Eksperimentinis osteoartritas ir jo gydymas augaliniais

Gerontologija 2008; 9(1): 34–48 GERONTOLOGIJA

SantraukaDarbo tikslas. Ištirti ir palyginti augalinių preparatų kašto-

nų žiedų (Aesculus hippocastanum L. (Hippocastanaceae; HC) ir pelkinės vingiorykštės (Filipendula ulmaria (L.) Maxim; FU) tinktūrų įvairių dozių poveikį eksperimentinio žiurkių os-teoartrito (OA) eigai.

Tyrimo medžiaga ir metodai. 120 Wistar veislės žiurkių (30 patelių ir 90 patinų) sukeltas eksperimentinis kelio sąnario OA derinant biocheminį ir chirurginį metodus. Į kairės kojos kelio sąnario ertmę suleista 20 µl 2% dekstrano sulfato, dieną prieš kelio sąnario kryžminių raiščių perpjovimo operaciją. Profilak-tinis gydymas augaliniais preparatais, suleidžiant juos kasdien į skrandį, pradėtas praėjus 1–2 d. po operacijos ir tęsėsi 4 sa-vaites. Ištirtas 3-ų skirtingų dozių poveikis (HC dozės – 4 mg/kg/d., 9,5 mg/kg/d. ir 19 mg/kg/d., FU dozės – 4 mg/kg/d., 8 mg/kg/d. ir 17 mg/kg/d.), kuris palygintas su aspirino ir esku-zano poveikiu. Įvertinti uždegiminio proceso rodikliai, atlikta histologinė kepenų, skrandžio ir kelio sąnarių analizė. Duome-nys palyginti su OA kontrole ir sveikais gyvūnais.

Rezultatai. Operuotuose sąnariuose, lyginant su sveikais gyvūnais, aptikti žymiai ryškesni degeneraciniai pokyčiai. Ne-

stebėta jokių šalutinių naudotų preparatų poveikių. Naudotos tinktūros mažino uždegiminius rodiklius ir gerino sąnarių bū-klę. Rasti reikšmingi skirtumai tarp grupių, gavusių vidutinę ir didelę FU dozę bei didelę HC dozę, lyginant su kontroline OA grupe. Aptiktas sumažėjęs glikozaminoglikanų praradimas, usurų, fisurų kiekis, kremzlės suplonėjimas ir jos degradacija. Įvertinus ir palyginus abiejų augalinių preparatų poveikį, paro-dyta, jog vingiorykštės tinktūra pasižymėjo ryškesniu poveikiu mažinant patomorfologinius pokyčius sąnaryje.

Išvados. Profilaktinis HC ir FU tinktūrų naudojimas mažina žiurkių su eksperimentiniu osteoartritu pokyčius sąnariuose.

Raktažodžiai:eksperimentinis osteoartritas, fitoterapija, žiurkės

ĮvadasOsteoartritas (OA) – plačiausiai vyraujanti su amžiu-

mi susijusi degeneracinė, lėtai progresuojanti, nežinomos etiologijos sąnarių liga [1, 2]. Ji aptinkama daugiau nei 80% populiacijos per 55 metų amžiaus [3]. Vakarų šalyse 7–18% vyresnio amžiaus žmonių stebimas simptomatinis kelio sąnario osteoartritas [4]. Šios ligos rizikos veiksniai, nustatyti epidemiologiniais tyrimais, yra amžius, nutuki-mas, traumos, profesijos, lytis [5]. Šie veiksniai glaudžiai susiję su mechaninio streso sąnariams susikaupimu.

Mokslinis straipsnis

Eksperimentinis osteoartritas ir jo gydymas augaliniais preparatais

L. Leonavičienė, D. Vaitkienė, A. Keturkienė, R. Bradūnaitė, A. VasiliauskasVilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas

Adresas: L. LeonavičienėŽygimantų g. 9, LT-01102 VilniusTel. (8-5) 2616703El. paštas: [email protected]

35Eksperimentinis osteoartritas ir jo gydymas augaliniais preparatais

Patologinis procesas apibūdinamas sąnario struktūros ir funkcijos pokyčiais, daugiausia dėl degeneracinių pro-cesų sąnario kremzlėje [6, 7]. Sąnario kremzlės destruk-ciją sukelia chondrocitų negebėjimas palaikyti balansą tarp ekstraląstelinio kremzlės matrikso sintezės ir degra-dacijos. Dažniausiai stebimi šie morfologiniai pokyčiai: kremzlės erozija, osteofitų formavimasis, subchondrinio kaulo pažeidimas, sinovijos uždegimas.

Tikslūs molekuliniai mechanizmai, įtraukiami į artro-zės vystymosi procesą, nėra žinomi. Patogenezė apima daugybę veiksnių, tarp jų genetinius bei aplinkos veiks-nius. Ir nors ligos prigimtis gali įvairuoti, vyrauja nuo-monė, kad mechaniniai ir biocheminiai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį jai progresuojant [8].

OA nėra tik degeneracinis procesas. Nors mechaninis pažeidimas sukelia pokyčius sąnario kremzlėje, matyt, ir pakitęs ląstelinis aktyvumas gali būti įtrauktas į sąnarių destrukcijos procesą. Manoma, kad sumažėjęs kremzlės ląstelingumas, dalinai priskiriamas apoptozei [9], vai-dina svarbų vaidmenį OA patogenezėje [10]. Sąnario chondrocitai pereina hipertrofinę diferenciaciją, atsakant į sąnarių nestabilumą, o šie hipertrofiniai chondrocitai jau ekspresuoja MMP-13 [7], kuri gali ardyti kremzlės matriksą. Šalia hipertrofinės chondrocitų diferenciacijos yra žinoma, kad ir chondrocitų apoptozė įtraukiama į OA vystymąsi [11].

Dabartiniu požiūriu, OA – tai biochemiškai inicijuota liga, kuri apima ne tik sąnario kremzlę, bet ir visą sąnario struktūrą. Biocheminiai pokyčiai dažnai priskiriami prie pirminių OA patogenezę inicijuojančių signalų. Daugelis biocheminių tyrimų rodo padidėjusią kolageno ir prote-oglikanų (PG) sintezę OA kremzlėje. Tačiau, nepaisant padidėjusio biosintezės aktyvumo, PG kiekio praradimas yra vienas anksčiausių patologinių OA požymių visose kremzlės degeneracijos stadijose [12]. Dėl jų netekimo ne tik sumažėja audinio elastingumas, bet ir liga progre-suoja, kadangi PG irimo produktai yra antigeniški ir gali stimuliuoti sinovijos uždegimą [13].

Viena didžiausių OA problemų yra sumažėjusi ma-trikso sintezė ir degradacija, o tai ir sukelia kremzlės destrukciją, kuri matyti OA metu. Kremzlės matrikso metabolizmas yra veikiamas biocheminių veiksnių ir fer-mentų [14]. Kremzlės degradacija susijusi su padidėju-siu proteolizinių fermentų, tokių kaip metaloproteinazės (MMP), stromelizino ir kolagenazės, aktyvumu [6, 15]. Little su bendraautoriais [16] parodė, jog OA pradžia su-sijusi su matrikso metaloproteinazių (MMPs) ir agreka-nazės pasirodymu.

Suardyti ar fragmentuoti matrikso baltymai stimu-liuoja prouždegiminių veiksnių, tokių kaip prostaglandi-nai (PGs), citokinai TNF-α, IL-1, IL-6 ir NO, produkciją sinovinėmis ląstelėmis [16, 17]. Nustatyta, jog IL-1 yra pagrindinis citokinas ankstyvose ir vėlyvose stadijose, nors pirmiausia įtraukiamas TNF-α. Kiti citokinai, iš-silaisvinantys uždegiminio proceso metu į OA sąnarius, gali būti reguliaciniai (IL-4, IL-10, IL-13, IFN-γ). Nors manoma, kad nurodyti citokinai vaidina svarbų vaidme-nį OA vystymesi, yra duomenų, jog TNF-α, IL-1, IL-6, kaip ir fibroblastų augimo faktoriaus-2, kiekiai OA ser-gančių sinoviniame kelio sąnario skystyje yra daug ma-žesni, nei sergančių RA [18]. Be to, naudojant pelių mo-delį parodyta, jog gyvūnams, kuriems trūksta IL-1, IL-1 konvertuojančio enzimo, stromelizino-1 ar NO sintazės, vystosi stipresnė kremzlės degradacija, vadinasi, šie už-degiminiai veiksniai ne stimuliuoja, bet greičiau slopina degradaciją [19].

Nors OA yra apibrėžiamas kaip neuždegiminė ar-tropatija, tačiau jį lydi skausmas bei vietinio uždegimo ir sinovito požymiai ir simptomai, panašūs į uždegimi-nes sąnarių ligas [20]. Potrauminio OA metu sinovitas ir ūmus uždegimas gali atsirasti ankstyvose stadijose, o ilgai besitęsiant ligai, lėtinis uždegimas sąnariuose ste-bimas galinėse ligos stadijose [21]. Vietinio uždegimo ir sinovito požymiai ir simptomai dažnai aptinkami pacien-tams [21]. Klinikinėje ligos stadijoje stebimas sinovijos uždegimas, kuris manoma yra antrinis dėl anksčiau mi-nėtų produktų išsilaisvinimo [22]. Tačiau Kawaguchi [7] mano, kad uždegimas gali būti susijęs su OA procesu, kaip rezultatas, bet nevaidina centrinio vaidmens jo atsi-radimui ar progresavimui.

Pažymėtina, jog sinovitas taip pat yra dažnas ekspe-rimentinio OA požymis [21]. Ir nors gyvūnų OA mode-liuose uždegimas dauguma atvejų ignoruojamas bei lai-komas antriniu fenomenu [23], ankstyvas sinovitas yra aptinkamas triušių ir šunų OA modeliuose, sukeliamuose naudojant chirurgines intervencijas [24].

Šunų, triušių, jūrų kiaulyčių, graužikų eksperimenti-niai modeliai, imituojantys daugelį šios žmogaus ligos aspektų, plačiai naudojami tyrinėjant įvairius OA aspek-tus [7, 19, 25]. Natūraliai atsirandanti artrozė įvairių rū-šių gyvūnams – beždžionėms, pelėms, jūrų kiaulytėms, šunims – gali būti naudojama kaip žmogaus pirminės artrozės modelis [26], tuo tarpu chirurginiu būdu sukelti raiščių ar menisko pažeidimai, kelio traumos triušiams ir šunims gali būti naudojami kaip žmogaus potraumi-nės artrozės modeliai [27]. Eksperimentinės procedūros,

36 L. Leonavičienė, D. Vaitkienė, A. Keturkienė, R. Bradūnaitė, A. Vasiliauskas

tokios kaip kelio sąnario priekinių kryžminių raiščių per-pjovimas (PKR), plačiai naudojamos sukelti artropatiją stambiems gyvūnams [27, 28]. Tačiau modeliai panau-dojant stambius gyvūnus, tokius kaip šunys, triušiai, yra brangūs ir ilgokai užtrunka, kol išsivysto pažeidimai. Ma-žiau dėmesio skiriama chirurginiams modeliams, atlie-kamiems su mažais laboratoriniais gyvūnais. Buma su bendraautoriais [29] įvertino PKR perpjovimo žiurkėms modelį, kuris pirmą kartą aprašytas Williamso su bendra-autoriais [30]. Šalia chirurginių OA modelių naudojami ir biocheminiu būdu sukelti OA modeliai, suleidžiant į gyvūnų kelio sąnarius jodo acetato bei 1% kolagenazės tirpalo [31]. Beje, pastarasis yra laikomas nauju OA mo-deliu nuo 1990 m. ir gana plačiai naudojamas smulkesnių gyvūnų, tokių kaip pelių ir žiurkių, OA modeliavimui.

Nors žmogaus OA etiologiniai tyrimai rodo, kad tai yra daug sudėtingesnis susirgimas nei gyvūnams sukelia-mi modeliai, tačiau tinkamai parinkti bei gerai apibūdinti gyvūnų modeliai suteikia galimybę tyrinėti naujas tera-pijos priemones.

Iki šiol vyksta debatai dėl terapinių agentų galimybės sušvelninti kremzlės irimą OA metu. OA dažniausiai gy-domas fizioterapija, antidepresantais, taikomas pacientų švietimas ir svorio kontrolė. Skausmą ir uždegimą mal-šina neopioidiniai analgetikai (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vietiniai analgetikai), opioidiniai analgetikai ir intrasąnarinės hialurono rūgšties ir steroidų injekcijos [32–34]. OA gydymui naudojami neaspirininiai nesteroi-diniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip etodolakas, in-dometacinas, nabumetonas, diklofenakas, naproksenas [35]. Kaip nurodo autoriai, kadangi skirtumo tarp vaistų efektyvumo neužregistruota, vaistų parinkimas gydant kelio sąnario OA remiasi santykiniu saugumu, priimtinu-mu pacientams ir kaina. Dažnai toks gydymas gali būti ir neefektyvus. Be to, kai kuriems pacientams nesteroidi-niai vaistai nuo uždegimo sukelia stiprų šalutinį poveikį – pažeidžiamas virškinamasis traktas [36]. Be to, parody-ta, jog naudojant kai kuriuos nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tokius kaip ibuprofeną, aceraminofeną, padi-dėja lūžių rizika [37]. Gydant OA vartojami ir nauji spe-cifiniai vaistai, tokie kaip gliukozaminas, diacerheinas, kurie, kaip rodo daugelis tyrimų [1, 6, 17, 32, 38], gerina OA simptomus ir keičia sąnario struktūrą.

Tyrimai naudojant eksperimentinius modelius sutei-kia galimybę detaliau ištirti terapinių priemonių poveikį, kadangi tokie veiksniai, kaip ligos pradžia, procedūra, naudojama sukelti OA, fizinis aktyvumas ir vaistų var-tojimas, gali būti kontroliuojami. Nurodoma, kad chon-

droprotekcija ir degeneracinių procesų sumažėjimas kremzlėje [27, 28] gyvūnų OA modeliuose įmanomas naudojant tokius agentus, kaip natrio hialuronatas, diklo-fenakas, metotreksatas ir kiti.

Kadangi tradicinė terapija dažnai sukelia ryškius ša-lutinius poveikius, vis dažniau ieškoma alternatyvių gy-dymo priemonių. Labiau domimasi alternatyvia medici-na [34], augaliniais preparatais [39], o tai akivaizdu tarp žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis [40].

Augaliniai preparatai, kaip simptomatiniai lėtai vei-kiantys agentai, taip pat naudojami žmonių ir eksperi-mentinių gyvūnų reumatinių ligų bei OA gydymui [39, 41]. Augalų cheminės sudėties įvairovė suteikia galimybę reguliuoti sutrikusius medžiagų apykaitos procesus [42]. Vartojant augalus į organizmą patenka eteriniai aliejai, flavonoidai, glikozidai, rauginės ir mineralinės medžia-gos, fermentai, natūralios struktūros vitaminai.

Tyrimai naujų, farmakologiškai aktyvių agentų, gau-namų iš augalų, suteikė galimybę atrasti daug kliniškai naudingų vaistų, skirtų žmogaus ligoms gydyti. OA ser-gantiems asmenims gydyti naudojami augalų prepara-tai, kurie gerina virškinimo, kraujotakos, inkstų veiklą, normalizuoja jungiamojo audinio apykaitą. Prancūzijos mokslininkų sukurtas ir užregistruotas vaistas Piascedine 300, kurio sudėtyje yra sojos ir avokado vaisių, naudo-jamas OA ir sklerodermija sergančių ligonių gydymui [39]. Vokiečių mokslininkų tyrimai patvirtina analgetinį gluosnio žievės ekstrakto poveikį gydant OA sergančius ligonius [43].

Lietuvoje reumatinių sąnarių įtrynimui nuo senų laikų naudojamas kaštonų (Aesculus Hippocastanum L.) vai-sių arba žiedų etanolinis ekstraktas. Pastarasis taikomas ir per os.

Žinoma, jog preparatai veiklūs pirmoje uždegimo fa-zėje [44], tačiau neradome darbų apie jų poveikį lėtiniam uždegiminiam procesui sergant reumatinėmis ligomis, išskyrus mūsų tyrimus dėl kaštonų žiedų tinktūros ir vaistinio preparato Aescusan poveikio bendrai organiz-mo būklei ir jungiamojo audinio apykaitai sergant OA ir RA [45] bei preparato Venoruton efektyvumą gydant OA sergančius ligonius [46].

Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria (L). Ma-xim), gausiai paplitusi Lietuvoje, nuo senų laikų naudo-jama liaudies medicinoje esant reumatiniams sąnarių ir raumenų nusiskundimams ir net gydant RA. Rekomen-duojama ją naudoti kaip priešuždegiminę, diuretinę ir ra-minamąją priemonę [47, 48]. Dėl salicilo rūgšties ir jos derivatų, esančių augalo sudėtyje, pelkinė vingiorykštė


pasižymi priešuždegiminiu aktyvumu [49, 50]. Taninai, esantys jos sudėtyje, veikia antimutageniškai, slopina laisvųjų deguonies radikalų produkciją, stabilizuoja ląs-telių membranas [47].

Mūsų darbo tikslas – įvertinti ir palyginti terapinį dviejų augalinių preparatų – kaštonų žiedų (Aesculuc hippocastanum L. (Hippocastanaceae) (HC)) ir vingio-rykštės (Filipendula ulmaria (L.) Maxim (FU)) tinktūrų poveikį, sukėlus eksperimentinį žiurkių OA [51].

Medžiaga ir metodaiGyvūnaiTyrimams panaudota 140 Wistar veislės žiurkių (35

patelės ir 105 patinai, 8–10 savaičių amžiaus), gautų iš Imunologijos instituto veislyno. Gyvūnai laikomi stan-dartinėmis sąlygomis, laikantis Geros laboratorinės prak-tikos taisyklių. Pasibaigus 5 dienų aklimatizacijos laikui, jie suskirstomi į bandomąsias ir kontrolines grupes ir laikomi plastikiniuose, žiurkėms skirtuose, narveliuose, naudojant medžio drožlių paklotus, šeriami standartiniu granuliuotu graužikams skirtu pašaru bei girdomi van-dentiekio vandeniu. Viso bandymo metu gyvūnais rūpi-namasi laikantis Europos konvencijos dėl Laboratorinių gyvūnų naudojimo ir darbo su jais taisyklių bei Lietuvos Respublikos įstatymų. Eksperimentams atlikti buvo gau-tas Lietuvos laboratorinių gyvūnų naudojimo etikos ko-misijos prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas.

Augalinių preparatų tinktūrų ūminio ir poūmio tok-siškumo tyrimai

Paruošus bei atlikus kaštonų žiedų (HC) bei vingio-rykštės (FU) tinktūrų standartizaciją pagal flavonoidus bei įvertinus jų poūmį bei ūmų toksiškumą, neaptikta jokių elgesio pokyčių, kūno masės kitimo, makroskopiš-kai matomų vidaus organų pakitimų. Naudotos tinktūros dozės 0,25, 0,5 ir 1 ml kg-1, 5, 10 ir 20 mg kg-1) neturėjo įtakos kraujo (ENG, leukocitų skaičius) bei biochemi-niams rodikliams. Tiriant histologiškai nerasta poveikio inkstams, skrandžio gleivinei, kepenims. Ūminio toksiš-kumo tyrimuose pagamintos tinktūros nesukėlė toksinių reiškinių, kurie trikdytų kvėpavimo, kraujotakos, širdies veiklos ar inkstų funkcijas [52, 53].

Osteoartrito sukėlimas ir vertinimasMetodai, taikomi sukelti žiurkių OA, išsamiai apra-

šyti straipsnyje [51]. 120 gyvūnų į kelio sąnarį suleista 20 µL 2% dekstrano sulfato tirpalo švelniai narkotizavus juos apaurinu (diazepamu, KRKA, Slovenia) (1 mg/0,2 ml į pilvo ertmę) dieną prieš perpjaunant kairės užpakali-

nės kojos kelio sąnario kryžminius raiščius. Intrasąnarinė dekstrano sulfato injekcija atliekama steriliomis sąlygo-mis, panaudojant vienkartinius švirkštus ir dezinfekavus sąnario paviršių 5% jodo tirpalu. Po paros žiurkė aneste-zuojama, į uodegos veną suleidžiant 0,3 ml 1% propofolo (Diprivan). Operuojamas tas kelio sąnarys, į kurį leistas dekstrano sulfatas. Operacija atliekama steriliomis sąly-gomis. Operacinis laukas dezinfekuojamas 70% spirito tirpalu ir 5% jodo tirpalu. Galūnė nestipriai sulenkiama per kelio sąnarį ir aštriu plonu chirurginiu peiliuku pro išilginį šoninį pjūvį patenkama į sąnario ertmę. Judinant peiliuką lygiagrečiai sąnario paviršiams, nupjaunami kryžminiai raiščiai.

Bandymo pabaigoje atlikti histologiniai kelio sąnario tyrimai. Medžiagą histologiniams tyrimams imama iš pažeisto sąnario, fiksuojama spirito formolu pagal Šaba-dašą bei įliejama į parafiną. Histologiniai pjūviai dažyti hematoksilin-eozinu bendram morfologiniam vaizdui nu-statyti, pikrofuksinu pagal Van-Gison fibrozei išryškinti, toluidino mėliu (pH 3,4) gliukozaminoglikanams bei saf-roninu pokyčiams kremzlėje nustatyti. Patomorfologi-nius pokyčius vertinome 4 balų sistema (0–3), čia: – nėra pokyčių (0), ± – minimalūs pokyčiai (0,5), + – nedideli pokyčiai (1), ++ – vidutiniai (2), +++ – stiprūs pokyčiai (3). Patomorfologiniai pokyčiai sąnariuose buvo vertina-mi tiek kontrolinėse, tiek bandomosiose grupėse, pasi-baigus gydymo kursui.

Gydymo procedūrosAtliktos dvi serijos bandymų. Pirmoje serijoje įvertin-

tas kaštonų žiedų tinktūros (HC) įvairių dozių (4, 9,5 ir 19 mg/kg/d.) poveikis eksperimentinio OA eigai, sukėlus jį Wistar veislės žiurkių patinams ir patelėms. Antroje serijoje ištirtas vingiorykštės (FU) ekstrakto (dozės – 4, 8 ir 17 mg/kg) poveikis šios veislės žiurkių patinams. Preparatų tinktūros praskiedžiamos bidestiliuotu vande-niu iki 24,5% (V/V) etanolio koncentracijos. Farmako-loginės medžiagos ruošiamos ex tempore ir kasdien su-leidžiamos į gyvūnų skrandį, naudojant metalinį zondą. Gydymas pradėtas praėjus 1–2 dienoms po kelio sąnario operacijos. Be to, pažeistos gyvūnų galūnės kasdien po 5 min. mirkomos tinktūrų skiediniuose. Augalinių pre-paratų poveikis palygintas su žinomų preparatų, tokių kaip eskuzanas (Ser. Nr. 12362, sausa medžiaga escinas) bei aspirinas (acetilsalicilo rūgštis – ASR; 21 mg/kg) poveikiu. Atskirose grupėse taip pat įvertintas tirpiklio etanolio poveikis. Tyrimų rezultatai palyginti su sveikų gyvūnų grupių rezultatais. Minimalus gyvūnų skaičius, reikalingas ištirti preparato poveikį, yra 4. Mes naudojo-


me nuo 4 iki 10 gyvūnų atskirose grupėse, saugumo ribų pagerinimui [38]. Bandymo trukmė 4 savaitės.

Kiti tyrimaiBandymo metu vertinta gyvūnų kūno masės kitimas,

bendra gyvūnų būklė. Eksperimentų pabaigoje gyvūnai dekapituoti narkozės būsenos. Įvertinta vidaus organų masė ir makroskopiniai pokyčiai juose, uždegiminio proceso rodikliai. Nustatytas eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), leukocitų ir eritrocitų skaičius, panaudojant krau-jo analizatorių Picoscale (Vengrija). Įvertinti patomorfo-loginiai pokyčiai kepenyse ir skrandyje.

StatistikaDuomenų statistinė analizė atlikta naudojant progra-

mą STATISTIKA. Apskaičiuodavome V±SN ir patiki-mumą, naudojant Stjudento t testą. Duomenys buvo sta-tistiškai reikšmingi, esant P < 0,05. Duomenų nuokrypis nuo kontrolinės grupės buvo apskaičiuojamas naudojant formulę: nuokrypis % = (B-K)/K x 100; čia B – bando-moji grupė, K – kontrolinė grupė.

Rezultatai1. Kaštonų žiedų tinktūros poveikis eksperimenti-

niam OAOrganų masė ir kraujo rodikliai gydant eksperimenti-

nį OA kaštonų žiedų tinktūra

Nerasta esminių skirtumų tarp grupių tiriant kūno masę.

Santykinė vidaus organų masė kontrolinėje ir tiriamo-siose grupėse pateikta 1 lentelėje. Lyginant su sveikais gyvūnais, santykinė kepenų masė statistiškai reikšmingai padidėjo žiurkių patinų kontrolinėje grupėje (P < 0,01) bei 4-e grupėje, gydytoje maža (4 mg/kg/d.) HC eks-trakto doze (P < 0,05), o patelėms sumažėjo kontrolinėje grupėje (P < 0,05) bei grupėje, gavusioje tirpiklį etilo al-koholį (P < 0,01).

Gydant maža (4 mg/kg) ir didele (19 mg/kg) HC doze žiurkių patinus statistiškai reikšmingai, lyginant su kon-trole, sumažėjo santykinė kepenų masė (atitinkamai P < 0,01; P < 0,05). Tuo tarpu patelių grupėse, gydytose maža HC doze bei eskuzanu, padidėjo santykinė kepenų masė (P < 0,01; P < 0,001).

Esminių skirtumų tiriant inkstų masę nerasta, o bluž-nies santykinė masė statistiškai reikšmingai sumažėjo patelėms, gydytoms vidutine HC (9,5 mg/kg/d.) doze (P < 0,01), tiek lyginant su sveikais gyvūnais, tiek su kontroline grupe.

Artimas reikšmingam užkrūčio liaukos masės suma-žėjimas (t = 2,22), lyginant su sveikais gyvūnais, rastas kontrolinės grupės patinams bei 2-os grupės abiejų lyčių žiurkėms, o statistiškai reikšmingas, lyginant su kontro-

1 lentelė. Santykinė organų masė ir kraujo rodikliai gydant eksperimentinį žiurkių OA kaštonų (HC) žiedų tinktūromis

Grupės Lytis

Santykinė organų masė (g/kg-1) Kraujo rodikliai

Kepenys (g)

Inkstai (g)

Blužnis (g)

Užkrūčio liauka

(g)

ENG(mm/val.)

Leukocitai (109 L)

Eritrocitai(1012 L)

1 OA kontrolė ♂ 4,23±0,08** 0,69±0,02 0,56±0,11 0,17±0,02 4,50±0,67* 11,27±0,69+ 4,69±0,27**

♀ 3,85±0,09* 0,74±0,03 0,45±0,03 0,20±0,01 5,50±0,34+ 10,48±0,93 5,14±0,21

2 OA+etanolis ♂ 3,99±0,11 0,67±0,02 0,44±0,06 0,18±0,01 5,67±0,61** 11,08±0,75* 4,48±0,21++

♀ 3,75±0,10** 0,72±0,02 0,46±0,02 0,17±0,02 *4,17±0,40 10,67±0,65* 5,25±0,92

3 OA+HC(4 mg/kg/d.)

♂ **3,79±0,08 0,72±0,01 0,48±0,13 0,21±0,03 *2,67±0,21 10,02±0,59 5,28±0,10*

♀ **4,73±0,19 0,74±0,04 0,43±0,02 0,26±0,04 4,60±0,51 9,26±0,74 5,14±0,15

4 OA+HC(9,5 mg/kg/d.)

♂ 4,03±0,05* 0,70±0,02 0,53±0,16 0,27±0,04 4,00±0,58 11,53±0,44** 5,15±0,29

♀ 4,19±0,23 0,71±0,02 **0,34±0,01** *0,26±0,02 *4,00±0,54 8,14±0,72 5,21±0,14

5 OA+HC(19 mg/kg/d.)

♂ *3,80±0,16 0,69±0,03 0,35±0,03 0,20±0,02 4,40±0,21** 10,50±0,14+ 5,21±0,08+

♀ 4,16±0,16 0,68±0,02 0,53±0,17 0,22±0,02 4,20±0,86 9,60±0,71 5,12±0,07**

6 OA+eskuzanas(10 mg/kg/d.)

♂ 4,13±0,44 0,67±0,07 0,41±0,09 **0,28±0,02 3,50±0,64 9,48±0,46 4,99±0,05++

♀ ***4,44±0,07 0,71±0,015 0,42±0,03 0,19±0,03 4,40±0,51 8,74±0,75 5,38±0,21

Sveikos žiurkės ♂ 3,79±0,08 0,69±0,03 0,42±0,05 0,25±0,03 2,00±0,71 8,79±0,50 5,77±0,16

♀ 4,25±0,13 0,73±0,13 0,43±0,02 0,22±0,02 2,60±0,93 8,65±0,51 5,43±0,06

Pastaba: Atžymos dešinėje – skirtumai statistiškai reikšmingi, lyginant su sveikais gyvūnais. Atžymos kairėje – skirtumai statistiškai reikšmingi, lyginant su kontroline gyvūnų grupe. * P < 0,05; ** P < 0,01; + P < 0,02; ++ P < 0,002; *** P < 0,001.


line OA grupe, padidėjimas aptiktas žiurkių patelėms, gydytoms vidutine HC doze (P < 0,05), bei patinams, ga-vusiems eskuzaną (P < 0,01).

Tiriant kraujo rodiklius ir palyginus juos su sveikų gyvūnų grupėmis aptiktas statistiškai reikšmingas ENG padidėjimas kontrolinėse abiejų lyčių žiurkių grupėse (P < 0,05–0,02) bei patinams, gavusiems tirpiklį etanolį (P < 0,01) ir didelę HC (19 mg/kg/d.) ekstrakto dozę. Ki-tose tirtose grupėse aptikta tik didėjimo tendencija.

Gydymas HC ekstraktais mažino ENG visose bando-mosiose grupėse, tačiau statistiškai reikšmingi ir ryškiau-si skirtumai, lyginant su OA kontrole, aptikti 3-ios grupės patinams, gavusiems mažą (4 mg/kg/d.) HC dozę, bei pa-telėms, gydytoms vidutine HC doze (P < 0,05). Pirmuoju atveju slopinimas siekė net 40,7%, o antruoju – 27,3%.

Leukocitų skaičius ryškiausiai padidėjo kontrolinėje, etilo alkoholį ir vidutinę HC dozę gavusiose patinų gru-pėse, ir viršijo sveikų gyvūnų rodiklį atitinkamai 28,2%, 26,1%, 31,2% ir 19,5%. Patelių grupėse statistiškai reikšmingas leukocitų skaičiaus padidėjimas, viršijantis sveikų gyvūnų rodiklius 23,4%, rastas 2-e (etilo alkoho-lis – P < 0,05) grupėje. Gydant HC ekstraktais rasta tik leukocitų kiekio mažėjimo tendencija, palyginus su OA kontrole. Didžiausias sumažėjimas, siekiantis 22,3%, aptiktas 4-e patelių grupėje, gavusioje vidutinę HC (9,5 mg /kg/d.) dozę.

Tiriant eritrocitų skaičių statistiškai reikšmingi skirtu-mai aptikti tik tarp sveikų ir bandomųjų gyvūnų grupių. Stebėtas reikšmingas jų skaičiaus sumažėjimas žiurkių pa-tinams šiose grupėse: 1-a grupė – OA kontrolė (-18,72%; P < 0,01); 2-a grupė – etilo alkoholis (-20,62%; P < 0,002); 3-ia grupė – maža HC dozė (-8,49%; P < 0,05); 5-a – di-delė HC dozė (-9,7%; P < 0,02) ir 6-a grupė – eskuzanas (-13,52%; P < 0,002). Patelėms statistiškai reikšmingi skirtumai, lyginant su sveikais gyvūnais, tik grupėje, gy-dytoje didele kaštonų doze (P < 0,01; sumažėjimas siekė tik 5,7%). Gydant HC ekstraktais stebėta eritrocitų kiekio didėjimo tendencija, ryškiausia patinų grupėse, gydytose maža (12,58%) ir didele (11,08%) HC doze.

Taigi eksperimentinio OA gydymas HC tinktūromis mažino ENG, bet nedarė ryškesnio poveikio leukocitų ir eritrocitų skaičiui.

Kepenų ir skrandžio histologiniai tyrimaiPatomorfologinio tyrimo metu gauti duomenys rodo,

kad tirtos medžiagos nesukėlė skrandžio pažeidimų: nerasta erozijų, opų, hemoragijų ar edemos. Bendra už-degiminė infiltracija, daugiausia limfocitais ir eozino-filais, lyginant su kontrole, kur nerasta pokyčių, reikš-

mingai padidėjo tik 60% patelių, gavusių tirpiklį etanolį (0,3 ± 0,12; P < 0,05).

Kontrolinės grupės gyvūnų kepenų skiltelėse neblo-gai išsilaikęs hepatocitų sijinis išsidėstymas, stebima kepenų parenchimos alteracija žiurkių patinams, neryš-ki stromos infiltracija limfocitais, nežymiai padidėjęs skverbimasis į skiltelę bei silpnas stromos fibrozavimas abiejų lyčių gyvūnams. Etanolis susilpnino alteracinius pokyčius žiurkių patinų parenchimoje (0,1 ± 0 – etanolio grupė ir 0,7 ± 0,20 – kontrolė; P < 0,05), bet sustiprino V. centralis pilnakraujystę (0,4 ± 0,1; P < 0,05), kurios nestebėta kontrolinėje grupėje, ir fibrozinius procesus (0,5 ± 0,16 – etanolio grupė ir 0,2 ± 0,12 – kontrolė) žiur-kių patelėms. Alteracinius ir fibrozinius procesus patelių kepenyse stiprino ir maža HC tinktūros dozė, tačiau skir-tumai, lyginant su kontrole, buvo nereikšmingi. Vidutinė ir didelė HC dozės reikšmingai sumažino kepenų paren-chimos alteraciją žiurkių patinų grupėje.

Histologiniai pokyčiai sąnariuose gydant eksperi-mentinę OA kaštonų žiedų ekstraktu

Histologinė analizė parodė, kad kontrolinės grupės pokyčiai sąnariuose skiriasi nuo sveikų gyvūnų. Kontro-linės grupės gyvūnų kremzlės sąnarinis paviršius nely-gus, stebimos paviršinės erozijos, vidutinio gylio uzuros, vertikalios fisuros. Dažnai randamos chondrocitų grupės. Stebimas kremzlės suplonėjimas, atskiriems gyvūnams randamas net kremzlės praradimas ir pseudocistos.

Kaip matyti pateiktoje 2 lentelėje, nė vienam sveikam gyvūnui nerasta rūgščiųjų glikozaminoglikanų netekimo. Statistiškai reikšmingas, lyginant su sveikais gyvūnais, židininis rūgščiųjų glikozaminoglikanų netekimas buvo stebimas visoms abiejų lyčių kontrolinės grupės žiur-kėms, ryškesni pokyčiai aptikti patinams. Dėl etanolio šiek tiek didėjo netekimas.

Erozijos kontrolinėje grupėje aptiktos 66,7% žiurkių patinų ir 100% žiurkių patelių. Jų atsiradimą žiurkių pa-tinams pagausino etanolis – jo pavartojus erozijų rasta 100% patinų. Nors erozijų išraiška (balais) žiurkių pa-telėms etanolio grupėje beveik nesiskyrė nuo kontrolės, tačiau erozijos buvo ryškesnės ir aptiktos 80% gyvūnų. 66,7% kontrolinės grupės patinų ir 50% patelių atsirado išgraužų (uzurų), nors jų išraiška ir nebuvo labai ryški.

Gauti tyrimai parodė, jog pokyčiai sąnariuose abiejų lyčių žiurkėms su OA panašūs, nors jų išraiška šiek tiek skiriasi. Žiurkių patelėms mažesnis glikozaminoglikanų praradimas, uzuros stebimos tik 50% gyvūnų, fisuros 33,3%, kremzlės suplonėjimas bei visa jos degradacija tik 16,7%, pseudocistos, uždegiminė sinovijos infiltracija


2 lentelė. Patomorfologiniai pokyčiai Wistar žiurkių sąnariuose gydant eksperimentinį OA kaštonų žiedų tinktūra

RodiklisGrupės

Lytis 1 OA (kontrolė) 2 OA+etanolis 3 OA+HC(4 mg/kg/d.)

4 OA+HC(9,5 mg/kg/d.)

5 OA+HC(19 mg/kg/d.)

6 OA+eskuz.(10 mg/kg/d.)

Sveikosžiurkės

Židininis rūgščių glikoza-minoglikanų praradimas

♂ 1,58±0,27***(100%)

2,00±0*** (100%)

1,5±0,22***(100%)

1,00±0***(100%)

+ 0,6±0,19+

(80%) 0,8±0,37

(60%)-

♀ 1,33±0,21***(100%)

1,4±0,24++

(100%)1,4±0,10***

(100%)0,9±0,24+

(80%)*0,6±0,19*

(80%) * 0,5±0,22

(60%)0,1±0,1

(20%)

Erozija ♂ 1,00±0,36*(66,7%)

*1,8±0,2*** (100%)

1,2±0,20++

(100%)0,7±0,2*

(80%) 0,6±0,19*

(80%) 0,8±0,20*

(80%)0,1±0,1

(20%)

♀ 1,25±0,21***(100%)

1,2±0,37+

(80%)0,6±0,24*

(60%)*0,7±0,12***

(100%)*0,6±0,19+

(80%)*0,5±0,16+

(80%)-

Uzura ♂ 0,92±0,37*(66,7%)

0,3±0,2 (40%)

0,2±0,12(40%)

0,1±0,1(20%)

0,1±0,1 (20%)

0,3±0,20 (40%)

-

♀ 0,83±0,40(50%)

0,2±0,2 (20%)

- 0,2±0,2(20%)

- - -

Fisura ♂ 0,83±0,40(50%)

0,4±0,4 (20%)

0,2±0,2(20%)

- - 0,2±0,2 (20%)

-

♀ 0,67±0,42(33,3%)

0,1±0,1 (20%)

0,2±0,2(20%)

- - - -

Chondrocitų grupės ♂ 0,33±0,10**(66,7%)

0,3±0,2 (40%)

0,2±0,2(20%)

0,4±0,18*(60%)

0,2±0,2 (40%)

0,2±0,2 (20%)

-

♀ 0,42±0,20(50%)

0,2±0,12 (40%)

0,4±0,24(40%)

0,2±0,12(40%)

0,1±0,1 (20%)

0,4±0,19 (60%)

-

Kremzlės suplonėjimas ♂ 0,33±0,21(33,3%)

- 0,2±0,2(20%)

0,2±0,12(40%)

- - -

♀ 0,17±0,16(16,7%)

0,3±0,2 (40%)

- - - 0,1±0,1 (20%)

-

Visa kremzlės degradacija ♂ 0,67±0,42(33,3%)

0,8±0,49 (40%)

- - - - -

♀ 0,17±0,16(16,7%)

0,2±0,2 (20%)

- - - - -

Pseudocistos ♂ 0,67 ±0,42(33,3%)

0,2±0,2 (20%)

0,2±0,2(20%)

0,1±0,1(20%)

- - -

♀ 0,33±0,21(33,3%)

0,1±0,1 (20%)

- - - - -

Uždegiminė sinovijos in-filtracija

♂ 0,25±0,11*(50%)

0,4±0,18* (60%)

0,2±0,2(20%)

0,1±0,1(20%)

- 0,1±0,1 (20%)

-

♀ 0,17±0,10(33,3%)

0,1±0,1 (20%)

0,3±0,2(40%)

0,1±0,1(20%)

- 0,1±0,1 (20%)

-

Sinovijos fibrozė ♂ 0,25±0,11*(50%)

0,5±0,22* (60%)

0,7±0,2**(80%)

0,4±0,24(40%)

0,4±0,19 (60%)

0,2±0,2 (20%)

-

♀ 0,17±0,10(33,3%)

0,3±0,2 (40%)

0,5±0,39(40%)

0,5±0,22*(60%)

0,1±0,1 (20%)

0,3±0,2 (40%)

-

Pastaba: eksperimentinis osteoartritas (OA) sukeliamas suleidžiant abiejų lyčių Wistar žiurkėms į kelio sąnario ertmę 20 µl 2% dekstrano sulfato (DS) dieną prieš tos pačios kojos kryžminių raiščių perpjovimą. Patomorfologiniai pokyčiai įvertinti balais (skalė 0-3), pasibaigus gy-dymo kursui. Tirtų sąnarių skaičius n = 5–6 kiekviename pogrupyje. Atžymos dešinėje – skirtumai statistiškai reikšmingi, lyginant su sveikais gyvūnais. Atžymos kairėje – skirtumai statistiškai reikšmingi, lyginant su kontroline gyvūnų grupe. * P < 0,05; ** P < 0,001; + P < 0,02; ++ P < 0,002; *** P < 0,001. % – gyvūnų su pokyčiais procentas.

bei fibrozė 33,3%, o pokyčių išraiška mažesnė, nei patinų grupėje. Tačiau joms didesnis erozijų skaičius.

Naudojant vidutinę (9,5 mg/kg/d.) ir dide-lę (19 mg kg/d.) HC dozes aptiktas gana ryškus

γ-metachromazijos sumažėjimas. Mažiausias židininis rūgščiųjų glikozaminoglikanų netekimas, lyginant su kontrole, stebėtas tiek patinams (P < 0,02), tiek pate-lėms (P < 0,05), naudojant didelę HC dozę, bei patelėms


(P < 0,05) vartojant eskuzaną. Jis aptiktas 80% gyvūnų po gydymo HC ekstraktu ir 60% – po gydymo eskuza-nu.

Gydant didėjančiomis kaštonų ekstrakto dozėmis stebėtas erozijų mažėjimas, išskyrus bandomąją patinų grupę, gydytą maža HC doze; joje erozijos buvo rastos visiems tirtiems gyvūnams, o jų išraiška net šiek tiek vir-šijo kontrolinės grupės duomenis. Patelėms ši ekstrakto dozė, lyginant su kontrole, sumažino erozijas net du kar-tus ir jos buvo rastos mažiausiam, lyginant su kitomis grupėmis, skaičiui gyvūnų (60%). Reikšmingas erozijų sumažėjimas rastas naudojant vidutines ir dideles HC do-zes (P < 0,05).

Ryškiausia uzurų sumažėjimo tendencija rasta 4-e ir 5-e grupėse, gydytose vidutinėmis ir didelėmis kaštonų ekstrakto dozėmis. Nė vienai patelei, gydytai kaštonų žiedų ekstrakto didelėmis (19 mg/kg/d.) dozėmis bei es-kuzanu, nerasta išgraužų.

Neryškios vagos (fisuros), aptinkamos kontrolinėje grupėje, sumažėjo gydant maža HC (4 mg/kg/d.) eks-trakto doze ir visai išnyko 4-e ir 5-e grupėse (vidutinė ir didelė ekstrakto dozės).

Vystantis osteoartritiniam procesui kremzlėje aptin-kamos chondrocitų grupės, kremzlės suplonėjimas, kai kuriais atvejais net visa kremzlės degradacija, pseudo-cistų formavimasis subchondriniame kaule. Nors šie po-kyčiai ir nėra labai ryškūs ir dauguma atvejų atsiranda 33,3–50% gyvūnų, pažymėtina, kad jie stipresni pati-nams negu patelėms. Gydymas HC neturėjo reikšmingos įtakos chondrocitų grupių formavimuisi, kremzlės suplo-

nėjimui, tačiau sumažino kremzlės degradaciją žiurkių patinams. Nė vienam gyvūnui nebuvo stebėta kremzlės suplonėjimo, jos degradacijos bei pseudocistų formavi-mosi gydant didele HC doze (žr. 2 lentelę).

Uždegiminė sinovijos infiltracija nebuvo ryški ir dau-guma atvejų tiek kontrolinėje, tiek bandomosiose grupė-se buvo stebima 33,3–50% žiurkių. Ji nerasta nė vienam gyvūnui tik gydant didele (19 mg/kg/d.) HC doze.

Fibroziniai procesai žiurkių patinų sinovijoje sustiprė-jo vartojant HC, ypač mažą ekstrakto dozę (80% gyvūnų rasta fibrozė, o tai gerokai viršijo kontrolę). 60% žiurkių patelių fibroziniai procesai sinovijoje aptikti vartojant vi-dutinę HC (9,5 mg/kg/d.) dozę.

Apibendrinant gautus duomenis galima konstatuo-ti, kad HC ekstraktai tik nežymiai gerino pokyčius są-nariuose ir palankiausiai veikė kremzlę didelė jų dozė. Nė vienam gyvūnui nerasta fisurų, pseudocistų, kremzlės suplonėjimo bei degradacijos, o glikozaminų praradimas abiejų lyčių gyvūnams bei erozijų sumažėjimas žiurkių patelėms buvo akivaizdus.

2. Vingiorykštės tinktūrų poveikis eksperimentiniam OA

Organų masė ir kraujo rodikliai gydant eksperimenti-nį OA vingiorykštės tinktūra

Santykinė organų masė kontrolinėje ir bandomosio-se grupėse (3 lentelė) didėjo arba reikšmingai nesiskyrė nuo sveikų gyvūnų grupės. Reikšmingas kepenų masės padidėjimas aptiktas 6-e gyvūnų grupėje, gydytoje ASR (P < 0,05). Santykinė inkstų ir blužnies masė reikšmin-

3 lentelė. Santykinė organų masė ir kraujo rodiklių pokyčiai gydant eksperimentinį žiurkių patinų osteoartritą vingiorykštės (FU) tinktūromis

Grupės nSantykinė organų masė (g/kg-1) Kraujo rodikliai

Kepenys (g)

Inkstai (g)

Blužnis (g)

Užkrūčio liauka(g)

ENG(mm/val)

Leukocitai (109 L)

Eritrocitai(1012 L)

1 OA kontrolė 10 3,07± 0,02 0,81±0,02*** 0,24±0,01* 0,17±0,01 4,90±0,38 10,69±0,576 6,01±0,08

2 OA+etanolis 7 3,00±0,06 0,76±0,02+ 0,28±0,01*** 0,19±0,01** 5,28±0,56 8,81±0,73 5,87±0,27

3 OA+FU(4 mg/kg/d.)

10 3,29±0,18 +0,75±0,02* 0,30±0,04* 0,16±0,01 **3,10±0,48 10,44±0,45 6,00±0,11

4 OA+FU(8 mg/kg/d.)

6 3,03±0,09 *0,74±0,02 +0,33±0,03++ 0,16±0,02 *3,67±0,33 10,72±0,54 6,22±0,25

5 OA+FU(17 mg/kg/d.)

10 +3,28±0,05 0,77±0,02** +0,30±0,02*** 0,23±0,02++ *3,50±0,40 10,74±0,426 6,25±0,14

6 OA+ASR(21 mg/kg/d.)

4 **3,43±0,11* 0,78±0,02** *0,31±0,03** 0,13±0,03 5,00±1,29 12,10±1,206 6,57±0,31

Sveikos žiurkės 10 3,04±0,13 0,70±0,01 0,21±0,01 0,15±0,007 4,00±0,60 10,27±0,57 6,28±0,17

Pastaba: Atžymos dešinėje – skirtumai statistiškai reikšmingi, lyginant su sveikais gyvūnais. Atžymos kairėje – skirtumai statistiškai reikšmingi, lyginant su kontroline gyvūnų grupe. * P < 0,05; ** P < 0,01; + P < 0,02; ++ P < 0,002; *** P < 0,001.


gai didėjo visose tirtose grupėse, išskyrus inkstų masę 4-e grupėje, gavusioje vidutinę (8 mg/kg/d.) FU dozę. Ryškiausiai inkstų masė padidėjo kontrolinėje grupė-je (P < 0,001). Santykinę užkrūčio liaukos masę didi-no etanolis (P < 0,01) ir didelė (17 mg/kg/d.) FU dozė (P < 0,002). Lyginant su kontroline OA grupe, dėl gydy-mo didele FU doze padidėjo santykinė kepenų (P < 0,02) bei blužnies (P <0,02) masė, o tai atitiko ir ASR povei-kį. Santykinę inkstų masę reikšmingai sumažino maža (P < 0,02) ir vidutinė (P < 0,05) FU dozė. Pastaroji reikš-mingai padidino ir blužnies masę (P < 0,02).

Tiriant kraujo rodiklius aptiktas tik reikšmingas ENG sumažėjimas visose grupėse, gavusiose įvairias FU do-zes (P < 0,05–0,01). Leukocitų ir eritrocitų skaičius ban-domosiose grupėse reikšmingai nesiskyrė nei nuo sveikų gyvūnų grupės, nei nuo OA kontrolės. Aptikta tik labai nežymi eritrocitų skaičiaus didėjimo tendencija gydytose grupėse, lyginant su kontroline grupe.

Kepenų ir skrandžio audinių histologijaKontrolinėje OA grupėje kepenų skiltelėse neblogai

išsilaikęs hepatocitų sijinis išsidėstymas. Neryški stro-mos infiltracija uždegiminėmis ląstelėmis: limfocitais makrofagais. Pavienės ląstelės prasiskverbusios į skiltelę

tarp hepatocitų. Silpnas ir kepenų stromos fibrozavimas. Ryškiausia kepenų parenchimos alteracija ir fibrozavimo procesai stebėti žiurkėms, gavusioms tirpiklį etanolį. Gy-dymas visomis trimis FU dozėmis nesukėlė kepenų pa-renchimos pakitimų, nekeitė V.centralis pilnakraujystės. Nerasta statistiškai reikšmingų pokyčių tiriant ir uždegi-minę stromos infiltraciją.

Skrandžio gleivinėje erozijos aptiktos tik etanolį ir aspiriną (21 mg/kg/d.) gavusioms žiurkėms. Pastaro-sioms ryškiausia ir infiltracija uždegiminėmis ląstelėmis. Tuo tarpu, gydant visomis trimis FU dozėmis, skrandžio gleivinės būklė nesiskyrė nuo sveikų gyvūnų gleivinės (kadangi reikšmingų skirtumų tiek lyginant su kontrole, tiek su sveikais gyvūnais neaptikta, duomenys nepatei-kiami).

Histologiniai pokyčiai sąnariuose gydant eksperi-mentinę OA vingiorykštės ekstraktu

Patomorfologiniai pokyčiai sąnariuose gydant įvairio-mis FU dozėmis pateikti 4 lentelėje. Kontrolinėje grupėje visiems gyvūnams stebėtas židininis rūgščių glikozami-noglikanų praradimas, kurį statistiškai reikšmingai ma-žino vidutinės (8 mg/kg/d.) ir didelės (17 mg/kg/d.) FU tinktūros dozės ir ASR. Tačiau pažymėtina, jog ryškiau-

4 lentelė. Patomorfologiniai pokyčiai Wistar žiurkių patinų sąnariuose gydant eksperimentinį OA vingiorykštės (FU) tinktūromis

Rodiklis

Grupės

1 OA (kon-trolė)n = 10

2 OA+etanolis

n = 7

3 OA+FU(4 mg/kg/d.)

n = 10

4 OA+FU(8 mg/kg/d.)

n = 6

5 OA+FU(17 mg/kg/d.)

n = 10

6 OA+ASR(21 mg/kg/d.)

n = 4

Sveikosžiurkėsn = 10

Židininis rūgščių glikoza-minoglikanų praradimas

1,70±0,13***(100%)

1.64±0.18(100%)

1,50±0,15***(100%)

**0,83±0,21 (83,3%)

***0,35±0,11 (60%)

**0,75±0,25 (75%)

0,15±0,07(30%)

Erozija 0,75±0,27(50%)

1,14±0,34+

(71,4%)1,10±0,31+

(60%) 0,92±0,08***

(100%) 0,65±0,13**

(80%) 0,63±0,37

(50%)0,20±0,08

(40%)

Uzura 0,75±0,16**(60%)

1,00±0,24***(85,7%)

0,70±0,08***(40%)

**- **0,05±0,05 (10%)

0,50±0,20* (75%)

-

Fisura 0,40±0,27*(40%)

0,14±0,14(14,3%)

0,40±0,22(30%)

0,17±0,16 (16,67%)

*- *- -

Chondrocitų grupės 0,55±0,14***(70%)

0,43±0,20*(42,85%)

0,50±0,17**(50%)

0,42±0,08*** (83,3%)

0,55±0,16** (60%)

0,38±0,24 (50%)

-

Kremzlės suplonėjimas 1,50±0,22***(50%)

1,14±0,28(85,7%)

0,80±0,29*(50%)

***0,17±0,16 (16,67%)

***0,10±0,10 (10%)

***- 0,05±0,05(10%)

Visa kremzlės degradacija 0,40±0,22(30%)

0,57±0,30(42,85%)

0,55±0,28(30%)

0,17±0,16 (16,67%)

0,10±0,10 (10%)

- -

Uždegiminė sinovijos in-filtracija

1,60±0,12***(100%)

1,00±0,22***(85,7%)

+1,10±0,14***(100%)

++0,67±0,21** (83,3%)

***0,35±0,11** (60%)

***0,75±0,14*** (100%)

-

Sinovijos fibrozė 0,90±0,07***(100%)

0,86±0,09***(100%)

1,05±0,05***(100%)

1,08±0,08*** (100%)

**1,25±0,08*** (100%)

+1,50±0,20*** (100%)

0,10±0,06(20%)

Pastaba: eksperimentinis osteoartritas (OA) sukeliamas suleidžiant abiejų lyčių Wistar žiurkėms į kelio sąnario ertmę 20 µl 2% dekstrano sulfato (DS) dieną prieš tos pačios kojos kryžminių raiščių perpjovimą. Patomorfologiniai pokyčiai įvertinti balais (skalė 0–3), pasibaigus gydymo kursui. Atžymos dešinėje – skir-tumai statistiškai reikšmingi, lyginant su sveikais gyvūnais. Atžymos kairėje – skirtumai statistiškai reikšmingi, lyginant su kontroline gyvūnų grupe. * P < 0,05; ** P < 0,01; + P < 0,02; ++ P < 0,002; *** P < 0,001.


sias sumažėjimas, siekiantis 79,41% (P < 0,001), lyginant su kontrole, gautas vartojant didelę tinktūros dozę. Šioje grupėje praradimas buvo aptiktas ir mažiausiam gyvūnų skaičiui (60%).

Esminių skirtumų tiriant erozijas tarp grupių neras-ta, nors mažėjimo tendencija aptikta vartojant didelę FU dozę bei ASR.

Uzuras reikšmingai mažino vidutinės ir didelės FU dozės (P < 0,01). Nei vienam gyvūnui, gydytam viduti-ne FU doze, jų nerasta, ir tik 10% gyvūnų uzuros rastos taikant didelę FU tinktūros dozę (17 mg/kg/d.). Pastaro-ji dozė reikšmingai išnaikino ir fisuras (P < 0,05). Tas pats rezultatas gautas ir naudojant ASR. Kremzlės su-plonėjimą mažino tiek abi didesnės FU tinktūros dozės (P < 0,001), tiek ASR.

Visos trys FU dozės slopino uždegiminę sinovijos infiltraciją (P < 0,02–0,001). Naudojant vidutinę dozę (8 mg/kg/d.) uždegiminė infiltracija sumažėjo 2,4 karto, o didelę (17 mg/kg/d.) – 4,6 karto. Nei ASR, nei etanolis nesukėlė tokio ryškaus sinovijos uždegiminės infiltraci-jos sumažėjimo.

Reikia pažymėti, kad apskaičiavus procentinį nuo-krypį nuo kontrolinių grupių (pav.), rasta, jog vidutinės (8 mg/kg/d.) ir didelės (17 mg/kg/d.) FU dozės ryškiau nei HC mažino židininį glikozaminoglikanų praradimą, kur taikant abi dozes rastas reikšmingas sumažėjimas

(P < 0,01-0,001). Ir nors procentinis pokyčių sąnariuo-se nuokrypis nuo kontrolės naudojant HC buvo taip pat gana ryškus, tačiau tik didelė HC dozė (19 mg/kg/d.) reikšmingai sumažino šį rodiklį 62% (P < 0,02) ir ryškiau nei FU – erozijas. Tuo tarpu abi jau minėtos FU dozės mažino uzuras (P < 0,01–0,02), kremzlės suplonėjimą (P < 0,01–0,001) bei uždegiminę sinovijos infiltraciją (P < 0,002–0,001), o didele doze visai sustabdytas fisu-rų atsiradimas (P < 0,05). Fibroziniai procesai sinovijoje padidėjo 38,9% (P < 0,01) naudojant didelę FU dozę, ta-čiau mažiau nei vartojant HC, nors pastarojo poveikis ir nebuvo statistiškai reikšmingas.

AptarimasKadangi OA yra lėtinė liga, nesteroidinių vaistų nuo

uždegimo vartojimas yra ribojamas dėl šalutinio povei-kio virškinamajam traktui [6, 33].

Ilgalaikiam tokios lėtinės ligos, kaip OA, gydymo saugumui ir efektyvumui užtikrinti šiame darbe palygin-tas įvairių dozių augalinių preparatų poveikis eksperi-mentinio OA metu.

Įvertinti augaliniai preparatai, šalia poveikio sąnario kremzlei, sukėlė tik minimalius šalutinius poveikius ke-penims ir skrandžio gleivinei arba jų nepadarė, todėl gali būti vartojami ilgą laiką.

Mes neradome darbų, kuriuose būtų palygintas kašto-

Pav. Žiurkių patinų su eksperimentiniu OA, gydytų vidutinėmis ir didelėmis kaštonų žiedų (HC) ir vingiorykštės (FU) tinktūrų dozėmis, patomor-fologiniai pokyčiai (vidutinės patomorfologinių pokyčių reikšmės atskirose grupėse pateiktos kaip procentinis nukrypimas nuo kontrolinės OA grupės). 1 – vidutinės HC (9,5 mg/kg/d.) ir FU (8 mg/kg/d.) dozės; 2 – didelės HC (19 mg/kg/d.) ir FU (17 mg/kg/d.) dozės. Skirtumai statistiškai reikšmingi, lyginant su kontroline OA grupe. * P < 0,05; ** P < 0,01; + P < 0,02; *** P < 0,001

-120

-100

-80

-60

-40

-20

0

20

40

Glikozaminoglikanų praradimas

Erozijos Uzuros Fisuros Kremzlėssuplonėjimas

Uždegiminė sinovijosinfiltracija

HC FU

%

Kontrolė

**

** ***

++

***

1 2 1 2 1 2 1 2 1 2 1 2

*

***

+

** +


nų žiedų ir vingiorykštės tinktūrų poveikis eksperimen-tinio OA eigai. Preparatai buvo duodami didėjančiomis dozėmis, o geriausias rezultatas stebėtas naudojant di-desnes jų dozes.

Nors histologinis dviejų augalinių preparatų FU ir HC palyginimas davė panašius rezultatus operuotų galūnių sąnariuose, t. y. mažino patomorfologinius pokyčius juo-se, tačiau pažymėtina, jog gydymas FU efektyviau gerino sąnarių būklę nei HC. Gydant vidutinėmis ir didelėmis FU dozėmis, gautas teigiamas poveikis vidaus organams, reikšmingas ENG, glikozaminoglikanų praradimo, uzurų, fisurų, kremzlės suplonėjimo bei sinovijos uždegiminės infiltracijos sumažėjimas. Tuo tarpu tik didelės HC dozės reikšmingai mažino glikozaminoglikanų praradimą tiek patinams, tiek patelėms bei erozijas žiurkių patelėms.

Kaip žinoma, OA išraiška, simptomai ir stiprumas skiriasi ne tik amžiui ilgėjant, bet ir tarp lyčių [54]. Dau-gelyje tyrimų parodyta, jog moterims labiau nei vyrams stebimas radiografinis ir simptomatinis kelio osteoartri-tas. Todėl viename mūsų bandyme ir buvo įvertinti OA pokyčiai abiejų lyčių žiurkių kelio sąnaryje bei gydy-mas HC tinktūromis, tačiau nebuvo rasta didelių skir-tumų tarp patinų ir patelių. Pokyčiai sąnariuose abiejų lyčių žiurkėms su OA panašūs, nors jų išraiška šiek tiek skiriasi. Patelėms stebėjome didesnį erozijų skaičių, bet mažiau uzurų, fisurų, mažesnius pokyčius kremzlėje nei patinams.

Fitocheminiai tyrimai rodo didelį skaičių antrinių substancijų mūsų tirtuose augaluose. Kaštonų žiedų eks-traktuose aptinkami glikozidai, flavono glikozidai (kver-cetinas, izokvercetinas, rutinas), escinas (triterpeninių saponinų glikozidų heterogeninis mišinys), cholinas, purino dariniai. Kaštonų žieduose, palyginus su vaisiais, kur kas mažesnis escino, inhibuojančio hialuronidazę, kiekis, tačiau priešuždegiminį poveikį sustiprina santyki-nai didesnis flavonoidų kiekis [55]. Parodyta, jog escinai pasižymi priešuždegiminiu, antiedeminiu, kapiliarus ap-saugančiu poveikiu bei etanolio absorbciją slopinančiu aktyvumu [56], mažina prednizolonu indukuotą osteo-peniją žiurkėms [57]. Parodyta, jog escinas mažina IL-6 išsilaisvinimą iš LPS-aktyvuoto kraujagyslių endotelio [58]. Kaip nurodo Montenegro su bendraautoriais [59], escinas gerai prasiskverbia per odą, todėl žiurkių galū-nių mirkymas gali taip pat turėti teigiamą įtaką sąnarių būklei, nors ir neįrodyta, kad agentai, ištirpinti etanolyje, prasiskverbia per odą tiesiai į sąnarius be pirminės ab-sorbcijos venomis ar limfagyslėmis, per kurias patenka į sisteminę kraujotaką.

Žinoma, jog HC ekstraktas pasižymi antiedeminėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis: mažina edemą, sukel-tą žiurkių galūnėje (200–400 mg/kg p.o.). Jis mažina jun-giamojo audinio formavimąsi žiurkių uždegiminės gra-nulomos sublėtiniame modelyje (400 mg/kg p.o. ir 5–10 mg/kg s.c.) [56].

Patvirtinta, kad dauguma flavonoidų ir kitų fenolių yra efektyvūs antioksidantai, gebantys išvalyti peroksilo ra-dikalus, alkilo peroksilo radikalus, superoksidus, vande-nilio radikalus ir peroksinitritus skysčiuose ir organinėje aplinkoje. Ar tokie antioksidantiniai poveikiai vyksta in vivo, nėra aišku, kadangi skrandžio mikroorganizmai gali suardyti heterociklinius junginių žiedus prieš jų adsorb-ciją į žarnyną. Be to, bet kokie flavonoidai, praeinantys žarnų sienelę, yra greitai sekvestruojami kepenyse ir eskretuojami į tulžį. Kad pasiektų reikšmingas plazmos ir audinių koncentracijas, junginių dozės turi būti labai didelės [61]. Tačiau yra darbų, kuriuose antiradikalinis HC veikimo mechanizmas parodytas in vitro ir in vivo eksperimentuose, aprašytas lipidų peroksidacijos slopi-nimas [62].

Taigi kaštonų preparatai slopina leukocitų migraciją į pažeistus audinius, mažina kraujagyslių endotelio ad-hezijos molekulių aktyvumą, pasižymi antioksidantiniu poveikiu, mažina lipidų peroksidaciją, sukeliančią su-bląstelinius pažeidimus [62]. Matyt, dėl minėtų savybių ir stebimas teigiamas didelių HC dozių poveikis eksperi-mentinio OA eigai.

Vingiorykštės cheminė sudėtis taip pat gerai žinoma [49, 50]. Aktyvūs fitochemikalai yra salicilo rūgštis ir jos derivatai, flavonoidai (spireozidas, rutinas, kvercetinas, hiperozidas, avikularinas), taninai, polikarboksilo rūgš-tys, vitaminas C, kumarino pėdsakai, geltoni pigmentai. Ekstraktai mažina eksperimentinių pažeidimų formavi-mąsi liaukinėje skrandžio dalyje po rezerpino injekcijų žiurkėms ir pelėms ir fenilbutazino – žiurkėms bei efek-tyvūs apsaugant skrandį nuo ASR sukeltų pažeidimų žiurkėms, skatina gyti žiurkių skrandžio lėtines opas, indukuotas 70% etanoliu [63].

Augaliniai vingiorykštės ekstraktai taip pat pasižymi antioksidantiniu aktyvumu [64] ir gali būti naudojami laisvųjų radikalų sukeltų patologinių būklių profilaktikai ir gydymui.

Žinoma, jog citokinai, matrikso metaloproteinazės (MMPs) bei kitos proteinazės inicijuoja kremzlės ma-trikso degradaciją, kuri yra svarbiausia komplikacija gy-vūnų OA modeliuose [65]. Parodyta, jog OA pažeidimų progresavimas po kryžminių raiščių perpjovimo šunims


susijęs su padidėjusiu MMP aktyvumu sąnario kremzlėje ir IL-1 aktyvumu sinoviniame skystyje, kurie sumažėja gydant priešuždegiminiais vaistais, slopinančiais prosta-glandinų ir citokinų sintezę [66]. I ir II tipo tirpių recep-torių ir stromelizino lokalizacija sąnario kremzlės srityse su silpnais ar vidutiniais osteoartritiniais pokyčiais eks-perimentiniame OA modelyje taip pat leidžia manyti apie TNF-α vaidmenį vystantis ankstyvam OA [15]. TNF-α ir IL-6 buvo aptinkama didesnės koncentracijos pažeistos galūnės sinoviniame skystyje [67]. Galima manyti, jog mūsų tirti preparatai galbūt veikia labiau stimuliuodami matrikso komponentų produkciją nei slopindami prouž-degiminių citokinų poveikį. Tai dar lieka įrodyti.

Nors histologinis dviejų augalinių preparatų paly-ginimas davė panašius rezultatus operuotų galūnių są-nariuose, tačiau reikia pažymėti, jog matyt dėl salicilo rūgšties bei flavonoidų, esančių vingiorykštės sudėtyje, buvo gauti geresni ir statistiškai reikšmingi rezultatai, slopinant pokyčius sąnariuose. Tolesnės studijos reika-lingos atsakymui į šiuos klausimus. Kadangi tirti augali-niai preparatai nepasižymi stipriais šalutiniais poveikiais ir yra gerai toleruojami, tai galėtų būti santykinai saugi alternatyva gydant senų pacientų OA.

IšvadosProfilaktinis augalinių preparatų naudojimas mažina

sąnarinius pokyčius eksperimentinio OA metu.FU vidutinių (8 mg/kg/d.) ir didelių (17 mg/kg/d.)

dozių poveikis ryškesnis gerinant sąnarių būklę. Gautas teigiamas poveikis vidaus organams, reikšmingas ENG, glikozaminoglikanų praradimo, uzurų, fisurų, kremzlės suplonėjimo bei sinovijos uždegiminės infiltracijos su-mažėjimas. Tik didelės (19 mg/kg/d.) HC dozės pasižy-mėjo reikšmingu poveikiu mažinant glikozaminoglikanų praradimą abiejų lyčių gyvūnams bei erozijas žiurkių patelėms. Augaliniai preparatai nepasižymi šalutiniais poveikiais, gerai toleruojami, todėl galėtų būti santykinai saugi alternatyva gydant pagyvenusių žmonių OA.

LiteratūraDougados M, Nguyen M, Berdah L, Mazieres B 1.

et al. Evaluation of the structure-modifying effects of diacerhein in hip osteoarthritis. Arthritis Rheum. 2001; 44: 2539–47.

Arden N, Nevitt MC. Osteoarthritis epidemiol-2. ogy. Best Pract Res Clin Rheum. 2006; 20(1): 3–25.

Lawrence RC, Helmick CG, Arnett FC et al. Esti-3. mates of the prevalence of arthritis and selected muscu-

loskeletal disorders in the United States. Arthritis Rheum. 1998; 41(5): 778–99.

Felson DT. Osteoarthritis of the knee. N Engl J 4. Med. 2006; 354(8): 841–8.

Sharma L, Kapoor D. Epidemiology of osteoar-5. thritis. In: Moskowitz RW, Altman RD, Hochberg MC, Buckwalter JA, Goldberg VM. Editors in Osteoarthritis, Diagnosis and Medical/ Surgical Management. 4th ed., Moskowitz RW, Altman RD, Hochberg MC, Buckwalter JA, Goldberg VM. Eds. Philadelphia, USA: Lippincott Williams & Wilkins. 2007; 3–26.

Pavelka K, Gatterova J, Olejarova M et al. Glu-6. cosamine sulfate use and delay of progression of knee osteoarthritis. Arch Intern Med. 2002; 162: 2113–23.

Kawaguchi H. Endochondral Ossification signals 7. in cartilage degradation during osteoarthritis progression in experimental mouse models. Mol Cells. 2008; 25(1): 1–6.

Takahashi K, Goomer RS, Harwood F. The effects 8. of hyaluronan on matrix metalloproteinase-3 (MMP-3), interleukin-1β (IL-1β), and tissue inhibitor of metallo-proteinase-1 (TIMP-1) gene expression during the de-velopment of osteoarthritis. Osteoarthr Cartil. 1999; 7: 182–90.

Blanco FJ, Guitian R, Vazquez-Martul E et al. Os-9. teoarthritis chondrocytes die by apoptosis. Arthr Rheum. 1998; 41: 284–9.

Vignon E, Arlot M, Patricot LM, Vignon G. The 10. cell density of human femoral head cartilage. Clin Or-thop Relat Res. 1999; (121): 303–8.

Kuhn K, D’Lima DD, Hashimoto S, Lotz M. Cell 11. death in cartilage. Osteoarthritis Cartilage. 2004; 12: 1–16.

Aigner T, Dudhia J. Phenotypic modulation of 12. chondrocytes as a potential therapeutic target in oste-oarthritis: a hypothesis. Ann Rheumat Dis. 1997; 56(5): 287–91.

Glant TT, Miketcz K, Kuettner KE, Thonar EJ-13. MA. Immune responses to cartilage proteoglycans in in-flammatory animal models and human diseases. In: Joint Cartilage Degradation: Basic and Clinical Aspects. Ed. F Woessner, D Howell. New York, Marcel Dekker. 1992.

Volck B, Qstergaard14. K, Johansen JS, Garbarsch C, Price PA. The distribution of YKL-40 in osteoarthritic and normal human articular cartilage. Scand J Rheuma-tol. 1999; 28: 171–9.

Kammermann JR, Kincaid SA, Rumph PF et al. 15. Tumor necrosis factor-a (TNF-α) in canine osteoarthritis:


Immunoloocalization of TNF- α stromelysin and TNF receptors in canine osteoarthritic cartilage. Osteoarthr Cartil. 1996; 4: 23–34.

Little CB, Meeker CT, Golub SB et al. Blocking 16. aggrecanase cleavage in the aggrecan interglobular do-main abrogates cartilage erosion and promotes cartilage repair. J Clin Invest. 2007; 117: 1627–36.

Tamura T, Ohmori K. Rhein, an active metabolite 17. of diacerein, suppresses the interleukin-1alpha-induced proteoglycan degradation in cultured rabbit articular chondrocytes. Jpn J Pharmacol. 2001; 85(1): 101–4.

Manabe N, Oda H, Nakamura K et al. Involve-18. ment of fibroblast growth factor-2 in joint destruction of rheumatoid arthritis patients. Rheumatology. 1999; 38: 714–20.

Clements KM, Price JS, Chambers MG et al. 19. Gene deletion of either interleukin-1β, interleukin-1β-converting enzyme, inducible nitric oxide synthase, or stromelysin 1 accelerates the development of knee oste-oarthritis in mice after surgical trasection of the medial collateral ligament and partial medial meniscectomy. Ar-thritis Rheum. 2003; 48: 3452–63.

Jagues C, Sautet A, Moldovan M. Cyclooxyge-20. nase activity in chondrocytes from osteoarthritic and healthy cartilage. Rev Rheumatol. 1999; 66(12): 701–4.

Goldring MB. The role of cytokines as inflam-21. matory mediators in osteoarthritis: lessons from animal models. Connec Tissue Res. 1999; 40(1): 1–11.

Pelletier JP, Caron JP, Evans C et al. 22. In vivo sup-pression of early experimental osteoarthritis by inter-leukin-1 receptor antagonist using gene therapy. Arthr Rheum. 1997; 40(6): 1012–9.

Brandt KD. Insights into the natural history of 23. osteoarthritis provided by the cruciate-deficient dog. An animal model of osteoarthritis. Ann NY Acad Sci. 1994; 732: 199–205.

Myers SL, Brandt KD, O’Connor BL et al. Syno-24. vitis and osteoarthritic changes in canine articular carti-lage after anterior cruciate ligament transection. Effect of surgical hemostasis. Arthr Rheum. 1990; 33: 1406–15.

Lorenz H, Wenz W, Ivancic M, Steck E, Richter 25. W. Early and stable upregulation of collagen type II, col-lagen type I and YKL40 expression levels in cartilage during early experimental osteoarthritis occurs independ-ent of joint location and histological grading. Arthritis Res Ther. 2005; 7: R156–65.

Smith MM, Little CB, Rodgers K, Ghosh P. Mod-26.

eles animaux utilises pour l’evaluation des medicaments anti-arthrosiques. Pathol Biol. 1997; 45(4): 313–20.

Yoshimi T, Kikuchi T, Obara T. Effects of high 27. molecular-weight sodium hyaluronate on experimental osteoarthrosis induced by the resection of rabbir anterior cruciate ligament. Clin Orthopaedy. 1994; 298: 296–304.

Neidel J, Schroers B, Sintermann F. The effects of 28. high-dose methotrexate on the development of cartilage lesions in a lapine model of osteoarthrosis. Arch Ortho-paed. Trauma Surg. 1998; 117(4–5): 265–9.

Buma P, Stoop R, Schreurs T et al. Effects of sur-29. gically anterior cruciate ligament transection on rat ar-ticular cartilage. Clin Rheumatol. 1996; 15(5): 529.

Williams JM, Uebellhart D, Ongchi DR et al. Ani-30. mal models of articular cartilage repair. Eds. KE Kuettner et al. Articular Cartilage and osteoarthritis. New York: Raven Press. 1992; 511–56.

Okazaki K, Jingushi S, Ikenoue T et al. Expres-31. sion of insulin-like growth factor I messenger ribonu-cleic acid in developing osteophytes in murine experi-mental osteoarthritis and in rats inoculated with growth hormone-secreting tumor. Endocrinology. 1999; 140(10): 4821–30.

Hwa SY, Burkhardt D, Little C, Ghosh P. The ef-32. fects of orally administered diacerein on cartilage and subchondral bone in an ovine model of osteoarthritis. J Rheumatol. 2001; 28(4): 825–34.

Reijman M, Bierma-Zeinstra SM, Pols HA et al. 33. Is there an association between the use of different types of nonsteroidal antiinflammatory drugs and radiologic progression of osteoarthritis? The Rotterdam Study. Ar-thritis Rheum. 2005; 52(10): 3137–42.

Srbely JZ. Ultrasound in the management of oste-34. oarthritis: part I: a review of the current literature. J Can Chiropr Assoc. 2008; 52(1): 30–7.

Watson M, Brookes ST, Faulkner A, Kirwan J. 35. Withdrawn: non-aspirin, non-steroidal anti-inflammato-ry drugs for treating osteoarthritis of the knee. Cochrane Database Syst Rev. 2000; (2): CD000142.

Tramer MR, Moore RA, Reynolds DJ, McQuay 36. HJ. Quantitative estimation of rare advents which follow a biological progression: a new model applied to chronic NSAID use. Pain. 2000; 85: 169–82.

Vestergaard P, Rejnmark L, Mosekilde L. Fracture 37. risk associated with use of nonsteroidal anti-inflammato-ry drugs, acetylsalicylic acid, and acetaminophen and the


effects of rheumatoid arthritis and osteoarthritis. Calcif Tissue Int. 2006; 79(2): 84–94.

Rezende MU, Gurgel HM, Vilaca Junior PR et al. 38. Diacerhein versus glucosamine in a rat model of osteoar-thritis. Clinics. 2006; 61(5): 461–6.

Little CV, Parsons T. Herbal therapy for treating 39. osteoarthritis. Cochrane Database Syst Rev. 2001; (1): CD002947.

Menniti-Ippolito F, Gargiulo L, Bologna E, For-40. cella E, Raschetti R. Use of unconventional medicine in Italy: a nation-wide survey. Eur J Clin Pharmacol. 2002; 58(1): 61–4.

Goel A, Kunnumakkara AB, Aggarwal BB. Cur-41. cumin as „Curecumin“: from kitchen to clinic. Biochem Pharmacol. 2008; 75(4): 787–809.

Klepser TB, Klepser ME, Unsafe and potentially 42. safe herbal therapies. Am J Health-Syst Pharm. 1999; 56: 125–38.

Schmid B, Lüdtke R, Selbmann HK et al. Efficacy 43. and tolerability of a standardized willow bark extract in patients with osteoarthritis: randomized, placebo-con-trolled, double blind clinical trial. Zeitshrift fur Rheuma-tologie. 2000; 59: 314–20.

Blummenthal M, ed. In: Horse chestnut seed. The 44. complete German Cominission E. Monographs. Ameri-can Botanical Council. 1998; 560.

Keturkiene A, Valiukiene K. Effect of plant ex-45. tracts in vitro on the collagen-degrading activity and elastase in polymorphonuclear leukocytes isolated from the blood of osteoarthritis patients. Clin Rheumatol. 1996; 15(5): 548.

Racewicz A, Badursky J. Flavonoids and analge-46. sics or diclofenac vs glycosaminoglycan-peptide com-plex (GPC) in the treatment of hip osteoarthritis. Clin Rheumatol 1996; 15(5): 548.

British Herbal Pharmacopeia. London, 1996, 50–47. 199.

Barnaulov OD. Introduction in Phytotherapy. St. 48. Peterburg, 1999; 76-132. (Rusų kalba).

Duke AJ. Handbook of Phytochemical Constitu-49. ents of Grass Herbs and Other Economic Plants. Boca Raton CRC Press, 1992.

Physicians Desk Reference for Herbal Medicines. 50. New Jersey, 1998; 608–1104.

Leonaviciene L, Keturkiene A, Astrauskas V et al. 51. An improved model of osteoarthritis in rats and its ther-apy with the tincture of Filipendula ulmaria (L.) maxim. Baltic J Lab Anim Sci. 2001; 11: 225–37.

Keturkienė A, Vaitkienė, D, Vaičiūnienė J, 52. Leonavičienė L. Pelkinės vingiorykštės ir paprastojo kaštono tinktūrų ūminio toksiškumo tyrimas. Medicina. 2000; 36(8): 926–31.

Keturkienė A, Leonavičienė L, Vaitkienė D. 53. Fili-pendula ulmaria (L.) maxim tincture toxicity studies in rats. Baltic J Lab Anim. Sci 2002; 12: 62–7.

Srikanth VK, Fryer JL, Zhai G, Winzenberg TM, 54. Hosmer D, Jones G. A meta-analysis of sex differences prevalence, incidence and severity of osteoarthritis. Os-teoarthritis Cartilage. 2005; 13(9): 769–81.

Facino RM, Carini M, Stefani R et al. Anti-elastase 55. and anti-hyaluronidase activities of saponins and sapo-genins from Hedera helix, Aesculus hippocastanum, and Ruscus aculeatus: factors contributing to their efficacy in the treatment of venous insufficiency. Arch Pharm. 1995; 328(10): 720–4.

Matsuda H, Li Y, Murakami T et al. Effects of 56. escins Ia, Ib, Iia, and Iib from horse chestnut, the seeds of Aesculus hippocastanum L., on acute inflammation in animals. Biol Pharm Bull. 1997; 20(10): 1092–5.

Cegiela U, Pytlik M, Janice W. Effects of alpha-57. escin on histomorphometrical parameters of long bones in rats with experimental post-steroid osteopenia. Pol J Pharmacol. 2000; 52(1): 33–7.

Montopoli M, Froldi G, Comelli MC et al. Aescin 58. protection of human vascular endothelial cells exposed to cobalt chloride mimicked hypoxia and inflammatory stimuli. Planta Med. 2007; 73(3): 285–8.

Montenegro L, Carbone C, Giannone I, Puglisi G. 59. Use of solid phase extraction (SPE) to evaluate in vitro skin permeation of aescin. Pharmazie. 2007; 62(5): 342–5.

Calliste CA, Trouillas P, Allais DP et al. Free radi-60. cal scavenging activities measured by electron spin reso-nance spectroscopy and B16 cell antiproliferative behav-iors of seven plants. J Agric Food Chem. 2001; 49(7): 3321–7.

Okushio K, Suzuki M, Matsumoto N et al. Iden-61. tification of (-) – epicatechin metabolites and their meta-bolic fate in the rat. Drug Metab Dispos. 1999; 27: 309–16.

Guillaume M, Padioleau F. Veinotonic effect, vas-62. cular protection, antiinflammatory and free radical scav-enging properties of horse chestnut extract. Arzneimit-telforschung. 1994; 44(1): 25–35.

Barnaulov OD, Denisenko PP. Anti-ulcer action 63. of a decoction of the flowers of the dropwort, Filipendula


EXPERIMENTAL OSTEOARTHRITIS AND ITS

TREATMENT WITH HERBAL PREPARATIONS

L. Leonavičienė, D. Vaitkienė, A. Keturkienė, R. Bradūnaitė,

A. Vasiliauskas

Institute of Experimental and Clinical Medicine at Vilnius University

AbstractObjective. To evaluate the antiarthritic effects of plant

ethanol alcohol tinctures prepared from flowers of Aesculuc hippocastanum L. (Hippocastanaceae) (HC) and Filipendula ulmaria (L.) Maxim (FU) on the experimental model of os-teoarthritis (OA) of the knee.

Methods. Male (n=105, 240–300 g) and female (n=35, 180–240 g) Wistar rats were used. 20 µl of 2% dextran sul-phate solution was injected into the knee joint space one day before the transection of anterior cruciate ligament to make a model of rat OA. Ethanol extracts of HC in doses 4, 9.5, and 19 mg/kg/day and FU in doses 4, 8, and 17 mg/kg/day were given orally to treat OA for 4 weeks. The effect of treatment with herbal preparations was compared with acetylsalicylic acid (ASA) and aescusan. At the end of experiment the ani-

mals were killed and the indices of the pathological process and pathomorphological changes in joints were measured in the test groups and compared with the control OA group and healthy animals.

Results. There were no adverse effects when using HC and FU tinctures. Preparations alleviated the inflammation symp-toms of OA and obviously improved the pathological changes in the cartilage. There were significant differences between the middle (8 mg/kg/day) or the highest (17 mg/kg/day) dosage group of FU and OA control group and the highest (19 mg/kg) dosage group of HC and OA control. In these dosage groups, HC and FU diminished the loss of acid glycosaminoglycans, the count of usures, fissures, thinning of cartilage and total car-tilage degradation. The prophylactic use of FU leads to less significant changes in joints of rats with OA compared to HC.

Conclusion. The herbal extracts of HC and FU appeared to be safe, and the dosages of 8 and 17 mg/kg/day of FU and 19 mg/kg/day of HC were associated with a clinical benefit in rats with OA.

Keywords:experimental osteoarthritis, phytotherapy, rats

ulmaria (L.) Maxim. Farmakol Toksikol. 1980; 43(6): 700–5.

Ryzhikov MA, Ryzhikova VO. Application of 64. chemiluminescent methods for analysis of the antioxi-dant activity of herbal extracts. Vopr Pitan. 2006; 75(2): 22–6.

Van den Berg WB, Van Osch GJ, Van der Kraan 65. PM, Beuningen HM. Cartilage destruction and osteo-phytes in instability-induced murine osteoarthritis: role TGF beta in osteophyte formation. Agents Actions. 1993; 40(3-4): 215–9.

Fernandes JC, Caron JP, Martel-Pelletier J et al. 66.

Effects of tenidap on the progression of osteoarthritic lesions in a canine experimental model. Suppression of metalloprotease and interleukin-1 activity. Arthritis Rheum. 1997; 40: 284–94.

Venn G, Nietfeld JJ, Duits AJ et al. Elevated syno-67. vial fluid levels of interleukin-6 and tumor necrosis factor associated with early experimental canine osteoarthritis. Arthritis Rheum. 1993; 36: 819–26.

Straipsnis įteiktas redakcijai 2007 m. gruodžio 20 d.,parengtas spaudai 2008 m. vasario 5 d.

Documents

Eksperimentinis osteoartritas ir jo gydymas augaliniais