DEMOGRAFIJOS, MIGRACIJOS IR INTEGRACIJOS ......Tyrimas parengtas atsižvelgiant į minėtas Strategijos kryptis – supažindinama su esama situacija šeimos politikos, migracijos

1

DEMOGRAFIJOS,

MIGRACIJOS IR

INTEGRACIJOS

POLITIKA LIETUVOJE

Diskusijos medžiaga

Diskusijos medžiagą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos užsakymu

parengė UAB „Civitta“.

Pateikiama informacija ir vertinimai yra skirti politikos analizei bei nelaikomi

oficialia Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija.

2

Teminis tyrimas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis

finansuojamo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“ dalies „Konsultavimosi su

visuomene mechanizmo tobulinimo paslaugos“ rezultatas.

LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu teminį tyrimą parengė UAB „Civitta“ (2016 m.

lapkričio 21 d. sutarties Nr. LRVK-119/16)

3

Turinys Turinys ........................................................................................................................................ 3

Santrauka.................................................................................................................................. 4

Įvadas ........................................................................................................................................ 7

Palanki aplinka šeimai ............................................................................................................ 9

1.1 | Esama situacija ir iššūkiai ......................................................................................... 10

1.2 | Kaip demografijos problemas siūlo spręsti visuomenė? ..................................... 11

1.2.1 | Strategijos priemonės: ar tinkamos? ................................................................... 14

1.2.2 | Visuomenės idėjos Strategijos priemonėms tobulinti ........................................ 15

1.3 | Geroji užsienio šalių praktika ................................................................................... 16

Migracijos srautų valdymas .................................................................................................. 21






Vyresnio amžiaus žmonių integracija .................................................................................. 35






Priedas Nr. 1 Strategijos priemonės ..................................................................................... 46

Priedas Nr. 2 Tyrimo metodika ............................................................................................. 50

Priedas Nr. 3 Apklausos rezultatai ........................................................................................ 51

4

Santrauka Lietuva susiduria su demografijos iššūkiais – mažėjantis gyventojų skaičius, visuomenės

senėjimas. Nors pastaraisiais metais šalyje didėja gimstamumas, tai – nepakankama

sąlyga natūralios gyventojų kaitos užtikrinimui. Prognozuojama, jog vyresnių nei 65 m.

asmenų dalis 2070 m. šalyje padidės triskart lyginant su 2016 m. Gyventojų skaičiaus

mažėjimą lemia ir dideli migracijos mastai – neto migracija vis dar neigiama, kadangi

išvykstančiųjų skaičius stipriai viršija grįžusių tautiečių skaičių.

Siekiant kompleksiškai spręsti demografijos problemas, 2018 m. parengtas

Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijos projektas

(toliau – Strategija) bei priemonių planas (toliau – Priemonių planas). Strategijoje

numatomos trys esminės politikos kryptys – šeimai palankios aplinkos kūrimas,

migracijos srautų valdymas, senjorų integracija į visuomenę.

Šis tyrimas yra viena iš 2018 m. balandžio–birželio mėn. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės kanceliarijos organizuojamo viešųjų konsultacijų ciklo dalių. Viešosiomis

konsultacijomis siekiama išgirsti visuomenės nuomonę dėl Strategijos priemonių,

surinkti naujus pasiūlymus bei idėjas. Prieš rengiant tyrimą viešojoje erdvėje vykdyta

dviejų mėnesių trukmės elektroninė visuomenės apklausa (toliau – Apklausa),

surengti 3 visos dienos renginiai-diskusijos su visuomene tikslinėms grupėms – šeimoms,

emigrantams, bedarbiams, profesinių mokyklų moksleiviams, vyresnio amžiaus

žmonėms.

Tyrimas parengtas atsižvelgiant į minėtas Strategijos kryptis – supažindinama su

esama situacija šeimos politikos, migracijos valdymo, vyresnio amžiaus žmonių

integracijos srityse, pristatomas Apklausos metu visuomenės išsakytas Strategijos

priemonių vertinimas bei siūlymai ir pastebėjimai, pateikiami gerosios praktikos

pavyzdžiai užsienio valstybėse.

Palanki aplinka šeimai

‒ Siekiant užtikrinti finansinį saugumą šeimoms, palankiausiai visuomenės įvertintos

būsto įsigijimo kredito sąlygų gerinimo, vaiko išmokų didinimo, lengvatinio PVM

tarifo būtiniausioms prekėms skyrimo Strategijos priemonės.

‒ Pagal Strategijos uždavinį „Gerinti šeimoms ir vaikams teikiamų paslaugų

prieinamumą ir kokybę“, labiausiai turėtų būti atsižvelgta į vaikų užimtumo

didinimą, suteikiant galimybę nemokamai lankytis muziejuose ar įgalinti

nevyriausybines organizacijas (toliau – NVO) naudotis vaikų darželių patalpomis

vasaros metu.

‒ Visuomenė siūlo Strategijos priemones papildyti tikslinant būsto įsigijimo

finansavimo politiką, ją nukreipiant ne tik į regionuose gyvenančias šeimas,

ankstinti vaiko priežiūrą institucijose, sudaryti pensijų ir „Sodros“ įmokų sistemą

daugiavaikėms šeimoms, taikyti progresyvią išmokų vaikui sistemą, sukurti

5

nacionalinį daiktų paramos fondą, peržiūrėti vaiko priežiūros atostogų išmokų

sistemą.

‒ Remiantis gerąja praktika užsienio valstybėse, išskiriami Vengrijos ir Vokietijos

atvejai:

‒ Vokietija: Bausparen – sutarties pagrindu veikianti taupymo sistema,

suteikianti galimybę palankesnėmis sąlygomis gauti kreditą būsto įsigijimui.

‒ Vengrija: dvilypė išmokų vaiko priežiūros atostogų metu sistema, skirta

dirbančioms ir nedirbančioms motinoms, o būsto įsigijimui ar jo statybai

skiriama išmoka pagal šeimoje esančių / būsimų vaikų skaičių.

Migracijos srautų valdymas

‒ Palankiausiai visuomenės vertinamos ekonominės gerovės Lietuvoje didinimo

Strategijos priemonės – administracinės naštos mažinimas, neapmokestinamojo

pajamų dydžio (toliau – NPD) taikymo plėtra, greitųjų kreditų skyrimo kontrolė,

profesinio mokymo tinklo pertvarka labiau įtraukiant verslo įstaigas.

‒ Prie grįžtamosios migracijos skatinimo prisidėtų Strategijos priemonių plane

numatytas „Work in Lithuania“ platformos stiprinimas, Lietuvos piliečių studijų

užsienio aukštosiose mokyklose finansavimas, skatinimas į Lietuvą perkelti savo

verslus.

‒ Visuomenė siūlo Strategijos priemones papildyti didinant vaikų vasaros stovyklų

prieinamumą, suteikant daugiau praktikos galimybių aukštųjų mokyklų

studentams, suteikiant šeimoms paramą būsto įsigijimo pradiniam įnašui,

mažinant administracinę naštą žemesnės kvalifikacijos darbuotojams bei

sudarant palankias įsidarbinimo sąlygas imigrantams iš trečiųjų šalių, vystant

kultūrinius ryšius su diaspora, didinant šalies ekonominę gerovę, organizuojant

mokymus darbuotojams.

‒ Remiantis gerąja praktika užsienio valstybėse, išskiriami Lenkijos ir Airijos atvejai:

o Lenkija: Mokslininkų pritraukimo programa, skirta pritraukti aukštos

kvalifikacijos tyrėjus į šalį finansuojant jų veiklą, bei startuolių pritraukimo

programa, kuria siekiama didinti Lenkijos, kaip inovacijų verslui patrauklios

šalies, įvaizdį.

o Airija: Emigrantų paramos programa, skirta palaikyti stiprius emigrantų ryšius

su gimtine ir stiprinti tarptautinę Airijos piliečių bendruomenę, bei Global Irish

strategija, numatanti priemones emigrantų pritraukimui į šalį bei ryšio su

diaspora stiprinimui.

Senjorų integracija į visuomenę

‒ Vienas svarbiausių dalykų iš šiuo metu Strategijoje pateiktų uždavinių – didinti

sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę vyresnio amžiaus

žmonėms: nemokamai teikiamos ambulatorinės paslaugos slaugos namuose,

vaistų bei dantų protezavimo finansavimas, globos namų steigimas

savivaldybėse.

6

‒ Siekiant kartų atskirties mažinimo daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama

Strategijos priemonėms, nukreiptoms į bendrų centrų skirtingo amžiaus

žmonėms steigimą, jaunimo organizacijų, kurios rūpinasi vienišais senjorais

steigimą, bei vyresnio amžiaus žmonių savanorystės veiklų skatinimą.

‒ Visuomenė siūlo Strategijos priemones papildyti įtraukiant viešosios

infrastruktūros gerinimą, pritaikant ją vyresnio amžiaus žmonėms, neformaliosios

globos, mokymosi visą gyvenimą skatinimą, nemokamo viešojo transporto

senjorams suteikimą, vyresnio amžiaus žmonių mokymus jaunimui.

‒ Remiantis gerąja praktika užsienio valstybėse, išskiriami Vokietijos ir Suomijos

atvejai:

o Vokietija: veikia „Kelių kartų namai“, kuriuose neformalia veikla užsiima

skirtingų kartų atstovai.

o Suomija: palanki pensijų skyrimo sistema, užtikrinanti orią senatvę bei

jaunimo apgyvendinimo senjorų globos namuose sistema, skirta mažinti

kartų skirtumus.

Daugiausiai siūlymų viešųjų konsultacijų ciklo metu skirta šeimos politikos gerinimui –

dažniausiai pateiktos idėjos apima būsto įsigijimo finansavimo politikos pritaikymą

šeimoms gyvenančioms didmiesčiuose, socialinio draudimo užtikrinimą

daugiavaikėms šeimoms, progresinės išmokų vaikams sistemos taikymą. Migracijos

srautų valdymo srityje dažniausiai siūloma šeimoms suteikti paramą būsto įsigijimo

kredito pradiniam įnašui, gerinti ekonominę situaciją suteikiant pakankamas

socialines garantijas, didesnį darbo užmokestį bei mažesnę mokestinę naštą, skatinti

užsienyje gyvenančių tautiečių kultūrinius saitus su Lietuva. Tuo tarpu vyresnio

amžiaus žmonių integracijos didinimui dažniausiai siūlyta skatinti mokymąsi visą

gyvenimą bei vyresnio amžiaus žmonių vykdomus mokymus jaunimui.

Apibendrinant, visuomenė palankiai vertina LR Vyriausybės ketinimą imtis pokyčių

valstybės politikoje, tačiau pabrėžia, jog siekiant efektyvaus Strategijos priemonių

įgyvendinimo reikalinga užtikrinti, kad jos nedidintų socialinės atskirties, būtų susietos

viena su kita ir įgyvendinamos kompleksiškai.

Visi šiame tyrime įvardyti visuomenės siūlymai bei idėjos bus svarstomi tolimesniuose

Strategijos priemonių plano tobulinimo etapuose, siekiant planą kuo labiau suderinti

su visuomenės poreikiais.

7

Įvadas Tyrimo kontekstas | Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis,

Lietuvos gyventojų skaičius nuosekliai mažėja. Be gyventojų mažėjimo kinta ir jų

amžiaus struktūra – mažėja vaikų ir daugėja vyresnio amžiaus žmonių.

Svarbiausia gyventojų mažėjimo priežastis – dideli migracijos mastai. Lietuvos

statistikos departamento duomenimis, 2014 m. iš Lietuvos emigravo apie 36,6 tūkst.,

2015 m. – 44,5 tūkst., 2016 m. – 50,33 tūkst. asmenų. Tarp dažniausiai emigruojančiųjų

– jauni, darbingo amžiaus gyventojai.

Toliau šiame tyrime esama situacija Lietuvoje bus nagrinėjama trimis kryptimis –

šeimos politikos, migracijos srautų ir senjorų integracijos visuomenėje.

Valstybiniu lygmeniu taikomos įvairios priemonės, siekiant gerinti šeimos politiką,

mažinti migraciją bei didinti vyresnio amžiaus žmonių integraciją į visuomenę. Vis

dėlto, kaip rodo statistiniai duomenys, demografinė situacija šalyje prastėja. Siekiant

užtikrinti teigiamą gyventojų skaičiaus pokytį ir proporcingą gyventojų amžiaus

struktūrą, 2018 m. parengtas Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–

2030 m. strategijos projektas (toliau – Strategija). Lygiagrečiai rengiamas ir Strategijos

priemonių planas, numatant atitinkamas priemones, leidžiančias efektyviai spręsti

aukščiau minėtas problemas šalies mastu. Šiame tyrime pristatoma ne tik esama

situacija, bet ir supažindinama su visuomenės nuomone apie rengiamą priemonių

planą – pateikiamos pastabos esamoms priemonėms bei nauji siūlymai kiekvienai

sričiai.

Lietuva nėra venintelė valstybė, susidurianti su panašiomis problemomis. Problemų

sprendimų ieškoma įvairiais būdais – valstybiniu lygmeniu, įtraukiant nevyriausybines

organizacijas, viešąsias įstaigas, rengiant projektus, kt. Siekiant ieškoti tinkamų

priemonių sprendžiant demografijos, migracijos ir integracijos problemas Lietuvoje,

šiame tyrime analizuojama geroji užsienio šalių praktika.

Tyrimo tikslas ir uždaviniai | Tikslas – įvertinti visuomenės nuomonių pasiskirstymą dėl

Strategijoje numatytų priemonių įgyvendinimo, taip pat surinkti papildomus

komentarus / pasiūlymus dėl naujų priemonių įtraukimo, bei pasirengti forumui „Ar

vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“.

Atliekamu tyrimu siekiama supažindinti visuomenę su 2018 m. balandžio 5 d. –

gegužės 24 d. viešojoje erdvėje vykdytos visuomenės apklausos rezultatais, esama

situacija bei gerąja praktika užsienio valstybėse.

Tyrimo objektas | Plačiau nagrinėjami iššūkiai, aktualūs 3 skirtingoms valstybės

politikos kryptims:

‒ Kaip kurti ir užtikrinti šeimai palankią aplinką?

‒ Kaip subalansuoti migracijos srautus Lietuvoje?

‒ Kaip užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių integraciją į visuomenę?

8

Tyrimo metodai | Tyrime naudojami analizės metodai (detalesnis metodų aprašas

pateikiamas Priede Nr. 2):

1. Esamai situacijai įvertinti atlikta antrinių informacijos šaltinių apžvalga,

lyginimas tarpusavyje ir bendrinė jų analizė.

2. Siekiant pateikti visuomenės nuomonę analizuojamais klausimais, 2018 m.

balandžio 5 d. – gegužės 24 d. E.pilietis portale piliečiai galėjo pildyti

elektroninę anketą. Apklausos metu piliečių prašyta įvertinti siūlomas

Strategijos priemones kiekvienoje srityje pagal aktualumą bei pateikti savo

idėjas ar pastabas. Apklausos rezultatams įvertinti taikomas statistinės analizės

metodas.

3. Atliktas žvalgomasis tyrimas, kurio metu, atrenkant nagrinėtinus atvejus,

analizuojama geroji užsienio šalių praktika.

9

Palanki aplinka

šeimai

1.1 | Esama situacija ir iššūkiai

1.2 | Kaip demografijos problemas siūlo spręsti visuomenė?

Strategijos priemonių vertinimo apžvalga

Nuomonė apie esamas Strategijos priemones

Siūlymai naujoms Strategijos priemonėms

1.3 | Geroji užsienio šalių praktika

Vokietija

Vengrija

I

10


Bendrasis gimstamumo rodiklis Lietuvoje pastaraisiais metais didėja – nuo 10,0 vaikų /

1 000 gyv. (2011 m.) iki 10,7 vaikų / 1 000 gyv. (2016 m.)1. Vis dėlto, tai nėra

pakankama sąlyga natūralios gyventojų kaitos užtikrinimui.

Pastebima, jog jauni žmonės didesnį dėmesį skiria karjerai, siekia pirmiau įsitvirtinti, tik

tuomet pradeda galvoti apie šeimą. Vidutinis pirmą kartą susituokiusių asmenų

amžius nuosekliai auga nuo 2001 m. (žr. Pav. 1). Vėlesnis santuokų amžius rodo, jog

šeimoms svarbu užsitikrinti

finansinę gerovę prieš

kuriant šeimą. Statistiniai

duomenys taip pat rodo,

jog mažėja nesusituokusių

asmenų šeimoje gimusių

vaikų skaičius – nuo 2013

m. šis rodiklis sumažėjo

13%.

Šiuo metu Lietuvoje

didžiąją dalį

gyvenančiųjų ties skurdo

riba sudaro vieniši tėvai, turintys vieną ar daugiau vaikų – 42% visų skurdo rizikos lygį

siekiančių namų ūkių 2016 m. Tokia situacija rodo, jog šeimoms, ypač nepilnoms,

neužtikrinama pakankama finansinė parama bei galimybės gyventi pilnavertį

gyvenimą. Neesant pakankamai galimybių užsitikrinti finansinį saugumą, kenčia

psichosocialinė aplinka, blogėja psichikos sveikata, mažiau dėmesio skiriama vaikų

užimtumui.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. bendrojo ugdymo įstaigose

Lietuvoje mokėsi 326,1 tūkst. mokinių. Tuo tarpu neformaliojo ugdymo įstaigose

besimokančiųjų skaičius sudaro tik 32% bendro mokinių skaičiaus. Kita vertus, kasmet

didėja vaikų vasaros poilsio stovyklose skaičius – 2013–2017 m. laikotarpiu šis rodiklis

išaugo 53%. Pastebima, kad kasmet organizuojama vis daugiau vasaros stovyklų

vaikams – tuo pačiu laikotarpiu skaičius išaugo 60%.

Vienas iš aspektų vaikų užimtumo srityje – vaikų dienos centrų veikla. Pastaraisiais

metais socialinės rizikos šeimų vaikų, gaunančių socialines paslaugas dienos

centruose, skaičius kinta nežymiai. Pastebima, jog procentinė vaikų dienos centruose

paslaugas gaunančių vaikų dalis nuo visų socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų

taip pat išlieka bemaž vienoda – 2013 m. siekė 45%, o 2016 m. – 45%.

Apibendrinant, natūrali gyventojų kaita šalyje nėra užtikrinama, o šeimoms šalyje

nėra sudaromos pakankamos sąlygos finansiniam saugumui užtikrinti.

1 Lietuvos statistikos departamentas, Bendrasis gimstamumo rodiklis, 2018 m.

Pav. 1: Vidutinis pirmą kartą susituokusių asmenų amžius

2001–2016 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

11

1.2 | Kaip demografijos problemas siūlo spręsti

visuomenė?

2018 m. pradžioje vykdytos visuomenės apklausos metu respondentų vertinimui

pateikti šeši 1 Strategijos tikslo „Kurti šeimai palankią aplinką“ uždaviniai, apimantys

priemones šeimos politikos srityje (detalus priemonių sąrašas pateikiamas Priede Nr.

1):

1 Strategijos tikslo „Kurti šeimai palankią aplinką“ priemonės vertintos kaip

aktualiausios lyginant su kitų Strategijos tikslų priemonėmis – taip mano vidutiniškai

55% respondentų. Toliau pateikiamas respondentų kiekvienos Strategijos 1 tikslo

priemonės vertinimas.

Įgyvendinant A uždavinį (žr. Pav. 2),

aktualiausia priemonė (66%) –

galimybė nevyriausybinėms

organizacijoms naudotis lopšelių-

darželių infrastruktūra vasaros metu

vaikų užsiėmimams organizuoti. Šios

Strategijos priemonės įgyvendinimas

padėtų spręsti vaikų užimtumo

klausimą tėvams dirbant vasaros

metu.

Tėvams svarbu gauti papildomą

poilsio dieną (58%) ar pusdienį (51%)

tuo atveju, jei auginamas vaikas iki

14 m. Taip tėvams sudaromos

sąlygos daugiau laiko praleisti su

Pav. 2: Strategijos 1 tikslo A uždavinio vertinimas

12

šeima bei efektyviai planuoti savo laiką.

Mažiausiai aktuali Strategijos priemonė skirta profesinio ir šeimos gyvenimo derinimui

– šeimai draugiškiausios įmonės nominacijų skyrimas (29%): „<...> nominacija kaip

paskata skamba silpnokai.“ Apibendrinant vertinimą, pastebima, jog svarbesnėmis

laikomos ne „minkštosios“ priemonės, o tiksliai įvardyti veiksmai.

Siekiant paslaugų šeimoms ir vaikams

kokybės ir prieinamumo didinimo (žr.

Pav. 3), svarbiausia galimybė

nemokamai vaikams lankytis

muziejuose (70%), taip sudarant

sąlygas aktyviai užsiimti kultūrine

veikla, bei leisti laisvą laiką po

pamokų vaikų dienos centruose ar

visos dienos mokykloje (67%). Į

paslaugas orientuotų priemonių

skiltyje kaip aktualus išskiriamas

siūlymas didinti nemokamam vaikų

maitinimui skirtą sumą (59%), nors ši

priemonė vertinama ir dviprasmiškai:

„<...>Nemokamas maitinimas vaikams ir

visi kiti vaiko pinigai turėtų būti tik tiems,

kam iš tiesų reikia<...>“. Vertinant

paslaugų prieinamumą ir kokybę, nė

viena Strategijos priemonė

nevertinta kaip visiškai neaktuali.

Siūlymai skatinti kultūrinę veiklą bei

užsiėmimus vaikams, nemokamą maitinimą ar mokinio reikmenis, pagalbą krizinio

nėštumo ar kitais kriziniais atvejais suvokiami kaip būtini veiksmai, siekiant gerinti

aplinką šeimai valstybėje.

Vykdant finansinių paskatų šeimoms plėtrą (žr. Pav. 4), svarbus nuoseklus išmokų

vaikui didinimas (56%) bei lengvatinis PVM tarifas pirmo būtinumo kūdikio prekėms

(56%). Vis dėlto, pastaroji Strategijos priemonė vertinama prieštaringai: „PVM

lengvatos nebūtinai sumažins kainas. Verslas greitai tai pastebi ir pradeda kelti kainas. <...>“.

Pav. 3: Strategijos 1 tikslo B uždavinio vertinimas

13

Tuo tarpu dalies GPM susigrąžinimas

šeimoms, samdančioms auklę, jei

valstybinėje ikimokyklinio ugdymo

įstaigoje nebėra vietos yra kiek

mažiau svarbus (50%).

Apibendrinant, finansinės paskatos

šeimoms vertinamos kaip svarbios

priemonės, siekiant užtikrinti

ekonominę gerovę šeimai.

Itin aktualiu dalyku išskiriamas

palankių sąlygų būsto įsigijimui ar

nuomai mažesnes pajamas

gaunančioms šeimoms sudarymas

(61%): „<...>Teisinga kryptis dėl būsto

įvairių lengvatų jaunoms šeimoms, nes

jose slypi didelė problematika<...>“.

Toks vertinimas rodo, jog šeimoms

svarbu turėti nuosavą būstą, tačiau

tam reikalinga gerinti ekonominę

aplinką.

Kita vertus, panaši iniciatyva – dalinis būsto įsigijimo kredito kompensavimas ne

didmiesčiuose vertintas kaip neaktualus (25%). Taip yra todėl, kad siūloma priemonė

nukreipta į šeimas, gyvenančias regionuose, neskiriant dėmesio didmiesčių

gyventojams. Pastaroji priemonė būtų įvardijama kaip svarbi, jei būtų tikslinamas jos

įgyvendinimas: „<...>būsto įsigijimo kompensacija šeimoms neturėtų būti ribojama pagal

šeimų amžių ar lokaciją Lietuvoje“.

Finansinių paskatų ir būsto įsigijimo galimybių plėtra šeimoms suteiktų finansinį

saugumą ir stabilumą. Sutelkiant dėmesį į jaunas ar mažas pajamas gaunančias

Lietuvos šeimas visuose regionuose, būtų kuriama finansiškai palanki aplinka.

Pav. 4: Strategijos 1 tikslo C ir D uždavinių

vertinimas

14

Siekiant sveikatos būklės gerinimo (žr.

Pav. 5), labai palankiai vertinamas

siekis nustatyti maisto produktų

kokybės reikalavimus ikimokyklinėse,

bendrojo ugdymo, vaikų globos

įstaigose (65%): „<...> reikia standartų

ne tik darželiams ar mokykloms, bet ir

ligoninėms. <...>“. Taip vaikai būtų

pratinami prie sveikos mitybos

principų, jiems būtų garantuojamas

kokybiškas ir sveikas maistas kasdien.

Grėsmių sveikatai mažinimą užtikrintų

nemokami skiepai vaikams iki

nustatyto amžiaus nuo

meningokokinės, rotavirusinės

infekcijos. Tokia iniciatyva vertinama

kaip reikalinga (57%), kadangi

prisidėtų prie vaikų sergamumo

mažėjimo. Tuo tarpu prievolė lankyti naujagimius namuose neišskiriama kaip labai

aktuali (45%), tačiau tam tikrais atvejais pastebima, jog ji galėtų būti gyvybiškai

reikalinga: „<…> dirbdama socialine darbuotoja girdėjau atvejį, kai pusės metų kūdikis

mirė, nes motina nesilankė su juo gydymo įstaigoje, o jis turėjo širdies ydą. <…>”.

Be sveikatos būklės gerinimo, svarbu ir palankios psichologinės aplinkos kūrimas,

todėl būtina diegti patyčių prevencijos programas kiekvienoje šalies mokykloje

(aktualu – 69%).

Apibendrinimas:

‒ Siekiant užtikrinti finansinį saugumą šeimoms daugiausiai dėmesio turėtų būti

skiriama būsto įsigijimo kredito sąlygų gerinimui, vaiko išmokų didinimui,

lengvatinio PVM tarifo būtiniausioms prekėms skyrimui.

‒ Gerinant teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę turėtų būti atsižvelgta į

vaikų užimtumo didinimą – suteikiant galimybę nemokamai lankytis

muziejuose ar NVO pagalba vasaros metu leisti laiką darželių patalpose.

‒ Mažiausiai aktualios / nepakankamai apibrėžtos yra „minkštosios“ priemonės,

pvz., draugiškiausios šeimai įmonės nominacijos skyrimas.

‒ Teigiamai vertinamas siekis dalinai finansuoti būsto įsigijimo kreditą mažas

pajamas gaunančioms šeimoms, tačiau nepasitenkinimą kelia orientavimasis į

ne didmiesčiuose gyvenančias šeimas.

1.2.1 | Strategijos priemonės: ar tinkamos?

Šiame poskyryje pateikiamos visuomenės apklausoje išsakytos pastabos esamoms

Strategijos priemonėms šeimos politikos srityje.

Pav. 5: Strategijos 1 tikslo E ir F uždavinių

vertinimas

15

Neįtraukti asmenys / grupės | Formuojant Strategijos priemones atsižvelgta ne į visas

aplinkybes – pasigendama priemonių ir / ar lengvatų, skirtų vienišiems tėvams,

nesusituokusioms poroms, auginančioms vaikus, daugiavaikėms šeimoms, seneliams,

auginantiems vaikus, šeimoms, auginančioms specialiuosius poreikius turinčius ar

neįgalius vaikus „<...> Visiškai pamiršti neįgalūs vaikai.<...>“.

Nepagrįstas paramos ribojimas būstui tik regionuose | Siekis suteikti pagalbą

jaunoms šeimoms, siekiančioms įsigyti būstą, vertinamas teigiamai. Vis dėlto,

priemonės nukreipimas į regionų plėtrą vertinamas kaip netikslingas – pirmiausia

reikėtų ten kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas, tuomet žmonės patys

norės persikelti į regionus „<...> Regioninė politika turėtų prasidėti nuo investicijų

pritraukimo ir darbo vietų sukūrimo, tada šeimos ten kelsis gyventi savaime.“

Strategijos priemonės formuotos nurodymų, reguliavimo principais | Šeimos politikoje

numatytos priemonės – smulkios, bet nebūtinai efektyvios, jos formuojamos detalaus

reguliavimo, nurodymų principu, nepaliekant vietos laisvai interpretacijai ar

papildomoms plėtros galimybėms. Formuluotės suponuoja, jog valstybė į šeimą

žvelgia kaip į darinį, kamuojamą nepritekliaus, be pakankamų socialinių ryšių „<...>Į

šeimą žiūrima ne kaip į partnerį, juo labiau ne kaip į mūsų visuomenės ir valstybės pagrindą,

<...>“.

Strategijos priemonių sistemingumo trūkumas | Siūlomas priemonių paketas nėra

sistemingas – siekiama apimti visas sritis po truputį, tačiau kartu jos nesprendžia mažo

gimstamumo problemos. Siekiant užtikrinti gimstamumo didėjimą, turėtų būti

orientuojamasi į platesnio masto, kompleksines priemones, o ne vien „minkštąsias“:

„<...> išbarstytos minkštos priemonės, kurios jokio efekto neduos.<...>“.

Neefektyvus valstybės lėšų naudojimas ir nesavarankiškos visuomenės skatinimas |

Priemonės, numatančios socialinės paramos skyrimą visoms šeimoms, galimai lems

neefektyvų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Socialinė politika turi būti

nukreipiama į labiausiai paramos stokojančius, siekiant patenkinti būtiniausius jų

poreikius. Kitu atveju, socialinės šalies problemos nebus sprendžiamos, o tik

didinamas visuomenės noras būti išlaikomiems valstybės.

1.2.2 | Visuomenės idėjos Strategijos priemonėms tobulinti

Šiame poskyryje įvardijami visuomenės siūlomi Strategijos priemonių plano tobulinimo

aspektai.

Parama būsto įsigijimui | Būsto įsigijimo politikos skatinimui pasitelkti Vokietijos

pavyzdį (Bausparvertrag) – dalis mėnesinio darbo užmokesčio kaupiama specialioje

sąskaitoje, per kelis metus sukaupiama dalis pradinio kapitalo, kurį galima panaudoti

perkant nekilnojamąjį turtą su būsto paskola. Taip pat siūloma valstybei dalinai ar

pilnai finansuoti pradinį įnašą.

Ankstyvesnė vaiko priežiūra | Paankstinti amžiaus ribą, nuo kurios galima leisti vaiką į

lopšelį-darželį. Vaikus leisti į lopšelius / darželius turėtų būti galima nuo gimimo,

netaikant amžiaus ribos , taip sukuriant palankias sąlygas motinoms, ketinančioms

anksčiau grįžti į darbovietę ar ieškančioms būdų vaiko priežiūrai.

16

Socialinis draudimas daugiavaikėms šeimoms | Siūloma peržiūrėti pensijų skyrimo

sistemą, „Sodros“ įmokas, skiriant didesnes pensijas bei mažesnes įmokas tėvams,

atsižvelgiant į auginamų vaikų skaičių. Tokiu būdu šeimos būtų skatinamos susilaukti

daugiau vaikų, joms būtų užtikrinamos socialinės garantijos senatvėje.

Progresyvumas | Siūloma peržiūrėti esamą išmokų sistemą ir taikyti progresinį metodą

– skirti didesnes išmokas mažesnes pajamas gaunančioms šeimos ir atitinkamai

mažinti skiriamų išmokų kiekį dideles pajamas turinčioms šeimoms.

Grįžimas po vaiko priežiūros atostogų neprarandant išmokų | Siūloma sudaryti

sąlygas moterims anksčiau sugrįžti į darbovietę neprarandant skiriamų išmokų.

Remiamasi Didžiosios Britanijos modeliu, kuomet moteriai suteikiamos sąlygos dirbti 10

d.d. per mėnesį kartu išsaugant išmokas už vaiko priežiūrą.

Parama daiktais | Siūloma įsteigti valstybinį daiktų fondą, kuris aprūpintų

reikalingiausiais daiktais vaikui – lovytė, vežimėliai, rūbai, batai ir pan. Šeimoms pagal

poreikį fondas neatlygintinai skolintų daiktus su sąlyga, kad juos panaudojus daiktui

vėl būtų grąžinami fondui.

Išmokos vaiko priežiūrai| Siūloma trumpinti vaiko priežiūrai skiriamą laikotarpį,

pirmuosius 6 mėn. skiriant 100% darbo užmokesčio, vėliau – 80% darbo užmokesčio,

galiausiai – 50% darbo užmokesčio nepriklausomai nuo to, ar tėvai dirba.


Šiame skyriuje pristatomi gerosios praktikos pavyzdžiai šeimos politikos srityje užsienio

valstybėse. Geroji praktika nagrinėjama dviejose užsienio šalyse –Vengrijoje ir

Vokietijoje.

1.3.1. Vengrija

Vengrija susiduria su panašiomis demografijos problemomis, kurios egzistuoja ir

Lietuvoje:

‒ Mažėjantis gyventojų skaičius – 2017 m. Jungtinių Tautų Pasaulio populiacijos

pranešime2 prognozuojama, jog iš dabar šalyje gyvenančių 9,8 mln.

gyventojų 2050 m. gyvens 8,2 mln. gyventojų.

‒ Senstanti visuomenė – vis didesnę dalį sudaro gyventojai vyresni nei 65 m.

Pasaulio Banko duomenimis3, 2014 m. vyresnių nei 65 m. asmenų dalis sudarė

17% visų šalies gyventojų.

Šalies ministras pirmininkas mano, jog esamos problemos turi būti sprendžiamos ne

per migracijos politikos aspektus, bet skatinant ir stiprinant šeimos politiką. Remiantis

tokiu požiūriu, nagrinėjamos priemonės, taikomos šeimyninės aplinkos gerinimui

valstybėje.

2 Jungtinės Tautos, World Population Prospects 2017, <https://esa.un.org/unpd/wpp/> 3 Pasaulio bankas, Vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų dalis nuo visų gyventojų, 2018 m.

17

Vengrijoje vaikų darželiai priima vaikus nuo 20 savaičių, vis dėlto, priešingai nei

daugumoje valstybių, Vengrijoje moterys yra skatinamos kuo ilgiau likti namuose

prižiūrėti vaikus. Visuomenėje netgi vyrauja nuomonė, jog moteriai svarbiau ilgiau likti

namuose nei per anksti grįžti į darbovietę. Tą patvirtina statistika – vos 20% į vaikų

darželius leidžiamų vaikų yra jaunesni nei 2 metų4. Vis dėlto, moteriai, nusprendusiai

ilgiau prižiūrėti vaiką namuose, suteikiamos pakankamos socialinės garantijos –

keturių tipų finansinės paskatos neseniai pagimdžiusioms moterims, leidžiančios

ilgesnį laiką praleisti su vaiku namuose ir garantuojančios finansinį saugumą.

1. Išmoka dirbantiems tėvams, kurios dydis priklauso nuo atlygio darbovietėje:

a. Nėštumo ir gimdymo išmoka – pirmosiomis 168 motinystės atostogų

dienomis.

b. Vaiko išmoka – suteikiama iki vaikui sukaks 2 m.

2. Išmoka skiriama nepriklausomai nuo to, ar prieš nėštumą motina dirbo:

a. Vaiko išmoka skiriama nuo gimimo iki 3 m. amžiaus.

b. Išmoka skiriama nuo 3 m. amžiaus iki 8 m. amžiaus šeimoms, kurios turi 3 ir

daugiau vaikų.

Skirtingi išmokų tipai užtikrina finansines galimybes pasirūpinti vaiku visoms šeimoms,

nepriklausomai nuo to, ar motina prieš nėštumą buvo įsidarbinusi. Vis dėlto, fiksuotos

išmokos sąlyginai nedidelės ir yra populiaresnės regionuose.

Be socialinių išmokų pastaraisiais metais tėvams sudarytos sąlygos grįžti į darbę puse

etato. Šia sąlyga galima pasinaudoti iki vaikui sukaks 3 m. Numatoma, jog darbdavys

turi tenkinti darbuotojo, turinčio mažametį vaiką, norą dirbti trumpiau ir suteikti jam

tokias sąlygas.

Kaip ir kitose šalyse, Vengrijoje šeimoms svarbi galimybė įsigyti nuosavą būstą.

Atsižvelgiant į didelę dalį asmenų, gyvenančių prastomis sąlygomis, šalyje imtasi

aktyvių veiksmų problemai spręsti. 2015 m. pradėjo veikti būsto įsigijimo finansavimo

schema (CSOK)5. Ją inicijavo Finansų ministerija, pakeisdama anksčiau egzistavusią

Socialinės Politikos Išmokų schemą (SZOCPOL). Programos tikslas – užtikrinti valstybinių

subsidijų paramą būsto remontui ar įsigijimui jaunoms šeimoms su vaikais. Nuo

ankstesnių programų ši skiriasi platesnėmis galimybėmis – pasinaudoti parama

galima ir turimai nuosavybei tvarkyti. Vienkartinė išmoka gali būti dviejų tipų ir

skiriama priklausomai nuo esamo ar planuojamo vaikų skaičiaus šeimoje.

4 PERFAR, „Family Policies: Hungary“, 2014 m. <https://www.perfar.eu/policy/family-

children/hungary>, 5 European Construction Sector, Policy Measure Fact sheet, “Hungary. Family Housing

Allowance”, 2016 m. kovas

18

Šios schemos veikimo

principas unikalus ir

tuo, jog šeimos gali

teikti paraiškas

finansavimui gauti

planuodamos vaikus –

taip joms suteikiama

galimybė pretenduoti į

didesnę valstybės

subsidiją. Prieš

gaunant išmoką,

šeima prisiima

atsakomybę per

numatytą laikotarpį

turėti 1 ar daugiau

vaikų. Pvz., neturinčiai vaikų šeimai taikomas 3 vaikų susitarimas, šeimai su dviem

vaikais – 1 vaiko, o šeimai, turinčiai 1 vaiką – 2 vaikų. Atitinkamai skiriamas laikotarpis,

per kurį susitarimas įvykdomas – 4 m. susilaukti 1 vaiko, 8 m. – 2 vaikų bei 10 m. – 3

vaikų. Taip pat, jei šeima susilaukia daugiau vaikų nei planavo, jai gali būti suteikta

papildoma 1 290 Eur išmoka už kiekvieną vaiką su sąlyga, kad išmoka skiriama būsto

paskolai padengti. Tuo atveju, jei šeimai nepavyksta pasiekti numatyto susitarimo

susilaukti vaikų, ji turi grąžinti iš valstybės gautą išmoką.

Nors oficialių vertinimų šios programos įgyvendinimo pasiteisinimui dar nėra,

skelbiama, jog bankai fiksuoja didėjantį paraiškų srautą, o nekilnojamojo turto rinka

pastebi didėjančią nedidelių butų paklausą.

1.3.2. Vokietija

Viena iš priežasčių, kodėl daugumoje valstybių gyventojai vengia pasinaudoti

kreditu ar ilgą laiką vengia / negali įsigyti nuosavo būsto – aukštos palūkanų normos.

Kita priežastis – ribotos galimybės gauti banko kreditą, ypač, jei institucijoms trūksta

informacijos apie klientų finansines galimybes. Šių problemų išvengia dauguma

Vokietijos gyventojų, kur keletą dešimtmečių veikia Bausparen skolinimosi sistema,

skirta palengvinti būsto įsigijimą šalies gyventojams.

Bausparen – tai sutarties pagrindu veikianti taupymo sistema, suteikianti galimybę

palankesnėmis sąlygomis gauti kreditą būsto įsigijimui. Sistema teigiamai vertinama

Vokietijoje, kadangi sutarties galiojimo periodu palūkanų norma yra fiksuota, o

kreditas apmokestinamas mažesnėmis palūkanomis nei įprasta. Veiklos principas

skiriamas į keturis žingsnius, kurie pristatomi paveiksle žemiau.

Pav. 6: Valstybės paramos būstui schema

19

Institucijų veiklą ir skolinimo procesą reglamentuoja teisės aktai – „Bausparkassen“

aktas bei „Bausparkassen“ akto įgyvendinimo reglamentas. Remiantis šiais

dokumentais, šalyje veikia Bausparkassen – kredito institucijos, priimančios klientų

indėlį ir suteikiančios kreditą būsto įsigijimui. Per kelerius metus pagal nustatytas

palūkanas asmuo kaupia lėšas specialioje sąskaitoje. Sukaupus pusę sutarties sumos,

asmuo pasiima santaupas bei kredito institucijos suteikiamą kreditą. Sistema pasižymi

šiais privalumais, lyginant su banko suteikiamu kreditu6:

‒ Maža ir fiksuota palūkanų norma – visu sutarties laikotarpiu nekintanti

palūkanų norma leidžia žmogui turėti aiškų finansinį planą, apsaugo nuo

kintančių palūkanų sukeliamų rizikų.

‒ Lankstumas – sudaromos sąlygos taupyti reguliariai,t.y. kredito institucija

nereikalauja ankstesnės kreditingumo istorijos, o kuria ją stebint, kaip asmuo

geba pamažu taupyti reikiamą sumos dalį. Kredito istorija išlieka ir ateičiai,

jeigu asmuo norėtų imti kreditą iš banko, jo istorija būtų laikoma patikima.

‒ Įmokos gali būti mokamos ne pagal nustatytą tvarkaraštį – asmeniui nėra

taikomos piniginės baudos už vėlavimą grąžinant įmokas. Siekiama, jog

asmuo kuo greičiau išmokėtų skolą.

Taip pat išskiriami privalumai valstybei ir jos sistemai, jeigu taikoma Bausparen

sistema7:

‒ Stabilizuojama finansinė sistema – daugiau asmenų gali įsigyti nuosavą būstą

ir trumpesniu laikotarpiu, todėl valstybė išleidžia mažiau lėšų socialinėms

išmokoms, kt. Taip pat surenkamos papildomos lėšos į valstybės biudžetą nuo

kiekvienos investicijos sumokamų mokesčių.

‒ Sprendžiamos besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių problemos –

augančioms ekonomikoms individualaus fondo kūrimas leidžia išvengti

nenumatytų rizikų, taupyti pamažu ir racionaliai.

6 Verban der Privaten Bausparkassen e.V., <https://www.bausparkassen.de/>, žr. [2018 m.

birželis]. 7 Bausparkasse Schwabisch Hall AG, „Bausparen in Germany, Hungary and Beyond“, 2011, žr.

[2018 m. birželis]

Pav. 7: Bausparen sistemos žingsniai

Šaltinis: Bausparkassen

20

IŠVADOS

‒ Bendrasis gimstamumo rodiklis Lietuvoje didėja – nuo 10,0 vaikų / 1 000 gyv.

(2011 m.) iki 10,7 vaikų / 1 000 gyv. (2016 m.), tačiau natūrali gyventojų kaita

vis dar nėra užtikrinama.

‒ Finansinis saugumas Lietuvoje šeimoms nėra palankus – 2016 m. 42% visų

skurdo rizikos lygį siekiančių namų ūkių sudarė vieniši tėvai, turintys vieną ar

daugiau vaikų.

‒ Vaikų užimtumas šalyje nemažas – vaikų vasaros poilsio stovyklose skaičius –

2013–2017 m. skaičius išaugo 53%, organizuojamų stovyklų skaičius – 60%,

tačiau dalyvavimas tokioje veikloje yra ribojamas šeimos finansinių galimybių.

‒ Strategijos priemonių plane pateiktos priemonės galėtų būti tobulinamos:

o Plačiau apibrėžiant šeimos sąvoką

o Performuojant būsto finansavimo politiką

o Priemones formuojant teigiamu aspektu

o Užtikrinant sisteminį įgyvendinamumą, o ne pavienes priemones

o Vengiant nesavarankiškos visuomenės formavimo

‒ Visuomenės siūlymai Strategijos priemonių plano tobulinimui:

o Tikslinti būsto įsigijimo politiką

o Ankstinti vaiko priežiūrą institucijose

o Sudaryti pensijų ir „Sodros“ įmokų sistemą daugiavaikėms šeimoms

o Peržiūrėti išmokų vaikui sistemą

o Didinti moterų integraciją į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų

o Sukurti nacionalinį daiktų paramos fondą

o Peržiūrėti motinystės atostogų išmokų sistemą

‒ Vokietijoje taikoma Bausparen – sutarties pagrindu veikianti taupymo sistema,

suteikianti galimybę palankesnėmis sąlygomis gauti kreditą būsto įsigijimui.

‒ Vengrijoje taikoma:

o Dvilypė išmokų vaiko priežiūros atostogų metu sistema, skirta tiek

dirbančioms, tiek nedirbančioms motinoms.

o Būsto įsigijimui ar statybai skirta išmoka, remiantis šeimoje esančių /

būsimų vaikų skaičiumi.

21

Migracijos

srautų

valdymas







Lenkija

Airija

II

22


Emigracijos srautai Lietuvoje itin dideli – 2017 m. iš Lietuvos išvyko beveik 48 tūkst.

žmonių. Šis skaičius linkęs didėti – 2013 m. išvykusiųjų skaičius siekė beveik 39 tūkst. Tuo

tarpu grįžtančiųjų iš emigracijos ženkliai mažėja – tuo pačiu laikotarpiu grįžusiųjų

skaičius sumažėjo 14%. Vis dėlto, šalies neto migracija išlieka neigiama ir siekia iki 30

tūkst. gyventojų.

Didžiausia emigrantų grupe Lietuvoje

išlieka 20–29 m. amžiaus asmenys.

Tuo tarpu, kai kitų amžiaus grupių

atstovų emigracijos srautai

pastaruosius penkerius metus kinta

nežymiai, minėtos amžiaus grupės

skaičiai ženkliai didėja. Nuo 2013 m.

šis skaičius išaugo 39%. Statistiniai

duomenys rodo, jog didžioji dalis

išvykstančiųjų – neseniai viduriniojo

ugdymo mokyklas, universitetus,

kolegijas ar profesinio mokymo

įstaigas baigę jaunuoliai. Atitinkamai

ši amžiaus grupė sudaro ir nemažą

dalį visų šalies bedarbių. Lietuvos

statistikos departamento duomenimis, 2017 m. 20–29 m. amžiaus jaunuoliai sudarė

20% visų šalies bedarbių. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, jog, lyginant su

ankstesniais metais, nedirbančiųjų dalis sumažėjo – 2013 m. 20–29 m. amžiaus

jaunuoliai sudarė 25% šalies bedarbių. Statistiniai duomenys leidžia daryti prielaidas,

kodėl jauni žmonės labiau linkę išvykti – baigusiems studijas sudėtingiau įsilieti į darbo

rinką, taigi ieškoma palankesnių sąlygų užsienyje.

Be tarptautinės migracijos, svarbūs ir vidinės migracijos procesai – pastaraisiais metais

pamažu daugėja gyventi į kaimo vietoves persikeliančių gyventojų (nuo 21 tūkst.

2013 m. iki 31 tūkst. 2017 m.). Tuo tarpu į miestą išvykstančių gyventojų skaičius išlieka

daugmaž vienodas, su nedidele didėjimo tendencija (nuo 36 tūkst. 2013 m. iki 39

tūkst. 2017 m.).

Pagrindinėmis emigracijos priežastimis Lietuvoje įvardijamas aukštas nedarbo lygis

bei didesni atlyginimai šalyje, į kurią vykstama8. Kita vertus, išvykimą taip pat sąlygoja

ir socialinių garantijų trūkumas, nepagarba žmogui, ypač iš darbdavių pusės, prastas

psichosocialinis klimatas. Remiantis šiais duomenimis, pastebima, jog Lietuvoje nėra

užtikrinamos pakankamos priemonės migracijos srautų suvaldymui, neužkertamas

kelias dideliems migracijos mastams. Ir, nors patys gyventojai pastebi, jog išvykti į

8 Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras, „Migracija Lietuvoje: faktai ir skaičiai“,

2011 m.

Pav. 8: Emigrantų ir reemigrantų skaičius 2017 m.

23

užsienį neilgam periodui yra naudinga, svarbu, jog jiems būtų sudarytos pakankamos

sąlygos sugrįžti atgal9.


visuomenė?


pateikti šeši 2 Strategijos tikslo „Užtikrinti migracijos srautų valdymą“ uždaviniai,

apimantys priemones migracijos politikos srityje (detalus priemonių sąrašas

pateikiamas Priede Nr. 1):

Toliau pateikiamas kiekvienos Strategijos 2 tikslo priemonės respondentų vertinimas.

9 Apskritojo stalo diskusija „Migracijos srautų valdymas“, 2018 m. gegužės 22 d., Vilnius

24

Grįžtamosios migracijos skatinimas galimas įvairiomis kryptimis (žr. Pav. 9), tačiau

svarbu pradėti nuo palankios investicinės aplinkos kūrimo – tikslinga Lietuvos piliečius,

lietuvių kilmės asmenis, darbdavius skatinti sugrįžti į Lietuvą ir perkelti čia savo verslus

(57%): „<...>skatinti grįžti ne tik darbdavius, bet ir stengtis pritaikyti kitų grįžusių / norinčių grįžti

darbuotojų žinias<...>“. Prie grįžtamosios migracijos skatinimo galėtų prisidėti ir Lietuvos

piliečių studijų aukštosiose pasaulio mokyklose finansavimas (55%). Tokia galimybė,

užtikrinant studentų įsipareigojimą po studijų kelis metus dirbti Lietuvoje, padėtų

skatinti jaunuolius gyventi Lietuvoje.

Aktualia Strategijos priemone įvardijamas platformos „Work in Lithuania“ stiprinimas

(53%), siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus grįžti į Lietuvą. Įgyvendinant

šią Strategijos priemonę į Lietuvą būtų pritraukiama daugiau aukštos kvalifikacijos

specialistų, kuriančių pridėtinę vertę šalies ekonomikai.

Mažiausiai prie grįžtamosios migracijos didinimo prisidėtų savivaldybių konsultantų

apmokymai, kaip tinkamai informuoti iš užsienio grįžtančius Lietuvos piliečius (39%).

Tokios priemonės įgyvendinimas galimai neskatintų spartaus grįžtamosios migracijos

proceso.

Pav. 9: Strategijos 2 tikslo G uždavinio vertinimas

25

Ekonominės gerovės Lietuvos

gyventojams didinimui (žr. Pav. 10)

svarbu plėsti NPD taikymą, mažinant

darbo apmokestinimo naštą (55%).

Prie ekonominės gerovės didinimo

prisidėtų ir greitųjų kreditų

reguliavimas (53%), nors ši alternatyva

ir vertinama dviprasmiškai:

„<...>Absurdas. Geriau riboti galimybę

gauti kreditus skolininkams, o ne gerinti

jiems finansinę situaciją kitų gyventojų

sąskaita.<...>“.

Atsižvelgiant į tai, jog 20% šalies

bedarbių sudaro jauni žmonės,

kuriems galimai sunku įsilieti į darbo

rinką vos baigus mokslus, vienas iš

sisteminių pokyčių turėtų būti

įgyvendinamas profesinio mokymo

srityje – vykdoma profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarka (52%) bei skatinamas

pameistrystės ar kitų aktyvių darbo rinkos priemonių, įtraukiant verslą, taikymas (50%).

Taip būtų užtikrinamas reikiamų įgūdžių įgijimas moksleiviams dar studijų metais,

sukuriant pridėtinės vertės ateityje įsiliejant į darbo rinką.

Kita tobulinimo kryptis valstybėje –

socialinio Lietuvos gyventojų saugumo

stiprinimas (žr. Pav. 11). Siekis, kad

visuomenė jaustųsi saugi prisidėtų prie

migracijos srautų mažinimo. Vienas iš

būdų kurti socialinį saugumą –

visuomenės įtraukimas į sprendimų

priėmimo procesą, pvz., gyventojams

aktualu, kad su jais būtų

konsultuojamasi viešosios

infrastruktūros, teritoriniais klausimais,

ypač savivaldybių lygmenyje (59%).

Kita vertus, svarbu, kad šios priemonės

įgyvendinimas būtų ne tik teorinis, bet ir

faktinis: „<...>Skambus tekstas – šiuo metu

konsultuojasi irgi, bet daro taip, kaip geriau

verslui, bet ne gyventojams<...>“.

Mažiausiai aktualu socialinio saugumo

stiprinimo srityje – NVO fondo steigimas

(31%): „<...>Fokusuotis reikėtų ne į NVO, o į

privataus verslo skatinimą,<...>“.

Pav. 10: Strategijos 2 tikslo H uždavinio vertinimas

Pav. 11: Strategijos 2 tikslo I Ir J uždavinių

vertinimas

26

Teigiama, jog skiriant investicijas verslui būtų sudaromos palankesnės sąlygos

konkuruoti pasaulinėje rinkoje bei kurti papildomas patrauklias darbo vietas.

Kita tobulinimo kryptis valstybėje, prisidėsianti prie migracijos srautų mažėjimo –

psichologinės (emocinės) Lietuvos gyventojų gerovės stiprinimas (žr. Pav. 11).

Veiksmingų, kokybiškų psichosocialinių ir psichologinių paslaugų prieinamumas yra

aktuali priemonė siekiant gerinti visuomenės emocinę būklę (59%): „<...>Didinant

psichologinių paslaugų kokybę, reikalinga, kad būtų ruošiami psichologai kokybiškose

studijose<...>“. Taip pat šioje srityje svarbu kurti ir įgyvendinti savižudybių prevencijos

programas visose Lietuvos savivaldybėse (52%). Vykdant gerosios praktikos plėtrą

būtų užtikrinamas proaktyvios pagalbos teikimas savivaldybių gyventojams.

Kita svarbi kryptis, reikalinga

migracijos srautų mažinimui –

Lietuvos gyventojų susietumo su

šalimi ir jo gyvenamąja aplinka

stiprinimas (žr. Pav. 12). Prie

pilietiškumo ir visuomeniškumo

didinimo prisideda savanoriška

veikla, kuri turėtų būti skatinama

vastybės lygmeniu. Nustačius

sąlygas, kuomet savanoriška veikla

prilyginama darbo patirčiai, didesnė

dalis gyventojų rinktųsi savanorystės

veiklas, stiprėtų ir būtų skatinama

NVO veikla. Taigi, iniciatyva prilyginti

dalį savanorškos veiklos dabo

patirčiai vertinama kaip labai aktuali

Strategijos 2 tikslo priemonė (62 %).

Mažiausiai aktuali kryptis, siekiant

didinti svetur gyvenančių asmenų

susietumą su Lietuva, atrodo

informavimo ir komunikacijos veiklų organizavimas viešosios politikos planavimo ir

įgyvendinimo etape: „<...>Tai nebūtina. Jei žmonės pamatys galimybes, kad mokesčiai

teisingi ir proporcingi įdėtam darbui, jie sugrįš ir taip.<...>“.

Veiksmingam diasporos politikos įgyvendinimui svarbus integracijos modelis Lietuvos

piliečiams, lietuvių kilmės asmenims ir jų šeimoms, atsidūrusiems humanitarinės krizės,

karinio konflikto teritorijoje (44%) bei referendumas dėl dvigubos pilietybės (40%).

Visgi, pastarasis susilaukia ir prieštaringos nuomonės – „Dviguba pilietybė nėra gerai, nes

piliečiai turi ne tik teises, bet ir pareigas.<...>“. Piliečiams svarbu jausti ryšį su šalimi, todėl

rūpestis dėl esančiųjų užsienyje, kultūrinių bei emocinių ryšių su jais stiprinimas,

prisidėtų prie grįžtamosios migracijos skatinimo.

Pav. 12: Strategijos 2 tikslo K ir L uždavinių

vertinimas

27

Apibendrinimas:

‒ Daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama ekonominės gerovės Lietuvoje

didinimui – administracinės naštos mažinimui, vykdant NPD taikymo plėtrą,

reguliuojant greitųjų kreditų skyrimą, vykdant profesinio mokymo tinklo

pertvarką labiau įtraukiant verslo įstaigas.

‒ Skatinti grįžtamąją migraciją galėtų padėti „Work in Lithuania“ platformos

stiprinimas, Lietuvos piliečių studijų užsienio aukštosiose mokyklose

finansavimas, skatinimas į Lietuvą perkelti savo verslus.

‒ Nors dauguma 2 Strategijos tikslo priemonių laikomos aktualiomis, dalis jų

vertinta dviprasmiškai – pvz., vietoj NVO fondo siūloma stiprinti privatųjį verslą,

rengiant referendumą dėl dvigubos pilietybės, užtikrinti, jog piliečiai suvokia su

pilietybe įgyjamas pareigas, vykdant informacijos apie migraciją sklaidą –

pirmiau užtikrinti finansinį saugumą, kad žmonės norėtų grįžti.


Visuomenė Strategijos priemonių aktualumo / neaktualumo vertinimą pagrindė

pastabomis, pasiūlymais, kaip vertėtų tobulinti šiuo metu Strategijoje pateikiamas

priemones. Žemiau pateikiamos esminės visuomenės pastabos Strategijos

priemonėms migracijos politikos srityje.

Švietimo sistemos pokyčių trūkumas | Strategijos priemonėmis per mažai dėmesio

skiriama švietimo plėtrai Lietuvoje. Švietimo sistema turėtų būti tobulinama nuo

pradinio ugdymo įstaigų iki aukštojo mokslo įstaigų, suteikiant moksleiviams daugiau

karjeros planavimo mokymų, atnaujinant mokomąją medžiagą, universitetuose

daugiau dėmesio skiriant praktinių įgūdžių formavimui.

Mokesčių sistemos reforma | Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama esminei

mokesčių tvarkos peržiūrai, užtikrinant palankias gyvenimo sąlygas visiems šalies

gyventojams. Tai būtų efektyviausias būdas spręsti migracijos problemas, kadangi

Strategijos priemonių plane siūlomos priemonės nepakankamai padengia

problemos sprendimą.

Emigrantų ir gyventojų supriešinimas | Priemonių planas indikuoja supriešinimą tarp

emigrantų ir dabartinių Lietuvos gyventojų. Pvz., skatinant pameistrytės principą,

akcentuoti, jog siekiama ne tik grįžusiųjų į Lietuvą kvalifikacijos kėlimo, bet ir Lietuvoje

gyvenančių; ikimokyklinio amžiaus vaikų leidimas į ugdymo įstaigas vasaros metu –

vasaros stovyklos, priežiūra vasaros atostogų metu turėtų būti suteikiama ne tik

grįžusiųjų asmenų vaikams, bet ir Lietuvoj gyvenančių.

Prioritetizuojami aukštos kvalifikacijos darbuotojai | Pastebima, jog Strategijos

priemonėmis siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus, tačiau pastarieji į

Lietuvą grįžta ir patys. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama, siekiant sulaikyti

žemesnės kvalifikacijos darbuotojus.

28

Finansinė nelygybė | Siūlomos Strategijos priemonės neturėtų išskirti konkrečios

grupės ar asmenų, pvz., 1% GPM skyrimas profesinėms sąjungoms diskriminuoja kitas

sąjungas, nevyriausybines organizacijas, kt.

Dvigubos pilietybės įteisinimas | Pastebima, jog turėtų būti suteikiama galimybė įgyti

dvigubą pilietybę, taip sukuriant paskatas sugrįžti į šalį seniau emigravusiems

tautiečiams, skatinant dirbančius užsienio šalyse išlaikyti saitus su Lietuva. Vis dėlto,

dviguba pilietybė pridėtų ir papildomų pareigų, todėl būtina įvertinti galimus

saugiklius.


Respondentai pateikė siūlymų papildyti esamas Strategijos priemones ar suformavo

naujas. Toliau įvardijami siūlomi Strategijos priemonių plano tobulinimo aspektai,

apibendrinant visus gautus pasiūlymus.

Vasaros stovyklos vaikams Lietuvoje | Būtų tikslinga vietoj ugdymo įstaigų lankymo

vasarą organizuoti vasaros stovyklas lietuvių kilmės vaikams. Neformalioje aplinkoje

vaikai jaustųsi laisviau, o ir mokytis jiems būtų lengviau.

Praktika studentams | Vienas iš siūlymų, siekiant užtikrinti lengvesnę absolventų

integraciją į darbo rinką – skirti daugiau laiko praktikai studijų metu aukštosiose

mokyklose. Vietoj šiuo metu esamų trumpalaikių praktikos periodų skirti mažiausiai

pusę metų laiko dirbant įmonėje pilnu etatu – „<...>Aukštojo mokslo studentai turėtų

antrus arba trečius mokslo metus (visus mokslo metus, o ne kelis mėnesius) pradirbti savo

studijuojamos specialybės srityje (už MMA), kad įgytų tikrų įgūdžių ir supratimo ką jie mokosi,

<...>“.

Parama būsto įsigijimo kredito pradiniam įnašui | Viena iš pagrindinių emigracijos

priežasčių – žmonės negali surinkti pradinio įnašo būstui, todėl renkasi emigraciją, kad

galėtų užsidirbti. Galiausiai pajutę geresnę gyvenimo kokybę, į Lietuvą nebegrįžta.

Siūloma:

1. Mažinti prašomą pradinio įnašo dalį;

2. Sudaryti sąlygas valstybei skolinti pradinio įnašo dalį, kurią kas mėnesį asmenys

grąžina jau gyvendami įsigytame būste.

Lankstesnės darbo sąlygos įvairaus profilio specialistams| Siūloma orientuotis ne vien

į aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir kitus asmenis. Dėl to viena iš galimų

priemonių – administracinės naštos mažinimas žemesnės kvalifikacijos specialistams,

sezoniniams darbuotojams. Taip pat siūloma užtikrinti lankstesnes sąlygas darbo jėgos

atvykimui iš trečiųjų šalių.

Kultūrinių ryšių stiprinimas | Daugiau dėmesio reikėtų skirti kultūrinio ryšio su

emigravusiais šalies piliečiais stiprinimui. Bendradarbiavimas turėtų būti skatinamas

per NVO partnerystę, įgyvendinant projektines veiklas, siekiant skatinti patriotiškumą

ir meilę tėvynei.

Ekonominės gerovės didinimas | Siūloma daugiau dėmesio skirti socialinių garantijų

bei darbo užmokesčio didinimui. Prie ekonominės šalies gerovės kūrimo prisidėtų ir

29

PVM tarifo maisto produktams mažinimas – „<...>taip daugiau pinigų liks Lietuvoje ir grįš į

valstybės biudžetą“. Prie to prisidėtų ir mokestinės prievolės mažinimas.

Mokymai darbuotojams | Siūloma darbdaviams daugiau dėmesio skirti naujų

darbuotojų ugdymui, o ne vien reikalavimui, jog naujas darbuotojas jau viską

mokėtų. Įmonėse, valstybinėse institucijose turėtų veikti mokymų sistemos,

užtikrinančios, jog naujam darbuotojui bus sudaromos sąlygos įgyti reikiamų žinių

pradėjus dirbti.

Talentų pritraukimo programa | Siūloma skatinti aukštos pridėtinės vertės darbo vietų

kūrimąsi ir taip pritraukti užsienyje studijuojančius bei dirbančius lietuvius, užsieniečius.

Be to, išvykusius pirmiausia reikėtų skatinti sugrįžti komunikuojant žinutę, jog jie šalyje

yra laukiami.

Imigracijos politikos įgyvendinimas | Pastebima, kad imigracijos politikos vykdymui

reikalingas kompleksinis priemonių planas, todėl būtų vertinga įkurti imigracijos ir

investicijų politikos valdymo institucija. Sudaryta sujungus atskiras šiuo metu

veikiančias institucijas, ji įgyvendintų pritraukimo programą, atliktų poreikių vertinimus,

vykdytų strateginę komunikaciją.


Šiame skyriuje nagrinėjami gerosios praktikos pavyzdžiai užsienyje, siekiant mažinti

migracijos mastą, skatinti emigravusius tautiečius grįžti atgal į šalį. Gerosios praktikos

pavyzdžiai nagrinėjami dviejose šalyse – Lenkijoje ir Airijoje.

2.3.1. Lenkija

Lenkija, kaip ir Lietuva, susiduria su nemažais emigracijos mastais. Pastaraisiais metais

iš Lenkijos išvykstančiųjų skaičius svyruoja – 2016 m. jis siekė 11 tūkst. gyventojų, tuo

tarpu 2013 m. – 32 tūkst. gyventojų10. Vis dėlto, Lenkijos valdžia aktyviai užsiima šalies

piliečių skatinimu grįžti gyventi į Lenkiją.

Viena iš priemonių – programa „Grįžusieji“. Programos iniciatorė – Nacionalinė

akademinių mainų agentūra (NAWA). Programos tikslas – skatinti į Lenkiją sugrįžti

mokslininkus, suteikti jiems darbo vietas aukštojo mokslo institucijose ar tyrimų

centruose. Aukštos kvalifikacijos specialistai pritraukiami užtikrinant, jog Lenkijoje jiems

bus sudarytos visos sąlygos užsiimti tiriamąja veikla. Galimos trys kryptys lėšų

mokslininkams skyrimui11:

‒ Grįžusiojo mokslininko atlygis (3–4 metams) ir darbdavio mokesčiai;

‒ Dviejų mokslininkų grupės atlygis (3–4 metams) ir darbdavio mokesčiai;

‒ Persikėlimo ir adaptacijos darbo vietoje sąnaudos.

10 Lenkijos statistikos departamentas, <https://bdl.stat.gov.pl/BDL/dane/podgrup/tablica>,

žr.: [2018 m. birželis] 11 Polish National Agency for Academic Exchange, „Polish Returns – new programme for

scientists“, <https://nawa.gov.pl/en/nawa/news/281-polish-returns>, žr.: [2018 m. birželis]

30

Galimybė aplikuoti taikoma mokslininkams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus: turi

Lenkijos pilietybę, yra įgiję daktaro laipsnį, nedirba Lenkijoje, mažiausiai dvejus metus

yra gyvenę užsienyje, kur užsiėmė aktyvia moksline, tiriamąja veikla, aktyviai vykdo

mokslinius tyrimus, rašo straipsnius moksliniuose leidiniuose, kt. Programos metu gali

būti finansuojami 3–4 m. trukmės projektai, o vienam projektui skiriamas finansavimas

gali siekti iki 2,8 mln. zlotų (~510 tūkst. Eur).

Kita programa, skirta pritraukti Lenkijos piliečius atgal į šalį – „Pradėk Lenkijoje“ (angl.

Start in Poland). Programą inicijavo Lenkijos Plėtros Ministerija. Ši programa skirta

pritraukti startuolius, smulkias ir vidutines įmones, plėsti ekosistemą ir priemones

startuoliams. Pagrindinis „Pradėk Lenkijoje“ iniciatyvos tikslas – padėti startuoliams

kurtis, įsibėgėti, plėstis nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Tuo pačiu siekiama pritraukti

ir užsienio startuolius perkelti savo veiklą į Lenkiją ir tolimesnę plėtrą vykdyti būtent

šioje šalyje.

Skiriamas finansavimas labai mažoms arba mažoms įmonėms, programos trukmė –

3–6 mėn. Jos metu įmonei suteikiami reikalingi mokymai, paskiriamas mentorius,

dalijamasi patarimais, suteikiama finansinė parama. Programos eigoje startuolis su

mentorių pagalba paruošia savo siūlomą produktą rinkai, užmezga ryšius su

didelėmis įmonėmis, galinčiomis padėti produktą / paslaugą parduoti rinkoje ar siekti

tolimesnio bendradarbiavimo12.

Planuojama, jog per 7 m.

(programos laikotarpis 2017–2024

m.) šios programos pagalba bus

sukurta 1 500 startuolių trijose

srityse – inžinerija, aukštosios

technologijos, IT sistemų dizainas

ir plėtra. Siekiant užtikrinti aukštos

kvalifikacijos specialistų

paruošimą, vykdomos įvairios su

mokymais susijusios veiklos,

leidžiančios įsiliejantiems į

startuolių veiklą įgyti reikiamų

žinių bei užmegzti tolimesnius

verslo santykius.

Programos įgyvendinimui Lenkijos Plėtros fondo ir PFR Ventures fondo ir Lenkijos

įmonių plėtros asociacijos pastangomis lėšos skiriamos trimis etapais:

1. Inkubacija – beveik 850 mln. Eur.

2. Įsibėgėjimas – apie 49 mln. Eur.

3. Plėtra – 1,4 mlrd. Eur.

12 PARP, <http://en.parp.gov.pl/?_ga=2.181797152.648016319.1528739932-

835514585.1528739932> , žr.: [2018 m. birželis]

Pav. 13: Programos tikslai ir veiklos sritys

31

Programos įgyvendinimo nauda Lenkijai bus vertinama pagal talentų pritraukimą į

šalį, užsienio startuolių veiklos perkėlimą į Lenkiją ir prisijungimą prie Lenkijos startuolių

ekosistemos, teigiamo Lenkijos įvaizdžio inovacijų ir startuolių pasaulyje kūrimą.

2.3.2. Airija

Airija pasižymi itin plačia diaspora, todėl aktyviai užsiima tautiečių pritraukimu atgal į

šalį. Viena iš garsiausių sėkmės istorijų, siekiant pritraukti užsienio investicijas bei

emigrantus į Airiją – „Connect Ireland“ iniciatyva. Vis dėlto, be jos šalis siūlo ne vieną

programą, skatinančią tarptautinės airių bendruomenės ryšių stiprinimą.

Viena iš tokių iniciatyvų – Emigrantų paramos programa, kurios pagrindinis tikslas –

palaikyti stiprius emigrantų ryšius su gimtine ir stiprinti tarptautinę Airijos piliečių

bendruomenę. Vyriausybė skiria finansavimą nacionaliniams ar tarptautiniams

projektams, kuriais prisidedama prie tarptautinio bendruomeniškumo didinimo, Airijos

piliečių ryšių stiprinimo visame pasaulyje.

Programa pradėta vystyti 2004 m., iki šiol jos teikiamas finansavimas prisidėjo prie 530

organizacijų plėtros 34 šalyse, o bendras skirtas finansavimas siekė 158 mln. Eur13.

Kita svarbi iniciatyva – Global Irish strategija (toliau – Strategija). Tai pirmoji tikslinga

strategija, skirta Airijos diasporai. Vizija:

Aktyvi, įvairi tarptautinė Airijos bendruomenė, jaučianti tvirtą

tarpusavio ryšį

Dokumente numatomos 5 kryptys, kuriomis Airijos valdžia turi palaikyti ryšį su

diaspora:

‒ Parama palikusiems Airiją:

13 DFA, <https://www.dfa.ie/global-irish/support-overseas/emigrant-support-

programme/emigrant-support-programme-overview/>, žr.: [2018 m. birželis]

Pav. 14: Pagrindiniai Programos tikslai

32

o Emigrantų paramos programos vystymas – 1% programos finansavimo

skiriama jos kokybės užtikrinimui, pereinama prie daugkartinių metinių

programos išmokų tais atvejais, kai organizacija-programos vykdytoja

vykdo tęstinius efektyvius projektus;

o Psichinės emigrantų sveikatos stiprinimas.

‒ Visų Airijos piliečių pasaulyje suvienijimas nepriklausomai nuo amžiaus,

turinčių airiško kraujo, norinčių palaikyti ryšį su Airija bei jos piliečiais:

o Vietinių valdžios organų rėmimas, siekiant didinti jų bendravimą su

diaspora;

o Remiamos sėkmės istorijos apie Airijos diasporą žiniasklaidoje;

o Šaukiamas Tarpsektorinis komitetas su išorės ekspertais, siekiant spręsti

išvykstančiųjų problemas bei siekti emigrantų susigrąžinimo.

‒ Plataus spektro vietinės, nacionalinės ir tarptautinės veiklos palaikymas,

nukreiptas į abipusį diasporos bendradarbiavimą:

o Tarptautinių Airijos bendruomenių skatinimas siekti kokybės standartų ir

skirti joms paramą;

o Struktūruotų bei dažnų Regioninio tinklo14 susitikimų rengimas;

o Verslo įmonių, prisidedančių prie Airijos piliečių sėkmės istorijų šalyje ir

užsienyje, rėmimas;

o Iniciatyvų, skatinančių Airiją tapti inovacijų šalimi, rėmimas.

‒ Žmonių, sudarančių diasporą, bei jų kuriamo indėlio atpažinimas identiteto ir

Airijos plėtros srityse:

o Airijos piliečių skatinimas teikti paraiškas Prezidentiniam apdovanojimui

(angl. Presidential Distinguished Service Award).

‒ Vystymas, siekiant užtikrinti besikeičiančius tarptautinės Airijos bendruomenės

poreikius prisitaikant prie esamo laikmečio:

o Mokslinių tyrimų rėmimas, siekiant išsiaiškinti diasporos poreikius ir užtikrinti

jų patenkinimą;

o Ryšių su naujomis diasporos bendruomenėmis vystymas;

o Alumnų fondo kūrimas, skatinant bendradarbiavimo iniciatyvas Airijos

institucijose, pritraukiant absolventus, dirbančius užsienyje.

Viena iš Strategijos veiklų – dokumento peržiūra kas dvejus metus, siekiant įvertinti

pasiektus rezultatus bei užsibrėžti naujus tikslus. Kryptinga Strategija diasporos atžvilgiu

leidžia valstybei formuoti tolimesnes priemones, padėsiančias pasiekti norimus tikslus.

Kaip minėta anksčiau, Airijoje taip pat teikiama garbės premija – kasmetinis

Prezidento apdovanojimas. Ši premija teikiama išskirtinai Airijos tarptautinei

bendruomenei, kuri prisideda prie Airijos piliečių, airiškos kilmės žmonių gerovės

didinimo, šalies garsinimo globaliu mastu. Kasmet apdovanojama iki 10 žmonių šiose

srityse:

14 Tinklas suburtas po Globalaus Airijos ekonomikos forumo 2009 m. Tinklo tikslas – prisidėti prie

Airijos ekonomikos plėtros, tarptautinės reputacijos kūrimo.

33

‒ Menas, kultūra, sportas;

‒ Verslas ir švietimas;

‒ Labdaros veikla;

‒ Airijos bendruomenės parama;

‒ Taika, sutaikymas ir plėtra;

‒ Mokslas, technologijos, inovacijos.

Apdovanojimo skyrimas skatina Airijos piliečius ar kitus Airijos kilmės asmenis stengtis ir

plėtoti diasporos bendruomeniškumą bei gyvenimo kokybės didinimą.

IŠVADOS

‒ Dėl didelio emigrantų skaičiaus ir nepakankamo grįžtančiųjų skaičiaus, neto

migracija Lietuvoje yra neigiama.

‒ Dėl sudėtingo įsiliejimo į darbo rinką baigus mokslus, didžiausia emigrantų

grupe Lietuvoje išlieka 20–29 m. amžiaus asmenys – 2013–2017 m. laikotarpiu

šios amžiaus grupės emigrantų skaičius išaugo 39%.

‒ Pagrindinėmis emigracijos priežastimis Lietuvoje įvardijamas aukštas nedarbo

lygis bei didesni atlyginimai šalyje, į kurią vykstama.


o Daugiau dėmesio skiriant švietimo sistemos pokyčiams

o Pertvarkant mokesčių taikymo sistemą

o Vengiant skirtingų visuomenės grupių asmenų supriešinimo

o Vienodai vertinant aukštos ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojus

o Vengiant finansinės nelygybės

o Įteisinant dvigubą pilietybę


o Didinti vaikų vasaros stovyklų prieinamumą

o Suteikti daugiau praktikos galimybių aukštųjų mokyklų moksleiviams

o Finansuoti būsto įsigijimo pradinį įnašą

o Gerinti darbo rinkos situaciją

o Vystyti kultūrinius ryšius su diaspora

o Didinti šalies ekonominę gerovę

o Organizuoti mokymus darbuotojams

o Vykdyti talentų pritraukimo programą

o Įgyvendinti imigracijos politiką

‒ Lenkijoje vykdoma:

o Mokslininkų pritraukimo programa, skirta pritraukti aukštos kvalifikacijos

tyrėjus į šalį finansuojant jų veiklą.

o Startuolių pritraukimo programa, kuria siekiama didinti Lenkijos, kaip

inovacijų verslui patrauklios šalies, įvaizdį.

‒ Airijoje įgyvendinama:

o Emigrantų paramos programa, skirta palaikyti stiprius emigrantų ryšius

34

su gimtine ir stiprinti tarptautinę Airijos piliečių bendruomenę.

o Global Irish strategija, numatanti priemones emigrantų pritraukimui į šalį

bei ryšio su diaspora stiprinimui.

o Prezidento apdovanojimas, skiriamas prisidedantiems prie Airijos piliečių

globalioje erdvėje gerovės didinimo.

35

Vyresnio

amžiaus

žmonių

integracija

3.1 | Esama situacija ir iššūkiai.






Vokietija

Suomija

III

36


Lietuva susiduria su daugeliui pasaulio valstybių būdingu reiškiniu – gyventojų

senėjimu. Demografinės senatvės koeficientas (65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų

skaičius, tenkantis 100 vaikų iki 15 m. amžiaus) – 2017 m. šalyje siekė 130 asmenų.

Didžiausias koeficientas fiksuojamas Utenos apskrityje – 196 asmenys, Alytaus

apskrityje – 175 asmenys. Vyresnių nei 65 m. moterų šalyje beveik dvigubai daugiau

nei vyrų – koeficientas minėtais metais buvo 86 vyrai ir 178 moterys15. Medianinis

visuomenės amžius 2017 m. buvo 43 m. – vyrų amžius siekė 39 m., moterų – 46 m.

Remiantis Eurobarometer duomenimis, dabartinė gyventojų amžiaus struktūra iki

2070 m. Lietuvoje turėtų

dramatiškai pasikeisti. (žr.

Pav. 15). Pagal

dabartinius skaičiavimus,

2070 m. Lietuvoje triskart

padidės vyresnių nei 80

m. gyventojų dalis

lyginant su darbingo

amžiaus asmenimis. Taip

pat prognozuojama, jog

apie 10% sumažės 15-64

m. amžiaus asmenų dalis

ir tuo pačiu didės vyresnių

nei 65 m. amžiaus asmenų dalis.

Atsižvelgiant į visuomenės senėjimo rodiklius, itin svarbus finansinio saugumo

užtikrinimas. 2016 m. Lietuvoje 22% gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, 65

m. ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje šis rodiklis siekė 28%. Skiriama senatvės pensija

2017 m. II ketv. siekė 287 Eur ir viršijo šalies skurdo rizikos ribą (282 Eur). Skaičiuojama,

jog šalyje gyvena apie 550 tūkst. vyresnių nei 65 m. žmonių. Iš jų, tik 9% yra užimti

gyventojai (dirbantys bet kokio tipo darbą ir gaunantys už jį pajamas).

Kitas svarbus aspektas – aktyvus gyvenimo būdas. Jungtinių Tautų Ekonomikos

Komisija Europoje skaičiuoja Aktyvaus senėjimo indeksą, kuris apima skirtingus

vyresnio amžiaus žmonių aktyvios veiklos aspektus. Vertinant bendrai, Lietuva užima

20 vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių – šis indeksas 2016 m. siekė 31,6, t.y. 3,2

punktais mažiau nei ES vidurkis16. Detalesni rodikliai taip pat rodo, jog senėjančiai

visuomenei Lietuvoje trūksta aktyvios veiklos, priežiūros ir saugumo. Vertinant

„Nepriklausomo, sveiko ir saugaus gyvenimo“ kriterijų, Lietuva užima 24 vietą.

15 Lietuvos statistikos departamentas, Demografinės senatvės koeficientas, 2018 m. 16 UNECE, „Active Ageing Index“, 2018 m.

Pav. 15: Gyventojų struktūros pokyčio prognozė 2016-2070

m., % darbingo amžiaus žmonių

Šaltinis: Europos Komisija, “The 2018 Ageing Report”

37

Šis kriterijus vertinamas analizuojant

keletą rodiklių, iš kurių

apskaičiuojamas bendras vertinimas.

Detalūs duomenys rodo, jog

Lietuvoje geriausiai vertinamas

skurdo rizikos nebuvimo rodiklis – 90%

vyresnių nei 65 m. asmenų Lietuvoje

negyvena ties skurdo riba17. Ženkliai

išsiskiria mokymosi visą gyvenimą

kriterijus – vertinama, jog vos 2% 55-

74 m. amžiaus žmonių per paskutines

keturias savaites lankė tam tikrus

mokymus.

Vis dėlto, pagal mokymosi visą

gyvenimą rodiklį vos 5 ES šalys

perkopė 10% ribą – Danija, Švedija,

Suomija, Prancūzija, Jungtinė

Karalystė. Vertinimas rodo, jog

vyresnio amžiaus žmonių situacija

šalyje yra tobulintina, ypač skatinant mokymosi visą gyvenimą principus, aktyvų

gyvenimo būdą bei saugumo užtikrinimą.


visuomenė?


pateikti šeši 3 Strategijos tikslo „Suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims

integruotis į visuomenę“ uždaviniai, apimantys priemones vyresnio amžiaus asmenų

politikos srityje (detalus priemonių sąrašas pateikiamas Priede Nr. 1):

17 Skurdo riba vertinama kaip 50% nuo nacionalinių neto pajamų medianos.

Pav. 16: „Nepriklausomo, sveiko ir saugaus

gyvenimo“ kriterijaus rodiklių vertinimas 2016 m.

38

Toliau pateikiamas kiekvienos Strategijos priemonės respondentų vertinimas.

Siekiant didesnio vyresnio amžiaus

žmonių ekonominio ir finansinio

saugumo (žr. Pav. 17), aktualiausia

priemonė – socialinio draudimo

pensijų didinimas (54%) „Skaudžiausia,

kai turi 43 metus darbo stažo – pensija tik

238 eurai.<...>“.

Mažiausiai šioje srityje aktuali

priemonė (27%) – ilgesnių atostogų

pensinio amžiaus darbuotojams

įteisinimas. Pastaroji priemonė

vertinta neigiamai dėl

dviprasmiškumo „<...>kuo viešojo

sektoriaus senjorai pranašesni už

privačiame dirbančius? Arba visiems,

arba niekam.<...>“. Abejojama, ar

veiksminga būtų „Sodros“ įmokų mažinimo priemonė regionuose su aukštu nedarbo

lygiu (38%), kadangi šiose teritorijose ir darbingo amžiaus asmenims įsidarbinti

sudėtinga – „<...>Gal tokia priemonė aktualesnė teritorijose su žemu nedarbo lygiu.<...>“.

Vis dėlto, lyginant su kitų Strategijos tikslų priemonėmis, šio tikslo priemonės dažniau

nevertintos apskritai arba respondentai neturėjo nuomonės šia tema.

Sveikatos priežiūros kokybės

didinimas ir prieinamumas itin

svarbus vyresnio amžiaus žmonėms

(žr. Pav. 18). Daugiausiai dėmesio

turėtų būti skiriama nemokamoms

ambulatorinėms paslaugoms slaugos

namuose (52%), vaistų bei dantų

protezavimo paslaugų mažinimui

(50%). Šios Strategijos priemonės

prisidėtų prie geresnių sveikatos

priežiūros paslaugų teikimo.

Sveikintina iniciatyva parengti globos

namų modelį: „<...>steigti normalius

slaugos namus su įkandamom kainom ir

galimybe senoliams bendrauti kaip

namuose<...>“. Tokio tipo namai

užtikrintų vyresnio amžiaus asmenims

galimybę gyventi savarankišką

gyvenimą gaunant reikalingiausias paslaugas vienoje vietoje.

Pav. 17: Strategijos 3 tikslo M uždavinio vertinimas

Pav. 18: Strategijos 3 tikslo N uždavinio vertinimas

39

Sveikatos priežiūros kokybės srityje visos išvardytos priemonės laikomos aktualiomis.

Vienintelė mažiausiai įvertinta N.1 priemonė, numatanti metinės įmokos sveikatos

priežiūros įstaigoms didinimą už kiekvieną prisirašiusį vyresnį nei 65 m. amžiaus asmenį.

Lietuvoje taip pat labai svarbus

santykio tarp kartų stiprinimas (žr.

Pav. 19). Trys Strategijos priemonės,

nukreiptos šia kryptimi vertinamos

kaip labai aktualios visuomenei. Vis

dėlto, labiausiai išsiskiria priemonės

siekis jaunimo organizacijų rengti

projektus, kurių metu lankomi

senjorai, gyvenantys kaimiškose

vietovėse (53%). Pastebima, kad ši

priemonė galėtų būti koreguojama ir

nukreipta į visus Lietuvoje

gyvenančius vyresnio amžiaus

žmones nepriklausomai nuo

gyvenamosios vietovės (51%): „<...>Labai daug senjorų, gyvenančių miestuose, yra vieniši.

Lankykime ir juos, o ne tik kaimuose gyvenančius.“.

Visuomenė itin palaiko iniciatyvą kurti bendrus užimtumo centrus skirtingų kartų

atstovams (51%): „<...>Slaugos namus sujungti su vaikų globos namais ir/arba vaikų dienos

centrais, taip užtikrinant normalią kartų įvairovę gyvenamojoje aplinkoje.<...>“. Šios

Strategijos priemonės įgyvendinimas būtų viena veiksmingiausių priemonių kartų

atskirties mažinimui.

Apibendrinimas:

‒ Daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama sveikatos priežiūros paslaugų

prieinamumo ir kokybės vyresnio amžiaus žmonėms didinimui – nemokamai

teikiamos ambulatorinės paslaugos slaugos namuose, vaistų bei dantų

protezavimo finansavimas, globos namų steigimas savivaldybėse.

‒ Kartų atskirties mažinimas turėtų būti užtikrinamas steigiant bendrus centrus

skirtingo amžiaus žmonėms, remiant jaunimo organizacijas, kurios rūpinasi

vienišais senjorais bei skatinti vyresnio amžiaus žmonių savanorystės veiklas.

‒ Vyresnio amžiaus žmonėms svarbu, jog būtų užtikrintas finansinis saugumas

didinant socialinio draudimo pensijas, bei kokybiška ir lūkesčius atitinkanti

sveikatos priežiūra.


Visuomenė Strategijos priemonių aktualumo / neaktualumo vertinimą pagrindė

pastabomis, pasiūlymais, kaip vertėtų jas tobulinti, siekiant didesnės vyresnio amžiaus

žmonių integracijos į visuomenę. Žemiau pateikiamos esminės visuomenės

apklausoje išsakytos pastabos esamoms Strategijos priemonėms vyresnių žmonių

integracijos politikos srityje.

Pav. 19: Strategijos 3 tikslo O uždavinio vertinimas

40

Trūksta sveikos gyvensenos skatinimo | Vienas iš svarbiausių aspektų gyventojams –

sveikata. Siūlomose Strategijos priemonėse pasigendama sveikos gyvensenos,

sveikatinimo programų ir sveikatingumo bei skatinimo, mokymosi visą gyvenimą

skatinimo. Šių veiklų skatinimas prisidėtų prie gyventojų psichinės sveikatos gerinimo:

<...> Tai spręstų priežastis, o ne pasekmes.“

Priemonės didina atskirtį | Strategijos priemonės neturėtų būti skirstomos pagal

socialinį, geografinį ar kitą kriterijų, nes tai skatina didesnę atskirtį. Pvz., nemokamos

atostogos pensinio amžiaus asmenims turėtų būti siūlomos ne tik viešojo sektoriaus

darbuotojams; senjorų lankymas turėtų būti organizuojamas ir didmiesčių

gyventojams.


Respondentai visuomenės apklausoje pateikė siūlymų papildyti esamas Strategijos

priemones ar suformavo naujas. Toliau įvardijami siūlomi Strategijos priemonių plano

tobulinimo aspektai, apibendrinant visus gautus pasiūlymus.

Infrastruktūros gerinimas | Viešoji infrastruktūra šiuo metu nėra pakankamai pritaikyta

vyresnio amžiaus asmenims. Pvz., norinčiųjų gyventi savo namuose judėjimo laisvė

yra apribota, ypač senos statybos daugiabučiuose. Siūloma skirti daugiau dėmesio

daugiabučių namų, laiptinių pritaikymui vyresnio amžiaus žmonėms, įrengiant

keltuvus, nusileidimo takelius, kt.

Neformalioji globa | Siūloma daugiau dėmesio skirti neformaliosios globos vyresnio

amžiaus žmonėms skatinimui – parengti neformalios globos strategiją, plėsti

integruotų slaugos ir socialinių paslaugų namuose teikimą, organizuoti globos /

slaugos kursus artimuosius namuose slaugantiems asmenims.

Mokymasis visą gyvenimą | Vyresnio amžiaus žmonėms turi būti sudarytos sąlygos

persikvalifikuoti ir taip kokybiškai dalyvauti darbo rinkoje. Tam tikslui darbovietėse gali

būti rengiami mokymosi visą gyvenimą projektai, siekiant sudaryti galimybes

įsidarbinti įvairaus profilio vyresnio amžiaus žmonėms.

Nemokamas viešasis transportas | Siūloma sudaryti sąlygas vyresniems nei 70 m.

asmenims važiuoti viešuoju transportu nemokamai. Taip jie būtų skatinami dažniau

išeiti iš namų, vykti į senjorų klubus, užsiimti kita aktyvia veikla.

Jaunimo ugdymas | Siūloma skatinti vyresnio amžiaus žmones prisidėti prie jaunimo

ugdymo, pasitelkiant jų patirtį bei žinias – vyresnio amžiaus darbuotojai savo

(buvusiose) darbovietėse galėtų rengti mokymus jaunesniems darbuotojams

pasidalinti savo patirtimi.


Šiame skyriuje nagrinėjama geroji užsienio šalių praktika didinant vyresnio amžiaus

žmonių integraciją į visuomenę. Analizei pasirinkti Vokietijos bei Suomijos pavyzdžiai.

41

3.3.1. Vokietija

Atsižvelgiant į senstančios visuomenės problemą, visuomenėje girdėtą nuomonę, jog

užsiėmimai vaikams ar priežiūra suaugusiems yra finansiškai neparanki, reikalingos

priemonės, galinčios spręsti kelias problemas kompleksiškai. Minėtų problemų

sprendimui Vokietijoje veikia „Kelių kartų namų“ (angl. Multigeneration) modelis.

Tokie namai suvienija keletą skirtingų institucijų, po vienu stogu leisdami įvairia veikla

užsiimti skirtingų kartų atstovams.

„Kelių kartų namai“ – tai vaikų darželis, dienos ir užimtumo centras skirtingo amžiaus

žmonėms. Pagrindinė idėja – atskirties tarp kartų mažinimas, siekiant abipusės

paramos ir mokymosi galimybių. Vyresnio amžiaus žmonės skaito vaikams, kartu

žaidžia, užsiima kita aktyvia veikla, paaugliai moko vyresnio amžiaus žmones

kompiuterinių įgūdžių, kt.

Pirmasis panašaus pobūdžio centras Vokietijoje duris atvėrė 2006 m. Jo veikla

finansuota iš Federalinės veiksmų programos, inicijuotos Šeimos politikos ministrės,

lėšų. 2012 m., pasitelkus ES Socialinės paramos fondo pagalbą, finansuota „Kelių

kartų namų“ programa, kurios metu investuota į 450 tokio tipo centrų18.

„Kelių kartų namai“ vertinami kaip

neformaliojo ugdymo įstaigos,

kuriose mokomasi, vystomas

bendruomeniškumo jausmas.

Vokietijoje veikiančių „Kelių kartų

namų“ sistema remiasi šiais

principais19:

• „Mokytis vienam iš kito“ –

bendradarbiavimas skirtingose

grupėse, kartų atskirties mažinimas,

projektinė veikla.

• „Mokytis kartu“ – aktyvi,

kultūrinė veikla, įvairūs užsiėmimai, bendros veiklos.

• „Mokytis apie vienas kitą“ – pokalbiai, diskusijos.

„Kelių kartų namai“ suteikia galimybę ne tik skatinti kartų bendradarbiavimą, bet ir

didelį dėmesį skiria savanorystės plėtrai. Vienas iš centrų veikimo principų –

savanoriška veikla, t.y. didžioji dalis dirbančiųjų šiose įstaigose – savanoriai. Jais gali

tapti įvairaus amžiaus, statuso žmonės, taigi centrai prisideda prie įvairiapusės

visuomenės integracijos. Centruose orientuojamasi į bendradarbiavimo principą –

tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek jaunimas padeda vieni kitiems.

18 European portal for action on health inequalities, „Germany – Multi-generational houses“,

žr. [2018 m. birželis] 19 EPALE, „Intergenerational learning. The multigenerational house model“, žr.: [2018 m.

birželis]

Pav. 20: „Kelių kartų namų” principai

42

3.3.2. Suomija

Svarbiausi dalykai, kuriuos būtina užtikrinti gyventojams bet kurioje šalyj – sveikata bei

finansinis saugumas. Suomija finansinio saugumo užtikrinimui taiko sistemą, kurios

pagalba skiriamos nacionalinė pensija ir darbo pensija20:

• Nacionalinės pensijos tikslas – užtikrinti minimalias pajamas vyresnio amžiaus

žmogui tais atvejais, kai darbo pensija yra labai maža ar išvis negaunama. Ji

mokama nepaisant asmens darbo stažo.

• Darbo pensija skiriama skiriama pagal asmens turimą darbo stažą.

Pagrindinis šios sistemos principas – užtikrinti, jog į pensiją išėjęs asmuo nepatirtų

staigaus pajamų nuosmukio ir galėtų oriai gyventi. Dar viena galimybė, taikoma

Suomijoje – dalinė ankstyvoji pensija. Asmuo, sulaukęs 61 m. gali gauti ketvirtadalį ar

pusę darbo pensijos ir tuo pat metu dirbti toliau. Vis dėlto, šis pasirinkimas nulemia,

jog atėjus pensiniam amžiui pagrindinė pensija bus mažesnė atitinkamai pagal

atsiimtą ankstyvosios pensijos dydį.

Sveikatos užtikrinimas vyresnio amžiaus žmonėms yra kitas svarbus aspektas

Suomijoje. Kokybiškas ir tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams užtikrina

savivaldybės. Šalyje veikia 172 sveikatos centrai, iš kurių 106 yra išskirtinai savivaldybių

pavaldumo sveikatos centrai. Savivaldybėms suteikta teisė paslaugas pirkti iš

privataus ar viešojo tiekėjo, arba suteikti kuponus, kuriais vyresnio amžiaus žmonės

gali pasinaudoti patys, norėdami gauti reikiamas paslaugas.

Suomijoje taip pat skatinamos socialinės iniciatyvos. Viena iš jų sprendžia dvi

problemas – jaunimui suteikiamas apgyvendinimas vyresnio amžiaus žmonių globos

namuose ir mažinamas kartų skirtumas. Šiuo projektu jauni žmonės skatinami

apsigyventi senjorų globos namuose. Gyvenimas kartu prisideda prie kartų skirtumo

mažinimo, vyresnio amžiaus žmonėms sukuriama malonesnė atmosfera gyvenimui.

Persikraustydami į globos namus, jauni žmonės įsipareigoja 3–5 val. per savaitę

praleisti su vyresnio amžiaus žmonėmis, užsiimti su jais aktyvia, kultūrine veikla. Tuo

tarpu pagrindinė nauda jaunimui – simbolinis mokestis už kambarį su privačiu vonios

kambariu, virtuve ir balkonu.

IŠVADOS

‒ Nekintant visuomenės senėjimo tendencijai, mažesniam kiekiui darbingo

amžiaus žmonių teks išlaikyti didesnę visuomenės dalį.

‒ 2070 m. Lietuvoje triskart padidės vyresnių nei 80 m. gyventojų dalis lyginant su

darbingo amžiaus asmenimis – tai lems mažėjančią darbo jėgą, visuomenės

išlaikymui reikalingą didesnį lėšų kiekį, didėjančią įtampą tarp socialinių

grupių.


o Daugiau dėmesio skiriama sveikai gyvensenai

20 TTK

43

o Nekurti paskatų socialinės atskirties didinimui


o Gerinti infrastruktūrą

o Skatinti neformaliąją globą

o Skatinti mokymasi visą gyvenimą

o Suteikti nemokamą viešąjį transportą

o Rengti vyresnio amžiaus žmonių mokymus jaunimui

‒ Vokietijoje veikia „Kelių kartų namai“, kuriuose neformalia veikla užsiima

skirtingų kartų atstovai.

‒ Suomijoje taikoma:

o palanki pensijų skyrimo sistema, užtikrinanti orią senatvę.

o Jaunimo apgyvendinimo senjorų globos namuose sistema, skirta

mažinti kartų skirtumus.

44

Išvados Lietuva susiduria su skirtingais demografiniais iššūkiais – gyventojų skaičius drastiškai

mažėja, visuomenės amžiaus vidurkis kasmet didėja, jaučiama stipri socialinė atskirtis.

Nors pastebima, jog gimstamumo lygis šalyje didėja, jis nėra pakankamas užtikrinti

natūralią gyventojų kaitą. Prie to, be abejo, prisideda ir sparčiai augantys migracijos

srautai, kurių nesubalansuoja iš emigracijos grįžtantys Lietuvos piliečiai.

Visuomenės nuomone, šalyje tvyro finansinio ir psichosocialinio nesaugumo jausmas,

gyventojai jaučiasi negerbiami, ypač darbovietėje, jiems neužtikrinamos

pakankamos socialinės garantijos. Šios priežastys įvardijamos kaip esminiai kriterijai,

lemiantys gyventojų sprendimą emigruoti iš šalies.

LR Vyriausybės inicijuojamas Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–

2030 m. strategijos priemonių planas, skirtas spręsti demografijos, migracijos ir

integracijos problemas, vertinamas teigiamai. Tikimasi, jog Strategijos priemonių

plane numatomos priemonės prisidės prie gerovės didinimo Lietuvoje. Vis dėlto,

pastebima, jog net ir numačius tam tikras kryptis šeimos politikos, migracijos

suvaldymo ir vyresnio amžiaus žmonių integracijos srityse, valstybėje trūksta

sistemingos ateities vizijos. Siekiant išspręsti esamas problemas tikslinga:

• Labiau orientuotis į socialinės atskirties mažinimą;

• Užtikrinti adekvačią būsto įsigijimo kredito finansavimo sistemą;

• Skatinti sveiką ir aktyvią gyvenseną;

• Užtikrinti finansinį saugumą gyventojams, gerinant ekonominę šalies

situaciją;

• Skatinti visų kartų bendradarbiavimą ir tarpusavio ryšių stiprinimą;

• Šviesti visuomenę socialinės politikos klausimais;

• Didinti informacijos prieinamumą visiems šalies gyventojams.

Remiantis gerosios praktikos pavyzdžiais užsienyje, matoma, jog sukurti palankią

aplinką šeimoms, verslui, vyresnio amžiaus žmonėms yra įmanoma. Vis dėlto,

reikalinga imtis ryžtingų priemonių, kurios ilgalaikėje perspektyvoje galėtų prisidėti prie

teigiamų pokyčių demografijos, migracijos ir integracijos srityse.

45

Teminis tyrimas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis

finansuojamo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“ dalies „Konsultavimosi su

visuomene mechanizmo tobulinimo paslaugos“ rezultatas.

LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu teminį tyrimą parengė UAB „Civitta“ (2016 m.

lapkričio 21 d. sutarties Nr. LRVK-119/16).

46

Priedas Nr. 1 Strategijos priemonės Uždavinys Priemonės

1 tikslas „Kurti šeimai palankią aplinką“

Sudaryti sąlygas

šeimos nariams

derinti profesinę

veiklą ir šeimos

pareigas

Skatinti vaiko priežiūros paslaugas darbovietėse įsteigiant šeimai

draugiškiausios įmonės nominacijas ir kitomis priemonėmis

Valstybės institucijose įrengti vaikų priežiūros zonas, skatinant vaikų

priežiūros paslaugų darbovietėse plėtrą

Sukurti galimybes nevyriausybinėms organizacijoms teisėtai naudotis

lopšelių-darželių ir (arba) daugiafunkcių centrų patalpomis vasaros metu

ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų dienos stovykloms organizuoti

Leisti gaunantiems vaiko priežiūros išmoką pirmaisiais metais dirbti

paliekant išmoką, jei gaunamas darbo užmokestis ne didesnis nei MMA

Suteikti papildomą poilsio dieną per mėnesį tėvams, auginantiems vaikus

iki 14 metų (dabar iki 12 metų).

Suteikti pusės dienos poilsio laiką per mėnesį tėvams auginantiems vieną

vaiką iki 14 metų

Gerinti paslaugų

šeimoms ir

vaikams kokybę

bei prieinamumą

Sudaryti galimybę visiems mokyklinio amžiaus vaikams laisvą po pamokų

laiką praleisti vaikų dienos centre arba visos dienos mokykloje

Užtikrinti mokiniams galimybę nemokamai lankytis muziejuose

Įdiegti mokinio „kultūros pasą“

Skirti nemokamą maitinimą mokiniams, besimokantiems pagal

priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas

25 proc. padidinti mokinių nemokamam maitinimui pagal sveikos

mitybos reikalavimus mokyklose skiriamą sumą

Paramą skiriamą mokinio reikmenims įsigyti padidinti nuo 57 iki 76 eurų

(33 proc.)

Sukurti ir plėtoti šeimų, priimančių krizės ištiktas besilaukiančias moteris ir

moteris su mažamečiais vaikais, tinklą kaimo vietovėse

Plėtoti pagalbą krizinio nėštumo atvejais, remiant tokią pagalbą

teikiančias nevyriausybines organizacijas Valstybinio visuomenės

sveikatos stiprinimo fondo lėšomis

Kiekvienam naujagimiui nemokamai skirti 100 eurų vertės kūdikio kraitelį

(būtiniausių prekių rinkinį vaiko auginimo pradžiai)

Plėtoti finansines

paskatas

šeimoms,

auginančioms

vaikus

Nuosekliai didinti išmoką vaikui („vaiko pinigus“), atsisakant pajamų

vertinimo ir nesieti išmokos dydžio su vaikų skaičiumi šeimoje

Įteisinti lengvatinį PVM tarifą pirmo būtinumo kūdikio auginimui skirtoms

prekėms

Numatyti galimybę susigrąžinti dalį GPM mokesčio šeimai, kuri, nesant

vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vaiko priežiūrai samdo auklę

(pavyzdžiui, 50 proc. auklės išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 eurų

mėnesiui)

Plėsti būsto

pasirinkimo

galimybes

Iš dalies kompensuoti būsto įsigijimo kreditą, ne didesnį nei 87 tūkst. eurų

(15-30 proc., priklausomai nuo vaikų skaičiaus) jaunoms šeimoms (iki 35

m., neatsižvelgiant į pajamas), įsigyjančioms pirmąjį būstą ne

47

šeimoms,

auginančioms

vaikus

didmiesčiuose

Valstybės lėšomis tam tikrą laikotarpį kompensuoti nuomos mokestį arba

dalį būsto kredito mažas pajamas gaunančioms šeimoms, auginančioms

vaikus (esant konkrečioms sąlygoms, pavyzdžiui, šeimos nariams praradus

pajamų šaltinį, ir kt.), arba įvertinus šiuo metu taikomą praktiką dėl būsto

kredito atostogų, pailginti jų terminą nuo 3 iki 6 mėn.

Sudaryti palankesnes sąlygas būstui įsigyti ar išsinuomoti mažesnes

pajamas turinčioms šeimoms, atsižvelgiant į šeimoje augančių vaikų

skaičių

Gerinti šeimos

sveikatos būklę,

didinant

informuotumą

šeimos sveikatos

klausimais,

mažinant

sveikatai

kylančias

grėsmes

Nustatyti maisto produktų kokybės reikalavimus vaikų maitinimui

ikimokyklinėse, bendrojo ugdymo bei vaikų globos įstaigose, skatinant

sveiką mitybą

Nustatyti prievolę lankyti kiekvieną naujagimį namuose po gimdymo ir

užtikrinti jų sveikatos būklės priežiūrą iki vienerių metų amžiaus

Nemokamai skiepyti vaikus iki nustatyto amžiaus nuo B tipo

meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų

Nemokamai taikyti tėvystės įgūdžių ugdymo ir konsultavimo programą

šeimoms, kuriose bent vienas iš tėvų ar vaikų serga psichikos liga bei

socialinės rizikos šeimoms

Ugdyti šeimos

narių gebėjimus

spręsti

psichologines ir

socialines

problemas

Užtikrinti, kad patyčių prevencijos programos būtų įdiegtos kiekvienoje

šalies mokykloje

2 tikslas „Užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą“

Skatinti

grįžtamąją

migraciją ir

proporcingą

užsienio šalių

piliečių atvykimą,

įgyvendinant

pritraukimo,

priėmimo,

integracijos ir

ryšio palaikymo

politiką

Sustiprinti Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“

funkcionavimą, pertvarkant jį į individualaus konsultavimo vieno langelio

principu grįžimo į Lietuvą klausimais centrą, padidinant finansavimą

centro teikiamų paslaugų sklaidai Lietuvos išeivijai

Skubiai įdiegti Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), kuri

užtikrintų sklandų migracijos paslaugų teikimą elektroninėmis

priemonėmis

Sustiprinti „Work in Lithuania“ platformos, skirtos aukštos kvalifikacijos

specialistams atvykti dirbti į Lietuvą, funkcionalumą ir finansuoti jos

sklaidą, teikiant prioritetą Lietuvos piliečiams ir lietuvių kilmės asmenims

bei jų šeimos nariams

Sumažinti administracinę naštą aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų

šeimos nariams, atvykstantiems dirbti į Lietuvą

Apmokyti atrinktus savivaldybių konsultantus grįžtančių iš užsienio Lietuvos

piliečių ir lietuvių kilmės asmenų bei jų šeimos narių informavimui ir

konsultavimui, bendradarbiaujant su „Renkuosi Lietuvą“ Migracijos

informacijos centru

Skatinti Lietuvos piliečius ir lietuvių kilmės asmenis darbdavius sugrįžti ir

perkelti į Lietuvą savo verslus, o taip pat panaudoti Lietuvos diasporą

pritraukiant smulkiuosius investuotojus į Lietuvą, pasinaudojant „Connect

Ireland“ gerąja praktika

Finansuoti Lietuvos piliečių studijas stipriausiose pasaulio aukštosiose

48

mokyklose su įsipareigojimu tam tikrą laiką dirbti Lietuvoje arba Lietuvos

naudai

Suteikti galimybę užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių bei lietuvių kilmės

asmenų šeimų ikimokyklinio amžiaus vaikams vasarą laikinai lankyti

ikimokyklinio ugdymo įstaigas Lietuvoje

Stiprinti antrojo mokytojo veiklą švietimo įstaigų grupėse ar klasėse, kurias

lanko sugrįžę iš užsienio lietuviai

Nustatyti prievolę kiekvienoje mokykloje, kurioje mokosi grįžęs iš užsienio

mokinys, suteikti jam pagalbą nuo pirmos dienos – steigti išlyginamąsias

klases arba rengti individualias išlyginamąsias pamokas

Skleisti informaciją apie šiuo metu egzistuojančią stojimo tvarką į Lietuvos

aukštąsias mokyklas užsienyje besimokiusiems Lietuvos piliečiams

Stiprinti

ekonominę

Lietuvos

gyventojų gerovę

Taikyti pameistrystės ir kitas aktyvias darbo rinkos priemones, įtraukiančias

verslą, siekiant atkurti grįžusių Lietuvos piliečių arba lietuvių kilmės asmenų

užsienyje prarastus įgūdžius (pagal turimą kvalifikaciją)

Pertvarkyti profesinio mokymo tinklą, sustiprinant studijų programų

orientaciją į darbo rinkos poreikius (inicijuoti pilotinį projektą Vokietijos

dualinio profesinio mokymo pavyzdžiu)

Taikyti mokestines lengvatas verslo subjektams, įgyvendinantiems viešąją

naudą kuriančias iniciatyvas

Tobulinti greitųjų kreditų reguliavimą ir padidinti neliečiamų pajamų dydį,

kurio negali išieškoti antstoliai, siekiant apsaugoti gyventojus,

susiduriančius su finansiniais sunkumais

Teisiškai įtvirtinti minimaliosios mėnesinės algos (MMA) susiejimą su

vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) pagal nustatytus kriterijus

Išplėsti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą, mažinant

bendrą darbo apmokestinimo naštą

Stiprinti socialinį

Lietuvos

gyventojų

saugumą

Mažinti administracinę naštą smulkiosioms nevyriausybinėms

organizacijoms

Įsteigti nacionalinį NVO fondą

Įpareigoti savivaldybes daugiau konsultuotis su vietos bendruomenėmis

svarstant teritorijų, viešosios infrastruktūros ir viešųjų erdvių planavimo

klausimus

Įteisinti galimybę skirti 1 proc. GPM profesinėms sąjungoms

Stiprinti

psichologinę

(emocinę)

Lietuvos

gyventojų gerovę

Mažinti psichikos sveikatos sutrikimais diagnozuotų asmenų teisių

apribojimus ir vykdyti visuomenės informavimo kampaniją, siekiant

mažinti tokių asmenų patiriamą atskirtį

Didinti veiksmingų ir kokybiškų psichologinių ir psichosocialinių paslaugų

prieinamumą, siekiant mažinti perteklinį psichotropinių vaistų skyrimą ir

vartojimą

Parengti ir įgyvendinti adaptuotas savižudybių prevencijos programas

visose savivaldybėse (Kupiškio rajone taikomo modelio pavyzdžiu)

Stiprinti Lietuvos

gyventojų

susietumą su

šalimi ir

Skleisti objektyvią informaciją apie įvairią migracijos patirtį, organizuojant

ilgalaikę informavimo ir socialinės reklamos kampaniją

Nustatyti, kad Vyriausybės institucijos planuojant ir įgyvendinant viešosios

politikos iniciatyvas numatytų visuomenės informavimo ir komunikacijos

49

gyvenamąja

aplinka

veiklas bei numatyti, kad tam skiriama dalis iniciatyvos asignavimų

Skatinti savanorystę, nustatant sąlygas, kada savanoriška veikla yra

pripažįstama darbo patirtimi

Remti žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų projektus, skatinančius

visuomenės pilietiškumą ir patriotiškumą

Vykdyti

veiksmingą

diasporos politiką

Spręsti dvigubos pilietybės klausimą organizuojant referendumą

Parengti Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenių ir jų šeimos narių,

gyvenančių humanitarinės krizės ištiktose šalyse, atsidūrusių ekstremaliose

situacijose ir karinio konflikto apimtose teritorijose, perkėlimo į Lietuvą ir

paramos jų integracijai modelį

3 tikslas „Stiprinti vyresnio amžiaus žmonių integraciją į visuomenę“

Užtikrinti

ekonominį ir

finansinį vyresnio

amžiaus žmonių

saugumą

Nuosekliai didinti socialinio draudimo pensijas, atsižvelgiant į augančią

ekonomiką ir didėjantį darbo užmokesčio fondą

Parengti ir įgyvendinti naują Senjorų namų koncepciją

Mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) įmokas pensinio

amžiaus darbuotojams, dirbantiems regionų teritorijose su aukštu

nedarbo lygiu

Įteisinti ilgesnes (taip pat ir nemokamas) atostogas pensinio amžiaus

viešojo sektoriaus darbuotojams

Pagerinti vyresnio

amžiaus žmonių

sveikatos

priežiūros kokybę

ir prieinamumą

Padidinti metinę įmoką sveikatos priežiūros įstaigoms už prirašytus

asmenis, vyresnius nei 65 metai

Kompensuoti visą vaistų bei dantų protezavimo paslaugų kainą PSDF

biudžeto lėšomis vyresniems kaip 65 metų asmenims

Organizuoti papildomas greitosios medicinos pagalbos brigadas,

stiprinant pajėgumus aptarnauti pacientus insulto ir infarkto atvejais

Padidinti nemokamai teikiamų slaugos namuose ambulatorinių paslaugų

skaičių bei didesniam asmenų skaičiui teikti ambulatorines slaugos

paslaugas

Mažinti ribojimus tiekėjams, norintiems teikti slaugos ir palaikomojo

gydymo paslaugas, ir skatinti jų steigimąsi didinant slaugos paslaugų

įkainius

Sukurti ir įgyvendinti globos namų steigimosi savivaldybėse modelį

naudojant viešosios ir privačios partnerystės principus

Stiprinti santykius

tarp kartų, plėtoti

vyresnio amžiaus

žmonių

savanorišką

veiklą

Įtraukti vyresnio amžiaus asmenis į savanorišką veiklą ir socialinius

projektus per socialinio informavimo priemones ir specialius mokymus

Steigti jungtinius vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių dienos užimtumo

centrus, skatinant kartų solidarumą (pavyzdžiui, ugdant vyresnio amžiaus

žmonių gebėjimus informacinių technologijų srityje)

Remti jaunimo organizacijų projektus, skirtus senjorų lankymui

kaimiškosiose vietovėse

50

Priedas Nr. 2 Tyrimo metodika

Tyrime naudojami metodai:

Antrinių informacijos šaltinių apžvalga | Metodas taikytas vertinant esamą

demografijos, migracijos, integracijos situaciją Lietuvoje. Duomenims surinkti

naudotąsi šiais šaltiniais – Lietuvos statistikos departamentas, UNECE, kt.

Elektroninė apklausa | 2018 m. balandžio 5 d. – gegužės 24 d. e.pilietis portale

Lietuvos piliečiai, lietuvių kilmės asmenys galėjo pildyti elektroninę anketą. Apklausos

metu visuomenės prašyta įvertinti siūlomas Strategijos priemones šeimos, migracijos ir

senjorų srityse pagal aktualumą bei pateikti savo idėjas ar pastabas.

Elektroninę apklausa užpildė 119 respondentų, iš jų – 9 organizacijos. Dar 11 įvairių

šalies institucijų nuomonę išreiškė pateikdami oficialius raštus LR Vyriausybės

kanceliarijai. Respondentų demografinės charakteristikos:

‒ Pagal amžiaus grupes:

o 16-24 m. – 8%

o 25-35 m. – 41%

o 35-44 m. – 25%

o 45-54 m. – 12%

o 55-64 m. – 8%

o 65 m. ir daugiau – 5%.

‒ Pagal gyvenamąją vietą:

o Didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) – 89%

o Kiti miestai, kaimo vietovės – 19Į

o Užsienio šalis – 11%.

‒ Pagal pagrindinę veiklą:

o Darbdavys (-ė) / vadovas (-ė) – 3%

o Darbininkas (-ė) – 21%

o Pensininkas (-ė) – 5%

o Studentas / moksleivis – 7%

o Tarnautojas (-ė) / specialistas (-ė) – 50%

o Laisvai samdomas darbuotojas (-a) – 3%

o Bedarbis (-ė) – 3%

o Nenurodyta – 5%.

Surinkti pasiūlymai konsoliduojami pagal tematiką ir pasiūlymo idėją. Tyrimo

ataskaitoje pateikiami apibendrinti Apklausos rezultatai, įvertinus visus respondentų

pateiktus siūlymus. Detalūs Apklausos atsakymai pateikiami Priede Nr. 3.

Žvalgomasis tyrimas | Analizuojama užsienio šalių šeimos politikos, migracijos

valdymo bei senjorų integracijos pavyzdžiai, identifikuojant gerosios praktikos

pavyzdžius. Analizės atvejai atrinkti remiantis šalyje taikomų priemonių aktualumu

Lietuvai, jų įgyvendinimo finansinėmis ir kitomis galimybėmis.

51

Priedas Nr. 3 Apklausos rezultatai 1 tikslas „Kurti šeimai palankią aplinką“ 2 tikslas „Užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų

valdymą“

3 tikslas „Stiprinti vyresnio amžiaus žmonių

integraciją į visuomenę“

PVM lengvatos nebūtinai sumažins kainas. Verslas greitai tai pastebi ir

pradeda kelti kainas. Kita vertus, ignoruojamos šeimos nenorinčios pirkti

tokių prekių, bet pačios sugalvoja kitokių priemonių, pavyzdžiui: mama

linkusi vartoti daugkartinius vystyklus ar pati maitina savo pienu ir t.t. -

tiesioginė piniginė paskata neįpareigoja priemonių pasirinkime.

Mažinti klasių dydžius bendrojo ugdymo mokyklose. Papildomai remti mažas

mokyklas didmiesčiuose.

Dviguba pilietybė nėra gerai, nes piliečiai turi ne tik teises, bet ir

pareigas. Tai ar norės tie piliečiai pvz. mokėti dvigubus mokesčius :)

Finansavimas tik minkštų reikalų, reklamuojant ir pan, bet mažai skiriant

lėšų specialistų rengimui - iškraipys vaizdą, bus gražus viršelis ir neskanus

vidus.

Savanorystė dar niekam nepakewnkė, bet

atsakingą pilietį tikrai ugdo.

Dėl 4.3. klausimo - tokia galimybė turėtų būti numatyta ir šeimoms, kurios

nusprendžia, jog vaikais rūpinsis pati mama, ypač turint omeny beveik

vienbalses ugdymo raidos specialistų rekomendacijas vaikams bent jau iki 3

metų amžiaus augti prižiūrimiems motinos, o ne auklės ar auklėtojos. Kitu

atveju susidarys situacija, kai tai pasirinkusios šeimos bus diskriminuojamos

lyginant su šeimomis, kuriose moterys po gimdymo greičiau grįžo į darbą,

vaikus prižiūrint svetimiems.

Dėl 6 uždavinio - galbūt verta akcentuoti žindymo svarbą kūdikio sveikatai ir

apsvarstyti tai skatinančias priemones.

- Dėl dvigubos pilietybės - nepritariu šiai idėjai, ypač turint omeny

esamą geopolitinį kontekstą. Kita vertus, dviguba pilietybė sukurtų

dvigubus standartus - turintieji dvi pilietybes galėtų dalyvauti priimant

sprendimus, kurių pasekmių jiems netektų savo kailiu patirti. Tokiu

atveju kvailio vietoje vienareikšmiškai lieka tie, kurie likę savo šalyje ir

turi vienintelę Lietuvos pilietybę - jų įtaka sprendimams proporciškai tik

sumažėja.

- Kitas aspektas dėl studentų, baigusių brangiai kainuojančias studijas,

išvykimo dirbti į užsienį. Toli gražu nepritariu visoms buvusio sveikatos

apsaugos ministro V. Andriukaičio idėjoms, tačiau jo mintis, kad

medicinos studijas baigę jaunuoliai turėtų kažkiek padirbėti Lietuvoje -

racionalus siūlymas. Ar yra paskaičiuota, kokia dalis mediciną

studijavusių išvyksta dirbti į užsieny? Ar Lietuva yra tokia turtinga

valstybė, kad už mokesčių mokėtojų pinigus rengtų medikus, tarkim,

Vokietijai (tai šalis, į kurią emigruoja didelė dalis medikų)? Jei studentai

išvyksta į kitą šalį dirbti medikais, mano nuomone, jie turėtų būti

įpareigoti grąžinti Lietuvos valstybės sumokėtą mokestį už jų mokslą.

2.4 netikslinga, nes viešajame sektoriuje

"pavadavimai" dažnai yra tik susitarimo

reikalas. Įprastai, grįžus iš atostogų laukia visi

neatlikti per atostogas tikrieji specialisto

darbai. Neskaitant tik vienkartinių

biurokratinių raštų rengimo, ką ir atlieka

pavaduojantys.

5.2 nebūtina taikyti visiems. Tokio amžiaus

žmonės dar nelaiko savęs senais. Be to, tarp

jų yra tokių, kurie išgali susimokėti, nes

gyvena ne tik iš pensijos.

Kadangi neužtenka simbolių, atsiųsime pastabas el. paštu. 2 uždavinys

Stratgijoje užsimenama apie nelygybės mažinimą, tačiau priemonių

plane nenumatomos jokios ryžtingos priemonės jai mažinti. Būtina

ryžtinga ir kompleksiška mokesčių reforma.

Taip pat svarbu mažinti gyventojų energetinį skurdą (sietina su 80.3)

3.3. Aktyviau ir aiškiau informuoti gyventojus apie valstybės ir

savivaldybių planuojamus biudžetus bei teikti supaprastintas

ataskaitas.

Čia galioja tas pats, kas ir su emigracijos

problemomis:

1. Skatinkime ekonomiką ir mažinkime

korupciją. Visa kita susitvarkys ir be čia

minimų priemonių.

2. Investuokite tas lėšas ne į senjorus, o į

jaunimą, kad šių darbo dėka būtų lengviau

finansuoti senjorus.

Esminis pastebėjimas, kad didelėms Strategijoje įvardintoms problemoms

spręsti parinktos smulkios, nežinia net ar efektyvios, priemonės. Akivaizdi

bendra neigiama priemonių formulavimo tendencija - kuo detaliau

sureguliuoti, nustatyti, nurodyti, mažai laisvės, pasitikėjimo, interpretacijų. Į

1.8 priemonė sunkiai būtų įgyvendinama, nes, regis, LT darželiai vasarą

"atostoguja".

3.3. nuostata (gal kiek kitokiais žodžiais) yra įtvirtinta Viešojo

adsministravimo įstatyme (7 str.). Tai gal reikėtų galvoti, kaip priversti

Pradėkime nuo to, kad mūsų šalyje jau 45

metų darbuotojas/specialistas yra laikomas

PAGYVENUSIU (o verslininkų tiesiai vadinami

atgyvenusiu); Pasidomėkite kokios yra

52

šeimą žiūrima ne kaip į partnerį, juo labiau ne kaip į mūsų visuomenės ir

valstybės pagrindą, bet kaip į nebrandų darinį, kamuojamą krizių,

nepriteklių, neturintį socialinių ryšių. Dažnai siūlomos priemonės nukreiptos tik

į vaikus, nors galėtų būti skirtos visai šeimai ir taip prisidėtų prie jos stiprinimo,

kas ir deklaruojama Strategijos siekiuose.

Pažymėjome beveik visas priemones kaip reikalingas, tačiau kiekvienos jų

turinys yra koreguotinas. "Šeimos instituto" atstovė dalyvavo darbo grupėje ir

teikė siūlymus SADM, konkrečias priemones aptarė telefonu su SADM

atstovu, deja, į pasiūlymus mažai atsižvelgta. Visas priemones komentuoti

yra labai laikui imlus darbas, o kaip žinia, šiuo metu šeimų NVO atstovai vis

dar turi dirbti savanoriškai. Todėl pateiksime keletą esminių pastabų, kurios

atskleis, kaip vertiname pateiktas priemones, ir siūlymus, tačiau tai darysime

el. paštu, nes čia ribojama komentarų erdvė.

burokratus ir politikus jos laikytis.

5.4. tikslinga papildyti ir viešojo sektoriaus įstaigomis.

galimybės įsidarbinti už padorų atlyginimą

(tebūnie tai šalies vidurkis) 45-50 metų

žmogui ? Geriausiu atveju, kaip patyčias

siūlo 420 eurų (daugiau jug nei minimumas)

o reikalavimai: anglų rusų puikios žinios;

patirtis 5 ir daugiau metų ...ir t.t.

Jei aš esu baigusi 2 aukštuosius (techninį ir

socialinių mokslų), turiu virš 20 metų patirtį,

man siūlo 420 algą, jūsų manymu tai yra

NORMALU ? Ne tik vieniši seneliai yra

Lietuvos problema, o tai, kad Vyriausybė

mėtosi nuo paramos jaunimo įdarbinimui link

vyresnio amžiaus asmenų (kam virš 55)

įdarbinimo finansavimo, o kur dingsta tie 10

produktyviausių darbo metų nuo 45 iki 55?

Šie darbuotojai turi ir vaikus išlaikyti, ir tėvams

padėti išgyventi iš jų pensijų, o apie save

jiems ir pagalvoti nelieka laiko...Gal reikia

žiūrėti į visas amžiaus grupes RIMTAI ? Taip,

pensiinio amžiaus asmeniui, turint sveikatos ir

galimybių, bepigu sutikti dirbti už minimumą,

juolab kai jis nuolat didėja, jis gi "dasiduria"

prie savo pensijos, žiūrėk ir uždirba jau

DAUGIAU, nei aš dirbdama protinį įtemptą

darbą su žmonėm. Paprašai pas darbdavį

padidinti algą - atsakymas neturiu lėšų, reikia

investuoti į verlą, o jei nepatinka...ieškokis

kitur darbo. Kurio tikrai su tokia alga kokia

gaunu dabar nerasi...Apie visa tai ir ne tik

jau esu minėjusi p.Vilijai Blinkevičiūtei, kai

teko dalyvauti susitikime su ja, Bet žinoma

mane išklausė, o veikla Ministerijos kaip

nesikeitė taip ir nesikeičia.... Bandoma rodyti

kad kažkas daroma žmogaus labui, bet kai

pasižiūri realybėje, tai viskas atvirkščiai - tik

prieš žmogų.

1.5 ir 1.6 būtų naudinga, jei būtų nuostata šią dieną praleisti su vaikais. 2.4

priemonė nėra būtina visiems vaikams. Dabar taikoma socialinė parama

yra teisinga.

5.2 ir 5.3 periemonių taikymui būtina sukurti objektyvų tokių šeimų vertinimą.

Yra pavyzdžių, kai kartu gyvena neusistuokę partneriai,o mama traktuoja

save kaip vienišą mamą su mažomis pajamomis.

Šiame temų bloke matosi silpniausias supratimas to, kame yra

problema, ir to, kaip ją spręsti.

1. Investuoti lėšų į emigrantų grąžinimą nėra prasminga. Tie, kurie

matys perspektyvų šalyje, ras kelią atgal. Tų, kurie nemato

perspektyvų, ir su prievarta neparveši. Investuoti reiktų ne į emigrantų

gražinimą, o visų gyventojų padėties gerinimą.

2. Fokusuotis reikėtų ne į NVO, o į privataus verslo skatinimą, sudarant

jam sąlygas būti konkurencingam pasaulinėje ekonomikoje bei

motyvuoti kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.

Pensijinio amžiaus žmonėms neturėtų būti

leista sėdėti ilgus metus viešajame sektoriuje,

nes laukia jauni, išsilavinimus įgiję, šeimas

bekuriantys, gabūs žmonės. tai yra

neteisinga. Viešajame sektoriuje, turėtų būti

leista dirbti griežtai tik iki pensijos. Mokyklose

taip pat turėtų būti skatinama dirbti jaunus

žmones,

53

3. Norint padidinti gyventojų socialinį saugumą bei emocinę būklę,

reiktų kovoti su korupcija. Konkretus pasiūlymas: implementuoti

antikorupcijos programas, kurias siūlo ESBO, UN, EU ir kurias vis dar

neįveda Lietuva.

4. Gyventojų susietumas su šalimi automatiškai augs, jei jie matys šalyje

ekonomines perspektyvas bei korupcijos nebuvimą.

5. Ir vėl: mažiau prievolių, daugiau skatinimo.

1. Priemonės, kuriomis siekiama perlaužti rinkos dėsnius (pvz. NT

lengvatinėmis sąlygomis), yra neveiksmingos, kaip parodo kitų šalių patirtis.

Joms nereiktų skirti lėšų.

2. Norint padėti šeimoms su NT, būtų galima pasitelkti kitų šalių pavyzdžius,

pvz. Vokietijoje kiekvienas žmogus gali nuo pirmos darbo dienos kas mėnėsį

skirti dalį savo atlyginimo (su mokestine nuolaida) potencialiam būsto

kreditui (Bausparvertrag). Taip per x metų sukaupia nemažą dalį pradinio

kapitalo, kurį paskui gali investuoti į būsto pirkimą su kreditu. Tai yra kartu ir

tam tikra senatvės pensijos forma.

3. Dėl šeimos skatinimo, Lietuva daro gana daug šioje srityje, tačiau vienoje

svarbioje vietoje per mažai: kitose šalyse vaikus galima priduoti į lopšelius ar

darželius po 12 mėnėsių ar net anksčiau, kai Lietuvoje tik po 24 mėnesių.

Sudarykite tokią galimybę (ne prievolę) ir Lietuvoje.

4. Dėl sveikos mitybos - reikia standartų ne tik darželiams ar mokykloms bet ir

ligoninėms. Tuos standartus suformulavus, reiktų perduoti maisto gamybą ir

tiekimą privačiam sektoriui.

1.7. "....... arba Lietuvos naudai " - emigrantai ir dabar dirba Lietuvos

naudai, nes uždirbtus pinigus siunčia tėvams ar artimiesiems į Lietuvą,

ar ne per slidu būtų palikti šiuos žodžius ?

1.8. Labai neaiški ir nekorektiška formuluotė. Aš suprantu, kad

emigrantai galėtų toliau dirbti ir mokėti mokesčius kitose šalyse, kai jų

vaikai už visų Lietuvoje likusių darbininkų pinigus lankytų darželį ?

NESUTINKU;

1.11. Pinigų plovimas ir tik - informacijos internete SU KAUPU ir ją

skleidžia suinteresuotos mokymo įstaigos, tai kam kištis Valstybei ? Nėra

svarbesnių poreikių?

2.1. Kam reikia supriešinti gyventojus ir emigrantus ? Turi būti taikoma

visiems Lietuvos piliečiams !!!

2.4. Skatinsite gyventojų įsiskolinimo didėjimą ? Absurdas. Geriau riboti

galimybę gauti kreditus, skolininkams, o ne gerinti jiems finansinę

situaciją kitų gyventojų sąskaita.

2.5. Minimali alga kad didės PUIKU, o ką daryti kitiems darbuotojams,

kurių alga po truputį artėja prie minimalios, nes darbdavys NESUTINKA

didinti, o geriau atsiveža kiniečių, ukrainiečių ir pan. ???

3.3. Konsultuotis, dar nereiškia, kad jie privalo įsiklausyti į gyventojų

pastangas. Skambus tekstas - šiuometu konsultuojasi irgi, bet daro taip,

kaip geriau verslui, bet ne gyventojams.

6.1. Niekada nesupratau šio reikalo naudos Valstybei ? Tam, kad

gyventojų fiktyviai daugiau turėti ? Jau ir dabar lietuvis į LIETUVĮ

nepanašus, o dar ir kalbos nė bum bum...

Akivaizdžiai trūksta priemonės, susijusios su

vyresnio amžiaus žmonių socialinės priežiūros

paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimu.

Turėtų būti plėtojama paslalaugos į namus,

numatytos priemonės, padedančios šeimos

nariams rūpintis silpstančiais senjorais.

Santykiai tarp kartų gali būti sustiprinti per

įvairias priemones, skirtas neformalaus

vyresnio amžiaus asmenų socialinės

priežiūros paslaugų skatinimui ir palaikymui

1 uždavinys. Reikia sudaryti sąlygas derinti darbą ir motinystę ne per įstaigų

apdovanojimus, o per darbo kodeksą, suteikiant galimybę taikyti suminę

darbo valandų apskaitą, leidžiant dalį laiko dirbti iš namų, 1-2 dienas per

mėnesį leidžiant darbuotojui panaudoti gydymuisi (neimant biuletenio),

vaiko nuvežimui pas gydytojus ar dalyvavimui vaikų šventėje mokykloje ar

darželyje.

2 uždavinys. Priešmokyklinukams ir pradinių klasių moksleiviams turi būti

sudarytos sąlygos būti užimtiems iki tėvų darbo laiko pabaigos, nes tėvams

baisiausi vaiko 7-8 gyvenimo metai, kai grįžęs po pamokų vaikas visą dieną

sėdi namie vienas. O moterims pagalbą teikti per krizių , šeimos centrus,

neskirstyti finansavimo pagal vieną paslaugą NVO, nes tada paslaugų

prieinamumas lieka ribotas, paslaugos turėtų būti teikiamos įvairios ir vienoje

vietoje, pvz. specializuoto pagalbos centro, krizinio nėštumo centro ir krizių

Užsienyje gyvenančių lietuvių pritraukimas yra naivus tol, kol žmonės

Lietuvoje net su keliais aukštaisiais, užimdami aukštas, atsakingas

pareigas, dirbdami pilnu krūviu, negali oriai išgyventi. Užsienio lietuviai

guodžia čia likusius ir skatina emigruoti...

Leisti dirbti pencinio amžiaus žmogui,

mokant visą atlyginimą ir penciją, ir

suteikiant papildomą atostogų savaitę per

metus; leisti išeiti nemokamų atostogų

darbuotojo pageidavimu ne tik viešojo

sektoriaus darbuotojams (kam tas

suskirstymas: viešas, privatus? Tai didina

atskirtį); ir ne tik pencininkams, bet visiems

darbuotojams turėtų būti vienodos

galimybės. Dėl sveikatos priežiūros

(odontologų, protezuotojų) kompensacijų:

retas pencininkas sugeba susimokėti pats,

daugumai apmoka vaikai, dažnai dirbantys

54

centro (su psichologo, teisininko, apgyvendinimo paslaugomis iki 1 metų)

paslaugos turėtų būti jungiamos, taip lengviau stiprinti vieną NVo ar įstaigą,

kelti darbuotojų kvalifikaciją, išlaikyti patalpas, taip būtų ekonomiškiau ir

kokybiškiau.

4 uždavinys. turėtų būti ne auklės kompensuojamos, o visiškas darželių

prieinamumo užtikrinimas, nes taip gimstamumas ir nebus paskatintas, nes

tėvams didžiulė baimė, kad neturės kur padėti vaiko po 2 metų. Vaikiški

drabužiai, mokyklinės prekės, sauskelnės, vaistai turi būti be PVM, kuo

pigesni, kaip tai taiko kitos išsivysčiusios šalys (ne be reikalo lietuviai

sauskelnes perka Norvegijoje...)

5 uždavinys. Plėsti socialinės, išperkamosios nuomos galimybes Lietuvoje

jauniems žmonėms, šeimoms su mažamečiais vaikais.

6 uždavinys. Užtikrinti kokybišką maistą ugdymo įstaigose.

užsienyje, kad išsilaikytų patys ir išlaikytų

pencininkus tėvus; taigi gaunasi užburtas

ratas: pencininkai tėvai moka už paslaugas,

kurios tame amžiuje visiems taip reikalingos,

vaikai išvažiuoja į užsienį, ir siunčia pinigus

tėvams- ar tokia vizija turėtų būti? O juk taip

yra, bet tokia situacija skatina emigraciją.

Stiprinti teigiamą globos/senolių namų

įvaizdį, tuo būdu suteikiant vaikams teisę į jų

gyvenimą, nepririšant prie ilgalaikės senolių

priežiūros (Norvegijos pavyzdys); tačiau ta

senolių priežiūra turėtų būti ori, kad žmogus

jaustųsi gerbiamas, kad būtų suteiktos visa

reikalinga priežiūra, suteikta pagalba,

kultūrinė sklaida, normalus maitinimas ir pan.

Labai gerai, kad valstybė pradeda galvoti apie jaunas šeimas, kaip geriau

įsigyti nuosavą būstą. Tačiau kažkodėl norima lengvatas padaryti ( t.y. 15%

pradinio įnašo) skirti jaunoms šeimoms įsigyti nuosavą būstą ne didmestyje,

kodėl? Jeigu dauguma dirba ir gyvena didmesčiuose ir norėtų įsigyti būstą,

bet dažniausiai neužtenka lėšų pradinian įnašui. Tai kodėl nepriimti

lengvatas ir tiems kas nori įsigyti būsta didmestyje? Jeigu ne didmestyje

įsigyti būstą norima skirti 15% pradiniam įnašui, tai didmestyje bent kokiu 10%

pradiniam įnašui. Bei tuo pačių manau būtų kažkiek mažinama migracija,

nes norit įnešti pirmąjį įnašą daug išvažiuoja į užsienį užsidirbti ( iš pradžių

išvažiuoja vienas šeimos narys, o vėliau ir kitas ir taip išvažiuoja visa šeima bei

dažniausiai negrįžta, nes užsienyje geresnės pragyvenimo sąlygos ir daugiau

galimybių. O kad to nebūtų reiktų mažinti pirmojo įnašo įmoką ir skatinti

būsto įsigijimą.

Įdiegti elektroninę komunikaciją plačiąja prasme, ne tik migracijos

klausimais; skatinti grįžti ne tik darbdavius, bet ir stengtis pritaikyti kitų

grįžusių/norinčių grįžti darbuotojų žinias; suteikti daugiau informacijos

apie galimybę įsidarbinti specialistams, ne tik darbdaviams, ir ne tik

jauniems, buvusiems pedagogams- palikti buvusią kvalifikaciją iki

išvykimo; nereikia apmokėti studijų užsienyje- tai puikiai usgeba visi

norintys, geriau būtų užtikrinti darbo vietą Lietuvoje studijavusiems, po

studijų nemokamai studijavusiems atitinkamą laiką, pvz., 3 metus,

atidirbant Lietuvoje; tuo atveju reiktų nepamiršti ir kitų socialinės

apsaugos veiksmų, kaip buto nuomos ar būsto įsigijimo, ar pan.

lengvatos, kad neskatintų beviltiškumo jausmo, ir skatintų tobulėti ir

pasilikti Lietuvoje. Socialinis saugumas, pajamų-kainų atitikmuo-

ateities garantas. Užkirsti kelią kyšininkavimui ir giminysčių klanui

įstaigose, daugiau pagarbos klientui, saugoti žmogų, o ne stengtis bet

kokiu būdu apginti nusikaltėlį. Mažinti patyčias, pradedant nuo

darželio, įdiegiant tėvų konsultavimo tinklą (Norvegijos patirtis). Įvesti

dvigubą pilietybę- labai svarbus faktorius išlaikyti tautiškuma. Panaikinti

prievolę mokėti sodrai užsienyje dirbantiems Lietuvos piliečiams-

sprendimas skaičiuoti skolas ir delspinigius negaunant paslaugos

privertė daugelį lietuvių išsiregistruoti is Lietuvos ir nutraukė ryšį su

Lietuva- mažiau tokių neapgalvotų ir nevertų sprendimų. Labiau

būčiau linkus mokinukams, gyvenantiems užsienyje, suteikti

nemokamas vasaros stivyklas Lietuvoje, nei siūlymui jiems keisti mokytis

vasaros metu mokyklose (mokiniai ir taip pervargsta, o kalbą mokosi

geriausiai neformalioje aplinkoje, pritaikant aplinką, esant geriems

specialistams, žinant, kaip ugdoma kalba- bendraujant). Skleisti gerąją

Lietuvos praktiką, nes emigracija tapo “madinga”, o ne iš reikalo;

reikia daugiau pilietinio mokymo mokyklose. Taip pat- skirti daugiau

lėšų užsienio diasporai plėtoti lietuviškumą, nes šiuo metu kai kurios

lietuvių bendrijos ir lietuviškos mokyklėlės (Norvegijoje) tikrai laikosi

Labai smagu, kad tiek daug krypčių

orientuojama būtent į verslo galimybes gauti

kuo daugiau valstybės lėšų su tokiais

projektais kaip senelių namai ar mokestinės

lengvatos.

Kodėl niekas iki šiol nesusimastė, kad yra

labai daug senjorų kurie turi sukaupę

gyvenimišką tam tikrų krypčių patirtį ir visiškai

nenori būti išlaikomi. Sergantys ir nenorintys

užsidirbti sudaro tik mažumą.

Mano nuomone su bręstančia didele

problema, gali padėti susidoroti tik du

dalykai - senjorų verslumo skatinimas ir

platforma skirta senjorų žinių perdavimui

jaunesnėms kartoms. Kiek iš jų gali gaminti

įvairius rankdarbius, genėti sodus, dresuoti

gyvunus prižiūrėti vaikus ir ttt.

Aišku tam reikalingos ir kažkokie nemokami

mokymai ir galbūt pardavimo platformos, ar

mentoriai.

Manau turim iš naujo ir kitomis akimis įvertinti

vyresnes kartos potencialą. Užuot bandę

juos izoliuoti ir išlaikyti, išmokykime gyventi

šiuolaikiniame pasaulyje ir patiems išsilaikyti

save.

55

pagrinde iš savų surinktų lėšų- Lietuvos Vyriausybė tam dėmesio daug

turbūt neskiria...

Skatinimo priemonės yra gerai, tačiau nėra pakankamai reikšmingos, kad

skatintų turėti daugiau vaikų. Patys auginame 4 vaikus. Esame iš viduriniosios

klasės ir abu dirbantys, tėvai. Tačiau, turėčiau keletą pasiūlymų tiek iš

patirties, tiek iš pamąstymų skatinant turėti daugiau vaikų:

1. Kompensuoti dalį automobilio įsigijimo išlaidų. Dideliai šeimai, jo reikia

didesnio arba kelių. Tarkim PVM susigrąžinti, vieną kartą per 5 metus.

2. Tėvams, kurie užaugino 3 ir daugiau vaikų , anksčiau į pensiją arba mokėti

didesnę pensiją, priklausomai nuo vaikų skaičiaus. Patirtis rodo, kad

auginant vaikus skiriamas didesnis dėmesys jiems, bet ne karjerai, tuomet

kenčia pensijos dydis. Be to, tėvai užaugina mokesčių mokėtojus ir turėtų

pajausti, kad dalis vaikų sumokėtų mokesčių turėtų būti skiriama tėvams,

kurie juos užaugino.

3. Kompensuoti, dalį išlaidų įsigijant būstą, ne tik jaunoms, bet ir

daugiavaikėms šeimoms.

4. Ne visada išgalime vaikus leisti į būrelius, kurie yra mokami. Siūlome skirti

po 15 € kiekvienam vaikui.

5. Daugiavaikėms šeimoms taikyti kitas mokėsčių lengvatas 1 būsto ir žemės

mokesčio, miesto autobusų bilietams taikyti kaip ir pradinukams 10 €

metams ( visiems vaikams).

6. Padengti dalį mokymosi aukštosiose mokyklose išlaidų.

Trūksta konkretumo. Labiau tai lozungai. Siulau senjorams nuo 70 m.amziaus iteisinti

vaziavima miesto transportu nemokamai.

Sveiki, siūlau keletą idėjų, kurios galimai padėtų gerinti demografinę padėtįi:

1) vaikus auginantiems tėvams mažinti mokestinę našta, įtraukiant visus

mokėtinus mokesčius: turto, gyventoju pajamų, socialinio draudimo ir t.t.

Pvz. auginant 1 vaiką mokesčiai mažinami MMA dydžiu, 2 vaikus - 1,5 MMA

ir t.t. Arba analogiškai didinami vaiko pinigai, kad jų dydis vaikui butu

artimas MMA, bet tokiu atveju reikėtų įdėti saugiklius dėl asocialių šeimų.

2) aiškiai įtvirtinti, kad vaikus turinčių asmenų pensijos bus didesnės, nei tų,

kurie vaiku neturi, numatant, kad dalis vaikų sumokamų mokesčių bus

skiriama išimtinai tik tėvų pensijoms. Šiuo metu gaunamos pensijos dydis

visiškai nepriklauso nuo turimo vaikų skaičiaus, net atvirkščiai, daug vaikų

pagimdžiusiai motinai pensija mažesnė, nes ji objektyviai negali sukaupti tiek

stažo, kiek, pvz., vaikų neturintis asmuo, tačiau kažkodėl jos vaikai uždirba

pensiją ir tam kitam asmeniui, o motinai dėl to nėra jokių privilegijų.

3) jei nepatenkama į darželį, esantį gyvenamosios vietos seniūnijoje ar netoli

seniūnijos ribų (pvz. gyvenamoji vieta Perkūnkiemis, o laisva vieta Naujojoje

Vilnioje, tai tokiu atveju nelaikytina, kad toje pačioje seniūnijoje ar netoli jos

ribų) savivaldybė kompensuoja privataus darželio kainą tiek, kiek ji viršija

kainą, kurią tėvai turėtų mokėti už savivaldybės darželį.

Cituoju vyrą! Manau, kad puiki ir naudinga mintis!

Aš prieš visuotinę diskriminaciją (parama 100-ui jaunų šeimų įsigyti

pirmąjį būstą) !!!

Kadangi šiais laikais jau nebeįmanoma paimti banko paskolos būstui

be pradinio įnašo, štai ką siūlau. Lai vyriausybė, neduoda ir

nedovanoja, o paskolina šeimoms pradinį įnašą?!?

Tikiu, kad gal šitas pasiūlymas keistai skamba, nes iškyla daugybė

neaiškių klausymų ir kils daug diskusijų tarp pačių bankų ar nuomotojų

ateities, bet pažiūrėkit kaip, mano manymu, gerai viskas čia gaunasi.

Atsižvelgiant į visus kriterijus ir sąlygas (amžiaus ribą, pajamas ir t.t.),

kurias nustato bankas, sakykime, kad bankas sutinka jaunai šeimai

duoti paskolą būstui. Tai gi, bankas suteikia paskolą būstui, tereikia

pradinio įnašo... Valstybė sutinka paskolina pradinį įnašą jaunai šeimai

ir taip, padeda atsikratyti tos vadinamosios virvės po kaklu. Šeima

moka nebe už nuomą, o už savo nuosavą išsirinktą būstą. Šeimai

nebereikia taupyti pradiniam įnašui 5 ar daugiau metų. Šeima gyvena

ir dirba Lietuvoje, moka už banko paskolą ir kitus mokesčius, o, ir

papildomai moka valstybei, kas mėnesį, atitinkamą pinigų sumą, kaip

sveikatos draudimą, kol grąžins valstybei jos paskolintą pradinį įnašą.

Jaunos šeimos su vaikais ar be jų ir aplamai jauni žmonės, gali

nebesijaudinti ir pradėti kurti šeimas čia, nes jie nebeišvažiuoja, jie

įsitvirtina. Valstybė paskolina jauniems žmonėms pradinį įnašą su

1. Atvykiai skleisti informaciją tikslinėse šalyse

užsieniečiams, kurie čia norėtų steigti star-up,

perkelti savo verslą į LT, norėtų dirbti darbus.

Skleisti žinutę: You are welcome to Lithuania.

Per ambasadų tinklą ir kitus tinklus.

2. Nepriešpastatyti grįžtamosios migracijos ir

imigracijos. Jos viena kitą gali puikiai

papildyti.

3. Sutvarkyti migracijos procedūras.

56

atitinkamomis sąlygomis neišvykti (neemigruoti) ir dirbti ar verstis savo

verslu Lietuvoje, kol grąžins paskolintą pradinį įnašą. Žinoma, bus

visokių minčių, ir žmonės patys spręs nori tos pagalbos ar ne. Tačiau

dauguma žmonių liks ne tik dėkingi valstybei, bet ir jaus pagarba

vyriausybei, už tokį neeilinį pasiūlymą. Karmos taškai valstybei, karmos

taškai vyriausybei.

Žmonėms niekada nereikia duoti ar dovanoti, nes tai niekada

nepriveda prie gero, žmonėms reikia tik padėti atsistoti ant kojų,

padėti įleisti šaknis, ne visi gimę turtingose šeimose ar giminėse, ne visi

turi galimybių gyventi su tėvais, kur galėtų kažkaip drauge susitaupyti

pradiniam įnašui. Valstybė, turėtų kur kas aiškiau parodyti jauniems

žmonėms, kad jie yra svarbūs valstybei. Jei jaunos šeimos turės kur įleisti

šaknis, jos bus laimingos, jos neemigruos, mokės mokesčius ir gerbs

valstybę, jos vertins pagalbą, ir grąžins tai su kaupu, tad kodėl

nepabandžius padėti? Nejau valstybė nerastų būdų kaip paskolinti,

norinčiam ir galinčiam mokėti Lietuvos piliečiui, tą pradinį įnašą,

žinodami, kad jie jį atgaus atgal ir dar išsaugos daugelį žmonių. Mano

manymu, jaunos šeimos net nebeturės noro išvykti, nes iš karto galės

pradėti gyventi!

Vaiko pinigus siulau neskirti seimoms,turincioms dideles pajams,tuo paciu

juos padidinti toms seimoms,kuriu pajamos mazos

Vykdant viešuosius pirkimus teikti pirmenybę Lietuvos, o ne užsienio

įmonėms, atsižvelgiant į Lietuvos įmonių darbuotojų mokamus

gyventojų pajamų, Sodros, PVM, akcizo ir įmonių mokamus pelno,

akcizo ir kitus mokesčius.

Paslaugų ir prekių importas mažina BVP, o papildomos pajamos šalies

viduje suveikia kaip BVP multiplikatorius

Visa tai labai 1. Taip pat siūlau panaudoti

vyresnio amžiaus žmonių išsilavinimo, patirties

ir gebėjimų didžiulį potencialą įvairiuose

mokymuose.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad krizinio nėštumo centrai dažniausiai yra

religinės pakraipos organizacijos, kurios ne padeda moterims priimti

sprendimą, o turi tikslą įkalbėti gimdyti ir kaltina moterį priėmus kitokį

sprendimą. Kas gali sukelti dar didesnę krizę moteriai kuri tam nepasiruošusi.

Todėl tokių organizacijų finansavimas iš biudžeto būtų sunkiai pateisinamas.

Nes didesnė tikimybė, kad moteris, kuri nepasiruošusi vaiko atėjimui į pasaulį,

neturi tam įgūdžių ir t.t. paliks gimusį vaiką institucinei globai.

Taip pat rekomenduotina telkti valstybės išteklius į įgūdžių lavinimą,

vadovaujantis principu duoti žmogui ne žuvį, o meškerę. Taip pat nustatant

įvairias lengvatas nereikėtų skatinti visuomenės gimdyti vaikus tik tam, kad

gauti atitinkamas lengvatas ar išmokas.

Kaip ir pritariu Irgi pritariu

Visa tai labai puiku, jei tai būtų įgyvendinta. Mano pastebėjimas dėl darbo

ir šeimos derinimo: sudaryti galimybę tėvams pasibaigus vaiko priežiūros

atostogoms grįžti į darbo vietą pradžioje nepilnu etatu. Žinau, kad tai

daroma kitose šalyse, pvz. Šveicarijoje, pažįstu mamą, kuri pradžioje dirbo tik

30 proc. etato: po 2 nepilnas dienas, o vaikui paaugus grįžo dirbti pilnu

etatu. Labai puiku, kad prailgintas ,,mamadienių, tėvadienių" gaunančių

vaikų amžius iki 14 m. Tačiau manau, kad pusdienis nėra geras sprendimas,

Padėti organizuoti vasaros stovyklas lietuvių kilmės vaikams,

gyvenantiems užsienyje

Skaudžiausia, kai turi 43metus darbo stažo-

pensija tik 238eurai. Priverstas toliau dirbti ,

kad pragyventum, nors alga tik 395eur

valstybinėje įstaigoje. Tiesa, nuo vasario 20%

pagal vertinimą alga padidėjo tik

metams...Provincija.... kam reikia erzinti

žmones, kad algos kyla- čia nekilo metų

metais. Vaikai matydami tokią neteisybę-

57

pvz. aš dirbu 25 km. nuo miesto ir dėl 4 darbo val. turiu vykti į darbą.

Nereikėtų išskirti 1 ar 2 vaikus auginančių tėvų, suteikti jiems tokią pačią

lengvatą. Man liko neaišku kaip bus daugiavaikių šeimų atveju. Nes manau,

kad 6 vaikus auginantiems tėvams turėtų būti bent 3 papildomos laisvos

dienos. Labai svarbi prievolė lankyti naujagimį namuose, nes dabar mama

pasirašo išvykdama iš ligoninės, kad informuos savo gydytoją apie

naujagimį, tačiau grįžusi gali to nepadaryti (dirbdama socialine darbuotoja

girdėjau atvejį, kai pusės metų kūdikis mirė, nes motina nesilankė su juo

gydymo įstaigoje, o jis turėjo širdies ydą). Čia reikėtų didesnės kontrolės, taip

pat apmokyti medicinos personalą, kokiais atvejais jau reikia pagalbos

mamai/tėvams. Pvz. užsienyje seselės jau pasiūlo pagalbą, kai pastebi, kad

mama pavargusi, neišsimiegojusi, o tai kelia riziką kūdikiui, didina smurto

galimybę. Dar man trūksta priemonių šiek tiek vyresniems nei pradinukai

vaikams, jų užimtumo galimybių, galimybės lankyti būrelius. Dar man čia

trūksta galimybės krizę patiriančiai šeimai laikinai būti apgyvendintai ir gauti

paslaugas Krizių centre, kurių dar nėra visuose rajonuose, arba jų trūksta.

niekada negrįš. Neįgalų slaugos ligoninėje

laikyti nors pusę metų(dabar 4mėn).

Lietuvėlę mylim- čia gimėm, gyvenam ir

mirsim. Baltijos kelyje tikrai ne tokios ateities

tikėjausi. Svarbiausia, kad būtų taika!

Idėjos puikios, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į realią šalies ekonominę situaciją. Reforma, kurios laukia visi, dar tikintys Lietuvos ateitimi, turėtų stipriai

supaprastinti mokesčių sistemą - apmokestinamos VISOS pajamos, o

kiekvienam asmens kodui (piliečiui) suteikiamas apčiuopiamas NMD

(neapmokestinamas mok. dydis, nuo kurio nemokami jokie mokesčiai -

nei GPM, _nei Sodra_).

_VISOS_ pajamos - tai yra įskaitant ind.veikla, autoriniai, palūkanos,

tantjemos, akcijų vertės didėjimas, dividendai, paveldėjimas; taip pat

atmetus leidžiamus atskaitymus (kaštai arba 30 proc. ind.veiklos

pajamų; taip pat ir darbdavio mokesčiai.

Reikalinga paprasta ir, svarbiausia, teisinga mokestinė sistema - tai

tuomet žmonės pradėtų neslėpdami dirbti sau (o ne pašalpų kartas

auginti), verslas imtų atsigauti, ekonomika suktis,

ekonominiai/pensijiniai emigrantai grįžti, užsienio investicijos plaukti. Va

tuomet didesnį ekonominį pyragą jau visi dalinsis ir visi kažko daugiau

gaus.

Taip pat geros idėjos.

Reforma stipriai supaprastinanti mokesčių sistemą - apjungiamos VISOS

pajamos ir kiekvienam piliečiui suteikiamas apčiuopiamas apie €400 NMD

(neapmokestinamas dydis, nuo kurio nemokami nei GPM, nei Sodra). NMD

galima dalintis šeimos nariams.

#1 rezultatas: atsiranda paskata dirbti, deklaruoti pajamas. Smulkūs verslai

išlenda iš šešėlio (gali remontuot mašinas ar kepti tortus - jokių mokesčių iki

NMD). Mažėja pašalpinės visuomenės įpročiai, galima nebaudžiamai

verslauti.

#2 rezultatas: palaipsniui mažinamos pašalpos, valstybė vietoje to parūpina

galimybę dirbti socialiai naudingą darbą ir taip užsidirbti NMD. Per 15 metų

galimybė šį NMD keisti mokestiniu kreditu arba bazine piliečio išmoka (to

reikės, robotizuojant pramonę ir koncentruojant BVP mažesniame

entreprenerių skaičiuje).

Lietuvai trūksta pozitivių žinių apie Lietuvą lyginant ją su kitomis Europos

ir Pasaulio valstybėmis.

Pavyzdžiui per visus socialinės medijos kanalus nuskamba žinia, kad

Lietuviai išgeria daugiausiai alkoholio visame pasaulyje. Šią naujiena

išgirdo tikriausiai kiekvienas Lietuvis. O tai verčia nebegerbti savęs kaip

Lietuvos piliečio.

Tačiau tokios naujienos pavyzdžiui, kad 97% Lietuvių moka antrą kalbą

(Eurosatat duomenys) ir tai yra antras geriausių rezultatų ES yr net

nepaminima.

Lietuvos žmonėms labai trūksta dviejų dalykų:

1.Modernaus Švietimo

2.Patriotizmo skatinimo.

1.

Senukai daugiau padarė -tad jiems reikia

oraus poilsio ir palaikymo mūsų visuomenėje.

58

Pasitikėjimas pensijine sistema - bazinė dalis perkeliama į VMI, Soc.mok.

įmokų lubos (virš jų didėtų progresinis visų pajamų mokesčio tarifas),

asmeninės II pakopos sąskaitos grąžintų ekonominius migrantus.

Kodėl didelis NMD svarbu (o pats GPM tarifas gali būti ir progresinis)? Šeimas

arba tėvus išlaikantys asmenys, net ir uždirbdami daugiau, gali pasinaudoti

bendra šeimos ar artimųjų NMD suma tam, kad juos išlaikyti oriai ir nedidėtų

mokestinė našta. Kita vertus, tiek pat uždirbantys, tačiau neauginantys

naujos kartos būsimų mokesčių mokėtojų, jau po 20-30 metų taps našta

visuomenei, todėl jau dabar turėtų socialiai prisidėti didesne dalimi.

1.1 Mokytojai privalo būti kompetentingi, ir išmanyti bendravimo su

mokinais psihologiją bei savo mokomą dalyką.

1.2 Turėtų būti ankstinamas pirmos ar pradinė klasės mokynių amžius.

1.3 Iki 5 klasės turėtų būti ribojamas naudojimasis išmaniaisiais

įrenginiais, nebent tik per tam skirtas pamokas, o nuo 5 klasės

maksimaliai skaitmenizuoti visą mokymosi turinį, Pvz. visus

vadovėliusbei, pratybas turėti iPad planšetiniame kompiuteryje.

1.4 Skirti didesnį dėmesį mokant vaikus programuoti tačiau nedaryti to

priverstinai.

1.5 Peržiūrėti mokymo progrmas kiekvienais metais ir atnaujinti su

naujausiais moksliniais tyrimais pagrysta informacija.

1.6 Nuo 4 - 6 klasės (Laikas kai vaikas renkasi maždaug kuo nori būti

(reikėtų tikslinti)) vaikus aktyviai supažindinti su įvairiomis profesinėmis

sritimis, vežant juos į ekskursijas ar rengiant profesinius susirinkimus

moykloje ir pan. Mokykla turėtų sukurti galimybę kiekvienam vaikui

susipažinti su jam įdomia profesija ar veikla.

1.7 Labiau skirti dėmesį ir paramą Lietuvos mokslininkams kurie tiria

Lietuvos ir užsienio mokyklas ir ieško būdų kaip pagerinti mokymo

metodus,ir efektyvumą.

2. Dažnam Lietuviui lietuva atrodo vos ne viena blogiausių pasaulio

šalių. Taip yra todėl, kad per mūsų didžiuosius Lietuvos portalus nuolat

iškeliamos Lietuvos problemos į didžiausias aukštumas.

Taigi šiai problemai spesti reikėtų sukurti naują informacijos skleidimo

kanalą kuris rūpintusi Tik pozytiviomis naujienomis apie Lietuvą. Ir

apšviesti realią situaciją svečiose šalyse. Dažniau palyginti Lietuvą su

kitomis valstybėmis kur esame geresni (o esame geresni daug kur).

Publikuoti ir iškelti viešumon paprastų žmonių darbus Lietuvai ir visą šią

informacija reikia perteigti orginaliai ir įtraukiančiai, o paskleisti surinktą

informaciją ne tik per LRT radiją (kurio klauso tik močiutės) bet ir per

visas socialines medijas (Facebook, Instagram,Twiter, Youtube )

Mano manymų emigraciją stabdyti gali tik galimybė oriai gyventi

dirbant mėgstamą darbą ir Lietuvio meilė Lietuvai.

Visos lengvatos ir išmokos turi būti atvirkščiai proporcingos gaunamoms

pajamoms. T.y. šeimos, kurių mėnesinės pajamos yra mažesnės turi gauti

didesnes išmokas nei didesnes pajamas gaunančios šeimos. Tokiu atveju,

bus geriau remiamos mažiau pasiturinčios šeimos bei mažinama financinė

atskirtis. Mano manymu, kuo mažesnė financinė atskirtis tuo laimingesnė

visuomenė.

Taip pat skaičiuojant išmokas ir taikant kitas lengvatas turi būti atsižvelgiama

į asmenų (ypač vaikų) skaičių šeimoje.

Nepamiršti čia likusiųjų gyvenimo sąlygų gerinimo, ypač provincijoje.

Pašto,ligoninės.med.puntų uždarymas. Pagaliau banko uždarymas.

Taip, važiuojam, vežam 55km į banką senus tėvus. Ką ir bepridursi- jau

esam pamiršti.

Svarbiausia ko reikia, kad pritraukti

imigrantus- tai sukurti pensijų sistemą, kuri

būtų kaupiamoji, bent kurį laiką dalinai.

Reikia sukurti palaipsninį išėjimą iš dabartinės

pay as you go sistemos.

Svarbu, kad visose aukščiau išskirtose priemonėse sąvoka “šeima” būtų

suprantama išplėstai (apimtų vienišus tėvus, vaikus, augančius su seneliais,

nesusituokusias poras). Kitu atveju, tik dar labiau bus stiprinama skirtingų

formų šeimų diskriminacija (pavyzdžiui, kodėl vieniša mama negalėtų gauti

Pati esu emigrantė ir tikrai ne visai savu noru. Trumpa priešistorė:

Lietuvoje įgijau chemijos inžinerijos bakalaurą. Studijavau 4metus,

skiriau tam daug jėgų ir laiko. Buvau tarp geriausių baigusių savo

laidoje. Bet kas iš to.. po metų laiko darbo paieškų ne tik, kad

Keisti požiūrį į vyresnius nei 50 metų esamus ir

būsimus darbuotojus ir padėti suprasti jų

problematiką. Taikytina jaunesniems

žmonėms iki 40 metų ir ypač personalo

59

paramos būstui įsigyti? Ar ji kažkuo prastesnė?).

Taip pat būtina stiprinti tos pačios lyties šeimų apsaugą (tiksliau tą apsaugą

sukurti, nes šiuo metu jokios apsaugos nėra), pavyzdžiui sukuriant

partnerystės institutą. Nemažas skaičius tos pačios lyties porų (neretai, tai

aukštas pajamas ir didelius mokesčius sumokantys asmenys) iš Lietuvos

išvyksta vien dėl tos priežasties, kad neturi jokios teisinės apsaugos

(pavyzdžiui, gauti informaciją apie partnerio sveikatą ligoninėje). Tai šiuos

asmenis verčia jaustis nepilnaverčiais visuomenės nariais.

Galiausiai, vaiko pinigai turėtų būti mokami progresyviai (didžiausią paramą

turėtų gauti mažiausias pajamas gaunančios šeimos, o dideles pajamas

gaunančios - minimalią paramą). Vertėtų atkreipti dėmesį, kad tai prisidėtų

prie pajamų nelygybės mažinimo, ką problema įvardina ir Europos Komisija.

neturėjau darbo pagal specialybę, bet dar ir jaučiausi pažeminta kaip

žmogus ir ypač kaip moteris. Darbo pokalbių metu jaučiausi

diskriminuojama dėl savo amžiaus, lyties, asmeninio gyvenimo ir darbo

patirties neturėjimo. Beveik nei vienam darbdaviui nebuvo idomūs

mano įgūdžiai ir žinios įgytos studijų metu. Garantuoju, kad ne viena

jauna moteris susiduria su tokiais sunkumais. Norint pagerinti šią

situacija reikia:

1. Į sudijų programas įtraukti privalimą darbo praktiką. Ne šiaip kelių

mėnesių pažintinę praktiką, bet normalią ištęstinę (nedalinti į kelias

trumpesnes ar kitokio pobūdžio) darbo patirtį dirbant pilnas darbo

dienas 6-12mėn. Praktikos metu neturi vykti paskaikos mokslo įtaigose,

galimas tik baigiamojo darbo rašymas ir konsultavimąsis su darbo

vadovu. Taip pat turi būti draudžiama praktiką atlikti mokslo įstaigoje,

kurioje studijuojama. Taip pat mokslo įstaigos turi būti įpareigojamos

surasti įmones, kuriose studentai galėtų atlikti praktikas. Tas ypač 1

universitetinį išsilavinimą turintiems/įgijantiems asmenims, nes studiju

metu yra įgaunama daug teorinių žinių, bet mažai praktinių.

2. Aukštenės pakopos studijos turi būti prieinamos tik tokiu atveju jei

asmuo turi toje srityje įgytos 1-2metų darbo patirties ( išskyrus jei tai

mokslinio pobūdžio kryptis).

3. Mažinti diskriminaciją įpareigojant įmones griežtinti

antidoskriminacines programas bei įvedant privaloma kursą, kurio

metu būtų suteikiama informacija apie diskriminacijos tipus, nurodoma

kur derėtų kreiptis norint pasikonsultuoti, kaip elgtis tokiu atveju bei

kokios bausmės laukia. Taip pat turi būti norodoma kokių veiksmų bus

imtąsi bei kokia toje įmonėje tyrimo eiga.

4. Mokslo įstaigose turi būti skatinamas studento mąstymas ir

sugebėjimas pritaikyti žinias, o ne siekimas sutilpti į rėmus, t.y. atitikti

kažkokias sugalvotas taisikles, kurios tampa svarbesnės netgi už žinias.

Tas rėmas skatina jaunų protų atbukimą.

valdymo atstovams.

Kaip jaustis ir ką daryti žmonėms po 50 m. kai

jie laikomi jau savo atlikę ir atleidžiami, o iki

pensijos amžius dar vis didinamas !?!

Kažkodėl nėra 1 uždavinio !?!

Skatinti darbdavius,remiančius vaikus auginančias šeimas. Padidinti mokesčių surenkamumą į nacionalinį biudžetą iki europinio

lygio(42proc)ir taip gauti daugiau pajamų,kurias būtų galima naudoti

darbo užmokesčio kėlimui viešajame sektoriuje,kad netrūktų

mokytojų,gydytojų ir kt.specialistų,paramai šeimoms.

2.3 punktas diskriminuoja miesto senjorus. Visi

senjorai jau "sumokėjo" savo pensijai, ir jeigu

renkasi dirbti toliau, tegul dirba. Bet kodėl jie

turi ir vėl mokėti Sodrai tiek pat, kaip ir

anksčiau? Visi turėtų mokėti mažiau.

Senstant visuomenei greit vien tik senjorai ir

bedirbs.

2.4 kuo viešojo sektoriaus senjorai pranašesni

už privačiame dirbančius? Arba visiems,

arba niekam.

5.5. Nejuokinga. Prisisteigs aferistų šutvės,

grobs pinigus, o teisėtvarka turės juos

gaudyti ir spręsti senjorų problemas. Turi būti

kontrolė ir kokybė.

6.3. Labai daug senjorų, gyvenančių

60

miestuose, yra vieniši. Lankykime ir juos, o ne

tik kaimuose gyvenančius.

Priemones nera sistemines, viena dalis ju susijusios su socialines rizikos seimu

problemomis, bet sios programos kontekste, tos priemones bendros

gimstamumo situacios nepageres, tokioms problemoms spresti reikia atskiros

galbut programos su savo subalansuotu priemoniu planu. Bendras vaizdas,

kad siulomos priemones silpnokos, nera sistemiskai sudetos priemones, kad is

esmes sprest gimstamumo problematika, kodel mazai gimdo, isbarstytos

minkstos priemones, kurios efekto jokio neduos. Teisinga kriptys del busto

ivairiu lengvatu jaunoms seimoms, nes juose slypi didele problematika,

dabar pradedam gimdyt vyresniame amziuje, kai jau apsirupine, taciau tau

uzkerta galimybe tureti daugiau vaiku. Pvz. Pagimdo 1 vaika 30-35 m., antra

gimdyt apie 40 m.amziaus daug kas nesiryzta - daug riziku del vaiko

sveikatos, bet ir amzius jau nekoks. Tad reikia galvot, kaip jaunoms seimoms

kurti maksimaliai palankia aplinka, kad jaunymas gimdytu ir nebijotu, kad

netures lesu vaikui islaikyti. Vienkartines ismokos tikrai neissprendzia nieko, o

cia jau reikia galvoti, kaip jiems padeti isitvirtinti su darbais, gauti

pakankamai pajamu, kiek valstybe tam tikrose vietose galetu sumazinti

islaidas, kad seimai daugiau liktu. Reikia galvoti apie tai, plesti priemones,

pvz. Kas mazai uzdirba, seimoms, visai nemoketi uz darzeli, antras vaikas

nemokama visai mokyklos islaidos ir maitynimas, trecias dar didesnes

lengvatos. Tas priemones ir didesnes lengvatas susiet su seimos vaiku

skaiciymi, t.y. kuo daugiau gimdo, tuo daugiau pagalbos ir lengvatu. Nes

dabar visai to priemonese nesimato. Reikia dar gerokai padirbet, nes tikrai

efekto nebus pagal dabartini pasiulyma.

Nekorektiškai sujungti klausimai apie imigraciją ir reemigraciją.

Pensijinio amžiaus žmonėms negali būti

taikomos mokestinės lengvatos, nes tokiu

būdu jie turės konkurencinį darbo vietos

pranašumą ir atims darbo vietas iš jaunų

žmonių (o būtent jauni žmonės lengviau

emigruoja ir sudaro didžiąją Lietuvos bėdą).

Skatinti vyresnius žmones atsisakyti perteklinio

turto - kad parduotų per didelius butus ir

namus ir kraustytųsi į mažesnius butus, kurie

nekeltų senjorams finansinės naštos. Tokiu

būdu ir jauni žmonės turės kur erdviau

gyvent ir senieji neapsikraus bereikalingais

mokesčiais.

Pensininkai įmonėse (kuriose anksčiau dirbo,

o dabar jau ketina išeiti) galėtų prisidėti prie

naujų darbuotojų apmokymų (nemokamai

ar už simbolinį mokestį) - jie turi žinių ir jas turi

perleisti jauniems, kad jie galėtų dirbti ir

mokėti mokesčius, kad pensininkams būtų

galima kelti pensijas.

Už pirmus du vaiko priežiūros atostogų metus mokėti po 80 proc. gauto

darbo užmokesčio (taip kaip mokama esant laikinai nedarbingam).

Žmonės emigruoja, emigruoja jauni ir seni. Visi susiduria su ta pačia

problema, su būstu. Niekas nenori sėdėti tėvams ir giminėms ant

sprando, visi nori gyventi savarankiškai tad visi puolame ieškotis

nuomos ir žinoma kuo geresnio darbo išlaikyti tai nuomai, kuri ir

priverčia jaunus žmones bėgti iš Lietuvos. Ir tada prasideda jauno

žmogaus žlugimo etapas. Busto nuoma, tai - reketas.

Parama jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą neatsižvelgiant į

pajamas, labai gražiai skamba, bet tai nėra išeitis. Tai jaunų šeimų

(porų) diskriminacija. Kadangi šiais laikais jau nebeįmanoma paimti

banko paskolos būstui be pradinio įnašo, štai ką siūlau. O jei, jūs, tai yra

vyriausybė, neduotumėte ir nedovanotumėte, o paskolintumėte

šeimoms pradinį įnašą?

Atsižvelgiant į visus kriterijus ir sąlygas (amžiaus ribą, pajamas ir t.t.),

kurias nustato bankas, sakykime, kad bankas sutinka jaunai šeimai

duoti paskolą būstui. Tai gi, bankas suteikia paskolą būstui, tereikia

pradinio įnašo... Valstybė sutinka paskolina pradinį įnašą jaunai šeimai

ir taip, padeda atsikratyti tos vadinamosios virvės po kaklu. Šeima

moka nebe už nuomą, o už savo nuosavą išsirinktą būstą. Šeimai

nebereikia taupyti pradiniam įnašui 5 ar daugiau metų. Šeima gyvena

ir dirba Lietuvoje, moka už banko paskolą ir kitus mokesčius, o, ir

Nelabai suprantu punkto "2.3. Mažinti

Valstybinio socialinio draudimo fondo

(„Sodros“) įmokas pensinio amžiaus

darbuotojams, dirbantiems regionų

teritorijose su aukštu nedarbo lygiu".

Bandoma pasiūlyti paskatas pensininkams

išlikti darbo rinkoje tose teritorijose, kuriose ir

darbingo amžiaus asmenys turi menkas

galimybes įsidarbinti?

Gal tokia priemonė aktualesnė teritorijose su

žemu nedarbo lygiu (tokiu atveju pensinio

amžiaus darbuotojai skatinami likti darbo

rinkoje ir dalinai sprendžia darbuotojų

trūkumo problemas).

Taip pat, siekiant integruoti pensinio amžiaus

asmenis į darbo rinką, gal vertėtų skatinti jų

galimybes dirbti ne pilnu etatu; skatinti

mokymąsi visą gyvenimą - užtikrinti, kad

senyvo amžiaus asmenys būtų paklausūs

darbo rinkoje bei galėtų joje dalyvauti pagal

61

papildomai moka valstybei, kas mėnesį, atitinkamą pinigų sumą, kaip

sveikatos draudimą, kol grąžins valstybei jos paskolintą pradinį įnašą.

Jaunos šeimos su vaikais ar be jų ir aplamai jauni žmonės, gali

nebesijaudinti ir pradėti kurti šeimas čia, nes jie nebeišvažiuoja, jie

įsitvirtina. Jie moka už savo būstą! Valstybė paskolina jauniems

žmonėms pradinį įnašą su atitinkamomis sąlygomis neišvykti

(neemigruoti) ir dirbti ar verstis savo verslu Lietuvoje, kol grąžins

paskolintą pradinį įnašą. Žinoma, bus visokių minčių, ir žmonės patys

spręs nori tos pagalbos ar ne. Tačiau dauguma žmonių liks ne tik

dėkingi valstybei, bet ir jaus pagarba vyriausybei, už tokį neeilinį

pasiūlymą.

Žmonėms niekada nereikia duoti ar dovanoti, nes tai niekada

nepriveda prie gero, žmonėms reikia tik padėti atsistoti ant kojų,

padėti įleisti šaknis. Jei jaunos šeimos turės kur įleisti šaknis, jos bus

laimingos, jos neemigruos, mokės mokesčius ir gerbs valstybę, jos

vertins pagalbą, ir grąžins tai su kaupu, tad kodėl nepabandžius

padėti? Nejau valstybė nerastų būdų kaip paskolinti, norinčiam ir

galinčiam mokėti Lietuvos piliečiui, tą pradinį įnašą, žinodami, kad jie jį

atgaus atgal ir dar išsaugos daugelį žmonių. Mano manymu, jaunos

šeimos net nebeturės noro išvykti, nes iš karto galės pradėti gyventi!

Daugelis emigravo, nes nuleido rankas ir prarado viltis kažką pakeisti,

bet aš dar turiu vilties ir tikiu, kad nebūsiu privestas emigruoti.

galimybes.

Idėjos yra geros, svarbiausia, kad būtų įvykdytos. Šios idėjos taip pat yra naudingos. Siulau sudaryti salygas gryztanciu seimu

vaikam patekti i valstybinius darzelius.

Turiu dvi dukras, bet kai domejomes apie

grizima, neaaisku kaip butu su vaiku

darzeliais. Negali uzsirasyti i eile nes nesi

registruotas dar, paskui jei grisi tik tada stosi i

eile ir neaaisku ar gausi darzeli. Jei viska butu

galima issiaiskint nuotoliniu budu ir 100%

zinoti kad vaikai bus priimti i darzelius tai butu

labai didele pagalba

Londone darzeliai labai brangus, tad

zinojimas kad grizus galesi nemokamai ar

nebrangiai leisti vaikus i darzeli yra labai

svarbus ekonominis faktorius prieman

sprendima ar grizti su vaikais i Lietuva ar

auginti uzsienyje

Vaikas -netik šeimos, bet ir visuomenės atspindys. Mūsų vaikai turi augti ir

brandinti vertybę - šeimą. Šeimą, kurioje ir Tetis, ir mama dirba pilnu tempu,

brt ir "kulturinasi" visuomeneje kartu.

Pirmiausia sudarykite sąlygas neišvykti, ir nereikes galvoti, kaip

susigrąžinti. Turime gyventi oriai ir saugiau, nebijant kad ryt neužteks

pienui ir duinai.

senimas turi ne namie prite televizoriaus

sėdėti, o padėti jaunimui, būtų išnaudotą jų

patirtis, todėl labai sveikintinas 6 uždavinys.

1. Labai svarbu stipriai mažinti vaikus auginančių tėvų pajamų

apmokestinimą. Tai Europoje paplitusi praktika, kad vienas vaikas=pusė

suaugusiojo, tad atitinkamai mažinamas apmokestinimas pajamoms.

Labai palaikau dvigubos pilietybės klausimą, kuris padėtų išvengti

daugelio trigdžių išeivijos lietuviams ir migrantams.

Socialinė ir psichologinė pagalba asmenims, patyrusiems nelaimes

Privalu pagalvoti ir apie ryšių su diaspora

užmegzimą įvertinant, kad tikrai ne visi

rengiasi ar gali grįžti į Lietuvą. Ryšių

62

2. Dėl dalinio auklės kompensavimo per GPM- ar ne geriau būtų tiesiog

organizuoti dalinį auklės paslaugų apmokėjimą per savivaldybes, taip

didinant prieinamumą. Juk GPM permokų reikia laukti metus.

3. Esu prieš visokias paramas šeimoms bustui įsigyti ar nuomoti. Vietoj to,

turėtume mažiau juos apmokestinti, svarstytina ne tik GPM, bet ir SODROS

mokesčių diferenciacija priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Juk

neteisinga, kai tą patį 1000 EUR uždirba viengungis ir pvz. 4. vaikų tėvas.

Vien dėl vaikų skaičiaus banke pastarajam pasiskolinti nėra kaip. Vertėtų

labiau apmokestinti viengungius, ir daug lengviau vieną ir daugiau vaikų

turinčius žmones.

5. Labai svarbu švietimo kokybės gerinimas, nes tai labai stabdo susilaukti

vaikų. Nėra nieko šioje programoje. Miestuose vyksta baisi konkurencija

patekti į mokyklas, kuriose ugdymo kokybė yra aukštesnė. Trūksta

pedagogų, o jokių veiksmų ir planų apie tai, kas bus daroma, nesigirdi.

6. Nesutinku, kad žadama remti šeimas, jei pirks būstus ne didmiesčiuose.

Kodėl valdžia pati stumia jaunas šeimas ten, kur atlyginimai mažesni ir

galimybių mažiau? Regioninė politika turėtų prasidėti nuo investicijų

pritraukimo ir darbo vietų sukūrimo, tada šeimos ten kelsis gyventi savaime.

taip pat labai reikalinga ir stiprintina. užmezgimas yra pradinė ir, mūsų manymu,

pagrindinė grandis, nuo kurios priklauso tai,

kokia žinia bus skleidžiama gyvenantiems

užsienyje.

Daugiau realias pajamas didinančių priemonių (nuliniai mokesčiai

išgyvenimui reikalingų pajamų dydžiui, papildomos mokesčių lengvatos

kiekvieno vaiko išlaikymui uždirbamai sumai, socialiai teisingo atlygio

monitoringo sistema), sudarančių galimybes pačiai šeimai spręsti kokie jos

išlaidų prioritetai ir mažiau perskirstymo su prievartiniu mechanizmu: imi ką

duoda arba nieko negauni.

Pačio svarbiausio dalyko nėra- tai apmokestinimo naštos mažinimo

šeimoms su vaikais. Ypač tai liečia smulkų verslą, individualias veiklas.

Mokesčiai Lietuvoje yra nežmoniškai dideli, čia įskaitant Sodrą. Net

Prancūzijoje, Vokietijoje, apmokestinimas yra palankesnis. Todėl

nepritariu jokioms iniciatyvoms, kurios reikalaus papildomų biudžeto

lėšų, kaip informacijos sklaidai. Tai nebūtina. Jei žmonės pamatys

galimybes, kad mokesčiai teisingi ir proporcingi įdėtam darbui, jie

sugrįš ir taip. Labai didelė problema yra Sodra, kuri nereformuojama,

kuri nuskaičiuoja baisius mokesčius, o pažadėti dėl pensijos nieko

negali, nes mes nežinome, kas per ateinančius daugybę metų bus

valdžioje ir kokias sodros įstatymus priims. Žmonės nenori mokėti tokių

didelių mokesčių mainais į miglą ateityje.

Peržiūrėti slaugos namų ir šios srities paslaugų

sistemą ir ją orientuoti į senyvo

amžiaus/ligotus tėvus prižiūrinčių vaikų

poreikius ir jiems tenkančią šios priežiūros

naštą.

Daugiau idėjų, padedančių mamoms grįžti į darbą iškart po gimdymo. Pvz

Olandijoje į darželius vaikus priima nuo 6sav. Aš grizau į darbą praėjus 3men

po gimdymo ir neturėjau kur dėti vaiko, teko samdyti aukle. Aš nenoriu turėti

svetimo žmogaus namuose, daug mieliau savo vaiką palikciau lopšelyje,

kaip kad olandai palieka nuo 6sav kūdikius. Taip pat piktina, kad grįžus į

darbą pirmaisiais metais tenka atsisakyti išmokų. Siulyciau pasirinkti anglų

modelį, kur jie leidžia moterims iki 10dd per mėnesį dirbti neprarandant

išmokų. Tai vadinasi ,,keeping in touch days". Tai užtikrina moteriai geresnės

galimybes grįžti į aukštesnę poziciją darbe po vaiko priežiūros atostogų, nes

paprastai po ilgos pertraukos moterys grįžta į žemesnę poziciją ir tai smarkiai

atsiliepia jų karjerai.

Pirmiausia padarykime patrauklias sąlygas neišvažiuoti ir prasmingai

leisti laiką. Siūlymas: kiekvienoje bendruomenėje, kurią sudaro 2000

gyventojų (Rūdiškės yra tokio dydžio), pastatyti lauko sporto

kompleksą, susidedantį iš mažosios futbolo, krepšinio, ir teniso aikštės +

rinkinys lauko treniruoklių

Kitas siūlymas: finansuoti lietuviškų sekmadieninių mokyklų veiklą

emigracijos regionuose

Siūlymas: padaryti dvi atskiras rinkimų apygardas emigravusiems,

kuriose būtų galima balsuoti elektroniniu būdu: Šiaurės ir Pietų

Amerikos bei Europos ir likusio pasaulio

Mažinkite šešėlį, mažinkite korupciją,

mažinkite biurokratinį aparatą, nevokite,

mokykite biurokratus gerbti mokesčių

mokėtojus.

Reikia sutvarkyti lopšelių sistemą, kurios dabar praktiškai nėra. Dviguba pilietybė - BŪTINA!

NVO turėtų būti pripažintos neperkančiosiomis organizacijomis ir

nereikalauti iš jų gavus finansavimą iš savivaldybės atlikinėti

Klausimyno (atsakymų) forma pakankamai

siaura, nesudaranti galimybių išsamesniems

atsakymams, todėl vertinimai ne visada

63

nereikalingas pirkimo procedūras. Jie ir taip perka pigiausią prekę! arba nepilnai atitinka klausimo esmę,

Atvirai sakant, didžioji dalis 3-iojo tikslo

priemonių bei uždavinių atrodo pakankamai

šabloniškai ir ganėtinai primityviai.

Nemanau, kad tai galėtų iš esmės pakeisti

vyresniojo amžiaus žmonių užimtumo ir

integravimosi į visuomenę situaciją Lietuvoje.

Be abejo, kritikuoti visada yra paprasta,

todėl siūlau ir šį tą konkretesnio tų problemų

sprendimui.

Trumpas aprašas šioje nuorodoje:

https://drive.google.com/file/d/1bucYAT6ZS

K_LEG1SVthm2syX77tLqKCD/view?usp=shari

ng

Nesutinku su 5.1 punktu. Galite stengtis kiek tik norite, bet žmonės, ypač

jauni, miesto į kaimą neiškeis. Apie tokius pavienius atvejus rašo žiniasklaidą,

nes tokių atvejų laaabai mažai.

Siūlyčiau padidinti vaikų papildomo ugdymo krepšelį, nes dabartiniai 15

eurų yra juokas.

Visiškai pamiršti neįgalūs vaikai. Jų yra daug ir jų poreikiai yra išskirtiniai, bet

jokių priemonių jų integracijos gerinimui ar tėvų naštos mažinimui! Kur

mokytojų padėjėjai? Kur tinkamas tam krepšelis? Be to, ne visų negalių

vaikus įmanoma integruoti. Pvz. kurčiųjų integruoti beveik neįmanoma dėl

vertėjų stokos.

Teisiškai uždrausti teikti paskolas su labai didelėmis palūkanomis

(padaryt ne daugiau kaip bazinės palūkanų normos +15%).

Teisiškai neleisti gauti VARTOJIMO kredito, kurio įmoka viršytų 15%

gyventojų tvarių pajamų (netaikytina būsto kreditams).

Aukštojo mokslo studentai turėtų antrus arba trečius mokslo metus

(visus mokslo metus, o ne kelis mėnesius) pradirbti savo studijuojamos

specialybės srityje (už MMA), kad įgytų tikrų įgūdžių ir supratimo ką jie

mokosi, kad likusiais mokslo metais galėtų žinias gilinti. Jei nėra

darbdavių kurie idarbintų studentus - reiškia, kad jų specialybės išvis

niekam nereikia ir jų studijos yra beprasmės. Šis reikalavimas galėtų

būti netaikonas medicinos mokslams ar kitai smarkiai licencijuojamai

veiklai.

Sudaryti teisines sąlygas, kad jauno žmogaus (iki 26metų) darbo vieta

būtų pigesnė - diferencijuoti MMA pagal amžių (mažesnis MMA

jaunesniems), bet taip pat mažesnė mokestinė našta, kad žmogus į

rankas gautų tiek pat kiek ir vyresnieji, o jo darbo vieta pigesnė. Tai

galima būtų padaryti didinant MNPD ir mažinant PSD įmokas. Jei

asmuo iškart po mokyklos ir universiteto neemigruoja, tada jam jau yra

sunkiau kažką keisti ir jis jau turi daugiau dalykų, prie kurių bus prisirišęs

Lietuvoje, kas sąlygos jo neemigravimą. Šis punktas turėtų liesti ne tik

MMA gaunančius asmenis, bet ir didesnes pajamas turinčius asmenis.

(Anglijoje MMA yra skirstomas pagal amžių)

Didinant MMA turėtų didėti atlyginimai (arba ženkliai didinamas

MNPD) ir likusiems asmenims, nes kitu atveju laimi tik mažiausią vertę

kuriantys asmenys, o vidutinieji pralaimi ir yra pritraukiami prie

minimumo.

Keisti švietimo sistemą taip, kad mokyklose būtų mokoma gyvenimiškų

dalykų - ekonomikos, teisės, tarpusavio santykių, verslumo. Taip pat turi

būti ugdomas pilietiškumas ir patriotiškumas. Dar pradinukai turi būti

mokomi informacinių sistemų - kaip programuoti, kas yra

kompiuteriniai tinklai, internetinis saugumas, skaitmeninė grafika. Taip

5 uždavinys: Pagerinti vyresnio amžiaus

žmonių sveikatos priežiūros kokybę ir

prieinamumą: steigti normalius slaugos

namus su įkandamom kainom ir galimybe

senoliams bendrauti kaip namuose (t.y.,

nuosavas kambarėlis, seselių "punktas" ir

bendra salė bendravimui). Slaugos namus

sujungti su vaikų globos namais ir/arba vaikų

dienos centrais, taip užtikrinant normalią

kartų įvairovę gyvenamojoje aplinkoje.

Kadangi dalis globos namų naikinama,

senelių namus galima steigti panaikintuose

globos namuose (arba papildyti vaikų

globos namų funkcijas senelių globa)

6 uždavinys: Stiprinti santykius tarp kartų,

plėtoti vyresnio amžiaus žmonių savanorišką

veiklą: vyresnio amžiaus žmonės galėtų

savanoriauti vaikų dienos užimtumo

centruose, aišku, jei kada nors tokie centrai

bus įsteigti, nes šiuo metu į visokius centrus

priimami tik "soc. rizikos" šeimų vaikai ir

senjorams toks bendravimas gali būti

komplikuotas

64

pat ugdymo požiūris turi pasikeisti, kad ugdytų vaikus būtent tose

srityse, kur jie turi talentą ir norą mokytis, o kitas sritis, kurios vaikams yra

nepatrauklios - nespausti ir neprievartauti, nes vis tiek vaikas jomis

nesinaudos. Jei vaikas nuo mažų dienų bus ugdomas tose srityse,

kurios jam patinka - jis taps puikiu specialistu ir kur didelę pridėtinę

vertę.

Skatinti darbdavius, kad naujiems darbuotojams būtų suteikiami

atitinkami mokymai, kurie leistų naujam žmogui dirbti kokybiškai ir įsilieti

i darbą kuo greičiau. Šiuo metu dauguma darbdavių nori gauti viską

mokantį darbuotoją, tačiau nenori nieko investuoti į mokymus ir į

sistemos kūrimą. Pavyzdys - McDonald's restoranai, kurie bet kokį

"durnelį" gali apmokyti greitai ir efektyviai, nes jie turi ne tik mokymų

sistemą, bet ir visą aiškią verslo veikimo sistemą.

Kuo skubiau įteisinti dvigubą pilietybę.

Pradėjome kelti klausimus: iš kur atsiranda patyčios, kodėl toks aukštas

savižudybių skaičius, nagrinėjome skyrybų statistiką, alkoholio vartojimo,

rūkymo statistiką, pastebėjome, kad visuomenė dar nepakankamai rūpinasi

sveikata, mėgaujasi nesveiku maistu, ir ieškojome atsakymų kaip visa tai

pagerinti. Mūsų nuomone, kad dalis sprendimų galėtų būti susiję su tėvystės

mokymais, santykių mokymais.

Siulome itraukti I veiksmu plana:

1.Santykių mokymus, emociju mokymus (panasiai kaip Vaiku linijoje) visiems

nemokamai (kaip kurti santykius, kaip bendrauti tarpusavyje, kaip kalbeti

apie jausmus, kaip spresti nesutarimus,...)

2. Taikyti/mokyti tėvystės įgūdžių ugdymo, ir konsultavimo programas visiems

nemokamai, privalomai: pvz kai mama pastoja, mama ir tevas turi praeiti

privalomus mokymus (panasiai kaip su vairuotojo teisem, o vaika auginti

daug svarbiau ir sudetingiau nei vairuoti), jei nepraeina, negauna ismoku

arba gali buti kad bendrosios praktikos slaugytojos, kurios anksti pamato

tėvus ir kūdikius, galėtų būti labai naudingos žinių nešėjos, jei būtų tinkamai

apmokytos.

Bendrai tie mokymai (1 ir2 ) geriau kad butu jau nuo mokyklos ir kad jas

pastoviai taikytu pedagogai nepriklausomai nuo specialybes (jei butu

tinkamos apmokyti)

Kaip musu nuomone ta galima dar daryti:

soc.reklama (stotelėse, švieslentėse, per el.dienynus ir visuose viešuose

vietose- parduotuvės, autobusai, mokyklos, darželiai, ligoninės, poliklinikos,

….)

apmokyti švietimo, medicinos darbuotojus, kurie skleis toliau šitą žinią

(mokyklose, darželiuose, klinikose - galbūt įtraukiant į universiteto

programas)?

3. Apmokyti zmones:

Kuo svarbu fizinis aktyvumas (kasdieniniai pratymai, mankšta) - t.y. tiklas

išmokyti žmonės, kad jie sugebėti ir norėtu tai daryti patys. Tai galima

padaryti pakoregavus mokykloje kūno kulturos pamokos, kad tikslas būtų ne

Pirmiausiai reikia ne susigrąžinti, bet žiūrėti, kad neišvyktų. Mažinti

mokestines prievoles, kad algos ir mokesčiai būtų patrauklesni nei

kitose valstybėse.

Legalizuokite kanapes, tai užkirs kelią

nusikalstamoms grupuotėms iš to pelnytis.

Valstybei tai neš pelną. Tai paskatins lietuvius

grįžti iš užsienio ir gyventi mūsų valstybėje. Tie

kas vartos - žinos, kad produktas yra

kokybiškas. Visa vakarų Europa, Amerika ir

kitos šalys eina link to. Dekriminalizacija irgi

būtų bent jau geras pirmas žingsnis.

65

pažymiai, o išmokyti žmonės, kad jie sugebėti ir norėtu tai daryti patys.

Kuo svarbu sveika mityba

Dabar paleidome socialinė kampanija "Tėvystės galima išmokti" - Išmok būti

mama! Išmok būti tėčiu! Daugiau informacijos:

http://svietimogidas.lt/tevyste

Apie mus:

Nemokamai talpiname straipsnius ir renginius/mokymus: tėvystės įgūdžių,

sveikatos stiprinimo, sveikos mitybos, nėščiosioms, santykiai poroje, savęs

pažinimas, vaikams, paaugliams, šeimai.

Atsiliepimai apie mokyklas ir mokytojus, apie darželius, būrelius ar

mokyklėles.

plėsti galimybes tėvams dirbti ne pilną darbo dieną ir/ arba nuotoliniu būdu.

pirmąją rugsėjo savaitę bei per rudens, žiemos ir pavasario atostogas

pradinukų tėvams leisti dirbti nuotoliniu būdu arba mišriai (pvz ryte būnant

darbo vietoje, po pietų iš namų)

neleisti vykdyti rektorių konferencijos priimtų nutarimų, kuriais vis

keliamas stojamasis balas į aukštąsias mokyklas. Suteikime šansą

visiems Lietuvos piliečiams įgyti aukštąjį išsilavinimą. Jaunimas

emigruoja.

Rūpintis pensininkų sveikata reikėtų tuomet,

kai jie dar yra sveiki, ugdant sveikos mitybos

ir gyvensenos įpročius, kad žmonės tiesiog

būtų sveikesni, sudaryti galimybę

nemokamai mankštintis pensininkams ir

jaunesniems žmonėms, skatinti jų fizinį

aktyvumą. Tai spręstų priežastis, o ne

pasekmes.

Pradėjome kelti klausimus: iš kur atsiranda patyčios, kodėl toks aukštas

savižudybių skaičius, nagrinėjome skyrybų statistiką, alkoholio vartojimo,

rūkymo statistiką, pastebėjome, kad visuomenė dar nepakankamai rūpinasi

sveikata, mėgaujasi nesveiku maistu, ir ieškojome atsakymų kaip visa tai

pagerinti. Mūsų nuomone, kad dalis sprendimų galėtų būti susiję su tėvystės

mokymais, santykių mokymais.

Siulome itraukti I veiksmu plana:

1.Santykių mokymus, emociju mokymus (panasiai kaip Vaiku linijoje) visiems

nemokamai (kaip kurti santykius, kaip bendrauti tarpusavyje, kaip kalbeti

apie jausmus, kaip spresti nesutarimus,...)

2. Taikyti/mokyti tėvystės įgūdžių ugdymo, ir konsultavimo programas visiems

nemokamai, privalomai: pvz kai mama pastoja, mama ir tevas turi praeiti

privalomus mokymus (panasiai kaip su vairuotojo teisem, o vaika auginti

daug svarbiau ir sudetingiau nei vairuoti), jei nepraeina, negauna ismoku

arba gali buti kad bendrosios praktikos slaugytojos, kurios anksti pamato

tėvus ir kūdikius, galėtų būti labai naudingos žinių nešėjos, jei būtų tinkamai

apmokytos.

Bendrai tie mokymai (1 ir2 ) geriau kad butu jau nuo mokyklos ir kad jas

pastoviai taikytu pedagogai nepriklausomai nuo specialybes (jei butu

tinkamos apmokyti)

Kaip musu nuomone tai galima dar daryti:

soc.reklama (stotelėse, švieslentėse, per el.dienynus ir visuose viešuose

vietose- parduotuvės, autobusai, mokyklos, darželiai, ligoninės, poliklinikos,

….)

As esu tikras, kad mazdaug 90 proc. valdzios sektoriuje dirbanciu

darbuotoju nesupranta, koks ju darbo tikslas. O jis yra - aktyviai ir

nuolat gerinti valstybe. Ir dar esu tikras, kad jiems apie tai ju vadovai

nepaaiskina (nes ir patys nesupranta). Jeigu iki 2030 taip ir nesupras -

gales sau patys vadovaut..

Maziau reikia daryti apklausas, o daugiau dirbti vadovaujantis sveiku

protu.

Remiantis Statistikos departamento

duomenimis, 2017 metais daugiausiai

emigravusių žmonių iš Lietuvos buvo 20-24

amžiaus jaunimas - (10957) bei 25-29

amžiaus jaunimas – (9627) asmenis. Panaši

statistika buvo ir 2016 metais. Šie skaičiai

parodo, jog jau po mokyklos baigimo,

moksleiviai ieško laimės svetur. Kodėl?

Baigus studijas Lietuvoje, jaunimas bijo, jo

negalės rasti tinkamo darbo, kadangi

darbdaviai iš baigusių studijas studentų

reikalauja patirties. Kartais moksleiviai tiesiog

nežino, ką veikti toliau. Viena iš alternatyvų

yra savanorystė. Dabar galimybių

savanoriauti nepalyginamai daugiau nei

prieš dešimtmetį. Ir kalbame tiek apie

tarptautinę savanorystę, tiek apie

savanorystę nacionaliniu mastu. Vis daugiau

jaunuolių supranta savanorystės naudą.

Tarptautiniu savanoriu gali tapti kiekvienas

jaunas žmogus nuo 18 iki 30 metų.

Savanoriškos tarnybos metu savanoris

išvyksta į kitą šalį, joje gyvena ir atlieka pelno

nesiekiančią ir vietos bendruomenei

66

apmokyti švietimo, medicinos darbuotojus, kurie skleis toliau šitą žinią

(mokyklose, darželiuose, klinikose - galbūt įtraukiant į universiteto

programas)?

3. Apmokyti zmones:

Kuo svarbu fizinis aktyvumas (kasdieniniai pratymai, mankšta) - t.y. tiklas

išmokyti žmonės, kad jie sugebėti ir norėtu tai daryti patys. Tai galima

padaryti pakoregavus mokykloje kūno kulturos pamokos, kad tikslas būtų ne

pažymiai, o išmokyti žmonės, kad jie sugebėti ir norėtu tai daryti patys.

Kuo svarbu sveika mityba

Dabar paleidome socialinė kampanija "Tėvystės galima išmokti" - Išmok būti

mama! Išmok būti tėčiu! Daugiau informacijos:

http://svietimogidas.lt/tevyste

Apie mus:

Nemokamai talpiname straipsnius ir renginius/mokymus: tėvystės įgūdžių,

sveikatos stiprinimo, sveikos mitybos, nėščiosioms, santykiai poroje, savęs

pažinimas, vaikams, paaugliams, šeimai.

Atsiliepimai apie mokyklas ir mokytojus, apie darželius, būrelius ar

mokyklėles.

naudingą veiklą socialinėje, kultūrinėje,

gamtos apsaugos, jaunimo ir visuomenės

informavimo ar kitoje srityje. Ji suteikia daug

žinių, kompetencijų, supratimo, profesinės

patirties, išmoko planuotis gyvenimą. Be to,

2018 metais už 3 mėnesius trunkančią ar

ilgesnę savanorišką veiklą suteikiami 0,25

balo, stojant į bakalauro studijas Lietuvos

aukštosiose mokyklose.

Deja apie savanorystės galimybės labai

dažnai moksleiviai tiesiog nežino

Siūlome, jog visos mokyklos ypač 10-12

klasės moksleiviai turėtų privalomą susitikimą

su nevyriausybinių organizacijų atstovais,

kurie galėtų pristatyti savanoriškos veiklos

galimybių ir pavyzdžių.

Tas pats gali būti taikoma ir vyresnio amžiaus

žmonėms.

Pailginti apmokamą vaiko slaugos laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/uzsitesus-vaiko-ligai-vilniete-

nustero-biuleteni-uzdarome-o-toliau-daryk-ka-nori.d?id=77620257

mažinti PVM mokesti maisto produktams, taip daugiau pinigų liks

lietuvje ir gris i valstybes biudzeta

Kodėl yra taip, kad teikiant slaugos

paslaugos neatsižvelgiama į žmonių turtą?

Jeigu turtingas - jis neturi gauti nemokamos

paslaugos. Bet jeigu jis neturi turto - ar neturi

būti taip, kad juo valstybė pasirūpina. Bet

aišku turi būti išlaikytas balansas - kad

žmonės, kurie sąžiningai taupė ir turi turto -

nes gyveno santūriai ir taupiai - gauna irgi

nemokamą pagalbą. Bet reikia žiūrėti į

žmogaus sąskaitos dydį. Taip yra Anglijoje.

Jeigu turi sąskaitoj nemažą sumą - negali

pretenduoti į valstybės pagalbą. Taigi

paslaugos turi būti susietos su turimu turtu (ir

visų pirma lėšomis sąskaitose arba kitų

pajamų).

Siūlau: mokyklose/gimnazijose įvesti privalomą švietimą apie vaiko raidą.

Taip pat, sudaryti sąlygas besilaukiančioms moterims mokytis apie vaiko

intelekto formavimasi ir raidą, nes daugelis tėvų net nežino kaip auklėti savo

atžalas ir nepiktybiškai žaloja besiformuojantį intelektą bei ugdo

nepasitikėjimą, todėl gimstamumo skatinimas tampa neefektyvus. Ateityje

tai gerokai sumažintų nusikalstamumo, patyčių, emigracijos problemas.

Dėl aukščiau pateiktų priemonių: dauguma neefektyvios. Kodėl emigruoja?

nes nemoka užsidirbti. Kodėl nemoka užsidirbti? Turbūt švietimo programos

problemos bei netinkamas auklėjimas. Mokykla turėtų mokyti uždirbti

pinigus.

1. Progresiniai mokesčiai

2. Mokestinės lengvatos freelanceriam

3. Aiškios, paprastos, modernios ir User-firendly interneto paslaugos VMI

ir SODRA puslapiuose.

Demografijos politika negali būti sėkminga

be kaimo nykros įveikimo, todėl pirma turėjo

eiti kaimo atgaivinimo per naujakurystės

programas politika. Be to, visi piliečių

siūlymai turėjo būti e-matomi, kaip to

reikalauja Lietuvos konstitucijos preambulės

nuostata -siekti atviros visuomenės. Dabar

valdžia ką pati norės, tą ir susidėlios į

demografijos strategiją -tai

antidemorkatiška. Pva. valdžia teigia, kad

infliacija yra 4 proc., o algos didės 7 proc.,

67

tačiau neatsižvelgia, kad tai užvidurkinti

duomenys, o varguoliai (apie 1 mln.

gyventojų)beveik viską kas atlieka sumokėjus

komunalinius mokesčius išleidžia maistui,

kurio infliacija pasak "Lietuvos banko" yra net

18 proc. Todėl ši visuomenės dalis emigruos

toliau

Turėtų būti valstybinis daiktų fondas - lovytės, vežimėliai, mašinų kėdutės,

dviratukai, gal ir rūbeliai/batukai it pan.. Iš šio fondo vaikus auginančioms

šeimoms, atsižvelgiant į esamą poreikį, būtų skolinami daiktai

(neatlygintinai), o poreikiui pasibaigus daiktus reiktų grąžinti, kad jie galėtų

būti perduoti kitiems. Tokiu būdu šeimoms nusiimtų didelis finansinis krūvis, tai

pat nebūtų kuriamos papildomos šiukšlės ir švaistomi pinigai iš Lietuvos.

Suteikti paramą jaunoms šeimoms įsigyti pirmą būstą ir didmiesčiuose,

sumokant už juos pradinį įnašą (15%) (ši dalis daugumai yra pati sunkiausia,

dėl pradinio įnašo žmonės važiuoja i užsienį užsidirbti ir pajutę lengvų pinigų

skonį nebegrįžta į Lietuvą).

Visi žinom dėl ko lietuviai emigruoja, bet siulymai visi yra tik jaunoms

šeimoms ir emigrantams gražinti. Dauguma emigruoja tam kad

užsidirbtu pradiniam kapitalui bustui įsigygi, manau jei butu siulimas

visiems kompensuoti pradini inaša bustui isigyti tai mažiau kas

išvažiuotu ir daugiau šeimu susikurtu.

Be abejo, vyresniųjų pagalba praverstų ir

įgyvendinant "stop tautos genocidui" akciją.

Bendri dienos centrai - puiki mintis, kaip ir

SOS vaikų kaimai ar pan.

"1.1. Skatinti vaiko priežiūros paslaugas darbovietėse įsteigiant šeimai

draugiškiausios įmonės nominacijas ir kitomis priemonėmis" - nominacija kaip

paskata skamba silpnokai.

Reikia ne tik aukštos kvalifikacijos, o ir šiaip darbščių ir taikių žmonių,

ypač teigiamai vertinami Rytų Azijos imigrantai kitose šalyse. Sudaryti

sąlygas ir jiems kurtis Lietuvoje.

Kiekvienam zmogui priemones skirtingi. 100%,

kad visi nori tureti savo busta, stabili darba,

gera atliginima. Ir tai priklauso nuo salies

finansines galimybes. As grizciau i Lietuva

jeigu gauciau idomu pasiulima, pvz: as turiu

lakuno megejo licencija ir galeciau gauti

profesionalo licencija Baltijos aviacijos

akademijoje. Kursas kainuoja apie 40 000

euru. Galeciau paiimti paskola is valstybes

su sutarimu grazinti per pvz 5 metus nuo

isidarbinimo ir su isiparejgojimu gyventi

Lietuvoje. Kaz kaip taip. Kitu priemoniu

"bendru" ir "abstraktiskiu" nera ir jos

neperspektivios. Reikia pradeti nuo smulkiu

konkreciu programu, grazinti bent 1000

zmoniu.. Atsiprasau uz orfografija..jau 15

metu gyvenu uzsenyje

Из Африки выписать самцов в Литву, для оплодотворения женщин. • Asmenims baigusiems studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose

suteikti leidimą gyventi šalyje bent 6 mėnesių, kad galėtų susirasti

darbą. Susiradus darbą iš karto išduodamas ilgalaikis leidimas gyventi

šalyje;

• Asmenims turintiems darbo pasiūlymą su alga, nemažesne kaip

vidutinis šalies atlyginimas, leidimas dirbti išduodamas per 2 savaites

metams, po metų jei asmuo turi darbą ir nėra nusižengęs valstybės

įstatymams leidimas pratęsiamas 2 metams. Po 3 metų asmuo gali

gauti neribotą leidimą gyventi ir dirbti šalyje, jei per tuos metus

Prieštarauju dėl dvigubos pilietybės įvedimo.

68

nenusižengė valstybės įstatymams ir išlaikė Lietuvių kalbos egzaminą.

Jei asmuo netenką darbo būnant šalyje leisti pasilikti iki 6 mėnesių ir

susirasti kitą darbą;

• Asmuo gali atsivežti savo sutuoktinį ir vaikus jiems suteikiant leidimą

gyventi, jei asmens ar bendros šeimos pajamos bus nemažesnės nei 2

vidutiniai šalies atlyginimai;

Emigrantų pritraukimas grįžti:

• Gerėjančios socialinės garantijos ir didėjantis darbo užmokestis

savaime skatins grįžti;

• Grįžusiems pirmus 6 mėnesius iš karto suteikti nemokamai visas

socialines garantijas;

• Paskatos kurti savus verslus.

Reikia skatinti ne asocialias šeimas gimdyti daugiau vaikų, o turtingas šeimas

turėti daugiau vaikų.

1 uždavinys: Skatinti grįžtamąją migraciją... beprasmis - daug svarbiau

migraciją sustabdyti, t.y., pašalint priežastis dėl kurių žmonės migruoja

2 uždavinys: Stiprinti ekonominę Lietuvos gyventojų gerovę: Taikyti

pameistrystės ir kitas aktyvias darbo rinkos priemones, įtraukiančias

verslą, ... VISIEMS geventojams - grįžtantiems iš užsienio to reikia

mažiausiai, nes jie ir taip susidūrę su normalia išsivysčiusių šalių patirtimi

3 uždavinys: Stiprinti socialinį Lietuvos gyventojų saugumą - visos

pasiūlytos priemonės tik pinigų praplovimas mokesčių mokėtojų

sąskaita. Reiktų naikinti daugumą NVO ir mažinti mokesčius, taip

didinant dirbančiųjų socialinį saugumą

5 uždavinys: Stiprinti Lietuvos gyventojų susietumą su šalimi ir

gyvenamąja aplinka - vėlgi visos priemonės skirtos tik pinigų išplovimui.

Reikia naikinti visas tas priemones ir lėšas skirti realiai gyventojų

gerovei: nemokamoms pratyboms vaikams, mokesčių mažinimui,

sveikatos apsaugai

jungtiniai dienos centrai galėtų veikti šalia

jau esančių vaikų dienos centrų, kad

nereiktų steigti papildomų vienetų, bet čia

vėl svarbu, kad priemonės nebūtų

įgyvendintos vien tik miestuose, o ir

regionuose.

Į darželius pirmumo teise priimti vaikus kurių abu tėvai yra dirbantis.

Didinti vaiko priežiūros išmokas.

mazinkite biurokratija, palikite uzdirbantiems zmonems patiems spresti

kur ir kaip isleisti pinigus

5.1 - compensuoti ne tik busto igijimo kaina užmiestyje, bet ir dimesčiuose Būtina įtvirtinti dvigubą pilietybę. Kas šeštas vaikas, Lietuvos pilietis,

gimsta užsienyje, dažniausiai mišrioje šeimoje. Neužtikrinus dvigubos

pilietybės ir jų tėvams, dažniausiai tėvai pasirenka pilietybę ne Lietuvos

naudai.

Tip pat būtina užtikrinti visų teisių sklandų įgyvendinima ne Lietuvos

piliečiams. Tokiu būdu mišrios šeimos dažniau rinktųsi gyvenimą

Lietuvoje ir kurtų čia darbo vietas. Pvz. kurį laiką kildavo problemų dėl

mobilaus parašo ES valstybių piliečiams:

http://lt.efhr.eu/2017/05/24/mobilus-parasas-ir-es-pilieciams/

Siūlau uždrausti prezervatyvus ir kontraceptikus :-) Žmonių emigracija neišvengiama - nes mūsų valstybės institucijos šiuo

metu dar neįgalios apginti žmogaus ir jo teisių.

Įdiegti Šeimos kortelę visos valstybės mastu,

Taikyti papildomą PNPD šeimoms, auginančioms vaikus, nes taip skatinami

Tikroji problema - ne migracija, o nutautėjimas. Žydai, tibetiečiai,

abchazai ištisai gyvena emigracijoje, tačiau nenutautėja. Jei staiga

69

tėvai dirbti visi žydai grįžtų į Izraelį, turbūt kiltų demografinė katastrofa, be to, šalis

prarastų didžiają dalį savo įtakos pasauliui. Ergo, tikroji užduotis - sukurti

stiprų nacionalinį identitetą, įkvėpti pasididžiavimo, solidarumo,

patriotizmo jausmus. Pakeisti vartojimo nuotaiką aukojimosi dvasia.

Geresnio būdo už aukojimąsi dėl vaikų - mūsų ateities - nerasi. Ergo, ta

pati akcija - stop tautos genocidui. Kažin ar dar kokia priemonė turi

tokį savitarpio pasitikėjimo, saugumo, solidarumo, vienybės,

pasididžiavimo vienas kitu potencialą. Kiekvienas lietuvis visame

pasaulyje pajustų - taip, mes tai padarėme, lietuviu gimti saugu, mes

mūru stojam vienas už kitą!

• Nediskriminuoti daugiau uždirbančių asmenų gaunant

paramą/subsidijas/paskatas, nes dažniausiai mažiau vaikų turi daugiau

uždirbantys žmonės, nes nenori bloginti savo finansinės padėties (1 1.4 (koks

tikslas yra apskritai riboti dirbti? Žmogus turi teisę pasirinkti ar jis nori dirbti ar

ne; gal jis iš namų turi galimybę dirbti), 5,1 or 5,3 (didmiesčiai, būsto kaina

(galima limitą uždėti maksimalios sumos, bet ne būsto kainos limitą);

• Motinystės/tėvystės atostogų trumpinimas iki 1,5 metų – pirmus 6

mėnesius mamai mokama 100% algos; antrus 6 mėnesius mamai arba tėčiui

mokama 80% algos nepriklausomai dirba ar ne; paskutinius 6 mėnesius

mamai arba tėčiui mokama 50% algos nepriklausomai dirba ar ne;

• Motinystės/tėvystės algos lubų didinimas iki 3 vidutinio mėnesinio darbo

užmokesčio (taip bus skatinamas gimstamumas didesnes pajamas

gaunančių asmenų šeimose);

• Valstybės tikslinės dotacijos miestams, spręsti vietų trūkumo darželiuose

problemą, juos renovuojant/išplečiant ir naujų statymui. Darželinukų grupių

nuo vienerių metų kūrimas. Grupių mažinimas. Nemokamas sveikas visavertis

maitinimas;

• Rimta mokyklų švietimo sistemos reforma, sporto ir kitos po pamokinės

infrastruktūros plėtra (maniežai, baseinai, meno mokyklos ir t.t.)

• Socialinio draudimo lengvatų įvedimas priklausomai nuo vaikų (iki 18

metų) skaičiaus (abiems tėvams arba dvigubai vienam iš tėvų: jei šeimoje 1

vaikas sumažinti Sodros įmokas asmeniui 1%; 2 vaikai plius 2% (bendrai

įmokos mažėja 3%); 3 vaikai plius 3% (bendrai įmokos mažėja 6%); 4 vaikai

plius 4% (bendrai įmokos mažėja 10%)). Efektas – skatinamas gimstamumas,

remiamos daugiavaikės šeimos;

• Svarstyti grąžinti valstybines lengvatas įsigyjant būstą šeimoms

turinčioms 2 ar daugiau vaikų, pvz. būsto paskolos palūkanų dengimas. Bet

remti ne vien tik pirmą būstą įsigyti norinčius asmenis, bet ir tuos kurie nori

įsigyti didesni būstą, nes mažas būstas dažnai būna priežastimi netūrėti

daugiau vaikų;

Siūlau sušaukti ir sudaryti visuomenės šviesuolių tarybą, kurioje be

užmokeščio šie, savo kolegų pripažinti asmenys svarstys įvairius tikslus ir

pateiks savo išvadas vykdomajai valdžiai. Labai svarbu kad šie

asmenys būtų motyvuoti vien tik tarnyba visuotiniam, o ne asmeniniu

gerbūviui.

1 uždavinys: Sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos

pareigas: Nuimti nuo darbdavio prievolę apmokėti mamadienius ir vietoj to

mokėti iš valstybės biudžeto. Nes dabar realiai mamadieniai tik mažina

vaikus auginančių šeimų pajamas ir/ar galimybę įsidarbinti. Ir pastatyt

Nelaibai aišku, kas yra nacionalinis NVO fondas, kokia nauda, kad

nebūtų dar vienas mokesčių mokėtojams kainuojantis darinys,

nekuriantis vertės.

Didinant psichologinių paslaugų kokybę, reikalinga, kad būtų ruošiami

psichologai kokybiškose studijose. Specialistų trūksta, o numačius NVO

70

pakankamą kiekį darželių !!!

4 uždavinys: Plėtoti finansines paskatas šeimoms, auginančioms vaikus:

Įteisinti PVM lengvatą maisto produktams ir vaikams skirtiems vaistams bei

vitaminams. Taip pat sugrąžinti PNPD ir įvesti NPD vaikus auginantiems

tėvams, kuriems dabar pagal pajamas NPD nepriklauso. Taip pat padaryti

privalomą mokslą NEMOKAMU - t.y., nebereikalauti iš tėvų pinigų už

pratybas, mokyklines uniformas ir pan.

5 uždavinys: Plėsti būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms

vaikus: reikia užtikrinti socialinio būsto prieinamumą visoms vaikus

auginančioms šeimoms ir nuimti prievolę nuo nuomotojų neiškeldinti šeimų

su vaikais, nes dėl dabar egzistuojančios prievolės šeimai su vaikais

praktiškai neįmanoma oficialiai išsinuomoti būstą ir deklaruoti savo

gyvenamąją vietą

7 uždavinys: Nemokamai taikyti tėvystės įgūdžių ir konsultavimo programą

VISOMS šeimoms (o ne tik "soc. rizikos", nes "soc. rizika" Lietuvoje susiveda tik į

girtuoklystę, bet nemato kitų rimtų šeimų problemų - tiek psichologinių, tiek

ekonominių-socialinių)

teikiamas psichologų paslaugas, reikalinga ir didinti atlyginimų dydžius

psichologams, kad tuos, kurie geriausiai, būtų galima pritraukti.

mazinkite mokescius GPM ir PVM pirmos butinybes prekems

Svarbu sudaryti palankias sąlygas vaikus auginti tiems, kurie turi karjerą ir

kurie patys gali užsidirbti pinigų, kurie neprašys socialinių išmokų etc.

Investuoti į auklių, darželių paslaugas, lanksčią pašalpų sistemą tokiems

žmonėms yra net ir ekonomiškai naudinga, nes jie sugebės savo vaikais

pasirūpinti patys. Tuo tarpu nesant galimybės susilaukti vaikų ženkliai

nepabloginant savo pragyvenimo, tokie žmonės tiesiog rinksis vaikų

neturėti.

Būtina leisti originalią asmenvardžių rašybą. VLKK patviritino išimtis, kada gali

būti rašoma w,x,q. Šiuo metu daugiau kaip trisdešimt bylų teismuose

laimėta, kuriuose šeimos (lietuvė ištėkėjusio už užsieniečio) kovojo dėl

pavardės su q, x ar w. Remiantis statistikos duomenimis, tokių šeimų yra kas

šešta, t.y. apie šešiolika procentų.

Plačiau apie tai: http://lt.efhr.eu/asmenvardziu-rasyba/

Leisti paslaugas, kurias Savivaldybės nesugeba teikti kokybiškai ir savalaikiai

- teikti nevyriausybiniam sektoriui.

Nemokamas maitinimas vaikams ir visi kiti vaiko pinigai turėtų būti tik tiems,

kam iš tiesų reikia (t.y. turi būti piniginė ir kitokia parama teikiama tiek tiems,

kurie jos kreipiasi ir patikrinus pajamas). Kodėl turim mėtyti paramą visiems,

kuriems jos nereikia?? Tokiu būdu, finansinė parama šeima galėtų didėti.

Dabar ją išsvaistome.

Dėl šeimos gebėjimų spręsti socialines problemas - siūlau plėsti rizikos

asmenų sąrašą ir didinti socialinių darbuotojų savivaldybėse skaičių. Dėl

socialinių darbuotojų trūkūmo žmonės gyvena skurde, murkdosi

priklausomybių liūne ir nesulaukia pagalbos. Kiek šeimų yra rizikoje - įklimpę į

skurdą, alkoholizmą? Kur pagalba šioms šeimoms? Jos nėra, nes

71

savivaldybė labiau padeda kaliniams - nei skurstančioms šeimoms.

Siūlau stiprų mokesčių nuo atlyginimų mažinimą šeimoms proporcingai vaikų

skaičiui.

Taip pat, būsto įsigijimo kompensacija šeimoms neturėtų būti ribojama

pagal šeimų amžių ar lokaciją Lietuvoje.

Nutraukti tautos genocidą - abortų praktiką. Be šios svarbiausios priemonės

visos kitos tebus fasado balinimas. Pripažinus abortą tuo, kas jis iš tiesų yra -

mirtimi, ir įtraukus šias mirtis į medicininę statistiką, iškart gautume realius

gyvenimo trukmės ir mirtingumo rodiklius, kažin ar viršysiančius viduramžių.

Tai padėtų tautai prablaivėti ir suprasti, kur mūsų silpniausia vieta. Tai svarbu,

nes net menkos pastangos silpniausioje srityje gali duoti apčiuopiamus

rezultatus. Jei nėra akivaizdu, papildomais tyrimais nustatyti, kaip abortai

žlugdo savitarpio pasitikėjimą šeimose, kaip stiprina nesaugumo ir nevilties

jausmą - ypač tarp vaikų, galimai nesąmoningai jaučiančių savo negimusių

broliukų ar sesučių mirtį, kaip koreliuoja su

savižudybėmis.

"Leisti gaunantiems vaiko priežiūros išmoką pirmaisiais metais dirbti paliekant

išmoką, jei gaunamas darbo užmokestis ne didesnis nei MMA". Nors

pasiūlymas ir atrodo geras, bet skurdžiai gyvenančios motinos netiesiogiai

skatinamos dirbti dvigubai. Kas tuomet prižiūrės vaikus? Jei abu sutuoktiniai

uždirba MMA, ar jie abu gali pretenduoti? Be to, labiausiai finansiškai

nukenčia šeimos, uždirbančios šiek tiek didesnį nei MMA. Tai nebūtų visiškai

socialiai teisinga.

"... įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose" - būsto kredito

kompensavimas regionuose (dar žiūrint kur) yra pinigų išmetimas į orą.

Valstybė turėtų koncentruotis į miestelių, regionų ir pan. stambinimą. Be

perspektyvos kurtis darbo vietoms, neprotinga skatinti gyvenimą ne

didmiesčiuose.

"Nustatyti prievolę lankyti kiekvieną naujagimį namuose po gimdymo" - kam

to reikia? Šeimos yra pajėgios vaikų priežiūra pasirūpinti pačios. Be to,

trūksta gydytojų, didžiulės eilės, tai yra resursų švaistymas be apčiuopiamos

naudos.

Sukurti teisine valstybe, kad zmogus jaustusi saugus. Tai liecia ir versla, ir

asmeninius santykius ir gerbuvo ir sveikatos ir t.t. Valstybeje chaosas todel

zmones vengai girziti i LIetuva. Valstybe neturi teises imti mokesicu jei

neganrantuoja gyventojams saugumo. Tai pagrindas- teisines vlalstybes

sukurimas is kurio visos kitos siritys ir projektai gali vystytis.

Dėl vaikų dienos centrų, jų nėra pakankamai, o ir finansavimas mažas.

Valstybė turi užtikrinti tokių dienos centrų finansavimą, įpareigoti

savivaldybes prisidėti prie jų rėmimo.

Dėl patyčių prevencijos, bent mūsų rajone vyksta daugiau viskas popieriuje,

labai svarbu įvesti priemones, užtikrinančias veiksmų vykdymą.

Reikalinga šeimoms regionuose vaikų priežiūra arba darželiai nuo 1 metų

72

amžiaus, nes vienišoms mamoms, norinčioms dirbti mamoms, neįmanoma

kitaip suderinti šeimos ir darbo poreikių, atsiranda skurdas.

Documents

DEMOGRAFIJOS, MIGRACIJOS IR INTEGRACIJOS ......Tyrimas parengtas atsižvelgiant į minėtas Strategijos kryptis – supažindinama su esama situacija šeimos politikos, migracijos