“Moksliniais tyrimais pagrįsta politika ir sprendimai profesinei ir visuomenės sveikatai”

Tarptautinis

forumas, Vilnius, 2008 m. spalio

3d.

Darbuotojų

saugos ir sveikatos strategijos įgyvendinimo iššūkiai Lietuvoje

Dr.Remigijus Jankauskas

Kuri strategija?

TDO Globalinė profesinės saugos ir sveikatos strategija (2003)

ES Sveikatos ir saugos darbe strategija (2006)

PSO Globalinis darbuotojų sveikatos veiksmų planas (2007)

Šiaurės matmens šalių partnerystės sveikatos darbe strategija (2007)

13th

BSN konsultacinis

seminaras

tarptautinių

PSS strategijų

suderinamumo klausimais, PSO/Euro biuras, Bona, 2007Dr.R.Jankauskas

(DMC), Mr.W.Husberg

(ILO), Ms.S.Sommer

(OSHA), Dr.R.Kim

(WHO/EURO), Prof.H.Vainio

(FIOH)

Sutarta: Partnerystės šalių

sveikatos darbe strategija

strategija patvirtinta Partnerystės atstovų aukščiausiojo lygmens (Ministrų) konferencijoje (Vilnius, 2007m. lapkričio 16d.), Lietuvos pirmininkavimo Partnerystei metu

Strategiją parengė Partnerystės SIHLWA-OSH ekspertų grupė kartu su BSN tinklo dalyviais – moksliniųtyrimų institucijomis iš 10 Baltijos jūros regiono šalių

Tai pirma ir vienintelė Partnerystės (13 šalių ir 9 tarptautinės organizacijos) patvirtinta strategija

Healthy Life –

Healthy WorkPartnership for health and safetyNDPHS Strategy on Health at Work

(Vilnius, November

16th, 2007)

Introduction

The wealth in the Northern Dimension Partnership region as elsewhere is based on human work. The workforce of the Northern Dimension area (13 countries) covers a total of close to 125 million working people. The working-aged population (15–74 years) covers an even larger share of the whole population (e.g.

full-time and part-

time workers, home-based work, migrant workers, young people, handicapped, distance work, unpaid work, informal and unregistered work). The

smooth integration of all groups, including ageing and young people, into the labour force is crucial for every country.

A healthy working-aged population with adequate social protection is the most critical factor behind the social and economic development of enterprises, communities and nations.

The Northern Dimension Partnership in Public Health and Social Well-being and the Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety (BSN) are valuable channels for promoting and implementing a systematic approach to preventive and pro-active occupational safety and health systems in the area.

NDPHS has –

through its Expert Group on Social Inclusion, Healthy Lifestyles and Work Ability (SIHLWA) –

reviewed the situation in selected sub-regions of the NDPHS area and found major differences in health status, working

conditions and access to health services.

Conditions of work and the labour market status of working-aged people are important social determinants of health, work ability and thereby productivity. If not optimized, they contribute to significant health inequities within the working-aged population, between the regions and countries, as well as within

the countries.

Partnerystės šalių įsipareigojimai 2008-2011 metams

reguliariai rengti PSS būklės įvertinimą

kurti nacionalinę PSS sistemą ir programas, atitinkančias ILO-187 nustatytus standartus.

vystyti profesinės sveikatos tarnybas, pradedant nuo bazinių standartų

įgyvendinti prevencijos programas didžiausios profesinės rizikos srityse

vystyti PSS informacines sistemas ir didinti supratimą apie profesinęsveikatą

1 iššūkis: reguliariai rengti PSS būklės įvertinimą

Partnerystės šalys, parengusios nacionalinės PSS s-mos aprašymą:Danija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Lenkija

PSS s-mos aprašymas apima:

Demografinius

rodikliusEkonominius rodikliusPSS teisinį

reglamentavimąPL ir NA statistikąProfesinės sveikatos tarnybasPSS resursusPSS problemasPSS prioritetus

2 iššūkis: kurti nacionalinę

PSS sistemą, atitinkančią

tarptautinius standartus

Pagrindiniai PSS s-mos komponentai

pilnai

žymus

nežymus

jokio(C 187)

pasiekta

progresas

progresas

progreso______________________________________________________________________________________

DSS teisės aktai taipInstitucijos, atsakingos už PSS taipPSS inspektavimo sistema taipSocialinė partnerystė įmonėse taipTrišalė partnerystė taipApie PSS informuojančios tarnybos taipMokymai PSS klausimais taipProfesinės sveikatos tarnybos taipPSS moksliniai tyrimai taipNA ir PL registravimas taipDraudimas nuo NA ir PL taipPSS kokybės vadyba įmonėse taip

Šaltinis: NDPHS/SIHLWA ir BSN OHS network, 2007

3 iššūkis: kurti nacionalinę

PSS programą, atitinkančią

tarptautinius standartus

Pagrindiniai komponentai

pilnai

žymus

nežymus

jokio(C 187)

pasiekta

progresas

progresas

progreso_________________________________________________________________________________________

Prevencijos kultūros skatinimas taipParama darbuotojų sveikatos apsaugai taipNacionalinės DSS s-mos analizė taipPažangos kriterijų nustatymas taipRyšys su kitomis programomis taip

Šaltinis: NDPHS/SIHLWA ir BSN OHS network, 2007

4 iššūkis: vystyti PS tarnybas, pradedant nuo bazinių

standartų

ILO/WHO/ICOH (2007) nustatyti baziniai standartai PS tarnyboms apima:

PSS tarnybų

funkcijas pagal ILO-161

paslaugų

teikimo modelius visiems dirbantiesiems

tęstinio PSS tarnybų

vystymo pakopas

Lietuvos profesinės sveikatos tarnybų

funkcijų įvertinimas

Pagrindiniai komponentai

pilnai

žymus

nežymus

jokio(C 161)

pasiekta

progresas

progresas

progreso_________________________________________________________________________________

Profesinės rizikos vertinimas taipRizikos veiksnių stebėjimas taipKonsultavimas dėl darbo organizavimo taipPrevencijos programų rengimas taipKonsultavimas DSS klausimais taipDarbuotojų sveikatos priežiūra taipKonsultavimas dėl prof. adaptacijos taipProfesinės reabilitacijos organizavimas taipInformavimas, švietimas, mokymas taipMed. pagalbos organizavimas taipNA ir PL analizė taip

Šaltinis: NDPHS/SIHLWA ir BSN OHS network, 2007

Profesinių

ligų

dinamika Lietuvoje

359 321 308302 319

370

606701

618606

572 570

801 808

939

13801447

1123

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

Atv

ejų

skaiči

us

Sergamumas PL Lietuvoje ir ES šalyse

Lietuva

ES

12

_________________________________________________________Visi atvejai (100 tūkst. darbuotojų)

65,4

37,0

vyrai

113,8

47,8

moterys

18,1

22,0

Amžiaus grupėse25-34

1,8

22,4

35-44

8,7

31,1

45-54

74,1

39,2

55-64

322,0

69,2

Palyginamojo tyrimo duomenys, EUROSTAT/DMC, 2005

Sergamumo PL netolygumai Lietuvoje (atv./100.000)

Profesinės ligos Lietuvoje pagal užimtumą

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

elektra, vandens tiekimas

administravimas

zuvininkyste

kasyba

prekyba

statyba

nekilnojamas turtas

pramone

sveikata ir socialinis darbas

svietimas

transportas

zemes ukis

VISI SEKTORIAI

dirbantys nedirbantys

Darbo medicinos gydytojų

skaičius Lietuvoje ir kitose Europos šalyse

(Tarptautinė

palyginamoji studija,2002)

DM gydytojųskaičius

_____________________Čekija

4955Latvija

330Norvegija

500Suomija

885Italija

8124Prancūzija

7853Vokietija

8707Ispanija

3450Švedija

700Estija

42D.Britanija

1576Danija

100

Lietuva

(2001)

22Lietuva

(2007)

19 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2

Lit

Den

U.K.

Est

Swe

Esp

Ger

Fra

Ita

Fin

Nor

Lat

Cze

DM gydytojai 1000 darb.

5 iššūkis:

įgyvendinti prevencijos programas didžiausios profesinės rizikos srityse

Lietuvos profesinių ligų registre neužregistruotas nei vienas profesinio vėžio atvejis

3,4% visų plaučių vėžio atvejųLietuvoje dėl asbesto poveikio (DMC/VU OI/VPC/FIOH,2006)

LRV 2008-04-17 patvirtinta “Asbesto šalinimo programa 2008-2013 metams

6 iššūkis:vystyti

PSS informacines sistemas ir didinti supratimą

apie profesinę

sveikatą

interneto duomenų bazės (PSO, TDO, ES OSHA, NDPHS, BSN)

specialistų mokymai

visuomenės švietimas

Lietuvos

PSS strategijos (2008-2012) pažangos vertinimo rodikliai

darbuotojų

sveikatos priežiūros stiprinimo srityje

sumažinti sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, tenkančių100 tūkst. darbuotojų, skaičiųpadidinti naujai išaiškintų profesinių ligų, nesant pastovaus invalidumo, skaičių, tenkančių 100 tūkst. Darbuotojųpadidinti darbo medicinos gydytojų ir kitų profesinės sveikatos specialistų, dirbančių įmonėse skaičių;padidinti įmonių, įsteigusių profesinės sveikatos (darbo medicinos) tarnybas skaičių ir jų santykį su visomis įmonėmispadidinti išorinių profesinės sveikatos (darbo medicinos) tarnybųskaičiųpadidinti įmonių, įdiegusių OHSAS kokybės vadybos sistemas skaičių ir jų santykį su visomis įmonėmis bei įdiegusių darbų saugos ir sveikatos kokybės vadybos sistemąskaičių.