Embed Size (px)
Citation preview
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO
ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA
AGRONOMIJOS FAKULTETAS
AGROEKOSISTEMŲ IR DIRVOŽEMIO MOKSLŲ INSTITUTAS
KĘSTUTIS STRAVINSKAS
DAUGIAFUNKCINIŲ PASĖLIŲ VYSTYMASIS IR PRODUKTYVUMAS (lietuvių kalba)
Bakalauro baigiamasis darbas
Agronomijos studijų programa, valstybinis kodas 6121IX004
Žemės ūkio mokslų studijų kryptis
Vadovas (-ė) Prof. dr. Kęstutis Romaneckas
(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Konsultantas (ė) Dokt. Jovita Balandaitė
(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) Parašas) (Data)
Apginta Doc. dr. Aida Adamavičienė
(Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)
Akademija, 2021
2
Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisija:
(Patvirtinta įsakymu Nr. ŽŪA-2021-19, 2021 m. gegužės 7 d.)
Pirmininkas: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto
Augalų fiziologijos laboratorijos vyriausias mokslo darbuotojas, profesorius habil. dr. Pavelas
Duchovskis (mokslininkas-praktikas)
Nariai:
1. Agronomijos fakulteto l. e. p. prodekanė, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų
instituto docentė dr. Zita Kriaučiūnienė (mokslininkė)
2. Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto docentė dr. Jolanta Sinkevičienė
(mokslininkė)
3. Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė dr. Irena Pranckietienė
(mokslininkė-praktikė)
4. UAB "ADAMA Northern Europe" generalinė direktorė Erika Povilionienė
(socialinis partneris)
Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas:
...........................................................................................................................................
Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas ir pirmininko parašas
Darbo vadovas: Prof. dr. Kęstutis Romaneckas; konsult. dokt. Jovita Balandaitė VDU
Žemės ūkio akademija, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas Recenzentas:
Prof. dr. Elvyra Jarienė, VDU Žemės ūkio akademija,
Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas
Instituto direktorius: Prof. dr. Vaclovas Bogužas, VDU Žemės ūkio akademija, Agroekosistemų ir
dirvožemio mokslų institutas
Bakalauro baigiamojo darbo recenzento įvertinimas:
Teigiamai, neigiamai (recenzento parašas)
...........................................................................................................................................
3
IŠRAŠAS
AGRONOMIJOS FAKULTETO
AGROEKOSISTEMŲ IR DIRVOŽEMIO MOKSLŲ INSTITUTO SUSIRINKIMO
PROTOKOLAS
2021-05-21 Nr. 21 (7)
VDU ŽŪA
Susirinkimo pradžia 9:00 val. – pabaiga 12:40 val. Dalyvavo 12 darbuotojų (kvorumas yra).
Susirinkimas vyko ADMI direktoriaus šaukimu virtualiame posėdyje.
Susirinkimo pirmininkas prof. dr. Kęstutis Romaneckas
Susirinkimo sekretorė Rasa Kimbirauskienė
Dalyvavo: prof. dr. Kęstutis Romaneckas, doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius, doc. dr. Zita
Kriaučiūnienė, doc. dr. Jūratė Aleinikovienė, doc. dr. Aušra Sinkevičienė, doc. dr. Aida
Adamavičienė, doc. dr. Darija Jodaugienė, doc. dr. Rūta Dromantienė, doc. dr. Lina Marija
Butkevičienė, lekt. dr. Rita Čepulienė, prof. dr. Aušra Marcinkevičienė, dokt. Aušra Rudinskienė.
SVARSTYTA: Stravinsko Kęstučio bakalauro baigiamasis darbas.
NUTARTA: STRAVINSKO KĘSTUČIO bakalauro baigiamąjį darbą „Daugiafunkcinių pasėlių
vystymasis ir produktyvumas“ (vadovas prof. dr. Kęstutis Romaneckas, konsult. dokt. Jovita
Balandaitė, recenzentė prof. dr. Elvyra Jarienė) vertinti teigiamai ir leisti teikti AF studentų
baigiamųjų darbų vertinimo komisijai.
Posėdžio pirmininkas Kęstutis Romaneckas
2021 m. gegužės 21 d.
Posėdžio sekretorė Rasa Kimbirauskienė
Išrašas tikras: Rasa Kimbirauskienė
4
SANTRAUKA
Kęstutis Stravinskas
Daugiafunkcinių pasėlių vystymasis ir produktyvumas
Bakalauro baigiamasis darbas 36 puslapių apimties, jame patalpinti 6 paveikslai, 12 lentelių,
pacituoti 27 literatūros šaltiniai.
Tyrimo atlikimo vieta. Tyrimai vykdyti 2020 metais VDU ŽŪA Bandymų stotyje.
Tyrimo objektas: daugiafunkcinio pasėlio vystymasis, produktyvumas ir piktžolėtumas.
Darbo tikslas: įvertinti daugiafunkcinių agrocenozių vystymosi, produktyvumo ir piktžolių
plitimo ypatumus.
Darbo uždaviniai.
1. Nustatyti daugiafunkcinių (daugianarių) agrocenozių vystymosi rodiklius
(pasėlio tankumą, augalų aukštį, chlorofilo indeksą, lapų asimiliacinį plotą, apšvitos sąlygas);
2. Nustatyti daugiafunkcinių (daugianarių) agrocenozių produktyvumo
rodiklius (žalioji ir sausoji biomasė);
3. Įvertinti daugiafunkcinių (daugianarių) agrocenozių poveikį pasėlių
piktžolių skaičių ir biomasei;
Darbo metodai. Eksperimentas vykdytas 2020 metais VDU ŽŪA Bandymų stotyje, kurioje
mūsų pasirinkto lauko dirvožemis yra giliau glėjiškas pasotintas palvažemis (Endohypogleyic-Eutric
Planosol-Ple-gln-w). Bandymas vykdytas 3 pakartojimais (21 laukelis) tokiais variantais: KU –
kukurūzų vienanaris, KA – kanapių vienanaris, PU – pupų vienanaris, KU + KA – kukurūzai + kanapės,
KU + PU – kukurūzai + pupos, KA + PU – kanapės + pupos, KU + KA + PU – kukurūzai + kanapės +
pupos.
Darbo rezultatai. Augalai vienanariuose pasėliai augo rečiau, todėl buvo aukštesni, turėjo
didesnį lapų asimiliacinį plotą, tačiau vis tiek sulaikė mažiau FAR negu dvinariai ar trinariai pasėliai.
Pasėlių įvairinimas dažniausiai neturėjo esminės įtakos lapų chlorofilo indeksui, išskyrus kukurūzus
vienanariame pasėlyje vegetacijos metu - čia indeksas buvo esmingai didžiausias. Didžiausia pasėlių
žalioji biomasė nustatyta vienanariame kukurūzų pasėlyje, tačiau didžiausia sausoji biomasė trinariame
pasėlyje. Daugumoje atvejų labiausiai piktžolės plito vienanariuose pasėliuose. Didžiausia piktžolių
sausoji biomasė buvo pupų vienanariame pasėlyje, o mažiausia kanapių vienanariame.
Reikšminiai žodžiai. Daugiafunkciniai pasėliai, produktyvumas, vystymasis, biometrija,
piktžolės.
5
SUMMARY
Kęstutis Stravinskas
The development and productivity of multicrop cultivations
Bachelor Graduation Theses 36 Pages, 6 Figure, 12 Tables, 27 References
Research object: multicrop development, productivity and weediness.
Research aim: to evaluate the peculiarities of development, productivity and weed spread of
multicrop agrocenoses.
Objectives: to determine the development indicators of multicrop (polyarticular) agrocenoses
(crop density, plant height, chlorophyll index, leaf assimilation area, exposure conditions); To determine
the productivity indicators of multicrop agrocenoses (green and dry biomass); To evaluate the effect of
multicrop agrocenoses on the number and biomass of crop weeds;
Research methods: The experiment was carried out in 2020 at VDU ŽŪA Test Station, where
the soil of our chosen field is a deeper gleyic saturated slag (Endohypogleyic-Eutric Planosol-Ple-gln-
w). The test was performed in 3 replicates (field 21) with the following variants: KU - maize unicorn,
PU - bean unicorn, KU + KA - corn + hemp, KU + PU - corn + beans, KA + PU - hemp + beans, KU +
KA + PU - corn + hemp + beans.
Research results: Plants in monocotyledonous crops grew less frequently, so they were taller,
had a larger leaf assimilation area, but still retained less FAR than binary or triennial crops. Crop
diversification generally did not have a significant effect on leaf chlorophyll index, except for maize in
single-crop during vegetation, where the index was significantly highest. The highest green biomass of
the crop was found in the single-crop maize crop, but the highest dry biomass in the ternary crop. In most
cases, weeds were most prevalent in monocotyledonous crops. The highest dry weed biomass was in
bean monocotyledonous crop and the lowest in cannabis monocotyledonous crop.
KEY WORDS: Multicrop , productivity, development, biometrics, weeds.
6
TURINYS
ĮVADAS ...................................................................................................................................... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................... 8
1.1. Bendrosios žinios apie kukurūzus .................................................................................... 8
1.2. Bendrosios žinios apie pupas ........................................................................................... 9
1.3. Bendrosios žinios apie kanapes ..................................................................................... 11
1.4. Tarpiniai pasėliai ............................................................................................................ 13
2. EKSPERIMENTO VYKDYMO SĄLYGOS IR METODAI ........................................... 15
2.1. Eksperimento vieta, laikas, variantai ............................................................................. 15
2.2. Eksperimento vykdymo sąlygos .................................................................................... 17
2.2.1. Dirvožemio charakteristika ................................................................................... 17
2.2.2. Naudotos priemonės, darbų atlikimo laikas .......................................................... 17
2.2.3. Tyrimo laikotarpio meteorologinės sąlygos .......................................................... 18
2.3. Tyrimų ir analizių metodai ............................................................................................ 20
2.4. Tyrimo rezultatų statistinės analizės metodai ................................................................ 21
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ ..................................................................... 22
3.1 Pasėlių tankumas ............................................................................................................ 22
3.2 Pasėlių apšvita ................................................................................................................ 24
3.3 Pasėlių vystymosi ir produktyvumo rodikliai ................................................................ 24
3.4 Piktžolių išplitimas ........................................................................................................ 31
IŠVADOS .................................................................................................................................. 34
LITERATŪROS SĄRAŠAS ..................................................................................................... 35
PRIEDAI ................................................................................................................................... 37
7
ĮVADAS
Lietuvos klimatas yra borealinis (subarktinis), perteklinio drėgnumo, vidutinė metinė oro
temperatūra sudaro apie 6,2-6,7 °C, o vegetacijos trukmė – 140-160 dienų. Tokiomis trumpos vegetacijos
sąlygomis daugelis didelį biomasės produktyvumo potencialą turinčių žemės ūkio augalų nespėja jį
realizuoti. Tai akivaizdžiai matoma tiriant kukurūzus, nes tai labiau pietinio pusrutulio šalių augalai.
Kanapės bei pupos Lietuvos klimatui puikiai tinkami augalai, todėl tyrimų metu parodo savo tikrąjį
potencialą. Naudojant šiuos augalus daugiafunkciniame pasėlyje tikimasi išgauti gausių biomasės bei
sėklų derlių bei pagerinti dirvožemio struktūrą, poringumą, sumažinti kietumą, sukaupti biologinio azoto,
apvalyti dirvožemį nuo sunkiųjų metalų ir ligų sukėlėjų.
Kukurūzai, pupos ir kanapės pasaulyje ir Lietuvoje buvo tyrinėjami ir ankščiau, bet kaip
vienanarių pasėlių augalai, o kaip daugiafunkcinis pasėlis (agrocenozės) tirti labai mažai. Atsižvelgiant
į dabartinę dirvožemio degradaciją ir kitas problemas, kylančias dėl intensyvios žemės ūkio veiklos,
daugiafunkciniai pasėliai tapo vėl aktualūs. Tinkamai įvaldžius daugiafunkcinių pasėlių auginimo
technologiją galima gauti daug naudos, nes skirtingi augalai naudoja bei atpalaiduoja skirtingas
medžiagas arba vieni augalai aprūpina kitus augalus maisto medžiagomis. Tam tikri augalai gali atbaidyti
ir įvairius kenkėjus. Tinkamai suderinus augalus tarpusavį galima atsisakyti pesticidų ir trąšų. Tačiau
nauda ne tik dirvožemiui, bet ir žmogui gaunama maistinė/pašarinė produkcija. Iš likusios stiebų
biomasės galima pagaminti kūrenimui skirtas granules. 2020 metais Lietuvoje buvo pasėta 21,1 tūkst. ha
kukurūzų, 5,2 tūkst. ha kanapių ir 58,6 tūkst. ha pupų (Statistikos departamentas, 2021)
Hipotezė: tikėtina, kad didėjant daugiafunkcinių agrocenozių bioįvairovei, didės jų biomasės
produktyvumas iš ploto vieneto, mažės piktžolių.
Tikslas: įvertinti daugiafunkcinių agrocenozių vystymosi, produktyvumo ir piktžolių plitimo
ypatumus.
Uždaviniai:
1. Nustatyti daugiafunkcinių (daugianarių) agrocenozių vystymosi rodiklius
(pasėlio tankumą, augalų aukštį, chlorofilo indeksą, lapų asimiliacinį plotą, apšvitos sąlygas);
2. Nustatyti daugiafunkcinių (daugianarių) agrocenozių produktyvumo
rodiklius (žalioji ir sausoji biomasė);
3. Įvertinti daugiafunkcinių (daugianarių) agrocenozių poveikį pasėlių
piktžolių skaičių ir biomasei.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bendrosios žinios apie kukurūzus
Kilmė. Kukurūzas kaip žemės ūkio augalas žinomas labai senai. Manoma, kad buvo auginamas
prieš 10 tūkst. metų. Kilę, iš Centrinės ir Pietų Amerikos tropinių ir subtropinių zonų. Tai vienintelis
augalas, kuris augina burbuoles ir yra vienas iš populiariausiu augalų pasaulyje. Tai lemia didelis jų
panaudojimo spektras, nes tai bene vienintelis augalas kuris gali būti panaudotas visas, ne tik burbuolės.
Kukurūzai dažniausiai naudojami gyvulių pašarui, tačiau didelę dalį suvartojama kukurūzų grūdų. Iš
kukurūzų burbuolių šerdžių galima gaminti laką, rašalą, klijus, kino juostas, linoleumus, neperšlampamą
popierių, biokurą. Iš stiebų gaminama celiuliozė, izoliacinės medžiagos, dirbtinė oda (dua.lt 2021).
Paplitimas. Pirmosios žinios apie kukurūzus Europoje atsirado tada, kai Kolumbas atrado
Ameriką. Manoma, kad tai buvo XV a. pabaigoje. Netrukus pietinėse Europos valstybėse, tokiose kaip:
Prancūzija, Italija, Portugalija kukurūzai buvo pripažinti kaip vertingi maistiniai augalai, o vėliau naudoti
kaip pašariniai augalai. XVI a. kukurūzai greitai išplito regionuose, kur jiems augti sąlygos buvo
palankios. Taip kukurūzai paplito Š.Amerikoje, Indijoje, Kinijoje. Rusijoje kukurūzai atsirado XVII a.
(Čaikauskas V., 1995). Kukurūzai kaip augalas Lietuvoje atsirado 18 a., tačiau buvo sėjamas tik
darželiuose, 19 a. pabaigoje pradėtas naudoti pašarui, 20 a. 6-7 dešimtmečiuose kukurūzo sėta dideli
plotai (Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021).
Tinkamai auginant kukurūzus žaliajai masei Lietuvos klimato sąlygomis, žaliosios masės
derlius svyruoja nuo 40-60 t ha-1 (Lazauskas J., 1987). Šiuo metu kukurūzai paplitę didžiojoje pasaulio
dalyje - nuo tropinių platumų iki Skandinavijos šalių. Pasaulinėje žemdirbystėje grūdams auginamų
kukurūzų plotas sudaro apie 130 mln. ha. Didžioji dalis kukurūzų auginama JAV, apie 23 proc. Šioje
šalyje kukurūzai sudaro 60 proc. bendrojo grūdų derliaus. Brazilijoje kukurūzai auginami 12,4 mln. ha.
plote, Indijoje 6,0 mln. ha, Argentinoje 3,4 mln. ha. Europoje didžioji dalis kukurūzų auginami
Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Prancūzijoje. Paskutiniais dešimtmečiais kukurūzai grūdams pradėti
auginti ir Vokietijoje, Lenkijoje, Anglijoje, Švedijoje. Vidutinis kukurūzų grūdų derlingumas pasaulyje
siekia 2,75 t ha-1, labiau palankesnėse klimato sąlygose derlingumas gali siekti ir 5,0 t ha-1, o JAV ir
Kanadoje gaunamas derlius svyruoja nuo 8-10 t ha-1 (Swenson ir kt., 1999).
Požymiai. Dažniausiai auginamas paprastasis kukurūzas ( Zea mays). Pagal grūdų ypatybes
skirstomi į titnaginius, kietuosius, spragėsinius, krakmolinius, cukrinius. Šaknys esti kuokštinės, stiprios,
smarkiai išsišakojusios gali prasiskverbti iki 1,5 m gylio. Vegetacijos pradžioje auga sparčiai.
Ankstyvųjų veislių lapų turi mažiau, vėlyvųjų daugiau. Lapai sudaro nuo 15 iki 25 proc. visos antžeminės
9
masės. Grūdai stambūs, 1000 grūdų masė svyruoja nuo 100 iki 1000 g. Dažniausiai auginami titnaginiai
ir kietieji, mažiau – spragėsiniai, krakmoliniai ir cukriniai kukurūzai (Visuotinė lietuvių enciklopedija,
2021).
Agrotechnika. Kukurūzai lauko sėjomainoje dažniausiai auginami po žieminių javų, ankštinių
augalų, bulvių, cukrinių runkelių. Nerekomenduojama sėti po augalų kurie išneša daug drėgmės ir maisto
medžiagų iš dirvožemio ( saulėgrąžos, cukriniai runkeliai) (Mališauskas, 1998).
Anglijoje kukurūzus dažniausiai sėja po ankštinių javų, auginamų grūdams. Taip pat bandoma
juos sėti ir po žirnių žaliajai trąšai. Nustatyta, kad kukurūzus galima auginti ir keletą metų toje pačioje
vietoje. Tačiau aišku, kad dideli derliai gaunami tik griežtai laikantis agrotechnikos reikalavimų. Jei
neišberiamas pakankamas kiekis trąšų, nekovojama su kenkėjais ir piktžolėmis pastebimas aiškus
derliaus nuostolis (Stancheva ir kt., 1998).
Dėl geros priešsėlinės vertės grūdiniai kukurūzai, kaip lapiniai augalai, įtraukiami į sėjomainą.
Grūdams auginamų kukurūzų priešsėlinė vertė nusileidžia tik rapsams ir cukriniams runkeliams.
Kukurūzų silosui priešsėlinė vertė panaši kaip bulvių (Mališauskas, 1959).
1.2. Bendrosios žinios apie pupas
Kilmė. Tai pupinių (Fabaceae) šeimos, vikio genties, pupos (Vicia faba) rūšies kultūriniai
augalai. Pupos kilusios iš Viduržemio jūros šalių. Auginamos Europoje, Azijoje, Amerikoje, Šiaurės
Afrikoje. Lietuvoje pupos žinomos senai, manoma, kad buvo auginamos jau 10–13 amžiuje. (Visuotinė
lietuvių enciklopedija, 2021). Daugiausia pupų auginama Kinijoje ir Afrikoje. (Tindžiulis, 1986).
Reikšmė ir paplitimas. Pupa yra vienas iš seniausiai žinomų kultūrinių augalų. Ilga laika pupos
buvo naudojamos tik maistui, bet dabar dažniausiai naudojama pašarui ir, kaip daržo augalai. Pagal sėklų
dydį pupos skirstomos į stambiasėklių, vidutinio stambumo ir smulkiasėklių veislių grupes. Pupų grūdai
labai baltymingi ir gerai tinka koncentruotųjų pašarų gamybai, subalansuojant angliavandenių ir proteinų
santykį. Pupų žalioji masė gali būti silosuojama kartu su kukurūzais. Kaip ankštinis augalas, pupos yra
puikus priešsėlis. Pupos turi tvirtą stiebą ir yra vertingas mišinių komponentas – pasėlį prilaiko nuo
išgulimo. Pagal paskutinius duomenis pasaulyje pupų užsėjama apie 5 mln. ha. (Romaneckas ir kt.,
2011). O 2020 m. Lietuvoje pupų buvo auginama beveik 59 tūkst. ha plote (Statistikos departamentas,
2021). Sėklos vartojamos pašarui ir maistui, nes turi daug baltymų (28–35 %). Sėklų derlius 2–3 t/ha-1,
žaliosios masės kiekis gali siekti net iki 30 t/ha-1 (Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021).
10
Požymiai. Pupų šaknys liemeninės, stiprios, šoninės šaknys gerai išvystytos, gausios. Pupų
šaknys į dirva gali pasiskverbti iki 100-150 cm. Stiebai tiesūs, pilnaviduriai, mažai šakoti, bet gausiai
lapoti, galintys išaugti nuo 1 iki 1,8 m. Lapai poriniai, stori, neplaukuoti, pilkai žalsvi. Jų gali išauginti
nuo 50 iki 150 kartais ir daugiau. Pupų žiedynas yra trumpa kekė su 2-8 žiedais. Žiedai balti, su juodomis
dėmėsis ir violetiškai rudomis juostomis burėje. Pupos pradeda žydėti anksti ir žydi apie 25 dienas. Iki
žydėjimo stiebas būna dvigubai - trigubai ilgesnis negu žydėjimo metu. Pupų vaisiai - ankštys, jos būna
plokščios, cilindriškos arba ovalios, jų dydis svyruoja nuo 4 iki 30 cm ilgio. Ankštyje būna nuo 3 iki 6
sėklų. 1000 sėklų masė gali siekti iki 550 g. (Šiuliauskas, 2015; Romaneckas ir kt.,2009; Kemėšius ir
kt.,1999).
Pupoms ypatingų oro temperatūros sąlygų nereikia, nes tai vidutinio klimato juostos augalai.
Dygti pradeda nuo 4 – 6 °C temperatūros ir gali pakęsti šalnas iki - 6 °C. Išskirtinė ankštinių (pupinių)
augalų savybė, kad gali fiksuoti azotą iš atmosferos, tai daro bendradarbiaudami simbiozės pagrindu su
azotą fiksuojančiais mikroorganizmais Rhizobium. Šios genties bakterijos sugeba atmosferos azotą
įjungti į savo organinius junginius, kurių nemažą dalį perduoda augalui šeimininkui. Mainais iš augalo
jos gauna vandens, sacharozės ir mineralinių elementų (Šiuliauskas, 2015). Ant šaknų gumbeliai pradeda
formuotis - pupoms turint penkis-aštuonis lapelius, tačiau jie greičiausiai formuojasi, kai formuojasi
augalo žiedynas ir jis pradeda žydėti. Kuo daugiau susiformuoja gumbelių, tuo daugiau gumbelinės
bakterijos iš atmosferos gali įsisavinti azoto. Tik tam tikros rūšies bakterijos formuoja gumbelius ant tam
tikros rūšies augalų (Šlapakauskas, Duchovkis, 2007).
Agrotechnika. Pupas auginti rekomenduojama derlingame ir drėgmę sulaikančiame
dirvožemyje. Tokie dirvožemiai būna tik priemoliai ar moliai, bet geriau auga puresnėse dirvose. Jei
netrūksta drėgmės, neblogai auga ir priesmėlio dirvose, tačiau sėti priesmėlio dirvose gali būti rizikinga.
Pupoms netinka rūgščios dirvos, nes tokiose dirvose prastai vystosi gumbelinės bakterijos, todėl pupų
derlius, ypač sausais metais gali būti mažas (Čaikauskas, 1995). Pašarinėms pupoms geriausi priešsėliai
esti kaupiamieji augalai arba žieminiai javai. O pupos yra puikus priešsėlis varpiniams (migliniams) ir
kitiems augalams, nes dirvoje palieka apie 50-60 kg ha-1 biologinio azoto (Šeškas, 2013).
11
1.3. Bendrosios žinios apie kanapes
Kilmė. Pluoštinės kanapės kaip žemės ūkio augalas pasaulyje ir Lietuvoje žinoma labai senai.
Tai vienas iš seniausių ir tvariausių žemės ūkio augalų pasaulyje taip pat jos yra labai maistingos ir
puikiai pritaikomos buičiai. Pagal istorinius šaltinius pluoštinių kanapių sėklos maistui buvo naudojamos
dar senovės Egipte. Pluoštinės kanapės kaip natūralus augalinis pluoštas buvo ilgai naudojamas
(BIYOMA, 2021).
Reikšmė. Po pramonės revoliucijos kanapių naudojimas labai smarkiai sumažėjo, nes buvo
išmokta išgauti pigų medvilnės pluoštą, bet pastaraisiais dešimtmečiais pluoštinės kanapės vėl tapo
populiarios visame pasaulyje. Pluoštinės kanapės gana gerai auga vidutinio klimato juostoje, joms
nereikalingas didelis drėgmės kiekis, jos sugeba vykdyti greitus anglies dvideginio mainus, o
panaudojimui yra tinkamos visos pluoštinės kanapės dalys įskaitant stiebą, sėklas, lapus. Kanapės ypač
efektyviai iš oro sugeria anglies dvideginį - 1 m-2 kanapių sugeria CO2 tokį patį kiekį, kiek toks pat plotas
miško. Dėl savo unikalios sudėties pluoštinių kanapių sėklos yra vienos iš pirmaujančių sėklų pasaulyje
– sudėtyje gausu naudingųjų medžiagų, baltymų ir vitaminų. Iš sėklų dažniausiai spaudžiamas aliejus
(BIYOMA, 2021). Pluoštinės kanapės turi savybių, absorbuojančių sunkiuosius metalus, todėl jas galima
naudoti ir apvalyti užterštus laukus, kad juose galėtų augti, ir kiti augalai. Stiebai dažniausiai
panaudojami statybų sektoriuje. Stiebai gali užaugti nuo 1 iki 3,5 m, o kartais net iki 5 m arba aukštesni,
jie sudaro 65-70 proc. bendro užaugusio augalo svorio, atmetus lapus ir šaknis. O lapija sudaro apie 24-
25 proc. augalo masės, tačiau vegetacijos pabaigoje lapijos svoris sumažėja iki 8-14 proc., nes dauguma
apatinių lapų nukrenta (Gruzdevienė ir kt., 2015).
Kanapių plaušai yra labai tvirti ir atsparūs vandens poveikiui. Yra įrodymų, kad kanapių plaušai
buvo naudojami ir 2500 m. prieš mūsų era - rasta vyta virvė iš plaušo. Burinių laivų eroje (XV-XVIII a.)
visas laivyboje naudotas takelažas (virvės, burės ir kt.) buvo gaminami iš kanapių pluošto, netgi
daugumos jūreivių rūbai buvo pagaminti iš kanapių pluošto. Todėl tai buvo netgi labai svarbi strateginė
medžiaga. Standartiniai pluoštinių kanapių audiniai savo savybėmis panašūs į lino audinius – drėgmės
sugėrimu, ergonomiškumu. Pluoštines kanapes lengviau auginti, nei linus, ir pluošto derlius būna kelis
kartus didesnis iš to paties sklypo ploto. Naudojant šiuolaikines technologijas galima pagaminti įvairaus
storio bei minkštumo audinius. Pluoštinių kanapių pranašumas prieš medvilnę yra tai, kad jas augint
nereikia naudoti didelių pesticidų kiekių. Stiebuose daug celiuliozės, todėl jie gali būti naudojami ir
popieriaus gamyboje ( Pluoštinių kultūrų augintojų asociacija, 2021).
Manoma, kad tankiai ir geromis sąlygomis augdamos pluoštinės kanapės turėtų stelbti piktžoles,
bet remiantis kitų šalių tyrimais nustatyta, kad piktžolės ankstyvais augimo tarpsniais tampa pavojingos
12
kanapėms, jei piktžolės užima 25 proc. ir daugiau procentų pasėlio, derlingumas gali sumažėti netgi iki
40-60 proc. Kai kuriuos literatūros šaltiniuose pluoštinės kanapės įvardijami kaip augalai, atbaidantys
ligų sukėlėjus, kenkėjus, stabdančios piktžolių augimą, ir net jų sėklų dygimą, tiriant laboratorijos
sąlygomis. Lenkijoje ištyrus kanapių vandeninių ekstraktų įtaką kai kurių piktžolių sėklų daigumui,
nustatyta, kad kanapių ekstraktas sumažino dirvinių žliūgių, dirvinių čiužučių bei vaistinių ramunių sėklų
dygimą. Pluoštinės kanapės skleidžia stiprų specifinį kvapą, kurį sukelia augaluose esantys eteriniai
aliejai, kanabinoidai ir fitoncidai. Tačiau nepaisant šių alelopatinių kanapių savybių, dauguma literatūros
šaltinių pabrėžia, kad pagrindinis kanapių poveikis piktžolėms tai stelbimo efektas, nes kanapės labai
aukšti augalai. Pluoštinės kanapės perspektyvios ir kaip energetiniai augalai. Sausųjų medžiagų derlius
dažnai viršija 15 tonų iš hektaro - tai beveik dvigubai daugiau, negu kurui auginamų gluosninių žilvičių
masės derlius. Pluoštinės kanapės biokurui yra naudojamos supresuotos į briketus, tačiau pastaruoju
metu bandoma gaminti ir granules. Biokurui naudojami tik patys kanapių šiaudeliai. Savo kaitrinėmis
savybėmis kanapių mediena prilygsta ąžuolams, o degimo produktai neteršia aplinkos. Lyginant su kitų
biomasei tinkamų žemės ūkio augalų dalimis ( rapsų, kviečių šiaudai), pluoštinės kanapės degdamos
išskiria didelį kiekį energijos iki 18500 kJ ir palieka tik 1,2 proc. pelenų. Pluoštinės kanapės priskiriamos
prie našiausių bioenergetinių augalų, kadangi palyginti su kitais, savo stiebuose sukaupia daugiausia
ląstelienos. Priklausomai nuo veislės ir dirvos derlingumo, paprastai išauginti gali nuo 8-10 t ha-1 iki 13-
17 t ha-1, o kartais net iki 25 t ha-1 biomasės (Gruzdevienė ir kt., 2015).
Agrotechnika. Auginamas pluoštui kanapes, tręšti reikia daugiau azoto, mažiau fosforo, o kalio
šiek tiek daugiau negu fosforo. Auginant sėkloms, azoto kiekis reikalingas mažesnis, bet didinamas
fosforo kiekis ir maždaug lygiai tiek pat duodama kalio. Kanapės jautrios magnio trūkumui, vadinasi,
negali augti durpyne, priesmėlyje, pernelyg lengvame dirvožemyje. Dirvožemis turi būti derlingas ir
gerai aeruotas. Jei laukas tinka kviečiams ir rapsui, tiks ir kanapėms. Maždaug 30-40 proc. atiduoto
fosforo ir kalio lieka dirvožemyje kartu su šaknynais ir lapais. Pluoštinėms kanapėms, kaip ir kitiems
pluoštiniems augalams ( linams) reikalingas cinkas tačiau būtina ir siera, nes jei trūksta sieros, stiebeliai
tampa ploni ir pluoštas visai nenori augti (Agrosfera, 2018).
13
1.4. Tarpiniai pasėliai
Tarpiniai pasėliai tai augalai, auginami iki pagrindinio augalo arba iškart juos nuėmus tais
pačiais metais. Šie augalai dažniausiai naudojami kaip žalioji trąša, tačiau kartais ir pašarui. Pagal įvairių
šalių tyrimais padarytos išvados rodo, kad dirvožemyje lieka gana daug augalų neišnaudoto azoto nuo
25 iki 155 kg ha-1 . Tai sukelia realų požeminių vandenų užteršimo pavojų. Mūsų klimato sąlygomis
drėgmė yra veiksnys, kuris riboją posėlių augimą ir vystymąsi. Todėl juos optimaliausia pasėti tuoj po
derliaus nuėmimo, kol neišdžiūvo viršutinis dirvos sluoksnis. Jei yra pakankamai drėgmės, tarpiniai
augalai greitai sudygsta ir tuoj pat uždengia viršutinį dirvos sluoksnį. Tarpinius pasėlius galima auginti,
kaip posėlinius arba įsėlinius. Įsėliniams mūsų klimato zonoje dažniausiai naudojamos daugiametės
žolės, vienmetės ankštinės ir varpinės žolės ar jų mišiniai. Lengvesnėse dirvose, siekiant išvengti maisto
medžiagų, ypač nitratų išsiplovimo, patariama auginti žieminius tarpinius pasėlius (Kinderienė ir kt.,
2013).
Didina dirvožemio derlingumą. Tarpinių pasėlių augalai aprūpina sėjomainos augalus ir
dirvožemio gyvuosius organizmus maisto medžiagomis, mažina jų išsiplovimą ir papildo dirvožemio
organinės medžiagos kiekį. Sėjomainoje dažniausiai auginami vasariniai augalai, tokie kaip: vasariniai
ankštiniai ir, varpiniai javai. Šie augalai ęsti trumpos vegetacijos, todėl dirvožemis nebūna tris mėnesius
nepadengtas augalų biomasę ir neišnaudotas. Tarpinių augalų pasėliai paima iš dirvožemio maisto
medžiagas, todėl jų labai mažai išsiplauna ( ypač azotas lietingą rudenį) ir papildomai sukuria gana
nemažą kiekį organinių medžiagų. Tarpinių pasėlių augalai rudens periodu savo biomasėje gali sukaupti
nuo 20 iki 100 kg ha-1 azoto. Tarpinių pasėlių įterptos biomasės poveikis būna dvejopas: ne tik aprūpina
pagrindinius augalus azoto ir kitomis maisto medžiagomis, bet ir papildo dirvožemio humuso atsargas.
Tai priklauso nuo įterptos tarpinių pasėlių žaliosios biomasės kokybės. Dirvos humusingumą didina tik
tos organinės medžiagos, kurių anglies ir azoto santykis (C:N) yra artimas 15-20. Daugelis mokslininkų
organinių trąšų skaidymąsį sieja su jų sudėtyje esančių lengvai ( gliukozės, krakmolas ir kt.,) ir sunkiai
skaidomų ( celiuliozė, ligninas ir kt.,) medžiagų kiekiu. Įterptų organinių medžiagų mineralizacija ir
humifikacija priklauso nuo dirvožemio humuso kiekio ir kokybės, hidroterminių sąlygų, dirvožemio
savybių tokių kaip granuliometrinė ir mineralinė sudėtis, nuo mikroorganizmų aktyvumo. Daugelio
augalų šaknų anglies, azoto bei lignino kiekis būna palankus humusui susidaryti, o augalų antžeminė
dalis mineralizuojasi greitai. Jei tarpinių pasėlių augalus įterpsime netinkamu laiku humuso kiekio
nepadidinsime (Arlauskienė, 2006).
Apsauginis dirvožemio sluoksnis. Dirvožemio struktūra blogėja ne tik nuo auginamų augalų
biologinių savybių, bet ir nuo intensyvaus žemės dirbimo vegetacijos metu, užsitęsusių sausrų, liūčių,
14
dirvožemio sutankėjimo. Tarpiniai pasėliai gali pagerinti dirvožemio struktūrą, ypač giliašaknių augalų
pasėlis. Greitai auganti antžeminė masė uždengia dirvos paviršių ir neleidžia paviršiniam dirvos
sluoksniui pažliugti ar supulti. Tarpiniai pasėliai sulaiko dirvožemio drėgmę ir suaktyvina dirvožemio
mikroorganizmus, kurie skaido augalų liekanas ir sulipdo dirvožemio trupinėlius į stabilius agregatus.
Giliašakniai tarpiniai augalai toki kaip ankštinės žolės, lubinai, facelijos purena dirvožemį, padidina
aeraciją, intensyviau vyksta maisto medžiagų ir drėgmės apytaką tarp armens ir poarmenio. Kadangi
tarpiniai pasėliai gana greitai uždengia dirvos paviršių susidaro šešėlis, kuris stabdo piktžolių dygimą ir
augimą (Velykis, Satkus, 2019).
Sėjomainoje didėja augalų įvairovė. Tarpiniai pasėliai padeda teisingai sudaryti sėjomainą,
įsiterpdami tarp giminingų augalų. Pasirenkant tarpinius augalus reikėtų žinoti ar šie augalai atitinka
dirvožemio sąlygas, ar greitai augdami uždengs dirvos paviršių, ar turės įvairių dirvožemį gerinančių
savybių bei neplatins ligų ir kenkėjų. Visapusiškai gerinančių augalų nėra, todėl rekomenduojama
naudoti augalų mišinius. Tarpiniams pasėliams ir įsėliams augalų asortimentas pakankamai didelis
(Bogužas ir kt., 2013)
15
2. EKSPERIMENTO VYKDYMO SĄLYGOS IR METODAI
2.1. Eksperimento vieta, laikas, variantai
Stacionarus lauko eksperimentas vykdytas 2020 m. VDU ŽŪA Bandymų stotyje (54º53N +
23º50'E). Bandymų stotis yra nutolusi apie 6 km nuo Kauno miesto, kairėje Nemuno pusėje. Šis žemės
masyvas priklauso Nemuno vidurupio plynaukštės smėlingų ir dulkiškų priemolių, paprastųjų ir
karbonatingųjų glėjiškijjų bei stagniškųjų išplautžemių rajonui.
Eksperimente buvo auginami tokie augalai: paprastasis kukurūzas (Zea mays L.) (veislė –
„Pioneer“), sėjamoji kanapė (Cannabis sativa L.) (veislė – „Austa SK“) ir lauko pupa (Vicia faba L.)
(veislė – „Vertigo“), kurie pasėjami kaip mono, dvinaris ir trinaris pasėlis. Iš viso 7 variantai (2.1 lentelė).
2.1 lentelė. Pasėlio įvairinimo būdas (variantai)
Įvairinimo būdas Pasėliai Santrumpa
Vienanaris Kukurūzai, kanapės, pupos
(atskiri pasėliai)
KU, KA, PU
Dvinaris Kukurūzai + kanapės
Kukurūzai + pupos
Kanapės + pupos
KU + KA
KU + PU
KA + PU
Trinaris Kukurūzai + kanapės + pupos KU + KA + PU
Laukeliai išdėstyti rendomizuotu būdu. Pradinis laukelių dydis – 8 m2. Iš viso eksperimente yra
21 laukelis. Laukelio apsauginė juosta – 1 m pločio, o tarp pakartojimų ir variantų – 2 m pločio (2.1
pav.). Prieš eksperimento įrengimą pirmaisiais bandymo atlikimo metais priešsėlis – avižos.
16
Pastaba: 1 – kukurūzai (KU); 2 – kanapės (KA); 3 – pupos (PU); 4 – kukurūzai+kanapės
(KU+KA); 5 – kukurūzai+pupos (KU+PU); 6 – kanapės+pupos (KA+PU); 7 –
kukurūzai+kanapės+pupos (KU+KA+PU)
2.1 pav. Eksperimento planas
3 4
5
7
1 6
2
7 6 5
4 3
2 1
1 2 3
4 5
6 7
III Pakartojimas
II Pakartojimas
I Pakartojimas
16 m
2 m
2 m
2 m
1 m
1 m
17
Lauko eksperimentas atliktas 3 pakartojimais. Pakartojimų skaičius priklauso nuo bandymo
variantų skaičiaus, laukiamų skirtumų tarp variantų, dirvos derlingumo vienodumo, eksperimento
vieneto dydžio, pasirinkto tikimybės lygmens. Šiuo atveju yra nemažas variantų skaičius – 7, todėl 3
pakartojimai bus pakankamas skaičius, kad būtų galima įrodyti skirtumų tarp tiriamų priemonių
esmingumą.
2.2. Eksperimento vykdymo sąlygos
2.2.1. Dirvožemio charakteristika
Eksperimento lauko dirvožemis yra giliau glėjiškas pasotintas palvažemis (Endohypogleyic-
Eutric Planosol-Ple-gln-w). Dirvožemio pHHCl – nuo 7,3 iki 7,8, suminio azoto kiekis – nuo 0,08 iki
0,13%, humuso – nuo 1,5 iki 1,7%, judriojo fosforo – nuo 189 iki 280 mg kg-1, judriojo kalio – nuo 97
iki 118 mg kg-1, judriosios sieros – nuo 1,2 iki 2,6 mg kg-1, magnio – nuo 436 iki 790 mg kg-1. Vandens
režimas sureguliuotas uždaru drenažu, mikroreljefas išlygintas. Dirvožemio ariamasis sluoksnis yra 23–
27 cm storio.
2.2.2. Naudotos priemonės, darbų atlikimo laikas
Pavasarį, dirvožemiui pasiekus fizinę brandą, jis įdirbamas 3-4 cm gyliu sudėtiniu
kultivatoriumi. Tą pačią dieną išbarstytos mineralinės trąšos NPK 15:15:15. Trąšų norma - 300 kg ha-1
(240 g laukeliui).Vėliau eksperimento laukeliai užsėjami pagal numatytą sėjos schemą (priedai). Sėjama
rankiniu ištisiniu būdu. Vėliau pasėliai retinami, kad suformuoti kuo vienodesnį pasėlio tankumą.
Piktžolėms gausiai sudygus, pasėlio tarpueiliai purenami 1-2 kartus.
18
2.2 lentelė. Numatytos agrotechninės priemonės ir darbų atlikimo laikas
Agrotechninės priemonės Darbų atlikimo laikas
1. Įdirbta žemė 2020-04-21
2. Iškultivuotas bandymo laukas, patręšta
NPK trąšomis (15:15:15, 300 kg/ha-1)
2020-04-22
3. Sėja 2020-04-30
4. Tarpueilių purenimas 2020-06-15
5. Derliaus nuėmimas (rankomis) 2020-09-03
6. Laukelių tvarkymas po derliaus 2020-09-10
Pesticidai agrotechnikoje nenaudojami. Biomasės derlius nuimamas baigiantis pupų vegetacijai.
2.2.3. Tyrimo laikotarpio meteorologinės sąlygos
Pagal kritulių kiekį Lietuvos teritorija yra perteklinės drėgmės zonoje. Vidutiniškai per metus
iškrenta 600-650 mm kritulių, o išgaruoja apie 500 mm. Šiltasis periodas trunka 230-260 dienų. Atskirų
metų orų sąlygos būna skirtingos. Meteorologinės sąlygos pasėlių vegetacijos metu pateiktos 2.2 ir 2.3
lentelėse.
2.3 lentelė. Vidutinė paros oro temperatūra ( °C) pasėlio vegetacijos metu.
Kauno meteorologinės stoties duomenys 2020 m.
Mėnesiai Dekados Vidurkis Daugiametis
vidurkis I II III
Balandis 6,2 5,5 9,0 6,9 6,9
Gegužė 10,7 7,9 12,7 10,5 13,2
Birželis 15,9 20,0 21,1 19,0 16,1
Liepa 16,9 18,1 17,1 17,4 18,7
Rugpjūtis 19,8 19,2 17,0 18,7 17,3
2.4 lentelė. Vidutinis kritulių (mm) kiekis pasėlių vegetacijos metu
Kauno meteorologijos stoties duomenys 2020 m.
Mėnesiai Dekados Iš viso Daugiametis
vidurkis I II III
Balandis 0,9 2,3 0,8 4,0 41,3
Gegužė 26,8 58,9 8,7 94,4 61,7
Birželis 29,0 8,4 61,9 99,3 76,9
Liepa 23,3 1,9 35,2 60,4 96,6
Rugpjūtis 23,6 0,9 68,3 92,8 88,9
19
Balandžio mėn. vidutinė paros oro temperatūra buvo 6,9 °C arba tokia pat kaip daugiametė,
tačiau vidutinis kritulių kiekis buvo 4,0 mm arba 37,3 mm mažesnis už daugiametį vidurkį.
Gegužės mėn. vidutinė paros oro temperatūra buvo 10,5 °C arba 2,7 °C mažesnė už
daugiametę, o kritulių kiekis siekė 94,4 mm arba netgi 32,7 mm buvo didesnis už daugiametį vidurkį.
Birželio mėn. vidutinė paros oro temperatūra arba buvo 19,0 °C arba 2,9 °C šilčiau, o kritulių
kiekis buvo gana didelis ir siekė 99,3 mm arba 22,4 mm didesnis už daugiametį vidurkį.
Liepos mėn. vidutinė paros oro temperatūra buvo 17,4 °C arba 1,4 °C žemesnė už daugiametę,
o kritulių kiekis nedžiugino buvo tik 60,4 mm arba 36,2 mm mažesnis už daugiametį vidurkį.
Rugpjūčio mėn. vidutinė paros temperatūra buvo 18,7 °C arba 1,4 °C didesnė už daugiametę,
bet kritulių kiekis artimas daugiamečiam vidurkiui ir siekė 92,8 mm.
Taigi, galima teigti, kad dygimo temperatūra buvo palanki, bet buvo labai didelis drėgmės
stygius, tačiau vėlesniu laikotarpiu drėgmės balansas šiek tiek atsistatė. Patirtas drėgmės stygius turėjo
neigiamos įtakos pasėlio sudygimui. Staigūs ir dideli drėgmės šuoliai padėjo susiformuoti gausiai
piktžolių populiacijai. Apibendrinant, sąlygos gauti gausų derlių nebuvo palankios, dėl užsitęsusios
pavasarinės sausros nukentėjo augalų tankumas, kuris vėlesniu laikotarpiu netapo optimalus, taip pat
daug įtakos turėjo didelė piktžolių populiacija.
20
2.3. Tyrimų ir analizių metodai
Stacionariame lauko eksperimente nustatytas daugiafunkcinių energetinį potencialą turinčių
agrocenozių, vystymosi ir produktyvumo parametrai. Atlikti tyrimai:
Pasėlio tankumo įvertinimas. Nustatomas masinio sudygimo pavasarį ir derliaus nuėmimo
metu. Apskaitiniuose laukeliuose atliekami kiekvieno augalo 5 skaičiavimai skirtingose 20 cm ilgio
eilutėse. Esant didesniam nei numatyta augalų skaičiui (pupų – 7 augalai 20 cm eilutėje, kanapių – 20
augalų 20 cm eilutėje, kukurūzų – 1 augalas 20 cm eilutėje), pasėlis retinamas.
Pasėlio apšvitos sąlygų (fotosintetiškai aktyvios radiacijos, FAR) nustatymas. Tyrimai
atliekami vegetacijos metu, pupų žydėjimo pradžioje. Fotosintetinė aktyvioji radiacija (spinduliuotė)
(FAR) matuojama HD 9021 RAD/PAR radiometru (FAR E m-2, 400–700 nm spindulių ilgis). FAR
spinduliuotė nustatoma skirtinguose pasėlio arduose: žemės paviršiuje, 1/2 agalų aukščio ir virš pasėlio
(fonas). Matavimai atliekami 5 apskaitinio laukelio vietose. Rodiklis išreiškiamas procentais nuo foninės
apšvitos (Romaneckas ir kt., 2016).
Pasėlio vystymosi rodiklių nustatymas. Nustatomas vegetacijos metu (pupoms pradėjus
žydėti ir po mėnesio), įvertinant augalų vystymosi tarpsnį, aukštį, žaliąją ir sausąją biomasę, chlorofilo
indeksą, asimiliacinį lapų plotą ir kt. Tyrimams kiekviename apskaitiniame laukelyje išpjauta po 5 vnt.
kiekvieno augalo. Vystymosi tarpsnio vertinimas atliekamas vizualiai ne mažiau kaip 10 skirtingų toliau
viena nuo kitos atitolusių laukelio vietų. Išmatuotas kiekvieno augalo aukštis, jie pasverti, taip nustatant
jų žaliąją biomasę. Biomasės mėginiai išdžiovinti termostate 105 °C temperatūroje. Taip nustatyta augalų
sausoji biomasė. Taip pat nustatytas augalų lapų asimiliacinio paviršiaus plotas (vnt. cm-2) lapų ploto
matuokliu Win Dias (“Delta-T Devices” Lts, JK.). Augalų lapų chlorofilo indeksas matuojamas
chlorofilo kiekio matuokliu CCM–200 plus (OPTI-SCIENCES) (http://www.optisci.com/datasheet/ccm-
200.pdf). Jis chlorofilo sorbciją matuoja nuo raudonųjų (653 nm) iki trumpųjų infraraudonųjų (931 nm)
bangų (2.2 pav.).
21
2.2 pav. Chlorofilo indekso matavimo prietaisas CCM-200 plus (nuotrauka R. Kostecko)
Pagal šviesos matavimo duomenis prietaisas apskaičiuoja skaitmeninę reikšmę, kuri parodo
chlorofilo kiekio indeksą augalų lapuose. Chlorofilo kiekio indekso vertės proporcingos bendrajam lapų
chlorofilo kiekiui (Romaneckas ir kt., 2016).
Pasėlio piktžolėtumo nustatymas. Nustatomas įvertinant piktžolių rūšinę sudėtį, piktžolių
skaičių augalų vegetacijos pradžioje. Pasėlio piktžolėtumas nustatytas 10 apskaitinio laukelio vietų 0,06
m-2 plote. Vegetacijos pradžioje suskaičiuoti piktžolių daigai (vnt.m-2), o vegetacijos pabaigoje nustatytas
piktžolių skaičius (vnt.m-2) ir sausųjų medžiagų masė (g m-2). Piktžolės išrautos, išdžiovintos iki
orasausės masės, atlikta botaninė rūšinės sudėties analizė (Stancevičius, 1979).
Pasėlio biometrinių ir produktyvumo rodiklių nustatymas. Atliekamas derliaus nuėmimo
metu, įvertinant augalų aukštį, biomasę, ankščių/burbuolių/žiedynų sk., 1000 sėklų masę ar kt. Mėginiai
šiems rodikliams nustatyti paimti ne mažiau kaip 5 apskaitinio laukelio vietose, 0,5 m išilginėje eilutėje.
Sudarytas vidutinis mėginys. Iš viso 36 tyrimams skirtų pėdų (Romaneckas ir kt., 2016)
2.4. Tyrimo rezultatų statistinės analizės metodai
Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti vieno veiksnio dispersinės analizės, koreliacijos ir
regresijos metodais. Panaudota kompiuterinė programa ANOVA nustatant esminio skirtumo ribas R05
ir R01 tikimybės lygiams pagal P kriterijų (Tarakanovas, Raudonius, 2003). Rodiklių tarpusavio
priežastingumas įvertintas koreliacinės regresinės analizės metodu programomis STAT, SIGMA PLOT.
Esant esminiam skirtumui tarp konkretaus varianto ir kontrolės tikimybės lygmuo žymimas taip:
*, kai P ≤ 0,050 > 0,010 (skirtumai esmingi 95 % tikimybės lygiui);
**, kai P ≤ 0,010 > 0,001 (skirtumai esmingi 99 % tikimybės lygiui).
22
P > 0,050 – esminių skirtumų nėra (skirtumai esmingi mažiau kaip 95 % tikimybės lygiui).
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ
3.1 Pasėlių tankumas
Vienas iš derlingumo struktūros elementų yra pasėlio tankumas. Tik susiformavus tinkamam
tankumui galima tikėtis gausaus derliaus. Išanalizavus (3.1 lentelė) duomenis matyti, kad kukurūzuose
didžiausias tankumas buvo gautas KU+PU dvinariame pasėlyje, o mažiausias trinariame pasėlyje.
Dvinariame KU+KA ir vienanariame kukurūzo pasėlio tankumas buvo gana panašus. Matyti, kad
tankumas po derliaus nuėmimo buvo mažesnis. Didžiausias tankumo pokytis po derliaus nuėmimo
užfiksuotas KU+PU dvinariame pasėlyje beveik 50 proc. pokytis, mažiausias vienanariame kukurūzų
pasėlyje. Trinariame pasėlyje taip pat užfiksuotas gana didelis pokytis, o dvinariame pasėlyje KU+KA
pokytis buvo gana mažas.
Tiriant kanapių pasėlius nustatyta, kad didžiausias tankumas buvo kanapių vienanariame ir
dvinariame KA+PU pasėlyje, šių pasėlių tankumas skyrėsi neženkliai. Mažiausias vėlgi užfiksuotas
trinariame pasėlyje, šiek tiek tankesnis buvo dvinariame pasėlyje KU+KA. Po derliaus nuėmimo vėlgi
matyti didelis tankumo pokytis apie 50 proc. kanapių vienanariame ir KA+PU dvinariame pasėlyje.
Trinariame ir dvinariame KU+KA pasėlio tankumas buvo labai panašus. Esmingai didesnis pasėlio
tankumas buvo KU+KA dvinariame pasėlyje negu trinariame pasėlyje ir vegetacijos pradžioje, ir po
derliaus nuėmimo.
Pupų pasėlyje situacija buvo visai kita - visuose jos pasėliuose tankumas gana panašus ir
svyravo nuo 71,8 iki 77,3 vnt. m2. Išsiskyrė tik dvinaris KA+PU variantas, kurio tankumas buvo
didžiausias ir siekė 96,7 vnt. m2. Po derliaus nuėmimo didžiausias pokytis vėlgi užfiksuotas tankiausiame
KA+PU dvinariame pasėlyje. Pupų vienanariame pasėlyje ir dvinariame pasėlyje KU+PU ženklaus
tankumo sumažėjimo nepastebėta, tačiau trinariame pasėlyje matyti tankumo padidėjimas ir gana
ženklus. Po derliaus nuėmimo trinariame pasėlyje tankumas buvo esmingai didesnis negu KA+PU
dvinariame pasėlyje vegetacijos pradžioje.
23
3.1 lentelė. Daugianarių pasėlių poveikis augalų tankumui, vnt.m-2
Kukurūzai
Variantas Tyrimo data
Nr. Augalai 2020-06-17 2020-10-19
1 KU 38,5 33,6
4 KU+KA 42,2 25,5
5 KU+PU 65,3 33,6
7 KU+KA+PU 22,7 13,4
Kanapės
Variantas Tyrimo data
Nr. Augalai 2020-06-17 2020-10-19
2 KA 289,9 154.4
4 KU+KA 142,0** 90.3**
6 KA+PU 292,7 127.3
7 KU+KA+PU 127,3** 82.8**
Pupos
Variantas Tyrimo data
Nr. Augalai 2020-06-17 2020-10-19
3 PU 74,7 64,0
5 KU+PU 71,8 61,3
6 KA+PU 96,7* 57,1
7 KU+KA+PU 77,3 116,2*
Pastaba: * – esminiai skirtumai, esant 95 % tikimybės lygiui, ** – esminiai skirtumai, esant 99 % tikimybės lygiui Pasėlių variantai: 1-KU – kukurūzų vienanaris, 2-KA – kanapių vienanaris, 3-PU – pupų vienanaris, 4-KU + KA
– kukurūzai + kanapės, 5-KU + PU – kukurūzai + pupos, 6-KA + PU – kanapės + pupos, 7-KU + KA + PU – kukurūzai +
kanapės + pupos.
Apibendrinant galima, teigti, kad pasėlio tankumas po derliaus nuėmimo buvo ženkliai mažesnis
tankiausiuose pasėliuose (KU + KA, KA, KA + PU), pasėlio tankumas padidėjo tik trinariame pasėlyje
(pupų skiltis).
24
3.2 Pasėlių apšvita
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiantis augalų derlingumą, yra fotosintezė. Kuo daugiau
augalas sukaupia energijos vykdydamas fotosintezę tuo daugiau užaugina derliaus.
Mūsų eksperimente, ties dirvos paviršiumi didžiausias fotosintetiškai aktyvi radiacija užfiksuota
vienanariuose pasėliuose, mažiau dvinariuose, o trinariuose - pati mažiausia (3.2 lentelė).
3.2 lentelė. Pasėlio apšvitos sąlygų nustatymas (fotosintetiškai aktyvi radiacija, FAR), FAR
išreikšta procentais nuo foninės apšvitos, 2020-07-14
Variantas/apšvitos matavimo aukštis Ties dirvos paviršiumi 1/2 augalo aukštyje
1. KU 5,2 8,9
2. KA 6,5 15,6
3. PU 8,3 21,4
4. KU+KA 7,8 19,6
5. KU+PU 3,3 12,1
6. KA+PU 2,5 12,6
7. KU+KA+PU 2,3 13,9
Pastaba: P > 0,05. Pasėlių variantai: KU – kukurūzų vienanaris, KA – kanapių vienanaris, PU – pupų vienanaris, KU+KA –
kukurūzai + kanapės, KU+PU – kukurūzai + pupos, KA+PU – kanapės + pupos, KU+KA+PU – kukurūzai + kanapės + pupos.
Tačiau ½ augalo aukščio rezultatai buvo visai kiti. Mažiausias fotosintetiškai aktyvios
radiacijos kiekis užfiksuotas kukurūzų vienanariame pasėlyje, o didžiausias - vienanariame pupų. Iš
dvinarių pasėlių didžiausia apšvita užfiksuota KU+KA pasėlyje, o KU+PU ir KA+PU ji buvo beveik
tokia pati. Trinariame pasėlyje apšvita buvo šiek tiek didesnė negu prieš tai minėtų dvinarių pasėlių.
Esminių skirtumų nenustatyta.
3.3 Pasėlių vystymosi ir produktyvumo rodikliai
Vidutinis augalo aukštis. Esmingai didžiausias kukurūzų aukštis nustatytas vienanariame
pasėlyje, mažiausias pupų - vienanariame pasėlyje. Panašios tendencijos stebėtos ir kanapių pasėlyje,
tačiau esminis skirtumas, palyginus su vienanariu pasėliu, nustatytas tik trinariame pasėlyje (3.1 pav.).
Pupoms įvairinimo intensyvumas esminės įtakos neturėjo.
25
Pastaba: * – esminiai skirtumai, esant 95 % tikimybės lygiui, ** – esminiai skirtumai, esant 99 % tikimybės lygiui. Pasėlių
variantai: KU – kukurūzų vienanaris, KA – kanapių vienanaris, PU – pupų vienanaris, KU+KA – kukurūzai + kanapės,
KU+PU –kukurūzai + pupos, KA+PU – kanapės + pupos, KU+KA+PU – kukurūzai + kanapės + pupos.
3.1. pav. Pasėlių įvairinimo poveikis augalų aukščiui vegetacijos pabaigoje (2020-08-12), cm
Apibendrinant, galima teigti, kad vienanariuose pasėliuose pupų ir kanapių augalai buvo
aukštesni, o dvinariuose ar trinariuose žemesni, nes augalams teko mažiau maisto medžiagų.
Chlorofilo indeksas. Chlorofilo indeksas parodo bendrojo chlorofilo kiekio augalo lape
matematinį atitikmenį, apskaičiuotą panaudojus prasiskverbusios pro lapą šviesos spektro duomenis ir
moksliniais tyrimais nustatytus koreliacinius-regresinius algoritmus. Pagal chlorofilo kiekio indeksą
galima nustatyti augalų būklę, azotinės mitybos sąlygas ir iš dalies prognozuoti augalų derlingumą.
Eksperimente matyti, kad kukurūzuose vegetacijos viduryje (2020-07-01) chlorofilo indeksas buvo gana
žemas ir svyravo nuo 10,5 iki 23,2 (3.3 lentelė).
26
3.3 lentelė. Pasėlių įvairinimo poveikis augalų chlorofilo indeksui
Kukurūzai
Variantas Tyrimo data
Nr. Augalai 2020-07-01 2020-08-12
1 KU 23,2 39,7
4 KU+KA 11,1** 24,2**
5 KU+PU 15,4* 28,8*
7 KU+KA+PU 10,5** 25,9**
Kanapės
Variantas Tyrimo data
Nr. Augalai 2020-07-01 2020-08-12
2 KA 16,0 23,1
4 KU+KA 18,5 20,4
6 KA+PU 16,6 22,4
7 KU+KA+PU 16,0 24,2
Pupos
Variantas Tyrimo data
Nr. Augalai 2020-07-01 2020-08-12
3 PU 27,9 27,5
5 KU+PU 28,5 22,7
6 KA+PU 25,4 20,2
7 KU+KA+PU 29,3 25,6
Pastaba: * – esminiai skirtumai, esant 95 % tikimybės lygiui, ** – esminiai skirtumai, esant 99 % tikimybės lygiui. Pasėlių
variantai: KU – kukurūzų vienanaris, KA – kanapių vienanaris, PU – pupų vienanaris, KU+KA – kukurūzai + kanapės,
KU+PU – kukurūzai + pupos, KA+PU – kanapės + pupos, KU+KA+PU – kukurūzai + kanapės + pupos.
Vienanariame pasėlyje užfiksuotas didžiausias, o likusiuose pasėliuose su neženkliais
skirtumais ir svyravo nuo 10,5 iki 15,4. Tačiau mažiausias chlorofilo indeksas užfiksuotas trinariame
pasėlyje. Taip pat pastebėti esmingi skirtumai visuose pasėliuose ir vegetacijos viduryje, ir pabaigoje
išskyrus kukurūzų vienanarį. Vegetacijos pabaigoje (2020-08-12) matyti, kad chlorofilo indeksas pakilo.
Kukurūzų vienanariame vėlgi turėjo daugiausiai chlorofilo, o mažiausiai KU+KA dvinariame pasėlyje,
tačiau neženkliai skyrėsi nuo trinario pasėlio ir dvinario KU+PU. Kanapėse vegetacijos viduryje visuose
pasėliuose turėjo beveik vienoda kiekį chlorofilo. O vegetacijos pabaigoje chlorofilo indeksas pakilo
tačiau vėlgi visi pasėliai turėjo beveik vienoda kiekį, šiame pasėlyje esminių skirtumų nenustatyta. Pupų
27
pasėlyje vegetacijos viduryje taip pat didesnių skirtumų nepastebėta ir rezultatai skyrėsi neženkliai.
Vegetacijos pabaigoje chlorofilo indeksas sumažėjo, visuose pasėliuose rezultatai skyrėsi neženkliai,
mažiausias kiekis buvo KA+PU dvinariame pasėlyje. Esminių skirtumų nenustatyta.
Augalų lapų asimiliacinis plotas. Lapų asimiliacinis plotas - vienas iš veiksnių, užtikrinantis
derlingumą. Augalas didesniu lapu plotu sorbuoja šviesą ir efektyviau vykdo fotosintezę bei suformuoja
didesnį derlių. Eksperimente didžiausias lapų plotas nustatytas kukurūzų vienanariame pasėlyje, o
dvinariuose ir trinariuose pasėliuose jis buvo dažniausiai esmingai mažesnis (3.2 pav).
Pastaba: * – esminiai skirtumai, esant 95 % tikimybės lygiui, ** – esminiai skirtumai, esant 99 % tikimybės lygiui
Pasėlių variantai: : 1-KU – kukurūzų vienanaris, 2-KA – kanapių vienanaris, 3-PU – pupų vienanaris, 4-KU + KA
– kukurūzai + kanapės, 5-KU + PU – kukurūzai + pupos, 6-KA + PU – kanapės + pupos, 7-KU + KA + PU – kukurūzai +
kanapės + pupos.
3.2. pav. Pasėlių įvairinimo poveikis augalų lapų asimiliaciniam plotui, cm-2
Panašios tendencijos stebėtos ir kanapių bei pupų pasėliuose, tačiau kanapių pasėliuose šie
skirtumai buvo neesminiai.
Žalioji biomasė. Nustatyta, kad didžiausia žalioji biomasė vegetacijos viduryje (2020-07-07),
buvo kukurūzų vienanaryje pasėlyje ir KU + PU dvinaryje pasėlyje. Skirtumai buvo esminiai (3.4
lentelė).
362,7
180,2*
231,0
156,3*
95,7
59,4 64,6 73,2
141,9
83,8*67,7** 78,6**
0
50
100
150
200
250
300
350
400
1 2 3 4
cm2
Kukurūzai: 1-KU, 2-KU+KA, 3-KU+PU, 4-KU+KA+PU
Kanapės: 1-KA, 2-KU+KA, 3-KA+PU, 4-KU+KA+PU
Pupos: 1-PU, 2-KU+PU, 3-KA+PU, 4-KU+KA+PU
28
3.4 lentelė. Skirtingo įvairinimo lygio pasėlių žalioji biomasė, g m-2
Variantas Tyrimo data
2020-07-07 2020-09-03
1. KU 1168,9 7340,2
2. KA 233,7** 3020,3**
3. PU 516,0** 1130,2**
4. KU+KA 679,6** 3770,2**
5. KU+PU 1166,7 4821,2**
6. KA+PU 544,8** 2621,3**
7. KU+KA+PU 692,0** 3560,1**
Pastaba: ** – esminiai skirtumai, esant 99 % tikimybės lygiui. Pasėlių variantai: KU – kukurūzų vienanaris, KA – kanapių
vienanaris, PU – pupų vienanaris, KU+KA – kukurūzai + kanapės, KU+PU – kukurūzai + pupos, KA+PU – kanapės +
pupos, KU+KA+PU – kukurūzai + kanapės + pupos.
Derliaus nuėmimo metu esmingi skirtumai nustatyti visuose pasėliuose, palyginus kukurūzų
vienanarį, tačiau esmingai daugiausia žaliosios biomasės gauta iš KU + PU. Daugumoje variantų
žaliosios biomasės kiekis viršijo 3000 g. m-2 išsiskyrė tik PU ir KA + PU variantų laukeliai.
29
Vidutinė vieno augalo žalioji biomasė. Nustatyta, kad didžiausia vieno augalo žalioji biomasė
vegetacijos viduryje (2020-07-07) gauta vienanariuose pasėliuose (3.5 lentelė).
3.5 lentelė. Skirtingo įvairinimo lygio pasėlių vieno augalo žalioji biomasė, g m-2
Kukurūzai
Variantas Tyrimo data
2020-07-07 2020-09-03
1 KU 133,6 281,1
4 KU+KA 70,7** 100,3*
5 KU+PU 70,9** 131,1
7 KU+KA+PU 43,4** 81,1*
Kanapės
Variantas Tyrimo data
2020-07-07 2020-09-03
2 KA 26,7 20,1
4 KU+KA 20,5 11,0
6 KA+PU 22,7 21,0
7 KU+KA+PU 15,9* 11,1
Pupos
Variantas Tyrimo data
2020-07-07 2020-09-03
3 PU 59,0 20,0
5 KU+PU 45,8 11,0*
6 KA+PU 31,8* 11,0*
7 KU+KA+PU 39,6* 11,1* Pastaba: * – esminiai skirtumai, esant 95 % tikimybės lygiui, ** – esminiai skirtumai, esant 99 % tikimybės lygiui. Pasėlių
variantai: KU – kukurūzų vienanaris, KA – kanapių vienanaris, PU – pupų vienanaris, KU+KA – kukurūzai + kanapės,
KU+PU – kukurūzai + pupos, KA+PU – kanapės + pupos, KU+KA+PU – kukurūzai + kanapės + pupos.
Derliaus nuėmimo metu (2020-09-03) vieno augalo žalioji biomasė buvo didžiausia vėlgi
vienanariuose pasėliuose, išskyrus kanapes. Šiek tiek daugiau buvo KA + PU dvinaryje pasėlyje.
Panašios tendencijos stebėtos kanapių ir pupų pasėliuose, tačiau esmingi skirtumai nustatyti tik
kukurūzuose ir pupose.
30
Augalų sausoji biomasė. Skirtingai nei žalioji biomasė eksperimente gautos sausosios
biomasės kiekiai buvo daugeliu atveju didesni dvinariuose ir trinariuose pasėliuose už vienanarius
pasėlius (3.6 lentelė).
3.6 lentelė. Skirtingo įvairinimo lygio pasėlių sausoji biomasė, g m-2
Variantas
Tyrimo data
2020-07-07 2020-09-03
1. KU 52,1 522,2
2. KA 56,8 903,9
3. PU 62,7 981,1
4. KU+KA 49,7 1219,7**
5. KU+PU 113,2** 806,9
6. KA+PU 96,9** 1097,5*
7. KU+KA+PU 97,7** 2081,1**
Pastaba: * – esminiai skirtumai, esant 95 % tikimybės lygiui, ** – esminiai skirtumai, esant 99 % tikimybės lygiui.
Pasėlių variantai: KU – kukurūzų vienanaris, KA – kanapių vienanaris, PU – pupų vienanaris, KU+KA – kukurūzai + kanapės,
KU+PU – kukurūzai + pupos, KA+PU – kanapės + pupos, KU+KA+PU – kukurūzai + kanapės + pupos.
20 07 07 esmingai didžiausia biomasė vegetacijos viduryje užfiksuota dvinariame KU + PU
pasėlyje, o derliaus nuėmimo metu – trinariame KU + KA + PU pasėlyje ir siekė net 2081,06 g m-2.
Taigi, kaip ir tikėtasi didžiausia sausoji biomasė gauta trinariame pasėlyje.
Vidutinė vieno augalo sausoji biomasė. Nustatytą, kad didžiausia vidutinė vieno augalo
biomasė vegetacijos viduryje (2020 07 07) buvo vienanariuose pasėliuose, tačiau kanapių pasėliuose
skirtumai buvo neesminiai (3.7 lentelė).
31
3.7 lentelė. Skirtingo įvairinimo lygio pasėlių vieno augalo sausoji biomasė, g m-2
Kukurūzai
Variantas Tyrimo data
2020-07-07 2020-09-03
1 KU 6,0 13,4
4 KU+KA 4,2* 9,4
5 KU+PU 4,1* 11,4
7 KU+KA+PU 4,2* 10,6
Kanapės
Variantas
Tyrimo data
2020-07-07 2020-09-03
2 KA 6,5 5,9
4 KU+KA 5,2 10,7
6 KA+PU 5,5 6,9
7 KU+KA+PU 4,4 8,1
Pupos
Variantas Tyrimo data
2020-07-07 2020-09-03
3 PU 7,2 15,9
5 KU+PU 7,2 6,9*
6 KA+PU 4,2** 4,2*
7 KU+KA+PU 5,5* 11,0 Pastaba: * – esminiai skirtumai, esant 95 % tikimybės lygiui, ** – esminiai skirtumai, esant 99 % tikimybės lygiui. Pasėlių
variantai: KU – kukurūzų vienanaris, KA – kanapių vienanaris, PU – pupų vienanaris, KU+KA – kukurūzai + kanapės,
KU+PU – kukurūzai + pupos, KA+PU – kanapės + pupos, KU+KA+PU – kukurūzai + kanapės + pupos.
Derliaus nuėmimo metu panašios tendencijos stebėtos kukurūzų ir kanapių pasėliuose, tačiau
kanapių pasėliuose didžiausia biomase išsiskyrė KU+KA varianto laukeliai. Skirtumas neesminis.
3.4 Piktžolių išplitimas
Eksperimente nustatyta, kad daugiausia piktžolių vegetacijos pradžioje (2020-05-27) buvo
kukurūzų ir kanapių vienanariuose pasėliuose. Esmingai mažas piktžolių išplitimas nustatytas pupų
vienanaryje pasėlyje. Dvinariuose ir trinariuose pasėliuose piktžolių išplitimas skyrėsi neženkliai ir
šiuose variantuose esminių skirtumai buvo neesminiai (3.8 lentelė).
32
3.8 lentelė. Piktžolių skaičius skirtingo įvairinimo lygio pasėliuose, vnt. m-2
Variantas Piktžolės
vienametės dvimetės visos
2020-05-27
1. KU 248,2 30,3 269,0
2. KA 223,6 16,6 230,6
3. PU 143,1* 25,0 151,4*
4. KU+KA 219,9 22,2 232,4
5. KU+PU 193,1 25,0 205,6
6. KA+PU 176,4 33,8 200,0
7. KU+KA+PU 204,2 15,3 211,1
2020-08-26
1. KU 138,9 55,5 194,4
2. KA 66,7 44,5 111,1
3. PU 205,6 133,3 305,6
4. KU+KA 94,4 55,4 150,1
5. KU+PU 61,1 50,0 111,1
6. KA+PU 105,7 77,6 161,1
7. KU+KA+PU 155,1 94,4 188,9 Pastaba: * – esminiai skirtumai, esant 95 % tikimybės lygiui. Pasėlių variantai: KU – kukurūzų vienanaris, KA – kanapių
vienanaris, PU – pupų vienanaris, KU+KA – kukurūzai + kanapės, KU+PU – kukurūzai + pupos, KA+PU – kanapės +
pupos, KU+KA+PU – kukurūzai + kanapės + pupos.
Vegetacijos pabaigoje (2020-08-26) piktžolių sumažėjo visuose pasėliuose, išskyrus pupų
vienanarį. Šis tapo piktžolėčiausiu pasėliu, nes pupos augo plačiai – 50 cm tarpueiliais. Kanapių
vienanaris ir KU+PU dvinaris tapo mažiausiai piktžolių turinčiais pasėliais, o likusiuose pasėliuose
skirtumai tapo neženklūs ir svyravo nuo 161,11 iki 194,4 vnt. m-2. Iš šių pasėlių piktžolėčiausi buvo
kukurūzų vienanaris ir trinaris pasėlis. Kaip ir vegetacijos pradžioje taip pat ir vegetacijos pabaigoje
pagal piktžolių skaičių vyravo vienanametės piktžolės. Vegetacijos pabaigoje esminių skirtumų tarp
variantų nenustatyta.
Piktžolių sausoji biomasė. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad didžiausia visų
piktžolių biomasė buvo kukurūzų ir pupų vienanariuose pasėliuose. Mažiausiai biomasė nustatyta
kanapių vienanariame pasėlyje tik 15 g m-2. Dvinarių pasėlių sausosios piktžolių biomasė svyravo nuo
71,1 iki 80,9 g m-2. Trinariame pasėlyje piktžolės išaugino gan gausią sausąją biomasę (133,6 g m-2),
tačiau skirtumas buvo neesminis palyginus su kukurūzu vienanariu pasėliu (3.3 pav.). Kanapių
vienanaryje buvo esmingai mažiau piktžolių negu KU + KA dvinariame pasėlyje. Kituose pasėliuose
esminių skirtumų nenustatyta.
33
Pastaba: * – esminiai skirtumai, esant 95 % tikimybės lygiui. Pasėlių variantai: 1. KU – kukurūzų vienanaris, 2. KA –
kanapių vienanaris, 3. PU – pupų vienanaris, 4. KU+KA – kukurūzai + kanapės, 5. KU+PU – kukurūzai + pupos, 6.
KA+PU – kanapės + pupos, 7. KU+KA+PU – kukurūzai + kanapės + pupos.
3.3 pav. Piktžolių sausoji biomasė skirtingo įvairinimo lygio pasėliuose, g m-2
Apibendrinant, galima teigti, kad didžiausia piktžolių sausoji biomasė nustatyta kukurūzų ir
pupų vienanariuose pasėliuose. Dvinariuose pasėliuose piktžolių sausoji biomasė buvo mažesnė už
trinarių. O kanapėse piktžolių sausoji biomasė buvo mažiausia iš visų pasėlių. Manau, kad tai įtakojo
kanapių piktžolių stelbimo savybė. Pagal piktžolių sausąją biomasę daugiametės piktžolės vyravo šiuose
variantuose: Pupų vienanariame, KU + KA dvinariame, KA + PU dvinariame ir trinariame pasėlyje. O
likusiuose variantuose pagal sausąją piktžolių biomasę vyravo vienametės piktžolės.
34
IŠVADOS
2020 metais VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje, limnoglacialinio priemolio
ant moreninio priemolio karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje atlikus daugiafunkcinių
pasėlių vystymosi ir produktyvumo tyrimus galima teikti tokias išvadas:
1. Augalai vienanariuose pasėliai augo rečiau, todėl buvo aukštesni, turėjo didesnį lapų
asimiliacinį plotą, tačiau vis tiek sulaikė mažiau FAR negu dvinariai ar trinariai pasėliai.
Pasėlių įvairinimas dažniausiai neturėjo esminės įtakos lapų chlorofilo indeksui, išskyrus
kukurūzus vienanariame pasėlyje vegetacijos metu - čia indeksas buvo esmingai didžiausias.
2. Didžiausia pasėlių žalioji biomasė nustatyta vienanariame kukurūzų pasėlyje, tačiau
didžiausia sausoji biomasė trinariame pasėlyje.
3. Daugumoje atvejų labiausiai piktžolės plito vienanariuose pasėliuose. Didžiausia piktžolių
sausoji biomasė buvo pupų vienanariame pasėlyje, o mažiausia kanapių vienanariame.
Data: 2021-05-27 Autoriaus parašas
35
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. ARLAUSKIENĖ, A. LŽI Joniškėlio bandymų stotis. 2006. Kodėl verta auginti tarpinius
pasėlius? Mano ūkis, [interaktyvus], [žiūrėta: 2021m. kovo 10d.]. Prieiga per internetą:
https://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2006/12/kodel-verta-auginti-tarpinius-paselius/
2. ADAMAVIČIENĖ, A.; BURAGIENĖ, S.; KOSTECKAS, R.; MARCINKEVIČIENĖ, A.;
ROMANECKAS, K. 2016. Agronomijos pagrindai [elektroninis išteklius]: Laboratorinių darbų
ir pratybų aprašas. Akademija: Aleksandro Stulginskio universitetas, [interaktyvu], [žiūrėta
2021 m. balandžio 5 d.]. Prieiga per internetą:
http://dspace.lzuu.lt/bitstream/1/4572/1/knyga_A54.pdf
3. AGROSFERA 2018. Pluoštinės kanapės: artėja nuėmimo metas. Mano ūkis, [interaktyvus],
[žiūrėta: 2021 m. vasario 10d.]. Prieiga per internetą:
https://manoukis.lt/naujienos/renginiai/pluostines-kanapes-arteja-nuemimo-metas
4. BOGUŽAS, V.; ARVASAS, J.; ŠNIAUKA, P. 2013. Žemdirbystė [elektroninis išteklius]:
vadovėlis. Akademija: Aleksandro Stulginskio universitetas, [interaktyvu], [žiūrėta: 2021 m.
vasario 5 d.]. Prieiga per internetą:
http://dspace.lzuu.lt/bitstream/1/2507/1/Zemdirbyste_vadovelis.pdf
5. BIYOMA brošiūra, [interaktyvus], [Žiūrėta: 2021. vasario 4d.]. Prieiga per internetą:
https://www.gerakarma.com/pluostines-kanapes/
6. ČAIKAUSKAS V. 1995.Augalininkystė. – V.: mokslo ir enciklopedijų,. – 234-236 p.
7. ČAIKAUKAS, V. 1995. Augalininkystė. Gamtos mokslai. Vilnius.
8. DUA.LT 2021. Kukurūzai ir jų auginimas, [interaktyvus], [žiūrėta: 2021 m. vasario 8 d.].
Prieiga per internetą: http://www.dua.lt/kukuruzai-ir-ju-auginimas/
9. GRUZDEVIENĖ, E.; JANKAUSKIENĖ, Z. LAMMC Upytės bandymų stotis, JASINSKAS, A.
ASU Žemes ūkio inžinerijos ir saugos institutas. 2015. Pluoštinės kanapės sėjomainos narys.
Mano ūkis, [interaktyvus], [žiūrėta: 2021 m. kovo 2 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2015/12/pluostines-kanapes-sejomainos-narys/
10. KEMĖŠIUS, J.; ROMANECKAS, K. 1999. Agronomijos pagrindų metodiniai patarimai.
Kaunas-Akademija: LŽŪU Leidybos centras, 44-45 p.
11. KINDERIENĖ, I.; ŠLEPETIENĖ, A. 2013. Tarpinių pasėlių nauda – daugialypė. Mano ūkis,
[interaktyvus], [žiūrėta: 2021 m. kovo 15d.]. Prieiga per internetą:
https://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2013/10/tarpiniu-paseliu-nauda-daugialype/
12. MALIŠAUSKAS, A. 1998. Kukurūzų auginimas. Akademija, 1–30 p.
13. MALIŠAUSKAS A. 1959. Kukurūzų auginimas grūdams. – V.:– 11p.
14. PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ AUGINTOJŲ ASOCIJACIJA. 2021. Apie pluoštinę kanapę,
[interaktyvus], [žiūrėta: 2021 m. kovo 16d.]. Prieiga per internetą:
https://www.pkaa.lt/naudinga-informacija/apie-pluostine-kanape/
15. ROMANECKAS, K.; PILIPVIČIUS, V. 2009. Agronomijos pagrindai. Akademija, p. 9 – 19.
16. SWENSON D., OLNESS A., LOPEZ D. 1999.Effect of topping on the
management of maize // J. Minn. Acad. Sci. –. – 63, Nr.3. – P.30
17. STANCHEVA I., ARSOVA A., ATANASOVA E. – 1998. Physiolo gical
responses of maize // Bulg. J. Plant Physiol.. – Spec. Issue. – P.187.
36
18. STATISTIKOS DEPARTAMENTAS. 2021, [interaktyvus], [žiūrėta: 2021 m. kovo 30 d.].
Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9dee15da-3071-
4372-8bcd-63b805ee09de#/
19. ŠIULIAUSKAS, A. 2015. Praktinė augalininkystė. Javai ir rapsai. Vilnius, p. 449 – 473.
20. ŠLAPAKAUSKAS, V.,; DUCHOVKIS, P.2007. Augalų produktyvumas, p. 160 – 161.
21. ŠEŠKAS, A. 2013. Augalininkystes technologijos: mokymo priemonė. Mastaičiai: Kauno
kolegijos leidybos centras, 245 p.
22. TINDŽIULIS, A. 1986. Javai. Vilnius, p. 196 – 209.
23. VISUOTINĖ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA. 2021. Pupos, [interaktyvus], [žiūrėta: 2021 m.
vasario 9 d.]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/pupos/
24. VISUOTINĖ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA. 2021. Kukurūzai, [interaktyvus], [žiūrėta: 2021
m. vasario 1 d.]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/kukuruzai/
25. VELYKIS, A.; SATKUS, A. LAMMC Joniškėlio bandymų stotis 2019. Tarpiniai pasėliai ir
supaprastintas žemės dirbimas: kaip suderinti technologijas. Mano ūkis, [interaktyvus], [žiūrėta:
2021 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: https://www.manoukis.lt/mano-ukis-
zurnalas/2019/08/tarpiniai-paseliai-ir-supaprastintas-zemes-dirbimas-kaip-suderinti-
technologijas/
26. STANCEVIČIUS, A. 1979. Piktžolių apskaita ir laukų piktžolėtumo kartografavimas. Vilnius:
mokslas, 37 p.
27. TARAKANOVAS, P., RAUDONIUS, S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė
taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo SELEKCIJA ir
IRRISTAT. Akademija: Lietuvos žemės ūkio universitetas, 57 p.
37
PRIEDAI
1 pav. Vienanario pasėlio sėjos schema; a – kukurūzai/kanapės/pupos
a)
38
b
b)
2 pav. Dvinario pasėlio sėjos schema; a – kukurūzai + kanapės; b – kukurūzai/kanapės + pupos
3 pav. Trinario pasėlio sėjos schema
