Debesys kaupiasi, o mes tik „gūgliname“ skėčio instrukciją · Lietuva Euro zona Estija Latvija Šaltinis: Eurostat, DNB Spartus atsitiesimas po 2009 m. krizės Geopolitinis

Lietuvos ekonomikos perspektyvos

Debesys kaupiasi, o mes tik „gūgliname“ skėčio instrukciją

Indrė Genytė-Pikčienė, vyriausioji analitikė

Povilas Stankevičius, analitikas

Rinkų tarnyba

DNB bankas

2017 m. birželio 13 d.

Sklandžiai prabėgta sudėtinga distancija, bet prieš akis – vidutiniųjų pajamų spąstų išbandymas

90

100

110

120

130

140

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Realiojo BVP indeksas (sezoniškai ir darbo dienų atžvilgiu pakoreguotas, 2005=100), proc.

Lietuva Euro zona Estija Latvija

Šaltinis: Eurostat, DNB

Spartus atsitiesimas po

2009 m. krizės

Geopolitinis šokas

ir prisitaikymas

Įstojimas į ES ir

EuroEuforija

2009 m. Didžioji

recesija

Žemų darbo kaštų konkurencingumo laimėjimas: Lietuvos eksporto „arkliukai“ veržliai tempė ūkio vežimą pirmyn

0

100

200

300

400

500

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Prekių ir paslaugų eksportas (2000=100), proc.

Prekių ir paslaugų eksportas

Prekių eksportas

Paslaugų eksportas


Lietuvos plėtros

modelis:

• Patogi geografinė padėtis

• Žemi darbo kaštai

• Transporto koridoriaus

vaidmuo: mokėjimas

dirbti Rytų rinkose

• Iš SSRS „paveldėta“

išvystyta pramonė

Šiuos metus ES ekonomika pradėjo su nauja energija

0.0 0.9 1.2 1.2 1.3 1.4 1.4 1.5 1.6 1.8 1.8 1.9 2.0 2.0 2.2 2.3 2.4 2.5 2.7 2.8 2.9 3.2 3.3 3.3 3.4

4.2 4.8 5.0 5.2

0.8

2.1

1.7 1.4

3.1 3.1

3.6

2.3

4.4

2.5

0.6

2.9

4.0 4.2

3.4

3.9 3.9

5.3

4.2

3.4

2.5

3.0 3.1

3.6 3.9

5.7

4.2

Gra

ikija

Ita

lija

Belg

ija

Pra

ncūzija

Da

nija

Port

ug

alij

a

Suom

ija

Austr

ija

Estija

Euro

zon

a

JK

Vokie

tija

La

tvija

Veng

rija

Nyd

erla

nd

ai

Lie

tuva

Če

kija

Slo

vėn

ija

Le

nkija

Kip

ras

Kro

atija

Ispa

nija

Slo

vakija

Šve

dija

Bulg

arija

Liu

ksem

burg

as

Ru

mun

ija

Ma

lta

Airija

Realus BVP, metinis pokytis, proc.

2016 2017 I*

*Sezoniškai ir darbo dienų atžvilgiu nelyginti duomenys


Ekonomikos plėtra tvirtai remiasi į vidaus paklausos koloną – vartojimą ir atsigaunančias investicijas


3.9

2.0

5.1

4.3

3.1 3.7

3.0 3.3 3.3 3.4 2.7 2.5

1.3 1.4 1.7 2.0 2.4

1.9 1.7

3.4 3.9

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

20

12 I

20

12 I

I

20

12 I

II

20

12 I

V

20

13 I

20

13 I

I

20

13 I

II

20

13 I

V

20

14 I

20

14 I

I

20

14 I

II

20

14 I

V

20

15 I

20

15 I

I

20

15 I

II

20

15 I

V

20

16 I

20

16 I

I

20

16 I

II

20

16 I

V

20

17 I

Lietuvos BVP ir jo komponentai išlaidų metodu, metinis pokytis, proc.

Grynasis eksportas

Investicijos

Namų ūkių vartojimas

Valdžios sektoriausišlaidos

BVP

IŠORINĖ APLINKA

Nuo pasaulinės ekonomikos krizės praėjo 8 metai. Ar jau galime tikėtis kitos?

-6

-4

-2

0

2

4

6

2000K1

2000K4

2001K3

2002K2

2003K1

2003K4

2004K3

2005K2

2006K1

2006K4

2007K3

2008K2

2009K1

2009K4

2010K3

2011K2

2012K1

2012K4

2013K3

2014K2

2015K1

2015K4

2016K3

Euro zonos BVP, metinis pokytis, proc.

Šaltinis: Eurostat

Euro zonos ekonomika po truputį atsigauna

60

70

80

90

100

110

120

130

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Euro zonos ekonominių lūkesčių indeksas

Šaltinis: Eurostat

9.0

9.5

10.0

10.5

11.0

11.5

12.0

12.5

2010M01 2011M07 2013M01 2014M07 2016M01

Nedarbo lygis – euro zona, proc.

Atitolus rizikoms ECB mažina pinigų skatinimą

Šaltinis: Bloomberg

-0.5

-0.4

-0.3

-0.2

-0.1

0

0.1

0.2

0.3

2012.01 2012.07 2013.01 2013.07 2014.01 2014.07 2015.01 2015.07 2016.01 2016.07 2017.01 2017.07 2018.01

ECB indėlių palūkanų norma ir kiekybinis skatinimas, proc.

60 mlrd. EUR/

mėn

80 mlrd. EUR/

mėn

60 mlrd.

EUR/ mėn

40 mlrd.

EUR/

mėn???

Lėtai kylantys atlyginimai pranašauja, kad spartesnio ECB palūkanų kilimo reikės dar palaukti

Šaltinis: Eurostat

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Atlyginimų augimas ir infliacija euro zonoje, proc.

Atlyginimų augimas

Bazinė infliacija, laikotarpio pabaigoje

EURIBOR Dar ilgai išliks neigiamoje zonoje

-0.4

-0.3

-0.2

-0.1

0.0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

3 mėn EURIBOR lūkesčiai, proc.


Du scenarijai euro zonai: optimizmas kol kas pirmauja

2017

• Augimo spartėjimas: euro zonos ekonomika

auga sparčiau, infliacijos lūkesčiai tolygiai kyla,

ECB pradeda normalizuoti pinigų politiką –

tapering.

• Lėtėjimas: ciklinis atsigavimas praranda

pagreitį, lūkesčiai mažėja, ECB palaiko

dabartinę pinigų politiką, arba ją normalizuoja

dar lėčiau – lower for longer.

Ekonominės rizikos: bijoti reikia ne tik krizės, bet ir pagreičio praradimo

Investuotojai perka ir tikisi geriausio – akcijos toliau muša rekordus

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

S&P 500 akcijų indeksas


Ar Trumpo efektas tęsis?

Po Prancūzijos rinkimų dėmesys krypsta į Italiją: už skolinimasi šalis moka vis daugiau

0

50

100

150

200

250

2015.01 2015.04 2015.07 2015.10 2016.01 2016.04 2016.07 2016.10 2017.01 2017.04

10 metų obligacijų rizikos priedas – pajamingumas virš Vokietijos obligacijų, bps

Prancūzija Italija Ispanija


„Brexit“ poveikis stiprės


• Anglijos centrinio banko pinigų

politika ir nukritęs svaro kursas

sumažino neigiamą „Brexit“ šoką.

• Bet kylant infliacijai, palūkanos

daugiau kristi nebegali.

• Po parlamento rinkimų, JK derybinė

pozicija dėl „Brexit“ suminkštės.

• „Brexit“ sukelti neužtikrintumai ES ir

JK ekonomikoms niekur nedingo.

-1

0

1

2

3

4

5

6

2004.01 2006.01 2008.01 2010.01 2012.01 2014.01 2016.01

JK metinė infliacija, proc.

Ar lėtėjimas Kinijoje nesugriaus trapaus atsigavimo kitose šalyse?


6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Kinijos metinis BVP augimas, proc.

Ilgai užsitęsusi mažų palūkanų politika didina neapibrėžtumą ateityje

• Polinkis prisiimti riziką.

• Nenoras skolintis aukštesnėmis

palūkanomis.

• Išaugusi skolos „kupra“.

• Normalizavimo sudėtingumas.

Ekonominio spartėjimo laikotarpis nesitęs amžinai

• Šiuo metu ekonominis atsigavimas įgauna pagreitį. Greitėjimo

scenarijus euro zonoje tampa vis realesnis.

• Vis dėlto tolimesnėje ateityje tūnantis neužtikrintumas gali užklupti

netikėtai.

• Kyla ne tik staigaus nuosmukio, bet ir pagreičio praradimo rizika.

• Todėl politinius ir verslo sprendimus reikia priimti atsižvelgiant į tai, kad

ekonominio augimo laikotarpis nesitęs amžinai.

• Ekonominės ir politinės rizikos išlieka – parako statinių yra, bet kol

kas degtukų nerandame.

LIETUVOS EKSPORTAS IR VIDAUS RINKOS TENDENCIJOS

Eksporto variklio struktūroje – reikšmingi pokyčiai

21.2 28.5 28.3 28.1

9.3

15.0 7.9 6.7

25.3 31.7 31.7 31.7

37.4

59.9 53.6 53.4

26.6

44.1 42.4 41.0

10.6

23.8

23.6 21.9

9.5

10.8 12.2 12.3

23.4

26.1

25.7 26.2

16.0

17.2 16.6 17.0

10.9

14.4

16.1 17.6

34.8

42.6 43.9 44.0

60.8

86.0

79.3 79.6

42.6

61.3 58.9 58.0

51.9

81.6

75.9 74.3

2009 2012 2015 2016 2009 2012 2015 2016 2009 2012 2015 2016 2009 2012 2015 2016

ES-28 Estija Latvija Lietuva

Eksporto dalis BVP, proc.

Paslaugų eksportas

Re-eksportas

Prekių eksportas

Mineralinis kuras

Liet. kilmės be naftos

Viso

Šaltinis: Eurostat, Lietuvos statistikos departamentas, DNB

Lietuva dar vis neišnaudoja paslaugų eksporto potencialo

Šaltinis: Eurostat

28.6

25.1

20.0

9.3 6.5

3.2 3.1 2.3 0.9

35.9

18.4 15.6

12.8

3.8 0.7 0.6

10.5

0.4

56.8

15.7

9.2

4.4 3.5 4.2 3.0 1.4 0.4

Transporto Kelionių Kitos verslo IT irtelekomunikacijų

Statybų Pramonės Taisymo ir tech.Priežiūros

Finansinės Asmeninės,kultūrinės ir

poilsio

Paslaugų eksporto struktūra 2016 m., proc.

Estija Latvija Lietuva

2017 m. eksportuotojai pradėjo iškelta galva – augo visų prekių grupių eksporto apimtys

-2

3 0

-18

11

-4 0

-2

3

17

8

-1

2 3

-12

-18

3 5 1 1

8 9

17

11

3

48

8

14

7 8

28

20 17

100.0 82.0 23.7 18.0 7.5 7.8 7.6 5.6 4.7 6.4 11.7 00

20

40

60

80

100

120

-35

-25

-15

-05

05

15

25

35

45

Viso Viso be MK Maistas irŽŪ

produktai

Mineraliniskuras

Chemikalai Plastikas irguma

Mediena,popierius,spauda

Apranga irtekstilė

Metalai ir jųgaminiai

Mašinos irįrengimai

Baldai

Lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūra ir metinis pokytis, proc.

2015

2016

2017 I ketv.

2016 struktūra

Šaltinis: Statistikos departamentas

Energijos, pramoninių metalų ir maisto kainos tarptautinėse rinkose atsispyrė nuo dugno

140

160

180

200

220

240

260

80

150

220

290

360

430

500

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Žaliavų kainų indeksai

GSCI Industrial Metals Index (left)

GSCI Energy Index (left)

FAO Food Price Index (right)


35%

80% 13%

Infliacija šiemet vartotojų nebelepins

Šaltinis: Statistikos departamentas, Eurostat

3.5

5.1

9.6

2.1 2.9

3.8

2.6 3

0.4 1.1

-1.8

1.2

-0.1 -0.5

-7.6

2.7

-0.2 -0.5

-11.5

3.7

2

3.8

0.3

2.9 3.5

1.0

6.0 4.9

SVKI Maistas Energetika Paslaugos

Suderintas vartotojų kainų indeksas, metinis pokytis, proc.

2011

2012

2013

2014

2015

2016

Geg.17

37

40

43

50

62

64

74

78

79

99

Švietimas

Būstas, vanduo, elektra,dujos ir kt. kuras

Sveikata

Ryšiai

Poilsis ir kultūra

Viešbučiai ir restoranai

Transportas

Maistas ir gėrimai

Baldai ir įranga

Drabužiai ir avalynė

Algos lietuviškos, o kainos vakarietiškos. Mitas ar tiesa?

47

51

54

57

61

63

65

66

69

73

80

82

85

91

100

100

104

105

105

108

119

122

122

133

136

Bulgartija

Rumunija

Lenkija

Vengrija

Lietuva

Čekija

Kroatija

Slovakija

Latvija

Estija

Slovėnija

Portugalija

Graikija

Ispanija

Italija

Vokietija

Austrija

Prancūzija

Belgija

Nyderlandai

Suomija

Švedija

Airija

JK

Danija

Šaltinis: Eurostat

Palyginamieji kainų lygiai 2015 m. (ES=100), proc.

Lenkijoje ne viskas pigiau

Šaltinis: Eurostat Pav. šaltiniai: http://www.abazeer.com/; http://www.reducethatbill.com/;

Palyginamieji kainų lygiai 2015 m. (ES=100), proc.

88

89

78

63

Estija

Latvija

Lietuva

Lenkija

105

103

99

93

71

70

66

70

91

85

91

77

58

55

50

53

79

76

64

73

Darbo kaštai Lietuvoje – vieni žemiausių ES, jie yra užprogramuoti artėti prie ES vidurkio

Šaltinis: Eurostat, DNB 29

3.7 4.4 5.4 6.3 6.3 6.9 7.5 7.8 8.3 8.5

10.0 10.3

13.4 15.5

19.7 19.8 22.0

24.2 24.7 24.7 25.6 26.1 26.6 27.5 28.6

37.7

Bulg

arija

Ru

munija

Lie

tuva

Latv

ija

Ven

grija

Len

kija

Čekija

Slo

vakija

Estija

Kro

atija

Gra

ikija

Port

ug

alij

a

Slo

vėn

ija

Ispa

nija

Italij

a

ES

-28

JK

Austr

ija

Airija

Pra

ncū

zija

Nyd

erl

and

ai

Vokie

tija

Suo

mija

Šved

ija

Belg

ija

Danija

Valandinis bruto darbo užmokestis, eur

Lietuvoje atlyginimai augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių

2.5

4.5

6.3

2.6

4.0

5.9

4.8 4.8

7.6

5.4

6.6

5.3 5.9

7.4

6.4

8.7

5.9 6.9

9.3

7.2

5.7

7.0

4.5 5.0 5.0

4.0 4.0

Lietuva Latvija Estija

Vidutinis bruto darbo užmokestis, metinis pokytis, proc.

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 I ketv. 2017P 2018P

818 EUR 886 EUR 1153 EUR

Šaltinis: Statistikos departamentas, DNB

Šaltinis: Eurostat, Sodra

Darbo rinkoje – struktūrinio nedarbo pleištas ir darbdavių desperacija

16.3

13.0

8.9 7.5 7.9

33.7

24.5

13.9 14.7 14.3

2009 2012 2015 2016 2017 I ketv.

Sezoniškai išlygintas nedarbo lygis laikotarpio pabaigoje, proc.

Bendras

Jaunimo

247.0

478.3

286.8

63.0

12.3

4.5

iki 380 € (MMA)

381-800 €

801-1600 €

1601-3000 €

3001-5000 €

virš 5001 €

Apdraustųjų pasiskirstymas pagal bruto atlyginimo rėžius 2017 m.

balandžio mėn., tūkst.

Emigracijos stigma vis dar kraujuoja ir stipriai

32 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

-37.7

-57.9

-32.4 -30.4 -25.8

-38.5

-83.2

-53.9

-41.1 -38.8 -36.6 -44.5

-50.3

-13.5 -23.3

3.4 4.7 5.5 6.1 6.3 4.8 4.2 14.0 17.4 19.0 19.5 18.4 14.2

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2016 01-04

2017 01-04

Tarptautinė migracija Lietuvoje, gyventojų skaičius, tūkst.

Imigrantai

Grįžtantys lietuviai

Emigrantai

3,398 mln. 2,827 mln.

8.1 7.7 6.9

7.7 8.9

4.0

-7.7

7.3

5.5

2.0 2.1 1.5

0.5 0.3

-10

-5

0

5

10

15

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Darbo našumas palyg. kainomis ir realus darbo užmokestis, metinis pokytis, proc.

Realus darbo užmokestis Realus darbo našumas

Atlyginimai, augantys sparčiau nei darbo našumas, degina Lietuvos konkurencingumą

Šaltinis: Eurostat, Lietuvos statistikos departamentas

Verslas į šį iššūkį reaguoja investuodamas, didindamas veiklos efektyvumą ir mažindamas gamybos imlumą darbui

Šaltinis: Eurostat

12.5

0.5

6.0 6.8

16.8

25.5

-10.9 -10.3

18.5 19.4

-15.1

-6.6

7.0

13.6

37.1

18.1

11.9

16.1

-1.0

8.4

2013 2014 2015 2016 2017 I

Materialinės investicijos palyginamosiomis kainomis, metinis pokytis, proc.

Mašinos, įranga ir ginklų sistemos

Transporto priemonės

Informacinių technologijų įranga

Kitos mašinos ir įranga

Investicijų augimas yra užprogramuotas (1)

Šaltinis: Eurostat 35

50

55

60

65

70

75

80

20

04 I

20

04 I

II

20

05 I

20

05 I

II

20

06

I

20

06 I

II

20

07 I

20

07 I

II

20

08 I

20

08 I

II

20

09 I

20

09 I

II

20

10 I

20

10 I

II

20

11 I

20

11 I

II

20

12 I

20

12 I

II

20

13 I

20

13 I

II

20

14 I

20

14 I

II

20

15 I

20

15 I

II

20

16 I

20

16 I

II

20

17 I

Kapitalo panaudojimo lygis, proc.


Investicijų augimas yra užprogramuotas (2)

Šaltinis: Eurostat; *2015 m. duomenys 36

2.9 3.1 3.1 3.4 3.6 3.7 3.7 4.1 4.4 4.4 4.7 4.8 5.1 5.2 5.6 5.6 5.7 5.8 6.0 6.2 6.5 7.0 7.0

8.4

Airija

*

Gra

ikija JK

Pra

ncū

zija

Suo

mija

Da

nija

*

Port

ug

alij

a

Nyderl

and

ai

ES

-28

Lie

tuva

Ispa

nija

Vokie

tija

*

Italij

a

Latv

ija

Belg

ija*

Slo

vėn

ija

Austr

ija

Šved

ija

Len

kija

Estija

Ven

grija

*

Slo

vakija

Bulg

arija

Čekija

Bendras pagrindinio kapitalo formavimas 2016 m., dalis BVP, proc.

Transporto priemonės Mašinos ir įrengimai

2.0

2.5

3.1

3.2

3.3

3.5

3.6

3.9

3.9

4.2

4.4

4.4

4.5

4.6

4.7

4.7

4.9

5.2

5.5

6.0

6.1

6.5

6.6

Graikija

Lietuva

Portugalija

Rumunija

Lenkija

Ispanija

Italija

Austrija

Slovakija

Prancūzija

Čekija

Kroatija

Estija

Nyderlan…

ES-28…

Bulgarija…

Suomija

Vokietija

Belgija

Slovėnija

JK

Vengrija

Danija

Aukštųjų technologijų pramonė ir paslaugos 2014 m., BVP proc.

Lietuva privalo pasirūpinti nauja avalyne konkurencingumo lenktynėms...


9.5

36.6

53.9

6.4

18.1

75.5

4.2

15.2

80.5

4.1

26.7

69.2

Aukštų technologijų

Vidutiniškai aukštųtechnologijų

Žemesnių ir žemųtechnologijų

Apdirbamosios pramonės pridėtinės vertės struktūra pagal technologijų lygį, 2014 m., proc.

Lenkija

Lietuva

Estija

ES (2013)

...ją galima pasisiūti patiems, arba importuoti

11.7

4.8 4.9

3.0

3.9

1.8

2004-2009 2010-2016

TUI srautas į Lietuvą, dalis BVP, proc.


2.7 3.7 5.2 5.5 6.0 6.4 6.8 7.4 7.5 9.4 12.5 13.5 14.6 15.0 15.9 15.9 19.8 23.2 23.7 24.4 24.6 28.9

37.0 79.2

238.8 284.8

Graikija

Rumunija

Lietuva

Lenkija

Bulgarija

Kroatija

Slovėnija

Italija

Latvija

Slovakija

Čekija

Portugalija

Ispanija

Prancūzija

Estija

Vokietija

Suomija

JK

Vengrija

Danija

EZ-19

Austrija

Švedija

Belgija

Nyderlandai

Airija

Sukauptos TUI 2016 m., tenkančios tūkst. Gyventojų, eurų


Kaip nelikti tarptautinės konkurencingumo arenos užribyje ilguoju laikotarpiu?

Receptas - kurti palankią, skaidrią ir sveiką terpę VEIKTI: dirbti, kurti, gyventi ir mokytis

TERPĖ MOKYTIS

TERPĖ GYVENTI

IR DIRBTI

TERPĖ KURTI

TARPUSAVIO

PASITIKĖJIMAS

Švietimo sistema –

darbo rinkos poreikiams

Glaudus verslo-mokslo

bendradarbiavimas

Efektyvi perkvalifikavimo

sistema

Biurokratinės naštos ir

reglamentavimo mažinimas

Efektyvios viešosios

paslaugos

Stabili ir lakoniška

mokesčių sistema

Nulinė tolerancija

nepotizmui ir korupcijai

Strateginis ekonominės

politikos planavimas

Kontraciklinė fiskalinė

politika – Rezervinis fondas

Inovacijų

skatinimas

TUI pritraukimas ir

eksporto palaikymas

Individualios iniciatyvos

skatinimas

Išvados ir prognozės

• Lietuvos ekonomika atgauna kvėpavimą.

Eksportas maitina godesnę Vakarų paklausą ir

mėgaujasi pigaus euro sukurtais konkurenciniais

pranašumais skverbdamasis į naujas rinkas.

• Vartojimo kolona išliks stipri. Plėtrą palaikys

aktyvi darbo rinka, augančios algos, žemos

palūkanos.

• Infliacija nebelepins. Brangstančios žaliavos ir

maistas kels prekių, o besipučiantys darbo kaštai –

paslaugų kainas.

• Investicijos į gamybinius pajėgumus

užprogramuotos augti. Investicinius procesus

metų gale skatins įsibėgėjantis ES paramos

srautas.

• Vis tik siekiant užtikrinti tvarią ilgalaikę

ekonomikos plėtrą, būtinos operatyvios

toliaregiškos struktūrinės reformos.

1.8

-0.7

5.9

8.9

2.3

0.7

8.7

7.5

3.5 3.0

7.0 7.5

3.3

2.5

5.0

7.0

3.0 2.5

5.0

7.0

Realus BVP Vidutinė metinėinfliacija

Bruto darboužmokestis*

Nedarbo lygis*

Makroekonominės prognozės, proc.

2015 2016 2017P 2018P 2019P

* Laikotarpio pabaigoje

Documents

Debesys kaupiasi, o mes tik „gūgliname“ skėčio instrukciją · Lietuva Euro zona Estija Latvija Šaltinis: Eurostat, DNB Spartus atsitiesimas po 2009 m. krizės Geopolitinis