Doc.dr. Nijolė Bankauskienė KTU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto

Šiuolaikinės mokyklos veikla

Europos dimensijų kontekste Seminaro medžiaga

Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinė mokykla2010-04-15

Doc.dr. Nijolė BankauskienėKTU Socialinių mokslų fakulteto

Edukologijos institutoEdukacinės kompetencijos centro direktorė

studijų programos Pedagogika kuratorė

K.Donelaičio 20-404 Kaunas 300134 arba [email protected]

Didžiosios mintys, kaip didieji medžiai,

lėtai auga, ir daug laiko trunka,

kol pasirodo jų stiprumas,

grožis bei nauda.

Pr. Būčys

Seminaro tikslas

• Padėti mokytojams susisteminti žinias apie mokyklos veiklos kokybės gerinimą.

Uždaviniai• Susipažinti su kokybės nuolatinio gerinimo

teorija;• Suvokti DVŠ ir Europos mokymosi visą

gyvenimą kompetencijų dermę su “Mokytojo profesijos kompetencijos aprašu” (2007 01 15);

• Išsiaiškinti ES siekius švietimo kokybės gerinimo srityje (5 iššūkiai Europos švietimui);

• Susipažinti su Europos švietimo kokybės rodikliais (16);

• Išryškinti vidurinio ugdymo programos akreditacijos dermę su Europos švietimo kokybės rodikliais (16).

KOKYBĖS NUOLATINIO GERINIMO (KNG) TEORIJA

• Globalus požiūris į KNG;• Savo KNG teorijos sukūrimas;• Geresnės ateities vizija;• Strategija;• Valdymo ištekliai;• Komandinis darbas;• Tiekėjai – klientai; organizacinė ir socialinė

aplinka;• Kokybės rodiklis – informuotų žmonių poreikiai;• Abipusės naudos principas;• Aukštos kokybės komunikacija;• Teigiamos emocijos;• Nuolatinis KNG mokymas (-is);

• Procesas turi būti organizuotas taip, kad kokybė būtų užtikrinta;

• Tobulinimas “mažais žingsneliais” – kaizen;

• Galimas ir sistemos bei procesų pertvarkymas;• Mokytis iš labiausiai pasiekusiųjų – benchmarking”;

• Visi turi dalyvauti ateities kūrime;• Gerai, kai aukščiausias vadovas yra atsidavęs KNG;

• Tačiau kai ką gali ir žemesnieji vadovai;• Siekdami KNG, raskite bendraminčių;• Siekiant KNG, sudarykite bendrų veiksmų “tinklą”;• “Koncepcijų žemėlapių” svarba tiriant, ką galvoja

•organizacijos nariai;

• Per daug griežta veiksmų programa gali apsunkinti KNG;

• Svarbu nustatyti nukrypimų nuo proceso priežastis;

• Taupyti išteklius;• Eksperimentai turi būti ne stichiški, bet gerai

pagrįsti ir suplanuoti;• Ypač svarbu organizacijos kultūra;• Svarbu sukurti besimokančią organizaciją;• Nacijos išsilavinimo svarba;• Bendravimo su verslo organizacijomis svarba;• Pasimokyti iš kokybės gerinimo istorijos.

Gyvenimo darnos medis

Gyvenimo pilnatvė

Aukštieji gyvenimo tikslai

Vidinė darna

Aktyvumas

Intelektualinė ir dvasinė veikla

Pagal R. Baublienę ir P. Jucevičienę

•V a.pr.Kr. – Senovės Graikijos klestėjimo viršūnė. Tai – klasikinis Graikijos periodas.•Ypač suklestėjo Periklio vadovaujami Atėnai.•Populiari kalokagatijos idėja jau buvo ryški ir Homero epochoje.•Pasaulis – kaip darni, tvarkinga, graži visuma – kosmosas.•Kalos – gražus, patrauklus, garbingas, taurus; žmogus, pasiryžęs atlikti savo pareigas tėvynei.•Agathos – “geras, žavingas”, tai toks, kurio darbais ir žygiais gėrisi piliečiai.

•KALOKAGATIJA – išorinis ir vidinis žmogaus grožis, ypač pabrėžiama piliečio nauda visuomenei.•V a.pr.Kr. ši sąvoka nebeteko luominio atspalvio, nebebuvo vien aristokratų idealas, tapo visų graikų auklėjimo, lavinimo ir lavinimosi tikslu [aristos gr. - geriausias]. •Žmogus – kosmoso dalis, ir pats – kaip kosmosas.•Gražus ir geras žmogus, kuris yra gražaus kūno, santūrus, teisingas, narsus, kuris savo gebėjimus ir talentus skiria Tėvynei.

• A.Sabaliauskas nurodo (1990, p. 285), kad žodis mokytojas jau randamas šalia žodžio mokslas M. Mažvydo (mirė 1563 m.) raštuose.

• J. Jablonskio pastangomis literatūrinėje kalboje įsigalėjo žodžiai „mokykla, mokinys“.

• Žodis „mokėti“ vartojamas ir randamas XVI – XVII a. raštuose ir jo reikšmė – „sugebėti ką daryti“, (latviškai - mocet, prūsiškai – mukint „mokinti“ (A. Sabaliauskas, 1990, p. 187).

• M. Mažvydas, rūpindamasis Ragainės parapine mokykla, rašė: „ mūsų Ragainės vaikai pageidauja mokyto dėstytojo (M. Ročka, 1983, p. 63).

• Taigi mokytojas buvo ir dėstytoju vadinamas.

• A. Lyberis (1980, p. 82) pažymi, kad terminas dėstytojas sinonimiškai – mokytojas

• Pasaulinių ir europinių švietimo dimensijų kontekstas sukuria iš esmės naują pedagogo veiklos erdvę. V. Barnett (1994), J. Delors (1996), M. Fullan (1988), D. Hargreaves (1994), Lietuvos edukologai – P. Jucevičienė, D. Lepaitė (2000), V. Tumėnienė, B. Janiūnaitė (2002), P. Jucevičienė (1997), (2008), R. Želvys (1997) ir kt.

Europa – tai:• žmogaus teisių deklaracijos gerbimas;

• aukščiau minėtų vertybių kultūra (persidengusi);

• gyventojų mobilumas;

• multikultūriškumas ir daugiakalbystė;

• kaimo nelygybės problemų sprendimas;

• individų apsauga (nuo mokslo ir technikos progreso galimų problemų).

“Europos viršūnių tarybos uždavinys - iki 2010 metų pasiekti, kad jos kuruojamos švietimo ir mokymo sistemos būtų kokybės pavyzdys visam pasauliui”.

Kiekviename gyvenimo etape reikia:

• atnaujinti turimas žinias;

• labiau rūpintis etikos dalykais;

• protas nuo pat ankstyvos vaikystės turi būti pasirengęs abejoti įgytomis žiniomis.

• Tai diktuoja europinės dimensijos .

• Europos dimensija – tai demokratijos procedūros ir įstatymo teisė (valdžių atskyrimas, laisvi rinkimai, spaudos laisvė, teisių nepriklausomumas, žmogaus ir mažumų teisių gynimas).

• Taip apibrėžta geografinė erdvė turi kultūrinę, tradicijų ir ekonominę įvairovę.

Europinės dimensijos

1.Demokratiškumo iššūkis rasti priemonių visą visuomenę aprūpinti kokybišku švietimu pabrėžiant ne formalią žinių, bet mokėjimo jas taikyti svarbą.

Tai orientuoja pedagogus akcentuoti ugdymo kokybę, dėmesį skirti kritinio mąstymo, kūrybiškumo, problemų sprendimo gebėjimams ugdyti.


2. Europos šalių integracijos prasme ne tiek siekiama plėtoti švietimo politiką harmonizavimo visoje Europoje kryptimi, kiek švietimo terpėje aptikti „de facto“ solidarumą ir taip „prijungti naują vertybę“.

Čia ypač aktualios pedagogo žinios ir gebėjimai kritiškai analizuoti, įvertinti ir kūrybiškai diegti įvairias naujoves, o ypač – ateinančias iš kitų šalių, nes didelė šių naujovių įvairovė ir gausa skatina naujovių „implantavimą“, o ne adaptavimą.


3. Mokykla – tai atvira institucija, veikianti tiek lokalioje, tiek ir globalioje visuomenėje.

Taigi pedagogai turėtų būti atviri kaitai ir, anot M. Fullan (1998), jų savastimi turėtų tapti suvokimas ir siekis būti visuomenės ir švietimo pokyčių tarpininku.


4. Dualinis ir tarpdalykinis požiūris į europinį švietimą pradedant pagrindine mokykla ir tęsiant studijas universitete bei akcentuojant įvairių su Europa susietų dalykų studijavimą.

• Reikalaujama, kad pedagogai būtų plačios erudicijos, išprusę, gebėtų tokį siekį įdiegti savo mokiniams. D. Hopkins, M. Aincow, M. West (1998) teigia, kad svarbus yra pedagogų lankstumas, jų gebėjimas iš daugelio alternatyvų pasirinkti, bendradarbiauti su kolegomis ir ugdytiniais.


5. Individas yra „aukščiau ir svarbiau visko“, jis – aktyvus subjektas, kuriam reikia sudaryti sąlygas.

Ryškėja paidocentrinė, kitaip tariant, vaikocentrinė pozicija, pabrėžiamas ir pedagogo, ir besimokančiojo asmenybės unikalumas.


6. Individo socializacija vyksta daugiakultūrinėje aplinkoje, pasižyminčioje įvairove ir tarpusavio sąveika.

Globalizacija ir daugiakultūriškumas, pasak A. Hargreaves (1999), turėtų paskatinti mokytojus mokyti jaunimą susivokti įvairovėje, būti atviriems kaitai, nuolat socializuotis besikeičiančioje aplinkoje.


7. Naujų emocinių ir komunikacinių technologijų įvaldymo svarba.

Anot R. Grigo (1995), didėjant urbanizacijai bei visame pasaulyje senkant ištekliams, svarbi tampa žmoniškųjų išteklių efektyvaus panaudojimo problema. Svarbu ne tik pripažinti mokytojo veiklos naujoviškumo svarbą, bet ir gebėjimą naudotis naujomis informacinėmis technologijomis, sudaryti tam sąlygas.


8. Prioritetas teikiamas mokymuisi per visą gyvenimą.

Pedagogas turi turėti mokymosi per visą gyvenimą nuostatą Jis – kartu ir mokytojas, ir besimokantysis (M. Fulan, 1998).

• Šiandien pedagogui nebeužtenka būti geru tik savo srities specialistu, supratimo ir tiesos šaltiniu. XXI a. mokytojas turi gerai orientuotis nuolat besikeičiančioje visuomenėje, suprasti politinius, ekonominius bei socialinius pokyčius, mokėti juos įvardyti ir komentuoti mokiniams bei jų tėvams.

• Šiandieninis mokytojas turi gerai suvokti valstybės švietimo politiką, matyti europinį bei pasaulinį jos kontekstą. Apie tai kalba „Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija“ (2004).

• Mokytojas – įvairių komunikacinių tinklų dalyvis (mokyklos viduje realizuodamas tarpdalykinius ryšius, išorėje – su partneriais). Jis – organizatorius ir administratorius.

“Akimirksniu niekas netampa pajėgiu ir kūrybingu mokytoju... Troškimas mokyti ir gebėjimas mokyti nėra vienas ir tas pats. Pasitaiko retų išimčių, bet šiaip būti geru mokytoju reikia išmokti.”

- Herbertas Kohlis

Svarbiausi reikalavimai mokytojui: • pateikti dėstomus dalykus su europiniu

atspalviu; • teigiamas požiūris į europines dimensijas

(pliuralizmas, daugiakultūriškumas, demokratija); • partneriškumo dvasios ugdymas; • bent vienos Europos kalbos mokėjimas; • kitų švietimo sistemų žinojimas; • informacinių ir komunikacinių technologijų

valdymas; europinių dimensijų išmanymas ir taikymas ugdymo teorijoje bei metodologijoje;

• europinių dimensijų mokymo inovacijų žinojimas.

• Mokytojas turi imtis naujų, neįprastų vaidmenų, keičiasi ir tradicinių mokytojo vaidmenų pobūdis bei išsiplečia jų ribos.

Tai reikalauja naujų kompetencijų:

• sugebėjimo prisitaikyti;

• komunikuoti;

• plėtoti kritinį požiūrį;

• atnaujinti žinias;

• užmegzti solidarumo ryšius;

• formuoti atitinkamą požiūrį.

Pedagogo atliekami vaidmenys (Harris, Bell, 1994)

VAIDMENYS TURINYS

Pedagogas kaip ATLIKĖJAS Perduoda savo dalyko informaciją. Perteikia pačią sistemą – sąvokas kaip kodą.

Pedagogas kaip KOMPOZITORIUS

Planuoja, atrenka, parengia mokymosi medžiagą. Suplanuoja ir parengia rekomendacijas kaip ja naudotis. Stengiasi mokyti pačio mokymosi.

Pedagogas kaip DIRIGENTAS Padeda besimokantiems išlaikyti reikalingą mokymosi lygį ir charakterį

Pedagogas kaip KRITIKAS Atlieka diagnozavimo ir vertinimo procedūras. Vis labiau reikšmingu tampa paties besimokančiojo įsivertinimas.

Pasaulinių ir europinių švietimo dimensijų kontekste besikeičiantys pedagogo vaidmenys

Rengia ugdytinius gyvenimui

Pedagogas

Informacijos perteikėjas

Metodininkas

Patyręs vyres-nysis draugas

Klinicistas Novatorius

Bendradarbiau-jantis kolega

Konsultantas

Auklėtojas

Psichologas

Pokyčių tarpininkas

Socialinis pedagogas

Klasės lyderis

Pateikia ugdytiniams pagrindinę informacijaMoko naudotis informacija

Geba įtakoti pozityvaus klasės psichologinio klimato formavimąsi

Palaiko ir padeda ugdytiniui ne mokymosi aplinkoje spręsti problemas

Padeda nugalėti kliūtis

Apmąsto ir integruoja žinias bei patirtį pagrindžia ir numato savo pažiūras, lūkesčius, nuomones, vertybes, profesinius sprendimus

Filosofas

Nuolat tobulinasi, domisi, generuoja, kuria ir diegia naujas idėjas

Numato perspektyvas ir priemones tikslams pasiekti, derina mokymo ir mokymosi būdusMoko ugdytinius kaip mokytisSkatina kūrybiškumą ir norą tobulėti ugdytinio pasirinktomis sąlygomis

Tyrėjas

Mokosi ir sugeba dirbti komandoje

Mokymosi procesų vadovas ir skatintojas

Ugdo savo asmeniu pavyzdžiu

Nori ir geba padėti ugdytiniams fiziškai, protiškai, dvasiškai, doroviškai

Labai gerai pažįsta ir supranta save Dalyko

mokytojas

Turi asmeninę viziją ir moralinį tikslą pagerinti ugdytinių gyvenimą ir pokyčių valdymo įgūdžius

Organizatorius

Pagal B.Janiūnaitę ir V. Tumėnienę

Darnaus vystymosi švietimo kompetencija

Mokymasis mokytis

Mokymasis veikti

Mokymasis “būti”

Mokymasis gyventi ir dirbti drauge

I. Mokymasis mokytis:1. Kritinis mąstymas, gebėjimas formuluoti

analizės reikalaujančius klausimus;2. Sisteminis mąstymas (reiškinių, problemų)

kompleksiškumo suvokimas;3. Problemų sprendimas, kliūčių įveikimas;4. Problemų formulavimas, pokyčių valdymas;5. Į ateities perspektyvą kūrybiškas mąstymas6. Visuminis požiūris, tarpdalykinių ryšių

supratimas.

II. Mokymasis veikti:1. Mokymasis (žinių taikymas) įvairiuose

realaus gyvenimo kontekstuose;2. Sprendimų priėmimas neapibrėžtose

situacijose (nesant išsamios informacijos);3. Gebėjimas valdyti kritines ir rizikingas

situacijas;4. Atsakinga veikla;5. Savigarba veikloje;6. Veikla esant apribojimams.

III. Mokymasis „būti“:

1. Pasitikėjimas savimi

2. Saviraiška ir komunikavimas

3. Streso valdymas

4. Gebėjimas identifikuoti ir svarstyti vertybines nuostatas.

IV. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge:

1. Atsakinga veikla – vietos ir globaliu mastu;

2. Veikla gerbiant kitus;3. Suinteresuotų grupių ir jų interesų

identifikavimas;4. Bendradarbiavimas / darbas komandoje;5. Demokratiškas dalyvavimas priimant

sprendimus;6. Derybos ir sutarimo pasiekimas;7. Įsipareigojimų pasiskirstymas

(subsidiarumas)

“Aš naudojuosi ne tik visomis smegenimis, kurias turiu, bet ir tomis, kurias galiu pasiskolinti.”

Woodrowas Wilsonas

Europinės mokymosi visą gyvenimą kompetencijos

(pagal 2005-11-10 Briuselio nuorodas)

1. Komunikacija gimtąja kalba

Gebėti išreikšti ir interpretuoti reiškinius, jausmus, faktus žodžiu ir raštu (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas). Visa tai susiejant su socialiniu ir kultūriniu kontekstu šviečiantis, mokantis, ruošiantis praktinei veiklai, dirbant, buityje ir laisvalaikiu.

2. Komunikacija užsienio kalbomis

Tai- žinios, gebėjimai ir įgūdžiai suvokti kalbantįjį, palaikyti pokalbį, skaityti ir suprasti tekstą, išryškinant socialinius aspektus, suvokiant kultūrų skirtumus. Gebėti išreikšti savo jausmus, gyvenimo faktus ir reiškinius raštu ir žodžiu.

3. Matematinė kompetencija ir pagrindinės mokslo bei technologijų

kompetencijos

Matematinė kompetencija – tai gebėjimas naudoti matematinius sprendimo veiksmus atmintinai ir raštu sprendžiant įvairaus lygio problemas kasdieninėse situacijose, logiškai mąstant, pasitelkus formules, modelius, konstruktus ir grafikus.

4. Informacinių technologijų žinojimas (skaitmeninis

raštingumas)Gebėti naudotis informacinėmis

technologijomis darbo procese, laisvalaikiu ir komunikuojant. Turėti įgūdžių naudotis IKT, internetu, gebėti surasti reikiamą informaciją, ja dalintis, pristatyti, bendrauti informacinių technologijų pagalba.

5. Mokymosi mokytis kompetencija

Tai – gebėjimas individualiai organizuoti savo mokymąsi, jį individualizuojant ir grupėje, atsižvelgiant į laiką ir informacijos kiekį. Gebėti įsisavinti naujas žinias ir įgūdžius, juos pritaikant praktinėje veikloje: namų aplinkoje, darbe, mokantis, šviečiantis. Ši kompetencija grindžiama asmens motyvacija ir pasitikėjimu.

Geros pamokos ypatybės:• Intriga, netikėtumas;

• Aktuali gyvenimui tema;

• Sutampa mokytojų ir moksleivių interesai;

• Įdomi informacija, bet jos ne per daug;

• Priemonių ir metodų įvairovė;

• Aktyvūs moksleiviai;

• Saugi aplinka, nuoširdus mokytojo ir moksleivių bendradarbiavimas;

• Moksleiviai gali pristatyti savo darbo rezultatus;

• Pasiekti numatyti tikslai;

• Ilgalaikiai rezultatai;

• Moksleiviai nori tęsinio, pritaiko žinias gyvenime.

„Mokyklos darbotvarkė 21“.projekto vadovė dr. L.Galkutė, 2003

6. Socialinė, pilietinė, tarpasmeninė, tarpkultūrnė kompetencija

Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiais skirtingų kultūrų asmenimis darbo srityje ir socialinėje aplinkoje bei gebėti spręsti konfliktus.

Pilietinė kompetencija pasižymi socialinės ir politinės srities žiniomis bei gebėjimu aktyviai ir demokratiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

7. Iniciatyvumo ir verslumo (antrepreneriškumo)

kompetencijaTai – asmens gebėjimas idėjas

realizuoti veikloje. Ši kompetencija apima kūrybiškumą, atvirumą naujovėms, gebėjimą rizikuoti, taip pat – gebėjimus planuoti ir vadovauti projektams. Kasdien ir namų ir visuomenės aplinkoje prireikia specifinių žinių bei įgūdžių įgyvendinant socialinius ir ekonominius, komercinius projektus.

8. Kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencija

Tai kūrybinės idėjų, patirties ir emocijų raiškos svarbos pripažinimas. Meninė raiška apima žiniasklaidą, muziką, literatūrą, vaizduojamąjį bei aktorinį meną.

Europinių (Mokymosi visą gyvenimą) kompetencijų ir Darnaus vystymosi švietimo (DVŠ) kompetencijų dermė



1. Matematinė kompetencija ir pagrindinės mokslo bei technologijų kompetencijos

2. Informacinių technologijų žinojimo ir naudojimosi kompetencija


5. Tarpasmeninė, tarpkultūrinė, socialinė ir pilietinė kompetencija

4. Antrepreneriškumo (verslumo) kompetencija

8. Kultūrinės raiškos kompetencija

1. Mokymasis mokytis

2. Mokymasis veikti

4. Mokymasis “būti”

3. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge

Mokytojo profesijos kompetencijos aprašasBendrakultūrinė kompetencija

Profesinės pedagoginės kompetencijos

Bendrosios kompetencijos

M o k ė j i m a s i r s u g e b ė j i m a s

1. Daugialypės Lietuvos kultūros saugojimo;

2. Šalies konstitucinės demokratijos teorijos ir praktikos skatinimo ir palaikymo;

3. Socialinio, kultūrinio, kalbinio ir etninio tapatumo gerbimo;

4. Vadovavimosi šiuolaikine švietimo paskirties samprata;

5. Pasaulio ir Europos kultūros, istorijos ir geografijos žinių vertinimo bei integravimo;

6. Dalyvavimo visuomenės ir švietimo kaitos procesuose;

1. Informacinių technologijų naudojimo;

2. Ugdymo/si aplinkų kūrimo;

3. Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo;

4. Mokymo/si proceso valdymo;

5. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo;

6. Mokinių motyvavimo ir paramos jiems;7. Mokinio pažinimo ir jo pažangos pripažinimo;

8. Profesinio tobulėjimo.

1. Komunikacinė ir informacijos valdymo;

2. Bendravimo ir bendradarbiavimo;

3. Tiriamos veiklos;

4. Reflektavimo ir mokymosi mokytis;

5. Organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo.

7. Namų aplinkos ir šeimos vertybių puoselėjimo;

8. Mokinių mokymo vadovautis bendražmogiškomis vertybėmis.

Darnaus vystymosi kompetencijos (Pagal M.Lukšienę, 2000, p.85; L.Galkutę, 2006, Programa, LRŠM Ministro 2006 sausio 31d. ISAK-156)

Perkeliamoji (transferable) arba bendrieji gebėjimai (P.Descy, M. Tessaring, 2001. Antroji Europos profesinio rengimo ataskaita, publikuota Europos Komisijos oficialiųjų dokumentų sesijoje) (P.Jucevičienė, 2007, Besimokantis miestas, p.139)

Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo (2007 01 15) IV Bendrosios kompetencijos


2. Mokymosi veikti

3. Mokymosi “būti”

4. Vertybinės nuostatos, mokymosi gyventi ir dirbti drauge

1. Komunikacinė ir informacijos valdymo

2. Bendravimo ir bendradarbiavimo

3. Tiriamosios veiklos

4. Reflektavimo ir mokymosi mokytis

5. Organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo

•skaičiavimo•raštingumo

•komunikaciniai•problemų sprendimo

•komandinio darbo•sprendimų priėmimo•kūrybinio mąstymo•darbo kompiuteriu

•nuolatinio mokymosi/mokymosi mokytis/

metamokymosiJAV

•kritinio mąstymo•tolerancijos

•atsakingumo

“Mokymas kaip tik ir gražus tuo, kad tavo, kaip mokytojo, augimas neturi ribų, lygiai taip, kaip neįmanoma iš anksto numatyti, kiek dar gali išmokti tavo mokiniai.”

- Herbertas Kohlis

2002 metų kovo mėnesį Barselonoje

Europos viršūnių taryba

patvirtino Europos sąjungos švietimo ir mokymo sistemų kokybės bei veiksmingumo programą.

Kokybės idėjai svarbu

ne tik SOCIALINIS teisingumas,

bet ir EKONOMINIS efektyvumas.

Kiekviename gyvenimo etape reikia:

• atnaujinti turimas žinias;

• labiau rūpintis etikos dalykais;

• protas nuo pat ankstyvos vaikystės turi būti pasirengęs abejoti įgytomis žiniomis.

• Naujausios informacijos ir komunikacijos technologijos turi būti diegiamos į mokykloms skirtą įrangą.

• Turi būti užtikrintas ir veiksmingumas, ir teisingumas, kad visų šeimų vaikai galėtų naudotis internetu, skaitmeninėmis enciklopedijomis, programinėmis mokomosiomis programomis.

Plėtodami mainus

• turime mokytis užsienio kalbų ir ne vien anglų kalbos, kad išsaugotume kultūrinę įvairovę, kuri yra mūsų žmogiškasis paveldas.

Europos švietimui keliami 5 iššūkiai:

1. Iššūkis žinioms.

2. Decentralizacija.

3. Iššūkis ištekliams.

4. Socialinės integracijos iššūkis.

5. Rezultatų palyginamumo iššūkis.

1. Iššūkis žinioms – sąsaja su žinių visuomenės plėtra. Mokymas mokykloje turi būti organizuojamas atsižvelgiant į

• darbo rinkos,

• socialinio gyvenimo,

• mokymosi visą gyvenimą reikalavimus.

2. Decentralizacija suprantama kaip autonomijos ir dalies atsakomybės perdavimo pačioms mokykloms.

3. Kadangi švietimas tampa rinkos dalimi, tai reikalingos nemenkos investicijos naujų technologijų įsigijimui, ugdymo procesui tobulinti ir kvalifikuotų specialistų parengimui.

4. Europos švietimo sistemai keliamas uždavinys sudaryti sąlygas jaunuomenei įsigyti vidurinį išsilavinimą ir pasirengti savarankiškam gyvenimui, suteikiant lygias starto galimybes.

5. 16 kokybės indikatorių turi tapti priemone kiekvienai Europos mokyklai, kad ši galėtų savo veiklą palyginti su kitų šalies ir užsienio mokyklų veikla.

“Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami”

Aristotelis

MOKYKLA

• Turi prisidėti prie lygių galimybių užtikrinimo ir kiekvienam mokiniui suteikti galimybę įgyti žinių bei gebėjimų, kurie leistų jam ar jai normaliai gyventi ir dirbti greitai besikeičiančioje aplinkoje.

Būtina skleisti mokymosi kultūrą.

Lietuvos vizija – besimokanti visuomenė.

Vyrauja mokymo paradigma – tai poveikio pedagogika. Žmogus mokosi tik tada, kai jį moko.

Naujasis mokymasis – tai savianalize, planavimu, refleksija ir kt. pagrįstas savo kompetencijos (-ų) tobulinimas, vykstantis bet kokioje žmogaus veikloje ir besitęsiantis visą gyvenimą.

Reflektyvi praktika –

tai mokymasis iš savo patirties, įgyjant aukštesnio lygio supratimą apie veiklos prigimtį ir poveikį.

Šiuolaikinė mokymosi paradigma

Šiuolaikiniame pasaulyje kiekvienas žmogus susiduria su vis naujomis ir greitai besikeičiančiomis situacijomis, reikalaujančiomis ypač kompleksinių problemų sprendimo, o tam – vis naujo žinojimo ir mokėjimo.

Paradigma – esminis teorinis požiūris, kurio susitarta laikytis.

(P.Jucevičienė, R.Čiužas, 2006,

Lietuvos mokytojų didaktinė kompetencija

// Švietimo problemos analizė, Nr. 5(8))

Mokytojo didaktinės kompetencijos charakteristika

Tradicinė (poveikio) paradigma

Sąveikos paradigma

Mokymosi paradigma

Mokytojo darbo stilius

Tik mokytojas yra aktyvus veikėjas, kuris turi tikslą ir pagal jį veikia

Mokytojas yra mokymo proceso vadybininkas, organizatorius, kuris tariasi su mokiniu, priimdamas sprendimus

Mokytojas yra mokymosi patarėjas (konsultantas), specialistas, padėjėjas. Savo žinias ir įgūdžius taiko mokiniui, padėdamas įveikti problemas, kurios jam kilo besimokant

(Pagal P. Jucevičienė, R. Čiužas, 2006)

Mokymo metodai įvairiose paradigmose

Tradicinė (mokymo)

paradigmaSąveikos paradigma Mokymosi paradigma

Aiškinimas.

Klausinėjimas.

Rašymas.

Skaitymas.

Paskaita.

Demonstravimas.

+ Diskusija.

Problemų sprendimo paieškos.

Žaidimai.

Grupės projektai.

Seminarai.

Individualūs ir grupiniai problemų sprendimo būdai.

Individualūs ir grupiniai projektai.

Mokymasis iš patirties.

Kūrybiniai darbai su informacijos šaltiniais.

Veiklos refleksija.

Tradicinė (mokymo)

paradigmaSąveikos paradigma Mokymosi paradigma

Klausytojas pasyvus informacijos priėmėjas.

Vertinamas klausytojo dalyvavimas mokymo procese.

Klausytojas pats atsakingas už savo mokymąsi. Jis aktyviai dalyvauja, tobulindamas ir keisdamas save, taiko savo draugų patirtį.

Mokymas yra faktų, gebėjimų perteikimo, jų įsiminimo ir atkartojimo procesas. Klausyk – įsimink – pakartok – aš pasakysiu.

Pripažįstama mokytojo ir klausytojo sąveika, bet pirmenybė teikiama mokymui. Ugdytinis turi būti mokomas, kad mokytųsi, tačiau galima tartis, kaip jam mokytis.

Pedagogas remiasi ugdomųjų patirtimi, aplinka, traktuoja mokymąsi “visur visada”. Jam svarbūs įvairūs informacijos šaltiniai ir mokymosi priemonės. Klausytojas – aktyvus informacijos gavėjas.

“Kadangi nežinome, ko labiausiai reikės ateityje, būtų beprasmiška stengtis išmokyti to iš anksto. Veikiau reikėtų stengtis išugdyti žmones, kurie taip pamėgs mokytis ir taip puikiai sugebės tai daryti, kad galės išmokti visko, ko tik prireiks.”

- Johnas Holtas

2000 m. Bukarešte

• Vykusiame kasmetiniame švietimo ministrų posėdyje specialistų grupė (suformuota 1998 m. birželį Prahoje)

savo ataskaitoje išvardijo 16 kokybės rodiklių sąrašą, kad būtų palengvintas švietimo sistemų gerinimo procesas.

Tikslas:

“Europos viršūnių tarybos uždavinys yra iki 2010 metų užtvirtinti, kad jos kuruojamos švietimo ir mokymo sistemos būtų kokybės pavyzdys visam pasauliui”.

16 švietimo kokybės rodiklių (indikatorių):

I sritis – mokykloje vykdomas ugdymo turinys

1. Matematika.

2. Skaitymas.

3. Gamtos mokslai.

4. Informacinės ir komunikacinės technologijos.

5. Užsienio kalbos.

6. Mokymasis mokytis.

7. Pilietiškumas.

I srities pirmasis kokybės indikatorius - matematika

• Jam priskiriami analitiniai gebėjimai, loginis mąstymas ir ryšių tarp priežasties bei pasekmės suvokimas.

• Per šias pamokas mokiniai mokosi įgytas žinias taikyti kasdieninėje veikloje, spręsti problemas, savarankiškai priimti sprendimus. Tai tiesiogiai lemia žinių visuomenės vystymąsi.




1.1 Matematika

I srities antrasis kokybės indikatorius - skaitymas

• Skaitymo įgūdžiai lemia mokymosi procesą. Tai gebėjimas skaityti, suvokti tekstą ir suprasti instrukcijas. Tai raštingumo įgūdžiai. Jie užtikrina sėkmingą integraciją, baigus mokyklą, į visuomenę, dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą procese ir asmeninį tobulėjimą.

1.2 Skaitymas


2. Komunikacija užsienio kalba

6. socialinė, politinė, tarpasmeninė, tarpkultūrinė kompetencija


I srities trečiasis kokybės indikatorius – gamtos mokslai

• Jis suteikia mokiniams galimybę, taikant įvairius metodus, tyrinėti savo aplinką ir eksperimentuoti. Tai padeda plėtoti gebėjimą analizuoti ir suprasti pasaulio esmę, skatina smalsumą, vysto kritinio mąstymo įgūdžius įvairiais klausimais: aplinka, sveikas gyvenimo būdas, kasdienybės buitis.

• Čia ryškėja darnaus vystymosi principų suvokimas, dedami pagrindai verslumui.




1.3 Gamtos mokslai

I srities ketvirtasis kokybės indikatorius – informacinės ir komunikacinės technologijos





1.4 Informacinės ir komunikacinės technologijos

I srities penktasis kokybės indikatorius – užsienio kalbos

• Kelių užsienio kalbų mokėjimas atveria galimybes profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, sėkmingai integracijai į darbo rinką.

• ES veiklos perspektyva – ypatingas dėmesys užsienio kalbų mokymuisi. Tai padeda bendrauti tarpusavyje ir puoselėti Europos kultūrinį paveldą.

1.5 Užsienio kalbos



7. Iniciatyvumas ir verslumas (antrepreniškumas)


I srities šeštasis kokybės indikatorius – mokymasis mokytis

• Šis rodiklis reikalauja iš besimokančiųjų tam tikrų žinių ir įgūdžių, kaip veikti ir gyventi įvairiose besikeičiančio gyvenimo situacijose.

• Mokinys turi išmanyti mokymosi strategijas ir metodus. Tai yra susiję su refleksija, savikritika ir gebėjimu perkelti mokymosi mokytis įgūdžius iš vienos aplinkos į kitą.





1.6 Mokymasis mokytis

I srities septintasis kokybės indikatorius – pilietiškumas

• Šis indikatorius – tai žinios ir nuostatos apie demokratiją, politinę valdžią, žmogaus teisės bei pareigas.

• Pilietiškumas ugdo toleranciją, sudaro sąlygas nacionalinio identiteto, socialinės sanglaudos ir lygių galimybių raiškai.

1.7 Pilietiškumas






16 švietimo kokybės rodiklių:

II sritis- sėkmingas mokyklos baigimas

8. Socialinės grėsmės nebaigus vidurinės mokyklos.

9. Vidurinės mokyklos baigimo rodiklis.

10.Profesinis rengimas.

II sritis. Aštuntasis kokybės indikatorius – socialinės grėsmės nebaigus vidurinės

mokyklos• Besimokantieji žinių visuomenėje yra skirstomi į

dvi grupes: pirmieji turi tinkamą kvalifikaciją ir įgūdžius, antrieji – nekvalifikuoti asmenys.

• Greitai besikeičiančioje aplinkoje žmonės turi nuolat savo žinias atnaujinti, nes vyrauja didelė konkurencija.

• Jauni žmonės dažnai nenori mokytis ir mano, kad jiems vidurinis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas nėra būtinas. Jie atsiduria savotiškoje socialinėje atskirtyje.





2. 8 Socialinės grėsmės nebaigus vidurinės mokyklos

II sritis. Devintasis kokybės indikatorius – vidurinės mokyklos baigimas

• Tai ypač svarbus kokybės požymis, nes tik turėdamas vidurinį išsilavinimą asmuo gali sėkmingai integruotis į darbo rinką ir pasinaudoti aukštojo mokslo galimybėmis bei įgyvendinti modernios visuomenės keliamus reikalavimus: gebėti naudotis informacinėmis technologijomis, gyventi globaliame pasaulyje, dalyvauti pasaulinėje rinkoje.

Europinės mokymosi visą gyvenimą kompetencijos

2.9 VIDURINĖS MOKYKLOS BAIGIMAS



3. Matematinė kompetencija ir esminės mokslo ir technologijų kompetencija

4. Informacinių technologijų žinojimas (skaitmeninis raštingumas)





II sritis. Dešimtasis kokybės indikatorius – profesinis rengimas

• Tai labai svarbus indikatorius šiuolaikinėje darbo rinkoje, nes suteikia galimybę konkuruoti globaliame pasaulyje.

• Profesinis rengimas (profesijos mokymasis) padeda plėtoti reikalingus įgūdžius ir kompetencijas.

• Net ir aukštosiose mokyklose dalis akademinių kursų yra keičiami į praktinius. Aukštoji mokykla ima siekti glaudaus bendradarbiavimo su pramone ir verslu.




5. Tarpasmeninė, tarpkultūrinė, socialinė ir pilietinė kompetencija2. 10 Profesinis rengimas


III sritis – švietimo monitoringas

11.Mokyklos veiklos vertinimas ir prognozavimas.

12.Bendradarbiavimas su tėvais.

III sritis. Vienuoliktasis kokybės indikatorius – mokyklos veiklos vertinimas ir

prognozavimas

• Vertinimas padeda įsitikinti, ar švietimo sistema pasiekia savo tikslų.

• Vertinimas suteikia diagnostinę informaciją švietimo sistemos vadovams, mokyklų direktoriams, platesnei visuomenei kaip tobulinti mokyklos veiklą.

• Vertinimas dviejų formų: vidinis ir išorinis. Populiaresnis - kombinuotas.





3.11 Mokyklos veiklos vertinimas ir prognozavimas

III sritis. Dvyliktasis kokybės indikatorius –

bendradarbiavimas su tėvais.Tai išryškėja:1. Tėvų dalyvavimas mokyklos savivaldos

organuose, tėvų komitetų veikla.2. Tėvų dalyvavimas mokyklos veiklos vertinime.3. Savanoriška tėvų veikla (tėvų asociacijos)4. Savanoriškas dalyvavimas ir pagalba

mokyklos popamokinei veiklai.5. Savanoriškas dalyvavimas klasės veikloje ir

padedant vaikams mokytis6. Bendradarbiavimas su mokykla ir parama

siekiant aukštesnių vaikų mokymosi rezultatų.





3. 12 Bendradarbiavimas su tėvais


IV sritis – struktūra ir ištekliai

13.Mokytojų rengimas ir praktika.

14.Dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme.

15.Ugdymo proceso kompiuterizavimas (kiek mokinių sėdi prie 1 kompiuterio?)

16.Švietimo finansavimas.

IV sritis. Tryliktasis kokybės indikatorius – mokytojų rengimas ir praktika.









4.13 Mokytojų rengimas ir praktika

IV sritis. Keturioliktasis kokybės indikatorius – dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme

• Jis lemia pažintinį ir emocinį vaikų vystimąsi, palengvina jų socialinę integraciją, padeda pasirengti mokyklai, suteikia lygias starto galimybes ir užtikrina sėkmės tikimybę mokykloje.

• Tai tam tikra edukacinė ir socialinė parama šeimai ir pirminė struktūruoto mokymo stadija.

• Šiuo metu Europoje vyrauja dvi nuomonės: vieni pasisako, kad vaikams reikia leisti kuo ilgiau žaisti, kiti teigia, kad ikimokyklinis ugdymas – pagrindinis indikatorius, padedantis vaikams integruotis pradinėse klasėse.









4. 14 Dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme

IV sritis. Penkioliktasis kokybės indikatorius

– ugdymo proceso kompiuterizavimas • Informacinė visuomenė keičia mūsų

gyvenimo, darbo, bendravimo, laisvalaikio ir vartojimo būdą.

• Pati savaime informacinių technologijų struktūra mokykloje dar neužtikrina aukštos mokinių kompetencijų plėtros pageidautina, kad mokyklose kiekvienas ugdytinis turėtų personalinę vietą prie kompiuterio.




4.15 Ugdymo procesokompiuterizavimas

IV sritis. Šešioliktasis kokybės indikatorius – švietimo finansavimas

• Vyrauja požiūris, kad švietimo finansavimas yra ilgalaikės investicijos, kurios duos rezultatus tik po daugelio metų, pakankamas švietimo finansavimas užtikrina socialinę sanglaudą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir šalies darnią plėtrą.










2. Mokymasis veikti

4. Mokymasis “būti”

3. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge

4.16 Švietimo finansavimas

“Šiuolaikiniai cinikai bei skeptikai nė nemano darą kokią nors žalą, kai tiems, kuriems patiki savo vaikų protus, moka mažesnį atlyginimą negu tiems, kuriems patiki savo vamzdžius.”

- Johnas F.Kennedy

Seminaro formulė

62

4 DVŠ

16 švietimo kokybės gerinimo rodiklių

3 mokymosi paradigmos

5 Europos iššūkiai švietimui

8 Mokymosi visą gyvenimą kompetencijos

Mokytojo profesijos kompetencijos (1-8-5)

8 Europinės dimensijos

4 Mokytojo vaidmenys

“Mokyti reikėtų taip, kad tai, ką duodame, mokiniai suvoktų kaip vertingą dovaną, o ne kaip sunkią prievolę.”

- Albertas Einsteinas

Documents

Doc.dr. Nijolė Bankauskienė KTU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto