DEVYNIASDEŠIMT SEPTINTASIS POSĖDIS

1991 m. sausio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas

A.A.ABIŠALA

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į savo vietas. Pradedame

plenarinį posėdį. Prašau atkreipti dėmesį į siūlomą darbotvarkę. Aš vis dar tikiuosi,

kad susirinks pakankamas kvorumas, nors daug deputatų išvyko į laidotuves kitose

Respublikos vietose.

Taigi siūloma tokia darbotvarkė: Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pranešimas

apie politinę ir karinę padėtį Lietuvoje ir du įstatymų projektai, tiksliau sakant, vieno

įstatymo ir vieno nutarimo projektas. Siūlomas nutarimo projektas dėl Lietuvos

Respublikos gyventojų apklausos. Jis jums išdalytas. Ir siūloma svarstyti Lietuvos

Respublikos įstatymą "Dėl papildomų socialinių garantijų piliečių, žuvusių už

Lietuvos Respublikos laisvę dėl 1991 m. sausio 13 d. naktį įvykdytos agresijos ir po

to sekusių įvykių, šeimoms". Pranešėjas — socialinės apsaugos ministras

A.Dobravolskas.

Ar gerbiamieji deputatai turėtų kokių nors kitų pasiūlymų? Jeigu ne, tai sakykim,

kad darbotvarkė priimtina. Balsuoti dabar dar negalim, tačiau pradėkim dirbti pagal

pasiūlytą darbotvarkę.

Ar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas jau galėtų pradėti?

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio informacija apie situaciją

Lietuvoje

V.LANDSBERGIS. Galėčiau pradėti. Nors popierių nepasiėmiau, bet tiek to.

Gerbiamieji kolegos deputatai! Prieš kalbėdamas apie šios dienos įvykius ir

situacijos pasikeitimus, uždavinius, kurie konkrečiai numatomi šiai dienai, rytdienai,

su dideliu džiaugsmu noriu pažymėti, kad mes susilaukėme plataus tarptautinio

solidarumo ne tik telegramų, pareiškimų, nutarimų, rezoliucijų pavidalu, kurių tikrai

yra labai daug, ne tik politinių streikų Lietuvai remti, kurie demokratinių jėgų

kvietimu yra prasidėję Rusijoje ir kurie gali būti, ko gero, pats stipriausias politinis

ginklas Lietuvos laisvei remti. Mes taip pat turime salia savęs parlamentarų iš įvairių

salių. Jų šiandien yra atvykę ypač daug. Nė visi yra šioje salėje. Aš tikrai negalėjau

patikrinti ir pasakyti, kurie yra, kurių nėra. Pasakysiu, kokios delegacijos atvyko. Tai

Rusijos Federacijos delegacija, kuriai vadovauja Boriso Jelcino pavaduotojas.

Delegacija turi Boriso Jelcino įgaliojimus tartis su mumis. Jai vadovauja Genadijus

Burbulis, Aukščiausiosios Tarybos deputatas. (Plojimai)

Aš tik paminėsiu delegacijas. Mes turėsim atskirą susitikimą su jomis, t.y. susitiks

Aukščiausiosios Tarybos vadovybė. Kas norės iš deputatų — labai kviečiame. Aš

dabar tiesiog išvardiju, kad yra ir Tarybų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos deputatų,

Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Baltarusijos, didelė grupė Lenkijos parlamento

deputatų, kurie dar yra viešbutyje, bet irgi šį vakarą atvyks, Kaip ir praėjusiomis

naktimis, jie buvo su mumis kartu. Taip pat yra Latvijos Aukščiausiosios Tarybos

įgaliotiniai. Aš šiek tiek vėliau pranešiu, kaip galima organizuoti tą mūsų susitikimą ir

pokalbį. O dabar dar kartą kartoju, kad tai yra nepaprastai brangi parama. Tai

parlamentinės delegacijos, kurios atvyko į mūsų didvyrių laidotuves, bet ir su

platesniais tikslais — solidarumo, buvimo kartu, derybų, sutarčių ir pan. Atleiskit,

nepaminėjau, kad taip pat yra Ukrainos deputatų, tik nežinau, ar jie šioje salėje. Ar

šitoje salėje Michailas Gorinas, Larisa Skorych? Yra, taip. Matau. Džiaugiamės.

(Plojimai)

Aš tikrai atsiprašau visų mūsų brangių svečių, kad skaitau ne visų pavardes,

nebūdamas garantuotas, ar visi yra šioje salėje.

Dabar leiskite man pereiti prie šios dienos dalykų. Diena liūdna — laidotuvių

diena, bet Lietuva gyva, ir aš manau, kad ji stipresnė ir vieningesnė negu bet kada

anksčiau. Pagrindinė mūsų jėga yra dvasios jėga, ir jos mes dabar turime nepaprastai

daug.

Noriu informuoti apie tai, kas daug kam galbūt graužia širdį ir kelia nerimą. Buvo

atėjęs Respublikos prokuroras Artūras Paulauskas ir informavo, kad jis išvaikščiojo

visą Televizijos bokštą, kiekvieną kampelį. Jau šiandien buvo įleisti mūsų pareigūnai

kartu su atsiųstais Tarybų Sąjungos ir karinės prokuratūros atstovais. Ten iš tikrųjų

jau nėra jokių žmonių: nei gyvų, nei negyvų. Buvo patvirtinta, kad po tos mūšio

nakties ten buvo likę trys gynėjai. Jie buvo paimti į nelaisvę, paskui paleisti. Bokšto

sienose, viduje nepastebėta kulkų žymių, taigi nepastebėta, kad ten būtų vykusi kova

šaunamaisiais ginklais. Beje, ji ten būtų" buvusi labai pavojinga ir pačiam bokštui, ir

aplinkiniams gyventojams. Aš detalių nepasakoju. Galbūt todėl net šitie brutalūs ir

sužvėrėję desantininkai vis dėlto klausė kokios nors instrukcijos viduje nešaudyti. Gal

ten jau nebuvo į ką šaudyti. Tikriausiai buvo pirmame aukšte, bet viršuje jau

nešaudyta. Taigi galime būti nors tiek ramesni, kad ten nėra sužeistų, mirusių arba dar

tebesiginančių mūsų vyrų.

Iš kontaktų su karine vadovybe čia ir Maskvoje galiu pasakyti tiek, kad nerimą

sukėlusi informacija apie karinių pajėgų judėjimą kolonomis Vilniaus kryptim, apie

tokių ginklų telkimą Minske buvo tikrinama skambinant ir į armijos generalinį štabą

Maskvoje, kur aš kalbėjau su štabo viršininko generolo Moisejevo pavaduotoju, ir į

Vidaus reikalų ministeriją, kur kalbėjau su ministro pavaduotoju generolu Gromovu.

Armijos štabas garantavo, kad jokio jų dalinių judėjimo nėra, о vidaus reikalų

kariuomenė turi uždavinį pakeisti parašiutininkus, kaip suprantame, atlikusius savo

darbą, ir, matyt, tai dabar vyksta ir vyks. Tikėkime, kad tai yra tik tiek. Aš labai

įsakmiai prašiau generolo Gromovo, kad jis nurodytų arba kad neduotų įsakymų

šaudyti bet kuriuo atveju į civilius gyventojus, kaip tai yra buvę praėjusiomis

dienomis. Susitarėm, kad dėl kiekvieno įtampos taško ir galimų incidentų palaikysim

kontaktą, prašiau, kad mane tiesiog informuotų. Vilniaus įgulos viršininkas generolas

Uschopčikas taip pat yra šiandien du kartus skambinęs dėl tam tikrų savo

susirūpinimų, kad prie bokšto kažkas darosi, kad mes neva rengiame kokias

provokacijas ir kad bus imtasi priemonių bei pranešta apie tai masinės informacijos

priemonėms. Patikrinus pasirodė, kad ten žmonės pastatė kryžių. Iš tikrųjų mes

nesiėmėm kitokių priemonių, išskyrus pilietines, bet matome, kaip įbauginti tie, kurių

sąžinė nesvari. Nereikia jų specialiai bauginti, nes iš baimės irgi padaroma klaidų.

Norėčiau paprašyti ir pasiūlyti, kad mūsų spauda, kuri dabar pasirodo nelengvomis

sąlygomis ir už tai ją reikia sveikinti, niekaip nenagrinėtų keršto temos. Aš esu

aiškinęs maskviečiams demokratams ir kitiems mus remiantiems deputatams, kad

Lietuvoje laikinai tebeesančių reguliarios armijos kariškių šeimoms arba jiems

patiems negresia joks kerštas, kad ne toks mūsų būdas ir kad net mūsų spaudoje tomis

dienomis niekas nekvietė keršyti. O dabar pasirodo ir keistesnių dalykų. Jų reikia

vengti. Man atrodo, nereikalingos vadinamųjų išdaviku nuotraukos, apie juos žinoma

ir bus žinoma pakankamai. Nebūtina plūsti kiekvieno, kas dirba su okupacine valdžia

susijusiose įstaigose. Tiems žmonėms užteks to, ką jiems pasakys jų žmonos, jų

vaikai, jų kaimynai. Nereikia organizuoti tokio visuotinio ostrakizmo, kuris ir taip

visiškai aiškus. Man atrodo, kad nelabai geras yra ir deputato Rimvydo Valatkos

parašymas "Atgimimo" lapelyje, kur užsipuolami kažkokie "sielų inžinieriai". Tas

terminas senais laikais buvo skiriamas visiems rašytojams. Nežinau, gal tai buvo

nesusipratimas. Ten lyg ir neskatinamas kerštas, bet kadangi nusikaltimai tokie

baisūs, norima, kad kuo greičiau iš Lietuvos dingtų kiekvienas, kas su jais susijęs.

Būkime apdairūs, būkime politiški, nors mūsų širdyse ir yra skaudžių jausmų.

Nepamirškime, kad tuo žmonės gąsdina mumis, gąsdina daugiau negu reikia, о iš

baimės daromos klaidos, baimė virsta neapykanta.

Pereinu prie mūsų uždavinių. Jums pateikti įstatymo ir nutarimo projektai. Bet aš

noriu priimti dar tokį charakteringą uždavinį, kurį mūsų Vyriausybė galbūt jau

sprendžia. Mes patyrėme okupacinės kariuomenės smūgį, ir dalelė Lietuvos šiuo metu

valdoma okupantų. Spaudos rūmai, Televizijos ir radijo komitetas ir Televizijos

bokštas. Mums iškilo užduotis parodyti, kas tai yra pilietinis pasipriešinimas,

nebendradarbiavimas su okupacine valdžia, ką galbūt gali tekti. daryti ir kitur, jeigu

taip įvyktų. Bet žmonės, kurie kovoja už Lietuvą, kurie nebendradarbiauja ir įsijungia

į pilietinį pasipriešinimą okupuotuose taškuose, turi gauti atlyginimą, juos Lietuvos

Respublika turi aprūpinti, kol gali tą daryti. Aš esu minėjęs Ministrui Pirmininkui, ir

jis pats jau buvo davęs kai kuriuos nurodymus. Manau, kad tai bus tuoj pat išspręsta,

galbūt jau ir išspręsta. Tai yra ir didesnės reikšmės pavyzdys, kaip mes turėsim daryti,

jeigu ir toliau Lietuva bus palaipsniui okupuojama. Kitaip sakant, ne tik okupuojama,

bet ir valdoma kuriuose nors taškuose, jeigu bus jau kita valdžia. Kol kas tai yra

keliuose pastatuose, keliose įstaigose. Ir ten mes tūrim laikytis savo nusistatytos

linijos. Mes nepulsim tų įstaigų, neatiminėsim jų jėga. Mes nebendradarbiaujam.

Dabar galbūt galima pereiti prie įstatymo ir nutarimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kitas darbotvarkės klausimas — Lietuvos

Respublikos įstatymas "Dėl papildomų socialinių garantijų piliečių, žuvusių už

Lietuvos laisvę dėl 1991 m. sausio 13 d. naktį įvykdytos agresijos ir po to sekusių

įvykių, šeimoms". Prašome ministrą A.Dobravolską. Šiuo metu salėje yra 81

deputatas. Jeigu dar yra deputatų rūmuose, prašyčiau juos ateiti.

Prašom gerbiamąjį ministrą.

Socialinės apsaugos ministro A.Dobravolsko pateikiamas įstatymas “Dėl

papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių, kovojant už

Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11 – 13 d. vykdytos agresijos ir

po to buvusių įvykių” ir atsakymai į deputatų klausimus

A.DOBRAVOLSKAS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba. Jums siūlomas Lietuvos

Respublikos įstatymas, žinoma, nesumažins skausmo toms šeimoms, kurių sūnūs ar

dukros žuvo sausio 13 d. naktį, nes kai kuriais atvejais tai vienturčiai sūnūs,

pavyzdžiui, Šimulionis Ignas, Gerbutavičius Darius, Druskis Virginijus. Kai kuriais

atvejais tai šeimos, kurios liko be tėvo. Yra dvi šeimos, kur be tėvo liko 3 vaikai.

Vienoje šeimoje liko našlaitis, 1974 metų gimimo, t.y. nevisiškai vaikas. Vis dėlto aš

manau, kad tokį įstatymą priimti būtina, nes jis įgalintų šitiems vaikams ar tėvams,

senatvėje likusiems be vaikų, šiek tiek palengvint materialinę naštą, kuri juos

neišvengiamai prislėgs. Jis būtų taikomas ir sausio 13 d. įvykiams, ir tolesniems

įvykiams, jeigu dar tokių Lietuvoje būtų.

Jeigu leisite, pakomentuosiu pagrindines normas, kurias nustato šis įstatymas. 1

straipsnis nustato maitintojo netekimo pensijos normą pagal Pensinio aprūpinimo

gerinimo įstatymo 14 straipsnio antrą dalį. Maitintojo netekimo pensijos būtų

mokamos vaikams: moksleiviams iki 18 metų, studentams iki 23 metų. Ši maitintojo

netekimo pensija leistų ramiai baigti mokslą, kokio tas vaikas besiektų. Taip pat čia

mes siūlome nustatyti pensiją pagal Pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymą, tai būtų

40% uždarbio. Mes siūlome nustatyti ne mažesnę kaip 2 minimalių gyvenimo lygių

dydžio pensiją, t.y. kad tiems vaikams būtų garantuotas vidutinis gyvenimo lygis —

kiekvienam vaikui po 200 rb. pagal dabartinius skaičiavimus. Toliau — daugiau.

Dabar svarbu garantuoti ne mažesnį kaip vidutinį gyvenimo lygį. Jeigu ten būtų toks

atvejis, kad tėvas uždirbo daugiau, tie vaikai, aišku, gaus daugiau. Taip pat reikia

suteikti teisę gauti šią pensiją motinoms, kurioms sukanka 50 metų. Juo labiau kad kai

kuriose šeimose liko motina su kitais vaikais. 2 straipsnyje numatome priedus prie

senatvės ir invalidumo pensijų žuvusių piliečių tėvams, taip pat tiems, kuriems bus

nustatytas invalidumas dėl šių įvykių. Šie priedai būtų minimalaus gyvenimo lygio

dydžio, t.y. prie pensijos prisidėtų 100 rb. 3 straipsnyje siūlome palikti dabar

galiojančias lengvatas, kadangi jos dar nėra pakeistos. Dar galioja tam tikros

lengvatos atskiroms asmenų kategorijoms, tarp jų ir rezistencijos dalyviams,

politiniams kaliniams bei tremtiniams. Taigi šias lengvatas, kurios dar yra, taikyti ir

žuvusiųjų šeimos nariams. Tai 50% buto nuomos mokesčio, už naudojimąsi šildymu,

vandeniu, kanalizacija, dujomis, elektros energija, telefonu, taip pat 80% nuolaida už

vaistus, parduodamus pagal gydytojų išrašytus specialius receptus. Та 80% norma

būtų bendra, tokia ji numatyta Socialinio draudimo įstatyme, kuris jau čia buvo

pristatytas.

Be abejo, tai būtų tokios nuolatinės išmokos, nuolatinė parama šeimoms, iki tam

tikro amžiaus arba pensijos motinoms iki pat mirties. Bet mes taip pat manome, kad

reikėtų išsiaiškinti ir tų šeimų buitines sąlygas. 4 straipsnis kaip tik paveda

Respublikos Vyriausybei tą išsiaiškinti ir suteikti reikiamą paramą. O kiti du

straipsniai tiesiog nusako, kaip tą padaryti.

Jeigu būtų klausimų arba pasiūlymų... Matot, čia yra išimtinis atvejis, susijęs su ta

tragedija. Taigi tos normos yra gana laisvos, jos nėra griežtai apribotos. Jeigu

Aukščiausioji Taryba norėtų siūlyti kitas normas ar jas keisti, tai būtų galima padaryti.

Mes tiesiog orientavomės į tai, kad reikėtų garantuoti šiems žmonėms normalų

gyvenimo lygį, bent jau vidutinį.

PIRMININKAS. Ar deputatai norės klausti? Prašom deputatą J.Jurgelį.

J.JURGELIS. Gerbiamasis ministre, norėčiau pasiteirauti. Yra nemaža

informacijos, kad žuvusiųjų kūnai buvo išnešti iš bokšto ir paslėpti. Ar išsiaiškinus

šitą situaciją, jūsų požiūriu, bus teikiamos kokios nors pašalpos, lengvatos jų

šeimoms? Kaip bus sprendžiamas tas klausimas? Ačiū.

A.DOBRAVOLSKAS. Manau, kad tie asmenys, praėjus tam tikram laikui, bus

pripažinti dingusiais be žinios. Jeigu jie buvo išvykę prie tų objektų, tai bus prilyginti

tiems patiems asmenims. Jų vaikams ar jų tėvams bus išduoti tokie pat pažymėjimai

dėl tų pačių lengvatų.

PIRMININKAS., Prašom deputatą J.Prapiestį.

J.PRAPIESTIS. Gerbiamasis ministre, bet prieš tai dar buvo sausio 11 d. įvykiai,

kada irgi dėl panašių aktų nukentėjo žmonės. Aš ne medikas, bet jau iš pateiktų

duomenų apie sužalojimus matyti, kad šitą įstatymą reikėtų taikyti ir jų atžvilgiu.

Sužeistas kulka į veidą jaunuolis, sužaloti dubens kaulai pagyvenusiam vyriškiui,

vairuotojui iš Panevėžio. Prognozės, matyt, aiškios. Dargi žuvusi moteris, — pridėjo

gerbiamasis A.Patackas. Taigi gal reikėtų šitą įstatymą taikyti ir ankstesniam įvykiui?

A.DOBRAVOLSKAS. Taip, galima tą padaryt, jeigu yra tokių faktų. Aš tiesiog jų

visų nežinojau. Ir kad žuvo moteris, nežinojau. Jeigu tą galima patvirtinti, tai tiesiog

pavadinime galima parašyti:

"Dėl sausio 11 d. ir sausio 13 d", ir bus viskas išspręsta.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai dar turi klausimų arba pasiūlymų?

Ministras priėmė deputato J.Prapiesčio pasiūlymą, aš taip supratau.

Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis ministre, aš tik įforminimo požiūriu. Sakykit, ar

netikslingiau būtų šitą įstatymą įforminti juridines technikos pagrindu kaip nutarimą,

nes 4, 5, 6 straipsniai yra daugiau įstatymo vykdymo pobūdžio. Man rodos, kad taip

būtų geriau teisinės kultūros prasme. Pavadinime siūlyčiau po žodžio "garantijų

perkelti paskutini žodį "šeimoms". Nežinau, kaip čia pažiūrės lituanistai. Ačiū.

A.DOBRAVOLSKAS. Aš manau, kad normos, kurios čia nustatytos, turėtų būti

įformintos įstatymu, nes jos keičia, neatitinka esamų normų. O tai gali padaryti tik

Aukščiausioji Taryba savo įstatymu. 4, 5, 6 straipsniai gali būti iškelti į nutarimą. Čia

tiesiog redakcijos klausimai, aš su jais visiškai sutinku.

PIRMININKAS. Prašom deputatą A.Taurantą.

A.TAURANTAS. Pagal mūsų praktiką 4-6 straipsniai tikrai turėtų būti iškelti į

nutarimą dėl įstatymo įsigaliojimo. O aš norėčiau šiek tiek suabejoti dėl 3 straipsnio.

Ar lengvatos, kurias numato 3 straipsnis, turėtų būti ilgalaikes? Ar neiškils problemų

dėl jo vykdymo, kai mes privatizuosime butų ūkį, būtent dėl tų nuolaidų? Gal geriau

būtų padidint toms šeimoms priemokas, ir jos tuo būdu galėtų išsimokėti buto

mokestį. O kai reikės mokėti savininkui, tai dėl tos 50% nuolaidos gali iškilti

problemų.

A.DOBRAVOLSKAS. Matot, situacija šiandien yra tokia, kad tos lengvatos gali būti

taikomos šiandien. Ateityje galima peržiūrėti, kaip ir visiems kitiems. O dabar

manyčiau, kad jų nereikia pamiršti, nereikia išmesti, nes paskui neprisiminsim.

PIRMININKAS. Ar nebūtų galima pasitikslinti, gerbiamasis ministre? 3 straipsnyje

akivaizdžiai turima galvoje, kad butas nuomojamas iš valstybės. Ar negalima būtų

kaip nors patikslinti, jog nekiltų abejonių, kad tai yra būtent valstybinio buto nuoma?

Ar jūs turite galvoje taip pat ir privačias nuomos sutartis?

A.DOBRAVOLSKAS. Kadangi tos lengvatos taikomos nuomojant valstybinio butų

fondo butus, tai kitiems dabartiniu metu netaikomos.

PIRMININKAS. Prašau deputatą J.Beinortą.

J.BEINORTAS. 5 straipsnis. Aš norėjau patikslinti gerbiamojo ministro mintį dėl

pažymėjimų, suteikiančių teisę naudotis nustatytomis išmokomis ir lengvatomis. Ar

čia savaime suprantama? Ar nereikėtų paminėti, kad lengvatos, sakykim, aprūpinimo

butu, būtų prilygintos kokiai nors kategorijai? Mes žinom, kad yra kategorijos be

eilės, bendrąja eile, taip pat pirmąja eile. Ar čia pakaks to pažymėjimo, kaip jūs

manote?

A.DOBRAVOLSKAS. Aš manau, kad tas pažymėjimas yra išmokoms. O jeigu mes

pradėsim rašyti tuos žmones į eiles, tai jie niekad buto negaus. Čia turėtų būti

sprendžiama visiškai atskirai, jeigu reikia. Be jokių eilių.

J.BEINORTAS. Ačiū. Supratau.

PIRMININKAS. Prašom deputatą K.Motieką.

K.MOTIEKA. Ar jums neatrodo, kad pagal šio įstatymo projektą vienodai

nukentėjusiems bus mokama skirtinga materialinė parama? Aš norėčiau išdėstyti tokią

mintį, kad visi vienodai nukentėjo, nepriklausomai nuo pensijų dydžio, nuo

atlyginimo dydžio, nuo procentų skaičiavimo. Pavyzdžiui, jeigu žuvo žmogus, tai

žuvo. Reikia stengtis visiems vienodai ir atlyginti. Jeigu, tarkim, sužalotas arba turi

tam tikrą invalidumo grupę, tai irgi reikia vienodai atlyginti. Man kilo tokia mintis, aš

norėčiau, kad pasakytumėt, kodėl nebuvo vadovaujamasi šita nuostata?

A.DOBRAVOLSKAS. Aš galvojau būtent apie tai, kai mes rengėm tą įstatymą. Čia

kaip tik bandyta tą žalą vienodai atlyginti, bet neniveliuoti kitų skirtumų. Tarkim,

minimali maitintojo netekimo pensija dvigubo minimalaus gyvenimo lygio. Nemanau,

kad ji būtų didesnė, jeigu jie būtų užsidirbę patys. Na, о jeigu pats būtų užsidirbęs

didesnę, tai natūralu, kad didesnę ir turėtų gauti. Toliau — kitos išmokos. Priedai prie

pensijų. Matot, specialiai parašiau, kad priedai prie pensijų. Nepriklausomai nuo

pensijos dydžio, neribojant kažkokio maksimumo tą priedą reikia nustatyti visiems

vienodą. Bandom taikyti visiems vienodas pašalpas. Bet jokiu būdu visos žalos mes

neatlyginsim vien šituo įstatymu. Dabar yra ir fondas, ir įmonės išmoka tam tikras

pašalpas tiems gyventojams. Tai vienkartinė parama. O čia bus nuolatinės išmokos

tuo gyvenimo tarpsniu, kai jų reikia vaikams, senatvėje ir pan.

PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Gerbiamasis pranešėjau ir posėdžio pirmininkai, aš siūlau nutraukti

šias diskusijas, labiau tikėti ministro kompetencija, nes po šios dienos laidotuvių, po

tų emocijų, kurias ir mes, ir Lietuvos žmonės patyrė, tiesiog nederėtų gvildenti skaičių

ir lengvatų. Tai moralinė tema. Pritarkime šiam pasiūlymui palikdami teisę ministrui,

jeigu reikės, šį projektą detalizuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad pasiūlymas priimtinas. Dar prašom

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad daugiausia

nagrinėjami teksto ir juridiniai dalykai, о ne socialinės kompensacijos dydis.

Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu pasakyti dėl vieno momento, kuris yra, žinoma,

teisinis, bet kartu ir politinis bei moralinis. Įstatyme visur vartojama "piliečio" sąvoka,

Žinoma, tai gera sąvoka, bet ji gali būti aiškinama kaip nors specifiškai iškreiptai.

Kita vertus, žuvę dabar yra tikrai Lietuvos piliečiai. Tačiau kartu su mumis yra ir

atvažiavusių iš kitur žmonių, kurie taip pat stato save į pavojų ir kurie lieka šituose

rūmuose naktį, pasiryžę ginti Nereikėtų brėžti kokios nors ribos. Gal parašyti

"asmenų, žuvusių už Lietuvos Respublikos laisvę, šeimoms". Jeigu jis ir nebūtų

Lietuvos pilietis, bet žūtų už Lietuvos laisvę, mes turėtume pasirūpinti.

PIRMININKAS. Priimtina. Daugiau pastabų nematau.

Gerbiamieji deputatai, kadangi prieš parą nebuvo pranešta jog už įstatymą galima

balsuoti, jeigu salėje yra 90 deputatų, prašau balsų skaičiavimo grupę pranešti, kiek

mūsų yra.

Gerbiamieji deputatai, ar jūs negalėtumėt, ypač sėdintys tribūnose, arba nusileisti į

savo vietą, arba bent aiškiai pasirodyti skaičiuotojams? Ar deputatas A.Račas aiškiai

pasirodė skaičiuotojams? Ačiū.

L.ŠEPETYS. Jeigu niekas neprieštarauja, tai, man regis, galima balsuoti ir nesant

90, ar ne?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūs neturėtumėt siūlyti tokių dalykų. Aš

mielai pasiūlyčiau balsuoti, bet, deja, laikykimės taisyklių.

L.ŠEPETYS. Bet aš manau, kad visi balsuos vienodai.

PIRMININKAS. Salėje yra 82 deputatai. Manau, jog galima sakyti, kad įvyko

pirmasis svarstymas.

BALSAS IŠ SALES. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Prašau? Aš manau, kad priimdami net ir tokius gerus įstatymus vis

dėlto laikykimės teisėtumo, Tikiuosi, kad rytoj 10 val. be jokių diskusijų bus galima

balsuoti ir priimti įstatymą.

Ir prasyčiau deputatų, kurie turėjo pastabų, ypač redakcinių, perduoti ministrui

A..Dobravolskui. Tada ministro paprašysim, kad suderintų tekstą ir mums pateiktų iš

ryto.

V.LANDSBERGIS. Gal rūmuose dar yra deputatų?

PIRMININKAS. Jeigu šiandien pavyktų surinkti daugiau deputatų, be jokios

abejonės, balsuotume šįvakar.

Gerbiamasis deputate Grakauskai, ar jūs savo pastabas perduosit ministrui?

V.LANDSBERGIS. Reikia pakviesti iš rūmų.

PIRMININKAS. Aš visą laiką bandau kviesti mygtuku ir abejoju, ar kas nors kur

nors dar yra užsilikęs. Tačiau pabandykim. Jeigu iki posėdžio pabaigos susirinktų 90

deputatų, tada balsuotume. Todėl aš prašau čia esančius deputatus neišeiti iš salės,

galbūt mums pavyks surinkti reikalingą kvorumą.

Ir trečiasis darbotvarkės klausimas — Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos" projektas.

Pranešėjas — Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Prašom.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio pranešimas apie

nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos”

V.LANDSBERGIS. Nutarimo projektą jūs turite., gerbiamieji deputatai. Aš siūlau

padaryt tokį nutarimą, jeigu negalime šiandien, tai rytoj rytą. Deputatas J.Dringelis

teisingai pataisė pirmame sakinyje — "pavesti Vyriausybės savivaldybėms surengti

Lietuvos Respublikos gyventojų apklausą". Aš manau, kad jūs suprantate, kokios

reikšmės būtų tokia apklausa, surengta visos Lietuvos mastu. Manau, kad

savivaldybės galės tai padaryti. Galės pasitelkti visuomenines organizacijas, Sąjūdį.

Tikiuosi, kad visos organizacijos parems ir padės greit ir tvarkingai tą apklausą

surengti. Be abejo, jūs turbūt suprantat, kad yra vienas teiginys ir pritarimas arba

nepritarimas. Apklausose redagavimo nebūna. Ar pritariate? Taip. Kaip savivaldybės

turi organizuoti, kokia metodika, aš manau, tą jau padarys Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ar nori kas nors paklausti pranesėją? Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš norėjau tik paklausti, ar negalėtų Vyriausybei ir savivaldybėms

padėti, talkinti, galbūt siek tiek ir metodiškai pakoordinuoti tokia organizacija, kuri

yra prie Aukščiausiosios Tarybos, t.y. Valstybinė rinkiminė komisija. Tai palengvintų

metodiškai organizuoti šitą apklausą.

V.LANDSBERGIS. Galima tai į nutarimą įrašyti.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

V.LANDSBERGIS. Matote, Vyriausybė negali pasitelkti Aukščiausiosios Tarybos.

Tai čia tam tikra prasmė yra. Paprašys, žinoma.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, prašom pasakyti, ar nemanote, kad

būtų tikslinga nustatyti šios apklausos surengimo terminą?

V.LANDSBERGIS. Galbūt, bet pagalvokime. Aš manau, kad žmonės labai noriai

dalyvaus tokioje apklausoje. Ji tikrai galės įvykti per labai trumpą laiką. Tada reikėtų

įrašyti... Na, žinote, gal dar pagalvokime. Jeigu reikės, jeigu prašys Vyriausybė, dėl

termino mes galėsim priimti papildomą nutarimą, nes kur nors dėl kokių nors

priežasčių nesuspės organizuoti iki to termino arba bus trukdoma suorganizuoti.

Paskui bus spekuliacija, lyg ten žmonės nepasisakė nei taip, nei ne. Aš manau, kad

nereikia. Vyriausybė pasitvarkys, jeigu reikės, paprašys...

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Gerbiamasis Pirmininke, yra toks nedidelis niuansas. Man rodos,

jog teiginyje, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika,

vietoj žodžio "yra" tikslinga pavartoti brūkšnelį.

V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad brūkšnelis atstoja žodį "yra". Bet geriau tegu

būna pats žodis.

PIRMININKAS. Prašom deputatą V.Jarmolenką.

V.JARMOLENKA. Aš prašyčiau atkreipti dėmesį į 3 eilutę. "Lietuvos gyventojų,

turinčių Lietuvos pilietybę arba..."

V.LANDSBERGIS. Be abejo, čia praleistas žodis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs minėjote, kad vykdant šią apklausą

gali būti trukdymų. Koks jūsų požiūris dėl stebėtojo dalyvavimo vykdant šią apklausą,

turint omeny, kad yra jėgų, kurios realiai gali kliudyti tą apklausą atlikti

demokratiškai?

V.LANDSBERGIS. Aš manau, jeigu bus jaučiami trukdymai arba kokie nors

prievartiniai draudimai, tai tada mes ir galėsim kreiptis. Niekada nevėlu. Manau, kad

taip. O dabar tai mums atimtų laiko. Laukimas, kokių nors stebėtojų buvimas arba

nebuvimas, Be to, tie, kurie trukdytų surengti tokią apklausą, susikompromituotų iki

galo.

PIRMININKAS. Prašom deputatą E.Gentvilą.

E.GENTVILAS. Aš suprantu, kad, tarkim, sociologai turėtų pagrįsti, kiek žmonių

Lietuvoje turėtų apimti tokia apklausa. Aš asmeniškai siūlyčiau truputį papildyti:

"atlikti plačią apklausą" arba kaip kitaip. Kad nebūtų, sakysim, ta tradicinė apklausa iš

1400 žmonių. Reikia pagalvoti apie tai. Bet asmeniškai kartu noriu paklausti jūsų

nuomonės, kaip jūs įsivaizduojat, kiek žmonių turėtų apimti ta apklausa?

V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad deputatai jau reaguoja. Visi suprato kaip

visuotinę apklausą. Jeigu jūs manot, kad tą reikia įrašyti, galima įrašyti.

PIRMININKAS. Ar dar kas nors turėtų pastabų? Prašom deputatą K.Lapinską.

K.LAPINSKAS. Aš ne dėl pastabų. Tiesiog noriu pritarti pateiktam nutarimo

projektui, nes juridiškai čia labai korektiškai viskas suformuluota, subjektai įvardyti

— Respublikos gyventojai, turintys pilietybę arba pilietybės teisę pagal Lietuvos

pilietybės įstatymą. Ir apklausos tema vėl labai aiškiai išreikšta, nedviprasmiškai,

korektiškai. Man atrodo, reikia pritarti šiam nutarimo projektui.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

K.LAPINSKAS. Čia jau redakcinės detalės, о apskritai siūlau balsuoti už pateiktą

tekstą.

PIRMININKAS. Deputatas A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Jeigu šitas nutarimas būtų priimtas, tai reikėtų labai neatidėlioti ir

jo įgyvendinimo.

PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.

Gerbiamasis deputate Tamuli, ar jums nebūtų sunku pasitraukti truputį į šalį?

Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėjau pasiteirauti. Projekto autoriai, matyt, turėjo omeny,

kad gyventojai, turintys pilietybę arba teisę į šią pilietybę, bet taip pat turintys

aktyviąją rinkimų teisę. Nes dabar atrodytų, kad visi gyventojai. Reiktų nurodyti

amžių.

Č.JURŠĖNAS. Ar nuo 16, ar nuo 18 metų:

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, amžius. Visi tie, kurie turi teisę balsuoti.

V.LANDSBERGIS. Taip, apklausoje tada reikėtų atskiro punkto:

"Apklausoje dalyvauja asmenys, turintys aktyviąją rinkimų teisę".

Z.JUKNEVIČIUS. Ir reikėtų dar truputį (matyt, ne čia) projektą paderinti.

V.LANDSBERGIS. Aš suprantu, čia amžiaus cenzas ir pan. Suprantama. Čia būtų

toks antrasis punktas, о trečiasis, kuris buvo antrasis.

E.GRAKAUSKAS. Ar būtų galima?

PIRMININKAS. Prašom deputatą E.Grakauską.

E.GRAKAUSKAS. Aš manyčiau, kad antrojo punkto galbūt nereikėtų. Tiesiog prieš

žodį "gyventojų" pridėti tik vieną sąvoką — "pilnamečių". 16 — nepilnametis.

"Pilnamečių Lietuvos gyventojų". Toliau — kaip tekste.

V.LANDSBERGIS. Man atrodo, kad turintys aktyviąją rinkimų teisę. Tai ne

psichiniai ligoniai, pilnamečiai. Jeigu dabar pradėsime viską vardyti, tai prasidės tokia

mūsų "pedanterija", kuri mums kartais trukdo.

PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį deputatui A.Norvilui turiu pasakyti, kad iki

kvorumo trūksta labai nedaug deputatų, todėl prašau, kad iš salės neišeitų nė vienas

deputatas. Atrodo, yra galimybė šiandien balsuoti dėl abiejų įstatymų.

Deputatas A.Norvilas.

A.NORVILAS. Aš vis dėlto pasisakyčiau už tai, kad minėto nutarimo projekte būtų

įrašyta būtent nuo 16 metų. Tai noriu pagrįsti tuo, kad šiuo metu tai jau yra sąmoningi

Lietuvos Respublikos piliečiai, kai kurie net savo gyvybės kaina įrodo, ką jie daro.

Stovi prie rūmų, gina kitus objektus. Aš manau, kad tai būtų teisinga.

PIRMININKAS. Tikiuosi, kad deputatas A.Norvilas atšauks savo pasiūlymą. Nors

jis ir labai gražus, bet nėra juridinis. Juo labiau kad čia...

A.NORVILAS. Aš nereikalauju balsuoti, aš tik pasisakyčiau už šį terminą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar dar kas nors turi pastabų, gerbiamieji deputatai? Dar negalime

balsuoti, dar trūksta vieno arba dviejų deputatų. Dabar tikslinama. Aš manau, kad

nemažai iš jūsų turi skelbimų. Prašyčiau likti savo vietose.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau padaryti vieną pranešimą.

PIRMININKAS. Prašom Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką.

V.LANDSBERGIS. Yra nerimą keliantis pranešimas iš Rygos, nors jis apie įvykius,

buvusius prieš 3 valandas. Rygoje 17 val. prie Mangalių tilto pasirodė šarvuočiai ir

puolė barikadines mašinas. Ten Aukščiausioji Taryba taip pat turi tam tikrus prieigos

įtvirtinimus. Šaudė ir sušaudė vieną vairuotoją, kuris 18.50 val. ligoninėje mirė. Karas

tęsiasi ir plečiasi. Gal pagerbkime tą žuvusį latvį. (Tylos minutė) Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai salėje, atėjus gerbiamajam M.Laurinkui, yra

90 deputatų, todėl mes galime balsuoti.

Ar ministras A.Dobravolskas galėtų pateikti jau pataisytą įstatymo projektą?

Gerbiamasis ministre Dobravolskai jums buvo keletas pastabų, kurias jūs priėmėte.

Aš noriu, kad jas primintute, ir mes balsuosime dėl jūsų pateikto įstatymo.

A.DOBRAVOLSKAS. Pastabos, į kurias galima ir reikia atsižvelgti, buvo tokios.

Pirma pastaba — atskirai išskirti įstatymą ir nutarimą, t.y. punktus, kurie

reglamentuoja normas, į įstatymą, punktus, kurie reglamentuoja šio įstatymo

vykdymą,— į nutarimą. 1, 2, 3 — į įstatymą, 4, 5, 6 — į nutarimą. Pakeisti

pavadinimą: "Dėl 1991 m. sausio 11-13 d", taip pat vietoj. "piliečių" rašyti "asmenų".

Ir kitose teksto vietose "piliečius" keisti "asmenimis". Tai, kiek aš pamenu, ir viskas.

PIRMININKAS. Ar po praneštų pakeitimų dar kas nors turėtų pastabų? Ar

gerbiamieji deputatai sutinka balsuoti dėl viso įstatymo iš trijų punktų?

Prašom pasiruošti balsuoti už Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl papildomų

socialinių garantijų šeimoms asmenų, žuvusių už Lietuvos Respublikos laisvę dėl

1991 m. sausio 11 ir 13 d. įvykdytos agresijos ir po to sekusiu įvykių". Kas už,

prašom pakelti mandatus. Prašom nuleisti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 89 deputatai.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nematyti.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nematyti.

Įstatymo “Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų,

nukentėjusiųjų, kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę nuo 1991 m. sausio 11 –

13 d. įvykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių” priėmimas

PIRMININKAS. Priimta.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl Lietuvos

Respublikos gyventojų apklausos". Yra padarytos pataisos. "Pravesti Lietuvos

Respublikos gyventojų, turinčių aktyvią balsavimo teisę"... Atsiprašau: "surengti

Lietuvos Respublikos gyventoju, turinčių Lietuvos", atsiprašau...

V.LANDSBERGIS. Leisk man perskaityti.

PIRMININKAS. Prašom perskaityti.

V.LANDSBERGIS. "Surengti Lietuvos Respublikos gyventojų, turinčių Lietuvos

pilietybę arba pilietybės teisę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą,

visuotinę apklausą". Toliau — kaip tekste. Teiginys "Lietuvos valstybė yra

nepriklausoma demokratinė Respublika".

2. "Apklausiami asmenys, turintys aktyviąją rinkimų teisę. Nutarimas įsigalioja

nuo jo priėmimo momento".

PIRMININKAS. Ačiū už pagalbą. Deputatas V.Žiemelis dar nori patikslinti.

V.ŽIEMELIS. Pasiūlyčiau "teisę gauti pilietybę", galbūt būtų teisingiau.

PIRMININKAS. "Turinčių Lietuvos pilietybę arba Lietuvos pilietybės teisę".

V.ŽIEMELIS. "Arba teisę gauti pilietybę".

PIRMININKAS. "Arba teisę gauti Lietuvos pilietybę"? Deputatas E.Jarašiūnas

prieštarauja, ir manau, kad jis yra teisus.

E.JARAŠIŪNAS. Man regis, Pirmininko pasiūlyta formuluotė atitinka Lietuvos

Respublikos pilietybės įstatymą, ir nieko keisti čia nereikia.

PIRMININKAS. Ar deputatas V.Žiemelis sutinka nesiūlyti balsuoti? Ačiū. Ar

sutinka gerbiamieji deputatai balsuoti dėl viso įstatymo iš karto?

Tada, kas už nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos" priėmimą,

prašom pakelti mandatus. Kas už?

Visuotinė. Teisingai mane pataisė, nors jau visi žino, kad balsuojam dėl Lietuvos

Respublikos gyventojų visuotinės apklausos nutarimo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 90 deputatu.

PIRMININKAS. Prašom nuleisti Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nematyti.

Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos” priėmimas

PIRMININKAS. Ačiū. Nutarimas priimtas.

Gerbiamieji deputatai, žinau, kad jūs turite keletą skelbimų. Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininkas jau yra paskyręs spaudos konferenciją. Gerbiamuosius svečius

kviečiam 20.30 val. į Prezidiumo salę susitikti su vadovybe.Dar plenarinis posėdis

nebaigtas, tačiau balsuoti daugiau nereikės.

Gerbiamieji deputatai, prašom išklausyti keletą pranešimų. Prašau deputatą

A.Sakalą;

A.SAKALAS. Šiandien, laidojant žuvusį savanorį Kėdainiuose, moteris, kuri

pavardės nepasisakė, prašė perduoti Aukščiausiajai Tarybai vienkartinių švirkštų ir

kitokios medicinos įrangos siuntą. Aš norėčiau tai ir įteikti.

PIRMININKAS. Ar deputatas V.Andriukaitis yra salėje? Arba deputatas

M.Čobotas?

BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ne, čia yra siunta Aukščiausiajai Tarybai, jos gynėjams. Prašom

deputatą V.Andriukaitį priimti siuntą.

Prašom deputatę N.Oželytę.

N.OŽELYTE-VAITIEKŪNIENĖ. Buvęs Lietuvos kariuomenės jaunesnysis

puskarininkis gerbiamasis Garčiausias aukoja Krašto apsaugos departamentui pinigus.

Poetas Martynas Vainilaitis, kurio žmona buvo sumušta automato buože prie

Televizijos centro ir sakosi suprantanti, kad vien tik silpnos moterys negalės apginti

Lietuvos, aukoja didelę sumą pinigų krašto apsaugai. (Plojimai)

PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.

P.VAITIEKŪNAS. Aš norėčiau suformuluoti tam tikrą pasiūlymą gynybos

komitetui. Mes neturime pakankamai informacijos iš Respublikos. Pavyzdžiui, mes

tiksliai nežinome, kokie pastatai užimti Vilniuje ir ypač ne Vilniuje, kaip jie saugomi,

ar iš viso saugomi, kokiomis sąlygomis. Kiekvieną vakarą reikia žinoti t ikslią

informaciją dėl komendanto valandos, taip pat dėl patruliavimo, kur, nuo kada,

kokiomis sąlygomis; įvažiavimo, išvažiavimo sąlygas iš Vilniaus ir į Vilnių, ar yra

padarę kariškiai, konkrečiai desantininkai, dislokuoti Lietuvoje, kokių nors

pareiškimų. Mums tai yra svarbu. Ir į kokias dar valstybės valdymo sritis kišasi arba

žada kištis komendantas, "nacionalinio gelbėjimo komitetas", prezidento įgaliotasis

asmuo, aišku, kai su juo bus kontaktai. Todėl aš manau ir siūlau, kad reikalingas

kasdieninis įvykių biuletenis.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad labai priimtina pastaba ir ją reikės realizuoti.

Deputatas A.Patackas.

A.V.PATACKAS Moteris, atsisakiusi pasakyti savo pavardę, perdavė 500 rublių ir

krepšelį obuolių. Obuolius perdaviau kareiviams, о pinigus — aukų šalpos fondui.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš Klaipėdos skambino miesto tarybos pirmininkas Vytautas

Čepas. Keli kolektyvai neva pasiuntė telegramas Gorbačiovui, kad palaiko armijos

veiksmus ir reikalauja įvesti prezidentinį valdymą. Visa tai dezinformacija. Vienas

konkretus atvejis: "Litrybprom" kolektyvas neva pasiuntė tokią telegramą. Atvažiavęs

žuvų pramonės ministro pavaduotojas ir susikvietęs šio kolektyvo padalinių vadovus

sužinojo, kad niekas nieko apie tokią telegramą nežino. Panašiai buvo sužinota ir apie

kitus kolektyvus, kurie neva siuntė panašaus turinio telegramas. Perskaitysiu rusiškai.

"Заявление участников совещания Межпарламентского экологического

совета. Мы, участники заседания Межпарламентского экологического совета,

представители экологических комитетов и коммиссий Верховного Совета

СССР, Верховных Советов Белорусской ССР, Башкирской ССР, Грузинской

Республики, ССР Молдова, РСФСР, Татарской ССР, Удмуртской Республики,

Украинской ССР, Чувашской ССР, Якутской-Саха ССР, расценивая трагические

события в Литовской Республике 10-13 января 1991 года как грубейшее

посягательство на демократические завоевания народа, на Всеобщую

декларацию прав человека, глубоко скорбя о понесенных жертвах, решительно

осуждаем применение силы против мирного населения, парламента и

Правительства Литовской Республики. Требуем прекращения военного

вмешательства во внутренние дела суверенного Литовского государства и

предоставления возможности законно избранный органам власти

самостоятельно решать свои проблемы."

Priimta Minske sausio 15 dieną.

Уважаемые наши гости, у нас еще есть время. Если вы хотите сделать свои

заявления с парламентской трибуны, милости просим. У нас продолжается

заседание до 20 часов 30 минут.

Я прошу, у нас не составлен какой-то порядок, если от вас есть желание

сделать заявление, пожалуйста. Я просто попрошу вас представиться, потому

что я не всех еще знаю.

V.KOGANJASNAS. Atsiprašau, galima? Taip?

PIRMININKAS. Prašau.

“Memorialo” sąjungos nario V.Koganjasno žodis

V.KOGANJASNAS. Mano vardas Viktoras Koganjasnas. Aš Memorialo sąjungos

narys.

PIRMININKAS. Prašau į tribūną.

V.KOGANJASNAS. Уважаемые депутаты.у меня в руках заявление Клуба

избирателей Академии НаукСоветского Союза, которое было принято 14

января. "Диктатуре - нет".

"В ночь 13 января с благословения Союзного руководства началась

преступная акция военщины по свержению законно избранных народом органов

власти в Литве и других суверенных Прибалтийских республиках, В Вильнюсе

от огнестрельных ран и под танками погибло 14 мирных жителей, включая 17-

летнего юношу, 144 человека ранены, танки движутся к центру Риги, улицы

которой перекрыты баррикадами. Античеловеческая сущность

коммунистического тоталитаризма вновь демонстрирует свой звериный оскал.

Позавчера - Будапешт, Прага, Кабул, вчера-Тбилиси, Баку, сегодня - Вильнюс,

Рига, Таллинн, а завтра- Ленинград, Москва, Львов, Кишинев, Кузбасс. В этот

критический момент Совет представителей движения "Демократическая

Россия" призывает всех, кому дороги свобода и демократия, честь России,

принять участие по всей стране, начиная со среды, 16 января, в политических

забастовках и других мирных акциях гражданского неповиновения против

надвигающейся диктатуры. Наши лозунги: "Руки прочь от Литвы и других

суверенных республик!", "Нет диктатуре!'', "Нет гражданской войне!", "Солдаты

России, домой, Президент и Правительство в отставку!".

В ответ на этот призыв стачечные комитеты Кузбасса назначили

политическую забастовку на среду 16 января. Клуб избирателей при АН СССР

призывает вас принять участие в политической забастовке в форме

манифестации в среду 16 января, сбор в 12 часов у входа в Парк культуры и

отдыха, метро "Октябрьская".

А я, к сожалению, еще не знаю результатов этого шествия, но я не

сомневаюсь, что оно состоялось. Как вы знаете, в воскресенье была в Москве

проведена большая, официально несанкционированная демонстрация в

поддержку Литвы.

Последнее, что мне хотелось бы сказать от себя. Президент Союза Горбачев

неоднократно подчеркивает в своих выступлениях то, что к нему приходят,

якобы, ворохи телеграмм такого содержания, что в них поддерживалось

действия Президента и в них выссказывается пожелание принять меры против

законного Литовского руководства. Понятно, что это демагогическая ложь. Но

тем не менее для ее убедительного опровержения мне кажется необходимым

постоянно призывать граждан Литвы, присылать в Москву соответствующие

письменные документы не только сочувствующим, не только в парламент Рос-

сии, не только Ельцину, но и Горбачеву. Спасибо.

PIRMININKAS Ačiū. (Plojimai) Deputatas M.Treinys.

M.TREINYS. Prašau gerbiamąjį pirmininką ir visus deputatus suteikti žodį

Baltarusijos delegacijai. Ši delegacija ne vien tik dalyvavo šios dienos laidotuvėse, bet

taip pat apvažinėjo visas vietas, kur vyko smurto aktai, kalbėjosi, įtikinėjo, labai

aktyviai dalyvavo. Labai prašau juos išklausyti.

PIRMININKAS. Prašom, prašom.

Baltarusijos delegacijos atstovo žodis

BALTARUSIJOS DELEGACIJOS ATSTOVAS. Шаноуны Старшыня, шаноуны

Прэз1дыум, паважаныя дэпутаты Вярхоунай Рады Лггоускай Рэспубл1ю.

Позвольте мне прежде всего попросить вас и в вашем лице весь литовский

народ принять от Верховного Совета Белорусской Республики, от всего народа

Белоруссии наше глубокое сочувствие в тех больших и горьких утратах,

которые вы понесли, наше соболезнование родным и близким безвинных жертв.

Мы приехали вчера к вечеру. Как решил наш Верховный Совет, делегация

должна приехать сюда в Вильнюс, чтобы своими глазами увидеть все, что

произошло, чтобы сами все услышали и лучше поняли ситуацию. Мы провели

весь этот скорбный день вместе с вами. Вместе с вами прошли скорбный путь,

провожая в последнюю дорогу жертвы этих грустных событий. Кажется, мы

поняли очень много и увидели очень много, хотя трудно и даже невозможно

понять - почему это произошло. Это не должно было произойти. Во всяком

случае, лично я был убежден, думаю, и все мои коллеги, что после событий в

Грузии и других ничего подобного уже не должно было случиться, но, к

большому сожалению, это случилось.

За последние 40 лет много раз бывал в Литве, в Вильнюсе, у меня здесь

много хороших знакомых и друзей, особенно среди писателей. Я никогда не

думал, что мне придется когда-нибудь участвовать в таком дне, как сегодня, и

видеть то, что довелось увидеть.

Я хочу вам сказать то, что вы знаете. Наши народы - литовский и

белорусский связывает издревле общие судьбы. Очень тяжело мне было сегодня

видеть Вильнюс, который я столько раз видел совсем иным, таким, каким он

есть, что-то очень противоестественное, просто несуразное, не поддающееся

понимаю. Вот эти костры с военными людьми, эти танки, бронемашины в

городе, который всегда считался центром культуры не только литовской. Как

вы знаете, он был колыбелью белорусской книжности и очень большую роль

сыграл в развитии белорусской культуры. Зная хоть немного историю вашего

народа, я уверен, что у литовского народа хватит силы воли и мужества, и духа,

чтобы перенести эти тяжелые испытания и если, не дай бог, они возможны, и

все следующие, предстоящие, пусть их не будет, я говорю, если они возможны.

И выйти с достоинством и чувством гордости из этих испытаний.

Я желаю: пусть осуществлятся все лучшие надежды и мечты вашего народа.

Мы, белорусы, всегда в дни тяжелых испытаний и бедствий были вместе с вами,

с вами остаемся и сегодня. Большое спасибо за возможность выступить с этой

высокой трибуны. Спасибо за внимание (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dar žodžio prašė Nižnij Novgorodo miesto

tarybos deputatas Aleksejus Svetličnas. Пожалуйста.

Nižnij Novgorodo miesto tarybos deputato A.Svetlično žodis

A.SVETLIČNAS. Спасибо.

Уважаемые депутаты свободного литовского государства. Демократическая

общественность Нижегородской области еще тогда, когда у вас в мае объявшт-

блокаду, была на вашей стороне. В нашей области нам удалось дезавуировать

решение Президента о блокаде Литвы. В эти тяжелые трагические дни мы, уже

имея опыт, зная информацию о действительных событиях в Литве, проводя

соответствующую работу с нашим населением, сумели дезавуировать

дезинформацию, которая идет из Центра, некоторым образом, довольно

оперативно собрали демократическую общественность Нижегородской области

и приняли 7 документов. Один из документов здесь вчера был зачитан.

Пользуясь случаем, я хотел бы зачитать очень краткий по содержанию документ

председателю комитета Конституционного надзора СССР Алексееву.

"Обращение. Вооруженное вмешательство Президента Союза ССР во

внутренние дела суверенной Литовской Республики является нарушением

действующих законов, конституционных норм и международного права. Захват

зданий телевидения и радиовещания и передача некоему "комитету

национального спасения", возглавляемого руководством Компартии Литвы,

свидетельствует о вооруженном перевороте коммунистической партократии.

Требуются немедленное рассмотрение антиконституционных действий

Президента СССР и постановка перед Верховным Советом СССР вопроса о

выражении и вотума недоверия Горбачеву,

Принято общим собранием Нижегородского клуба депутатов - избирателей

"Демократическая Россия" 13 января 1991

года''.

Подписали соответствующих три сопредседателя этого клуба - депутат

Российского парламента Немцов, депутат областного Совета Ершов, депутат

городского Совета Светличный.

Я не хочу отнимать много вашего времени, мы целиком на вашей стороне и

прибыло нас, можно так сказать, делегация из двух человек. Со мной прибыл

сюда через Минск, - поскольку прямой путь затруднен, здесь самолетом

оперативно очень трудно добраться, - Юрий Васильевич Шильников, редактор

независимого еженедельника "Нижгородская ярмарка"

Я обращаюсь к тем делегациям, которые в знак солидарности прибыли сюда,

в независимую Литву, объединить наши усилия солидарности, встретиться всем

прибывшим сюда делегациям и сделать совместное заявление в поддержку

независимого Литовского государства и ее народа в борьбе за независимость. И,

думаю, мы объединим наши усилия и сделаем сложной задачей Центрального

нашего Правительства заниматься такими провокационными действиями и

впредь. И мы совершенно четко сознаем, что защита Литвы является

одновременно и защитой России, защитой ее суверенитета. Спасибо вам и му-

жества! (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kitas plenarinis posėdis — rytoj 10

val., о 15 val. — komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų pasitarimas dėl darbotvarkės

Aukščiausiosios Tarybos sekretoriaus kabinete.