ES aplinkosauginiai sprendimai

Diana Lukoševičiūtė-Burneikienė

Kauno EUROPE DIRECT informacijos centras

ES aplinkos apsaugos politika –santykinai jauna

sritis:

(1967) Direktyva dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir žymėjimo

etiketėmis

1972 m. Paryžiaus viršūnių susitikimas – pritarta pirmajam aplinkosaugos veiksmų planui

Pasaulyje:

• pirmieji moksliniai straipsniai aplinkosaugos

tema – 1938 m.

• pirmoji tarptautinė konvencija (Rio de Žaneiro

Biologinės įvairovės konvencija) – 1992 m.

ES aplinkosaugos politiką lėmė:

- Ekologiniai veiksniai - aplinkos užterštumas

neapsiriboja valstybės teršėjos teritorija

- Ekonominiai veiksniai – ekologinis dempingas

70-80 % aplinkosaugos teisės aktų priimami ir

tvirtinami ES lygmeniu

< 300 teisinių aktų:

• Pagrindiniai bendri (direktyva dėl įtakos aplinkai

įvertinimo tvirtinant ekonominius projektus)

• Susiję su gyvenamąja aplinka (direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos)

• Susiję su oro tarša (standartai: oro kokybei; variklių išmetamųjų dujų kiekiui ir sudėčiai)

• Susiję su vandens tarša (pavojingų vandens priemaišų normos)

• Susiję su atliekų tvarkymu (direktyvos, reguliuojančios toksinių, pavojingų atliekų tvarkymą)

• Susiję su pavojingomis cheminėmis medžiagomis

Šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa

„Aplinka 2010 m.: mūsų ateitis, mūsų

pasirinkimas“

Dėmesys:

• klimato kaitai

• biologinei įvairovei, aplinkos ir sveikatos apsaugai

• tvariam gamtinių išteklių naudojimui

• atliekų tvarkymui

Finansinė priemonė LIFE+

2007–2013 m. skiriama beveik 2 mlrd. EUR

7 aplinkosaugos veiksmų programa -

9 prioritetiniai tikslai iki 2020 m. dviejuose lygmenyse (miestuose – kuriuose gyvens 80 proc. žmonių ES ir pasauliniu)

Kas naujo?

• ryžtingesni veiksmai spręsti pagrindinius aplinkos

srities uždavinius.

• naujos arba persvarstytos politikos/teisėkūros

priemonės

7 aplinkosaugos veiksmų programa

Tikslai:

• Saugoti, tausoti ir puoselėti ES gamtinį kapitalą

• Skatinti perėjimą prie tausios ekonomikos

• Apsaugoti piliečius nuo neigiamo su aplinka susijusio poveikio

• Tobulinti aplinkos politikos faktinių duomenų bazę

• Didinti miestų tvarumą ir t.t.

Klimato kaita Poliarinio ledo kepurė 1979 ir 2003 m.

Klimato kaita ES siekia: • iki 2020 m. išmetamų šiltnamio dujų kiekį sumažinti bent

20 % (palyginti su 1990 m. lygiu), • padidinti iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalį

rinkoje iki 20 % • 20 % sumažinti bendrą energijos suvartojimą (palyginti su

prognozuojamu lygiu) • 10 % transporto priemonių sunaudojamų degalų turi būti

biodegalai, vandenilis arba elektra

Kelių transportas: įtaka klimato kaitai

• Išmeta apie 1/5 anglies dioksido kiekio

• Iki 2020 m. turės sumažėti išmetimai: 16 proc. mažieji

krovininiai automobiliai ir 27 proc. keleiviniai automobiliai

• Kainos padidėjimas turėtų atsipirkti per 5 metus (dėl mažesnio

kuro sunaudojimo)

• Jei tikslas bus pasiektas – iki 2030 m. bus išvengta 420 mln.

tonų CO2 emisijų, visuomenė sutaupys 100-200 EUR nuo

kiekvienos neišmestos CO2 tonos

Naujų lengvųjų automobilių išmetamų CO2 kiekio raida

ES vizija:

šiltnamio efektą sukeliančių dujų pokyčiai iki 2050 m.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

1990 2000 2010 2020 2030 2040 2050

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Dabartinė politika

El. energijos gamyba

Namų ūkiai ir paslaugos

Kiti sektoriai (ne CO2)

Pramonė

Transportas

Žemės ūkis (ne CO2)

•

ĮDOMŪS FAKTAI

Teiginį, kad “Klimato kaitą įtakoja žmogaus veikla”

patvirtina

- 99% mokslininkų darbų

- 50 % žiniasklaida

CO2 molekulė išlieka atmosferoje 100 metų

2015 m. - pasaulyje bus didžiausia įmanoma tarša, kuri vėliau mažės

1,5 – 2 laipsnių temperatūros pakilimas – į rizikos grupę patenka 20-30% gyvūnų ir augalų rūšių

(šaltinis: Tarptautinė konferencija “Climate action”, 23-24 March,2011, Budapest)

ORO TARŠA

Europos miestuose net 60 000 mirties atvejų

per metus sukelia ilgalaikis oro taršos

poveikis.

1 vaikas iš 7 serga astma

Teršalų išmetimo nacionalinių ribų

direktyva

-

Principas – “Teršėjas moka”

ES strategijos elementas - prekybos taršos leidimais sistema (skatinamos CO2 išmetimą mažinančios įmonės)

Sistema įdiegta 2005 m., ji taikoma apie 11 000 gamyklų, išmetančių į

atmosferą apie pusę viso CO2 kiekio (ES teritorijoje)

Pasaulinėje rinkoje iš viso yra apie 7 mlrd. taršos vienetų, o jų paklausa yra apie 2 mlrd.

Lietuva pardavusi taršos leidimus gali užsidirbti

Didžiausi Lietuvos teršėjai - elektrinės, „Mažeikių naftos“ bendrovė, “Achema”, Akmenės cementas, transportas

2012 m. vietoj planuotų 500 mln. Lt gavo tik 80 mln. Lt : kaina už leidimą nukrito nuo 5 eurų iki 3 eurų ir toliau pigs

Gautos lėšos - ekologiškam transportui (nauji autobusai

didiesiems miestams), biokuro gamybai, katilinėms/pastatams

atnaujinti

Klimato kaita ir ekonomikos augimas

Europos Sąjungoje 1990-2009 m. :

- CO2 sumažėjo 16%

- BVP paaugo 40%

Augimas įmanomas mažinant taršą

Alyvų atliekų direktyva 75/439/EEC, atnaujinta 2000/75/EC surinkimo, saugojimo, regeneravimo ir naikinimo sistema

• ES per 1 metus susidaro ~ 2,5 mln. tonų alyvų atliekų

• Grėsmė vandens gyvybei - 1 litras alyvos gali užteršti 1 000 000 litrų vandens, išsiliejus ant dirvožemio – smarkus dirvožemio užterštumas

• Vidutinis surinkimo lygis ES – 81%

Biologinės įvairovės išsaugojimas

Svarbiausia priemonė – NATURA 2000

• Tikslas - išplėsti augalų ir gyvūnų rūšių bei jų buveinių apsaugos zonas, sustabdyti rūšių ir buveinių nykimą

• 26 000 saugomų gamtos teritorijų tinklas, kurio bendras plotas sudaro ~ 20 % ES žemės ploto

Iš 10 000 ES esančių augalų

rūšių:

• 3000 - nykstančios

• 27 -gresia išnykimas

Pagrindiniai teisės aktai:

• 1979 m. Paukščių direktyva

• 1992 m. Buveinių direktyva

VANDUO

ES vandens politika siekiama:

• užtikrinti, kad visi europiečiai

turėtų pakankamai geros kokybės

vandens;

• užtikrinti, kad visi Europos

vandens telkiniai atitiktų

minimalius švaros standartus;

• išsaugoti pažeidžiamas vandens

ekosistemas.

Vandens pagrindų

direktyva

„Right 2 Water“ – Europos piliečių iniciatyva:

vanduo yra viešoji gėrybė, o ne prekė

Maudyklų kokybė Geriausi... ir blogiausi (2011)

• Švariausias vanduo - Kipre, Kroatijoje, Maltoje ir Graikijoje: < 90 % maudyklų kokybė įvertinta aukščiausiu balu.

• Nešvariausias vanduo - Nyderlanduose, Bulgarijoje, Latvijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

• Lietuvoje 72,8 % iš 114 maudyklų rezultatai puikūs.

• Bendra maudyklų vandens kokybė ES nuo 1990 m. nuolat gerėjo. ES reikalavimų neatitinkančių maudyklų pajūryje sumažėjo nuo 9,2% 1990 m. iki 1,5% 2011 m.

CHEMINĖS MEDŽIAGOS • 1930 m. pagaminta

pasaulyje 1 mln tonų

cheminių medžiagų

• 2003 m. - 400 mln tonų

cheminių medžiagų

• Iki 1981 m. nebuvo

sistemingai testuojami :

2001 m. ES konstatavo,

kad 86 % medžiagų

niekada nebuvo ištirta ...

• Cheminių medžiagų

registracijos, įvertinimo,

autorizacijos ir apribojimų teisės

aktų (REACH) paskirtis –

užtikrinti, kad pavojingiausios

medžiagos būtų pakeistos

saugesnėmis

(nuo 2007 m.).

• Įmonės įpareigojamos registruoti

naudojamas chemines medžiagas

ir teikti apie jas informaciją

Atliekų tvarkymas

ES ekonomikoje per metus 1 asmeniui sunaudojama 16 t medžiagų, iš kurių 6 t

tampa atliekomis

• Taikoma atliekų prevencija,

pakartotinis panaudojimas ir

veiksmingas perdirbimas

(kai kuriose šalyse

perdirbama iki 80 proc.)

• Metodas “nuo pradžios iki

pabaigos” – gaminti

naudojant mažiau žaliavų,

labiau pritaikyti produktus

perdirbimui

ELEKTRONINĖS ATLIEKOS

2013 m. 7 mlrd. mobiliųjų telefonų vartotojų

1 milijone mobilių telefonų atliekų yra 250 kg

sidabro, 24 kg aukso, 9 kg paladžio ir 9 t vario

Pasaulyje telikę 4,67 g sidabro kiekvienam

gyventojui.

Kas tai ?

Ateities gairės

• Europos ekologinės technologijos (dirba 2 000 000 žmonių – 1/3 pasaulio aplinkosaugos technologijų rinkos)

• Europos įmonės pasaulio rinkai teikia 90% vėjo energijos įrangos; ji kasmet padidėja daugiau nei 30%

2015 metais: 19-20% visų ES investicijų bus

skirta aplinkosaugai