LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKU MOKSLŲ CENTRO FILIALAS

SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS

TVIRTINU: ………………………

Instituto direktorius

Česlovas Bobinas

2012 m. lapkričio mėn. 08 d.

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIAI TYRIMAI IR

TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMA ,,SODININKYSTĖS IR

DARŽININKYSTĖS PLĖTRA“

SVEIKOS SODO AUGALŲ DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS PALAIKYMAS

2012 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Jūratė Bronė Šikšnianienė

Babtai

2012

2

VYKDYTOJAI:

Dr. Jūratė Bronė Šikšnianienė – testavo sveiką sodo augalų dauginamąją medžiagą; atliko

naujos sveikos sodo augalų dauginamosios medžiagos išskyrimą, taikydama molekulinės

biologijos ir kt. laboratorinius metodus; apibendrino tyrimų duomenis; ruošė mokslinę

publikaciją ir ataskaitą.

Ingrida Mažeikienė - atliko naujos sveikos sodo augalų dauginamosios medžiagos

identifikavimą, taikydama šiltnamio bei lauko tyrimų metodus; atliko palaikomuosius sveikos

devirusuotos sodo augalų kolekcijos bei dauginamosios medžiagos skiepūglinių plantacijų ir

poskiepių kolekcijų augalų tyrimus šiltnamyje bei lauke; seminarų ir ekskursijų metų

supažindino sodininkus su sveikos sodo augalų sodinamosios medžiagos tyrimų eiga ir

rezultatais; ruošė padalomąją medžiagą ir skaitė pranešimą „Sveikos sodinamosios medžiagos

auginimo ir dauginimo sistema. Devirusavimas“ mokslinėje - gamybinėje konferencijoje

„Mokslas – sodininkystės pažangai“ (2012-05-30); pravedė seminarą Valstybinės sėklų ir

grūdų tarnybos prie ŽŪM regioninių skyrių specialistams „Pradinė sodo augalų dauginamoji

medžiaga. Devirusavimas“ (2012-10-03); apibendrino tyrimų duomenis; ruošė mokslinę

publikaciją ir ataskaitą.

3

TURINYS

Įvadas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4

MTTV projekto tikslas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8

Tyrimo uždaviniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8

2011-2012 metais atlikti tyrimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8

Tyrimo objektas ir metodai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .9

MTTV projekto rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11

Pradinės ir superelitinės dauginamosios medžiagos virusologiniai tyrimai . . . . . . . . . 11

Nesertifikuotų sodo augalų virusologiniai tyrimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .15

Išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .19

Rezultatų sklaida . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20

Rezultatų diegimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20

Rekomendacijos ir pasiūlymai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .20

Literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .21

Priedai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22

4

ĮVADAS

Lietuvai tapus ES nare, sodininkystė tapo viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų

Lietuvoje. Verslinių sodų ir uogynų plėtrą skatina valstybės politika, tiekdama paramą jų

įveisimui. Šios sąlygos įtakojo šalies verslinių sodų plėtrą bei aukštos kokybės sodinamosios

medžiagos poreikį. Sodo augalų dauginimas, monitoringas bei sertifikavimas Lietuvoje yra

atliekamas remiantis ES Komisijos Tarybos direktyva 2008/90/EB. Pagal Lietuvoje

patvirtintus ir su Europos sąjungos direktyvomis suderintus sodo augalų dauginimo

reikalavimus į rinką patenkanti sodinamoji medžiaga turi būti sertifikuota arba CAC

(Conformitas Agraria Communitatis) kategorijos. Sertifikuojama tik pagal Europos augalų

apsaugos organizacijos (EPPO) standartus testuota ar devirusuota sodinamoji medžiaga.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute

(LAMMC SDI) sodo augalų pradinės sodinamosios medžiagos sertifikavimas ir virusologinės

būklės monitoringas yra vykdomas jau nuo 1995 metų. Bendradarbiaujant tuometinei

Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai prie ŽŪM, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės

institutui ir Lietuvos verslinių sodų asociacijai „Vaisiai ir uogos“ buvo įkurtas sveikos sodo

augalų dauginamosios medžiagos palaikymo ir dauginimo centras. Šis centras funkcionuoja

jau šešiolika metų. Aukštos ūkinės vertės sodo augalai sertifikuojami pagal schemas paruoštas

Europos augalų apsaugos organizacijos (EPPO Standartus: PM 4/9, PM 4/10, PM 4/11, PM

4/27, PM 4/29, PM 4/30). Nuo 2012 metų sodo augalų sveikos sodinamosios medžiagos

dauginimo sistemos in vitro, in situ bei in vivo optimizavimas yra viena iš priemonių

ilgalaikėje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programoje (2012-2016)

„Sodininkystė ir daržininkystė: agrobiologiniai pagrindai ir technologijos“

Į rinką patenkanti nesertifikuota sodinamoji medžiaga, kurios kilmė ir virusologinė

būklė nenustatyta, gali turėti virusinių patogenų, kurių sukeltos ligos daro didelę ekonominę

žalą vaismedžių ir uogynų plantacijose. Sodo augaluose paplitusių virusų ir į juos panašių

patogenų sukeltos infekcijos dažnai yra sisteminio pobūdžio, o simptomai, priklausomai nuo

augalo veislės ir sukėlėjo tipo, dažnai būna silpnai išreikšti. Kadangi nėra jokių veiksmingų

apsaugos priemonių nuo virusinių ligų, tik įsigyti sveiki, neinfekuoti virusiniais patogenais

sodo augalai gali normaliai augti, vystytis ir duoti aukštos kokybės derlių. Tai ypatingai

svarbu ilgaamžiams sodo augalams, kurie turi išlaikyti aukštą ekonominį produktyvumą nuo

keliolikos iki keliasdešimt metų.

Sodo augaluose aptinkama per 40 virusinių ligų sukėlėjų, kurių dauguma priklauso

latentinių virusų grupei ir yra dažniausiai perduodami tik su sodinamąja medžiaga

(Cieszlinska, Malinowski, 2002; Nemeth, 1986).

Virusiniai patogenai skirstomi pagal jų plitimo galimybes:

– patogenai, kurie neturi vektorių arba jie nežinomi ir iš augalo į augalą pernešami

dauginant vegetatyviniu būdu ar skiepijant. Jei dauginimo metu sodo augalai

neužkrėsti šiais virusais, tai jie išliks sveiki ir toliau;

– patogenai kuriuos perneša biologinės kilmės vektoriai: nematodai, žiedadulkės,

amarai, erkės ir kiti kenkėjai.

Išskirtinai vegetatyvinis sodo augalų dauginimo būdas, intensyvi agrotechnika,

nepakankama grybinių bei bakterinių ligų prevencija, bei netinkama kova su žalingais

kenkėjais, kurie yra virusinių ligų vektoriai, sudaro palankias sąlygas virusinių patogenų

plitimui. Šiai dienai, pasaulyje registruotų veiksmingų apsaugos priemonių nuo virusinių ligų

nėra, todėl sveika sodinamoji medžiaga, pastovi virusų ir jų vektorių prevencija ir kontrolė

sode yra būtinos priemonės prevencijai nuo virusinių ligų.

Įvairių sodo augalų virusinių ligų vektoriai pateikti 1 lentelėje.

5

1 lentelė. Sodo augaluose aptinkamos virusinės ligos ir jų vektoriai.

Obelis pažeidžiantys virusai ir jų plitimo būdai

Apple chlorotic leafspot trichovirus (ACLSV) Mech./Skiep.

Apple stem grooving capillovirus (ASGV) Mech./Skiep.

Apple stem pitting foveavirus (ASPV) Mech./Skiep.

Apple mosaic ilarvirus (ApMV) Mech./Skiep.

Cherry raspleaf nepovirus (CRLV) Mech./Skiep./Nematodai

Tomato ringspot nepovirus (ToRSV) Mech./Skiep./Nematodai

Kaulavaisius pažeidžiantys virusai ir jų plitimo būdai

Apple chlorotic leafspot trichovirus (ACLSV) Mech./Skiep.

Prune dwarf ilarvirus (PDV) Mech./Skiep.

Apple stem pitting virus (ASPV) Mech./Skiep.

Apple mosaic ilarvirus (ApMV) Mech./Skiep.

Plum pox potyvirus (PPV) Mech./Skiep./Amarai

Little cherry virus (LCV) Mech./Skiep./Skydamariai

Cherry leaf roll nepovirus (CLRV) Mech./Skiep./Žiedadulkės

Prunus necrotic ringspot ilarvirus (PNRSV) Mech./Skiep./Žiedadulkės

Arabis mosiac nepovirus (ArMV) Mech./Skiep./Nematodai

Strawberry latent ringspot nepovirus (SLRV) Mech./Skiep./Nematodai

Cherry mottle leaf trichovirus (CMLV) Mech./Skiep./Nematodai

Tomato ringspot nepovirus (ToRSV) Mech./Skiep./Nematodai

Uogynus pažeidžiantys virusai ir jų plitimo būdai

Raspberry ringspot nepovirus (RpRSV) Mech./Skiep.

Apple mosaic ilarvirus (ApMV) Mech./Skiep.

Strawberry latent ringspot nepovirus (SLRV) Mech./Skiep./Nematodai

Tomato black ring nepovirus (ToBRV) Mech./Skiep./Nematodai

Arabis mosiac nepovirus (ArMV) Mech./Skiep./Nematodai

Cherry leaf roll nepovirus (CLRV) Mech./Skiep./Žiedadulkės

Raspberry bushy dwarf idaeovirus (RpBDV) Mech./Skiep./Žiedadulkės

Blackcurrant reversion nepovirus (BRV) Mech./Skiep./Erkės

Cucumber mosaic cucumovirus (CMV) Mech./Skiep./Amarai

Strawberry crinkle cytorhabdovirus (SCV) Mech./Skiep./Amarai

Strawberry mild yellow edgepotexvirus (SMYEV) Mech./Skiep./Amarai

Strawberry mottle sadwavirus (SMoV) Mech./Skiep./Amarai

Strawberry veinbanding caulimovirus (SVBV) Mech./Skiep./Amarai

Pagal simptomatiką, sodo augalų virusinės ligos gali būti: latentinio pobūdžio, t.y.

požymiai pasireiškia tik ant augalų indikatorių; arba ligos simptomai būna aiškiai išreikšti,

stipriai žalojantys iki visiškos augalo žūties. Jei sodo augalai užkrėsti keliais virusais tuo pačiu

metu, jų daroma žala sustiprėja. Tokie sodo augalai tampa jautresni kitiems žalingiems

patogenams (grybams bei bakterijoms) bei įvairiems abiotiniams stresams (Desvignes, 1999;

Zawadzka ir kt., 1989), didėja jų priežiūros kaštai. Derliaus nuostoliai dėl virusinių ligų gali

skirtis priklausomai nuo veislės, viruso štamo bei aplinkos veiksnių. Pastebėta, kad jau net

jauname amžiuje virusinėmis ligomis infekuotų sodo augalų produktyvumas yra žymiai

mažesnis. Wilhelminadorp tyrimų stotyje Olandijoje, 14 metų buvo tirtas Golden Delicious

6

veislės sveikų ir užkrėstų virusais obelų derlingumas sode. Per tą laikotarpį sveika obelis davė

327 kg derlių, o infekuota 279 kg (17% mažiau). Jie paskaičiavo, kad per metus buvo patirtas

7,8 tonų derliaus nuostolis iš virusais užsikrėtusio 1 ha obelų sodo (2300 medžių). Panašūs

derliaus nuostoliai buvo nustatyti ir su kitomis obelų bei kriaušių veislėmis. 2 lentelėje

pateikiami pasaulio tyrėjų duomenys apie kai kuriems sodo augalams virusinių ligų daroma

žalą bei derliaus nuostolius.

2 lentelė. Sodo augalams virusinių ligų daroma žala ir patiriami derliaus nuostoliai

Veislė Virusinis patogenas Daroma žala bei derliaus

nuostoliai,%

Virusinių ligų įtaka obelų derlingumui

Golden Delicious Apple mosaic virus (AMV) 461

Golden Delicious Apple mosaic virus (AMV), rubbery

wood disease agent (RW) 21-67

1

Golden Delicious rubbery wood disease agent (RW) 461

Golden Delicious

Apple stem grooving virus (ASGV),

Apple stem pitting virus (ASPV),

Apple chloritic leaf spot virus (ACLSV)

301

McIntosh Apple mosaic virus (AMV) 91

McIntosh rubbery wood disease agent (RW) 81

Red Delicious Apple mosaic virus (AMV) 421

Red Delicious rubbery wood disease agent (RW) 201

Virusinių ligų įtaka aviečių derlingumui

Logan Raspberry bushy dwarf idaeovirus

(RpBDV)

36% uogų derlius

34% ūglių kiekis 2

Canby, Meeker Raspberry bushy dwarf idaeovirus

(RpBDV)

22% ūglių aukštis

14% ūglių diametras

72% uogų derlius 2

Pavadinimais

neišskirtos aviečių

veislės

Raspberry Vein Chloruosis Rhabdovirus

(RpVCV)

uogų svorio mažėjimas,

išretėję ūgliai, ankstesnė

branda, mažėja

apsivaisinimas, sutrinka

gemalų vystymasis 3

‘Glen Clova’,

‘Lathan’, ‘Lloyd

George’ ir kitos

jautrios veislės

Raspberry Ringspot Nepavirus (RpRSV)

augalai sunyksta, ir

derlingumo mažėjimas

stipriai susijęs su žuvusių

augalų kiekiu 3

‘Glen Clova’,

‘Lathan’, ‘Lloyd

George’ ir kitos

jautrios veislės

Tomato Ringsot Virus (ToRSV) derlingumas sumažėja 1/3 3

7

2 lentelės tęsinųs

Virusinių ligų įtaka braškių derlingumui

Pavadinimais

neišskirtos braškių

veislės

Strawberry Crinkle Rhadbovirus (StCV)

45-63 % derliaus

11 % mažėja cukraus kiekis

17 % mažėja sausos masės

iki 29 % didėja rūgščių

kiekis 4

Pavadinimais

neišskirtos braškių

veislės

Strawberry Mild Yellow Edge Virus

(SbMYEV) 25 – 75 % derliaus

4

Pavadinimais

neišskirtos braškių

veislės

Strawberry Motle Virus (SbMV) 25-30 % derliaus4

Pavadinimais

neišskirtos braškių

veislės

Arabis mosaic virus (ArMV) augalai žūva per 1-2 metus4

1 Cembali et al. 2003;

2Converse, 1991;

3Spak and Kubelkova, 1999;

4 Šutic et al., 1999.

Virusinių ligų poveikį galima matyti ne tik derančiame sode, bet ir augyne. Sodinamoji

medžiaga infekuota virusinėmis ligomis įvairuoja morfologiniais rodikliais (silpniau auga,

mažiau šakojasi ir kt.) (Kviklys, 2002; Maxim ir kt., 2004, Kviklys ir Stankienė, 2005).

Dėl žinomo didelio virusinių ligų virulentiškumo yra svarbu identifikuoti ir

genotipuoti Lietuvos soduose aptinkamus virusus ir į juos panašius patogenus (rikecijas,

viroidus, fitoplazmas) bei atlikti polimorfizmo tyrimus, kurie leistų tirti jų kilmę, mutacijas ir

migraciją tarptautiniame kontekste. Tam tikslui svarbu įsisavinti ir plėtoti naujas ir pažangias

virusų bei į juos panašių patogenų aptikimo bei identifikavimo metodikas. Pastaraisiais metais

įsisavinti nauji molekuliniai metodai virusologijos moksle leidžia sėkmingai spręsti šiuos

uždavinius.

Remdamiesi Lietuvos teisine baze paruoštais sodinamosios medžiagos privalomaisiais

reikalavimais bei augalų aprobacijos metodiniais nurodymais (2005 m. Spalio 12 d. Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-480 patvirtintos “Sodo augalų

dauginamosios medžiagos dauginimo taisyklės”) LAMMC SDI Elitinių augalų dauginimo ir

tyrimų centre atliekame nuolatinį sveikos sodo augalų pradinės dauginamosios medžiagos

išskyrimą, monitoringą, dauginimą ir devirusavimą.

8

MTTV PROJEKTO TIKSLAS

Sveikos pradinės sodo augalų medžiagos genofondo, dauginamosios skiepūglinės

medžiagos motininių plantacijų ir poskiepių kolekcijų palaikymas, monitoringas ir

devirusavimas.

TYRIMO UŽDAVINIAI

1. Vykdyti sveikos sodo augalų veislių bei poskiepių sodinamosios medžiagos palaikymo

in vivo ir in vitro sistemoje tyrimus.

2. Pradinės ir superelitinės sodinamosios medžiagos virusologinės būklės testavimas -

molekuliniais ir biologinių indikatorių metodais.

3. Ūkiniu požiūriu vertingų atrinktų sodo augalų devirusavimas termoterapijos in vitro

sistemoje metodu.

4. Įgyvendinti sveikos dauginamosios medžiagos, atitinkančios ES reikalavimus, plėtrą

Lietuvoje.

2011 – 2012 METAIS ATLIKTI TYRIMAI

1. Atrinktos sodinamosios medžiagos virusologinės būklės testavimas molekulinės

biologijos (PGR) ir biologinių indikatorių metodais. Naudojant molekulinės biologijos

(PGR), augalinių žolinių ir sumedėjusių indikatorių tyrimo metodus, įvertinta atrinktų

ūkiškai svarbių sodo augalų virusologinė būklė.

2. Pradinės ir superelitinės dauginamosios medžiagos virusologinės būklės testavimas -

molekulinės biologijos (PGR) ir biologinių indikatorių metodais. Naudojant

molekulinės biologijos, augalinių žolinių ir sumedėjusių indikatorių tyrimo metodus

įvertinta ir nustatyta ūkiškai svarbių sveikos sodo augalų dauginamosios medžiagos

banke sukauptų pradinės ir superelitinės dauginamosios medžiagos virusologinė būklė.

3. Atrinktų sodo augalų veislių bei poskiepių sodinamosios medžiagos palaikymas in

vivo ir in vitro sistemoje.

9

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

Tyrimo objektas ir vieta. Projektas vykdomas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų

centro Sodininkystės ir daržininkystės institute (LAAMC SDI) įkurtame Elitinių augalų

dauginimo centre (1 pav.). Testuota aukščiausios kategorijos pradinė dauginamoji medžiaga,

superelitinė ir atrinktos ūkiškai vertingos sodo augalų veislės. Taip pat ištirta obelų, slyvų ir

abrikosų bendra virusologinė būklė genetinių išteklių sode. Tyrimai vykdyti 2011-2012 metais

Sodininkystės ir daržininkystės instituto bazėje: laboratorijoje, šildomame šiltnamyje su

reguliuojama temperatūra, šiltnamyje su rūko sistema bei tiriamajame lauke. Virusinių

patogenų paieškai naudotas PGR (polimerazės grandininės reakcijos) ir biotesterių metodai.

Infekuotų augalų devirusavimas atliktas termoterapijos metodu in vitro sistemoje.

Skirtingose sodo augalų šeimose aptinkamų virusinių patogenų diagnostikai (1

priedas) pavyzdžiai buvo imti liepos mėnesį. Lapų audinių pavyzdžiai RNR išskyrimui buvo

paimti nuo pradinės dauginamosios medžiagos obelų, kriaušių, slyvų, juodųjų serbentų ir

braškių augalų kultivuojamų šiltnamyje, nuo superelitinių augalų iš skiepūglinio augyno. Taip

pat buvo tirta virusologinė būklė be kontrolės, moksliniams tikslams iš daugelio Europos

šalių, introdukuotų obelų, slyvų, juodųjų serbentų veislių, auginamų genetinių išteklių sode.

Pavyzdžiai iki analizės buvo laikomi -70° C temperatūroje, siekiant išvengti RNR

degradacijos.

A

B

1 pav. Šiltanamis pradinei dauginamąjai medžiagai auginti (A) ir motininis augynas

superelitinei dauginamajai medžiagai (B) auginti.

Dauginamosios medžiagos ruošimas ir atranka. Ruošiant dauginamąją medžiagą

bei imant jai pavyzdžius, buvo laikomasi 2005 m. Spalio 12 d. Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-480 patvirtintų “Sodo augalų dauginamosios medžiagos

dauginimo taisyklių”. Devirusuota pradinė dauginamoji medžiaga auginama ir saugojama

izoliuotomis nuo kenkėjų sąlygomis.

RNR skyrimas ir kDNR sintezė. RNR iš augalų lapų išskirta naudojant NucleoSpin

® RNA Plant (Macherey – Nagel) rinkinį pagal gamintojo pridėtą protokolą. Išskirta RNR

naudota komplementariai DNR (kDNR) sintetinti. kDNR sintezė atlikta naudojant RevertAid

First Strand cDNA Synthesis Kit (Fermentas) rinkinį pagal gamintojo protokolą.

PGR metodas. Patogenų geno fragmentų paieškai naudoti oligonukleotidiniai

pradmenys (2 priedas). Pagausinimo reakcija buvo vykdoma 20 μl mišinyje sudarytame iš 2,5

μl 10 × Taq DNR polimerazės buferio, 2 μl 25 mM MgCl2, 0,4 μl 10 mM dNTP mišinio, 2 x

20 pmol specifinių patogenų genomui pradmenų, 1U Taq DNR polimerazės ir po 500 ng

kDNR. Pavyzdžiai amplifikuoti termocikleryje („Eppendorf“) režimu: pirminis dvigrandės

kDNR lydymas 95 °C temperatūroje 5 min.; 35 ciklai fragmentui gausinti – dvigrandės kDNR

išlydymas 94 °C temperatūroje 30 s, pradmenų hibridizacija 40 s (temperatūra pradmenų

hibridizacijai buvo apskaičiuota pagal formulę Tm = 4(G + C) + 2(A + T) °C kiekvienam

10

pradmeniui individualiai , fragmentų sintezė 72 °C temperatūroje 40 s, galutinė sintezė 72 °C

temperatūroje 5 min. Elektroforezė atlikta 1,5 proc. agarozės gelyje.

PGR duomenys dokumentuoti ir įvertinti „Herolab“ UV kameroje naudojant „E. A. S. Y Win

32“ dokumentavimo programą.

Augalų biotesterių metodas. Iš augalo lapų paruošti pavyzdžiai buvo mechaniškai

inokuliuoti į žolinius indikatorius: Chenopodium quinoa UC-4, UC-5, UC-6 klonus,

Nicotiana tabacum, Nicotiana quadrivalvis, Nicotiana glutinosa, ir Fragaria vesca. Lapų

audinių ekstraktas inokuliacijai buvo paruoštas 50 g susmulkintų lapų užpylus 0,1 M natrio

fosfato buferiu (pH 7.5) su 5 % PVP ir 0.12% natrio sulfato (Na2SO3). Augalai indikatoriai iki

inokuliacijos buvo užauginti iki 4-6 tikrų lapų fazės. Užkrėsti augalai kultivuoti 4 sav. 18–

25ºC temperatūroje šiltnamyje. Užsikrėtimas virusais vertintas vizualiai ir PGR metodu.

Obelų virusiniams patogenams, pasireiškiantiems ant vaisių, identifikuoti buvo atliktas

monitoringas 2007 metais į obelų veisles pagal Nemeth (1986) metodiką įskiepytų ir sode

auginamų sumedėjusių biotesterių: Malus platycarpa, Virginia Crab, Lord Lambourne,

Golden Delicious. Biotesterių vaisiai vertinti vizualiai ir PGR metodu.

Du kartus per vegetacijos sezoną (gegužės ir rugpjūčio mėnesiais) šiltnamyje ir lauke augalų

sveikumas buvo vertintas vizualiai.

Termoterapijos metodas. Užsikrėtę virusais aukštos ūkinės vertės veislių sodo

augalai perkelti į in vitro sistemą devirusavimui termoterapijos metodu (Stankiene ir Stanys,

2000; Stanys 1997). Instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos laboratorijoje

virusiniams patogenams eliminuoti iš sodo augalų taikoma izoliuotų meristemų termoterapija

in vitro sistemoje. Termoterapija in vitro susideda iš kelių etapų. Pasirinktų augalų eksplantų

paviršiaus sterilizavimas atliekamas steriliu vandeniu ir sublimuotu HgCl2 (2-5 min.) Po

sterilinimo eksplantai dedami ant atitinkamos kultivavimui skirtos mitybinės agarizuotos

terpės. Praėjus trims savaitėms po pasodinimo ant terpė, ūgliai perkeliami į specialias

auginimo kameras su kontroliuojamomis sąlygomis ir 14-21 parą auginami aukštos

temperatūros režimu. Yra aiškūs skirtumai tarp Malus ir Prunus termoterapijos metodų: Malus

genties mikroaugalams taikomas 38 °C temperatūros rėžimas viso gydymo eigoje, o Prunus

genties mikroaugalams temperatūra naktį sumažinama iki 36 °C. Po terminio apdorojimo,

viršūninė meristema su 2-3 lapų užuomazgomis (jos dydis yra maždaug 0,2 mm) izoliuojama

ir auginama ant regeneracinės terpės. Mikroūgliai regeneruoja per kelias savaites. Atliktas šių

ūglių testavimas nuo virusinių patogenų PGR metodu. Patogenų neturintys mikroaugalai

atrenkami ir dauginami toliau. Tokie augalai yra įtraukti į pradinės dauginamosios medžiagos

genofondą in vitro sistemoje. Sveiki mikroūgliai po rizogenezės in vitro perkelti į vazonėlius

su substratu aklimatizacijai šiltnamio sąlygomis. Po kruopštaus grūdinimo augalai yra dar

kartą ištirti nuo virusinių patogenų PGR metodu. Išauginę ūglius tinkamus skiepijimui, augalai

perkelti į pradinės dauginamosios medžiagos šiltnamį in vivo.

11

MTTV PROJEKTO REZULTATAI

PRADINĖS IR SUPERELITINĖS DAUDINAMOSIOS MEDŽIAGOS

VIRUSOLOGINIAI TYRIMAI

Vykdant sodo augalų devirusavimo programą, 2011-2012 metais buvo tęsiamas 2004

metais pradėtas sodo augalų virusologinės būklės monitoringas. Naudojant jautresnį

molekulinės biologijos metodą ištirta virš 600 obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių, slyvų ir braškių

veislių augalų. Visų darbe tirtų ar paminėtų virusų lietuviški pavadinimai ir tarptautiniai

trumpiniai pateikti 1 priede.

Atnaujinta žolinių ir sumedėjusių indikatorių kolekcija (2 pav.) (Chenopodium quinoa,

Chenopodium amaranticolor, Nicotiana tabacum, Nicotiana tabacum ‚Samsun‘, Nicotiana

glutinosa, Cucumis sativus, Fragaria vesca). Padauginti žoliniai indikatoriai jautrūs

skirtingoms virusinėms ligoms ir surinktos jų sėklos tolimesniems tyrimams. In vivo

palaikomi padauginti, retestuoti ir sumedėję biotesteriai (Malus platycarpa, veislės - Virginia

Crab, Lord Lambourne, Golden Delicious). Šie visi biotesteriai būtini sėklavaisių, kaulavaisių

bei uogakrūmių testavimui ieškant latentinių virusinių ligų.

A

B

C

D

2 pav. Augalai biotesteriai Chenopodium quinoa (A), Nicotiana tabacum (B), Fragaria

vesca (C); Malus veislė Virginia Crab (D).

PGR metodu laboratorijoje, žolinių indikatorių mechaninio inokuliavimo metodu šiltnamyje

(pagal Nemeth, 1986 metodiką) bei skiepijimo į sumedėjusius biotesterius metodu lauke

įvertinta obelų veislių virusologinė būklė. Jų devirusavimas atliktas 17 virusinių ligų atžvilgiu

(3 lentelė). Pradinėje dauginamojoje medžiagoje ir superelitinės kategorijos obelų veislių

augaluose tirtų virusų neaptikta.

12

3 lentelė. Pradinės ir superelitinės dauginamosios medžiagos obelų veislių ir poskiepių

virusinių ligų tyrimas PGR ir sumedėjusių indikatorių metodais.

Augalo

kategorija

Testavimo

metodas

Obelų veislės Tirti virusai

(EPPO

standartas PM

4/27)

Pradinė ir

superelitinė

dauginamoji

medžiaga

PGR Aldas, Antei, Auksis, Closter, Discovery,

Early Green, Elise, Freedom, Gravesteine,

Golden Delicious, Jonagold deCosta,

Jonagold Red Prince, Katja, Kortlend, Ligol,

Lodel, Lord Lahborne, Malus Platycarpa,

Noris, Ontario, Paprastasis Antaninis,

Paulared, Popierinis, Prima red, Rubin,

Rudenis, Sammered, Skaistis, Spartan, Štaris,

Tellissaarre, Valor,Virginia Crab, Vitos.

ApMV, ACLSV,

ASGV, ASPV,

APP.

Superelitinė

dauginamoji

medžiaga

Sumedėjusiais

indikatoriais:

Malus

platycarpa,

Virginia Crab,

Golden

Delicious,

Lord

Lambourne.

Aldas, Auksis, Noris, Rudenis, Skaistis.

Virusinės ligos

pasireiškiančios

ant vaisių: chat

fruit, green

crinkle, bumpy

fruit, rough

skin, star crack,

russet ring,

russet wart.

Ant obelų vaisių pasireiškiantiems virusiniams patogenams identifikuoti atliekamas

skiepijimas į jautrius patogenams poskiepius ir pradėjus nokti vaisiams du metus atliekamas

sumedėjusių biotesterių monitoringas. Tuo tikslu, buvo testuotos 2005 metais į sertifikavimo

sistemą įtrauktos obelų veisles (Aldas, Auksis, Noris, Rudenis, Skaistis). Pagal Nemeth (1986)

metodiką 2007 metais buvo įskiepyti ir sode auginami sumedėjusių biotesterių Malus

platycarpa, Virginia Crab, Lord Lambourne, Golden Delicious augalai (3 pav.).

A

B

3 pav. Virusinėms obelų vaisių ligoms jautrių sumedėjusių biotesterių sodas (A) ir

Malus platycarpa (B) biotesteriai.

2011 metais pirmą kartą vaisius subrandino biotesteriai Malus platycarpa ir veislė Virginia

Crab biotesteriai. Veislių Lord Lambourne ir Golden Delicious biotesteriai pirmą kartą derėjo

2012 metais. Vizualaus vertinimo metu ant biotesterių vaisių virusinių ligų simptomų

13

nepastebėta (4 pav.). Ištyrus biotesterių lapus PGR metodu su penkiomis specifinėmis

pradmenų poromis ApMV, ACLSV, ASGV, ASPV, APP tirtų virusų taip pat neaptikta.

A

B

4 pav. Virusinėms obelų vaisių ligoms jautrūs Malus platycarpa 2012 (A) ir Virginia

Crab 2011 (B) biotesteriai įskiepyti į testuojamą veislę Auksis.

Remiantis EPPO standartais buvo vykdomas sodo augalų (sėklavaisių ir kaulavaisių) pradinės

dauginamosios medžiagos veislių, bei superelitinių skiepūglinių augalų sveikatingumo

monitoringas. Standartuose nurodytais metodais buvo ištirtos aukščiausios kategorijos

sertifikuotos ir atrinktos kriaušių (4 lentelė), trešnių ir vyšnių veislės (6 lentelė). Analogiškai

ištirtas superelitinės dauginamosios medžiagos slyvų skiepūglinis augynas (5 lentelė), bei

braškių veislių superelitinė dauginamoji medžiaga (7 lentelė). Kriaušės testuotos dėl keturių,

vyšnios ir trešnės dėl keturiolikos, slyvos dėl aštuonių virusinių patogenų. Braškių

superelitinės kategorijos dauginamoji medžiaga testuota PGR metodu dėl penkių virusinių

patogenų. Atlikus pradinės ir superelitinės sodo augalų dauginamosios medžiagos monitoringą

PGR ir žolinių biotesterių metodais, testuotose kriaušių, vyšnių, trešnių, slyvų ir braškių

veislėse tirtų virusinių patogenų nerasta.

4 lentelė. Pradinės dauginamosios medžiagos, superelitinių ir atrinktų bei testuotų

nuo virusų kriaušių veislių virusinių ligų tyrimas PGR metodu.

Augalo

kategorija

Veislės Tirti virusai (EPPO

standartas PM 4/27)

Pradinė ir

superelitinė

dauginamoji

medžiaga

Alexandra Lucas, Clapp's Favorite, Conference, Jules

d'Airalles, Pr. Mahaleb, Pyronia Veitghill, Hardy,

Russian seedling, Williams

ACLSV, ASGV,

ASPV, PDP.

5 lentelė. Pradinės ir superelitinės dauginamosios medžiagos slyvų veislių ir

poskiepių virusinių ligų tyrimas PGR metodu.

Augalo

kategorija

Veislės Tirti virusai (EPPO

standartas PM 4/30)

Pradinė

dauginamoji

medžiaga

Anna Spath, Jojo, Jubileum, Ontario, Opal, Reine-Claude

d’Oulins, Valor, Victoria.

ACLSV, ApMV,

CGRMV, PPV,

PDV, PNRSV,

SLRSV, European

stone fruit yellows

phytoplasma.

Superelitinė

dauginamoji

medžiaga

Aleksona, Anna Spath, Dabrovicka, Jojo, Jubileum, Jūrė,

Kometa, Ontario, Opal, Paprastoji vengrinė, Reine-Claude

d’Oulins, Skalvė, Skoroplodnaja, St. Julien (S116), Stenley,

Valor, Valor, Vangenheimo vengrinė, Victoria, Vytėnų

geltonoji.

14

6 lentelė. Pradinės ir superelitinės dauginamosios medžiagos trešnių* ir vyšnių**

virusinių ligų tyrimas PGR metodu.

Augalo

kategorija

Veislės Tirti virusai

(EPPO standartas

PM 4/29)

Pradinė

dauginamoji

medžiaga

*Bigarreau Burlat, Compact Stella, Hedelfinger, Lapins,

Merchant, Regina, Summit, Sunburst.

**Molodiožnaja, Studenčeskaja, Tichonovskaja,

Turgenevka, Vietinė rūgščioji, Vytėnų Žvaigždė,

Žagarvyšnė

ACLSV, ApMV,

ArMV, CGRMV,

CLRV, LChV,

CMLV, PDV,

PNRSV, RpRSV,

SLRSV, TBRV,

Cherry necrotic

rusty mottle,

Cherry rusty

mottle.

Superelitinė

dauginamoji

medžiaga

*Agila, Anta, Bigarreau Burlat, Compact Stella,

Dneprovka,

Drogano geltonoji, Frans Josif, Hedelfinger, Jurgita,

Lapins, Merchant, Mindaugė, Nord Star, Notė, Pandy,

Regina, Seda, Summit, Sunburst, Vytėnų rožinė, Vytėnų

rožinė.

** Kelleris 16, Lucyna, Molodiožnaja, Studenčeskaja,

Tichonovskaja, Turgenevka, Vietinė rūgščioji, Vytėnų

Žvaigždė, Žagarvyšnė

7 lentelė. Pradinės ir superelitinės dauginamosios medžiagos braškių veislių virusinių

ligų tyrimas PGR ir žolinių indikatorių metodu.

Augalo

kategorija

Tyrimo metodas Veislės Tirti virusai (EPPO

standartas PM 4/11)

Superelitinė

dauginamoji

medžiaga

PGR (polimerazės

grandininė reakcija)

Bogota, Dangė, Dukat, Elkat,

Elsanta, Honeoey, Induka,

Kama, Kent, Korona,

Pandora, Pegasas, Polka,

Saulenė, Senga Sengana,

Venta.

CSV, SMYEV,

SMoMV, SVBV,

Aster yellows

phytoplasma,

StCFV, CPaV,

BPYV, ClCV.

15

NESERTIFIKUOTŲ SODO AUGALŲ VIRUSOLOGINIAI TYRIMAI

LAMMC SDI sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyrius, atliekantis naujų

veislių kūrimą, turi sukaupęs didelę obelų ir slyvų kolekciją, moksliniams tikslams.

Nesertifikuoti augalai introdukuoti iš daugelio Europos valstybių ir virusinių ligų atžvilgiu

testuoti nebuvo.

Ištirtos 35 introdukuotos obelų veislės (3 priedas), įtrauktos į Nacionalinį augalų

veislių 2011 m. sąrašą ir kultivuojamos genetinių išteklių sode. Dažniausiai aptinkami ir tik su

sodinamąja medžiaga pernešami virusai ACLSV, ASPV ir ASGV buvo identifikuoti PGR

metodu. Virusų kDNR fragmentai pagausinti specifinėmis oligonukleotidų pradmenų poromis

ir išryškinti agarozės gelyje (5 pav.). Numeriais nuo 1 iki 35 įvardinta obelų kDNR, o veislių

sąrašas pateiktas 3 priede. ACLSV virusui specifinis 667 bp fragmentas rastas dvidešimt

keturiose obelų veislėse. ASPV virusas buvo nustatytas penkiolikoje veislių, pagal

polimerazės grandininės reakcijos metu pagausiną, būdingą patogenui 370 bp fragmentą.

ASGV infekcija mažiausiai išplitus tarp tirtų obelų veislių, specifinis 273 bp fragmentas rastas

septynių obelų kDNR sekoje.

A

B

C

5 pav. Virusų kDNR fragmentai pagausinti specifinėmis oligonukleotidų pradmenų

poromis išryškinti agarozės gelyje – ACLSV (A), ASPV (B), ASGV (C). Numeriai 1-35

yra tirtų obelų veislių numeriai, pagal sarašą 3 priede.

16

Patogenai ACLSV ir ASPV yra labai plačiai paplitęs daugelyje pasaulio sodų ir

infekuoja ne tik obelis, bet ir kitus Malus genties sodo augalus (Borisova, 2005; Mathioudakis

ir kt., 2010; Na Liu ir kt.,2012). Mūsų tirtose veislėse, virusas ACLSV yra infekavęs 68,6

proc., o ASPV – 42,9 proc. tirtų obelų veislių. Infekcijos procentas ASGV buvo mažesnis –

22,9 proc. (8 lentelė). Tik 22,9 proc. tirtų obelų veislių virusais nebuvo infekuotos. 25,7 proc.

obelų veislių yra užsikrėtę bent vienu iš trijų tirtų virusų. Obelyse nustatyta dviejų ar trijų

virusų kompleksinė infekcija, 45,71 ir 5,71 proc., atitinkamai (9 lentelė). Kitų šalių tyrimuose

tai pat rastas kompleksinis dviejų virusų veikimas (Wu ir kt., 2010; Pūpola ir kt., 2011).

ASCLV ir ASGV virusų derinys rastas 5 veislėse, o ACLSV ir ASPV - 11 veislių. Du

patogenai ASGV ir ASPV viename augale rasti nebuvo. Atlikus trijų virusų monitoringą obelų

veislėse, kurios buvo atsivežtos nekontroliuojant jų virusinės būklės, didelis ACLSV

dažnumas (68,6 proc.) ir dideliu procentu aptinkama infekcija kartu su patogenais ASPV ar

ASGV (45,71 proc.), parodė, kad būtent obelų lapų chlorotinės dėmėtligės virusas (ACLSV)

ne tik lengvai pernešamas nuo vieno augalo kitam, bet ir atidaro „vartus“ kitiems, mažiau

paplitusiems virusams.

8 lentelė. Virusų paplitimas obelų veislėse genetinių išteklių kolekcijoje.

Viso testuota

obelų veislių

genetinių

išteklių sode

ACLSV

teigiamas,

vnt.

Užkrėstų

ACLSV

obelų

veislių, %

ASGV

teigiamas,

vnt.

Užkrėstų

ASGV

obelų

veislių, %

ASPV

teigiamas,

vnt.

Užkrėstų

ASPV

obelų

veislių, %

35 24 68.6 8 22.9 15 42.9

LSD .05 12.9

9 lentelė. Kompleksinis patogenų ACLSV, ASGV, ASPV paplitimas obelų veislėse

genetinių išteklių kolekcijoje.

Viso testuota

obelų veislių,

vnt.

Tirtų virusų

nerasta, vnt./

%

Vienu virusu

infekuotų veislių,

vnt./ %

Dviem virusais

infekuotų veislių,

vnt./ %

Trim virusais

infekuotų

veislių, vnt./ %

35 8/22.9 9/25.7 16/45.7 2/5.7

LSD .05 9.9

Ištirta virusologinė būklė ūkiniu ir selekciniu požiūriu vertingų 125 slyvų veislių ir

hibridų, kultivuojamų genetinių išteklių sode (4 Priedas). Slyvose aptinkami žalingi ir

karantininiai virusai ACLSV, PPV, PDV, PNRSV buvo identifikuoti PGR metodu (10

lentelė). ACLSV virusas rastas 6 veislėse. PPV virusas buvo identifikuotas 3 veislėse.

Europos sąjungoje šis virusas yra karantininis, bet pastaraisiais metais vis dažniau aptinkamas

Lietuvoje ir aplink esančiose valstybėse. Jis atkeliavo ne tik su kaulavaisių sodinamąja

medžiaga, bet ir su amarais, kurie yra šio viruso vektorius ir šiltėjant klimataui atkeliavo iš

šiltesnio klimato šalių (Bulgarijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kt.). Šiuo virusu

infekuotos slyvų veislės buvo įvestos į in vitro sistemą devirusavimui, o sode augalai

sunaikinti. PDV virusas nustatytas 13 pavyzdžių, t.y. 10,4 proc., o PNRSV – 21, t.y. 16,8

proc. visų tirtų slyvų veislių. PDV ir PNRSV virusus vizualiai yra sunku atskirti ir

identifikuoti. Abu šie virusai plinta mechaniškai pažeidus, per skiepijamą medžiagą,

žiedadulkėmis ir sėklomis, todėl atsiradus palankiom sąlygom gali greitai išplisti tarp

kaulavaisių (Milusheva ir Borisova, 2005).

17

10 lentelė. Virusų paplitimas slyvų veislėse genetinių išteklių kolekcijoje.

Viso testuota

slyvų veislių

Nustatyta infekuotų virusais slyvų veislių, vnt./ %

ACLS PPV PDV PNRSV

125 6 /4,8 3 /2,4 13 /10,4 21 /16,8

LSD .05 3,44

Kompleksinis virusų paplitimas tarp slyvų veislių rastas nedidelis, viso 5 pavyzdžiuose

(4 proc.) (11 lentelė). ASCLV ir PDV virusų derinys rastas 1 pavyzdyje, ACLSV ir PNRV -

2, PPV ir PNRV - 1 ir PDV ir PNRSV 1. Antras virusas (ACLSV, PPV ir PDV) keturiuose iš

penkių pavyzdžiuose buvo kartu su kaulavaisių žiedinės chlorotinės dėmėtligės virusu

(PNRSV), nors dviem virusais kartu infekuotų slyvų veislių buvo nedaug (4 proc.). PNRSV

viruso paplitimas tarp slyvų veislių buvo didžiausias (16,8 proc.) (10 lentelė). Galima daryti

prielaidą, kad PNRSV sąlygojo antro patogeno infekciją slyvų augaluose. Atsižvelgiant į tai,

kad PNRSV plinta ne tik skiepijant ar genint, bet ir žiedadulkių pagalba, labai svarbi šio

viruso diagnostika ir savalaikis augalų šalinimas kaulavaisių soduose.

11 lentelė. Kompleksinis patogenų ACLSV, PPV, PDV ir PNRV paplitimas slyvų veislėse

genetinių išteklių kolekcijoje.

Viso testuota slyvų

veislių, vnt.

Tirtų virusų

nerasta, vnt./ %

Vienu virusu infekuotų

veislių, vnt./ %

Dviem virusais

infekuotų veislių, vnt./

%

125 87/69,6 33/26,4 5/4,0

LSD .05 5,56

Ištirtas virusinių ligų paplitimas LAMMC SDI juodųjų serbentų kolekcijoje šešių

serbentynuose paplitusių virusų atžvilgiu (5 priedas). PGR metodu ir žolinių biotesterių

Chenopodium quinoa pagalba patikrintas šešių virusų paplitimas atrinktų serbentų veislių

tarpe (BRV, SVBV, RpRSV, ArMV, CMV, ToRSV). Aštuoniolikos juodojo serbento

nesertifikuotų augalų virusologinio tyrimo duomenys PGR ir žolinių biotesterių metodais

pateikti 12 lentelėje. Virusų SVBV, CMV ir ToRSV pavyzdžiuose nerasta.

12 lentelė. Virusų paplitimas juodojo serbento veislėse genetinių išteklių kolekcijoje.

Viso testuota

juodojo

serbento veislių

Nustatyta infekuotų virusais juodojo serbento veislių, vnt./ %

BRV RpRSV ArMV

18 4 /22,2 3 /16,7 2 /11,1

13 lentelė. Kompleksinis patogenų BRV, RpRSV ir ArMV paplitimas juodojo serbento

veislėse genetinių išteklių kolekcijoje.

Viso testuota

juodojo serbento

veislių, vnt.

Tirtų virusų

nerasta, vnt./

%

Vienu virusu

infekuotų veislių,

vnt./ %

Dviem virusais

infekuotų veislių,

vnt./ %

Trim virusais

infekuotų

veislių, vnt./ %

18 12/66,6 4/22,2 1/5,6 1/5,6

Keturios juodojo serbento veislės (22,2 proc.) buvo infekuotos BRV (žiedų pilnavidurės

viruso), trys (16,7 proc.) – RpRSV (aviečių žiediškosios dėmėtligės viruso) ir dvi (11,1 proc.)

– ArMV (vaistučio mozaikos viruso) (12 lentelė). 66,6 proc. tirtų juodojo serbento veislių

18

buvo be virusų. Ben Lomond veislė buvo infekuota dviem virusais (BRV ir RpRSV), o Ben

Nevis - trim virusais iš karto (BRV, RpRSV ir ArMV)(13 lentelė).

BRV vektorius (serbentinė erkutė) yra paplitęs kenkėjas Lietuvos serbentynuose, tačiau

ne visos veislės, kurios buvo užsikrėtusios erkutėmis, yra infekuotos viruso (Mazeikiene ir kt.

2012). Tačiau veislės infekuotos BRV yra lengviau pažeidiamos kitų virusų. RpRSV ir ArMV

priklauso NEPO virusų grupei. ArMV virusas labai gerai reiškiasi ant biotesterio

Chenopodium quinoa lapų. Būdingas lapų taškinis dėmėtumas ant žolinio biotesterio

Chenopodium quinoa sukeltas ArMV parodytas 6 paveiksle. Šiuos virusus platina nematodai.

Jų plitimą uogynuose įtakoja nekokybiškas dirvos paruošimas prieš įveisiant uogynus.

Literatūroje nurodoma, kad NEPO virusai dažnai infekuoja Ribes genties augalus (Converse,

1991). SDI uoginių sodo augalų kolekcijose (juodųjų serbentų ir aviečių) šie virusai nėra labai

išplitę (ankstesnių ir šių metų tyrimų duomenimis).

Aviečių veislių ir numerių virosologinio tyrimo imunofermentinės analizės (ELISA)

metodu, rezultatai pateikti publikacijoje (Stankiene ir kt, 2012)

Ištyrus 25 veisles ir numerius nustatyta, kad 20 proc. aviečių buvo infekuotos viruso:

16, 0 proc. ArMV ir 4,0 proc. ToRSV.

6 pav. Chlorotinės takinės dėmės ant žolinio biotesterio Chenopodium quinoa lapų

sukeltas ArMV (vaistučio mozaikos viruso) inokuliavus juodojo serbento veislės Ben

Tirran.

Pradėti vykdyti infekuotų penkių obelų ir serbentų veislių devirusavimo in vitro

sistemoje tyrimai. Devirusavimo tyrimui pasirinktos obelų ir juodojo serbento veislės

infekuotos skirtingais patogenais ir jų deriniais (14 lentelė). Augalai iš lauko po serilinimo

įvesti į in vitro sistemą. Šiuo metu vykdomas jų klonavimas (7 pav.), augalai kas 8 sav.

persodinami ant šviežios mitybinės terpės, juos padauginant (dauginimo koeficientas

priklauso nuo rūšie ir veislės. Yra žinoma, kad devirusuojant šiais metodais daugiau kaip 50

proc. augalų žūsta, todėl klonavimo etapas užsitęsia 1-1,5 metus, kol išauginamas pakankamas

kiekis mikroaugalų tolimesniems devirusavimo tyrimams termoterapijos ir chemoterapijos

(ribavirinas) metodais.

Sveikos sodo augalų dauginamosios medžiagos centro įsigyti sertifikuoti, testuoti nuo

virusinių patogenų, sodo augalai, taikant tinkamą priežiūrą ir kasmetinį monitoriną, išliko

sveiki.

Sodo augalai introdukuoti moksliniams tikslams iš kitų Europos šalių be

sveikatingumo sertifikato ir virusologinių tyrimų, yra užsikrėtę virusiniais patogenais (obelys

– 80 proc., slyvos - 30,4 proc., juodieji serbentai - 27,8 proc., avietės – 20 proc.). Kolekcijų

virusologinis tyrimas parodė genetinių išteklių devirusavimo būtinybę, ypač ilgaamžių sodo

augalų obelų, slyvų).

19

14 lentelė. Infekuotos skirtingais virusasi ar jų deriniais obelų ir juodojo serbento veislės

atrinktos devirusavimo tyrimams in vitro sistemoje.

Obelų veislės cDNR Nr. Rasti virusai

Orlovim * 1 ACLSV

Ligol * 33 ASGV

Connel red * 29 ASPV

Beržininkų ananasas 2006 ** 2 ACLSV, ASGV

P. Antaninis ** 5 ACLSV, ASPV

Florina *** 12 ACLSV, ASGV, ASPV

Juodojo serbento veislės cDNR Nr. Rasti virusai

Ben Alder * 2 BRV

Ben Tirran * 5 ArMV

Ben Tran * 6 RpRSV

Ben Lomond ** 3 BRV, RpRSV

Ben Nevis *** 4 BRV, RpRSV, ArMV

A

B

7 pav. Klonuoti virusuoti sodo augalų mikroūgliai in vitro: obels veislė Conel Red (A) ir

juodojo serbento veislė Ben Lomond (B).

IŠVADOS

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre Sodininkystės ir daržininkystės instituto

Elitinių augalų dauginimo centre pradinės dauginamosios medžiagos šiltnamyje PGR

metodu retestuota ir palaikoma (persodinama, apsaugoma nuo ligų ir kenkėjų)

aukščiausios kategorijos pradinė sodinamoji medžiaga: 44 veislių sėklavaisiai ir 24

veislių kaulavaisiai. Visi retestuoti augalai atitinka pradinės sodinamosios medžiagos

reikalavimus.

Atliktas superelitinės dauginamosios medžiagos patogenų monitoringas

skiepūgliniame obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių ir trešnių augyne parodė, kad šioje

kategorijoje infekuotų tirtais virusiniais patogenais sodo augalų nėra.

Sveikos sodo augalų dauginamosios medžiagos centro įsigyti sertifikuoti, testuoti nuo

virusinių patogenų, sodo augalai, tinkamai juos dauginant, taikant nustatytą

reikalavimuose priežiūrą ir kasmetinį patogenų monitoriną, išliko sveiki.

Genetinių išteklių sode nustatyta 80 proc. virusais infekuotų obelų veislių, 30,4 proc.

infekuotų slyvų veislių, 27,8 proc. - juodojo serbento veislių, 20,0 proc. – aviečių

veislių. Virusologinis tyrimas parodė genetinių išteklių kolekcijų devirusavimo

būtinybę.

20

REZULTATŲ SKLAIDA

Stankienė J., Mažeikienė I., Gelvonauskienė D., Šikšnianienė J.B. 2012. Virological

status of stock planting material of apple and raspberry cultivars in Lithuania.

Zemdirbyste-Agriculture. 99 (1) p. 93–98. (Impact fac.2011 - 0.327)

Žodinis pranešimas „Sveikos sodinamosios medžiagos auginimo ir dauginimo

sistema. Devirusavimas.“ mokslinėje - gamybinėje konferencijoje „Mokslas –

sodininkystės pažangai.“ 2012-05-30.

Žodinis pranešimas „Pradinė sodo augalų dauginamoji medžiaga. Devirusavimas.“

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie ŽŪM regioninių skyrių specialistams. 2012-

10-03.

REZULTATŲ DIEGIMAS

Sveika retestuota pradinė dauginamoji medžiaga palaikoma sveikos sodo dauginamosios

medžiagos šiltnamyje, superelitinė dauginamoji medžiaga dauginama ir auginama LAMMC

SDI skiepūgliniuose augynuose. Naujai nuo virusų testuojami augalai atrinkti iš instituto

kolekcijų pagal poreikį ir jų sąrašas kasmet praplečiamas naujomis veislėmis, siekiant įtraukti

jas į superelitinės dauginamosios medžiagos sortimentą.

Lietuvos augintojai aprūpinami sodinamąja medžiaga atitinkančia ES reikalavimus.

Kontroliuojami medelynai aprūpinami sveika sertifikuota devirusuota Elitinių sodo augalų

dauginimo centre išauginta sodinamąja medžiaga.

Seminarų ir ekskursijų metų sodininkai supažindinti su sveikos sodo augalų dauginamosios

medžiagos vykdomais darbais, naudojama įranga ir cheminėmis medžiagomis, tyrimų eiga ir

rezultatais.

REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI

Lietuvoje įdiegta ir sėkmingai funkcionuoja sveikos sodo augalų dauginamosios medžiagos

dauginimo sistema, atitinkanti ES reikalavimus, galinti pasiūlyti aukštos kokybės sodo augalų

sodinamąją medžiagą..

LAMMC SDI sveikų sodo augalų dauginimo centre atliktais tyrimais įrodėme, kad įsigyti

sertifikuoti, testuoti nuo virusinių patogenų, sodo augalai, tinkamai juos dauginant, taikant

nustatytą reikalavimuose priežiūrą ir kasmetinį patogenų monitoriną, išliko sveiki jau daugiau

kaip dešimt metų.

Skiepūglinius sodus steigiantys augintojai turėtų įsigyti tik sertifikuotą superelitinę ar elitinę

dauginamąją medžiagą. Versliniams sodams steigti turėtų būti sodinami tik sertifikuoti

augalai, kas užtikrintų sodo sveikatingumą ir derliaus kokybę.

Dėl didelio virusologinio užterštumo Lietuvos ir Europos soduose bei susidariusių palankių

sąlygų žaladariams (virusinių ligų vektoriams) plisti, sodininkai savo sodų sveikatingumu

turėtų rūpintis patys, nepalikdami šio rūpesčio tik valstybės tarnautojams.

Rekomenduojame savanorišką ir savalaikį ūkinių ir privačių sodų testavimą nuo virusų.

Nustačius virusinėmis ligomis užsikrėtusius sodo augalus, nedelsiant pakeisti juos sveikais,

kad išvengti tolesnio infekcijos plitimo, nes kitų apsaugos priemonių nuo virusinių patogenų

kol kas nėra.

SUDERINTA: ………………………

...............................tyrimų priežiūros komisijos

pirmininkas

2012 m. ……………………mėn. …..d.

21

LITERATŪRA

1. Borisova A. 2005. Preliminary results of the study on the spread of apple chlorotic leaf spot

virus (ACLSV) in different fruit tree species in Kyustendil region of Bulgaria. Not. Bot.

Hort. Agrobot. Cluj, XXXIII.

2. Cembali T., R. J. Folwell, P. Wandschneider, K.C. Eastwel, W. E. Howell. 2003.

Economic implications of a virus prevention program in deciduous tree fruits in the US.

Crop Protection 22. 1149–1156.

3. Cieszlińska M., Malinowski T. 2002. Virus and virus-like diseases of fruit trees and small

fruits // Zeszyty Naukowe Instytuta Sadownictwa. Vol. 10. P. 197–206.

4. Converse, R.H. 1991. Pollen-transmitted diseases. Raspberry bushy dwarf virus. In: M.A.

Ellis, R.H. Converse, R.N. Williams, and B. Williamson (eds.). Compendium of

raspberry and blackberry diseases and insects. APS Press, St. Paul, Minn.

5. Desvignes J. C. 1999. Virus Diseases of Fruit trees. Ctifl. P. 1–202.

6. Kviklys D. 2002. Sodinamosios medžiagos kokybės tyrimai // Sodininkystė ir

daržininkystė. Ataskaitinės mokslinės konferencijos medžiaga. T. 18. P. 29–32.

7. Kviklys D., Stankiene J. 2005. Sodinamosios medžiagos sveikatingumo įtaka obelų veislės

Šampion augimui ir derėjimui jauname sode // Sodininkystė ir daržininkystė. 24(4). P. 48–

56.

8. Mathioudakis M.M., V.I. Maliogka, A.T. Katsiani and N.I. Katis. 2010. Incidence and

molecular vaiability of apple stem pitting and apple chlorotic leaf spot viruses in apple and

pear orchards in Greece. Journal of Plant Pathology. 92 (1), 139-147.

9. Maxim A., Zagrai L., Zagrai I., Isac M. 2004. Studies on the influence of Apple stem

grooving virus on tree growth of various apple cultivars in the nursery // Acta

Horticulturae. Vol. 657. P. 41–44.

10. Milusheva S.A., Borisova A.Z. 2005. The incidence of prunus necrotic ringspot and prune

dwarf viruses in prunus species in south Bulgaria. Biotechnol. & Biotechnol. Eq. 19 (2),

42-45.

11. Na Liu, Jianxin Niu, Ying Zhao. 2012. Complete genomic sequence analyses of Apple

stem pitting virus isolates from China. Virus Genes. 44:124–130.

12. Nemeth M. 1986. Virus. Mycoplazma, and Ricketsia Diseases of Fruit Trees. Academia

Kiado, Budapest. P. 1321.

13. OEPP/EPPO (1999) Standarts PM 4/27 (1) Pathogen-tested material of Malus, Pyrus and

Cydonia.

14. OEPP/EPPO (2000) Standarts PM 4/29 (1) Certification scheme for cherry.

15. OEPP/EPPO (2000) Standarts PM 4/30 (1) Certification scheme for almond, apricot,

peach and plum.

16. OEPP/EPPO (2007) Standarts PM 4/9 (2) Certification scheme for Ribes.

17. OEPP/EPPO (2009) Standarts PM 4/10 (2) Certification scheme for Rubus.

18. OEPP/EPPO (2009) Standarts PM 4/11 (2) Certification scheme for strawberry.

19. Spak J., Kubelkova D. 2000. Epidemiology of raspberry bushy dwarf virus in the Czech

Republic. J Phytopath. 148 (6), 371-377.

20. Stahler M.M., Lawrence F.J., Martin R.R. 1995. Incidence of Raspberry Bushy Dwarf

Virus in Breeding Plots of Red Raspberry. Hort science. 30 (1), 113–114.

21. Stanys V. 1997. In vitro kultūra augalų selekcijoje. Babtai.

22. Stankiene J., Stanys V. 2000.Investigations of Apple Virus Diseases and obtainiong Virus

Free Clones of some Apple Cultivars and Rootstocks in Lithuania // Fruit Science, ISBN

9985-882-74-4, Tartu, T. 207. P. 51–55.

23. Wu Z.B. , H.M. Ku, C.C. Su, I.Z. Chen, F.J. Jan. 2010. Molecular and biological

characterization of an isolate of apple stem pitting virus causing pear vein yellows disease

in Taiwan. Journal of Plant Pathology. 92 (3), 721-728 Edizioni ETS Pisa, 2010 721

24. Zawadzka B. 1989. The influence of virus and mycoplasma diseases on frost damage of

apple trees // Acta Horticulturae. Vol. 235. P. 59–67.

22

25. Pūpola N., Moročko-Bičevska I., Kāle A., Zeltiņš A. 2011. Occurrence and Diversity of

Pome Fruit Viruses in Apple and Pear Orchards in Latvia. Journal of Phytopathology. 159

(9), 597-605.

26. Mazeikiene I., Bendokas V., Stanys V., Siksnianas T. 2012. Molecular markers linked to

resistance to the gall mite in blackcurrant. Plant Breeding. doi:10.1111/j.1439-

0523.2012.01995.x.

23

PRIEDAI

1 PRIEDAS. Paieškomų sodo augaluose virusinių patogenų sąrašas.

Nr. Patogeno angliškas pavadinimas Trumpinys Patogeno pavadinimo lietuviškas vertimas

1. NADH dehydrogenase subunit 5 NAD5 NADH dehidrogenazė 5 (vidinė kontrolė)

2. Apple mosaic virus ApMV Obelų mozaikos virusas

3. Apple chlorotic leaf spot trichovirus ACLSV Obelų latentinės chlorotinės dėmėtligė

virusas

4. Apple stem grooving virus ASGV Obelų kamieno duobėtumo virusas

5. Apple stem pitting virus ASPV Obelų stiebo duobėtumo virusas

6. Apple poliferation phytoplasma APP Obelų poliferacijos fitoplazma

7. Pear decline phytoplasma PDP Kriaušių žemaūgiškumo fitoplazma

8. Blackcurrant reversion nepovirus BRV Juodųjų serbentų reversijos virusas

9. Cherry green ring mottle foveavirus CGRMV Vyšnių žaliojo žiedo margligės virusas

10. Plum pox potyvirus PPV Slyvų raupų virusas

11. Prune dwarf ilarvirus PDV Kaulavaisių žemaūgiškumo virusas

12. Prunus necrotic ringspot ilarvirus PNRSV Kaulavaisių žiedinės chlorotinės

dėmėtligės virusas

13. European stone fruit yellows

phytoplasma

Europinė kaulavaisių geltonoji fitoplazma

14. Little chery closteroviruses 1 and 2 LChV1 ir

LChV2

Mažasis vyšnių klosterovirusas 1 ir 2

15. Raspberry ringsot nepovirus RpRSV Aviečių žiediškosios dėmėtligės virusas

16. Cherry necrotic rusty mottle Vyšnių nekrotinė rudžių dėmėtligė

17. Strawberry crinkle virus SCV Braškių raukšlėtumo virusas

18. Strawberry Mild yellow edge virus SMYEV Braškių pakraščių pageltimo virusas

19. Strawberry Mottle virus SMoV Braškių dėmėtligės virusas

20. Strawberry veinbanding virus SVBV Braškių gyslų juostuotasis virusas

21. Strawberry latent ringspot virus SLRV Braškių latentinės žiediškosios dėmėtligės

virusas

22. Aster yellows phytoplasma Astrų geltonoji fitoplazma

23. Strawberry chlorotic fleck virus StCFV Braškių chlorotinės dėmėtligės virusas

24. Strawberry associated pallidosis

virus

CPaV Braškių bendrojo išblyškimo virusas

25. Beet pseudo-yellows virus BPYV Burokėlių pseudo geltonasis virusas

26. Fragaria chiloensis cryptic virus ClCV Žemuogių chiloensis slaptas virusas

27. Cherry leaf roll virus CLRV Vyšnių lapų susisukimo virusas

28. Arabis mosaic nepovirus ArMV Vaistučio mozaikos virusas

29. Tomato black ring virus tbrv Pomidorų juodųjų dėmių virusas

30. Tomato ringspot virus trsv Pomidorų dėmėtligės virusas

31. Strawberry neckrotic shock virus SNSV Braškių nekrotinio streso virusas

32. Cucumber mosaic virus CMV Agurkų mozaikos virusas

24

2 PRIEDAS. Naudotos pradmenų poros fragmentų nuo viruso kDNR pagausinimui

PGR metodu ir būdingas produkto dydis.

Nr. Patogeno angliškas

pavadinimas

Oligonukleotidų sekos Dydis,

bp

1 2 3 4

NADH dehydrogenase

subunit 5

nad5 F-5'GATGCTCTTGGGGCTTCTTGTT3'

nad5 R-5'CTCCAGTCACCAACATTGGCATAA3'

181

1. Apple mosaic virus ApMV1 F-5'CGTAGAGGAGGACAGCTTGG3'

ApMV1R-5'CCGGTGGTAACTCACTCGTT3'

450

2. Apple mosaic virus ApMV2 F - 5'-GCGGTCAACATGGTCTGCAAGTAC-3'

ApMV2 R - 5'-CTAACAAATCTTCATCGATAAGGCGG-3'

669

3. Apple chlorotic leaf spot

trichovirus

ACLSV F-5'TTCATGGAAAGACAGGGGCAA3'

ACLSV R-

5'AAGTCTACAGGCTATTTATTATAAGTCTAA3'

667

4. Apple stem grooving

virus

ASGV F-5'GCCACTTCTAGGCAGAACTCTTTGAA3'

ASGV R-5'AACCCCTTTTTGTCCTTCAGTACGAA3'

273

5. Apple stem pitting virus ASPV F-5'ATGTCTGGAACCTCATGCTGCAA3'

ASPV R-5'TTGGGATCAACTTTACTAAAAAGCATAA3'

370

6. Apple poliferation

phytoplasma

APPh1 F-5'CGAACGGGTGAGTAACACGTAA3'

APPh1 R-5'CCAGTCTTAGCAGTCGTTTCCA3'

483

7. Apple poliferation

phytoplasma

APPh2 F – 5'CATCATTTAGTTGGGCACTT3'

APPh2 R - 59GGCCCCGGACCATTATTTATT39

500

8. Pear decline

phytoplasma

PD F-5'GACCCGTAAGGTATGCTGA3'

PD R-5'CCCGGCCATTATTAATTTTA3'

1400

9. Blackcurrant reversion

nepovirus

BRV F - 5´GTAATACGCTGGTGTCTC3´

BRV R - 5´GAAAGGACATTTCAGACTC 3´

210

10. Cherry green ring mottle

foveavirus

CGRMV F – 5' CCTATAGCCAGTCTTCATATTATG3'

CGRMV R – 5' GCAGCCTTTGACTTTTTTGAG3'

347

11. Plum pox potyvirus PPV F - 5’GTC TCT TGC ACA AGA ACT ATAACC3’

PPV R - 5’GTAGTG GTC TCG GTA TCT ATC ATA3’

220

12. Prune dwarf ilarvirus PDV F - 5’TAGTGC AGG TTA ACC AAA AGG AT3’

PDV R - 5’ATG GAT GGG ATG GAT AAA ATA AT3’

172

13. Prunus necrotic ringspot

ilarvirus

PNRSV F 5' GAACCTCCTTCCGATTTAG '3

PNRSV R 5'GCTTCCCTAACGGGGCATCCAC'3

346

14. European stone fruit

yellows phytoplasma

AT F- 5'CATCATTTAGTTGGGCACTT3'

PRUS R – 5'GGCCCAAGCCATTATTGATT3'

500

15. Little chery

closteroviruses 1 and 2

LChV F -

5'GCTCTAGAGGCACCTTTTATTTTTTATATATGC3'

LChV R - 5'GTTATAGAATTCACTGCAAGTG3'

276

16. Raspberry ringsot

nepovirus

RpRSV F – 5'GCTTAAGAACAAAATAAAAT3'

RpRSV R – 5'CCCTGTGGCTCCGGGTTAAT3'

437

17. Cherry necrotic rusty

mottle

NRM48U – 5'_ TTAATGATCTTCGTGGCTTGTTG 3'_

NRM48L – 5'_ GAATTGACTCCTCGGTGGGTTTA 3'

170

18. Strawberry crinkle virus MKC F - 5' CATTGGTGGCAGACCCATCA3'

MKC R – 5' TTCAGGACCTATTTGATG3'

345

19. Strawberry Mild yellow

edge virus

SMYEV F - 5’TGCCGTACCAATGGTGAACGAAGG 3’

SMYEV R - 5’GGTACAGTTATTTCAACGACGGGTTC3'

508

20. Strawberry Mottle virus SMoV F - 5'TAAGCGACCACGACTGTGACAAAG3'

SMoV R – 5' ATTCGGTTCACGTCCTAGTCTCAC3'_

460

21. Strawberry veinbanding

virus

SVBV F – 5' TTTCTCCATGTA GCTTTGA 3'

SVBV R – 5' AGTAAGACT GTTGGTAATGCCA 3'

435

22. Strawberry latent

ringspot virus

SLRSV F-5'GTTACTTTTACCTCCTCATTGTCCATG

TGTTG3'

SLRSV R - 5'GACTATCGTACGGTCTACAAGCGT

GTGGCGTC3'

283

25

2 priedo tęsinys

1 2 3 4

23. Aster yellows

phytoplasma

P7 F – 59CGTCCTTCATCGGCTCTT39

AYint R - 59TACAATTTGCAAGCAAGTTAC39

1500

24. Strawberry chlorotic

fleck virus

StCFaV F 5'CGTGGGTGATCGCTAC3'

StCFaV R 5'ATACGACGCCTTCTGT3'

392

25. Strawberry associated

pallidosis virus

CPV F - 5'AGCTAGAACAAGGCAAGTC3'

CPV R - 5'GCCAATTGACTGACATTGAAG3'

752

26. Beet pseudo-yellows

virus

BPYV F – 5'CTTAGTGATTCCAAGCC3'

BPYV R – 5'CTTTGTGCTCCCAACTCAAC3'

780

27. Fragaria chiloensis

cryptic virus

FClCV F - 5′AAGTCCGTGAGCACTGCCAT3′

FClCV R - 5′TGAATACAAGTAACGGGAATTGA3′

152

28. Fitoplazmoms

universalus

PhU F- 5'AAGAGTTTGATCCTGGCTCAGGATT3'

PhU R – 5'TCAGGCGTGTGCTCTAACCAGC3'

1600

29. Cherry leaf roll virus CLRV F-5'-CATTTCCATGCGACCGGTCTT-3'

CLRV R - 5'-AGTCCGACACTCATACAATAAGC-3'

283

30. Universlaus visiems

Potyviridae

PotyvU F- 5'GGXAAYAAYAGYGGXCAZCC3'

PotyvU R – 5'GTTTTCCCAGTCACGAC3'

969

31. Arabis mosaic nepovirus ArMV F - 5‘GCGGCGGATTGGGAGTT3

ArMV R - 5‘CGATGGTAGGGGGAGCGTATT3‘

500

26

3 PRIEDAS. Obelų veislių įtrauktų į Nacionalinį augalų veislių 2011 m. sąrašą

virusologinė būklė, genetinių išteklių kolekcijoje.

cDNR

Nr. Veislės pavadinimas ACLSV ASGV ASPV

Rastas virusų

skaičius veislėje:

- nėra; * vienas;

** du; *** trys

1 Orlovim T *

2 Beržininkų ananasas 2006 T T **

3 Aldas T *

4 Avenarijus T T **

5 P. Antaninis T T **

6 Vitos T T **

7 Bogatyr -

8 Cortland 2005 -

9 Alva T T **

10 Spartan T *

11 Popierinis T T T ***

12 Florina T T T ***

13 Lobo -

14 Auksis T *

15 Rudenis T *

16 Melba -

17 Rubin T T **

18 Orlovskoje polosatoje T T **

19 Jerseymac -

20 Paulared T T **

21 Tellissaare T *

22 Izbranica -

23 Noris T T **

24 Šampion T T **

25 Štaris T T **

26 Antej T T **

27 Rubin -

28 Delicates T T **

29 Connel red T *

30 Paulared T T **

31 Freedom T *

32 Kulono renetas T T **

33 Ligol T *

34 Geneva Early T T **

35 Sinap orlovskij -

27

4 PRIEDAS. Ūkiniu ir selekciniu požiūriu vertingų syvų virusologinė būklė, genetinių

išteklių kolekcijoje.

cDNR

Nr.

Veislė ACLSV PPV PDV PNRSV

Rastas virusų

skaičius veislėje:

- nėra

* vienas virusas

** du virusai

1 2 3 4 5 6 7

1 Stachanovka nač. T *

2 Calber -

3 Minjona -

4 Ant Imperial -

5 Pabrion -

6 Alionuška -

7 Žurovka -

8 Albena -

9 Koše Otiec -

10 Lase -

11 Engelber -

12 Sėjenec ažanskyj -

13 Durancija -

14 Aleksona -

15 Vytėnų ankstyvoji T *

16 Favorita de Sultana -

17 Negara -

18 Desertnaja T *

19 Ana Špėt -

20 100-2 -

21 Julius -

22 Fioletovaja -

23 Presenta -

24 Vytėnų gelt.? T *

25 Geltona iš JAV T *

26 Augė -

27 Skalvė -

28 Katra -

29 Ažano vengrinė T *

30 Algė -

31 Tarantovskaja krasavica -

32 Edinburginė T T **

33 Ankstyva vengrinė -

34 Viktorija -

35 Eksperimental feltec -

36 6002a -

37 Vietinė geltonoji -

38 Emma Leperman T *

39 Volžskaja krasavica -

40 Uleno renklodė -

41 Persikinė T *

42 Prunus sėj.Nr.2 -

43 Gynė -

28

4 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7

44 Čacanska včesna T *

45 Zaria -

46 Kadri -

47 Verity -

48 Jakub -

49 SR geltona -

50 Valor -

51 Ave T *

52 Magna gliauka T *

53 Dobrovicka -

54 Privet oktiabria -

55 Luk.Nr.1614 -

56 Monitor -

57 IVE -

58 Graciaus -

59 Vengerka -

60 Splender -

61 Maskvos veng.sėj. -

62 Venera T *

63 Medovka -

64 Altano r-dė -

65 Rypė -

66 Kryklės renklodas -

67 Izobilnaja T *

68 Hariata -

69 Rojal Plum MT T *

70 Marjamani -

71 Luk. Nr.2346 -

72 Montrel -

73 Pulkovskaja -

74 Luk.Nr.2245 -

75 Kompakt Nr.2 -

76 Štaro vengrinė -

77 Ontario -

78 Linkoln T T **

79 Kirkė -

80 Plodovitaja T *

81 Vilniaus vengrinė -

82 Cacaks schone T *

83 Geltonoji vengrinė -

84 Rausvė T *

85 Mliejevčanka T T **

86 Školnica T *

87 Hauzw Wolff -

88 Finikovaja -

89 Jubileum T *

90 Kompaktas iš Brensko T *

91 Compass -

29

4 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7

92 Žalioji renklodė T *

93 Ortenaur -

94 Nansi mirabelė -

95 Underwood -

96 Italų vengrinė -

97 Geroji iš Bry -

98 Kaliforniskaja T *

99 Amitar -

100 Top -

101 Pipestone -

102 Red Coot -

103 Eliasova -

104 Renklod Starka -

105 Hauzw Schufer -

106 Ave T *

107 Kaliforniskaja T *

108 Magna gliauka T *

109 Emma Leperman T T **

110 Rausvė T *

111 Kompaktas iš Brensko T *

112 Školnica -

113 Venera -

114 Linkoln T *

115 Plodovitaja -

116 Mliejevčanka T *

117 Edinburginė T T **

118 Geltona iš JAV -

119 Žalioji renklodė -

120 Ažano vengrinė T *

121 Rojal Plum MT T *

122 Vytėnų gelt. T *

123 Izobilnaja -

124 Stachanovka nač. -

125 Pembina T *

30

5 PRIEDAS. Ūkiniu ir selekciniu požiūriu vertingų juodojo serbento veislių virusologinė

būklė, genetinių išteklių kolekcijoje.

cDNR

Nr.

Veislės pavadinimas

Tyrimo metodas

PGR

Žolinis biotesteris:

Chenopodium quinoa.

BRV SVBV RpRSV ArMV CMV ToRSV

1 Almiai

2 Beloruskaja Sladkaja

3 Ben Alder * T

4 Ben Lomond ** T T

5 Ben Nevis *** T T T

6 Ben Tirran * T

7 Ben Tron * T

8 Gagatai

9 Gojai

10 Joniniai

11 Kriviai

12 Lentiaj

13 Račkovskoje

14 Smaliai

15 Svyriai

16 Titania * T

17 Vernisaž

18 Vyčiai

Rastas virusų skaičius veislėje: nėra; * vienas virusas, ** du virusai; *** trys virusai.