Upload
ekonomikalt
View
614
Download
6
Tags:
Embed Size (px)
DESCRIPTION
Arvydas Galinis: Elektros energetikos sistemos perspektyvinė raida ir Visagino AE ekonomiko efektyvumo tyrimas. Lietuvos energetikos institutas, 2013 04 25
Citation preview
Elektros energetikos sistemos perspektyvinė raida ir
Visagino AE ekonominio efektyvumo tyrimas
1
Darbo vykdytojai: Arvydas Galinis Vidas Lekavičius Vaclovas Miškinis Egidijus Norvaiša Dalius Tarvydas
Arvydas Galinis
Lietuvos energetikos institutas Vilnius, 2013.04.25
2
Darbo tikslas, analizės objektas, pagrindiniai analizės principai
Analizės tikslas Visapusiškai išnagrinėti Lietuvos elektros energetikos sistemos perspektyvinės raidos galimybes ilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant į:
esamą padėtį šalies elektros energetikos sistemoje ir jos ryšius su centralizuoto šilumos tiekimo sistema,
šalies ekonomikos vystymąsi ir su tuo susijusius elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos poreikius, jų kitimą laike, vietinių energijos išteklių potencialą,
ryšius su kaimyninių šalių elektros energetikos sistemomis elektros energijos prekybos ir rezervinių galių tiekimo srityje,
pasaulines ir regionines pirminių energetinių išteklių, elektros energijos kainų kitimo tendencijas, energijos (elektros ir šilumos) gamybos technologijų raidą, jų prieinamumą, techninius-ekonominius rodiklius,
energijos tiekimo saugumo, gamtosauginius reikalavimus ir kt. faktorius.
Įvertinti naujos Visagino AE įtaką elektros energetikos sistemos perspektyvinei raidai (kuro, energijos, galios (įskaitant rezervinę) balansams elektros energetikos sistemoje, investicijų, eksploatacinių išlaidų, išlaidų kurui ir elektros energijos importui apimtims, gaminamos elektros energijos savikainai, prekybos balansui.
Pateikti šią informaciją sprendimus dėl Visagino AE ateities priimančioms institucijoms. 3
Analizės objektas
Lietuvos elektros
energetikos sistema
Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistema
Lenkija, (ENTSO-E)
Latvija, Estija, Suomija, Rusija
Švedija, (Nordpool)
Baltarusija, Rusija (IPS/UPS)
Kaliningradas (IPS/UPS)
Šilumos tiekimas iš TE, konkuruojant su jos tiekimu
iš vandens šildymo katilų
Technologijų, kuro rūšių parinkimas, elektros ir šilumos gamyba, kuro-
energijos balansų įvertinimas, rezervinių galių užtikrinimas,
importo-eksporto balansavimas, energijos tiekimo saugumo, gamtosauginių reikalavimų
užtikrinimas su mažiausiomis išlaidomis
4
5
Esama situacija, pradinės sąlygos, nagrinėtos alternatyvos,
prielaidos
Esama situacija – elektros energijos gamyba ir vartojimas 2000-2011m.
Informacijos šaltinis: Lietuvos energetika 2011 ir kitų metų leidiniai. Lietuvos kuro ir energijos 2000 – 2011 metų balansai .
6
Komentarai
• 2000-2008 m. galutinės elektros energijos ūkio šakose augo vidutiniškai 4,8% per metus, o po nuosmukio atsigaunant ekonomikai 2010-2012 m. apie 2,9% (preliminariais duomenimis).
• Uždarius Ignalinos AE, ženkliai sumažėjo elektrinių savosios reikmės, kas lėmė bendrųjų elektros energijos sąnaudų mažėjimą.
• Iš AEI 2010 m. pagaminta 7,9%, o 2011 m. 9,6% visoms šalies reikmėms sunaudotos elektros.
Išvados • Lietuvos elektros energetikos sistema turi pakankamai įrengtųjų galių ir tvirtus ryšius su kaimyninių šalių elektros
energetikos sistemomis. Įrengtoji elektrinių galia 2013 metais siekė 4369 MW. Tuo tarpu maksimali pareikalaujama galia 2011 metais - tik 1715 MW.
• Daugumos šalyje esančių elektrinių gaminamos elektros energijos savikaina yra per didelė, kad galėtų konkuruoti su importuojamos elektros energijos kaina. Dėl šių priežasčių elektros energijos importas šalyje išaugo iki 5.99 TWh 2010 metais ir 6.74 TWh 2011 metais.
• Dauguma Lietuvos elektrinių nebeatitiks naujų gamtosauginių reikalavimų, įsigaliosiančių nuo 2016 metų. • Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje įsivyrauja neracionali vandens šildymo katilų, o ne termofikacinių
elektrinių plėtros tendencija. Vartotojų išlaidos už šilumą labai didelės. • Reikia išanalizuoti elektros energetikos sistemos perspektyvinės plėtros galimybes ir nustatyti racionalias kryptis.
0
50
100
150
200
250
300
350
400
2000 2005 2010 2015 2020 2025 2030 2035 2040 2045 2050
Mlrd. litų
Lietuvos BVP augimo scenarijai
Faktiniai duomenys Greito augimoPagrindinis scenarijus Lėto augimo
BVP augimo ir elektros energijos poreikių prognozė
Prognozė įver,na ženkliai didesnį elektros vartojimo efektyvumą: 2025 m. ūkio šakose sunaudojamos elektros energijos kiekis, tenkan,s BVP vienetui, bus 1,2 karto, o 2050 m. beveik 1,7 karto mažesnis nei 2011 m.
Vidu,niai elektros poreikių augimo tempai 2013-‐2030 m. 2,3%, 2031-‐2050 m. 1,3%
Pagrindiniame scenarijuje numatyta, kad 2013-‐2030 m. BVP augs 3,7%, 2031-‐2050 m. 2,6%
Vidiniai kintamieji
Šilumos poreikių prognozė
8
0
10
20
30
40
50
60
70
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Eur/MWh
Metai
SYS
SE
FI
PL
Užsienio elektros energijos rinkos
2000-‐2012 2007-‐2012
Švedija 100 100
Lenkija 99.3 104.3
Vokie,ja 116.4 108.9
Procentais nuo Švedijos kainų
Daroma prielaida, kad kaina Rusijoje bus palaikoma nežymiai mažesnė už kainą Švedijoje, o kaina Lenkijos rinkoje bus ~ 4% didesnė nei Švedijoje. 9
Elektros kainos Skandinavijos, Lenkijos ir Vokietijos rinkose
Skaičiavimuose naudojama
„Nord pool“ rinkos elektros kainų prognozės 2013-2035 m.
Šaltinis: www.markedskraft.com
10
Nagrinėjamos elektros energijos gamybos alternatyvos
Technologijos ,pas Inves,cijos, Lt/kW
Tarnavimo laikas, m.
Pastoviosios eksploatacinės išlaidos, Lt/
kW
Kintamosios eksploatacinės išlaidos, Lt/MWh
NVK (elektros) NVK (šilumos)
Šilumos/elektros santykis
Didelės šiaudų-‐skiedrų TE 13811.2 25 138.1 22.1 0.29 0.72 2.48
Mažos šiaudų-‐skiedrų TE 17781.9 25 355.6 40.6 0.29 0.72 2.48
VAE 14158 60 291.9 0 0.35
Biokuro priešslėginės TE 6200-‐14000 20-‐25 138-‐140 22-‐53.9 0.06-‐0.25 0.69-‐0.88 3.23-‐11.07
Didelės KCDTTE 2897.7-‐3003.9 25 103.6 8.6 0.56-‐0.64 0.42-‐0.44 0.75-‐0.75
Didelės dujų-‐dyzelino DTTE 2071.7-‐3004 25 41.4-‐70.8 5-‐7 0.45-‐0.58 0.35 0.77
Mažos dujų-‐dyzelino DTTE 4143.4 25 82.9 15.5 0.41 0.39 0.96
Dujų variklinės TE 4143.4-‐4316 20-‐25 77.3 31.8-‐40.6 0.44-‐0.47 0.43-‐0.5 0.9-‐1.16
Komunalinių atliekų TE 11843.8-‐23321 20 483 69.1 0.25-‐0.29 0.77-‐0.8 2.61-‐3.25
Vilniaus TE-‐3 pervedimas į biokurą 5360 20 100.1 13.5 0.37-‐0.38 0.54 1.47
Kauno T110 pervedimas į biokurą 5312 20 100.1 13.5 0.27-‐0.33 0.75 2.73
Petrašiūnų elektrinės pervedimas į biokurą 5988 20 901.4 10.5 0.29 0.77 2.66
Kitos iškas,nio kuro TE 50-‐4834 4-‐54 52.3-‐216.8 0.6-‐11.4 0.21-‐0.38 0.44-‐0.58 1.41-‐2.71
Kitos iškas,nio kuro kogeneracinės jėgainės 266.7-‐10358 20-‐40 112.3-‐774.4 0.6-‐14.8 0.06-‐0.38 0.35-‐0.85 1.4-‐15.43
Hidroelektrinės 1000-‐12000 12-‐60 38.3-‐142.2 0 1
Vėjo elektrinės 4632.8-‐10703.7 20 0 0-‐65.6 1
Saulės elektrinės 6507.2-‐8632 20 0 89.5-‐117.4 1
Anglies elektrinė 6839.3-‐7043.7 40 212.7 7.6 0.52
Individualios mini TE 10358.4 10 0 -‐23.3-‐-‐16.6 0.06 0.84 13.5
Pastaba: Skirtumai tarp pateikiamų parametrų reikšmių priklauso nuo to ar technologija jau yra egzistuojanti ar nauja alternatyva, nuo galimų techninių sprendimų, nuo paramos dydžių (jei elektrinė pastatyta 2011-2012 m.m. laikotarpyje), nuo to ar tai yra technologijos modernizacija, darbo laiko pratęsimas ar nauja statyba, technologijų tobulėjimo laiko bėgyje ir pan. Kiekvienam technologiniam sprendimui konkrečioje vietoje yra konkreti parametrų reikšmė ir matematiniame modelyje tai įvertinama individualiai.
Rodiklis Visas projektas Lietuvos dalis LT-‐Hitachi
Bloko dydis 1384 526 657 Mln. Lt Lt/kW Mln. Lt Lt/kW Mln. Lt Lt/kW Kapitaliniai įdėjimai elektrinei 17265 12475 6561 12475 8196 12475 Infrastruktūros paruošimo išlaidos 1106 799 1106 2103 1106 1683 Inves,cijos, viso 18371 13274 7667 14578 9302 14158
Elektrinės uždarymo išlaidos 2089 794 992 Pastoviosios eksploatacinės išlaidos 404 292 154 292 192 292 Kintamosios eksploatacinės išlaidos 0 0 0 0 0 0
Techninio tarnavimo laikas, metai 60 60 60 Paskolos grąžinimo laikas, metai 18 18 18
Grąžinama paskola 23645 10089 Grąžinamos palūkanos 21769 9289 Grąžinama paskola ir palūkanos 45414 19378
Visagino AE ekonominiai rodikliai
11
0
50
100
150
200
250
300
2023
2026
2029
2032
2035
2038
2041
2044
2047
2050
2053
2056
2059
2062
2065
2068
2071
2074
2077
2080
Lt/MWh
Metai
VAE savikaina 18 m., Lt/MWh
Nordpool kaina, Lt/MWh
VAE savikaina 60 m. 5% disk.,Lt/MWh
Nordpool maksimali
Nordpool minimali
Galima naujos VAE_LT (Lietuvos dalies) elektros energijos gamybos savikaina prie 8000h
Prie 5% diskonto normos
VAE savikaina vidutinę Nordpool kaina viršija 9-12 Lct/kWh, o paskolos atidavimo metu 18-19 Lct/kWh
VAE savikaina vidutinę Nordpool kainą viršija 0-3 Lct/kWh, o paskolos atidavimo metu 10-11 Lct/kWh
0
50
100
150
200
250
300
350
400
2023
2026
2029
2032
2035
2038
2041
2044
2047
2050
2053
2056
2059
2062
2065
2068
2071
2074
2077
2080
Lt/MWh
Metai
VAE savikaina 18 m., Lt/MWh
Nordpool kaina, Lt/MWh
VAE savikaina 60 m. 5% disk.,Lt/MWh
Nordpool maksimali
Nordpool minimali
Prie 8% diskonto normos
12
13
Elektros energijos gamybos savikainų VAE_LT ir Alytaus biokuro TE palyginimas
(TE dirba termofikaciniame režime)
0
20
40
60
80
100
120
2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000
Lct/kWh
Darbo laikas metuose, val.
VAE_LT 8% diskontonorma
VAE_LT 5% diskontonorma
Alytaus TE 8% diskontonorma
Alytaus TE 5% diskontonorma
Skaičiavimai atitinka Visagino AE duomenis, pateiktus 12 skaidrėje (Lietuvos dalis). Alytaus TE gauta ES parama neatimama. Skiedrų ir branduolinio kuro kainos atitinka studijoje naudojamo pagrindinio kuro kainų scenarijaus duomenis.
Elektrinių gaminamos elektros energijos savikaina labai priklauso nuo jų darbo laiko metuose (galios išnau- dojimo koeficiento).
Pastarąjį apsprendžia elektros ir šilumos poreikių netolygumas, agregatų avaringumas, prastovos remontuose ir pan.
14
Šalies aprūpinimo elektros energija saugumas
„Lankstus nebranduolinis“ ir „VAE statybos“ scenarijai,
Visagino AE galimybes vertinant pagal elektrinės
verslo plane pateiktus techninius-ekonominius rodiklius ir numatomas papildomas išlaidas infrastruktūros plėtrai.
(Analizė atlikta stabiliais 2011 m. pinigais, taikant 8% diskonto normą)
Išlaidos energetiniam saugumui
0 2 4 6 8 10
AaAcAbAdAeAf
BaBcBeBbBfBd
PaPcPePbPfPd
UaUeUcUbUfUd
Mlrd. Lt
Scenarijai
Diskontuotų išlaidų prieaugis 2011-‐2080 m. elektros energijos tiekimo saugumo padidinimui
A B P U C a 0.00 3.40 6.60 8.69 8.84 c 0.00 3.40 6.61 9.04 9.45 b 0.00 4.69 8.58 10.42 10.34 d 0.00 6.45 12.84 15.77 15.97 e 0.00 0.24 2.74 3.97 3.99 f 0.00 0.75 4.14 5.56 5.47
Procentais nuo suminių elektros energetikos sistemos generuojančių galių plėtros ir funkcionavimo išlaidų 2011- 2080 m.m. laikotarpyje (esant tiems patiems technologiniams ribojimams).
A B P U C a 0.00 3.40 6.60 8.69 8.84 c 0.00 3.40 6.61 9.04 9.45 b 0.91 5.64 9.57 11.42 11.34 d 0.91 7.42 13.87 16.83 17.02 e 4.67 4.92 7.54 8.82 8.85 f 5.57 6.35 9.93 11.44 11.34
Procentais nuo pigiausio scenarijaus išlaidų
?
15
2.2 ct/kWh 4.0 ct/kWh
Importas <30%, 20%
Importas <50%,20%
Importas <50%
Importas neribojamas
16
Elektros tiekimo saugumo užtikrinimo scenarijai
VAE statybos scenarijus
Užtikrinama nuolatinė vietinė gamyba:
• Nuo 2023 m. – ne mažiau 70% • Nuo 2030 m. – ne mažiau 80%
Bendras elektros energijos importas:
• Nuo 2023 m. – ne daugiau 30% • Nuo 2030 m. – ne daugiau 20%
Elektros energijos importas iš trečiųjų
šalių:
• Nuo 2023 m. – ne daugiau 20% • Nuo 2030 m. – ne daugiau 10%
Lankstus nebranduolinis scenarijus
Šalis turi turėti tiek instaliuotų ir darbui parengtų galių elektrinėse, kad esant reikalui,
galėtų pagaminti:
• Nuo 2023 m. – ne mažiau 70% • Nuo 2030 m. – ne mažiau 80%
Realus vietinės elektros energijos gamybos ir importo santykis priklauso nuo:
• kainos rinkoje, • techninių sąlygų,
• geopolitinių veiksnių ir kt.
17
Elektros energijos gamyba
0
5000
10000
15000
20000
25000
2011
2013
2015
2017
2019
2021
2023
2025
2027
2029
2031
2033
2035
2037
2039
2041
2043
2045
2047
2049
GWh
Metai
Scenarijus AGI50b-‐"Be mažų AE užtikrinant galią"
Elektros energijos importas
Cheminių procesų energija
Kiti atsinaujinantys ištekliai
Biokuras ir komunalinės atliekos
Iškastinis kuras
Branduolinis kuras
Galutiniai poreikiai
Esant PALANKIOMS importo sąlygoms
0
5000
10000
15000
20000
25000
2011
2013
2015
2017
2019
2021
2023
2025
2027
2029
2031
2033
2035
2037
2039
2041
2043
2045
2047
2049
GWh
Metai
Scenarijus Uf-‐"Be mažu AE su VAE ribojant importa"
Elektros energijos importas
Cheminiu procesu energija
Kiti atsinaujinantys ištekliai
Biokuras ir komunalines atliekos
Iškastinis kuras
Branduolinis kuras
Galutiniai poreikiai
VAE statybos scenarijus* * Čia ir toliau, jei nenurodyta kitaip, VAE charakterizuojama verslo plane pateiktais techniniais-ekonominiais rodikliais ir įvertinant patikslintas išlaidas infrastruktūrai.
0
5000
10000
15000
20000
25000
2011
2013
2015
2017
2019
2021
2023
2025
2027
2029
2031
2033
2035
2037
2039
2041
2043
2045
2047
2049
GWh
Metai
Scenarijus Ud-‐"Be jokiu AE ribojant importa"
Elektros energijos importas
Cheminiu procesu energija
Kiti atsinaujinantys ištekliai
Biokuras ir komunalines atliekos
Iškastinis kuras
Branduolinis kuras
Galutiniai poreikiai
Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms
Lankstus nebranduolinis scenarijus
Reali situacija būtų tarp šių
ribinių būsenų
18
Investicijos
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
1800
2000
2011
2013
2015
2017
2019
2021
2023
2025
2027
2029
2031
2033
2035
2037
2039
2041
2043
2045
2047
2049
Mln. Lt
Metai
Scenarijus Ud-‐"Be jokiu AE ribojant importa"
Cheminiu procesu energijoselektrines
Kitu atsinaujinanciu ištekliuelektrines
Biokuro ir komunaliniu atliekuelektrines
Iškastinio kuro elektrines
Branduolines elektrines
Vidutiniškai per metus 2011-‐2050 m
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
1800
2000
2011
2013
2015
2017
2019
2021
2023
2025
2027
2029
2031
2033
2035
2037
2039
2041
2043
2045
2047
2049
Mln. Lt
Metai
Scenarijus Uf-‐"Be mažu AE su VAE ribojant importa"
Cheminiu procesu energijoselektrines
Kitu atsinaujinanciu ištekliuelektrines
Biokuro ir komunaliniu atliekuelektrines
Iškastinio kuro elektrines
Branduolines elektrines
Vidutiniškai per metus 2011-‐2050 m
0
500
1000
1500
2000
2500
2011
2013
2015
2017
2019
2021
2023
2025
2027
2029
2031
2033
2035
2037
2039
2041
2043
2045
2047
2049
Mln. Lt
Metai
Scenarijus AGI50b-‐"Be mažų AE užtikrinant galią"
Cheminių procesų energijoselektrinės
Kitų atsinaujinančių ištekliųelektrinės
Biokuro ir komunalinių atliekųelektrinės
Iškastinio kuro elektrinės
Branduolinės elektrinės
Vidutiniškai per metus 2011-‐2050m
997 mln. Lt
608 mln. Lt
1012 mln. Lt
Lankstus nebranduolinis scenarijus Esant PALANKIOMS importo sąlygoms
VAE statybos scenarijus*
Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms
Reali situacija būtų tarp šių
ribinių būsenų
19
Elektros energijos savikaina energijos tiekimo saugumą užtikrinant skirtingais būdais
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
2011
2013
2015
2017
2019
2021
2023
2025
2027
2029
2031
2033
2035
2037
2039
2041
2043
2045
2047
2049
Lt/MWh
Metai
Lankstus nebranduolinis scenarijus, esant NEPALANKIOMS importo salygomsVAE statybos scenarijusLankstus nebranduolinis scenarijus, esant PALANKIOMS importo salygomsNordpool elektros kaina, Lt/MWh
20
-‐5000
-‐4000
-‐3000
-‐2000
-‐1000
0
1000
2000
3000
4000
2011
2014
2017
2020
2023
2026
2029
2032
2035
2038
2041
2044
2047
2050
2053
2056
2059
2062
2065
2068
2071
2074
2077
2080
Mln. Lt
Metai
Galimas išlaidu kitimo diapazonasGalimas išlaidu kitimo diapazonas
Investuojant skolintas lešas Investuojant nuosavas lešas
VAE ekonomi-‐nio efekto nera
Ekonominis efektas yra
Investuojant puse skolintu ir puse nuosavu lešu
Laiko bėgyje akumuliuotų diskontuotų išlaidų, susijusių su apsirūpinimu elektros energija, skirtumas tarp
lankstaus nebranduolinio ir VAE statybos scenarijų Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms Esant PALANKIOMS importo sąlygoms
-‐10000
-‐5000
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
40000
45000
50000
2011
2014
2017
2020
2023
2026
2029
2032
2035
2038
2041
2044
2047
2050
2053
2056
2059
2062
2065
2068
2071
2074
2077
2080
Mln. Lt
Metai
Investuojant skolintas lešas
Lankstus nebranduolinisscenarijusVAE statybos scenarijus
-‐10000
-‐5000
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
40000
45000
50000
2011
2014
2017
2020
2023
2026
2029
2032
2035
2038
2041
2044
2047
2050
2053
2056
2059
2062
2065
2068
2071
2074
2077
2080
Mln. Lt
Metai
Investuojant nuosavas lešas
Lankstus nebranduolinisscenarijusVAE statybos scenarijus
Investuojant skolintas lėšas
Investuojant nuosavas lėšas
21
Galimi Visagino AE techninių-ekonominių rodiklių nukrypimai
ir jų įtaka elektros energetikos sistemos raidai ir VAE statybos tikslingumui
22
VAE projektas nevertinant išlaidu
infrastrukturai (4800$/kW)
VAE projektas LT dalis(ivertinant išlaidas
infrastrukturai (5607$/kW))
www.vermontlaw.edu/.../NuclearSafetyandNuclearEconomics(0).pdf
VAE projektas LT dalis 5607 $/kW
(2023 m.)
Investicijos branduolinėms elektrinėms JAV ir Prancūzijoje
Šaltiniai: World Nuclear Industry Status Report 2012
VAE investicijos iki šiol statytų branduolinių elektrinių kontekste nėra išskirtinės, tačiau perspekty- vinių duomenų fone atrodo gana žemos. Pav., Hitachi investicijos JK vertinamos ~20 mlrd. Lt. Yra rizika, kad VAE investicijos gali būti didesnės nei nurodytos verslo plane.
http://www.telegraph.co.uk/finance/newsbysector/energy/9644399/Hitachi-unveils-20bn-plan-to-build-nuclear-reactors-in-the-UK.html
23
BWR ir ABWR reaktorių galios išnaudojimo koeficientai
0102030405060708090
100
1982
1984
1986
1988
1990
1992
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
2010
2012
%
Metai
LASALLE-‐1
LASALLE-‐2
LIMERICK-‐1
NINE MILE POINT-‐2
SUSQUEHANNA-‐1
COLUMBIA
JAV elektrinese
0
20
40
60
80
100
120
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
%
Metai
KASHIWAZAKIKARIWA-‐7
KASHIWAZAKIKARIWA-‐6
HAMAOKA-‐5
SHIKA-‐2
Japonijos elektrinese
70,2%
Šaltinis: http://www.iaea.org/PRIS/CountryStatistics/CountryStatisticsLandingPage.aspx http://www.neimagazine.com/features/featureload-factors-to-end-june-2012/featureload-factors-to-end-june-2012-4.html https://workspace.imperial.ac.uk/icept/Public/Cost%20estimates%20for%20nuclear%20power%20in%20the%20UK.pdf
Pasaulinis statistinis BWR reaktorių galios išnaudojimo koeficientas yra 70,2%. VAE verslo plane jis prilygintas 90%. Iki šiol iš eksploata- cijos išvestų reaktorių vidutinis tarnavimo laikas ~ 22 metai.
24
Nagrinėtini kiti VAE projekto raidos variantai
Šalia pateikto VAE projekto vertinimo pagal elektrinės verslo plano rodiklius reikia panagrinėti: „Realų optimistinį“ variantą. Realus yra tuo, kad šiuo atveju elektrinės galios
išnaudojimo koeficientas prilygintas ne 90%, kaip numatyta elektrinės verslo plane, o 70.2% kas atitinka pasaulinį visų BWR reaktorių statistinį vidurkį. Kintamosios eksploatacinės išlaidos atitinka elektrinių su ABWR reaktoriais išlaidas**. Optimistinis yra tuo, kad laikoma jog elektrinės statyba nepabrangs, statyba neužsitęs ir nesirealizuos joks kitas papildomos grėsmės faktorius;
„Realų pesimistinį“ variantą. Realus dėl aukščiau minėtų priežasčių. Pesimistinis yra tuo,
kad kartu gali išaugti investicijos iki numatomų investicijų lygio Jungtinėje Karalystėje EDF planuojamai statyti elektrinei (7200 $/kW) ir elektrinės techninio tarnavimo laikas trunka 40 metų, o norint jį pratęsti iki 60 metų reikia papildomų investicijų.
Šaltiniai: http://www.neimagazine.com/features/featureload-factors-to-end-june-2012/featureload-factors-to-end-june-2012-4.html **Projected Costs of Generating Electricity, 2005 Update. Nuclear Energy Agency, International Energy Agency, Organization for Economic Co-operation and Development, 2005. https://workspace.imperial.ac.uk/icept/Public/Cost%20estimates%20for%20nuclear%20power%20in%20the%20UK.pdf
25
Elektros energijos savikainos priklausomybė nuo galimų VAE verslo plano rodiklių nukrypimų
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
2011
2013
2015
2017
2019
2021
2023
2025
2027
2029
2031
2033
2035
2037
2039
2041
2043
2045
2047
2049
Lt/MWh
Metai
Lankstus nebranduolinis scenarijus prie NEPALANKIŲ importo sąlygųVidutinė šilumos gamybos savikaina, Lt/MWhNordpool elektros kaina, Lt/MWhVAE pagal verslpo plano duomenis"Realaus optimistinio" varianto atveju"Realaus pesimistinio" varianto atveju
-‐7000
-‐6000
-‐5000
-‐4000
-‐3000
-‐2000
-‐1000
0
1000
2011
2014
2017
2020
2023
2026
2029
2032
2035
2038
2041
2044
2047
2050
2053
2056
2059
2062
2065
2068
2071
2074
2077
2080
Mln. Lt
Metai
Realaus pesimistinio varianto atveju
Galimas išlaidų kitimodiapazonas
Investuojant skolintas lėšas
Investuojant nuosavas lėšas
26
Laiko bėgyje akumuliuotų diskontuotų išlaidų, susijusių su apsirūpinimu elektros energija, skirtumas tarp
lankstaus nebranduolinio ir VAE statybos scenarijų
-‐5000
-‐4000
-‐3000
-‐2000
-‐1000
0
1000
2000
2011
2014
2017
2020
2023
2026
2029
2032
2035
2038
2041
2044
2047
2050
2053
2056
2059
2062
2065
2068
2071
2074
2077
2080
Mln. Lt
Metai
Realaus optimistinio varianto atveju
Galimas išlaidų kitimo diapazonasGalimas išlaidų kitimo diapazonas
Investuojant skolintas lėšas Investuojant nuosavas lėšas
VAE ekonomi-‐nio efekto nėra
Ekonominis efektas yra
VAE teigiamo ekonominio efekto
nėra
Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms
Išvados (I)
Ø Visagino AE tiekiamos elektros energijos savikaina pagal verslo plane pateiktus duomenis, įvertinus išlaidas infrastruktūrai, ir elektrinei dirbant 8000 val/metus:
27
Ø Biokuro termofikacinės elektrinės, gaminančios elektrą ir šilumą, yra ekonomiškai pranašesnės už Visagino AE, tačiau jų efektyvaus panaudojimo apimtis apsprendžia ribotas šiluminis apkrovimas ir jo netolygumas metų bėgyje;
Ø Siekiant spręsti ir apsirūpinimo šiluma problemas, biokuro TE plėtra gali būti suderinama su VAE statybos alternatyva;
Rodiklis Esant 5% diskonto normai ir
investicijas atperkant per Esant 8% diskonto normai ir
investicijas atperkant per Po investicijų atpirkimo per
18 metų 60 m. 18 m. 60 m. 18 m. Savikaina, Lct2011/kWh 20-22 ~28 28-31 35-36 8-10 Prognozuojamą Nordpool kainą viršija, Lct2011/kWh 0-3 10-11 9-12 18-19
Esant žemoms elektros kainoms rinkoje arba augant kapitalo kaštams, VAE patrauklumas mažėja.
28
Išvados (II)
Ø Siekiant saugumo elektros energijos apsirūpinimo srityje (užtikrinant, kad nuo 2023 m. šalyje bus gaminama 70%, o nuo 2030 m. 80% suvartojamos elektros energijos) šalyje tektų:
• investuoti į laisvos rinkos sąlygomis nerentabilias elektrines, • jų gyvybingumo užtikrinimui būtų reikalingas subsidijavimas, • Visagino AE (ją vertinant pagal verslo plane pateikiamus techninius-ekonominius
rodiklius), esanti viena iš ekonomiškai patraukliausių alternatyvų, leidžiančių padidinti taip suprantamą šalies energetinį saugumą, taip pat turėtų būti subsidijuojama,
• vietinės generacijos didinimas sumines elektros sektoriaus plėtros ir funkcionavimo išlaidas 2011-2080 m. laikotarpyje padidintų iki 17% arba 9 mlrd. Lt,
• energetinio saugumo dedamoji į tinklą atleidžiamos elektros energijos savikainoje per nagrinėtą laikotarpį vidutiniškai siektų iki 4 ct/kWh,
29
Išvados (II)
Ø Lankstaus nebranduolinio scenarijaus skirtumai, lyginant VAE scenarijumi, esant PALANKIOMS elektros importo sąlygoms:
• į tinklą atleidžiamos elektros energijos savikaina 4-10 ct/kWh mažesnė, • vidutinės metinės investicijos 2011-2080 m. ~400 mln. Lt mažesnės, • ekonominis efektas elektros energetikos sektoriuje 2011-2080 m. 5-7 mlrd. Lt
(diskontuotų), • didesnis verslo konkurencingumas dėl mažesnių elektros kainų, kiti ekonominiai
efektai; Ø VAE statybos scenarijaus skirtumai, lyginant su lanksčiu nebranduoliniu
scenarijumi, esant NEPALANKIOMS elektros importo sąlygoms: • į tinklą atleidžiamos elektros energijos savikaina 2-5 ct/kWh mažesnė, • vidutinės metinės investicijos 2011-2080 m. ~15 mln. Lt mažesnės, • ekonominis efektas elektros energetikos sektoriuje 2011-2080 m. ~3 mlrd. Lt
(diskontuotų), bet pradedantis reikštis tik po ~2030 m.; • lėšų poreikis prieš elektrinės eksploatavimo pradžią iki ~4 mlrd. Lt didesnis.
30
Išvados (II)
Ø VAE statybos scenarijaus skirtumai (VAE rodikliams nukrypus nuo verslo plane pateiktų), lyginant su lanksčiu nebranduoliniu scenarijumi, esant NEPALANKIOMS elektros importo sąlygoms:
§ Visagino AE galios išnaudojimo koeficientui sumažėjus iki 70,2%, elektrinės duodamas ekonominis efektas pradėtų reikštis tik apie 2035-2040 m. ir diskontuotais pinigais per elektrinės tarnavimo laiką galėtų pasiekti 1,5 mlrd. Lt, tačiau iki ~2035 m. galimas didesnis lėšų poreikis, gali pasiekti iki 4,5 mlrd. Lt.
§ Visagino AE galios išnaudojimo koeficientui sumažėjus iki 70,2%, investicijoms išaugus iki 7200 $/kW, elektrinės eksploatacijos laikui sutrumpėjus nuo 60 iki 40 metų, elektrinės statyba 2023 metais ekonomine prasme būtų nuostolinga. Patiriami nuostoliai diskontuotais pinigais laikotarpyje iki 2030-2035 metų gali išaugti iki 6,3 mlrd. Lt, kurie iki elektrinės darbo laiko pabaigos gali sumažėti iki 700 mln. Lt.
31
Išvados (II)
Ø VAE projekto tolesnės eigos atveju yra būtina pasiekti esminio sąlygų Lietuvos valstybei pagerinimo ir nuimti galimų nuostolių, elektrinei dirbant rinkos sąlygomis, riziką nuo šalies elektros energijos vartotojų pečių.
Ø Visagino AE statybos tikslingumą (jos techninius – ekonominius rodiklius vertinant pagal elektrinės verslo planą), didele dalimi apsprendžia laikotarpis, kuriam šalis būtų pajėgi ir pasiryžusi investuoti dabar siekdama ekonominio efekto ilgalaikėje perspektyvoje.
Ø Būtina įvertinti kitus VAE projektui papildomą riziką keliančius ir studijoje nenagrinėtus aspektus:
• galimus branduolinėms elektrinėms nepalankius politinius sprendimus, • rezervų užtikrinimo galimybes Baltijos šalių elektros energetikos sistemai dirbant
salos režime, • galimų katastrofiškų avarijų riziką, • neišspręstą atidirbusio branduolinio kuro galutinio palaidojimo problemą, • galimas neplanines prastovas dėl kitų elektrinių gaminamos ir privalomai
superkamos pigesnės elektros energijos pasiūlos rinkoje, • elektros energetikos sistemos lankstumą reaguoti į besikeičiančias sąlygas ir kt.
Ačiū už dėmesį
32