,

paramos lėšos.

Pažintiniai

seminarai,

edukacinės

išvykos.

Išaugusios mokinių

žinios apie karjeros

galimybes.

Ne mažiau 2

edukacinių išvykų

kiekvienoje klasėje.

Kiekvienais

mokslo metais.

Gimnazijos

vadovai, ugdymo

karjerai

specialistas,

klasių auklėtojai.

MK lėšos.

7.2.3. Uždavinys: Ieškoti rėmėjų.

Gimnazijos

veiklos sklaida

žiniasklaidoje,

internetinėje

erdvėje.

Augantis rėmėjų

skaičius.

Didėjantis įstaigos

patrauklumas.

Kiekvienais

mokslo metais.

Gimnazijos

vadovai, klasių

auklėtojai,

informacijos

sklaidos darbo

grupė.

Gyventojų

pajamų

mokesčio 2

proc. lėšos,

paramos lėšos.

Gimnazijos

savireklama.

Didesnės paramos

lėšos.

Kiekvienais

mokslo metais.

Gimnazijos

vadovai.

Gyventojų

pajamų

mokesčio 2

11

proc. lėšos,

paramos lėšos.

7.3. TIKSLAS: UŽTIKRINTI PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMĄ

7.3.1. Uždavinys: Skatinti tikslingesnį pedagogų kvalifikacijos tobulinimą.

PRIEMONĖS LAUKIAMI

REZULTATAI

ĮVYKDYMO

TERMINAI

ATSAKINGI

ASMENYS

LĖŠŲ

POREIKIS

Kvalifikacijos

kėlimo sąlygų

sudarymas.

Aukštesnė

pedagogų

kvalifikacija.

Nuolat tobulėjanti

ir reflektuojanti

pedagogų

bendruomenė.

Kiekvienais

mokslo metais.

Gimnazijos

vadovai.

MK lėšos.

Pedagogų

kvalifikacijos

kėlimo

perspektyvinio

plano sudarymas,

atsižvelgiant į

šiuolaikinius

švietimo

prioritetus.

Perspektyvinio

plano sudarymas ir

įgyvendinimas.


vadovai,

metodinė taryba.

MK lėšos.

7.3.2. Uždavinys: Sudaryti sąlygas siekti asmeninės ir organizacinės karjeros.

Skatinimas

dalyvauti

įvairiuose

kursuose,

seminaruose,

mokymuose.

Nuolatinis įvairių

kompetencijų

tobulinimas.

Įgytų žinių

panaudojimas

ugdymo procese.

Kiekvienais

mokslo metais.

Gimnazijos

vadovai,

pedagogai.

MK lėšos.

Dalinimasis

patirtimi (atviros

pamokos).

Galimybė atlikti

kelis pedagoginius

vaidmenis.

Kiekvienais

mokslo metais.

Gimnazijos

vadovai, dalykų

mokytojai

MK lėšos.

Skatinimo

mokytis visą

gyvenimą

sistemos

sukūrimas.

Darbo vietos

patrauklumas.


vadovai. -

12

7.4. TIKSLAS: KURTI IR GERINTI GIMNAZIJOS ERDVES

7.4.1. Uždavinys: Modernizuoti mokymo(si) erdves.

PRIEMONĖS LAUKIAMI

REZULTATAI

ĮVYKDYMO

TERMINAI

ATSAKINGI

ASMENYS

LĖŠŲ

POREIKIS

Dalyvavimas šalies

ir tarptautiniuose

projektuose,

skirtuose

modernizuoti

ugdymo įstaigas.

Saugesnė,

kokybiškesnė ir

patrauklesnė

mokymo(si)

aplinka.


vadovai.

Valstybės lėšos,

savivaldybės

lėšos, projektų

lėšos.

Sporto bazės

modernizavimas.

Aukštesni

mokinių

sportiniai.

pasiekimai.


vadovai.

Valstybės lėšos,

savivaldybės

lėšos, projektų

lėšos.

7.4.2. Uždavinys: Sukurti laisvalaikio zonas mokiniams.

Nenaudojamo

rūsio pritaikymas

sporto ir

choreografijos

reikmėms.

Turiningas

laisvalaikio

praleidimas.


vadovai.

Savivaldybės

lėšos.

IKT zonų

koridoriuose

įrengimas.

Didesnis

informacijos

pasiekiamumas.


vadovai.

Valstybės lėšos,

savivaldybės

lėšos, projektų

lėšos.

Poilsio zonų

gimnazijos

teritorijoje

įrengimas.

Sukurtos vietos

poilsiui gamtoje.


vadovai.

Savivaldybės

lėšos.

7.4.3. Uždavinys: Gerinti gimnazijos darbuotojų poilsio zonas.

Esamų poilsio

zonų pritaikymas

kokybiškesniam

poilsiui.

Jauki ir estetiška

aplinka.

Gerai pailsėję

darbuotojai.

Kokybiškesnis

darbas.


vadovai.

Savivaldybės

lėšos.

13

VIII SKYRIUS

STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMAS IR PRIEŽIŪRA

8.1. Strateginio įstaigos plano įgyvendinimo priežiūra atliekama viso proceso metu.

Strateginio planavimo darbo grupė pristato gimnazijos strateginio plano įgyvendinimo ataskaitą

gimnazijos tarybos susirinkimo metu kartą per metus. Gimnazijos bendruomenė supažindinama su

strateginių tikslų įgyvendinimu, kviečiama teikti siūlymus bei pageidavimus.

8.2. Gimnazijos direktorius ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui kontroliuoja, stebi ir

įvertina, kaip įgyvendinami strateginiai tikslai, ar priemonės tikslams pasiekti yra efektyvios.

Gimnazijos buhalterė stebi ir analizuoja, ar tinkamai ir skaidriai planuojamos ir naudojamos lėšos.

_____________________________

PRITARTA

Gimnazijos tarybos

2016 m. gegužės 18 d.

Protokoliniu nutarimu Nr. V1-3

Documents

GIMNAZIJOS STRATEGINIS PLANAS 2016-2020 METAMS I. …įstaigų sistema, (nesuvaržytas valdymas), kūrybiniam ugdymui ir mokymui reikalinga infrastruktūra, efektyvi mokymosi visą