DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANAS planavimas/TV PLANAI/Dieveniskiu … · Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO

Dieveniškių istorinio regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planų rengimas

DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO

PARKO TVARKYMO PLANAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Vilnius, 2013

Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS

VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 2

OBJEKTAS: Dieveniškių istorinis regioninis parkas

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie

Aplinkos ministerijos

PLANAVIMO LYGMUO IR RŪŠIS:

Rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentas,

tvirtinamas LR Vyriausybės įgaliotos institucijos

PLANAVIMO DOKUMENTAS:

Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas

DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANAS

UŽSAKOVAS VYKDYTOJAS

VALSTYBINĖ SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

VšĮ GAMTOS PAVELDO FONDAS A. Juozapavičiaus g. 6, LT-09310 Vilnius Tel. (8 5) 263 6269, faksas (8 5) 272 3721

2011-07-07 sutartis Nr. 2011-52

Pareigos Pavardė Parašas Data

Direktorius G. Raščius 2013-02-25 Projekto vadovas Z. Gulbinas

Vykdytojas M. Pileckas



DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO PARKO TVARKYMO

PLANĄ RENGĖ:

PROJEKTO VADOVAS:

Dr. Zenonas Gulbinas

EKSPERTAI:

Dr. Vykintas Vaitkevičius – kultūros paveldas

Dr. Zigmantas Gudžinskas – augalija, buveinės

Dr. Jonas Satkūnas – geologija ir geomorfologija

Dr. Julius Taminskas – vandenys

Gediminas Raščius – kraštovaizdis

Viliūnė Naureckaitė – miškai

Saulis Skuja – gyvūnija

Giedrius Švitra – entomofauna

Marijus Pileckas – rekreacija

VŠĮ GAMTOS PAVELDO FONDO DARBUOTOJAI:

Pavel Korotkich – GIS specialistas

Vaidotas Valskys – kraštovaizdžio specialistas



TURINYS

Įvadas 5

I. Bendrosios nuostatos 6

II. Kraštovaizdžio tvarkymo zonos 7

III. Gamtos apsaugos kryptys ir priemonės 9

IV. Kultūros paveldo apsaugos kryptys ir priemonės 11

V. Rekreacinio naudojimo plėtros kryptys ir priemonės 13

VI. Gyvenviečių ir infrastruktūros plėtros kryptys 15

VII. Priedai 17



ĮVADAS

Dieveniškių istorinis regioninis parkas (toliau vadinama – Regioninis parkas)

įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m.

rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992,

Nr. 30–913), siekiant išsaugoti ir tvarkyti vertingus kultūros ir gamtos požiūriu Dieveniškių

kraštovaizdžio, etnokultūrinius kompleksus, reguliuoti jų rekreacinį ir ūkinį naudojimą.

Regioninis parkas yra pietrytiniame Lietuvos pakraštyje, Vilniaus apskrityje,

Šalčininkų rajono savivaldybės administruojamoje teritorijoje. GIS programine įranga

apskaičiuotas Regioninio parko plotas yra 8 600 ha. Tai vienintelis istorinis regioninis parkas

Lietuvoje. Regioniniame parke gyvena apie 2000 gyventojų, čia išsidėstę 34 kaimai ir

Dieveniškių miestelis (apie 900 gyv.). Regioninis parkas dėl savo nuošalumo yra išlaikęs

unikalų, nuo XIX a. mažai pakitusį tradicinį kaimišką kraštovaizdį, kurį sudaro gatviniai

etnografiniai kaimai su išsaugota rėžine žemėvalda ir žemėnauda bei vaizdinga Gaujos upės

slėnio atkarpa. Į Regioninį parką kaip „sala“ įjungtas XVI a. Norviliškių palivarko sodybos

kompleksas. Gamtiniu požiūriu Regioninis parkas geriausiai šalyje reprezentuoja

priešpaskutinio apledėjimo zonos kraštovaizdį.

Regioniniame parke yra dvi buveinių apsaugai svarbios teritorijos, įjungtos į

Natura 2000 teritorijų tinklą: Stakų miškas (LTSAL0003, ribos sutampa su Stakų

kraštovaizdžio draustiniu) ir Gaujos upės slėnis (LTSAL0002, ribos sutampa su Gaujos

kraštovaizdžio draustiniu). Stakų miške saugomos Europos Bendrijos svarbos

9020 *Plačialapių ir mišriųjų miškų ir 9050 Žolių turtingų eglynų buveinės. Gaujos upės

slėnyje saugomos Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinės: 2330 Nesusivėrusios

žemyninės smiltpievės, 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 4030 Viržynai, 5130

Kadagynai, 6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai, 6410 Melvenynai, 6430 Eutrofiniai aukštieji

žolynai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės ir 7230 Šarmingos žemapelkės,

Europos bendrijos svarbos rūšys didysis auksinukas (Lycaena dispar), šiaurinis auksinukas

(Lycaena helle), ovalioji geldutė (Unio crassus), žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus).

Regioninis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. D1-114 (Žin., 2007, Nr. 27-994) patvirtintu tvarkymo

planu, kitais teritorijų ir strateginio planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 441 patvirtintu Regioninio parko apsaugos

reglamentu (buvo keičiamas 2007, 2008 ir 2009 m.).

Rengiant naują Regioninio parko tvarkymo planą, buvo įvertinta planavimo patirtis,

problemos, teritorijos apsaugos ir naudojimo poreikiai bei tendencijos.

Tvarkymo planas sudaro prielaidas darniam vystymuisi Regioniniame parke,

derinant gamtosauginius, ekonominius ir socialinius interesus. Planavimo metu įvertinti

Natura 2000 teritorijoms nustatyti reikalavimai, patvirtintų ir rengiamų teritorijų ir strateginio

planavimo dokumentų (apskričių ir savivaldybių bendrųjų planų, specialiųjų planų, detaliųjų

planų, gamtotvarkos planų) sprendiniai. Jie buvo derinami ir pagal poreikį integruojami į

rengiamą dokumentą.

Regioninio parko tvarkymo planas parengtas vadovaujantis Saugomų teritorijų,

Teritorijų planavimo įstatymais, Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo

planų rengimo taisyklėmis, Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais ir kitais teisės

aktais. Planavimo darbai buvo vykdomi etapais pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos

prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-192 patvirtintą

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=1726&b=



Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo plano rengimo darbų programą (planavimo

užduotį) (1 priedas).

Planavimo darbus vykdė Viešoji įstaiga Gamtos paveldo fondas, buvo pasitelkti

kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, kultūros paveldo, vandenų, miškų, rekreacijos ekspertai.

Planavimo procese dalyvavo Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijos specialistai.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Regioninio parko tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro

tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) bei grafinė dalis (Tvarkymo plano

brėžinys).

2. Tvarkymo plano tikslai yra šie:

2.1. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas bei jų reglamentus;

2.2. nustatyti gamtos apsaugos kryptis ir priemones;

2.3. nustatyti kultūros paveldo apsaugos kryptis ir priemones;

2.4. nustatyti rekreacinio naudojimo plėtros kryptis ir priemones;

2.5. nustatyti gyvenviečių ir infrastruktūros plėtros kryptis.

3. Kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir vietovių – kultūrinių draustinių bei jų

apsaugos zonų apsaugą, tvarkybą ir naudojimą reglamentuoja kultūrinių draustinių nuostatai,

apsaugos reglamentai ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų

planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo

kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose kultūros ministro

ir aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-

2973), nustatytais reikalavimais. Tvarkymo planas nenustato ir nekeičia nekilnojamųjų

kultūros vertybių teritorijų ir apsaugos zonų. Jos nustatomos specialiaisiais Nekilnojamojo

kultūros paveldo planais.

4. Kraštovaizdžio tvarkymo zonos miškuose išskiriamos remiantis nustatytomis miškų

grupėmis ir pogrupiais.

5. Kraštovaizdžio tvarkymo zonas Dieveniškių miestelyje siūloma išskirti

atsižvelgiant į parengto Dieveniškių miestelio bendrojo plano sprendinius.

6. Nusausintų teritorijų hidrologinio režimo atkūrimas, sureguliuotų upių ir upelių

vagų renatūralizavimas yra sudėtingi uždaviniai, reikalaujantys įvertinti žemės nuosavybę,

poveikį ūkinei veiklai ir saugomoms vertybėms, melioracinėms sistemoms. Šie uždaviniai

įgyvendinami palaipsniui, įvertinus poreikius ir galimybes, parinkus tinkamiausias

renatūralizavimui upių atkarpas.

7. Dėl rėžinės žemėnaudos ir nederlingų dirvožemių žemės ūkio veikla Regioniniame

parke yra mažiau rentabili. Dalis žemių yra apleidžiama, užauga krūmais ir medžiais – dėl to

nyksta saugomas tradicinis rėžinis kraštovaizdis, vertingos pievų buveinės. Problemiškas ir

tradicinės architektūros išsaugojimas etnokultūriniuose gatviniuose kaimuose bei

etnoarchitektūrinėse sodybose – mediniai pastatai ir statiniai nyksta, o jiems rekonstruoti

gyventojai stokoja lėšų ir žinių (pastatų rekonstrukcija etnografiniuose kaimuose ir sodybose

dėl galiojančių reikalavimų yra brangi ir sudėtinga). Siekiant išsaugoti tradicinį Regioninio

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259135

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259135



parko kraštovaizdį, būtina papildoma parama ūkininkaujantiems rėžiuose, rekonstruojantiems

etnoarchitektūrines sodybas, pastatus ir statinius.

8. Regioniniame parke, ypač kraštovaizdžio ir etnokultūriniuose draustiniuose,

siekiama išsaugoti atviro kraštovaizdžio erdves. Žemės užsodinimas ar užleidimas mišku nėra

skatinamas. Žemės ūkio naudmenose turi būti užtikrinama gera agrarinė būklė, apleistose

žemėse atkuriama žemės ūkio veikla, šalinama savaime plintanti sumedėjusi augalija. Siekiant

sumažinti gamybinių ir infrastruktūros objektų poveikį saugomam ir lankytojų apžvelgiamam

kraštovaizdžiui, aplink gamybinius pastatus, komunalinius objektus bei Mikališkių žvyro

karjerą formuojami apsauginiai želdiniai. Ekologinio funkcinio prioriteto zonose miškas gali

būti įveisiamas formuojant ekologinius koridorius tarp miško masyvų.

9. Regioniniame parke įrengiama (atnaujinama) lauko informacinė sistema –

pažintinio turizmo trasos nužymimos vietovėje, statomi informaciniai stendai ir rodyklės,

įrengiama kita pažintiniam turizmui reikalinga minimali infrastruktūra. Esamą Regioninio

parko pažintinio turizmo trasų sistemą siūloma papildyti dviračių turizmo trasomis ar

atkarpomis, pėsčiųjų pažintiniais ir mokomaisiais takais.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 548 (Žin.,

2007, Nr. 66-2559) patvirtintos pasienio ruožo ir valstybės sienos apsaugos zonos ribos. Pagal

šį nutarimą visas Regioninis parkas patenka į pasienio ruožą, o dalis – į valstybės sienos

apsaugos zoną. Šiose teritorijose galioja pasienio teisinis režimas, nustatytas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 patvirtintose Pasienio

teisinio režimo taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 46-1755; Žin., 2008, Nr. 11-383).

II. KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONOS

11. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus,

patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 996

(Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos (2 priedas):

11.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: gamtos ir

kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos

apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

11.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

11.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –

išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

11.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus

pritaikymo (miško parkų) (MRe) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi)

kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

11.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – specializuoto

apsauginio ūkininkavimo (MAs) ir bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb) kraštovaizdžio

tvarkymo zonos;

11.2.4. ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ūkinių miškų (MŪ)

kraštovaizdžio tvarkymo zona;

11.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

11.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų

grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio

tvarkymo zona, kurioje pagal saugomų ekosistemų pobūdį išskiriamos dvi pozonės:



11.3.1.1. pievų ir pelkių buveinių kompleksus išaugančio ūkininkavimo (ŽEk1)

pozonė, išskiriama Gaujos kraštovaizdžio draustinio dalyse. Joje saugomos ir palaikomos

Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinės;

11.3.1.2. tradicinį rėžinį kraštovaizdį išsaugančio ūkininkavimo (ŽEk2) pozonė

išskiriama gatvinius rėžinius kaimus supančiose žemės ūkio naudmenose. Joje išlaikoma

tradicinė rėžinė kaimo žemėnauda ir žemėvalda;

11.3.2. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –

ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

11.3.3. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –

specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) ir bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb)


11.3.4. ūkinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – tradicinio

gamybinio ūkininkavimo (ŽŪn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

11.4. vandens ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

11.4.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –

išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona. Šios kraštovaizdžio

tvarkymo zonos apsaugos reglamentas taikomas Gaujos kraštovaizdžio draustinyje esantiems

natūraliems vandens telkiniams (Gaujos upės atkarpai ir senvagėms);

11.4.2. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus

rekreacinio pritaikymo (VRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

11.4.3. bendrojo naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenų kraštovaizdžio tvarkymo

zonų grupėje: ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAe) kraštovaizdžio tvarkymo zona.

11.5. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

11.5.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių

kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo (GEk)

kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ji išskiriama vertingiausiuose saugomuose (Poškonys,

Rimašiai, Žižmai) etnokultūriniuose gatviniuose rėžiniuose kaimuose ar jų dalyse bei

Dieveniškių miestelio senojoje (istorinėje) dalyje;

11.5.2. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio

tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto

vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

11.5.3. bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio

tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) ir intensyvaus tvarkymo (GŪi)


11.5.4. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –

subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) bei urbanizuotos rekreacinės

aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

11.5.5. pramoninės – komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų

grupėje – ekstensyviai technogenizuotos aplinkos (NFn) ir intensyviai technogenizuotos

aplinkos pramoninių – komunalinių sklypų (NFu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos.



III. GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

12. Pagrindinės Regioninio parko gamtos apsaugos kryptys yra šios:

12.1. vertingų gamtinių kompleksų ir objektų išsaugojimas;

12.2. biologinės įvairovės išsaugojimas;

12.3. Regioninio parko gamtinės ekosistemos stabilumo užtikrinimas, stiprinant

gamtinio karkaso ekologinį potencialą;

12.4. pažeistų ar sunaikintų gamtos objektų ir kompleksų atkūrimas.

13. Siekiant išsaugoti vertingiausius gamtinius kompleksus ir objektus, Regioniniame

parke yra suformuota gamtinių ir kompleksinių draustinių bei gamtos paveldo objektų

sistema. Šiose teritorijose prioritetas teikiamas kraštovaizdžio, gamtos paveldo vertybių

išsaugojimui, užtikrinamas teisės aktais ir Tvarkymo plano sprendiniais nustatytas apsaugos ir

naudojimo režimas. Gamtiniu ir biologinės įvairovės požiūriu vertingiausi yra Gaujos ir Stakų

kraštovaizdžio draustiniai, kuriuose numatomos didžiausios gamtinių vertybių apsaugos ir

tvarkymo priemonių apimtys.

14. Siūloma suteikti apsaugos statusą ir pritaikyti pažintiniam lankymui vertingus

gamtinius kraštovaizdžio objektus – Poškonių ir Moko II akmenis, Stražos kalną,

Verpetakalnį, Dainavėlės kalvą, Stalgonių kalvas (Ožkos nugarą, Ąžuolo kalną).

15. Stakų miške išskirtose ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo miškų (MEk)

kraštovaizdžio tvarkymo zonos dalyse reikalingos specialios apsaugos priemonės Europos

Bendrijos svarbos 9020 *Plačialapių ir mišriųjų miškų ir 9050 Žolių turtingų eglynų buveinių

vientisumui ir miško struktūrai išlaikyti. Šiose Stakų miško dalyse neturi būti vykdomi

kirtimai, išskyrus numatytus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ar miškotvarkos

projektuose:

15.1. 9050 Žolių turtingų eglynų buveinėse (Tvarkymo plano brėžinyje – A) negali

būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant

formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei

sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė;

15.2. 9020 *Plačialapių ir mišriųjų miškų buveinėse (B1 ir B2) negali būti vykdomi

miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti įvairiaamžį,

būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu

kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė. Taip pat negali būti kertami brandūs

plačialapių rūšių medžiai, šalinama buveinėse susidaranti negyva (stambesnė kaip 30 cm

skersmens) mediena.

16. Siekiant pagerinti kardalapio garbenio (Cephalanthera longifolia) augaviečių

būklę, Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtoje Stakų miško dalyje reikia retinti pomiškį

(krūmus ir jaunus spygliuočius).

17. Naujausi geologiniai tyrimai parodė, kad konglomerato luistai yra paplitę

didesniame plote, nei dabartinė gamtos paveldo objekto teritorija (4 priedas). Gamtos paveldo

objekto Stakų konglomerato luistai ribas siūloma patikslinti pagal naujausius konglomerato

išeigų paplitimo duomenis. Stakų konglomerato luistus siūloma tvarkyti, pritaikant

pažintiniam turizmui: atverti konglomeratų išeigas, įrengti mokomąjį taką.



18. Gaujos kraštovaizdžio draustinyje būtina tvarkyti Europos bendrijos svarbos pievų

ir pelkių buveines. Pirmiausia siūloma tvarkyti Gaujos upės slėnio pievų ir pelkių buveines

rytinėje draustinio dalyje, ties Pagaujėnais ir Girdžiūnais, po to tvarkomos buveinės

vakarinėje draustinio dalyje ir į šiaurę nuo Pagaujėnų (5 priedas).

19. Siūloma tvarkyti Gaujos upės slėnio pievas ties Bėčionių piliakalniu. Taikant tas

pačias priemones kaip ir Gaujos kraštovaizdžio draustinyje, čia siekiama formuoti natūralių

pievų buveines.

20. Siekiant išsaugoti ir didinti Regioninio parko biologinę įvairovę, skatinama:

20.1. palaikyti natūralias pievas, miškapieves, miško aikšteles ir laukymes, šalinant

savaime plintančią sumedėjusią augaliją, menkaverčius medžius ir krūmus bei ekstensyviai

naudojant (ganant ir šienaujant);

20.2. formuoti ornitochorinius ir entomofilinius želdinius;

20.3. kelti inkilus uoksiniams paukščiams ir šikšnosparniams;

20.4. naikinti savaime plintančias svetimžemes, invazines rūšis, nurodytas Invazinių

Lietuvoje organizmų rūšių sąraše (Žin., 2004, Nr. 130-4677; 2009, Nr. 135-5904).

21. Siekiant užtikrinti Regioninio parko gamtinės ekosistemos stabilumą bei stiprinti

gamtinio karkaso ekologinį potencialą, būtina mažinti vietinę taršą, renovuojant ir plečiant

vandens tiekimo ir nuotekų tinklus Dieveniškių miestelyje ir Poškonių kaime, modernizuojant

Dieveniškių nuotėkų valymo įrenginius, įrengiant nuotėkų valymo įrenginius Poškonyse,

modernizuojant Dieveniškių ir Poškonių katilines, skatinant rūšiuoti atliekas, kompostuoti ar

perdirbti susiskaidančias atliekas, įrengti susiskaidančių atliekų surinkimo aikšteles, diegti

ekologiškas technologijas vietos gamybos įmonėse, ekologiškai ūkininkauti.

22. Regioninio parko miškuose būtina stiprinti ekosistemų apsaugos funkcijas.

Ūkininkaujant Regioninio parko miškuose rekomenduojama nenaudoti pesticidų, palaikyti

natūraliam miškui būdingą medynų rūšinę sudėtį ir medynų vertikaliąją struktūrą,

monokultūrinius medynus ugdomaisiais ir specialiaisiais kirtimais transformuoti į mišrius

medynus, artimus natūraliai rūšinei sudėčiai.

23. Siekiant atkurti ūkinės veiklos pažeistus ar sunaikintus Regioninio parko gamtos

objektus bei kompleksus, siūloma:

23.1. Versekos, Beržupio ir Rodupio upelių žemupius (ekologinės apsaugos funkcinio

prioriteto zonoje ir Gaujos kraštovaizdžio draustinyje) palikti savaiminei renatūralizacijai;

23.2. išnagrinėti galimybes (parengti galimybių studiją) renatūralizuoti sureguliuotas

Gaujos upės atkarpas: rytiniame Dieveniškių miestelio pakraštyje (nuo kelio į Norviliškes iki

Gaujos kraštovaizdžio draustinio), bei ties Bėčionių piliakalniu (6 priedas). Preliminarus

vertinimas rodo, kad šiose Gaujos upės atkarpose renatūralizavimui palanki žemėvalda

(vyrauja valstybinė žemė), be to, ties Dieveniškėmis yra išlikę nemažai senvagių. Upės vagos

renatūralizavimas tikslingas ekologiniu, estetiniu, kraštovaizdžio ir rekreaciniu (Gaujos upė

naudojama vandens turizmui) požiūriu;

23.3. rekultivuoti apsodinant mišku buvusį karjerą Stakų kaime, Stakų kraštovaizdžio

draustinyje (3, 4 priedai). Šis karjeras darko saugomą kraštovaizdį, yra prie dviračių ir

autoturizmo trasos, pakeliui į Stakų ąžuolą ir Stakų konglomerato luistus;

23.4. sutvarkyti apleistą sodybvietę (želdinius ir pastato liekanas) šalia Stakų ąžuolo ir

konglomerato luistų (3, 4 priedai);

23.5. apsodinti mišku eksploatuojamo Mikališkių žvyro karjero pakraščius, taip

sumažinant karjero įtaką Regioninio parko kraštovaizdžiui.



IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

24. Dieveniškių istorinis regioninis parkas iš kitų valstybinių parkų išsiskiria

etnokultūriniu paveldu, unikaliu kultūriniu kraštovaizdžiu. Kultūros paveldo ir kultūrinio

kraštovaizdžio apsaugai Regioniniame parke turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Regioninio parko kultūros paveldo apsauga vystoma remiantis šiomis nuostatomis:

24.1. išsaugoti vertingąsias savybes autentiškoje aplinkoje ir užtikrinti kultūrinių

raiškų bei tradicijų gyvybingumą ir perdavimą ateinančioms kartoms;

24.2. siekti atkurti sunykusias kultūros paveldo vertybių dalis, elementus ar savybes,

atgaivinti etnokultūrines tradicijas;

24.3. vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus ir tvarkybos programas, sukurti

optimalias sąlygas kultūros vertybių pažinimui moksliniais ir pažintinio turizmo tikslais.

25. Regioninio parko kultūros vertybių apsaugos kryptys yra šios:

25.1. kultūros vertybių išsaugojimas vietoje;

25.2. kultūros vertybių tvarkyba;

25.3. tradicinio rėžinio kaimiško kraštovaizdžio (gatvinių kaimų su jų rėžine

žemėnauda) išsaugojimas.

26. Pagrindinė nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptis yra

išsaugojimas vietoje, ypatingą dėmesį skiriant apsaugai nuo vizualinės taršos, ryšio su aplinka

išsaugojimui ir stiprinimui bei pritaikymui lankyti.

27. Vienas svarbiausių uždavinių vystant kultūros paveldo apsaugą – kultūrinę vertę

atitinkančio apsaugos statuso suteikimas Regioniniame parke esantiems kultūros vertybių

požymių turintiems objektams. Siūloma:

27.1. patikslinti vertingąsias savybes ir teritorijų ribas šioms nekilnojamosioms

kultūros paveldo vertybėms: Dieveniškių miestelio istorinei daliai (unikalus kodas – 17078,

buvęs kodas – UV9), pastatui (Dieveniškių miestelyje, unikalus kodas – 4816; statinio

nebėra), Poškonių senovės gyvenvietei (unikalus kodas – 12404, kodas laikinos apskaitos

sąraše – 145; teritorija dalinai ištyrinėta, prie Poškonių tvenkinio įrengta maudyklė) ir Žižmų

gatviniam rėžiniam kaimui (unikalus kodas – 10310, buvęs kodas – AtV326);

27.2. saugoti šiuos kultūros vertybių požymių turinčius objektus:

27.2.1. pirmaeiliai objektai – Daubutiškių vandens malūno ir milo karšyklos pastatas,

Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios statinių kompleksas, Dieveniškių

užvažiuojamųjų namų kompleksas, Dieveniškių koplytėlė, vad. Švedų koplytėle, Maciučių

etnokultūrinis kaimas, Norviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo motinos bažnyčia,

Šiudainių etnokultūrinis kaimas;

27.2.2. mažesnės svarbos objektai – Dailidžių, Dainavėlės, Padvarių, Šiudainių ir

Stakų kaimų senosios kapinės, Daubutiškių palivarko sodyba ir želdiniai, Dieveniškių senovės

miestelio ir dvaro sodybos vietos, Dieveniškių girininkija, Grybiškių ir Katkuškių pilkapių

vietos, Kalvių etnokultūrinis kaimas, Kalvių mitologinis akmuo, vad. Svodba, Poškonių ir

Skraičionių viduramžių kapinynai, Stakų senovės gyvenvietė ir dvaro sodybos vietoje

augantys želdiniai, Stalgonių etnokultūrinis kaimas, senkelio į Vilnių atkarpa Bėčionių kaimo

šiauriniame pakraštyje, L. Šilabritienės ir M. Dvynelienės kapai Dieveniškių kapinėse,



Dieveniškių žydų kapinės, Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapai prie Grybiškių,

pradžios mokyklų pastatai Pagaujėnų, Rimašių ir Maciučių kaimuose.

28. Siekiant vystyti kultūros paveldo eksponavimą, siūloma:

28.1. Daubutiškių kaime atkurti vandens malūno ir milo karšyklos pastatą, įrengti

Dieveniškių šnektos ir jos tyrėjų įamžinimo parką, tvarkyti buvusio Daubutiškių palivarko

sodybos želdinius;

28.2. įrengti Katkuškių pilkapių ekspoziciją – iš dalies sunaikintų, iš dalies ištyrinėtų

pilkapių vietoje atkurti keletą krūsninių pilkapių sampilų ir akmenų vainikų;

28.3. ieškoti galimybių įrengti Vilniaus krašto mokyklos muziejinę ekspoziciją. Tam

rekomenduojama panaudoti vieną iš buvusių mokyklų pastatų (mokyklų pastatai išlikę

Maciučiuose, Pagaujėnuose, Rimašiuose), taip pat šiam tikslui gali būti panaudotas buvusio

Daubutiškių palivarko sodybos gyvenamasis namas (jame seniau taip pat veikė mokykla) ar jo

dalis.

29. Kultūros vertybės Regioniniame parke tvarkomos atsižvelgiant į apsaugos režimą,

naudojimo bei pritaikymo lankymui galimybes:

29.1. saugomos archeologinio ir mitologinio kultūros paveldo vertybės – piliakalniai,

senovės gyvenvietės, kapinynai, senkapiai, pilkapiai, mitologiniai akmenys ir kt. – tvarkomos

taikant reguliuojamos apsaugos režimą (KOr), vykdant apsaugą mokslinio pažinimo tikslais.

Šių vertybių naudojimas apribojamas pažintiniu turizmu bei visuomeninais renginiais.

Pritaikant archeologinio ir mitologinio kultūros paveldo vertybes lankymui, tvarkomi

želdiniai, gali būti atliekami kraštovaizdžio formavimo kirtimai, įrengiamos saugų ir vertybei

nežalingą lankymą užtikrinančios priemonės: laiptai, takai, sustojimo ir atokvėpio vietos, kt.

Pirmiausia turi būti tvarkomas ir pritaikomas pažintiniam turizmui Kalvių akmuo, vad.

Svodba;

29.2. saugomos architektūrinio, inžinerinio ir želdynų kultūros paveldo vertybės –

Stakų dvaro ir Daubutiškių palivarko želdiniai, architektūriniu ar inžineriniu požiūriu vertingi

pastatai ir pastatų kompleksai – tvarkomos taikant reguliuojamos apsaugos (KOr) režimą,

vykdant apsaugą viešojo pažinimo ir naudojimo tikslais. Šiose vertybėse atliekami būtini,

įstatymų numatyta tvarka suplanuoti ir suderinti restauravimo, atkūrimo ir (arba) tvarkymo

darbai, vertybės pritaikomos visuomenės poreikiams, pirmiausia pažintiniam lankymui.

Pirmiausia turi būti tvarkomi ir pritaikomi pažintiniam turizmui buvusio Stakų dvaro ir

Daubutiškių palivarko želdiniai;

29.3. etnografiniai kaimai tvarkomi taikant kraštovaizdį išsaugančiojo tvarkymo

(GEk) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) režimus, vykdant apsaugą viešojo

pažinimo ir naudojimo tikslais. Pirmiausia turi būti tvarkomi ir pritaikomi pažintiniam

turizmui vertingiausi – Poškonių, Rimašių ir Žižmų – etnokultūriniai kaimai;

29.4. saugomos istorinio ir memorialinio kultūros paveldo vertybės – kapai, senosios

kaimų kapinės, paminklai, istoriniai pastatai – tvarkomos taikant reguliuojamos apsaugos

režimą (KOr), vykdant apsaugą viešosios pagarbos tikslais. Šiose vertybėse tvarkomi

želdynai, kuriama ir (arba) plėtojama pažintiniam turizmui būtina infrastruktūra;

29.5. urbanistinis kultūros paveldas – Dieveniškių miestelio istorinė dalis – tvarkoma

taikant kraštovaizdį išsaugančiojo tvarkymo (GEk) režimą. Šiai kultūros paveldo vertybei turi

būti rengiamas specialusis (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos) planas;

29.6. saugomos nekilnojamosios dailės kultūros paveldo vertybės – kryžiai,

koplytėlės – tvarkomi vykdant apsaugą viešojo pažinimo ir naudojimo tikslais. Šioje vertybių

grupėje kuriama ir (arba) plėtojama pažintiniam turizmui būtina infrastruktūra. Pirmiausia turi



būti tvarkoma ir pritaikoma pažintiniam turizmui Dieveniškių koplytėlė, vad. Švedų

koplytėle.

30. Siekiant išsaugoti tradicinį rėžinį kaimišką kraštovaizdį, etnokultūriniai gatviniai

kaimai saugomi kartu su kaimo rėžine žemėnauda – tai neatsiejamos tradicinio kultūrinio

kraštovaizdžio dalys. Tvarkant etnokultūrinius kaimus, ypač aktualus elektros linijų

kabeliavimas, pastatų, statinių, stogų ir tvorų remontas, šulinių svirčių įrengimas,

menkaverčių krūmų ir medžių šalinimas iš kaimo laukų, bendrų ganyklų, paupių ir

negyvenamų, be priežiūros likusių sodybų teritorijų. Etnokultūrinių kaimų žemės ūkio

naudmenose išskiriama tradicinį rėžinį kraštovaizdį išsaugančio ūkininkavimo (ŽEk2)

pozonė. Joje išlaikoma tradicinė rėžinė žemėnauda ir žemėvalda, neapjungiami žemės sklypai

(nevykdoma žemės sklypų konsolidacija), neįveisiamas miškas.

V. REKREACINIO NAUDOJIMO PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

31. Rekreacinis naudojimas Regioniniame parke vystomas laikantis šių nuostatų:

31.1. poilsiavimas ir rekreacinė infrastruktūra sutelkiama rekreacinio funkcinio

prioriteto zonose. Kitose Regioninio parko dalyse vystoma pažintiniam turizmui reikalinga

infrastruktūra;

31.2. pagrindiniai rekreacinio aptarnavimo centrai Regioniniame parke yra

Dieveniškių miestelis ir Poškonių kaimas. Juose skatinama aptarnavimo paslaugų plėtra;

31.3. Regioninio parko draustiniuose vystomas pažintinis turizmas – įrengiamos

automobilių ir dviračių turizmo trasos, pėsčiųjų pažintiniai ir mokomieji takai, atokvėpio

vietos, privažiavimai ir priėjimai prie lankomų objektų, apžvalgos aikštelės, mažieji

kraštovaizdžio architektūros statiniai, kita;

31.4. rekreaciniai pastatai ir kompleksai gali būti statomi urbanizuojamos rekreacinės

aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose;

31.5. automobilių stovėjimo aikštelės, atokvėpio vietos, poilsiavietės, apžvalgos

aikštelės, apžvalgos bokštai ir mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai esant poreikiui

gali būti įrengiami prie pažintinio turizmo trasų ir takų bei lankomų objektų Tvarkymo plane

nenumatytose vietose.

32. Regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys yra šios:

32.1. pažintinio turizmo vystymas, ypatingą dėmesį skiriant kultūros paveldo

eksponavimui. Ši kryptis įgyvendinama projektuojant ir įrengiant pažintinio turizmo trasas ir

takus, saugant ir eksponuojant tradicinį rėžinį kaimišką kraštovaizdį, gamtos ir kultūros

paveldo vertybes, gyvąsias kultūrines tradicijas ir raiškas, plėtojant kultūrines ekspozicijas;

32.2. poilsiavimo vystymas, plėtojant esamas bei įrengiant naujas poilsio vietas

Tvarkymo plane numatytose vietose.

33. Poškonių rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje gerinama poilsiavietės,

paplūdimio ir prieplaukos įranga, miške kuriamas ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo miško

parkas.

34. Dieveniškių miestelio rytiniame pakraštyje esančioje rekreacinio funkcinio

prioriteto zonoje išskiriamos ekstensyvaus pritaikymo rekreacinių agrarinių teritorijų (ŽRe),

ekstensyvaus pritaikymo rekreacinių miškų (MRe) ir neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos

rekreacinių sklypų (NRn) kraštovaizdžio tvarkymo zonos:



34.1. ekstensyvaus pritaikymo rekreacinių agrarinių teritorijų (ŽRe) kraštovaizdžio

tvarkymo zonoje prioritetas teikiamas kaimo turizmui vystyti;

34.2. neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos (NRn) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje

siūloma įrengti renginių vietą, įvažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, trumpalaikiam

poilsiui skirtą infrastruktūrą, stovyklavietę, sudaryti sąlygas renginių metu naudoti elektros

energiją ir vandenį;

34.3. ekstensyvaus pritaikymo rekreacinių miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo

zonoje formuojami miško parkai.

35. Tvarkant Dieveniškių miestelio vakariniame pakraštyje išskirtą rekreacinio

funkcinio prioriteto zoną, būtina valyti vandens telkinį, formuoti rekreacinius želdinius,

trumpalaikiam poilsiui skirtą infrastruktūrą; numatomos galimybės statyti rekreacinius

pastatus ir kompleksus.

36. Plėtojama Regioninio parko pažintinio turizmo sistema, kurią sudaro įvairaus

dydžio ir pobūdžio pažintinio turizmo trasos ir takai, lankomi paveldo objektai, lankymui ir

poilsiui skirta rekreacinė infrastruktūra (sustojimo ir atokvėpio vietos, apžvalgos aikštelės,

poilsiavietės, stovyklavietės, kt.). Regioniniame parke prioritetas teikiamas dviračių turizmui.

Kitos Regioninio parko lankymo formos – autoturizmas, pėsčiųjų ir vandens turizmas.

Lankytojai į regioninį parką atvyksta Šalčininkų – Dieveniškių – Krakūnų keliu. Ties

įvažiavimu į Regioninį parką numatoma įrengti „parko vartus“ – atokvėpio vietą su

informaciniais stendais. Poškonių kaime įrengiamas Regioninio parko lankytojų centras.

37. Autoturizmo ir dviračių turizmo trasos ir takai įrengiami pritaikant ir pagerinant

esamus kelius. Dviračių turizmo trasos ir pėsčiųjų pažintiniai takai turi kuo mažiau sutapti su

intensyviai naudojamais automobilių keliais. Dviračių turizmui tikslinga panaudoti apleistas

senkelių atkarpas.

38. Į didžiąją Regioninio parko autoturizmo trasą (Tvarkymo plano brėžinyje – A2)

siūloma įjungti Pupiškių ir Stalgonių kaimus.

39. Didžiąją Regioninio parko dviračių turizmo trasą (D2) siūloma vesti pro Pupiškių,

Stalgonių, Bėčionių ir Skraičionių kaimus, panaudjant senkelių atkarpas tarp Daubutiškių ir

Bėčionių. Taip pat būtina ieškoti galimybių nuo Moko akmens ir Dieveniškių pilkapių trasą

pratęsti iki Žižmų (Šaltinių) akmens ir Žižmų kaimo.

40. Kitos siūlomos Regioninio parko dviračių turizmo trasos ir atkarpos:

40.1. Poškonių – Norviliškių dviračių turizmo trasos (D1) atkarpoje tarp Poškonių

kaimo ir Paginių (Šilinės) pilkapių siūloma važiuoti pro etnokultūrinį Šiudainių kaimą;

grįžtant iš Norviliškių siūloma važiuoti pro Skaivonis ir Gedūnus (pakeliui būtų aplankomi

Skaivonių II pilkapiai, apžvelgiama natūrali Versekos upelio slėnio atkarpa);

40.2. dviračių turizmo trasa po Gaujos kraštovaizdžio draustinį (D3): Dieveniškės –

Kalviai – Gaujos mokomasis takas – Gudeliai – Girdžiūnai – Pagaujėnai – Verseka –

Dieveniškės (trasos ilgis apie 19 km);

40.3. šiaurinė dviračių turizmo trasa (D4): Poškonys – Dailidžių akmuo – Stakų

ąžuolas ir konglomerato luistai (Stakų pažintinis takas) – Stakų pilkapiai ir dvaro sodybos

želdiniai – Stakai – Stakų miškas – Dainavėlė – Katkuškės – Dailidės – Valatkiškės –

Poškonys (trasos ilgis apie 18 km).

41. Siūlomi Regioninio parko pėsčiųjų pažintiniai ir mokomieji takai:

41.1. Stakų mokomasis takas (M2), skirtas Stakų konglomerato luistams eksponuoti.

Numatomas tako ilgis apie 0,5 km. Ateityje šis takas galėtų būti pratęstas iki šiuo metu

eksploatuojamo Mikališkių žvyro karjero;



41.2. Dieveniškių miestelio pažintinis takas (P3): miestelio aikštė – paminklas lenkų

kariams – senosios žydų kapinės – Dieveniškių koplytėlė, vad. Švedų koplytėle – Dieveniškių

vandens malūno vieta – Dieveniškių užvažiuojamųjų namų pastatai – Dieveniškių Švč.

Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia – miestelio aikštė (apie 4 km).

42. Būtina atnaujinti Gaujos mokomąjį taką (M1). Poškonių mažąjį pažintinį taką (P1)

siūloma papildyti atkarpa Grybiškių ąžuolas – Grybiškių kaimas – Poškonių tvenkinys.

Poškonių didįjį pažintinį taką (P2) atkarpoje nuo Rimašių iki Poškonių siūloma vesti pro

Verpetakalnį (greta yra Jankelio akmenys) ir Didžiulių kaimą.

43. Vandens turizmas vystomas Gaujos upės atkarpoje žemiau Daubutiškių kaimo.

Svarbu ne tik įrengti infrastruktūrą, bet ir renatūralizuoti sureguliuotas Gaujos upės atkarpas.

Numatoma įrengti šią vandens turizmo infrastruktūrą: stovyklavietę rytiniame Dieveniškių

miestelio pakraštyje, baidarininkų sustojimo vietą prie Gaujos mokomojo tako, maršruto

pabaigoje žemiau Girdžiūnų kaimo baidarininkų paėmimo vietą (reikia pagerinti privažiavimą

prie Gaujos upės, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, atokvėpio vietą).

44. Viename iš etnokultūrinių draustinių (ar greta jo) siūloma įrengti apžvalgos

bokštą, iš kurio būtų galima apžvelgti saugomą tradicinį rėžinį kraštovaizdį (gatvinius kaimus

su jų rėžine žemėnauda). Galimos vietos apžvalgos bokštui: rytinėje Poškonių rekreacinės

zonos dalyje (miške; būtų galima apžvelgti gatvinius Poškonių, Šiudainių, Lastaučikų ir

Didžiulių kaimus, Poškonių rekreacinės zonos miško parką ir tvenkinį), šalia Regioninio

parko lankytojų centro (būtų galima apžvelgti etnokultūrinį Poškonių kaimą, kitus aplinkinius

gatvinius kaimus, Poškonių tvenkinį), ant Verpetakalnio (mišku apaugusi kalva kelio į

Dieveniškes rytinėje pusėje, tarp Poškonių ir Rimašių etnokultūrinių draustinių; būtų galima

apžvelgti gatvinius rėžinius Rimašių, Pupiškių, Grybiškių ir Didžiulių kaimus), prie Moko

akmens.

VI. GYVENVIEČIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS

45. Pagrindinis gyvenviečių ir infrastruktūros plėtros Regioniniame parke principas –

kompaktiškai užstatytų kaimų ir Dieveniškių miestelio vystymas ir infrastruktūros gerinimas,

siekiant patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes.

46. Visose kompaktiškai užstatytuose Regioninio parko kaimuose gali būti įrengiami

šiuolaikinį technologijos lygį atitinkantys inžineriniai tinklai, gerinama kelių, gatvių, aikščių

ir kiemų danga. Likusioje teritorijoje pirmenybė teikiama individualioms vandens tiekimo bei

nuotekų utilizavimo sistemoms. Prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau

keičiančiai tradicinį gyvenvietės vaizdą bei esamą kraštovaizdžio pobūdį. Siūloma kabeliuoti

elektros perdavimo linijas, pirmiausia kraštovaizdžio ir etnokultūriniuose draustiniuose.

47. Dieveniškių miestelio ir kaimų plėtra bei užstatymo sutankinimas galimas

intensyvaus ir ekstensyvaus bendrojo tvarkymo (GŪi, GŪe), sugriežtinto geoekologinio ir

vizualinio reguliavimo (GAe, GAi) gyvenviečių kraštovaizdžio tvarkymo zonose, laikantis

saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų bei Regioninio parko apsaugos reglamento

reikalavimų.

48. Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose numatoma galimybė atkurti

buvusias sodybas.

49. Regioniniame parke siekiama gerinti bendrojo naudojimo kelius, pagal poreikį

pritaikant juos pažintiniam turizmui. Tvarkant Regioninio parko kelius pirmenybė turi būti

teikiama Tvarkymo plane pažymėtoms atkarpoms ir numatomų pažintinio turizmo trasų bei

privažiavimų prie lankomų objektų įrengimui:



49.1. siūlomos pirmiausia tvarkyti kelių atkarpos:

49.1.1. Grybiškių ąžuolas – Rimašiai (pėsčiųjų pažintinio tako, dviračių ir autoturizmo

trasų atkarpa, ilgis apie 2,8 km);

49.1.2. Daubutiškės – Bėčionys (dviračių turizmo trasos atkarpa, apie 2 km);

49.1.3. Žižmai – Žižmų (Šaltinių) akmuo (nuo Šalčininkų – Dieveniškių – Krakūnų

kelio; dviračių ir autoturizmo trasų atkarpa, apie 2,9 km);

49.2. vėliau tvarkomos kelių atkarpos:

49.2.1. Dieveniškių pilkapiai – Žižmų (Šaltinių) akmuo (dviračių turizmo trasos

atkarpa, apie 2,5 km);

49.2.2. Daubutiškės – Bėčionių piliakalnis (dviračių turizmo trasos atkarpa, apie

1,8 km);

49.2.3. Grybiškių ąžuolas – Jurgelionys (iki Dieveniškių – Urelių kelio; dviračių

turizmo trasos atkarpa, apie 3,8 km);

49.2.4. Dailidžių akmuo – Stakų ąžuolas (dviračių turizmo trasos atkarpa, apie

2,6 km);

49.2.5. Stakai – Dainavėlė (dviračių turizmo trasos atkarpa, apie 3,2 km);

49.2.6. Versekos senkelio atkarpa (dviračių turizmo trasos atkarpa, apie 0,4 km);

49.2.7. privažiavimas prie Gaujos upės žemiau Girdžiūnų (dviračių turizmo trasos

atkarpa, apie 0,4 km).

50. Siekiant vystyti pažintinį turizmą, būtina atkurti ar rekonstruoti pėstiesiems ir

dviratininkams skirtus tiltus: per Gaujos upę šiaurinėje Rimašių kaimo dalyje, šiauriniame

Bėčionių kaimo pakraštyje ir žemiau Girdžiūnų kaimo; per Versekos upelį to paties

pavadinimo kaime.



VII. PRIEDAI

1 priedas. Planavimo darbų eiga.

Eil.

Nr. Tvarkymo plano rengimo proceso etapai ir darbai

Įvykdymo

terminas

PARENGIAMASIS ETAPAS

1. Planavimo tikslų ir uždavinių nustatymas, planavimo darbų

programos parengimas ir patvirtinimas, reikalingų tyrimų

atlikimas, paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse apie

priimtą sprendimą dėl ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planų

rengimo pradžios ir planavimo tikslų

2011 m. III ketv.

RENGIMO ETAPAS

2. Esamos būklės analizės stadija – atliekamas kraštovaizdžio,

saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių vertinimas,

kraštovaizdžio rekreacinio potencialo analizė, teritorijos vystymo

tendencijų ir probleminių situacijų bei arealų nustatymas

2011 m. IV ketv.

3. Koncepcijos rengimo stadija – nustatomi planuojamos teritorijos

prioritetai bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistema ir ją

atitinkantys tvarkymo principai

2012 m. I ketv.

4. Sprendinių konkretizavimo stadija – parengiami sprendiniai

kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugai

plėtoti, konservacinio prioriteto naudmenų tvarkymui, pažintinio

turizmo ir rekreacinės infrastruktūros vystymui

2012 m. II ketv.

SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMO ETAPAS

5. LR Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas sprendinių poveikio

vertinimas; įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir

tvarka atliekamas sprendinių strateginis pasekmių aplinkai

vertinimas

2012 m. III ketv.

BAIGIAMASIS ETAPAS

6. Sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar

viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų

nagrinėjimas, tikrinimas

2013 m. I ketv.



2 priedas. Kraštovaizdžio tvarkymo zonų suvestinė.

Kraštovaizdžio tvarkymo zona (KTZ) Indeksas Kiekis Plotas (ha) %

Konservacinės paskirties žemės KTZ 12 16 0,2

Reguliuojamos apsaugos KTZ KOr 12 16 0,2

Miškų ūkio paskirties žemės KTZ 75 4830 56,2

Išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo KTZ MEk 31 835 9,7

Ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) KTZ MRe 6 55 0,6

Intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) KTZ MRi 1 7 0,1

Specializuoto apsauginio ūkininkavimo KTZ MAs 17 245 2,8

Bendrojo apsauginio ūkininkavimo KTZ MAb 17 3459 40,2

Ūkinių miškų KTZ MŪ 3 230 2,7

Žemės ūkio paskirties žemės KTZ 73 3232 37,6

Ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo KTZ ŽEk 21 1173 13,7

Pievų ir pelkių buveinių kompleksus išsaugančio

ūkininkavimo pozonė ŽEk1 6 133 1,5

Tradicinį rėžinį kraštovaizdį išsaugančio ūkininkavimo

pozonė ŽEk2 15 1040 12,1

Ekstensyvaus pritaikymo KTZ ŽRe 1 30 0,3

Specializuoto apsauginio ūkininkavimo KTZ ŽAs 32 678 7,9

Bendrojo apsauginio ūkininkavimo KTZ ŽAb 13 779 9,1

Tradicinio gamybinio ūkininkavimo KTZ ŽŪn 6 571 6,6

Vandens ūkio paskirties žemės KTZ 5 35 0,4

Ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo KTZ VRe 2 29 0,3

Ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo KTZ VAe 3 6 0,1

Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės KTZ 51 422 4,9

Kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo KTZ GEk 4 78 0,9

Sugriežtinto geoekologinio reguliavimo KTZ GAe 8 51 0,6

Sugriežtinto vizualinio reguliavimo KTZ GAi 31 184 2,1

Ekstensyvaus tvarkymo KTZ GŪe 7 89 1,0

Intensyvaus tvarkymo KTZ GŪi 1 20 0,2

Rekreacinės paskirties žemės KTZ 6 28 0,3

Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos KTZ NRn 3 20 0,2

Urbanizuotos rekreacinės aplinkos KTZ NRu 3 7 0,1

Pramoninės – komunalinės paskirties žemės KTZ 8 34 0,4

Ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-

komunalinių sklypų KTZ NFn 3 14 0,2

Intensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-

komunalinių sklypų KTZ NFu 5 20 0,2

Iš viso: 230 8596 100,0



3 priedas. Stakų kraštovaizdžio draustinio tvarkymas.



4 priedas. Stakų konglomerato luistai.

Geologinių tyrimų metu buvo aptikta konglomeratų išeigų juosta, galinti būti

mokomojo tako ašimi. Siūlomo mokomojo tako ilgis – apie 550 m, jo didžioji dalis yra miške.

Rekomenduojamoje tako pradžioje (prie Stakų ąžuolo) jau įrengta automobilių stovėjimo

aikštelė. Keliaujant ŠŠV kryptimi nuo ąžuolo už maždaug 100 m (pakeliui yra apleisto pastato

mūrinės sienos) prieinama nedidelio šlaito papėdė, kurioje pastatytas stogastulpio formos

ženklas su trumpa informacija apie Stakų konglomeratus. Už šio ženklo, aukščiau tarp medžių

kamienų glūdi konglomerato luitai – gamtos paveldo objekto pagrindiniai komponentai. Nuo

jų ŠR kryptimi, išėjus į palaukę, atsiveria vaizdas į suartą riedulingą lauką. Nuo šios regyklos

sukant PR kryptimi į mišką beveik 200 m ruože aptinkami pavieniai ir grupelėmis išsidėstę

konglomeratų gabalai, kurie nevienodai atsidengę žemės paviršiuje bei apaugę žoline danga ir

samanomis. Toliau maršrutas leistųsi šlaitu iš miško statmenai vietiniam takui ir juo pasukus

PV-V kryptimi už 80 m sugrįžtama atgal į automobilių stovėjimo aikštelę.

Dieveniškių istorinio regioninio parko gamtos paveldo (geologinių, geomorfologinių,

hidrogeologinių) vertybių analizė ir priemonių siūlymai jų apsaugai bei tvarkymui. Galutinė

ataskaita. J. Satkūnas. 2012 m. birželio 6 d.

Konglomeratų išeigos Stakuose

(V.Mikulėno nuotrauka)



5 priedas. Pievų ir pelkių buveinių tvarkymas Gaujos kraštovaizdžio draustinyje.



6 priedas. Siūlomas Gaujos upės atkarpų renatūralizavimas.

Documents

DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANAS planavimas/TV PLANAI/Dieveniskiu … · Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO