European Commission | Choose your language | Choisir une ......gamtos apsaugai yra perži rtas iš pagrind. Tai reiškia, kad norintieji pasinaudoti tinkamu gamtini projekt finansavimu

��

�

��

Pareng�: Clare Miller, Marianne Kettunen; IEEP Redaktorius: Peter Torkler; WWF Konsultantai: Stefanie Lang, Andreas Baumuller; WWF Vert�: Džiugas Anuškevi�ius Viršelio nuotraukos: © WWF-Canon / Anton VORAUER / Michel GUNTHER / Jean-Luc RAY ©WWF / M. Czasnojc / G. Bobrowicz / E. Peissker / P. Torkler ©Island Microlight Club Malta Kontaktui: Peter Torkler WWF Germany Tel: +49 30 30 87 42 15 [email protected]

NATURA 2000 FINANSAVIMAS

METODINIS VADOVAS Patvirtinta Europos Komisijos

Aplinkos direktorato

„Finansuojant Natura 2000 metodikas ir seminarus“

Nuorodos: ENV.B.2/SER/2005/0020 Oficialusis teis�s žurnalas: S 73-070009

Leidinys parengtas pagal paslaug� sutart� ir teisiškai n�ra privalomas

TURINYS 1. PRATARM� ........................................................................................................................................................................................4

2. �ŽANGA: NATURA 2000 IR NATURA 2000 FINANSAVIMAS...........................................................................................................5

3. METODINIO VADOVO PASKIRTIS IR NAUDINGUMAS...................................................................................................................6

4. PIBR�ŽIMAI, PAAIŠKINIMAI, STRUKT�RA, TURINYS IR TAIKYMAS...........................................................................................8

5. FOND� APŽVALGA.........................................................................................................................................................................15

6. NATURA 2000 TINKLO TVARKYMO VEIKL� FINANSAVIMO GALIMYB�S ................................................................................34

7. NUORODOS, REIKALINGIAUSIOS PUBLIKACIJOS, SVARBIAUSI TINKLALAPIAI .................................................................119 LENTEL�S 1 LENTEL�. TIKSLIN�S GRUP�S .........................................................................................................................................................................................................................9 2 LENTEL�. NATURA 2000 TERITORIJ� KATEGORIJOS ...............................................................................................................................................................................9 3 LENTEL�. NATURA 2000 TERITORIJ� TVARKYMO VEIKL� S�RAŠAS ................................................................................................................................................11 4 LENTEL�. PRIORITETIN�S EŽ�FKP KRYPTYS ..........................................................................................................................................................................................16 5 LENTEL�. EŽ�FKP �GYVENDINIMO PROCESO SVARBIAUSIOS DATOS.............................................................................................................................................17 6 LENTEL�. EŽ�FKP REGLAMENTO PAGRINDINIAI SU NATURA 2000 EKOLOGINIU TINKLU SUSIJ� STRAIPSNIAI.................................................................18 7 LENTEL�. EŽF �GYVENDINIMO PROCESO SVARBIAUSIOS DATOS.....................................................................................................................................................21 8 LENTEL�. EŽF REGLAMENTO PAGRINDINIAI SU NATURA 2000 EKOLOGINIU TINKLU SUSIJ� STRAIPSNIAI .........................................................................21 9 LENTEL�. ERPF �GYVENDINIMO PROCESO SVARBIAUSIOS DATOS..................................................................................................................................................24 10 LENTEL�. ERPF REGLAMENTO PAGRINDINIAI SU NATURA 2000 EKOLOGINIU TINKLU SUSIJ� STRAIPSNIAI ....................................................................24 11 LENTEL�. ESF �GYVENDINIMO PROCESO SVARBIAUSIOS DATOS...................................................................................................................................................27 12 LENTEL�. ESF REGLAMENTO PAGRINDINIAI SU NATURA 2000 EKOLOGINIU TINKLU SUSIJ� STRAIPSNIAI.......................................................................27 13 LENTEL�. SANGLAUDOS FONDO �GYVENDINIMO PROCESO SVARBIAUSIOS DATOS ...............................................................................................................29 14 LENTEL�. SANGLAUDOS FONDO REGLAMENTO PAGRINDINIAI SU NATURA 2000 EKOLOGINIU TINKLU SUSIJ� STRAIPSNIAI ...................................29 15 LENTEL�. LIFE+ �GYVENDINIMO PROCESO SVARBIAUSIOS DATOS................................................................................................................................................31 16 LENTEL�. PAGRINDIN�S BMTP7 �GYVENDINIMO PROCESO DATOS ...............................................................................................................................................33 17 LENTEL�. BMTP7 REGLAMENTO PAGRINDINIAI SU NATURA 2000 EKOLOGINIU TINKLU SUSIJ� STRAIPSNIAI. ................................................................33

VEIKL� LENTEL�S 1 VEIKLA. TERITORIJ� PARINKIMO PROCESO ADMINISTRAVIMAS ...................................................................................................................................................... 41 2 VEIKLA. TERITORIJ� ATRINKIMUI REIKALINGI MOKSLINIAI TYRIMAI (INVENTORIZACIJOS) ...................................................................................................... 42 3 VEIKLA. PIRMIN�S INFORMACIJOS IR MEDŽIAGOS SPAUDAI PARENGIMAS ................................................................................................................................. 44 4 VEIKLA. BANDOMIEJI PROJEKTAI ................................................................................................................................................................................................................ 49 5 VEIKLA. TVARKYMO PLAN�, STRATEGIJ� IR PROJEKT� PARENGIMAS ......................................................................................................................................... 54 6 VEIKLA. ATSAKING� UŽ TVARKYM� INSTITUCIJ� �K�RIMAS .............................................................................................................................................................. 56 7 VEIKLA. KONSULTACIJOS – VIEŠI SVARSTYMAI, RYŠI� SU ŽEMI� SAVININKAIS PALAIKYMAS............................................................................................... 58 8 VEIKLA. TVARKYMO PLAN�, STRATEGIJ� IR PROJEKT� PERŽI�RA................................................................................................................................................ 63 9 VEIKLA. ATSAKING� UŽ TVARKYM� INSTITUCIJ� IŠLAIKYMO IŠLAIDOS ........................................................................................................................................ 65 10 VEIKLA. VISUOMEN�S LANKYMUISI TERITORIJOSE REIKIAMOS INFRASTRUKT�ROS IŠLAIKYMAS.................................................................................... 66 11 VEIKLA. DARBUOTOJ� IŠLAIKYMO IŠLAIDOS ........................................................................................................................................................................................ 68 12 VEIKLA. APLINKOSAUGOS PRIEMON�S – BUVEIN�S .......................................................................................................................................................................... 69 13 VEIKLA. APLINKOSAUGOS PRIEMON�S – R�ŠYS ................................................................................................................................................................................ 77 14 VEIKLA. APLINKOSAUGOS PRIEMON�S – INVAZIN�S R�ŠYS .......................................................................................................................................................... 83 15 VEIKLA. TVARKYMO PLAN� IR SUTAR�I� �GYVENDINIMAS .............................................................................................................................................................. 88 16 VEIKLA. PASLAUG� TEIKIMAS, KOMPENSACIJOS ATSISAKIUS TEISI� � ŽEM� IR NETEKUS NAUDOS ................................................................................ 91 17 VEIKLA. STEB�SENA IR PRIEŽI�RA .......................................................................................................................................................................................................... 93 18 VEIKLA. RIZIKOS PREVENCIJA.................................................................................................................................................................................................................... 96 19 VEIKLA. TERITORIJ� PRIEŽI�RA ................................................................................................................................................................................................................ 99 20 VEIKLA. INFORMACIJOS PLA�IAJAI VISUOMENEI TEIKIMAS ........................................................................................................................................................... 100 21 VEIKLA. MOKYMAS IR ŠVIETIMAS ............................................................................................................................................................................................................ 104 22 VEIKLA. ŽMONI� LANKYMOSI NATURA 2000 TERITORIJOSE IR J� VERTINIMO SKATINIMAS ............................................................................................... 108 23 VEIKLA. ŽEM�S IŠPIRKIMAS BEI KOMPENSACIJOS UŽ RIBOT� PL�TR� .................................................................................................................................... 111 24 VEIKLA. BUVEINI� AR R�ŠI� ATK�RIMO INFRASTRUKT�RA ......................................................................................................................................................... 113 25 VEIKLA. VISUOMEN�S LANKYMUISI REIKIAMA INFRASTRUKT�RA............................................................................................................................................... 116

4

1. PRATARM� Biologin� vairov� suprantama kaip vairi gyvyb�s form – r�ši, genetini por�ši ir ekosistem – visuma. Tokia vairov� žmonijai labai naudinga – pavyzdžiui, suteikia produkt arba preki (kaip mediena ir medicinos produkcija) ir b�tinj dalyk (kaip anglies apytaka ir angli klodai, švarus vanduo, klimato švelninimas ir gamtos pavoj mažinimas, augal apsidulkinimas). Nustatytas biologin�s vairov�s nuolatinis nykimas yra viena sunkiausi m�s visuomen�s sprendžiam aplinkos problem. Europos gyv�nijos ir augalijos turtingumas ir j palaikan�ios buvein�s yra labai vertingas m�s gyvenimo kokyb�s elementas. Dar svarbiau yra tai, kad šios vietov�s vaidina pagrindin vaidmen reguliuojant nat�ralias sistemas (vandens apytakos, klimato) ir kai kuriuos gamtinius išteklius, nuo kuri yra priklausoma m�s visuomen�. Ši „ekosistem paslaug“ ekonomin� vert� yra neapsakomai didesn� negu j apsaugos ir išsaugojimo kaštai. Ta�iau mes link šias sistemas žvelgti kaip savaime suprantamus dalykus. Tinkamai jas vertinti dažniausiai pradedame tik tada, kai sistemoms yrant kyla stichini nelaimi – potvyni, didžiuli vandenyn bang ir pan. B�damas Aplinkos direktorato generalinis direktorius sveikinu besiple�iant biologin�s vairov�s pripažinim�. Biologin�s vairov�s apsauga ir darnus naudojimas yra nepaprastai svarb�s m�s planetos atei�iai. Deja, jos apsaugai vis dar per mažai skiriama d�mesio ir dedama

pastang. Tuo pat metu m�s pilie�iai labai domisi gamta ir gyv�nija. Dokumentiniai filmai apie gyv�j� gamt� yra itin populiar�s ir gamtos apsaug� remian�ios nevyriausybin�s organizacijos (NVO) jungia milijonus nari visoje Europoje. Ta�iau šio plataus r�pinimosi gamtos apsauga nepakanka, reikia ir ryžtingo bei koordinuoto valstybinio poži�rio j�. Pastaraisiais metais padaryta didel� pažanga kuriant modernias, gerai organizuotas ir rentabilias politikas, pad�sian�ias sukurti m�s pilie�iams švaresn ir sveikesn aplink�, kas taip pat skatins naujovi diegim�. M�s gamtos išsaugojimas ateities kartoms yra toli paženg s, bet dar reikia daug nuveikti šioje srityje. Tai yra tikslas, kurio pasiryž s siekti visomis išgal�mis ateinan�iais metais. Gamta mums teikia daug malonum, pilnatv�s jausm�, kv�pim� ir nusiraminim�. Gamta yra m�s kult�ros, kalbos, psichologin�s ir dvasin�s gerov�s pagrindas. Europos ekologin tinkl� Natura 2000 sudaro pagal Buveini� direktyvos reikalavimus steigtos saugomos teritorijos. Jo pagrindinis tikslas yra Europos bendrijos svarbos buveini tip, augal ir gyv�n r�ši apsauga Europos S�jungoje. Natura 2000 tinklo k�rimas labai priartina ilgalaik Bendrijos biologin�s vairov�s ištekli išsaugojimo tiksl�. Valstyb�s nar�s, steigdamos daugiau nei 18 000 saugom teritorij, ženkliai prisid�jo prie Natura 2000 tinklo suk�rimo. Dabar, kai šis tinklas jau baigiamas kurti, labai svarbu d�mes sukoncentruoti steigt teritorij tvarkym�.

Kalbant apie tvarkymo planus, iš karto kyla klausimas, ar yra pakankamai finansini ir kit j gyvendinimui reikaling ištekli. Skaitydami š Metodin� vadov� j�s gal�site geriau susipažinti su Bendrijos fondais, skirtais Natura 2000, be to, tai tur�t paspartinti Natura 2000 ekologinio teritorij tinklo suk�rim� ir kartu bendro Europos biologin�s vairov�s apsaugos tikslo gyvendinim�.

Mogens Peter Carl

5

2. �ŽANGA: NATURA 2000 IR NATURA 2000 FINANSAVIMAS Kas yra Natura 2000? Natura 2000 yra kertinis aplinkos apsaugos Europos S�jungoje (ES) akmuo. Natura 2000 ekologinio tinklo steigimas buvo inicijuotas 1992 metais pri�mus Buveini� direktyv�. Buveini� ir Paukš�i� direktyvos apibr�žia bendr� floros ir faunos bei buveini apsaugos sistem� Europos S�jungoje ir yra pagrindin� europin� biologin�s vairov�s išsaugojimo šalyse nar�se iniciatyva. ES šalyse nar�se Natura 2000 ekologinio tinklo teritorijos užima apie 15–30% šali ploto, o bendras Natura 2000 ekologinio tinklo plotas yra didesnis nei Vokietijos. Natura 2000 tikslas yra sukurti bendr� Europos Bendrijos (EB) svarbos saugom teritorij ekologin tinkl� ES, skirt� palaikyti ir atkurti nykstan�ias ES svarbos buveines ir r�šis. Siekiant sukurti bendr� Europos Bendrijos svarbos saugom teritorij tinkl�, ES buvo suskirstyta 7 biogeografinius regionus: Panonin, Borealin, Kontinentin, Atlantin, Alpin, Makronezijos ir Viduržemio j�ros. Priklausomai nuo kiekvieno regiono, šalys nar�s Europos Komisijai (EK) pateikia s�raš� teritorij, kurios parenkamos remiantis Buveini� direktyvoje nurodytais kriterijais. Europos Komisija kartu su Europos Aplinkos Agent�ra (EAA), šali nari ekspertais ir nevyriausybin�mis organizacijomis vertina pasi�lytas teritorijas, skirtas sukurti nuosekl ir reprezentatyv saugom teritorij tinkl�. Komisijai patvirtinus Natura 2000 teritorij

s�rašus, šalys nar�s per nustatyt� laikotarp privalo imtis vis b�tin priemoni, kurios garantuot ši teritorij apsaug� ir užkirst keli� j gamtos b�kl�s blog�jimui. Šalys nar�s, siekdamos vykdyti savo sipareigojimus – užtikrinti tinkam� apsaugos b�kl – privalo papildomai investuoti infrastrukt�r�, veiklas, darbuotojus ir (ar) institucijas. Norint efektyviai tvarkyti teritorijas reikia imtis vairiausi veikl, pvz., rengti tvarkymo planus, r�pintis buveini atk�rimu; taip pat reikalingos ir aktyvios tvarkymo veiklos, kaip šienavimas ar r�ši steb�sena. Vis ši veikl taikymas ir gyvendinimas padidina finansin našt� šalims nar�ms, nes tai, remiantis subsidiarumo principu, tur�t b�ti finansuojama iš nacionalini biudžet. Ta�iau Buveini� direktyvos 8 straipsnyje kalbama apie galimyb gauti Bendrijos kofinansavim�, reikaling� gyvendinti šias veiklas. Natura 2000 teritorij ekologinis tinklas gali ne tik sustiprinti gamtos apsaug�, bet ir duoti ap�iuopiamos ekonomin�s ir socialin�s naudos. Ši nauda apimt, pavyzdžiui, apr�pinim� maisto produktais ir mediena, skatint nauj darbo viet k�rim� (pvz., ekologinio turizmo vystymas), didint vietini �kini veikl vairov ir socialin stabilum�, pagerint gyvenimo s�lygas ir sumažint vietos aplinkosaugos problemas (pvz., vandens teršimas). Parengiamieji Natura 2000 ekologinio tinklo steigimo darbai taip pat vyksta ir dviejose šalyse kandidat�se – Bulgarijoje ir

Rumunijoje, kurios rengiasi stoti ES 2007 metais. Šiuo metu šios šalys rengia savo teritorij s�rašus. Natura 2000 finansavimas Savo Pranešime apie Natura 2000 finansavim� (patvirtintas 2004 m. liepos 15 d.), skirtame Tarybai ir Europos Parlamentui1, Komisija pateikia savo id�jas apie tai, kaip Natura 2000 finansiniai poreikiai gal�t b�ti integruoti skirtingus Bendrijos fondus ir kokias veiklas b�t galima finansuoti iš fond. Rengdama Pranešim�, Komisija, padedama 8 straipsnio ekspert darbo grup�s, sudarytos iš šali nari atstov bei susijusi asmen, apskai�iavo tik�tin� l�š kiek, reikaling� tinkamai ekologinio tinklo prieži�rai. Galutiniai skai�iavimai, kad Natura 2000 ekologinio tinklo finansavimas kasmet sudarys apie 6,1 milijardo eur, remiasi iš šali nari gautu užpildytu klausimynu bei surinkta informacija apie dabartines kainas iš jau tvarkom teritorij.

Komisijos Pranešime yra si�loma, kad ateities kofinansavimas tur�t, remiantis dabartine praktika, b�ti suderintas su egzistuojan�iais finansiniais instrumentais – integracijos variantu. Integracijos varianto pasirinkimo pateikiamos tokios priežastys:

� tai užtikrint, kad Natura 2000 teritorij tvarkymas b�t platesni ES žemi tvarkymo politik dalis. Taigi �kininkavimas Natura 2000 teritorijose gaut dal Bendrosios žem�s �kio politikos finansin�s paramos ir dal strukt�rini 1 COM (2004) 431 galutinis, 2004 m. liepos 15 d.

6

intervencij pagal kaimo ir regionin�s pl�tros politikas. Šis papildantis principas leist Natura 2000 teritorijoms geriau saugoti Europos biologin vairov nei tada, jei Natura 2000 teritorijos b�t izoliuotos ar atskirtos nuo platesnio politinio konteksto; • tai leist šalims nar�ms nusistatyti

prioritetus ir kurti politikas bei priemones, kurios atspind�t j nacionalin ir regionin specifik�;

• tai galint išvengti vairi Bendrijos finansavimo instrument dubliavimosi ir persidengimo, taip pat administracini komplikacij ir sandori išlaid, susijusi su tokiais dubliavimosi atvejais.

„Naujasis pasaulis“ Europos finansiniams instrumentams Dalis šio Metodinio vadovo skaitytoj jau gali tur�ti patirties, nes jeigu teko planuoti Natura 2000 projekt finansavim�, tikriausiai naudojosi finansavimo instrumentais, egzistavusiais 2000–2006 metais. Pažym�tina, kad 2007–2013 metais Bendrijos skirtas finansavimas gamtos apsaugai yra perži�r�tas iš pagrind. Tai reiškia, kad norintieji pasinaudoti tinkamu gamtini projekt finansavimu turi aktyviai ieškoti nauj galimybi kituose Bendrijos fonduose, nurodytuose šiame leidinyje, taip pat toliau siekti ir nacionalinio finansavimo. 2007–2013 metams skirt fond nuostatos atveria daug didesn gamtos projekt finansavimo galimyb . Natura 2000 finansavimo poreikis buvo aiškiai pabr�žtas

visuose atitinkamuose finansavimo reglamentuose, kuriuos pateik� Komisija kartu su 2007–2013 metams skirtais biudžeto pasi�lymais. Ta�iau, nor�damos maksimaliai pasinaudoti šia galimybe, šalys nar�s ir kiti subjektai, administruojantys gamtos projektus, turi dirbti išvien – tam, kad Bendrijos fond suteiktos galimyb�s b�t išnaudotos. Vadinasi, nacionalin�s ir regionin�s institucijos, planuojan�ios finansavimo programas, kartu su Natura 2000 teritorij tvarkytojais bei žem�s, esan�ios Natura 2000 teritorijose, valdytojais, turi daugiau pagalvoti, kaip gamtos apsaugos tikslai ir Natura 2000 teritorij tvarkymas gal�t b�ti platesniu mastu integruoti regionin, kaimo aplinkos ir j�rin�s aplinkos vystym�.

3. METODINIO VADOVO PASKIRTIS IR NAUDINGUMAS Kokioms institucijoms yra skirtas šis Metodinis vadovas? Šis Metodinis vadovas pirmiausia yra skirtas šali nari institucijoms, kurios yra atsakingos už nacionalini ir regionini program k�rim� finansavimo 2007–2013 metams. Metodinio vadovo tikslas yra pad�ti institucijoms identifikuoti ES kofinansavimo, skirto Natura 2000 ekologiniam tinklui, galimybes ir padr�sinti, kad visos šios galimyb�s b�t trauktos nacionalines ir regionines finansavimo programas. Šiuo Metodiniu vadovu taip pat gal�s pasinaudoti ir kitos institucijos, kurios yra susijusios su konkre�i teritorij tvarkymo plan rengimu, kadangi jame galima rasti nauding id�j, kaip taikomos tvarkymo priemon�s gali b�ti finansuojamos ateityje. Šis Metodinis vadovas rekomenduoja, kad nacionalin�s ir regionin�s institucijos atsižvelgt visas potencialias tikslines grupes ( tuos, kurie vykdo veiklas, susijusias su Natura 2000 teritorijomis), tokias kaip vietos savivaldos institucijos, �kininkai, miškininkai, žvejai ir žuv augintojai, žemi savininkai, valstybin�s žem�s naudotojai, žemi tvarkytojai, nevyriausybin�s organizacijos (NVO), mokymo institucijos ir smulkios bei vidutin�s verslo mon�s. Šis vadovas, nors ir n�ra tiesiogiai skirtas šioms tikslin�ms grup�ms, tur�t suteikti joms daugiau informacijos apie nacionalini ir regionini

7

institucij planus. Be to, tikslin�s grup�s, tvarkan�ios Natura 2000 teritorijas, gerai žino, kurios priemon�s yra svarbios ir tur�t b�ti finansuojamos, tod�l gal�t pasidalyti savo patirtimi ir turima informacija su institucijomis, rengian�ioms nacionalines ir regionines programas. Skyriuje apie Natura 2000 tvarkymo veikl finansavimo galimybes pateikta fond analiz� apima vairius Natura 2000 teritorij tipus: žem�s �kio ir kitos paskirties žem , miškus, vidaus vandens telkinius, šlapžemes, pakrantes ir j�rines teritorijas. Fond analiz� taip pat išryškina galimybes vairioms, aukš�iau min�toms, tikslin�ms grup�ms. Tikslin�s grup�s ir teritorij tipai išsamiau aprašyti apibr�žim ir paaiškinim skyriuje. Koks šio Metodinio vadovo tikslas? Didžioji dalis Natura 2000 ekologiniam tinklui skirto Bendrijos kofinansavimo bus paskirstyta per egzistuojan�ius Bendrijos fondus, siekiant sustiprinti ES regionin, kaimo ir j�ros aplinkos vystym�si. Siekis užtikrinti subalansuot� šaltini naudojim� ir sustiprinti sinergizm� tarp aplinkos apsaugos ir vystymosi yra akcentuojami ir Lisabonos strategijoje. Tod�l 2007–2013 metais Bendrijos fond remiamas nacionalini (regionini) vystymosi program ir sanglaudos program finansuojamus prioritetus tur�s b�ti giliau integruoti aplinkosaugos klausimai (pvz., Natura 2000)2. 2 Remiantis: integruotomis gair�mis, skirtomis vystymuisi ir darbui (2005–2008) (COM(2005)141): Mikroekonomikos gair�s – Gair�s, Nr. 14;

Šio Metodinio vadovo tikslas yra pateikti nacionalin�ms ir regionin�ms institucijoms tikslius naujausius šaltinius apie galimybes gauti ES kofinansavim� Natura 2000 ekologiniam tinklui finansavimo 2007–2013 metams. Jame kalbama apie pagrindinius ES finansinius instrumentus, skirtus min�tam laikotarpiui, tokius kaip: • Strukt�riniai fondai (Europos socialinis

fondas (ESF) ir Europos regionin�s pl�tros fondas (ERPF));

• Sanglaudos fondas (SF); • Europos žem�s �kio fondas kaimo

pl�trai (EŽ�FKP); • Europos žuvininkyst�s fondas (EŽF); • Finansinis instrumentas aplinkosaugai

(LIFE+); • Septintoji bendroji mokslini tyrim

programa (BMTP7). Pabr�žtina, kad Metodinis vadovas pateikia ES finansavimo galimybes, kurios iš principo prieinamos nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Vis d�lto konkre�ios Natura 2000 finansavimo galimyb�s 2007–2013 metams bus apibr�žtos šali� nari� parengtose nacionalin�se ir regionin�se programose. Metodinis vadovas neapima vis finansavimo priemoni, b�tin gyvendinti Buveini� ir Paukš�i� direktyvoms (pvz., r�ši apsaugos plan rengimo atskirai nuo teritorijos tvarkymo). Jis apsiriboja tik veiklomis, susijusiomis su Natura 2000 teritorijomis. Komisijos pranešimu: Sanglaudos politika, remianti vystym�si ir darbus: Bendrijos strategin�s gair�s, 2007–2013 (COM (2005)299).

Taigi Metodinis vadovas • parodys Natura 2000 finansavimo

galimybes ES lygmeniu; • pad�s suprasti, kaip taikyti naujus

reglamentus praktikoje; • jame akcentuojamos bendros

finansavimo galimyb�s, kurios n�ra labai akivaizdžios.

Metodinio vadovo naudingumas Šis Metodinis vadovas naudingas tuo, kad: • suteiks galimyb pasitikrinti, ar visos b�tinos veiklos yra numatytos ir ar visos finansin�s galimyb�s yra žinomos ir panaudotos; • paskatins perži�r�ti programas ateityje; • suteiks svarbi� pagrindžiam�j� informacij�, reikaling� rengiant tvarkymo planus.

Ir nors kai kuri nacionalini program planavimas 2007–2013 metams jau yra baigtas, visas program rengimo, tvirtinimo ir gyvendinimo procesas ir projekt atrinkimas vis dar yra ankstyvoje stadijoje. Metodinis vadovas bus aktyviai pristatomas nacionaliniu lygiu per seminarus ir prisid�s prie finansavimo proceso. Metodinio vadovo parengimas ir tolesnis jo platinimas šalyse nar�se per organizuojamus seminarus yra vienas tebevykstan�io proceso žingsni. Praeityje Bendrijos finansavimas, skirtas gamtos apsaugos klausimams, daugiausia buvo teikiamas per LIFE program�, skirt�

8

individualiems projektams. Ankstesniuose finansiniuose laikotarpiuose Kaimo pl�tros ir Strukt�rini fond finansavimo galimyb�s nebuvo pla�iai panaudotos. Tod�l Natura 2000 kofinansavimo integravimas egzistuojan�ius Bendrijos finansavimo instrumentus, kaip si�lo Komisija 2007–2013 metams, yra naujas b�das daugeliui susijusi institucij ir savinink. Šios naujos sistemos nacionalinis gyvendinimas tikrai užims šiek tiek laiko. Tod�l Metodinio vadovo vienas tiksl yra pad�ti rengti nacionalines programas ir taip pad�ti geriau gyvendinti integruot� poži�r ilgalaik�je perspektyvoje.

4. PIBR�ŽIMAI, PAAIŠKINIMAI, STRUKT�RA, TURINYS IR TAIKYMAS Apibr�žimai ir paaiškinimai Tikslin�s grup�s Šio dokumento tikslas yra suteikti patarim šali nari institucijoms, atsakingoms už nacionalini ir regionini program suk�rim� finansavimo 2007–2013 metams. Institucijoms rekomenduojama atsižvelgti visas tikslines grupes, kurios gali vykdyti su Natura 2000 teritorijomis susijusias veiklas. 1 lentel�je pateiktos tikslini grupi kategorijos. Kategorijos buvo išskirtos siekiant atskirti teisiškai valdan�ias žem tikslines grupes (savininkus, nuomininkus) nuo kit. Natura 2000 teritorij� kategorijos 2 lentel�je išvardytos Natura 2000 teritorij kategorijos, kurios buvo trauktos analizuojamus kitame skyriuje pateiktus reglamentus. Metodinis vadovas rekomenduoja nacionalin�ms ir regionin�ms institucijoms atsižvelgti žemiau tekste pateiktas Natura 2000 teritorij kategorijas.

9

1 lentel�. Tikslin�s grup�s Valstyb�s �staigos Valstyb�s staigos yra nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens vykdomosios valdžios institucijos ir tarnybos.

Valstyb�s staigoms priskiriama: vyriausybei pavaldžios institucijos, pvz., departamentai ir ministerijos, regionin�s vietos savivaldos institucijos ir kt. � ši� kategorij� patenka staigos, kurios pataria kaip tvarkyti žem , bet jos nevaldo.

�kininkai Asmenys ar organizacijos, užsiimantys komercine žem�s �kio veikla. Miškininkai Asmenys ar organizacijos, užsiimantys komercine mišk �kio veikla. Privats žem�s savininkai

Privat�s asmenys ar organizacijos, turintys žem�s. Gali apimti ir tuos, kurie neužsiima komerciniu žem�s naudojimu (ne �kininkus ir miškininkus).

Valstyb�s žem�s valdytojai

Valstyb�s staigos ar organizacijos, valdan�ios žem .

Žemi� naudotojai Asmenys ar organizacijos, kurie naudojasi žeme, bet n�ra jos savininkai. Gali apimti ir tuos, kurie neužsiima komerciniu žem�s naudojimu (tarp j �kininkus bei miškininkus).

Žvejai ir akvaku-ltros specialistai

Asmenys ar organizacijos, užsiimantys versline žvejyba arba komercine akvakult�ra (vandens augal ir gyv�n auginimu).

Nevyriausybin�s organizacijos

Nevyriausybin�s organizacijos, kurios nei turi žem�s, nei ja naudojasi, bet nori paremti Natura 2000.

Mažos ir vidutin�s �mon�s (MV�)

Mažos ir vidutinio dydžio mon�s, nurodytos 2003 met geguž�s 6 dienos Komisijos rekomendacijose 2003/361/EC d�l labai maž (mikro), smulki ir vidutinio dydžio moni, paskelbtose oficialiame EK teis�s žurnale L, 124, p. 36–41, 2003 met geguž�s 20 dien�.

Mokymo �staigos Organizacijos, rengian�ios mokom�sias programas. Kiti Kiti asmenys ar organizacijos, nepatenkantys aukš�iau išvardytas kategorijas.

2 lentel�. Natura 2000 teritorij kategorijos Žem�s kio paskirties žem� Tiktai dirbamos žem�s �kio paskirties žem�s, tarp j ir vaismedži plantacijos (sodai). Miškai Miškai, tarp j ir dehesa, montado. Kita žem� Apima visas kitas teritorijas, kurios nepatenka kitus tipus; tai aukštikalni teritorijos, taip pat

ganyklos (jos n�ra traktuojamos kaip dirbamos žem�s �kio paskirties žem�s), bei apleistos žem�s �kio paskirties žem�s ir apleisti sodai.

Vidaus vandenys Up�s, ežerai, tvenkiniai. Šlapžem�s Aukštapelk�s, žemapelk�s ir tarpinio tipo pelk�s, upi žiotys, lag�nos (kartais gali sutapti su

pakran�i ir priekrant�s teritorijomis). Pakran�i� ir priekrant�s teritorijos Sm�lio kopos, papl�dimiai, pelkynai, priekrant�s vandenys (iki 12 j�rmyli) (kartais gali sutapti

su šlapžem�mis). Jrin�s teritorijos Atviroje j�roje esan�ios teritorijos (už 12 j�rmyli nuo kranto).

10

Veikl� ršys Natura 2000 teritorij tvarkymo veikl tinkamumas finansavimui skirsis. D�l šios priežasties jos buvo suskirstytos kategorijas ir yra pateikiamos žemiau tekste esan�ioje lentel�je. 25 veikl s�rašas buvo patvirtintas iš Komisijos pranešimo d�l Natura 2000 ekologinio tinklo finansavimo 3 priedo (COM(2004)431), kuris savo ruožtu buvo sudarytas iš kategorij s�rašo, apibr�žto darbo grup�s 8 straipsnyje ir d�tas jos galutin ataskait� apie Natura 2000 ekologinio tinklo finansavim�3. Darbo grup� pripažino, kad veiklos r�ši bei apim�i apibr�žimai n�ra paprasti ir kad šalys nar�s gali labai skirtingai jas suskirstyti kategorijas bei apib�dinti. Tai taipogi supranta ir šio Metodinio vadovo autoriai. Jeigu šalies nar�s atsakingos institucijos domisi galimybe gauti Bendrijos kofinansavim� tokioms tvarkymo veikloms, kurios n�ra pateiktos žemiau esan�ioje lentel�je, joms patartina kreiptis Europos Komisijos Aplinkos direktorato pareig�nus, kurie pad�t išsiaiškinti iškilusius klausimus. 3 Ži�r�ti: http://europa.eu.int/comm/environment/nature/nature_conservation/natura_2000_network/financing_natura_2000/art8_working_group/pdf/final_report_en.pdf. Šio projekto Pagalbin�s darbo grup�s si�lymais buvo padaryta keletas s�rašo pakeitim� (papildym�).

Struktra ir turinys Informacija apie finansavimo galimybes iš vairi Bendrijos fond yra pateikiama lentel�se kiekvienai iš 25 veiklos rši�. Kiekvienoje lentel�je yra nuorodos ES reglament straipsnius, susijusius su svarstomu klausimu. Su kiekvienu straipsniu yra pateikiama tokia informacija:

1) straipsnio numeris; 2) straipsnio pavadinimas; 3) galimos tikslin�s grup�s*; 4) galimi teritorij tipai*; 5) apribojimai d�l teritorijos tinkamumo (pvz., atitikimas pagal Strukt�rinius fondus); 6) kiti galimi apribojimai (pastabos); 7) galimi straipsnio panaudojimo Natura 2000 teritorij tvarkymui pavyzdžiai.

* Šios informacijos n�ra lentel�se apie Strukt�rinius ir Sanglaudos fondus, kadangi, remiantis ši fond reglamentais, ji n�ra b�tina.

11

3 lentel�. Natura 2000 teritorij tvarkymo veikl s�rašas

Suskirstymas kategorijomis

Eil. Nr. Veiklos ršys Paaiškinimai

1 Teritorij parinkimo administravimas. Institucij, atliekan�i teritorij atrank�, finansavimas.

2 Teritorij atrankai reikalingi moksliniai tyrimai, inventorizacijos, žem�lapi sudarymas, s�lyg vertinimas.

Mokslin�s studijos, seminarai ir susitikimai, duomen surinkimas ir kt.

3 Pirmin�s informacijos ir medžiagos spaudai parengimas.

Apima seminarus, pasitarimus, susitikimus, mokomosios medžiagos parengim� ir institucin sustiprinim�, metodinius vadov�lius ir kt.

Teritorij� parinkimo pabaigimas

4 Bandomieji projektai. Bandomieji projektai teritorijose.

5 Tvarkymo plan, strategij ir projekt parengimas.

Tvarkymo ir veiksm plan bei žem�s naudojimo plan parengimas ir atnaujinimas.

6 Atsaking už tvarkym� institucij k�rimas. Pradinis finansavimas, galimybi studijos, tvarkymo planai ir kt.

7 Konsultacijos – vieši svarstymai, ryši su žemi savininkais palaikymas.

Apima išlaidas, reikalingas susitikim ir pasitarim organizavimui, pasitarim rezultat publikavimui, savinink r�mimui ir kt. Gali apimti ir ryšiams palaikyti reikalingas veiklas (kelion�s, pasitarimai, seminarai). 8 Tvarkymo plan, strategij ir projekt perži�ra. Tvarkymo plan ir strategij perži�ra ir atnaujinimas.

9 Institucij, atsaking už tvarkym�, išlaikymo išlaidos (pastat, rangos išlaikymas).

Apima: išlaidas susidaran�ias d�l infrastrukt�ros vert�s sumaž�jimo (susid�v�jimo), vartojimo reikmen išlaidas, kelioni išlaidas, nuom�, mokes�ius ir kt.

10 Infrastrukt�ros, skirtos visuomen�s lankymuisi teritorijose, išlaikymas (steb�jimo bokšt, informacijos stend ir pan.).

�traukiamos išlaidos, skirtos pažintiniams vadovams, žem�lapiams ir darbuotojams.

Tvarkymo planavimas

11 Darbuotoj išlaikymo išlaidos (aplinkosaugos specialistai (projekto darbuotojai, inspektoriai (priži�r�tojai), darbininkai).

Nuolatini darbuotoj išlaikymo išlaidos.

12



12 Aplinkosaugos priemon�s – buveini� tinkamos apsaugos b�kl�s palaikymas ir gerinimas.

Apima atk�rimo darbus, gyv�n pra�jimo viet rengim�, konkre�i buveini tvarkym�, tvarkymo plan rengim�.

13 Aplinkosaugos priemon�s – rši� tinkamos apsaugos b�kl�s palaikymas ir gerinimas.

Apima atk�rimo darbus, gyv�n pra�jimo viet rengim�, konkre�i r�ši (gyv�nijos ir augalijos) tvarkymo planus.

14 Aplinkosaugos priemon�s, susijusios su invazini� rši� plitimo prevencija.

Apima atk�rimo darbus, infrastrukt�r�, konkre�i r�ši tvarkym�, tvarkymo plan rengim�.

15 Tvarkymo plan ir sutar�i su žemi savininkais ar naudotojais (tarp j ir vandens telkini), d�l konkre�i reikalavim vykdymo, gyvendinimas.

Apima: 1) agrarin�s aplinkosaugos priemones, pvz., piev išsaugojim�,

ekstensyvi� gyvulininkyst , buveini atk�rim� žem�s �kio paskirties žem�se, gamt� tausojan�ius �kininkavimo metodus ir kt.;

2) mišk� aplinkosaugos priemones, pvz., invazini r�ši kontrol� ir išnaikinimas, miško želdinimas, atkuriamosios veiklos, konkre�i augalijos r�ši tvarkymas, negyvos medienos išlaikymas ir kt.;

3) vanden� aplinkosaugos priemones, pvz., buveini išlaikymas akvakult�ros zonose (susij labiau su akvakult�ra nei su žvejyba).

16 Paslaug teikimas; kompensacijos už netekim� teisi ir naudos; draugišk ryši su kaimynais k�rimas.

Kompensacij �kininkams, miškininkams ir kitiems žemi savininkams, kurie praranda peln� d�l Natura 2000 keliam apribojim, išmok�jimas.

17 Steb�sena ir prieži�ra. Iš esm�s susij tik su l�šomis, reikalingomis steb�senai ir prieži�rai, pvz., steb�senos plan ir metodik rengimu, reikalinga ranga, darbuotoj mokymu. 18 Rizikos valdymas (gaisr prevencija ir kontrol�,

potvyni prevencija ir kt.). Apima nelaimi išvengimo ir likvidavimo plan parengim� (pvz., gaisr), atitinkamos infrastrukt�ros išvystym� ir reikalingos rangos sigijim�.

19 Teritorij prieži�ra. Apima nuolatin prieži�r� ir apsaug�. Gali apimti darbuotoj išlaidas, vartojimo reikmenis, keliones ir kt., reikalingus vykdyti prieži�r� ir apsaug�, tarp j ir reguliuojant lankytoj srautus (per didel rekreacin apkrov�, kuri gali daryti žal� gamtin�ms vertyb�ms), nepageidautinas ekonomines veiklas ir apsaug� nuo nat�rali gaisr. 20 Informacijos pla�iajai visuomenei skleidimas. Apima ryši tinkl k�rim�, informacini biuleteni, pažintini lankstinuk k�rim�, internetini puslapi suk�rim� ir palaikym�, ir kt.

21 Mokymas ir švietimas. Apima vadov�li k�rim�, seminar, susitikim organizavim�.

Nuolatinis buveini� tvarkymas ir steb�sena

22 Veiklos, skatinan�ios žmones lankytis Natura 2000 teritorijose, jomis g�r�tis bei vertinti jas.

13



23 Žem�s išpirkimas bei kompensacijos už pl�tros apribojimus.

Žem�s išpirkimas aplinkosaugos ir tvarkymo tikslais.

24 Buveini atk�rimui reikalinga infrastrukt�ra. Apima nemažai priemoni, reikaling sukurti specifin aplinkos tvarkymo infrastrukt�r�, pvz., vandens lygio reguliavimas pelk�se. Gali apimti rangos sigijim� (ranga reikalinga apsaugos ir tvarkymo darbams, b�tent biuro ir programin� ranga, steb�senos priemon�s, valtys, nardymo ranga, filmavimo kameros ir pan.).

Investiciniai kaštai

25 Infrastrukt�ra, skirta visuomen�s lankymuisi, vertimo darbai, steb�jimo vietos, kioskai ir kt.

Infrastrukt�ros visuomen�s poreikiams tenkinti k�rimas, nes tai tiesiogiai takoja aplinkos apsaug� ir tvarkym� (pvz., infrastrukt�ra, tokia kaip lankytoj centrai, pažintiniai takai bei steb�jimo bokštai padidina teritorijos patrauklumo vert ). Gali apimti rangos sigijim� (ranga reikalinga apsaugos ir tvarkymo darbams – tokia kaip biuro ir programin� ranga, steb�senos priemon�s, valtys, nardymo ranga, filmavimo kameros ir pan.).

14

Taikymas

Visi Europos fondai, kurie buvo išanalizuoti rengiant š Metodin� vadov�, veikia pagal j konkre�iuose reglamentuose nustatytas sistemas ir reikalavimus. Galimybi analiz�, pateikta lentel�se, esan�iose 5 skyriuje, remiasi ES reglament tekstu (kai kur pateikiamas tik teksto projektas) kiekvienam fondui individualiai.

Kalbant apie fondus, veikian�ius pagal programavimo proces�, pažym�tina, kad galimyb� pasinaudoti j l�šomis norint finansuoti konkre�i� veikl� priklausys nuo keli strategini ir veiklos dokument, b�tent: a) reglamento teksto (koks yra paskelbtas oficialiajame EK teis�s žurnale); b) strategini program turinio (pvz., nacionalini strategini plan, parengt Europos žuvininkyst�s fondui; strategini plan Žem�s �kio fondui kaimo pl�trai; nacionalini strategini gairi, parengt Europos regionin�s pl�tros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui); programas rengia šalys nar�s; c) nacionalini ir regionini veiklos program turinio (pvz., kaimo pl�tros program pagal Žem�s �kio fond� kaimo pl�trai; nacionalini veiklos plan pagal Europos žuvininkyst�s fond�; nacionalini veiklos program pagal Strukt�rinius ir Sanglaudos fondus; nacionalini metini darbo program pagal LIFE+ finansin instrument�).

Toks programavimo lygi detalizavimas padeda šalims nar�ms ir (ar) regionams susigaudyti, kurios galimyb�s yra tinkamiausios j situacijai, ir padeda pirmiausiai pasirinkti tuos fondus, kurie leidžia geriausiai išnaudoti šias galimybes. Kiekviename lygyje pateikiam detali kiekis skiriasi priklausomai nuo kiekvieno fondo. Pavyzdžiui, kaimo pl�tros programos, rengiamos pagal Europos žem�s �kio fondo kaimo pl�trai program�, apims labai detalius individuali veikl, kurios gali b�ti finansuojamos, aprašymus. O planai ir programos, rengiami pagal Europos regionin�s pl�tros, Europos socialinio ir Sanglaudos fond reikalavimus, yra daugiau strateginiai, ir priemon�s nebus taip detalizuojamos. Nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis Komisija neturi pirmin�s atsakomyb�s d�l program turinio apibr�žim, bet gali vaidinti svarb vaidmen tikrinant, ar šios programos atitinka Bendrijos prioritetus, nustatytus Reglamentuose ar Strategin�se gair�se. Praeityje Finans, Aplinkos, Žem�s �kio ministerijos b�davo traukiamos Bendrijos fond panaudojimo program ruošiam�j etap�. Metodinio vadovo skaitytojai turi atkreipti d�mes tai, kad lentel�se išvardyti straipsniai nenurodo veikloms identišk galimybi visose šalyse nar�se. Finansavimo galimyb�s visada nagrin�jamos platesniame Reglament� kontekste (pvz., region pl�tros) ir tam tikrais atvejais patys straipsniai gali b�ti apriboti iki tam tikro konteksto (pvz., rizikos prevencija, atsinaujinantieji energijos

šaltiniai). Natura 2000 teritorij tvarkymas susideda iš daugelio priemoni, kurios, priklausomai nuo teritorijos, gali b�ti finansuojamos iš skirting Europos fond ir pagal skirtingus straipsnius. Iš esm�s tvarkymo administratoriai turi mok�ti gerai vertinti fondus ir programas tam, kad suderint Natura 2000 ekologinio tinklo finansavimo poreikius su visais egzistuojan�iais ES ir ne ES finansavimo šaltiniais. Kiekvienos lentel�s pabaigoje yra skyriai, kuriuose apib�dintas kiekvienas iš pagrindini Bendrijos fond. Juose trumpai pateikti fond tikslai, programavimo procesas ir straipsni, susijusi su Natura 2000 ekologiniu tinklu, s�rašai. Pastaba: šis Metodinis vadovas n�ra skirtas pakeisti vietines finansavimo paiešk galimybes – daugelis šali nari naudojasi finansavimo programomis, kurios yra nepriklausomos nuo Bendrijos fond, bet tinkamos Natura 2000 teritorijoms; šiame Metodiniame vadove pateikiama informacija tik apie pagrindinius ES fondus.

15

5. FOND� APŽVALGA Europos žem�s kio fondas kaimo pl�trai (EŽ�FKP). 2005 met rugs�jo 20 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 d�l Europos žem�s �kio fondo kaimo pl�trai (EŽ�FKP) paramos kaimo pl�trai, OJ L 277/2 21.10.2005. Taip pat ži�r�ti: Bendrijos strategin�s gair�s, skirtos kaimo pl�trai, OJ L.55/20 25.02.2006. Tikslai EŽ�FKP tikslai yra išd�styti 4 straipsnyje. Pagalba kaimo pl�trai turi prisid�ti siekiant ši tiksl: (a) gerinti žem�s �kio ir mišk �kio konkurencingum� remiant restrukt�rizavim�, pl�tr� ir inovacijas; (b) gerinti aplink� ir kraštovaizd remiant žem�s valdym�; (c) gerinti gyvenimo kokyb ir skatinti ekonomin�s veiklos vairinim� kaimo vietov�se. Programavimas EŽ�FKP veiks pagal programavimo dokument�, sudaryt� finansavimo 2007–2013 metams. Šali nari atsakingos institucijos privalo parengti Nacionalin�s strategijos plan� (NSP) ir Kaimo pl�tros programas (KPP), kurios perkels Bendrijos lygmeniu nustatytus politikos prioritetus, išd�stytus Reglamente ir Strategin�se gair�se, nacionalin (regionin) kontekst�.

Dažniausiai bus nustatyti nacionaliniai ar regioniniai prioritetai, skirti specifin�ms problemoms. EŽ�FKP reglamentas nustato privalomas NSP ir KPP parengimo ir patvirtinimo proced�ras ir j privalom� turin (strukt�r�) (žr. II ir III antraštes). Veiklos, netrauktos NSP, netur�t b�ti finansuojamos iš EŽ�FKP. Tod�l svarbu, kad veiklos, susijusios su Natura 2000 teritorij� tvarkymu, jeigu institucijos ketina pasinaudoti EŽ�FKP kofinansavimu šioms veikloms, b�t� �trauktos � NSP ir v�liau atitinkamai ir � KPP. EŽ�FKP gyvendinimo taisykl�s jau yra užbaigtos. Jos detaliau nustato, kaip šalys narys tur�t taikyti Reglamente Nr. 1698/2005 nurodytas priemones. Finansavimas EŽ�FKP yra strukt�riškai apibr�žtas keturiomis kaimo pl�tros kryptims ir minimalios išlaidos kiekvienai kryp�iai varijuoja taip:

šalys nar�s turi teis paskirstyti išlaidas per keturias kryptis taip, kad b�t atsižvelgta minimalius slenkstinius dydžius. Ketvirtosios Leader krypties paskirtis – integruotas žem�s �kio vystymas ir j� traukiami vis kit trij kryp�i aspektai – tiek kartu, tiek atskirai (žr. lentel ). Pažym�tina, kad �ia gali b�ti tam tikros konkurencijos tarp nacionalini priemoni finansavimo ir tai susij su bendru ES biudžetu 2007–2013 metams, tod�l suinteresuotos

institucijos ir savininkai tur�t reklamuoti priemones, remian�ias Natura 2000 energingiau nei kitas konkuruojan�ias priemones. Tod�l dinamiškas m�stymas yra pirmu�iausias dalykas. Savininkai ir valstyb�s institucijos vienodai tur�t siekti pasinaudoti EŽ�FKP galimyb�mis pasiekti integruot� kaimo pl�tr�. Taigi reikia parinkti grupes priemoni, kuriomis b�t galima laim�ti ne tik aplinkai ir Natura 2000 tinklui, bet ir vietinei ekonomikai bei visuomenei.

16

LEADER

Leader sudaro ketvirt�j� naujo EŽ�FKP krypt ir prisid�s prie pirmj trij kryp�i prioritet gyvendinimo (t.y. skatinant konkurencingum�, gerinant aplink� ir kraštovaizd bei gyvenimo kokyb ir vairinant ekonomin veikl� kaimo vietov�se), taip pat skatinant did�jan�i� kaimo pl�tr� ir sustiprint� valdym�. Apie 5% EŽ�FKP l�š bus skirta šiai Leader kryp�iai.

Leader grindžiama teritoriškai siekiant kuo geriau panaudoti esamus išteklius ir pasitelkiant bendr� identitet�. Viešojo ir privataus sektoriaus bendrov�s, vadinamos vietin�mis veiklos grup�mis (VVG), nustato pl�tros poreikius savo vietin�se kaimo bendrijose. Tada jie išd�stomi pl�tros plane. Leader finansavimas padeda šioms vietin�ms darbo grup�ms paremdamas nedidel pl�tr� bei pažangius projektus, kurie atitinka darnios vietos pl�tros poreikius. Leader remia bendradarbiavim� tarp VVG skirtingose Europos šalyse per jungtinius (bendrus) projektus bei skatindama kurti regioninius, nacionalinius bei ES lygio tinklus. Praeituose programavimo etapuose daugelis Leader projekt tur�jo aiškios naudos iš Natura 2000.

Pagrindin� Leader nauda yra ne didelis finansavimo šaltinis vienos Natura 2000 teritorijos priemon�ms, bet daugiau poži�ris (pri�jimas), kuris skatina bendradarbiavim� tarp vietini dalyvi bei integruot projekt vystym�. Tod�l ji labai tinka teritorijoms, turin�ioms strategijas, jungian�ias gamtos apsaug� ir darn žem�s naudojim�, kaip kad Natura 2000 teritorij vert�s k�limas skatinant ekologin turizm� arba ekologišk vietini produkt reklam�.

Daugiau informacijos ir anks�iau vykdyt Leader kryptimi projekt ar program pavyzdži galima rasti: http://europa.eu.int/comm/agriculture/rur/leaderplus/index_en.htm

4 lentel�. Prioritetin�s EŽ�FKP kryptys

Kryptis Minimalios išlaidos (%)

1. Žem�s �kio ir miškininkyst�s sektoriaus konkurencingumo didinimas. 10

2. Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas. 25

3. Gyvenimo kokyb� kaimo vietov�se ir kaimo ekonomikos vairinimas. 10

4. Leader. 5

17

5 lentel�. EŽ�FKP gyvendinimo proceso svarbiausios datos

Veiksmai Data

Europos Parlamento nuomon� d�l Bendrijos strategini kaimo pl�tros gairi; Taryba patvirtina Bendrijos strategines gaires.

2006 m. vasaris.

Šalys nar�s konsultuojamos d�l NSP.

Komisija patvirtina gyvendinimo gaires.

2006 m. sausis–kovas.

2006 m. balandis–birželis.

Šalys nar�s pateikia NSP. 2006 m. kovas–geguž�, t.y. v�liausiai per 3 m�n. po Bendrijos strategini gairi patvirtinimo, bet iki patvirtinant bendruosius Strukt�rini fond reglamentus.

Susijusios institucijos pateikia KPP. Mažiausiai nuo 2 m�n.–ilgiausiai iki 4 m�n. po NSP pateikim.

Derybos d�l KPP tarp Komisijos ir šali nari. Per 6 m�n. po KPP pateikimo.

NSP ir KPP prasideda. 2007 m. sausio 1 d.

Pastaba: lentel�je pateiktos tik apytiksl�s datos; vienintel� konkreti data yra 2007 m. sausio 1 d., kai turi prasid�ti NSP ir KPP; tolesnis finansin�s perspektyvos užbaigimo atid�liojimas gali s�lygoti tai, kad šalys nar�s atid�s NSP ir KPP užbaigim� iki tol, kol jos bus tikros d�l aiškaus biudžeto, kuriuo remsis j programos.

18

6 lentel�. EŽ�FKP reglamento pagrindiniai su Natura 2000 ekologiniu tinklu susij straipsniai4

Straipsnis Tekstas

20(a)(i) Asmen, susijusi su žem�s �kio, maisto ir miškininkyst�s sektoriais, profesinis mokymas ir informavimas, skaitant mokslo žini ir inovacin�s praktikos skleidim�.

20(a)(v) Parama, skirta žem�s �kio ir miškininkyst�s sektoriaus konkurencingumui, apima: �kio valdymo, pavadavimo ir konsultavimo paslaug bei miškininkyst�s konsultavimo paslaug sistem suk�rim�.

20(b)(ii) Ekonomin�s mišk vert�s didinimas.

20(b)(iii) Žem�s �kio ir mišk �kio produkt vert�s didinimas.

20(b)(vi) Nuo stichini nelaimi nukent�jusio žem�s �kio gamybos potencialo atk�rimas ir atitinkam prevencini priemoni diegimas.

36(a)(i) Išmokos �kininkams d�l gamtini kli��i �kininkauti kalnuotose vietov�se.

36(a)(ii) Išmokos �kininkams vietov�se, kuriose yra kli��i �kininkauti, išskyrus kalnuotas vietoves.

36(a)(iii) Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos.

36(a)(iv) Agrarin�s aplinkosaugos išmokos.

36(a)(vi) Parama pelno nesiekian�ioms investicijoms (žem�s �kis).

36(b)(i) Parama pirm� kart� apželdinant mišku žem�s �kio paskirties žem .

36(b)(ii) Parama pirm� kart� žem�s �kio paskirties žem�je sukuriant agrarin�s miškininkyst�s sistemas.

36(b)(iii) Parama pirm� kart� apželdinant mišku ne žem�s �kio paskirties žem .

36(b)(iv) Natura 2000 išmokos (miškai).

36(b)(v) Mišk aplinkosaugos išmokos.

36(b)(vi) Miškininkyst�s potencialo atk�rimas ir prevencini priemoni diegimas.

36(b)(vii) Parama pelno nesiekian�ioms investicijoms (miškai).

52(a)(i) Parama ne žem�s �kio veiklos vairinimui.

4 Pastaba: šis Metodinis vadovas negali atstoti paskelbto reglamento, kuriame yra išd�stytas galutinis oficialus tekstas, apibr�žiantis fond� veikimo principus.

19

Straipsnis Tekstas

52(a)(ii) Parama maž moni k�rimui ir pl�trai siekiant skatinti verslum� ir pl�toti ekonomin strukt�r�.

52(a)(iii) Turizmo veiklos skatinimas.

52(b)(iii) Kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas.

52(c) Parama mokymo ir informavimo priemonei ekonomikos dalyviams, dirbantiems srityse, kurias apima 3-a kryptis.

52(d) Parama g�dži gijimo ir aktyvaus pritaikymo priemonei siekiant parengti ir gyvendinti vietos pl�tros strategij�.

57(a) Parama Natura 2000 teritorij bei kit didel gamtin vert turin�i viet apsaugos ir tvarkymo plan rengimui.

63 Parama Leader kryptimi.

20

Europos žuvininkyst�s fondas Pagal tarpinstitucin dokument� 2004/0169 (CNS), (966/05 ADD 1). Tikslai Europos žuvininkyst�s fondo tikslai yra nurodyti 4 straipsnyje. Tarp j yra ir tokie: • remti Bendr�j� žuvininkyst�s politik� (BŽP); • skatinti aplinkos ir gamtos ištekli apsaug� ir gerinim�, kai tai susij su žuvininkyst�s sektoriumi; • skatinti darn vystym�si ir gerinti gyvenimo kokyb rajonuose, kuriuose pl�tojama žuvininkyst�s sektoriaus veikla. Programavimas EŽF veiks pagal programavimo dokument�, sudaryt� finansavimo 2007–2013 metams. Šali nari atsaking institucij bus pareikalauta parengti ir patvirtinti Nacionalin� strategin� plan� (NSP) žuvininkyst�s sektoriui pagal BŽP bei Nacionalin� veiksm� program� (NVP), detalizuosian�i� kaip bus panaudojami EŽF pinigai pagal NSP. Pateikiamas EŽF reglamentas nustato reikalaujam� NSP parengimo ir patvirtinimo proced�r� bei jo turin (strukt�r�) (žr. 14 straipsn). NVP yra konkretesn� ir labiau orientuota nei NSP ir nustatys, kaip šalys nar�s ketina naudoti EŽF l�šas. Tod�l jos tur�s susikurti sistem�, kaip gyvendinti politikas ir prioritetus, kurie bus kofinansuojami iš EŽF. Taigi, jeigu veikla

n�ra numatyta NVP, tai ji neturi b�ti finansuojama iš EŽF. Tod�l svarbu, kad veiklos, susijusios su Natura 2000 teritorij� tvarkymu, jei institucijos ketina pasinaudoti EŽF kofinansavimu šioms veikloms, b�t� �trauktos � NVP.

21

7 lentel�. EŽF gyvendinimo proceso svarbiausios datos

Veiksmai Data Šalys nar�s pateikia NSP. Ne v�liau kaip pateikiant NVP. Šalys nar�s pateikia NVP. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Komisija gali pareikalauti, kad šalys nar�s pataisyt NVP. Per 2 m�nesius nuo NVP pateikimo Komisija patvirtina NVP. Iki 4 m�nesi po sutarto NVP pateikimo NVP prasideda. 2007 m. sausio 1 d. Diskusija apie NVP gyvendinimo pamokas, kuri� organizuoja Komisija, remdamasi šali nari raštiškais teikimais.

2011 m. gruodžio 21 d.

8 lentel�. EŽF reglamento pagrindiniai su Natura 2000 ekologiniu tinklu susij straipsniai5

Straipsnis Tekstas 4 Tikslai.

20 Prioritetin�s 1-os krypties priemoni apimtis: nuoroda 20(c) socialinio ir ekonominio pob�džio kompensavimas laivyno administracijai remti, skaitant profesin mokym�.

26(1)(a) Fondas gali prisid�ti finansuojant šali nari si�lomas socialinio ir ekonominio pob�džio priemones, kurios skirtos žvejams d�l poky�i žvejybos sektoriuje ir apima: (a) veiklos r�ši vairinim� tam, kad žvejai gal�t tur�ti kelias darbo vietas.

26(1)(c) Fondas gali prisid�ti finansuojant šali nari si�lomas socialinio ir ekonominio pob�džio priemones, kurios skirtos žvejams d�l poky�i žvejybos sektoriuje ir apima: (c) profesinio perkvalifikavimo kitas profesijas, nesusijusias su j�r žvejyba, programas.

27 Prioritetin�s 2-os krypties priemoni apimtis: nuoroda – intervencija akvakult�ros produkcij�. 28(1)(b) Parama diegiant akvakult�ros metodus, gerokai sumažinan�ius neigiam� ar padidinan�ius teigiam� veiklos poveik aplinkai,

palyginti su prastine praktika akvakult�ros sektoriuje. 28(1)(c) Tradicini akvakult�ros veiklos r�ši, padedan�i išsaugoti ir pl�toti ekonomin bei socialin strukt�r� ir aplink�, r�mimas. 29(2)(a) Parama skirta skatinti akvakult�ros formas, apiman�ias aplinkos, gamtos ištekli, genetin�s vairov�s apsaug� bei kokyb�s

gerinim� ir akvakult�ros zon kraštovaizdžio bei tradicini ypatybi valdym�. 29(2)(d) Parama skirta skatinti darni� akvakult�r�, atitinkan�i� konkre�ius aplinkosaugos suvaržymus, atsirandan�ius pagal Direktyv�

92/43/EEB nusta�ius Natura 2000 teritorijas. 33 Prioritetin�s 3-os krypties intervencij apimtys, bendro intereso priemon�s.

34(a) Darniai prisid�ti prie geresnio ištekli tvarkymo ir išsaugojimo. 34(b) Skatinti selektyvius žvejybos metodus ir žvejybos rankius bei priegaudos mažinim�.


22

Straipsnis Tekstas 34(c) Pašalinti iš j�ros dugno pamestus žvejybos rankius, kad juos nepatekt j�ros gyv�n. 34(g) Vystyti, pertvarkyti ar gerinti akvakult�ros plotus. 34(i) Tobulinti profesinius geb�jimus arba pl�toti naujus mokymo metodus ir priemones. 34(j) Skatinti mokslinink ir žuvininkyst�s sektoriaus �kio subjekt partneryst .

35(2)(a) Stacionarij ar kilnojamj rengini, skirt vandens faunai ir florai apsaugoti ir pl�toti, statyba ar rengimas. 35(2)(b) Vidaus vanden atk�rimas, tarp j nerštavie�i ir migracijos keli migruojan�ioms r�šims. 35(2)(c) Aplinkos apsauga ir jos gerinimas Natura 2000 tinkle, kai priemon�s yra tiesiogiai susijusios su žvejybos veikla, išskyrus veiklos

išlaidas. 38(2)(b) Bandomieji projektai: suteikti galimyb išbandyti valdymo planus ir žvejybos pastang paskirstymo planus, prireikus skaitant ir

ne žvejybos zon suk�rim�, kad b�t galima vertinti biologines bei finansines pasekmes, ir eksperimentin ištekli atk�rim�. 38(2)(c) Bandomieji projektai: sukurti ir išbandyti metodus žvejybos ranki selektyvumui gerinti ir priegaudai, išmetimui arba poveikiui

aplinkai mažinti, pirmiausia j�ros dugne. 40 Prioritetin�s 4-os krypties intervencij apimtys, ypa� atsižvelgiant (2)(b), (c), (d).

41(1)(b) Parama gali b�ti teikiama ekonomin�s veiklos pertvarkai arba jos krypties pakeitimui, ypa� skatinant ekologin turizm�, jeigu šie veiksmai nedidina žvejybos pastang.

41(1)(c) Parama gali b�ti teikiama veiklos r�ši vairinimui, kad žvejai gal�t tur�ti kelias darbo vietas, kuriant papildomas darbo vietas ne žuvininkyst�s sektoriuje.

41(1)(e) Parama gali b�ti skirta mažo masto žuvininkystei ir turizmui skirtos infrastrukt�ros ir paslaug, nauding mažoms žuvininkyste besiver�ian�ioms bendruomen�ms remti.

41(1)(f) Parama gali b�ti skirta žuvininkyst�s rajon aplinkos saugojimui, kad ji išlikt patraukli, pakrant�s kaimeli bei gyvenvie�i, kuriose vykdoma žuvininkyst�s veikla, atnaujinimui ir pl�trai bei gamtos ir architekt�ros paveldo saugojimui ir stiprinimui.

41 (1)(h) Parama gali b�ti skirta skatinti žuvininkyst�s rajonuose veikian�i grupi tarpregioninio ir transnacionalinio bendradarbiavimo skatinimui, daugiausia palaikant ryšius ir skleidžiant geriausi� patirt.

41 (1)(i) Parama gali b�ti skirta geb�jim gijimui ir vietos pl�tros strategijos rengimo bei gyvendinimo s�lyg sudarymui. 42 Vietos gyventoj (bendruomeni) dalyvavimas darnaus žuvininkyst�s rajon vystymo srityje.

23

Europos regionin�s pl�tros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF) ir Sanglaudos fondas (SF) Sanglaudos politikos pagrindinis tikslas – remti reali� konvergencij� (suart�jim�) ir sumažinti socialinius, ekonominius ir teritorinius skirtingumus. Tai yra vykdoma kofinansuojant investicijas ir kitas priemones silpniau išsivys�iusiose S�jungos šalyse, regionuose ir teritorijose. 2007–2013 metais bus koncentruojamasi atnaujint� Lisabonos darbotvark ir investicij, kurios yra ypa� tinkamos vystymuisi, b�tent tyrimai ir inovacijos, fizin� infrastrukt�ra, ekologiškos technologijos, žmoni kapitalas ir žinios, kategorijas. Bendrijos strategin�s gair�s (BSG)6 apima gamtos ir r�ši apsaug� pagal aplinkosaugos teis . Si�lomas Bendrasis ERPF, ESF ir Sanglaudos fond� reglamentas apibr�žia bendruosius principus, taisykles ir standartus, skirtus vis ši trij fond gyvendinimui. Papildomai, konkretesn�s nuostatos d�l kiekvieno ši fond, yra išd�stytos trijuose atskiruose reglamentuose. Komisija 2007–2013 met programavimo laikotarpiui pasi�l� gana svarb supaprastinim�. Sanglaudos politika apims tris fondus: ERPF, ESF ir SF bei tris tikslus: 1. „Konvergencija“, finansuojama ERPF, ESF ir SF; 2. „Region konkurencingumas ir užimtumas“, 6 COM (2005) 299 „Sanglaudos politika, remianti augim� ir užimtum�: Bendrijos strategin�s gair�s, 2007–2013

finansuojamas ERPF ir ESF; 3. „Europos teritorij bendradarbiavimas“, finansuojamas ERPF. Konvergencijos regionai yra tie, kur BVP vienam gyventojui yra mažesnis negu 75% ES vidurkio. Visi kiti regionai yra potencial�s 2 tikslo kandidatai. Europos regionin�s pl�tros fondas (ERPF) Pagal Komisijos pasi�lymus, skirtus Bendrajam Strukt�rini� ir Sanglaudos fond� (COM(2004)492) bei ERPF reglamentui (COM(2004)495). Tikslai ERPF turi prisid�ti stiprinant ekonomin , socialin ir teritorin sanglaud� ES mažindamas region išsivystymo skirtingumus ir paremdamas region ekonomikos strukt�r pl�tojim� bei regionin�s ekonomikos sureguliavim�. Trumpai tariant, ERPF turi stiprinti konkurencingum� ir labiau skatinti naujoves, kurti nuolatines darbo vietas bei skatinti aplinkos apsaug�. ERPF nukreipia savo param� tematinius prioritetus, kurie atspindi ES Sanglaudos politikos tikslus (ERPF reglamento 4–6 straipsniai). Bendr�ja prasme, ERPF prisideda prie vairi regionin�s pl�tros iniciatyv (pvz., investicij gamyb� ir infrastrukt�r�) finansavimo.

Programavimas ERPF veikia pagal programavimo dokument�, sudaryt� finansavimo 2007–2013 metams. Bendrai kalbant, strategini kryp�i ir programavimo dokumento nustatymas Strukt�riniams ir Sanglaudos fondams vyks trim etapais: 1) Europos Taryba patvirtins Komisijos pasi�lytas Bendrijos strategines gaires, skirtas finansavimui; 2) šalys nar�s sukurs Nacionalines strategines rekomendacijas (NSR), kurios nustatys strategij� (su temomis ir teritoriniais prioritetais), kaip prisid�ti siekiant Bendrijos tiksl; 3) šalys nar�s parengs Veikl� programas (VP), kurios apibr�š konkre�ias veiklas pagal ERPF (taip pat pagal ESF ir Sanglaudos fond�), šali nari lygmeniu. NSR ir VP turi b�ti parengtos laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Abi pateikiamos tvirtinti Komisijai. Veiklos programos nustatys, kaip šalys nar�s ketina panaudoti ERPF l�šas. Tod�l jos apibr�š ir sistem�, skirt� gyvendinti politikas ir prioritetus, kurie bus kofinansuojami iš fondo. Taigi veiklos, jeigu n�ra trauktos Veiklos programas, neturi b�ti finansuojamos iš ERPF.

24

9 lentel�. ERPF gyvendinimo proceso svarbiausios datos

Veiksmai Data Nustatytos Bendrijos strategin�s gair�s Strukt�riniams fondams.

Šalys nar�s parengia ir pateikia NSR. Per 5 m�n. po to, kai bus patvirtintos Bendrijos strategin�s gair�s. Šalys nar�s parengia ir pateikia veiklos programas pagal ERPF.

Ne v�liau kaip per 5 m�n. po Komisijos sprendimo d�l NSR (Bendrasis reglamentas, 31.3 straipsnis), kartu su NSR.

Komisija gali pareikalauti, kad šalys nar�s patikslint pasi�lyt� program�.

Komisija patvirtina kiekvien� veiklos program�. Kaip manoma grei�iau, bet ne v�liau kaip per 4 m�n. po oficialaus šali nari pateikimo (31 straipsnis).

ERPF veiklos programos pradžia. 2007 m. sausio 1 d. Šalys nar�s pateikia Komisijai ataskait� apie tai, kaip joms sekasi gyvendinti NSR.

2009 ir 2012 met pabaiga.

10 lentel�. ERPF reglamento pagrindiniai su Natura 2000 ekologiniu tinklu susij straipsniai7

Straip-snis

Tekstas

Konvergencijos tikslas 4(2) Informacin� visuomen�, skaitant vietos turinio, paslaug ir program k�rim�, geresni s�lyg naudotis internetin�mis viešosiomis paslaugomis

sudarymas ir t paslaug pl�tojimas, pagalba ir paslaugos mažoms ir vidutin�ms mon�ms (MV�), kad jos gal�t perimti informacines ir ryši technologijas (IRT) ir veiksmingai jomis naudotis.

4(3) Aplinka, skaitant investicijas, susijusias su atliek tvarkymu, vandens tiekimu, miest nuot�k valymu ir oro kokybe, integruota taršos prevencija ir kontrole, užteršt viet ir žem�s atk�rimu, biologin�s vairov�s didinimu ir gamtos apsauga, pagalba MV�, skirta skatinti darnios gamybos metodus, tam tikslui diegiant rentabilias aplinkos valdymo sistemas ir perimant bei naudojant taršos prevencijos technologijas.

4(4) Rizikos prevencija, skaitant gamtini ir technologini pavoj prevencijos ir j sprendimo plan rengim� ir gyvendinim�.

4(5) Turizmas, skaitant gamtos turt ir kult�ros vertybi, kurios gali pad�ti pl�toti darn turizm�, r�mimas, kult�ros paveldo apsauga ir stiprinimas remiant �kio pl�tr�, pagalba, skirta pagerinti turizmo paslaug teikim� numatant naujas geresn�s kokyb�s paslaugas.

4(6) Transporto investicijos, skaitant transeuropinius tinklus ir integruotas vis� miest� apiman�ias strategijas ekologiškai švariam miesto transportui užtikrinti, kurios [...] mažina poveik aplinkai.

4(7) Energija, skaitant transeuropinius tinklus, kurie padeda [...] integruoti aplinkos aspektus, didinti energijos efektyvum� ir atsinaujinan�ij energijos šaltini gausinim�.

4(8) Švietimo investicijos, kurios padeda daryti gyvenim� patrauklesn ir kokybiškesn regionuose.

4(10) Tiesiogin� pagalba investicijoms MV�, padedanti sukurti ir garantuoti darbo vietas.


25

Straip-snis

Tekstas

Region� konkurencingumo ir užimtumo tikslas 5(2)a Aplinka ir rizikos prevencija, ypa� skatinant investicijas užterštoms vietoms ir žemei atkurti, skatinant infrastrukt�ros, susijusios su biologine

vairove ir Natura 2000, pl�tojim�, tokiu b�du padedant pl�toti darni� ekonomik� ir vairinti kaimo vietoves. 5(2)b Aplinka ir rizikos prevencija, ypa� skatinant energijos efektyvum� ir atsinaujinan�iosios energijos gamyb�.

5(2)d Aplinka ir rizikos prevencija, ypa� skatinant kurti planus ir priemones, kaip užkirsti keli� gamtiniams ir technologiniams pavojams ir kaip su jais tvarkytis.

5(3)a Galimyb� ne pagrindiniuose miestuose naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinan�iomis transporto ir telekomunikacij paslaugomis.

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslas 6(1)a Pl�toti tarpvalstybin ekonomin ir socialin veikl�, taikant bendras darnaus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia skatinant verslum� ir ypa�

MV�, turizmo, kult�ros ir tarpvalstybin�s prekybos pl�tojim�. 6(1)b Pl�toti tarpvalstybin ekonomin ir socialin veikl�, taikant bendras darnaus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia skatinant aplinkos apsaug�

ir bendr� jos tvarkym�. 6(1)c Pl�toti tarpvalstybin ekonomin ir socialin veikl�, taikant bendras darnaus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia mažinant izoliavim�, tam

tikslui sudarant geresnes galimybes naudotis transportu, informaciniais ir ryši tinklais bei paslaugomis, tarptautin�mis vandens, nuotek ir energijos sistemomis.

6(1)d Pl�toti tarpvalstybin ekonomin ir socialin veikl�, taikant bendras darnaus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia pl�tojant bendradarbiavim�, paj�gumus ir bendr� infrastrukt�r naudojim�, ypa� sveikatos, kult�ros ir švietimo sektoriuose.

6(2)a Pagalba skiriama nacionaliniam bendradarbiavimui, skaitant dvišal j�rini region bendradarbiavim�, kurti ir pl�toti, finansuojant integruot� teritorij vystym�si skatinan�ius tinklus ir veiksmus, laikantis ši prioritet: aiškaus transnacionalinio pob�džio vandens �kio tvarkymas, skaitant upi basein, pakrant�s zon, j�r ištekli, vandens paslaug ir šlapyni apsaug� ir tvarkym�.

6(2)c Pagalba skiriama nacionaliniam bendradarbiavimui, skaitant dvišal j�rini region bendradarbiavim�, kurti ir pl�toti, finansuojant integruot� teritorij vystym�si skatinan�ius tinklus ir veiksmus, laikantis ši prioritet: rizikos prevencija.

6(3) Pagalba skiriama regionin�s politikos veiksmingumui didinti, skatinant regionin�s ir vietos valdžios institucij ryšius ir keitim�si patirtimi 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 8 straipsnyje nurodytose srityse.

8 Urbanistinis aspektas: fizin�s aplinkos atk�rimas, vadinamj rudj lauk pertvarkymas, istorinio ir kult�ros paveldo išsaugojimas ir pl�tojimas [...]

9 Ekonomin�s veiklos vairinimas kaimo vietov�se ir vietov�se, priklausomose nuo žvejybos.

10 Vietov�s su gamtin�mis klitimis: gerinti j prieinamum�, su kult�ros paveldu susijusi ekonomin�s veiklos r�ši skatinimas ir pl�tojimas, darnaus gamtos ištekli naudojimo bei turizmo sektoriaus skatinimas.

26

Europos socialinis fondas (ESF) Pagal Komisijos pasi�lymus, skirtus Bendrajam Strukt�rini� ir Sanglaudos fond� (COM(2004)492) bei ESF reglamentui (COM(2004)493. Tikslai ESF tur�t paremti politikas ir prioritetus, skirtus sumažinti nedarb�, pagerinti darbo kokyb ir produktyvum�, ir skatinti socialin integracij� bei sanglaud� (Europos užimtumo strategija (EUS)). Konkretizuojant, ESF tur�t atsižvelgti Bendrijos tikslus d�l socialin�s integracijos, mokymo ir švietimo bei moter ir vyr lygi galimybi. ESF nukreipia savo param� tematinius prioritetus, kurie atspindi ES Sanglaudos politikos tikslus (ESF taisykli 3 straipsnis). Programavimas ESF veiks pagal programavimo princip�, sudaryt� finansavimo 2007–2013 metams. Bendrai kalbant, Strukt�rini� fond� ir Sanglaudos fondo strategini kryp�i ir programavimo princip nustatymas vyks trim etapais: 1) Europos Taryba sukurs Bendrijos strategines gaires finansavimui, 2) šalys nar�s sukurs Nacionalines strategines rekomendacijas (NSR), kurios nustatys strategij�, kaip prisid�ti siekiant Bendrijos tiksl; 3) šalys nar�s parengs Veiksm� programas, kurios apibr�š konkre�ias veiklas pagal ESF (taip pat kaip ir pagal

ERPF ir Sanglaudos fond�), šali nari lygmeniu. NSR ir veiksm programos apims laikotarp nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ESF veiksm programos atspind�s strateginius pasirinkimus ir prioritetus, tod�l bus ribota apimtis veikl, kurias traukti detal s�raš�. Ta�iau bus manoma aplinkos prioritetus traukti programas, o jos gali b�ti susijusios su teritorijomis, kurios gali paremti Natura 2000 gyvendinim� (pvz., šalies nar�s administravimo, susijusio su aplinkos tvarkymu, reforma).

27

11 lentel�. ESF gyvendinimo proceso svarbiausios datos Veiksmai Datos

Sukurtos Bendrijos strategin�s gair�s Strukt�riniams fondams.

Šalys nar�s parengia ir pateikia NSR. Kaip manoma grei�iau po Bendrijos strategini� gairi� pri�mimo.

Šalys nar�s parengia ir pateikia Veiksm� programos pasi�lymus pagal ESF.

Kaip manoma grei�iau remiantis Komisijos sprendimu d�l NSR (Bendrosios taisykl�s, 26 straipsnis) arba kartu su NSR.

Komisija gali pareikalauti, kad šalys nar�s patikslint pasi�lyt� program�.

Komisija patvirtina kiekvien� Veiksm� program�. Kaip manoma grei�iau po šalies nar�s oficialaus pateikimo.

ESF Veiksm� programos prasideda. 2007 m. sausio 1 d.

Šalys nar�s pateikia Komisijai ataskait� apie NSR gyvendinimo pažang�.

Pirm� kart� 2008 m., o paskui ne v�liau kaip iki spalio 1 d. kasmet.

ESF Veiksm� programos pabaiga 2013 m. gruodžio 31 d. 12 lentel�. ESF reglamento pagrindiniai su Natura 2000 ekologiniu tinklu susij straipsniai8

Straip-snis

Tekstas

Konvergencijos, regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslai

3 (1) a ii Skatinti ekonomini poky�i prognozavim� ir tiksl valdym�, ypa� kuriant bei propaguojant naujoviškus ir našesnius darbo organizavimo b�dus, skaitant geresnius sveikatos ir saugumo užtikrinimo b�dus, nustatant b�simus profesinius ir g�dži reikalavimus bei pl�tojant konkre�ias užimtumo, mokymo ir pagalbos paslaugas darbuotojams, pertvarkant bendrov ir sektori.

Konvergencijos tikslas

3 (2) b i Stiprinti valstyb�s valdymo institucij institucinius geb�jimus ir darbo efektyvum�, vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...], skatinant tinkam� politik ir program k�rim�, kontrol ir vertinim�, organizuojant studijas, renkant statistin informacij� ir kaupiant patirt, pagalb� departament veiksm koordinavimui ir atitinkam valstyb�s ir priva�i staig dialogui.

3 (2) b ii Stiprinti valstyb�s valdymo institucij institucinius geb�jimus ir darbo efektyvum�, vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...], skatinant geb�jim formavim� politik ir program gyvendinimo srityje, taip pat teis�s akt taikymo srityje, ypa� vykdant vadov ir darbuotoj mokymus, teikiant konkre�i� param� pagrindin�ms tarnyboms, inspekcijoms ir socialiniams ekonominiams dalyviams, skaitant socialinius partnerius ir atitinkamas nevyriausybines organizacijas.

8 Pastaba: šis Metodinis vadovas negali atstoti paskelbto reglamento, kuriame yra išd�stytas galutinis oficialus tekstas, apibr�žiantis fond� veikimo principus

28

Sanglaudos fondas Pagal Komisijos pasi�lymus skirtus Bendrajam Strukt�rini� ir Sanglaudos fond� reglamentui (COM(2004)492) bei Sanglaudos fondo �k�rimo reglamentui (COM(2004)494). Nelabai tik�tina, kad Sanglaudos fondas bus naudojamas tiesioginiam Natura 2000 finansavimui. Ta�iau gali b�ti tokia situacija, kai Natura 2000 teritorijos gaus naudos iš Sanglaudos fondo finansuojam projekt. Tikslai Sanglaudos fondo parama tur�t b�ti teikiama:

1. Sprendime (EB) Nr. 1692/96/EK apibr�žt transeuropini transporto tinkl, ypa� visai Europai svarbi projekt, gyvendinimui.

2. Stojimo sutarties 174 straipsnyje nustatyt tiksl, susijusi su Bendrijos prioritetais aplinkos apsaugos srityje, vykdymui.

3. Teritorijoms, kuriose vykdomi su darniu vystymusi arba su aplinkosauga susij projektai, pvz., energijos efektyvumo arba atsinaujinan�ij energijos šaltini, bei projektai, susij su geležinkeli, vidaus vanden keli ir j�r transporto tinklais, nepriklausan�iais transeuro-piniams transporto tinklams, taip pat vair�s transporto tinkl tarpusavio suderinamumo, keli ir oro transporto sraut reguliavimo, nauj ekologišk viešojo transporto sistem diegimo miestuose projektai.

Programavimas Sanglaudos fondas veikia pagal programavimo princip�, sudaryt� finansavimo 2007–2013 metams. Šali nari programavimas Strukt�riniams fondams ir Sanglaudos fondui vyks dviem etapais: 1) šalys nar�s sukurs Nacionalines strategines rekomendacijas (NSR), kurios nustatys darnios pl�tros strategij� ir kaip prisid�ti siekiant Bendrijos tiksl; 2) šalys nar�s parengs Veiksm� programas (VP), kurios apibr�š susijusi prioritet, kuriuos pasiekti pad�s fondas, s�raš�. Kiekviena prioritetin� kryptis apima grup veiksm. NSR ir VP apims laikotarp nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Veiksm� programas tvirtina Europos Komisija. Veiklos, netrauktos prioritetines kryptis, netur�t b�ti finansuojamos.

29

13 lentel�. Sanglaudos fondo gyvendinimo proceso svarbiausios datos

Veiksmai Datos

Teis�s akt rinkinys. Iki 2006 m. vidurio.

Bendrijos strategin�s gair�s. Iki 2006 m. rudens; patvirtinamos Tarybos po konsultacij su Europos Parlamentu.

Šalys nar�s pateikia NSR. Per 5 m�n. po Bendrijos strategini� gairi� patvirtinimo.

Šalys nar�s pateikia Veiksm� programas.

Per 4 m�n. po NSR pateikimo.

Neformalios diskusijos apie NSR su šalimis nar�mis jau prasid�jo. 14 lentel�. Sanglaudos fondo reglamento pagrindiniai su Natura 2000 ekologiniu tinklu susij straipsniai9


Straip-snis

Tekstas

2 (2) Stojimo sutarties 174 straipsnyje nustatyt tiksl, susijusi su Bendrijos prioritetais aplinkos apsaugos srityje, vykdymui.

2 (3) Teritorijoms, kuriose vykdomi su darniu vystymusi arba su aplinkosauga susij projektai, pvz., energijos efektyvumo arba atsinaujinan�ij energijos šaltini, bei projektai, susij su geležinkeli, vidaus vanden keli ir j�r transporto tinklais, nepriklausan�iais transeuropiniams transporto tinklams, taip pat vair�s transporto tinkl tarpusavio suderinamumo, keli ir oro transporto sraut reguliavimo, nauj ekologišk viešojo transporto sistem diegimo miestuose projektai.

30

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas d�l finansinio instrumento aplinkosaugai (LIFE+) 2004 m. rugs�j Komisija patvirtino pasi�lymus LIFE+ reglamentui, kurie galios 2007–2013 metais ir pakeis ankstesn�s LIFE III programos pasi�lymus. D�l LIFE+ pasi�lym vis dar diskutuojama Europos institucijose ir reglamento tekstas dar n�ra baigtas. Šiame skyriuje pateikta analiz� remiasi kompromisiniais pasi�lymais, pateiktais dokumente Nr. 15375/05. LIFE+ bus sudarytas iš 3 komponent: LIFE+ gamta ir biovairov�, LIFE+ aplinkos politika ir valdymas, LIFE+ informacija ir ryšiai. Tikslai LIFE+ gamta ir biovairov� komponento konkret�s tikslai yra išd�styti 4 straipsnyje: (a) prisid�ti prie Bendrijos politikos ir gamtos bei biologin�s vairov�s teis�s akt [...] ir remti tolesn Natura 2000 teritorij tinklo, skaitant pakran�i ir j�rini teritorij buveines ir r�šis, pl�tr� ir gyvendinim�; (b) prisid�ti prie žini baz�s konsolidavimo Bendrijos gamtos ir biologin�s vairov�s politikos ir teis�s akt rengimui, vertinimui, steb�senai ir vertinimui; (c) remti gamtos ir biologin�s vairov�s bei juos veikian�i veiksni, sunkum ir reagavimo juos politikos gyvendinimo b�d ir steb�senos bei vertinimo metod k�rim� ir gyvendinim�, ypa� su biologin�s vairov�s netekimo sustabdymu Bendrijoje

iki 2010 met susijusius metodus; (d) teikti param� geresniam aplinkosaugos valdymui, pl�sti suinteresuot subjekt, skaitant nevyriausybines organizacijas, dalyvavim� konsultuojantis d�l gamtos ir biologin�s vairov�s politikos bei teis�s akt ir juos gyvendinant. Programavimas LIFE+ fondas veiks programavimo principu. Komisija parengs daugiametes strategines programas 2007–2010 ir 2011–2013 metams. Jos apibr�š Bendrijos finansavimo pagrindinius tikslus, prioritetines veikl sritis, priemoni r�šis ir numatomus rezultatus. Strategin�s programos apims l�š paskirstym� tarp šali nari ir nurodys biudžeto dalis, kurios bus valdomos tiesiogiai centralizuotai ir kuri valdymas bus deleguotas. Neperžengdamos ši daugiame�i strategini program sistemos rib šalys nar�s kasmet pateiks Komisijai nacionalini metini darbo program projektus. Reikalavimai šioms darb programoms yra nurodyti 6 straipsnyje. Svarbu, kad veiklos, susijusios su Natura 2000 teritorij� tvarkymu, jeigu institucijos nori pasinaudoti LIFE+ kofinansavimu šioms veikloms, b�t� �trauktos � metines darb� programas. Atmetimas d�l neatitikimo: LIFE+ teksto 10 straipsnis sako: „Pagal š reglament� nefinansuojamos tos priemon�s, kurios atitinka kit Bendrijos finansini instrument finansavimo reikalavimus, skaitant Europos regionin�s pl�tros fond�, Europos socialin� fond�, Sanglaudos fond�,

Europos žem�s �kio fond� kaimo pl�trai, Bendr�j� konkurencingumo ir inovacij� program�, Europos žuvininkyst�s fond� ir Septint�j� bendr�j� mokslini� tyrim� program�...“ Taigi LIFE+ negali b�ti naudojamas finansuoti veiklas, kurios tinkamos remti iš kit ES fond, aptart šiame vadove.

31

15 lentel�. LIFE+ gyvendinimo proceso svarbiausios datos

Veiksmai Datos

Komisija parengs pirm�j� daugiamet strategin program� 2007–2010 metams ir konsultuosis su šalimis nar�mis.

Turi b�ti patvirtinta ne v�liau kaip per 3 m�n. nuo reglamento sigaliojimo.

Šalys nar�s pateikia Nacionalines metines darbo programas.

Pirmoji programa ne v�liau kaip per 3 m�n. po pirmosios daugiamet�s strategin�s programos patvirtinimo. Kitos – pagal grafik�, nustatyt� gyvendinimo taisykl�se.

LIFE+ fondai pradeda veikti . Apie 2007 m. vidur.

32

Pagrindiniai LIFE+ reglamento straipsniai, kurie yra susij su Natura 2000 ekologiniu tinklu10

Pagrindinis su Natura 2000 tinklu susij s LIFE+ reglamento straipsnis yra Nr. 3, kuris nusako priemoni ir projekt, finansuojam pagal reglament�, atitikimo kriterijus: ...2. Pagal 6 straipsnio 1 dal parengtose daugiamet�se strategin�se programose ir pagal 6 straipsnio 5 dal priimtose nacionalin�se metin�se darbo programose numatytos priemon�s bei pagal tas programas gyvendinami projektai turi atitikti toliau nurodytus kriterijus: (a) b�ti Bendrijos intereso, ženkliai prisidedantys prie 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto bendro LIFE+ tikslo pasiekimo; ir (b) b�ti suderinti techniniu ir finansiniu poži�riu, realiai gyvendintini bei ekonomiški. 3. Be to, siekiant užtikrinti Europos prid�tin vert ir išvengti pasikartojan�ios veiklos finansavimo, nacionalin�se metin�se darbo programose numatytos priemon�s bei pagal tas programas gyvendinami projektai turi atitikti bent vien� iš toliau nurodyt kriterij: (a) geriausios praktikos priemon�s ir projektai arba demonstracin�s priemon�s ir projektai, skirti gyvendinti 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos Direktyv� 79/409/EEB d�l laukini� paukš�i� 10 Pastaba: šis Metodinis vadovas negali atstoti paskelbto reglamento, kuriame yra išd�stytas galutinis oficialus tekstas, apibr�žiantis fond� veikimo principus.

apsaugos arba Tarybos Direktyv� 92/43/EEB d�l nat�rali� buveini� ir laukin�s faunos bei floros apsaugos; (b) inovacin�s priemon�s ir projektai arba demonstracin�s priemon�s ir projektai, susij su Bendrijos aplinkosaugos tikslais, skaitant geriausios praktikos metod, pažangios patirties ar technologij vystym� ar skleidim�; arba informuotumo didinimo kampanijos ir specialus pareig�n, dalyvaujan�i gaisr prevencijos veikloje, mokymas; (c) priemon�s ir projektai, skirti Bendrijos tiksl, susijusi su vairiapuse, suderinta, išsamia ir ilgalaike mišk ir aplinkos s�veik�s steb�sena, pl�trai ir gyvendinimui. Taip pat labai svarbus yra 10 straipsnis, nusakantis atitikimo kriterijus (aptartas prieš tai). Septintoji bendroji mokslini� tyrim� programa (BMTP7) Pagal Komisijos pasi�lymus Sprendimui d�l Europos Bendrijos Septintosios bendrosios programos, skirtos tyrimams, technologij� vystymuisi ir parodomosioms veikloms (2007–2013) (COM(2005) 119). Tikslai Septintoji bendroji mokslini� tyrim� programa (BMTP7) nustato Bendrijos prioritetus ir veiklas, susijusias su tyrimais ir technologiniu vystymusi 2007 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui. BMTP7 tikslai yra iš esm�s skirti paremti

Lisabonos susitarimo tikslus per Bendrijos finansuojamus tyrimus. Tarp kit dalyk, BMTP7 parems tarptautinius tam tikr tem tyrimus, pvz., aplinkos (Sprendimo 2 straipsnis). Pagrindin�s aplinkos temos pagal BMTP7 yra šios: 1) klimato, ekologijos, žem�s ir vandenyn sistem kaitos prognoz�s, 2) monitoringo ranga ir technologijos, neigiamo poveikio aplinkai (tarp j ir sveikatai) prevencija ir sumažinimas, ir: 3) nat�ralios ir žmogaus sukurtos aplinkos išsaugojimas. Programavimas BMTP7 apims tarpsn nuo 2007 sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Individuali projektini pasi�lym pagal BMTP7 rengimas prasideda mokslinink pakvietimu pateikti projektinius pasi�lymus specifin�ms Bendrosios programos sritims. Kvietimai teikti pasi�lymus bus skelbiami Europos S�jungos Oficialiajame teis�s žurnale ir daugiau informacijos galima rasti Europos Komisijos bei Cordis tinklalapiuose.11

11 Žr. http://europa.eu.int/comm/research/future/index_en.cfm ir http://www.cordis.lu/fp7/

33

16 lentel�. Pagrindin�s BMTP7 gyvendinimo proceso datos

Veiksmai Datos

BMTP7 pradžia. 2006 m. pabaiga-2007 m. pradžia

Pirmj kvietim teikti pasi�lymus pagal BMTP7 ir pirmj BMTP7 projekt pradžia. Nuo 2007 m. pradžios

Papildomi kvietimai teikti pasi�lymus ir gyvendinti projektus pagal BMTP7. 2007–2013 m.

BMTP7 pabaiga. 2013 m.

17 lentel�. BMTP7 reglamento pagrindiniai su Natura 2000 ekologiniu tinklu susij straipsniai.12

Straip-snis

Tekstas

2(2)f Bendradarbiavimas: paremiant daug tiriamj veikl, vykdom tarptautiniu mastu, šiomis temomis: aplinka (apimant ir klimato kait�).

2(2)g Bendradarbiavimas: paremiant nemažai tiriamj veikl, vykdom tarptautiniu mastu, šiomis temomis: transportas (pvz., ekologiško transporto dalies didinimas).

Geb�jim programa gali b�ti svarbi ir, pvz., infrastrukt�rai (2(5) straipsnis). Biotechnologijos, žem�s �kio ir maisto temos gali b�ti svarbios bendradarbiavimo programai (2(2)b straipsnis).


34

6. NATURA 2000 TINKLO TVARKYMO VEIKL� FINANSAVIMO GALIMYB�S Toliau tekste yra pateikiami keli hipotetiniai didel�s apimties gamtosauginiai projektai, kuri veikloms gyvendinti b�t galima panaudoti Bendrijos fondus. Pavyzdžiuose aptartos specifin�s priemon�s yra pateiktos lentel�se. Nustatant b�dus, kaip šie veiklos pavyzdžiai gal�t gauti finansavim�, tikimasi, kad gamtosaugos projekt Europoje dalyviai pripažins vairias galimybes, prieinamas per nauj� integruot� finansavimo poži�r, taip pat b�tinyb aktyviai siekti finansavimo iš didel�s šaltini vairov�s.

35

1 pavyzdys. Loki� apsaugos projektas. Rudasis lokys (Ursus arctos) yra labiausiai pasaulyje paplitusi loki r�šis. Ši gyv�n didel� galva, trumpas snukis, nedidel�s apvalios ausys, mažos akys, trumpa uodega, stambus, su iškiliu sprandu k�nas. B�dami nelabai visl�s jie spar�iai nyksta d�l žmoni veiklos. Šie gyv�nai yra visa�džiai, jiems reikia dideli buveini, taigi nyksta d�l besikei�ian�io žemi naudojimo pob�džio. Tinkamiausios loki buvein�s Europoje išnyko d�l mišk kirtim. Pagrindin�s loki gyvenamosios vietos bei migravimo koridoriai turi b�ti gerai tvarkomi ir saugomi. Ta�iau ne vien tinkam buveini egzistavimas yra svarbus rudj loki išgyvenimui. Pagrindinis šios r�šies išlikimo veiksnys yra palanki ir tinkam r�šiai teritorij tvarkymas. Loki gyvenamosiose teritorijose reikalingas visuomen�s mokymas ir švietimas apie j elgsen� ir ekologij�. Kad auginami gyvuliai mažiau nukent�t nuo šio saugomo pl�šraus gyv�no, �kininkai yra skatinami naudoti tradicines gyvuli apsaugos priemones. Veiklos, kurios gali bti reikalingos loki� apsaugos projektui Europoje (veikl� numeriai susieti su atitinkamais toliau tekste pateikt� lenteli� lapais): • Darbuotoj, vykdan�i loki apsaug�, mokymai (3 ir 21 veiklos); • Teritorij atk�rimas, lokiams tinkam buveini pagerinimas (pvz., tradicini maistini augal, toki kaip vaismedžiai, sodinimas) (13 ir 15 veiklos); • Pavieni loki ilgalaik� steb�sena (17 ir 19 veiklos); • Loki populiacijos apskaita (2 veikla); • Visuomen�s mokymai (20 ir 21 veiklos); • Produkcijos, kuri nedaryt žalos lokiams, k�rimas ir pardavimas (15 ir 16 veiklos); • Ryši užmezgimas su kaimyniniais projekto regionais (20 veikla); • Infrastrukt�ros sudaryt barjer loki migravimo koridoriuose neigiamo poveikio sumažinimas (žalij tilt, per�j rengimas) (13 veikla); • Intensyvus darbas siekiant suformuoti teigiam� visuomen�s poži�r lokius (20 veikla); • Viešj ryši pl�tojimas (20 veikla); • Suinteresuot grupi informavimas ir lobizmas (20 veikla); • Tvarkymo plan, traukiant žemi savininkus, k�rimas ir atnaujinimas (5 ir 8 veiklos); • Žalos prevencijos priemon�s (elektrin�s tvoros, sarginiai šunys) (15 ir 24 veiklos); • Buferini apsaugos zon aplink saugomas teritorijas k�rimas (žem�s �kio paskirties žem�se) (15 ir 16 veiklos); • Pažintini ir mokomj tak, saugomose teritorijose, rengimas ir prieži�ra (22 ir 25 veiklos); • Infrastrukt�ros lankytojams (lankytoj centr) rengimas (25 veikla); • R�šiai reikalingos infrastrukt�ros rengimas (apsauginiai, poilsio aptvarai) (24 veikla); • Rizikos prevencija teritorijoje (mišk priešgaisrin�s apsaugos priemon�s) (18 veikla). Priemon�s, susijusios su šiuo projektu, toliau tekste pateiktos lentel�se, pažym�tose [lokys].

36

2 pavyzdys. Pragyvenimas iš mišk� kio ir žem�s kio veiklos Natura 2000 teritorijose. �kis „Pragyvenimas“ yra sudarytas iš keli žem�s �kio lauk, išsid�s�iusi viename up�s krante, beržyno su keliais pušyn ploteliais ir dr�gnos, šaltiniuotos žem�s gabalo. Miškas susiformavo pasodinus vienaamžiaus medžius ir taip buvo suformuota klasikin� produkcijos strukt�ra. Kai kurie sklypai buvo progresyviai pakeisti, norint suformuoti iš želdini daugiaard mišk�. Kiti sklyp produkcijos atžvilgiu atitinka specializuot� miško produkcijos kokyb . Dalis medienos atliek yra naudojamos energijos gamybai. Vienas sklypas yra dr�gnoje, šaltiniuotoje vietoje. Prieš tai aug s spygliuo�i miškas buvo visiškai iškirstas ir sausinimo grioviai užversti šakomis (iškirstos medienos liekanomis), norint atstatyti buvus dr�gnum�. Miškininkyst� pasirinkta kaip nat�ralus atsik�rimo b�das ir ten, kur medžiai neauga pakankamai greitai, adaptuotos medži r�šys gali b�ti pasodinamos, kad užpildyt tarpus. Flora ir fauna gali atsikurti pa�ios ir atsistatyt pusiau nat�ralios buvein�s. Toks tvarkymo b�das yra laikomas darniu (palaikan�iu ekologin pusiausvyr�) ir tai leidžia sklypuose padidinti biologin vairov bei miškui išlikti rentabiliam. Žem�s �kio laukuose derlius nuimamas kasmet. Kai kuriuose j auginamos maistin�s kult�ros, o kiti skirti ganykloms ir pašaro gamybai. Šie laukai tvarkomi taikant agrarin�s aplinkosaugos priemones. Veiklos, kurios gali bti reikalingos pragyvenimui iš mišk� kio ir žem�s kio veiklos Natura 2000 teritorijose (veikl� numeriai susieti su atitinkamais toliau tekste pateikt� lenteli� lapais): 1. Mišk �kis • Teritorijai pritaikytas skirting medži r�ši sodinimas, norint sukurti daugiaard miško strukt�r� (12 veikla); • Sen ir negyv medži išsaugojimas (12 veikla); • Invazini r�ši, kurios gali pažeisti buveines, kontrol� (14 veikla); • R�ši maišymas (genetin� vairov�) (12 veikla); • Naujai sodinam medži išd�stymas skirtingais (nevienodais) atstumais (12 veikla); • Melioravimo griovi panaikinimas šaltiniuotose vietose (12 veikla); • Sklyp sanitarin�s b�kl�s ir gyvybingumo monitoringas (14 veikla); • Darbuotoj mokymo programa (21 veikla); • Infrastrukt�ros vystymas (tak rengimas, apsaugini tvor naudojimas ir kt.) (25 veikla). 2. Žem�s �kis • Lauk buferini zon suk�rimas (12 veikla); • Šienapj�t�s atid�jimas, nupjautos žol�s išvežimas (12 veikla); • Ganiavos ir šienaujam viet kaitaliojimas kasmet (12 veikla); • Gyvatvori gyvuli prieglobs�iui išsaugojimas (12 veikla); 3. Informavimas ir ryšiai • Informacijos ir ryši kampanija, skirta visuomenei ir mokykloms, bendradarbiaujant su tyrim centrais (20 ir 21 veiklos); • Ženkl ir informacijos stend rengimas (22 veikla); • Viešam naudojimui skirtos infrastrukt�ros k�rimas (pvz., vietini produkt parodos, tvoros ir kt.) (22 veikla). Priemon�s, susijusios su šiuo projektu, toliau tekste pateiktos lentel�se, pažym�tose [agro].

37

3 pavyzdys. Darnus up�s tvarkymas, apimant dr� buveini� išsaugojim� bei rekreacines veiklas Natura 2000 teritorijose. M�lynoji up� yra viena gražiausi Europoje. Kai kurie up�s ruožai yra paskelbti Natura 2000 teritorijomis, nes jose aptinkama Buveini� direktyvoje aprašyt buveini ir r�ši. Pavyzdžiui, �ia yra �dr buveini, žvyro salel�se gyvena sk�riai, taip pat paupiuose aptinkama saugom žirgeli r�ši. Vaikai m�gsta žaisti up�s pakrant�se, nes �ia galima atrasti daug domi dalyk. Kadangi regionas išsiskiria turtinga gamta, yra geros s�lygos kelion�ms p�s�iomis, dvira�iais, plaustais bei steb�ti gyv�nus (�dras), turist srautas vis auga. Aukštupyje pasta�ius užtvank padid�jo up�s t�km�s greitis, ji pagil�jo. Tai pakenk� svarbioms, su upe susijusioms, buvein�ms. Dauguma palei up buvusi balu�i ir smulki ežeriuk išdži�vo ir up� teka grei�iau nei anks�iau. D�l to padid�jo lankytoj apkrova kitoms nat�ralioms buvein�ms. Up�s baseinas išsid�st s keliose šalyse. Veiklos, kurios gali bti reikalingos darniam up�s tvarkymui, apimant dr� buveini� išsaugojim� bei rekreacines veiklas Natura 2000 teritorijose (veikl� numeriai susieti su atitinkamais toliau tekste pateikt� lenteli� lapais): • Visuomen�s švietimas siekiant didesnio pritarimo up�s atk�rimui (20 veikla); • Užtvank išardymas (12 veikla); • Žem�s išpirkimas up�s atk�rimui (23 veikla); • Žuvitakio rengimas (24 veikla); • Lankytoj centro rengimas (25 veikla); • Stovyklaviet�s turistams up�s pakrant�je rengimas (kad sumaž�t nelegali laužavie�i) (22 veikla); • Lankstinuk turistams išleidimas (3 ir 20 veiklos); • Dvira�i tako up�s pakrant�je nutiesimas (22 veikla); • Žirgeli ir sk�ri populiacij monitoringas (17 veikla); • Endemini v�žiagyvi paleidimas up (13 veikla); • Negyv medži palikimas aliuviniuose miškuose (12 veikla). Priemon�s, susijusios su šiuo projektu, yra pažym�tos lentel�se [up�].

38

4 pavyzdys. Jros kiauli� apsaugos projektas. J�ros kiaul� (Phocoena phocoena) yra vienas mažiausi pasaulyje aptinkam bangini, vidutiniškai užaugan�i iki 1,55 metro ir sverian�i 55 kg. J�ros kiaul�s daugiausia gyvena priekrant�s vandenyse ir jos taip pavadintos d�l nuolatinio apsistojimo lankose, upi žiotyse ir uostuose. J�ros kiauli populiacijos nyksta visame j paplitimo areale ir pagrindin� to priežastis yra j ž�tis žvej tinkluose. Chemin� tarša ir triukšmas, taip pat intensyvi laivyba bei maisto stoka irgi gali kelti gr�sm šios r�šies išlikimui. Reikia daugiau žini apie svarbiausias j�ros kiauli gyvenam�sias vietas ir žinomos vietos tur�t b�ti pakankamai saugomos ir tvarkomos. Žvejai tur�t b�ti skatinami kurti ir naudoti tokius tinklus, kuriais iki minimumo b�t sumažinti j�ros kiauli sugavimai. Svarbios yra efektyvios j�ros kiaules persp�jan�ios apie esan�ius tinklus (ir atbaidymo) priemon�s, pvz., garsin�s (varpeliai). Veiklos, kurios gali bti reikalingos jros kiauli� apsaugos projektui (veikl� numeriai susieti su atitinkamais toliau tekste pateikt� lenteli� lapais): • J�ros kiaul�ms svarbi viet nustatymas ir paskelbimas (2 veikla); • J�ros kiauli paplitimo ir elgsenos tyrimai (13 veikla); • Ilgalaikis j�ros kiauli monitoringas (17 veikla); • Tinkl, iki minimumo sumažinan�i j�ros kiauli sugavim�, k�rimas ir naudojimas (žvejai ir mokslininkai) (4 ir 13 veiklos); • Vandens kokyb�s pagerinimas, pvz., taršos kontrol� (12 veikla); • Bandymai apsaugoti ir tvarkyti j�ros kiauli maisto išteklius, pvz., žuvis ir galvakojus moliuskus (12 veikla); • Darbuotoj, kurie r�pinsis j�ros kiauli apsauga, mokymai (13 ir 21 veiklos); • Bendradarbiavimas su kitais j�ros kiauli apsaugos projektais kaimyniniuose regionuose (7 veikla); • Suinteresuot grupi mokymas ir informavimas, pvz., žvej, pakran�i apsaugos (3 ir 20 veiklos); • Visuomen�s švietimas siekiant padidinti supratim� apie j�ros kiaules (3 ir 20 veiklos); • Lankytoj centro k�rimas (25 veikla). Priemon�s, susijusios su šiuo projektu, yra pažym�tos lentel�se [jros kiaul�].

39

5 pavyzdys. Saus� piev� Natura 2000 teritorijose tvarkymas. „G�li gausa“ yra kalvotos Natura 2000 teritorijos – G�li kalvos – š�kis (devizas). �kininkai tvarko teritorij� tradiciniu, gamt� tausojan�iu b�du. Didžioji dalis piev yra labai sausos ir nederlingos. Kai kurios j šienaujamos tik kart� per metus. Kai kuriose vietose ganomos ožkos. Ožk pienas yra geras d�l aukštos piev kokyb�s, ta�iau jis ne visas parduodamas, nes vietov�je n�ra jam paklausos. Prieš daug met keli �kininkai sugalvojo dr�gnesn teritorijos dal apsodinti medžiais. Kai kurie medžiai augo prastai, bet keletas vietini r�ši suveš�jo ir �kininkai naudoja juos medienai ir malkoms. Yra sunku tikinti jaunus �kininkus t sti tradicinius �kininkavimo ir miškininkyst�s b�dus. Kai kurie j nori auginti vynuoges, o dalis j ir visai nustojo �kininkav . Kai kurie �kininkai tvarkosi pras�iau, tod�l dalis saus piev ima apaugti kr�mais ir medžiais. Kai kurios retos drugeli r�šys, kurioms reikalingos atviros (be kr�m ir medži) sausos pievos, beveik išnyko šioje teritorijoje. Veiklos, kurios gali bti reikalingos saus� piev� Natura 2000 teritorijose tvarkymui (veikl� numeriai susieti su atitinkamais toliau tekste pateikt� lenteli� lapais): • Tvarkymo plano sausoms pievoms parengimas (5 veikla); • Ožk sigijimas ganymui (13 veikla); • Tvarto ožkoms pastatymas (12 veikla); • Sausos pievos aptv�rimas medine tvora (12 veikla); • Užmokestis (išmokos) už nenuganytos pievos dalies nušienavim� motorine technika kart� per metus (13 veikla); • �kininkams skirtos motorin�s šienapjov�s nupirkimas (12 veikla); • Kr�m, augan�i netvarkomoje pievos dalyje, kirtimas (12 veikla); • Išmokos už tausojant vietinio miško tvarkym� (13 veikla); • Kai kurios smulkios infrastrukt�ros (keli) miške ir pievoje vystymas (10 veikla); • Konferencijos apie saus piev tvarkym� organizavimas (7 veikla); • Prekinio ženklo vietini �kinink produkcijai suk�rimas, pvz., pienui (20 veikla); • Natura 2000 teritorijos tvarkytojo (administratoriaus) mokymas bendrauti (21 veikla); • Vietin�s produkcijos parodos apygardos centre rengimas (20 veikla); Priemon�s, susijusios su šiuo projektu, lentel�se pažym�tos [g�l�s].

40

6 pavyzdys. Up�s tvarkymas Natura 2000 teritorijose, susijusiose su žem�s kiu, žuvivaisa ir rekreacija. Kaimo vietove tekan�ios up�s sl�nyje yra derling žem�s �kio plot, sod, spygliuo�i ir pla�ialapi mišk, žuvivaisos �ki ir rekreacini teritorij. Up�s pakrant�je sik�r s miestas dal savo neišvalyt nuotek išleidžia up , bet vandens valymo projektai jau yra rengiami. Maždaug kas 20 km up�je migruojan�ioms vandens gyv�n r�šims yra išskirtos specialios apsaugos vietos. Pramon�s ir žem�s �kio veiklos prie ši viet yra reguliuojamos ir ribojamas žmoni lankymasis. Specialios apsaugos vietos yra išskirtos jautriose teritorijose, kuriomis naudojasi saugomos r�šys (maitinimosi, poilsio ir veisimosi vietos). Specifin�s up�s ir pakran�i floros ir faunos r�šys yra stebimos (vykdomas monitoringas) bendradarbiaujant su tyrim centrais, žvej, laiv ir žem�s savinink organizacijomis. Nor�dami išvengti erozijos ir jos neigiamo poveikio up�s vandens kokybei, gretim teritorij tvarkytojai sodina medžius ir gyvatvores. Kai kuriose up�s dalyse rengtos žuv veisyklos. Veiklos, kurios gali bti reikalingos up�s tvarkymui Natura 2000 teritorijose, susijusiose su žem�s kiu, žuvivaisa ir rekreacija (veikl� numeriai susieti su atitinkamais toliau tekste pateikt� lenteli� lapais) • Miesto planavimas, nuotek valymo projektas (12 ir 25 veiklos); • Speciali apsaugos viet tvarkymas ir monitoringas (12–14 veiklos); • Up�s floros ir faunos monitoringas ir tvarkymas (12–14 veiklos); • Sutar�i d�l up�s sudarymas su gretim teritorij savininkais (12 veikla); • Tvor, apsaugan�i krantus, ypa� prie specialios apsaugos viet, rengimas (12 veikla); • Darbuotoj mokymas apie aplinkos tvarkym� žuvivaisos �kiuose ir up�je (20 veikla); • Vietin�s visuomen�s švietimas ir bendradarbiavimas su švietimo staigomis (3 ir 21 veiklos); • Susitikimai ir konferencijos su suinteresuotomis grup�mis (20 veikla); • Žvejybos ir plaukiojimo infrastrukt�ra, tarp j ir pritaikyta negaliesiems (22 veikla); • Persp�jimo (pavojaus) apie ligas ar problemas, susijusias su vandeniu, sistema (17 veikla); • Žvejybos atostog ar atostog gamtoje pasi�lym vystymas (20 veikla); • Infrastrukt�ra turistams (takai, prieplaukos) (22 veikla). Priemon�s, susijusios su šiuo projektu, lentel�se pažym�tos [agro-akva].

41

1 veikla. TERITORIJ� PARINKIMO PROCESO ADMINISTRAVIMAS

Fondas Apibdinimas Tikslin�s grup�s

Teritorij� kategorijos

Teritorij� apribojimai

Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai

EŽ�FKP

Joks.

EŽF

Joks.

LIFE+

3 Finansavimo reikalavim atitikimo kriterijai.

Visos manomos.

Visos manomos. Joki. N�ra taikoma bendrai, nes turi b�ti baigta iki prisijungimo dienos – išskyrus j�rines teritorijas.

BMTP7

Joks.

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai ERPF Joks. EŽF Joks. SF

Joks.

1 veikla. TER

ITOR

IJ� P

AR

INK

IMO

PR

OC

ES

O A

DM

INIS

TRA

VIM

AS

42

2 veikla. TERITORIJ� ATRINKIMUI REIKALINGI MOKSLINIAI TYRIMAI (INVENTORIZACIJOS)





EŽ�FKP


Visos manomos.

Priemon� n�ra specifin� teritorijos kategorijai.

Susieta su 59 straipsniu. Parama, nurodyta 52(d) straipsnyje, teikiama: (a) atitinkamos vietov�s studijoms; (b) priemon�ms teikti informacij� apie ši� vietov ir vietos pl�tros strategij� [...]

63 Parama pagal Leader krypt Visos manomos (kaimo vietov�se).

Visos atrinktos kaimo vietov�s.

Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Vietos pl�tros strategijos r�muose, vietini� darbo grupi� lygmeniu, viešojo ir privataus sektoriaus partneryst� gali bti panaudota teritorijos inventorizacijos tyrimams apimant rši� s�raš� sudarym� ir tai skatint� vietini� �gdži� vystym�, taip pat ekologinio turizmo galimybes teritorijoje [lokys].

EŽF

34(j) Skatinti mokslinink ir žuvininkyst�s sektoriaus �kio subjekt partneryst .

Žvejai ir kiti. Pakran�i ir j�rin�s teritorijos.

Joki. 34 straipsnis. Bendri veiksmai: fondas gali remti bendro intereso priemones, kurios gyvendinamos aktyviai remiant patiems �kio subjektams arba organizacijoms, veikian�ioms gamintoj ar kit valstyb�s nar�s pripažint organizacij vardu...

Mokslinink ir žvej partneryst� gali b�ti panaudota vykdant j�rini gyv�n tyrimus. Žvej surinkti duomenys gali b�ti naudojami kai kuri s�lyg vertinimui. Žvejybos duomenys gali papildyti teritorijos inventorizacijos duomenis [j�ros kiaul�].

2 ve

ikla

. TE

RIT

OR

IJ�

ATR

INK

IMU

I RE

IKA

LIN

GI M

OK

SLI

NIA

I TY

RIM

AI

(INV

EN

TOR

IZA

CIJ

OS

)

43





LIFE+


Visos manomos.

Visos manomos. Joki. N�ra taikoma bendrai, nes turi b�ti baigta iki prisijungimo dienos – išskyrus j�rines teritorijas.

BMTP7

2(2)(f) Tikslai ir veiklos: Aplinka (taip pat klimato kaita).

Visos manomos.

Visos manomos. Tarptautinis bendradarbiavimas.

Turinys: tyrimai – susieta su 1 priedu d�l detalesn�s Aplinkos temos.

Gali finansuoti dvišalius ar daugiašalius tyrimus siekiant palyginti panašias teritorijas. Surinkti duomenys gali b�ti naudojami nustatant prioritetines teritorijas. Tyrim pagrindu galima sukurti geresn teritorij nustatymo metod� (pvz., šalyse kandidat�se).

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai

ERPF

Joks.

EŽF

Joks.

SF

Joks.

2 veikla. TER

ITOR

IJ� A

TRIN

KIM

UI R

EIK

ALIN

GI M

OK

SLIN

IAI TY

RIM

AI

(INV

EN

TOR

IZAC

IJOS

)

44

3 veikla. PIRMIN�S INFORMACIJOS IR MEDŽIAGOS SPAUDAI PARENGIMAS

Fondas Apibdinimas Tikslin�s grup�s Teritorij� kategorijos

Teritorij� apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai

EŽ�FKP

20(a)(i) Asmen, susijusi su žem�s �kio, maisto ir miškininkyst�s sektoriais, profesinis mokymas ir informavimas, skaitant mokslini žini ir inovacin�s praktikos skleidim�.

�kininkai, miškininkai.


Joki. 21 straipsnis: Mokomosios medžiagos kininkams ir miškininkas krimas, išaiškinant lokiams nepavojingus kininkavimo ir miško tvarkymo bdus [lokys].

52(a)(iii) Turizmo veiklos skatinimas. Visos manomos. Priemon� n�ra specifin� teritorijos kategorijai.

Joki. Siejasi su 55 straipsniu. Lankstinuk, skirt turistams apie Natura 2000 teritorijas, išleidimas [up�].

52(c) Parama mokymo ir informavimo priemonei ekonomikos dalyviams, dirbantiems srityse, kurias apima 3-a kryptis.

Visos manomos. Priemon� n�ra specifin� teritorijos kategorijai.

Joki. Siejasi su 58 straipsniu. Mokymo kursai ekskursij vadovams siekiant pagilinti j žinias apie saugomas teritorijas, taip pat mokymai kaimo turizmo organizatoriams.



Joki. Siejasi su 57 straipsniu. Parod apie gamtos paveld� ir tradicin žem�s naudojim� Natura 2000 teritorijose rengimas. Saugom teritorij darbuotoj profesinis mokymas apie kult�rinio kraštovaizdžio vertybes bei tradicin žem�s naudojim�.



Joki. Siejasi su 59 straipsniu.

Mokomosios medžiagos apie Natura 2000 naud� bei galim� Natura 2000 poveik vietos pl�trai parengimas – galima traukti ir darbuotojus, atsakingus už vietos pl�tros strategij�, ir regioninio ar platesnio tinklo veik�jus, kurie dalyvauja vietos pl�troje.

63 Parama pagal Leader krypt Visos manomos (kaimo vietov�se).


Susieta su 61–65 straipsniais.

Vietos pl�tros strategij, kurios yra nukreiptos Natura 2000 interesus, greta socialini ir ekonomini veikl, norint paskatinti atitinkamus Leader krypties projektus, kurie padeda kelti kvalifikacij� kaimo vietov�se, pvz., vystyti ekologinio turizmo galimybes, k�rimas.

3 ve

ikla

. PIR

MIN�

S IN

FOR

MA

CIJ

OS

IR M

ED

ŽIA

GO

S S

PA

UD

AI P

AR

EN

GIM

AS

45



EŽF

26(1)(a) Veiklos r�ši vairinimas tam, kad žvejai tur�t kelias darbo vietas.

Žvejai. Priemon� n�ra specifin� teritorijos kategorijai.

Joki. Joki. Informacijos teikimas siekiant palengvinti vystyti j�ros ir pakran�i ekologin turizm�, pvz., žvejus mokyti atskirti savitas vietines r�šis.

26(1)(c) Profesinio persikvalifikavimo kitas profesijas, nesusijusias su j�r žvejyba, programos.


Joki. Joki. Mokomosios medžiagos apie j�rines teritorijas ir r�šis rengimas, siekiant palengvinti ekologinio turizmo vystym� regione; mokomosios programos, skirtos paremti žvej, kurie patiria nuostoli d�l Natura 2000, pasitraukim� iš žvejybos pramon�s.

34(i) Tobulinti profesinius geb�jimus arba pl�toti naujus mokymo metodus ir priemones.

Žvejai, kiti. Priemon� n�ra specifin� teritorijos kategorijai.


Naujos mokomosios medžiagos žvejams rengimas apie žvejybos metodus, kurie yra suderinami su Natura 2000 teritorij tvarkymu, pvz., alternatyvi žvejybos ranki mažas neigiamas poveikis [j�r kiaul�].

41(1)(b) Parama gali b�ti teikiama ekonomin�s veiklos pertvarkai arba jos krypties pakeitimui, ypa� skatinant ekologin turizm�, jeigu šie veiksmai nedidina žvejybos pastang.

Žvejybos ar su ja susijusi sektori darbuotojai


Susieta su 40 straipsnio (3) ir (4) dalimis.

Susieta su 40 straipsnio (3) ir (4) bei 41 straipsnio (4) dalimis, kuriose kalbama apie reikalavimus teritorijoms ir naudos gav�jams.

41(1)(c) Parama gali b�ti teikiama veiklos r�ši vairinimui tam, kad žvejai gal�t tur�ti kelias darbo vietas, kuriant papildomas darbo vietas ne žuvininkyst�s sektoriuje.





Vykdyti mokymus ir informavim� apie galim� Natura 2000 ind�l vystant �kines veiklas pakrant�se ir j�roje – organizuoti seminarus žvejams, kurie domisi �kini veikl pertvarkymu ekologinio turizmo veiklas.

41(1)(i) Parama gali b�ti skirta geb�jim gijimui ir vietos pl�tros strategijos rengimo bei gyvendinimo s�lyg sudarymui.

Valstyb�s staigos, MV�, kiti.




Mokomosios medžiagos apie Natura 2000 naud� rengimas (j�ros aplinkos ir pakrant�s zon kontekste) bei apie galimus Natura 2000 poveikius vietos pl�trai – gali apimti regioninio ar platesnio dalyvi (dalyvaujan�i vietos pl�troje) tinklo vystym�.

3 veikla. PIR

MIN�

S IN

FOR

MA

CIJO

S IR

ME

DŽIA

GO

S S

PA

UD

AI P

AR

EN

GIM

AS

46



LIFE+


Visos manomos. Visos manomos.

Joki. N�ra taikoma bendrai, nes turi b�ti baigta iki prisijungimo dienos – išskyrus j�rines teritorijas.

BMTP7

Joks


ERPF13

4(3) Regionini ekonomikos strukt�r modernizavimo ir vairinimo skatinimas. Prioritetas: aplinka, apimant biologin�s �vairov�s ir gamtos apsaugos skatinim�.

Konvergencijos tikslo regionai.

Kontekstas: ekonomikos vairinimas (modernizavimas) (pvz., kvalifikacijos k�limas).

Pavyzdžiui, platesnio ekologinio turizmo projekto r�muose gali finansuoti pradin reklamin medžiag�.

4(5) Turizmas, skaitant gamtos turt ir kult�ros vertybi, kurios gali pad�ti pl�toti darn turizm�, r�mimas, kult�ros paveldo apsauga ir stiprinimas remiant �kio pl�tr�, pagalba, skirta pagerinti turizmo paslaug teikim�, teikiant naujas kokybiškesnes paslaugas.


Kontekstas: turizmo skatinimas (vystymas).

Gali finansuoti informacin�s medžiagos turistams leidim�, pvz., lankstinuk, žem�lapi.

4(8) Švietimo investicijos, kurios daro gyvenim� regionuose patrauklesn ir kokybiškesn.


Mokomosios medžiagos apie Natura 2000 teritorijas, vietos mokyklose papildan�ios švietimo iniciatyv�, leidyba [j�r kiaul�, agro-akva].

4(10) Tiesiogin� pagalba investicijoms MV�, padedanti sukurti ir išlaikyti darbo vietas.


Kontekstas: darbo viet k�rimas (pvz., turizmas).

Turizmui skirtos – susijusios su MV� – informacin�s medžiagos leidyba.

13 ERPF finansavimas yra nukreiptas � produktyvias investicijas (pvz., infrastrukt�r�). Tod�l veiklos, susijusios su Natura 2000 teritorijomis, turi b�ti integruotos � platesn� pl�tros kontekst�.

3 ve

ikla

. PIR

MIN�

S IN

FOR

MA

CIJ

OS

IR M

ED

ŽIA

GO

S S

PA

UD

AI P

AR

EN

GIM

AS

47


6(1)a Padr�sinti bendradarbiavim� skatinant verslum� ir ypa� MV�, turizmo, kult�ros ir tarpvalstybin�s prekybos pl�tojim�.

Europos teritorinis bendra-darbiavimas, skirtas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (19 straipsnis).

Kontekstas: darbo viet k�rimas (pvz., turizmas).

6(1)b Pl�toti tarpvalstybin ekonomin ir socialin veikl� taikant bendras darnaus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia skatinant aplinkos apsaug� ir bendr�j� jos tvarkym�.

Europos teritorinis bendradarbiavimas, skirtas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (19 straipsnis).

Kontekstas: vystyti darbinimo iniciatyvas ir mokymus.

6(2)a Pl�toti nacionalin bendradarbiavim�, skaitant dvišal j�rini region bendradarbiavim�, finansuojant integruot� teritorij vystym�si skatinan�ius tinklus ir veiksmus, laikantis ši prioritet: aiškaus transnacionalinio pob�džio vandens �kio tvarkymas, skaitant upi� basein�, pakrant�s zon�, jr� ištekli�, vandens paslaug� ir šlapžemi� apsaug� ir tvarkym�.


Vietos turi b�ti susijusios su upi baseinais, šlapžem�mis, j�rin�mis ar priekrant�s teritorijomis.

6(3)

Skatinti bendradarbiavim� ir keitim�si patirtimi tarp regionini ir vietos institucij, dirban�i biologin�s vairov�s ir Natura 2000 srityse, apimant bendradarbiavimo tinklo programas, tiriam�sias veiklas, duomen rinkim� bei pl�tros kryp�i Bendrijoje steb�jim� ir analiz .


Tarptautini projekt r�muose gali finansuoti informacijos turistams apie platesn Natura 2000 teritorij tinkl� rengim�, su Natura 2000 susijusi produkt pardavim� ir kt. Gali apimti informacij�, susijusi� su upi basein tvarkymu, priekrant�s zonomis ir (ar) šlapžem�mis, nes jos yra ypa� susijusios su tarptautiniu tvarkymu. Gali b�ti gera proga atsakingoms institucijoms rengti medžiag� apie kvalifikacijos k�lim� ir bendradarbiavim� – dalijantis patirtimi, teikiant „senj“ šali patarimus „naujosioms“, vystant bendradarbiavim� d�l regioninio teritorij tvarkymo.

3 veikla. PIR

MIN�

S IN

FOR

MA

CIJO

S IR

ME

DŽIA

GO

S S

PA

UD

AI P

AR

EN

GIM

AS

48


ESF

3(1)a ii Darbuotoj ar moni prisitaikymo didinimas, pvz., specifini darb vystymas, mokymai ir pagalba darbuotojams, kai vyksta kompanij ar sektori pertvarkymas.

Kontekstas: darbo viet k�rimas (pvz., tada, kai pertvarkomas sektorius).

Gali b�ti panaudota darbo viet k�rimo pro-jekt kontekste, kuriant mokom�j� me-džiag� žmon�ms, kurie vyksta dirbti Natura 2000 teritorijas ar susijusias su jomis mones.

3(2)b i Stiprinti valstyb�s valdymo institucij institucinius geb�jimus ir darbo efektyvum�, gerinti vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...] skatinant tinkam� politik� ir program� krim�, kontrol ir vertinim�, organizuojant studijas, renkant statistin informacij� ir kaupiant patirt, pagalb� departament veiksm koordinavimui ir atitinkam valstyb�s ir priva�i staig dialogui.


Gali b�ti gera proga atsakingoms institucijoms rengti medžiag� apie kvalifikacijos k�lim� ir bendradarbiavim� – dalijantis patirtimi, teikiant „senj“ šali patarimus „naujosioms“, vystant bendradarbiavim� d�l regioninio teritorij tvarkymo. Galimyb�s (progos) aukštame strateginiame ir veiksm lygmenyse.

3(2)b ii Stiprinti valstyb�s valdymo institucij institucinius geb�jimus ir darbo efektyvum�, gerinti vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...] skatinant geb�jim formavim� politik� ir program� �gyvendinimo srityje.


SF

Joks.

3 ve

ikla

. PIR

MIN�

S IN

FOR

MA

CIJ

OS

IR M

ED

ŽIA

GO

S S

PA

UD

AI P

AR

EN

GIM

AS

49

4 veikla. BANDOMIEJI PROJEKTAI Fondas Apibdinimas Tikslin�s

grup�s Teritorij�

kategorijos Teritorij�

apribojimai Pastabos/kiti apribojimai Pavyzdžiai

EŽ�FKP

63 Parama pagal Leader krypt. Visos manomos (kaimo vietov�se).


Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Bandomasis bendruomen�s traukimas gamtos tvarkym�, mokymai, turizmo veikl skatinimas, vietovi aplink Natura 2000 teritorijas vystymas. Turi b�ti integruota vietos pl�tros strategij�.

EŽF

26(1)(a) Veiklos r�ši vairinimas tam, kad žvejai gal�t tur�ti kelias darbo vietas.


Joki. Joki.

26(1)(c) Profesinio persikvalifikavimo kitas profesijas, nesusijusias su j�r žvejyba, programos.


Joki. Joki.

34(a) Prisid�ti prie darnesnio ištekli tvarkymo ir išsaugojimo.

Žvejai ir kiti. Priekrant�s, j�r ir vidaus vandenys, šlapžem�s.


Bandomasis projektas, skatinantis žvejus vystyti ekologin turizm�, apimant tam tikrus mokymus lankytoj aptarnavimo ir smulkaus verslo administravimo srityse. Ir tai leist sumažinti žvejybos apimtis ir labiau tausoti gamtos išteklius.

34(b) Skatinti selektyvius žvejybos metodus ir alternatyvi žvejybos ranki naudojim� bei priegaudos mažinim�.

Žvejai ir kiti. Priekrant�s, j�r ir vidaus vandenys.


Nauj, žalos gamtai nedaran�i, žvejybos ranki naudojimas Natura 2000 teritorijose ir j poveikio priegaudai vertinimas [j�ros kiaul�].

34(c) Pašalinti pamestus žvejybos rankius iš j�ros dugno, kad juos nepatekt j�ros gyv�n.

Žvejai ir kiti. Priekrant�s, j�r ir vidaus vandenys.


Bandomasis projektas, skirtas išnagrin�ti galimyb pašalinti pamestus žvejybos rankius iš tam tikr Natura 2000 teritorij.

34(g) Vystyti, pertvarkyti ar gerinti akvakult�ros plotus.



Bandomasis projektas apie gamtai žalos nedaran�ias žvejybos technologijas.

4 veikla. BA

ND

OM

IEJI P

RO

JEK

TAI.

50




Pastabos/kiti apribojimai Pavyzdžiai


Žvejai ir kiti. Priemon� n�ra specifin� teritorijos kategorijai.


Bandomasis mokomasis projektas, skirtas žvejams, dirbantiems Natura 2000 teritorijose, apie galim� naudingum� bendruomen�ms bei turizmo galimybes.




Bandomasis projektas, padedantis mokslinink ir žuvininkyst�s sektoriaus �kio subjekt bendradarbiavimui, pvz., skatinant duomen rinkim� ir analizuojant projektus, kurie gali duoti naudos bendruomenei bei Natura 2000 teritorijos tvarkymui.

38(2)(b) Bandomieji projektai: suteikti galimyb išbandyti valdymo planus ir žvejybos pastang paskirstymo planus, prireikus skaitant ir ne žvejybos zon suk�rim�, kad b�t galima vertinti biologines bei finansines pasekmes, ir eksperimentin ištekli atk�rim�.

Žvejai, kiti, MV�.

Priekrant�s, j�r ir vidaus vandenys, šlapžem�s.

Joki. 38(1). Fondas gali remti bandomuosius projektus, skaitant eksperimentin selektyvesni žvejybos b�d naudojim�, kuri tikslas – gyti ir skleisti nauj� technin informacij� ir kuriuos vykdo �kio subjektas, pripažintas prekybos susivienijimas arba kita tam tikslui šalies nar�s paskirta kompetetinga staiga kartu su mokslo ar technikos staiga.

Projektas skirtas vertinti žuv išteklius Natura 2000 teritorijoje ir už jos rib, esant skirtingiems tvarkymo režimams.

38(2)(c) Bandomieji projektai: sukurti ir išbandyti metodus žvejybos ranki selektyvumui gerinti ir priegaudai, išmetimui arba poveikiui aplinkai, pirmiausia j�ros dugne, mažinti.


Priekrant�s, j�r ir vidaus vandenys.

Joki. 38(1). Fondas gali remti bandomuosius projektus, skaitant eksperimentin selektyvesni žvejybos b�d naudojim�, kuri tikslas – gyti ir skleisti nauj� technin informacij� – ir kuriuos vykdo �kio subjektas, pripažintas prekybos susivienijimas arba kita tam tikslui šalies nar�s paskirta kompetetinga staiga kartu su mokslo ar technikos staiga.

Nauj, žalos gamtai nedaran�i, žvejybos ranki naudojimas Natura 2000 teritorijose ir j takos priegaudai vertinimas.





Siejasi su 40 straipsnio (3) ir (4) bei 41 straipsnio (4) dalimis, kuriose kalbama apie reikalavimus teritorijoms ir naudos gav�jams.

Bandomasis projektas, skatinantis žvejus vystyti ekologin turizm�, apimant tam tikrus mokymus lankytoj aptarnavimo ir smulkaus verslo administravimo ir (ar) Natura 2000 teritorijos tvarkymo srityse.

4 ve

ikla

. BA

ND

OM

IEJI

PR

OJE

KTA

I.

51




Pastabos/kiti apribojimai Pavyzdžiai

LIFE+

Joks.

BMTP7

2(2)f Aplinka, pvz., klimato kaita, tarša ir rizika; apsauga ir darnus nat�rali ir žmogaus sukurt ištekli tvarkymas (biologin�s vairov�s apsauga ir tvarkymas); aplinka ir technologijos (pvz., aplinkos atk�rimas).

Visos manomos


Tarptautinis bendradarbiavimas.

Kontekstas: tyrimai. Tiriamasis projektas, skirtas išbandyti nauj� tvarkymo metod�, pvz., palyginti piev tvarkymo režimus, kad b�t galima nustatyti, kuris yra naudingesnis vairioms drugeli ir kit vabzdži r�šims.

2(2)g Tema: transportas (pvz., transporto ekologiškumo didinimas).

Visos manomos



Kontekstas: tyrimai skirti transporto infrastrukt�ros adaptavimui (pagerinimui), kad sumaž�t poveikis Natura 2000 teritorijoms.

Mažo poveikio aplinkai transporto infrastrukt�ros efektyvumo tyrimai, pvz., tuneli, skirt ropliams migruoti, efektyvumas.

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai


ERPF14



Bandomoji užteršt žemi atk�rimo programa, kartu su buveini atk�rimu numatant ir komercines veiklas – pvz., miško sodinimas, šlapžemi formavimas, vandenvala, kas b�t naudinga buvein�ms ir r�šims gretimose Natura 2000 teritorijose.



Kontekstas: rizikos valdymo plan ir priemoni k�rimas.

Bandomoji buveini atk�rimo programa, didel�se teritorijose sodinant nelabai degi medži r�šis; arba šlapžemi, upi žio�i ar priekrant�s r�ši atk�rimo programa, siekiant sumažinti potvyni ir erozijos tikimyb . Reik�t traukti platesnio projekto kontekst�.

4(7) Energija, skaitant transeuropinius tinklus, kurie padeda [...] integruoti aplinkos aspektus, didinti energijos efektyvum� ir atsinaujinan�i�j� energijos šaltini� pl�tojim�.


Kontekstas: atsinaujinantieji energijos šaltiniai.

Gal�t finansuoti bandom�j projekt� ištirti galimyb panaudoti salp atk�rim� ir tvarkym� hidroenergetikos tikslams arba ištirti nedideli biomas�s gamykl naud� saugomose teritorijose, regionini plan d�l atsinaujinan�ij energijos šaltini pl�tojimo kontekste.


4 veikla. BA

ND

OM

IEJI P

RO

JEK

TAI.

52



4(8) Švietimo investicijos, kuriomis b�t galima padaryti patrauklesn ir kokybiškesn gyvenim� regionuose.


Kontekstas: platesn� mokymo sistema.

Parengti ir išbandyti mokom�j� program�, skirt� pagilinti žinias apie aplink� ir geresn gyvenimo kokyb .

5(2)b Prioritetas: Aplinka ir rizikos prevencija, ypa� skatinant energijos efektyvum� ir atsinaujinan�ios energijos gamyb�.

Regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslo regionai.

Kontekstas: atsinaujinantieji energijos šaltiniai.

Gal�t finansuoti bandom�j projekt� ištirti galimyb panaudoti salp atk�rim� ir tvarkym� hidroenergetikos tikslams arba ištirti nedideli biomas�s gamykl naud� saugomose teritorijose, regionini plan d�l atsinaujinan�ij energijos šaltini pl�tojimo kontekste.



Kontekstas: rizikos valdymo plan ir priemoni parengimas.

Bandomoji buveini atk�rimo programa, didel�se teritorijose sodinant nelabai degi medži r�šis; arba šlapyni, upi žio�i ar priekrant�s r�ši atk�rimo programa, siekiant sumažinti potvyni ir erozijos tikimyb . Reik�t traukti platesnio projekto kontekst�.



Kontekstas: darb suk�rimas (pvz., turizmo sektoriuje).

Bandomasis ekologinio turizmo tinklas, apimantis tarptautin bendradarbiavim� ir orientuotas Natura 2000 teritorijas.

6(1)b Pl�toti tarpvalstybin ekonomin ir socialin veikl� taikant bendras darnaus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia skatinant aplinkos apsaug� ir bendr� jos tvarkym�.


Bandomoji darbo viet suk�rimo Natura 2000 teritorijose programa, skirta užtikrinti darn gamtos naudojim� regione.

6(1) pabaiga

Papildomai skatinti darbo j�gos rinkos tarp šali integracij�, vietinio užimtumo iniciatyvas, lygias galimybes, mokym� ir socialin priklausomyb , taip pat žmogiškj ištekli pasidalijim� bei paslaugas.


Bandomasis projektas d�l darbo j�gos rinkos abipus sienos, skirtos gamtininkams profesionalams siekiant palengvinti keitim�si g�džiais ir ištekli naudojimu. Bendrame darnaus gamtos naudojimo kontekste.

6(2)a Pl�toti nacionalin bendradarbiavim�, skaitant dvišal j�rini region bendradarbiavim�, finan-suojant integruot� teritorij vystym�si skatinan�ius tinklus ir veiksmus, laikantis ši prioritet: aiškaus transnacionalinio pob�džio vandens �kio tvarkymas, skaitant upi� basein�, pakrant�s zon�, jr� ištekli�, vandens paslaug� ir šlapžemi� apsaug� ir tvarkym�.


Vietos turi b�ti susijusios su upi baseinais, šlapžem�mis, j�r ar priekrant�s teritorijomis.

Bandomasis darnaus up�s baseino tvarkybos projektas, apimantis Natura 2000 teritorijos tvarkym�. Gali apimti Natura 2000 teritorijos ekosistem teikiamas paslaugas ir pirmines ekonomines priemones, palengvinan�ias atitinkam� toki teikiam paslaug naudos pripažinim�.

4 ve

ikla

. BA

ND

OM

IEJI

PR

OJE

KTA

I.

53



6(3) Skatinti bendradarbiavim� ir keitim�si patirtimi tarp regionini ir vietos institucij, dirban�i biologin�s vairov�s ir Natura 2000 srityse, apimant bendradarbiavimo tinklo progra-mas, tiriam�sias veiklas, duomen rinkim� bei pl�tros kryp�i Bendrijoje steb�jim� ir analiz .


Bandomoji mokomoji ir dalijimosi g�džiais programa, skirta institucijoms, dirban�ioms Natura 2000 teritorij tvarkymo srityje.

9 Ekonomin�s veiklos vairinimas kaimo vietov�se ir vietov�se, priklausomose nuo žvejybos, apimant nauj �kini veikl už žem�s �kio ir žvejybos sektori rib vystym�, turizmo ir kaimo privalum vystym�.

Tiktai kaimo vietov�s ar vietov�s, priklausomos nuo žvejybos.

Kontekstas: ekonomikos vairinimas.

Bandomoji ekologinio turizmo iniciatyva, apimanti buvusi žvej organizuojam� bangini ir j�ros paukš�i steb�jim�.

10 Finansuoti vietovi prieinamumo gerinim�, su kult�ros paveldu susijusi ekonomin�s veiklos r�ši skatinim� ir pl�tojim�, darnaus gamtos ištekli naudojimo bei turizmo sektoriaus skatinim�.

Tiktai vietov�s su gamtin�mis kli�timis.

Bandomoji ekologinio turizmo iniciatyva, apimant kult�ros ir gamtos paveldo r�šis bei pri�jimo pagerinim�, pvz., ekologiškai jautri, nauj, pakrant�se esan�i p�s�ij ir dvira�i tak rengim� per paveldo teritorijas, tarp j ir Natura 2000 teritorijose, taip pat aplankant ir teritorijas su gamtin�mis kli�timis.

ESF

Joks.

SF15

2(2) Stojimo sutarties 174 straipsnyje nustatyt tiksl, susijusi su Bendrijos prioritetais aplinkos apsaugos srityje, vykdymas.


2(3) Teritorijoms, kuriose vykdomi su darniu vystymusi arba su aplinkosauga susij projektai, pvz., energijos efektyvumo arba atsinaujinan�ij energijos šaltini, bei projektai susij su geležinkeli, vidaus vanden keli ir j�r transporto tinklais, nepriklausan�iais transeuropiniams transporto tinklams, taip pat vair�s transporto tinkl tarpusavio suderinamumo, keli ir oro transporto sraut reguliavimo, nauj ekologišk viešojo transporto sistem diegimo miestuose projektai.


Kontekstas: infrastrukt�ra ir investicijos, susijusios su atsinaujinan�iaisiais energijos šaltiniais ir transportu.

Gali vystyti mažus bandomuosius projektus lygiagre�iai su dideli projekt vystymu – pvz., nauj bandomj žuvitaki prie užtvank rengimas. Nauji bandomieji metodai, skirti vystyti gamt� tausojan�ius (mažos rizikos) transporto koridorius (pvz., naujos technologijos rengiant per�jas virš keli ir po jais). Gali b�ti taikomi tik kaip stambesni transporto tinkl projekt dalis.

15 Veiklos, susijusios su Natura 2000 teritorijomis, turi b�ti integruotos � platesn� pl�tros kontekst�.

4 veikla. BA

ND

OM

IEJI P

RO

JEK

TAI.

54

5 veikla. TVARKYMO PLAN�, STRATEGIJ� IR PROJEKT� PARENGIMAS





EŽ�FKP 52(b)(iii) Kaimo paveldo išsaugojimas

ir modernizavimas. Visos manomos.


Joki. 57: Parama, nurodyta 52(b)(iii) straipsnyje, teikiama: (a) Natura 2000 teritorij bei kit didel gamtin vert turin�i viet apsaugos ir tvarkymo plan rengimui: s�moningumo aplinkosaugos klausimais ugdymo priemon�ms ir investicijoms, susijusioms su gamtos paveldo išlaikymu, atk�rimu ir atnaujinimu bei verting gamtos objekt vystymu [...].

Gali finansuoti tvarkymo plan didesn�ms teritorijoms visose kaimo vietov�se rengim� – pvz., miškingam nacionaliniam parkui, šlapžem�ms, upi teritorijoms. Gali apimti derling žemi tvarkym� [g�l�s].



Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Vietini veiklos grupi rengiami tvarkymo planai gali b�ti naudojami kaip vietos pl�tros strategijos tikslai. Projektai gali b�ti kuriami siekiant paskatinti ekologiškai jautri buveini darn tvarkym�.

EŽF Joks. LIFE+


Visos manomos.

Visos manomos. Joki. LIFE+ neturi finansuoti priemoni, kurios atitinka kriterijus arba gauna param� tam pa�iam tikslui iš kit Bendrijos finansini instrument (10 str.). Priemon�s tinka finansavimui, jeigu atitinka 3 straipsnio prid�tin�s vert�s kriterijus ir 1 priedo priemones.

BMTP7 Joks.


ERPF16




Gali finansuoti tvarkymo plan parengim�, bet tik ten, kur Natura 2000 teritorij tvarkymas yra b�tinas rizikos valdymui (pvz., potvyni prevencijai).


5 ve

ikla

. TV

AR

KY

MO

PLA

N�

, STR

ATE

GIJ�

IR P

RO

JEK

T� P

AR

EN

GIM

AS

55




Gali finansuoti tvarkymo plan parengim�, bet tik ten, kur Natura 2000 teritorij tvarkymas yra b�tinas rizikos valdymui (pvz., potvyni prevencijai).

6(1)b Pl�toti tarpvalstybin ekonomin ir socialin veikl�, taikant bendras darnaus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia skatinant aplinkos apsaug� ir bendr� jos tvarkym�.


Kontekstas: atskiros Natura 2000 teritorijos kaip dalis platesnio tinklo.




Gali apimti tarp šali� esan�i� teritorij� tinklo (arba individualios tarp šali� esan�ios teritorijos) tvarkymo plan� parengim� (pvz., up�s baseino, priekrant�s zonos). Tur�t� patekti � platesni� regionini� pl�tros plan� kontekst� [lokys].

6(2)c Rizikos prevencija jriniuose regionuose, apimant j�r apsaugos bei apsaugos nuo potvyni skatinim�, j�ros ir vidaus vanden apsaug� nuo taršos, apsaug� nuo erozijos, Žem�s dreb�jim ir lavin (gri��i) bei ši reiškini prevencij�.



Gali finansuoti tvarkymo plan parengim�, bet tik ten, kur Natura 2000 teritorij tvarkymas yra b�tinas rizikos prevencijai (pvz., potvyni prevencijai).

ESF

3(2)b i Stiprinti valstyb�s valdymo institucij institucinius geb�jimus ir darbo efektyvum�, vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...] skatinant tinkam� politik� ir program� krim�, kontrol ir vertinim�, organizuojant studijas, renkant statistin informacij� ir kaupiant patirt, pagalb� departament veiksm koordinavimui ir atitinkam valstyb�s ir priva�i staig dialogui.


Gali finansuoti darbuotoj, kurie bus atsakingi už tvarkymo plan parengim� (individualioms teritorijoms arba regioniniams teritorij tinklams), kvalifikacijos k�lim�.

SF

Joks.

5 veikla. TVA

RK

YM

O P

LAN�

, STR

ATE

GIJ�

IR P

RO

JEK

T�

PA

RE

NG

IMA

S

56

6 veikla. ATSAKING� UŽ TVARKYM� INSTITUCIJ� �K�RIMAS





EŽ�FKP


Visos manomos.


Joki. Siejasi su 59(e) straipsniu.



Joki. Siejasi su 61–65 straipsniais. Vietos pl�tros strategijos kontekste gali b�ti sukurtos institucijos, atsakingos už konkre�i Natura 2000 teritorij tvarkym�, galb�t kaip viešoji (privati) bendrov�.

EŽF

Joks.

LIFE+

Joks.

BMTP7

Joks.


ERPF17



Gali paremti regionini institucij, atsaking už tvarkym�, k�rim�, kad b�t paskatintas darnus biologin�s vairov�s naudojimas ir gamtos apsauga.



Kontekstas: plataus tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos.

Gali leisti steigti tarptautin tvarkymo organizacij�, kuri prisid�t prie Natura 2000 teritorij tvarkymo, bet per sveikatos, kult�ros, mokymo ir kitas perspektyvas.


6 ve

ikla

. A

TSA

KIN

G�

UŽ

TVA

RK

YM�

INS

TITU

CIJ�

�K�

RIM

AS

57



Kontekstas: plataus tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos. Vietos turi b�ti susijusios su upi baseinais, šlapžem�mis, j�rin�mis ar priekrant�s teritorijomis.



Kontekstas: plataus tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos. Vietos turi b�ti susijusios su upi baseinais, šlapžem�mis, j�rin�mis ar priekrant�s teritorijomis.

Gali kurti tarptautin organizacij�, kuri b�t atsakinga už tarptautin upi basein, šlapžemi, priekrant�s zon tvarkym�. Pirmiausia b�t susij su vandens telkini tvarkymu ir (ar) rizikos valdymu, ta�iau Natura 2000 teritorij tvarkymas b�t aukš�iau min�t veikl dalis.

ESF

3(2)b i Stiprinti valstyb�s valdymo institucij institucinius geb�jimus ir didinti darbo efektyvum�, vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...] skatinant tinkam� politik� ir program� krim�, kontrol ir vertinim�, organizuojant studijas, renkant statistin informacij� ir kaupiant patirt, pagalb� departament veiksm koordinavimui ir atitinkam valstyb�s ir priva�i staig dialogui.


Gali leisti pertvarkyti administracines sistemas (organizacijas), siekiant sukurti geras regiono aplinkos tvarkymo strukt�ras (apimant ir Natura 2000 tvarkym�).

SF18

Joks.

18 Veiklos, susijusios su Natura 2000 teritorijomis, dažnai turi b�ti integruotos � platesn� pl�tros kontekst�

6 veikla. ATS

AK

ING�

UŽ TV

AR

KY

M�

INS

TITUC

IJ� �K�

RIM

AS

58

7 veikla. KONSULTACIJOS – VIEŠI SVARSTYMAI, RYŠI� SU ŽEMI� SAVININKAIS PALAIKYMAS





EŽ�FKP


Visos manomos.


Susieta su 59 straipsniu. Gali paremti bendradarbiavim� ir kvalifikacijos k�lim�, kiek tai yra susij su vietos pl�tros strategijos aplinkosaugos tikslais.



Susieta su 61–65 straipsniais. Gali paremti bendradarbiavim� regioniniu ar platesniu lygmenimis (ryšium su vietos pl�tros planais), siekiant panaudoti geriausi� patirt. Pvz., galima panaudoti siekiant pasidalyti kaimo bendruomeni patirtimi apie Natura 2000 tvarkym�, išryškinant komercines ir socialines galimybes arba skleidžiant informacij� žemi savininkams [g�l�s].

EŽF




Gali pad�ti vystyti informacijos skleidimo kampanijas, tam, kad b�t skleidžiama informacija apie gamt� tausojan�ius žvejybos b�dus ir rankius.


Žvejai, kiti. Priekrant�, j�r ir vidaus vandenys, šlapžem�s.


Gali finansuoti mokslinink dalyvavim� žvejyboje ir vystyti žvejybos (mokslo bendradarbiavimo) id�jas.

41(1)(h) Žuvininkyst�s rajonuose veikian�i grupi tarpregioninio ir transnacionalinio bendradarbiavimo skatinimas, daugiausia palaikant ryšius ir skleidžiant geriausi� praktik�.



Siejasi su 40 straipsnio (3) ir (4) dalimis.


Gali paremti tarpregionines ir tarptautines kampanijas, susijusias su gamt� tausojan�iais žvejybos b�dais ir žvejybos bei akvakult�ros specialist vaidmeniu Natura 2000 teritorijose [j�ros kiaul�].

7 ve

ikla

. KO

NS

ULT

AC

IJO

S–V

IEŠ

I SV

AR

STY

MA

I, R

YŠ

I� S

U Ž

EM

I�

SA

VIN

INK

AIS

PA

LAIK

YM

AS

59

41(1)(i) Geb�jim gijimo ir vietos pl�tros strategijos rengimo bei gyvendinimo s�lyg sudarymas.



Siejasi su 40 straipsnio (3) ir (4) dalimis.


Gali paremti bendradarbiavim� ir geb�jim gijim�, kiek tai yra susij su vietos pl�tros strategijos aplinkosaugos tikslais.

LIFE+


Visos manomos.

Visos manomos.

Joki. LIFE+ neturi finansuoti priemoni, kurios atitinka kriterijus arba gauna param� tam pa�iam tikslui iš kit Bendrijos finansini instrument (10 str.). Priemon�s tinka finansavimui, jeigu atitinka 3 straipsnio prid�tin�s vert�s kriterijus ir 1 priedo priemones.

BMTP7

2(2)f Aplinka, pvz., klimato kaita, tarša ir nelaim�s, nat�rali ir žmogaus sukurt ištekli apsauga ir darnus tvarkymas (pvz., biologin�s vairov�s apsauga ir tvarkymas), aplinka ir technologijos (pvz., aplinkos atk�rimas).

Visos manomos.



Kontekstas: kaip dalis tyrim projekto, kai yra reikalingi savinink (naudotoj) sipareigojimai.

Natura 2000 tvarkymo tyrimo projektas gali apimti savinink (naudotoj) konsultacijas, tvarkymo praktik priimtinumo vertinim�, Natura 2000 teritorij naudingum� ir kt.

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai ERPF19



Kontekstas: kaip dalis projekto/iniciatyvos, kai yra reikalingi savinink (naudotoj) sipareigojimai.

Gali paremti regionin bendradarbiavim�, pasidalinim� gera patirtimi, perduodant žinias apie ekonomin Natura 2000 teritorij naud�.



Kontekstas: kaip dalis projekto (iniciatyvos), kai yra reikalingi savinink (naudotoj) sipareigojimai (rizikos prevencija).

Gali finansuoti bendradarbiavim�, susijus su Natura 2000 ind�liu rizikos valdym�. Gali apimti sutartis su gretim žemi savininkais.


7 veikla. KO

NS

ULTA

CIJO

S–V

IEŠ

I SV

AR

STY

MA

I, RY

ŠI�

SU

ŽEM

I�

SA

VIN

INK

AIS

PA

LAIK

YM

AS

60

4(5) Turizmas, skaitant gamtos turt ir kult�ros vertybi, kurios gali pad�ti pl�toti darn turizm�, r�mimas, kult�ros paveldo apsauga ir stiprinimas remiant �kio pl�tr�, pagalba, skirta pagerinti turizmo paslaug teikim�, teikiant naujas geresn�s kokyb�s paslaugas.


Kontekstas: kaip dalis projekto (iniciatyvos), kai yra reikalingi savinink (naudotoj) sipareigojimai (turizmas).

Gali paremti bendradarbiavim� padedant pl�toti regioninio turizmo plan�, apimant diskusijas apie Natura 2000 naudingum� ir galimybes vietiniame ir regioniniame lygmenimis.

4(8) Švietimo investicijos, kuriomis padaromas patrauklesnis ir kokybiškesnis gyvenimas regionuose.


Kontekstas: kaip dalis projekto (iniciatyvos), kai yra reikalingi savinink (naudotoj) sipareigojimai (mokymas).

Regioninis bendradarbiavimas ir konsultacijos apie ekologin švietim� panaudojant Natura 2000 ekologin tinkl� kaip mokymo šaltin.



Kontekstas: kaip dalis projekto (iniciatyvos), kai yra reikalingi savinink (naudotoj) sipareigojimai (darbo viet k�rimas).

MV�, esan�ioms Natura 2000 teritorijose, gali suteikti galimyb bendradarbiauti, pasidalyti patirtimi ir traukti vietinius ir regioninius verslininkus, kurian�ius darbo vietas.

5(2)a Aplinka ir rizikos prevencija, ypa� skatinant investicijas užterštoms vietoms ir žemei atkurti, skatinant infrastruktros, susijusios su biologine �vairove ir Natura 2000 pl�tojim�, tokiu b�du padedant pl�toti darni� ekonomik� ir vairinti kaimo vietoves.


Kontekstas: kaip dalis projekto (iniciatyvos), kai yra reikalingi savinink (naudotoj) sipareigojimai.

Gali apimti vietini žem�s savinink (naudotoj), kuriuos paveiks infrastrukt�ros Natura 2000 teritorijose pl�tojimas, konsultavim�.



Kontekstas: kaip dalis projekto (iniciatyvos), kai yra reikalingi savinink (naudotoj) sipareigojimai (rizikos prevencija).

Gali finansuoti bendradarbiavim�, susijus su Natura 2000 ind�liu rizikos valdym�. Gali apimti sutartis su gretim žemi savininkais.




Gali paremti bendradarbiavim� padedant pl�toti regioninio turizmo plan�, apimant diskusijas apie Natura 2000 naudas ir galimybes vietiniame ir regioniniame lygmenyse.




Gali paremti dvišal (daugiašal) bendradarbiavim�, rengiant aplink� tausojan�io tvarkymo, švietimo ir (ar) gamtos apsaugos (apimant Natura 2000 tvarkym�) plan projektus.

7 ve

ikla

. KO

NS

ULT

AC

IJO

S–V

IEŠ

I SV

AR

STY

MA

I, R

YŠ

I� S

U Ž

EM

I�

SA

ININ

KA

IS P

ALA

IKY

MA

S

61

6(1)d Pl�toti tarpvalstybin ekonomin ir socialin veikl� taikant bendras darnaus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia pl�tojant bendradarbiavim�, paj�gumus ir bendr� infrastrukt�r naudojim�, ypa� sveikatos, kult�ros ir švietimo sektoriuose.


Kontekstas: pla�ios tarptautin�s mokymo iniciatyvos (mokymas).

6(1) pabaiga

Papildomai skatinant darbo j�gos rinkos tarp šali integracij�, vietinio užimtumo iniciatyvas, lygias galimybes, mokym�, socialin priklausomyb ir žmogiškj ištekli pasidalijim� bei paslaugas.



Gali paremti bendradarbiavim� tarp šali, leidžiant efektyviau panaudoti regioninius žmogiškuosius išteklius Natura 2000 tvarkymui.



Kontekstas: kaip dalis projekto (iniciatyvos), kai yra reikalingi savinink (naudotoj) sipareigojimai. Vietos turi b�ti susijusios su upi baseinais, šlapžem�mis, j�rin�mis ar prie-krant�s teritorijomis.



Kontekstas: kaip dalis projekto (iniciatyvos), kai yra reikalingi savinink (naudotoj) sipareigojimai. Vietos turi b�ti susijusios su upi baseinais, šlapžem�mis, j�rin�mis ar priekrant�s teritorijomis.

Gali paremti bendradarbiavim� ir konsultacijas rengiant tarpvalstybinius tvarkymo planus ir (ar) upi basein, šlapžemi, priekrant�s teritorij rizikos prevencijos planus, apimant ir Natura 2000 teritorij tvarkymo aspektus.

6(3) Skatinti bendradarbiavim� ir keitim�si patirtimi tarp regionini ir vietos institucij, dirban�i biologin�s vairov�s ir Natura 2000 srityse, apimant bendradarbiavimo tinklo programas, tiriam�sias veiklas, duomen rinkim�, bei pl�tros kryp�i Bendrijoje steb�jim� ir analiz .

Reikalavimas: Europos teritorinis bendradarbiavimas, skirtas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (19 straipsnis).

Gali paremti pla�i tinkl, susijusi su Natura 2000 tvarkymu, k�rim�, skatinan�i pasikeitim� patirtimi, ekspertize ir informacija. Gali palengvinti nauj šali nari regionin bendradarbiavim� bei specialist kvalifikacijos k�lim�.

8 Fizin�s aplinkos atkrimas, pvz., istorinio ir kult�ros paveldo išsaugojimas ir pl�tojimas, skatinant verslinink bendradarbiavim�, vietin užimtum� ir bendruomen�s vystym�.

Kontekstas: kaip dalis projekto (iniciatyvos), kai yra reikalingi savinink (naudotoj) sipareigojimai. Reikalavimai: urbanizacijos mastai.

Gali finansuoti bendrij (savinink) konsultavim� urbanizuotose Natura 2000 teritorijose, kurios yra trauktos platesn fizin�s aplinkos atk�rimo projekt�.

7 vikla. KO

NS

ULTA

CIJO

S–V

IEŠ

I SV

AR

STY

MA

I, RY

ŠI�

SU

ŽEM

I�

SA

ININ

KA

IS P

ALA

IKY

MA

S

62

9 Ekonomin�s veiklos vairinimas kaimo vietov�se ir vietov�se priklausomose nuo žvejybos, apimant nauj ekonomini veikl už žem�s �kio ir žvejybos sektori rib pl�tojim�, turizmo ir kaimo privalum pl�tojim�.

Tiktai kaimo vietov�s ir vietov�s, priklausomos nuo žvejybos.

Kontekstas: kaip dalis projekto (iniciatyvos), kai yra reikalingi savinink (naudotoj) sipareigojimai (ekonomikos vairinimas).

Gali paremti buvusi žvej, kurie dabar yra traukti Natura 2000 teritorij tvarkym�, bendradarbiavim�, arba t, kurie persiorientavo kitas, su Natura 2000 teritorijomis susijusias, veiklas (pvz., ekologin turizm�).

10 Finansuoti vietovi prieinamumo gerinim�, su kult�ros paveldu susijusi ekonomin�s veiklos r�ši skatinim� ir pl�tojim�, tausojan�io gamtos ištekli naudojimo bei turizmo sektoriaus skatinim�.

Tiktai teritorijos su gamtin�mis kli�timis.


Teritorij su gamtin�mis kli�timis bendradarbiavimas, siekiant palengvinti dalijim�si patirtimi ir id�jomis kaip Natura 2000 gali prisid�ti prie regiono ekonomikos augimo.

ESF 3(2)b i Stiprinti valstyb�s valdymo institucij

institucinius geb�jimus ir darbo efektyvum�, vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...] skatinant tinkam� politik� ir program� krim�, kontrol ir vertinim�, organizuojant studijas, renkant statistin informacij� ir kaupiant patirt, pagalb� departament veiksm koordinavimui ir atitinkam valstyb�s ir priva�i staig dialogui.


3(2)b ii Stiprinti valstyb�s valdymo institucij institucinius geb�jimus ir darbo efektyvum�, vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...] skatinant geb�jim formavim� politik ir program gyvendinimo srityje.



Priva�i ir valstyb�s organizacij, staig, departament ir kt. bendradarbiavimas, susij s su aplinkosauginiu tvarkymu tam tikroje Natura 2000 teritorijoje.

SF20 Joks.

20 Veiklos, susijusios su Natura 2000 teritorijomis, dažnai turi b�ti integruotos � platesn� pl�tros kontekst�

7 ve

ikla

. KO

NS

ULT

AC

IJO

S–V

IEŠ

I SV

AR

STY

MA

I, R

YŠ

I� S

U Ž

EM

I�

SA

ININ

KA

IS P

ALA

IKY

MA

S

63

8 veikla. TVARKYMO PLAN�, STRATEGIJ� IR PROJEKT� PERŽI�RA





EŽ�FKP 52(b)(iii) Kaimo paveldo išsaugojimas

ir modernizavimas. Priemon� n�ra

specifin� teritorijos kategorijai.

Joki. 57: Parama, nurodyta 52(b)(iii) straipsnyje, teikiama: (a) Natura 2000 teritorij bei kit didel gamtin vert turin�i viet apsaugos ir tvarkymo plan rengimui: s�moningumo aplin-kosaugos klausimais ugdymo priemon�ms ir investicijoms, susijusioms su gamtos paveldo išlaikymu, atk�rimu ir atnaujinimu, bei verting gamtos objekt vystymui [...];



Joki. Siejasi su 61–65 straipsniais. Gali paremti projekt perži�r�, kur tai yra svarbu d�l vietos pl�tros tiksl – pvz., iš naujo perži�r�ti tvarkymo planus, suteikian�ius galimyb labiau orientuotis bendrijos sipareigojimus ir mokymo galimybes (bendradarbiaujant su susijusiomis institucijomis).

EŽF Joks.

LIFE+


Visos manomos.

Visos manomos. Joki. LIFE+ neturi finansuoti priemoni, kurios atitinka kriterijus arba gauna param� tam pa�iam tikslui iš kit Bendrijos finansini instrument (10 str.). Priemon�s tinka finansavimui, jeigu atitinka 3 straipsnio prid�tin�s vert�s kriterijus ir 1 priedo priemones.

BMTP7 2(2)f Aplinka, pvz., klimato kaita,

tarša ir rizika; apsauga ir tausojantis nat�rali ir žmogaus sukurt ištekli tvarkymas (biologin�s vairov�s apsauga ir tvarkymas); aplinka ir technologijos (pvz., aplinkos atk�rimas).

Visos manomos.


Tarptautinis bendradarbiavimas.

Kontekstas: tyrimai. Tyrim� programos skirtos nustatyti pirmini� tvarkymo plan� efektyvum� ir kurian�ios id�jas, kurios bt� �trauktos � ateityje rengiamus Natura 2000 ekologinio tinklo tvarkymo planus platesniame kontekste [lokys].

8 veikla. TVA

RK

YM

O P

LAN�

, STR

ATE

GIJ�

IR P

RO

JEK

T�

PE

RŽI�

RA

64


4(4) Rizikos prevencija, skaitant gamtini ir technologini pavoj prevencijos ir sprendimo plan rengim� ir gyvendinim�.



Natura 2000 teritorijos plan perži�ra, ind�lio regionin rizikos valdym� kontekste.




Natura 2000 teritorijos plan perži�ra, ind�lio regionin rizikos valdym� kontekste.

6(1)b Parama skirta pl�toti tarpvalstybin ekonomin ir socialin veikl�, taikant bendras darnaus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia skatinant aplinkos apsaug� ir bendr� jos tvarkym�.


Kontekstas: atskiros Natura 2000 teritorijos kaip dalis platesnio tinklo.

6(2)a Pl�toti nacionalin bendradarbiavim�, skaitant dvišal j�rini region bendradarbiavim�, finansuojant integruot� teritorij vystym�si skatinan�ius tinklus ir veiksmus laikantis ši prioritet: aiškaus transnacionalinio pob�džio vandens �kio tvarkymas, skaitant upi� basein�, pakrant�s zon�, jr� ištekli�, vandens paslaug� ir šlapžemi� apsaug� ir tvarkym�.


Vietos turi b�ti susijusios su upi baseinais (šlapžem�mis, j�rin�mis ar priekrant�s teritorijomis).

Plan perži�ra siekiant sudaryti s�lygas dvišaliam sinergizmui – pvz., teritorij, esan�i kaimynini šali pasienyje, plan perži�ra (pvz., upi baseinai, priekrant�s zonos).

9 Ekonomin�s veiklos vairinimas kaimo vietov�se ir vietov�se, priklausomose nuo žvejybos, apimant nauj ekonomini veikl už žem�s �kio ir žvejybos sektori rib pl�tojim�, turizmo ir kaimo privalum pl�tojim�.



Natura 2000 tvarkymo plan perži�ra, siekiant padidinti ind�l ekologin turizm� ir padidinti pertvarkom žem�s �kio ir žvejybos bendrovi dalyvavim� jame.

ESF Joks. SF22 Joks.

21 ERPF finansavimas yra nukreiptas � produktyvias investicijas (pvz., infrastrukt�r�). Tod�l veiklos, susijusios su Natura 2000 teritorijomis, turi b�ti integruotos � platesn� pl�tros kontekst�. 22 Veiklos, susijusios su Natura 2000 teritorijomis, dažnai turi b�ti integruotos � platesn� pl�tros kontekst�.

8 ve

ikla

. TV

AR

KY

MO

PLA

N�

, STR

ATE

GIJ�

IR P

RO

JEK

T� P

ER

ŽI�

RA

65

9 veikla. ATSAKING� UŽ TVARKYM� INSTITUCIJ� IŠLAIKYMO IŠLAIDOS





EŽ�FKP 52(d) Parama g�dži gijimo ir

aktyvaus pritaikymo priemonei siekiant parengti ir gyvendinti vietos pl�tros strategij�.

Visos manomos.


Joki. Susieta su 59(e) straipsniu.

EŽF Joks.

LIFE+ Joks.

BMTP7 Joks.

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai ERPF23 Joks. Finansavimas neteikiamas

nuolatin�ms veikloms.

ESF Joks. Finansavimas neteikiamas


SF Joks. Finansavimas neteikiamas



9 veikla ATS

AK

ING�

UŽ TV

AR

KY

M�

INS

TITUC

IJ� IŠ

LAIK

YM

O IŠ

LAID

OS

66

10 veikla. VISUOMEN�S LANKYMUISI TERITORIJOSE REIKIAMOS INFRASTRUKT�ROS IŠLAIKYMAS





EŽ�FKP 36(a)(iv) Agrarin�s aplinkosaugos

išmokos. �kininkai, žemi valdytojai.

Žem�s �kio žem�.

Joki. Susieta su 39 ir 51 straipsniais. Paramos gav�jas privalo laikytis savanoriškai prisiimt sipareigojim ir privalom teis�s akt reikalavim.

Visuomen�s lankymosi skatinimas gali b�ti trauktas agrarin�s aplinkosaugos priemones, išmokos gali apimti sumas, skirtas, pvz., užtikrinti, kad šalyse nar�se vieši p�stiesiems skirti takai b�t nesunaikinti ten, kur tai n�ra reikalaujama pagal abipus susitarim�.


Priva�i mišk savininkai, savivaldos institucijos.

Miškai. Tinkamumas skiriasi priklausomai nuo teritorijos: susieta su 42 straipsniu.

Susieta su 47 ir 51 straipsniais. Paramos gav�jas privalo laikytis savanoriškai prisiimt sipareigojim.

Visuomen�s lankymosi skatinimas gali b�ti trauktas mišk aplinkosaugos priemones, išmokos gali apimti tak p�stiesiems, tilt ir kitos rangos išlaikym�.


Visos manomos.


Joki. 57: Parama, nurodyta 52(b)(iii) straipsnyje, teikiama: (a) Natura 2000 teritorij bei kit didel gamtin vert turin�i viet apsaugos ir tvarkymo plan rengimui: s�moningumo aplin-kosaugos klausimais ugdymo priemon�ms ir investicijoms, susijusioms su gamtos paveldo išlaikymu, atkrimu ir atnaujinimu, bei verting� gamtos objekt� vystymui [...].



Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Vietos pl�tros strategijos r�muose, infrastrukt�ra, skirta visuomen�s apsilankymams, gali b�ti palaikoma švietimo, ekologinio turizmo, aplinkosaugos tikslais.

EŽF 41(1)(b) Parama gali b�ti teikiama

ekonomin�s veiklos pertvarkai arba jos krypties pakeitimui, ypa� skatinant ekologin turizm�, jeigu šie veiksmai nedidina žvejybos pastang.

Žvejybos ar su ja susijusi sektori darbuotojai.




Gali b�ti panaudojama išlaikyti ir pagerinti infrastrukt�r�, skirt� visuomen�s lankymuisi priekrant�s teritorijose, siekiant palengvinti ekologinio turizmo pl�tr�.

10 v

eikl

a V

ISU

OM

EN�

S L

AN

KY

MU

ISI T

ER

ITO

RIJ

OS

E R

EIK

IAM

OS

IN

FRA

STR

UK

T�R

OS

IŠLA

IKY

MA

S

67

41(1)(e) Parama gali b�ti skirta mažo masto žuvininkystei ir turizmui skirtos infrastrukt�ros ir paslaug, nauding mažoms žuvininkyste besiver�ian�ioms bendruomen�ms, remti.





Gali finansuoti su turizmu susijusi� infrastrukt�r� bet kurioje Natura 2000 teritorijoje, kur lankymasis gali duoti naudos tikslin�ms bendrijoms (pvz., per augant ekologin turizm�).

LIFE+ Joks.

BMTP7 Joks.




5(2)a Aplinka ir rizikos prevencija, ypa� skatinant investicijas užterštoms vietoms ir žemei atgaivinti, skatinant infrastruktros, susijusios su biologine �vairove ir Natura 2000, pl�tojim�, tokiu b�du padedant pl�toti darni� ekonomik� ir vairinti kaimo vietoves.




Gali finansuoti infrastrukt�ros, visuomen�s lankomose vietose, išlaikym� ir (ar) modernizavim�, pvz., tak p�stiesiems pagerinim� [g�l�s].

ESF Joks. SF

Joks.


10 veikla VIS

UO

ME

N�

S LA

NK

YM

UIS

I TER

ITOR

IJOS

E R

EIK

IAM

OS

IN

FRA

STR

UK

T�

RO

S IŠ

LAIK

YM

AS

68

11 veikla. DARBUOTOJ� IŠLAIKYMO IŠLAIDOS





EŽ�FKP Joks. EŽF Joks. LIFE+


Visos manomos.

Visos manomos. Joki. LIFE+ neturi finansuoti priemoni, kurios atitinka kriterijus arba gauna param� tam pa�iam tikslui iš kit Bendrijos finansini instrument (10 str.). Priemon�s tinka finansavimui tik esant aplinkyb�ms, numatytoms 5 straipsnio (5)b dalyje ir tik tuo atveju, jeigu veiklos atitinka 3 straipsnio ES prid�tin�s vert�s kriterijus.

BMTP7 Joks.

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai ERPF25 Joks. Finansavimas neteikiamas


ESF Joks. Finansavimas neteikiamas


SF Joks. Finansavimas neteikiamas



11 v

eikl

a D

AR

BU

OTO

J� IŠ

LAIK

YM

O IŠ

LAID

OS

69

12 veikla. APLINKOSAUGOS PRIEMON�S – BUVEIN�S





EŽ�FKP 36(a)(i) Išmokos d�l gamtini kli��i

�kininkams kalnuotose vietov�se.

�kininkai. Žem�s �kio paskirties žem�.

Teritorijos turi b�ti steigtos – susieta su 50 straipsniu.

Susieta su 37 straipsniu. Taikoma tik Ž�N (žem�s �kio naudmenoms). Susieta su reglamento 1782/2003 51 straipsniu. Tai yra kompensacin�s išmokos ir n�ra joki kit aplinkosaugos kriterij taikymo, išskyrus tuos, kurie nurodyti tvarkymo reikalavimuose (apima Paukš�i� ir Buveini� direktyvas) ir ger žem�s �kio ir aplinkos s�lyg standartuose (kurie gali apimti standartus, susijusius su minimaliu palaikymo lygiu) asocijuotus su 1 kolonos išmokomis. Vienintelis kitas reikalavimas, keliamas paramos gav�jui, – �kininkauti ne mažiau kaip 5 metus. Apsaugos valdymas priklausys nuo �kininko vykdom �kininkavimo veikl.

36(a)(ii) Išmokos �kininkams vietov�se, kuriose yra kli��i �kininkavimui, išskyrus kalnuotas vietoves.



Susieta su 37 straipsniu. Taikoma tik Ž�N. Susieta su reglamento 1782/2003 51 straipsniu ir aukš�iau pamin�tais reikalavimais.

Teritorijose, kuriose b�tina išlaikyti vertingas buveines, išmokos gali b�ti naudojamos paremti tradicinius ekstensyvius �kininkavimo b�dus, pvz., alpini piev ar atvir stepi nuganymas. �sid�m�tina, kad n�ra joki kit aplinkosaugos kriterij taikymo, išskyrus tuos, kurie yra nurodyti tarpusavio sutartyje. Be to, yra svarbu šias išmokas integruoti kartu su agrarin�s aplinkosaugos schemomis ar patariamosiomis veiklomis, norint užtikrinti tinkamiausi tvarkymo veikl taikym� [g�l�s].




Susieta su 38 straipsniu. Taikoma privalomoms veikloms it tik Ž�N. Išmokos už patirtas išlaidas ir prarastas pajamas. Susieta su Reglamento 1782/2003 51 straipsniu.

Daug galim panaudojimo b�d: pvz., atrankinis šienavimas, draudimas rengti naujas sausinimo sistemas, gyvatvori tvarkymo reikalavimai. Tvarkymo veiklos priklausys nuo teritorijos tvarkymo plano, kur gyvendins institucija, atsakinga už Paukš�i� ir Buveini� direktyv� gyvendinim�. �kininkai (žemi savininkai) gaus išmokas už patirtus nuostolius, pvz., už pra-rastas pajamas d�l reikalavim sumažinti galvij skai�i. Aplinkos nauda priklauso nuo teritorijos tvarkymo plano, susijusio su šiomis Natura 2000 išmokomis [agro-mišk.; agro-akva].

12 veikla. AP

LINK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S – B

UV

EIN�

S

70






�kininkai, žemi valdytojai.

Žem�s �kio paskirties žem�.

Joki. Susieta su 39 ir 51 straipsniais. Gav�jas privalo laikytis savanoriškai prisiimt sipareigojim ir privalom teis�s akt reikalavim. Išmokos turi b�ti naudojamos priemon�ms, d�l kuri susitarta. Išmokos yra už patirtas išlaidas ir prarastas pajamas, t.y. išmokas neeina skatinimas.

Išmokos skirtos pamišk�se išlaikyti teritorijas, kuriose auga lokiams tinkami maistiniai augalai [lokys]. Šalys nar�s turi daug vairi pasirinkim ir agrarin�s aplinkosaugos schemos gali b�ti pritaikytos vairiems regioniniams poreikiams. Kadangi agrarin�s aplinkosaugos išmokos yra skirtos pasiekti aplinkosaugos tikslus, jos gali pagelb�ti gauti kompensacines išmokas pagal 36(a)i, 36(a)ii ir 36(a)iii straipsnius. Agrarin�s aplinkosaugos schemos gali b�ti taikomos žem�s �kio paskirties žem�ms tarp pagrindini Natura 2000 teritorij, siekiant sukurti gamtinius koridorius, jungian�ius svarbias buveines [agro-mišk., agro-akva].

36(a)(vi) Parama pelno nesiekian�ioms investicijoms (žem�s �kis).



Joki. Susieta su 41 straipsniu. Laikinas aptv�rimas d�l ganymo, visuomen�s lankymosi ribojimas ir kitos žem�s �kio veiklos; paši�ri ožkoms pastatymas [g�l�s]; aptvarai, kad gyvuliai neprieit prie vandens telkini [agro-akva].

36(b)(i) Pirmas žem�s �kio paskirties žem�s apželdinimas mišku.

Visos manomos.



Išmok dydis priklauso nuo naudos gav�jo kategorijos – susieta su 43 straipsniu. Apima veisimo išlaidas, prieži�ros išlaidas 5 metams ir išmokas už pajam praradim� iki 15 met. Vien� kart� apželdinta žem�, matyt, n�ra daugiau tinkama vienkartin�ms �kininko išmokoms. Susieta su 51 straipsniu – gav�jas privalo laikytis savanoriškai prisiimt sipareigojim.

Gali finansuoti prarasto nat�ralaus miško atk�rim�; gali sietis su kitais atkuriamaisiais projektais, paleng-vinan�iais vientiso Natura 2000 teritorij tinklo k�rim� (Buveini� direktyvos 10 straipsnis). Miško želdinimo atvejais, b�tina atsižvelgti biologin�s vairov�s poreikius, nes želdinimas gali ir pabloginti biologin vairov (j� nuskurdinti). Mišku apželdinta žem� gali b�ti tinkama mišk aplinkosaugos išmo-koms, siekiant užtikrinti darn miško tvarkym�. Mišku apželdinta žem� gali pad�ti vystyti gamtinius koridorius tarp Natura 2000 teritorij.

12 v

eikl

a. A

PLI

NK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S –

BU

VE

IN�

S

71





36(b)(ii) Pirm� kart� žem�s �kio paskirties žem�je sukuriant agrarin�s miškininkyst�s sistemas.


Tinkamumas skiriasi priklausomai nuo teritorijos: susieta su 42 straipsniu.

Susieta su 44 straipsniu. Padengia tik k�rimo išlaidas. Taip pat reikia užtikrinti vykstant palaikym� pagal agrarin�s ap-linkosaugos schem�. Taip pat yra atviras klausimas ar agrarin�s miškininkyst�s sistema taip pat bus tinkama vienkar-tin�ms �kininkavimo išmokoms. D�l šio tikslo, šalys nar�s tur�t užtikrinti, kad žem� b�t naudojama žem�s �kiui (didžiausias leidžiamas medži skai�ius hektare).

Gali suteikti galimyb atkurti tradicines agro-miškininkyst�s schemas, tokias kaip dehesa, montado, tose teritorijose, kur jos buvo sunaikintos. Pastaba: miško želdinimo atvejais, b�tina atsižvelgti biologin�s vairov�s poreikius, nes želdinimas gali ir pabloginti (nuskurdinti) biologin vairov .

36(b)(iii) Pirmas ne žem�s �kio žemi apželdinimas mišku.

Visos manomos.

Kita žem�. Teritorijos turi b�ti steigtos – susieta su 50 straipsniu. 45 straipsnis taip pat susietas su apleistomis žem�mis.

Susieta su 45 straipsniu; parama skiriasi priklausomai nuo žem�s ir naudos gav�jo kategorij.

Gali palengvinti mišk atk�rim� tose vietose, kur jie buvo iškirsti – sid�m�tina, kad apželdinimas gali b�ti nepageidaujamas kai kuriose teritorijose (pvz., aukštapelk�se) atsižvelgiant gamtosaugos tikslus.

36(b)(iv) Natura 2000 išmokos (miškai). Priva�i mišk savininkai ir j asociacijos.

Miškai. Tinkamumas skiriasi priklau-somai nuo teri-torijos: susieta su 42 straipsniu. Teritorijos turi b�ti steigtos – susieta su 50 straipsniu.

Susieta su 46 ir 51 straipsniais – paramos gav�jas turi laikytis savanoriškai prisiimt sipareigojim. Išmokos už išlaidas ir prarastas pajamas.

Senj mišk atk�rimas: dideli (didesni nei 50 ha) draustini k�rimas ir tvarkymas, jeigu juose nevykdoma miškininkyst�.

36(b)(v) Mišk aplinkosaugos išmokos. Priva�i mišk savininkai, savivaldos institucijos.


Susieta su 47 ir 51 straipsniais – paramos gav�jas turi laikytis savanoriškai prisiimt sipareigojim.

Mirštan�i ir sen medži išsaugojimas selektyviai ker-tamuose miškuose (palikti ne mažiau kaip 10 proc. hektare); pla�i erdvi k�rimas, sodinti vairias medži r�šis [up�, agro-mišk.].


Visos manomos.

Miškai. Teritorijos turi b�ti steigtos – susieta su 50 straipsniu.

Susieta su 48 straipsniu. Prevencijos priemon�s gali apimti medži r�ši, kurios yra atsparios gaisrams, sodinim�.


Visos manomos.

Miškai. Joki. Susieta su 49 straipsniu. Turi sietis su mišk aplinkosaugos išmokomis.

Maž, apaugusi k�dr miškuose k�rimas.

12 veikla. AP

LINK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S – B

UV

EIN�

S

72






Visos manomos.


Joki. Susieta su 57 straipsniu. Siejasi su investicijomis gamtos paveldo išlaikym�, atk�rim� ir atnaujinim� bei verting gamtos objekt vystym�.

Vietos šlapžemi atk�rimas, atstatant hidrologin režim� ir vykdant atkuriam�j sodinim� [agro-akva].



Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Vietini buveini tvarkymas, palengvinantis vietos pl�tros strategijos tiksl siekim�, pvz., norint palengvinti �dr reintrodukcij�, reikia valyti vandens telkinius [agro-akva].

EŽF 28(1)(b) Akvakult�ros metod, gerokai

sumažinan�i neigiam� ar padidinan�i teigiam� poveik aplinkai, palyginti su prastine praktika akvakult�ros sektoriuje, diegimas.

MV�. Priekrant�s, j�r ir vidaus vandenys, šlapžem�s.

Joki. 28(2) Investicij pirmenyb� teikiama mon�ms (labai mažoms ir mažoms mon�ms).

Akvakult�ros specialist fi-nansavimas, skatinant naudoti pažangias, švarias technologijas (nenaudojant chemijos), nes tai padeda išlaikyti švarius vandenis ir prisideda prie gamtini vertybi išsaugojimo [agro-akva].

28(1)(c) Parama tradicin�s akva-kult�ros veiklos r�šims, padedan�ioms išsaugoti ir pl�toti ekonomin bei socialin strukt�r� ir aplink�.



29(2)(a) Skatinti akvakult�ros formas, apiman�ias aplinkos, gamtos ištekli, genetin�s vairov�s apsaug� bei kokyb�s gerinim� ir akvakult�ros zon kraštovaizdžio bei tradicini ypatybi valdym�.

Žvejai. Priekrant�s, j�r ir vidaus vandenys, šlapžem�s.

Joki. Gali kompensuoti tik už Natura 2000 teritorijas patenkan�ius akvakult�ros plotus – žr. 4 (d).

Parama išlaikyti tradicinius žuvininkyst�s tvenkinius, kurie gali reprezentuoti svarbias buveines [agro-akva].

29(2)(d) Skatinti darn naudojim� užtikrinan�i� akvakult�r�, atitinkan�i� konkre�ius aplinkosaugos suvaržymus, atsirandan�ius pagal Direktyv� 92/43/EEB nusta�ius Natura 2000 teritorijas.



34(a) Darniu naudojimu prisid�ti prie geresnio ištekli valdymo ar išsaugojimo.

Žvejai, kiti. Priekrant�s, j�r ir vidaus vandenys, šlapžem�s.

Joki.

Susieta su 29(2)(c) straipsniu.

Nat�rali standart diegimas, prekyba nat�raliais produktais Natura 2000 teritorijose (kur nat�rali akvakult�ra yra suderinama su teritorijos tikslais).

12 v

eikl

a. A

PLI

NK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S –

BU

VE

IN�

S

73





34(c) Pašalinti iš j�ros dugno pamestus žvejybos rankius, kad juos nepatekt j�ros gyv�n.


Joki. 34 straipsnis. Bendri veiksmai: fondas gali remti bendro intereso priemones, kurios gyvendinamos aktyviai remiant patiems �kio subjektams arba organizacijoms, veikian�ioms gamintoj ar kit valstyb�s nar�s pripažint organizacij vardu.

Pamest žvejybos ranki šalinimas iš j�r saugom teritorij, nes tai pagerint buveini kokyb .




Pagerinti egzistuojan�ias buveines taikant tinkamas priemones akvakult�ros plotuose – pvz., sodinant vandens augalus.




Gali b�ti naudojama pad�ti kurti, remiantis mokslu, naujas buveini tvarkymo priemones (konkre�iai tai gal�t b�ti taikoma kuriant j�rini teritorij tvarkymo priemones).

35(2)(a) Stacionari ar kilnojamj rengini, skirt vandens faunai ir florai apsaugoti ir pl�toti, statyba ar rengimas.


Joki. 35(3) straipsnis. Šiuos veiksmus turi gyvendinti valstyb�s ar pusiau valstybin�s staigos, pripažintos prekybos organizacijos arba kitos tam tikslui šalies nar�s paskirtos staigos.

Aptvar rengimas siekiant apsaugoti trapias, gležnas bentosines r�šis ir dugno buveines (pvz., j�ros augal s�žalynus).

35(2)(b) Vidaus vanden keli, skaitant migruojan�i r�ši nerštavietes ir migracijos kelius, atk�rimas.

Žvejai, kiti. Vidaus vandenys.


Vandens kokyb�s prieži�ra ir apsauga leist atkurti/susigr�žinti g�lj vanden bestuburius. Upi pakran�i apželdinimas gali padidinti veisimosi (neršto) s�km .

35(2)(c) Aplinkos apsauga ir jos gerinimas Natura 2000 tinkle, kai priemon�s yra tiesiogiai susijusios su žvejybos veikla, išskyrus veiklos išlaidas.



Natura 2000 teritorij, kuriose yra žuv (v�žiagyvi) nerštavie�i ar joms tinkam buveini, pagerinimas.

12 veikla. AP

LINK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S – B

UV

EIN�

S

74









Natura 2000 teritorijose kurti zonas, kuriose draudžiama žvejoti ir vykdyti steb�sen�, norint nustatyti, kok poveik šis draudimas daro buvein�ms ir r�šims.

38(2)(c) Bandomieji projektai: sukurti ir išbandyti metodus žvejybos ranki selektyvumui gerinti ir priegaudai, išmetimui arba poveikiui aplinkai mažinti, pirmiausia j�ros dugne.




Bandomasis projektas, skirtas sukurti ir išbandyti tokius žvejybos metodus, kurie nežalot j�ros dugno.





Susij su 40 straipsnio (3) ir (4) bei 41 straipsnio (4) dalimis, kuriose kalbama apie reikalavimus teritorijoms ir naudos gav�jams.

Kurti darbus, susijusius su buveini pagerinimu (pvz., upi ir j žio�i buveini apželdinimas).





Susij su 40 straipsnio (3) ir (4) bei 41 straipsnio (4) dalimis, kuriose kalbama apie reikalavimus teritorijoms ir naudos gav�jams.

Aplinkos gerinimas vykdant priekrant�s buveini atk�rim�.

LIFE+ 3 Finansavimo reikalavim

atitikimo kriterijai. Visos manomos.

Visos manomos.

Joki. LIFE+ neturi finansuoti priemoni, kurios atitinka kriterijus arba gauna param� tam pa�iam tikslui iš kit Bendrijos finansini instrument (10 str.). Priemon�s tinka finansuoti, jeigu atitinka 3 straipsnio prid�tin�s vert�s kriterijus ir 1 priedo priemones ir nesikartoja.

12 v

eikl

a. A

PLI

NK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S –

BU

VE

IN�

S

75





BMTP7 2(2)f Aplinka, pvz. klimato kaita,

tarša ir rizika; apsauga ir darnus nat�rali ir žmogaus sukurt ištekli tvarkymas (biologin�s vairov�s apsauga ir tvarkymas); aplinka ir technologijos (pvz., aplinkos atk�rimas).

Visos manomos.



Kontekstas: tyrimai Tyrim projektas gali nukreipti prie efektyvesni tvarkymo priemoni, skirt konkre�ioms teritorijoms ar buvein�ms, k�rimo.


4(3) Parama regionini ekonomini strukt�r modernizavimui ir vairinimui. Prioritetas: aplinka, apimant biologin�s �vairov�s ir gamtos apsaugos gerinim�.


Gali finansuoti nuos�d pašalinim� iš up�s deltos arba jos gilinim�, kad palengv�t ilgalaikis buveini atk�rimas ir norint paskatinti ekologin turizm�.



Kontekstas: rizikos prevencijos plan ir priemoni parengimas.

Dideli plot užsodinimas silpnai degan�i medži r�šimis.

4(6) Transporto investicijos, skaitant transeuropinius tinklus ir integruotas vis� miest� apiman�ias strategijas švariam miesto transportui užtikrinti, kad sumaž�t transporto poveikis aplinkai.


Kontekstas: transporto infrastrukt�ros pritaikymas (pagerinimas), siekiant sumažinti jos poveik Natura 2000 teritorijoms.

Ten, kur egzistuoja transporto infra-strukt�ra (pvz., keliai, geležinkeliai), pad�t galima pagerinti sumažinant d�l jos atsiradus suskaidym� (fragmentacij�) (pvz., rengiant papildomus pra�jimo takus (pralaidas)).



Gali finansuoti nuos�d pašalinim� iš up�s deltos arba jos gilinim�, siekiant palengvinti ilgalaik buveini atk�rim� ir paskatinti ekologin turizm�.




Dideli plot užsodinimas silpnai degan�i medži r�šimis.


12 veikla. AP

LINK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S – B

UV

EIN�

S

76

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai 5(3)a Skatinti bendrus ekonominius interesus

tenkinan�ias transporto ir telekomunikacij� paslaugas, ypa� stiprinant antrinius tinklus.



Ten, kur egzistuoja transporto ar telekomunikacij infrastrukt�ra (pvz., keliai, geležinkeliai), pad�t galima pagerinti sumažinant d�l jos atsiradus suskaidym� (fragmentacij�) (pvz., rengiant papildomus pra�jimo takus (pralaidas)).






6(2)c Rizikos prevencija jriniuose regionuose, apimant j�r apsaugos bei apsaugos nuo potvyni skatinim�, j�ros ir vidaus vanden apsaug� nuo taršos, apsaug� ir nuo erozijos, Žem�s dreb�jim ir lavin (gri��i) ir ši reiškini prevencij�.



Gali finansuoti dvišales (daugiašales) iniciatyvas, tokias kaip upi basein atk�rimas, apimant nuos�d šalinim� ar užtvank išardym�. Taip pat gali apimti vandens kokyb�s pagerinimo sistemas, tokias kaip vandens valymo rengini (apsisaugant nuo pramon�s teršal) statyba [up�, agro-akva].


Reikalavimas: urbanizacijos mastas. Kontekstas: istorinis (kult�ros) paveldas.

Urbanizuotose teritorijose gali paremti Natura 2000 teritorij pertvarkym�, siekiant paskatinti vietin naudojim� ir bendrij vystym�.

ESF Joks. SF27 2(2) Stojimo sutarties 174 straipsnyje nustatyt

tiksl, susijusi su Bendrijos prioritetais aplinkos apsaugos srityje, vykdymas.


Vandens valymo rengini statyba, siekiant pagerinti vandens kokyb Natura 2000 teritorijoje [j�ros kiaul�].

27 Veiklos, susijusios su Natura 2000 teritorijomis, dažnai turi b�ti integruotos � platesn� pl�tros kontekst�.

12 v

eikl

a. A

PLI

NK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S –

BU

VE

IN�

S

77

13 veikla. APLINKOSAUGOS PRIEMON�S – R�ŠYS




Pastabos (kiti apribojimai)+ Pavyzdžiai





Susieta su 37 straipsniu. Taikoma tik Ž�N. Susieta su Reglamento 1782/2003 51 straipsniu. Tai yra kompensacin�s išmokos ir n�ra joki kit aplinkosaugos kriterij taikymo, išskyrus tuos, kurie nurodyti tvarkymo reikalavimuose (apima Paukš�i� ir Buveini� direktyvas) ir ger žem�s �kio ir aplinkos s�lyg standartuose (kurie gali apimti standartus, susijusius su minimaliu palaikymo lygiu) asocijuotus su 1 kolonos išmokomis. Vienintelis kitas reikalavimas, keliamas paramos gav�jui, – �kininkauti ne mažiau kaip 5 metus. Apsaugos valdymas priklausys nuo �kininko �kininkavimo veikl.

Išmokos skirtos paremti tok �kininkavim�, kad b�t palaikomi atviri laukai, kuriuose gal�t veistis aukštikalni drugeli r�šys [g�l�s].

36(a)(ii) Išmokos �kininkams vietov�se, kuriose yra kli��i �kininkauti, išskyrus kalnuotas vietoves.



Susieta su 37 straipsniu. Taikoma tik Ž�N. Ganyklose palaikyti aukšt� vandens lyg, kad jos tikt vandens paukš�iams.




Susieta su 38 straipsniu. Taikoma privalomoms veikloms ir tik Ž�N.

Palaikyti 50 m plo�io apsaugines lizd zonas, kuriose neb�t ganoma ir šienaujama. Išmokos, skatinan�ios nušienauti neganomas piev vietas kart� per metus [g�l�s].




Joki. Susieta su 39 straipsniu. Tradicini r�ši galvij optimalaus skai�iaus palaikymas nuolatin�se pievose.

36(a)(vi) Parama pelno nesiekian�ioms investicijoms (žem�s �kio paskirties žem�).



Joki. Susieta su 41 straipsniu. Dirbtini lizdavie�i rengimas; stulp (lakt) poilsiui rengimas.

36(b)(i) Pirmas žem�s �kio paskirties žem�s apželdinimas mišku.

Visos manomos.



Išmok dydis priklauso nuo naudos gav�jo kategorijos – susieta su 43 straipsniu. Apima veisimo išlaidas, prieži�ros išlaidas 5 metams ir išmokas už pajam praradim� iki 15 met. Vien� kart� apželdinta žem�, matyt, n�ra daugiau tinkama vienkartin�ms �kininko išmokoms. Susieta su 51 straipsniu – gav�jas privalo laikytis savanoriškai prisiimt sipareigojim.

Atsodinti natraliomis ršimis prarastas mišk� ekosistemas, kas paskatint� ret� rši� sugr�žim� [lokys].

13 veikla. AP

LINK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S – R

�Š

YS

78





36(b)(ii) Pirm� kart� žem�s �kio paskirties žem�je sukuriant agrarin�s miškininkyst�s sistemas.


Tinkamumas skiriasi priklausomai nuo teritorijos: susieta su 42 straipsniu.

Susieta su 44 straipsniu. Padengia tik k�rimo išlaidas. Taip pat reikia užtikrinti nuolatin palaikym� pagal agrarin�s aplinkosaugos schem�. Taip pat yra atviras klausimas, ar agromiškininkyst�s sistema taip pat bus tinkama vienkartin�ms �kininkavimo išmokoms. D�l šio tikslo, šalys nar�s tur�t užtikrinti, kad žem� b�t naudojama žem�s �kiui (didžiausias leidžiamas medži skai�ius hektare...).

36(b)(iii) Pirmas ne žem�s �kio žemi apželdinimas mišku.

Visos manomos.

Kita žem�. Teritorijos turi b�ti steigtos – susieta su 50 straipsniu. 45 straipsnis taip pat susietas su apleistomis žem�mis.

Susieta su 45 straipsniu; parama skiriasi priklausomai nuo žem�s ir naudos gav�jo kategorij.

Gali suteikti galimyb atkurti tradicines agromiškininkyst�s schemas, tokias kaip dehesa, montado, tose teritorijose, kur jos buvo sunaikintos.

36(b)(iv) Natura 2000 išmokos (miškai). Priva�i mišk savininkai ir j asociacijos.

Miškai. Tinkamumas skiriasi prik-lausomai nuo teritorijos: susieta su 42 straipsniu. Teritorijos turi b�ti steigtos – susieta su 50 straipsniu.

Susieta su 46 ir 51 straipsniais – paramos gav�jas turi laikytis savanoriškai prisiimt sipareigojim. Išmokos už išlaidas ir prarastas pajamas.

Dirbtini veisimosi viet smulkiems miško žinduoliams rengimas.

36(b)(v) Mišk aplinkosaugos išmokos. Priva�i mišk savininkai, savivaldos institucijos.

Miškai. Tinkamumas skiriasi prik-lausomai nuo teritorijos: susieta su 42 straipsniu.


Mirštan�i ir sen medži išsaugojimas selektyviai kertamuose miškuose (palikti ne mažiau kaip 10 proc. hektare) [g�l�s].


Visos manomos.


Susieta su 48 straipsniu. Prevencijos priemon�s gali apimti medži r�ši, kurios yra atsparios gaisrams, sodinim�.


Visos manomos.


Maž, apaugusi k�dr miškuose k�rimas.

13 v

eikl

a. A

PLI

NK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S –

R�

ŠY

S

79






Visos manomos.


Joki. Susieta su 57 straipsniu. Vietini upini r�ši atk�rimas vykdant atkuriam�j augal sodinim� ir pašalinant vairias kli�tis iš vandens telkini.



Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. R�ši aplinkosaugos tvarkymo priemon�s, palengvinan�ios vietos pl�tros strategijos tiksl siekim�, pvz. vandenini pel�n reintrodukcija up�se paskatint ekologin turizm� upi pakrant�mis.

EŽF 26(1)(a) Veiklos r�ši vairinimas, kad

žvejai gal�t tur�ti kelias darbo vietas.


Joki. Joki. Riboto užimtumo programos apie r�ši tvarkymo priemones k�rimas buvusiems žvejams – pvz., žuv žym�jimas ir paleidimas steb�senos tikslais.

26(1)(c) Profesinio perkvalifikavimo kitas profesijas, nesusijusias su j�r žvejyba, programos.


Joki. Joki. Buvusi žvej perkvalifikavimo programos, siekiant juos išmokyti r�ši tvarkymo.

28(1)b Akvakult�ros metod, gerokai sumažinan�i neigiam� ar padidinan�i teigiam� poveik aplinkai, palyginti su prastine praktika akvakult�ros sektoriuje, diegimas.

MV�.. Priekrant�s, j�r ir vidaus vandenys, šlapžem�s.


Remti akvakult�ros technologijas, skirtas naudoti vietines r�šis.

28(1)(c) Parama tradicin�s akvakult�ros veiklos r�šims, padedan�ioms išsaugoti ir pl�toti ekonomin bei socialin strukt�r� ir aplink�.





Joki. Gali kompensuoti tik už Natura 2000 teritorijas patenkan�ius akvakult�ros plotus – žr. 4(d).

Parama skirta išlaikyti vietinius seniai veikian�ius žuv tvenkinius, kurie gali b�ti svarb�s migruojantiems paukš�iams ir (ar) varliagyviams ir ropliams [agro-akva].

29(2)(d) Skatinti darni� akvakult�r�, atitinkan�i� konkre�ius aplinkosaugos suvaržymus, atsirandan�ius Direktyva 92/43/EEB nusta�ius Natura 2000 teritorijas.



Skatinimas palaikyti vandens lyg, tinkam� migruojan�ioms (perin�ioms) paukš�i r�šims.

13 veikla. AP

LINK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S – R

�Š

YS

80





34(a) Darniu naudojimu prisid�ti prie geresnio ištekli valdymo ar išsaugojimo.



Gali b�ti panaudojama prisid�ti prie darnaus j�rini ir g�lj vanden r�ši tvarkymo, pvz., pagerinant nerštavietes, kad did�t ištekliai.

34(b) Skatinti selektyvius žvejybos metodus ir alternatyvius žvejybos rankius bei priegaudos mažinim�.



Pavyzdžiui, skatinti naudoti tokius žvejybos rankius (tinklus), kurie sumažint priegaud� [j�ros kiaul�].




Akvakult�ros viet pagerinimas atsodinant upi augalij�, pvz., nendres ir vikšrius, siekiant sukurti naujas buveines bestuburiams, smulkiesiems žinduoliams ir ropliams [agro-akva].




Gali b�ti naudojama pad�ti kurti, remiantis mokslu, naujas buveini tvarkymo priemones (konkre�iai tai gal�t b�ti taikoma kuriant j�rini teritorij tvarkymo priemones).

35(2)(a) Stacionari ar kilnojamj rengini, skirt vandens faunai ir florai apsaugoti ir pl�toti, statyba ar rengimas.



Aptvar rengimas siekiant apsaugoti trapias, gležnas bentosines r�šis ir dugno buveines (pvz., j�ros augal s�žalynus).


Žvejai, kiti. Priekrant�s, vidaus ir j�r vandenys, šlapžem�s.


13 v

eikl

a. A

PLI

NK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S –

R�

ŠY

S

81









Natura 2000 teritorijose kurti zonas, kuriose draudžiama žvejoti ir vykdyti jose steb�sen�, kad nustatyti koki� tak� šis draudimas daro buvein�ms ir r�šims.


Žvejybos ir su ja susijusi sektori darbuotojai.



Susieta su 40 straipsnio (3), (4) ir 41 straipsnio (4) dalimis, kuriose kalbama apie reikalavimus teritorijoms ir naudos gav�jams.

LIFE+


Visos manomos.

Visos manomos.

Joki. Iš principo negali finansuoti, išskyrus aplinkybes, nurodytas 5 straipsnio (5)(b) dalyje ir tik tada, kai tokios veiklos atitinka ES prid�tin�s vert�s kriterijus, nurodytus 3 straipsnyje, ir yra nesikartojan�ios.

Pavyzdžiui, endemini v�žiagyvi r�ši reintrodukcijos atkurtas upi sistemas schema [up�].

BMTP7 2(2)f Tema aplinka, pvz. klimato

kaita, tarša ir rizika; apsauga ir tausojantis nat�rali ir žmogaus sukurt ištekli tvarkymas (biologin�s vairov�s apsauga ir tvarkymas); aplinka ir technologijos (pvz., aplinkos atk�rimas).

Visos manomos.



Kontekstas: tyrimai. Tyrim projektas gali vesti prie efektyvesni tvarkymo priemoni, skirt konkre�ioms r�šims, k�rimo [j�ros kiaul�].



Konvergencijos tikslo regionai. Gali finansuoti vien� iš nykstan�i r�ši reintrodukcij, ateityje planuojamos ekologinio turizmo (susijusio su šiomis r�šimis) programos r�muose.


13 veikla. AP

LINK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S – R

�Š

YS

82

4(6) Transporto investicijos, skaitant transeuropinius tinklus ir integruotas, vis� miest� apiman�ias, strategijas švariam miesto transportui užtikrinti, kurios mažina poveik aplinkai.

Konvergencijos tikslo regionai. Kontekstas: transporto infrastrukt�ros pritaikymas (pagerinimas), siekiant sumažinti jos poveik Natura 2000 teritorijoms.

5(3)a Skatinti bendrus ekonominius interesus tenkinan�ias transporto ir telekomunikacij� paslaugas, ypa� stiprinant antrinius tinklus.



Ten, kur egzistuoja transporto ar telekomunikacij� infrastruktra (pvz. keliai, geležinkeliai), galima pagerinti pad�t� sumažinant jos sudaryt� neigiam� efekt� (d�l fragmentacijos) tam tikroms ršims (pvz., �rengiant papildomas per�jas (pralaidas) [lokys].



Gali finansuoti vien� tarptautini program reintrodukuoti nykstan�ias r�šis.

8 Fizin�s aplinkos atkrimas, pvz., istorinio ir kult�ros paveldo išsaugojimas ir pl�tojimas, skatinant bendradarbiavim�, vietin užimtum� ir bendruomen�s vystym�.


Gali finansuoti priemones, susijusias su svarbiausiomis r�šimis urbanizuotose ar gretimose joms teritorijose, skatinant bendrijos traukim� gamtos apsaug�. Turi b�ti dalis platesn�s regioninio savitumo iniciatyvos.



13 v

eikl

a. A

PLI

NK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S –

R�

ŠY

S

83

14 veikla. APLINKOSAUGOS PRIEMON�S – INVAZIN�S R�ŠYS





EŽ�FKP 36(a)(iii) Natura 2000 išmokos ir su

Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos.



Susieta su 38 straipsniu. Taikoma tik Ž�N.

Invazini vandens augal r�ši pašalinimas iš vandens telkini [agro-akva].




Joki. Susieta su 39 straipsniu.


�kininkai, žemi tvarkytojai.



Kontroliuoti tolesn invazini augal r�ši plitim� (pvz., Sosnovskio barš�io).


Priva�i mišk savininkai ir j asociacijos.

Miškai. Tinkamumas skiriasi prik-lausomai nuo teritorijos: susie-ta su 42 strai-psniu. Teritorijos turi b�ti steigtos – susieta su 50 straipsniu.

Susieta su 46 ir 51 straipsniais – paramos gav�jas turi laikytis savanoriškai prisiimt sipareigojim. Išmokos mokamos už išlaidas ir prarastas pajamas.

Invazini miško kenk�j kontrol�, naikinimas ar j plitimo prevencija (pvz., medgrauži).



Miškai. Tinkamumas skiriasi prik-lausomai nuo te-ritorijos: susieta su 42 straipsniu.


Invazini augal r�ši, kurios išstumia vietines r�šis ir skurdina miško strukt�r�, pašalinimas [agro-mišk.].


Visos manomos.


Miško kenk�j prevencijos ir aptikimo sistemos diegimas (pvz., steb�senos sistema naudojant vabzdži gaudykles) [agro-mišk.].


Visos manomos.


Joki. Susieta su 57 straipsniu. Invazini vandens augal r�ši pašalinimas iš vandens telkini platesni aplinkos atk�rimo program kontekste.



Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Invazini r�ši tvarkymas palengvinant vietos pl�tros plano tiksl pasiekim�, pvz., invazini augal ir žuv r�ši pašalinimas iš upi, siekiant ekologinio turizmo tiksl.

14 veikla. AP

LINK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S – IN

VA

ZIN�

S R�

ŠY

S

84





EŽF 26(1)(c) Profesinio perkvalifikavimo

kitas profesijas, nesusijusias su j�r žvejyba, programos.

Žvejai. Priemon� n�ra specifin� terito-rijos kategorijai.

Joki. Joki. Buvusi žvej mokymas atkurti buveines, skaitant invazini r�ši tvarkym�.




Finansuoti akvakult�r�, kuri apima vietini pl�duriuojan�i (iškylan�i) vandens augal tvenkiniuose palaikym� ir invazini augal r�ši kontrol .




Kompensacijos skirtos �kininkams už papildomas išlaidas, atsiradusias d�l draudim (apribojim).



Joki. 34 straipsnis. Bendri veiksmai: fondas gali remti bendro intereso priemones, kurios gyvendinamos aktyviai remiant patiems �kio subjektams arba organi-zacijoms, veikian�ioms gamintoj ar kit valstyb�s nar�s pripažint organizacij vardu...

Akvakult�ros tvenkini gerinimas šalinant invazines vandens augal r�šis. Akvakult�ros plot gerinimas, skaitant poveikio aplinkai mažinim�.



Joki. 34 straipsnis. Bendri veiksmai: fondas gali remti bendro intereso priemones, kurios gyvendinamos aktyviai remiant patiems �kio subjektams arba organi-zacijoms, veikian�ioms gamintoj ar kit valstyb�s nar�s pripažint organizacij vardu...

Skatinti mokslinink ir žuvininkyst�s sektoriaus �kio subjekt bendradarbiavim� atliekant tyrimus apie invazini r�ši plitimo prevencij� ir (ar) j šalinim� ir kontrol .

35(2)(a) Stacionarij ar kilnojamj rengini, skirt vandens faunai ir florai apsaugoti ir pl�toti, statyba ar rengimas.


Joki. 35(3) straipsnis. Šiuos veiksmus turi gyvendinti valstyb�s ar pusiau valstybin�s staigos, pripažintos pre-kybos organizacijos arba kitos tam tikslui šalies nar�s paskirtos staigos.

Dirbtini rif statymas.



Joki. 35(3) straipsnis. Šiuos veiksmus turi gyvendinti valstybin�s ar pusiau valstybin�s staigos, pripažintos pre-kybos organizacijos arba kitos tam tikslui šalies nar�s paskirtos staigos.

Vidaus vanden atk�rimas šalinant žuv migracijai trukdan�ias kli�tis.

14 v

eikl

a. A

PLI

NK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S –

INV

AZI

N�

S R�

ŠY

S

85







Joki. 35(3) straipsnis. Šiuos veiksmus turi gyvendinti valstybin�s ar pusiau valstybin�s staigos, pripažintos prekybos organizacijos arba kitos tam tikslui šalies nar�s paskirtos staigos.

Natura 2000 gerinimas j�rin�se teritorijose.






Darb vairinimas kuriant darbus, susijusius su rezervat (draustini) tvarkymu, skaitant invazini r�ši kontrol .


Valstybin�s staigos, MV�, kiti.




Aplinkos apsauga ir gerinimas vykdant invazini r�ši kontrol , pvz., pakran�i kop atk�rimas šalinant invazinius augalus, vandens telkini atk�rimas šalinant invazines r�šis.



Visos manomos. Joki. Veiklos finansavimui pa�ios savaime netinkamos, bet gali iš dalies tikti, jeigu yra dalis aplinkosaugos projekto, kaip nurodyta 12 ir 13 punktuose, ir atitinka 3 straipsnio prid�tin�s vert�s kriterijus bei nesikartoja.


kaita, tarša ir rizika; apsauga ir darni nat�rali ir žmogaus sukurt ištekli tvarkymas (biologin�s vairov�s apsauga ir tvarkymas); aplinka ir technologijos (pvz., aplinkos atk�rimas).

Visos manomos.



Kontekstas: tyrimai. Nauj priemoni, skirt kontroliuoti (tvarkyti, išnaikinti) invazines r�šis, ypa� Natura 2000 teritorijose, k�rimas.

2(2)g Tema transportas (pvz., transporto ekologiškumo didinimas).

Visos manomos.



Kontekstas: transporto infrastrukt�ros pritaikymo (pagerinimo) tyrimai, siekiant sumažinti poveik Natura 2000 teritorijoms.

Nauj priemoni, skirt užkirsti keli� invazini r�ši plitimui per transporto tinklus, k�rimas.

14 veikla. AP

LINK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S – IN

VA

ZIN�

S R�

ŠY

S

86




Gali finansuoti vien� program, skirt išnaikinti ar kontroliuoti invazines r�šis, kurios daro didel žal� ekonominei, socialinei ar gamtinei aplinkai.



Kontekstas: plan ir priemoni, susijusi su invazini r�ši rizikos valdymu, k�rimas.

Rengti regiono Natura 2000 teritorijoms invazini r�ši rizikos valdymo planus (kaip dalis platesnio regioninio rizikos valdymo).

4(6) Transporto investicijos, skaitant transeuropinius tinklus ir integruotas vis� miest� apiman�ias strategijas švariam miesto transportui užtikrinti, kurios mažina poveik aplinkai.



Regionin�s invazini r�ši steb�senos (tvarkymo) sistemos k�rimas, pvz., ankstaus aptikimo sistemos uostuose, oro uostuose, palei transporto koridorius.



Kontekstas: plan ir priemoni, susijusi su invazini r�ši rizikos valdymu, k�rimas.

Rengti regiono Natura 2000 teritorijoms invazini r�ši rizikos valdymo planus (kaip dalis platesnio regioninio rizikos valdymo).

5(3)a Skatinti bendrus ekonominius interesus tenkinan�ias transporto ir telekomunikacij� paslaugas, ypa� stiprinant antrinius tinklus.



Regionin�s invazini r�ši steb�senos (tvarkymo) sistemos k�rimas, pvz., ankstaus aptikimo sistemos uostuose, oro uostuose, palei transporto koridorius.






Gali finansuoti tarpvalstybines invazini r�ši kontrol�s ar išnaikinimo programas, skaitant plitim� stabdan�i priemoni k�rim�.


14 v

eikl

a. A

PLI

NK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S –

INV

AZI

N�

S R�

ŠY

S

87

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai 6(2)c Rizikos prevencija jriniuose

regionuose, apimant j�r apsaugos bei apsaugos nuo potvyni skatinim�, j�ros ir vidaus vanden apsaug� nuo taršos, apsaug� nuo erozijos, Žem�s dreb�jim ir lavin (gri��i) ir ši reiškini prevencij�.



Gali finansuoti invazini r�ši išnaikinim� ar kontrol ten, kur jos gali padidinti potvyni rizik� (pvz., padidindamos uždumbl�jim� ar užkimšdamos vandens kelius).



Gali paremti Natura 2000 teritorij pertvarkym� urbanizuotose vietov�se (skaitant invazini r�ši išnaikinim�), siekiant paremti vietin naudojim� ir bendruomeni pl�tr�.



14 veikla. AP

LINK

OS

AU

GO

S P

RIE

MO

N�

S – IN

VA

ZIN�

S R�

ŠY

S

88

15 veikla. TVARKYMO PLAN� IR SUTAR�I� �GYVENDINIMAS









Susieta su 37 straipsniu. Taikoma tik Ž�N. Susieta su Reglamento 1782/2003 51 straipsniu. Tai kompensacin�s išmokos ir n�ra joki kit aplinkosaugos kriterij taikymo, išskyrus tuos, kurie nurodyti tvarkymo reikalavimuose (apima Paukš�i� ir Buveini� direktyvas) ir ger žem�s �kio ir aplinkos s�lyg standartuose (kurie gali apimti standartus, susijusius su minimaliu palaikymo lygiu) asocijuotus su 1 kolonos išmokomis. Vienintelis kitas reikalavimas, keliamas paramos gav�jui, – �kininkauti ne mažiau kaip 5 metus. Apsaugos valdymas priklausys nuo �kininko vykdom �kininkavimo veikl.

Išmokos skirtos išlaikyti tradicinius �kininkavimo metodus, kurie padeda palaikyti kaln (alpines) pievas.

36(a)(ii) Išmokos �kininkams vietov�se, kuriose yra �kininkavimo kli��i, išskyrus kalnuotas vietoves.




Parama skirta išlaikyti tradicinius �kininkavimo metodus, kurie padeda palaikyti dr�gnas žemum pievas, pvz., ganyti gyvulius.





Išmokos skirtos laikyti aviganius šunis tam, kad apsaugot� galvijus nuo stambi� pl�šrn� [lokys].




Joki. Susieta su 39 straipsniu. Išlaikyti natralias augal� ršis, kuriomis minta vietiniai gyvnai, ypa� Natura 2000 teritorij� apsaugin�se zonose [lokys].



Miškai. Tinkamumas skiriasi priklausomai nuo teritorijos: susieta su 42 straipsniu. Teritorijos turi b�ti steigtos – susieta su 50 straipsniu.


Išmokos susijusios su negyvos medienos palikimu miškuose (stovin�i ir nuvirtusi medži) – kompensacija už prarastas pajamas.

15 v

eikl

a. T

VA

RK

YM

O P

LAN�

IR S

UTA

R

I� �G

YV

EN

DIN

IMA

S

89









Mišk� buveini� gerinimas sodinant žemages ršis ar reintrodukuojant miško paklot�s ršis [lokys].



Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Nuolatinis tvarkymas skirtas palengvinti vietos pl�tros plano tiksl� pasiekim�, pvz., kurti ir parduoti faunai ir florai žalos nedaran�ius produktus [lokys].

EŽF

28(1)(b) Akvakult�ros metod, gerokai sumažinan�i neigiam� ar padidinan�i teigiam� poveik aplinkai, palyginti su prastine patirtimi akvakult�ros sektoriuje, diegimas.



Atkurti apleistus žuvivaisos tvenkinius.



Joki. Tik akvakult�ros plotai. �diegti laikinus vandens lygio keitimo apribojimus. Išmokos gali kompensuoti ekonominius nuostolius d�l užsit susi potvyni.




Riboti medži (kr�m) šalinim�, išskyrus ten, kur tai b�tina infrastrukt�rai išlaikyti; laikini pagrindini kirtim ribojimai.

34(a) Tvariai prisid�ti prie geresnio ištekli valdymo ar išsaugojimo.



Nustatyti minimalias s�lygas bei kitus susijusius kriterijus, reikalingus palaikyti ir tvarkyti pl�duriuojan�ius (iškylan�ius) vandens augalus.

34(b) Skatinti selektyvius žvejybos metodus ir žvejybos rankius bei priegaudos mažinim�.

Žvejai, kiti. Priekrant�s, j�r ir vidaus vandenys.


Tam tikr žvejybos ranki naudojimo Natura 2000 teritorijose ekonominis skatinimas.

15 veikla. TVA

RK

YM

O P

LAN�

IR S

UTA

R

I� �G

YV

EN

DIN

IMA

S

90





34(c) Pašalinti iš j�ros dugno pamestus žvejybos rankius, kad juos nepatekt j�ros gyv�n.

Žvejai, kiti. Priekrant�s, j�r ir vidaus vandenys.


Vykstanti žvejybos ranki pašalinimo iš Natura 2000 teritorij programa – pvz., pamest omar gaudykli.






Joki. 35(3) straipsnis. Šiuos veiksmus turi gyvendinti valstyb�s ar pusiau valstybin�s staigos, pripažintos prekybos organizacijos arba kitos tam tikslui šalies nar�s paskirtos staigos...

Pl�duriuojan�ios (iškylan�ios) vandens augalijos atk�rimas ar naujos veisimas.

LIFE+

Joks.

BMTP7

2(2)f Tema aplinka, pvz. klimato kaita, tarša ir rizika; apsauga ir darnus nat�rali ir žmogaus sukurt ištekli tvarkymas (biologin�s vairov�s apsauga ir tvarkymas); aplinka ir technologijos (pvz., aplinkos atk�rimas).

Visos manomos.



Kontekstas: tyrimai. Gali finansuoti sutar�i su žem�s (ištekli) savininkais d�l tvarkymo, efektyvumo tyrim� ir kaip jos gal�t b�ti pagerintos ateityje.

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai ERPF Joks. ESF Joks. SF

Joks.

15 v

eikl

a. T

VA

RK

YM

O P

LAN�

IR S

UTA

R

I� �G

YV

EN

DIN

IMA

S

91

16 veikla. PASLAUG� TEIKIMAS, KOMPENSACIJOS ATSISAKIUS TEISI� � ŽEM� IR NETEKUS NAUDOS Fondas Apibdinimas Tikslin�s



apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai

EŽ�FKP 36(a)(iii) Natura 2000 išmokos ir su

Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos.




Kompensacijos už pajam� praradim�, d�l to, kad mažiau naudojama tr�š� ir pesticid�, ir remiamas Natura 2000 žalos nedaran�i� produkt� pardavimas [lokys].




Joki. Susieta su 39 straipsniu. Kompensacijos už prarastas pajamas, kai tai susij su gyvnijai tinkam� augal� palaikymu Natura 2000 teritorij� apsaugin�se zonose, pvz., gyvn� maistiniai augalai [lokys].



Miškai. Tinkamumas skiriasi priklausomai nuo teritorijos: susieta su 42 straipsniu. Teritorijos turi b�ti steigtos – susieta su 50 straipsniu.


Kompensacin�s išmokos už atvir erdvi miškuose palaikym� ar už invazini r�ši, d�l kuri veiklos formuojasi uždaro skliauto medynai ir ekosistemos, tvarkym�.



Miškai. Tinkamumas skiriasi prik-lausomai nuo teritorijos: susieta su 42 straipsniu.


Kompensacin�s išmokos už tam tikro kiekio negyvos medienos palikim� miškuose.



Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Kompensacijos už prarastas teises siekiant vietos pl�tros plano tiksl ir jo pažangos steb�sen�.

EŽF 29(2)(a) Skatinti akvakult�ros formas,

apiman�ias aplinkos, gamtos ištekli, genetin�s vairov�s apsaug� bei kokyb�s gerinim� ir akvakult�ros zon kraštovaizdžio bei tradicini ypatybi valdym�.



16 veikla. PA

SLA

UG�

TEIK

IMA

S, K

OM

PE

NS

AC

IJOS

ATS

ISA

KIU

S

TEIS

I� � ŽE

M�

IR N

ETE

KU

S N

AU

DO

S

92








Apibr�žti optimali� žuv populiacij strukt�r� ir sud�t.

LIFE+ Joks.

BMTP7 Joks.

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai ERPF Joks. ESF Joks. SF

Joks.

16 v

eikl

a. P

AS

LAU

G�

TE

IKIM

AS

, KO

MP

EN

SA

CIJ

OS

ATS

ISA

KIU

S

TEIS

I� �

ŽEM�

IR N

ETE

KU

S N

AU

DO

S

93

17 veikla. STEB�SENA IR PRIEŽI�RA Fondas Apibdinimas Tikslin�s



apribojimai Pastabos/kiti apribojimai Pavyzdžiai

EŽ�FKP 52(d) Parama g�dži gijimo ir

aktyvaus pritaikymo priemonei siekiant parengti ir gyvendinti vietos pl�tros strategij�.

Visos manomos.


Susieta su 59 straipsniu. Imtis pradini tyrim, kad b�t galima pad�ti apibr�žti ir v�liau gyvendinti vietos pl�tros strategij�.



Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Gali b�ti pl�tojami projektai, kurie, be kit projekto veikl, apima ir biologin�s vairov�s steb�sen�. Biologin�s vairov�s steb�senos sistemos pl�tojimas siekiant vietos pl�tros plano tiksl ir vykdant jo pažangos steb�sen�.

EŽF 34(j) Skatinti mokslinink ir

žuvininkyst�s sektoriaus �kio subjekt partneryst .



Vandens r�ši steb�senos metod tyrimai, vykdomi bendradarbiaujant žvejams ir mokslininkams (pvz., pažym�jimo ir paleidimo programos) [j�ros kiaul�].

LIFE+


Visos manomos.

Visos manomos. Joki. LIFE+ neturi finansuoti priemoni, kurios atitinka kriterijus arba gauna param� tam pa�iam tikslui iš kit Bendrijos finansini instrument (10 str.). Veiklos pa�ios savaime netinkamos, bet gali iš dalies tikti, jeigu yra dalis buveini ar r�ši apsaugos projekto, ir atitinka 3 straipsnio prid�tin�s vert�s kriterijus bei nesikartoja.

BMTP7 2(2)f Tema aplinka, pvz., klimato

kaita, tarša ir rizika; apsauga ir darnus nat�rali ir žmogaus sukurt ištekli tvarkymas (biologin�s vairov�s apsauga ir tvarkymas); aplinka ir technologijos (pvz., aplinkos atk�rimas).

Visos manomos.



Kontekstas: tyrimai. Tyrimai skirti pl�toti naujus steb�senos ir prieži�ros metodus [lokys, up�].

17 veikla. STE

B�

SE

NA

IR P

RIE

ŽI�R

A

94



Konvergencijos tikslo regionai. Kontekstas: steb�senos veikl (metod, rangos) vystymo finansavimas.

Gali paremti steb�senos plan k�rim� teritorijoms platesniame regiono aplinkos steb�senos kontekste, pvz., pateikti ataskait� apie 2010 m. tikslo, kuriuo siekiama sumažinti biologin�s vairov�s nykim�, gyvendinimo pažang�.


Konvergencijos tikslo regionai. Kontekstas: stebesenos veikl (metod, rangos) vystymo finansavimas (rizikos valdymas).

Plan, kaip susitvarkyti su naftos ar chemikal išsiliejimais, kurie gali paveikti Natura 2000 teritorijas, k�rimas [agro-akva].

5(2)a Aplinka ir rizikos prevencija, ypa� skatinant investicijas užterštoms vietoms ir žemei atkurti, skatinant infrastruktros, susijusios su biologine �vairove ir Natura 2000, pl�tojim�, tokiu b�du padedant pl�toti darni� ekonomik� ir vairinti kaimo vietoves.


Kontekstas: steb�senos veikl (metod, rangos) vystymo finansavimas.

Gali apimti investicijas steb�senos rang�, pvz. nuotolinio valdymo ranga, tokia kaip radio telemetrijos bokštai, duomen bazi k�rimas.



Kontekstas: steb�senos veikl (metod, rangos) vystymo finansavimas (rizikos valdymas).

Plan, kaip susitvarkyti su naftos ar chemikal išsiliejimais, kurie gali paveikti Natura 2000 teritorijas, k�rimas.



Kontekstas: steb�senos ir prieži�ros strategij (metod) pl�tojimas.




Tarpvalstybini steb�senos plan ir sistem, susijusi su Natura 2000 ekologiniu tinklu, k�rimas, pvz., vanden ir priekrant�s teritorij užterštumo steb�sena [agro-akva].


17 v

eikl

a. S

TEB�

SE

NA

IR P

RIE

ŽI�

RA

95

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai 6(2)c Rizikos prevencija jriniuose regionuose,

apimant j�r apsaugos bei apsaugos nuo potvyni skatinim�, j�ros ir vidaus vanden apsaug� nuo taršos, apsaug� nuo erozijos, Žem�s dreb�jim ir lavin (gri��i) ir ši reiškini prevencij�.


Vietos turi b�ti susij su upi baseinais, šlapžem�mis, j�rin�mis ar priekrant�s teritorijomis.

6(3) Skatinti bendradarbiavim� ir keitim�si patirtimi tarp regionini ir vietos institucij, dirban�i biologin�s vairov�s ir Natura 2000 srityse, apimant bendradarbiavimo tinklo programas; tiriam�sias veiklas, duomen rinkim�, bei pl�tros kryp�i Bendrijoje steb�jim� ir analiz .


Kontekstas: duomen rinkimas ir steb�senos kryptys.

Bendradarbiavimo programa skirta palengvinti regionin bendradarbiavim� pl�tojant regioninius steb�senos ir prieži�ros planus bei veiklas.

ESF 3(2)bi Stiprinti valstyb�s valdymo institucij

institucinius geb�jimus ir darbo efektyvum�, vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...] skatinant tinkam� politik� ir program� krim�, steb�sen� ir vertinim�, organizuojant studijas, renkant statistin informacij� ir kaupiant patirt, pagalb� departament veiksm koordinavimui ir atitinkam valstyb�s ir priva�i staig dialogui.

Konvergencijos tikslo regionai. Kontekstas: mokymai. Valstyb�s institucij geb�jim vykdyti steb�sen� ir prieži�r� stiprinimas – pvz., steb�senos plan pl�tojimas teikiant konsultacijas tarp vairi departament.

3(2)bii Stiprinti valstyb�s valdymo institucij institucinius geb�jimus ir darbo efektyvum�, vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...] skatinant geb�jim formavim� politik� ir program� �gyvendinimo srityje.

Konvergencijos tikslo regionai. Kontekstas: mokymai. Valstyb�s institucij geb�jim vykdyti Natura 2000 teritorij steb�sen� ir prieži�r� stiprinimas

SF33 2(2) Stojimo sutarties 174 straipsnyje nustatyt

tiksl, susijusi su Bendrijos prioritetais aplinkos apsaugos srityje, vykdymas.

Konvergencijos tikslo regionai. Regionin�s aplinkos steb�senos (prieži�ros) plano pl�tojimas, skaitant Natura 2000 teritorij steb�sen�. Kaip dalis platesni regioninio tvarkymo plan.


17 veikla. STE

B�

SE

NA

IR P

RIE

ŽI�R

A

96

18 veikla. RIZIKOS PREVENCIJA Fondas Apibdinimas Tikslin�s



apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai

EŽ�FKP 20(b)(ii) Ekonomin�s mišk vert�s

didinimas. Priva�i mišk savininkai, savivaldos institucijos.


Susieta su 27 straipsniu d�l apribojim detali.

Ekonomin�s vert�s gerinimas per geresn rizikos valdym� – pasiekiama sodinant vietines, nelabai degias medži r�šis – pvz., visžalius �žuolus.

20(b)(vi) Nuo stichini nelaimi sumaž�jusio žem�s �kio potencialo atk�rimas ir atitinkam prevencini priemoni diegimas.


Joki. Joki. Potvyni prevencija vykdant šlapžemi atk�rim� ir tvarkym�.





Kompensacijos už vandentvarkos režim�, kuris sumažina potvyni rizik� Natura 2000 teritorijose.








Joki. Susieta su 41 straipsniu. Parama šlapžemi atk�rimo investicijoms stengiantis veikti potvyni rizik�.

36(b)(vi) Atkurti miškininkyst�s potencial� ir diegti prevencines priemones.

Visos manomos.


Susieta su 48 straipsniu.

36(b)(vii) Parama pelno nesiekian-�ioms investicijoms (miškai).

Visos manomos.




Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Sukurti biologinei vairovei nekenksmingas rizikos valdymo sistemas, norint pasiekti vietos pl�tros strategijos tikslus ir steb�ti jos pažang�.

EŽF Joks. LIFE+


Visos manomos.

Visos manomos.

Joki. LIFE+ neturi finansuoti priemoni, kurios atitinka kriterijus arba gauna param� tam pa�iam tikslui iš kit Bendrijos finansini instrument (10 str.). Priemon�s tinka finansavimui, jeigu atitinka 3 straipsnio prid�tin�s vert�s kriterijus, n�ra pasikartojan�ios ir yra dalis buveini ar r�ši apsaugos projekto.

18 v

eikl

a. R

IZIK

OS

PR

EV

EN

CIJ

A

97







Visos manomos.



Kontekstas: tyrimai. Nauj, geresni rizikos valdymo plan, metod ir priemoni, ypa� susijusi su Natura 2000 teritorij reikalavimais, tyrimai.


Visos manomos.




Metod, sumažinan�i transporto rizikos poveik aplinkai, ypa� Natura 2000 teritorijoms, tyrimai (pvz., sumažinti invazini r�ši plitimo rizik�).

. Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai ERPF34



Gali suteikti pagalb� kuriant planus ir priemones kaip išvengti teritorijoms galin�i kilti pavoj, toki kaip gaisras, galimi naftos išsiliejimai iš laiv ir pan.

4(6) Transporto investicijos, skaitant transeuropinius tinklus ir integruotas vis� miest� apiman�ias strategijas ekologiškam miesto transportui užtikrinti, kurios mažina poveik aplinkai.


Kontekstas: transporto infrastrukt�ros pritaikymas (pagerinimas), siekiant sumažinti rizikos poveik Natura 2000 teritorijoms.

Gali b�ti panaudota sukurti planus, kaip apsisaugoti nuo galim gr�smi, susijusi su transportu (pvz., vidaus vanden užteršimo, kuro išsiliejimo, invazini r�ši atvežimo ir kt.).



Pl�toti infrastrukt�r� susijusi� su rizikos vertinimu, – pvz., plauti laivus, norint pašalinti invazines r�šis; greitai reaguoti naftos, chemini medžiag išsiliejimus ar gaisrus.



Gali suteikti pagalb� kuriant planus ir priemones, kaip išvengti teritorijoms galin�i kilti pavoj, toki kaip gaisras, galimi naftos išsiliejimai iš laiv ir pan.


18 veikla. RIZIK

OS

PR

EV

EN

CIJA

98

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai 6(1)b Parama skirta pl�toti tarpvalstybin

ekonomin ir socialin veikl�, taikant bendras darnaus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia skatinant aplinkos apsaug� ir bendr� jos tvarkym�.


Gali suteikti pagalb� kuriant tarptautinius planus ir priemones, kaip išvengti teritorijoms galin�i kilti pavoj, toki kaip gaisrai ar erozija.

6(2)c Rizikos prevencija jriniuose regionuose, apimant j�r apsaugos bei apsaugos nuo potvyni skatinim�, j�ros ir vidaus vanden apsaug� nuo taršos, apsaug� nuo erozijos, Žem�s dreb�jim ir lavin (gri��i) ir ši reiškini prevencij�.



Gali pad�ti kuriant planus ir priemones, skirtas išvengti laiv sukeliamos gr�sm�s (pvz., naftos išsiliejim ir kt.)


institucinius geb�jimus ir darbo efektyvum�, vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...] skatinant tinkam� politik� ir program� krim�, steb�sen� ir vertinim�, organizuojant studijas, renkant statistin informacij� ir kaupiant patirt, pagalb� departament veiksm koordinavimui ir atitinkam valstyb�s ir priva�i staig dialogui.


Kontekstas: mokymai. Valstyb�s valdymo institucij geb�jim stiprinimas rengti rizikos valdymo planus.



Kontekstas: mokymai. Valstyb�s valdymo institucij geb�jim stiprinimas vykdyti regionines rizikos valdymo veiklas.

SF35 2(2) Stojimo sutarties 174 straipsnyje

nustatyt tiksl, susijusi su Bendrijos prioritetais aplinkos apsaugos srityje, vykdymas.


Stiprinti regioninius paj�gumus greitai reaguoti gamtos užteršim�, darant žal� Natura 2000 teritorijoms, pvz., chemini medžiag išsiliejimus, potvynius, mišk gaisrus, gri�tis ir kt.


18 v

eikl

a. R

IZIK

OS

PR

EV

EN

CIJ

A

99

19 veikla. TERITORIJ� PRIEŽI�RA





EŽ�FKP 63 Parama pagal Leader krypt. Visos

manomos (kaimo vietov�se).


Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Nuolatin� teritorij prieži�ra, reikalinga siekiant vietos pl�tros plano tiksl ir vykdant jo pažangos steb�sen�.

EŽF Joks.

LIFE+ Joks.



Visos manomos.



Kontekstas: tyrimai (kaip dalis tyrim projekto).

Tyrim� projektai gali apimti nuolatin teritorij� priežir� nustatyt� laikotarp�, priklausomai nuo tiksl� [lokys].

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai ERPF Joks. Finansavimas neteikiamas nuolatin�ms veikloms. ESF Joks Finansavimas neteikiamas nuolatin�ms veikloms. SF

Joks. Finansavimas neteikiamas nuolatin�ms veikloms.

19 veikla. TER

ITOR

IJ� P

RIE

ŽI�R

A

100

20 veikla. INFORMACIJOS PLA�IAJAI VISUOMENEI TEIKIMAS





EŽ�FKP 20(a)i Asmen, susijusi su žem�s

�kio, maisto ir miškininkyst�s sektoriais, profesinis mokymas ir informavimas, skaitant mokslini žini ir inovacin�s patirties skleidim�.



Joki. 21 straipsnis. Parama neskiriama vadiniams ar mokymo kursams, sudarantiems vidurini ar aukštojo mokslo staig prast žem�s �kio ir miškininkyst�s mokymo program ar sistem dal.

Mokomosios medžiagos apie lokiams nekenksmingus kininkavimo ir miškininkyst�s metodus rengimas kininkams ir miškininkams [lokys].

52(a)(iii) Turizmo veiklos skatinimas. Visos manomos.

Priemon� n�ra specifin� teritorijos kategorija.

Joki. Susieta su 55 straipsniu. Natura 2000 teritorijos gali b�ti reklamuojamos turistams skirtuose lankstinukuose [g�l�s].


Visos manomos.




Visos manomos.


Susieta su 59 straipsniu. Mokomosios medžiagos g�džiams stiprinti skleidimas [g�l�s, agro-akva].



Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Bet kurios medžiagos, reikalingos vietos pl�tros strategijos vystymui, rengimas (pvz., Natura 2000 regionin� reklama) [agro-mišk.].

EŽF 34(i) Tobulinti profesinius

geb�jimus arba pl�toti naujus mokymo metodus ir priemones.



Mokomosios medžiagos žvejams apie Natura 2000 rengimas.

41(1)(b) Ekonomin�s veiklos pertvarkymas arba jos krypties pakeitimai, ypa� skatinant ekologin turizm�, jeigu šie veiksmai nedidina žvejybos pastang.





Kurti ir reklamuoti gamtai nedaran�ius žalos produktus, susijusius su Natura 2000 teritorijomis.

41(1)(c) Veiklos r�ši vairinimas tam, kad žvejai gal�t tur�ti kelias darbo vietas, kuriant papildomas darbo vietas ne žuvininkyst�s sektoriuje.





Mokomosios medžiagos apie darb galimybes Natura 2000 teritorijose rengimas.

20 v

eikl

a. IN

FOR

MA

CIJ

OS

PLA

IAJA

I VIS

UO

ME

NE

I TE

IKIM

AS

101





41(1)(h) Parama gali b�ti skirta skatinti žuvininkyst�s rajonuose veikian�i grupi tarpregioninio ir transnacionalinio bendradarbiavimo skatinimui, daugiausia palaikant ryšius ir skleidžiant geriausi� patirt.





Finansuoti bendradarbiavim�, skirt� diskutuoti apie geriausias, žalos nedaran�ias Natura 2000 teritorijoms, akvakult�ros ir žvejybos patirt.






Informacin�s medžiagos, prisidedan�ios prie vietos pl�tros strategijos, k�rimas.

LIFE+


Visos manomos.

Visos manomos. Joki. LIFE+ neturi finansuoti priemoni, kurios atitinka kriterijus arba gauna param� tam pa�iam tikslui iš kit Bendrijos finansini instrument (10 str.). Priemon�s tinka finansavimui, jeigu atitinka 3 straipsnio prid�tin�s vert�s kriterijus, 1 priedo priemones ir n�ra pasikartojan�ios.


kaita, tarša ir rizika; apsauga ir darnus nat�rali ir žmogaus sukurt ištekli tvarkymas (biologin�s vairov�s apsauga ir tvarkymas); aplinka ir technologijos (pvz. aplinkos atk�rimas).

Visos manomos.

Priemon� n�ra specifin� teritorijos kategorijai..


Kontekstas: tyrimai. Tyrim projektai gali paskatinti kurti informacin medžiag� ir naujus, efektyvesnius bendravimo metodus (pvz., interaktyvus mokymo forumas).


Visos manomos.




Tyrim projektai gali paskatinti pl�toti informacij� apie ekologiško transporto tinklus, skaitant s�sajas su Natura 2000 ekologiniu tinklu.

20 veikla. INFO

RM

AC

IJOS

PLA

IAJA

I VIS

UO

ME

NE

I TEIK

IMA

S

102


4(2) Tema informacin� visuomen�, skaitant vietos turinio, paslaug ir program k�rim�, geresni s�lyg naudotis internetin�mis viešosiomis paslaugomis sudarymas ir t paslaug pl�tojimas, pagalba ir paslaugos mažoms ir vidutin�ms mon�ms (MV�), kad jos gal�t perimti informacines ir ryši technologijas (IRT) ir veiksmingai jomis naudotis.


Kontekstas: informacijos perdavimo sistemos (Natura 2000 teritorij) apr�pinimas.

Gali b�ti naudojama IRT sigijimui ir interneto informacini centr ir duomen bazi k�rimui (valdymui).

4(5) Turizmas, skaitant gamtos turt ir kult�ros vertybi, kurios gali pad�ti pl�toti darn turizm�, r�mimas, kult�ros paveldo apsauga ir stiprinimas remiant �kio pl�tr�, pagalba, skirta pagerinti turizmo paslaug teikim� teikiant naujas geresn�s kokyb�s paslaugas.


Kontekstas: turizmo reklamavimas (vystymas).

Medžiagos, skirtos reklamuoti ekologin turizm� teritorijoje, k�rimas [agro-mišk.].

4(8) Švietimo investicijos, kurios padeda didinti gyvenimo patrauklum� ir kokyb regionuose.


Kontekstas: švietimas. Informacini� ištekli�, reikaling� teritorijos dalyvavimui regionin�se švietimo programose, pl�tojimas [lokys].



Kontekstas: darbo viet k�rimas. Informacin�s medžiagos, reikalingos MV� reklamuoti ekologin turizm� teritorijoje, k�rimas [agro-akva].

6(1)a Padr�sinti bendradarbiavim�, skatinant verslum� ir ypa� MV�, turizmo, kult�ros ir tarpvalstybin�s prekybos pl�tojim�.


Kontekstas: darbo viet k�rimas (pvz., turizmo sektoriuje).

6(1)b Parama skirta pl�toti tarpvalstybin ekonomin ir socialin veikl� taikant bendras tvaraus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia skatinant aplinkos apsaug� ir bendr� jos tvarkym�.


Kontekstas: pl�toti užimtumo iniciatyvas ir mokymus.

Informacijos, susijusios su tarpvalstybiniais teritorij tinklais ir skirtos reklamuoti platesn ekologin turizm�, k�rimas [lokys].

6(1) Pabaiga

Papildomai, skatinant darbo j�gos rinkos tarp šali integracij�, vietinio užimtumo iniciatyvas, lygias galimybes, mokym�, socialin priklausomyb ir žmogiškj ištekli pasidalijim� bei paslaugas.


Kontekstas: pl�toti užimtumo iniciatyvas ir mokymus.

Informacini ištekli, reikaling teritorijos dalyvavimui regionin�se mokymo programose, k�rimas [agri-akva].


20 v

eikl

a. IN

FOR

MA

CIJ

OS

PLA

IAJA

I VIS

UO

ME

NE

I TE

IKIM

AS

103

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai 6(1)d Pl�toti tarpvalstybin ekonomin ir

socialin veikl�, taikant bendras darnaus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia pl�tojant bendradarbiavim�, paj�gumus ir bendr� infrastrukt�r naudojim�, ypa� sveikatos, kult�ros ir švietimo sektoriuose.


Kontekstas: pla�ios tarpvalstybin�s mokymo iniciatyvos (mokymas).

Informacini ištekli, reikaling teritorijos dalyvavimui regionin�se sveikatos, kult�ros ir švietimo programose, k�rimas [up�].



Medžiagos, skirtos reklamuoti ekologin turizm� teritorijoje, k�rimas [up�].


institucinius geb�jimus ir darbo efektyvum�, vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...] skatinant tinkam� politik ir program k�rim�, kontrol ir vertinim�, organizuojant studijas, renkant statistin informacij� ir kaupiant patirt, pagalb� departament veiksm koordinavimui ir atitinkam valstyb�s ir priva�i staig dialogui.


Kontekstas: mokymai.

3(2)bii Stiprinti valstyb�s valdymo institucij institucinius geb�jimus ir darbo efektyvum�, vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...] skatinant geb�jim formavim� politik ir program gyvendinimo srityje.


Kontekstas: mokymai.

Informacijos apie valstyb�s valdymo institucij institucini geb�jim stiprinimo programas rengimas.

SF Joks.

20 veikla. INFO

RM

AC

IJOS

PLA

IAJA

I VIS

UO

ME

NE

I TEIK

IMA

S

104

21 veikla. MOKYMAS IR ŠVIETIMAS





EŽ�FKP 20(a)i Asmen, susijusi su žem�s

�kio, maisto ir miškininkyst�s sektoriais, profesinis mokymas ir informavimas, skaitant mokslini žini ir inovacin�s patirties skleidim�.



Joki. 21 straipsnis. Parama neskiriama vadiniams ar mokymo kursams, sudarantiems vidurini ar aukštojo mokslo staig prast žem�s �kio ir miškininkyst�s mokymo program ar sistem dal.

Švietimas ir mokymai apie naujoviškus, gamtai žalos nedaran�ius �kininkavimo metodus, Natura 2000 produkcijos reklamavim� ir pan.

52(b)iii Kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas.

Visos manomos.


Joki. Susieta su 57 straipsniu. Mokymai skirti kaimo paveldo apsaugai ir išlaikymui.

52(c) Parama mokymo ir informavimo priemonei ekonomikos dalyviams, dirbantiems srityse, kurias apima 3 kryptis.

Visos manomos (kaimo vietov�se).


Joki. Susieta su 58 straipsniu. Gali b�ti naudojama tik 3-ios krypties priemon�ms.

Mokymai skirti paskatinti ekologinio turizmo vystym� [agro-mišk.].


Visos manomos.


Susieta su 59 straipsniu. Mokymai skirti palengvinti vietos pl�tros strategijos gyvendinim� – pvz., Natura produkcijos reklamavimas arba ekologinio turizmo skatinimas [g�l�s].



Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Bet kurie mokymai, reikalingi vietos pl�tros strategijos �gyvendinimui (pvz., regiono reklamavimas ryšium su Natura 2000) [lokys].

EŽF

26(1)(a) Veiklos r�ši vairinimas tam, kad žvejai gal�t tur�ti kelias darbo vietas.


Joki. Joki. Mokymai skirti veikl vairinimui – pvz., mokymai apie smulkj versl�, kuris skatint ekologin turizm� ar teritorijos tvarkymo g�džius.

26(1)(c) Profesinio perkvalifikavimo kitas profesijas, nesusijusias su j�r žvejyba, programos.


Joki. Joki. Mokymai skirti veikl vairinimui – pvz., mokymai apie smulkj versl�, kuris skatint ekologin turizm� ar teritorijos tvarkymo g�džius.

21 v

eikl

a. M

OK

YM

AS

IR Š

VIE

TIM

AS

105




Mokymai skirti veikl vairinimui – pvz., mokymai apie smulkj versl�, kuris skatint ekologin turizm� ar teritorijos tvarkymo g�džius. Mokymo programos bendradarbiaujant mokslininkams ir veikl subjektams – pvz., žuv ir paukš�i pažinimo programos, kurios reklamuot ekologin turizm� ir prisid�t prie steb�senos.

41(1)(b) Ekonomin�s veiklos pertvarka arba jos krypties pakeitimai, ypa� skatinant ekologin turizm�, jeigu šie veiksmai nedidina žvejybos pastang.





Mokymai skirti past�m�ti žvejus vystyti ekologin turizm� Natura 2000 teritorijose.






Remiant atitinkamam mokymui ir švietimui, kurti darbo vietas, susijusias su Natura 2000 teritorij tvarkymu.






Švietimas ir mokymai skirti parengti ir gyvendinti pl�tros strategij�.

LIFE+


Visos. Priemon� n�ra specifin� teritorijos kategorijai.

Joki. LIFE+ neturi finansuoti priemoni, kurios atitinka kriterijus arba gauna param� tam pa�iam tikslui iš kit Bendrijos finansini instrument (10 str.). Priemon�s tinka finansavimui, jeigu atitinka 3 straipsnio prid�tin�s vert�s kriterijus, ir n�ra pasikartojan�ios.

BMTP7 Joks.

21 veikla. MO

KY

MA

S IR

ŠV

IETIM

AS

106





Mokomosios programos skirtos paremti turizmo vystym� tose teritorijose, kur jo nebuvo anks�iau (pvz., tose, kurios yra labai priklausomos nuo pramon�s, kuri šiuo metu patiria nuosmuk). Mokymai gali b�ti skirti turizmo paslaug teik�jams.

4(8) Investicijos švietim�, kurios padeda didinti gyvenimo patrauklum� ir kokyb regionuose.


Mokymai apie darn tvarkym�, kuris prisideda gerinant gyvenimo ir aplinkos kokyb .




6(1)b Parama skirta pl�toti tarpvalstybin ekonomin ir socialin veikl� taikant bendras darnaus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia skatinant aplinkos apsaug� ir bendr� jos tvarkym�.


Tarpvalstybini� švietimo ir mokymo program�, paremt� patirties keitimusi, ypa� apie ekologin� turizm� Natura 2000 teritorijose, pl�tojimas [lokys, agro-mišk.].

6(1) pabaiga

Papildomai, skatinant darbo j�gos rinkos tarp šali integracij�, vietinio užimtumo iniciatyvas, lygias galimybes, mokym�, socialin priklausomyb ir žmogiškj ištekli pasidalijim� bei paslaugas.


Vykdyti mokymus, skirtus reklamuoti tarpvalstybin darbo rink�, susijusi� su Natura 2000 ekologiniu tinklu, pvz., mokymai apie gamtai žalos nedaran�ias miškininkyst�s veiklas.

6(2)a Pagalba skiriama nacionaliniam bendradarbiavimui, skaitant dvišal j�rini region bendradarbiavim�, kurti ir pl�toti, finansuojant integruot� teritorij vystym�si skatinan�ius tinklus ir veiksmus, laikantis ši prioritet: aiškaus transnacionalinio pob�džio vandens �kio tvarkymas, skaitant upi basein, pakrant�s zon, j�r ištekli, vandens paslaug ir šlapžem apsaug� ir tvarkym�.



Mokymai apie tarpvalstybini upi basein bei j�r ištekli tvarkym� (susij su Natura 2000 teritorij tvarkymu).


21 v

eikl

a. M

OK

YM

AS

IR Š

VIE

TIM

AS

107

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai 6(3) Skatinti bendradarbiavim� ir keitim�si

patirtimi tarp regionini ir vietos institucij, dirban�i biologin�s vairov�s ir Natura 2000 srityse, apimant bendradarbiavimo tinklo programas; tiriam�sias veiklas, duomen rinkim�, bei pl�tros kryp�i Bendrijoje steb�jim� ir analiz .


Regionin�ms ir vietin�ms atsakingoms institucijoms skirti mokymai d�l dalijimosi patirtimi apie geriausi� patirt biologin�s vairov�s ir Natura 2000 srityse.

ESF 3(1)aii Didinti darbuotoj ir moni prisitaikym�

pl�tojant konkre�ias užimtumo, mokymo ir pagalbos paslaugas darbuotojams, pertvarkant bendrov ir sektori.

Kontekstas: darbo viet k�rimas (pvz., vykdant sektoriaus pertvarkym�).

Mokymai skirti sektori, kurie yra pertvarkomi mones, numatan�ias vykdyti alternatyvias, su Natura 2000 susijusias, darnias veiklas, darbuotojams (pvz., Natura 2000 teritorijoms žalos nedaran�ios produkcijos gamyba).

3(2)bi Stiprinti valstyb�s valdymo institucij institucinius geb�jimus ir darbo efektyvum�, vieš�sias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu [...] skatinant tinkam� politik� ir program� krim�, steb�sen� ir vertinim� organizuojant studijas, renkant statistin informacij� ir kaupiant patirt, pagalb� departament veiksm koordinavimui ir atitinkam valstyb�s ir priva�i staig dialogui.


Valstyb�s valdymo institucijoms skirti mokymai apie ger� Natura 2000 teritorij tvarkym� – gali apimti dalijim�si patirtimi tarp šali nari apie geriausi� patirt [j�r kiaul�].



Valstyb�s valdymo institucij� darbuotojams skirti mokymai apie gamtosaugos projektus [lokys].

SF38 2(2) Stojimo sutarties 174 straipsnyje



Mokymai kaip maža dalis infrastrukt�ros investicini projekt – pvz., vietini žmoni mokymas efektyviai naudoti vanden, taip prisidedant prie vandens infrastrukt�ros k�rimo.


21 veikla. MO

KY

MA

S IR

ŠV

IETIM

AS

108

22 veikla. ŽMONI� LANKYMOSI NATURA 2000 TERITORIJOSE IR J� VERTINIMO SKATINIMAS





EŽ�FKP 36(a)(vi) Parama pelno nesiekian�ioms

investicijoms (žem�s �kio paskirties žem�).





Visos manomos.


Informacini ženkl (rodykli) rengimas Natura 2000 teritorijose [agro-mišk.].

52(a)(i) Ne žem�s �kio veiklos vairinimas.

�kininkai ir nuomininkai.


Joki. Susieta su 53 straipsniu. Parama gerinti lankytojams skirt� infrastrukt�r� Natura 2000 teritorijose, kuriose vykdoma žem�s �kio veikla, norint paskatinti ekologin turizm�.



Joki. Susieta su 55 straipsniu. Infrastrukt�ros rengimas tam, kad paskatinti žmones lankytis Natura 2000 teritorijose, pvz. takai p�stiesiems, informaciniai ženklai [lokys, agro-mišk.].



Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Infrastrukt�ros rengimas siekiant paskatinti žmones lankytis Natura 2000 teritorijose, taip pat vietos pl�tros strategijos tiksl.

EŽF 41(1)(b) Ekonomin�s veiklos pertvarka

arba jos krypties pakeitimai, ypa� skatinant ekologin turizm�, jeigu šie veiksmai nedidina žvejybos pastang.





Pl�tojant lankytojams skirt� infrastrukt�r� Natura 2000 teritorijose reklamuoti ekologin turizm�. – pvz., informaciniai ženklai, pažintiniai takai, suoliukai.

41(1)(e) Parama mažo masto žuvininkystei ir turizmui skirtos infrastrukt�ros ir paslaug, nauding mažoms žuvininkyste besiver�ian�ioms bendruomen�ms remti.

Valstybin�s staigos, MV�, kiti




J�r ir pakran�i ekologiniam turizmui skirtos infrastrukt�ros rengimas, pvz., žem�lapiai, pastog�s, prieplaukos, molai ir kt.

22 v

eikl

a. Ž

MO

NI�

LA

NK

YM

OS

I NA

TUR

A 2

000

TER

ITO

RIJ

OS

E IR

J�

V

ER

TIN

IMO

SK

ATI

NIM

AS

109







Visos manomos. Joki. LIFE+ neturi finansuoti priemoni, kurios atitinka kriterijus arba gauna param� tam pa�iam tikslui iš kit Bendrijos finansini instrument (10 str.). Priemon�s tinka finansavimui, jeigu atitinka 3 straipsnio prid�tin�s vert�s kriterijus ir n�ra skirta išlaikyti infrastrukt�r� (ERPF).

BMTP7 Joks.


4(2) Tema informacin� visuomen�, skaitant vietos turinio, paslaug ir program k�rim�, geresni s�lyg naudotis internetin�mis viešosiomis paslaugomis sudarymas ir t paslaug pl�tojimas, pagalba ir paslaugos mažoms ir vidutin�ms mon�ms (MV�), kad jos gal�t perimti informacines ir ryši technologijas (IRT) ir veiksmingai jomis naudotis.


Kontekstas: informacijos perdavimo sistemos (Natura 2000 teritorij apr�pinimas).

Tinklapi ir duomen bazi, kurios gal�t b�ti panaudojamos reklamuojant turizm� Natura 2000 teritorijose, k�rimas.






Lankytojams skirtos infrastrukt�ros rengimas, pvz., mašin stov�jimo aikštel�s, pažintini tak tinklas, prieplaukos, molai, lankytoj centrai [up�, agro-akva].


22 veikla. ŽMO

NI�

LAN

KY

MO

SI N

ATU

RA

2000 TER

ITOR

IJOS

E IR

J�

VE

RTIN

IMO

SK

ATIN

IMA

S

110

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai 5(2)a Aplinka ir rizikos prevencija, ypa�

skatinant investicijas užterštoms vietoms ir žemei atgaivinti, skatinant infrastruktros, susijusios su biologine �vairove ir Natura 2000 pl�tojim�, tokiu b�du padedant pl�toti darni� ekonomik� ir vairinti kaimo





9 Ekonomin�s veiklos vairinimas kaimo vietov�se ir vietov�se priklausomose nuo žvejybos, skaitant nauj �kini veikl už žem�s �kio ir žvejybos sektori rib pl�tojimas; turizmo ir kaimo patogum pl�tojimas.


Kontekstas: ekonomikos vairinimas. Gerinti lankytojams skirt� infrastrukt�r�, nes geresn�s ekologinio turizmo s�lygos prisid�t prie kaimo vietovi vairinimo [lokys].



Investicijos skirtos gerinti turist patekim� Natura 2000 teritorijas, pvz., rengiant rampas ir takus žmon�ms su negalia (invalido vežim�liuose) [agro-akva].

ESF Joks. SF40 2(2) Stojimo sutarties 174 straipsnyje



Lankytojams skirt, su Natura 2000 susijusios rangos (kompleks) pl�tojimas – pvz., regioniniai aplinkos centrai turintys mokomosios medžiagos apie Natura 2000 ekologin tinkl�.


22 v

eikl

a. Ž

MO

NI�

LA

NK

YM

OS

I NA

TUR

A 2

000

TER

ITO

RIJ

OS

E IR

J�

V

ER

TIN

IMO

SK

ATI

NIM

AS

111

23 veikla. ŽEM�S IŠPIRKIMAS BEI KOMPENSACIJOS UŽ RIBOT� PL�TR�





EŽ�FKP Teoriškai manoma pagal bet

kurio straipsnio veiklas; apribojimai nurodyti 71(3)(c) straipsnyje.

Priklauso nuo konkretaus straipsnio.

Priklauso nuo konkretaus straipsnio.

Žem�s išpirkimas dažniausiai yra galimas tik ten, kur tai sudaro mažiau nei 10% visos veiksmams skirtos išlaid sumos. Išskirtin�mis aplinkyb�mis gali b�ti nustatytas didesnis procentas veiksmams, susijusiems su aplinkos apsauga. Ži�r�ti 71straipsnio (3)(c) dal.

EŽF

Joks.



Visos. LIFE+ neturi finansuoti priemoni, kurios atitinka kriterijus arba gauna param� tam pa�iam tikslui iš kit Bendrijos finansini instrument (10 str.). Priemon�s tinka finansavimui, jeigu atitinka 3 straipsnio prid�tin�s vert�s kriterijus ir kompensuojama už žem�s naudojimo pob�džio keitim� (išskyrus kaimo pl�tr�), o ne už pl�tros apribojimus. D�l žem�s išpirkimo s�lyg ži�r�ti 1 ir 2(g)(v) straipsnius.

Pavyzdžiui, išpirkti žem , kad b�t galima atkurti up�s basein� [up�].

BMTP7 Joks

23 veikla. IŠP

IRK

IMA

S B

EI K

OM

PE

NS

AC

IJOS

UŽ R

IBO

T�

PL�

TR�

112


Teoriškai manoma pagal bet kurio straipsnio veiklas; bendri apribojimai pateikti Reglamente, o konkret�s nurodyti 7(c) straipsnyje.




2(3) Teritorijos, kuriose vykdomi su darniu vystymusi arba su aplinkosauga susij projektai, pvz., energijos efektyvumo arba atsinaujinan�ij energijos šaltini, bei transporto sektoriaus.


Kontekstas: atsinaujinan�ioji energija ir transportas.

41 ERPF finansavimas yra nukreiptas � produktyvias investicijas (pvz., infrastrukt�r�). Tod�l veiklos, susijusios su Natura 2000 teritorijomis, turi b�ti integruotos � platesn� pl�tros kontekst�. Išpirkimui gali b�ti skirta ne daugiau kaip 10% visos veiksmams skirtos išlaid� sumos. 42 Veiklos, susijusios su Natura 2000 teritorijomis, dažnai turi b�ti integruotos � platesn� pl�tros kontekst�. Išpirkimui gali b�ti skirta ne daugiau kaip 10% visos veiksmams skirtos išlaid� sumos.

23 v

eikl

a. IŠ

PIR

KIM

AS

BE

I KO

MP

EN

SA

CIJ

OS

UŽ

RIB

OT�

PL�

TR�

113

24 veikla. BUVEINI� AR R�ŠI� ATK�RIMO INFRASTRUKT�RA









Joki. Susieta su 41 straipsniu. Parama infrastrukt�rai, kad b�t apsaugotos galvij bandos nuo stambi pl�šr�n, pvz., elektrin�s tvoros [lokys].


Visos manomos.


Parama infrastrukt�rai, norint atkurti buveines, pvz., medelyn rengimas, kad augt vietin�s augal r�šys, skirtos atk�rimo projektui.


Visos manomos.


Joki. Susieta su 57 straipsniu. Parama statant renginius, kas paskatint sugržti retas r�šis, pvz., inkilai, dirbtin�s lizdaviet�s paukš�iams, šikšnosparni sl�ptuv�s.



Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Infrastrukt�ros, skirtos buveini ir r�ši atk�rimui, pl�tojimas tam, kad pasiekti vietos pl�tros strategijos tikslus.

EŽF 34(g) Vystyti, pertvarkyti ar gerinti

akvakult�ros plotus. Žvejai, kiti. Priekrant�s, j�r

ir vidaus vandenys, šlapžem�s.


Infrastrukt�ros, kuri sumažint vietini r�ši r�ši, susijusi su akvakult�ros plotais, trikdym�, rengimas (pvz., sumažinti paukš�i trikdym�).







Vandens keli modifikavimas rengiant infrastrukt�r�, skirt� keisti vandens srautus ar leidžian�i� žuvims migruoti, ir tai duot naudos vandens ekosistemoms [up�].

24 veikla. BU

VE

INI�

AR

R�

ŠI�

ATK�

RIM

O IN

FRA

STR

UK

T�

RA

114







Visos manomos. Joki. LIFE+ neturi finansuoti priemoni, kurios atitinka kriterijus arba gauna param� tam pa�iam tikslui iš kit Bendrijos finansini instrument (10 str.). Priemon�s tinka finansavimui, jeigu atitinka 3 straipsnio prid�tin�s vert�s kriterijus ir yra dalis buveini ar r�ši apsaugos projekto.



Visos manomos.



Kontekstas: kaip dalis tyrim rangos.




Regiono ekonomikos vairinimas statant rang�, skirt� pagerinti tam tikr Natura 2000 teritorij komercin naudojim� – pvz., veisimosi centr ir (ar) atkuriamj centr nykstan�ioms r�šims, kurios gali b�ti ekologinio turizmo pagrindinis objektas, rengimas [lokys].

5(2)a Aplinka ir rizikos prevencija, ypa� skatinant investicijas užterštoms vietoms ir žemei atgaivinti, skatinant infrastruktros, susijusios su biologine �vairove ir Natura 2000 pl�tojim�, tokiu b�du padedant pl�toti darni� ekonomik� ir vairinti kaimo vietoves.


Gali apimti balastini vanden valymo rangos uostuose pl�tojim�, siekiant užkirsti keli� invazini r�ši, atkeliaujan�i su laivais, plitimui. Fizini barjer statyba g�luose vandenyse, kad b�t užkirstas kelias invazini r�ši plitimui iš vieno vandens telkinio kit�.

6(1)b Parama skirta pl�toti tarpvalstybin ekonomin ir socialin veikl� taikant bendras darnaus teritorij vystymo strategijas, pirmiausia: skatinant aplinkos apsaug� ir bendr� jos tvarkym�.

Vandens valymo rengini statyba tam, kad pager�t vandens kokyb� (taip pat buveini kokyb�) Natura 2000 teritorijose [agro-akva].


24 v

eikl

a. B

UV

EIN

I� A

R R�

ŠI�

ATK�

RIM

O IN

FRA

STR

UK

T�R

A

115

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai 8 Fizin�s aplinkos atkrimas, pvz.,

istorinio ir kult�ros paveldo išsaugojimas ir pl�tojimas skatinant verslinink bendradarbiavim�, vietin užimtum� ir bendruomen�s vystym�.


Vandens valymo rengini statyba tam, kad pager�t vandens kokyb� (taip pat buveini kokyb�) Natura 2000 teritorijose.




Vandens valymo rengini statyba tam, kad pager�t vandens kokyb� (taip pat buveini kokyb�) Natura 2000 teritorijose.


24 veikla. BU

VE

INI�

AR

R�

ŠI�

ATK�

RIM

O IN

FRA

STR

UK

T�

RA

116

25 veikla. VISUOMEN�S LANKYMUISI REIKIAMA INFRASTRUKT�RA











Visos manomos.


Parama investicijoms, skirtoms ženklinimui, žem�lapiams, pastog�ms [lokys].

52(a)(i) Ne žem�s �kio veiklos vairinimas.

�kininkai ir nuomininkai.






Investicijos infrastrukt�r�, suteikian�i� galimybes persiorientuoti turizm�, pvz., rengiant informacinius centrus, patalpas turistams ir pan.



Joki. Susieta su 61–65 straipsniais. Pl�toti infrastrukt�r�, skirt� visuomen�s lankymuisi, kad b�t pasiekti vietos pl�tros tikslus.

EŽF

41(1)(b) Ekonomin�s veiklos pertvarka arba jos krypties pakeitimas, ypa� skatinant ekologin turizm�, jeigu šie veiksmai nedidina žvejybos pastang.





Pl�toti infrastrukt�r� skirt� visuomen�s lankymuisi ir turizmui, pvz., prieplaukos švartuotis turist laivams.






Lankytoj centr (kompleks) statyba Natura 2000 teritorijose siekiant išpl�sti komercini veikl galimybes šiose vietose [j�r kiaul�].

41(1)(e) Parama mažo masto žuvininkystei ir turizmui skirtos infrastrukt�ros ir paslaug, nauding mažoms žuvininkyste besiver�ian�ioms bendruomen�ms remti.

Valstyb�s staigos, MV�, kiti




Su turizmu susijusios infrastrukt�ros pl�tojimas, pvz., informaciniai ženklai, takai dviratininkams ir p�stiesiems, lankytoj centrai ir pan.

25 v

eikl

a. V

ISU

OM

EN�

S L

AN

KY

MU

ISI R

EIK

IAM

A IN

FRA

STR

UK

T�R

A

117





LIFE+


Visos manomos.

Visos. Joki. LIFE+ neturi finansuoti priemoni, kurios atitinka kriterijus arba gauna param� tam pa�iam tikslui iš kit Bendrijos finansini instrument (10 str.). Gali finansuoti tiktai smulkios infrastrukt�ros k�rim� ir egzistuojan�ios infrastrukt�ros pagerinim�, jeigu tai yra dalis buveini ar r�ši apsaugos projekto.

BMTP7 Joki.







4(10) Tiesiogin� pagalba investicijoms MV�, padedanti sukurti ir garantuoti darbo vietas.



Parama ekonomini strukt�r vairinimui rengiant infrastrukt�r�, kuri palengvint ir skatint ekologin turizm�.



Gali b�ti panaudojama pl�tojant mašin stov�jimo aikšteles, privažiavimo kelius, lankytoj centrus, tvoras, pažintinius takus teritorijoje. Gerinti bendradarbiavim� su kaimyniniais regionais [lokys, agro-mišk.].


25 veikla. VIS

UO

ME

N�

S LA

NK

YM

UIS

I RE

IKIA

MA

INFR

AS

TRU

KT�

RA

118

Fondas Apibdinimas Teritorijos apribojimai Pastabos (kiti apribojimai) Pavyzdžiai 6(1)a Padr�sinti bendradarbiavim�, skatinant

verslum� ir ypa� MV�, turizmo, kult�ros ir tarpvalstybin�s prekybos pl�tojim�.




Infrastrukt�ros, skirtos skatinti tarpvalstybin ekologin turizm�, rengimas, pvz., lankytoj centrai ir pastog�s, takai p�stiesiems ir dviratininkams, informaciniai ženklai.



Kontekstas: pla�ios tarpvalstybin�s mokymo iniciatyvos (mokymas).

9 Ekonomin�s veiklos vairinimas kaimo vietov�se ir vietov�se, priklausomose nuo žvejybos, skaitant nauj �kini veikl už žem�s �kio ir žvejybos sektori rib pl�tojimas; turizmo ir kaimo patogum pl�tojimas.





Infrastrukt�ros, skirtos lankymuisi, pl�tojimas, pvz., takai dviratininkams ir p�stiesiems, pastat rekonstravimas siekiant palengvinti lankym�si negali žmoni.




Infrastrukt�ros, skirtos visuomen�s lankymuisi, pl�tojimas (mašin stov�jimo aikštel�s, pažintiniai takai) [up�].


25 v

eikl

a. V

ISU

OM

EN�

S L

AN

KY

MU

ISI R

EIK

IAM

A IN

FRA

STR

UK

T�R

A

119

7. NUORODOS, REIKALINGIAUSIOS PUBLIKACIJOS, SVARBIAUSI TINKLALAPIAI Išsamesn�s informacijos ieškokite šiuose dokumentuose ir tinklalapiuose: Apie konkre�ius Europos fondus Pastaba: daugumos fond reglamentai dar nebuvo iki galo parengti, kai buvo sudaromas šis vadovas. Europos žem�s kio fondas kaimo pl�trai 2005 m. rugs�jo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 d�l Europos žem�s �kio fondo kaimo pl�trai (EŽ�FKP) paramos kaimo pl�trai. OJ L. 277/2 21.10.2005; Bendrijos strategin�s gair�s kaimo pl�trai. OJ L.55/20 25.02.2006. Taip pat informacijos galima rasti Žem�s �kio direktorato tinklalapyje: http://europa.eu.int/comm/agriculture/index_en.htm Europos žuvininkyst�s fondas Oficiali versija dar nepaskelbta. Naujausi� informacij� galima rasti Žuvininkyst�s ir J�rini reikal direktorato tinklalapyje: http://europaeu.int/comm/fisheries/policy_en.htm Europos regionin�s pl�tros fondas, Europos socialinis fondas ir Sanglaudos fondas Oficiali versija dar nepaskelbta. Naujausi� informacij� galima rasti Regionin�s politikos direktorato tinklalapyje: http://europa.eu.int/comm/regional_policy/sources/docoffic/official/regulation/newregl0713_en.htm Aplinkos finansinis instrumentas LIFE+ Oficiali versija dar nepaskelbta. Naujausi� informacij� galima rasti Aplinkos direktorato tinklalapyje: http://europa.eu.int/comm/environment/life/home.htm Septintoji bendroji mokslini� tyrim� programa Oficiali versija dar nepaskelbta. Naujausi� informacij� galima rasti Cordis tinklalapyje: http://www.cordis.lu/fp7/ Papildomos nuorodos: (CEC) (2005) Handbook for Environmental Project Funding. DG-Environment. Paskelbtas: http://www.europa.eu.int/comm/environment/funding/pdf/handbook_funding.pdf WWF (2005) EU funding for the Environment: A handbook for the 2007-2013 programming period). Paskelbtas: http://assets.panda.org/downloads/eufundingforenvironmentweb.pdf WWF, Natuur en Milieu, and LUPG (2005) Rural Development Environmental Programming Guidelines: A manual based on the findings of the Europe's living countryside project. Paskelbtas: http://www.lupg.org.uk/uploaded_photos/pubs_elcomanualfinal.pdf

��

�� !"�� ! ��

�#$%�#��&'��( ��( ��!��)*+,

- - ./- � !)- �)�.��)�� (� �0��(�(�(�� 1� ��(�!2�!��+��1�%��(�(�(

��&�%#&%�344#%3

5�� ) ��6��7�(8��(�!��)9��6�� )��:�!(��

��

Documents

European Commission | Choose your language | Choisir une ......gamtos apsaugai yra perži rtas iš pagrind. Tai reiškia, kad norintieji pasinaudoti tinkamu gamtini projekt finansavimu