Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. … · 2017-08-16 · Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo

Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav.

Juknaičių sen., Domaičių k.

įrengimo poveikio aplinkai

vertinimo ataskaita

PAV organizatorius: UAB „SV PROJEKTAI“

PAV dokumentų rengėjas: UAB „Infraplanas“

Kaunas 2017


1

Darbo pavadinimas: Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen.,

Domaičių k. įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius:

UAB „SV PROJEKTAI“

Dokumentų rengėjas: UAB „Infraplanas“

Paslaugų tiekimo sutartis: Nr. 2014/11/19-01 2014-11-19

Rengėjų sąrašas:

Vardas Pavardė Pareigos Parašas

Aušra Švarplienė, Vykdančioji direktorė Chemijos inžinerijos bak., Aplinkos inžinerijos mag. Tel. 8–37–407548

Projekto koordinavimas, programos/ataskaitos rengimas

Gediminas Brazaitis prof. Dr.

Saugomų teritorijų, bioįvairovės dalys.

Darius Pratašius, PAV grupės vadovas Ekologijos ir aplinkotyros mag. Tel. 8–37–407548

Triukšmo, oro kokybės vertinimas, GIS analizė, grafinė dalis

Lina Anisimovaitė, Aplinkosaugos vyriausioji specialistė Aplinkotyros mag. Tel. 8–37–407548

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas

Tadas Vaičiūnas, Aplinkosaugos specialistas, Taikomosios ekologijos mag. Tel. 8–37–407548

Ataskaitos rengimas, grafinė dalis

Kaunas 2017


2

Turinys Netechninė santrauka ...................................................................................................... 5

Darbo grupės išvados ....................................................................................................... 9

1 Santrumpos ir sąvokos ............................................................................................. 11

2 Įvadas ..................................................................................................................... 12

3 Informacija apie organizatorių (užsakovą) ir PAV dokumentų rengėją ...................... 13

3.1 Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ___________________________________ 13

3.2 Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas _______ 13

4 Informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ................................................................ 13

4.1 Bendrinė informacija apie vėjo jėgaines ______________________________________ 13

4.2 Projekto (PŪV) aprašymas ir variantai _______________________________________ 14

4.3 Vietos parinkimo aprašymas _______________________________________________ 17

4.4 Susiję planavimo dokumentai ______________________________________________ 19

5 Galimo poveikio aplinkos komponentams vertinimas. Poveikį aplinkai mažinančios

priemonės ...................................................................................................................... 20

5.1 Įvadas _________________________________________________________________ 20

5.2 Klimato kaita ___________________________________________________________ 21 5.2.1 Poveikis klimato kaitai .................................................................................................................... 21 5.2.2 Rizika dėl klimato kaitos ir prisitaikymo galimybės......................................................................... 22

5.3 Paviršiniai vandens telkiniai, potvyniai _______________________________________ 23 5.3.1 Metodas .......................................................................................................................................... 23 5.3.2 Esamos situacijos įvertinimas ......................................................................................................... 23 5.3.3 Galimas poveikis ir priemonės ........................................................................................................ 25

5.4 Dirvožemis _____________________________________________________________ 25 5.4.1 Metodas .......................................................................................................................................... 25 5.4.2 Esama situacija ................................................................................................................................ 25 5.4.3 Galimas poveikis ir priemonės ........................................................................................................ 25

5.5 Biotopai. Augalija ir gyvūnija _______________________________________________ 26 5.5.1 Metodas .......................................................................................................................................... 26 5.5.2 Esama situacija ................................................................................................................................ 26 5.5.3 Galimas poveikis ir priemonės ........................................................................................................ 32

5.6 Saugomos teritorijos _____________________________________________________ 34 5.6.1 Metodas .......................................................................................................................................... 34 5.6.2 Esama situacija ................................................................................................................................ 34 5.6.3 Ornitologinių tyrimų teritorijoje ir jos apylinkėse rezultatai .......................................................... 38

5.6.3.1 Migracijos metu perskrendančių paukščių Aptariamoje bei gretimose teritorijose stebėjimų

rezultatai 38 5.6.3.2 Retų ir saugomų paukščių rūšių migracijos metu praskrendančių per Aptariamą teritoriją ir

jos apylinkes stebėjimų rezultatai ........................................................................................................... 40 5.6.3.3 Informacija apie Aprašomoje teritorijoje ir artimoje jai aplinkoje sutinkamus perinčias retas

ir saugomas paukščių rūšis (plėšriuosius paukščius ir baltuosius gandrus) ............................................. 43


3

5.6.4 Galimas poveikis ir priemonės ........................................................................................................ 44

5.7 Kraštovaizdis ir žemėnauda ________________________________________________ 46 5.7.1 Metodas .......................................................................................................................................... 46 5.7.2 Esama situacija ................................................................................................................................ 47 5.7.3 Žemės naudojimas, žemėvalda ....................................................................................................... 47 5.7.4 Kraštovaizdis ................................................................................................................................... 47 5.7.5 Poveikio kraštovaizdžiui ir vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų aspektu ............ 51 5.7.6 Galimas poveikis ir priemonės ........................................................................................................ 57

5.8 Kultūros paveldo objektai _________________________________________________ 57 5.8.1 Metodas .......................................................................................................................................... 57 5.8.2 Esama situacija ................................................................................................................................ 58 5.8.3 Galimas poveikis ir priemonės ........................................................................................................ 60

6 Visuomenės sveikata ............................................................................................... 60

6.1 Metodas _______________________________________________________________ 60

6.2 Vietos analizė, aplinkos kokybės įvertinimas __________________________________ 61

6.3 Populiacijos analizė ______________________________________________________ 62 6.3.1 Gyventojų demografiniai rodikliai .................................................................................................. 63 6.3.2 Išvados ............................................................................................................................................ 64 6.3.3 Gyventojų sergamumo rodikliai ...................................................................................................... 64 6.3.4 Išvados ............................................................................................................................................ 65 6.3.5 Rizikos grupės populiacijoje ............................................................................................................ 65

6.4 Planuojamo objekto analizė, rizikos veiksnių nustatymas ________________________ 66

6.5 Rizikos sveikatai darančių įtaką veiksnių įvertinimas ____________________________ 67 6.5.1 Rizikos veiksnių nustatymas............................................................................................................ 67

6.6 Rizikos veiksnių įvertinimas ________________________________________________ 68 6.6.1 Triukšmas ........................................................................................................................................ 68

6.6.1.1 Įvadas ..................................................................................................................................... 68 6.6.1.2 Triukšmas ir sveikata .............................................................................................................. 68 6.6.1.3 Vėjo jėgainių keliamo triukšmo pobūdis ................................................................................ 72 6.6.1.4 Vėjo jėgainių triukšmo poveikio sveikatai išvados ................................................................. 73 6.6.1.5 Planuojamų jėgainių triukšmo modeliavimas ........................................................................ 74 6.6.1.6 Triukšmo lygio vertinimas ...................................................................................................... 78

6.6.2 Vibracija .......................................................................................................................................... 79 6.6.3 Infragarsas ir žemo dažnio garsas ................................................................................................... 80 6.6.4 Elektromagnetinė spinduliuotė ...................................................................................................... 82 6.6.5 Šešėliai ir mirgėjimo efektas ........................................................................................................... 84 6.6.6 Trikdžiai statybos metu ................................................................................................................... 88 6.6.7 Galimi konfliktai su visuomene, stresas. ......................................................................................... 89 6.6.8 Profesinė rizika................................................................................................................................ 90

6.7 Rizikos sveikatai įvertinimo išvados _________________________________________ 90

7 REKOMENDUOJAMA SANITARINĖ APSAUGOS ZONA ................................................ 91

7.1.1 SAZ apibūdinimas ............................................................................................................................ 91 7.1.2 SAZ pagrindimas ............................................................................................................................. 92 7.1.3 SIŪLOMOS SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS RIBOS ...................................................................... 93

8 Socialinė ekonominė aplinka .................................................................................... 94

8.1 Bendroji dalis ___________________________________________________________ 94


4

8.1.1 Tikslas, užduotis .............................................................................................................................. 94 8.1.2 Socialinė-ekonominė aplinka. Esama situacija ............................................................................... 94 8.1.3 Socialinė-ekonominė aplinka. Planuojama situacija ...................................................................... 97

8.2 VISUOMENĖS ASPEKTAS __________________________________________________ 98 8.2.1 Visuomenės dalyvavimo procese aprašymas ir įvertinimas ........................................................... 98

8.2.1.1 Visuomenės informavimas programos ruošimo etape .......................................................... 98 8.2.1.2 Informavimas ataskaitos rengimo etape ............................................................................... 98 8.2.1.3 Informavimas apie sprendimo priėmimą ............................................................................... 98

9 Ekstremalios situacijos ............................................................................................. 98

10 Elektros energijos perdavimas ............................................................................ 100

11 Tarpvalstybinis poveikis ..................................................................................... 100

12 Atliekos ir rekultivacija ....................................................................................... 100

13 Priemonės neigiamam poveikiui sumažinti ......................................................... 100

14 Poveikio aplinkai vertinimo sprendinių kontrolė ir monitoringo planas ............... 102

14.1 Sprendinių kontrolė _____________________________________________________ 102

14.2 Rekomendacijos žūvančių paukščių monitoringo įrengto VE parko ribose metodikai _ 102

14.3 Monitoringo planas _____________________________________________________ 103

15 Galimi netikslumai ............................................................................................. 104

16 Darbo grupės išvados ......................................................................................... 104

17 Literatūros sąrašas ............................................................................................. 105

18 Priedai ............................................................................................................... 107

18.1 PAV programa ir jos derinimas, rengėjų kvalifikaciniai dokumentai _______________ 107

18.2 SRIS išrašas ____________________________________________________________ 107

18.3 Triukšmo sklaidos žemėlapiai _____________________________________________ 107

18.4 Šešėliavimo žemėlapiai __________________________________________________ 107

18.5 Infragarso matavimo rezultatai ____________________________________________ 107

18.6 Visuomenės informavimo medžiaga ________________________________________ 107

18.7 Kadastro žemėlapiai ir rekomenduojamos SAZ ribos ___________________________ 107

18.8 Jėgainių duomenys ______________________________________________________ 107

18.9 Registro išrašai _________________________________________________________ 107

18.10 Kariuomenės pritarimas _______________________________ Klaida! Žymelė neapibrėžta.


5

Netechninė santrauka

Planuojama veikla, vieta – UAB „SV PROJEKTAI“ planuoja 5 vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav.

Juknaičių sen., Domaičių kaime statybą. Planuojamų statyti 5 vienodas vėjo jėgaines pasirenkant

vieną iš dviejų NORDEX modelių variantų, kurie skiriasi pagal aukštį 199,5-206,5 m ir galingumą

3000-3600 KW.

Planuojamoje teritorijoje numatoma įrengti priklausomai nuo pasirinkto varianto 15 - 18 MW

bendros galios vėjo elektrinių parką. Prisijungimas prie „Litgrid“ 330 kW elektros linijos numatomas

požemiais kabeliais į maždaug už 3,7 km esantį elektros linijų tinklą.

PŪV organizatorius – UAB „SV projektai“ (Darbo g. 9, Kaunas) .

Projekto aplinka. PŪV teritorija yra Šilutės rajono pietrytinėje dalyje, Šilutės rajono sav.

Juknaičių seniūnijoje, Domaičių kaime, apie 12 km rytų-pietryčių kryptimi nuo Šilutės, apie 5 km į

pietryčius nuo Juknaičių miestelio ir apie 5 km nuo Lietuvos Respublikos sienos su Rusija. Artimiausi

gyvenami kaimai: Leitgiriai, Domaičiai ir Kūgeliai. Kūgelių kaimas, nuo planuojamų statyti vėjo

jėgainių yra nutolęs apie 580 metrų, Leitgiriai nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių nutolę apie ~1,5 –

3,4 km. Artimiausios gyvenamos sodybos nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių yra nutolusios 510 –

776 metrų atstumu. Jėgainės nepatenka į rekreacines ar urbanistinės plėtros teritorijas,

kraštovaizdžio draustinius, nėra didelių vandens telkinių. Artimiausi vandens telkiniai tai siauri upeliai

tokie kaip: Leitalė (kadastrinis Nr. 10012583), Leitė (kadastrinis Nr. 10012580), Veižas (kadastrinis Nr.

10012560) kurie nuo jėgainių nutolę apie 150-300 m. Registruotų kultūros paveldo vertybių

planuojamoje teritorijoje nėra, visos jos nutolę ~624-2,3 km atstumu. 5 VE nepatenka nei

Nacionalinės nei į Europinės svarbos („Natura 2000“) saugotinų teritorijų ribas. Nuo planuojamos

artimiausios vėjo jėgainės didesniu nei 800 m atstumu yra nutolęs Nemuno deltos regioninis parkas

ir šiame parke esančios saugomos teritorijos: Leitgirių hidrografinis draustinis, Leitgirių botaninis

draustinis, Galzdonių botaninis draustinis ir paukščių bei buveinių apsaugai svarbios „Natura 2000“

teritorijos. Apie 2,7 km PR kryptimi yra aptinkamas Pleinės telmologinis draustinis persidengiantis su

buveinių apsaugai svarbia teritorija.

PAV pagrindas ir procedūros. Jėgainių planavimo procesas pradėtas 2014 metais. Pagal UAB

„Archstudija“ parengtą informaciją Atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūros taršos

prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyrius pateikė išvadas 2014-07-21 Nr. (15.3.)-A4-

3335, kad būtina atlikti ir poveikio įsteigtoms ir potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms

reikšmingumo vertinimą. Reikšmingumo vertinimą atliko Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir

priėmė išvadą 2014-08-13 Nr. (4)-V3-2052(7.20), kad PŪV įgyvendinimas gali daryti reikšmingą

neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir todėl privaloma atlikti planuojamos veiklos poveikio

aplinkai vertinimą. PAV procedūros pradėtos 2015 metais. PAV dokumentų rengėjas UAB

Infraplanas.

Poveikio aplinkai vertinimo programa buvo parengta planuojamai veiklai - 7 vėjo jėgainėms 2015

metais. Tuo metu veiklą planavo vykdyti UAB Agrokryptys. Apie parengtą programą, PAV dokumentų

rengėjas, prieš pateikdamas ją nagrinėti PAV subjektams, informavo visuomenę , tačiau pastabų

programai nebuvo gauta. Programa derinta su PAV subjektais. Visi subjektai PAV programai pritarė.

Šilutės rajono savivaldybės administracija pritarė programai (raštu 2015-06-17 Nr. R3-(4.1.14)-4585)

su sąlyga, kad PAV ataskaita atitiktų Šilutės rajono bendrojo plano reikalavimus. Klaipėdos

visuomenės sveikatos centras (raštu 2015-03-12 Nr. (7.27) V4-754) pritarė be pastabų. Klaipėdos

apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (raštu 2015-03-10 Nr. 1-21-46) pritarė be pastabų ir PAV


6

ataskaitos nagrinėti nepageidauja. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos

Klaipėdos teritorinis padalinys (raštu 2015-03-09 Nr. (9.38-Kl)2Kl-313) pritarė be pastabų ir PAV

ataskaitos nagrinėti nepageidauja. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

pritarė PAV programai be pastabų raštu Nr. 2015-06-19 Nr.(4)-V3-1250(7.21).

Atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento

Klaipėdos skyrius raštu 2015-07-08 Nr.(15.9)-A4-7468 patvirtino PAV programą ir nurodė PAV

ataskaitoje pateikti informaciją apie gretimoje aplinkoje eksploatuojamus ir planuojamus vėjo

elektrinių parkus bei galimą jų bei PŪV suminį poveikį aplinkai.

Rengiant ataskaitą atsižvelgta į visų subjektų ir atsakingos institucijos pastabas:

Planuojamos veiklos užsakovas atsisakė dviejų jėgainių statybos, kadangi jų teritorijos pagal bendrojo plano sprendinius nėra priskirtos potencialioms vėjo jėgainių statybos teritorijoms, todėl veiklos vystymas prieštarautų Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams.

Įvertintas kitais projektais gretimai planuojamų jėgainių suminis poveikis.

Įvertintas poveikis „Natura 2000“ teritorijoms ir saugomoms bei migruojančioms paukščių rūšims. Vertinimą pagal atliktus natūrinius tyrimus 2015 m. atliko prof. dr. Gediminas Brazaitis. Tyrimų programa buvo derinama su Saugomų teritorijų tarnybos specialistais dar PAV programos derinimo eigoje.

Atsižvelgiant į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu 2015-03-09 Nr. (4)-V3-481(7.21) pateiktas pastabas, atliktas planuojamų vėjo elektrinių vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų aspektu, panaudojant vėjo elektrinių poveikio kraštovaizdžiui vertinimo metodiką pagal Kauno technologijos universitete parengtą disertaciją tema „Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas“ (J. Abromas, 2014). Vertinimai pateikti skyriuose „5.6 Saugomos teritorijos“ ir „ 5.7.5 Poveikio kraštovaizdžiui ir vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų aspektu“.

2017 metais pasikeitė planuojamos veiklos užsakovas-organizatorius. UAB Agrokryptys žemės

nuomos pagrindu veiklos organizavimą perdavė UAB SV PROJEKTAI.

PŪV teritorija įvertinta aplinkos kokybės (oro, dirvožemio, vandens tarša, triukšmo lygis,

šešėliavimas), gamtinės aplinkos (biologinės įvairovė, saugomos teritorijos, miškai, kraštovaizdis) ir

gyventojų atžvilgiu. Planuojama ūkinės veiklos (PŪV) vieta buvo parinkta įvertinus alternatyvių vietų

analizę numatomai ūkinei veiklai vykdyti. Įvertintos gamtinės sąlygos (reljefas, vyraujančių vėjų

kryptys, kraštovaizdis), esama infrastruktūra (galimybė prisijungti prie elektros tinklų bei esamą kelių

tinklą), atsižvelgta į galimą ūkinės veiklos padėtį urbanizuotų (gyvenamųjų), saugomų teritorijų ir

teritorijų, kuriose yra istorinių, kultūros arba archeologinių vertybių, atžvilgiu. Teritorija parinkta kaip

tinkama numatomai ūkinei veiklai vykdyti. PAV ataskaitoje nagrinėjama 1-a PŪV vietos alternatyva ir

2- i technologinės alternatyvos priklausomai nuo jėgainių modelio, kuris pateiktas 1 lentelėje. PŪV

lyginama su „O“ alternatyva, t.y. nieko nedarymo alternatyva. „0“ alternatyva apibūdina aplinkos

sąlygas bei natūralius aplinkoje vyksiančius pokyčius veiklos nevykdymo atveju. Atliekant PAV,

laikomasi gerosios praktikos pavyzdžių, metodikų. Poveikiai įvertinami kiekybiškai (triukšmo lygiui,

šešėliavimui), o kurių kiekybiškai įvertinti neįmanoma kokybiškai t.y. aprašomuoju būdu. Atlikus

PAV, numatytas monitoringo planas.

Atliekos. Veikla susijusi su ekologiškos, atsinaujinančios, nuo vėjo priklausomos energijos

gamyba, todėl gamybinės atliekos nesusidarys. Statybos darbų metu susidarysiančios statybinės

atliekos (nedideli kiekiai metalo ir mišrių statybinių atliekų) bus tvarkomos, vadovaujantis Atliekų


7

tvarkymo taisyklėmis (LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 722) ir Statybinių

atliekų tvarkymo taisyklėmis (LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-637). Šios

atliekos bus komplektuojamos į specialius konteinerius ir pagal sutartis su atliekų tvarkytojais

išvežamos tolimesniam tvarkymui. Tikslūs atliekų kiekiai bus žinomi tik parengus vėjo jėgainių

techninį projektą.

Oro tarša. PŪV priklausoma nuo vėjo energijos. Tai švari, atsinaujinanti energijos gavybos šaka,

prisidedanti prie klimato kaitos mažinimo.

Paviršiniai vandens telkiniai, potvyniai. Vėjo jėgainės patenka į didelės tikimybės potvynių

teritorijas, kur nustatyta 10 % potvynių tikimybė, o tai reiškia, kad teritorija gali būti užliejama 1

kartą per 10 metų. Siekiant išvengti VE apačios užsėmimo jos bus statomos ant sankasų kurios

numatomos iki 7 m aukščio virš jūros lygio, tai padės išvengti potvynio net ir su 1% pasikartojimo

tikimybe. Visoje ataskaitoje buvo atsižvelgta į tai, kad VJ bus statomos nuo 7 metrų virš jūros lygio

altitudės. Hidrologiniai pokyčiai dėl PŪV nenumatomi. Paviršinį (lietaus) vandenį nuo vėjo elektrinių

aptarnavimo aikštelių numatoma nuvesti ant esamų ir projektuojamų paviršių (neorganizuotai).

Paviršinių nuotekų kiekiai bus nežymūs, taršos šaltiniai eksploatacijos metu nenumatomi. Paviršinis

vanduo nuo kelių bus nuvedamas per paviršinio vandens nuleistuvus į rekonstruoto drenažo

surinktuvus.

Melioracija. Didžioji dalis planuojamos teritorijos yra melioruota bendro naudojimo melioracijos

sistemomis. Planuojamoje teritorijoje esančias melioracijos sistemas ir įrenginius numatoma saugoti,

tačiau esant poreikiui, melioracijos įrenginiai bus perklojami (atstatomi). Sprendiniai, susiję su

melioracijos sistema, bus sprendžiami jėgainių techniniame projekte.

Požeminis vanduo. Vandenviečių 1 km atstumu nuo jėgainių nėra. Jos nutolusios toliau kaip 1 km

ir yra Leitgirių ir Kanteriškių kaimuose.

Dirvožemis ir rekultivacija. Ataskaitoje pasiūlytos priemonės apsaugai nuo dirvožemio taršos dėl

tepalų išsiliejimo iš mechanizmų statant vėjo jėgaines, apsaugai nuo erozijos. Po statybų aplinką

numatoma rekultivuoti panaudojant prieš statybas nuimtą ir saugotą derlingą dirvožemio sluoksnį.

Žemės gelmės. Žemės gelmių resursai naudojami nebus, o statybos metu nukasama žemė bus

panaudojama vietos reljefo lyginimui, formuojant įvažiavimų ir privažiavimo kelių pylimus.

Biologinė įvairovė. Teritorijoje yra aptinkama dvi skirtingų tipų potencialiai vertingos pievų

buveinės kurioms neigiama įtaka dėl PŪV nėra numatoma. Remiantis Žemaitkiemio girininkijos

girininko - Vaclovo Šiaudvydžio daugiamečių stebėjimų metu sukauptais duomenimis, nustatyta gana

intensyvi žvėrių migracija planuojamų vėjo jėgainių teritorijoje, tačiau ilgalaikis neigiamas poveikis

žvėrių migracijai nėra numatomas. VJ galima įtaka žinduoliams ataskaitoje nagrinėjama remiantis

Švedijos ir Lenkijos mokslininkų atliktais tyrimais ir jų analizėmis.

Saugomos teritorijos. 5 VE nepatenka į Nacionalinės ar Europinės svarbos („Natura 2000“)

saugotinų teritorijų ribas, tačiau atstumas nuo planuojamo VE parko iki artimiausios saugomos

teritorijos yra 850 m, todėl atsižvelgiant į netoliese esančias saugomas teritorijas ir Valstybinės

saugomų teritorijų ternybos prie Aplinkos ministerijos pastabas, rengiant PAV ataskaitą buvo atlikti

išsamūs ornitologiniai tyrimai (atliko prof. dr. G. Brazaitis), pateiktos išvados ir rekomendacijos.

Įrengus vėjo jėgainių parką, siekiant akivaizdžiai įsitikinti ar įrengtos VE parko dirbančios jėgainės

nedaro neigiamo poveikio migruojantiems paukščiams, rekomenduojama bent trejus metus vykdyti

žūvančių paukščių monitoringą įrengto VE parko ribose. Kadangi tyrimų metu nebuvo nustatytas


8

galimas reikšmingas akivaizdus poveikis vietinėms gamtinėms vertybėms, negalima tiksliai pasiūlyti ir

jį mažinančių priemonių. Jei ateityje vykdomas žūstančių paukščių monitoringas parodytų reikšmingą

migruojančių paukščių žūtį dėl vėjo jėgainių veiklos, reikėtų aktualiais laikotarpiais laikinai stabdyti

šių jėgainių darbą. Dabartiniu metu galima rekomenduoti tik vėjo jėgainių darbo stabdymą

pavasarinių žąsų sankaupų laikotarpiu, t.y. kovo paskutinę dekadą – balandžio mėn., tačiau tai

numatant tik rytinėmis ir vakarinėmis valandomis. Taip pat VE teritorijoje nerekomenduotina sėti

grūdines žemės ūkio kultūras bei kukurūzus, kurie pritraukia migruojančius vandens paukščius kaip

palanki maitinimosi vieta.

Kraštovaizdis. Atsižvelgiant į Valstybinės saugomų teritorijų prie Aplinkos ministerijos pastabas,

buvo atliktas vizualinio poveikio saugomoms teritorijoms modeliavimas abiems galimiems vėjo

jėgainių modeliams, kurio rezultatai parodė kad visos jėgainės (visos dalys) daugiausia bus matomos

apie 2 km spinduliu ir iš saugomų teritorijų pakraščių (Nemuno regioninio parko ir jame esančių

„Natura 2000 teritorijų“ rytinių pakraščių, Leitgirių hidrografinio draustinio pakraščio, nuo Leitgirių

botaninio draustinio pakraščio; nuo Galzdonių botaninio draustinio pakraščio ir nuo Pleinės

telmologinio draustinio pakraščio). Tačiau dėl vyraujančio lyguminio reljefo gana toli (iki 8-10 km

spinduliu), taip pat ir nuo saugomų teritorijų bus matomi vėjaračiai (rotoriai), o mentės (sparnai) bus

matomi daugiau kaip 10 km spinduliu. Vasarą ir rudenį matomumą iš saugomų teritorijų apribos

esantys miškai ir aukštų medžių lajos juose.

Žemėnauda. Įgyvendinus PŪV teritorija išliks žemės ūkio ir bus galima žemės ūkio veiklą vystyti

toliau, tačiau sklypai skirti jėgainių statybai buvo atidalinami, pakeičiant pagrindinę tikslinę Žemės

ūkio naudojimo paskirtį į Kitos paskirties žemę ir priskiriant Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų

aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą.

Nekilnojamosios kultūros vertybės. Poveikis kultūros paveldui nenumatomas.

Poveikis socialinei ekonominei aplinkai. PŪV atitinka Šilutės rajono savivaldybės teritorijos

bendrojo plano sprendinius, Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 metų strateginio plėtros plano

sprendinius, nacionalinius šalies interesus energetikos srityje. Veikla neturės reikšmingo teigiamo ar

neigiamo poveikio socialiniams ekonominiams veiksniams: gyventojų gyvenimo kokybei, būsto

sąlygoms, nekilnojamojo turto vertei, darbo vietų pokyčiui. Šilutės rajono savivaldybei planuojama

veikla sukurs ekonominę naudą per nekilnojamo turto mokestį.

Poveikis visuomenės sveikatai dėl triukšmo ir vibracijos. Pastačius 5 naujas vėjo jėgaines

pasirenkant vieną iš dviejų galimų modelių, triukšmo viršijimai pagal HN 33:2011 neprognozuojami.

Vertinimo metu nustatyta, kad didesnis triukšmo lygis aplinkoje būtų pastačius aukštesnes ir

triukšmingesnes vėjo jėgaines - Nordex 3 MW.

Vėjo elektrinių mechaninė vibracija yra labai maža: žeme perduodamos vibracijos bangos

amplitudė siekia milijoninę milimetro dalį ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai. Taigi, vėjo jėgainės,

dėl ypač silpnos vibracijos, neigiamo poveikio artimiausiems gyventojams neturi. Vėjo jėgainių

vibracija apskritai nėra priskiriama vėjo elektrinių sveikatos aspektams.

Infragarsas ir žemio dažnio garsas. Iš užsienyje ir Lietuvoje atliktų matavimų matyti, kad vėjo

jėgainių keliamo infragarso lygis yra žymiai mažesnis nei ribiniai ar girdimumo lygiai pagal HN

30:2009, todėl jis neigiamo poveikio žmonių sveikatai nekels.

Poveikis visuomenės sveikatai dėl šešėliavimo. Atliekant poveikio visuomenei sveikatai vertinimą

dėl galimo šešėliavimo ir mirgėjimo buvo įvertintos planuojamos statyti 5 vėjo jėgainės bei kitais


9

projektais numatytos statyti vėjo jėgainės. Vadovaujantis Airijos vėjo jėgainių šešėlių vertinimo

normatyvu rekomenduojama 30 valandų per metus norma viršytų prie 7 arčiau planuojamų jėgainių

esančių sodybų. Siekiant sumažinti mirgėjimo/šešėliavimo problemą, siūloma namų gyventojams

(kuriems prognozuojamas viršijimas) įrengti langų žaliuzes ir pageidaujant namo/sklypo savininkui

apželdinti sklypo ribą pasirinktais greitai augančiai (geriausiai spygliuočiais) želdiniais.

Vėjo elektrinių parkui nustatyta SAZ zona. VJ sanitarinė apsaugos zona prie kiekvienos

numatomos vėjo jėgainės skiriasi ir svyruoja didžiausi rekomenduojami atstumai nuo PŪV ~228 iki

305 metrų.

Rizikos sveikatai veiksnių įvertinimas. Įvertinus rizikos sveikati veiksnius – triukšmą, šešėlių

mirgėjima, infragarsą, elektromagnetinį spinduliavimą, vibraciją, ektremalias situacijas, psichologinį

nepasitenkinimo galimybes, neigiamas poveikis gyventojų sveikatai dėl PŪV neprognozuojamas.

Priemonių įvertinimas. Priemonės nuo šešėliavimo – VJ stabdymas intensyvaus šešėliavimo

laikotarpiu, arba šešėliavimą užstosiančių apsauginių žaliuzių įrengimas būtinas.

Biologinės įvairovės apsaugai yra siūlomi projektiniai sprendiniai (VE stabdymas tam tikru metu ir

monitoringas, siekiant apsaugoti paukščius nuo žūties bei barjero efektui sušvelninti). Priemonės

rekomenduojamos atlikus ornitologinius tyrimus ir poveikio reikšmingumą. Taip pat pasiūlytas laikas

projekto įgyvendinimui, siekiant išvengti saugomų ar vertingų rūšių trikdymo.

Pasiūlytos priemonės paviršinio ir požeminio vandens bei dirvožemio apsaugai statybos metu

galimam poveikiui sumažinti: priemonės apsaugai nuo dirvos erozijos (rekultivavimas), taršos

sumažinimui (atidirbtų tepalų surinkimas).

Monitoringas. Numatyta monitoringo programa ornitologiniu aspektu, 3 metų laikotarpiui po

vėjo jėgainių paleidimo. Apskaitos laikas gali būti pratęstas, nustačius ženklią VE įtaką paukščiams.

Informacija apie PAV ataskaitą ir viešą supažindinimą. Visa informacija apie viešo susirinkimo

laiką, vietą bei apie tai, kur galima susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita paskelbta

visuomenės informavimo priemonėse (respublikiniame ir rajono laikraščiuose), savivaldybėje,

seniūnijose. PAV ataskaita bus taisoma atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus.

Sprendimo dėl veiklos galimybių viešinimas. PAV dokumentų rengėjas, gavęs atsakingos

institucijos (Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos

skyriaus) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, per 10 darbo

dienų praneš visuomenei, paskelbdamas apie priimtą sprendimą visuomenės informavimo

priemonėse (respublikiniame ir rajoniniame laikraščiuose), savivaldybėje, seniūnijose.

Darbo grupės išvados

Veikla atitinka strateginius Lietuvos Respublikos energetikos politikos tikslus (atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra), atitinka Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 metų strateginio plėtros plano tikslus (vėjo ir saulės energijos panaudojimo plėtimas Savivaldybės bendrajame plane pažymėtose teritorijose) ir Šilutės raj. Sav. bendrojo plano reikalavimus ir Alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros Klaipėdos rajone specialiojo plano koncepcijos pagrindinius aspektus.

Atliktas poveikio aplinkai vertinimas, tyrimai, įvertintas suminis kitais projektais planuojamų VE poveikis, pateiktos prevencinės, poveikį mažinančios priemonės (kaip


10

išvengti migruojančių paukščių žūčių, pateiktas monitoringo planas) reikšmingo poveikio aplinkai nenustatė.

Atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas nustattė, kad planuojamo parko veikla nepažeidžia LR teisės aktais reglamentuojamų normų sveikatos apsaugai. Nustatyta 5 vėjo elektrinių parko SAZ zona, prie kiekvienos VJ ji skiriasi ir, svyruoja didžiausi rekomenduojami atstumai nuo PŪV ~228 iki 305 metrų.


11

1 Santrumpos ir sąvokos

VJ – vėjo jėgainė.

VE – vėjo elektrinė.

PŪV – planuojama ūkinė veikla.

PAV – planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Vėjo energija – oro judėjimo energija, naudojama energijai gaminti.

Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės

energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija,

biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų

atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus

galimas ateityje, energija.

Aptariama teritorija – teritorija, kurioje planuojama ūkinė veikla.

ŠESD - Šiltnamio efektą sukeliančios dujos.


12

2 Įvadas

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra vienas iš

strateginių valstybės energetikos politikos tikslų [6]. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamentas ir

Taryba priėmė direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies

keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).

Direktyvoje kiekvienai ES valstybei narei nustatyti individualūs privalomi nacionaliniai planiniai

rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią bendro galutinio energijos suvartojimo dalį 2020 m. turi sudaryti

atsinaujinančių išteklių energija. Pagal Direktyvą, Lietuva turi užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinančių

išteklių energijos dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime sudarytų ne mažiau kaip 23

proc. Šiuo tikslu ir planuojama ūkinė veikla – 5 vėjo elektrinių parkas Šilutės r. sav. Juknaičių sen.,

Domaičių kaime.

Pagrindiniai poveikio aplinkai vertinimo tikslai yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą vėjo

elektrinių poveikį, informuoti visuomenę, optimizuoti planavimo ir projektavimo procesą, nustatyti

ar veikla galima pasirinktoje vietoje, numatyti neigiamo poveikio mažinimo priemones. PAV ataskaita

parengta vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-363 „Dėl

Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo

pakeitimais (Žin., 2006, Nr.6-225; 2010, Nr.89-4729) ir „Vėjo jėgainių įrengimo poveikio aplinkai

vertinimo rekomendacijomis R 44-03“, patvirtintomis LR aplinkos ministro įsakymu 2003-07-31 Nr.

406 ir pakeistomis 2010-11-29 Nr. D1-955.

PAV programa patvirtinta 2015 metais septynių jėgainių statybai. 2017 metais Planuojamos

veiklos užsakovas atsisakė dviejų jėgainių statybos, kadangi jų teritorijos pagal bendrojo plano

sprendinius nėra priskirtos potencialioms vėjo jėgainių statybos teritorijoms ir veiklos vystymas

prieštarautų Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams.

2017 metais pasikeitė planuojamos veiklos organizatorius. UAB Agrokryptys žemės nuomos

pagrindu veiklos organizavimą perdavė UAB „SV PROJEKTAI”.

PAV subjektai, kurie teikia išvadas dėl PAV ataskaitos yra: Šilutės rajono savivaldybės

administracija; Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie

Aplinkos ministerijos. Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Kultūros paveldo

departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys pritarė PAV programai ir PAV

ataskaitos nepageidavo nagrinėti.

Sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje priima atsakinga

institucija – Aplinkos apsaugos agentūra.


13

3 Informacija apie organizatorių (užsakovą) ir PAV dokumentų

rengėją

3.1 Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

UAB „SV projektai“.registracijos adresas: (Darbo g. 9,), Kaunas, tel. 8068604134.

3.2 Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėjas

UAB „Infraplanas“, registracijos adresas: K. Donelaičio g. 55–2, Kaunas LT–44245, tel. (8~37) 40 75

48; faks. (8~37) 40 75 49; el. p.: [email protected].

Juridinio asmens licencija Nr. VSL–260 Visuomenės sveikatos priežiūros veiklai išduota 2010 m.

gruodžio 06 d.

4 Informacija apie planuojamą ūkinę veiklą

4.1 Bendrinė informacija apie vėjo jėgaines

Vėjo energija – vienas perspektyviausių atsinaujinančios energijos šaltinių. Tačiau ji labai priklauso

nuo geografinės padėties ir žemės dangos reljefo. Vėjo greičiai didėja kylant aukštyn virš žemės

paviršiaus, o išgaunamas galingumas yra proporcingas vėjo greičio kūbui, taigi greičiui padvigubėjus,

galingumas padidėja aštuonis kartus. Todėl, vėjas, kurio vidutinis greitis 5 m/s, turi dvigubai didesnį

galingumą už vėją, kurio vidutinis greitis 4 m/s. Šiuolaikinės vėjo jėgainės - atsparios ir ilgaamžės

mašinos. Jos labai našiai paverčia vėjo energiją elektra. Vėjo jėgainių konstrukcija pateikta 1 pav.,

veikimo principas 2 pav.

1. pav. Vėjo jėgainės konstrukcija [14]

tel:+370%20686%2004134

mailto:[email protected]


14

2. pav. Vėjo jėgainės veikimo principas [14]

Sparnuotė. Gaminama iš epoksidinės stiklo pluošto dervos. Tai patentuotas produktas gaminamas

presavimo būdu. Kiekvienas sparnas gaminamas atskirai, po to suklijuojamas po 2-3 pagal poreikį.

Sparno kraštas padengiamas specialia antierozine medžiaga, nudažomas. Jėgainės posūkio sparnas

naudojamas ne tik generatoriaus orientavimui į vėjo kryptį. Originali sparno konstrukcija veikia kaip

jegainės apsauga nuo per didelio (uraganinio) vėjo. Esant darbiniam vėjo srautui, posūkio sparnas yra

lygiagretus generatoriaus ašiai. Kai vėjo srautas per didelis, posūkio sparnas pasuka generatoriaus ašį

atitinkamu kampu nuo vėjo srauto krypties, taip apsaugodamas generatorių nuo perkrovos.

Stiebas. Stiebai gaminami įvairių rūšių ir pageidaujamo aukščio. Stiebai būna vientisų sujungiamų

plieno vamzdžių ir konstrukciniai – suvirinti blokais iš plieno kampuočio detalių. Aukštis

pasirenkamas pagal vietovę. Montavimas nesudėtingas. Blokai (vamzdžiai) sujungiami tarpusavyje

ant žemės horizontalioje padėtyje, tvirtinamas generatorius, sparnuotė, kabeliai ir konstrukcija

pakeliama (atverčiama) i vertikalią padėtį bei pritvirtinama ankeriniais varžtais prie pamato.

Tvirtinamos atatampos.

Veiksniai įtakojantys vėjo jėgainių produkciją:

Vėjas. Vėjo turbinų produkcija labiausiai priklauso nuo vėjo. Tiek vėjo greitis, tiek jo stiprumas yra ypač stiprūs faktoriai. Kuo didesnis vėjo greitis ir jėga, tuo daugiau energijos generuoja vėjo turbinos.

Aukštis. Dideliame aukštyje daugiau vėjo dėl įvairių atmosferos veiksnių. Be to, aukštoms vėjo jėgainėms yra mažiau kliūčių iš aplinkinių kalvų, medžių ir pastatų.

Rotoriai. Energijos kiekis, pagamintas vėjo turbinų yra proporcingas naudojamo rotoriaus dydžiui. Didesnis rotorius generuoja daugiau elektros energijos.

4.2 Projekto (PŪV) aprašymas ir variantai

UAB „SV PROJEKTAI“ planuoja 5 vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių kaime

statybą. Ataskaitoje nagrinėjami du jėgainių modeliai, kurie skiriasi pagal aukštį ir galingumą. iš kurių

užsakovas pasirinks vieną visoms penkioms jėgainėms (žr. Klaida! Nerastas nuorodos šaltinis.

lentelė).


15

1. Lentelė. Galimi jėgainių modeliai ir techninės charakteristikos

Vėjo jėgainių skaičius

Gamintojas Stiebo

aukštis, m Rotorius,

m Galingumas,

kW Bendra galia,

kW Bendras jėgainės

aukštis

5 Nordex 134 131 3600 18000 199,5

ARBA

5 Nordex 141 131 3000 15000 206,5

Planuojamoje teritorijoje numatoma įrengti priklausomai nuo pasirinkto varianto 15 - 18 MW

bendros galios vėjo elektrinių parką. Prisijungimas prie „Litgrid“ 330 kW elektros linijos numatomas

požemiais kabeliais į maždaug už 3,7 km esantį elektros linijų tinklą (žr. 3 pav.).

3. pav. Kabelių tiesimo/klojimo schema


16

4. pav. Planuojamų VJ situacijos schema su numatomais privažiavimais

Numatomi pajėgumai. Lietuvoje vėjo metinis vidurkis yra nuo 4 m/s iki 6.5 m/s. Tad Lietuvoje

vidutiniškai naujos vėjo jėgainės dirba 24-25 proc. efektyvumu [12]. Priimant, kad planuojamos

jėgainės dirbs 20% pajėgumu, jos pagamins apie 31536 MW arba 26280 MW elektros energijos per

metus (priklausomai nuo pasirinkto VJ modelio).

PŪV įgyvendinimo etapai:

techninis projektas ir PAV procedūros 2017

statybos vietos parengimas (kelių, pamatų įrengimas) -2018;

vėjo elektrinių montavimas ir įjungimas - 2018.

Tiek statybos vykdymo metu, tiek ją pabaigus, nebus trukdoma vykdyti žemės ūkio darbus ir kitas

būtinas ūkines veiklas projekto bei gretimybėse esančiose teritorijose. O po statybų teritorija bus

rekultivuojama (plačiau žiūr. skyrius 12 „Atliekos ir rekultivacija“).

Eksploatacijos laikas. Vėjo elektrinių statybai bus naudojami gatavi produktai, o sklypuose

atliekami tik atskirų įrenginių sumontavimas ir tam reikalingi parengiamieji darbai, kurie bus

numatomi techninio projekto rengimo metu. Planuojama vykdyti ūkinė veikla neterminuota. Vėjo

jėgainių eksploatacijos laikas sudaro 20-25 metus, tačiau pakeitus detales ir atidirbusius

mechanizmus, vėjo elektrinių eksploatacinį laikotarpį būtų galima pratęsti.


17

5. pav. Planuojamos veiklos vieta

4.3 Vietos parinkimo aprašymas

PAV ataskaitoje nenagrinėjamos alternatyvios jėgainių statybos vietos. Planuojama ūkinės veiklos

(PŪV) vieta buvo parinkta atikus alternatyvių vietų analizę pirminėje veiklos vystymo stadijoje,

rengiant atrankos dėl PAV dokumentą.

Vėjo elektrinėms numatytos teritorijos buvo parinktos atsižvelgiant į šiuos pagrindinius kriterijus:

Pagrindinė sąlyga vėjo energetikai vystyti yra teritorijos vėjuotumas. Pagal 2000 – 2003

metais atliktų tyrimų ataskaitą „The UNDP/GEF Regional Baltic Wind Energy Programme.

Risoe National Laboratory. Roskilde. Denmark. October 2003“ buvo parengtas ir

sudarytas Baltijos šalių vėjo atlasas. Jis pagrindė anksčiau atliktų tyrimų prielaidas, kad

Baltijos šalyse pakanka vėjo šiai energetikos šakai plėtoti. Pagal bendrą Lietuvos vėjų

žemėlapį, vidutinis metinis greitis 10 m. aukštyje ties Šilutės rajonu siekia nuo 5,0 iki 6,0

m/s atviroje lygioje vietovėje. Racionalu vėjo elektrinių parkui parinkti vietas su

minimaliu želdinių kiekiu, nes vėjo stiprumą sąlygoja ir konkrečios teritorijos žemės

paviršiaus šiurkštumas, o didelis želdinių kiekis, aukštų statinių gausa silpnina vėjo

stiprumą žemės paviršiui artimuose sluoksniuose.

Dėl galimo fizinio ir psichologinio poveikio žmogui didelė gyventojų gausa šalia

planuojamų vėjo elektrinių nėra pageidautina. Lietuvoje gyventojų tankumas siekia 52

žm./km², Šilutės rajone – 32,5 žm./km², Juknaičių sen. – 22,5 žm./km². Parenkant vietas

vėjo elektrinėms reikia vengti tankiai apgyvendintų vietovių artumo bei teritorijų su

tankiu sodybiniu užstatymu. Vėjo elektrinėms įrengti parenkamos retai apgyvendintos

teritorijos, kur dominuoja agrarinio pobūdžio kraštovaizdis, žemės ūkio paskirties žemės.

Atstumai iki gyvenamųjų aplinkų - galimo neigiamo poveikio riba gyventojams ir aplinkai

turi atitikti planuojamų VE bokštų nustatytų VTZ (viršnorminių triukšmo zonų) ribas.


18

Siekiant įvertinti planuojamų vėjo elektrinių galimą fizikinę taršą, pradinėje projektavimo

stadijoje (nustatant planuojamo VE taško koordinates ir kt.) buvo atlikti prognozuojami

ūkinės veiklos sukeliamo triukšmo skaičiavimai. PAV ataskaitoje šie skaičiavimai yra

tikslinami (pagal tikslius techninius duomenis). Triukšmas negali viršyti HN 33:2011

"Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų

aplinkoje" (Žin., 2011, Nr. 75-3638) nustatyto leistino nakties ekvivalentinio triukšmo

lygio artimiausioje gyvenamoje teritorijoje, t.y. 45 dBA).

Vėjo elektrinių grupės taip pat turi nepatekti į saugomų teritorijų ribas. Siekiant išvengti

galimo poveikio saugomoms rūšims, vėjo elektrinių parkas turi nepatekti į saugomų

teritorijų ribas bei turi būti išlaikytas pakankamas atstumas nuo jų zonų.

Vietovės kraštovaizdžio kokybė – kuo kraštovaizdis ryškesnis ir įvairesnis (atsižvelgiant į jį

sudarančių elementų gausumą), tuo jis svarbesnis bendram Lietuvos kraštovaizdžio

identitetui. Numatant potencialias VE vietas, buvo remiamasi atlikta Lietuvos

kraštovaizdžio įvairovės studija (2006 m., VU GMF Geografijos ir kraštotvarkos katedra),

taip pat atsižvelgiama į tokius kriterijus: vietovės rekreacinis potencialas, kraštovaizdžio

pobūdis ir pan.

Kultūros paveldo objektai ir jų apsaugos zonos – vėjo elektrinių vietos parenkamos tose

vietovėse, kur yra minimalus kultūros paveldo objektų skaičius, bei, siekiant sumažinti

galimą VE fizinį ar vizualinį poveikį pasirinktoje teritorijoje esamiems nekilnojamo

kultūros paveldo objektams, išlaikomas optimalus atstumas nuo vėjo elektrinių iki jų.

Svarbus ir esamos ūkinės veiklos suderinamumas. Priimtiniausia, kad planuojamoje

teritorijoje dominuotų žemės ūkio paskirties žemė. Tos pačios teritorijos panaudojimas ir

žemės ūkiui, ir vėjo energetikai yra racionalus sprendimas.

Galimybė jungtis prie esamo elektros tinklo – racionaliausia iki 10 km atstumu. Kuo

toliau planuojamos vėjo elektrinės, tuo didesnių investicijų reikalaus prisijungimas prie

esamo elektros tinklo. Vėjo elektrinių parkai dažniausiai planuojami greta 110kV - 330kV

elektros perdavimo linijų, o tos linijos privalo turėti pakankamų resursų būsimai VE

parko apkrovai priimti. Taigi numatoma energetiškai vystyti teritorija optimaliai atitinka

minėtą sąlygą.

Investuotojų lūkesčiai. Teritorijų pasirinkimą taip pat sąlygoja ir investuotojų lūkesčiai -

konkrečių sklypų, kurių savininkai neprieštarauja atsinaujinančios energetikos plėtrai,

numatymas.

Trumpas pasirinktos vietos aprašymas. PŪV teritorija yra Šilutės rajono pietrytinėje dalyje, Šilutės

rajono sav. Juknaičių seniūnijoje, Domaičių kaime, apie 12 km rytų-pietryčių kryptimi nuo Šilutės,

apie 5 km į pietryčius nuo Juknaičių miestelio ir apie 5 km nuo Lietuvos Respublikos sienos su Rusija.

Artimiausi gyvenami kaimai: Leitgiriai, Domaičiai ir Kūgeliai. Kūgelių kaimas, nuo planuojamų statyti

vėjo jėgainių yra nutolęs apie 580 metrų, Leitgiriai nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių nutolę apie

~1,5 – 3,4 km. Artimiausios gyvenamos sodybos nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių yra nutolusios

510 – 776 metrų atstumu. Jėgainės nepatenka į rekreacines ar urbanistinės plėtros teritorijas,

kraštovaizdžio draustinius, nėra didelių vandens telkinių. Artimiausi vandens telkiniai tai siauri upeliai

tokie kaip: Leitalė (kadastrinis Nr. 10012583), Leitė (kadastrinis Nr. 10012580), Veižas (kadastrinis Nr.

10012560) kurie nuo jėgainių nutolę apie 150-300 m. Registruotų kultūros paveldo vertybių

planuojamoje teritorijoje nėra, visos jos nutolę ~624-2,3 km atstumu. 5 VE nepatenka nei

Nacionalinės nei į Europinės svarbos („Natura 2000“) saugotinų teritorijų ribas. Nuo planuojamos

artimiausios vėjo jėgainės didesniu nei 800 m atstumu yra nutolęs Nemuno deltos regioninis parkas

ir šiame parke esančios saugomos teritorijos: Leitgirių hidrografinis draustinis, Leitgirių botaninis

draustinis, Galzdonių botaninis draustinis ir paukščių bei buveinių apsaugai svarbios „Natura 2000“


19

teritorijos. Apie 2,7 km PR kryptimi yra aptinkamas Pleinės telmologinis draustinis persidengiantis su

buveinių apsaugai svarbia teritorija (žiūr. 5 pav.).

4.4 Susiję planavimo dokumentai

Numatoma ūkinė veikla planuojama vadovaujantis žemiau pateiktais planavimo dokumentais:

Alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros 110442S0TL-STP.K-AR Klaipėdos rajone specialiojo plano koncepcija (UAB „Energetikos linijos“, UAB „Sweco”, 2012), kurioje rekomenduojama, kad galimų vėjo parkų ir vėjo jėgainių įrengimo vietos būtų ne arčiau kaip 500 metrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų. Veikla atitinka reikalavimus: artimiausias gyvenamasis namas Domaičių kaime, nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių yra nutolęs apie 510 metrų.

Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 metų strateginiu plėtros planu (patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T1-922). Kaip vienas iš strateginių tikslų ir įsipareigojimų nurodomas alternatyvaus energijos šaltinio – vėjo ir saulės energijos panaudojimo plėtimas Savivaldybės bendrajame plane pažymėtose teritorijose (žiūr. 6 pav.), derinant darnoje su gamtine aplinka. Planuojamos VE ir jų vietos atitinka šiuos tikslus.

Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (patvirtintas 2010-11-25 Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1586). Vadovaujantis Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų, Rekreacijos ir turizmo plėtojimo, gamtos ir kultūros paveldo, Teritorijos vystymo ir erdvinės struktūros, Miškų išdėstymo, Teritorijos inžinerinės infrastruktūros ir susiekimo brėžiniais planuojama ūkinė veikla (PŪV) Plano sprendiniams neprieštarauja, kadangi planuojamos veiklos teritorijoje nėra registruotų kultūros paveldo objektų, saugomų teritorijų, miškų, rekreacinių zonų, urbanizuotų teritorijų. Pagal potencialių vėjo jėgainių statybos teritorijų išsidėstymą Bendrajame plane UAB “Agrokryptys” planuojamos vėjo elektrinės VE1, VE2, VE3, VE4, VE5 patenka į potencialių vėjo jėgainių statybos teritoriją.

Šiuo metu yra rengiamas jėgainių techninis projektas.

6. pav. Jėgainės planuojamos žemės ūkio teritorijose (ištrauka iš Šilutės raj. BP sprendinių „Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinys M 1:50000“)


20

5 Galimo poveikio aplinkos komponentams vertinimas. Poveikį

aplinkai mažinančios priemonės

5.1 Įvadas

Poveikio aplinkai vertinimo variantai:

Poveikio aplinkai vertinime numatoma lyginti projekto alternatyvą su nieko nedarymo („0“) alternatyva. Projekto alternatyva buvo parinkta priešprojektinėje stadijoje (žiūr. 4.2 sk.). Analizuojami du projekto alternatyvos variantai, kurie skiriasi pagal jėgainių technines charakteristikas (žiūr. 1 lentelę).

Poveikio aplinkai nagrinėjimo laikotarpis:

Esama situacija 2017 metai;

Prognozė – situacija įgyvendinus PŪV.

Poveikio aplinkai šaltiniai:

5 Vėjo jėgainių eksploatacija;

Privažiavimo prie VJ keliai;

VJ prijungimo prie esamų elektros tinklų sistema;

Statybos darbai.

Aplinkos komponentai:

Žmogus ir socialinė aplinka: triukšmas (girdimas, infragarsas ir žemo dažnio garsas), šešėliavimas, žemėnauda ir jos sąskaida, nekilnojamosios kultūros vertybės, visuomenės sveikata.

Fizinė ir gyvoji gamta: dirvožemis, paviršinis ir požeminis vanduo, kraštovaizdis, biologinė įvairovė, saugomos teritorijos, gyvosios ir negyvosios gamtos ištekliai.

PAV programoje, atlikus esamos situacijos analizę ir nustatant PAV ataskaitos turinį buvo

nuspręsta, kad:

Požeminis vanduo PAV ataskaitoje plačiau nagrinėjamas nebus, kadangi vandenviečių 1 km atstumu nuo jėgainių nėra. Jos nutolusios toliau kaip 1 km ir yra Leitgirių ir Kanteriškių kaimuose: Leitgirių I (Šilutės r.) vandenvietė (NUMERIS: 3124), Leitgirių II (Šilutės r.) (NUMERIS: 3163), Kanteriškių (Šilutės r.) NUMERIS: 3137. Dėl PŪV nenumatoma požeminio vandens tarša, vėjo jėgainių veiklai vanduo nebus naudojamas. Statybų metu apsaugai nuo dirbančių mechanizmų galimo poveikio (pvz. tepalų išsiliejimo) yra rekomenduojamos aplinkosauginės priemonės (žiūr. skyriuose „Paviršinis vanduo“, „Dirvožemis“).

Detaliau žemės gelmių nagrinėti nenumatoma. Vėjo jėgainės nepatenka į karstines ar kitas reikšmingų geologinių procesų zonas ar naudingųjų iškasenų išteklių teritorijas. Pagal geologines sąlygas jėgainės planuojamos Nemunas (ledyno), Baltijos stadijos, limnoglacialinių nuogulų paplitimo teritorijoje, kurios litologija: smulkutis smėlis (Lietuvos geologijos tarnybos duomenys „Kvartero geologinis žemėlapis M 1:200 000“). Įvertinus naudingąsias iškasenas nustatyta, kad artimiausias yra Usėnų druskų telkinys, nutolęs apie 930 m (tai pats didžiausias druskų telkinys Lietuvoje, tačiau jos nekasamos, nes yra labai giliai, manoma, kad 515-536 m gylyje). Leitgirių žvyro telkinys nutolęs 1,7 km atstumu, Leitgirių durpių telkinys 1,85 km, Naujapievių (Pleinės) durpių telkinys apie 3,1 km (Lietuvos Geologijos tarnybos duomenys „Naudingųjų iškasenų telkiniai M 1:200


21

000“). Planuojami vėjo jėgainių statybos darbai žemės gelmių apsaugą reglamentuojančių įstatymų nepažeidžia.

Nagrinėjamos teritorijos dydis PAV ataskaitoje parinktas atsižvelgiant į vertinamos aplinkos

komponentus (gamtinės aplinkos komponentai, saugomos teritorijos, nagrinėjamos ne mažesnėje

kaip 1 km skersmens zonoje aplink PŪV). Projekto aplinka vertinama remiantis esamais duomenų

šaltiniais (bendruoju planu, skaitmeninėmis duomenų bazėmis, kadastrais, kt.) bei lauko tyrimais.

PŪV poveikio vertinimą „Natura 2000“ teritorijoms ir saugomoms bei migruojančioms paukščių

rūšims atliko bei rekomendacijas teikė prof. Dr. Gediminas Brazaitis.

5.2 Klimato kaita

5.2.1 Poveikis klimato kaitai

Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas įgalina gaminti energiją minimizuojant poveikį

aplinkai. Ši aplinkybė, atsižvelgus į KIOTO protokolo reikalavimus bei Europos Sąjungos

aplinkosaugos politiką Lietuvai yra ypač aktuali. Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra alternatyva

iškastiniam kurui ir jų problemoms, susijusioms su tarša, CO2 išmetimais ir žinoma gamtos išteklių

atsargomis, spręsti. Vėjo jėgainės gamina elektros energiją iš kinetinės vėjo energijos, tiesiogiai

neišskiriant teršalų, bet tai nereiškia, kad ji yra absoliučiai netarši ir neišskiria CO2. Poveikis aplinkai

yra vėjo turbinų gamybos proceso metu ir vėjo turbinų gyvavimo ciklo pabaigoje

šalinimo/perdirbimo proceso metu.

Siekiant įvertinti planuojamų vėjo jėgainių potencialą švelninant klimato kaitos poveikį,

apskaičiuotas CO2 kiekis jėgainių gyvavimo ciklui. Įvairioje užsienio literatūroje [7,8, 9] pateikiami

duomenys, kad anglies dvideginio emisija yra 5,0--45 g CO2 / kWh pagamintos elektros energijos.

Lyginant su konkuruojančiomis technologijomis, gyvavimo ciklo išmetamųjų ŠESD yra 8-45 g / kWh

branduolinės energetikos, 3-7 g / kWh hidroenergetikos, 14-32 g / kWh saulės energetikos.

Gyvavimo ciklo išmetamųjų ŠESD kiekis, gaminat elektros energiją iš anglies ir gamtinių dujų

(kuomet vykdomas anglies dioksido dujų surinkimas ir saugojimas (CCS) ) yra atitinkamai - 180-220 g

CO2e / kWh ir 140-160 g / kWh, kai nevykdomas surinkimas - 1000 g/kWh angliai ir 500-600 g/kWh

gamtinėms dujoms.

2. Lentelė. Įvairių technologijų energijos gamybos CO2 kiekio skaičiavimas gyvavimo ciklui

Energijos gamybos technologija Vėjo Saulės Hidro Atominė

Gamtinės dujos Anglis Biomasė

CO2 g 1kWh 20 32 14 45 600 1000 360

Pagaminamas energijos kiekis, kWh per metus 17500000 17500000 17500000 17500000 17500000 17500000 17500000

CO2 t 350 560 245 787,5 10500 17500 6300

CO2 t per 25 metus 8750 14000 6125 19687,5 262500 437500 157500

CO2 ekonomija t/1 metus 210 -105 437,5 10150 17150 5950

CO2 ekonomija t/25 metus 5250 -2625 10937,5 253750 428750 148750


22

5.2.2 Rizika dėl klimato kaitos ir prisitaikymo galimybės

Vėjo jėgainių pažeidžiamumo/rizikos dėl klimato kaitos poveikio analizė atlikta pagal užsienio

literatūrą [10], o klimato kaitos prognozės vertintos pagal Aplinkos ministerijos pateikiamą

informaciją [11, 12].

Rizikos veiksniai įtakojantys vėjo energetiką. Pagaminamos vėjo energijos kiekis yra proporcingas

vėjo greičiui. Net jei vidutinis metinis vėjo greitis lieka nepakitęs, paros vėjo greičio pokytis gali

paveikti vėjo energijos gamybą. Nors inžinerijos konstrukcijose yra įvertinamos didesnės apkrovos,

tačiau, ekstremalūs klimato pokyčiai, apledėjimai ar labai stiprūs vėjai, kelia rimtą pavojų pamatams,

bokštui ir kitiems jėgainių komponentams. Kiti klimato veiksniai, kurie įtakoja vėjo energijos gamybą

yra atmosferos slėgis, aplinkos temperatūra, drėgmė, ir oro tankis, nors jų poveikis yra minimalus:

pakilus temperatūrai 1 ° C sumažėja oro tankis ir galia maždaug 0,33%.

Klimato kaitos prognozė Lietuvoje. Prognozuojama, kad vidutinis vėjo greitis Lietuvoje keisis labai

nežymiai, tačiau gali didėti vėjo greičio fluktuacijos susijusios su galimu dažnesniu audrų

pasikartojimu. Tai labiau aktualu vakarinėje Lietuvos dalyje. Remiantis Lietuvos mokslininkų tyrimų

rezultatais [11], XXI a. didžiausi kritulių kiekio pokyčiai numatomi žiemą, tuo tarpu vasarą kritulių

kiekis keisis mažai. Dvigubai daugiau kritulių iškris Klaipėdoje - XXI amžiaus pabaigoje kritulių norma

bus 123–163 mm (arba 16–22 %) didesnė negu buvo XX amžiaus pabaigoje. Gausių kritulių atvejų

skaičius labiausiai išaugs (> 30 %) pajūryje bei Žemaičių aukštumoje. Sniego storis ir dienų su sniego

danga skaičius sumažės (ypač vakarinėje Lietuvos dalyje). Todėl galimi vis dažnesni trumpalaikio

stipraus žiemos šalčio įsiveržimai į sniegu nepadengtą teritoriją.

Pajūris yra vienas iš klimato kaitai jautriausių regionų Lietuvoje. Lietuvos pajūris priklauso

pietryčių Baltijos regionui, kuris dėl sausumos grimzdimo ir jūros lygio kilimo patirs didžiausius

pokyčius XXI amžiuje. Galimai pavojingų meteorologinių reiškinių, tokių kaip lijundra, kruša, viesulas

ir kt. skaičiaus didėjimas [13]. Todėl norint išvengti neigiamų padarinių reikia numatyti prisitaikymo

priemones.

Lentelėje pateikiama rizikos dėl klimato kaito analizė ir rekomendacijos prisitaikymui

3. Lentelė. Rizikos dėl klimato kaito analizė ir rekomendacijos prisitaikymui

Klimatiniai veiksniai, galintys įtakoti vėjo jėgaines

Jėgainės komponentai, kurie gali būti veikiami klimatinių veiksnių

Poveikiai Rekomendacijos prisitaikymui

Vėjo greičio pokyčiai Rotoriaus mentės/velenas Bokštas/pamatai Generatorius

Vėjo greičio pokyčiai gali sumažinti energijos gamybą (turbinos nedirba prie labai mažo ir labai didelio vėjo greičio)

Turbinos turėtų būti projektuojamos, kad atlaikytų didesnius vėjo greičius, gūsius;

Statyti bokštus, pritaikytus stipresniam vėjui didesniame aukštyje.

Oro temperatūra Rotoriaus mentės/velenas Generatorius

Ekstremaliai šaltu periodu gali sumažėti energijos gamyba

Įvertinti ekstremalaus šalčio tikimybę energijos gamybai

Pavojingi meteorologiniai reiškiniai: lijundra, kruša, viesulas, potvyniai.

Rotoriaus mentės/velenas Bokštas/pamatai

Žala infrastruktūrai Sunkus priėjimas

Pasirengti ekstremalių situacijų likvidavimo planą Siekiant išvengti VE apačios užsėmimo jos bus


23

Klimatiniai veiksniai, galintys įtakoti vėjo jėgaines

Jėgainės komponentai, kurie gali būti veikiami klimatinių veiksnių

Poveikiai Rekomendacijos prisitaikymui

statomos ant sankasų kurios numatomos iki 7 m aukščio virš jūros lygio, tai padės išvengti potvynio net ir su 1% pasikartojimo tikimybe.

5.3 Paviršiniai vandens telkiniai, potvyniai

5.3.1 Metodas

Skyriuje pateikiama informacija apie esamą hidrologinį tinklą bei poveikį melioracijos sistemoms

dėl PŪV. Pagal PAV programą detaliau PAV ataskaitoje panagrinėtos potvynių teritorijos, kadangi

vėjo jėgainės į jas patenka. Tam naudojama informacinė „Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių

bazė“ (adresas: http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai/). Įvertinamas galimas poveikis jėgainių

naudojimo ir statybų metu. Vertinant galimą poveikį atsižvelgiama į šiuos teisės aktus:

LR Vandens įstatymo pakeitimo įstatymas 2003 m. kovo 25 d. Nr. IX-1388 (Žin., 2003, Nr.36-1544);

Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos Nr. 343, patvirtintos 1992 m. gegužės 12 d. ir pakeistos 2008 m. balandžio 2 d. Nr. 319 (Žin., 1992, Nr. 22-6522008; 2008, Nr.44-1643);

„Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisykles”, patvirtintos 2001 m. lapkričio 7 d. Nr. 540, ir pakeistos 2007 m. vasario 14 d. Nr. D1-98 (Žin., 2007, Nr.23-892);

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas 2007 m. balandžio 2 d. Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);

„Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ MTR 1.12.01:2008.

5.3.2 Esamos situacijos įvertinimas

Paviršinis vanduo. Nagrinėjamoje vietovėje teka siauri upeliai Leitalė (kadastrinis Nr. 10012583),

Leitė (kadastrinis Nr. 10012580), Veižas (kadastrinis Nr. 10012560). Artimiausios VJ nuo upelių

nutolę apie 150-300 m. Paviršinio vandens telkiniai pateikti 7 paveiksle.

Melioracija. Planuojamuose žemės sklypuose (kurių kad. Nr.: 8820/0003:190, 8820/0003:176,

8820/0003:180, 8820/0003:178, 8820/0003:191, 8820/0003:172) yra valstybei priklausančios

melioracijos sistemos ir įrenginiai. Planuojamoje teritorijoje esančias melioracijos sistemas ir

įrenginius numatoma saugoti, dalis melioracijos sistemų bus rekonstruojamos ir atstatomos,

techninio projekto rengimo stadijoje parengiant pažeistų ar dėl vykdomų darbų pertvarkomų

melioracijos statinių projekto dalį.

Potvyniai. Vėjo jėgainės patenka į didelės tikimybės potvynių teritorijas, kur nustatyta 10 %

potvynių tikimybė, o tai reiškia, kad teritorija gali būti užliejama 1 kartą per 10 metų. Siakiant

išvengti VE apačios užsėmimo jos bus statomos ant sankasų kurios numatomos iki 7 m aukščio virš

jūros lygio, tai padės išvengti potvynio net ir su 1% pasikartojimo tikimybe.

(http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai/).

http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai/

http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai/


24

7. pav. Paviršiniai vandens telkiniai: ištrauka iš Upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro, 2014 [39]

8. pav. Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapis. Sniego tirpsmo ir liūčių potvyniai (pagal www.gamta.lt).


25

5.3.3 Galimas poveikis ir priemonės

Paviršinis vanduo. Vėjo jėgainių statyba neturės įtakos vietos hidrologiniam režimui, nekeis upelių vagų. Eksploatacijai vanduo taip pat nenumatomas naudoti, todėl nesusidarys gamybinės nuotekos. Dėl šių priežasčių vandens tarša nenumatoma. Susidarys tik lietaus nuotekos nuo jėgainių, kurios bus nuvedamos ir paskirstomos teritorijoje. Jėgainių priežiūrai numatoma įrengti jungiamuosius kelius (žr. 4 pav.), nuo kurių lietaus nuotekas numatoma nuvesti į drenažo surinktuvus (melioracijos sistemas).

Melioracija. Vėjo elektrinių teritorijoje yra melioracijos įrenginių, todėl melioracijos sistemos įrenginius numatoma saugoti, o kai kur rekonstruoti arba atstatyti. Tuo tikslu jėgainių techniniame projekto numatoma parengti melioracijos sistemų projekto dalį pagal melioracijos įrenginius reglamentuojantį dokumentą MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“.

Potvyniai. Vėjo jėgainės patenka į didelės tikimybės potvynių teritorijas, kur nustatyta 10 % potvynių tikimybė, o tai reiškia, kad teritorija gali būti užliejama 1 kartą per 10 metų. Siakiant išvengti VE apačios užsėmimo jos bus statomos ant sankasų kurios numatomos iki 7 m aukščio virš jūros lygio, tai padės išvengti potvynio net ir su 1% pasikartojimo tikimybe.

Aplinkosauginės priemonės statybų metu. Statybų metu taršos šaltiniais gali būti nafta ir jos produktai, tai išsipylę iš statybinės įrangos degalai, tepalai ar hidrauliniai skysčiai. Šiai taršai išvengti rekomenduojamos priemonės išsiliejusių tepalų surinkimui (birus smėlis, smėlio maišai, sorbentai). Statybinių medžiagų laikymo aikštelių rekomenduojama neįrengti arčiau kaip 25 m nuo aplinkinių upelių.

5.4 Dirvožemis

5.4.1 Metodas

Ataskaitoje atsižvelgta į dirvožemio apsaugą reglamentuojančius teises aktus, reglamentuojančius

derlingąjį dirvožemio sluoksnio išsaugojimą, atliekant žemės kasybos darbus, jų laikiną sandėliavimą

ir vėlesnį panaudojimą aplinkos tvarkymo darbams; reglamentuoja statybos darbų metu kaip

apsaugoti dirvožemį nuo cheminės taršos (avarinės) iš mobilių transporto priemonių:

LR Vyriausybės nutarimą 1995-08-14 Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ (Žin., 1995, Nr. 68-1656);

STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ (Žin., 2005, Nr. 151-5569);

PŪV objekto statybos darbų metu siekiant išvengti cheminės taršos (avarinės) iš mobilių transporto priemonių ir įrengimų dirvožemio apsaugą reglamentuoja STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ (Žin., 2005, Nr. 151-5569).

Pateikiamas dirvožemio tipas ir granuliometrinė sudėtis pagal Lietuvos dirvožemių žemėlapį.

5.4.2 Esama situacija

Nagrinėjamoje vietovėje vyrauja velėniniai jauriniai glėjiški dirvožemiai (smėliai, priesmėlis).

Derlingasis sluoksnis 20-25 cm.


Vėjo jėgainių veikla dirvožemio taršos nekels, tačiau tarša galima statybų metu, dirbant

mechanizmams, todėl PAV ataskaitoje rekomenduojamos priemonės apsaugai statybų metu tos

pačios kaip ir paviršiniam vandeniui (žiūr. „5.3 Paviršiniai vandens telkiniai“), taip pat ir šios:

derlingojo dirvožemio sluoksnis (ne mažiau 25 cm) turi būti nukasamas prieš pradedant


26

kitus statybos darbus;

nenaudoti sunkiosios technikos, esant šlapiai dirvai, tose vietose, kuriose dar nenuimtas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Kadangi teritorijoje vyrauja žemės ūkio teritorijos, dėl to gali suprastėti dirvos imlumas absorbuoti nuotekas;

po statybos aikšteles būtina rekultivuoti, panaudojant prieš statybas nuimtą derlingą dirvožemio sluoksnį ir apželdinant žole.

5.5 Biotopai. Augalija ir gyvūnija

5.5.1 Metodas

Biologinės įvairovės, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą,

„Natura 2000“ teritorijų vertinimas atliktas pagal vykdytus tyrimus vietoje ir esamas duomenų bazes

tokias kaip geoportal.lt. Biologinė įvairovė aprašoma pagal saugomų teritorijų valstybiniame ir

valstybiniame miškų kadastruose pateikiamus duomenis, saugomas teritorijas aprašančius teisės

aktus ir atliktus lauko botaninius tyrimus. Informacija apie gyvūnų migraciją buvo pateiktą remiantis,

Žemaitkiemio girininkijos girininko - Vaclovo Šiaudvydžio (tel. nr. 8 44 140 380) daugiamečių

stebėjimų metu sukauptais duomenimis.

Poveikiai, kurie vertinami dėl planuojamo objekto:

Galimas poveikis natūralioms buveinėms, dėl jų užstatymo ar suskaidymo, hidrologinio režimo pokyčio, želdinių sunaikinimo ir pan.

Galimas poveikis augalų rūšių augavietėms, dėl urbanizuojamos aplinkos pokyčių.

Galimas poveikis laukinių gyvūnų rūšių susitelkimui, veisimuisi, maitinimuisi, poilsiui, nakvynės, žiemojimo vietoms, sezoninių migracijų keliams dėl gyvenamosios aplinkos erdvės sumažėjimo, elektromagnetinių laukų, triukšmo ir kitų neigiamų veiksnių.

Galima gyvūnų žūtis dėl susidūrimo su vėjo jėgainėmis.


Augalija. Planuojamos teritorijos priskiriamos užliejamoms kartą per 10 metų, augalų rūšių

mėgstančių drėgmę, teritorijoje negausu. Vyrauja kultūrinėms pievoms būdingos rūšys: svidrės

(Lolium sp)., pašarinis motiejukas (Phleum pratense), pievinė miglė (Poa pratensis). Keliuose

sklypuose auginami energetiniai žilvičiai (Salix viminalis). Kiek natūralesnė botanine prasme krūmais

užželianti teritorija ties Leitgirių hidrografiniu draustiniu, tarp vietinės reikšmės kelio ir kanalo (žr. 9

pav.). Teritorijoje aptinkamos pelkinės vingiorykštės (Filipendula vulgaris), Didžiagalvė bajorė

(Centaurea scabiosa), Karklavijai (Solanum dulcamara). Vis dėlto, teritorija ušželia krūmais, kurie

mažina jos ekologinę vertę.


27

9. pav. Nedirbamos savaiminio žėlimo teritorijos greta planuojamų VE

EB svarbos natūralių buveinių inventorizacijos metu buvo surinkti tkslūs buveinių plotų

lokalizacijos duomenys, nurodantys gamtos būklę ne tik Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“

teritorijose, bet ir už jų ribų visoje šalyje. PŪV teritorijoje aptinkami trys potencialiai vertingų

buveinių plotai [27, 28] (žr. 10 pav.):

6510 Šienaujamos mezofitų pievos – tai vidutinio drėgnumo pievos, pasižyminčios didele

rūšių įvairove. Buveinę sudaro vidutinio aukščio ir aukštos žolės. Žolynas tankus, žymi

dalis – skroteliniai augalai. Vyraujančios auglų bendrijos: Avižuolės - Arrhenatherion

elatioris, pievinio pašiaušėlio - Alopecurion pratensis ir Purienynų - Calthion palustris.

6270 Rūšių turtingų ganyklų buveinės – tai vidutinio drėgnumo, menkai maisto medžiagų

turinčių, paprastai rūgščių dirvožemių augavietėse susidarę žemaūgiai ir vidutinio aukščio

pieviniai žolynai. Buveinėse gausu rūšių, kurių įvairovė priklauso nuo augavietės

drėkinimo ypatumų ir naudojimo režimo. Vyraujančios augalų bendrijos: kietavarpių -

Cynosurus cristatus ir purienynų – Calthion.


28

10. pav. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizacijos metu surinkti duomenys atspindintys šalies gamtos būklę [41]

Miškai. Jėgaines numatoma statyti tarp dviejų miškų: Leitgirių ir Kavolių priklausančių Šilutės

miškų urėdijai - Žemaitkiemio girininkijai. Leitgirių miškas vakaruose jungiasi į didesnius miškų

masyvus. Beveik visi miškai išskirti kaip valstybiniai, tik ties upelio Leitė pakrante esantys miškai

išskirti kaip nevalstybiniai. Pagal savo paskirtį artimiausi miškai priskirti III grupės apsauginiams

miškams: III 31 – Draustinių miškams, III 38 – vandens telkinio apsaugos zonų miškams. Didžioji dalis

Kavolių miško išskirta kaip IV grupės – ūkinis miškas.


29

11. pav. Miškai pagal grupes ir pogrupius

Kertinės miško buveinės. Planuojamų vėjo jėgainių teritorijoj kertinių miškų buveinių nėra.

Artimiausia kertinė miško buveinė yra už 1,1 km (žr. 12 pav.).

4. Lent. Artimiausių kertinių miško buveinų kodas, tipas ir atstumas iki PŪV

Kodas Tipas Atstumas ir kryptis nuo

VE

304510 A1 - Eglynai ir mišrūs

miškai su eglėmis

~1,1 km į šiaurės rytus

304404 B2 - Kiti lapuočių miškai ~1,2 km į rytus

304509 B1 - Plačialapių miškai ~1,7 km į rytus

304508 B1 - Plačialapių miškai ~2,12 km į rytus

304403 K1 - Pavienis medis

milžinas

~2,95 km į rytus

304505 B1 - Plačialapių miškai ~3 km į šiaurės rytus


30

12. pav. Planuojamos vėjo elektrinės ir kertinės miško buveinės

Gyvūnija. Kaip ir didelėje šio regiono dalyje ir aplinkinėse pievose, dalis teritorijos prie Leitės

upelio pavasarinio atlydžio metu būna užliejama. Būtent šiuose užliejamuose plotuose yra stebimos

pavasarinės vandens paukščių sankaupos. Esama situacija, tyrimo metodai, detalūs ornitologiniai

tyrimai, išsamiai aprašytas poveikis ir siūlomos priemonės, pateikiama žemiau esančiame skyriuje 5.6

„Saugomos teritorijos“.

Laukinių žverių migracija PŪV teritorijoje yra gana intensyvi. Leitgirų miškas yra miško masyvo

dalis, todėl šis miškas ir aplinkinės jo teritorijos pasižymi didele gausa stambiųjų ir smukiųjų

žinduolių, tokių kaip: briedžių (Alces alces), šernų (Sus scrofa), stirnų (Capreolus capreolus), rudūjų

lapių (Vulpes vulpes), usūrinių šunų (Nyctereutes procyonoides), pilkūjų kiškių (Lepus europaeus),

kiaunių (Martes), pelių (Muridae) ir kt. Todėl, pastebima intensyvi žverių migracija iš Leitgirių miško į

mažesnį Kavolių mišką ir atvirkščiai, kuri ypač suintensyvėja žvėrių rujos metu. Pamegti gyvūnų

migracijos koridoriai ribojasi arba kertasi su PŪV teritorija, pagal Šilutės miškų urėdijos Žemaitkiemio

girininko Vaclovo Šiaudvydžio (kontaktinis tel. nr 844 140 380) duomenis sudarytas migracijos

koridorių žemėlapis, iš dalies sutampa su gamtinio karkaso žemėlapyje pažymėtu migracijos

koridoriumi (žr. 13 - 24 pav.).

https://species.wikimedia.org/wiki/Muridae


31

13. Žvėrių migracijos koridoriai (pagal Žemaitkiemio girininkijos girininką Vaclovą Šiaudvydį)

Pagal vėjo energetikos plėtros ir biologinei įvairovei svarbių (VENBIS) teritorijų duomenų bazę

planuojamoje statybų vietoje saugomų paukščių rūšių nėra aptinkama (žr. 14 pav.). Atstumai iki

artimiasių perinčių paukščių radimviečių yra didesnis kaip 500 m. Kita vertus VENBIS duomenų bazė

nurodo, kad PŪV yra labai jautriose ir biologinei įvairovei svarbiose teritorijos (žr. 15 pav.). Detali

teritorijos analizė paukščių atžvilgiu, atlikti tyrimai ir rekomenduojamos priemonės aprašytos 5.6

Saugomų teritorijų skyriuje.


32

14. Pav. Planuojamos vėjo jėgainės ir paukščiams svarbių vietų radimvietės (pagal VENBIS duomenų bazę)

15. Pav. Biologinės įvairovės teritorijų jautrumo žemėlapis (pagal VENBIS duomenų bazę)


Augalija – galimas išvažinėjimas ar pievinės dangos suslėgimas statybos darbų metu, todėl

rekomenduojamas statybinės technikos judėjimas jau esamais arba technikos judėjimui bei laikymui

numatytais ir paženklintais takais ar aikštelėmis. Augalija yra ganėtinai atspari suslėgimui, kadangi


33

šios pievos yra šienaujamos ir ganomos. Atropogeninio poveikio veikiamos pievų ekosistemos turi

gebėjimą greitai atsistatyti po fizikinio poveikio.

Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimo metu nustatytoms potencialiai

vertingoms pievoms (nepriskiriamoms „Natura 2000“ teritorijoms) laikantis aukščiau išvardintų

rekomendaciju augalijos apsaugai reikšmingas neigiams poveikis nėra prognozuojamas.

Miškai ir kertinės miško buveinės – PŪV nesikerta ir nesiriboja nei su miškais, nei su kertinėmis

miško buveinėmis, todėl joks neigiamas paveikis nėra numatomas.

Gyvūnija – poveikis paukščiams detaliai aprašytas skyriuje 5.6 „Saugomos teritorijos“.

Žinduoliams galimas neigiamas poveikis dėl statybos darbų metu sukeliamo triukšmo. Siekiant

sumažinti laukinių gyvūnų trikdymą ir galimą neigiamą poveikį jų susitelkimui, veisimuisi,

maitinimuisi, poilsiui, nakvynės, žiemojimo vietoms, sezoninių migracijų keliams rekomenduojama

darbus atlikti kuo greičiau, sutrumpinant statybos darbų laikotarpį.

Vejo jėgainių eksploatacijos metu galimas tiek stambiųjų tiek smulkiųjų žinduolių natūralios

gyvensenos pakitimai tokie kaip:

Buveinių fragmentacija.

Elninių žvėrių migracijos sutrikimas PŪV teritorijoje.

Netiesioginis PŪV poveikis žinduoliams dėl padežnėjusio žmonių lankymosi teritorijoje.

Plėšriųjų paukščių sumažėjimas netoli vėjo jėgainių, dėl ko galimas pirminių vartotojų

pagausėjimas (pelių, kirstukų, pilkųjų kiškių ir kt.).

Plėšriųjų žvėrių populiacijos augimas dėl sutrikusių smulkiųjų žinduolių savisaugos

instinktų (garsas gali sutrikdyti gyvūnų verbalinių pranešimų perdavimą arba pabloginti

gyvūnų gebėjimą išgirsti artėjantį grobuonį).

Remiantis Švedijos ir Lenkijos mokslininkų atliktais tyrimais ir jų analizėmis, galima numatyti jog

prasidėjus vėjo jėgainių eksploatacijai galimi laikini ekosistemos sutrikimai, dėl staigaus sąlygų

pasikeitimo (šešėliavimas, triukšmas, statybos darbai ir kt.), tačiau ilgainiui situacija stabilizuojasi,

gyvūnai įpranta prie aplinkos pasikeitimų ir į esančias VJ praktiškai visiškai nereaguoja. Pagal

mokslininkų atliktus tyrimus žinduolių populiacija VJ teritorijoje nepakinta [29, 30].

Detali teritorijos analizė paukščių atžvilgiu, atlikti tyrimai ir rekomenduojamos priemonės

aprašytos 5.6 Saugomų teritorijų skyriuje.

Išvados:

Veikla planuojama žemės ūkio teritorijoje, todėl želdinių ar miško kirtimai nenumatomi. Statybos technikai judant jau esamais arba technikos judėjimui bei laikymui numatytais ir paženklintais takais ar aikštelėmis reikšmingas neigiamas poveikis žolinei augalijai nebus daromas.

Kertinėms miško buveinėm, dėl didelio atstumo iki jų, neigiamas poveikis neprognozuojamas.

Atsižvelgus į planuojamas 5 VE, galimas reikšmingas poveikis yra migruojantiems ir praskrendantiems paukščiams (dėl galimų žūčių atsitrenkus į jėgaines). Šis poveikis plačiai išnagrinėtas tolesniame skyriuje „5.6 Saugomos teritorijos“.


34

Smulkiajai faunai ir stambiesiems žinduoliams, dėl VE statybos ir ekploatacijos galimas momentinis neigiamas poveikis dėl staigaus sąlygų pasikeitimo (šešėliavimas, triukšmas, statybos darbai ir kt.). Tačiau jis neturėtų būti letalus ar ilgalaikis, ilgainiui situacija stabilizuojasi, gyvūnai įpranta prie aplinkos pasikeitimų. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį statybos darbų metu rekomenduojama sutrumpinti statybos darbų laikotarpį.

5.6 Saugomos teritorijos

5.6.1 Metodas

Poveikis „Natura 2000“ teritorijoms ir saugomoms bei migruojančioms paukščių rūšims vertintas

pagal Lietuvos ornitologų draugijos 2011 metais atliktus paukščių stebėjimus ir prof. dr. Gedimino

Brazaičio 2015 metais atliktus tyrimus. Ornitologinių tyrimų programa buvo derinama su Saugomų

teritorijų tarnybos specialistais dar planuojamos veiklos PAV programos derinimo metu. Tik

patikslinus PAV programą pagal 2015-03-09 Nr. (4)-V3-481(7.21) pastabas, Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pakartotinai išnagrinėjo pataisytą programą ir jai pritarė

raštu Nr. 2015-06-19 Nr.(4)-V3-1250(7.21).

Prof. dr. Gedimino Brazaičio papildomi ornitologiniai tyrimai buvo atliekami pikinės, pavasarinės

paukščių migracijos metu, ne mažesniu nei 1 km spinduliu nuo planuojamo VEJ parko, vertinant tik

retų ir saugomų paukščių perskridimus per nagrinėjamą teritoriją. Paukščių perskridimų tyrimams

naudojami duomenys pagal Edmundo Greimo atliktos 2010 m. planuojamų vėjo elektrinių Užlieknių

k., Šilutės r. poveikio paukščiams studijos metodiką. Vertinimas atliktas:

atsižvelgiant į dabartinį planuojamos teritorijos ir jos gretimybių bei toliau esančių teritorijų, kurioms poveikis tikėtinas, naudojimą;

remiantis publikuota, nepublikuota, bet laisvai prieinama ir oficialiai pasiekiama informacija apie teritorijos ir jos gretimybių gamtines vertybes bei teritorijos pavasarinės perskrendančių paukščių tyrimų medžiaga;

galimas poveikis įvertintas, atsižvelgiant į esamą gamtosauginę patirtį Lietuvoje ir užsienio valstybėse.


Remiantis Valstybinės saugomų teritorijų kadastro bazės duomenimis planuojamos jėgainės

nepatenka į Nacionalinės ar Europinės svarbos („Natura 2000“) saugotinų teritorijų ribas. Atstumas

nuo planuojamo VE parko iki artimiausios saugomos teritorijos yra 850 metrai. PŪV padėtis saugomų

teritorijų atžvilgiu pateikiama 5 lentelėje ir 16 paveiksle.

5. Lentelė. Artimiausios planuojamoms VE saugomos teritorijos įtrauktos į Valstybinį saugomų teritorijų kadastrą.

Pavadinimas Svarba

Bendras

saugomos

teritorijos

plotas, ha

Steigimo tikslas

Atstumas ir

kryptis nuo

VE

Nemuno deltos

regioninis

parkas

Nacionalinės

svarbos

29069,1 išsaugoti Nemuno deltos kraštovaizdį, jo

gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo

vertybes

850 m į

vakarus

Nemuno delta

(LTSIU0013)

Europinės

svarbos

buveinių

23906,2 Teritorijoje aptinkami: 1130, Upių žiotys;

2330, Nesusivėrusios žemyninės

smiltpievės; 3160, Natūralūs distrofiniai

850 m į

vakarus


35

Pavadinimas Svarba

Bendras

saugomos

teritorijos

plotas, ha

Steigimo tikslas

Atstumas ir

kryptis nuo

VE

apsaugai svarbi

teritorija

ežerai; 3270, Dumblingos upių pakrantės;

6120, Karbonatinių smėlynų smiltpievės;

6450, Aliuvinės pievos; 7110, Aktyvios

aukštapelkės; 7120, Degradavusios

aukštapelkės; 9080, Pelkėti lapuočių

miškai; 91D0, Pelkiniai miškai; 91E0,

Aliuviniai miškai; Baltijos lašiša; Kartuolė;

Kūdrinis pelėausis; Paprastasis kirtiklis;

Salatis; Skiauterėtasis tritonas; Šarvuotoji

skėtė; Ūdra; Vijūnas.

Nemuno delta

(LTSLUB001)

Europinės

svarbos

paukščių

apsaugai svarbi

teritorija

26310,3 Didžiųjų baublių (Botaurus stellaris),

nendrinių lingių (Circus aeruginosus),

pievinių lingių (Circus pygargus), jūrinių

erelių (Haliaeetus albicilla), švygždų

(Porzana porzana), plovinių vištelių

(Porzana parva), griežlės (Crex crex),

avocetės (Recurvirostra avosetta),

juodkrūčių bėgikų (Calidris alpina),

gaidukų (Philomachus pugnax), stulgių

(Gallinago media), mažųjų kirų (Larus

minutus), upinių žuvėdrų (Sterna hirundo),

mažųjų žuvėdrų (Sterna albifrons), juodųjų

žuvėdrų (Chlidonias niger), baltaskruosčių

žuvėdrų (Chlidonias hybridus), didžiųjų

apuokų (Bubo bubo), balinių pelėdų (Asio

flammeus), meldinių nendrinukių

(Acrocephalus paludicola), paprastųjų

medšarkių (Lanius collurio), sodinių startų

(Emberiza hortulana); paukščių migracinių

srautų susiliejimo vietos, taip pat

migruojančių gulbių giesmininkių (Cygnus

cygnus) ir mažųjų gulbių (Cygnus

columbianus), baltakakčių (Anser

albifrons) ir pilkųjų (Anser anser) žąsų,

baltaskruosčių berniklių (Branta

leucopsis), ausuotųjų kragų (Podiceps

cristatus), cyplių (Anas penelope),

smailiauodegių (Anas acuta), pilkųjų (Anas

strepera), šaukštasnapių (Anas clypeata) ir

kuoduotųjų (Aythya fuligula), ančių,

didžiųjų (Mergus merganser) ir mažųjų

(Mergus albellus) dančiasnapių, tilvikinių

paukščių, jūrinių erelių sankaupų vietos

apsaugai

850 m į

vakarus

Leitgirių

hidrografinis

draustinis

Nacionalinės

svarbos

56,9 išsaugoti savitą mažo upelio hidrografinę

struktūrą su mažiesiems slėniams

būdingomis biocenozėmis, saugomų rūšių

(kūdrinio pelėausio, paprastojo kirtiklio,

850 m į

vakarus


36

Pavadinimas Svarba

Bendras

saugomos

teritorijos

plotas, ha

Steigimo tikslas

Atstumas ir

kryptis nuo

VE

šarvuotosios skėtės, vijūno) buveinėmis

Leitgirių

botaninis

draustinis

Nacionalinės

svarbos

246,6

išsaugoti pelkėto miško bendrijas su

saugomais augalais (stačiuoju atgiriu,

įvairialape usnimi) ir Europos Bendrijos

svarbos miškų (kodai – 91D0, 91E0)

buveinėmis

1,52 km į

pietvakarius

Nemuno žiogių

hidrografinis

draustinis

Nacionalinės

svarbos

813,9 išsaugoti Nemuno deltai būdingą

senvagių, įlankėlių ir protakų kompleksą,

prievagines kopas su saugomų rūšių

(kampuotojo ir porinio česnakų, kūdrinio

pelėausio, paprastojo kirtiklio, salačio,

šarvuotosios skėtės, ūdros, vijūno) ir kt.

5 km į

pietvakarius

Pleinės pelkė

(LTSIU0001)

Europinės

svarbos

buveinių

apsaugai svarbi

teritorija

277,5 7110 Aktyvios aukštapelkės; 7120

Degradavusios aukštapelkės; 91D0

Pelkiniai miškai

2,7 km į

pietryčius

Pleinės

telmologinis

draustinis

Nacionalinės

svarbos

277,5

išsaugoti pelkinių augalų kompleksą su

retų rūšių augalų augimvietėmis

2,7 km į

pietryčius


37

16. pav. Artimiausios saugomos teritorijos

Nuo planuojamos artimiausios vėjo jėgainės didesniu nei 800 m atstumu yra Nemuno deltos

regioninis parkas ir šiame parke esantys: Leitgirių hidrografinis draustinis, į PV daugiau nei 1700 m

atstumu esantis Leitgirių botaninis draustinis, o PV kryptimi apie 4,2 km nutolęs Galzdonių botaninis

draustinis. Apie 2,7 km PR kryptimi yra Pleinės telmologinis draustinis.

Nemuno deltos regioninis parkas yra paukščių apsaugai svarbi teritorija, kuri yra reikšminga

didiesiems baubliams, nendrinėms lingėms, pievinėms lingėms, jūriniams ereliams, švygždoms,

plovinėms vištelėms, griežlėms, avocetėms, juodkrūčiams bėgikams, gaidukams, stulgiams,

mažiesiems kirams, upinėms žuvėdroms, mažosioms žuvėdroms, juodosioms žuvėdroms,

baltaskruostėms žuvėdroms, didiesiems apuokams, balinėms pelėdoms, meldinėms nendrinukėms,

paprastosioms medšarkėms, sodinėms startoms. Paukščių migracinių srautų susiliejimo vietose taip

pat migruojančioms gulbėms giesmininkėms, mažosioms gulbėms, baltakakčių ir pilkųjų žąsų,

baltaskruosčių berninklių, ausuotųjų kragų, cyplių, smailiauodegių, pilkųjų, šaukštasnapių ir

kuoduotųjų ančių, didžiųjų ir mažųjų dančiasnapių, tilvikinių paukščių, jūrinių erelių sankaupų vietos.

Nagrinėjama teritorija yra į rytų pusę nuo Leitgirių ir į šiaurės pusę nuo Leitės upelio. Planuojama

veikla yra žemės ūkio paskirties žemėje, kurioje yra kultūrinės pievos ir ganyklos. Kaip ir didelėje šio

regiono dalyje ir aplinkinėse pievose, nedidelė dalis teritorijos prie Leitės upelio pavasarinio atlydžio

metu būna užliejama. Esant nedideliems pavasario potvyniams teritorija išlieka sausa. Būtent šiuose

užliejamuose plotuose yra stebimos pavasarinės vandens paukščių sankaupos. Kadangi planuojamoje

teritorijoje nėra apsistojančias žąsis traukiančių pasėlių plotų, todėl nagrinėjamoje teritorijoje

nesiformuoja reguliarios tarptautinės svarbos vandens paukščių sankaupos, kurių apsaugai turi būti

kreipiamas išskirtinis gamtosauginis dėmesys. Vandens paukščių sankaupų plotai yra tolimesnėje

aplinkoje – teritorijoje tarp Kanteriškių k. ir Juknaičių gyvenvietės bei į šiaurę nuo Jakštelių ir


38

Domaičių kaimų. Todėl planuojamoje teritorijoje aptinkamų migruojančių paukščių ir jų sankaupų

gausą galima nagrinėti tik atsižvelgiant į aplinkinių teritorijų ypatumus. Be to, agrariniame

kraštovaizdyje esančias paukščių buveines bei sąlygas jose stipriai įtakoja žmogaus ūkinė veikla –

ypač žemdirbystė, priklausomai nuo konkrečiais metais auginamų kultūrų bei atliekamų darbų.

5.6.3 Ornitologinių tyrimų teritorijoje ir jos apylinkėse rezultatai

Pastaraisiais metais Aprašomoje teritorijoje ir greta jos vyko intensyvūs pavasarinės paukščių

migracijos stebėjimai, kuriuos atliko suinteresuotos organizacijos bei asmenys. Šiame vertinime

apžvelgiama, bei naudojama informacija iš šių šaltinių:

Lietuvos ornitologų draugijos (toliau LOD) 2011 metais vykdytų stebėjimų rezultatai, kurie apėmė Aptariamą teritoriją bei gretimas teritorijas;

Netoli esančios teritorijos E. Greimo ir M. Mačiulio 2010 metais atlikta planuojamų vėjo jėgainių poveikio aplinkai studija;

2009 metais analizuojamos teritorijos bei jos plačių apylinkių tyrimų rezultatai pateikti UAB „Energijos grupė“ ir UAB „Šilutės vėjo projektai“ vėjo elektrinių parko Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje;

2015m. kovo-balandžio mėnesiais vykę praskrendančių paukščių stebėjimai atlikti prof. dr. G. Brazaičio .

2009-2011 ir 2015 metais atlikti tyrimai apėmė pavasarinio paukščių parskridimo laikotarpį nuo

kovo 15 iki gegužės 5 dienos, ir visais tyrimų metais priklausomai nuo pavasario ankstyvumo truko

apie 1 mėn., apskaitas vykdant maksimaliu paukščių aktyvumo laikotarpiu.

Rudeninės paukščių migracijos tyrimai nebuvo atliekami, nes aptariama teritorija nėra

padidėjusios tranzitinės paukščių migracijos zonoje. Aptariamos teritorijos apylinkės nėra patrauklios

perskrendantiems vandens paukščiams dėl netinkamų buveinių struktūros (pelkėtų ar laikinai

užtvindytų vietų nebuvimo). Šį teiginį patvirtina Lietuvos ornitologų draugijos turima informacija bei

2014m. rudenį atlikti vienkartiniai paukščių stebėjimai Aptariamoje teritorijoje.

Ataskaitoje naudojama keletas sąvokų siekiant geriau apibūdinti teritoriją. Aptariama teritorija –

teritorija, kurioje planuojama ūkinė veikla. Artima jai aplinka (t.y. Aptariamai teritorijai) yra laikoma

besiribojanti teritorija, kuri driekiasi daugiau nei 1 km nuo jos ribos (iki 1,5 (2) km), priklausomai nuo

kraštovaizdžio ypatybių. Gretima arba kaimyninė teritorija tęsiasi iki 5 ir daugiau km.

5.6.3.1 Migracijos metu perskrendančių paukščių Aptariamoje bei gretimose teritorijose stebėjimų rezultatai

Žemiau bus apibendrintai apžvelgti ankstesniais metais atlikti perskrendančių paukščių tyrimai bei

atskirai išanalizuoti 2015 m. pavasarį atliktų perskrendančių paukščių stebėjimų rezultatai, pateikta

informacija apie Aptariamoje teritorijoje ir gretimoje aplinkoje aptiktas įprastas paukščių rūšis.

Pastaraisiais metais aprašomos teritorijos apylinkėse atliktų tyrimų metu buvo registruojama 36-

85 paukščių rūšys (2011 ir 2009 m. stebėjimų duomenys). Skaitlingiausiai registruotos želmeninės bei

baltakaktės žąsys (Anser fabalis, A.albifrons), paprastieji ir sidabriniai kirai (Larus canus ir L.

argentatus). 2009 m. – pilkosios žąsys (Anser anser), baltaskruostės berniklės (Branta leucopsis),

didžiosios kuolingos (Numenius arquata), paprastieji varnėnai (Sturnus vulgaris). Įvairios sugrįžtančių

įprastų žvirblinių ir kitų būrių paukščių rūšys skrido negausiai. Be to 2011 m. gausiai stebėti kikiliai

(Fringilla coelebs), dirviniai sėjikai (Pliuvialis apricaria). Likusių traukiančių paukščių gausa buvo

palyginti nedidelė bei atitiko foninę įprastų paukščių gausą bei sudėtį Lietuvoje.


39

2015 m. pavasarinės migracijos ir perskridimų tyrimai buvo atliekami nuo kovo 15 iki balandžio 12

d., apimant masiškiausią paukščių perskridimo laikotarpį. Migruojančių ir perskrendančių paukščių

stebėjimai vykdyti 4 valandų po saulės patekėjimo ir 2 valandų prieš saulės leidimąsi laikotarpyje.

Stebėjimai vykdyti kas 5-8 dienos, iš viso 4 rytus bei 4 vakarus. Stebėjimų vieta – Aprašomą teritoriją

ribojantis ar per ją einantis kelias. Daugiausiai laiko praleista šiaurės vakariniame bei pietrytiniame

sklypo pakraščiuose stebėjimams pasirinktuose taškuose (pažymėta žvaigždutėmis 17 pav.).

Paukščiai registruoti Aptariamoje teritorijoje bei artimoje jai aplinkoje (1-1,5(2) km). Stebėjimo taškai

pasirinkti vietose, kuriose patogu apžvelgti didelę teritoriją aplinkui bei siekiant tolygiai

reprezentatyviai įvertinti visą Aptariamą teritoriją bei jos artimą aplinką. Abiejuose taškuose

stengtasi būti vienodą laiko tarpą.

2015 m. tyrimai patvirtino ankstesniais metais suformuotą teiginį, jog per Aprašomą teritoriją ir

artimoje jai aplinkoje gausiausiai perskrenda ir laikosi Lietuvoje neperinčios žąsų rūšys – baltakaktė

bei želmeninė žąsis (iki 1500 vnt. per vieną stebėjimo laikotarpį). Iš retų ir saugomų Lietuvoje bei ES

rūšių reikėtų paminėti baltaskruostes bernikles (Branta leucopsis) (iki 50 vnt.), gerves (iki 40 vnt.),

baltuosius gandrus (Ciconia ciconia) (iki 20 vnt.), didžiąsias kuolingas (Numenius arquata), dirvinius

sėjikus (Pliuvialis apricaria) (7 vnt.), gaidukus (Philomachus pugnax) (3 vnt.). Paprastoji berniklė

(Branta bernicla) ir rudakaklė berniklė (Branta ruficollis) stebėta vieną kartą įsimaišiusi į kitų žąsų

pulką. Iš dažnųjų rūšių paminėtini varnėnai (Sturnus vulgaris) ir kikiliai (Fringilla coelebs) (iki 400 ir

150 vnt.), pempės (Vanellus vanellus) (iki 50 vnt.), didžiosios antys (Anas platyrhynchos) (iki 30 vnt.),

kormoranai (Phalacrocorax carbo), pilkieji garniai (Ardea cinerea) (iki 15 vnt.), įvairių rūšių kirai (iki

80 vnt.), klykuolės (Bucephala clangula) (iki 15 vnt.), smulkieji žvirbliniai paukščiai (varnėnai (Sturnus

vulgaris), kikiliai (Fringilla coelebs), strazdai (Turdus sp.) iki 800 vnt.) ir kt. Plėšriųjų paukščių migracija

per aprašomą teritoriją nevyksta, pavieniui skraidant stebėtas suopis (Buteo buteo), nendrinė lingė

(Circus aeruginosus). Iš viso stebėta 41 rūšis. Dalis stebėjimų buvo neatpažinti, tai smulkūs ir įprasti

mūsų krašto paukščiai. Tokie stebėjimai sudarė nedidelę bendro registruoto paukščių skaičiaus dalį

(<10 %).

Visos registruotos perskrendančių paukščių rūšių registracijos Aprašomoje teritorijoje ir ne

mažesniu nei 1 km atstumu (t.y. artimoje jai aplinkoje) buvo apibendrintos parengiant jų

pasiskirstymo aprašomoje teritorijoje žemėlapį. Visas plotas buvo suskirstytas 25 ha ploto kvadratais

(pateikta 17 pav.). Didžiausias paukščių tankumas registruotas Kanteriškių kaimo apylinkėse, kur

žąsys apsistodavo dideliais kiekiais maitintis (>100 paukščių/1 val. kvadrate). Gausesnės paukščių

registracijos (50-100 paukščių/1 val. kvadrate) buvo į vakarus nuo Aptariamos teritorijos (iš esmės

dėl šiaurės-pietų kryptimi praskrendančių žąsų) bei Kovalių miško prieigose į rytus (30-50 paukščių/1

val. kvadrate) nuo aprašomos teritorijos. Čia dažniau nei likusioje dalyje stebėtos žvirblinių paukščių

būrio ir miško ekosistemoms būdingos rūšys. Praktiškai visoje aprašomos teritorijos dalyje buvo

vidutiniškai registruojami 10-30 paukščių/1 val. kvadrate.


40

17. pav. 2015 m. pavasarinės migracijos metu registruotų paukščių perskridimų intensyvumo pasiskirstymas Aprašomoje teritorijoje ir jai artimoje aplinkoje. Juodomis žvaigždutėmis pažymėtos stebėjimo vietos (žemėlapis sudarytas pirminiam projektiniam sprendiniui su 7 vėjo jėgainėmis, šiai

dienai bus statomos 5 vėjo jėgainės, atsisakyta dviejų rytinių vėjo jėgainių)

5.6.3.2 Retų ir saugomų paukščių rūšių migracijos metu praskrendančių per Aptariamą teritoriją ir jos apylinkes stebėjimų rezultatai

2009-2011 m. vykdyti migruojančių paukščių stebėjimai išryškino teritorijos svarbą

perskrendančioms Lietuvoje neperinčių baltakakčių ir želmeninių paukščių žąsų rūšims, bei

patvirtino, jog per Aprašomą teritoriją nevyksta plėšriųjų paukščių, kurie ypač pažeidžiami vėjo

jėgainių veikloje dėl paukščių žūties, migracija. Analizuojamos teritorijos apylinkėse vykstantys žąsų

pavasariniai tranzitiniai bei maitinimosi perskridimai yra pateikiami 18 paveiksle. Tyrimai rodo, kad

artimiausias nuo aprašomos teritorijos žąsų tranzitinių perskridimų takas (2009 m. stebėjimai) yra

0,5-0,8 km į pietų pusę nuo Aprašomos teritorijos. Per aprašomą teritoriją neaukštai virš žemės

paviršiaus vyksta neintensyvūs maitinimosi skrydžiai šiaurės-pietų kryptimi (2011 m. stebėjimo

duomenimis).

2015 m. pavasarinio parskridimo laikotarpiu gausiausios buvo baltakaktės bei želmeninės žąsys

(iki 1500 vnt.), Kartu su jomis laikėsi baltaskruostės berniklės (iki 50 vnt.), pilkosios žąsys (iki 40 vnt.),

žąsų pulkuose stebėtos po vieną paukštį paprastosios ir rudakaklės berniklės. Aprašomoje

teritorijoje ir jos apylinkėse 2015m. pavasarį buvo dvi pagrindinės žąsų perskridimų vietos.

Masiškiausiai žąsys perskridinėdavo tarp Sausgalvių ir Kavolių apylinkių (500-1200 vnt.). Nuolat

tačiau mažiau intensyviai buvo registruojami perskridimai išilgai Nemuno panemunės pievomomis

vakarų-rytų kryptimis (200-500 vnt.) (20 pav.). Ženklių perskridimų Plaškių – Leitgirių – Sausgalvių

pievų kryptimis, priešingai ankstesniems stebėjimams, 2015 m. pavasarį nebuvo užfiksuota,


41

greičiausiai dėl daug sausesnio pavasario ir mažiau apsemtų teritorijų upelių Veižo bei Vilkos

žemupiuose. Šį pavasarį buvo ženkliai žemesnis polaidžio vandens lygis, o tai lėmė ženkliai sausesnes

pievas bei gerokai mažesnius potvynio apimtus plotus. Potvynio apsemtose pievose pavasarį

anksčiau pradeda vegetuoti žoliniai augalai ir žąsys gali čia maitintis bei saugiai nakvoti. Nesant

potvynio keičiasi žąsų įpročiai, jų išgyvenimui gerokai svarbesni tampa žiemkenčių plotai. 2015 m.

pavasarį daug labiau nei ankstesniais metais žąsys pamėgo Kanteriškių kaimo apylinkes dėl ten

pasėtų didelių teritorijų žiemkenčių. Intensyviausiu žąsų perskridimų laikotarpiu Kanteriškių kaimo

apylinkėse buvo registruojama iki 1500 vnt. besimaitinančių žąsų. Į šią teritoriją nuolat atskrisdavo

100-400 žąsų iš Veižo žemupio – Galazdonių pievų (Leitgirių miško pakraščiu ir virš Leitgirių). Šis žąsų

mitybinių perskridimų srautas praeina greta Aprašomos teritorijos (dažniausiai 150-300 m atstumu,

mažiausiai 100 m atstumu). Virš aprašomos teritorijos žąsų perskridimai (50-140 žąsų) daugiausiai

registruoti joms skrendant iš šiaurės į pietus vakarinėmis valandomis į nakties poilsio vietą Veižo

žemupyje – Galazdonių pievose iš tolimesnių teritorijų esančių šiauriau automagistralės Šilutė-

Pagėgiai. Įvertinus migruojančių žąsų perskridimo intensyvumo pasiskirstymą aprašomoje teritorijoje

bei artimoje jai aplinkoje matome (18, 19 pav.), jog didžiausia migruojančių žąsų gausa yra 1,3-2 km

atstumu į ŠV nuo aprašomos teritorijos. Per aprašomą teritoriją perskrenda foninis (neišsiskiriantis

gausa) migruojančių žąsų kiekis (10-30 žąsų/1val.), o dalyje kvadratų jis yra dar mažesnis (iki 10

žąsų/1val.).

18. pav. 2009-2011m. pagrindinės registruotos žąsų sankaupų bei tranzitinių perskridimų vietos


42

19. pav. 2015 m. pagrindinės registruotos žąsų sankaupų bei tranzitinių perskridimų vietos

Dauguma Aprašomoje teritorijoje stebėtų praskrendančių žąsų buvo registruotos mažesniame nei

šimto metrų aukštyje. Tik mažiau nei 20 % stebėtų individų skrido didesniame nei šimto metrų

aukštyje. Žemą skrydimo aukštį galime paaiškinti vietiniais žąsų perskridimais, kuomet stebimi ne

tranzitu skrendantys, o iš arti esančių poilsio vietų pakylantys ir skrendantys į maitinimosi vietas

paukščiai. Kadangi poilsio vietos yra palyginti nedideliu atstumu nuo stebėjimų posto (nuo mažiau

nei vieno km iki 5 km), o maitinimosi plotai, daugumoje atveju yra dar mažesniu atstumu, žąsims

netikslinga kilti į didesnį aukštį. Jos skrenda tokiame aukštyje, kad išvengti įprastų antžeminių kliūčių

neviršijančių 30-40 metrų aukščio. Vakarinių stebėjimų metu nesunku pastebėti, kad ties stebėjimo

postu dalis atskrendančių žąsų jau sklendžia žemyn, žemėdamos artėjant prie netoliese esančių

poilsio vietų. Įvertinus išdėstytus dėsningumus, tikėtina, kad toks žąsų perskridimų aukštis išliks ir

ateityje, todėl į tai būtina atsižvelgti vertinant galima vėjo jėgainių poveikį migruojančioms žąsims.

Nustatyti du registruojamų žąsų pikai: vienas rytinėmis valandomis (dažniausiai dviejų valandų

laikotarpyje po saulės patekėjimo), kuomet žąsys skrenda iš nakvynės vietų į maitinimosi plotus, o

kitas vakarinis, kuomet žąsys grįžta į nakvynės vietas.


43

20. pav. 2015 m. pavasarinės migracijos metu registruotų migruojančių žąsų perskridimų intensyvumo pasiskirstymas aprašomoje teritorijoje ir greta jos (žemėlapis sudarytas pirminiam projektiniam

sprendiniui su 7 vėjo jėgainėmis, šiai dienai bus statomos 5 vėjo jėgainės, atsisakyta dviejų rytinių vėjo jėgainių)

Be žąsų Aprašomoje teritorijoje buvo stebėtos kitos retų ir saugomų paukščių rūšys: pilkoji gervė

(iki 40 vnt.), baltasis gandras (iki 20 vnt.), didžioji kuolinga, dirvinis sėjikas (iki 7 vnt.), gaidukas (3

vnt.). Šios paukščių rūšys buvo neskaitlingos ir Aprašoma teritorija šioms rūšims nėra kuo nors

svarbesnė ar vertingesnė nei aplinkinės.

5.6.3.3 Informacija apie Aprašomoje teritorijoje ir artimoje jai aplinkoje sutinkamus perinčias retas ir saugomas paukščių rūšis (plėšriuosius paukščius ir baltuosius gandrus)

Remiantis išrašu iš saugomų rūšių informacinės sistemos (toliau SRIS) Nr. SRIS-2013-00001 (žr.

PRIEDAS „18.2 SRIS išrašas".) aprašomoje teritorijoje perint retų ir saugomų paukščių rūšių

neaptikta. Aplink Aprašomą teritoriją apie 1,5 km atstumu 2009-2010 m. buvo registruotos 7 baltųjų

gandrų lizdavietės, tačiau tik dvi lizdavietės patenka į zoną, esančią arčiau nei 1 km nuo aprašomos

teritorijos ribos.

Leitgirių miške SRIS sistemoje registruotas 2012 m. liepos pabaigoje stebėtas mažasis erelis

rėksnys. Tai suaugęs individas aptiktas tinkamoje veistis aplinkoje. Registracijos vieta >1,5 km nuo

artimiausios vėjo jėgainės – pakankamai didelis ir saugus atstumas.

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis gretimuose miškuose registruoti pavieniai plėšrieji

paukščiai. Gretimame Kavolių miške galimai peri viena rudojo peslio (Milvus milvus) pora, tikėtina,

kad maitinasi aplinkinėse pievose, kurių dalyje yra numatoma vėjo jėgainių statyba. Tačiau tai tik

prielaida vienos poros atveju. Be jos, Kavolių, Kulynų ir Leitgirių miškuose taip pat galimai peri

saugomi juodieji gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), juodieji pesliai


44

(Milvus nigra), kurie taip pat gali skristi maitintis į Aprašomą teritoriją, nors tai daugiau prielaida, nes

šios rūšys čia reguliariai nestebimos, ir SRIS sistemoje nebuvo registruotos.


Planuojamų vėjo jėgainių parko poveikis paukščiams. Išvada remiasi tiek kitų šalių praktine

patirtimi, tiek 2009-2015 metais atliktais praskrendančių paukščių stebėjimais. Lygumų ir agrarinio

kraštovaizdžio atveju reikšmingas vėjo jėgainių poveikis ornitofaunai galimas sekančiais atvejais:

migruojančių paukščių sankaupoms, jei jos sutinkamos vėjo jėgainių įrengimo vietose bei artimoje aplinkoje sankaupas formuojančių paukščių perskridimams;

plėšriesiems paukščiams ir baltiesiems gandrams: perintiems artimoje teritorijai aplinkoje, o besimaitinantiems vėjo jėgainių plotuose arba čia praskrendantiems migracijų metu;

tranzitu praskrendančių migruojančių paukščių skaitlingiems srautams.

Galimas poveikis migruojančių paukščių sankaupoms. Skirtingais metais, šiame regione

apsistojančių migruojančių žąsų pulkai priklausomai nuo pavasarinio potvynio lygio, mitybai

tinkamiausių žiemkenčių plotų išsidėstymo ir kitų veiksnių elgiasi skirtingai. Žąsys telkiasi šviežiai po

potvynio atsiveriančiose šlapiose vietose bei joms patrauklių žiemkenčių kultūrų laukuose.

Aprašomoje teritorijoje tokių buveinių ir žąsų susitelkimo vietų nebuvo užregistruota. Vis dėl to

Aprašoma teritorija, priklausomai nuo pavasarinio potvynio intensyvumo gali būti traktuojama kaip

svarbi migruojančių vandens paukščių apsaugos požiūriu, kadangi į rytus nuo Leitgirių ir į pietus nuo

Aprašomos teritorijos, Leitės ir Veižo upelių slėniuose, esant dideliam pavasariniam potvyniui

formuojasi apsemtų pievų plotai, kuriuose poilsiui (dažniausiai nakvynei) apsistoja migruojančių žąsų

būriai. Didesnio potvynio metais ši teritorija yra identifikuota kaip migruojančių žąsų sankaupų vieta.

2011 m. tyrimų metu nustatyta, kad čia minėti paukščiai apsistoja trumpam (tik pavasarinio potvynio

metu) ir laikosi tik tamsiu paros metu (nakvynės-poilsio vieta), o dienos metu skrenda maitintis į

toliau esančias žemės ūkio naudmenas. Be to, visais stebėjimų metais, pagrindiniai žąsų srautai buvo

stebėti už Aprašomos teritorijos ribų – plotuose tarp Kanteriškių ir Juknaičių, o šioje planuojamos

teritorijos dalyje, žąsys tik išskrenda iš čia esančių nakvynės vietų.

Aprašomoje teritorijoje planuojama ūkinė veikla neturės reikšmingo poveikio saugant Nemuno

žemupio vandens paukščių sankaupų vietas bei migruojančius vandens paukščius, kadangi čia

nakvynei apsistoja santykinai nedidelė šiame regione pavasarį sutinkamų žąsų dalis. Be to, čia

dažniausiai apsistoja ne Nemuno deltos paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) sankaupas

sudarančios žąsys, todėl planuojamas vėjo jėgainių parkas neturės įtakos šios saugomos teritorijos

migruojančių žąsų populiacijai. Iš Nemuno deltos PAST esančių nakvynės vietų perskrendančios į

maitinimosi vietas žąsys renkasi perskridimo kelius parodytus 19, 20 paveiksluose, esančius į pietus

bei į šiaurę daugiau nei 2 kilometrų atstumu nuo aprašomos teritorijos. Per Aprašomą teritoriją

daugiausiai skrenda žąsys Š-P ar P-Š kryptimis, ir tupia nakvoti ar maitintis nesiekdamos Nemuno

deltos PAST teritorijos. Galiausiai, žąsų sankaupų naudojamas mitybines teritorijas galima įtakoti per

ūkininkavimo pobūdį, auginamas kultūras ir sėjos laiką. Šiuo atveju svarbu, kad pavasarinės

migracijos laikotarpiu greta vėjo jėgainių parkų nebūtų pasėtos/sėjamos žąsims bei kitiems vandens

paukščiams patrauklios grūdinės ir ankštinės kultūros, kurios pritraukia labai skaitlingus paukščių

būrius. Toks poveikis yra lengvai reguliuojamas įprastinės žemės ūkio veiklos planavimo ir

įgyvendinimo priemonėmis: žemdirbystės plotuose auginant atitinkamas, migruojantiems

paukščiams nepatrauklias kultūras. Per žemės ūkio veiklų planavimą galima įtakoti ir žąsų

perskridimų maršrutus.


45

Aprašomoje teritorijoje potencialus neigiamas poveikis laikinai apsistojančioms

migruojančioms žąsims tikėtinas tik mėnesio ar truputi ilgesniu laikotarpiu (kovo pab. – balandžio

mėn., priklausomai nuo pavasario pradžios ir eigos), tačiau šią prielaidą būtina patikslinti vykdant

paukščių monitoringą jau pradėjus veikti vėjo jėgainėms. Jei butų registruojama paukščių žūtis,

reikėtų laukinių žąsų pavasarinio perskridimo laikotarpiu stabdyti vėjo jėgainių darbą. Todėl įvertinus

galimą planuojamo vėjo jėgainių parko poveikį migruojančių žąsų poilsio/nakvynės vietoms, padaryta

išvada, kad jeigu monitoringo duomenys parodytų jog jis yra reikšmingas, galimos šio poveikio

sumažinimo ar net visiško panaikinimo priemonės, aktualiu laikotarpiu stabdant vėjo jėgainių darbą.

Galimas poveikis plėšriesiems paukščiams ir baltiesiems gandrams bei jų populiacijoms.

Remiantis išrašu iš saugomų rūšių informacinės sistemos bei Lietuvos ornitologų draugijos turima

informacija aprašomoje teritorijoje perint retų ir saugomų paukščių rūšių neaptikta. Gretimose

teritorijose peri baltieji gandrai, Kavolių, o Kulynų ir Leitgirių miškuose – stebėti pavieniai juodieji

gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), rudieji pesliai (Milvus milvus) ir

juodieji pesliai (Milvus nigra), tikslių lizdaviečių nėra žinoma. Šie paukščiai maitinasi aplinkinėse

pamiškių pievose, tačiau galimai perinčias pavienes poras skiria pakankamai didelis atstumas nuo

artimiausių planuojamų VEJ, bei aplink yra daug alternatyvių maitinimosi plotų. Paukščiai gali skristi

maitintis į Aprašomą teritoriją, t tai daugiau prielaida, nes šios rūšys čia reguliariai nestebimos.

Galimas poveikis migruojančių paukščių srautams bei jų populiacijoms. Per Nemuno deltos

regioninį parką eina paukščių migracijos kelias. Nemuno delta, kaip ir Kuršių nerija, yra Europos

Sąjungos reikšmės migruojančių paukščių srautų susiliejimo vieta Lietuvoje. Siaurame Kuršių nerijos

pakrantės ruože per intensyvų rudens traukimą per dieną praskrenda daugiau nei 1000 plėšriųjų bei

100000 žvirblinių paukščių. Panašus migruojančių paukščių gausumas tikėtinas ir Nemuno deltoje,

tačiau čia sunkiau įvertinti migruojančių paukščių gausumą, nes jie skrenda daug platesniu Kuršių

marių rytinės pakrantės ruožu. Tačiau jis yra tikrai siauresnis nei 10 km pločio, todėl Aprašoma

teritorija jau nebepatenka į migracinių srautų susitelkimo vietas. Tai patvirtina ir pastaraisiais metais

migruojančių paukščių stebėjimai, kurių metu, išskyrus vandens paukščių (ypač žąsų) perskridimus,

intensyvi paukščių migracija Aprašomoje teritorijoje nebuvo stebima.

Išvados ir priemonės:

5 VE nepatenka į Nacionalinės ar Europinės svarbos („Natura 2000“) saugotinų teritorijų ribas. Atstumas nuo planuojamo VE parko iki artimiausios saugomos teritorijos yra 850 m. Nuo planuojamos artimiausios vėjo jėgainės didesniu nei 800 m atstumu yra Nemuno deltos regioninis parkas ir šiame parke esantys: Leitgirių hidrografinis draustinis, į PV daugiau nei 1500 m atstumu esantis Leitgirių botaninis draustinis, o PV kryptimi apie 4,2 km nutolęs Galzdonių botaninis draustinis. Apie 2,7 km PR kryptimi yra Pleinės telmologinis draustinis.

Atsižvelgiant į Valstybinės saugomų teritorijų prie Aplinkos ministerijos pastabas PAV programai, rengiant PAV ataskaitą buvo atlikti išsamūs ornitologiniai tyrimai, pateiktos išvados ir rekomendacijos. Tyrimus 2015 m. atliko prof. dr. G. Brazaitis.

Monitoringas. Įrengus vėjo jėgainių parką, siekiant akivaizdžiai įsitikinti ar įrengtos VE parko dirbančios jėgainės nedaro neigiamo poveikio migruojantiems paukščiams, rekomenduojama bent trejus metus vykdyti žūvančių paukščių monitoringą įrengto VE parko ribose. Monitoringas detaliai išnagrinėtas (pateikiant tikslą, paieškos teritoriją, paieškos laikotarpius ir periodiškumą, informacijos rinkimą ir apdorojimą, VE poveikio vertinimą, priemones taikomas siekiant sumažinti ženklą VE įtaką) skyriuje „14. Poveikio aplinkai vertinimo sprendinių kontrolė ir monitoringo planas“.

Poveikis vandens paukščiams. Tinkamai planuojant žemdirbystės veiklą vėjo jėgainių parko teritorijoje, galima mažinti ploto patrauklumą migruojantiems vandens


46

paukščiams, tuo pačiu pasiekiant, jog šie paukščiai mitybos tikslais neformuotų sankaupų arti planuojamo vėjo jėgainių parko. Monitoringo metu nustačius reikšmingą migruojančių paukščių žūtį ir sustabdžius vėjo jėgainių darbą migruojančių sankaupų formavimosi metu, galima išvengti neigiamo poveikio į nakvynės vietas susirenkantiems paukščiams.

Poveikis plėšriems paukščiams. Stebėtų plėšriųjų paukščių ypatingai maža gausa leidžia teigti, kad planuojamos statyti VE nedarys reikšmingos įtakos nei jų vietinėms perinčioms, nei migruojančių individų populiacijoms.

Priemonės ekslpoatacijos metu. Kadangi šiuo metu nėra nustatytas galimas reikšmingas akivaizdus poveikis vietinėms gamtinėms vertybėms, negalima tiksliai pasiūlyti ir jį mažinančių priemonių. Jei ateityje vykdomas žūstančių paukščių monitoringas parodytų reikšmingą migruojančių paukščių žūtį dėl vėjo jėgainių veiklos, reikėtų aktualiais laikotarpiais laikinai stabdyti šių jėgainių darbą. Dabartiniu metu galima rekomenduoti tik vėjo jėgainių darbo stabdymą pavasarinių žąsų sankaupų laikotarpiu, t.y. kovo paskutinę dekadą – balandžio mėn., tačiau tai numatant tik rytinėmis ir vakarinėmis valandomis. Be to Aprašomoje teritorijoje nerekomenduotina sėti grūdines žemės ūkio kultūras bei kukurūzus, kurie pritraukia migruojančius vandens paukščius kaip palanki maitinimosi vieta.

Priemonės statybos metu. Papildomai galima nurodyti tik bendrus reikalavimus, kurie susiję su vėjo jėgainių statyba. Šiuo atveju, siekiant sumažinti Aprašomoje ir gretimose teritorijose apsistojančių migruojančių paukščių trikdymą, siūlytumėm statybos darbų nevykdyti pavasarinės migracijos metu, t.y. kovo-balandžio mėn. Optimalus jų laikas būtų lapkričio – vasario mėn., kuomet Aprašomoje teritorijoje nesutinkamos nei perinčios rūšys, nei migruojančių paukščių sankaupos.

5.7 Kraštovaizdis ir žemėnauda

5.7.1 Metodas

Kraštovaizdis, gamtinis karkasas, rekreacinės teritorijos, turizmas. Vėjo jėgainės yra nauji

inžineriniai statiniai keičiantys esamą kraštovaizdį, ypač vietovės siluetą, todėl vertinant

nagrinėjamos vietovės kraštovaizdį atliekamas vizualinis ir struktūrinis kraštovaizdžio vertinimas,

išnagrinėjamas gamtinis karkasas, rekreacinių teritorijų išsidėstymas. Atliekama teritorijos foto-

fiksacija, esamų ir kartografinėje medžiagoje vaizduojamų objektų sutikslinimas. Nagrinėjamas

galimas poveikis vietovės gamtiniam karkasui, rekreacinėms teritorijoms, esminiams kraštovaizdžio

sąrangos komponentams ir kraštovaizdžio vizualiniams pokyčiams.

Atsižvelgiant į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu 2015-

03-09 Nr. (4)-V3-481(7.21) pateiktas pastabas, PAV ataskaitos dokumente atliktas planuojamų vėjo

elektrinių vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų aspektu, panaudojant vėjo elektrinių

poveikio kraštovaizdžiui vertinimo metodiką pagal Kauno technologijos universitete parengtą

disertaciją tema „Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas“ (J. Abromas, 2014).

Buvo atliktas vizualinio poveikio zonų nustatymas, poveikio pobūdžio, reikšmingumo ir kontrasto

vertinimas, elektrinių matomumo modeliavimas. Vertinimui panaudota ArcGIS programa, rastriniai

reljefo, miškų duomenys. Pagal disertaciją nustačius vizualinės įtakos zonų dydžius, įvertinamas

planuojamos teritorijos ir gretimybių kraštovaizdis, sudaroma GIS duomenų bazė. Duomenų bazėje

suvedami vėjo elektrinių vizualiniai parametrai ir naudojant teritorijos reljefo žemėlapį nustatomos

vietos, iš kurių matomos vėjo elektrinės bei atskiros elektrinių dalys (bokštas, vėjaratis, mentės).

Galiausia, PAV ataskaitoje atliktas galimas vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų

aspektu.


47

Kitos naudojamos metodikos ir žemėlapiai, literatūra, susijusi su vėjo jėgainių vizualiniu

poveikiu kraštovaizdžiui:

Abromas J., Baravykaitė D. Alternatyvios energetikos objektai vakarų Lietuvoje, jų poveikis vizualinei aplinkai ir poveikio optimizavimo galimybės, KTU, Klaipėdos universitetas, 2011;

Lietuvos kraštovaizdžio įvairovės studija, 2006 – VU GMF Geografijos ir kraštotvarkos katedra;

Šilutės raj. savivaldybės bendrasis planas [1];

Lietuvos Respublikos georeferencinis pagrindas GDB10LT (skaitmeninis žemėlapis), kurio mastelis 1:10000, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM;

Lietuvos skaitmeninis ortofotografinis M 1:10000 matematinis pagrindas ORT10LT,©(skaitmeninis žemėlapis), Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2012.

Žemėnauda, žemėvalda. Įvertinama esama žemėnauda ir jos pokyčiai dėl vėjo jėgainių statybos.

Žemės ūkio paskirtis yra pakeista į Kitos paskirties žemę – Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų

aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą.


5.7.3 Žemės naudojimas, žemėvalda

Vėjo jėgainės bus statomos 5 žemės sklypuose, kurie nuosavybės teise priklauso UAB

„Agrokryptys“. Žemės sklypų nustatytas naudojimo būdas- Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų

aptarnavimo objektų teritorijos. Sklypų plotai po 0,15 ha: Unik. Nr. 4400-4142-9794, 400-4143-

2488, 4400-4143-0371, 4400-4143-3341, 4400-4143-1936. Registrų išrašai pateikti Ataskaitos

prieduose.

5.7.4 Kraštovaizdis

Reljefas. Vietovėje vyrauja atviros agrarinės teritorijos, kurias formuoja išskirtinai lyguminis

reljefas, nes teritorija patenka į Vakarų Žemaičių lygumos Šilutės limnoglacialinę lygumą.

Kraštovaizdis. Kraštovaizdis monotoniškas, savitumo suteikia tik tai, kad vietovėje periodiškai yra

užliejamos pievos (apie užliejimus plačiau aprašyta skyriuje „Paviršinis vanduo ir potvyniai“).

Planuojamos VE patenka į V0H1-b struktūros tipą, t.y.: pagal erdvinį vietovės despektiškumą:

vietovėje vertikalioji sąskaida neišreikšta (vyrauja lyguminis kraštovaizdis, pagal erdvinį atvirumą:

vyrauja pusiau uždarų, iš dalies pražvelgiamų erdvių kraštovaizdis, pagal vizualinį dominantiškumą:

kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje išreikšti tik horizontalūs dominantai. Tačiau labiausia aplinkoje

dominuoja gerai pražvelgiamų erdvių kraštovaizdis, kurį formuoja į šiaurę nuo jėgainių esantis V0H2-

c struktūros tipas.

Teigiamas aspektas: pagal Lietuvos kraštovaizdžio estetinio potencialo žemėlapį, jėgainės

planuojamos labai mažo kraštovaizdžio vaizdingumo teritorijoje (tai pats žemiausias kraštovaizdžio

vaizdingumo laipsnis) (žiūr. 22 pav.).

Rekreacinės teritorijos. Rekreacinių objektų ar rekreacinių teritorijų prie planuojamų jėgainių

nėra, jos nutolusios apie 3,5 km pietų kryptimi. PŪV vieta, rekreacinių teritorijų atžvilgiu pagal Šilutės

raj. BP pateikiama 21 paveiksle.


48

Saugomi kraštovaizdžio objektai. Gamtos paveldo objektai į vėjo jėgainių teritoriją nepatenka.

Artimiausios saugomos teritorijos, draustiniai, atstumas nuo PŪV aprašyti skyriuje „Saugomos

teritorijos“.

Gamtinis karkasas. Dalis planuojamų jėgainių patenka į rajoninį ir vietinį slėninės bei

dubakloninės migracijos koridorių, kuris driekiasi agrarinėmis teritorijomis ir Leitės upelio slėniu.

Gamtinio karkaso teritorijos pateiktos 24 paveiksle.

21. pav. PŪV vieta rekreacinių teritorijų atžvilgiu (ištrauka iš Šilutės raj. BP sprendinių „Rekreacijos ir turizmo plėtojimo brėžinys M 1:50000“)

22. pav. Ištrauka iš Lietuvos kraštovaizdžio estetinio potencialo vertinimo žemėlapio (Kavaliauskas, 2011)


49

23. pav. Planuojamų jėgainių vieta pagal Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studiją, 2006

(http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=13398). Ištrauka iš Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros brėžinio M 1:400 000


24. pav. Gamtinio karkaso teritorijos (ištrauka iš Šilutės raj. BP sprendinių „Gamtos ir kultūros paveldo brėžinys M 1:50000“)


5.7.5 Poveikio kraštovaizdžiui ir vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų

aspektu

Vėjo jėgainės yra nauji inžineriniai statiniai keičiantys esamą kraštovaizdį, ypač vietovės siluetą,

tačiau tuo pačiu – tai ir ekologiški, atsinaujinantys energijos šaltiniai. Be to, siekiant sumažinti įtaką

kraštovaizdžiui, vėjo jėgainės dažomos šviesiomis spalvomis. Speciali dažų sudėtis leidžia išvengti

konstrukcijų blizgėjimo ir atspindžių susidarymo. Žemiau pateikiamas planuojamų vėjo elektrinių

vizualinės įtakos zonų vertinimas saugomų teritorijų aspektu pagal disertaciją „Vėjo elektrinių

vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas“ (Abromas, 2014 [5]).

Vizualinės įtakos zonų nustatymas ir stebėjimo taškai. Vėjo elektrinės – ypatingų statinių

kategorija, statytojai akcentuoja, kad vėjo elektrinių bokštai keičia, tačiau nedarko vietovės

kraštovaizdžio. Aukštai esančios (apie 134 m ir 141 m priklausomai nuo pasirinkto jėgainių modelio)

vėjo elektrinių kabinos ir vėjaračiai nudažyti šviesiai pilka spalva, o bokštai iš šviesiai pilkos

pereinančia į žalsvą spalvą, kuri susilieja su dangaus ir žalumos fonu ir sudaro į akį nekrintantį,

natūralios gamtos ir bokštinių statinių derinį, taip esamas kraštovaizdis įgyja naują išraišką. Tačiau

aukštas bokštas su vėjaračiu tampa kraštovaizdžio dominante (Abromas, 2014). Anot studijų

(Abromas, Baravykaitė, 2011; Abromas, 2014, susijusių su vėjo jėgainių (150-200 m aukščio) poveikiu

kraštovaizdžiui vertinimu siūlomi šie vėjo elektrinių vizualinės įtakos zonų intervalai (planuojamų VE

zonas žiūr. 25 pav.):

Dominavimo zona (0-1 km). Vėjo elektrinės matymo lauke dominuoja dėl didelio mastelio. Iš esmės keičia artimiausios aplinkos vaizdą. Vėjaračio judėjimas yra aiškus.

Dalinio dominavimo zona (1-3 km). Elektrinės atrodo didelio mastelio ir yra reikšmingos kraštovaizdžio elementas. Tačiau nebūtinai dominuoja stebėjimo lauke. Menčių judėjimas aiškiai suprantamas ir atkreipia dėmesį.

Akcentų zona (3-7 km). Vėjo elektrinės yra aiškiai matomos, bet nebėra vizualiai nepageidaujamos. Vėjo elektrinių parkas yra pastebimas kaip kraštovaizdžio elementas. Judėjimas pastebimas esant geram matomumui. Elektrinės atrodo nedidelės bendrame matymo lauke. Kai kurie (dėl elektrinių) atsiradę kraštovaizdžio pasikeitimai yra tinkami. Stebėjimą labai įtakoja oro sąlygos.

Subdominančių zona (7-10 km). Vėjo elektrinės mažiau aiškios, dydis vizualiai sumažėjęs, bet judėjimas pastebimas. Didėjant atstumui elektrinės tampa kraštovaizdžio bendrais elementais.

Nutolusių kraštovaizdžio elementų (foninių elementų) zona (>10 km). Elektrinės tampa mažai reikšmingomis, smulkios formos. Menčių judėjimas pastebimas tik esant geram matomumui. Bendras elektrinių dydis labai mažas. Stebint iš foninių elementų zonos, matomumas labai priklauso nuo pačių elektrinių vizualinių parametrų (vėjaračio skersmens, bokšto aukščio) (Kamicaityte-Virbašienė, Abromas, 2012; Jallouli, Moreau, 2009).


52

25. pav. Šilutės raj. planuojamų 5 VE vizualinės įtakos intervalų zonos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 0- 6 km yra psichologinio efekto kraštovaizdyje zona.

Vėjo elektrinių poveikio pobūdžio, matomumo ir reikšmingumo vertinimas. Detalizuotos 5 vėjo

elektrinių vizualinio poveikio zonos:

artimoji zona (spindulys mažesnis nei 1 km). Vėjo elektrinės suvokiamoje erdvėje dominuoja, matomos visos pagrindinės elektrinės konstrukcijos dalys (Jallouli, Moreau 2009). Jėgainės aiškiai matomos iš aplinkinių teritorijų ir yra dominantės agrarinėje aplinkoje. Tuo tikslu buvo atlikta nagrinėjamos vietos fotofiksacija ir vertintas vizualinis pasikeitimas iš dviejų taškų: nuo Leitgirių kaimo ir nuo kelio link Domaičių kaimo (žiūr. 26 pav.). Nuo Leitgirių kaimo fotografavimo vietos artimiausia jėgainė nutolusi apie 880 m, o nuo Domaičių kaimo artimiausia jėgainė nutolusi apie 650 m. 26 paveiksle pavaizduotos ne tik jėgainės, tačiau ir 1 km spinduliu esantis buferis, kad būtų aiškiai suvokiama, kokie objektai patenka į šią teritoriją. Fotofiksacija atlikta 2014 m. lapkričio 25 d., esant tokiam sezonui, kai medžiai ir krūmai yra be lapų ir teritorijoje atsiveria vasarą įprastai uždengiami vaizdai, pastatai. Tiek nuo pirmo, tiek nuo antro taško matosi, kad jėgainės planuojamos atviroje erdvėje ir bus nauji aiškiai dominuojantys statiniai aplinkoje. Jėgainės bus aiškiai matomos nuo artimiausių pavienių sodybų, Leitgirių bei Domaičių kaimų. Esamos situacijos pavaizduotos 27 ir 0 paveiksluose, o galimos 5 vėjo jėgainių vizualizacijos 28 ir 29 paveiksluose.

tarpinė zona (spindulys 1–10 km). Tyrimais nustatyta, kad stebint vėjo elektrines iš tokio atstumo, gali būti matomas vėjo elektrinių vaizdas, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nagrinėjamoje teritorije vyrauja lyguminis reljefas, miškų nedaug, užstatymas taip pat nėra intensyvus, todėl jėgainės gali pakankamai aiškiai matytis kraštovaizdyje, ypač giedrą saulėtą dieną.

tolimoji zona (spindulys didesnis nei 10 km). Mokslinėmis studijomis nustatyta, kad šioje zonoje vizualinis poveikis yra silpnas.


53

26. pav. Artimoji zona. Taškai nuo kurių buvo atliekama fotofiksacija į planuojamų jėgainių vietas: 1 taškas – nuo Leitgirių kaimo, 2 taškas – nuo kelio link Domaičių kaimo.

27. pav. 1 taško fotofiksacija: Esamas kraštovaizdis be vėjo jėgainių nuo Leitgirių kaimo (fotofiksacija atlikta 2014-11-25)


54

28. pav. 1 taško 5 jėgainių vizualizacija: Kraštovaizdis su planuojamomis vėjo jėgainėmis vizualiniu aspektu atviriausiu periodu, kuomet medžiai, krūmai savo lapais neuždengia pastatų ir tolimo

vaizdo, t. y. tokiu sezonu, kuomet būna vizualiai atviriausias kraštovaizdis.

pav. 2 taško fotofiksacija nuo kelio link Domaičių k.: esamas kraštovaizdis be vėjo jėgainių (fotofiksacija atlikta 2014-11-25)

29. pav. 2 taško 5 jėgainių vizualizacija: kraštovaizdis su planuojamomis vėjo jėgainėmis

30. pav. Pavyzdys: realiai jėgainių parkas bus dar blyškesnis nei vizualizacijose, kadangi tolstant spalvos blanksta ir vaizdas susilieja su aplinka (nuotraukos iš jėgainių parko Klaipėdos rajone, 2014 m.).


55

Vėjo elektrinių matomumo žemėlapis nuo saugomų teritorijų. GIS sistemos pagalba atliktas

būsimų abiejų galimų VE modelių matomumo kraštovaizdyje modeliavimas. Parengtuose

žemėlapiuose išskiriamos zonos, kuriose pagal matomumo schemas matoma: visa elektrinė; tik

elektrinės mentės; elektrinės vėjaratis (žiūr. 31 ir 32 pav.).

Modeliavimas atliktas panaudojant vektorinį teritorijos žemėlapį GDB50 bei Lietuvos Respublikos

teritorijos erdvinį reljefo modelį. GIS sistemoje įvedamos elektrinių koordinatės ir bokšto, bendro

aukščio parametrai. Tokiu būdu nubraižomas teritorijos žemėlapis atsižvelgiant į vietos reljefą. Vėjo

elektrinių matomumą kraštovaizdyje įtakoja ne tik vietos reljefas, bet ir miško masyvai, gyvenviečių

struktūros ir kiti elementai.

Modeliavimas parodė, kad vėjo jėgainės kurių modelis Nordex 3.6 yra šiek tiek mažiau matomos,

tačiau skirtumai tarp abiejų modelių vizualinio matomumo yra minimalūs. Visos jėgainės (visos dalys)

daugiausia bus matomos apie 2 km spinduliu ir tik iš saugomų teritorijų pakraščių (t.y. Nemuno

regioninio parko ir jame esančių „Natura 2000 teritorijų“ rytinių pakraščių). Tačiau dėl vyraujančio

lyguminio reljefo gana toli (iki 8-10 km spinduliu), taip pat ir nuo saugomų teritorijų bus matomi

vėjaračiai (rotoriai) ir mentės (sparnai) bus matomi daugiau kaip 10 km spinduliu (žr. 31 ir 32 pav.).

Atsižvelgus į GIS modeliavimą, vietos reljefą, mokslinius vizualinės įtakos zonų vertinimus ir į tai,

kad pagal mokslinius tyrimus, kad vaizdo dominavimo zona siekia iki 3,5 km (nors už šios ribos

esančių objektų paskirtis dar suvokiama, kraštovaizdyje jie praranda regimąjį raiškumą, susilieja su

fonu ir nebetraukia dėmesio), bei tuo, kad vaizdo dominavimo riba dažnai vadinama efektyvaus

stebėjimo riba. Taip pat įvertinus, kad psichologinio efekto zona siekia iki 6,0 km, o toliau objektas,

nors ir matomas, kraštovaizdžio fone tampa beasmenis (Bučas, 2001) bei naujausia VE disertacija

daromos prielaidos, kad:

VE pilnai (visos jėgainės dalys) matysis nuo už 850 m atstumu esančio Nemuno deltos regioninio parko pietinių pakraščių ir šiame parke esančio Leitgirių hidrografinio draustinio pakraščio. Taip pat yra vietų, kur iš šio draustinio VE – nesimatys.

VE pilnai (visos jėgainės dalys) matysis nuo už 1700 m atstumu Leitgirių botaninio draustinio pakraščio; nuo už 4,2 km esančio Galzdonų botaninio draustinio pakraščio ir nuo už 2,7 km Pleinės telmologinio draustinio pakraščio.

VE vėjaračiai (rotoriai) ir mentės (sparnai) matysis apytiksliai 8 km spinduliu nuo VE esančiose saugomose teritorijose (t.y. dalyje Nemuno deltos regioninio parko ir jame esančių Natura 2000 teritorijų).

Įvertinus mokslinius tyrimus, atstumą ir tai, kad šios teritorijos daugiausia skirta floros ir faunos apsaugai, VE bokštai ir viršuje esantys sparnai paįvairins kraštovaizdį, tačiau neturėtų tapti vizualinės taršos objektais, kurie iš esmės neigiamai pakeistų vietovės charakterį ar darytų reikšmingą neigiamą vizualinį poveikį saugomoms teritorijoms.


56

31. pav. Nordex 3 MW VJ modelių atskirų dalių matomumo zonos Saugomų teritorijų aspektu

32. Nordex 3.6 MW VJ modelių atskirų dalių matomumo zonos Saugomų teritorijų aspektu


57


Išvados:

Kraštovaizdžio vertingumo atžvilgiu jėgainės planuojamos labai mažo kraštovaizdžio vaizdingumo teritorijoje (tai pats žemiausias kraštovaizdžio vaizdingumo laipsnis Lietuvoje), taip pat jėgainės nepatenka į rekreacines ar urbanistinės plėtros teritorijas, kraštovaizdžio draustinius, šalia nėra didelių vandens telkinių.

Gamtinio karkaso teritorija, į kurią patenka kai kurios planuojamos jėgainės yra išskirta kaip – „potencialių vėjo jėgainių statybos teritorija“ pagal Šilutės raj. rajono savivaldybės bendrąjį planą.

Artimojoje zonoje (1 km spinduliu) jėgainės bus aiškiai matomos iš aplinkinių teritorijų ir dominuos agrarinėje aplinkoje. Vėjo jėgainės bus nauji inžineriniai statiniai kaimiškajame lyguminiame kraštovaizdyje. Jėgainės bus matomos nuo šalia esančių agrarinių teritorijų ir aplinkinių sodybų, Leitgirių, Domaičių, Juknaičių ir Usėnų ir kitų artimiausių kaimų.

Vizualinio poveikio saugomoms teritorijoms modeliavimas pagal disertaciją „Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas“ (Abromas, 2014 [5]) parodė, kad visos jėgainės (visos dalys) daugiausia bus matomos apie 2 km spinduliu ir tik iš saugomų teritorijų pakraščių (Nemuno regioninio parko ir jame esančių „Natura 2000 teritorijų“ rytinių pakraščių, Leitgirių hidrografinio draustinio pakraščio, nuo Leitgirių botaninio draustinio pakraščio; nuo Galzdonių botaninio draustinio pakraščio ir nuo Pleinės telmologinio draustinio pakraščio). Tačiau dėl vyraujančio lyguminio reljefo gana toli (iki 8-10 km spinduliu), taip pat ir nuo saugomų teritorijų bus matomi vėjaračiai (rotoriai), o mentės (sparnai) bus matomi daugiau kaip 10 km spinduliu. Matomumą vasarą ir rudenį apribos saugomose teritorijose esantys miškai ir aukštų medžių lajos juose. Naujų dominančių vaizdas dėl neryškios jėgainių spalvos, susiliejimo su dangaus fonu ir debesimis preliminariai ties 3,5-6 km atstumu praras regimąjį aiškumą ir esminių vizualinių kraštovaizdžio pokyčių nekels.

VJ modelių palyginimas parodė kad vėjo jėgainės kurių modelis Nordex 3.6 yra šiek tiek mažiau matomos dėl 7 metrais mažesnio stiebo aukščio, tačiau skirtumas tarp abiejų modelių vizualinio matomumo yra itin mažas, tai patvirtina ir atliktas vizualinio poveikio saugomoms teritorijoms modeliavimas.

Neigiamas estetinis poveikis kraštovaizdžiui galimas statybų metu, kol bus vykdomi jėgainių montavimo darbai. Po statybų teritoriją numatoma rekultivuoti.

Žemėnauda. PŪV atitinka Šilutės rajono bendrojo plano sprendinius. Įgyvendinus PŪV teritorija išliks žemės ūkio ir bus galima žemės ūkio veiklą vystyti toliau, tačiau kai kurie sklypai jėgainėms bus atidalinami, pakeičiama pagrindinė tikslinė Žemės ūkio naudojimo paskirtis į Kitos paskirties žemę – Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą.

Žemėvalda. VE numatomos statyti penkiuose UAB „Agrokryptys“ nuosavybės teise priklausančiuose sklypuo

se, skirtuose susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų naudojimui.

5.8 Kultūros paveldo objektai

5.8.1 Metodas

Atliekami nagrinėjamos teritorijos natūriniai tyrimai (vietovės apžvalga). Pagal atstumą iki

kultūros vertybių, jų fizinės, vizualinės apsaugos zonų bei remiantis teisine baze, bus įvertinamas

galimas poveikis, suformuluotos išvados. Naudojama duomenų bazė:


58

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registras: http://kvr.kpd.lt/heritage/

Šilutės raj. sav. bendrasis planas [1];

LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m. rugsėjo 28 d. Nr. IX–2452 (Žin., 2004, Nr.153–5571), kuriame nustatyti vertybių individualios apsaugos pozoniai.

Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos Nr. 343, patvirtintos 1992 m. gegužės 12 d. ir pakeistos LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 319 (Žin., 1992, Nr. 22–6522008; 2008, Nr.44–1643), kuriuose pateikiami apsaugos zonų draudimai.

6. Lentelė. Teisės aktai, nuostatos kultūros paveldo apsaugai

Teisės aktas Nuostatos

LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m. rugsėjo 28 d. Nr. IX–2452 (Žin., 2004, Nr.153–5571)

Nustatyti šie nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos pozoniai:

apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis;

vizualinės apsaugos pozonis.

Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos Nr. 343, patvirtintos 1992 m. gegužės 12 d. ir vėlesni pakeitimai (Žin., 1992, Nr. 22–6522008; aktuali redakcija nuo 2014-07-15)

Apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje draudžiama:

atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją;

laikyti aktyviąsias chemines, lengvai užsidegančias bei sprogstamąsias medžiagas;

statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti;

atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms.

Vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai.


Registruotų kultūros paveldo vertybių planuojamoje teritorijoje nėra. Artimiausios nekilnojamųjų

kultūros paveldo registre esančios vertybės, Jakštelių k. trečiosios evangelikų liuteronų senosios

kapinės (unik. objekto kodas 24316) esančios ~660 m nuo planuojamų jėgainių (VJ), Domaičių k.

evangelikų liuteronų senosios kapinės (unik. objekto kodas 24310), nutolusios nuo VJ ~624 m.

Kitos vertybės nutolusios toliau kaip ~1,4-2,3 km. Vertybių vieta ir atstumas nuo VJ, pateikiamas 7

lentelėje ir 33 paveiksle.

Remiantis Šilutės raj. sav. bendruoju planu į nagrinėjamą teritoriją patenka neišlikę buvusio dvaro

sodybos fragmentai (neregistruoti Kultūros vertybių registre) (pateikta 24 paveiksle skyriuje

„Kraštovaizdis ir žemėnauda“). Buvusios sodybos vietoje šiuo metu yra dirbami laukai (vietos apžiūra

atlikta 2014 m. lapkričio 24 d.). Vietovės nuotraukos, vizualizacijos pateiktos skyriuje „Kraštovaizdis ir

žemėnauda“.

7. Lentelė. Artimiausių kultūros paveldo vertybių vieta VJ atžvilgiu

Unikalus

objekto kodas

Pavadinimas Adresas Atstumas

iki

artimiausios

VJ

24310 Domaičių k. evangelikų liuteronų

senosios kapinės

Šilutės r., Domaičių k. (Juknaičių

sen.) 624 m

http://kvr.kpd.lt/heritage/

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=243075&p_query=&p_tr2=

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=318034



59

24316 Jakštelių k. trečiosios evangelikų

liuteronų senosios kapinės

Šilutės r., Jakštelių k. (Juknaičių

sen.) 660 m

24328 Leitgirių k. pirmosios evangelikų


Šilutės r., Leitgirių k. (Juknaičių

sen.) 1495 m

24317 Jakštelių k. ketvirtosios evangelikų



sen.) 1603 m

24315 Jakštelių k. antrosios evangelikų



sen.) 2143 m

24314 Jakštelių k. pirmosios evangelikų



sen.) 2273 m

24455 Šėrių k. trečiosios evangelikų

liuteronų senosios kapinės Šilutės r., Šėrių k. (Juknaičių sen.) 1456 m

24453 Šėrių k. pirmosios evangelikų


24454 Šėrių k. antrosios evangelikų


24327 Kūgelių k. evangelikų liuteronų

senosios kapinės

Šilutės r., Kūgelių k. (Juknaičių

sen.) 1790 m

33. pav. VJ vieta ir artimiausios vertybės - senosios liuteronų kapinės (ištrauka iš Kultūros vertybių registro www.kpd.lt)


60


Registruotų kultūros paveldo vertybių planuojamoje teritorijoje nėra, o visos ~624-2,3 km

atstumu esančios kultūros vertybės – tai evangelikų liuteronų kapinės. Planuojamo statyti vėjo

jėgainės nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentų (pateikti 6 lentelėje), nepažeidžia:

Artimiausios vertybės – kapinės (kodai 24316 ir 24310) nutolusios toliau kaip 624 m nuo jėgainių.

Kitos kapinės nutolusios toliau kaip ~1,4-2,3 km.

Išvada: Neigiamas poveikis kultūros paveldo vertybėms dėl planuojamos veiklos įgyvendinimo –

nenumatomas. Galimas vizualinis kraštovaizdžio pokytis pavaizduotas vėjo jėgainių vizualizacijose

(žiūr. skyriuje „ 5.7 Kraštovaizdis ir žemėnauda“ 26- 29 paveiksluose).

6 Visuomenės sveikata

6.1 Metodas

Atliekant 5 vėjo jėgainių parko, poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris yra sudėtinė

poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis yra nustatoma ir 5 vėjo jėgainių parko sanitarinė apsaugos

zona (SAZ). Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymas

atliktas, vadovaujantis įstatyminiais dokumentais ir rekomendacijomis (3, 16, 17,18,19,20).

Vertinimas atliktas pagal 34 paveiksle pateiktą schemą.


61

34. pav. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo schema

6.2 Vietos analizė, aplinkos kokybės įvertinimas

5 vėjo jėgainių parkas planuojamas statyti Šilutės rajone, Juknaičių seniūnijoje, Domaičių kaime,

kaimiškoje aplinkoje. Sklypų, kuriuose numatoma statytyti vėjo jėgaines pagrindinė naudojimo

paskirtis – kita, o žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų

aptarnavimo objektų teritorijos. Aplinkui esančių žemės sklypų esama pagrindinė tikslinė žemės

sklypų paskirtis – žemės ūkio, teritorijos neužstatytos, vyrauja ariamos žemės plotai, užliejamos

pievos, kurios šiltuoju metu laiku yra nuganomos arba panaudojamos pašarų gamybai, atviros

agrarinės teritorijos, kurias formuoja išskirtinai lyguminis reljefas. Kraštovaizdis monotoniškas,

savitumo suteikia tik tai, kad vietovėje periodiškai yra užliejamos pievos. Rekreacinių objektų ar

saugomų objektų planuojamų jėgainių teritorijoje nėra.

Vienintelis taršos ir triukšmo objektas nagrinėjamoje teritorijoje yra valstybinės reikšmės kelias

Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda.


62

5 vėjo jėgainių parkas planuojamas statyti Juknaičių seniūnijoje, esančių Domaičių bei Leitgirių

kaimų netolimoje gretimybėje. Ši teritorija yra kaimiško tipo, mažai apgyvendinta - gyventojų

tankumas siekia 22,5 žm./km2 (Lietuvoje – 52 žm./km2). Remiantis paskutiniais 2011 metų gyventojų

surašymo duomenimis Juknaičių seniūnijoje iš viso gyveno 892 gyventojai, iš kurių 34 gyventojai

Domaičių kaime ir 123 gyventojai Leitgirių kaime.

Artimiausios gyvenamosios teritorijos – Domaičių kaimas, nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių

yra nutolęs apie 510 - 639 metrų atstumu, o Leitgirių kaimas, nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių

yra nutolęs apie 731 - 837 metrų atstumu. Leitgiriai nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių nutolę ~1,5

– 3,4 km. Artimiausios gyvenamos sodybos nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių yra nutolusios 510 –

837 metrų atstumu. 1000 metrų spinduliu aplink planuojamas statyti vėjo jėgaines yra 6

gyvenamosios paskirties pastatai. Visuomeninių pastatų 1 km spinduliu nėra.

35. pav. Planuojamų vėjo jėgainių vietos ir arčiausiai esantis gyvenamieji pastatai

6.3 Populiacijos analizė

Populiacija ― tai žmonių grupių, kurios skiriasi savo jautrumu žalingiems sveikatai veiksniams,

visuma. Populiacija analizuota pagal pasirinktą schemą:

Gyventojų demografinių ir sergamumo rodiklių analizė. Gyventojų demografinių rodiklių analizė atlikta, vadovaujantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės ir Lietuvos sveikatos informacijos centro rodiklių duomenų bazės duomenimis. Nagrinėjimas vykdomas Šilutės rajono savivaldybės statistinius duomenis lyginant su Lietuvos Respublikos vidurkiais.

Gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos nustatymas planuojamo objekto atžvilgiu. Analizė atlikta naudojant GIS metodus. Duomenys pateikti lentelėje ir paveiksle.

Rizikos grupių išskyrimas populiacijoje. Žmonių grupės jautrumą sveikatai darantiems įtaką veiksniams lemia keli faktoriai: amžius, lytis, esama sveikatos būklė. Atliekant poveikio


63

visuomenės sveikatai vertinimą, išskiriama viena ar kelios rizikos grupės, patiriančios planuojamos ūkinės veiklos poveikių ir jų sąlygotų aplinkos pokyčių ekspoziciją bei esančios jautresnės už likusią populiacijos dalį.

6.3.1 Gyventojų demografiniai rodikliai

Gyventojų skaičius. Remiantis statistiniais duomenimis Šilutės raj. savivaldybėje 2015 metų

pradžioje gyveno 41 814 gyventojai (36 paveikslas). Atsižvelgiant į 2011–2015 metų statistinius

duomenis matome, jog Šilutės raj. savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo 7,9 proc., o Lietuvoje

gyventojų skaičius sumažėjo 4,3 proc., tačiau vis tiek beveik du kartus didesnis lyginant su esančiu

rajone.

Pasiskirstymas pagal amžių ir lytį. Didžiausią gyventojų dalį Šilutės raj. savivaldybėje sudarė

darbingo (15–60 metų) amžiaus asmenys (61,8 proc.). 16,7 proc. Šilutės raj. savivaldybėje buvo

gyventojų iki 15 metų amžiaus, vyresnių nei 60 metų gyventojų analizuotame rajone buvo 21,5 proc.

2015 m. pradžios duomenimis, 53,1 proc. Šilutės raj. savivaldybės gyventojų buvo moterys, 46,9

proc. – vyrai. Vyrų ir moterų skirstinys atsižvelgiant į amžių Šilutės raj. savivaldybėje 2015 metų

pradžioje pateiktas 36 paveiksle.

36. pav. Šilutės raj. savivaldybėje gyventojų skaičiaus pokytis 2011–2015 metų pradžioje; vyrų, moterų pasiskirstymas pagal amžių Šilutės raj. savivaldybėje 2015 metų pradžioje

Gimstamumas. 2014 metais Šilutės raj. savivaldybėje gimė 493 naujagimiai. 1000–iui gyventojų

tenkantis gimusiųjų skaičius analizuotoje savivaldybėje – 11,6 naujagimio. Lietuvoje šis rodiklis

mažesnis (10,3 naujagimiai/1000 gyv.). 1000 gyventojų tenkantis gimusiųjų skaičius Šilutės raj.

savivaldybėje bei Lietuvoje pateiktas 37 paveiksle.

Natūrali gyventojų kaita. 2014 metais Šilutės raj. savivaldybėje natūrali gyventojų kaita buvo

neigiama (-2,2/1000gyv.), tai reiškia, jog Šilutės raj. savivaldybėje didesnis gimusiųjų skaičius nei

mirusiųjų. Lietuvoje natūralios gyventojų kaitos tendencijos tokios pat, tačiau šis rodiklis 1,5 karto

didesnis (–3,4/1000gyv.).

Mirtingumas. Šilutės raj. savivaldybėje 2014 metais mirė 587 asmenys. Savivaldybės mirčių

skaičius 1000–iui gyventojų ir visos Lietuvos mirčių skaičius skiriasi minimaliai (atitinkamai 13,8

mirtys/1000 gyv. ir 13,7 mirtys/1000 gyv.).


64

37. pav. 1000 gyventojų tenkantis gimusiųjų ir mirusiųjų skaičius Šilutės raj. savivaldybėje bei Lietuvoje

Mirties priežasčių struktūra Šilutės raj. savivaldybėje bei Lietuvoje. Šilutės raj. savivaldybėje

didžiąją dalį mirties priežasčių kvalifikacijoje sudaro kraujotakos sistemos ligos (I00-I99) (761,9

atvejo/100 000 gyv.), Lietuvoje situacija tokia pati, daugiausia gyventojų miršta dėl kraujotakos

sistemos ligų (I00-I99) (768,1 atvejo/100 000 gyv.). Antroje vietoje mirties priežasčių kvalifikacijoje

piktybiniai navikai (C00-C97) (Šilutės raj. savivaldybėje – 275,3 atvejis/100 000 gyv., o Lietuvoje –

273,8 atvejai/100 000gyv.). Rečiausiai fiksuojamos mirtys nuo kvėpavimo sistemos ligų (J00-J99).

Mirties priežasčių pokytis 100 000 gyventojų pateiktas 38 paveiksle.

38. pav. Mirties priežasčių pokytis Šilutės raj. savivaldybėje bei Lietuvoje tenkantis 100 000 gyventojų

6.3.2 Išvados

Išanalizavus Šilutės raj. savivaldybės bei Lietuvos demografinius rodiklius, matome, jog demografinė situacija tiek analizuojamoje savivaldybėje, tiek Lietuvoje labai panaši.

6.3.3 Gyventojų sergamumo rodikliai

Vadovaujantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, atlikta Šilutės raj.

savivaldybėje ir Lietuvos sergamumo 100 000–ių gyventojų rodiklių analizė. Analizuojamoje

teritorijoje didžiausią skaičių sudarė traumų ir kitų išorinių priežasčių padariniai (C00-C97) (18483,1

atvejo/100 000–ių gyv.). Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) (kvėpavimo sistemos

ligos, sergamumas pneumonija, sergamumas astma, sergamumas lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių

ligomis) (9567,9 atvejo/100 000–iui gyv.), kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) (7270,3 atvejo/100

000–ių gyv.). Mažiausias sergamumas savivaldybėje buvo: piktybiniais navikais (C00-C97) (683

atvejai/100 000 gyv.). Lietuvoje sergamumo tendencijos tos pačios.


65

39. pav. Sergamumo rodiklis 100 000–iui gyventojų Lietuvoje bei Šilutės raj. savivaldybėje

6.3.4 Išvados

Išanalizavus Šilutės raj. savivaldybės bei bendruosius Lietuvos sergamumo rodiklius, matome, jog pagrindinės sergamumo tendencijos yra panašios, tačiau konkretūs atvejų skaičiai daugeliu atvejų skiriasi (pastebimi didesni skirtumai sergamumu nervų sistemos ligomis, kvėpavimo sistemos ligomis, traumų ir kitų išorinių priežasčių padariniais; mažesni – piktybinių navikų, ausų ligomis).

6.3.5 Rizikos grupės populiacijoje

Žmonių grupės jautrumą sveikatai darantiems įtaką veiksniams lemia keli faktoriai: amžius, lytis,

esama sveikatos būklė. Atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, išskiriama viena ar kelios

rizikos grupės, patiriančios planuojamos ūkinės veiklos poveikių ir jų sąlygotų aplinkos pokyčių

ekspoziciją bei esančios jautresnės už likusią populiacijos dalį.

Rizikos sveikatai aplinkos veiksniams jautriausi gali būti1:

vaikai (21,1 %), vyresnio amžiaus žmonės (23,8 %), visų amžiaus grupių ligoniai ir nusiskundimų dėl sveikatos turintys žmonės (3,1 %).

Taigi, rizikos grupes sudaro gretimybėje gyvenantys žmonės: vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės

bei visuomeninius pastatus lankantys žmonės. Šių grupių atstovai galėtų jautriau reaguoti į pakitusios

aplinkos ir/ar gyvensenos rodiklius.

Rizikos grupių įvertinimas atliekamas 1 000 metrų spinduliu nuo analizuojamų vėjo jėgainių

statybos teritorijų ribų. Šioje teritorijoje yra 6 pastatai gyvenamosios paskirties pastatai (8 lentelė).

8. lentelė. Rizikos grupės nustatymas.

1 Procentinė išraiška paskaičiuota pagal bendrą Šilutės rajono tendenciją. 2 Priimta, kad viename name gyvena 3 gyventojai

Atstumas nuo sklypo ribos

Pastatų skaičius Bendras žmonių skaičius2

Tame tarpe rizikos grupės žmonių

0-100 m 0 gyv. pastatų 0 visuomeninių pastatų

0 0 vaikų; 0 gyv. > 60 m.; 0 nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų turintis


66

Analizuojama ūkinė veikla – 5 vėjo jėgainių statyba ir eksploatacija, labiausiai gali paveikti

artimiausioje gretimybėje esančias padidintos rizikos grupes – vaikus, sveikatos sutrikimų turinčius

asmenis, gyventojus, kurių amžius didesnis nei 60 metų (analizuojamo objekto artimiausioje

gretimybėje, 1000 metrų spinduliu, iš viso yra 10 padidintos rizikos žmonės, iš kurių 4 vaikų, 5

vyresnių nei 60 metų ir 1 statistiškai galintys turėti sveikatos sutrikimų).

40. pav. Artimiausios apgyvendintos teritorijos

6.4 Planuojamo objekto analizė, rizikos veiksnių nustatymas

Planuojamas objektas yra aprašytas 4 sk.

Vėjo energetikai būdingi sveikatos rizikos veiksniai nustatyti atsižvelgiant į Lietuvoje parengtas

rekomendacijas [3, 16], užsienio mokslininkų tyrimus [15], praktine patirtimi paremta tiriant ir

atliekant vėjo jėgainių PVSV Lietuvoje (eksperto metodas).

asmenuo.


0

0 vaikų; 0 gyv. > 60 m.; 0 nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų turintis asmenuo.


0

0 vaikų; 0 gyv. > 60 m.; 0 nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų turintis asmenuo.

500-1000 m 6 gyv. pastatai 0 visuomeninių pastatų

18

4 vaikai; 5 gyv. > 60 m.; 1 nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų turintys asmenys.


67

6.5 Rizikos sveikatai darančių įtaką veiksnių įvertinimas

6.5.1 Rizikos veiksnių nustatymas

Atliekamas kompleksinis poveikio visuomenės sveikatai vertinimas t.y. – pagrindinių sveikatai

darančių įtaką veiksnių ir jų sukeliamų poveikių analizė. Svarbiausi veiklos, susijusios su planuojama

ūkine veikla, visuomenės sveikatai įtaką darantys veiksniai pateikti žemiau esančioje lentelėje.

Fizinės aplinkos veiksniai (oro tarša, kvapai ir triukšmas) įvertinami kiekybiškai, nustatomi

prognozuojami taršos kiekiai, kokybinė teršalų sudėtis, jų atitiktis teisės norminiams aktams.

1. lentelė. Analizuojami poveikį sveikatai įtakojantys veiksniai

Veiksniai Statyba Eksploatacija

1. Fizinės aplinkos veiksniai:

1.1 Triukšmas + Artimiausias gyventojas už >500 m, poveikis trumpalaikis, sveikatos požiūriu nėra reikšmingas, toliau neanalizuojama

+ Poveikis gali būti reikšmingas, atliekamas modeliavimas

1.2 Infragarsas, žemo dažnio garsas - + Poveikis analizuojamas

1.3 Šešėlių mirgėjimas - + Poveikis gali būti reikšmingas, atliekamas modeliavimas

1.4 Elektromagnetinis spinduliavimas - + Poveikis analizuojamas

1.5 Vibracija + Artimiausias gyventojas už >500 m, poveikis trumpalaikis, sveikatos požiūriu nėra reikšmingas, toliau neanalizuojamas

+ Poveikis analizuojamas

1.6 Oro tarša + Poveikis trumpalaikis, galima tarša dėl transporto judėjimo, sveikatos požiūriu nėra reikšmingas, toliau neanalizuojama

2. Socialiniai ir ekonominiai veiksniai3

2.1 Darbo vietos Nesukuriamos

Nesukuriamos

2.2 Sauga, nelaimingų atsitikimų rizika, ekstremalių situacijų įvertinimas

+

+

2.3 Nekilnojamas turtas - +

2.4 Bendruomenių gyvenimo kokybė + +

2.5 Laisvalaikis, poilsis, rekreacija + +

3. Profesinės rizikos veiksniai

3.1 Darbo sauga + poveikis analizuojamas + poveikis analizuojamas

4. Psichologiniai veiksniai

4.1 Galimi konfliktai, stresas + poveikis trumpalaikis, neanalizuojama

+ poveikis analizuojamas

3 Socialiniai-ekonominiai veiksniai analizuojami atskirame skyriuje.


68

Atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą buvo naudoti kiekybinis ir kokybinis aprašomasis

vertinimo metodai. Reikšmingiausi planuojamos ūkinės veiklos veiksniai ― triukšmas, šešėlių

poveikis – įvertinti kiekybiškai, kiti veiksniai įvertinti kokybiniu aprašomuoju būdu. Detaliau

6.6 Rizikos veiksnių įvertinimas

6.6.1 Triukšmas

6.6.1.1 Įvadas

Vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai, remsimės užsienio patirtimi, Lietuvoje

parengtomis „Vėjo energetikos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinės rekomendacijos“

[16] ir atliktomis mokslinėmis studijomis [15]. PAV ataskaitoje yra pateiktas triukšmo poveikio

žmonių sveikatai metodų aprašymas, apibūdinti vėjo jėgainių generuojamo triukšmo tipai,

apibendrinti esami įrodymai apie VE triukšmo poveikį žmonių sveikatai, pateiktos rekomendacijas ir

išvados dėl vėjo jėgainių triukšmo.

6.6.1.2 Triukšmas ir sveikata

Garso suvokimas. Žmonės su normalia klausa gali suvokti garsus tikrame dažnių diapazone,

priklausomai nuo garso intensyvumo. Žmogaus ausis paprastai gali girdėti dažnius nuo 20 iki 20 000

Hz, ir mūsų ausys yra ypač priderintos prie dažnių tarp 1000 ir 6000 Hz. Garsas, kurio dažnis žemiau

250 Hz paprastai apibūdinamas kaip žemo dažnio garsas; o žemiau 20 Hz, vadinamas infragarsu ir

nėra girdimas žmonėms. Garsas, kurio dažnis virš 1000 Hz yra laikomas aukšto dažnio garsu, o garsas

kurio dažnis virš 20,000 Hz (žinoma kaip ultragarsu) nėra girdimas žmogaus ausies. Garsai, kurių

dažnis mažesnis turi būti garsesni siekiant, kad žmogus juos išgirstų. Pavyzdžiui, vidutinis klausos

slenkstis 7 - 8 Hz, yra 100 dB, 20 Hz yra 80 dB,, o esant 200 Hz yra 14 dB.

Garso sklidimas. Garsas mažėja (arba sušvelnėja), kai garso bangos aplinkoje tolsta nuo šaltinio.

Pagrindiniai veiksniai, kurie turi įtakos garso sklidimui aplinkoje yra: aplinkos reljefas, kliūtys,

atmosferinis slopinimas (absorbcija). Atmosferinis slopinimas yra įtakojamas tokių faktorių, kaip oro

temperatūra, drėgmė, slėgis, vėjo greitis ir kryptis. Žemesnio dažnio garsai yra mažiau slopinami

atmosferos veiksnių nei aukštesnio dažnio garsai. Kieta žemės danga (pvz., asfaltas arba vanduo) yra

linkus atspindėti daugiau garso, o porėtas žemės paviršius šiek tiek sugerti garsą.

Fizinės ar aplinkos veiksniai įtakoja, kaip garso lygiai tam tikrose vietose yra suvokiami. Tai apima

tokius veiksnius, kaip: pozicija ir atstumas nuo garso šaltinio. Garso lygis paprastai mažėja atstumui

didėjant. Garsas pavėjui nuo šaltinio yra didesnis nei prieš vėją. Fono triukšmo lygis skiriasi

priklausomai nuo vietos, paros laiko ir sezono, ir paprastai yra mažesnės nakties metu ir kaimo

vietovėse.

Triukšmas ir sveikata. Mokslininkai nustatė tris triukšmo poveikio žmonių sveikatai kategorijas:

subjektyvus poveikis, pavyzdžiui, susierzinimas;

sutrikimai - miego, bendravimo, koncentracijos ir kt.;

fiziologiniai poveikiai, tokie kaip nerimas, klausos praradimas ir spengimas ausyse.

Šie reiškiniai dažnai yra tarpusavyje susiję, pavyzdžiui, sutrikus bendravimui ar miegui, individui

gali kilti susierzinimas, arba atvirkščiai.

Susierzinimas nuo triukšmo apima platų žmogaus reakcijų spektrą. Žmonės gali tapti irzlūs, nes iš

tikrųjų triukšmas trukdo veiklai arba miegui, arba jis yra tiesiog suvokiamas. Nors susierzinimas

daugiau gali būti apibūdinamas kaip silpnas dirginimas, tačiau jis gali reikšti reikšmingą gyvenimo


69

kokybės blogėjimą. Pagal PSO apibrėžimą tai yra sveikatos – bendros fizinės ir psichinės gerovės

blogėjimas.

Remiantis moksliniais tyrimais, ilgalaikiai vidutiniai dienos triukšmo lygiai, susiję su padidėjusiu

susierzinimu yra nuo 50 iki 55 dBA aplinkoje ir 35 dBA patalpose (matuojant Leq). Mažiausi vidutiniai

nakties aplinkos triukšmo lygiai, susiję su miego pokyčiais ar miego sutrikimais yra tarp 30-40 dBA

(išmatuotas kaip Lnakties, aplinkos). Aplinkos triukšmas retai pasiekia lygį, kad sukelti klausos

praradimą ar sumažėjusį klausos jautrumą. Šie reiškiniai pasitaiko kai ilgalaikio triukšmo lygiai viršija

85 dBA, ar trumpalaikis triukšmas yra ≥120 dBA.

Vis daugėja įrodymų susijusių su aplinkos triukšmo nedidele rizika hipertenzijos, širdies ir

kraujagyslių ligoms. Šie įrodymai yra iš Europos bendrijos triukšmo tyrimų, kurie buvo orientuoti į

orlaivių ir eismo triukšmą. Mokslininkai nenustatė šio poveikio slenksčio arba dozės. Laboratoriniai

tyrimai užfiksavo trumpalaikius kraujospūdžio ir streso hormonų pokyčius dėl triukšmo poveikio,

tačiau tyrimai neįrodė, jog šie fiziologiniai pokyčiai išlieka kai triukšmas nuslopsta.

Mokslininkai ne visiškai dar supranta gana sudėtingą mechanizmą, pagal kurį triukšmas kelia

poveikį žmonių sveikatai. 42 paveiksle parodytas vienas iš galimų modelių, kaip triukšmas gali

paveikti sveikatą tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Be tiesioginio kelio, triukšmo poveikis aktyvuoja

nervų ir endokrininę sistemas ir sukelia trumpalaikį fiziologinio streso atsaką. Netiesioginiu keliu,

žmogus suvokia garsą, kaip triukšmą ir susierzina, kas sukelia trumpalaikį fiziologinio streso atsaką.

Fiziologinė reakcija į abu tiesioginius ir netiesioginius poveikius apima streso hormonų, širdies ritmo,

kraujospūdžio ir kitų veiksnių trumpalaikius pokyčius. Šie pokyčiai daugumoje išnyksta kai triukšmo

poveikis baigiasi. Esant ilgalaikei triukšmo ekspozicijai, žmonės dažniausiai įpranta prie pastovių

triukšmo šaltinių, įsijungia poveikio įveikimo mechanizmai, mažinantys streso atsaką. Jei tai

neįvyksta, nuolatinis stresas, kaip atsakas į triukšmą, gali prisidėti prie ilgalaikės rizikos sveikatai dėl

širdies ir kraujagyslių ligų. Kaip minėta anksčiau, mokslininkai nenustatė ilgalaikio žalingo poveikio

slenksčio ar dozės.


70

41. pav. Vienas iš modelių, paaiškinančių galimą poveikį sveikatai dėl triukšmo

Kiti streso faktoriai:

Laiko įtampa;

Aukšti reikalavimai

Žema kontrolė

Garso rodikliai:

lygis;

dažnumas

trukmė

dinamika

Nervų aktyvavimas Garso suvokimas

Situacijos rodikliai:

komunikavimas;

koncentracija

poilsis

Individualūs rodikliai:

Įveikimo potencialas;

Vegetacinis labilumas/nepastovumas

Jautrumas triukšmui

Poveikiai: Fiziologiniams ir psichologiniams reguliavimo mechanizmams (vegetacinė, endokrininė, pažintinė ir emocinė sistemos)

Triukšmo suvokimas

Kiti rizikos faktoriai:

Rūkimas;

Viršsvoris

Fizinis pasyvumas

Ūmūs sveikatos sutrikimai

Įtampa – padidėję streso hormonai

Susierzinimas – padidėjęs magnio sunaudojimas

Elgesio sutrikimai:

Trumpalaikiai atminties, koncentracijos sutrikimai;

Ilgalaikiai sveikatos sutrikimai:

Padidinta rizika miokardo infarktui, hipertenzijai


71

9. lentelė. Veiksniai, įtakojantys žmogaus suvokimą ir garso kaip triukšmo priėmimą.

Triukšmo kriterijai Garsumas arba intensyvumas; Dažnis, Nuolatinis triukšmas, Impulsyvus ar svyruojantis triukšmas (laikui bėgant kinta); Triukšmas kartu vibracija; Laukiamas/numatymas triukšmas

Asmeniniai kriterijai Jautrumas, triukšmui, Baimė dėl triukšmo šaltinio keliamo pavojaus; Gebėjimas kontroliuoti ar susidoroti su triukšmu; Susierzinimas dėl kitų šaltinio aspektų (ne triukšmo), Įsitikinimai apie šaltinio naudą ir svarbą; Lūkesčiai apie triukšmo tipus ir lygius, priimtinus bendruomenei

Socialiniai ir aplinkosaugos kriterijai

Galimybė izoliuotis nuo triukšmo, Foninis triukšmo lygis; Aplinkos tipas (pvz., kaimo, priemiesčio, miestų)

10. lentelė. Poveikis sveikatai priklausomai nuo triukšmo lygio, pagal PSO.

Poveikis sveikatai Aplinka Triukšmo lygiai, dBA

Miego trikdymas Miegamieji kambariai Leq,T = 30

Miego trikdymas Už miegamojo patalpų kai

atidarytas langas

Leq,T = 45

Susikalbėjimo trikdymas, vidutinis

susierzinimas

Gyvenamosios patalpos Leq,T = 35

Vidutinis susierzinimas Gyvenamoji aplinka Leq,T = 50

Stiprus susierzinimas Gyvenamoji aplinka Leq,T = 55

11. lentelė. Triukšmo poveikis nakties metu.

Nakties triukšmo lygis aplinkoje, Leqnakties

Poveikis sveikatai

≤30 dBA

Nors atskirų individų jautrumas gali skirtis, atrodo, kad iki šio lygio jokių esminių biologinių pakitimų nepastebėta.

30 to 40 dBA

Šiame diapazone stebimi šie miego pakitimai: kūno judesiai, prabudimai. Poveikio intensyvumas priklauso nuo šaltinio pobūdžio ir įvykių skaičiaus. Pažeidžiamos grupės (pvz, vaikai, lėtinėmis ligomis sergantys, vyresnio amžiaus žmonės) yra labiau linkusios. Tačiau net ir blogiausiais atvejais poveikis nedidelis t.y. mažiausias pastebimas neigiamo poveikio lygmuo.

40 iki 55 dBA

Neigiamas poveikis sveikatai pastebimas tarp veikiamų gyventojų. Daugelis žmonių turi pritaikyti savo gyvenimus ir susidoroti su nakties triukšmu. Pažeidžiamos grupės yra labiau veikiamos.

> 55 dBA

Situacija yra laikoma keliančia pavojų visuomenės sveikatai. Nemaža dalis gyventojų yra labai susierzinę, daugelio miegas sutrinka. Yra įrodymų, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja.

Švedijos mokslininkai [21] apklausę daugiau kaip 1000 respondentų, nustatė žmonių susierzinimo

priklausomai nuo vėjo jėgainių triukšmo dydžio kreivę.


72

42. pav. Susierzinimo dėl triukšmo poveikio kreivė

Triukšmo šaltinio atsiradimo pradžioje, triukšmas labiau erzina žmones. Vėliau žmonės pripranta

prie triukšmo ir jo poveikis šiek tiek slopsta (žiūr. 12 lentelę).

12. lentelė. Žmonių reakcija į padidėjusį triukšmą, pagal [22].

Atsiradus naujam triukšmo šaltiniui Ilgalaikis triukšmo šaltinio poveikis

Ekvivalentinio

triukšmo lygio

padidėjimas, dBA

Poveikio dydis

Ekvivalentinio

triukšmo lygio

padidėjimas, dBA

Poveikio dydis

0 nėra poveikio 0 nėra poveikio

0,1-0,9 nežymus 0,1-2,9 nežymus

1,0-2,9 mažas 3,0-4,9 mažas

3,0-4,9 vidutinis 5,0-9,9 vidutinis

5+ didelis 10+ didelis

6.6.1.3 Vėjo jėgainių keliamo triukšmo pobūdis

Vėjo jėgainių keliamas mechaninis ir aerodinaminis triukšmas yra plačiajuostis. Vėjo jėgainės

keliamo triukšmo diapazonas yra nuo infragarso iki vidutinių dažnių garso. Dominuojantis yra

aerodinaminis triukšmas. Vėjo jėgainėms yra būdingas vidutinių dažnių garsas (350–700 Hz didelėms

vėjo jėgainėms ir 1000 Hz mažesnėms vėjo jėgainėms) moduliuojamas apie 1 Hz dažniu. Moduliuotas

garsas kinta 10 dB amplitude. Šis moduliuotas garsas girdisi kaip „banguotas švilpimas“ ir dažnai yra

klaidingai vadinamas žemo dažnio garsu ar net infragarsu ar vibracijomis. Vėjo jėgainių keliamo

moduliuoto vidutinių dažnių triukšmo lygis bus vertinamas kaip girdimas triukšmas.


73

43. pav. Garso klasifikacija pagal dažnį

Mechaninis triukšmas. Mechaninis triukšmas generuojamas mechaninių vėjo turbinos dalių,

pavyzdžiui, pavarų dėžės, aušinimo ventiliatorių ir generatoriaus. Mechaninį triukšmą įtakoja

jėgainės dydis, medžiagos ir konstrukcinės detalės. Šiuolaikinės turbinos naudoja konstrukcinius

elementus, mažinančius mechaninį triukšmą.

Aerodinaminis triukšmas. Aerodinaminis triukšmas paprastai yra labiausiai jaučiamas vėjo

jėgainių generuojamas triukšmas. Vienas iš aerodinaminio triukšmo tipų yra pasikartojantis garsas

susijęs su judančiomis turbinų mentėmis. Vėjo jėgainė generuoja plačiajuostį aerodinaminį triukšmą

nuo infragarso iki ultragarso (<20 Hz iki> 20 kHz), ir paprastai neturi skirtingų toninių komponentų.

Vėjo turbinos generuoja triukšmą (ir elektros energiją), kai yra pakankamas vėjo greitis ir sukuria

didžiausią triukšmo lygį esant didelio vėjo greičio sąlygomis. Esant dideliam vėjo greičiui, mentės ir

vėjo sąveika sukuria oro turbulenciją. Šiuolaikinės vėjo turbinos yra pritaikytos, siekiant mažinti

turbulenciją (pvz., fiksuojamas greitis, valdomas menčių polinkio kampas), tačiau šios technologijos

taip pat sumažina jėgainių galią. Veiksniai, kurie dar gali padidinti turbulenciją, o tuo pačiu triukšmą –

yra šiurkštus mentės paviršius ir rotorius, esantis pavėjui nuo turbinos bokšto. Triukšmas

generuojamas nuo to paties dydžio vėjo turbinų, gali gerokai skirtis priklausomai nuo modelių.

Viena aerodinaminio triukšmo formų yra „šiurenimas“ t.y. triukšmas, kuris atsiranda maždaug

kartą per 1 s. ir didėja, kai turbinų mentes juda žemyn. Šiurenimas yra labiausiai jaučiamas šalia

turbinos. Didėjant atstumui, šiurenimas tampa mažiau atpažįstamas, ir gali būti suvokiamas kaip

pvz., lėktuvo garsas.

Esant tam tikroms sąlygoms, vėjo turbinos taip pat gali generuoti „pulsuojantį“ garsą. Šis garsas

generuojamas tuomet, kai vėjo greičiai įvairiuose aukščiuose nuo žemės paviršiaus skiriasi. Esant

šioms sąlygoms, turbinos mentės sukasi pereidamos skirtingus atmosferos oro sluoksnius su didesniu

vėju viršuje ir mažesniu vėju šalia žemės. Tai gali sukelti aerodinaminio triukšmo svyravimus.

Mokslininkai teigia, kad yra sunku prognozuoti pulsuojantį triukšmą, kuris daugeliu atveju yra labiau

erzinantis, nei šiurenantis triukšmas.

6.6.1.4 Vėjo jėgainių triukšmo poveikio sveikatai išvados

Apibendrinant mokslinius tyrimus, pateikiamos šios išvados:

Vėjo turbinos negeneruoja triukšmo lygio, kuris gali sukelti klausos sutrikimus.

Susierzinimas ir poveikis gyvenimo kokybei yra dažniausi reiškiniai nustatyti vėjo jėgainių generuojamo triukšmo epidemiologinių tyrimų metu. Šis poveikis yra dėl garso amplitudės, sukeliančios skirtingas triukšmo formas (švytuojantis, pulsuojantis).

Kai kurie žmonės, gyvenantys šalia vėjo jėgainių skundėsi galvos svaigimu, galvos skausmu, miego sutrikimais, stresu ir nerimu. Tačiau nėra epidemiologinės analizės


74

tyrimų įrodymo, kad šie simptomai yra arba nėra tiesiogiai susiję su vėjo turbinos triukšmu.

Žmonių požiūris ir susirūpinimas dėl galimo poveikio sveikatai nuo vėjo jėgainių sukeliamo triukšmo yra įtakojamas tokių faktorių, kaip: matomumas ir vizualinis poveikis, susirūpinimas dėl sąžiningo ir teisingo požiūrio į bendruomenės narių interesus; ir bendruomenės dalyvavimo lygis planavimo proceso metu.

6.6.1.5 Planuojamų jėgainių triukšmo modeliavimas

Metodas

Triukšmo modeliavimas atliktas kompiuterine programa CADNA A 4.0. Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir

Lnakties rodiklių vertės skaičiavimais nustatytos, taikant šias metodikas (13 lentelė):

Pramoniniam triukšmui ISO 9613-2 (Bendroji skaičiavimo metodika);

Kelių transporto triukšmui XPS 31-133 (Prancūzijos nacionalinę skaičiavimo metodiką).

Atliktas išsamus triukšmo modeliavimas nagrinėjamoje teritorijoje, įvertinant kaip triukšmas

veikia atskirus būstus, modeliuotas triukšmas prie pastatų fasadų ir jų aplinkoje. Įvertintas pastatų

aukštingumas, reljefas, vietovės triukšmo absorbcinės savybės, esamų ir prognozinių triukšmo

šaltinių duomenys. Triukšmo lygio modeliavimas atliktas 2 m aukštyje, naudotas 10 m2 dydžio

modelio tinklelis.

Triukšmo skaičiavimai atlikti prie arčiausiai esančių gyvenamųjų aplinkų ir pastatų.

13. lentelė. Teisinių dokumentų sąlygos ir rekomendacijos.

14. lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (HN 33:2011)

Objekto pavadinimas

Paros laikas, val. Ekvivalentinis garso

slėgio lygis (LAeqT),

dBA

Maksimalus garso

slėgio lygis (LAFmax),

dBA

Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, 6–18 45 55

Dokumentas Sąlygos, rekomendacijos

Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymas,

2004 m. spalio 26 d. Nr.IX–2499, (žin., 2004, Nr.

164–5971).

Triukšmo ribinis dydis – Ldienos, Lvakaro arba Lnakties rodiklio

vidutinis dydis, kurį viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo

imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ir (ar) mažinti.

2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir

Komisijos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos

triukšmo įvertinimo ir valdymo.

II priedas. Triukšmo rodiklių įvertinimo metodika.

Pramoninis triukšmas: ISO 9613-2: „Akustika. Atvirame ore

sklindančio garso slopinimas. 2 dalis. Bendroji skaičiavimo

metodika“.

Kelių transporto triukšmas: Prancūzijos nacionalinė skaičiavimo

metodika „NMPB–Routes–96 (SETRA–CERTU–LCPC–CSTB),

nurodyta „Arrėtė du 5 mai 1995 relatif au bruit des

infrastructures routières, Journal Offieciel du 10 mai 1995,

Article 6“ ir Prancūzijos standartas „XPS 31–133“.

Aukščiau paminėtą metodiką taip pat rekomenduoja Lietuvos

higienos normos HN 33:2011 dokumentas.

Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo

ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės

paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta

Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2011

birželio 13 d. įsakymu Nr. V–604

Ši higienos norma nustato triukšmo šaltinių skleidžiamo

triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės

paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant

triukšmo poveikį visuomenės sveikatai.

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=244674&b=


75

Objekto pavadinimas

Paros laikas, val. Ekvivalentinis garso

slėgio lygis (LAeqT),

dBA

Maksimalus garso

slėgio lygis (LAFmax),

dBA

visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai,

stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos

18–22

22–6

40

35

50

45

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties

pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties

pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą

triukšmą

6–18

18–22

22–6

55

50

45

60

55

50

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties

pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties

pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo

triukšmo

6–18

18–22

22–6

65

60

55

70

65

60

Planuojami triukšmo šaltinia

Analizuojamoje teritorijoje planuojama statyti 5 vnt. identiškas vėjo elektrines. Kadangi užsakovas

renkasi vėjo elektrines statyti iš dviejų galimų variantų, triukšmo modeliavimas atliktas abiem

variantams.

Planuojamų statyti vėjo jėgainių techniniai ir akustiniai parametrai pateikti žemiau esančioje

lentelėje.

15. lentelė. Planuojamų vėjo jėgainių techniniai duomenys.

Vėjo jėgainių skaičius

Gamintojas Stiebo

aukštis, m Rotorius,

m Galingumas,

kW Bendra galia,

kW Skleidžiamas

triukšmo dydis, dB

5 Nordex 134 131 3600 18000 104,9

ARBA

5 Nordex 141 131 3000 15000 106

Šiuo metu teritorija yra atvira, arčiausias gyvenamas pastatas nuo planuojamų vėjo jėgainių

nutolęs 510 m atstumu, adresu Domaičių k. 2. Didžiausias pokytis (triukšmo atžvilgiu) numatomas

būtent šio namo gyventojams, todėl akustiniai skaičiavimai atlikti tik prie šio namo ir jo aplinkos.

Atstumai nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių iki artimiausių gyvenamųjų namų pateikti 40

paveiksle.

Foniniai triukšmo šaltiniai

Kaip foninis triukšmo šaltinis buvo įtrauktas valstybinės reikšmės keliu važiuojantis transporto

srautas. Vadovaujantis Valstybinės reikšmės kelių informacine sistema (www.lakis.lakd.lt) 2015-2016

m. vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiuo keliu Nr. 141 siekia 18335 automobiliai per parą.

16. lentelė. Foninio šaltinio informacija.

Kelio Nr. VMPEI Aut./parą Sunkaus dalis sraute, %

Greitis, km/val

141 1833 11,67 90

Taip pat buvo surinkta informaciją apie šalia planuojamas statyti vėjo jėgaines 3 km spinduliu,

vadovaujantis UAB „Energijos grupė“ ir UAB „Šilutės vėjo projektai“ vėjo elektrinių parkas Šilutės

rajone, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.


76

Nustatyta, kad visų vėjo jėgainių stiebo aukštis lygus 110 m, o maksimalus triukšmingumas siekia

106 dB.

Planuojamų vėjo jėgainių vietos naujai planuojamų vėjo jėgainių teritorijos atžvilgiu pateiktos 44

pav.

44. pav. Patvirtintos vėjo jėgainių vietos 3 km spinduliu nuo planuojamų vėjo jėgainių

Vertinimo metu priimta:

Modeliavimo metu buvo priimta, kad visos vėjo jėgainė dirbs visu pajėgumu ir skleis patį

triukšmingiausią lygį (104,9-106 dBA), nors toks triukšmo lygis pasiekiamas esant tik labai

stipriam vėjui 9 m/s. Vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktais 5

metų laikotarpio (2010-2015 m) duomenimis, 7-10 m/s vėjo greitis Klaipėdos apskrityje

sudarė tik 4,9 %, o didesnis kaip 10 m/s vėjo greitis sudarė tik 0,5. Tokiu atveju, triukšmo

vertinimas priimtas blogiausiam scenarijui: visus metus analizuojamoje teritorijoje

vyrauja 9-10 m/s ir didesnis vėjo greitis. Toks vertinimo būdas neatspindės realios

akustinės situacijos.


77

45. pav. 2010-2015 m laikotarpio LHMT Klaipėdos stoties duomenys apie vėjo greitį

46. pav. Vėjo rožė LHMT duomenys 2010-2015 m., Klaipėda

Įvertinta esama ir prognozuojama akustinės situacijos;

Įvertinti abu vėjo jėgainių galimi variantai;

Atsižvelgta į kitu projektu planuojamas statyti vėjo jėgaines;


78

Vertinant tik planuojamų objektų (vėjo jėgainių) skleidžiamą triukšmo įtaką gyvenamajai

aplinkai, vertinime pateikiamą tik nakties (griežčiausios ribinės vertės) ir L(dvn) triukšmo

sklaidos žemėlapiai, kadangi vertinime priimta, jog vėjo jėgainės skleidžia maksimalų

triukšmo dydį, todėl paros intervalas triukšmo sklaidai įtakos neturi.

Įtraukius foninius triukšmo šaltinius (kitu projektu planuojamos elektrinės, keliai),

ataskaitoje pateikiami visi (diena, vakaras, naktis) paros intervalų sklaidos žemėlapiai.

6.6.1.6 Triukšmo lygio vertinimas

Esama situacija

Atliktas esamos akustinės situacijos triukšmo modeliavimą, iš sklaidos žemėlapių matyti, kad

triukšmo viršijimų prie gyvenamojo pastato ar jo aplinkos adresu Domaičių k. 2 nėra, L(dvn) <40

dB(A). Detalūs triukšmo sklaidos žemėlapiai pateikti ataskaitos priede.

Prognozuojama situacija

Įgyvendinus vieną iš galimų projektų variantų t.y. pastačius 5 vėjo jėgaines Nordex 3 MW arba

Nordex 3,6 MW, atliktas išsamus triukšmo vertinimas be ir su foniniais triukšmo šaltiniais, rezultatai

rodo, kad prie arčiausiai planuojamų elektrinių esančio gyvenamojo pastato ir jo aplinkos pagal HN

33:2011 ribinės vertės nebus viršijamos.

Atlikta analizė parodė, kad didesnis triukšmo lygis būtų jaučiamas statant aukštesnes ir

triukšmingesnes vėjo jėgaines.

Detalūs triukšmo sklaidos žemėlapiai be ir su foniniais triukšmo šaltiniais pateikti ataskaitos

priede.

17. lentelė. Prognoziniai triukšmo lygiai prie gyvenamojo pastato adresu Domaičių k. 2 sienų kiekviename aukštyje ir aplinkoje pastačius Nordex 3 MW.

Namo adresas Aukštis, m

Be fono Su fonu

Naktis L(dvn) Diena Vakaras Naktis L(dvn)

(dBA) (dBA) (dBA) (dBA) (dBA) (dBA)

Domaičių k. 2 1,8 37,9 44,4 39,1 39 39,1 45,6

4,8 41 47,6 42,6 42,7 42,6 49,2

40 m aplinka 1,8 38,5 45 40,2 40,2 40,2 46,7

18. lentelė. Prognoziniai triukšmo lygiai prie gyvenamojo pastato adresu Domaičių k. 2 sienų kiekviename aukštyje ir aplinkoje pastačius Nordex 3.6 MW.

Namo adresas Aukštis, m

Be fono Su fonu

Naktis L(dvn) Diena Vakaras Naktis L(dvn)

(dBA) (dBA) (dBA) (dBA) (dBA) (dBA)

Domaičių k. 2 1,8 37,3 43,8 38,5 38,5 38,5 45

4,8 40,5 47 42,1 42,2 42,1 48,7

40 m aplinka 1,8 37,9 44,4 39,7 39,7 39,7 46,2


79

47. pav. Apskaičiuota skirtinga triukšmo zona pagal skirtinga modelį

Išvada

Nei vienas iš pasirinktų jėgainių modelių nesukels triukšmo lygio viršijimų artimiausioje

gyvenamojoje aplinkoje pagal HN 33:2011.

Nustatyta, kad didesnis triukšmo lygis aplinkoje būtų pastačius aukštesnes ir

triukšmingesnes vėjo jėgaines Nordex 3 MW.

6.6.2 Vibracija

Vibracija – kieto kūno pasikartojantys judesiai apie pusiausvyros padėtį. Vibracija perduodama

per stovinčio, sėdinčio ar gulinčio žmogaus atramos paviršius į jo kūną. Žmogaus sveikatai pavojingos

vibracijos dydžiai reglamentuojami higienos normomis HN 50:2003 ir HN 51:2003.

Bendrąja prasme visam kūnui perduodama vibracija sveikatai turi tokį poveikį:

sukelia diskomforto ir nuovargio jausmą;

kelia nerimą dėl statinio konstrukcijų pažeidimo;

gali pabloginti matymą.

Minėtus poveikius dažniausiai sukelia tik gana stiprią vibraciją skleidžiantys įrenginiai jų

operatoriams: transporto priemonės (oro, geležinkelio transporto), sunki mobili technika.

Dėl santykinai mažo svorio tenkančio ploto vienetui, langai yra vibracijai jautriausias pastatų

elementas. Langų vibracija paprastai juntama, kuomet vibracijos dažnis siekia 1 - 10 Hz, o infragarso

1/3 oktavos vidurkio garso slėgis yra apytikriai 52 dB.

Vėjo elektrinėse vibraciją gali sukelti generatorius, besisukančios mentės ir kitos judančios dalys,

kuomet yra nesubalansuotas atskirų dalių sukimosi judesys. Vibraciją gali sukelti ir netinkamas


80

atskirų įrenginio dalių išdėstymas arba gedimai, kuomet išbalansuojamas besisukančių detalių

darbas. Įrenginių vibraciją galima sumažinti specialiomis izoliacinėmis tarpinėmis, besisukančių dalių

subalansavimu.

Vėjo jėgainių vibracijos tyrimai paprastai atliekami, siekiant nustatyti konstrukcijos vibracijos įtaką

jos veikimo efektyvumui, konstrukcijų ir mechanizmų atsparumui, ar įtaka esamiems esminiams

prietaisams. Vėjo jėgainių konstrukcijos vibracija yra per silpna4, kad būtų juntama artimiausiuose

gyvenamuose pastatuose. Pagrįstų įrodymų apie vėjo jėgainių vibracijos poveikį žmogaus sveikatai

nėra, vibracijos poveikis žmogaus organizmui nėra nagrinėjamas literatūros šaltiniuose, susijusiuose

su vėjo jėgainių poveikio sveikatai vertinimu.

Išvada

Vėjo elektrinių mechaninė vibracija yra labai maža: žeme perduodamos vibracijos bangos

amplitudė siekia milijoninę milimetro dalį ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

6.6.3 Infragarsas ir žemo dažnio garsas

Žemo dažnio triukšmas paprastai yra žemiau 250 Hz. Žemo dažnio triukšmas žemiau 20 Hz

vadinamas infragarsu ir paprastai nėra girdimas žmonėms. Didesnių gabaritų vėjo elektrinės skleidžia

daugiau žemo dažnio garsų, kurie išorinėje aplinkoje yra mažiau sugeriami negu aukšto dažnio garsai.

Dėl didelio garso bangų ilgio jis gali sklisti dideliu atstumu ir praktiškai nesusilpnėjęs gali praeiti pro

sienas ir langus. Infragarsą galima tik išmatuoti. Jis nėra modeliuojamas.

Eilėje mokslinių publikacijų pažymima, kad šiuolaikinės vėjo elektrinės, turinčios vėjaračio mentes

atgręžtas prieš vėją, sukelia nereikšmingus infragarso ir žemo dažnio garsų lygius, skirtingai nuo

elektrinių, kurių vėjaračiai montuojami kolonos užnugaryje, t.y. pavėjui. Be to, infragarsas yra

natūralus gamtinės aplinkos veiksnys, susidarantis dėl oro turbulencijos, jūros bangavimo, vulkanų

išsiveržimų. Infragarsą skleidžia ir eilė dirbtinių šaltinių, pvz., lėktuvai, automobiliai, įvairų

mechaniniai įrenginiai.

Lietuvoje infragarsas ir žemo dažnio garsas yra reglamentuojamas pastatuose higienos norma HN

30:2009: Infragarsas ir žemo dažnio garsai. Ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės

paskirties pastatuose“ (19 lentelė).

4 Styles P., Stimpson I., Toon S., England R., Wright M. 2005. Microseismic and Infrasound Monitoring of Low

frequency Noise and Vibrations from Windfarms. Recommendations on the Siting of Windfarms in the Vicinity

of Eskdalemuir, Scotland. Keel, Staffs, UK: School of Physical and Geographical Sciences, Keele University


81

19. lentelė. Infragarso ir žemo dažnio garso lygių ribiniai dydžiai.

Trečdalio oktavos dažnių juostos vidutinis dažnis, Hz

Infragarso ir žemo dažnio garso lygių ribiniai dydžiai, dB

8 103

10 95

12,5 87

16 79

20 71

25 63

31,5 56

40 48

50 41

63 34

80 28

100 24

125 21

160 17

200 14

*Infragarso ir žemo dažnio garsų, kuriuose pasireiškia toniniai garsai, ribiniai dydžiai sumažinami 5 dB.

Vertinant planuojamų vėjo jėgainių infragarso ir žemo dažnio garso poveikį, panaudoti Lietuvoje

atlikti infragarso matavimai, jų rezultatus lyginant su ribinėmis vertėmis, nustatytomis HN 30:2009.

Lyginimui naudoti infragarso matavimai atlikti 2014 metų lapkričio 25 dieną (Nacionalinės

visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius, protokolo Nr. F-KL-TO-2), šalia

„Vydmantai wind park“ vėjo jėgainių parko, artimiausiame, apie 405 metrus nutolusiame

gyvenamajame name, adresu Ežero g. 45, Rūdaičių km., Kretingos sen., Kretingos r. Iš ataskaitos

prieduose pateikiamo infragarso matavimo protokolo matyti, kad infragarso normos nėra viršijamos,

todėl ir šioje ataskaitoje nagrinėjamų vėjo jėgainių atveju infragarso normos taip pat nebus

viršijamos. Palyginimui pasirinkto vėjo jėgainių parko, galingumo ir artimiausio gyvenamojo namo

atžvilgiu, situacija (bendra parko galia 30 MW, artimiausias gyvenamas namas nutolęs apie 405

metrus) yra žymiai blogesnė lyginant su šioje ataskaitoje nagrinėjamų vėjo jėgainių situacija (bendra

galia gali siekti 15-18 MW, artimiausias gyvenamasi namas nutolęs apie 510 metrų). Palyginimui

pasirinktas blogesnis variantas parodo, kad mūsų nagrinėjamų vėjo jėgainių atžvilgiu infragarso

normos nebus viršijamos.

Užsienyje atliktais matavimais įrodyta5;6, kad vėjo jėgainės neskleidžia girdimo infragarso (20

lentelė). Lyginant ribinius dydžius (HN 30:2009) su pavyzdžiu 20 lentelėje, galima daryti išvadas, kad

5 A Study of Low Frequency Noise and Infrasound from Wind Turbines. Prepared for NextEra Energy Resources, LLC, 700 Universe Boulevard, Juno Beach, FL 33408. 2009 6http://www.cpuc.ca.gov/environment/info/dudek/ecosub/E1/D.8.2_AStudyofLowFreqNoiseandInfrasound.pdf

http://www.cpuc.ca.gov/environment/info/dudek/ecosub/E1/D.8.2_AStudyofLowFreqNoiseandInfrasound.pdf

http://www.cpuc.ca.gov/environment/info/dudek/ecosub/E1/D.8.2_AStudyofLowFreqNoiseandInfrasound.pdf


82

neigiamos įtakos arčiausiai prie planuojamos vėjo jėgainės gyvenantiems žmonėms (artimiausi - 510

metrų atstumu) nuo infragarso nebus.

20. lentelė. Ribinių dydžių patalpose, girdimumo ribos ir vėjo jėgainių skleidžiamo infragarso (matavimų užsienyje) palyginimas.

Infragarso lygių ribiniai dydžiai (pagal HN 30:2009)

Girdimumo riba, dB

Išmatuotas triukšmo lygis nuo 10 jėgainių parko 100 m atstumu, dB

Trečdalio oktavos dažnių juostos vidutinis dažnis, Hz

Infragarso ir žemo dažnio garso lygių ribiniai dydžiai, dB

8 103 108 63

10 95 – –

12,5 87 98 60

16 79 88 60

20 71 79 60

Išvada

Iš užsienyje ir Lietuvoje atliktų matavimų matyti, kad vėjo jėgainių keliamo infragarso lygis yra žymiai mažesnis nei ribiniai ar girdimumo lygiai pagal HN 30:2009, todėl jis neigiamo poveikio žmonių sveikatai nekels.

Poveikis sveikatai

Pasaulio praktikoje yra tyrimų, kurie vertino vėjo turbinų įrenginių generuojamą infragarso ir

žemo dažnio triukšmą ir jo poveikį žmonių sveikatai. Vokietijoje ir kitose Europos šalyse nebuvo nei

vieno atvejo, kad vėjo jėgainių projektas būtų sustabdytas dėl neatitikimo infragarso ir žemo dažnio

garso reikalavimams. Taip pat nebuvo nei vieno atvejo, kad veikiančios vėjo jėgainės būtų viršiję

nustatytus infragarso ribinių dydžių reikalavimus. Europos šalyse vėjo jėgainių sukeliamas infragarsas

ir žemo dažnio garsas nekelia diskusijų, nes kompetentingų ekspertų yra nustatyta, kad šiuolaikinės

vėjo jėgainės skleidžia tik nereikšmingo stiprumo infragarsą. Mokslininkai padarė išvadą, kad nors

žemo dažnio triukšmas gali būti jaučiamas šalia jėgainių tačiau jis dažniausiai yra žemiau poveikio,

sukeliančio dirglumą, ribos.

6.6.4 Elektromagnetinė spinduliuotė

Elektromagnetinis laukas – tai elektrinių krūvių sukuriamas fizinis laukas, susidedantis iš laike

kintančių elektrinių ir magnetinių laukų. Kisdamas laike elektrinis laukas sukuria magnetinį lauką,

kuris savo ruožtu sukuria elektrinį lauką. Elektrinis ir magnetinis laukai vienas be kito egzistuoti

negali. Elektromagnetinis laukas gali būti natūralus (gamtinis) arba sukurtas žmogaus veiklos.

Gamtiniai elektromagnetinių laukų pavyzdžiai - tai žemės atmosferos elektrinis ir žemės magnetinis

laukai, atmosferos iškrovų sukuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų

skleidžiamas elektromagnetinis spinduliavimas.

Pagrindiniai elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai analizuojamoje teritorijoje yra orinės

elektros perdavimo linijos ir transformatorinės (žiūr. 48 pav.). Vietovėje vyrauja 110 kV ir 10 kV

linijos, bei kelios 0,4 kV linijos nutiestos nuo 10->0,4 kV transformatorinių. Kabeliu tekėdama srovė


83

sukuria silpną magnetinį lauką. Visos elektros perdavimo linijos turi išskirtas apsaugos zonas: 0,4 kV –

po 2 m į abi puses nuo linijos, 10 kV – 10 m, 110 kV – 20 m.

48. pav. Elektros perdavimo linijos analizuojamoje teritorijoje

Mokslinėse studijose teigiama, kad vėjo elektrinių elektromagnetinio lauko sklaida nėra

visuomenės sveikatos aspektas, nes jų įrenginių skleidžiamas elektromagnetinis laukas yra labai

mažas.

Vėjo jėgainių elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai yra generatoriai. Tai pramoninio dažnio 50

Hz elektrotechniniai įrenginiai, generuojantys žemos įtampos iki 3,6 MW galios elektros energiją.

Panašaus tipo generatoriai yra naudojami transporte: troleibusuose „Solaris“ sumontuoti 250 kW

generatoriai, lokomotyvuose „Siemens“ – 6,4 MW. Vėjo jėgainių montavimo ir eksploatavimo

taisyklėse7 elektromagnetinis laukas neminimas kaip žmogui pavojų keliantis veiksnys – žmonėms

joje dirbti ar būti jų aplinkoje galima ir veikiant generatoriams. Jų kuriamas elektromagnetinio lauko

intensyvumas prie pat jėgainės generatorių nesiekia didžiausių leistinų verčių pagal HN 104:2011

„Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko “Elektromagnetinio lauko

intensyvumo parametrų leidžiamosios vertės gyvenamojoje aplinkoje pateikiamos 21 lentelėje.

7 Nordex for the Wind turbine generator N54-Mk 3 Erection Instructions Detailed Description. I202_200_EN. 2004


84

21. lentelė. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos vertės.

HN 104:2011

Eil. Nr.

Objekto pavadinimas

Elektromagnetinio lauko parametrų leidžiamos vertės (ne daugiau kaip)

Elektrinio lauko stipris (E), kV/m

Magnetinio lauko stipris (H), A/m

Magnetinio srauto tankis (B), µT

1. Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpos

0,5 16,0 20,0

2. Gyvenamoji aplinka 1,0 32,0 40,0

Išvados:

Vėjo elektrinių elektromagnetinio lauko sklaida nėra visuomenės sveikatos aspektas, nes jų įrenginių skleidžiamas elektromagnetinis laukas yra labai mažas. Sveikatos sutrikimai dėl elektromagnetinės spinduliuotės nenumatomi.

6.6.5 Šešėliai ir mirgėjimo efektas

Šviečiant saulei, vėjo jėgainė, kaip ir visi aukšti statiniai, saulės spindulių sklidimo kryptimi

formuoja šešėlį. Sukantis sparnams, sukeliamas mirgėjimo efektas: kintančio intensyvumo šviesa

pasiekia žemę ir stacionarius objektus (pvz. gyvenamųjų pastatų langus). Rotoriui nesisukant, saulę

dengiant debesims, esant rūkui, mirgėjimo efekto nebūna. Mirgėjimo trukmė atskirame taške

priklauso nuo erdvinio kelio tarp vėjo jėgainės ir priėmėjo bei vėjo krypties (kokiu kampu pasukta

jėgainės sparnuotė). Šešėlių vieta kinta priklausomai nuo metų ir paros laiko. Žiemos metu, kai saulė

pakyla neaukštai, šešėliai būna ilgiausi.

Veiksniai, įtakojantys šešėlių tikimybę ir mirgėjimo poveikio mąstą yra:

Geografinė padėtis. Kuo žemiau saulė, tuo šešėliai būna ilgesni.

Atstumas. Tikimybė ir šešėlių mirgėjimas mažėja didėjant atstumui nuo turbinos.

Gyvenamojo pastato vieta jėgainės atžvilgiu. Šešėlių mirgėjimo poveikis pasireiškia drugelio formos plotu aplink turbiną. Šiaurės pusrutulyje ši sritis tęsiasi į rytus-šiaurės rytus ir į vakarus-šiaurės vakarus nuo turbinos ir neturi įtakos receptoriams, esantiems turbinos pietuose.

Laikas diena/metai. Šešėlių mirgėjimas yra labiau tikėtinas, kai saulė pozicija yra arti horizonto t.y. saulėtekio, saulėlydžio, žiemos periodais.

Šviesos intensyvumas. Saulę dengiant debesims, esant rūkui, mirgėjimo efekto nebūna.

Jėgainės konstrukcija, vėjo greitis ir kryptis. Didėjant vėjo greičiui didėja šešėlio mirgėjimo dažnis. Jėgainės aukštis turi ženkliai mažesnę reikšmę negu vėjaračio dydis. Esant didesniam bokšto aukščiui, bet mažesniam rotoriui, šešėlis krenta ant didesnio paviršiaus ploto, tačiau trumpiau. Ir atvirkščiai dėl mažesnio bokšto, bet didesnio vėjaračio šešėlis kris ant mažesnio ploto, bet mirgėjimas truks ilgiau. Mirgėjimo trukmė atskirame taške priklauso ir nuo vėjo krypties (kokiu kampu pasukta jėgainės sparnuotė).

Vizualinės kliūtys: Želdiniai ir pastatai gali sumažinti šešėlių mirgėjimą objekte.

Šešėlių mirgėjimas yra matuojamas hercais (Hz), arba blyksniais per sekundę, kurį lemia vėjo

turbinų menčių sukimosi greitis. Pavyzdžiui, trijų menčių jėgainė su 20 apsisukimų per minutę greičiu

generuoja 1 Hz dažnio šešėlių mirgėjimą. Dauguma šiuolaikinių didelių vėjo jėgainių generuoja 0,3 ir

1 Hz dažnio šešėlių mirgėjimą. Ilgalaikis šešėlių mirgėjimas matuojamas min./val., dienomis/metus.


85

Mirgėjimo poveikis sveikatai

Kuomet šešėlis krenta ant gyvenamųjų pastatų mirgėjimas gali trukdyti gyventojams. Mirgėjimas

susidaro tik pastatų viduje ir yra matomas pro atidaryto lango plyšį. Taigi, šešėliavimas arba šešėlių

mirgėjimas yra reiškinys, kuomet besisukančios vėjo jėgainės mentės periodiškai meta šešėlį, kuris į

pastatų vidų patenka per langus.

Mokslininkai nagrinėja du galimus mirgėjimo poveikius žmogui: susierzinimas ir epileptinių

priepuolių pavojus.

Susierzinimas yra subjektyvus matas labai priklausantis nuo asmens reakcijos į poveikį.

Susierzinimas gali svyruoti nuo paprasto dirginimo jausmo iki gyvenimo kokybės blogėjimo.

Jungtinės karalystės mokslininkai (UK Department of Energy and Climate Change, Update of UK

Shadow Flicker Evidence Base. 2011) tyrę šešėlių mirgėjimo poveikį žmonių sveikatai, pateikia

duomenis, kad maždaug 10% suaugusiųjų ir 15-30% vaikų bendroje populiacijoje gali būti sutrikdyti

15-20 Hz dažnio šviesos mirgėjimo iš bet kokio šaltinio. Yra tikėtina, kad vaikus labiau erzina šviesos

mirgėjimas, nei suaugusius, labiau trikdo jų koncentraciją. Tai pat pabrėžiama, kad labai mažai

žmonių erzina 2,5 Hz dažnio šviesos mirgėjimas.

Kitas diskutuojamas poveikis yra epileptinių priepuolių pavojus šviesai jautriems asmenims. Ši

epilepsijos forma yra santykinai reta, pasitaikanti vienam asmeniui iš 4000. Priepuolius gali

išprovokuoti tamsos ir šviesos kaita didesniu kaip 3 Hz dažniu, o paprastai net didesniu kaip 10 Hz

dažniu. Šis principas taikomas ir televizijos transliacijoms, t.y. kad transliacijos metu mirgėjimas

nebūtų dažnesnis negu 3 kartai per sekundę. Nurodytas mirgėjimo dažnis taikytinas ir apsaugai nuo

vėjo elektrinių šešėlių mirgėjimo.

Šiuolaikinės vėjo elektrinės mirgėjimą sukelia mažesniu kaip 1,5 Hz dažniu. Tokį mirgėjimo dažnį

galėtų sukelti trijų menčių vėjo elektrinės, besisukančios 60 aps./min. greičiu. Tačiau šiuolaikinės vėjo

jėgainės sukasi gerokai mažesniu greičiu, t.y. iki 20 aps./min. Didelės galios vėjo jėgainės turi

pranašumą prieš mažesnes, nes jų menčių sukimosi greitis yra dar mažesnis, todėl sukeliamas

šešėliavimas ir galimas menčių blykčiojimas būna per retas, kad išprovokuotų epilepsijos priepuolį.

Šiuo metu rekomenduojama statyti tik tokias vėjo elektrines, kurių mirgėjimas nebūtų dažnesnis kaip

2.5 Hz.

Be šešėliavimo galimas ir vėjo jėgainės menčių blykčiojimas, kuomet saulės spindulys krenta ant

besisukančių menčių atspindinčio paviršiaus. Blikčiojimas gali erzinti artimiausius gyventojus, tačiau

jo išvengti galima specialia neatspindinčia menčių danga.

Metodas

Nei Lietuvos, nei Europos teisinėje bazėje šešėliavimo, kaip aplinkos veiksnio, įtaka žmogaus

sveikatai nereglamentuojama, todėl vertinant šešėlius, paprastai vadovaujamasi pasauline praktika.

Airijos vėjo jėgainių šešėlių vertinimo normatyvuose pateiktose rekomendacijose numatyta, kad

šešėliavimas 500 metrų atstumu nuo vėjo jėgainės turbinos neturėtų viršyti 30 valandų per metus

arba 30 minučių per dieną.

Vokiečių dokumentas „Hinweise zur Ermittlung und Beurteilung der optischen Immissionen von

Windnergianlagen“, kuriuo vadovaujamasi daugelyje šalių8, atliekant vėjo jėgainių šešėliavimo

8 Superior Health Council of Belgium. Public Health Effects of Siting and Operating Onshore Wind Turbines. 2013. Publication No.8738


86

skaičiavimus, rekomenduoja šešėlius skaičiuoti kai saulė pakilusi mažiausiai 3 laipsnius nuo horizonto

(saulei esant žemiau, šešėlis išsisklaido).

Didžiausias leidžiamas šešėliavimo poveikis pagal Vokietijos normatyvus yra vertinamas taikant

du metodus (Notes on the Identification and Evaluation of the Optical Emissions of Wind Turbines,

States Committee for Pollution Control – Nordrhein-Westfalen (2002)):

Astronominį blogiausio atvejo scenarijų, kuomet šešėlių mirgėjimas ribojamas iki 30 val./metus, arba 30 min./dieną. Blogiausio atvejo scenarijus tai:

nuolat giedras dangus nuo saulėtekio iki saulėlydžio;

pakankamas vėjo greitis, kad nuolat suktųsi turbinos mentės;

saulės kampas virš horizonto turi sudaryti mažiau 3 laipsnių;

rotorius yra statmenai saulės kritimo krypčiai;

vėjo jėgainės mentės turi uždengti ne mažiau 20 proc. saulės.

Realistinis scenarijų, kuomet įvertinus meteorologinius parametrus, šešėlių mirgėjimas ribojamas iki 8 val./metus.

Vėjo jėgainių šešėliavimo modeliavimas gyvenamos aplinkos teritorijoje

Šešėlių mirgėjimo skaičiavimai atlikti kompiuterine programa WindPRO 2.7 pagal blogiausią

scenarijų – priimant, kad dienos metu visada švies saulė, jėgainės nuolat dirbs. Atsižvelgiant į tai, kad

programinėje įrangoje nėra galimybės pasirinkti norimų vėjo jėgainių modelių (Nordex 3 ar Nordex

3.6 MW), buvo pasirinktas didžiausias ir galingiausias siūlomas variantas iš siūlomo sąrašo

programinėje įrangoje REpower 5MW, kurių stiebo aukštis atskiru variantu priimtas 134 m ir 141 m.

Skaičiavimo rezultatai pateikiami ataskaitos priede.

Atlikti vėjo jėgainių mirgėjimo skaičiavimai/modeliavimai be foninių t.y kitų planuojamų vėjo

jėgainių ir kartu su jomis kiekvienam variantui. Nagrinėjant suminį (bendrą) vėjo jėgainių

mirgėjimą/šešėliavimą, rezultatai parodė, kad šešėlių mirgėjimo trukmės prie analizuojamų sodybų

neįtakoja. Detalūs skaičiavimo rezultatai ir šešėliavimo žemėlapis pateiktas ataskaitos priede.

Vėjo jėgainių šešėliavimas be foninių jėgainių

Atliktas tik analizuojamų vėjo jėgainių skaičiavimas, parodė, kad nepriklausomai nuo projekto

įgyvendinimo, šešėlių mirgėjimo 30 dienų viršijimai prognozuojami prie 7 sodybų. Didžiausias

poveikis numatomas artimiausiam gyventojui esančiam už 510 m, adresu Domaičių k. 2. Skaičiavimo

rezultatai prie gyventojų kuriems nustatytas viršijimai pateikti žemiau esančioje lentelėje. Detalūs

skaičiavimo rezultatai ir šešėliavimo žemėlapis pateiktas ataskaitos priede.


87

22. lentelė. Nustatytas šešėlių mirgėjimas sodybose, pastačius visas vėjo jėgaines, kurių modelis Nordex 3,6 Mw, o stiebo aukštis 134 m.

Žymėjimas

schemoje

Adresas Šešėlių kiekis (min/dieną) Šešėlių kiekis (h/metus)

Apskaičiuota Leidžiama Viršijimo

dydis


dydis

Z Šilutės r. sav., Juknaičių

sen., Domaičių k.2 1:13 30 0:43 94:40 30 64:40

AA Šilutės r. sav., Juknaičių

sen., Domaičių k.1 1:00 30 0:30 86:18 30 56:18

AB Šilutės r. sav., Juknaičių

sen., Kūgelių k.9 0:43 30 0:13 57:10 30 27:10

W

Šilutės r. sav., Juknaičių

sen., Leitgirių k.,

Paupio g. 20

0:42 30 0:12 56:45 30 26:45

X



Paupio g. 22

0:40 30 0:10 54:36 30 24:36

V



Paupio g. 18

0:28 30 - 33:30 30 3:30

U

Šilutės r. sav.,

Juknaičių sen., Leitgirių

k., Paupio g. 16

0:27 30 - 31:16 30 1:16

23. lentelė. . Nustatytas šešėlių mirgėjimas sodybose, pastačius visas vėjo jėgaines, kurių modelis, kurių modelis Nordex 3 Mw, o stiebo aukštis 141 m

Žymėjimas

schemoje

Adresas Šešėlių kiekis (min/dieną) Šešėlių kiekis (h/metus)


dydis


dydis

Z Šilutės r. sav., Juknaičių

sen., Domaičių k.2 1:12 30 0:42 92:00 30 62:00

AA Šilutės r. sav., Juknaičių

sen., Domaičių k.1 1:00 30 0:30 89:03 30 59:03

AB Šilutės r. sav., Juknaičių

sen., Kūgelių k.9 0:42 30 0:12 59:28 30 29:28

W



Paupio g. 20

0:42 30 0:12 59:05 30 29:05

X



Paupio g. 22

0:39 30 0:09 52:10 30 22:10

V



Paupio g. 18

0:28 30 - 35:29 30 2:29

U

Šilutės r. sav.,

Juknaičių sen., Leitgirių

k., Paupio g. 16

0:27 30 - 32:26 30 2:26


88

Rekomenduojamos priemonės mirgėjimui/šešėliavimui mažinti

Siekiant sumažinti mirgėjimo/šešėliavimo poveikį gyventojams, kuriems numatomi mirgėjimo/

šešėliavimo viršijimai siūloma įrengti langų žaliuzes. Žaliuzes siūloma įrengti ant langų, kurie yra

nukreipti į vėjo jėgainių statybų pusę. Taip pat, gyventojams pageidaujant rekomenduojama

apželdinti sklypo dalį želdiniais, kurie taip pat leistų sumažinti mirgėjimo/šešėliavimo poveikį tiek

vidaus tiek išorės aplinkoje.

Įgyvendinus vieną iš projekto variantų ( t.y. pastačius visas jėgaines Nordex 3 MW arba pastačius

visas jėgaines Nordex 3,6 MW) priemonės siūlomos tos pačios.

24. lentelė. Siūlomos priemonės.

Žymėjimas

schemoje

Adresas Rekomenduojamos priemonės

Vidaus aplinkai Išorės aplinkai

Z Šilutės r. sav., Juknaičių sen.,

Domaičių k.2 Langų žaliuzės

Želdiniai pageidaujantis sklypo

savininkui suderintose vietose

AA Šilutės r. sav., Juknaičių sen.,

Domaičių k.1

Langų žaliuzės Želdiniai pageidaujantis sklypo savininkui suderintose vietose

AB Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Kūgelių

k.9


W Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Leitgirių

k., Paupio g. 20


X Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Leitgirių

k., Paupio g. 22


V Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Leitgirių

k., Paupio g. 18


U Šilutės r. sav., Juknaičių sen.,

Leitgirių k., Paupio g. 16


Išvados:

Nei Lietuvos, nei Europos teisinėje bazėje šešėliavimas nereglamentuojamas.

Vadovaujantis Airijos vėjo jėgainių šešėlių vertinimo normatyvu rekomenduojama 30 valandų per metus šešėlių mirgėjimo norma viršytų prie 7 arčiau planuojamų jėgainių esančių sodybų.

Siekiant sumažinti mirgėjimo/šešėliavimo problemą, siūloma namų gyventojams (kuriems prognozuojamas viršijimas) įrengti langų žaliuzes ir pageidaujant namo/sklypo savininkui apželdinti sklypo ribą pasirinktais želdiniais.

6.6.6 Trikdžiai statybos metu

Kaip ir bet kurio kito statomo objekto atveju vėjo elektrinių statyba įtakoja artimiausių gyventojų

gyvenimo kokybę. Statybos darbai didina krovininio autotransporto srautą, kelia triukšmą ir didina

aplinkos oro užterštumą. Šis poveikis yra trumpalaikis. Statybos ir jėgainių priežiūros darbus vykdys

jėgainių gamintojai. Gyventojai yra daugiau kaip už 0,5 km nuo statybvietės, todėl grėsmė jų

saugumui labai minimali.


89

6.6.7 Galimi konfliktai su visuomene, stresas.

Mokslininkai pastebėjo, kad konfliktai dėl vėjo jėgainių statybos yra panašūs į tuos, kurie kyla dėl

mobilaus telefono ryšio bokštų, elektros perdavimo linijų, vamzdynų, ir kitų įrenginių išdėstymo.

Paprastai konfliktai kyla iš šių klausimų ir problemų:

įtampa tarp regioninių / nacionalinių prioritetų ir vietos interesų ir vertybių;

neapibrėžtumas arba skirtingos nuomones apie riziką ir naudą;

nepasitikėjimas vystytojais ir sprendimų priėmėjais;

bejėgiškumo suvokimas, kad yra ribotos galimybes daryti įtaką priimant sprendimus;

įsitraukimas į daugelio suinteresuotų šalių interesų gynimą;

tradicinių nusistovėjusių socialinių sampratų suardymas.

Atsinaujinanti energija turi paramą iš visuomenės, vyriausybės, pramonės ir aplinkosaugos grupių,

kurie ją palaiko kaip tvarios ir švarios energijos šaltinį, būtiną žingsnį į energetinę nepriklausomybę ir

saugumą, ir kaip investicijų ir ekonominės naudos šaltinį. Vietiniai gyventojai gali oponuoti projektą

iš esmės ir palaikydami šią energetikos rūšį, bet turėdami rimtų abejonių dėl jo vietinio poveikio.

Vietinių konfliktų pobūdis:

Vietinė rizika prieš naudą pasauliniu mastu: Žmonėms, gyvenantiems netoli vėjo jėgainių potenciali rizika yra labiau apčiuopiama ir matoma, nei ilgalaikė nauda nacionaliniu ar globaliniu mastu. Pavyzdžiui, gyventojų susirūpinimas dėl klimato kaitos gali būti gerokai nusvertas susirūpinimu dėl turto vertės ar poveikio sveikatai ir aplinkai.

Vystytojo nuosavybė: vietinės bendruomenės nariai gali būti labiau linkę priešintis vėjo energetikos įrenginiams, kurie visiškai priklauso "pašaliečiams“, net ne jų bendruomenei iš dalies dėl įtarimų išnaudojant bendruomenę.

Vieta ir tapatybė: Individo ir bendruomenės identitetą formuoja socialiniai, kultūriniai, istoriniai ir aplinkosaugos aspektai. Vėjo energetika gali būti suvokiama kaip didelio masto technologija besibraunanti į įprastą erdvę, kultūrą, įprastą gyvenimo būdą ir kelianti grėsmę bendruomenės tapatumui.

Poveikis kraštovaizdžiui: kaip pažymėjo daugelis mokslininkų, vizualinis ir kraštovaizdžio poveikis nuo vėjo energetikos objektų yra bendruomenių rūpestis. Tai dažnai turi mažai ką bendro su pačių jėgainių vizualiniu poveikiu. Vietoj to, jis yra susijęs su tuo, kaip žmonės vertina ir identifikuoja vietos kraštovaizdį, ir ar jie jaučia, kad vėjo energijos įrenginys sutrikdys ar sugadinti svarbius bendruomenės išteklius. Šis klausimas sutampa su susirūpinimu dėl poveikio laukinei gamtai (ypač dėl migruojančių paukščių žuvimo).

Konsultacijų lygmuo: pobūdis ir mastas. Bendrijos narių konsultacijos ir dalyvavimas sprendimų priėmimo procese gali paveikti sprendimo rezultatą.

Stresas dėl bendruomenės konfliktų. Stresas gali būti pirminis ir antrinis. Pirminį stresą gali

sukelti reali ar įsivaizduojama rizika dėl pavojaus aplinkai, o antrinį stresą sukelia bendruomenės ir

visuomenės reakcija. Mokslininkai taip pat atskiria ūmų ir lėtinį stresą. Ūmus stresas atsiranda

reaguojant į staigius pasikeitimus. Lėtinis stresas atsiranda iš nuolatinio nerimo jausmo ir kontrolės

stokos, ar besikartojančių stresinių situacijų. Klinikiniai tyrimai parodė, kad lėtinis stresas mažina

imuninės sistemos funkciją, didina riziką širdies ir kraujagyslių ligoms ir endokrininės sistemos

sutrikimams ir paveikia smegenų ir kūno senėjimo procesus. Be to jis susilpnina pažintines funkcijas,

tokias kaip atmintis ir koncentracija, ir gali sukelti arba pabloginti psichikos ligas, tokias kaip

depresija, nerimo sutrikimai.

Veiksnių, galimai įtakojančių stresą ir konfliktus įvertinimas


90

Vietinė rizika: PŪV poveikis turto vertei ar gyventojų sveikatai ir aplinkai nenustatytas. Rizika, kad gyventojams šie veiksniai sukels stresą yra minimali.

Vystytojo nuosavybė: rizika dar tikrinama užsakovui bendraujant su gyventojais ir susitikimo metu.

Vieta ir tapatybė: rizika dar tikrinama užsakovui bendraujant su gyventojais ir susitikimo metu.

Poveikis kraštovaizdžiui: galimas stresa dėl vizualinio poveikio.

Konsultacijos vykdomos.

Išvados: Bus pateiktos po susitikimo.

6.6.8 Profesinė rizika

Pagrindiniai profesinės rizikos veiksniai yra darbas aukštyje statybos ir techninės priežiūros metu

[26]. Organizuojant statybos darbus būtina laikytis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo

inspektoriaus 2000 12 22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų SAUGOS IR SVEIKATOS TAISYKLIŲ STATYBOJE

[31]. Statybos ir priežiūros darbus atliks jėgaines gaminanti įmonė.

6.7 Rizikos sveikatai įvertinimo išvados

25. lentelė. Rizikos sveikatai veiksnių vertinimo santrauka.

Rizikos sveikatai veiksnys

Poveikio šaltiniai Veiksnio analizės išvados

Rizika/teigiamas poveikis visuomenės sveikatai

Fizinės aplinkos veiksniai

Triukšmas

Jėgainių eskploatacija Pastačius planuojamus objektus (5 naujas vėjo jėgaines), triukšmo viršijimų gyvenamojoje aplinkoje pagal HN 33:2011 neprognozuojama

Rizika nenustatyta

Šešėlių mirgėjimas

Jėgainių eskploatacija Nustatytas šešėlių mirgėjimas daugiau kaip 30 dienų per metus prie 7 sodybų.

Rekomenduojamos priemonės. Želdiniai pageidaujantis sklypo savininkui suderintose vietose. Rizika minimali

Infragarsas, žemo dažnio garsas

Jėgainių eskploatacija vėjo jėgainių keliamo infragarso lygis yra žymiai mažesnis nei ribiniai ar girdimumo lygiai pagal HN 30:2009, todėl jis neigiamo poveikio žmonių sveikatai nekels.

Rizika nenustatyta

Elektromagnetinis spinduliavimas

Elektros linijos Vėjo elektrinių elektromagnetinio lauko sklaida nėra visuomenės sveikatos aspektas, nes jų įrenginių skleidžiamas elektromagnetinis laukas yra labai mažas

Rizika nenustayta

Vibracija Jėgainių eskploatacija Vėjo elektrinių mechaninė vibracija yra labai maža: žeme

Rizika nenustatyta


91

Rizikos sveikatai veiksnys

Poveikio šaltiniai Veiksnio analizės išvados

Rizika/teigiamas poveikis visuomenės sveikatai

perduodamos vibracijos bangos amplitudė siekia milijoninę milimetro dalį ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

Ekstremalios situacijos

Jėgainių eskploatacija Ekstremalios situacijos dėl klimato kaitos padarinių.

Rizika minimali. Siūlomos priemonės

Nekilnojamas turtas

Jėgainių eskploatacija Poveikis nenustatytas Rizika nenustatyta

Poilsis, rekreacija Jėgainių eskploatacija Poveikis nenustatytas Rizika nenustatyta

Poveikis statybos metu dėl triukšmo, taršos, saugumo

Statybvietė, transportas Statybos ir jėgainių

priežiūros darbus vykdys

jėgainių gamintojai.

Gyventojai yra daugiau kaip

už 0,5 km nuo statybvietės,

todėl grėsmė jų saugumui

labai minimali.

Rizika minimali

Psichologiniai veiksniai

Jėgainių eskploatacija Veiksnys tiriamas

Įvertinus rizikos sveikati veiksnius – triukšmą, šešėlių mirgėjima, infragarsą, elektromagnetinį

spinduliavimą, vibraciją, ektremalias situacijas, psichologinį nepasitenkinimo galimybes, neigiamas

poveikis gyventojų sveikatai dėl PŪV neprognozuojamas.

Išvados:

Įvertinus rizikos sveikati veiksnius – triukšmą, šešėlių mirgėjima, infragarsą, elektromagnetinį

spinduliavimą, vibraciją, ektremalias situacijas, psichologinį nepasitenkinimo galimybes, neigiamas

poveikis gyventojų sveikatai dėl PŪV neprognozuojamas.

7 REKOMENDUOJAMA SANITARINĖ APSAUGOS ZONA

7.1.1 SAZ apibūdinimas

SAZ – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo

neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės

nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

SAZ ribos turi būti tokios, kad taršos objekto keliama akustinė ir oro tarša, kurių rodiklių ribinės

vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose, už SAZ ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose

gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių.

Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR vyriausybės 1992 m. gegužės 12

d. Nr. 343, XIV skyriaus, 621 punktą „30 kW ir didesnės įrengtosios galios vėjo elektrinių sanitarinės

apsaugos zonos dydis nustatomas pagal triukšmo sklaidos ir kitos aplinkos taršos skaičiavimus

atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą“.

Sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama:


92

statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus.

7.1.2 SAZ pagrindimas

Sanitarinė apsaugos zonų ribos šiuo atveju nustatomos pagal triukšmo sklaidos žemėlapius.

Apskaičiuota, kad didesnės sanitarinės apsaugos zonų ribos būtų pastačius aukštesnes vėjo

jėgaines t.y. Nordex 3 MW. Didžiausia SAZ būtų jėgainės, kurios Nr. 3, to priežastis, kad šią jėgainę

supa kitos jėgainės ir pasireiškia suminis jėgainių poveikis. Tuo tarpu mažiausia SAZ riba numatoma

jėgainės kurios Nr. 5, kadangi ji planuojama toliau nuo kitų jėgainių, dėl šios priežasties, suminis

poveikis yra mažesnis.

Atkreipiant dėmesį į apskaičiuotas vėjo jėgainių SAZ ribų linijas, matyti jog jos yra netaisyklingos

formos, ovalų formų, daug lūžio taškų. Todėl yra rekomenduojama stačiakampio formos SAZ ribos,

kurios turi 4 arba 6 lūžio taškus.

49. Pav. Apskaičiuotos ir rekomenduojamos SAZ ribos


93

7.1.3 SIŪLOMOS SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS RIBOS

Apskaičiuoti SAZ ribų plotai pateikti žemiau esančioje lentelėje.

26. lentelė. Apskaičiuota kiekvienu variantu kiekvienos jėgainės SAZ riba ir rekomenduojama SAZ riba

VE nr.

plane

Apskaičiuotas

SAZ plotas ha

Nordex 3,6 MW

Apskaičiuotas SAZ

plotas Nordex ha

3MW

Rekomenduojamas

SAZ plotas ha

Apskaičiuotas didžiausias SAZ

atstumas pagal

rekomenduojamą SAZ plotą

1 8,23 9,80 12,69 287 m

2 8,89 10,8 13,73 287 m

3 9,85 12,13 15,81 305 m

4 8,26 9,71 12,45 270 m

5 7,16 8,12 9,86 228 m

27. Lentelė. Rekomenduojamų sanitarinių apsaugos zonų ribų kampų koordinatės

Rekomenduojamos sanitarinės apsaugos zonų kampų koordinatės

VE nr. plane Kampas X Y

1

1 347648,83 6124969,45

2 348002,08 6125057,97

3 348045,58 6124709,58

4 347692,32 6124621,06

2

1 347904,01 6125358,49

2 348199,38 6125573,95

3 348417,21 6125267,81

4 348121,83 6125052,36

3

1 348189,64 6124770,09

2 348395,67 6125071,20

3 348705,70 6124892,89

4 348556,34 6124496,35

4

1 348621,70 6125359,09

2 348983,41 6125517,35

3 349055,64 6125179,50

4 348761,83 6125033,82

5

1 348900,52 6124415,95

2 349007,30 6124628,78

3 349120 6124634,68

4 349284,81 6124601,38

5 349264,22 6124290,64

6 349057,45 6124320,83

Įgyvendinus vieną iš dviejų projektų variantų, t.y pastačius visas 5 jėgainės Nordex 3 MW arba

visas 5 jėgaines Nordex 3,6 MW, sanitarinė apsaugos zonų ribos siūlomos tos pačios.


94

50. Pav. Rekomenduojamos SAZ ribos įgyvendinus bet kurį projekto variantą

8 Socialinė ekonominė aplinka

8.1 Bendroji dalis

8.1.1 Tikslas, užduotis

Socialinio poveikio vertinimas – tai procesas, kurio metu prognozuojamas socialinių pasekmių

visuomenei poveikis (tiek teigiamų, tiek neigiamų) įgyvendinus/nevykdant planuojamą veiklą.

Socialinės pasekmės gali paliesti žmonių gyvenimo būdą, darbą, santykius, poreikių tenkinimą,

nekilnojamą turtą ir panašiai. Pagrindinis vertinimo tikslas nustatyti reikšmingus socialinius pokyčius,

kurie gali įvykti po projekto įgyvendinimo. Visuomenei mažai žinomi projektai, didelės apimties

projektai paprastai sukelia didesnį susirūpinimą ar susierzinimą tarp visuomenės grupių, ypatingai,

jeigu planuojama veikla susijusi su nekilnojamo turto rinka ar žmonių sveikata. Nagrinėjamo projekto

atveju, planuojamo statyti vėjų jėgainių parko veikla bus vykdoma mažai apgyvendintose teritorijose,

kuriose intensyviai vykdoma žemės ūkio veikla. Naujų vertikalių objektų – vėjo jėgainių atsiradimas,

nusistovėjusio lyguminio kraštovaizdžio fone, gali sukelti aplinkinių apgyvendintų teritorijų gyventojų

nepasitenkinimą. Viena iš socialinio vertinimo užduočių yra nustatyti visuomenės nepasitenkinimo

priežastis ir pasiūlyti sprendimo būdus.

8.1.2 Socialinė-ekonominė aplinka. Esama situacija

Veikla numatoma Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių kaime.

Šilutės r. sav. Juknaičių sen., seniūnija įkurta 1959 m. Iš pradžių ši vietos valdžios institucija turėjo įvairius kitokius pavadinimus, o nuo 2000 m. pavadinta Juknaičių seniūnija. Seniūnijos teritorijoje yra


95

26 kaimai, 11 seniūnaitijų, 2 gyvenvietės - Juknaičių ir Pašyšių, kuriose gyvena 65% seniūnijos gyventojų. Iš viso seniūnijoje gyvena 3348 gyventojai. Seniūnijos teritorijoje yra 2 pagrindinės

mokyklos, VšĮ Juknaičių skyrius Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras. Prie Juknaičių pagrindinės mokyklos veikia 2 ikimokyklinės ir 1 priešmokyklinė grupė. Yra VšĮ Juknaičių ambulatorija, vaistinė. Seniūnijos teritorijoje veikia 7 parduotuvės. Seniūnijoje gyvena 55 % darbingo amžiaus gyventojų, 28 % – iki 15 metų, 17 %; – pensininkų (2004 m.). Vyrauja smulkūs gyvulininkystės ūkiai, plėtojami ir netradiciniai verslai – kaimo turizmas, eglaičių auginimas ir

kt..Seniūnijoje aktyviai veikia Juknaičių bendruomenė, plinta iniciatyva steigti saugios kaimynystės grupes – saugios kaimynystės grupės veikia Juknaičiuose. Domaičiuose gyvena apie 34 gyventojus (pagal VIKIPEDIJA).

51. Pav. Juknaičių seniūnija

https://lt.wikipedia.org/wiki/2004

https://lt.wikipedia.org/wiki/Turizmas


96

52. Pav. Domaičių kaimas

PŪV teritorija yra Šilutės rajono pietrytinėje dalyje, Šilutės rajono sav. Juknaičių seniūnijoje,

Domaičių kaime, apie 12 km rytų-pietryčių kryptimi nuo Šilutės, apie 5 km į pietryčius nuo Juknaičių

miestelio ir apie 5 km nuo Lietuvos Respublikos sienos su Rusija. Artimiausi gyvenami kaimai:

Leitgiriai, Domaičiai ir Kūgeliai. Kūgelių kaimas, nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių yra nutolęs apie

580 metrų, Leitgiriai nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių nutolę apie ~1,5 – 3,4 km. Artimiausios

gyvenamos sodybos nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių yra nutolusios 510 – 776 metrų atstumu.

Jėgainės nepatenka į rekreacines ar urbanistinės plėtros teritorijas, kraštovaizdžio draustinius, nėra

didelių vandens telkinių. Artimiausi vandens telkiniai tai siauri upeliai tokie kaip: Leitalė (kadastrinis

Nr. 10012583), Leitė (kadastrinis Nr. 10012580), Veižas (kadastrinis Nr. 10012560) kurie nuo jėgainių

nutolę apie 150-300 m. Registruotų kultūros paveldo vertybių planuojamoje teritorijoje nėra, visos

jos nutolę ~624-2,3 km atstumu. 5 VE nepatenka nei Nacionalinės nei į Europinės svarbos („Natura

2000“) saugotinų teritorijų ribas. Nuo planuojamos artimiausios vėjo jėgainės didesniu nei 800 m

atstumu yra nutolęs Nemuno deltos regioninis parkas ir šiame parke esančios saugomos teritorijos:

Leitgirių hidrografinis draustinis, Leitgirių botaninis draustinis, Galzdonių botaninis draustinis ir

paukščių bei buveinių apsaugai svarbios „Natura 2000“ teritorijos. Apie 2,7 km PR kryptimi yra

aptinkamas Pleinės telmologinis draustinis persidengiantis su buveinių apsaugai svarbia teritorija.

Jėgainės bus statomos veiklos vystytojui priklausančiuose sklypuose vėjo jėgainių potencialios

Poveikis socialinei-ekonominei aplinkai


97

8.1.3 Socialinė-ekonominė aplinka. Planuojama situacija

Poveikio aplinkai vertinimo sudėtinė dalis yra analizuojamo objekto ir jo turimo poveikio

socialiniai bei ekonominiai aplinkai įvertinimas. Socialinis ekonominis vertinimas gali būti atliekamas

dviem aspektais - lokaliniu ir bendru. Pradedant socialinio ekonominio poveikio nagrinėjimą, reikia

nustatyti objekto daromo poveikio teritoriją. Dažniausiai praktikoje teritorijų ribomis laikomos

administracinių vienetų ribos, objekto ar objektų grupių daromo poveikio įtakos zonos. Atliekama

tiriamos teritorijos esamos būklės analizė, nustatant charakteristikas, kurioms projektas galėtų turėti

įtaką. Palyginus visus galimus poveikius daroma išvada apie projekto socialinį ekonominį poveikį.

Analizuojamo objekto detalesnis nagrinėjimas vykdomas aptariant šiuos aspektus:

Vietinis – seniūnijos/kaimo lygmuo

o Gyvenimo kokybė;

o Teritorijos vystymosi darna.

o Ekonominė nauda

Nacionalinis

o Nacionalinių interesų tenkinimas.

Vėjo jėgainių parko artimiausioje gretimybėje nėra svarbių visuomeninės paskirties objektų

viešųjų paslaugų užtikrinimo įstaigų, neatidėliotinų tarnybų (priešgaisrinės apsaugos, greitosios

medicininės pagalbos, policijos) veiklos užtikrinimo įstaigų, jos yra išsidėstę, tolimesnėse

apgyvendintose teritorijose, todėl socialiniu ekonominiu neatžvilgiu, Ataskaitoje nebus nagrinėjami.

Gyvenimo kokybė ir rekreacija

Planuojamo statyti vėjo jėgainių parko artimiausioje gretimybėje nėra gausiai apgyvendintų

vietovių. Artimiausi namai yra už daugiau kaip 500 m. Nustatyta, kad veikla gali įtakoti tam tikrą

mirgėjimą ir šešėlius. Veikla planuojama saugiu atstumu nuo gyventojų. Rekreacinių objektų

gretimybėje nenustatyta. Veikla planuojama nuosavybės teise veiklos vystytojui priklausančiuose

sklypuose.

Teritorijos vystymosi darna

Remiantis Šilutės rajono savivaldybės bendrojo plano žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų

brėžiniu, planuojamas statyti vėjo jėgainių parkas patenka į teritoriją skirtą potencialioms vėjo

jėgainių statybos teritorijoms.

Ekonominė nauda

Šilutės raj. Savivaldybė gaus ekonominę naudą per nekilnojamojo turto mokestį.

Darbo vietų nebus sukurta.

Nacionalinis lygmuo

Atitinka atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtros strategiją.

Išvados:

Planuojamas objektas neturės reikšmingo teigiamo ar neigiamo poveikio gyvenimo kokybei, būsto sąlygoms ir nekilnojamojo turto vertei.

Veiklos sukurs ekonominę naudą Šilutės rajono savivaldybei per nekilnojamo turto mokestį.


98

Veikla atitinka bendrojo plano sprendinius ir nacionalinius šalies interesus energetikos srityje.

8.2 VISUOMENĖS ASPEKTAS

8.2.1 Visuomenės dalyvavimo procese aprašymas ir įvertinimas

8.2.1.1 Visuomenės informavimas programos ruošimo etape

Apie parengtą programą, PAV dokumentų rengėjas, prieš pateikdamas ją nagrinėti PAV

subjektams, paskelbė spaudoje (Respublikiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“ 2015-02-04; Vietiniame

laikraštyje „Pamarys“ 2015-02-06), savivaldybės ir seniūnijos skelbimų lentose/internetiniuose

puslapiuose (Šilutės rajono savivaldybės skelbimų lentoje ir internetiniame puslapyje 2015-02-04;

Juknaičių seniūnijoje 2015-02-05), UAB „Infraplanas“ internetiniame puslapyje adresu

www.infraplanas.lt (2015-02-02) (visuomenės informavimo apie parengtą programą suvestinė

pateikiama prieduose). Su PAV programa buvo galima susipažinti Juknaičių seniūnijoje, ir pas PAV

dokumentų rengėją, PAV dokumentų rengėjo internetiniame puslapyje. Per dešimt darbo dienų nuo

paskutinio skelbimo išėjimo visuomenės pastabų nebuvo gauta. Atsakingai institucijai (Aplinkos

apsaugos agentūrai) informacija apie parengtą poveikio aplinkai (PAV) programą pateikta

elektroniniu paštu.

8.2.1.2 Informavimas ataskaitos rengimo etape

Visa informacija apie viešo susirinkimo laiką, vietą bei apie tai, kur galima susipažinti su poveikio

aplinkai vertinimo ataskaita bus paskelbta visuomenės informavimo priemonėse (respublikiniame ir

rajonų laikraščiuose), savivaldybėse, seniūnijose.

PAV ataskaita bus taisoma atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus.

8.2.1.3 Informavimas apie sprendimo priėmimą

PAV dokumentų rengėjas, gavęs atsakingos institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos

leistinumo pasirinktoje vietoje, per 10 darbo dienų praneš visuomenei, paskelbdamas apie priimtą

sprendimą visuomenės informavimo priemonėse (respublikiniame ir rajonų laikraščiuose),

savivaldybėse, seniūnijose.

9 Ekstremalios situacijos

Priešgaisrinis aspektas. Vadovaujantis LR AM 1999-07-19 patvirtintu įsakymu Nr. 221 “Lietuvos

ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai”, lentelėje 1 išvardintos medžiagos

planuojamoje teritorijoje naudojamos nebus, todėl numatomi statybos objektas priskiriamas prie

nepavojingų. Pagal atsparumo ugniai kategoriją įrenginiai turi būti įrengti vadovaujantis Gaisrinės

saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento

prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. 1-338, Bendrosiomis gaisrinės

saugos taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus

reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 ir Energetikos objektų

priešgaisrinių saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 80/121 (Žin., 1999, Nr. 22-631),

reikalavimais.

http://www.infraplanas.lt/


99

Galima rizika dėl klimato kaitos pokyčių ir rekomendacijos prisitaikymui pateikta 5.2.2 skyriuje.

Struktūriniai pažeidimai. Vėjo elektrinių konstrukcija turi įtakos struktūrinių pažeidimų rizikai,

dėl kurių galimi darbuotojų ar gyventojų susižalojimai. Nelaimingų atsitikimų pavojus kyla dėl

ekstremalių klimatinių sąlygų, uraganų ar stiprių vėjų ar pan. Pagrindinės struktūrinių pažeidimų

priežastys:

Menčių ar jų dalių atitrūkimai. Nutrūkusi mentė gali būti nusviesta net iki 1 km atstumo. Paprastai mentės gaminamos iš kompozicinių medžiagų be varžtų.

Gaisrai dėl išorinių ar pačios elektrinės elektros sistemos darbo priežasčių.

Konstrukcijos pažeidimai (pvz. turbinos nukritimas ar bokšto sugriuvimas).

Ledo švaistymas.

Transporto avarijos, gabenant didelių gabaritų dalis.

Kitos priežastys (žaibas, elektros perdavimo sistemos gedimai ir kt.).

Dėl struktūrinių pažeidimų dažniausiai nukenčia elektrinių priežiūrą ir remontą vykdantys

darbuotojai.

Kai kuriose šalyse vėjo elektrinės priskiriamos prie pavojingų įrenginių, kurių eksploatavimui

išduodami leidimai. Lietuvoje vėjo elektrinės nepriskiriamos prie potencialiai pavojingų įrenginių

(Lietuvos respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-

1116 su pakeitimais).

Vėjo elektrinės priskiriamos aukštybiniams pastatams. Užtikrinant vėjo elektrinių stabilumą

iki aukštybinių pastatų statybos darbų atliekami žvalgybiniai inžineriniai geologiniai tyrimai pagal

statybos techninio reglamento STR 1.04.02: 2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai)

tyrimai“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 703 „Dėl

statybos techninio reglamento STR 1.04.02: 2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai)

tyrimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 25-779) reikalavimus. Yra įvertinamos teritorijos

inžinerinės geologinės sąlygos ir gruntų fizinės mechaninės savybės.

Aviacinė sauga. Vėjo elektrinės gali turėti poveikį radijo ryšio perdavimui. Dėl to kyla ryšio

sutrikimų su civilinės ar karo aviacijos radarais pavojus. Veikiančios vėjo elektrinės gali iškreipti

radarų ekranų vaizdą ir apsunkinti orlaivių eismo kontrolę. Yra žinoma, kad kai kurie oro uostai taiko

priemones šių trukdžių prevencijai, t.y. nustato saugius atstumus iki oro uostų, bei įdiegia

programinę įrangą, kuri filtruoja trukdžius. Šios rizikos mažinimo priemonės užtikrina, kad vėjo

elektrinių keliama rizika būtų sumažinta iki priimtinos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės

ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr.22-652 su pakeitimais) nustato aerodromų

apsaugos zonas, kuriose nesuderinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka su Civilinės

aviacijos administracija ir (ar) kariuomenės vadu (karinių aerodromų apsaugos zonoje), draudžiama

statyti, rekonstruoti ir įrengti oro ryšių, aukštos įtampos elektros tiekimo linijas, objektus,

skleidžiančius radijo bei elektromagnetines bangas, pramonės ir kitus objektus, dėl kurių veiklos

blogėja matomumas, taip pat objektus, spinduliuojančius šviesą ir galinčius kelti pavojų orlaivių

skrydžių saugai bei bet kokius kitus objektus, esančius iki 300 metrų atstumu nuo aerodromo kilimo

ir tūpimo tako ir aerodromų prieigų zonose – nepriklausomai nuo objektų aukščio; iki 5,1 kilometro

atstumu – 45 metrų ir aukštesnius (aerodromo kontrolės taško atžvilgiu); iki 15 kilometrų atstumu –

100 metrų ir aukštesnius (aerodromo kontrolės taško atžvilgiu).


100

Kadangi planuojamos vėjo elektrinės jėgainės galimai iškils virš 100 m, jos bus paženklintos

dienos ženklais ir žiburiais pagal Aukštų statinių ženklinimo taisyklių, patvirtintų Civilinės

aviacijos administracijos 2009-03-27 įsakymu Nr. 4R-72 (Žin., 2009, Nr. 37-1432) IV. Vėjo jėgainių

ženklinimas dienos ženklais ir žibintais skyriaus reikalavimus. Alternatyvios energijos šaltinių -

vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros 110442S0TL-STP.K-AR Klaipėdos rajone specialiojo

plano koncepcija Lapas 27 Lapų 27 Laida A. Vėjo jėgainių išdėstymo vietos suderintos su Lietuvos

kariuomenės administracija 2015-11-26 raštu Nr. KV8-471, o vėjo jėgainių statybos projektai bus

derinami su Lietuvos kariuomenės administracija papildomai (žr. 10 PRIEDAS).

10 Elektros energijos perdavimas

Elektros energijos perdavimas numatomas požeminiais kabeliais. Vėjo elektrinių valdymas

numatomas distancinis bevielis (bevielių telekomunikacijų metodu). Transformatorinės pastotės ir jų

parametrai – bus projektuojama pagal AB „Litgrid“ išduotas projektavimo sąlygas.

11 Tarpvalstybinis poveikis

Planuojama veikla negali daryti neigiamo tarpvalstybinio poveikio.

12 Atliekos ir rekultivacija

Atliekos. Planuojamos ūkinės veiklos metu atliekų susidarymas nenumatomas, kadangi PŪV

susijusi su ekologiškos, atsinaujinančios, nuo vėjo priklausomos energijos gamyba. Nedideli kiekiai

metalo ir mišrių statybinių atliekų gali susidaryti numatomų vėjo elektrinių įrengimo – statybos

metu, pamatų statybos darbų metu. Šios atliekos bus komplektuojamos į specialius konteinerius ir

pagal sutartis su atliekų tvarkytojais išvežamos tolimesniam tvarkymui. Atliekos bus tvarkomos

vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymas

Nr. 722) ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d.

įsakymas Nr. D1-637). Tikslus atliekų susidarymas, kiekiai ir kategorijos bus žinomi tik techninio

projekto rengimo metu.

Rekultivacija. Teritorijos rekultivavimas yra neatskiriama projekto įgyvendinimo dalis. Įprastai

aplinka yra rekultivuojama panaudojant prieš statybas nuimtą derlingą dirvožemio sluoksnį ir

apželdinant žole. Derlingasis dirvožemio sluoksnis, kuris turi būti nukasamas prieš pradedant statybų

darbus ir saugomas visą statybų laikotarpį, baigus darbus bus panaudojamas vietovės rekultivacijai.

Dirvožemio išsaugojimą, laikiną sandėliavimą ir vėlesnį panaudojimą aplinkos sutvarkymo darbams

reglamentuoja LR Vyriausybės nutarimas 1995-08-14 Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir

derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ (Žin., 1995, Nr. 68-1656).

13 Priemonės neigiamam poveikiui sumažinti

VJ vietos parinktos taip, kad nebūtų viršijamos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai

dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" (Žin. 2011, Nr. 75-

3638) ir būtų nutolę toliau kaip 500 nuo gyvenamųjų teritorijų, kaip rekomenduojama „Alternatyvios

energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros 110442S0TL-STP.K-AR Klaipėdos

rajone specialiojo plano koncepcijoje“ (UAB „Energetikos linijos“, UAB „Sweco”, 2012).


101

Priemonės nuo šešėliavimo – VJ stabdymas intensyvaus šešėliavimo laikotarpiu, arba šešėliavimą

užstosiančių apsauginių žaliuzių įrengimas būtinas.

Biologinės įvairovės apsaugai yra siūlomi projektiniai sprendiniai (VE stabdymas tam tikru metu ir

monitoringas, siekiant apsaugoti paukščius nuo žūties bei barjero efektui sušvelninti). Priemonės

rekomenduojamos atlikus ornitologinius tyrimus ir poveikio reikšmingumą. Taip pat pasiūlytas laikas

projekto įgyvendinimui, siekiant išvengti saugomų ar vertingų rūšių trikdymo.

Pasiūlytos priemonės paviršinio ir požeminio vandens bei dirvožemio apsaugai statybos metu

galimam poveikiui sumažinti: priemonės apsaugai nuo dirvos erozijos (rekultivavimas), taršos

sumažinimui (atidirbtų tepalų surinkimas). Rekomenduojamų priemonių suvestinė pateikiama 28

lentelėje.

28. Lentelė. Aplinkosauginių priemonių suvestinė

Saugomas

aplinkos

komponentas

Aplinkosauginės priemonės

Statybos metu Naudojimo metu (pastačius vėjo elektrines)

Žmogus (apsauga nuo triukšmo)

Rekomenduojame su triukšmą skleidžiančia darbų įranga arti gyvenamųjų pastatų nedirbti švenčių ir poilsio dienomis, o darbo dienomis nedirbti vakaro (18:00–22:00 val.) ir nakties (22:00–06:00 val.) metu.

-

Žmogus (infragarsas ir žemo dažnio garsas)

- -

Žmogus (šešėliavimo poveikis)

- Įgyvendinus projektą, pastatams, kurie patenka į vėjo

jėgainių sudaromų intensyvių šešėlių zonas (7 gyvenamieji

pastatai), gyventojams šešėlių ir mirgėjimo mažinimui

rekomenduojame gyventojams įrengti apsaugines žaliuzes

ir gyventojui pageidaujant apželdinti sklypą.

Dirvožemis, paviršinis ir požeminis vanduo

Rekomenduojamas derlingojo dirvožemio sluoksnio nukasimas, saugojimas ir rekultivavimas. Statybos metu rekomenduojama laikyti naftos produktus absorbuojančias medžiagas birų smėlį, smėlio maišus, sorbentus. Statybinių medžiagų laikymo aikštelių rekomenduojama neįrengti arčiau kaip 25 m nuo aplinkinių upelių. Nenaudoti sunkiosios technikos, esant šlapiai dirvai, tose vietose, kuriose dar nenuimtas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Kadangi teritorijoje vyrauja žemės ūkio teritorijos, dėl to gali suprastėti dirvos imlumas absorbuoti nuotekas.

–

Biologinė įvairovė ir saugomos teritorijos

VE Į saugomas teritorijas nepatenka, tačiau siekiant sumažinti Aprašomoje ir gretimose teritorijose apsistojančių migruojančių paukščių trikdymą, rekomenduojama statybos darbų nevykdyti pavasarinės migracijos metu, t.y. kovo-balandžio mėn. Optimalus jų laikas būtų lapkričio – vasario mėn., kuomet Aprašomoje teritorijoje nesutinkamos nei perinčios rūšys, nei migruojančių paukščių sankaupos. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį augalijai

rekomenduojamas technikos judėjimas jau

esamais arba technikos judėjimui, bei laikymui

numatytais ir paženklintais takais ar aikštelėmis.

Jei ateityje vykdomas žūstančių paukščių monitoringas parodytų reikšmingą migruojančių paukščių žūtį dėl vėjo jėgainių veiklos, reikėtų aktualiais laikotarpiais laikinai stabdyti šių jėgainių darbą. Dabartiniu metu galima rekomenduoti tik vėjo jėgainių darbo stabdymą pavasarinių žąsų sankaupų laikotarpiu, t.y. kovo paskutinę dekadą – balandžio mėn., tačiau tai numatant tik rytinėmis ir vakarinėmis valandomis. Be to Aprašomoje teritorijoje nerekomenduotina sėti grūdines žemės ūkio kultūras bei kukurūzus, kurie pritraukia migruojančius vandens paukščius kaip palanki maitinimosi vieta.


102

Saugomas

aplinkos

komponentas

Aplinkosauginės priemonės

Statybos metu Naudojimo metu (pastačius vėjo elektrines)

Užtikrinant minimalų poveikį žinduoliams

rekomenduojama kiek įmanoma sutrumpintį

statybos darbų laikotarpį.

14 Poveikio aplinkai vertinimo sprendinių kontrolė ir monitoringo

planas

14.1 Sprendinių kontrolė

Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) sprendinių kontrolė susideda iš šių procesų:

Monitoringas arba dar kitaip vadinamas poveikio aplinkai vertinimo auditas – tai periodinis tikslinis duomenų tikrinimas, lyginimas su standartais ar prognozėmis.

Įvertinimas – tai poveikio aplinkai vertinimo sprendinių įvertinimas pagal monitoringo duomenis.

Vadyba – priimami sprendimai ir numatomi veiksmų planai.

Bendradarbiavimas – užsakovo ir ypatingais atvejais visuomenės informavimas.

Poveikio aplinkai vertinimo sprendinių kontrolė yra numatoma tais atvejais, kai:

reikia patikslinti poveikius;

norima pagilinti mokslines ir technines žinias;

kontrolė yra reglamentuojama teisės aktais;

yra jautrios teritorijos;

abejojama dėl siūlomų priemonių efektyvumo.

Šiame projekte poveikio aplinkai vertinimo sprendinių kontrolės motyvacija galėtų būti:

Poveikių tikslinimas gyventojų sveikatai ir paukščių migracijai.

Priemonių efektyvumo tikslinimas.

14.2 Rekomendacijos žūvančių paukščių monitoringo įrengto VE parko

ribose metodikai

Tikslas: Nustatyti metines paukščių mirtingumo apimtis , kurios gali kilti dėl susidūrimo su

veikiančiomis arba neveikiančiomis VE.

Paieškos teritorija: Žuvusių paukščių paieška yra vykdoma apskritimo formos aikštelėse, kurių

spindulys yra 100 m. apie kiekvieną VE. Teritorijoje apskaita vykdoma ją apeinant lygiagrečiai kas 4-5

m. (priklausomai nuo žolės aukščio).

Paieškos laikotarpiai ir periodiškumas: bendras numatomas monitoringo laikotarpis – 3 metai.

Apskaitos laikas gali būti pratęstas, nustačius ženklią VE įtaką paukščiams. Paukščių paieškos

intensyvumas priklauso nuo paukščių perskridimo intensyvumo, kuris skirtingais metų laikais skiriasi

(pateikta 29 lentelėje).


103

29. Lentelė. Paukščių perskridimo intensyvumas skirtingais metų laikais.

Laikotarpis Paieškos periodiškumas Iš viso

apskaitų

Tikslinės paukščių grupės

Kovo 15-gegužės 15 d. 1 kartą per savaitę 8-9 Pavasarinė paukščių migracija

Gegužės 16- rugpjūčio 1 d. 1 kartą per dvi savaites 5-6 Jauniklių perskridimai

Rugpjūčio 2 – lapkričio 1 d. 1 kartą per savaitę 13-14 Rudeninė paukščių migracija

Lapkričio 2 – kovo 14 d. 1 kartą per mėnesį 4-5 Žiemojančių paukščių perskridimai

Iš viso: 30-34

Didžiąją metų dalį VE parke lankomasi kas 1-2 savaitės. Iš viso numatoma atlikti 30-34 paukščių

apskaitas kasmet, apie 100 apskaitų per 3 metus.

Informacijos rinkimas ir apdorojimas. Radus žuvusį paukštį nustatoma jo rūšis, apytikslis

žuvimo laikas, sužalojimo pobūdis bei priskiriama konkrečiai vėjo jėgainei. Pasibaigus monitoringo

metams duomenys yra apdorojami statistiškai, siekiant išryškinti periodus, kurių metu labiausiai

pažeidžiami paukščiai, bei jėgainės, kurios turi didžiausią poveikį.

VE poveikio vertinimas: Vėjo jėgainių parko (susidedančio iš 5 VE) poveikis paukščių

populiacijai laikomas:

neturinčiu įtakos, jeigu vidutiniškai per mėnesį bus aptikti mažiau nei 3,0 žuvę paukščiai;

turinčiu nedidelę įtaką, jeigu vidutiniškai per mėnesį bus aptikti 3,1-5,0 žuvę paukščiai;

turinčiu ženklią įtaką , jeigu vidutiniškai per mėnesį bus aptikti daugiau nei 5,0 paukščiai;

retų ir saugomų rūšių žuvimo atvejai turi būti aptariami atskirai, atsižvelgiant į jų populiacijos būklę bei gamtosauginį statusą.

Priemonės taikomos siekiant sumažinti ženklą VE įtaką: išaiškinus ženklią VE įtaką turi būti

taikomos įtakos mažinimo priemonės bei sekančiais metais atliekamas priemonių taikymo

monitoringas. Išaiškinus, jog tam tikru metų laiku yra kritiškas laikotarpis, kai žūsta neproporcingai

daug paukščių, VE darbas stabdomas anksti ryte (1 val. prieš patekant saulei – 4 val. po jos

patekėjimo) ir vakare (3 val. iki saulės laidos iki 1 val. po jos). Be to gali būti montuojami blyksintys

švyturėliai atbaidantys paukščius naktį. Pakartotinai vykdomas žuvusių paukščių monitoringas

vykdomas. Išaiškinus, jog didelę žalą daro dalis VE, gali būti ribojamas tik šių VE darbas kritiškais

laikotarpiais.

14.3 Monitoringo planas

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme rašoma, kad ataskaitoje yra

numatomi aplinkos stebėsenos metmenys, todėl įvertinus pagrindinius aspektus rekomenduojamas

preliminarus monitoringo planas, kuris pateiktas 30 lentelėje.

Atsižvelgiant į monitoringo programą ornitologiniu aspektu, reikalinga vykdytis monitoringą 3

metų laikotarpiui po vėjo jėgainių paleidimo. Apskaitos laikas gali būti pratęstas, nustačius ženklią

VE įtaką paukščiams. Tolimesni poveikio aplinkai vertinimo kontrolės etapai yra:

Įvertinimas – monitoringo duomenų (poveikių bei priemonių efektyvumo) įvertinimas pagal galiojančius Lietuvoje standartus, poveikio aplinkai prognozinius vertinimus.


104

Vadyba – numatomi tolimesni veiksmai t.y. papildomos aplinkosauginės, techninės priemonės (jeigu būtina).

Poveikio aplinkai vertinimo sprendinių kontrolę turėtų organizuoti PŪV užsakovas.

30. lentelė. Preliminarus monitoringo planas

PAV sprendinių kontrolės motyvacija Monitoringo atlikimo periodas

Žūvančių paukščių monitoringas Po vėjo jėgainių paleidimo

15 Galimi netikslumai

Šešėliavimo modeliavimas atliktas pačiam blogiausiam scenarijui WindPRO 2.7 programa, laikant,

kad visada švies saulė ir nebus debesuotumo ir, kad jėgainės visada veikia. Įvertinant šiuos galimus

netikslumus, realiai šešėliavimo poveikis bus žymiai mažesnis.

Modeliuojant galimą triukšmą buvo įvertinti veiksniai, nuo kurių priklauso vėjo jegainių

generuojamas triukšmo lygis (stiebo aukštis, maksimalus jėgainių skleidžiamas triukšmo dydis) ir

aplinkos veiksniai, nuo kurių priklauso triukšmo sklidimas aplinkoje (reljefas, absorbcinės savybės,

pastatų aukštingumas, meteorologinės sąlygos), foninis triukšmo lygis. Šiuo aspektu neatmetama

nedidelių nukrypimų galimybė.

16 Darbo grupės išvados

Veikla atitinka strateginius Lietuvos Respublikos energetikos politikos tikslus (atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra), atitinka Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 metų strateginio plėtros plano tikslus (vėjo ir saulės energijos panaudojimo plėtimas Savivaldybės bendrajame plane pažymėtose teritorijose) ir Šilutės raj. Sav. bendrojo plano reikalavimus ir Alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros Klaipėdos rajone specialiojo plano koncepcijos pagrindinius aspektus.

Atliktas poveikio aplinkai vertinimas, tyrimai, įvertintas suminis kitais projektais planuojamų VE poveikis, pateiktos prevencinės, poveikį mažinančios priemonės (kaip išvengti migruojančių paukščių žūčių, pateiktas monitoringo planas) reikšmingo poveikio aplinkai nenustatė.

Atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas nustattė, kad planuojamo parko veikla nepažeidžia LR teisės aktais reglamentuojamų normų sveikatos apsaugai. Nustatyta 5 vėjo elektrinių parko SAZ zona, prie kiekvienos VJ ji skiriasi ir, svyruoja didžiausi rekomenduojami atstumai nuo PŪV yra ~228 iki 305 metrų.


105

17 Literatūros sąrašas

1. Šilutės rajono bendrasis planas (patvirtintas 2010-11-25 Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1586 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“);

2. Lietuvos kraštovaizdžio įvairovės studija, 2006 – VU GMF Geografijos ir kraštotvarkos katedra;

3. Vėjo jėgainių įrengimo poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijos R 44-03, patvirtintos LR aplinkos ministro įsakymu 2003-07-31 Nr. 406 ir pakeistos 2010-11-29 Nr. D1-955;

4. Abromas J., Baravykaitė D. „Alternatyvios energetikos objektai vakarų Lietuvoje, jų poveikis vizualinei aplinkai ir poveikio optimizavimo galimybės”, KTU, Klaipėdos universitetas, 2011;

5. Abromas J. (2014). Disertacija: Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas, Kauno technologijos universitetas.

6. LR Atsinaujinančių išteklių įstatymas, 2011-05-12 Nr. XI-1375

7. http://www.nrel.gov/analysis/sustain_lca_wind.html;

8. Assessing the life cycle environmental impacts of wind power: A review of present knowledge and research needs. , 2012, Anders Arvesen and Edgar G. Hertwich . Industrial Ecology Programme and Department of Energy and Process Engineering, Norwegian University of Science and Technology;

9. Renewable Energy, Vol. 43, Life cycle assessment of CO2 emissions from wind power plants: Methodology and case studies.

10. Climate Risk and Adaptation in the Electric Power Sector. Asian Development Bank, 2012.

11. http://www.meteo.lt/klim_kaita.php.

12. http://www.am.lt/VI/files/File/Klimato%20kaita/Galutine%20ataskaita-2014-09-17.pdf

13. Rimkus E., Bukantis A., Stankūnavičius G. 2006. Klimato kaita: faktai ir prognozės. Geologijos akiračiai 1: 10-20.

14. http://www.jegaines.lt; http://www.jegaines.lt/index.php?lang=lt&page=duk; http://www.vejojegaines.lt/content/view/44/30/;

15. Strategic health impact assessment on wind energy development i Oregon, Prepared by: Public Health Division Oregon Health Authority, 2013;

16. Vėjo energetikos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinės rekomendacijos. Sveikatos mokslo ir ligų prevencijos centras (parengė UAB SWECO Lietuva), 2013.

17. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56–2225, 2007, Nr. 64–2455, 2010, Nr. 57–2809, 2011, Nr. 153–7194);

18. Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo, 2004 m. liepos 5 d. Nr. V–511 (Žin. 2004, Nr.109–4091; 2011, Nr.61–2923, 2012, Nr. 71–3682);

19. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai, patvirtinti 2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V–491 (Žin. 2004 Nr.106–3947);

http://www.nrel.gov/analysis/sustain_lca_wind.html

http://www.meteo.lt/klim_kaita.php

http://www.am.lt/VI/files/File/Klimato%20kaita/Galutine%20ataskaita-2014-09-17.pdf

http://www.jegaines.lt/

http://www.jegaines.lt/index.php?lang=lt&page=duk

http://www.vejojegaines.lt/content/view/44/30/






106

20. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 ir pakeistos 2012-07-04 (Žin., 2012, Nr. 80-4168;

21. Eja Pedersen, Kerstin Persson Waye, Wind turbine noise, annoyance and self‐reported health and well‐being in different living environments, Occup Environ Med. 2007 Jul; 64(7): 480–486. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2078467/;

22. Kelių transporto infrastruktūros poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinės rekomendacijos. Sveikatos mokslo ir ligų prevencijos centras (parengė UAB Infraplanas), 2013;

23. Greimas (2011), Eksploatuojamų vėjo elektros jėgainių poveikio biologinei įvairovei nustatymo metodika;

24. Alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros 110442S0TL-STP.K-AR Klaipėdos rajone specialiojo plano koncepcija (UAB „Energetikos linijos“, UAB „Sweco”, 2012);

25. Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 metų strateginis plėtros planas (patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T1-922);

26. Health, and Safety Guidelines. Wind Energy 2007, World Bank Group;

27. Oficialus LR aplinkos ministerijos puslapis http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=15332;

28. V. Rašomavičius „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas“ Vilnius, 2012.

29. An assessment of non-volant terrestrial vertebrates response to wind farms—a study of small mammals, 2016 January 06, Rafał Łopucki and Iwona Mróz, this article is published with open access at Springerlink.com

30. The impacts of wind power on terrestrial mammals, a synthesis J. O. Helldin, J. Jung, W. Neumann, M. Olsson, A. Skarin, F. Widemo, This report is a translation of the previous report in Swedish ”Vindkraftens effekter pa landlevande daggdjur” (Naturvardsverket report no 6499).

31. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 12 22 įsakymas Nr. 346 SAUGOS IR SVEIKATOS TAISYKLĖS STATYBOJE DT 5-00

32. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A S DĖL NACIONALINĖS ENERGETINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO 2012 m. birželio 26 d. Nr. XI-2133

33. ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2015-2024 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS, PATVIRTINTAS Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T1-922

Žemėlapiai, schemos:

34. Lietuvos Respublikos georeferencinis pagrindas GDB10LT (skaitmeninis žemėlapis), kurio mastelis 1:10000, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM;

35. Lietuvos skaitmeninis ortofotografinis M 1:10000 matematinis pagrindas ORT10LT,© (skaitmeninis žemėlapis), Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2012;

36. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registras: http://kvr.kpd.lt/heritage/;

37. Lietuvos dirvožemių žemėlapis. Nacionalinės žemės tarnybos duomenys, 2012;

38. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacinės bazės „Geolis“ duomenys (www.lgt.lt): „Vandenviečių žemėlapis“; „Naudingųjų iškasenų telkiniai“;

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Pedersen%20E%5Bauth%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2078467/

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=15332

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Lopucki%20R%5Bauth%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Mr%26%23x000f3%3Bz%20I%5Bauth%5D

http://kvr.kpd.lt/heritage/

http://www.lgt.lt/


107

„Kvartero geologinis žemėlapis M 1:200 000“; „Lietuvos pelkių ir durpynų žemėlapis M 1:200 000“; „Kvartero geologinis žemėlapis M 1:200 000“) 2012;

39. Upių ežerų ir tvenkinių valstybės kadastras, Aplinkos ministerija, 2014/ https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action;jsessionid=6B4C874524DA914500F27AF472ACD8A9;

40. UK Department of Energy and Climate Change, Update of UK Shadow Flicker Evidence Base. 2011: London.

41. Lietuvos erdvinės informacijos portalas (geoportal.lt).

18 Priedai

18.1 PAV programa ir jos derinimas, rengėjų kvalifikaciniai dokumentai

18.2 SRIS išrašas

18.3 Triukšmo sklaidos žemėlapiai

18.4 Šešėliavimo žemėlapiai

18.5 Infragarso matavimo rezultatai

18.6 Visuomenės informavimo medžiaga

18.7 Kadastro žemėlapiai ir rekomenduojamos SAZ ribos

18.8 Jėgainių duomenys

18.9 Registro išrašai

18.10 Lietuvos kariuomenės pritarimas

https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action;jsessionid=6B4C874524DA914500F27AF472ACD8A9

https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action;jsessionid=6B4C874524DA914500F27AF472ACD8A9

Documents

Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. … · 2017-08-16 · Vėjo elektrinių parko Šilutės r. sav. Juknaičių sen., Domaičių k. įrengimo