GAMA KAMERA - VASPVT kamera 09-27(12_28).pdf · 3 I. SAMPRATA 1. Apibrėžimas Gama kamera - vienas iš pagrindinių ir dažniausiai klinikinėje praktikoje naudojamų branduolinės

1

GAMA KAMERA

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM

Medicinos technologijų skyriaus vyriausioji specialistė

Eglė Urbonavičiūtė

2011 m.

2

TURINYS

I. SAMPRATA …………...……………………………………………………….…………...3

1. Apibrėžimas ……………………………………………..…………………………………..3

2. Scintigrafinio tyrimo (gama kamera) procesas ir trukmė …………………………….…..…4

3. Scintigrafinio tyrimo (gama kamera) indikacijos ir kontraindikacijos …………….………..5

4. Scintigrafinių (gama kamera) tyrimų privalumai ir trūkumai (ribotumai) ……………..……6

5. Gama kamerų technologiniai ypatumai …......................................................………………7

II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS ……………………………………………..………………..10

1. Gama kamerų skaičius Europos ir pasaulio šalyse…………………..………..……………10

2. Gama kamerų skaičius šalių stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose..........…14

3. Gama kamerų skaičius šalių ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose.............17

III. LIETUVOS DUOMENYS…………………………………………..……….………….…20

1. Teisės aktai, apmokėjimo tvarka……………………………………………………………20

2. VASPVT 2010 m. duomenys………………………………………………………………21

2.1 Gama kamerų skaičius Lietuvoje ………………………….………………...…………21

2.2 Gama kamerų pasiskirstymas Lietuvos apskrityse …………………………………….22

2.3. Gama kamerų pasiskirstymas Lietuvos ASPĮ …………………………………………23

2.4. Gama kamerų pasiskirstymas Lietuvoje pagal technines charakteristikas.……………24

IV. LITERATŪRA …………………………………………………………………………….27

3

I. SAMPRATA

1. Apibrėžimas

Gama kamera - vienas iš pagrindinių ir dažniausiai klinikinėje praktikoje naudojamų branduolinės

medicinos vaizdinimo įrenginių 1

2. Šį prietaisą sukūrė H. Anger JAV praėjusio amžiaus 6-jame

dešimtmetyje, todėl gama kamera dar vadinama Angerio (pagal išradėjo pavardę) arba scintiliacine

kamera 3

4

5

6. Šis prietaisas skirtas tyrimo metu naudojamų radioaktyvių medžiagų (radionuklidų)

koncentracijai ir pasiskirstymui nustatyti 7 8 9.

Gama kamera atliekami tyrimai dažnai vadinami scintigrafijomis, jų metu naudojami santykinai

maži radioaktyvių medžiagų kiekiai, siekiant įvertinti tiriamų vidaus organų, audinių ar kūno dalių

funkciją 7 8

3. Europoje (2007 m. duomenimis), maždaug 95 proc. branduolinių medicinos tyrimų

atlikta, naudojant gama kameras (konvencinę-plokštuminę ar SPECT) 10

.

Scintigrafinio (gama kamera) tyrimo esmė. Branduolinio medicinos tyrimo metu naudojama

radioaktyvi medžiaga (radionuklidas), kuri tiriamajam yra suleidžiama į veną, duodama nuryti ar

įkvėpti. Šis radionuklidas per tam tikrą laiką susikaupia tiriamame organe ar kūno dalyje ir skleidžia

nedidelį energijos kiekį kaip gama spindulius. Gama kamera aptinka šios energijos srautus ir

1 Khalil M. M. (ed.). Basic Sciences of Nuclear Medicine. Springer-Verlag Berlin Heidelberg, 2011. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=GrYH6zb7xzkC&pg=PA156&lpg=PA156&dq=gamma+camera+trend&source=bl&ots=oOfYrwreEM&sig=Het

Gzf_N5XbeuXsIn4gMRyEGnTI&hl=lt#v=onepage&q=gamma%20camera%20trend&f=false 2 Sharp P. F., K. A. Goatman. Nuclear Medicine Imaging. Sharp P. F., Gemmell H. G., Murray A. D. Practical nuclear medicine. Springer-Verlag

Berlin Heidelberg , 2005. Prieiga internetu: http://books.google.lt/books?id=wb21bYt-

tQIC&pg=PA1&dq=gamma+camera+trend&source=gbs_toc_r&cad=4#v=onepage&q=gamma%20camera%20trend&f=false 3 Heller G. V., Mann A., Hendel R. C., Hendel R. Nuclear Cardiology – Technical Applications. The McGraw-Hill Companies, Inc., 2009, 3 p.

Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=XJ5IXz2Lk90C&pg=PA24&lpg=PA24&dq=scintillation+camera+utility+recommendations&source=bl&ots=G8

iR60fcp_&sig=pRJfsm6bNV8QGQRbxFjGSvcTopk&hl=lt#v=onepage&q&f=false 4 Wernick M. N., Aarsvold J. N. Emission tomography– the fundamentals of PET and SPECT. Elsevier Academic Press, USA, 2004, 15, 28 p.

Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=R5slur_hdfEC&pg=PA330&lpg=PA330&dq=scintillation+camera+utility+recommendations&source=bl&ots=z

W5qbKK2J5&sig=Ymp8HYj_4tqt-9S4TFaucDwllPw&hl=lt#v=onepage&q&f=false 5 Feld M.,de Roo M. History of nuclear medicine in Europe. Germany, 2003. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=MumQU40Pe04C&pg=PA126&lpg=PA126&dq=gamma+camera+Europe&source=bl&ots=ER6zQnBxZf&sig=

DahKPmlOk9NljU8lPfwz9_F1Y3Q&hl=lt#v=onepage&q=gamma%20camera%20Europe&f=false 6 Dilulio R. Getting the full Picture: with the help of the gamma kamera, experts bedieve that nuclear medicine is on the verge of a revolution.

Medical Imaging – May 2006. Prieiga internetu: http://www.imagingeconomics.com/issues/articles/MI_2006-05_07.asp 7 Bombardieri E, Buscombe J., Lucignani G., Schober O. Advances in clinical oncology. Diagnosis and therapy. UK, 2007.

8 Walker J. M, Margouleff D. A clinical manual of nuclear medicine. USA, 1984.

9 J. T. Bushberg, J. A. Seibert, E. M. Leidholdt, Jr., J. M. Boone. The essential physics of medical imaging. 2nd edition, 2002.

10 Hutton B. F., Beekman F. J. SPECT and SPECT/CT. 40-54 p. Weissleder R., Ross B. D., Rehemtulla A., Gambhir S. Molecular imaging –

principles and practice. People„s Medical Publishing House - USA, 2010. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=Q4USPF4Lm08C&pg=PA90&lpg=PA90&dq=Anger+camera+unit+number&source=bl&ots=tsZb6_cq9v&sig=

E0d6jVppNzNOwXBU6il9vGhmooM&hl=lt#v=onepage&q=Anger%20camera%20unit%20number&f=false

http://books.google.lt/books?id=GrYH6zb7xzkC&pg=PA156&lpg=PA156&dq=gamma+camera+trend&source=bl&ots=oOfYrwreEM&sig=HetGzf_N5XbeuXsIn4gMRyEGnTI&hl=lt#v=onepage&q=gamma%20camera%20trend&f=false


http://books.google.lt/books?id=wb21bYt-tQIC&pg=PA1&dq=gamma+camera+trend&source=gbs_toc_r&cad=4#v=onepage&q=gamma%20camera%20trend&f=false


http://books.google.lt/books?id=XJ5IXz2Lk90C&pg=PA24&lpg=PA24&dq=scintillation+camera+utility+recommendations&source=bl&ots=G8iR60fcp_&sig=pRJfsm6bNV8QGQRbxFjGSvcTopk&hl=lt#v=onepage&q&f=false


http://books.google.lt/books?id=R5slur_hdfEC&pg=PA330&lpg=PA330&dq=scintillation+camera+utility+recommendations&source=bl&ots=zW5qbKK2J5&sig=Ymp8HYj_4tqt-9S4TFaucDwllPw&hl=lt#v=onepage&q&f=false


http://books.google.lt/books?id=MumQU40Pe04C&pg=PA126&lpg=PA126&dq=gamma+camera+Europe&source=bl&ots=ER6zQnBxZf&sig=DahKPmlOk9NljU8lPfwz9_F1Y3Q&hl=lt#v=onepage&q=gamma%20camera%20Europe&f=false


http://www.imagingeconomics.com/issues/articles/MI_2006-05_07.asp

http://books.google.lt/books?id=Q4USPF4Lm08C&pg=PA90&lpg=PA90&dq=Anger+camera+unit+number&source=bl&ots=tsZb6_cq9v&sig=E0d6jVppNzNOwXBU6il9vGhmooM&hl=lt#v=onepage&q=Anger%20camera%20unit%20number&f=false


4

kompiuteryje sukuria tiriamo objekto (organo, audinio) struktūros ir funkcijos, medžiagų apykaitos

vaizdus 11

2 3 12

.

Scintigrafinius tyrimus galima skirstyti į statinius ir dinaminius. Pirmuoju atveju, matoma, kaip tam

tikru laiko momentu radionuklidas yra pasiskirstęs tiriamame organe ar kūno dalyje 13

. Antruoju atveju,

vaizdinimas atliekamas keliais etapais tam tikrais laiko intervalais ir matoma, kaip keitėsi radionuklido

pasiskirstymas tiriamame organe ar kūno dalyje skirtingais laiko momentais 13

.

Įprasto rentgeno tyrimo metu, tiriamojo objekto vaizdas gaunamas, kai rentgeno spinduliai iš

išorinio šaltinio prasiskverbia per kūną. Priešingai vyksta branduolinio tyrimo metu, nes radioaktyvias

daleles išspinduliuoja pats organizmas 11

12

14

.

Gama kameros struktūra. Gama kamerą sudaro detektorius, dažniausiai 26–60 cm skersmens NaI

(TI) scintiliacinis kristalas, į kurį pro kolimatoriaus angeles prasiskverbia gama spinduliai. Gama

spindulių energija paverčiama į šviesos impulsus, kurie patenka į fotodaugintuvus ir paverčiami

elektros impulsais. Signalai perduodami į elektroninį bloką, kuris suformuoja radionuklido pasiskirsty-

mo tiriamoje srityje vaizdą. Kompiuteryje analizuojama gauta informaciją ir perduodama į monitorių 4

12 15 16.

2. Scintigrafinio tyrimo (gama kamera) procesas ir trukmė

Branduolinės medicinos tyrimai gali būti atliekami tiek ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros

įstaigose (toliau – ASPĮ), tiek ir stacionarių ASPĮ pacientams 11

.

Pasiruošimas tyrimui. Prieš atliekant tyrimą, moterys, kurios laukiasi (nėščios) ir maitinančios

krūtimi, turėtų apie tai informuoti gydytoją. Tyrimo (skenavimo, vaizdinimo) metu gama kamera gali

labai priartėti prie kūno. Tai būtina, norint gauti geriausios kokybės vaizdus. Todėl jei pacientui

būdinga uždarų patalpų baimė (klaustrofobiją), apie tai reikėtų pranešti gydytojui prieš tyrimą. Taip pat

paciento gali būti paprašyta nusiimti metalinius papuošalus ar aksesuarus (pvz., diržą ir pan.) 17

.

11 General Nuclear Medicine. Radiology info. Prieiga internetu: http://www.radiologyinfo.org/en/info.cfm?pg=gennuclear

12 Khalil M. M. (ed.). Basic Sciences of Nuclear Medicine. Springer-Verlag Berlin Heidelberg, 2011. Prieiga internetu:


Gzf_N5XbeuXsIn4gMRyEGnTI&hl=lt#v=onepage&q=gamma%20camera%20trend&f=false 13

Schiepers C. Diagnostic nuclear medicine. Birkhäuser, 2006. Prieiga internetu: http://books.google.lt/books?id=4I-

uFgFp2ywC&pg=PA1&dq=gamma+camera+trend&source=gbs_toc_r&cad=4#v=onepage&q=gamma%20camera%20trend&f=true 14

Bushberg J. T., Seibert J. A., Leidholdt E. M., Boone Jr., J. M. The essential physics of medical imaging. Second edition, 2002. 15

Walker J. M,, Margouleff D. A clinical manual of nuclear medicine. USA, 1984. 16

Sharp P. F., K. A. Goatman. Nuclear Medicine Imaging. Sharp P. F., Gemmell H. G., Murray A. D. Practical nuclear medicine. Springer-Verlag

Berlin Heidelberg 2005. Prieiga internetu: http://books.google.lt/books?id=wb21bYt-

tQIC&pg=PA1&dq=gamma+camera+trend&source=gbs_toc_r&cad=4#v=onepage&q=gamma%20camera%20trend&f=false 17

General Nuclear Medicine. Radiology info. Prieiga internetu: http://www.radiologyinfo.org/en/info.cfm?pg=gennuclear

http://www.radiologyinfo.org/en/info.cfm?pg=gennuclear



http://www.google.lt/search?tbo=p&tbm=bks&q=inauthor:%22Christiaan+Schiepers%22

http://books.google.lt/books?id=4I-uFgFp2ywC&pg=PA1&dq=gamma+camera+trend&source=gbs_toc_r&cad=4#v=onepage&q=gamma%20camera%20trend&f=true





5

Priklausomai nuo tyrimo pobūdžio, pacientui suleidžiama į veną radioaktyvioji medžiaga,

duodama jos nuryti ar įkvėpti. Radioaktyvioji medžiaga per kelias sekundes ar kelias dienas pasiekia

tiriamą organą ar kūno dalį ir jame kaupiasi. Todėl tyrimas (skenavimas) gali būti atliktas iškart, po

kelių valandų ar net po kelių dienų po to, kai radioaktyvioji medžiaga pateko į kūną. 18

.

Tyrimo (skenavimo) procesas. Atėjus tyrimo (skenavimo) laikui, gama kamera atliekamas

tiriamo organo (kūno dalies) vaizdinimas. Gama kamera gali suktis, t.y., judėti aplink pacientą arba

būti stabili vienoje pozicijoje ir paciento paprašoma pakeisti kūno padėtį. Tuo metu, kai gama kamera

atlieka vaizdinimą, pacientas turi nejudėti 18

.

Tyrimo trukmė. Branduolinio medicinos tyrimo trukmė labai varijuoja, priklausomai nuo tyrimo

pobūdžio. Tyrimas (skenavimas) gali būti pradėtas vaizdinti iš karto, kai pradeda veikti radioaktyvioji

medžiaga. Dažnai šis procesas pradedamas po kelių valandų ar net dienų nuo radionuklido patekimo į

organizmą 19

. Faktinis (tikrasis) tyrimo (t.y., skenavimo) laikas gali trukti nuo 20 min. iki kelių

valandų ir gali būti vykdomi keletą dienų 18

20

21

. Pavyzdžiui, krūties tyrimas (skenavimas) atliekamas

per vidutiniškai 20-40 min. 22

23

.

3. Scintigrafinio tyrimo (gama kamera) indikacijos ir kontraindikacijos

Tyrimai ir indikacijos. Branduolinės medicinos metodai taikomi įvairioms ligoms (sutrikimams)

diagnozuoti 24

. Mokslinės literatūros šaltiniuose nurodoma, kad dažniausiai gama kameromis daromi

18 General Nuclear Medicine. Radiology info. Prieiga internetu: http://www.radiologyinfo.org/en/info.cfm?pg=gennuclear

19 Wernick M. N., Aarsvold J. N. Emission tomography– the fundamentals of PET and SPECT. Elsevier Academic Press, USA, 2004. Prieiga

internetu:

http://books.google.lt/books?id=R5slur_hdfEC&pg=PA330&lpg=PA330&dq=scintillation+camera+utility+recommendations&source=bl&ots=z

W5qbKK2J5&sig=Ymp8HYj_4tqt-9S4TFaucDwllPw&hl=lt#v=onepage&q&f=false 20

Aventyn and Adolesco team on Cardiac Gamma Camera. Imaging economics, March 11, 2008. Prieiga internetu:

http://www.imagingeconomics.com/advisor/2008-03-11_04.asp 21

Heller G. V., Mann A., Hendel R. C., Hendel R. Nuclear Cardiology – Technical Applications. The McGraw-Hill Companies, Inc., 2009, 3 p.

Prieiga internetu:


iR60fcp_&sig=pRJfsm6bNV8QGQRbxFjGSvcTopk&hl=lt#v=onepage&q&f=false 22

Dilulio R. Getting the full Picture: with the help of the gamma kamera, experts bedieve that nuclear medicine is on the verge of a revolution.

Medical Imaging – May 2006. Prieiga internetu: http://www.imagingeconomics.com/issues/articles/MI_2006-05_07.asp 23

Mayo Researchers Develop Tool to Spot Small Berast Tumors. Medical Imaging – April 2007. Prieiga internetu:

http://www.imagingeconomics.com/issues/articles/MI_2007-04_05.asp 24

Khalil M. M. (ed.). Basic Sciences of Nuclear Medicine. Springer-Verlag Berlin Heidelberg, 2011. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=GrYH6zb7xzkC&pg=PA156&lpg=PA156&dq=gamma+camera+trend&source=bl&ots=oOfYrwr

eEM&sig=HetGzf_N5XbeuXsIn4gMRyEGnTI&hl=lt#v=onepage&q=gamma%20camera%20trend&f=false




http://www.imagingeconomics.com/advisor/2008-03-11_04.asp







6

šie scintigrafiniai tyrimai: viso kūno, kaulų (skeleto), skydliaukės, prieskydinių liaukų, inkstų, plaučių,

blužnies, tulžies, kepenų, kasos, dvylikapirštės žarnos, krūties, širdies, galvos smegenų 25

26

27

28

29

.

Tyrimai, naudojant gama kamerą, gali būti atliekami, kai reikia diagnozuoti pirminius įvairios

lokalizacijos piktybinius navikus ar jų metastazes, įvairius kraujotakos, organų funkcijos, metabolinius,

neurologinius sutrikimus, infekcijas ar stebėti bei įvertinti ligų (sutrikimų) gydymo eigą ir efektyvumą

25-29 .

Kontraindikacijos. Moterys, kurios laukiasi (nėščios) ar maitinančios krūtimi, taip pat pacientai,

kuriems būdinga uždarų patalpų baimė (klaustrofobiją) apie tai turėtų informuoti gydytoją prieš

atliekant tyrimą 30

.

4. Scintigrafinių (gama kamera) tyrimų privalumai ir trūkumai (ribotumai)

Branduolinės medicinos tyrimai susiję, net tik su nauda, bet ir galima rizika 30

.

Nauda (privalumai). Daugelio ligų (sutrikimų) atveju, scintigrafiniai (gama kamera) tyrimai

suteikia svarbią (esminę) informaciją, būtiną diagnozei nustatyti ar gydymui paskirti. Šie tyrimai

leidžia identifikuoti ligas jų ankstyvosiose stadijose, dažnai anksčiau nei pasireiškia simptomai ar

aptinkama kitais diagnostiniais tyrimais (testais) 30 31

. Tyrimas informatyvus, nes galima įvertinti ne tik

anatominius sutrikimus, bet ir kokybiškai nustatyti įvairių organų funkcijos, medžiagų apykaitos,

struktūros pakitimus 31

;

Pacientams prieš tyrimą nereikia ypatingo pasiruošimo 31

. Tai paprastas, fiziologiškas, neinvazinis,

neskausmingas ir nesukeliantis nemalonių pojūčių tyrimo metodas (išskyrus naudojamas intravenines

radionuklido injekcijas) 30 32

.

25 Walker J. M., Margouleff D. A clinical manual of nuclear medicine. USA, 1984.

26 Costs for diagnostic imaging capital expenditures. Final report. 2010, July. Applied economics. Prepared for Australian government,

Department of health and ageing. 27

Kuwabara Y, Koizumi K, Ushhijima Y, Kinuya S, Kinomura S, Suga K, Takoka H, Takeda T, Toyama H, Arao Y, Nishiyama Y, Murakami K,

Morita K. Nuclear medicine practice in Japan: a report of the sixth nationwide survey in 2007. Ann Nucl Med. 2009 Feb;23(2):209-15. 28

Stamm-Meyer A, Nosike D, Schnell-Inderst P, Hacker M, Hahn K, Brix G. Diagnostic nuclear medicine procedures in Germany between 1996

and 2002: application frequencies and collective effective doses. Nuklearmedizin. 2006;45(1):1-9. 29

ACR-SPR Practice gudeline for the performance of tumor scintigraph (with gamma kameras). The American College of Radiology. Revised

2010 (Resolution 28). Prieiga internetu:

http://www.acr.org/SecondaryMainMenuCategories/quality_safety/guidelines/nuc_med/tumor_scintigraphy.aspx 30

General Nuclear Medicine. Radiology info. Prieiga internetu: http://www.radiologyinfo.org/en/info.cfm?pg=gennuclear 31

Bushberg J. T., Seibert J. A., Leidholdt E. M., Boone Jr., J. M. The essential physics of medical imaging. Second edition, 2002. 32



Gzf_N5XbeuXsIn4gMRyEGnTI&hl=lt#v=onepage&q=gamma%20camera%20trend&f=false

http://www.acr.org/SecondaryMainMenuCategories/quality_safety/guidelines/nuc_med/tumor_scintigraphy.aspx




7

Rizika. Scintigrafinio (gama kamera) tyrimo metu diagnostiniais tikslais naudojamas nedidelis

kiekis radioaktyvių medžiagų 33

34

. Radiacinės žalos rizika yra, tačiau labai maža, palyginus su

potencialia (tikėtina) nauda. Šie tyrimai atliekami daugiau nei 5 dešimtmečius, ir kol kas nežinomas

ilgalaikis neigiamas (šalutinis) jų metu naudojamos radiacinės medžiagos poveikis. Gali būti alerginių

reakcijų dėl radioaktyviųjų medžiagų patekimo į organizmą, bet jos labai retos ir nežymios (injekcijos

vietoje gali atsirasti lengvas skausmas, paraudimas) 34

.

Trūkumai (ribotumai). Scintigrafiniai (gama kamera) tyrimai gali trukti nemažai laiko,- nuo

kelių valandų iki kelių dienų, kol radionuklidas susikaupia atitinkamoje kūno dalyje, audinyje ar

organe, o tiriamo objekto vaizdinimo (skenavimo) procesas gali trukti iki kelių valandų 34

. Gautuose

vaizduose tiriamų struktūrų raiška ne visuomet prilygsta kitoms vaizdinimo priemonėmis, (pvz., MRT,

KT), gaunami tiriamų organų (kūno dalių) sumažinti vaizdai, todėl ją sudėtingiau analizuoti ar įvertinti

organo padėtį pagal kaulinius orientyrus 34

35

36

37

.

5. Gama kamerų technologiniai ypatumai

Gama kameros gali skirtis įvairiais techniniais aspektais. Viena iš pagrindinių gama kameros

galimybes nusakančių charakteristikų yra detektorių skaičius. Gama kameros detektorius (angl. head)

– tai struktūrinė dalis, kuri aptinka gama spindulius, sklindančius iš tiriamo organo, audinio ar kūno

dalies.

Šiuolaikinės gama kameros gali turėti 1-3 38

39

40

ar 4 detektorius 39

. Dauguma gama kamerų

sistemų turi 2-3 detektorius 34 41

42

43

. Didesnis detektorių skaičius siejamas su didesniu diagnostiniu

33 Sharp P. F., K. A. Goatman. Nuclear Medicine Imaging. Sharp P. F., Gemmell H. G., Murray A. D. Practical nuclear medicine. Springer-Verlag

Berlin Heidelberg 2005. Prieiga internetu: http://books.google.lt/books?id=wb21bYt-



Bombardieri E., Buscombe J., Lucignani G., Schober O. Advances in clinical oncology. Diagnosis and therapy. UK, 2007. 36

Skausminas K., Kaškelytė D., Keleras E., Čikotas P., Radžiūnas A., J. Šidiškis, Deltuva V. P., Tamašauskas A. Centrinės nervų sistemos navikų

vaizdinimas. Mokomoji knyga. Kaunas, 2008. 37

Walker J. M., Margouleff D. A clinical manual of nuclear medicine. USA, 1984. 38

The gamma camera. The Royal College of Radiologists. Prieiga internetu: http://www.goingfora.com/text/radiology/nuclear_equipment.asp 39

Hutton B. F., Beekman F. J. SPECT and SPECT/CT. 40-54 p. Weissleder R., Ross B. D., Rehemtulla A., Gambhir S. Molecular imaging –



E0d6jVppNzNOwXBU6il9vGhmooM&hl=lt#v=onepage&q=Anger%20camera%20unit%20number&f=false 40


Prieiga internetu:


iR60fcp_&sig=pRJfsm6bNV8QGQRbxFjGSvcTopk&hl=lt#v=onepage&q&f=false




http://www.goingfora.com/text/radiology/nuclear_equipment.asp





8

jautrumu, tyrimo efektyvumu, spartesniu vaizdinimu (skenavimu) ir galimybėmis ištirti didesnį

pacientų skaičių 41

44

.

Vieno fotono emisijos tomografai (SPECT). Kai kurios kameros gali suktis (rotuoti) aplink

paciento kūną, jos vadinamos vieno fotono emisijos tomografu (angl. single photon emission

tomography, toliau - SPECT) 42-45

46

47

48

49

. SPECT technologija naudojama nuo 1960-1970 m., tačiau

pastaraisiais metais labai padidėjo šių technologijų poreikis klinikinėje praktikoje. Šiuolaikinės gama

kameros dažniausiai turi ir SPECT galimybę (funkciją) 42

.

Gama kameros, neturinčios SPECT galimybės, kuria plokštuminius (2-D) vaizdus, t.y., tiriamas

kūno dalis, organus, kurie turi trimates (3-D) charakteristikas, vaizduoja dviejų dimensijų erdvėje, todėl

netenkama išsamesnės diagnostinės informacijos 41

42

50

51

52

. Palyginus su plokštumine (nerotuojančia)

gama kamera, SPECT atlieka daugiau tiriamo objekto vaizdų, įvairiomis kryptimis ir 3-D formatu 41

42

53. SPECT technologija laikoma esmine, tiriant galvos smegenis ir širdies veiklą

42

48 54. Tačiau yra

tyrimų, kur pakanka plokštuminės (konvencinės) gama kameros, pvz., kaulų (skeleto) tyrimas 48

.

41 Von Schulthess G. K. Molecular anatomic imaging– PET-CT and SPECT-CT integrated modality imaging. 2

nd edition. Lippincott Williams

&Wilkins, USA, 2007. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=dbm3jZ9LhggC&pg=PA596&lpg=PA596&dq=scintillation+camera+utility+recommendations&source=bl&ots=

Uur3Ytuy-S&sig=ErNwA0CzrRIDcO21W7vHK4-7Ct0&hl=lt#v=onepage&q&f=false 42

Gemmel H.G., Staff R. T. Single Photon Emission Computed Tomography (SPECT). Sharp P. F., Gemmell H. G., Murray A. D. Practical

nuclear medicine. Springer-Verlag Berlin Heidelberg 2005. Prieiga internetu: http://books.google.lt/books?id=wb21bYt-


Fidler V. Current trends in nuclear instrumentation in diagnostic nuclear medicine. Radiol Oncol 2000; 34(4);381-5. Prieiga internetu:

http://www.medicimaging.com/files/Nuclear%20Instrumentation%20in%20Diagnostic%20NM.pdf 44

Smith M. A., Merrick M. V., Storjohann V. F., Wong A. J. A transportable gamma camera service: initial technical results. British Journal of

Radiology (1981) 54, 808-812. 45


Halama J. R. QC protocols gamma camera & SPECT systems. Prieiga internetu: http://www.aapm.org/meetings/amos2/pdf/35-9798-70158-

156.pdf 47

The gamma camera. The Royal College of Radiologists. Prieiga internetu: http://www.goingfora.com/text/radiology/nuclear_equipment.asp 48






Prieiga internetu:


iR60fcp_&sig=pRJfsm6bNV8QGQRbxFjGSvcTopk&hl=lt#v=onepage&q&f=false 50

Bombardieri E., Buscombe J., Lucignani G., Schober O. Advances in clinical oncology. Diagnosis and therapy. UK, 2007. 51

Skausminas K., Kaškelytė D., Keleras E., Čikotas P., Radžiūnas A., Šidiškis J., Deltuva V. P., Tamašauskas A. Centrinės nervų sistemos navikų

vaizdinimas. Mokomoji knyga. Kaunas, 2008. 52

Walker J. M., Margouleff D. A clinical manual of nuclear medicine. USA, 1984. 53

DePuey E. G., Garcia E. V., Berm D. S. Cardiac SPECT imaging. 2nd edition. Lippincott Williams &Wilkins, USA, 2001. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=CqQgnHrDxrUC&pg=PA81&lpg=PA81&dq=scintillation+camera+utility+recommendations&source=bl&ots=a

1cz1K9okg&sig=QgHGC-rGtCNM_c95g74n7TkZj8M&hl=lt#v=onepage&q&f=false 54

Technical and Historical Perspectives of Remote Sensing. Prieiga internetu: http://rst.gsfc.nasa.gov/Intro/Part2_26d.html

http://books.google.lt/books?id=dbm3jZ9LhggC&pg=PA596&lpg=PA596&dq=scintillation+camera+utility+recommendations&source=bl&ots=Uur3Ytuy-S&sig=ErNwA0CzrRIDcO21W7vHK4-7Ct0&hl=lt#v=onepage&q&f=false




http://www.medicimaging.com/files/Nuclear%20Instrumentation%20in%20Diagnostic%20NM.pdf


http://www.aapm.org/meetings/amos2/pdf/35-9798-70158-156.pdf







http://books.google.lt/books?id=CqQgnHrDxrUC&pg=PA81&lpg=PA81&dq=scintillation+camera+utility+recommendations&source=bl&ots=a1cz1K9okg&sig=QgHGC-rGtCNM_c95g74n7TkZj8M&hl=lt#v=onepage&q&f=false


http://rst.gsfc.nasa.gov/Intro/Part2_26d.html

9

Vieno detektoriaus rotuojančios (angl. single-head rotating) gama kamerų sistemos yra

naudojamos įprastiems scintigrafiniams tyrimams jau daugelį metų, bet šiuo metu klinikinėje praktikoje

pastebima tendencija jas keisti dviejų detektorių sistemomis (angl. dual-head systems) 55

.

Dviejų ir trijų detektorių rotuojančios gama kamerų sistemos pasižymi didesniu diagnostiniu

jautrumu, geresne vaizdo kokybe, trumpesniu tyrimo (vaizdinimo) laiku ir potencialu ištirti didesnį

pacientų skaičių 55

56

. Dviejų detektorių sistemos, palyginus su vieno detektoriaus sistemomis, yra apie

50% brangesnės, tačiau laikomos ekonomiškai rentabilesnėmis, nes jų kainos ir efektyvumo santykis

yra geresnis 55

.

Specializuotos gama kameros. Gama kameros gali būti skirtos viso kūno tyrimams arba

specializuotos (angl. organ-specific), pvz., širdies, centrinės nervų sistemos ar krūties

(scintimamografijos) tyrimams atlikti 57 58 59

. Specializuotos gama kamerų sistemos pasižymi geresne

vaizdo kokybe ir diagnostiniu jautrumu, palyginus su konvencinėmis (tradicinėmis) gama kameromis.

Pvz., širdies tyrimams skirtos gama kameros leidžia sumažinti tyrimo (vaizdinimo) trukmę 56

57

.

SPECT/CT. Gama kameros gali būti sujungtos su kitomis technologijomis, pvz., kompiuteriniu

tomografu (angl. CT, toliau - KT). Tokios sistemos (SPECT/CT) rodo ne tik molekulinius/funkcinius

vaizdus (gaunamus SPECT), bet ir struktūrinius/anatominius (gaunamus KT). Šios kompleksinės (angl.

multimodal) technologijos, galinčios atlikti vienu metu SPECT ir KT klinikinėje praktikoje vis dažniau

naudojamos, nes suteikia didesnes diagnostikos galimybes bei tikslumą, padeda koordinuoti paciento

gydymo procesą 57

58

60

61

62

. Tai padidina diagnostinę vertę, palyginus su šių metodų taikymu

atskirai58

.

55 Gemmel H.G., Staff R. T. Single Photon Emission Computed Tomography (SPECT). Sharp P. F., Gemmell H. G., Murray A. D. Practical

nuclear medicine. Springer-Verlag Berlin Heidelberg 2005. Prieiga internetu: http://books.google.lt/books?id=wb21bYt-


Fidler V. Current trends in nuclear instrumentation in diagnostic nuclear medicine. Radiol Oncol 2000; 34(4);381-5. Prieiga internetu:

http://www.medicimaging.com/files/Nuclear%20Instrumentation%20in%20Diagnostic%20NM.pdf 57



Gzf_N5XbeuXsIn4gMRyEGnTI&hl=lt#v=onepage&q=gamma%20camera%20trend&f=false 58





DePuey E. G., Garcia E. V., Berm D. S. Cardiac SPECT imaging. 2nd edition. Lippincott Williams &Wilkins, USA, 2001. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=CqQgnHrDxrUC&pg=PA81&lpg=PA81&dq=scintillation+camera+utility+recommendations&source=bl&ots=a

1cz1K9okg&sig=QgHGC-rGtCNM_c95g74n7TkZj8M&hl=lt#v=onepage&q&f=false 60

Technical and Historical Perspectives of Remote Sensing. Prieiga internetu: http://rst.gsfc.nasa.gov/Intro/Part2_26d.html 61

Schiepers C. Diagnostic nuclear medicine. Birkhäuser, 2006. Prieiga internetu: http://books.google.lt/books?id=4I-

uFgFp2ywC&pg=PA1&dq=gamma+camera+trend&source=gbs_toc_r&cad=4#v=onepage&q=gamma%20camera%20trend&f=true 62

General Nuclear Medicine. Radiology info. Prieiga internetu: http://www.radiologyinfo.org/en/info.cfm?pg=gennuclear















10

II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS

1. Gama kamerų skaičius Europos ir pasaulio šalyse

Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) 2010 m. atlikto tyrimo „Baseline Country

Survey on Medical Devices“ duomenimis, didžiausias gama kamerų ir gyventojų skaičiaus santykis yra

Monake (30,6/ mln. gyventojų, toliau – gyv.), Belgijoje (26,9/ mln. gyv.), Liuksemburge (18,7/ mln.

gyv.) ir Kanadoje (18,1/ mln. gyv.) (žr. 1 pav.). Lietuvoje, PSO (2010 m.) duomenimis, milijonui

gyventojų tenka 2,4 gama kameros. Tai šiek tiek daugiau nei Latvijoje (2,2/ mln. gyv.) ar Estijoje (2,2/

mln. gyv.). Panašus rodiklis yra Baltarusijoje (2,5/ mln. gyv.) ir Lenkijoje (2,8/ mln. gyv.).

1 pav. Gama kamerų arba branduolinės medicinos prietaisų skaičius (milijonui gyventojų) kai

kuriose Europos ir pasaulio šalyse

Šaltinis: Baseline Country Survey on Medical Devices 2010. WHO, 2011.

Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organization for

Economic Co-Operation and Development, toliau – EBPO) duomenimis, per pastaruosius penkerius

metus gama kamerų skaičius daugelyje šalių išliko stabilus (pvz., Estijoje, Islandijoje, Šveicarijoje)

0 5 10 15 20 25 30 35

San Marinas

Serbija

Bosnija ir Hercegovina

Moldovos Respublika

Rumunija

Juodkalnija

Latvija

Estija

Lietuva

Baltarusija

Lenkija

Airija

Turkija

Portugalija

Ispanija

Kroatija

Slovėnija

Malta

Vengrija

Izraelis

Kipras

Čekijos Respublika

Italija

Islandija

Danija

Kanada

Liuksemburgas

Belgija

Monakas

0,00,40,81,11,2

1,62,22,22,42,52,83,2

3,94,75,0

5,96,97,4

10,211,311,411,7

12,212,7

15,218,1

18,726,9

30,6

Skaičius milijonui gyventojų

11

arba nežymiai kito (pvz., Austrijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Airijoje, Izraelyje, Slovakijos

Respublikoje, Slovėnijoje). Didžiausias gama kamerų skaičiaus augimas per 2006-2010 m. buvo

Korėjoje, Kanadoje ir Graikijoje. Vertinant absoliučiais skaičiais, daugiausiai gama kamerų (2010 m.)

yra Japonijoje, Italijoje, Kanadoje, Australijoje ir Prancūzijoje.

1 lentelė. Gama kamerų skaičius kai kuriose Europos ir pasaulio šalyse (EBPO, 2010)

Šalies pavadinimas Metai

2006 2007 2008 2009 2010

Australija .. .. 419 441 455

Austrija 102 96 101 101 ..

Kanada 626 641 .. 644 716

Čekijos Respublika 126 123 121 124 ..

Danija 80 87 91 92 ..

Estija 3 3 3 3 ..

Suomija 45 .. .. .. ..

Prancūzija 290 280 310 324 334

Graikija 105 110 117 123 154

Vengrija 108 119 102 109 ..

Islandija 4 4 4 4 4

Airija .. .. 24 29 29

Izraelis 73 78 81 82 80

Italija 745 727 696 720 ..

Japonija .. .. 1610 .. ..

Korėja 284 385 365 383 398

Liuksemburgas 8 8 9 9 9

Olandija .. 130 171 176 ..

Lenkija 99 98 108 114 ..

Slovakijos Respublika 45 47 45 40 ..

Slovėnija 13 14 14 16 17

Šveicarija .. .. .. 54 54

Šaltinis: Medical technologies. OECD.Statextracts. Prieiga internetu: http://stats.oecd.org/Index.aspx

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, tarp Europos šalių pagal

absoliutų gama kamerų skaičių (2010 m.) dominuoja Italija, Prancūzija, Olandija, Graikija ir Bulgarija

(žr. 2 lent.).

http://stats.oecd.org/Index.aspx

12

2 lentelė. Gama kamerų skaičius Europos šalyse (Eurostat, 2010)

Šalies

pavadinimas

Metai

2006 2007 2008 2009 2010

Bulgarija 27 25 25 : :

Čekijos Respublika 126 123 121 124 :

Danija 80 87 91 92 :

Estija 3 3 3 3 :

Airija : : 24 29 29

Graikija 105 110 117 123 154

Prancūzija 290 280 310 324 334

Italija 745 727 696 720 :

Kipras 4 7 10 10 :

Latvija 4 4 6 4 :

Lietuva 4 3 4 5 :

Liuksemburgas 8 8 9 9 9

Vengrija 108 119 102 109 :

Malta 2 4 4 4 4

Olandija : 130 171 176 :

Austrija 102 96 101 101 :

Lenkija 99 98 108 114 :

Rumunija 23 28 29 : :

Slovėnija 13 14 14 16 17

Slovakija 45 47 45 40 :

Suomija 45 : : : :

Islandija 4 4 4 4 :

Šveicarija : : : 54 54

Kroatija : : 26 : 23

Pastaba:“ :“ - duomenų nėra. Šaltinis: Medical technology. Eurostat. Prieiga internetu:

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/setupModifyTableLayout.do

EBPO 2010 m. duomenimis, santykinis gama kamerų skaičius (t.y., tenkantis milijonui

gyventojų) per 2006-2010 m. laikotarpį daugelyje Europos ir pasaulio šalių išliko stabilus (pvz.,

Estijoje) arba neženkliai kito (pvz., Lenkijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Izraelyje, Vengrijoje, Prancūzijoje,

Čekijos Respublikoje, Austrijoje, Slovakijos Respublikoje) (žr. 3 pav.). Išskyrus keletą šalių, kur gama

kamerų skaičius, tenkantis milijonui gyventojų, ženkliai padidėjo. Didžiausias šio rodiklio augimas per

2006-2010 m. laikotarpį užfiksuotas Graikijoje (nuo 9,4/ mln. gyv. iki 13,6/ mln. gyv.) ir Olandijoje

(nuo 7,9/ mln. gyv. iki 10,7/ mln. gyv.).


13

3 lentelė. Gama kamerų skaičius (milijonui gyventojų) Europos ir pasaulio šalyse (EBPO, 2010)


2006 2007 2008 2009 2010

Australija .. .. 19,5 20,1 20,4

Austrija 12,3 11,6 12,1 12,1 ..

Kanada 19,2 19,4 .. 19,3 21,3

Čekijos Respublika 12,3 11,9 11,6 11,8 ..

Danija 14,7 15,9 16,6 16,7 ..

Estija 2,2 2,2 2,2 2,2 ..

Suomija 8,5 .. .. .. ..

Prancūzija 4,6 4,4 4,8 5 5,2

Graikija 9,4 9,8 10,4 10,9 13,6

Vengrija 10,7 11,8 10,2 10,9 ..

Islandija 13,1 12,8 12,5 12,5 12,6

Airija .. .. 5,4 6,5 6,5

Izraelis 10,3 10,9 11,1 11 10,5

Italija 12,6 12,2 11,8 12,2 ..

Japonija .. .. 12,6 .. ..

Korėja 5,9 7,9 7,5 7,9 7,9

Liuksemburgas 16,9 16,7 18,6 18,2 17,9

Olandija .. 7,9 10,4 10,7 ..

Lenkija 2,6 2,6 2,8 3 ..

Slovakijos Respublika 8,3 8,7 8,3 7,4 ..

Slovėnija 6,5 7 6,9 7,9 8,4

Šveicarija .. .. .. 7 6,9


2010 m. EBPO duomenimis, šiuo metu gama kamerų skaičius, tenkantis milijonui šalies

gyventojų, yra Kanadoje (21,3/ mln. gyv.), Australijoje (20,4/ mln. gyv.), Liuksemburge (17,9/ mln.

gyv.), Danijoje (16,7/ mln. gyv.) ir Graikijoje (13,6/ mln. gyv.) (žr. 2 pav.).

2 pav. Gama kamerų skaičius (milijonui gyventojų) Europos ir pasaulio šalyse (EBPO, 2010)

Pastabos: *Danijos, Italijos, Austrijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Olandijos, Slovakijos Respublikos, Lenkijos, Estijos duomenys

pateikti 2009 m. **Japonijos duomenys pateikti 2008 m. ***Suomijos duomenys pateikti 2006 m.


2,23

5,26,5

6,97,4

8,48,5

10,510,710,9

11,812,112,2

12,612,6

13,616,7

17,920,4

21,3

0 5 10 15 20 25

Estija*

Lenkija*Prancūzija

Airija

ŠveicarijaSlovakijos Respublika*

Slovėnija

Suomija***Izraelis

Olandija*

Vengrija*Čekijos Respublika*

Austrija*

Italija*Islandija

Japonija**GraikijaDanija*

LiuksemburgasAustralija

Kanada



14

Pagal Europos šalių duomenis (Eurostat, 2010 m.), 2006-2010 m. santykinis gama kamerų ir

gyventojų skaičiaus rodiklis šalyse gana pastovus, mažai kintantis, tačiau nevienodas ir netolygiai

pasiskirstęs tarp šalių (žr. 3 pav.). Europoje daugiausia gama kamerų 100-ui tūkstančių gyventojų tenka

Liuksemburge (1,8/100.000 gyv.), Danijoje (1,7/100.000 gyv.), Graikijoje (1,4/100.000 gyv.),

Islandijoje (1,3/100.000 gyv.), Austrijoje (1,2/100.000 gyv.) ir Kipre (1,3/100.000 gyv.).

3 pav. Gama kamerų skaičius (100.000 gyventojų) Europos šalyse (Eurostat, 2010)

Pastaba: * - 2009 m. duomenys; ** - 2008 m. duomenys; *** - 2006 m. duomenys.

Šaltinis: Medical technology. Eurostat. Prieiga internetu: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/setupModifyTableLayout.do

Kai kurių mokslinės literatūros šaltinių63

duomenimis, ekonomiškai išsivysčiusiose

(industrinėse) šalyse yra vidutiniškai 0,5-3,3 gama kameros, tenkančias 100 tūkst. gyventojų.

2. Gama kamerų skaičius šalių stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose

Absoliutūs rodikliai. Gama kamerų, esančių stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros

įstaigose (toliau – ASPĮ), skaičius daugelyje pasaulio ir Europos šalių per 2006-2010 m. iš esmės

nesikeitė (žr. 4 lent.). Tik kai kuriose šalyse, pvz., Kanadoje, Danijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir

Ispanijoje, matomas šio skaičiaus augimas.

63 Gonzalez P., Munoz A. The need for nuclear medicine specialists and gamma kameras. Rev Med Chil. 1996 Dec; 124(12): 1528-31.

0,1

0,2

0,2

0,2

0,3

0,3

0,5

0,5

0,6

0,7

0,7

0,8

0,9

1

1,1

1,1

1,2

1,2

1,2

1,3

1,3

1,4

1,7

1,8

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2

Rumunija**Estija*

Latvija*Lietuva*

Bulgarija**Lenkija*

PrancūzijaKroatija

AirijaSlovakija*ŠveicarijaSlovėnija

Suomija***Malta

Vengrija*Olandija*

Čekijos Respublika*Italija*

Austrija*Kipras*

Islandija*GraikijaDanija*

Liuksemburgas


15

4 lentelė. Gama kamerų skaičius stacionarinėse ASPĮ Europos ir pasaulio šalyse (EBPO, 2010)


2006 2007 2008 2009 2010

Austrija 75 70 75 81 ..

Belgija 325 324 317 323 ..

Kanada 589 602 .. 595 617

Danija 80 87 91 92 ..

Estija 3 3 3 3 ..

Prancūzija 249 239 261 275 281

Vokietija 606 611 594 595 ..

Graikija .. .. .. 68 69

Islandija 3 3 3 3 3

Airija .. .. .. 29 29

Izraelis 57 60 63 64 65

Italija 518 489 474 478 ..

Korėja .. .. 346 366 379

Olandija .. 130 171 176 ..


Ispanija 261 278 285 289 299



„Eurostat“ duomenimis (2010 m.), Europos šalyse daugiausiai gama kamerų stacionarinėse

ASPĮ yra Vokietijoje (595), Italijoje (478), Belgijoje (323), Ispanijoje (299) ir Prancūzijoje (281) (žr. 5

lent.). Mažesnėse pagal gyventojų skaičių ar plotą valstybėse, pvz., Estijoje, Kipre, Latvijoje,

Lietuvoje, Maltoje, Islandijoje, gama kamerų skaičius stacionarinėse ASPĮ taip pat yra mažesnis.

5 lentelė. Gama kamerų skaičius stacionarinėse ASPĮ Europos šalyse (Eurostat, 2010)

Šalies

pavadinimas

Metai

2006 2007 2008 2009 2010

Belgija 325 324 317 323 :

Bulgarija 26 25 25 : :

Danija 80 87 91 92 :

Vokietija 606 611 594 595 :

Estija 3 3 3 3 :

Airija : : : 29 29

Graikija : : : 68 69

Ispanija 261 278 285 289 299

Prancūzija 249 239 261 275 281

Italija 518 489 174 478 :

Kipras 4 7 10 10 :

Latvija 3 3 5 3 :

Lietuva 4 3 4 5 :

Malta 2 4 4 4 4

Olandija : 130 171 176 :

Austrija 75 70 75 81 :

Rumunija 23 26 26 : :

Slovakija 45 32 33 31 :

Islandija 3 3 3 3 :


Kroatija : : 26 : 22

Pastaba: „:“ - nėra duomenų. Šaltinis: Medical technology. Eurostat. Prieiga internetu:




16

Santykiniai rodikliai. EBPO duomenimis, 2006-2010 m. periodu stacionarinėse ASPĮ esančių

gama kamerų skaičiaus, tenkančio milijonui šalies gyventojų dinamika buvo nežymi (žr. 6 lent.).

Ryškių šio rodiklio didėjimo ar mažėjimo tendencijų neužfiksuota. EBPO 2010 m. duomenimis, pagal

1 milijonui gyventojų tenkantį gama kamerų skaičių, esančių stacionarinėse ASPĮ, dominuoja tokios

šalys kaip Belgija (29,9/ mln. gyv,), Kanada (18,3/ mln. gyv,), Danija (16,7/ mln. gyv,) ir Olandija

(10,7/ mln. gyv,).

6 lentelė. Gama kamerų, esančių stacionarinėse ASPĮ, skaičius milijonui gyventojų Europos ir

pasaulio šalyse (EBPO, 2010)


2006 2007 2008 2009 2010

Austrija 9,1 8,4 9 9,7 ..

Belgija 30,88 30,5 29,6 29,9 ..

Kanada 18 18,3 .. 17,8 18,3

Danija 14,7 15,9 16,6 16,7 ..

Estija 2,2 2,2 2,2 2,2 ..

Prancūzija 3,9 3,8 4,1 4,3 4,3

Vokietija 7,4 7,4 7,2 7,3 ..

Graikija .. .. .. 6 6,1

Islandija 9,9 9,6 9,4 9,4 9,4

Airija .. .. .. 6,5 6,5

Izraelis 8,1 8,4 8,6 8,5 8,5

Italija 8,8 8,2 8,1 8,1 ..

Korėja .. .. 7,1 7,5 7,5

Olandija .. 7,9 10,4 10,7 ..

Slovakijos Respublika 8,3 5,9 6,1 5,7 ..

Ispanija 5,9 6,2 6,3 6,3 6,5

Šveicarija .. .. .. 4,6 4,6

Šaltinis: Medical technologies. OECD.Statextracts. http://stats.oecd.org/Index.aspx

„Eurostat“ duomenimis, Europos šalių stacionarinėse ASPĮ esančių gama kamerų skaičius

100.000 gyventojų šalyse ženkliai nekito per pastaruosius penkerius metus (2006-2010 m.). Tačiau

egzistuoja ženklūs šio rodiklio skirtumai tarp šalių (žr. 4 pav.). Daugiausiai gama kamerų, esančių

stacionarinėse ASPĮ, 100.000-iui gyventojų tenka Belgijoje (3/ 100.000 gyv.), Danijoje (1,7/ 100.000

gyv.) ir Kipre (1,3/100.000 gyv.). Baltijos šalių regione šis rodiklis mažesnis: Lietuvoje (0,2/100.000-ių

gyv.), Estijoje (0,2/100.000-ių gyv.), Latvijoje (0,1/100.000-ių gyv.).


17

4 pav. Stacionarinėse ASPĮ esančių gama kamerų skaičius, tenkantis 100-ui tūkst. gyventojų

Europos šalyse

Pastabos: * - duomenys 2009 m..; ** - duomenys 2008 m. Šaltinis: Medical technology. Eurostat. Prieiga internetu:


3. Gama kamerų skaičius šalių ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose

Absoliutūs rodikliai. EBPO 2010 m. duomenys rodo, kad gama kamerų skaičius

ambulatorinėse ASPĮ per pastaruosius penkerius metus daugelyje šalių (pvz., Islandijoje, Šveicarijoje,

Izraelyje) išliko stabilus (žr. 7 lent.). Kanadoje, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje jų skaičius per minėtą

laikotarpį pastebimai padidėjo. Kai kuriose šalyse (pvz., Austrijoje, Slovakijos Respublikoje),

atvirkščiai,- gama kamerų skaičius ambulatorinėse ASPĮ sumažėjo. Danijoje, Estijoje, Airijoje,

Olandijoje gama kamerų visai nėra ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų segmente.

7 lentelė. Gama kamerų skaičius ambulatorinėse ASPĮ Europos ir pasaulio šalyse (EBPO, 2010)


2006 2007 2008 2009 2010

Austrija 27 26 26 20 ..

Kanada 37 39 .. 49 99

Danija 0 0 0 0 ..

Estija 0 0 0 0 ..

Prancūzija 41 41 49 49 53

Graikija .. .. .. 55 85

Islandija 1 1 1 1 1

Airija .. .. .. 0 ..

Izraelis 16 18 18 18 15

Italija 227 238 222 242 ..

Olandija .. .. 0 0 ..




0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Latvija*

Rumunija**

Estija*

Lietuva*

Bulgarija**

Prancūzija

Šveicarija

Kroatija

Airija

Graikija

Ispanija

Slovakija*

Vokietija*

Italija*

Islandija*

Malta

Austrija*

Olandija*

Kipras*

Danija*

Belgija*

0,1

0,1

0,2

0,2

0,3

0,4

0,5

0,5

0,6

0,6

0,6

0,6

0,7

0,8

0,9

1

1

1,11,3

1,73



18

„Eurostat“ duomenys rodo, kad Europos šalyse ambulatorinėse ASPĮ esančių gama kamerų

skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, per 2006-2010 m. įvairiose šalyse buvo skirtingas (žr. 8 lent.).

Per minėtą laikotarpį absoliutus ambulatorinėse ASPĮ naudojamų gama kamerų skaičius išaugo

Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Kai kuriose Europos šalyse, pvz., Danijoje, Estijoje, Airijoje,

Lietuvoje, Olandijoje ambulatorinėse ASPĮ nėra naudojama ši sveikatos priežiūros technologija.

8 lentelė. Europos šalių ambulatorinėse ASPĮ esančių gama kamerų skaičius, tenkantis 100-ui

tūkst. gyventojų (Eurostat, 2010)

Šalies

pavadinimas

Metai

2006 2007 2008 2009 2010

Bulgarija 1 0 0 : :

Danija 0 0 0 0 :

Estija 0 0 0 0 :

Airija : : : 0 0

Graikija : : : 55 85

Prancūzija 41 41 49 49 53

Italija 227 238 222 242 :

Kipras 0 0 0 0 :

Latvija 1 1 1 1 :

Lietuva 0 0 0 0 :

Malta 0 0 0 0 0

Olandija : 0 0 0 :

Austrija 27 26 26 20 :

Rumunija 0 2 3 : :

Slovakija 0 15 12 9 :

Islandija 1 1 1 1 :


Kroatija : : 0 : 1

Šaltinis: Medical technology. Eurostat.

Prieiga internetu: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/setupModifyTableLayout.do

Santykiniai rodikliai. EBPO duomenimis (2010 m.), gama kamerų, esančių ambulatorinėse

ASPĮ, skaičius milijonui šalies gyventojų, ženkliausiai per pastarųjų penkerių metų laikotarpį išaugo

Graikijoje (nuo 4,9/1 mln. gyv. iki 7,5/1 mln. gyv.) (žr. 9 lent.). EBPO 2010 m. duomenimis, pagal

gama kamerų, esančių ambulatorinėse ASPĮ, skaičių, tenkantį vienam milijonui šalies gyventojų,

dominuoja Graikija (7,5/1 mln. gyv.), Islandija (3,1/1 mln. gyv.) ir Kanada (2,9/1 mln. gyv.).


19

9 lentelė. Gama kamerų skaičius (milijonui gyventojų) ambulatorinėse ASPĮ pasaulio šalyse

(EBPO, 2010)


2006 2007 2008 2009 2010

Austrija 3,3 3,1 3,1 2,4 ..

Kanada 1,1 1,2 .. 1,5 2,9

Danija 0 0 0 0 ..

Estija 0 0 0 0 ..

Prancūzija 0,6 0,6 0,8 0,8 0,8

Graikija .. .. .. 4,9 7,5

Islandija 3,3 3,2 3,1 3,1 3,1

Airija .. .. .. 0 ..

Izraelis 2,3 2,5 2,5 2,4 2

Italija 3,9 4 3,8 4,1 ..

Korėja .. .. 0,4 0,3 0,4

Olandija .. .. 0 0 ..

Slovakijos Respublika 0 2,8 2,2 1,7 ..

Šveicarija .. .. .. 2,3 2,3


„Eurostat“ paskelbtais duomenimis (2010 m.), dalis Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva, neturi

ambulatorinėse ASPĮ instaliuotų gama kamerų (žr. 5 pav.). Pagal šį rodiklį labiausiai tarp Europos šalių

išsiskiria Graikija (0,8/100.000 gyv.), Italija (0,4/100.000 gyv.) ir Islandija (0,3/100.000 gyv.),- šiose

šalyse gama kamerų, esančių ambulatorinėse ASPĮ ir gyventojų skaičiaus santykis yra didžiausias.

5 pav. Ambulatorinėse ASPĮ instaliuotų gama kamerų skaičius, tenkantis 100-ui tūkst.

gyventojų) Europos šalyse (Eurostat, 2010 m.)

Pastaba: * - 2009 m. duomenys; ** - 2008 m. duomenys. Šaltinis: Medical technology. Eurostat. Prieiga internetu: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/setupModifyTableLayout.do

0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8

Bulgarija**

Danija*

Estija*

Airija

Kipras*

Latvija*

Lietuva*

Malta

Olandija*

Rumunija**

Kroatija

Prancūzija

Austrija*

Slovakija*

Šveicarija

Islandija*

Italija*

Graikija

0000000

0000

0,10,2

0,20,2

0,30,4

0,8



20

III LIETUVOS DUOMENYS

1. TEISĖS AKTAI, APMOKĖJIMO TVARKA

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.606

„Dėl bendrųjų vidaus ligų profilio stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimų“, scintigrafiniai tyrimai

su rotacine gama kamera laikomi radiologinias tyrimais, priskiriamais tretinio lygio paslaugoms 64. Šie

tyrimai nėra apmokami iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kaip brangieji tyrimai.

Valstybinių ligonių kasų pateiktame „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainyne“ tyrimai gama

kameromis ir jų apmokėjimas nėra atskirai išskirti 65

.

VASPVT duomenys. Šiuo metu Lietuvoje, VAPSVT turimais duomenimis (2011 m. birželio

mėn.), gama kameros naudojamos 5 ASPĮ (žr. 10 lent.).

10 lentelė. Gama kameras turinčios Lietuvos ASPĮ (VASPVT, 2011)

Eil

.nr

.

Asmens sveikatos priežiūros

įstaigos pavadinimas

Gama kamerų

skaičius

Kontaktai

1. Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto ligoninė Kauno klinikos

4 Radiologijos klinika

Eivenių g. 2, LT-50009, Kaunas

Tel. (8-37) 326154, faks.: (8-37) 326154

El.paštas: [email protected]

Onkologijos ligoninė

Volungių g. 16, LT-45434, Kaunas

Tel. (8-37) 346084, faks.: (8-37) 346084

El. paštas [email protected]

2. VšĮ Vilniaus universiteto

Onkologijos institutas

1 Diagnostinės radiologijos skyrius. Branduolinės medicinos poskyris

Santariškių g., 1, LT-08660, Vilnius

Tel. (8-5) 2786700; faks.: (8-5) 2720164


3. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 1 Onkologijos departamentas. Branduolinės diagnostikos skyrius

Liepojos 49, LT-92288, Klaipėda

Tel. (8-46) 396600, (8-46) 396500; faks. (8-46) 396625


4. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė

ligoninė

1 Radiologijos skyrius

Antakalnio g. 57, LT-10207, Vilnius

Tel. (8-5) 2344519, faks. (8-5) 2346966


5. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės

Santariškių klinikos

2 Tomografinių tyrimų ir branduolinės medicinos skyrius Santariškių g. 2, LT-08661, Vilnius

Tel. (8-5) 2365000; faks. (8-5) 2365111


64 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.606 „Dėl bendrųjų vidaus ligų profilio stacionarinių

paslaugų teikimo reikalavimų“. Prieiga internetu: http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/ministro_isakymai?id=24160 65 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainynas. Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos. Prieiga internetu:

http://www.vlk.lt/vlk/lt/

mailto:[email protected]






http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/ministro_isakymai?id=24160


21

2. VASPVT 2010 m. duomenys

2.1. Gama kamerų skaičius Lietuvoje

VASPVT duomenimis, 2010 m. birželio mėn. – 2011 m. birželio mėn. 5 ASPĮ turėjo 9 gama

kameras, visos iš jų instaliuotos ir naudojamos viešosiose stacionarinėse ASPĮ (žr. 11 lent.). Iš šių

gama kamerų 2 pradėtos naudoti 2011 m. (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose).

11 lentelė. Gama kamerų pasiskirstymas Lietuvos ASPĮ (VASPVT, 2010 m. birželio – 2011 m.

birželio mėn.)

Eil.

Nr.

Įstaigos pavadinimas Apskritis Gama

kamerų

skaičius

Pagaminimo

data

Įsigijimo

data

Naudojimo

pradžios

data

Detektorių

skaičius

Gama

kameros

tipas

1. VšĮ Vilniaus miesto

universitetinė ligoninė

Vilnius 1 1983 1986 1986 19 SPECT


ligoninės Santariškių klinikos

Vilnius 2

2007 2007.04.09 2007.08.29 2 SPECT

2010 2011.03.21 2011.05.02 2 SPECT/CT


Onkologijos institutas

Vilnius 1 2009 2009 2009.10.28 2 SPECT/CT

4. VšĮ Klaipėdos universitetinė

ligoninė

Klaipėda 1 2009 2009 2010 2 SPECT


universiteto ligoninė Kauno

klinikos

Kaunas 3

1999 1999.07.14 Nėra

duomenų

2 SPECT

2009 2009.12.03 Nėra

duomenų

2 SPECT/CT

2010 2010.12.07 2011.01.03 2 SPECT


universiteto ligoninės Kauno

klinikų filialas Onkologijos

ligoninė

Kaunas 1 1989 1989.07.01 Nėra

duomenų

1 ne SPECT

VASPVT duomenimis, 2010 m. birželio – gruodžio mėn. 5 ASPĮ eksploatavo 7 gama kameras,

visos šios įstaigos viešosios stacionarinės (žr. 12 lent.). Remiantis Lietuvos statistikos departamento

gyventojų skaičiaus duomenimis 66

, nustatyta, kad 2010 m. vienam milijonui šalies gyventojų teko

vidutiniškai 2,1 gama kamera, arba 0,2 gama kameros/100 tūkstančių gyv. (žr. lent.).

66 Lietuvoje 2010 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius buvo 3.286.820. Demografijos metraštis (2011 m. katalogas). Lietuvos statistikos

departamentas. Prieiga internetu: http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3

http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3

22

12 lentelė. Gama kamerų skaičiaus pasiskirstymas Lietuvoje pagal ASPĮ tipą

(VASPVT, 2010 m.)

Gama kamerų skaičius ASPĮ grupės

Viešosios Privačios Iš viso

Absoliutus 7 0 7

Procentinis 100% 0% 100%

Skaičius/1 mln. gyv. 2,1 0 2,1

Skaičius/100 tūkst. gyv. 0,2 0 0,2

Gama kamerų skaičius Lietuvoje nėra pastovus, kadangi įsigyjami ir pradedami naudoti nauji

prietaisai. VASPVT 2011 m. birželio mėn. duomenimis, šalies ASPĮ naudojamos 9 gama kameros,

t.y., 2,7/1 milijonui gyventojų.

2.2.Gama kamerų pasiskirstymas Lietuvos apskrityse

VASPVT duomenimis, 2010 m. gama kameros buvo instaliuotos ir naudojamos 3 Lietuvos

apskrityse: Vilniaus (3), Kauno (3) ir Klaipėdos (1) (žr. 6 pav.). Nuo 2011 m. II pusmečio dar po vieną

gama kamerą instaliuota Vilniaus bei Kauno apskrityse.

Vilniaus ir Kauno apskrityse gama kamerų skaičius yra didžiausias. Galima daryti prielaidą, kad

tam įtakos turi demografiniai veiksniai (didelis gyventojų skaičius, gyventojų tankumas, ASPĮ skaičius)

bei išvystytas tretinio lygio ir specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklas.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad konkrečioje apskrityje esančios gama kameros yra prieinamos (t.y., jomis

gali būti teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos) ne tik tos vienos apskrities gyventojams.

6 pav. Gama kamerų pasiskirstymas Lietuvos apskrityse (VASPVT, 2010 m.)

1

3

3

23

2.3. Gama kamerų pasiskirstymas Lietuvos ASPĮ

VASPVT 2010 m. duomenimis, visos Lietuvoje naudojamos gama kameros yra instaliuotos ir

eksploatuojamos viešosiose stacionarinėse ASPĮ (žr. 13 lent.).

13 lentelė. Gama kamerų pasiskirstymas Lietuvoje pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų

teikėjus (VASPVT, 2010)

Gama kamerų skaičius ASPĮ grupės

Viešosios Privačios Iš viso

Stacionarinės 7 0 7

Ambulatorinės 0 0 0

Iš viso: 7 0 7

Procentai (%) 100% 0% 100%

2.4. Gama kamerų pasiskirstymas Lietuvoje pagal technines charakteristikas

VASPVT 2010 m. duomenimis, daugiau nei pusė (t.y., 4 iš 7; 57,1%) šalyje naudojamų gama

kamerų yra pagamintos ne seniau kaip 2007 m., kiti (3; 42,9%) prietaisai – prieš 11-27 metus (žr. 7

pav.).

7 pav. Gama kamerų pasiskirstymas pagal pagaminimo metus Lietuvos ASPĮ

Pagal VASPVT duomenis, 2010 m. eksploatuotos gama kamerų pasiskirstymas pagal įsigijimo

metus panašus kaip pagal pagaminimo metus (žr. 8 pav.). Kas šešta (57,1%) Lietuvoje naudojama

gama kamera yra įsigyta 2007 m. ar vėliau, kitos (3; 42,9%) įsigytos prieš 11-24 metus.

1 1 1 1

3

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

1983 1989 1999 2007 2009

Metai

24

8 pav. Gama kamerų pasiskirstymas pagal pagaminimo metus Lietuvos ASPĮ

Kanados radiologų asociacija (angl. Canadian Association of Radiologists) pažymi, kad

medicinos prietaisų eksploatacinis amžius yra svarbus keliais aspektais. Senesni prietaisai siejami su

didesne galima nesėkmių ir gedimų rizika, atsarginių dalių stoka ir sunkumais jas įsigyjant, didesnėmis

remonto ir priežiūros išlaidomis, atnaujinant įrangą bei prastesne vaizdo kokybe. Kita vertus, įrangos

atnaujinimas ar pakeitimas nauja gali būti brangus ir dėl to, kad reikia perkvalifikuoti personalą 22

.

Kanados sveikatos informacijos institutas pateikia Radiologinės ir elektromagnetinės pramonių

Europos Koordinavimo komiteto (angl. European Coordination Committee of the Radiological,

Electromedical and Healthcare IT Industry) rekomendacijas, kad mažiausiai 60% instaliuotos įrangos

būtų ne senesnė kaip 5 metų, ne daugiau kaip 30% - 6-10 m. senumo ir ne daugiau kaip 10% - senesnių

kaip 10 m. 67

.

Siekiant įvertinti, koks šalyje naudojamų gama kamerų eksploatacinis amžius (angl. age of

equipment), remtasi Kanados sveikatos informacijos instituto (angl. Canada Institute for Health

Information) taikyta metodika 68

. Vidutinis gama kamerų eksploatacinis amžius apskaičiuotas, prietaiso

naudojimo pradžios datą atėmus iš šio tyrimo vykdymo atskaitinės datos (t.y., 2011 m. sausio 1 d.).

VASPVT duomenimis, vidutininis gama kamerų eksploatacinis amžius Lietuvos ASPĮ 2010

m. buvo 10,6 metai (žr. 9 pav.).

67 COCIR 50th Anniversary age profile edition 2009. Diagnostic medical imaging devices “The continued need for sustained investment” Sustainable

Competence in Advancing Healthcare. European Coordination Committee of the Radiological, Electromedical and Healthcare IT Industry. Prieiga

internetu: http://www.cocir.org/uploads/documents/-609-new_members_ws_-_del._3_-_cocir_age_profile_17_june_2009.pdf 68

Medical imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. Prieiga internetu:

http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf

1 1 1 1

3

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

1986 1989 1999 2007 2009

Metai

http://www.cocir.org/uploads/documents/-609-new_members_ws_-_del._3_-_cocir_age_profile_17_june_2009.pdf


25

9 pav. Gama kamerų pasiskirstymas Lietuvos ASPĮ pagal eksploatacinio amžiaus grupes

(VASPVT, 2010)

Eksploatacinio amžiaus rodiklis nėra pastovus, nuolat kinta ir priklauso nuo nurašytų ir bei

naujai įsigytų prietaisų dinamikos. VASPVT 2011 m. birželio mėn. duomenimis, šis gama kamerų

eksploatacinio amžiaus vidurkis ir pasiskirstymas Lietuvos ASPĮ yra pasikeitęs, kadangi 2011 m. pirmą

pusmetį šalyje pradėtos naudoti 2 naujos gama kameros.

VASPVT duomenimis (2010 m.), Lietuvos ASPĮ daugiausiai yra 2-jų detektorių gama kamerų

(5 iš 7; 72%) ir 1 gama kamera, turinti vieną detektorių. Viena ASPĮ pranešė, kad jų naudojama gama

kamera turi 19 detektorių, tačiau tikėtina, kad ši informacija yra netiksli ar klaidinga. Mokslinės

literatūros duomenimis, šiuolaikinės gama kameros turi 1-4 detektorius 69

70

71

.

10 pav. Gama kamerų pasiskirstymas Lietuvos ASPĮ pagal detektorių skaičių

69 The gamma camera. The Royal College of Radiologists. Prieiga internetu: http://www.goingfora.com/text/radiology/nuclear_equipment.asp

70 Hutton B. F., Beekman F. J. SPECT and SPECT/CT. 40-54 p. Weissleder R., Ross B. D., Rehemtulla A., Gambhir S. Molecular imaging –





Prieiga internetu:


iR60fcp_&sig=pRJfsm6bNV8QGQRbxFjGSvcTopk&hl=lt#v=onepage&q&f=false

0

20

40

60

0-5 m. 6-10 m. >10 m.

42,9

0

57,1

Pro

cen

tai

Eksploatacinio amžiaus kategorijos

19 detektorių; 1; 14%

2-jų detektorių; 5;

72%

1 detektoriaus;

1; 14%






26

Nuo 2011 m. Lietuvos ASPĮ pradėtos eksploatuoti dvi naujos dviejų detektorių gama kameros,

taigi šis rodiklis šiuo metu yra šiek tiek pakitęs.

VASPVT 2010 m. duomenimis, Lietuvos ASPĮ dominuoja (sudaro daugiau nei pusę; 57%) SPECT

tipo gama kameros, trečdalis (29%) – SPECT/CT ir 1 gama kamera (14%) ne SPECT. Nuo 2011 m. I

pusmečio Lietuvos ASPĮ pradėtos naudoti 2 gama kameros.

pav. Gama kamerų pasiskirstymas pagal tipą Lietuvos ASPĮ

(VASPVT, 2010 m.)

SPECT; 4; 57%

ne SPECT; 1; 14%

SPECT/CT; 2; 29%

27

LITERATŪRA

1. ACR-SPR Practice gudeline for the performance of tumor scintigraph (with gamma kameras).

The American College of Radiology. Revised 2010 (Resolution 28). Prieiga internetu:

http://www.acr.org/SecondaryMainMenuCategories/quality_safety/guidelines/nuc_med/tumor_

scintigraphy.aspx

2. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainynas. Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos

apsaugos ministerijos. Prieiga internetu: http://www.vlk.lt/vlk/lt/

3. Aventyn and Adolesco team on Cardiac Gamma Camera. Imaging economics, March 11, 2008.

Prieiga internetu: http://www.imagingeconomics.com/advisor/2008-03-11_04.asp

4. Baseline country survey on medical devices 2010. World Health Organization. Prieiga

internetu: http://www.who.int/medical_devices/countries/ltu.pdf

5. Bombardieri E, Buscombe J., Lucignani G., Schober O. Advances in clinical oncology.

Diagnosis and therapy. UK, 2007.

6. Bushberg J. T., Seibert J. A., Leidholdt E. M., Boone Jr., J. M. The essential physics of medical

imaging. Second edition, 2002.

7. COCIR 50th Anniversary age profile edition 2009. Diagnostic medical imaging devices “The

continued need for sustained investment” Sustainable Competence in Advancing Healthcare.

European Coordination Committee of the Radiological, Electromedical and Healthcare IT

Industry. Prieiga internetu: http://www.cocir.org/uploads/documents/-609-new_members_ws_-

_del._3_-_cocir_age_profile_17_june_2009.pdf

8. Demografijos metraštis (2011 m. katalogas). Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga

internetu: http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3

9. Costs for diagnostic imaging capital expenditures. Final report. 2010, July. Applied economics.

Prepared for Australian government, Department of health and ageing.

10. DePuey E. G., Garcia E. V., Berm D. S. Cardiac SPECT imaging. 2nd edition. Lippincott

Williams &Wilkins, USA, 2001. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=CqQgnHrDxrUC&pg=PA81&lpg=PA81&dq=scintillation+ca

mera+utility+recommendations&source=bl&ots=a1cz1K9okg&sig=QgHGC-

rGtCNM_c95g74n7TkZj8M&hl=lt#v=onepage&q&f=false




http://www.imagingeconomics.com/advisor/2008-03-11_04.asp

http://www.who.int/medical_devices/countries/ltu.pdf



http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3




28

11. Dilulio R. Getting the full Picture: with the help of the gamma kamera, experts bedieve that

nuclear medicine is on the verge of a revolution. Medical Imaging – May 2006. Prieiga

internetu: http://www.imagingeconomics.com/issues/articles/MI_2006-05_07.asp

12. Feld M.,de Roo M. History of nuclear medicine in Europe. Germany, 2003. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=MumQU40Pe04C&pg=PA126&lpg=PA126&dq=gamma+cam

era+Europe&source=bl&ots=ER6zQnBxZf&sig=DahKPmlOk9NljU8lPfwz9_F1Y3Q&hl=lt#v

=onepage&q=gamma%20camera%20Europe&f=false

13. Fidler V. Current trends in nuclear instrumentation in diagnostic nuclear medicine. Radiol

Oncol 2000; 34(4);381-5. Prieiga internetu:

http://www.medicimaging.com/files/Nuclear%20Instrumentation%20in%20Diagnostic%20NM

.pdf

14. Gemmel H.G., Staff R. T. Single Photon Emission Computed Tomography (SPECT). Sharp P.

F., Gemmell H. G., Murray A. D. Practical nuclear medicine. Springer-Verlag Berlin

Heidelberg 2005. Prieiga internetu: http://books.google.lt/books?id=wb21bYt-

tQIC&pg=PA1&dq=gamma+camera+trend&source=gbs_toc_r&cad=4#v=onepage&q=gamma

%20camera%20trend&f=false

15. General Nuclear Medicine. Radiology info. Prieiga internetu:


16. Gonzalez P., Munoz A. The need for nuclear medicine specialists and gamma kameras. Rev

Med Chil. 1996 Dec; 124(12): 1528-31.

17. Halama J. R. QC protocols gamma camera & SPECT systems. Prieiga internetu:


18. Heller G. V., Mann A., Hendel R. C., Hendel R. Nuclear Cardiology – Technical Applications.

The McGraw-Hill Companies, Inc., 2009, 3 p. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=XJ5IXz2Lk90C&pg=PA24&lpg=PA24&dq=scintillation+cam

era+utility+recommendations&source=bl&ots=G8iR60fcp_&sig=pRJfsm6bNV8QGQRbxFjGS

vcTopk&hl=lt#v=onepage&q&f=false

19. Hutton B. F., Beekman F. J. SPECT and SPECT/CT. 40-54 p. Weissleder R., Ross B. D.,

Rehemtulla A., Gambhir S. Molecular imaging – principles and practice. People„s Medical

Publishing House - USA, 2010. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=Q4USPF4Lm08C&pg=PA90&lpg=PA90&dq=Anger+camera+
















29

unit+number&source=bl&ots=tsZb6_cq9v&sig=E0d6jVppNzNOwXBU6il9vGhmooM&hl=lt#

v=onepage&q=Anger%20camera%20unit%20number&f=false

20. Khalil M. M. (ed.). Basic Sciences of Nuclear Medicine. Springer-Verlag Berlin Heidelberg,

2011. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=GrYH6zb7xzkC&pg=PA156&lpg=PA156&dq=gamma+camer

a+trend&source=bl&ots=oOfYrwreEM&sig=HetGzf_N5XbeuXsIn4gMRyEGnTI&hl=lt#v=on

epage&q=gamma%20camera%20trend&f=false

21. Kuwabara Y, Koizumi K, Ushhijima Y, Kinuya S, Kinomura S, Suga K, Takoka H, Takeda T,

Toyama H, Arao Y, Nishiyama Y, Murakami K, Morita K. Nuclear medicine practice in Japan:

a report of the sixth nationwide survey in 2007. Ann Nucl Med. 2009 Feb;23(2):209-15.

22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.606 „Dėl

bendrųjų vidaus ligų profilio stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimų“. Prieiga internetu:


23. Medical Imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. Prieiga internetu:


24. Medical technologies. OECD.Statextracts. Prieiga internetu: http://stats.oecd.org/Index.aspx

25. Mayo Researchers Develop Tool to Spot Small Breast Tumors. Medical Imaging – April 2007.

Prieiga internetu: http://www.imagingeconomics.com/issues/articles/MI_2007-04_05.asp

26. Schiepers C. Diagnostic nuclear medicine. Birkhäuser, 2006. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=4I-

uFgFp2ywC&pg=PA1&dq=gamma+camera+trend&source=gbs_toc_r&cad=4#v=onepage&q=

gamma%20camera%20trend&f=true

27. Sharp P. F., K. A. Goatman. Nuclear Medicine Imaging. Sharp P. F., Gemmell H. G., Murray

A. D. Practical nuclear medicine. Springer-Verlag Berlin Heidelberg , 2005. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=wb21bYt-

tQIC&pg=PA1&dq=gamma+camera+trend&source=gbs_toc_r&cad=4#v=onepage&q=gamma

%20camera%20trend&f=false

28. Skausminas K., Kaškelytė D., Keleras E., Čikotas P., Radžiūnas A., J. Šidiškis, Deltuva V. P.,

Tamašauskas A. Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas. Mokomoji knyga. Kaunas,

2008.















30

29. Smith M. A., Merrick M. V., Storjohann V. F., Wong A. J. A transportable gamma camera

service: initial technical results. British Journal of Radiology (1981) 54, 808-812.

30. Stamm-Meyer A, Nosike D, Schnell-Inderst P, Hacker M, Hahn K, Brix G. Diagnostic nuclear

medicine procedures in Germany between 1996 and 2002: application frequencies and

collective effective doses. Nuklearmedizin. 2006;45(1):1-9.

31. Technical and Historical Perspectives of Remote Sensing. Prieiga internetu:


32. The gamma camera. The Royal College of Radiologists. Prieiga internetu:


33. Von Schulthess G. K. Molecular anatomic imaging– PET-CT and SPECT-CT integrated

modality imaging. 2nd

edition. Lippincott Williams &Wilkins, USA, 2007. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=dbm3jZ9LhggC&pg=PA596&lpg=PA596&dq=scintillation+ca

mera+utility+recommendations&source=bl&ots=Uur3Ytuy-

S&sig=ErNwA0CzrRIDcO21W7vHK4-7Ct0&hl=lt#v=onepage&q&f=false

34. Walker J. M, Margouleff D. A clinical manual of nuclear medicine. USA, 1984.

35. Wernick M. N., Aarsvold J. N. Emission tomography– the fundamentals of PET and SPECT.

Elsevier Academic Press, USA, 2004, 15, 28 p. Prieiga internetu:

http://books.google.lt/books?id=R5slur_hdfEC&pg=PA330&lpg=PA330&dq=scintillation+ca

mera+utility+recommendations&source=bl&ots=zW5qbKK2J5&sig=Ymp8HYj_4tqt-

9S4TFaucDwllPw&hl=lt#v=onepage&q&f=false









Documents

GAMA KAMERA - VASPVT kamera 09-27(12_28).pdf · 3 I. SAMPRATA 1. Apibrėžimas Gama kamera - vienas iš pagrindinių ir dažniausiai klinikinėje praktikoje naudojamų branduolinės