1

LIETUVOS PENSININKŲ SUSIVIENIJIMAS Klaipėda-2015-03-10 (įkūrimo data). Asociacija, Smilties Pylimo Nr.3 bt 4 92250, Klaipėda, telef. 866673965, el.paštas amgedv@gmail.com, kodas 303871378. Atsiskaitymo saskaita LT80 5015 4000 0103 2261 EUR, USD Kredito unija „Memelio taupomoji kasa“,kodas 300087289 Visada galite paremti. Būsime dėkingi už 2%! DĖMESIO, SUGEDO MŪSŲ SPAUSDINTUVAS (PASENO) GAL GALITE PADĖTI?

----------------------------------------------------------------------------

Nr. 4 (77) Klaipėda 2018-04-14

Pavadinimo autorius gerb. SAULIUS SAVICKIS – org. „MŪSŲ

MIESTAS KLAIPĖDA“ buvęs prezidentas. Internetinis laikraštėlis

skirtas visiems LIETUVOS ŽMONĖMS, leidžiamas vieną kartą mėn.

Užsiprenumeruoti galite nemokamai amgedv@gmail.com;

Visada galite paremti. Būsime dėkingi už 2 %! Labai prašome,

sugedo (paseno) mūsų spausdintuvas, padėkite!

---------------------------------------------------------------------------------

VIENYBĖ – MŪSŲ JĖGA!

PILIEČIŲ INICIATYVA SVARBIAU, NEI VALDŽIOS VEIKSMAI! LINAS LINKEVIČIUS - UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS

Gerbiami ponai Prezidentė išlaikė Etikos egzaminą, o

Ramūnas Karbauskis, Saulius Skvernelis ir Seimas laiko

ETIKOS UNIVERSITETE ETIKOS EGZAMINĄ (dėl žemės ūkio ministro)

kaip galvojate – išlaikys ar susikirs?

Svarbiausia – Meilė, pagarba ir, esant reikalui -

pagalba mūsų visuomenės žmogui! Visa visuomenė

atsalinga už kiekvieną savo narį!

ETIKOS UNIVERSITETAS, kviečiame jaunimą ir visus norinčius kiekvieno mėn. pirmą antradienį Bendruomenės namuose Debreceno 48, artimiausia paskaita 2018-02-06 16:00 vaL. Trumpa paskaitų apžvalga sekamčiame numeryje!

INFORMACIJA TEIKIAMA:

Prezidentė- Aldona Marija Gedvilienė tel. 866673965

Liet.PS prezidentės pavaduotoja

GERTRŪDA PETRĖTIENĖ

Telef. 861722404

Daugiau informacijos

www.lps.eu

http://nacionaliniskom

itetas.lt/category/zinia

sklaida/

www.nacionaliniskom

itetas.lt

(www.pozicija.org )

2

Šiame laikraštėlyje skaitykite:

1. Etikos egzaminas visai valdžiai (be komentarų).

2. Antanas Andziulis Lietuvos visuomenės Tarybos (LVT)

Organizacinio Komiteto (OK) įkūrimas ir perspektyva.

3. LVT Tarybos didieji tikslai

4. Pasižadėjimas

5. LVT KREIPIMASIS

6. Atviras laiškas Lietuvos kultūros komiteto pirmininkui R.Karbauskiui

7. Raštas ir komentaras

8. Gytis Padegimas Atviras laiškas

9. J. Zykus. Ekonominės krizės akivaizdoje – priešintis, bėgti ar kentėti?

10. Arvydas Damijonaitis „Kiaulės akys ir Erazmas Roterdamietis, kas

bendro?

11. PRANEŠIMAI ŽINIASKLAIDAI: Andrius Jovaiša ir Aurelija Vernickaitė

12. .Vladas Vasiliauskas okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko (pradžia Nr.76 2017-01-13 tęsinys)

13. Etikos Universiteto puslapis „Ar galima pamatyti vėją?“

14. Komentaras

15. Redaktoriaus žodis.

16. Mūsų draugai

Antanas Andziulis

LIETUVOS VISUOMENĖS TARYBOS (toliau - LVT) KŪRIMAS

2017-11-18 d. vykusiame Tautinių-pilietinių pajėgų pasitarime Vilniuje buvo išsakytas pasiūlymas pradėti telkti smulkias pilietines organizacijas ir įkurti Lietuvos visuomenės Tarybą. Tam tikslui suformavome LVT Organizacinį Komitetą (toliau OK). LVT Organizacinio Komiteto nariai (11 žmonių) šiuo metu veikia 4 kryptim: 1. Suformuoti pamatinį LVT tikslą ir iš jo išplaukiančius uždavinius ir jų pagrindu

- LVT OK trumpalaikę ir ilgalaikę programą. 2. Telkti mokslininkų pajėgas ir suformuoti pirmąsias temines darbo grupes - teisės ir ūkio-finansų. 3. Sukurti veiksmų šabloną, pagal kurį savivaldybėse gyvenantys piliečiai galėtų telktis ir steigti asociacijas pilietinių programų kūrimui ir įgyvendinimui. Taip būtų pradėta kurti savivalda "iš apačios". 4. Sukurti ir paleisti veikti internetinį LVT OK puslapį - susižinojimo ir informacinės sklaidos instrumentą.

3

Susikūrus pamatinėms savivaldos organizacijoms savivaldybėse jų delegatai galėtų steigti Lietuvos Visuomenės Tarybą, o norintys dalyvauti savivaldos rinkimuose - registruotis kaip rinkiminiai komitetai. Labai tikimės iniciatyvos ir atsiliepimų iš pilietiškai nusiteikusių žmonių kiekvienoje savivaldybėje. Antanas Andziulis, LVT OK narys, komunikacijos organizatorius 8 603 02980, antanasandziulis@gmail.com

LIETUVOS VISUOMENĖS TARYBOS DIDIEJI TIKSLAI:

1. Didinga Lietuva. Sąmoningas žmogus. Darni šeima. Brandi tauta. Laimingi žmonės. 2. Moralinių dvasinių-paprotinių normų atgaivinimas. Pagarba žmogui. Teisingumas.

Žmogaus garbės ir orumo užtikrinimas. 3. Lietuvos ideologinis pagrindas - garbinga Tautos ir Valstybės istorija bei jos pasėkoje

susikūrusios dvasinės, politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės tradicijos, svarbiausia iš kurių bendruomeniniu principu paremtas visų žmogaus gyvenimo sričių tvarkymas.

4. 21 AMŽIAUS ŠVIETIMAS. Kiekvienas vaikas, žmogus yra unikalus. Vystyti jo įgimtus talentus. (Singapūro, Suomijos modelių pagrindu sukurti naują vaikų mokymo sistemą, pagrįstą žmogaus – dvasinės būtybės ugdymu.). Svarbiausia - Naujų Mokytojų paruošimas.

5. ESMINIAI VALSTYBĖS KLAUSIMAI SPRENDŽIAMI REFERNDUMU. Pakeisti Konstitucinę normą dėl referendumo inicatyvos parašų skaičiaus.

6. RINKIMŲ REFORMA - vienas asmuo - 1 kandidatas ir vienas balsas. Įvesti mažoritarinę rinkimų sistemą(vienmandatę). Atstatyti visuomenės teisę kelti kandidatus Seimo ir kituose rinkimuose asociacijoms, nevyriausybinėms organizacijms ir jų susivienijimams. Partijos neturi jokių privilegijų, nefinasuojamos iš mokesčių mokėtojų lėšų.

7. REALI BENDRUOMENINĖ SAVIVALDA. Tiesioginiai seniūnų ir seniūnaičių rinkimai. 8. ŽINIASKAIDOS NEPRIKLAUSOMUMAS. Ne mažaiu kaip 50 proc. žiniasklaidos

priemonių privalo būti Lietuvos valstybės arba pliečių rankose. 9. FINANSŲ SISTEMA – LIETUVOS VALSTYBĖS RANKOSE. Bankų – kaip lupikautojų ir

tarpininkų eliminavimas. Finansų ir atsiskaitymų sistemos valdomos Lietuvos valstybės. Valstybės viduje - elektroniniai pinigai ir valstybinė atsiskaitymų sistema Jos saugumą užtikrina valstybė.

10. MOKESČIAI. Mokesčių naštos perskirstymas. Įmonių mokami mokesčiai negali būti mažesni, nei darbuotojų. Atlyginimų ir pensijų vidurkis - ne mažesnis nei 2/3 ES atlyginimų ir pensijų vidurkio. (Įmonės višpelnis, gautas dirbtinai nepagrįstai pakėlus kainas, ar dėl žemo darbo užmokesčio apmokestinamas viršpelnio mokesčiu).

11. Lietuva - ekologinė valstybė, vyraujantis - ekologinis ūkininkavimas ir turizmas. Kooperacija. Tiesioginis ryšys – ūkis - vartotojas. (Prekybos tarpininkų sumažinimas, eliminavimas). Ekologinė atsinaujinanti energija, naujųjų technologijų - robotų, 3D spausdinimo, leidžiančių gamybines priemones paskleisti plačiai po savivaldybes, įsisavinimas.

12. Lietuvos gamtos ištekliai vienodai priklauso visiems Lietuvos piliečiams, tarnauja jų gerbūviui kurti ir negali priklausyti kam nors išimtine nuosavybės teise bei valdomi bendruomeniniu - teritoriniu principu;

4

13. Lietuvos pagrindinis Tikslas tarptautinėje politikoje, apjungus į bendrą geopolitinę erdvę buvusias LDK bei Lenkijos žemes, tapti Tiltu tarp Rytų ir Vakarų, palaipsniui sostinę Vilnių paverčiant Eurazijos politiniu, ekonominiu ir kultūriniu centru.

Pagarbiai, Aldona Birutė Jankevičienė (SU LVT OK pritarimu).

PASIŽADĖJIMAS

1.Iškilmingai pažadame saugoti tautos, išblaškytos praėjusio amžiaus audrų, 21 amžiaus globalistų dirbtinai sukeltų finansinių ekonominių krizių , dvasinę vienybę, puoselėti ir saugoti Lietuvių kultūrą, unikalią kalbą ir regiono gamtos ir žmogaus sukurtas vertybes Skelbiame, kad žmogaus gyvenimo pagrindas yra jo orumas, o individo laisvė gali klestėti tik bendradarbiaujant su kitais. Bendruomenės, kurios esminės vertybės yra ištikimybė, tikėjimas ir meilė, pagrindas yra tauta ir šeima. Bendras piliečių ir valstybės tikslas yra pasiekti kuo aukštesnį gerovės, saugumo, tvarkos, teisingumo ir laisvės lygį, o tikra demokratija gali egzistuoti tik tuomet, kai valstybė tarnauja savo piliečiams ir tvarko viešuosius reikalus teisingai, be piktnaudžiavimo ir šališkumo. Mūsų tikslas ir pirmaeilis uždavinys kad kiekvienas lietuvis, gimęs Lietuvoje , tėvynėje jaustųsi geriausiai.Sugrįžtų dėl mūsų kaltės ir neveiklumo priversti emigruoti mūsų vaikai.

LIETUVOS VISUOMENĖS TARYBOS

KREIPIMASIS

Brangūs Lietuvos žmonės, Lietuvos

Visuomenės Tarybos Organizacinis komitetas (toliau

OK) yra priėmęs rezoliuciją dėl visaliaudinio Lietuvos

Etikos Universiteto įkūrimo.

2017-12-16 įvyko Lietuvos Visuomenės Tarybos Organizacinio komiteto posėdis,

kuriame visi OK nariai pritarė vienbalsiai Lietuvos etinių – moralinių, heraldinių vertybių atstatymui

Lietuvoje.

Dabartiniu metu Lietuvoje Politika, Moralė, Medicina, Kultūra ir Švietimas sunkiai serga, o

PAGRINDINĖ PRIEŽASTIS – SMUKUSI MORALĖ – žemas dvasingumo lygis! Lietuvos

pensininkų susivienijimo (LPS) organizacija įkūrė ETIKOS Universitetą (2017-06-01) Klaipėdoje

tam, kad prie jo veiklos – dvasinio tobulėjimo prisijungtų visi Lietuvos gyventojai, spauda, radijas ir

visos televizijos programos. Kviečiame visus samoningus Lietuvos piliečius prisijungti prie šio judėjimo! Kiekvienas

asmeniškai turime atsikratyti okupacinės moralės giliai įaugusios į mūsų sąmonę! – Už Lietuvos

gyventojų tikro Dvasingumo atstatymą ATSAKINGAS KIEKVIENAS - kai atstatysime supratimą, kas

tai yra aukšta moralė ir ją įgyvendinsime – Lietuvoje viskas pasikeis!

Pritariančius ir turinčius ką pasiūlyti kviečiame registruotis:

Aldona Marija Gedvilienė amgedv@gmail.com; telef.866673965

Aleksandras Valentas aleksandras.valentas@gmail.com; telef.865774736

Giedrius Misevičius giedrius@asesu.lt; telef. 8 698 39749

5

ATVIRAS LAIŠKAS

LIETUVOS KULTŪROS KOMITETO PIRMININKUI

RAMŪNUI KARBAUSKIUI

Kai kurių Lietuvos gyventojų moralė sunkiai

serga ir tai akivaizdžiai matosi iš šių dienų kraupių įvykių:

TĖVAI ŽUDO SAVO VAIKUS (meta į šulinį, užmuša ir pn.),

pirmaujame savižudybių skaičiumi, totalinė korupcija,

alkoholizmas, daugėja psichinių susirgimų ir kt.

Mes, Lietuvos pensinikų susivienijimas (toliau

LPS) 2017-06-01 ĮKŪRĖME Klaipėdoje ETIKOS Universitetą. Mūsų svajonė, kad šis

Universitetas apimtų visą Lietuvą ne įstatymais, o prasmingomis studijomis.

Priminsime svarbiausius Visatos dėsnius, kurie lemia visą žmogaus gyvenimą.

Prisiminkite iš rusų rašytojų kūrybos, koks buvo šauniausias kazokas? Tas, kuris

išgerdavo kibirą naminės ir tas, kuris daugiausiai pavogdavo...štai kokį „šaunumo“

apibudinimą atnešė į Lietuvą okupacija.

Nors korupcija egzistuoja visame pasaulyje, bet juk tai reiškia, kad

pinigai vertinami labiau už moralę, o toks sumaterialėjimas – tai ligos ir nesėkmės...

Pažvelkite, ar turto kaupimas be saiko padaro žmogų laimingą? Jeigu taip, tai yra tik

laikina iliuzija.

Paželkite į medicinos darbuotojus ir kitų specialybių žmones, kurie gyvena tikrose

pilyse, ar jie tikrai laimingi? Paklauskite jų, kur gyvena jų seneliai ir tėvai, juk jiems

pilyse vietos ne kiekvienas atranda...Niekas neneigia, kad kai kurių profesijų žmonės

dirba labai atsakingą ir reikalingą darbą, tačiau per didelis apetitas pinigams kiek

žmonių padaro nelaimingais?

Etikos Universitetą Lietuvoje reikia pradėti nuo pradžių pradžios, nuo A ir B – nuo

vaiko įsčiose, šeimose, visuose vaikų auklėjimo įstaigose, pajungti Švietimo

ministeriją, kad nebūtų Lietuvoje tokios vietos, kad neveiktų šis Universitetas. O

šiuo konkrečiu momentu pradžia turėtų būti tėvų tinkamas ruošimas, pradedant

šeimos sukūrimu, kūdykio planavimu ir jo auklėjimu.Tai būtų mokymai visais

frontais pagal įvairias amžiaus grupes. Pirmiausia reikėtų pasimokyti pagarbos

pagyvenusiems žmonėms, tuo labiau, kad turime kitų tautų draugų tarpe tokių iš

kurių yra ko pasimokyti.

Lietuva tam reikalui turi unikalių mokytojų, apie vieną iš jų (apie kurį žino tik

nedidelis žmonių skaičius) – tai Jonas Morkūnas, knygos „Žmogaus gyvenimo

nesėkmių bei ligų priežastys ir kaip jų išvengti“ autorius.

6

Rimtam mokymui ETIKOS Universitetui reikalingos visos informacijos priemonės,

pradedant internetu, radiju, spauda ir televizija. Atsisakykime joje nedelsiant

žudymų, kankinimų, sekso, šalin komercinis tautos žudymas kontraceptinėmis

priemonėmis, abortais ir tik tada tauta atsikels iš pelenų, tik tada išvykę pradės

sugrįžti į Lietuvą, kai bus atstatyta tautos moralė, pagarba žmogui, kai žmogus

jausis orus savo Tėvynėje!

ALDONA MARIJA GEDVILIENĖ LPS prezidentė

LIETUVOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJAI

LIETUVOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJAI

LIETUVOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJAI

Tema: dėl benamių padėties LIETUVOJE Raštas Nr. 5 – lsaps.m. 2-45

LPS Tarybos protokolas Nr.44.

Atsakymas būtinas

LPS Tarybos posėdyje 2018-04-17 apsvarstyta benamių padėties Lietuvoje problema. Ši

problema pasidarė aktuali po „Klaipėdos“ dienraščio 2018-03-30 publikacijos „Suoliukai

žmonėms apkarto“ – buvo parašyta,- cituoju: Dar visai neseniai H.Manto gatvėje priešais

prekybos centrą nuolat būriavosi ir praeiviams bei miesto gyventojams ramybę drumstė

benamiai. Veikiausiai dėl tos priežasties prie parduotuvės stovėjusius suoliukus teko pašalinti“.

Mūsų LPS Tarybos narių nuomonė kitokia – prikabinu...Domėjomės, klausinėjome žmonių

nuomonės. Viena moteris pasidalino patirtimi iš savo šeimos: žentas buvo virtęs benamiu, šeima

labai buvo susirūpinusi ir bandė gelbėti: su jo sutikimu įdarbino virtuvėje virėju (turėjo tokią

profesiją), padirbo pusę metų ir sugrįžo į šeimą – tapo normaliu žmogumi...Kitas benamis savo

pastangomis sugrįžo į normalų gyvenimą labai sunkiai ir tapo pasaulyje žinomu rašytoju ir

milijonieriumi – tai tik keletas tikrų įvykių. Pagalvokime, kaip jiems padėti sugrįžti į normalų

gyvenimą, gal priverstinai gydyti nuo alkoholizmo ir narkomanijos? Gal sukurti šeimyninį

bendrabutį su tam pritaikytais užsiėmimais, kad jie suprastų, kad jie mums rūpi, kad mes norime,

kad jie grįžtų į normalų gyvenimą. O gal, tuos, kurie turi psichinę negalią – reikėtų

gydyti...Paskelbkime viešą idėjų konkursą, tegu atsiliepia jų šeimų nariai, kaimynai ar draugai ir

teikia pasiūlymus ką daryti. Nėra neišsprendžiamų problemų – yra tik jų nematymas ir

ignoravimas, ar ne per ilgai Nepriklausomoje Lietuvoje apie tai net nesusimąstome? Žmonės labai

rūpinasi gyvuliukais, o benamiai yra žmonės, kurie nelaimingi patekę į tokią gyvenimo

duobę...priežastys gali būti įvairios, kurios palaužė žmogų – mes nei vienas nuo to neapsaugoti...

LPS Tarybos vardu Aldona Marija Gedvilienė Lietuvos pensininkų susivienijimo prezidentė Internetinio laikraštėlio "Auksinis ruduo" redaktorė Svetainės "Sveikata savo jėgomis" autorė Lietuvos visuomenės Tarybos įkūrimo iniciatorė Kontaktai: lietps.eu; amgedv@gmail.com; telef.866673965.

7

KOMENTARAS STRAIPSNIUI „Suoliukai žmonėms apkarto?“ („Klaipėda“2018-03-30).

Klaipėda puikus miestas, puiki miesto bendruomene bus tik tada, kai pasirūpins

labiausiai LIKIMO nuskriaustais ir pasiekusiais dugną savo žmonėmis – benamiais.

Bendruomenės branda matuojama teigiamai tik tada, kada visi bendruomenės žmonės yra jautrūs

šalia esantiems... Kodėl jie mūsų nepastebi, kodėl jie elgiasi taip lyg jie vieni mieste?

Taip, - būna gyvenime situacijų, kai žmogus patenka į beviltišką situaciją ir randa nusiraminimą

tik alkoholyje ar narkotikose (beveik tas pats, nes mokslininkai yra įrodę, kad alkoholis

pavojingesnis už stipriausius narkotikus).

Laimingi (salyginai normalūs) žmonės neturi teisės atstumti į bėdą (dėl neplanuotų gyvenime

susidariusių situacijų) patekusius savo narius. Tai ką daryti, kaip jiems padėti? Pirmiausia reikia

su jais susipažinti, sužinoti priežastis, kodėl taip atsitiko? Antra – visiems gyventojams siūlomi

įvairūs užsiėmimai; sveikatai gerinti, pramogos, o kas siūloma, ką galime pasiūlyti benamiams,

kuom juos užimti? Kokios programos jiems skirtos? Kur jų namai? Kodėl jie priversti būti

benamiais – ar tai ne mūsų miesto visuomenės rūpestis? Ar ne mes visa visuomenė kalta,

atstūmusi šiuos žmones ir abejingai su pasibaisėjimu praeinantys pro šalį? Kas turi žmogiškai jais

pasirūpinti, paklausti, kodėl pasirinko tokį gyvenimo būdą, kaip galėtumėm jiems padėti išlipti iš

tos duobės, kurioje jie dabar yra atsidūrę? Teko ne kartą girdėti, kad buvę benamiai yra tapę

žymiais rašytojai...Gal ir mūsų benamių tarpe yra tokių, kurie gali tapti padoriais, visuomenei

reikalingais žmonėmis – pilnateisiais visuomenės nariais... Svajonė – pasakys kai kas, dažniausiai

tas, kuris nepatenkintas jų buvimu... O kartais juk reikia tik menko postūmio, menkos pagalbos (to

norinčiam) ir gyvenimas pasuka visai kitu keliu...

Pašalinti suoliukus menka problema, rodanti visuomenės abejingumą suklupusiam žmogui – savo

bendruomenės nariui...Pakvieskime juos į susitikimą, paklauskime kas atsitiko, kas privedė

buvusius normalius mūsų bendruomenės narius iki tokio lygio, juk negimė jie tokie...Aišku, kad

visa miesto bendruomenė jiems nereikalinga – jie tiesiog tokie pat abejingi mums kaip ir mes

jiems...Noras padėti teikia vilčių! pagarbiai Aldona Marija Gedvilienė

GYTIS PADEGIMAS

A T V I R A S L A I Š K AS (atsiuntė Algirdas Mačiulaitis – ačiu).

,, Kas valandą, kas dieną

Apstulbina žinia,

Kad – kirvis į kamieną ,

O blogis – į mane. “

Justinas Marcinkevičius

Mieli šilutiškiai(klaipėdiškiai ir visa Lietuva – red.) , p. Mere, gerbiami Šilutės rajono Tarybos nariai, šis poeto lygiai prieš 50 metų savo gentainiams ištartas perspėjimas, deja, su kiekviena diena darosi vis aktualesnis. Artėjant 2020, Europos Sąjungos paramos pabaigos mūsų šaliai metams, įvairių lygių didelių miestų ir mažų miestelių valdžios vietoj to, kad europinius pinigus panaudotų infrastruktūros- mokyklų, kultūros ir sveikatingumo centrų, vaikų darželių, globos namų, ambulatorijų, ir panašiai- atnaujinimui bei plėtojimui arba socialinių programų, mažinančių skurdą įgyvendinimui,

8

didžiules lėšas ,, įsisavina‘‘ masiškai naikindami želdinius ir tuo ženkliai blogindami žmonių gyvenimo sąlygas. Tarsi koks apsėdimas mūsų žalią tėviškę užplūdo pragariška medžių genocido ,,mada‘‘, vietoj parkų, vejų, skverų įtupdanti į miestų ir miestelių centrus neproporcingas, nefukcionalias, saulės deginamas ir skersvėjų perpučiamas ,,raudonąsias aikštes‘‘, tinkamas nebent desantininkų malūnsparniams leistis.

Paskutiniu metu ekologinę sąžinę turinčius šalies gyventojus pasiekia nerimą keliančios žinios iš tokio gražaus ir savito Lietuvoje Šilutės krašto. Suprantama, kad galų gale po daugelio metų delsimo, valstybiniu lygiu pradėjus spręsti Rusnės gyventojų, potvynių atkertamų nuo ,,didžiosios žemės‘‘ , problemas, reikia paaukoti palei į šią gyvenvietę vedantį kelią augančius medžius, nors turint geros val ios ir čia buvo galima rasti ekologiškesnį sprendimą, tačiau visiškai nesuprantama, kodėl reikia myriop smerkti 300 Šilutės medžių ir savo rankomis už didelius pinigus sunaikinti esminę, patraukliausią miesto savybę.

Nuo vaikystės iš Kauno su šeima važiuojant panemuniais į pajūrį, kelionės kulminacija tapdavo sustoji mas Šilutėje. Mums dzūkams, pratusiems prie smėlynuose augančių pušelių, pagrindinės miesto gatvės- alėjos ūksmė atrodė tiesiog stebuklinga. Manau, kad daugelis Lietuvos gyventojų, atvykstančių į tokį savitą Mažosios Lietuvos miestą patiria panašią būseną. Prieš keletą metų su keliais kolegomis menininkais turėjau garbės ir laimės kurti didžiulį kultūrinį renginį H.Šojaus dvare ir parke. Tikriausia pamenate? Gal patys arba Jūsų vaikai dalyvavote toje įvairių menų šventėje? Tomis dienomis, gyvend amas Šilutėje, galutinai pamilau Jūsų nuostabų miestą, todėl ir rašau šį laišką, bijodamas, kad dėl vald ančiųjų nesupratingumo arba nesąžiningumo, o piliečių , kurie ne kartą įsitikino, kad jų balsas ,,į dangų neina‘‘, abejingumo miestas, o ir visa Lietuva neprarastų miestą unikaliu darančių , specifines tik šiam kraštui būdingą kraštovaizdį formuojančių medžių. Jei nenorime galvoti apie grožį ir miesto išskirtinu mą, tai pagalvokime bent apie savo ir savo vaikų sveikatą. Taip, mes mažai turime saulėtų dienų, daž nas kertame medį, nes ,,jis užstoja saulę‘‘. Bet ar pagalvojame, kad medžio šešėlis mus kaip tik apsau go nuo vis labiau aktyvėjančios saulės kenksmingo apšvitinimo? Pasaulio Sveikatos organizacija neseni ai paskelbė duomenis, kad Europoje tarp onkologinių susirgimų ima pirmauti melanoma- odos vėžys. Viena iš pagrindinių susirgimo priežasčių- tiesioginiai saulės spinduliai. Pernai Kaune, Miško gatvėje ply nu kirtimu buvo iškirsti visi daugiamečiai medžiai ir buvo pasodinti nauji. Mano draugai, gyvenantys šioje gatvėje, skundžiasi atsiradusiu nepakeliamu transporto triukšmu, kurio visiškai nebuvo anksčiau. Dar iš mokyklos laikų, tur būt, atsimename, kad medžiai mažina ir oro taršą, valo jį- sugeria gausėjančio transporto išmetamą ir mus nuodijantį anglies dvideginį ir perdirba jį į deguonį...

Mums aiškina, kad senieji medžiai netinka augti mieste ir vietoj jų mums sodina kažkokią stebuklingą, ,,miestuose tinkančių ‘‘ augti ir stebuklingai daug kainuojančių, dažniausia olandiškų,medžių rūšį. Šie medžiai penkis kartus iškasami, jų šaknys penkis kartus kapojamos, jie faktiškai net ir neauga, o tik vegetuoja. Ar gali toks mutantas, ,,nei Dievui žvakė, nei velniui rykštė‘‘ pakeisti tikrą, lietuvišką medį, ku riam išauginti reikėjo daugybės metų ir kuris mus saugo nuo visokio blogio? Aišku, kad ne. Vargšelis gali padėti ,,įsisavinti‘‘ pinigus, o savo trumpu amželiu dar ir spartinti šį nedorą nusikalstamą pinigų plovimo būdą.

Rašau šį laišką tą dieną, kai ,,Darom‘‘ akcijoje susijungę daugybė Lietuvos žmonių iš širdies švarino ir gražino savo vienintelę tėviškę. Dievulis davė gražų orą, žydi vyšnios ir

9

šiandien , anot japonų, ,, visi mes broliai po žydinčia vyšnia‘‘. Nepraraskime tos lietuviui per amžius būdingos mus supančio gyvojo pasaulio šventumo pajautos, neniekinkime savo tėvų ir protėvių atminimo, naikindami jų sodintus ir puoselėtus medžius. Pradėjau už mane didesnio žodžiais, o užbaigsiu- dar didesnio- šventojo- bylojimu mums: ,, Dar savo gimtinėje labai mėgau medžius. Užtenka pažvelgti į juos, ir jie ima tave kalbinti. Jie nebruka gyvenimo taisyklių ar receptų, o tik paprasčiausiai skelbia seniausiąjį gyvenimo įstatymą. Pava sario žydėjimu, vasaros branda, rudenio vaisiais ir žiemos apmirimu medis tarsi atskleidžia mums gyvy bės paslaptį. Todėl žmonės nuo seniausiųjų laikų vis sugrįždavo prie medžio įvaizdžio, siekdami išsiaiš kinti esminius klausimus savo pačių gyvenime. Deja, mūsų laikais medis neretai yra iškalbingas veidrodis, atspindintis žmogaus elgseną savo aplinkoje, visoje Kūrinijoje. Mirštantys medžiai yra tarsi nebylūs priekaištai, įspėjantys, jog yra žmonių, akivaizdžiai nevertinančių nei gyvybės, nei pačios Kūrinijos, nesuvokiančių šios dovanos didybės, o tik šaltai apskaičiuojančių naudą ir pelną. Ir tik pama žėle aiškėja, jog ten, kur miršta medžiai, finale žūsta ir žmogus.‘‘ Prieš pakeldami ranką prieš medį, apmastykime šiuos pranašingus Jono Pauliaus II-ojo žodžius ir pagalvokime, ką mes renkamės, anot to paties, šventojo ,,gyvybės ar mirties kultūrą‘‘.

Su gilia pagarba ir viltimi prof. Gytis Padegimas

P.S. Sakoma, kad norint pamilti, pirmiausia reikia suprasti. Tiems, kurie nemyli medžių ir niekaip nenori nuleisti kirvio bei išrauti blogio iš savo širdies, rekomenduoju įstabią tik ką išėjusią vokiečių girininko, mokslininko Peterio Wohllebeno knygą ,,Paslaptingas medžių gyvenimas. Ką jie jaučia, kaip bendrauja- neregimo pasaulio atradimas.‘‘ Šiandien Jos Didenybei karalienei Elžbietai II sukako 92 metai. Balandžio 16 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko dokumentinio filmo ,,Slapta karalienės meilė‘‘premjera. Ta meilė- meilė medžiams.

J. Zykus. Ekonominės krizės akivaizdoje – priešintis, bėgti ar kentėti? (2) Juozas Zykus, www.alkas.lt 2018 04 14 15:00

Juozas Zykus | S. Paškevičiaus nuotr.

Šiuo metu Lietuvos ekonomiką skatina ir ekonominius rodiklius gerina į Lietuvos ūkį įsiliejantys pinigų srautai: bankų paskolos, emigrantų perlaidos, ES parama ir valstybės paskola. Tai sudaro apie 4,0 milijardus eurų

10 kasmet. Vienas milijardas tampa bankų indėliais. Du milijardai „išplaukia“ į užsienį neigiamo prekybos balanso pavidalu. Vienas milijardas tampa nekilnojamuoju turtu. 2018 metai – vieni geriausių Lietuvos istorijoje.

Neuždirbtų pinigų masė didina vartojimą, infliaciją ir nekilnojamojo turto plėtrą. Gyvenamųjų namų statyba 2018 metais viršys 2008 metų lygį. Pasiūla padidės, paklausa sumažės. 2018 metų pabaigoje kainos pradės mažėti, o 2019 metais pradės mažėti ir gyvenamųjų namų statybos apimtys. Statybos sektoriuje prasidės bedarbystė, o apie 2020 metus ji apims ir kitas veiklos rūšis. Nes kiekviena statybos sektoriuje prarasta darbo vieta sąlygos 5 darbo vietų praradimą aptarnaujančiame sektoriuje.

2019 metais pradės mažėti pinigų srautai iš bankų ir emigrantų, kurie buvo skirti butų pirkimui. Esant bedarbystei, emigrantai įsigytus butus parduos ir kursis ten, kur dirba.

Pasklidus informacijai, kad ES parama mažėja, o mokėjimai į ES biudžetą didėja, žmonės ims taupyti, t. y. sumažės vartojimas. Atsiras biudžeto deficitas. Mažės BVP ir tuo pačiu – valstybės skolinimosi limitas.

Teigiamas aspektas – didėjantys indėliai bankuose. Tačiau šiuos finansus firmos naudos savo veiklai pratęsti arba jos perkėlimui į užsienį, o gyventojai – emigracijai.

Šis procesas ypač suaktyvės po 2020 metų. Nesiimant neatidėliotinų priemonių, Lietuvos laukia gili ir ilgalaikė krizė.

Norint sušvelninti artėjančią krizę, būtina galiausiai atsisakyti likusio socialistinio planavimo ir pasitelkti privačią iniciatyvą bei finansus visose ūkinės veiklos srityse.

Būtina atsisakyti visų ūkinės veiklos suvaržymų, naikinti biurokratiją ir valdišką kontrolę, paliekant pastarąją paslaugų gavėjui.

Būtina leisti privačia iniciatyva ir finansais tiesti kelius, geležinkelius, statyti tiltus, kasti tunelius, kurti metro sistemas.

Be biurokratinių suvaržymų leisti mokyti, gydyti ir teikti kitas socialines paslaugas. Sudaryti sąlygas konkurencijai tarp valdiškos ir privačios veiklos. Krizės akivaizdoje pradėti netoleruoti valdininkų luomo korupcijos. Visuomenės pašauktiems Lietuvą valdyti politikams susigrąžinti savo teises iš valdininkijos ir ryžtingai imtis

pertvarkos. Jei to nepadarysime pasitelkę visuomenės protą ir politinę valią, gyvenimas tai pasidarys pats, tik žmonių gyvenime sukeldamas didelį chaosą.

Reikia analizuoti bei įvertinti 2008 metų krizės patirtį ir rasti galimybę sušvelninti būsimą ekonominę krizę.

Lengviausias variantas – nieko nedaryti, apsimesti nelaimėliais ir atsiduoti Dievo valiai.

Kiekvienas turime teisę rinktis.

Autorius yra asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas

ARVYDAS DAMIJONAITIS

"KIAULĖS AKYS“ IR ERAZMAS ROTERDAMIETIS – kas bendro?

Viduramžių išminčiaus Erazmo Roterdamiečio mintys („durnių skaičius begalinis ,todėl jais remtis didžiai protinga“) yra aktualios šių laikų vis dar posovietinėje Lietuvoje. „Kiaulės akys“ sąjungoje su žemgrobiais ,sukčiais , piktybiškai ,įžūliai konfrontuodami su prezidentūra, manosi esą didžiai protingi, nes remiasi „durniais,

11

kurių skaičius yra begalinis“. Tai yra tikrai tragiška ,sovietinę okupaciją menanti, palanki Kremliui situacija Lietuvoje. Neturėdami pakankamų protinių galių, ,atsitiktiniai ,„begalinio skaičiaus durnių“ atstovai LR Seime atima brangų Lietuvai laikotarpį, dezinformuoja sovietinį genocidą patyrusią tautą, ugdo skaitlingą kremlinę penktąją koloną, kuri turėtų paremti „Kiaulės akis“ artimiausiuose rinkimuose. Tą įrodo LR Seime jų pradėtas begalinis žaidimas “ĮRODYK KAD NESI KUPRANUGARIS“, kurio metu iškiliausi LE Seimo nariai,piliečiai, pažeidžiant pamatinį NEKALTUMO PREZUMPCIJOS principą, iki teisminio tyrimo laikotarpiu, yra šmeižiami padarę absurdiškus nusikaltimus. Pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, Linčo teismo šalininkų antivalstybinių kremlinių akcijų tikimybė pavojingai padidėjo. Išcentrinės tendencijos silpnina valstybę, atitolina Okupacinės žalos atlyginimo įstatymo vykdymą, kas yra palanku vilkolakiui Kremliui. Pagarbiai Arvydas Damijonaitis.

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI:

Energetikos sektoriaus įmonių pertvarka – iki metų pabaigos

Šiandien Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtam valstybės įmonių,

tarp jų – ir energetikos sektoriaus pertvarkos planui. Siekiant optimizuoti

įstaigų veiklą ir efektyviau naudoti valstybės lėšas, vietoj dviejų energetikos

sektoriaus įmonių bus įsteigtas kompetencijų ir duomenų centras – Lietuvos

energetikos agentūra.

Naujoji agentūra bus įsteigta konsoliduojant dabar veikiančių valstybės įmonių Energetikos

agentūros ir Lietuvos naftos produktų agentūros atliekamas funkcijas. Radioaktyviųjų atliekų

tvarkymo agentūra (RATA) po pertvarkos bus prijungta prie valstybės įmonės (VĮ) Ignalinos

atominė elektrinės. Planuojama, kad abu veiksmai bus įgyvendinti iki 2018 metų pabaigos.

„Mūsų ilgalaikė vizija – sukurti lanksčią, efektyvią ir greitai prie besikeičiančios aplinkos

prisitaikančią įstaigą. Pirma, ji prižiūrės, kaip atnaujinus Nacionalinę energetinės

nepriklausomybės strategiją yra įgyvendinama energetikos politika. Antra, ši institucija užtikrins,

kad valstybė tinkamai pasiruoštų energetikos skaitmenizavimo erai ir taps didžiuoju energetikos

duomenų analitiku. Trečia, agentūra rūpinsis, kad būtų kuriamos kiekvienam energijos vartotojui

draugiškos ir patogios paslaugų platformos, kurios bus reikalingos pereinant prie mažosios

individualios energetikos, išmaniųjų paslaugų, taupaus energijos vartojimo“, – sako energetikos

ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Naujoji agentūra steigiama įvertinus gerąją patirtį tokių užsienio šalių, kaip Airija, Švedija, Danija,

Suomija. Ten yra įkurti kompetencijų centrai, kurie koordinuoja energetikos sektorių ir atlieka jo

analizę. Kartu ši pertvarka užtikrins efektyvesnę ir kokybiškesnę įstaigų veiklą.

Apjungus bendrąsias ir konsolidavus specialiąsias funkcijas vienoje įstaigoje, bus racionaliau

naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Siūlomais pokyčiais bus įgyvendintos ir Ekonominio

bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos dėl efektyvesnio ir skaidresnio

valstybės įmonių veikimo bei didesnės atskaitomybės.

12

ANDRIUS JOVAISA

Sofijoje ministrai aptarė ES atsinaujinančios energetikos ir energijos efektyvumo klausimus

en

er

Balandžio 19 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dalyvavo Sofijoje (Bulgarijoje) vykusiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų susitikime bei aukšto lygio konferencijoje, skirtoje atsinaujinančiai energetikai. Vienas svarbiausių klausimų, svarstomų Sofijoje vykusiame neformalios ministrų tarybos posėdyje – kokie turėtų būti iškelti ES atsinaujinančios energetikos ir energijos efektyvumo didinimo tikslai iki 2030 m. Dar 2016 m. Europos Komisija pasiūlė, kad iki 2030 m. ES bent 27 proc. energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) bei būtų sutaupyti bent 30 proc. ES suvartojamos energijos. Praeitų metų pabaigoje Europos Parlamentas pasiūlė nustatyti aukštesnius tikslus – iki 2030 m. ES bent 35 proc. energijos turėtų būti gaminama iš AEI ir tiek pat energijos turėtų būti sutaupoma. Sofijoje vykusio posėdžio metu ES valstybių energetikos ministrai tarėsi dėl visoms šalims priimtino kompromiso. „Lietuva yra tarp lyderių ES pagal pažangą atsinaujinančioje energetikoje – 2014-aisiais pasiekėme 2020 metams nustatytą tikslą bei numatoma, kad jau 2020 m. pasieksime netgi 30 proc. Atsižvelgiant į atsinaujinančios energetikos technologijų pigimą, ES neturi kito pasirinkimo kaip tik didinti ambiciją, todėl Lietuva palaiko aukštesnį ES tikslą, galimai viršijantį ir 30 proc. Tuo tarpu būsimi ES klimato ir energetikos planai padės užtikrinti šių tikslų pasiekimą pačiu efektyviausiu būdu“, – sakė Ž. Vaičiūnas. Ministrų tarybos posėdyje taip pat buvo svarstomi pasiūlyti ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (angl. ACER) reglamento pakeitimai, kuriais siekiama išplėsti ACER veikimo galimybes, atsižvelgiant į vis stipriau integruotą ES energijos rinką. Daugiau informacijos – prisegtame dokumente. Pagarbiai Andrius JOVAIŠA Vyriausiasis specialistas komunikacijai Administravimo ir bendrųjų reikalų skyrius El.p. andrius.jovaisa@enmin.lt Tel. 8 706 64870, mob.tel. +370 684 53957 *****************************************

ANDRIUS JOVAISA

Laba diena, siunčiu pranešimą žiniasklaidai.

13

Lankstesnė kainodara elektros energiją gaminantiems vartotojams

Balandžio 12 d. Seimas pritarė Energetikos ministerijos parengtiems Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams, kurie pagerins sąlygas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams. „Siekiame, kad kuo daugiau elektros energijos vartotojų taptų savarankiškais energijos gamintojais. Tik sukurdami skaidrią, lanksčią ir patogią mažosios energetikos skatinimo sistemą, galime tikėtis, kad vis daugiau vartotojų nuspręs tapti gaminančiais vartotojais. Šie įstatymų pakeitimai daro gaminančių vartotojų sistema ekonomiškai kur kas patrauklesne ir suteikiančia daugiau pasirinkimo laisvės“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Teisės aktų pakeitimai padės sukurti skaidrią ir lanksčią kainodarą už pasinaudojimą elektros tinklais šią energiją gaminantiems vartotojams. Kiekvienas toks vartotojas galės pasirinkti patogiausią, jo namų ūkio elektros gamybos ir vartojimo poreikius atitinkantį mokėjimo būdą už šią paslaugą. Šiuo metu atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiose elektrinėse pagaminta ir savo poreikiams nesunaudota elektros energija yra patiekiama į elektros tinklus. Vėliau ją gaminantis vartotojas gali susigrąžinti tada, kai jo elektrinė nepagamina pakankamai elektros energijos, reikalingos ūkio poreikiams patenkinti. Už susigražintą elektros energijos kiekį gaminantys vartotojai moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą pasinaudojimo elektros tinklais paslaugų kainą, kuri nustatoma už vieną kilovatvalandę iš tinklų susigražintos elektros energijos. Daugiau informacijos – prisegtame dokumente. Pagarbiai Andrius JOVAIŠA Vyriausiasis specialistas komunikacijai Administravimo ir bendrųjų reikalų skyrius El.p. andrius.jovaisa@enmin.lt Tel. 8 706 64870, mob.tel. +370 684 53957 **************************************

AURELIJA VERNICKAITĖ <aurelija.vernickaite@enmin.lt>

Laba diena, siunčiame Jums pranešimą spaudai ir nepriklausomų konsultantų atliktos studijos santrauką lietuvių kalba.

SGD terminalas po 2024 m. išliks pagrindiniu dujų kainų spaudimo įrankiu

Šiandien (balandžio 11 d.) tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“ ekspertai pristatė studiją dėl ilgalaikio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo užtikrinimo. Šioje studijoje nagrinėtas SGD tiekimo poreikis po 2024 m. bei sąnaudų ir naudos požiūriu išanalizuotos ekonomiškai naudingiausios tokio tiekimo užtikrinimo alternatyvos. Studija parodė, kad SGD terminalas ir po 2024 m. kurs ekonominę naudą Lietuvai.

14

Viešo konkurso būdu atrinkti nepriklausomi ekspertai vertino, ar Lietuvai ekonominio ir tiekimo saugumo požiūriu tikslinga užsitikrinti ilgalaikį suskystintųjų gamtinių dujų importą po 2024 m., kai baigsis SGD laivo–saugyklos „Independence“ nuomos sutartis. Ekspertai atliko sąnaudų ir naudos analizę, siekdami įvertinti, koks yra ekonomiškai optimaliausias sprendimas ilgalaikiam SGD tiekimui užtikrinti. Buvo vertinamos trys galimos alternatyvos – SGD terminalo įsigijimas po 2024 m., nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų. Studija parodė, kad SGD terminalas po 2024 m. kurs ekonominę naudą Lietuvai ir regiono dujų vartotojams. Būdamas patikimu alternatyviu dujų šaltiniu, SGD terminalas užtikrins konkurenciją dujų rinkoje ir prisidės prie šalies energetinio saugumo. „Konsultantų analizė parodė, kad SGD terminalas Klaipėdoje kaip ir iki dabar, taip ir po 2024 m. atliktų efektyvaus dujų kainų spaudimo instrumento vaidmenį. Ne mažiau svarbu, kad bet kuris pasirinktas scenarijus dėl ilgalaikio SGD tiekimo po 2024 m. – ar tai būtų terminalo išpirkimas, ar nuoma – leistų mažinti terminalo išlaikymo kaštus vartotojams jau artimiausiais metais“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Atliktos studijos rezultatai patvirtina, kad SGD terminalas efektyviai užtikrina dujų pasiūlos konkurenciją regione ir sudaro sąlygas vartotojams Lietuvoje teikti dujas geriausiomis pasaulinėje rinkoje aktualiu metu esančiomis kainomis. Nuo 2015 m. Lietuvoje yra užtikrinama ES vidurkį atitinkanti dujų kaina – tai yra vienas svarbiausių terminalo veiklos pasiekimų. Turėdami ekspertų analizės įžvalgas pereisime į kitą etapą, kurio tikslas – pateikti akcininkams gerai ekonomiškai pasvertą ir atsakingai įvertintą pasiūlymą dėl techninio sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ir šalies, ir akcininkų, ir pačios KN interesus“, – sako Mindaugas Jusius, naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN) vadovas.

Su visa studija anglų kalba galima susipažinti Energetikos ministerijos svetainėje www.enmin.lt Gražios dienos! Pagarbiai Aurelija Vernickaitė Ministro patarėja El.p. aurelija.vernickaite@enmin.lt Tel. 8 706 6 4812, mob.tel. +370 671 97293

2.Valdas Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko

(pradžia Nr.76 2017-01-13 tęsinys)

Tiesos.lt siūlo 2017 m. rugpjūčio 26 d. 10:35 27

Lietuvių skaitytojams neblogai pažįstamas Edvardas Lukasas (Edward Lucas) savo knygoje „Apgaulė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“ (vadinasi, ir Lietuvą?) ironizuoja: 1991 m. rugpjūtį šnipai Britanijoje ir Amerikoje per anksti iššovė šampano kamščius, o Lubianka per anksti

15

nusiminė, kai, skambant džiūgaujančių maskviečių pritarimo šūksniams, kranas nukėlė Felikso Dzeržinskio, kuris buvo Lenino slaptosios policijos vadas, statulą. Dėl Britanijos ir Amerikos sutinku, bet dėl nusiminusios Lubiankos abejočiau. Net Vilniuje nesutikau nė vieno nusiminusio kagėbisto. Ko čia liūdėti, juk vyksta tiesiog dar vienas planinis pavadinimo ir dekoracijų pakeitimas, tokių šios įstaigos istorijoje būta daugybė. Bet nei vaidinama pjesė, nei veikėjai nesikeičia. Keletas pavyzdžių, ką KGB veikė paskutinėmis dienomis Lietuvoje. Atrodė, po to, kai nepamirštamuose Sąjūdžio mitinguose žmonės pirmąsyk viešai prabilo apie tai, ką galvoja, saugumui nebeliko prasmės šnipinėti ir kontroliuoti, verbuoti agentų. Tačiau Atgimimo metais KGB Lietuvos skyriuos plušėjo išsijuosęs, plėtė ir stiprino agentūros tinklus. Ypatingajame archyve saugoma KGB byla apie buvusio Laisvosios Europos radijo lietuviškos redakcijos vadovo Kęstučio Girniaus šnipinėjimą. KGB 1-ojo skyriaus viršininkas pulkininkas Vytautas Kariniauskas jau 1988 m. raportavo Maskvai, kad „objektas“ verbavimui netinkamas (neperspektyvus), todėl siūloma rinkti informaciją, siekiant jį sukompromituoti. Įdomiausia bylos dalis susijusi su Girniaus viešnage Lietuvoje 1989 m. pabaigoje –1990 m. pradžioje, likus vos keliems mėnesiams iki nepriklausomybės atkūrimo. Tipiškas pavyzdys, kaip čekistai mausto Vakarus. Girnius Vilniuje ieškojo bendradarbio Laisvosios Europos radijui – jauno perspektyvaus žurnalisto be suteptos praeities. Ir, žinoma, jį rado, bet ne toje spaudoje, kurią vis dar kontroliavo partijos CK, o Sąjūdžio savaitraštyje Atgimimas. Tas jaunas perspektyvus korespondentas be komunistinės praeities buvo KGB „Z“ tarnybos agentas „Martynas“, matyt, slapyvardį pasirinkęs pagal savo mėgstamos „Anties“ dainą „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus“… Svečias paprašė rekomenduoti dar tris jaunus gabius žurnalistus, o „Martynas“ tą mielai padarė. Operaciją įvertino pats KGB Lietuvos skyriaus pirmininkas generolas Eduardas Eismuntas, suraitęs rezoliuciją ant pažymos: Prašau pranešti man apie „Martyno“ bylą. Gali pasisekti gera pakiša. Prisimenant, kad ir Sąjūdžio spaudos tarnybai vadovavo KGB agentė, akivaizdu – saugumas informacijos kanalų nepaliko be priežiūros. Nors „Martyną“ ir tris jo draugelius indentifikuoti nesudėtinga, jo pasiekimais Laisvojoje Europoje ir nepriklausomoje Lietuvoje ničniekas nesidomėjo. Tikėtina, „Martynas“ padarė stulbinamą karjerą ir dabar yra karščiausias Lietuvos patriotas. Toje KGB byloje be paties Kęstučio puikių komentarų, skaitytų per Laisvąją Europą (kaip ir dabar laisvoje Lietuvoje), be interviu Atgimimo savaitraštyje įamžintas Nijolės Sadūnaitės pasisakymas per šį radiją 1989 m. rugsėjo 23 d. KGB geriau nei mūsų politologai, istorikai, politikai nutuokė, ką verta išsaugoti. Kadangi daugiau niekur jos pasisakymas nėra išlikęs, neatsispirsiu pagundai jį pacituoti. Ne visiems jis patiks. Mano nuomone,– anuomet kalbėjo Sadūnaitė, –Sąjūdžio vadovai turėtų oficialiai pabrėžti, kad ne jie, o tie, kurie per Lietuvos okupaciją ir aneksiją nenusilenkė melui ir terorui, rizikuodami savo laisve ir dažnai savo gyvybe, pradėjo Sąjūdį. Sąjūdį tęsė 1972 m. pasirodžiusi „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, iškeldama į viešumą buldozerinio ateizmo nusikaltimus. Jų darbą tęsė naujo pogrindžio leidiniai, Kalantos auka, disidentų areštai, kratos, tardymai ir 1987 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo–Ribbentropo slaptųjų protokolų pasirašymo paminėjimas Vilniuje, su tuo susijęs smurtas bei šmeižtas prieš tą dieną kalbėjusius. Dabartinis Sąjūdis perėmė estafetę. Buvo uždegta žalia šviesa ir nebereikėjo rizikuoti. Sadūnaitę prisiminiau neatsitiktinai. Havelas rašė: „Kadangi „gyvenimas mele“ yra sistemos pagrindas, tai nieko nuostabaus, kad didžiausią pavojų jam kelia „gyvenimas tiesoje“. Todėl ir persekioja jį įnirtingiau nei kitas grėsmes. Kaip antai Sadūnaitę, kuri buvo nekenčiama anuomet, ne itin mylima ir dabar (tą rodo, pavyzdžiui, Seimo atmestas pasiūlymas paskirti jai Laisvės premiją). Kagėbistams vien jos vardas keldavo stačiai zoologinį įniršį. Tuo įsitikinau savo kailiu. 1991 m. pradžioje, jau laisvės laikais, bet dar veikiant KGB Lietuvos skyriui, valstybės laikraštyje Lietuvos aidas paskelbiau seriją interviu su Nijole Sadūnaite, be kita ko, papasakojusia ir apie saugumo represijas prieš 1987 m. mitingo Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo, dalyvius. Viename interviu paminėtas ją tardęs KGB majoras Vidmantas Baumila, nūnai populiaraus dainininko tėvas, padavė mudu į teismą. Nors bylą vargais negalais laimėjome, bet saugumietis nepriklausomos Lietuvos teisme Sadūnaitę ir mane puolė su putiniška agresija. Jis tikrai neatrodė nei nusiminęs, nei išsigandęs, veikiau aš buvau suglumęs, juk pirmąkart atsikliuvau teisiamųjų suole.

16

Ir dar viena nuotrupa ne iš knygų, bet iš asmeninės patirties. Kai aš, pradedantis teatro kritikas, buvau pakviestas į tuo metu ypač populiarų savaitraštį Literatūra ir menas, ten dirbusiame žvaigždyne nenublanko ir publicistikos skyriaus vedėja Marina Baublienė (dabar jau velionė, anksti pralaimėjusi kovą su vėžiu) – malonaus, net švelnaus būdo, modiljaniško grožio moteris, inteligentiška, plačiausio akiračio, artimai pažinojusi daug Maskvos meno ir mokslo įžymybių. Perestroikos laikais, bet gerokai prieš Atgimimą, kai Lietuvoje dar tvyrojo giliausia stagnacija, emigravo su vyru į tuometinę Vakarų Vokietiją. Išpūčiau akis, kai mano buvusi kolegė, žurnalistė, ištekėjusi už paprasto inžinieriaus, jau sąjūdietiškoje, bet dar sovietinėje Lietuvoje atidarė klestinčią bendrą Sovietų Sąjungos–Vakarų Vokietijos įmonę „Vilbara“, įsikūrusią Vilniuje, Pilies ir Barboros Radvilaitės gatvių sankryžoje, prieš tai ten buvo garsi ir vienintelė Lietuvoje čekinė parduotuvė, kur atsiskaitoma tik užsienio valiuta ir čekiais, todėl ją kontroliavo saugumas, budriai prižiūrėjęs visas valiutines operacijas. Pasirodo, malonioji, švelnioji Marina Baublienė – vienos garsiausių KGB dinastijų, pradėjusių veikti dar tarpukariu smetoninėje Lietuvoje, atžala. Tėvas – kruvinas iki ausų Aleksandras Slavinas, žiaurus Lietuvos NKVD kontržvalgybos vadovas, saugumo pulkininkas, vadovavęs operacijai, per kurią iš sąjungininkų zonos pokarinėjeVokietijoje buvo pagrobtas generolas Petras Kubiliūnas. Ne ką mažiau spalvinga figūra – Marinos dėdė advokatas Julijus Slavinas, vienas labiausiai nusipelniusių KGB agentų „Charis“ (tokių garsių KGB dinastijų, ir šiandien klestinčių Lietuvoje, yra daug, tačiau kalbėti apie jas neaktualu, nekorektiška?). Žinoma, vaikai už tėvus neatsako, bet ir jų pinigų neatsisako: buvusi žurnalistė, pirmoji gavusi teisę į suvargusią, sušalusią Lietuvą vežti prašmatnius naujus užsienietiškus automobilius ir modernią buitinę tecniką, atrodė tarsi rojaus šeimininkė. Slavinų giminė naujus vėjus ir laikus pasitiko iš anksto ir deramai apsirūpinusi. Kaip dabar žinome, tokia buvo ne ji viena. Dėl masinės KGB intervencijos į ekonomiką, prasidėjusios drauge su Gorbačiovo kooperatyvais, pirmasis Lietuvoje pavojaus varpais ėmė skambinti Kęstutis Milkeraitis, tuomet dirbęs Generalinės prokuratūros Tardymo departamento ypatingai svarbių bylų tardytoju, kėlęs bylas ūkinės priedangos organizacijų, kurias įkūrė užsienio specialiosios tarnybos, vadovams – saugumo karininkams ir agentams. Milkeraitis ragino priimti teisės aktus, kurie leistų teisiškai kovoti su šiomis neva verslo grupuotėmis, tačiau jo neišgirdo nei Generalinė prokuratūra, nei šalies politinė vadovybė. Todėl liko neatskleistas ir KGB vaidmuo nomenklatūrinės prichvatizacijos laikais, kai iki siūlo galo išgrobstytas valstybės turtas. Kaip grybai po lietaus dygo komerciniai bankai, visokiausi holdingai, kurie paskui vienas po kito lyg pagal komandą bankrutavo, masiškai apiplėšę Lietuvos žmones. Didžia dalimi tai nulėmė dabartinį skurdą ir socialinę atskirtį. Vėliau tai buvo kvalifikuojama kaip finansinė nesėkmė, tarnybinis aplaidumas, pareigų neatlikimas, retais atvejais kaip kriminalinis nusikaltimas, bet niekada kaip priešiškos žvalgybos operacija ir finansinė diversija, nors tarp tų vienadienių bankų ir holdingų steigėjų ir vadovų knibždėte knibždėjo KGB karininkų ir agentų. Šią temą geriausiai apibendrina E. Lukaso „Apgaulės“ citata: Toli gražu nesušluoti į istorijos šiukšlyną kartu su senosios sistemos griuvėsiais, komunistinės eros šnipai pasikeitė ir prisitaikė prie naujų sąlygų. […]Kiti metėsi į verslą, kur užsienio kalbų mokėjimas ir žinios apie išorinį pasaulį buvo jiems gera naujo žaidimo pradžia. Visoje buvusioje sovietų imperijoje komunistų partijos ir jos priešakinių organizacijų turtai sparčiai ištirpo, dažnai pereidavo į sukčių ir gerus ryšius turinčių saviškių rankas. Lygiai taip nutiko ir KGB, ir panašių organizacijų operatyviniams fondams. Sovietų Sąjungos iširimo metais užsienyje sukauptų pinigų buvo dešimtys milijardų dolerių. […]Šios neteisėtai įgytų grynųjų sumos buvo finansinis tramplinas greitakojams senojo elito nariams, pradedantiems naują verslininkų karjerą. Tiesą sakant, savo valdžią jie pavertė turtais, kuriuos paskui vėl pavertė valdžia. Kuklaus Sankt Peterburgo kooperatyvo „Ozero“ pirmininkas V. Putinas, tuo metu ėjęs viso labo mero A. Sobčiako patarėjo pareigas, absoliučiai patvirtina šią išvadą. E. Luklasas cituoja vieną amerikiečių sovietologą, kuris teigia, kad nafta ir dujos nėra pagrindinės Rusijos eksporto į Vakarus prekės. Pagrindinė jos prekė – korupcija.

* * *

17

Kiekvienos slaptosios policijos, taigi, ir KGB, pagrindinis tikslas – užgrobti ir išlaikyti valdžią, prognozuojant politinius procesus, juos kontroliuojant, jais manipuliuojant. KGB niekada nebuvo gynybinė organizacija. Nuolat kartojama KGB žodyno sąvoka „aktyvaus poveikio priemonės“ reiškia puolamąsias operacijas, įgyvendinant taktinius ir strateginius Kremliaus planus. Marekas Ciesielczykas teigia: J. Andropovo nurodymu 1976 m. įkurta itin slapta grupė Север, kurią sudarė KGB padalinių vadovai ir kuri koordinavo veiklą, siekiant išardyti Vakarųvalstybių sąjungą ir ją visiškai kontroliuoti. […] Tai daroma, pavyzdžiui, kompromituojant tų šalių vyriausybes ar pavienius politinius veikėjus. KGB nuosekliai kiršina nekomunistines, pirmiausia Vakarų, šalis su besivystančiomis šalimis, taip pat Vakarų Europą su JAV. KGB aktyvaus poveikio priemonių sulaukė ir nepriklausomybę atgavusi Lietuva. Iš to paties Aleksandro Slavino. (pradžia Nr. ).

ETIKOS UNIVERSITETO PUSLAPIS Ar galima pamatyti vėją?

Šiuokart atsakymo ieškoti tarp toli siekiančių eilučių nereikės: vėjo nė vienas iš mūsų

nesame matę. Nes visuomet matome tik jo pasekmes. Kartais jos visai malonios (kai prie

jūros gražiai plaikstosi vasariški gražių moterų rūbeliai), o kartais – itin baisios

(pavyzdžiui, kai 1967 metų spalyje uraganas visiškai sugriovė Palangos tiltą ir nuniokojo

pajūrio miškus). Tiesa, ne visi tai prisimena.

Tačiau, jei paklausiu, kada panašus uraganas siautė Jūsų sieloje, kada jis griovė iki tol

kruopščiai statytus Jūsų tiltus, neabejoju: prisiminsite. Šiandien šnekame apie pyktį.

Iš pykčio galima parausti (kai kas sako – net pamėlynuoti). Kai

kurių, sako, visą kūną dėmės išmuša. Kai kas kvapo nebeatgauna.

O visi kiti jausmai ateina vėliau. Kai naktį iš nuoskaudos (ir,

žinoma, pykčio) užmigti nebegalite. Kai norite mušti, mušti, ir -

užmušti. Kai be garso išrėkiate „Niekada neatleisiu!“. Kai imate

kvėpuoti jau ne oru, o kažkokiu degiu mišiniu. Kai ne rankas ar kojas, o, atrodo, širdį

sutraukia mėšlungis. Ir taip toliau.

Bet gi dabar taip nėra. Todėl lieka erdvės protingai Jūsų minčiai. Ir visiškai ramiam

pasiskaitymui. Nors tai tikrai nėra pati maloniausia tema.

Beje, uraganas nėra būtinas atributas. Kažkas suskaičiavo, kad – jei vairuojate – tai

pakeliui į darbą ir iš jo bent kartą per dieną Jums norėjosi tą kitą – Jūsų pažiūriu

neteisingai vairuojantį – nušauti. Jei po kankinamai sunkios darbo dienos Jums norisi

griūte griūti į lovą, o kaimynas viršuje (23 valandą) 129 decibelų stiprumu transliuoja

Alą Pugačiovą, kyla neišpasakytas noras padegti jo duris. Ir taip toliau. Baigiu. Nes

tolimesnis konkretizavimas šio rašinio autoriui gali užtraukti atsakomybę už

neapykantos (kuri taip pat yra pyktis) kurstymą.

18

Kas gi atsitinka, kai supykstame? Vadovėlinės tiesos yra tokios: įsitempia

parasimpatinė sistema. Toji pati, kuri valdo vidaus organų raumenis bei liaukas. Sutrikus

tai sistemai, pirmiausia kenčia kepenys ir tulžies latakai. (Prisimenate tą „iš pykčio net

pažaliavo“?). Pyktis tampa pamatu formuotis tulžies pūslės akmenims. Paskui į kraują

išsiskiria adrenalinas bei noradrenalinas. Šie hormonai ima kenkti kraujagyslėms.

(Širdies bei kraujagyslių ligos – dažniausios pikčiurnų palydovės). Gydytojai tvirtina, kad

tarp infarktą patyrusiųjų – tikrai ne vienas ir ne du, kurie kasdien rasdavo, ant ko griežti

dantį. Ir, žinoma, daktarai – jei Jūsų visuotinis pyktis dar toli nepažengė - Jums būtinai

primins, kad visokeriopais tyrimais nustatyta, jog žmonės, kaupiantys savyje neigiamas

emocijas, dažniau suserga vėžinėmis ligomis.

Po šitokios tirados Jūs, žinoma, supratote, kaip blogai yra pykti, ir kaip – pykdami –

kenkiame patys sau. Ir dabar laukiate recepto, kuris išgelbėtų Jus nuo pykčio priepuolių.

Turiu receptą, kaip nepykti ant lietuviškų (taip vadinamų „šventinių“) televizijos

programų. Bet kai jį išduosiu, paprašysit lašelių po kurių Jūsų nenervintų balsavimai

Seime. Jei ir tai pateikčiau, turbūt klaustumėte, ką pasakyti žmonai, kai ji – apžergusi

šniokščiantį dulkių siurblį - atskrenda į Jūsų kambarį, kai iki ketvirtojo kėlinio pabaigos

(„Žalgiris“- „Lietuvos rytas“) lieka pusantros minutės. Vaistai yra. Yra netgi vaistas nuo

pykčio, kai ties prekybos centru randate nulaužtą savo automobilio veidrodėlį.

Bet esmė slypi kitur: turėtume labai susirūpinti savo sveikata, jei dėl ką tik išvardintų

priežasčių...nesupyktume.

Psichoterapeutai ir psichologai yra prirašę šimtus straipsnių apie pykčio ir streso

valdymą. Ir apie jo užgniaužimą – taip pat. Bet prisipažinkim: kiekvienas esame sutikę ir

pažįstame visiškai nekonfliktišką ir malonų žmogų su kuriuo mums vienoje kompanijoje

visai nesinori būti. Nes keistas jis toks: nes viskas jam gerai. Toks – tarsi nesveikas. Nes,

kai emociją „užspaudi“ viduje, ji ten mutuoja. Ėda jėgas. Gimsta apatija. Kuri – kada nors

– skaudžiai išlys į paviršių.

Bet dabar – ne apie tą Jūsų pažįstamą keistuolį, o apie tai, kaip – jau gerokai supykus –

tą pyktį į rankas paimti.

Visos mūsų santykius griaunančios emocijos randasi dėl neadekvataus tikrovės

suvokimo. Šiandien nespalvotas televizoriaus ekranas mums taip pat būtų jau

neadekvatus. Todėl – vos tik pajusit, kad jau kraujas verda, kad pyktis tuoj tuoj į

paviršių išsiverš – pabandykit savy rasti tokį keistą jungiklį: įjunkite spalvą.

Mat pyktis – nebandykite to užginčyti – yra juodas! (90 procentų tikimybė, kad būtent

taip jį įsivaizduojate!). Paspalvinkit. Pažalinkit. Paraudoninkit. Oranžinės pridėkit. Ir

blogosios emocijos susilpnės. Sustiprės protingas požiūris į realybę. Bet šis metodas – tik

19

kreatyvioms, t.y. kūrybingoms asmenybėms.

Racionalesnį (matematiškąjį) mąstymą įvaldžiusiems reikalingas kitoks neuroninių

ryšių modelis. Jiems patarimas – nedelsiant atskirti pyktį nuo likusio proto. Pradės

šviesėti.

Jei esate ragavę biologijos ar medicinos mokslų – dar paprasčiau: Jūs gi tikrai žinote,

kad bet koks stresas organizmui siunčia signalą „reikia kortizolio!“. Tad teks skubiai

apsidairyti, ar nėra šalia arbatinuko, ir kaisti arbatą. (Arbata kortizolio kiekį organizme

per minutę sumažina 40 procentų).

Bet visa tai – tik iš dalies patikrintos teorijos.

Gerai patikrinta teorija yra Jūsų senelių patirtis: suskaičiuoti nuo vieno iki dešimties.

Greitesnis šiuolaikinis metodas: bent iki penkių.

Agathos Christie metodas: „Protingi žmonės neįsižeidžia, jie daro išvadas...“.

Šerloko Holmso ir Alberto Einšteino metodas: ir realusis mokslininkas, ir garsusis

pesonažas streso akivaizdoje griebdavosi antrinės – tikrai ne profesinės veiklos – imdavo

į rankas smuiką.

Nežinomo autoriaus metodas: pasakykit sau, kad viena minutė pykčio atima 60

sekundžių laimės. Ir nusišypsokit. Ta šypsena labai nepatiks Jus įžeidusiam. Bet taip ir

turi būti.

Pats geriausias metodas (nusiginklavimo technika): „Taip, Tu teisus. Atsiprašau.“

Ir - geresnis už patį geriausią metodas: kvėpuok. Kiekvieną kartą, kai jautiesi įsiutęs,

paniekintas ar nelaimingas – kvėpuok. Susikoncentruok į kvėpavimą. Įkvėpk giliai. Ir

iškvėpk. Ir dar kartą.

Kol pamatysi vėją, o ne jo pasekmes.

P.S.Visos buvusios ir dabartinės pranašystės apie pasaulio pabaigą ir įvairias negandas

yra paprasčiausias priminimas apie būtinybę paklusti šioje Visatoje egzistuojančiam

įstatymui. Kiekvienas kataklizmas, kiekviena stichinė nelaimė yra jūsų netobulos

sąmonės pasekmė. Ir ištikrųjų, kai susitinkate akis į akį su šiomis stichijomis, skinate

savo nepaklusnumo, egoizmo ir užsispyrimo vaisius. Sanat KUMARA, 2006-03-22.

20

REDAKTORIAUS ŽODIS

Laikraštėlio redaktorius, korektorius ir tecninis darbuotojas

A.M.Gedvilienė. Labai atsiprašau už klaidas, esu savamokslis

redaktorius! Gal atsilieptų galintys padėti? Pinigų neturime!

Kviečiu visus rašyti, komentuoti, spausdinsime. Kviečiame

korespondentus iš visos Lietuvos teikti informaciją ir ne tik apie

senjorus, nors jų reikalai irgi svarbūs. Tai turi būti tokia medžiaga, 14

kaip pagerinti įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų padėtį (Lietuvos pensininkų

susivienijimas priima nuo 18 metų – pagrindinis tikslas – kartų solidarumas ir

vienybė), kaip sugrąžinti išvykusius ir pn. Labai dėkoju už atsiųstą informaciją, tik

prašau, neviršyti limito – 2 puslapiau ne daugiau. Autorių nuomonė ne visada

sutampa su redaktoriaus nuomone.

Leidžiame naudotis laikraštėlyje pateikta informaciją tik mūsų atsiklausus ir

nurodant šaltinį. Laukiame pagalbininkų!!!

MŪSŲ DRAUGAI

Bernardinai.lt

21