FUNKCINIØ TESTØ, SUSIJUSIØ SU APSITARNAVIMO KOKYBE, …sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys... · 2015-08-19 · kontrolinës grupës tiriamøjø. Pirmo testavimo

32812010 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3

HbA(1c) in the Diabetes Control and Complications Trial. Diabetes Care 2002; 25(2):275-8.

42. Khaw KT., Wareham N et al. Glycated haemoglobin, diabe-tes, and mortality in men in Norfolk cohort of european prospective investigation of cancer and nutrition (EPIC-Norfolk).“ Bmj 2001; 322(7277):15-8.

43. Chin MH, Drum ML et al. Variation in treatment preferences and care goals among older patients with diabetes and their physicians. Med Care 2008; 46(3):275-86.

44. Beikler T, Flemming TF. Antimicrobials in implant dentistry. In: Antibiotic and antimicrobial use in dental practice. Newman M, van Winkelhoff A, editors. Chicago: Quintessence, 2001; 195-21.

DANTØ IMPLANTAI SERGANTIESIEMS DIABETUVaidas Varinauskas, Sigita Samsanavièienë, Rokas KuprysRaktaþodþiai: cukrinis diabetas, diabetikas, gliukozës kraujyje

kontrolë, glikuotas hemoglobinas.SantraukaCukrinis diabetas - tai angliavandeniø apykaitos sutrikimas, le-

miantis gliukozës kiekio kraujyje padidëjimà. Cukrinis diabetas yra sàlyginë kontraindikacija dantø implantacijai ir gera gliukozës kraujyje kontrolë leidþia identifikuti pacientus, kuriems ðià operacijà galima saugiai atlikti. Gliukozës kraujyje kontrolës kokybæ atspindi glikuoto hemoglobino (HbA1c) kiekis kraujyje, kuris turëtø bûti maþesnis nei 7%. Lëtinis padidintas gliukozës kiekis kraujyje neigiamai veikia kaulo formavimàsi bei persimodeliavimà ir sutrikdo osteointegracijà. Diabetinë mikroangiopatija sutrikdo audiniø trofikà. Dantø implan-tacijos rizikai sumaþinti rekomenduojama skirti antibiotikoterapijà ir skalavimus 0,12% chlorheksidino tirpalu.

Adresas susiraðinëti: [email protected]

Gauta 2010-03-20

BIOMEDICINA

Raktaþodþiai: peties sukamoji manþetë, peties sànarys, reabilitacija, funkciniai judesiai

SantraukaLietuvoje klinikinëje praktikoje nëra plaèiai tai-koma ankstyva reabilitacija pacientams po peties sànario sukamosios manþetës operacijø. Darbo tikslas: ávertinti funkcinius testus, susijusius su apsitarnavimo kokybe, pacientams po peties su-kamosios manþetës operacijø. Tyrimo metodika: funkciniø rankos judesiø analizei taikyta Constant skalë, kurios vertinimas apima skausmà, kasdiená aktyvumà, peties sànario judesiø amplitudes bei raumenø jëgà. Tyrimo duomenys statistiðkai ap-doroti naudojantis kompiuterine programa SPSS 10 for Windows. Rezultatai: puse tiriamosios grupës pacientø skausmo nejautë, o kontrolinëje grupëje reabilitacijos pabaigoje daugiau nei pusæ tiriamøjø vargino vidutinio stiprumo skausmas. 38,9% tiriamosios ir 11,1% kontrolinës grupës

pacientø gebëjo kokybiðkai atlikti profesinius veiksmus. Likusiems 61,1% tiriamosios ir 88,9% kontrolinës grupiø pacientams profesinius veiks-mus praëjus 6 savaitëm po operacijos dar atlikti buvo sunku (p<0,05). Po reabilitacijos didþioji dauguma pacientø abiejose grupëse sugebëjo plaðtakà iðkelti virð galvos alkûne pirmyn. 11,1% tiriamosios grupës asmenø þasto nugræþimà atliko maksimaliai, taèiau 5,6% tiriamosios ir 11,1% kontrolinës grupës vis dar þastà nugræþti tegalëjo tik pasiekdami SI keterinæ ataugà. Tiriamosios gru-pës Constant skalës balø suma buvo 77,06±2,89, o kontrolinës – 70,44±2,89. Iðvados: 1. Anksty-vosios reabilitacijos taikymas pacientams po su-kamosios manþetës operacijos maþina skausmà, gerina profesiniø ir laisvalaikio veiksmø atlikimà ir daro juos savarankiðkesnius. 2. Pacientø apsi-tarnavimo kokybë priklauso nuo funkciniø judesiø gràþinimo greièio bei amplitudës ir tiesiogiai susi-jusi su ankstyvosios reabilitacijos taikymu.

FUNKCINIØ TESTØ, SUSIJUSIØ SU APSITARNAVIMO KOKYBE, VERTINIMAS PACIENTAMS PO PETIES

SUKAMOSIOS MANÞETËS OPERACIJØGIEDRA BUÐMANIENË1, BRIGITA ZACHOVAJEVIENË1, PAVELAS ZACHOVAJEVAS1,2,3,

GRAÞINA GARBENIENË1

1Kauno kolegija, 2Lietuvos kûno kultûros akademija, 3Kauno medicinos universitetas

Adresas susiraðinëti: Brigita Zachovajevienë, el. p.: [email protected]

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2010 m.3282

ÁVADASSukamosios manþetës problema, trikdanti peties

sànario funkcijà ir sukelianti skausmà, buvo aktuali ir anksèiau. Peties skausmà yra pajutæs daþnas 40-metis. Atliekant funkcinius judesius peties sànaryje biomecha-niðkai svarbiausi yra sukamosios manþetës raumenys ir deltinis raumuo. Sutrikus minëtø raumenø veiklai, atsiranda skausmas, blogëja peties funkcija, sutrinka pacientø apsitarnavimas [2]. Tai ne tik asmeninë, bet ir socialinë problema, nes þmogus tampa priklausomas nuo aplinkiniø.

Laiku diagnozuotø sukamosios manþetës raumenø degeneraciniø ar trauminiø paþeidimø operacinis gy-dymas labai veiksmingas [7]. Taèiau tolesniam peties funkcijos atstatymo progresui didelës reikðmës turi reabilitacija. Ðiame procese svarbø vaidmená atlieka kineziterapija. Peties sànario funkcijos gràþinimas tiesiogiai priklauso nuo to, kokius metodus taiko kine-ziterapeutas [3].

Iki ðiol Lietuvoje reabilitacijai ankstyvuoju poope-raciniu laikotarpiu skiriamas nepakankamas dëmesys. Daþnai pacientai po sukamosios manþetës operacijø dël baimës pakenkti, motyvacijos stokos, skausmo, pasyvumo ar kitø prieþasèiø tris keturias savaites laiko rankà ramybëje. Kitas ankstyvos reabilitacijos pradþios trukdys yra neadekvati ambulatorinë reabilitacija. Lai-ku ir tikslingai pradëjus jà taikyti, trumpëja paciento gydymo laikas, iðvengiama daugybës komplikacijø, pacientas geriau ir greièiau parengiamas áprastinëms buitinëms ir darbo sàlygoms [5]. Todël kineziterapijos taikymas ankstyvuoju laikotarpiu pabrëþia ðios pro-blemos aktualumà. Funkciniø rankos judesiø analizei pasirinkome Constant skalæ, kurios vertinimas apima skausmà, kasdiená aktyvumà, peties sànario judesiø amplitudes bei raumenø jëgà [4].

Darbo tikslas – ávertinti funkcinius testus, susijusius su apsitarnavimo kokybe, pacientams po peties suka-mosios manþetës operacijø.

TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAITyrime dalyvavo 36 Kauno raudonojo kryþiaus

klinikinës ligoninës, reabilitacijos skyriaus pacientai po sukamosios manþetës plyðimo operacijø. Tiriamieji buvo suskirstyti á dvi grupes: tiriamàjà ir kontrolinæ (kiekvienoje po deðimt vyrø ir aðtuonias moteris, kuriø amþius 54±6,5 metø).

Tiriamøjø grupei buvo taikyta kineziterapija anksty-vuoju laikotarpiu. Individualios kineziterapijos procedû-ros pradëtos jau kità dienà po operacijos pacientams dar bûnant stacionare. Ðios grupës pacientai jiems sudarytà

pratimø programà atlikinëjo namie. Pacientai buvo supaþindinti su fizinës veiklos ribojimais ir motyvuoti atlikti pratimø programà. Po trijø savaièiø pacientams buvo taikyta ambulatorinis reabilitacinis gydymas. Kon-trolinës grupës pacientai ankstyvos reabilitacijos procese nedalyvavo ir atvyko ambulatorinei reabilitacijai praëjus trims savaitëms po operacijos. Abi tiriamøjø grupës homogeniðkos pagal lytá, amþiø ir fiziná aktyvumà bei darbo pobûdá.

Visi tyrime dalyvavæ pacientai buvo testuojami du kartus. Pirmasis testavimas buvo atliekamas jiems atvy-kus á ambulatorinæ reabilitacijà, t.y praëjus 3 savaitëm po operacijos, o antras testavimas atliktas po 3 savaièiø reabilitacijos, t.y. praëjus 6 savaitëm po operacijos.

Funkciniai pacientø judesiai vertinti naudojant Con-stant skalæ, ávertinti subjektyvûs ir objektyvûs kriterijai. Skausmo vertinimui skiriama 15 balø: stiprus skausmas – 0, pakenèiamas – 5, vidutinis – 10, skausmo nëra – 15 balø. Kasdienis aktyvumas vertinamas 20 balø: profe-siniai ir laisvalaikio veiksmai (0 – neatlieka, 2 – atlieka sunkiai, 4 balai – atlieka pilnai), miegas (miega gerai – 2, miega blogai – 0 balø), rankø judesiø aukðtis (gebëjimas atlikti judesá iki juosmens – 2, iki kardinës ataugos – 4, iki kaklo – 6, iki galvos – 8, virð galvos – 10 balø). Funkcinis þasto atgræþimas – plaðtaka uþ galvos alkûne pirmyn (2 balai), plaðtaka uþ galvos alkûne á ðonà (4 balai), plað-takos virð galvos alkûne pirmyn (6 balai), plaðtakos virð galvos alkûne á ðonà (8 balai), pilnas pakëlimas ið pa-skutinës padëties (10 balø). Funkcinis þasto nugræþimas uþ nugaros. Pacientui skaudamà rankà uþdëjus ant tos paèios pusës sëdmens – 2, pasiekus pirmo kryþmens slankstelio (SI ) keterinæ ataugà – 4, LIII keterinæ ataugà – 6, ThXII keterinæ ataugà – 8 ir ThVII – 10 balø.

Statistiniø duomenø analizë atlikta naudojant progra-mø paketà SPSS 10.0 for Windows. Buvo skaièiuojamas kintamøjø aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis. Priklausomø ir nepriklausomø imèiø vidurkiø reikðmiø skirtumø reikðmingumas skaièiuojamas pagal Stjudento t kriterijø. Skirtumas su galima paklaida maþiau nei 0,05 – buvo vertinamas kaip statistiðkai patikimas.

TYRIMØ REZULTATAIAnalizuojant skausmo vertinimà pacientams po rea-

bilitacijos pastebëta, kad besiskundþianèiø pakenèiamu skausmu (5 balai) buvo tik kontrolinëje grupëje (5,6%). Puse tiriamosios grupës pacientø jautë vidutiná skausmà (10 balø), kiti tiriamosios grupës pacientai skausmo ne-jautë. Tuo tarpu kontrolinëje grupëje reabilitacijos pa-baigoje daugiau nei pusæ tiriamøjø vargino vidutinio stip-rumo skausmas (61,1%), ir tik treèdalis skausmo nejautë.

BIOMEDICINA


1 paveiksle pateikti pirminiai tyrimø duomenys, at-spindintys tiriamøjø gebëjimà atlikti profesinius veiks-mus. Praëjus 3 sav. po operacijos 16,7% tiriamosios grupës ir 22,2% kontrolinës grupës pacientø negebëjo atlikti profesiniø veiksmø. Nagrinëjamos funkcijos verti-nimas vienu balu pirmo tyrimo metu registruotas 11,1% kontrolinës grupës tiriamøjø. Pirmo testavimo metu 83,3% tiriamosios ir 66,7% kontrolinës grupiø pacientai profesinius veiksmus gebëjo atlikti sunkiai.

Analizuojant gautus tyrimo rezultatus po reabilita-cijos (2 pav.) matoma, kad 38,9% tiriamosios ir 11,1% kontrolinës grupës pacientø gebëjo kokybiðkai atlikti profesinius veiksmus. Likusiems 61,1% tiriamosios ir 88,9% kontrolinës grupiø pacientams profesinius veiks-mus praëjus 6 savaitëm po operacijos dar atlikti buvo sunku (p<0,05).

Vertinant funkcinius rankos judesius nustatyta, kad prieð reabilitacijà 16,7% tiriamosios ir 11,1% kontrolinës grupiø pacientø gebëjo plaðtakà uþdëti uþ galvos alkûne

pirmyn, atitinkamai 44,4% ir 66,7% pacientø plaðtakà uþdëjo uþ galvos alkûne á ðonà bei 38,9% ir 22,2% tiria-møjø sugebëjo plaðtakà iðkelti virð galvos alkûne pirmyn. Þasto atgræþimo duomenys pateikti 3 pav.

Po reabilitacijos didþioji dauguma pacientø abiejo-se grupëse sugebëjo plaðtakà iðkelti virð galvos alkûne pirmyn, 22,2% tiriamosios grupës asmenø sugebëjo plaðtakà iðkelti virð galvos alkûne á ðonà (8 balai) ir tiek pat pacientø pilnai atliko uþduotá (10 balø). Taèiau 5,6% tiriamosios grupës tiriamøjø funkcijà atliko minimaliai, o kontrolinës grupës 38,9% asmenø gebëjo plaðtakà iðkelti virð galvos alkûne á ðonà (4 pav.).

Tiek tiriamosios, tiek kontrolinës grupiø vienodas pacientø skaièius (44,4%) atliko kokybiðkesná þasto nu-græþimà uþ nugaros, o 11,1% tiriamosios grupës asmenø ðià funkcijà atliko maksimaliai. Taèiau praëjus 3 savaitëm po reabilitacijos 5,6% tiriamosios ir 11,1% kontrolinës

1 pav. Tiriamøjø pasiskirstymas pagal gebëjimus atlikti pro-fesinius veiksmus prieð reabilitacijà.

2 pav. Pacientø pasiskirstymas pagal gebëjimus atlikti profe-sinius veiksmus II testavimo metu.

3 pav. Tiriamøjø pasiskirstymas pagal þasto atgræþimo verti-nimà praëjus 3 sav. po operacijos.

4 pav. Tiriamøjø pasiskirstymas pagal þasto atgræþimo verti-nimà praëjus 6 sav. po operacijos.

BIOMEDICINA


grupës vis dar þastà nugræþti tegalëjo tik pasiekiant SI keterinæ ataugà (5 pav.).

Apibûdinant Constant skalës rezultatus matoma, kad balø suma prieð reabilitacijà buvo panaði abiejose grupëse: 44,94±2,56 balo tiriamojoje ir 41,72±2,57 balo kontrolinëje (p<0,0001). Tiriamosios grupës bendra balø suma buvo 77,06±2,89 balo, o kontrolinës 70,44±2,89 balo (6 pav.).

Vertinant tiriamøjø peties funkcijà pagal subjektyvius kriterijus praëjus trims ir ðeðioms savaitëms po operacijos paaiðkëjo, kad skausmas ir miegas abiejø grupiø pacien-tams atsistatinëjo panaðiai. Tiriamøjø pasiskirstymas tarp grupiø pagal gebëjimus atlikti profesinius ir laisvalaikio veiksmus po antrojo testavimo skyrësi þymiai. Geriausias funkciniø judesiø gráþimas stebëtas atliekant aktyvø þasto lenkimà. Ðie duomenys ryðkiai skyrësi tarp abiejø grupiø po reabilitacijos. Bûtent tuo galima paaiðkinti anksty-vos kineziterapijos átakà gràþinant aktyvius funkcinius judesius. Kaip mûsø, taip ir kitø autoriø duomenimis, aktyvaus lenkimo funkcija atsistato greièiausiai [6].

Lyginant tiriamøjø pasiskirstymà pagal þasto atgræ-þimo ir þasto nugræþimo funkcijà rezultatai nesiskyrë. Ðie judesiai yra gana sudëtingi, dël to pacientai sunkiai juos atlieka.

Þasto atitraukimo jëgos duomenys po reabilitacijos skyrësi þymiai. Ðiuos duomenis galima paaiðkinti tuo, kad didelis dëmesys ankstyvos kineziterapijos metu buvo kreipiamas á deltinio bei antdyglinio raumenø stimuliavimà.

Tyrimø rezultatai parodë, kad Constant skalës balø suma pirmo tyrimo metu buvo panaði abiejose grupëse.Tai galima paaiðkinti tuo, kad vertinamø funkcijø poky-èiai vyko jau nuëmus átvarà. Praëjus 6 savaitëms po ope-racijos nagrinëjamas rodiklis abiejose grupëse padidëjo reikðmingai. Tai aiðkinama tuo, kad funkcijos gràþinimui

átakos turëjo ankstyvame periode taikomi pratimai. Taèiau 3 savaièiø kineziterapijos procedûrø po átvaro nuëmimo pilnai funkcijai gràþinti nepakanka [8].

Manoma, kad pilnam peties sànario judesio gràþini-mui kineziterapija turi bûti tæsiama ilgiau. Tai patvirtina ðveicarø atliktas tyrimas, kurio metu 4 metus buvo stebi-mi pacientai po sukamosios manþetës raumenø plyðimø ir nustatyta, kad visiðkam atsistatymui reikalinga taikyti kineziterapijà pusantrø metø [1,8].

IÐVADOS1. Ankstyvosios reabilitacijos taikymas pacientams

po sukamosios manþetës operacijos maþina skausmà, gerina profesiniø ir laisvalaikio veiksmø atlikimà ir daro juos savarankiðkesnius.

2. Pacientø apsitarnavimo kokybë priklauso nuo funkciniø judesiø gràþinimo greièio bei amplitudës ir tie-siogiai susijusi su ankstyvosios reabilitacijos taikymu.

Literatûra1. Ardic F, Kahraman Y, Kacar M et al. Shoulder impingement

syndrome: relationships between clinical, functional, and radiologic findings. Am J Phys Med Rehabil. 2006; 85:53.

2. Broga K. Skausmas peties sànario srityje: prieþastys, klinikiniai simptomai, diagnostika ir gydymas. Lietuvos chirurgija. 2003;1(2),192-204.

3. Bullock MP, Foster NE, Wright CC. Shoulder impingement: the effect of sitting posture on shoulder pain and range of motion. Man Ther. 2005; Feb,10(1):28-37.

4. Constant CR, Murley AH. Clinical method of functional as-sessment of the shoulder. Clinical Orthopedic. 1987;214,160-164.

5. Lew HL, Chen CP, Wang TG, Chew KT. Introduction to musculoskeletal diagnostic ultrasound: examination of the upper limb. Am J Phys Med Rehabil. 2007; 86:310.

6. Papatheodorou A, Ellinas P, Takis F et al. US of the shoul-der: rotator cuff and non-rotator cuff disorders. Radiographics. 2006; 26:23.

7. Rizio L. Rotator Cuff Tear – Surgery versus Rehabilitation. American Academy of orthopedic surgeons. 2004;8,28-39.

5 pav. Pacientø pasiskirstymas pagal þasto nugræþimo verti-nimà po reabilitacijos.

6 pav. Tiriamosios ir kontrolinës grupiø bendros balø su-mos vidurkiai.

BIOMEDICINA


8. Hegedus EJ, Goode A, Campbell S et al. Physical Examina-tion Tests of the Shoulder: A Systemic Review with Meta-analysis of Individual Tests. Br J Sports Med. 2007;42:80.

EVALUATION OF FUNCTIONAL TESTS ASSOCIATED WITH QUALITY OF SELF-SERVICE FOR PATIENTS AFTER SURGERY OF THE ROTATOR CUFF

Giedra Buðmanienë, Brigita Zachovajevienë, Pavelas Zachovajevas, Graþina GarbenienëSummaryKey words: rotator cuff, shoulder, rehabilitation, functional mo-

vements.Problem of the study: there is no widely used early rehabilitation

for patients after the surgery of the rotator cuff in the clinical practice in Lithuania. Aim: to evaluate functional tests associated with quality of self service for patients after surgery of the rotator cuff. Methods: the evaluation of functional tests was based on the Constant scale. Research data was analyzed using SPSS 10 for Windows. Results: half of the patients in the test group did not feel any pain, while more than half of the patients in the control group felt moderate level of pain. 38.9% in researched group and 11.1% of patients in the control group

were capable to carry out professional activity. The remaining 61.1% of patients in test group and 88.9% in control group experienced diffi-culty in professional activity performance after six weeks after surgery (p<0,05). After rehabilitation most of the patients in both groups were able to lift the hand above the head with the elbow forward. 11.1% in test group shoulder internal rotation were able to perform to maximum range of motion while 5.6% in test group and 11.1% in control group to do shoulder internal rotation could only to SI level. Constant scale points equalled to 77,06±2,89 in test group and to 70,44±2,89 in con-trol group. Conclusions: 1. Implementation of early rehabilitation to the patients after rotator cuff surgery decreases pain, increases level of professional and leisure activity performance and their independence. 2. Quality of patient’s self-service depends on the rate and range of motion of functional movements’ restoration and is directly related to implementation of early rehabilitation.

Correspondence to: [email protected]

Gauta 2010-03-18

Raktaþodiai: prielaidos, slaugytoja, perdegimo sindro-mas.

SantraukaTyrimas atliktas 2008 m. sausio – vasario mënesá. Apklausoje dalyvavo slaugytojos, dirbanèios in-tensyvios terapijos skyriuose. Kiekybiniam tyrimui atlikti pasirinkta struktûrizuota apklausa raðtu, kurios metu buvo apklaustos slaugytojos, dirban-èios neurochirurginës reanimacijos ir centrinës reanimacijos skyriuose. Remiantis ðios anketos respondentø vertinimo kriterijais, duomenys buvo susisteminti pagal vertinimo kriterijø poþymius, iðskirti pagal jø pasireiðkimà. Content turinio analizë atlikta taikant interviu metodà. Tyrimo metu slaugytojos nurodë, kad paciento mirtis turi átakos kvëpavimo sistemai ir sukelia dusulá (7 proc.), padaþnëjusá kvëpavimà (12 proc.), sausà kosulá (5 proc.); virðkinimo sistemai - sukelia pykinimà (30 proc.), skrandþio skausmus

PRIELAIDOS, SÀLYGOJANÈIOS SLAUGYTOJØ, DIRBANÈIØ INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUJE,

PERDEGIMO SINDROMÀVILMA RASTENIENË

Kauno kolegijos Sveikatos prieþiûros fakultetas

(8 proc.), ðleikðtulá (20 proc.), rëmens jutimà (14 proc.); ðirdies ir kraujagysliø sistemai – sukelia tachikardijà (25 proc.), hipertenzijà (15 proc.); nervø sistemai – sukelia galvos skausmà (15 proc.), svaigimà (10 proc.), migrenà (5 proc.), nuovargá, nemigà (25 proc.). Slaugant mirðtanèius pacientus slaugytojos pa-tiria neigiamas reakcijas: baimæ, nusivylimà, be-viltiðkumà, kaltës jausmà; situacija gali suþadinti prisiminimus apie ankstesnæ nemalonià profesinæ situacijà, jaustis bejëgiam, silpnam.Apklausos metu slaugytojos nurodë, kad siekiant iðvengti átampos darbe norëtø tobulinti gaivinimo principus, defibriliacijos metodus, deguonies tiekimo á kvëpavimo takus principus. Mokantis slaugytojo profesijos ir darbo vietoje norëtø dau-giau paskaitø apie psichologinius sunkios ligos, mirties ir gedulo aspektus, kurios praplëstø þinias ir suteiktø geresnes galimybes pakeisti sudëtingas mintis, jausmus ir reakcijas.

SLAUGA

Adresas susiraðinëti: Vilma Rastenienë, el. p.: [email protected]

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2010 m.3286 SLAUGA

Daþniausiai slaugytojos problemas sprendþia savarankiðkai: nori pabûti vienumoje (40 proc.), kalbasi su kolegomis (30 proc.), atsiriboja nuo aplinkos (10 proc.), stengiasi negalvoti apie pa-ciento mirtá (10 proc.), rûko (10 proc.). Intensyvios terapijos slaugytojoms reikalinga: psichologo pagalba, dvasinë pagalba, gilesnis sunkios ligos ar gedulo iðmanymas, kolegø parama, vadovo pagyrimai.

ÁVADASKas iðtinka þmogø, gyvenantá visuomenëje, linku-

sioje ignoruoti mirtá arba vengiantá tos minties? Kokia bûna slaugytoja, daþnai susidurianti su mirðtanèiaisiais: humaniðka, gerbianti savo profesijà ar tiesiog nepaste-bimas asmuo, siekiantis sumaþinti þmogaus kanèias ir leidþiantis oriai jam numirti? Ar atvirkðèiai - ðaltas, atbu-kæs individas, dirbantis savo darbà ir nerodantis jausmø? [4] Slaugytoja daþnai susiduria su mirties faktu, tai ypaè daug þiniø ir ágûdþiø reikalaujanti praktikos sritis. Slau-gyti mirðtantá pacientà yra labai sunku tiek fiziðkai, tiek psichologiðkai. Slaugytojai turi veikti profesionaliai ir ne-perþengti savo veiklos kompetencijø ribø [2]. Atrodytø, didesnë emancipacija, mokslo vystymasis ir þiniø apie þmogø gausëjimas turëjo iðmokyti, kaip þmogui paèiam geriau pasiruoðti neiðvengiamam procesui - mirèiai. Kuo sparèiau þengia á prieká mûsø mokslas, tuo mes, atrodo, labiau bijome mirties tikrovës ir jà neigiame.

Uþsienio mokslinëje literatûroje gana plaèiai tiria-mos slaugytojø patirto streso, psichologiniø reikalavimø darbe sàsajos su pasekmëmis. Stresas veikia daugelá organizmo sistemø ir funkcijø: ðirdies ritmà, kraujo-spûdá, kvëpavimà, emocinæ bûklæ. Kiekvienas þmogus kartkartëmis iðgyvena depresijos jausmus, ypaè netekties, nusivylimo ar áprasto gyvenimo pasikeitimo metu. Yra þinoma, kad depresija daþnesnë tarp moterø. Literatûros duomenimis, stresas statistiðkai patikimai susijæs su psi-chosomatiniais sutrikimais [3]. Nustatyta, kad medikai, slaugydami mirðtanèius pacientus, patiria slaugytojo ir ligonio santykiø pabaigà, nereikalingumo ir nesëkmës jausmus, sustiprëja savojo mirtingumo suvokimas, eg-zistencijos problemos, á kurias nerandama atsakymo [8]. Skandinavijos ðalyse atliktø tyrimø rezultatai parodë, jog sveikatos prieþiûros personalas patiria stresà ne tik tada, kai instituciniai apribojimai neleidþia jiems veikti pagal jø moraliniø nuostatø sistemà, bet taip pat, kai jie veikdami vadovaujasi savo sàþine, susikirsdami su ástaty-mais ar reikalavimais [10]. Sekinantis darbas naktinëmis pamainomis, tradiciðkai pritraukiantis rinktis intensyvios terapijos specializacijà dël mokamø priedø, gali turëti

reikðmingà poveiká slaugytojø socialiniame gyvenime, pavojø sveikatai [1].

Slaugytojas – þmogus, todël kognityvus màstymas lemia jo, kaip asmens, iðgyvenimà ir elgesá. Patekæs á stresinæ situacijà, nesàmoningai stengiasi jà suvaldyti, iðsaugoti savo ávaizdá, gerovæ, iðsaugoti savo kaip þmo-gaus vientisumà.

Stresas. Kaip slaugytojus veikia stresas, priklauso nuo 3 veiksniø: slaugytojo sugebëjimo pakelti stresà, streso intensyvumo ir tæstinumo laipsnio, paramos ið aplinkiniø laipsnio.

Emocinis iðsekimas. Já sukelianèios prieþastys: kas-dieninis susidûrimas su mirtimi, didelë pacientø kaita, negalëjimas profesionaliai atskleisti reikalavimø, nes labai didelis darbo krûvis, kraujo ir ekskrementø vaizdas, darbo aplinkoje vyraujanèios daugiau neigiamos, nei teigiamos aplinkybës, nuolatinis spaudimas kaip galima greièiau atlikti savo pareigas, stresas ið baimës, kad ne-sugebës prisitaikyti prie naujos aparatûros [5].

Perdegimo sindromas – lëtas, ilgalaikis procesas, pasireiðkiantis tiek psichinio, tiek fizinio pobûdþio simptomais [9]. Slaugytojas daþnai pats nesuvokia, kad vystosi perdegimo simptomai. Perdegæs þmogus nesu-geba atlikti slaugytojo funkcijos[7]. Amerikos Sveikatos Asociacija iðskiria ðias slaugytojø reakcijas ir pojûèius slaugant mirðtanèius pacientus: pyktá, baimæ, nusivylimà, beviltiðkumà, nemigà, galvos, kaklo, nugaros, juosmens skausmus, padidintà alkoholio ir nikotino vartojimà. Yra daugybë prieþasèiø, dël kuriø slaugytojos susitikimas su mirðtanèiu pacientu laikytinas sunkiu: slaugytojas gali jausti asmeninæ grësmæ (jausti siaubà, baimæ ar kaltës jausmà); situacija gali priminti savo skaudþius ið-gyvenimus, gali atgaminti prisiminimus apie ankstesnæ nemalonià profesinæ situacijà, kurios neáveikë; priversti suprasti, kad trûksta asmeninës kontrolës, jis yra silpnas ir bejëgis. Situacija iðkelia sunkius etinius ir estetinius klausimus: slaugytojas susiduria akis á aká su situacija, kai paciento gydymas nebeturi jokio kito tikslo, iðskyrus skausmo malðinimà [4].

Pagalbos bûdai slaugytojams: nemokama psichologo konsultacija. Ji turëtø bûti prieinama bet kada, kada tik prireiktø. Be to, jiems turëtø bûti siûlomas profesinis vadovavimas. Vadovavimas gali vykti individualiai ir grupëmis. Be galo svarbu pasidalyti savo nevilties ir maþëjanèios kontrolës jausmais. Tai, kad þmogus iðdrásta pripaþinti savo problemas, kuriø jis nebekontroliuoja, gali padëti sukurti darbo atmosferà, kurioje tokios pro-blemos yra priimamos ir sprendþiama, kokiø situacijos suvaldymo bûdø reikëtø imtis. Kaip Seligman (1975) pabrëþë, kitiems praneðti apie savo situacijà yra labai


1 lentelë. Intensyvios terapijos slaugytojø fiziologinës pro-blemos (N-38).

2 lentelë Slaugytojø, dirbanèiø intensyvios terapijos skyriuje, psichologinës problemos (N – 20).

SLAUGA

svarbu – tiek dël savæs, tiek dël kitø. Toks atvirumas didi-na þmogaus sugebëjimà jausmiðkai suvaldyti sunkias si-tuacijas. Vadovavimo tikslas - padëti slaugytojui suprasti ir iðsiaiðkinti savo mintis, jausmus ir reakcijø pavyzdþius. Tokios þinios gali slaugytojui padëti kuo sàmoningiau elgtis naujomis aplinkybëmis. Reikia gilesnio sunkios ligos, mirties ir gedulo iðmanymo. Ir mokantis slaugy-tojo profesijos, ir darbo vietoje daugiau paskaitø apie psichologinius sunkios ligos, mirties ir gedulo aspektus praplëstø þinias ir suteiktø geresnes galimybes pakeisti sudëtingas mintis, jausmus ir reakcijas.

Visiems þmonëms, taip pat ir slaugytojams , dirban-tiems su sunkiai serganèiais pacientais, yra svarbu bûti pagirtiems ir pripaþintiems uþ savo darbà. Kiekvienam þmogui reikia patvirtinimo, kad tai , kà jis daro, turi vertæ ir prasmæ [11]. Svarbi dvasinë pagalba: Baþnyèios

lankymas, pokalbiai su dvasininkais, vienuoliais. Kaip savipagalbos bûdas gali bûti aktyvus sportas, grynas oras, iðvykos á gamtà, plaukymas. Kiti prevenciniai aspektai: reikli ir pozityvi darbo aplinka; Svarbu, kad konfliktai bûtø aptariami ir iðsprendþiami. Tai maþina átampà. Natûralus humoristinis ryðys tarp darbuotojø taip pat padeda maþinti átampà. Slaugytojams turi bûti suteikta galimybë dalyvauti konferencijose ar panaðiuose stimu-liuojanèiuose renginiuose.

Tyrimo tikslas: iðanalizuoti prielaidas, sàlygojanèias slaugytojø, dirbanèiø intensyviosios terapijos skyriuje, perdegimo sindromà.


TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKAKiekybiniam tyrimui atlikti pasirinkta struktûrizuota

apklausa raðtu, kurios metu buvo apklaustos slaugytojos, dirbanèios neurochirurgijos reanimacijos ir centrinës reanimacijos skyriuose. Slaugytojø atranka – tikslinë. Tyrime dalyvavo 38 slaugytojos. Tyrime dalyvavusiø slaugytojø amþiaus vidurkis 31-40 m. Darbo staþas – 2-15 m.

Remiantis ðios anketos respondentø vertinimo kri-terijais, duomenys buvo susisteminti pagal vertinimo kriterijø poþymius, iðskirti pagal jø pasireiðkimà. Dalis klausimø buvo skirti iðsiaiðkinti intensyvios terapijos slaugytojø amþiø, iðsilavinimà, darbo staþà.

Antrame etape atliktas kokybinis tyrimas. Slaugytojos apklaustos taikant vadovaujantá individualø interviu metodà. Intensyvios terapijos slaugytojoms buvo uþ-duodami klausimai, susijæ su jø emocijomis, iðgyveni-mais, patiriamais slaugant mirðtantá pacientà, siekiant iðsiaiðkinti psichologiniø problemø iðraiðkas, problemø sprendimo bûdus. Interviu metu gauti rezultatai ana-lizuojami atliekant content (turinio) analizæ, iðskiriant kategorijas, subkategorijas, atliekama rezultatø analizë, interpretacija.

REZULTATAI IR JØ APTARIMASTyrimo metu siekëme iðsiaiðkinti, kokiomis ligomis

slaugytojos susirgo per darbo intensyvios terapijos sky-

riuje laikà. Tyrimo duomenimis, slaugytojos per darbo intensyvios terapijos skyriuje laikà susirgo skydliaukës hipertrofija (9 proc.), skydliaukës hormonø pusiausvyros sutrikimu (11 proc.), tireoiditu (5 proc.), egzema (5 proc.), skrandþio bei dvylikapirðtës þarnos opalige (5 proc.), alerginëmis ligomis (12 proc.).

Intensyvios terapijos skyriaus slaugytojoms buvo pa-teiktas klausimas „Kokias patiriate fiziologines problemas slaugydamos mirðtanèius pacientus“.

Susidurdamos su paciento mirtimi slaugytojos labai daþnai patiria padaþnëjusá kvëpavimà (12 proc.), dusulá (7 proc.), sausà kosulá (5 proc.); ðirdies ir kraujagysliø sistemoje: tachikardijà (25 proc.), hipertenzijà (15 proc.); jauèia virðkinimo sistemos sutrikimus: pykinimà (30 proc.), ðleikðtulá ir virðkinimo sutrikimus(20 proc.), rëmená (14 proc.), skrandþio skausmus (8 proc.), rëmens jutimà (14 proc.), virðkinimo sutrikimà (20 proc.); nervø sistemos problemas: nuovargá ir nemigà (25 proc.), gal-vos skausmà (15 proc.), migrenà (5 proc.).

Tyrimo metu siekëme iðsiaiðkinti, ar slaugytojoms tenka vartoti raminamuosius medikamentus, susidûrus su pacientø mirtimi. Tyrimo duomenimis, raminamuosius medikamentus vartoja 8 proc. slaugytojø.

Naudojant individualø interviu metodà slaugytojoms buvo uþduodami klausimai, susijæ su jø emocijomis, iðgyvenimais slaugant mirðtantá pacientà.

Pirmà kartà susidûrusios su pacientø mirtimi, slau-gytojos patiria neigiamas emocijas: sunku susikaupti atsakingam darbui, slaugytojos jauèia pyktá, baimæ, nusi-vylimà, negalëjimà susitaikyti su paciento mirtimi. Ir lëta, ir staigi mirtis slaugytojas veikia neigiamai, átakos dau-giau turi jaunas pacientø amþius. Tyrimo metu pastebëta, kad slaugytojos, slauganèios mirðtantá pacientà, negali susitaikyti su jo mirtimi, iðgyvena dël namiðkiø skausmo, beviltiðkumà, nusivylimà, kaltës jausmà. Labai nuvargi-na, paciento kanèia, dejonës. Tyrimo metu slaugytojos nurodë, kad sunku slaugyti komoje esanèius pacientus, „kartais atrodo, kad jis viskà girdi ir jauèia“. Slaugant mirðtanèius pacientus, patiriamas stresas, tik skiriasi jo iðraiðkos. Gedima jaunø mirðtanèiø pacientø.

Tyrimo metu slaugytojos nurodë, kad ilgainiui pri-pranta prie pacientø mirèiø, nors tai ir nemalonu.

Daþniausiai slaugytojoms pasireiðkiantys simptomai - nervingumas, nerimas, irzlumas , iðsiblaðkymas, baimin-gumas, baimës bûsena, apetito nebuvimas, motyvacijos praradimas, kartais slopinimas, nuotaikos svyravimai, retai agresija, beprasmis ánirðis.

Slaugytojos stresà valdo daugiausia bûdamos vie-nos, kartais iðsikalba, kad nusiramintø, priima realybæ tokià, kokia yra: „stengiuosi atitolinti mintis, priimu taip

3 lentelë Slaugytojø psichologiniø problemø sprendimo bûdai.


kaip yra“, „bandau nukreipti mintis, atlieku procedûras kitiems pacientams“. Slaugytojos mano, kad pokalbiai su kolegomis yra efektyvûs: „man svarbu kolegø palai-kymas, situacijos aptarimas, ávertinimas galimø klaidø“. Intensyvios terapijos skyriaus slaugytojos nurodo, kad slaugant mirðtanèius pacientus bûtinos psichologo konsultacijos, bent vienà kartà per mënesá, geriau indivi-dualios. “Tyrimo metu slaugytojos iðsakë gilesná sunkios ligos, mirties ir gedulo iðmanymo poreiká; „daugiau pa-skaitø apie psichologinius aspektus slaugant mirðtantá pacientà“, „norëèiau daugiau suþinoti apie mirimo pro-cesà“, „ádomu paskaityti psichologinæ literatûrà, þiûrëti filmus, susijusius su tokiais iðgyvenimais“, „ádomu, kaip susidoroja su paciento mirtimi kitø ðaliø slaugytojos“.

IÐVADOS1. Mirtis – tai paskutinis þmogaus gyvenimo eta-

pas. Mirtis skiriama á klinikinæ ir biologinæ, staigià ir lëtà mirtá.

2. Paciento mirtis veikia slaugytojø psichologines ir fiziologines problemas, nuolatiná stresà.

3. Slaugytojos, slaugydamos mirðtantá pacientà, patiria kvëpavimo problemas: dusulá, padaþnëjusá kvë-pavimà; virðkinimo sistemos problemas: pykinimà, vëmi-mà, ðleikðtulá; ðirdies ir kraujagysliø sistemos problemas: tachikardijà, hipertenzijà; nervø sistemos problemas: galvos skausmà, svaigimà, nuovargá, nemigà. Apklausos metu slaugytojos nurodë gilesnio sunkios ligos, mirties, gedulo iðmanymo poreiká.

4. Paciento mirtis veikia slaugytojø psichologines reakcijas: nervingumà, nerimà, irzlumà, iðsiblaðkymà, beprasmá ánirðá, pyktá. Slaugytojø poþiûris á mirtá kinta nuo iðdirbto laiko skyriuje. Darbo pradþioje dël paciento mirties pergyvena didesnë dalis slaugytojø. Ir lëta, ir staigi mirtis slaugytojas veikia neigiamai, átakos daugiau turi jaunas pacientø amþius.

Literatûra1. Andrew MC Visar. Workplace stress in nursing: a literature

review. Journal of advanced Nursing; 2003; 44 (6):633-642.2. Elisabeth Kübler – Ross. Apie mirtá ir mirimà. Vilnius: Katalikø

pasaulis, 2001.

3. Golumbaitë E., Kalibatas J., Kanapeckienë V., Mikutienë D. Pirminës sveikatos prieþiûros centruose dirbanèiø slaugytojø streso ir psichologiniø reikalavimø darbe sàsajos su streso pasekmëmis. Gerontologija,2007; 8 (1): 31-38.

4. Hodsler P., Turley A. Paliatyvioji pagalba. KMU leidykla. Kaunas, 2004.

5. Jean Lugton, Margret Kindlen. Paliatyvioji slauga. KMU lei-dykla, Kaunas, 2005.

6. Koèiûnas R. Psichologinis konsultavimas. Vilnius, 1995.7. Lekauskaitë A., Venytë R., Demskytë J. Intensyvios terapijos

slaugytojø patiriamas stresas, slaugant terminalinës bûklës pacientus. Sveikatos mokslai. Vilnius, 2006.

8. Ðeðkevièius A., Paliatyvioji slauga. Kaunas: Vitae Litera, 2008.

9. Vimantaitë R., Slaugytojø perdegimo sindromas/ The burn out syndrome in nurses population. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas.,2006; 10:472-6.

10. Þydþiûnaitë V., Ar slaugytojoms tikrai reikalingas papildomas stresas? Lietuvos slaugos specialistø organizacija, 2007.

11. http://bernardinai.lt 2009-06-02.

THE ASSUMPTIONS LEADING TO NURSES, WORKING IN INTENSIVE CARE UNIT, BURNOUT SYNDROME

Vilma RastenienëSummaryKey words: assumptions, nursies, burnout sindrome.Nurses often face the fact of death in their practical work. This

practical area claims for a big amount of knowledge and skills. Reseach methods: analysis of scientifical literature, structured questionnaire in written form, content analysis, statistical analysis of results (in persen-tage values). According to the reseach results patients death provocate respiratory difficulties: asthma, rapid breathing; digestion problems: nausea, vomiting, sickness; heart and blood vessel system problems: tachycardia, hypertension; nervous system problems: headache, dizziness, fatigue. Nurses try to handle these problems chatting with their colleagues, having some activities. By answering guestions nurses expressed wilingness to improve resuscitation principles, defibrilation methods, supply of oxygen to the airways principles. Content analysis results: patients death influence the psychological reactions of nursies; nervousness, irritability, anxiety, distraction, meaningless fury. Majority nuries think that it is necessary to have a consultation of psychologist at least once a month.

Correspondence to: [email protected]

Gauta 2010-03-16

SLAUGA


Raktaþodþiai: situacinë adaptacija, chirurginë liga.

SantraukaSiekiant atskleisti chirurginëmis ligomis serganèiø pacientø situacinës adaptacijos savitumus, atliktas kokybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 20 pacientø ir 20 slaugytojø. Kokybinio tyrimo duomenys analizuoti atliekant content (turinio) analizæ. Tyrimas atskleidë, kad slaugytojos mato nepilnà pacientø adaptacijos vaizdà: pacientai nurodë jauèiantys daugiau baimës bei nerimo tipø, pyktá, nusivylimà, liûdesá, abejingumà, susierzinimà, susijaudinimà ir pozityvius iðgyvenimus - ávairius dþiaugsmus, nusiteikimà pasveikti, pasitikëjimà personalu, teigiamà nusiteikimà, saugumo jausmà ið socialinës adaptacijos savitumø: bendravimo, nuobodulio, priverstinës veiklos pokyèius, kuriø slaugytojos neáþvelgë. Pacientai, sergantys chi-rurginëmis ligomis, daþnai turi prisitaikyti prie mitybos pasikeitimo: apetito pokyèiø, fiziologiniø mitybos trikdþiø bei keisti mitybos áproèius. Dël operacijos atsiranda adaptacijos ðvarinantis savi-tumø, pacientai ðvarinimosi problemas daþniau-siai sprendþia sumaþindami higienos poreikius bei gaudami pagalbà ið aplinkiniø ir/ar personalo. Rûkantiems vyrams pooperaciniu laikotarpiu daþnai sunku nerûkyti. Nustatyta, kad jauniems pacientams sunku priprasti prie ligoninës aplin-kos, kurioje jie bijo pasigauti infekcijà, bei prie ligoninës maisto. Lyginant slaugytojø ir pacientø interviu duomenis pastebëta, kad kai kuriuos su chirurgine liga, patekimu á ligoninæ bei adaptacija joje dalykus paminëjo ir pacientai, ir slaugytojos: skausmas, nerimas, baimë, ðlapimo kateteriai bei jø keliamas diskomfortas, miego ir asmens higienos pokyèiai. Tyrimo metu paaiðkëjo, kad slaugytojos ávardijo keletà aspektø, apie kuriuos pacientai nekalbëjo: savæs nuvertinimas, nepasi-tikëjimas personalu.

ÁVADASPagalbos adaptuotis pacientui prie situacijos, á kurià

yra patekæs, klausimai medicinos literatûroje daþniausiai nagrinëjami per paslaugø kokybës ar pacientø pasi-tenkinimo gydymo paslaugomis prizmes. Ðia problema domëjosi J. Breckenkamp Wiskow Ch., Laaser U. (2007). Patel V. L., Zhang J. ir kt. autoriai (2009), kurie teigia, kad “sveikatos apsaugos sistema gali bûti charakterizuojama kaip sudëtinga sistema”, o ligoniniø aplinka – “kritinë aplinka” tiek pacientui, tiek personalui [1, 8].

Detaliau uþsienio autoriai pacientø poreikiø tenkini-mà, adaptacijà nagrinëja pagal ligas. Uþsienio literatû-roje daþniausiai analizuojami stacionare beiðgydanèiø vaikø, pacientø, vartojanèiø narkotikus, serganèiø on-kologinëmis ligomis, patyrusiø stuburo traumà, insultà, serganèiø AIDS, adaptacijos sunkumø aspektai.

Autorius Breckenkamp J. pabrëþia, kad ðiuo metu medicinos kokybës valdymo Vokietijoje klausimai yra tvarkomi labiau atsiþvelgiant á techninius ir profesi-nius dalykus bei trûksta pacientø poþiûrio jø poreikiø tenkinimo aspektø analiziø [1]. Deja, Lietuvoje taip pat kol kas stokojama tyrimø, nagrinëjanèiø ávairiomis ligomis serganèiø pacientø adaptacinius savitumus. Fizines, psichologines chirurginiø pacientø problemas, jø sprendimà slaugos lygmenyje nagrinëja Pisèalkienë V. (2009). Paciento prieþiûros ypatumus po ileostomos bei kolostomos suformavimo operacijø slaugos lygme-nyje nagrinëja Gulbinienë J. (2006-2009), neágaliøjø adaptacijà apibûdino Karvelis V. (2001), Dabkus R. apibrëþë egzistavimà ir adaptacijà (2003). Socialiniø pacientø ryðiø galimybes, santyká tarp paciento, jo artimøjø bei personalo intensyvios terapijos skyriuje nagrinëjo Danusevièienë L., Cikatavièiûtë R., taèiau ðiø autoriø kokybiniame tyrime buvo atskleistos daugiau ne pacientø, o jø artimøjø, kuriuos autorës ávardijo „ paslëptais pacientais“, socialiniai-psichologiniai po-tyriai [2,4,9].

Autoriai, Morris J.A., Carrillo Y., Jenkins J. M. ir kt., remdamiesi savo atliktais tyrimais, teigia, kad ðiuolai-kiniame medicinos perþiûros procese nëra racionalaus ryðio tarp paciento problemø atsiradimo ir jø sprendi-mo, nes nëra identifikuojama apie 37 proc. pacientø problemø [7].

Slaugant chirurgine liga sergantá pacientà, ðiandienà

PACIENTØ, SERGANÈIØ CHIRURGINËMIS LIGOMIS, SITUACINËS ADAPTACIJOS SAVITUMAI

DALË SMAIDÞIÛNIENË Kauno kolegija

Adresas susiraðinëti: Dalë Smaidþiûnienë, el. p.: [email protected]


nepakanka sekti tik jo fizinæ bûklæ prieð ir po operacijos, suleisti vaistus, perriðti þaizdà; dëmesá taip pat reikia skirti paciento adaptacijai ligoninëje, psichologiniø reakcijø bei iðgyvenimø stebëjimui bei psichologiniam paciento paruoðimui operacijai ir/ar kûno ávaizdþio pa-sikeitimui. Situacinis adaptacijos aspektas yra þmogaus prisitaikymas prie konkreèios situacijos. Prisitaikymas prie aplinkos, savo poreikiø (fiziologiniø, psichologiniø, bendravimo, savirealizacijos ir kt. ). Paciento problemø sprendimas, poreikiø tenkinimas konkreèiais veiksmais, psichologiniø, socialiniø pokyèiø stebëjimas ir pagalba pacientui yra socialinës-biologinës-psichologinës adap-tacijos dalys [ 6,9,10,12].

Daugeliui chirurginiø ligø bûdingos ðios pacientø problemos: skausmas, mobilumo sutrikimai, negalëji-mas pasirûpinti savimi, savo iðvaizda, pakitæ higienos, mitybos, bendravimo, lyties raiðkos poreikiai, miego sutrikimai, nuovargis, silpnumas, vietiniai fizinës bûklës pokyèiai, daþnai pakinta þmogaus kûno ávaizdis (po-þiûris á fizinæ savo kûno iðvaizdà). Suþinojæ, kad jiems skubiai reikalinga atlikti operacijà daugelis ligoniø ið-gyvena stiprø emociná sukrëtimà, krizæ [ 8].

Anot Pisèalkienës V., paciento iðgyvenama krizë chi-rurginiu laikotarpiu galëtø bûti dvejopa: fiziologinë, psi-chologinë. Fiziologinë krizë pasireiðkia, nes organizmo savisaugos sistema nepajëgia atstatyti normalios bûklës be gydymo pagalbos (skysèiø papildymo, medikamentø, operacijos ), o psichologinë krizë iðtinka tuomet, kai þmogus suvokia, kad liga ar suþalojimas sukelia negráþ-tamus gyvenimo bûdo ar ávaizdþio pakitimus. Kiekvieno þmogaus psichologinë reakcija á operacijà yra unikali, taèiau yra iðskiriami ðie faktoriai, susijæ su liga: gyveni-mo kontrolës praradimas, tik susirgus atsiradæs neþinios jausmas, ligoninës aplinka [9].

Pooperaciniu laikotarpiu pacientams bûdingas pasikeitæs savojo „að“ suvokimas, maþa savæs ir savo aplinkos kontrolë, savirûpos sumaþëjimas ar nebuvi-mas, smalsumo arba noro paþinti savo kûnà ir/ar ligà atsiradimas [6].

Literatûroje kalbama ir apie ligos naudà: pacientams pavyksta iðvengti ávairiø pareigø (darbe, namuose), pa-cientas gali dþiaugtis ðilta lova ar romanu, kuriam seniai neturëjo laiko, taèiau chirurginio profilio pacientai ðiais malonumais gali pasidþiaugti tik tuomet, jei tai daryti lei-dþia fizinë bûklë, bet to, atsiradus moderniems operacijø metodams ir minimalios invazijos taikymui pooperacinis laikotarpis labai sutrumpëjo. Antrinë ligos nauda – na-miðkiø rûpestis, dëmesys, uþuojauta [3,12].

Darbo tikslas: ávertinti chirurgine liga serganèio pa-ciento situacinës adaptacijos ligoninëje savitumus.

METODIKASiekiant ávertinti chirurgine liga serganèio paciento

situacinës adaptacijos ligoninëje savitumus atliktas kokybinis tyrimas. 20 pacientø bei 20 slaugytojø ap-klausti naudojant bendrà vadovaujantá individualø pusiau struktûruotà interviu. Interviu su pacientais vyko pooperaciniu laikotarpiu. Tiriamøjø pacientø atranka - tikslinë skirtingø pavyzdþiø atranka, á tiriamøjø grupæ buvo átraukti suaugæ pacientai, besigydantys chirur-gijos skyriuose. Slaugytojø atranka - tikslinë, interviu dalyvavo slaugytojos, dirbanèios chirurginiame skyriuje. Pacientams buvo uþduodami klausimai, kaip pasikeitë jø gyvenimo situacija dël chirurginës ligos, kokius sukeltus fizinius, psichologinius ir socialinius savitumus prieðope-raciniu bei pooperaciniu laikotarpiu, bûnant ligoninës

1 lentelë. Chirurginëmis ligomis serganèiø pacientø psicho-loginës adaptacijos savitumai.

SLAUGA


aplinkoje, reikalaujanèius tam tikros adaptacijos jie pa-tyrë. Slaugytojoms buvo uþduoti identiðki klausimai apie chirurginiø pacientø situacinæ adaptacijà. Dalis pacien-tams uþduotø klausimø buvo skirti iðsiaiðkinti paciento demografinius rodiklius: amþiø, lytá, socialinæ padëtá. Slaugytojø buvo klausiama apie jø iðsilavinimà.

Apklausa vykdyta gavus ligoniniø administracijos leidimà. Interviu metu gautø tekstø turinys buvo anali-zuojamas atliekant content (turinio) analizæ, iðskiriant atskiras atsakymø kategorijas ir subkategorijas, vëliau rezultatai buvo analizuojami, apibendrinami bei atliktas gautø rezultatø palyginimas.

REZULTATAI IR JØ APTARIMASTyrimo metu pacientams buvo uþduotas klausimas:

„Kokius psichologinius prisitaikymo prie situacijos, á kurià patekote dël chirurginës ligos, savitumus patyrëte ðiuo metu, besigydydami ligoninëje?“. Atsakymø turinys buvo analizuojamas bei iðskiriamos atsakymø katego-rijos ir subkategorijos, kuriø teiginius sieja prasminio panaðumo kriterijai. Autentiðki pacientø pasisakymai, susijæ su psichologinës adaptacijos savitumais, pateikti 1 lentelëje.

Tyrimas parodë, kad pacientai, dël situacijos, á kurià yra patekæ, iðgyveno pozityvius, neutralius ir negatyvius iðgyvenimus, kurie labiausiai priklauso nuo susirgimo ir asmeniniø aplinkybiø, nuo fiziologinës paciento bûklës, nuo socialinës padëties, charakterio, amþiaus. Jauni ligo-niai akcentavo ðias problemas: baimë eiti á tualetà dël to, kad ne visi pacientai ðvariai ðlapinasi ar tuðtinasi (kompli-kacijø baimë), operacijos/ligos pasekmiø baimë ir baimë neatsibusti po narkozës, „nes uþmiegama ne natûraliai“. Komplikacijø baimë buvo bûdinga ir pacientams, kurie buvo paguldyti á vienà palatà su komplikuotos ligos eigos pacientais. Procedûrø bei skausmo baimes paþymëjo dauguma pacientø: „bijau perriðimø, plovimo, siûlø, dreno iðëmimo“, ðios baimës kai kuriems atsirasdavo ir dël neþinojimo „kas bus atliekama, kokios procedûros, man niekas nieko neaiðkino“. Skausmo baimæ pacientai tiesiogiai siejo su procedûrom bei judëjimu. Neutralûs iðgyvenimai: laukimas bei ilgesys - jauèiami ir sveikø þmoniø, taèiau ðiuo atveju buvo laukiama þaizdos uþ-gijimo ir tà laukimà pacientai siejo su geresne savijauta. Ilgimasi buvo namø aplinkos, artimøjø. Ypatingai svarbûs yra pozityvûs iðgyvenimai, kuriuos jautë pacientai, ka-dangi pozityvus nusiteikimas gali turëti teigiamos átakos sveikimui. Pacientø ávardinti dþiaugsmai buvo siejami su ramybe, bûklës pagerëjimu bei pagerëjusiomis gyvenimo sàlygomis. Svarbu akcentuoti tai, kad pacientai ypaè dþiaugësi tuomet, kai suþinodavo, kad su savo chirurgi-nës ligos sukeltomis problemomis jie nebus palikti vieni ir toliau jais bus rûpinamasi: „mane perkelia á slaugos namus“, „man pritaikys protezà ir galësiu vaikðèioti“. Tyrimo metu pastebëta, kad teigiamø emocijø ligoninëje greièiau arba net ið karto sulaukdavo maþas pajamas turintys pacientai arba neturintys pajamø (benamiai) bei didelæ namiðkiø paramà, dëmesá gaunantys pa-cientai. Galima daryti prielaidà, kad pacientams greitai emociðkai adaptuotis naujoje situacijoje gali padëti ir namiðkiø rûpestis, tai rodo lentelëje nepateikti, taèiau taip pat charakteringi autentiðki pasisakymai - „nebuvo nerimo, baimës, nes artimieji padëjo“. Ið interviu su pa-cientais galima daryti prielaidà, kad yra iðnaudotos ne visos pagalbos pacientui adaptuotis esamoje situacijoje galimybës, tai rodo autentiðki pasisakymai „nesulaukiau

2 lentelë. Chirurginëmis ligomis serganèiø pacientø fiziolo-ginës adaptacijos savitumai.

SLAUGA

a

Documents

FUNKCINIØ TESTØ, SUSIJUSIØ SU APSITARNAVIMO KOKYBE, …sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys... · 2015-08-19 · kontrolinës grupës tiriamøjø. Pirmo testavimo