1DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINIS BIULETENIS 2009 m. Nr. 2(135)

Nedarbo problemos aptartos Vyriausybėje, išvažiuojamajame

Seimo posėdyje

Naujos darbo vietos Švenčionių ir Molėtų bedarbiams

Vilniaus regiono 2009 m. prognozės pristatytos darbdaviams, socialiniams

partneriams

Darbo rinkos aktualijos - aukščiausių valdžios institucijų akiratyje

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris2

Naujienos trumpai

Aptartos priemonės ir pasiūlymai darbo rinkai reguliuoti

Vasario 3 d. pasitarime pas Ministrą Pirmininką A.Kubilių aptarta padėtis darbo rinkoje. Pasitarime dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministras R.Dagys, Ūkio ministro patarėjas M.Petrauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius V.Rupšys, taip pat Ministro Pirmininko patarėjai S.A.Kondratas, V.Milaknis, R.Jasiulionis, Lietuvos darbo biržos direktorius V.Šlekaitis, Vilniaus – J.Kankevičius, Kauno – l.e. direktoriaus pareigas – V.Morkūnas, Klaipėdos – A.Adomaitis, Šiaulių – G.Kuprevičienė, Panevėžio – J.Mėlynavičius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras R.Dagys pažymėjo, kad norima aptarti padėtį darbo rinkoje, pasirengimą nedarbo iššūkiams ir apsvarstyti priemones bei pasiūlymus darbo rinkai reguliuoti.

Lietuvos darbo biržos direktorius V.Šlekaitis pateikė informaciją apie nedarbo lygį, jo augimo prognozes, teritorinius nedarbo skirtumus. Pasak V.Šlekaičio, 2009 m. vasario 1 d. buvo įregistruota 149 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Daugiausiai tai jauni, iki 25 metų asmenys, apie 40 proc. besikreipiančiųjų neturi profesinio pasirengimo. Didžiausias nedarbo lygis yra Druskininkuose, Akmenės ir Ignalinos rajonuose. 2009 m. pabaigoje nedarbo lygis šalyje gali siekti 10 proc. Pasitarimo dalyviai buvo informuoti, kad Lietuvos darbo birža ėmėsi tam tikrų veiksmų problemoms spręsti. Buvo įgyvendintos priemonės klientų srautams sureguliuoti (išplėstas aptarnavimas seniūnijose, paankstintas registratūros darbo laikas, įvesta „Išankstinės registracijos“ paslauga internetu ir telefonu, padidintas registratorių skaičius). Taip pat parengtas darbo rinkos stebėsenos, pokyčių darbo rinkoje vertinimo ir informacijos sklaidos priemonių planas, įgyvendinamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Į jas numatoma įtraukti apie 50 tūkst. bedarbių, iš jų per 32 tūkst. asmenų iš Užimtumo rėmimo lėšų (tai viešieji darbai, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, įdarbinimas subsidijuojant, darbo rotacija, vietinių užimtumo iniciatyvų projektai) ir 15 tūkst. asmenų – iš Profesinių gebėjimų didinimo programos lėšų.

Stengiamasi laiku išmokėti nedarbo draudimo išmokas. Pastaruoju metu lėšų poreikis nedarbo draudimo išmokoms auga, nes kreipiasi vis daugiau asmenų, turinčių teisę jas gauti.

Esamą padėtį galėtų pagerinti laikino užimtumo programų plėtra, vietinių užimtumų iniciatyvų projektų didesnis finansavimas, darbo

vietų steigimo subsidijavimas, galimybės greitai susitvarkyti verslo liudijimus ir mokesčių lengvatų šiems asmenims suteikimas.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal darbo rinkos prognozes šiais metais gali būti apie 300 tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš kurių per 40 proc. – nekvalifikuoti, S.A.Kondrotas pasiūlė kurti strategiją šioms problemoms spręsti. Be to, būtų tikslinga šiuo aspektu paanalizuoti rengiamą Verslo skatinimo planą. Prioritetas įsidarbinant turėtų būti teikiamas tėvams, kurie šeimoje augina vaikus ir abu nedirba.

V.Milaknio manymu, būtų gerai tam tikru periodiškumu (pvz., kas savaitę) gauti duomenis apie atleistų iš darbo skaičių pagal miestus ir rajonus, pagal veiklos rūšis (pramonėje, statybose, paslaugose, žemės ūkyje ir kt.), o taip pat išanalizuoti esamą situaciją Estijoje. Reikėtų parengti teisės aktų pakeitimų projektus, sudarančius galimybes darbuotojui kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje, nes darbo vietos išsaugojimas kuo ilgiau šiuo laikotarpiu tampa labai svarbiu uždaviniu. V.Šlekaitis sakė, kad LDB Vyriausybei kas mėnesį galėtų teikti duomenis apie įregistruotų bedarbių skaičių pagal miestus, rajonus ir veiklos rūšis.

V.Rupšys pristatė Vyriausybės veiksmus mažinant nedarbą. Artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje numatoma aptarti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų taikymo priemonių paketą, kuris leistų geriau spręsti užimtumo didinimo ir nedarbo problemas. Nedarbo pasekmėms švelninti yra rengiami Nedarbo socialinio draudimo ir Užimtumo rėmimo įstatymų pakeitimų projektai. Svarstomi siūlymai pratęsti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą sunkiausiai integruojamiems į darbo rinką bedarbiams dar 2 mėnesiams, peržiūrėti darbo stažo reikalavimą nedarbo draudimo išmokai gauti ir kt.

R.Dagys atkreipė dėmesį, kad šiuo laikotarpiu, kai stimulas išvykti dirbti svetur yra didžiulis, labai svarbu užtikrinti gyventojų užimtumą Lietuvoje.

Ministras Pirmininkas A.Kubilius pažymėjo, kad bendromis pastangomis svarbu kurti lanksčią, gerai dirbančią darbo rinkos sistemą, greitai reaguojančią į iššūkius.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis - Vilniaus

darbo biržoje

Vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį Vilniaus darbo biržoje. Buvo aptarta situacija šalies darbo rinkoje, ypač daug dėmesio skirta didžiausio nedarbo regionų problemoms ir konkretiems veiksmams padėčiai darbo rinkoje sureguliuoti bei krizės padariniams švelninti. Seimo komiteto nariams situaciją šalies darbo rinkoje pristatė LDB direktoriaus pavaduotoja G.Savickienė, Vilniaus regione – Vilniaus darbo biržos direktorius J.Kankevičius, Alytaus apskrityje – R.Mačiulis. Platesnė informacija – Nr. 3.

3DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

SAD Ministro R.J.Dagio atsakymai į gyventojų klausimus - tiesioginėje interneto transliacijoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pirmą kartą šalies istorijoje surengė tiesioginę vaizdo transliaciją internetu, kurios metu Socialinės apsaugos ir darbo ministras R.J.Dagys atsakinėjo į gyventojų atsiųstus klausimus, kalbėjo apie ministerijos socialinę politiką, pagarbos šeimai sugrąžinimą visuomenėje, nedarbo mažinimo planus ir kitas aktualijas. Planuojama, kad kitose laidose, kurias numatoma transliuoti kartą per dvi savaites, į gyventojų klausimus atsakinėti SADM specialistai, kurie teiks paaiškinimus apie įvairias išmokas, pašalpas.

Nedarbui suvaldyti – 200 mln. litų

Aktyviai darbo paieškos programai įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiais metais skirs beveik 200 mln. litų. Tokią didelę pinigų sumą valstybė skiria pirmą kartą.

„Anksčiau ministerija siekė į darbo rinką įtraukti kuo daugiau ekonomiškai neaktyvių piliečių, o dabar, ekonomikai perėjus į nuosmukio fazę, prioritetą skiriame esamoms darbo vietoms ir dirbančiųjų įgūdžiams išsaugoti“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.

Pagal vieną priemonių minėtos lėšos bus panaudotos darbo neturintiems arba perspėjimą apie atleidimą iš darbo gavusiems žmonėms apmokyti, kurie pageidaus dalyvauti Lietuvos darbo biržos rengiamuose persikvalifikavimo kursuose. Pagal kitą priemonę darbdaviui, pas kurį bedarbį nukreipė Lietuvos darbo birža, valstybė kompensuos darbo užmokestį.

„Neabejojame, kad šios priemonės padidins žmonių galimybes išlikti besikeičiančioje darbo rinkoje, nes geriausia socialinė apsauga yra ne pašalpos ir išmokos, o realiai egzistuojanti darbo vieta“, – įsitikinęs ministras R.J.Dagys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai taip pat kelia rūpestį tai, kad 2009 metų sausį „ne dienomis, o jau valandomis“ didėjo lėšų poreikis bedarbių pašalpoms išmokėti. „Labai svarbu, kad darbą praradęs žmogus „neiškristų“ iš visuomeninio gyvenimo, neliktų vienas be paramos ir pagalbos“, – pabrėžė R.J.Dagys.

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos inf.

Naujienos trumpai

Naujiena LDB interneto svetainėje – nuoroda, norintiems dirbti valstybės tarnyboje

Lietuvos darbo biržos svetainės rubrikoje “Ieškantiems darbo” sukurta nuoroda į Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tinklalapį su skelbiamais konkursais į valstybės tarnautojų pareigas. Lietuvos darbo biržos klientai greitai ras informaciją apie laisvas darbo vietas ir įsidarbinimo galimybes valstybinėse įstaigose.

Daugiau dėmesio – darbo rinkos pokyčiams stebėti ir visuomenei informuoti

Stipriai besikeičianti pasaulio ekonomika nemaža iššūkių pateikė ir Lietuvos darbo biržai, kuriai tenka labai svarbus vaidmuo – vykdyti darbo rinkos pokyčių monitoringą, užtikrinti viešumą ir greitą sklaidą informuojant visuomenę apie krizės poveikį. Lietuvos darbo birža parengė darbo rinkos stebėsenos, pokyčių darbo rinkoje vertinimo ir informacijos sklaidos priemonių planą. Šiomis priemonėmis siekiama nustatyti darbo rinkos pokyčių tendencijas ir laiku įvertinti galimas socialines ekonominės krizės pasekmes, apie tai periodiškai - kiekvieną mėnesį - informuoti visuomenę ir socialinius partnerius. Reaguojant į ypatingus atvejus informacija bus pateikiama nedelsiant.

Euro zonoje nedarbo lygis pakilo iki 8 proc., ES (27) - iki 7,4 proc.

Eurostatas paskelbė, kad Euro zonoje nedarbo lygis 2008 m. gruodžio mėn. siekė 8 proc., lapkritį buvo 7,9 proc., o 2007 m. gruodį – 7,2 proc. 2008 metų gruodį ES (27) nedarbas buvo 7,4 proc., lapkritį – 7,3 proc., o 2007 m. gruodį – 6,8 proc.

ES (27) bedarbiais buvo 17,9 mln. moterų ir vyrų, iš jų 12,5 mln. - Euro zonoje.

Palyginti su 2008 lapkričiu, bedarbių skaičius ES (27) išaugo 309 tūkst., o Euro zonoje – 230 tūkst. 2007 m. gruodį ES (27) buvo 1,7 mln., o Euro zonoje - 1,4 mln. bedarbių mažiau.

Tarp šalių narių mažiausias nedarbo lygis 2008 m. lapkritį buvo Olandijoje (2,7 proc.), Austrijoje (3,9 proc.). Aukščiausi nedarbo rodikliai buvo Ispanijoje (14,4 proc.) ir Latvijoje (10,4 proc.). Lietuvoje nedarbo lygis Statistikos departamento duomenimis, gruodžio mėnesį buvo 8 proc.

Palyginti su 2007 m. gruodžiu, devyniose ES šalyse buvo fiksuotas nedarbo mažėjimas, keturiolikoje – augimas, o keturiose - nepakito. Labiausiai nedarbas mažėjo Lenkijoje (nuo 8,2 iki 6,5 proc.) ir Slovakijoje (nuo 10,3 iki 9,4 proc.). Didžiausias augimas Ispanijoje ( nuo 8,7 iki 14,4 proc.) ir Estijoje ( nuo 4,1 iki 9,2 proc.).

Vyrų nedarbo lygis Euro zonoje per metus augo nuo 6,3 iki 7,2 proc., o ES (27) – nuo 6,4 iki 7,6 proc. Moterų nedarbas Euro zonoje augo nuo 8,1 iki 8,5 proc., o ES (27) – nuo 7,4 iki 7,7 proc.

Jaunimo nedarbo lygis 2008 m. lapkritį Euro zonoje buvo 16,4 proc., o ES (27) – 16,6 proc. Žemiausias jaunimo nedarbas 2008 m. gruodžio mėnesį buvo Olandijoje (5,3 proc.) ir Austrijoje (6,9 proc.), o aukščiausias Ispanijoje (29,5 proc.) ir Vengrijoje (22,5 proc.).

Vadovo diena - Vilniaus darbo biržoje

Vasario 25 d. Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis Vilniaus darbo biržoje priėmė bedarbius, ieškančius darbo asmenis, darbdavius ir kt. LDB vadovas konsultavo bedarbius, ieškančius darbo asmenis, darbdavius ir mokymo įstaigų atstovus konkrečiais įsidarbinimo, nedarbo draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo, užimtumo rėmimo, taip pat bedarbių profesinio rengimo ir kitais klausimais.

Priėmimo metu nagrinėdamas apsilankiusių bedarbių problemas, LDB direktorius V.Šlekaitis didelį dėmesį skyrė Vilniaus darbo biržos specialistų individualiam darbui su klientais - kaip parengti konkretūs įsidarbinimo planai ir kokie numatyti veiksmai integruojant juos į darbo rinką.

Vadovo diena skirta ne tik susitikimams su bedarbiais, ieškančiais darbo asmenimis, darbdaviais ar socialiniais partneriais, bet ir šiuo atveju - kartu su Vilniaus darbo biržos darbuotojais aptarti aktualius ir svarbius teikiamų paslaugų klientams kokybės klausimus, išsiaiškinti iškilusias problemas.

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris4

Aktualijos

Vilniaus darbo biržos direktorius J.Kankevičius, pradėdamas konfe-renciją sakė, kad jau įžengus į darbo biržą atsiveriantis vaizdas patvirtina, jog situacija darbo rinkoje sudėtinga ir įtempta. Nedarbo problemos apta-riamos įvairiose institucijose. Pasak J.Kankevičiaus, toks pasitarimas įvyko ir Vyriausybėje pas Ministrą Pirminin-ką A.Kubilių. Darbo birža nekuria dar-bo vietų, tačiau švelnina įtampą ir siūlo būdus, kaip susiorientuoti sudėtingoje situacijoje, padeda spręsti užimtumo problemas. Sėkmės galima tikėtis, kai šiame darbe dalyvaus ir socialiniai par-tneriai. „Situacija keičiasi labai greitai. Vien per 2009 m. sausio mėn. buvo įregistruota 9650 tūkst. naujų darbo ieškančių asmenų. Pirmosiomis vasa-rio dienomis registruojama rekordiškai daug žmonių – po 500 kasdien“, sakė J.Kankevičius.

Pristatydamas renginio dalyviams situaciją Vilniaus regiono darbo rinko-je, direktoriaus pavaduotojas E.Valeika sakė, kad palyginus 2007 – 2008 m. rodiklius su šių metų pradžios duome-nimis, akivaizdžiai daugėja ieškančių darbo asmenų, auga nedarbas. Pvz., 2008 m. sausio 1 d. Vilniaus darbo bir-žoje buvo 16,4 tūkst., o š.m. vasario 1 d. – jau 29,1 tūkst. ieškančių darbo as-menų. Nedarbas mieste ir rajone nuo 3,7 proc. 2008.01.01 pakilo iki 6,6 proc. 2009.02.01. Vien per sausio mėn. įregis-truota 9650 ieškančių darbo asmenų, o laisvų darbo vietų registruojama žen-

Vilniaus regiono darbo rinkos

prognozės pristatytos

darbdaviams ir socialiniams

partneriams

Vasarį Vilniaus darbo birža

surengė konferenciją,

kurioje darbdaviams, socialiniams partneriams,

mokymo įstaigų, apskrities

administracijos atstovams

pristatė 2009 m. Vilniaus miesto ir rajono darbo rinkos prognozę ir įsidarbinimo

galimybių barometrus.

kliai mažiau. Bedarbių struktūroje 17 proc. sudaro asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, 29 proc. – turintys pro-fesinį pasirengimą, ir per 41 proc. yra nekvalifikuoti asmenys.

Su situacija Vilniaus miesto ir rajono darbo rinkoje, o taip pat 2009 m. pro-gnozėmis supažindino Darbo rinkos analizės ir prognozės skyriaus ve-dėja R.Montvidienė. Vilniaus terito-rinės statistikos valdybos duomenimis, mieste ir rajone praėjusių metų sausį veikė per 25 tūkst. įmonių (97 proc. – privačiame sektoriuje, 82 proc. priklau-sė paslaugų sferai, 8 proc. – statybų, 9 proc. – pramonės sektoriui ir 1 proc. – žemės ūkiui), buvo beveik 439 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.

Kalbėdama apie ekonomikos ir už-imtumo tendencijas Vilniaus darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje, R.Montvidienė teigė, kad 2008 m. lėtė-jantis ekonomikos augimas lėmė ir už-imtumo Vilniaus mieste ir rajone ma-žėjimą: dėl didėjančio pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimą skaičiaus, įmonių bankrotų, vykdomos reorgani-zacijos mažinant gamybos ar paslau-gų teikimo apimtis, daugėjo ieškančių darbo asmenų, besiregistruojančių dar-bo biržoje, skaičius, mažėjo darbdavių skelbiamų laisvų darbo vietų.

Pernai darbo ieškančių asmenų re-gistravosi 43 proc. daugiau nei per 2007 m., darbdavių registruojamų naujų laisvų darbo vietų skaičius per 2008 m. buvo 29 proc. mažesnis nei užpernai.

Atliekant 2009 m. prognozes buvo apklausti darbdaviai, atsižvelgta į ben-dras demografines bei užimtų gyven-tojų skaičiaus pokyčių tendencijas.

Rengiant 2009 m. prognozę apklau-soje dalyvavo 436 Vilniaus miesto ir rajono darbdaviai, kurių įmonėse dir-ba per 27 tūkst. darbuotojų.

Daugiausiai (99 proc.) buvo apklaus-ta smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. 97 proc. įmonių priklausė privačiam sektoriui. 71 proc. apklaustųjų sudarė paslaugų, 15 proc. statybos, 13 proc. pramonės ir 1 proc. žemės ūkio įmo-nės.

Darbdavių buvo klausiama, kokios gamybinės/paslaugų veiklos perspek-tyvos per prognozuojamą laikotarpį, ar keisis darbuotojų skaičius, kokių profe-sinių kvalifikacijų darbuotojų numato-ma priimti ir atleisti, ar bus steigiamos bei likviduojamos darbo vietos.

5DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

Aktualijos

Apklausoje dalyvavę darbdaviai 2009 m. numato likviduoti 0,3 tūkst. darbo vietų. Įvertinus Lietuvos darbo rinkos prognozės 2009 m. duomenis, Vilniaus darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių įmonių skaičiaus bei užimtų gyventojų skaičiaus pokyčių tendencijas, likviduojamų darbo vie-tų skaičius gali viršyti 5 tūkst., t. y. 1,5 karto daugiau nei 2008 m.

Steigiamų darbo vietų skaičius gali siekti iki 3 tūkst., t. y. 2 kartus mažiau nei pernai.

Taigi 2009 m. darbo vietų balansas bus neigiamas: numatomų likviduoti darbo vietų skaičius 2 tūkst. viršys nu-matomų steigti darbo vietų skaičių

Pagal įmonių nuosavybės formas di-desnis neigiamas darbo vietų balansas prognozuojamas privačiame sekto-riuje, pagal įmonių ekonominės veiklos

rūšis – statybų ir pramonės sektoriuo-se, pagal atleidžiamų darbuotojų išsila-vinimą didžiausia darbo vietų dalis bus likviduojama turintiems profesinį pasi-rengimą (visų pirma žemos kvalifikaci-jos) – 70 proc., nekvalifikuotiems – 20 proc. ir turintiems aukštąjį bei aukštes-nįjį išsilavinimą – 10 proc.

Apklausoje dalyvavę kai kurie pas-laugų sektoriaus darbdaviai palankiai vertino veiklos ir darbo vietų steigimo perspektyvas: numatė 1,5 karto daugiau steigti darbo vietų nei likviduoti. Pasak R. Montvidienės, blogiausiai tarp visų paslaugų sektoriaus įmonių savo vers-lo perspektyvas vertino nekilnojamojo turto pardavimo, transporto ir sandė-liavimo, finansinio tarpininkavimo bei kitos komunaline, socialine ir asmens aptarnavimo veikla užsiimančios pas-laugų įmonės.

Pesimistiškai veiklos ateitį vertino statybų (numatė 3 kartus daugiau likvi-duoti darbo vietų nei steigti) ir pramo-nės (2 kartus daugiau likviduoti darbo vietų nei steigti) sektoriaus darbdaviai.

Numatoma, kad pusė visų likviduo-jamų darbo vietų bus statybos sektoriu-je.

Trečdalį visų likviduojamų darbo vietų numato mažinti pramonės sek-toriaus įmonės: medienos, medienos gaminių ir baldų, tekstilės, popieriaus, popierinių gaminių bei leidinių gamy-bos. Nedidelis teigiamas darbo vietų balansas numatomas tik pramonės sektoriaus maisto produktų gamybos įmonėse.

Žemės ūkio sektoriaus įmonės 2009 m. didelių pokyčių neprognozuoja.

Prognozuojama, kad tarp speci-alistų išliks paklausios įvairių sričių vadybininkų, logistikos specialistų, buhalterių, finansininkų, elektronikos inžinierių, inžinierių programuotojų ir kt. profesijos. Tarp darbininkiškas pro-fesijas turinčių asmenų bus paklausios tarptautinių krovinių vežimo vairuoto-jai, elektrinio ir automobilinio krautu-vo vairuotojai, automobilių priemonių remonto šaltkalviai, virėjai, kepėjai, konditeriai, pardavėjai ir kt.

Taigi prognozuojama, kad 2009 m. į Vilniaus darbo biržą kreipsis per 57 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Keisis bedarbių struktūra: augs neseniai pra-radusių darbą, jaunų, iki 25 m. amžiaus, asmenų skaičius, bedarbių vyrų dalis.

Nemažės nekvalifikuotų bedarbių. Vidutinis metinis ieškančių darbo as-menų procentas išaugs nuo 5 proc. 2008 m. iki 8 – 9 proc. 2009 m.

Konferencijos metu darbdaviams viešai padėkota už so-cialinę partnerystę, sprendžiant Vilniaus miesto ir rajono gy-ventojų užimtumo problemas. Lietuvos darbo biržos padėkos raštu už aktyvų ir pažangų bendradarbiavimą su darbo birža apdovanota UAB „BRD“ (nuotr. Vilniaus darbo biržos direkto-rius J.Kankevičius įteikia padėkos raštą UAB “BRD” direktoriui V.Sakalauskui), Vilniaus darbo biržos padėkos raštai įteikti UAB “Dzūkija“ už moksleivių įdarbinimą vasaros atostogų metu, UAB „Lelija“ už aktyvų ir pažangų bendradarbiavimą su darbo birža, AB „Puntukas“ už socialiai pažeidžiamų asmenų integra-ciją į darbo rinką.

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris6

Programos

Švenčionys MEiLUTė SAVUKyNė

Švenčionių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja

Vietinės užimtumo iniciatyvos – tai realizuota galimybė plėsti savo verslą, įgyvendinti naujas idėjas, kompleksiš-kai remti prioritetinius verslus rajono teritorijoje, efektyviai spręsti tikslinių bedarbių grupių ir kitų rajono gyventojų užimtumo problemas. Švenčionių darbo birža, įvertinusi situaciją darbo rinkoje, socialinių partnerių – darbdavių turimą gamybinį potencialą, naujų darbo vietų steigimo perspektyvą mobilizavo rajo-no verslo atstovus dalyvauti vietinių už-imtumo iniciatyvų programoje, siekiant spręsti ekonomines ir socialines proble-mas.

Vietinių užimtumo iniciatyvų projek-tai Švenčionių rajone sėkmingai įgyven-dinami jau šešerius metus. Per visą laiko-tarpį parengta ir įgyvendinta 20 projektų, sukurtos 92 naujos darbo vietos.

Visi darbdaviai, įgyvendinę VUi pro-jektus, ir toliau sėkmingai vysto savo vei-klą. Valstybės parama tapo gera savalaike investicija, užtikrinusia veiklos stabilumą ir pelningumą. 2009 metų pradžioje be sukurtų darbo vietų, minėti darbdaviai papildomai įsteigė dar 50 darbo vietų.

Vietinių užimtumo iniciatyvų progra-moje dalyvavo 16 rajono įmonių, iš ku-rių net 4 įgyvendino po du projektus. Tai UAB „Jolada“, įgyvendinusi „Žuvies šaldytuvo sandėlio įrengimo“ ir „Šaldy-tų maisto produktų gamybos fasavimo cecho įrengimo“ projektus, sukūrė 5 ir dar 9 papildomas darbo vietas. Pagal A.Jastremsko iĮ „Naujų darbo vietų stei-gimo netradicinėje žemės ūkio veikloje“ (stručių auginimas) ir „Paslaugų teikimas žemės ūkio veikloje“ projektus, sukurtos 8 darbo vietos. UAB „Svirka“, realizavusi „Krovininio transporto ratų montavimo, balansavimo, remonto, rašto gilinimo paslaugų, sukuriant naujas darbo vie-tas“ ir „Automobilių plovyklos įrengimo“ projektus, įsteigė 9 ir dar papildomai 9

Vietinės užimtumo iniciatyvos – nauda ir bedarbiams, ir verslui

darbo vietas.UAB „Ferumas“, realizavęs „Plastiki-

nių langų gamybos technologinės lini-jos įkūrimo“ ir „Dekoratyvinės kalvystės dirbtuvių įkūrimo“ projektus, sukūrė 10 darbo vietų ir 10 papildomų.

Vertindami Švenčionių rajone įgyven-dintus VUi projektus ir skaičiuodami jų efektyvumą, šiandien galime teigti, kad į 13 projektų per 2003 – 2005 m. in-vestuotos valstybės paramos lėšos grįžo į valstybės ir SODROS biudžetus su pelnu. Tai patvirtina pagal nustatytą metodiką kasmet atliekami VUi projektų efektyvu-mo skaičiavimai.

Lygindami investuotas valstybės para-mos ir darbdavių per 3 metų laikotarpį sumokėtas į biudžetą lėšas, galime teig-ti, kad VUi projektai – efektyvi darbo rinkos priemonė.

2008 m. Švenčionių rajone įgyvendinti 4 projektai (įsteigta 17 darbo vietų) nuo anksčiau vykdytų skiriasi tuo, kad trijuo-se iš jų buvo pradėta veikla ir teikiamos paslaugos, kurių anksčiau rajone nebuvo. Tai dekoratyvinė kalvystė ir automobilių plovyklos paslaugos.

UAB „Ferumas“, dirbančio 16 metų, pagrindinės veiklos : gaminių iš plastiko, metalo, statybinių medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba ir kt. Pagal projektą ši įmonė įkūrė dekoratyvinės kalvystės gamybos technologinę liniją ir įsteigė 6 naujas darbo vietas. Rinkai bus tiekiami metalo gaminiai ir jų konstruk-cijos: tvorelės, vartai, turėklai, šviestuvai, žibintai, balkonų, židinių elementai ir kt.

UAB „Svirka“, veikianti 15 metų, tei-kia autotransporto paslaugas, užsiima variklinių transporto priemonių techni-ne priežiūra ir remontu ir kt. Realizavus projektą, sukurta nauja reikalinga pa-slauga Švenčionių miesto gyventojams – įrengta moderni šiuolaikinė automo-bilių plovykla ir įsteigtos 5 naujos darbo vietos.

UAB „Etis“, veikianti 15 metų ir užsii-manti elektros įrangos ir kitų įtaisų įren-gimu, variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, įrengė au-tomobilių plovyklą, automobilių kėbulo

UAB “Ferumas” įkūrė dekoratyvinės kalvystės gamybos technologinę liniją.

S.Mchitariano įmonė “Aragac” modernizavo konditerijos cechą.

UAB “Svirka” įrengė modernią automobilių plovyklą.

7DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

Programos

Molėtai

JANė RAMANAUSKiENėMolėtų darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vyriausioji specialistė

2009 metų vasario 2 dieną Molėtų turizmo ir verslo informacijos centre įvyko Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų, įgyvendintų praeitais metais Molėtų savivaldybės teritorijoje, pristatymas visuo-menei. Konferencijoje dalyvavo Seimo narys Va-lentinas Stundys, Molėtų rajono meras Algimantas Žiukas, Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos politi-kos realizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Algir-das Maminskas, VUi projektų atrankos komisijos nariai, projektus įgyvendinę verslininkai, trišalės komisijos nariai, seniūnai ir žiniasklaidos atstovai, teritorinės darbo biržos darbuotojai.

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai Molėtų rajone pradėti įgyvendinti tik 2007 metais, kai UAB „Langvija“, pasinaudodama valstybės parama, sėk-mingai realizavo projektą „Stalių cechas“.

2008 metais rajone buvo vykdomi du VUi pro-jektai: UAB „Alantos agroserviso“ „Naujų darbo vie-tų steigimas mėsos perdirbimo ceche“ ir UAB „Lan-gvija“ „Ekologiško švaraus biokuro gamyba“.

UAB „Alantos agroservisas“, pasinaudodamas valstybe parama, įsigijo įrangą mėsos perdirbimo cechui ir įsteigė dvi darbo vietas – mėsos smulkin-tojo ir dešrų formuotojo, į kurias įdarbino 2 mote-ris, auginančias vaikus. Įmonė superka ūkininkų ir bendrovių išaugintus gyvulius ir pagamintais ekolo-giškais mėsos gaminiais aprūpina rajono ir aplinki-nių teritorijų gyventojus.

UAB „Langvija“ įsigijo medžio pjuvenų brike-tų presą ir pradėjo gaminti ekologiškai švarų kurą – pjuvenų briketus. Briketų gamybai kaip žaliava naudojama stalių cecho gamybos proceso metu susidariusios pjuvenos ir drožlės. Įmonė įsteigė dvi ilgalaikes darbo vietas – pjuvenų preso operatoriui ir pakuotojui – kontrolieriui. Bendrovės gaminami briketai energetinės krizės sąlygomis jau surado savo pirkėją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

geometrijos atstatymo stendą, automobilių dažymo kamerą ir įkūrė 3 naujas darbo vietas.

S.Mchitariano įmonė „Aragac“, veikianti 16 metų ir užsiimanti duonos, konditerijos kepinių ir pyra-gaičių gamyba, įgyvendinusi projektą, modernizavo konditerijos gaminių gamybos cechą, atliko remon-tą, įsigijo naują įrangą: tešlos maišytuvą, dalintuvą, elektrinę kepimo krosnį, fritiūrinę. išplėstas gami-namos produkcijos asortimentas ir sukurtos 3 nau-jos darbo vietos.

Švenčionių rajono vietinių užimtumo inicia-tyvų projektams būdingi tam tikri ypatumai: juos realizavo smulkios įmonės, kuriose paprastesnė ir efektyvesnė priežiūra ir kontrolė. 80 proc. projektų įgyvendino darbdaviai, kurių patirtis versle didesnė nei 10 metų. Viename projekte sukurta vidutiniškai 4 ar 5 darbo vietos. 65 proc. visų projektų yra pri-oritetiniai pagal Švenčionių rajono ekonominės ir verslo plėtros programą ir įgyvendinti 6 didžiausio nedarbo seniūnijose, todėl kai kuriose (Švenčionių miesto, Švenčionių kaimiškoje) jie padėjo sumažinti nedarbą daugiau nei 1 proc.

UAB „Alantos agroservisas“ už projekto lėšas įsigijo įrangą mėsos perdirbimo cechui.

UAB „Langvija“ už projekto lėšas įsigi-jo medžio pjuvenų briketų presą.

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris8

Aktualijos

Džiaugiamės, kad pernai Lietuvos darbo biržai pirmą kartą įsteigus me-tines darbdavių nominacijas ir viešas padėkas, buvo įvertinti net 4 Šiaulių miesto strateginiai darbdaviai, kurie daugiausiai prisidėjo mažinant nedar-bą, kuriant patrauklias darbo vietas, grąžinant socialiai pažeidžiamus žmo-nes į darbo rinką. Jie taip pat palaikė glaudžius, dalykinius bendradarbiavi-mo ryšius su darbo birža.

Vienas iš svarbiausių laimėjimų ir apdovanojimas prizu, skirtas pirmo-sios vietos nugalėtojai Šiaulių įmonei - UAB „Laiptera“ nominacijoje „Už iniciatyvą pradėti ir vystyti verslą“. Tai lietuviško kapitalo įmonė, įkurta 2007 metais.

... Renata Labuckienė visada buvo aktyvi, žingeidi, iniciatyvi, domėjosi viskuo, kas nauja ir patrauklu. Būdama bedarbe, išsiaiškino esamą situaciją, įvertino informaciją, suteiktą darbo biržoje apie situaciją darbo rinkoje ir

Sėkmės paukštę pagauti padėjo ir darbo birža

GENOVAiTė KUPREVičiENėŠiaulių darbo biržos direktorė

jausdama didelį šeimos narių palaiky-mą, būti bedarbe ilgai nesiruošė. Ji pa-tikėjo darbo biržos specialistais, kurie sugebėjo sudominti, nukreipti teisinga linkme, suteikė tinkamas konsultacijas verslo klausimais ir sėkmingai pasi-naudojo darbo biržos finansine para-ma darbo vietai steigti.

Renata Labuckienė savo iniciatyva 2007 metais įkūrė įmonę, kuri plėtė veiklą ir 2008 m. savarankiškai įsteigė 5 naujas darbo vietas, į kurias įdarbi-no darbo biržoje registruotus asme-nis: darbų saugos specialistus, laiptų montuotojus, buhalterį, gamybos di-rektorių. Šiuo metu įmonėje dirba 6 darbuotojai. Bendrovė jauna, tačiau per trumpą laikotarpį sukaupė pakan-kamai patirties nestandartinių, įvairių medinių, metalinių, stiklinių konstruk-cijų, kalto metalo laiptų ir jų priedų gamyboje. Aršios konkurencijos sąly-gomis aktyviai bendradarbiaudama su kitomis verslo įmonėmis ir klientais,

užtikrina kokybiškus tarpusavio santy-kius bei sėkmingą verslo plėtrą. UAB „Laiptera“ 30 proc. pagamintos pro-dukcijos realizuoja Šiauliuose, rajone bei apskrityje, 40 proc. – Vilniaus ir Kauno, 20 proc. – Klaipėdos ir Palan-gos rinkose ir 10 proc. savo produk-cijos realizuoja Latvijos Respublikoje. Įmonė didžiuojasi tokiais užsakovais kaip viešbutis „Vanagupė“, grožio na-mai „Classy Beauty“, Šiaulių Aukšta-balio vidurinė mokykla, UAB „Genra“ ir kt.

Įmonė vadovaujasi šūkiu – „Norint pasiekti aukščiausių rezultatų, būtina, kad žmonės dirbtų vieningai, siektų bendrų tikslų, tik gerų darbo rezulta-tų ir kokybės!“. Nuolatinis tobulėjimas ir atsakingas visų darbuotojų požiūris į darbą leidžia optimistiškai žiūrėti į ateitį, nes įmonė ir šiemet planuoja sukurti dar dvi naujas darbo vietas.

UAB „Laiptera“ direktorės Renatos Labuckienės teigimu, pirma vieša pa-dėka, apdovanojimas prizu – tai ne tik kolektyvo darbo įvertinimas, bet ir pa-skatinimas tęsti bendradarbiavimą su darbo birža. „Kviečiu visus darbdavius žiūrėti į ateitį optimistiškiau. Tikiu, kad UAB „Laiptera“ – tai ne pirmas ir ne paskutinis darbdavys, sėkmingai pasinaudojęs darbo biržos specialistų konsultacijomis ir siūlomomis pas-laugomis. Drąsiai teigiu, kad sėkmės paukštę pagauti man padėjo vyro, kuris dirba įmonėje gamybos direktoriumi, paskatinimas eiti pirmyn bei Šiaulių darbo biržos specialistų geranorišku-mas ir kompetentingos konsultacijos“, - sakė LDB nominantė Renata Labuc-kienė .

9DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

Tarptautiniai ryšiai

Sausio mėn. viduryje Švedijos valstybinė užimtumo tarnyba Slovakijos Respublikoje, Bratislavoje organizavo seminarą tema „Įvairios užimtumo tarnybos“. Seminaro tikslas – pasidalinti ži-niomis, patirtimi ir gera praktika apie įvairius viešus užimtumo aptarnavimo modelius, taip pat darbo organizavimo metodus ir t.t.

Seminare dalyvavo Švedijos valstybinės užimtumo tarnybos, Slovakijos Respublikos socialinių reikalų ir šeimos įstaigos, Bul-garijos darbo ir socialinės ministerijos, Rumunijos nacionalinės užimtumo agentūros, Turkijos užimtumo organizacijos, Slovė-nijos užimtumo tarnybos, Latvijos valstybinės užimtumo agen-tūros ir Estijos darbo rinkos tarnybos atstovai.

Seminaras vyko diskusijų principu, buvo aptartos pirmuo-se dviejuose seminaruose akcentuotos svarbiausios problemos aptarnaujant klientus ir teikiant jiems visapusiškai reikalingą pagalbą. Seminaro dalyviai pristatė situaciją savo šalies darbo rinkoje, veiksmų planus, priemones, pokyčius ir rezultatus.

Dauguma dalyvavusių šalių užimtumo tarnybų atstovai ak-centavo, kad jų įdarbinimo agentūros skyrė didelį dėmesį kli-entams teikiamų elektroninių paslaugų plėtrai. Visose šalyse buvo tobulinama laisvų darbo vietų ir ieškančių darbo asmenų registracija internetu.

Slovėnijos Respublikos atstovė papasakojo, kaip jiems pa-vyko sukurti interneto paslaugų ir iT duomenų keitimosi tarp kitų valstybių institucijų sistemą, siekiant mažinti „popierinio“ darbo ir išvengti sukčiavimo socialinės apsaugos srityje. Pavyz-džiui, nacionalinės mokesčių institucijos gali patikrinti, kaip darbdaviai (juridiniai asmenys), kurie dalyvauja darbo subsidi-javimo programose, moka mokesčius; kasdien atnaujinama in-formacija iš nacionalinio verslo registro; bent kartą per mėnesį patikrinama informacija nacionalinio socialinio ir sveikatos draudimo registre; kasdien keičiamasi duomenimis su socia-linės rūpybos centrais. Taip pat slovėnė supažindino, kaip ša-

ViLMERA TAUTKUViENėLietuvos darbo biržos Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus vyriausioji specialistė

Individualus darbas

su klientais

lies užimtumo tarnyba bendradarbiauja su kitomis valdiškomis institucijomis: policija (dėl teistumo, vairuotojo pažymėjimo, techninės automobilio būklės), mokyklomis (dėl turimo išsila-vinimo, įgytos profesijos). Bedarbio aptarnaujantis specialistas neprašo pateikti jokių dokumentų – visa informacija yra kom-piuterio duomenų bazėje. Tuo tarpu bedarbis visus duomenis apie save gali matyti internete, šios užimtumo tarnybos tinkla-pyje įrašęs savo vardą, pavardę ir slaptažodį.

Seminaro dalyviams buvo organizuotas apsilankymas Slova-kijos Respublikos vietinėje darbo įstaigoje - Dunajska Streda, pristatyti Slovakijos organizacinės struktūros pokyčiai, kuriais siekiama dirbti ne tik su ieškančiais darbo asmenimis, bet ir su darbdaviais, taip pat trijų zonų sistema, apie kurią – plačiau.

Taigi kliento aptarnavimas prasideda pirmoje zonoje, kur bedarbis susitinka su specialistu. čia bedarbis yra registruo-jamas, jam teikiamos įdarbinimo, informavimo ir orientavimo paslaugos. Klientas gauna informacijos apie teikiamas paslau-gas, sąlygas gauti bedarbio išmoką, galimybes dalyvauti akty-vios politikos priemonėse. Šioje zonoje ne tik teikiama infor-macija, bet vyksta ir klientų profiliavimas į tris grupes. Į pirmąją patenka lengvai grįžtantys į darbo rinką, į antrąją – turintys kai kurių sunkumų dėl grįžimo į darbo rinką, į trečiąją – sunkiai grįžtantys į darbo rinką. Pirmosios grupės klientai lieka pirmo-je zonoje, kurioje jiems aktyviai teikiamos informavimo paslau-gos, ieškoma darbo ir mokoma naudotis savarankiškomis dar-bo paieškos priemonėmis. Jei po trijų mėnesių šiems asmenims nepavyksta susirasti darbo, jie perkeliami į antrąją zoną.

Antra zona skirta asmenims, kurie turi sunkumų grįžti į dar-bo rinką ir jiems reikalinga pagalba. Šioje zonoje aptarnavimas suskirstytas pagal tam tikras sferas: paslaugų, aptarnavimo, gamybos ir t.t. Darbuotojas dirba tik su tam tikros profesijos bedarbiais ir siūlo tik aptarnaujamos profesijos laisvas darbo vietas. Jei šioje zonoje besilankantis bedarbis pageidauja da-lyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, tuomet jis pervedamas į trečiąją zoną.

Nukelta į 15 p.

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris10

tyrimas

Praktinis parengimas: kaip jį vertina patys bedarbiai

2008 m. spalio mėn. atliktoje apklauso-je dalyvavo 201 bedarbis, baigęs profesinį mokymą. Tyrimo metu 50 proc. bedar-bių dirbo, 48 proc. – atsakė neigiamai.

Kokios priežastys lemia, kad baigusie-ji profesinį mokymą, neįsidarbina? Kad trūksta patirties, įgūdžių teigia 9 – 14 proc. bedarbių. Nedarbo priežastis jie daugiausia sieja su nepalankiomis darbo sąlygomis (30 proc.) ir siūlomu darbo už-mokesčiu (27 proc.).

Kokias profesinio mokymo programas baigę bedarbiai įsidarbina? Daugiausia plytelių klojėjo (71 proc.), medienos ap-dirbimo staklininko (67 proc.), siuvėjo – operatoriaus (65 proc.), virėjo konditerio (62 proc.).

Kokia praktinio pasirengimo įtaka įsi-darbinimui ir kaip bedarbiai jį vertina? Jie teigia, kad praktiniai įgūdžiai labai svar-būs norint įsitvirtinti darbo rinkoje. Kad darbo įgūdžiai, įgyti darbo vietoje, labiau atitinka darbo rinkos poreikius sakė - 63 proc., iš dalies taip – 34 proc., teorinės žinios nėra vertingos, jei nėra praktinių įgūdžių – 28 proc., iš dalies sutinka su šiuo teiginiu 45 proc. Kiekvienas, turėda-mas pakankamai teorinių žinių, nesunkiai jas gali pritaikyti darbo vietoje - teigė 21 proc., 48 proc. – iš dalies pritaria, prakti-niai įgūdžiai nėra tokie svarbūs įsitvirtin-ti darbo rinkoje sakė 11 proc. Tai rodo, kad patys besimokantieji palankiai verti-na ir suvokia praktinio mokymo svarbą ir praktinių įgūdžių įgijimo svarbą.

Praktinis parengimas: kaip jį vertina patys bedarbiai?

MiLDA JANKAUSKiENė

Tinkamas praktinio mokymo orga-nizavimas turi įtakos praktinio pasiren-gimo kokybei. Dauguma (39 proc.) tei-gia, kad praktiniai užsiėmimai mokymo vietose atitinka realius darbo poreikius, praktinio mokymo organizatoriai nenori jo atlikti darbo vietose – 35 proc., prakti-nio mokymo trukmė yra per trumpa, kad būtų galima įgyti praktinius įgūdžius, atitinkančius darbo rinkos sąlygas – 29 proc., darbo rinkos mokymas dažnai yra formalus teigia 19 proc. apklaustųjų. Praktiniai mokymai nėra siejami su teo-rinėmis žiniomis teigia tik 6 proc. Taigi pačių besimokančiųjų vertinimai yra pa-lankesni.

Ką bedarbiai siūlo, kaip reikėtų to-bulinti praktinio mokymo kokybę? Pir-miausia praktinius mokymus reikia orga-nizuoti darbo vietose, įtraukti darbdavius į praktinio mokymo programų rengimą – 65 proc., sudaryti sąlygas individualiai atlikti praktines užduotis nuo pradžios iki galo, nori nuoseklumo – 58 proc., atnaujinti mokymo bazę – 54 proc., il-ginti praktikos mokymų trukmę – 40 proc. (tą patį teigė ir darbdaviai). Speci-alistams ir praktikams būtina aptarti, ką reiškia trukmė. Jei blogai organizuojamas mokymas, dažnai sakoma, kad yra per trumpa trukmė. Kaip minėjau, progra-mos priklauso ne tik nuo laiko, tačiau ir nuo turinio, veiklos, metodų, sąlygų ir kt. faktorių.

iš tiesų pozityvu, kad besimokantieji suvokia praktinių įgūdžių svarbą įsitvir-tinant darbo rinkoje ir pripažįsta, kad darbo įgūdžiai, įgyti realioje darbo vieto-je, labiau atitinka darbo rinkos poreikius,

Praeitame „Darbo biržos naujienų“ numeryje spausdinome dr. Jolantos Rimkutės skaityto pranešimo apie tyrimo „Bedarbių praktinio mokymo vertinimas“ rezultatus, t.y., kaip baigusiųjų profesinio mokymo programų praktinius įgūdžius ir bendruosius gebėjimus vertina šalies darbdaviai. Šįkart publikuojame šios prelegentės pateikto tyrimo apie bedarbių, baigusiųjų profesinio mokymo programas, apklausos analizės rezultatus. Taip pat pristatome Šiaulių darbo rinkos mokymo centro patirtį dirbant profesinio

mokymo srityje ir kitų atsakingų asmenų pasisakymus apie bedarbių praktinį mokymą.

nei praktiniai įgūdžiai, įgyti mokymo institucijose. Tai svarbi besimokančiųjų nuomonė ir į ją reikėtų taip pat įsiklau-syti.

Bedarbių nuomone, praktinius mo-kymus reikėtų daugiau organizuoti dar-bo vietose, į rengimo programą įtraukti darbdavius, sudaryti sąlygas individualiai atlikti praktines užduotis, atnaujinti mo-kymo bazę. Tai pagrindiniai responden-tų, dalyvavusių profesinio mokymo pro-gramoje, pasiūlymai ir rekomendacijos, kaip tobulinti šį procesą.

Ekspertų vertinimu, siekiant tobulinti praktinius mokymus būtina šių moky-mų priežiūra (to pasigendama). Reikia parengti ir suderinti praktinio mokymo priežiūros atsakomybės pasidalijimo, vertinimo ir finansavimo mechanizmą, apibrėžtą teisės aktais ir pagrįstą soci-aline partneryste. Todėl tai yra svarbus aspektas, nuo ko priklausytų profesinio mokymo proceso sėkmė ir parengtų ab-solventų gebėjimų, kompetencijų, prak-tinių įgūdžių atitikimas darbo rinkai. Procesas turi būti labai lankstus ir visada turi būti grįžtamasis ryšys, kad jei, pvz., mokymo procese kažkas yra ne taip, jis turi būti greitai koreguojamas. Reikėtų koordinuoti praktinio mokymo prie-žiūrą, reguliariai ją vykdyti ir analizuoti rezultatus, sukurti praktinio mokymo kokybės vertinimo kriterijų ir rodiklių sistemą, reguliariai vertinti jo efektyvu-mą ir juos viešai skelbti.

Taip pat reguliariai rinkti duomenis apie dalyvavusių profesinio mokymo programoje įsidarbinimą ir išsilaikymą darbo rinkoje. Norėčiau pabrėžti, kad yra

11DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

tyrimas

du svarbūs rodikliai. Vienas iš jų – kiek laiko žmogus išsilaiko darbo rinkoje. Rekomenduojame vykdyti darbdavių in-formavimo kampanijas apie profesinio mokymo organizavimą, rengti interakty-vius seminarus darbdaviams apie prakti-nio mokymo paslaugų teikėjus praktinio mokymo organizavimo darbo vietose bei jų finansavimo, planavimo svarbą. Pvz., klausėme darbdavių, ar jie galėtų įvar-dinti geriausią mokymo įstaigą, kuri or-ganizuoja profesinį mokymą, tai daugiau nei pusė – 58 proc. negalėjo įvardinti nė vienos mokymo įstaigos. Ši informacija atskleidžia situaciją.

Taip pat sistemingai atnaujinti pro-gramų turinį ir plėsti bendrųjų gebėjimų mokytis visą gyvenimą apimtis. Visa tai turi reaguoti į darbo rinkos poreikius ir pokyčius bei kintančią aplinką. Organi-zuoti interaktyvias priemones siekiant stiprinti darbdavių, mokymo įstaigų ir bedarbių bendradarbiavimą.

Praktinio mokymo patirtis ir efektyvumas

klausiame, kokie tikslai, siekiai, ko tikisi iš kursų, ką planuoja po jų daryti. Taip pat besimokantysis gauna anketą, pasibaigus programos teoriniam mokymui – apie dėstymo dalykus, ar pakanka žinių, ar ve-dimo metodai pakankamai įvairūs ir pa-trauklūs, kokia nuomonė apie dėstytojus. Grįžusiems iš praktikos duodame anketą dėl praktinio mokymo. iš jos matome, kokie besimokančių žmonių atsiliepimai apie praktinį mokymą įmonėse. Pasi-baigus kursui, jie gauna ketvirtą anketą, kurioje išsako nuomonę apie visą bendrą proceso organizavimą.

2008 metų laikotarpiu atliktas tyri-mas, apklausti beveik 500 besimokančių bedarbių Šiaulių ir Telšių regione ir ku-rie baigė padavėjo, barmeno, pardavėjo, virėjo konditerio, siuvėjo operatoriaus, apdailininko, mūrininko programas.

Mokymo programa susideda iš 2, kar-tais iš 3 dalių: 70 proc. praktinis moky-mas įmonėje ir mokymo įstaigoje ir 30 proc. sudaro teorija.

Praktinis mokymas įstaigoje skiriasi, priklauso nuo programos – nuo vienos savaitės iki mėnesio. Tai praktinis mo-kymas, per kurį yra formuojami patys pirmieji besimokančių žmonių įgūdžiai. Manau, būtų sudėtinga be pirminių praktinių įgūdžių siųsti praktikai į įmo-nę. Kiekviena mokymo įstaiga turi turėti bazę, kur galėtų suformuoti pirminius praktinius įgūdžius. Didžioji dauguma besimokančiųjų mokymą įstaigoje verti-na teigiamai.

Ar mokymo metu centre įgijote pa-kankamai praktinių gebėjimų? Vėlgi at-sakymas pakankamai teigiamas.

Į klausimą, kaip vertinate praktinio mokymo bazę, atsakyta taip pat teigia-mai. iš tikrųjų ji atitinka visus reikalavi-mus, atnaujinta ne tik Šiauliuose, todėl pirminiams įgūdžiams įgyti besimokan-tieji turi puikiausias sąlygas mokymo įs-taigoje.

Kaip vertinate praktinio vadovo darbą vykdant praktinį darbą? Kiekvienai gru-pei priskiriamas grupės ar praktikos va-dovas. Besimokančiųjų pasiūlymai rodo, ką reikėtų keisti organizuojant ir vykdant praktinį mokymą mokymo įstaigoje. Kaip pristatytoje studijoje pažymėta, siūloma daugiau laiko skirti praktikai nei teorijai. Dėl praktinių darbų – daugiau praktikan-tams suteikti galimybių dirbant visus pa-gal programą numatytus darbus.

Dėl praktinio mokymo įmonėse – čia situacija keičiasi. Atsakiusieji tai vertina labai skirtingai: nuo „labai gerai“ iki „labai blogai“.

Darbdavių apklausų nerengiame, nes kas blogai pasako mokymo organizatoriai ir mokytojai. Mūsų centrui aktualesnė yra bedarbių nuomonė apie situaciją vienoje ar kitoje įmonėje, kurioje atliekama prak-tika. Jei gauname nusiskundimų, tokiais atvejais stengiamės pakeisti įmonę.

Ar praktikos metu įgijote pakankamai gebėjimų? iš dalies taip atsakė 94 proc. bedarbių, ne – 4 proc.

Ar besimokančius tenkina praktinio mokymo bazė įmonėse? Visiškai tenkina per 50 proc. respondentų, iš dalies – 32 proc. iš tikrųjų jei ruošiame konkre-čios profesijos specialistą ir siunčiame į tos pačios pramonės šakos įmonę atlikti praktiką, tai nereiškia, kad ši įmonė turės visą reikiamą įrangą mokymo programai įvykdyti. Pavyzdžiui, siunčiame konditerį atlikti praktikos įmonėje, kuri kepa tik ša-kočius ar sausainius, o pagal programos reikalavimus reikia mokėti gerokai dau-giau.

Besimokančių buvo paklausta, ką, jų nuomone, reikėtų keisti vykdant prakti-nį mokymą. Atsakyta, jog mokyti pagal praktinio mokymo programą, gerinti darbo organizavimą, leisti dirbti visuose skyriuose, leisti dirbti su kasos apara-tais (pardavėjai), su visais buhalteriniais dokumentais, prie baro (barmenai ir padavėjai), neapkrauti pagalbiniais dar-bais, daugiau dėmesio skirti tiesioginiam darbui, atsižvelgiant į praktinio mokymo laiką.

Vakarų šalių patirtis rodo, kad ten mo-kymo programos kur kas ilgesnės. Į prak-tinio mokymo aspektą reikėtų pažiūrėti plačiau. Jį formuoja keletas dalykų. Aiš-ku, jam turi įtakos mokymo įstaiga, kuri organizuoja, įmonė, kuri prisideda prie praktinių įgūdžių formavimo, bet atsako-mybę turi prisiimti ir žmogus. Ne paslap-tis, kad bedarbių yra su įvairiu išsilavini-mu ir patirtimi. Kai kuriems iš jų reikia daugiau nei profesinio mokymo, reikia ugdyti ir bendruosius gebėjimus, ir soci-alinius, mokyti bendrauti, nekonfliktuoti, atlikti individualias užduotis nuo pradžių iki galo.

Įvertinus 2008 metų besimokančiųjų motyvacijos anketas, jose 99 proc. bedar-bių pažymi, kad į mokymo įstaigą atvy-ko įgyti kvalifikacijos, o pabaigus kursus nori įsidarbinti.

Baigę profesinį mokymą įsidarbina 50 – 60 proc. bedarbių ir kai dalis neįsidar-binusių po profesinio mokymo grįžta į darbo biržą, tada ieškoma priežasčių, ko nepadarė mokymo įstaiga, darbdavys ir pan. Nors neturime kokybės rodiklių sis-

Mindaugas DielkusŠiaulių darbo rinkos mokymo cen-

tro direktorius

- Prieš trejus metus mūsų centras mo-kymo procese pritaikė anketavimą, t.y. besimokantys prašomi anonimiškai jas užpildyti. Jų dėka galime gauti tam tikrą informaciją, kad galėtume tobulinti savo veiklą. Anketos turi savo pavadinimus. Kai žmogus ateina pirmą kartą į mūsų centrą, duodame anketą dėl motyvacijos:

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris12

temos, mokymo proceso metu sekame, kaip bedarbiai įsisavina pateiktą mokymo medžiagą, kaip jis pats elgiasi, vertina profe-sinį mokymą.

Didinant profesinio mokymo efektyvumą, manau, reikėtų parengti duomenų bazę apie mokymo įstaigas, kur būtų skel-biama informacija apie mokymo programas, planuojamą prak-tinio mokymo laiką ir trukmę. Tokiu atveju būtų suinteresuoti darbdaviai, kurie bendradarbiautų priimant besimokančius darbo praktikai, galėtų sužinoti kur, kokioje apskrityje ar rajo-ne mokymo įstaiga priėmė tam tikrą skaičių žmonių ir kada jie galės atlikti praktiką įmonėse. Tada darbdaviai galėtų įeiti į duomenų bazę ir pasižiūrėti konkrečią mokymo įstaigą, ku-rioje matytų, kada baigiasi teorinis ir pirminis praktinis moky-mas, galėtų kontaktuoti ir išreikšti pageidavimus dėl priėmimo į praktiką. Taip pat turėtų būti duomenų bazė apie potencialius darbdavius, pasiruošusius priimti žmones į praktiką. Galbūt net įteisinti privalomą darbą įmonėse asmenų, kurie lankydami kursus pasinaudojo valstybės lėšomis.

* * *

Renginyje vykusių diskusijų metu profesinio ir darbo rinkos mokymo įstaigų, darbdavių atstovai domėjosi įvairiais pristaty-to tyrimo aspektais, įvertindami sunkumus dėl darbdavių kaip respondentų sudėtingumo, kaip šie rezultatai atspindi visos Lietuvos darbdavių nuomonę, ar jie prezentuoja atskiras pra-monės sritis, kokia mokymo įstaigų ir darbo rinkos mokymo centrų praktinio mokymo patirtis ir pan.

Į mokymo įstaigų praktinį mokymą investuojama

SADM Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas Li-nas Kadys, išklausęs tyrimo rezultatų pristatymą, komentavo, jog jį sudomino teiginys apie tai, kad reikėtų ilginti praktinio mokymo trukmę arba bent jau jos netrumpinti.

Anot jo, vyko diskusijos, ar nevertėtų ją apskritai trumpinti, todėl bedarbių ir darbdavių vieningumas dėl trukmės ilginimo ar paliekant jau egzistuojančią, rodo, jog dar kartą būtina tai apsvarstyti. Ministerijos atstovą nustebino tai, kad bedarbiai ir darbdaviai, kaip rodo tyrimo duomenys, siūlo darbdaviams daugiau dalyvauti praktinio mokymo procese, nors daugelis darbdavių patys neaktyvūs ir nelabai domisi esamomis galimy-bėmis.

Pasak L.Kadžio, tai paradoksas: be jų apsieiti neįmanoma, bet jie dalyvauti nelabai nori. Galbūt iš tikrųjų vertėtų atkreip-ti dėmesį į tam tikrų mechanizmų sukūrimą, kad jie sąlygotų darbdavių įsitraukimą ir aktyvesnį dalyvavimą praktinio moky-mo procese. Kitas dalykas – įmonių praktinio mokymo bazė – tam valstybė negali daryti įtakos. Kalbant apie mokymo įstaigų praktinį mokymą, į šią sritį investuota tikrai nemažai, kalbėjo prelegentas. Pasak jo, iš ES lėšų skirtos darbo rinkos mokymo centrams Šiauliuose, Kaune, Alytuje. Pagal programą, vėl nu-matoma pagal ES finansuojamus projektus kartu su Švietimo ir mokslo ministerija investuoti į mokymo įstaigų ir darbo rinkos mokymo centrus.

Vienu metu įtvirtinti ir teorines, ir praktines žinias

tyrimas

Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tar-nybos direktorė Jonė Sikorskienė informavo, jog tarnyba dalyvauja tarptautiniame Leonardo projekte, kuris susijęs su neformuoliuoju mokymu, profesijos mokytojų kompetencijų ugdymu mokymosi visą gyvenimą kontekste. Anot direktorės, jiems teko domėtis kitų šalių patirtimi. Pavyzdžiui, Olandijoje kompetencijos iš karto įtvirtinamos – žmogus mokosi teorijos ir iš karto praktiškai atliekamos konkrečios profesinės funkcijos. Šioje šalyje siekiama kompetencijų, įgytų neformaliuoju būdu, pripažinimo. Pasak J.Sikorskienės, „čia mums nearti dirvonai. Reikia vytis, nes turime bendrus europinius standartus“.

Daugiau atsakomybės suteikti darbdaviui

Utenos darbo biržos direktorius Alvydas Sipavičius išsakė nuomonę, jog galbūt vertėtų praktinį mokymą darbo vietoje susieti su darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemone, t.y. bedarbius nukreipti į minėtą priemonę, taip sutaupant lėšų, skirtų jų mokymui. Be to, anot A.Sipavičiaus, darbdavys būtų suinteresuotas, nes galėtų kontroliuoti ir atsakyti už bedarbių praktinį mokymą. Dabar bedarbiui atėjus pas darbdavį įgyti praktinių įgūdžių, už praktinį mokymą atsako jį siuntęs darbo rinkos mokymo centras ar kita mokymo įstaiga, bet ne darb-davys.

13DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

Moksliniai tyrimai

Darbo vietų struktūros palyginamoji analizė

Darbo vietų užpildymo galimybes pa-gal profesijų grupes rodo užimtų ir lais-vų darbo vietų struktūros neatitikimai. Remiantis šia analize, galima netiesiogiai spręsti apie darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimus, nors tai ir nėra pagrindinis jų išskyrimo kriterijus. Diagramoje pas-tebima akivaizdi tendencija, kad šalies darbo rinkoje labiau patrauklios darbo vietos, skirtos aukštąjį išsilavinimą turin-čių profesijų grupių asmenims. Specialis-tų užimtų darbo vietų lyginamasis svoris buvo didesnis nei laisvų (palyginamų rodiklių reikšmės buvo atitinkamai 24,5 proc. ir 16,4 proc.). Analogiško pobūdžio priklausomybė pastebima ir teisės aktų leidėjų, vyriausiųjų pareigūnų, įmonių ir įstaigų vadovų profesijų grupėje. Galima teigti, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių profesijų grupėms užimtų darbo vietų lyginamasis svoris yra santykinai didesnis nei laisvų. Atvirkštinė situacija būdinga darbininkiškoms profesijų gru-pėms - užimtų darbo vietų lyginamasis svoris yra santykinai mažesnis nei laisvų

Darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimo įvertinimas

DR. ARūNAS POCiUSDarbo ir socialinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas

Norint sėkmingai spręsti užimtumo problemas, būtina geriau ištirti darbo išteklių poreikį šalyje. Tai lemia šio straipsnio aktualumą. Nedarbo mažinimas – tik tarpinis tikslas, o galutinis uždavinys yra užimtumo didinimas. Jį galima sėkmingiau spręsti geriau patenkinant skirtingų profesijų darbuotojų poreikį šalies ūkyje.

Šiame straipsnyje esminis dėmesys skiriamas darbo pasiūlos ir paklausos raidos tendencijoms bei jų suderinamumo galimybėms įvertinti. Remiantis atlikta padėties analize ir statistinių duomenų vertinimais profesiniu pjūviu, išskirtos profesijų grupės, kur darbo paklausa labiausiai viršija pasiūlą. Straipsnyje pateikiami ne tik įprastiniai darbo pasiūlos ir paklausos rodikliai, tačiau vertinant situaciją, visos darbo vietos pagal profesijų grupes skirstomos į laisvas ir užimtas, o analizėje taikomas laisvų darbo vietų neužpildymo koeficientas.

(1 diagrama). ypač ryškus kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų užimtų ir lais-vų darbo vietų lyginamojo svorio skirtu-mas (16,2 procentinio punkto).

1 diagrama Užimtų ir laisvų darbo vietų struktūros pasiskirstymas pagal profesijų grupes

2007 m. (Statistikos departamento duomenys proc.)

Gerokai vaizdžiau užimtų ir laisvų dar-bo vietų struktūros skirtumus iliustruoja jų balansas. Be jau minėto ypač ryškaus kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų užimtų ir laisvų darbo vietų lyginamojo svorio skirtumo (jis siekė net – 16,2 pro-centinio punkto), galima išskirti profesijų grupes, kur šis rodiklis buvo neigiamas. Įrengimų, mašinų operatorių ir surinkėjų bei ginkluotųjų pajėgų atstovams skirtų užimtų darbo vietų lyginamasis svoris buvo santykinai mažesnis nei laisvų (ati-tinkamai – 4,0 ir – 0,5 procentinio punk-to). Kitoms profesijų grupėms būdingas teigiamas aptariamų rodiklių lyginamojo

svorio balansas. ypač aukšta jo reikšmė specialistams (8 procentiniai punktai). Tai netiesiogiai rodo, kad laisvos darbo vietos yra patrauklesnės aukštąjį išsilavi-

2,8

16,4

2,5

11,6

0,7

33,9

10,8

1,1

9,98,3

24,5

9,5

4,4

12,7

0,9

17,7

11,5

0,6

6,3

13,9

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Teisės aktųleidėjai,

vyresniejivalstybės

pareigūnai,įmonių,įstaigų,

organizacijų irkiti vadovai

Specialistai Jaunesniejispecialistai ir

technikai

Jaunesniejitarnautojai

Aptarnavimosrities ir

prekybosdarbuotojai

Kvalifikuotiprekinio

žemės ūkio iržuvininkystės

darbininkai

Kvalifikuotidarbininkai iramatininkai

Įrenginių,mašinų

operatoriai irsurinkėjai

Nekvalifikuotidarbininkai

Ginkluotosiospajėgos

Užimtos darbo vietos Laisvos darbo vietos

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris14

Moksliniai tyrimai

nimą turintiems žmonėms nei darbinin-kiškų profesijų grupių atstovams.

Kitas darbo pasiūlos ir paklausos ne-atitikimo rodiklis – darbo vietų neuž-pildymo koeficientas. Bendra tendencija - esant neigiamam užimtų ir laisvų darbo vietų struktūros skirtumų balansui darbo vietų neužpildymo koeficientas yra aukš-tesnis. Aukščiausias buvo kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų, įrengimų, mašinų operatorių ir surinkėjų bei gin-kluotųjų pajėgų atstovams skirtų darbo vietų neužpildymo koeficientas (atitin-kamai 3,8 proc., 2,8 proc. ir 3,7 proc.). Tai labiausiai su darbo vietų užpildymo problemomis susijusios profesijų grupės. Kitos darbo vietos buvo užpildomos len-gviau.

2001 – 2007 m. vyko svarbūs teigia-mi pokyčiai darbo paklausos profesinėje struktūroje. Charakteringa tai, jog darbo vietų skaičius augo visų profesijų grupių atstovams. Labiausiai laisvų darbo vietų skaičius padidėjo įrengimų, mašinų ope-ratoriams ir surinkėjams, jaunesniesiems tarnautojams bei specialistams (daugiau nei 70 proc.). Palyginti daug šis rodiklis išaugo ir nekvalifikuotiems darbininkams (beveik 70 proc.). Teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės pareigūnai, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kiti vadovai buvo vienintelė profesijų grupė, kur 2001 – 2007 m. laikotarpiu darbo vietų padidėji-mas buvo labai nedidelis (1,3 proc.).

2001 – 2004 m. neigiamas pokytis buvo stebimas tik jaunesniųjų specialistų ir technikų bei teisės aktų leidėjų, vyres-niųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstai-gų, organizacijų ir kitų vadovų profesijų grupėse. Tiek 2001 – 2007 m., tiek 2001 – 2004 m. laikotarpiu sumažėjo visų pro-fesijų grupių bedarbių skaičius.

Apžvelkime bedarbių skaičiaus kitimo netolygumus. Dinamikos požiūriu darbi-ninkiškas profesijas turintiems asmenims situacija buvo palankesnė. Daugumos darbininkiškų profesijų grupių bedarbių skaičius (taip pat ir nekvalifikuotų) ma-žėjo greičiau nei aukštąjį ir aukštesnįjį iš-silavinimą turinčių bedarbių (specialistų, tarnautojų grupių ir pan.). Antai bedar-bių skaičius tarp įrengimų, mašinų ope-ratorių ir surinkėjų sumažėjo beveik 50 proc., tarp specialistų - tik 6 proc.

Sprendžiant iš darbo vietų ir regis-truotų bedarbių skaičiaus santykio, gerė-jant situacijai darbo rinkoje, sparčiausiai 2004 – 2007 m. augo įrengimų, mašinų operatorių ir surinkėjų poreikis, lėčiau didėjo jaunesniųjų tarnautojų, kvalifi-

2 diagrama Naujų darbo vietų neterminuotam darbui ir bedarbių santykio pokyčiai 2001

– 2007 metais (apskaičiuota remiantis darbo biržos duomenimis, procentiniais punktais)

kuotų darbininkų ir amatininkų bei spe-cialistų poreikis (2 diagrama).

Netgi nekvalifikuotų darbininkų san-tykinis poreikis padidėjo penktadaliu. Dėsninga, kad daugumos darbininkiškų profesijų grupių santykinis poreikis (taip pat ir nekvalifikuotų darbininkų) kito sparčiau nei aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų profesijų grupių poreikis. Be to, lyginant 2001 – 2004 m. ir 2004 – 2007 m. laikotarpius, specialistų darbo vietų ir registruotų bedarbių skaičiaus santykio kitimo tempai tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių profesijų grupių sumažėjo, o teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų netgi tapo neigiamas. Ver-tinant situaciją, buvo atlikta darbo pasiū-los ir paklausos struktūrų palyginamoji analizė (remiantis darbo biržos duome-nimis.

Didžiausias darbo pasiūlos ir paklausos struktūros neatitikimas buvo kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų grupėje. Regis-truotų laisvų darbo vietų kvalifikuotų dar-bininkų ir amatininkų grupei buvo skirta trys dešimtadaliai, o registruotų bedarbių – apytikriai penktadalis. Šioje grupėje lais-vų darbo vietų santykinis perteklius (paly-ginti su registruotų bedarbių struktūros dalimi) siekė net 10,8 procentinio punkto. Akivaizdūs rodiklių skirtumai yra ir įren-gimų, mašinų operatorių ir surinkėjų bei

nekvalifikuotų darbininkų grupėse.Remiantis darbo paklausos ir pasiū-

los neatitikimo rodikliu, buvo išskirtos paklausiausios profesijų grupės. Vertini-mai buvo atlikti pagal autoriaus sudarytą paklausos ir pasiūlos neatitikimo skalę. Skaičiavimai rodo, kad profesijų gru-pių lygiu paklausiausi šalies ūkyje buvo kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai. Santykinai paklausesni įrenginių, mašinų operatoriai ir surinkėjai bei specialistai. Kitų profesijų grupių darbuotojų paklau-sa buvo mažesnė. ūkio ministerijos inici-juoto tyrimo “Darbo rinkos analizė ir pa-siūlymai darbo jėgos trūkumo problemai spręsti, atsižvelgiant į šalies ūkio plėtros prognozę 2008–2015 metams“ autoriai pastebi, kad nekvalifikuotų darbinin-kų poreikis vis dar buvo reikšmingas ir tai rodo, jog įmonės buvo iš dalies pri-klausomos nuo pigios ir nekvalifikuotos darbo jėgos, tačiau vyrauja kvalifikuotų darbininkų, amatininkų bei specialistų, turinčių profesinį parengimą (paklau-siausi – metalo apdirbimo, mašinų ga-mybos ir giminiškų profesijų darbininkai, statybininkai montuotojai, statybininkai apdailininkai, variklinių kelių transporto priemonių vairuotojai), poreikis. Taip pat egzistuoja didelė verslo srities specialis-tų, ypač vadybininkų, paklausa.

3,4

11,1

21,9 22,324,6

26,6

70

14,712,9 12,8

19,3

28,2

11,88,0

35,1

28,221,2

31,2

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Teisės aktųleidėjai,

vyresniejivalstybėspareigūnai,

įmonių, įstaigų,organizacijų irkiti vadovai

Kvalifikuotiprekinio žemės

ūkio iržuvininkystės

darbininkai

Aptarnavimosrities ir

prekybosdarbuotojai

Specialistai Jaunesniejispecialistai ir

technikai

Nekvalifikuotidarbininkai

Kvalifikuotidarbininkai iramatininkai

Jaunesniejitarnautojai

Įrenginių,mašinų

operatoriai irsurinkėjai

2001-2004 2004-2007

15DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

Moksliniai tyrimai

Situacijos apibendrinimas

* 2001 – 2007 m. laikotarpiu paaštrėjo darbininkiškų profesijų pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema, kuri ypač atsiskleidė Lietuvai įstojus į ES. Todėl siekiant labiau patenkinti tam tikros kvalifikacijos ar specializacijos darbuotojų poreikį, yra būtinas glaudesnis profesinių mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimas. Vis dėlto, jau 2007 m. darbo biržos duomenimis, išryškėjo požymiai, kad darbo vietų užpildymas ėmė gerėti. Ekonominės krizės bei augančios darbo pasiūlos, didėjančio nedarbo sąlygomis, būtų labiau korektiška kalbėti ne apie profesijas, kurių trūksta šalies ūkiui, o apie paklausiausias profesijas. Akivaizdu, kad blogėjant situacijai darbo rinkoje, darbuotojų trūkumo problemą labiau pakeičia nedarbo augimo problema. Atsižvelgiant į tai, turėtų lanksčiai keistis einamosios darbo rinkos politikos prioritetai. Tačiau objektyviau įvertinti situacijos darbo rinkoje pokyčius bus galima tik turint duomenis apie krizės

įtaką per ilgesnį laikotarpį, kadangi vykstantys trumpalaikiai pasikeitimai labai priklauso nuo laikinų sezoninių darbo pasiūlos ir paklausos svyravimų.

* Trūkstant darbo jėgos ir sparčiai augant ekonomikai, darbuotojų poreikio patenkinimas buvo labiau orientuotas į jų poreikio patenkinimą apskritai. Tai buvo susiję su esamų darbo vietų užpil-dymo problema. Dabartinės ekonominės krizės sąlygomis, itin opus tampa darbo jėgos kokybės klausimas, kadangi išsi-laikyti rinkoje gali aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir našesnius įrengimus turin-tys darbdaviai. Kitaip tariant, nuo darbo išteklių kiekybės vis labiau turi būti pe-reinama prie jų kokybės.

* Skaičiavimai, remiantis 2007 m. darbo biržos duomenis, rodo kai kurių profesijų specialistų trūkumą ir perteklių šalies regionuose. Atsižvelgiant į susi-formavusią situaciją, būtina rengti teri-torines programas. Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, Lietuvos Respublikos užimtumo ir darbo rinkos

vystymo 2005 - 2008 metų programoje yra numatytas uždavinys skatinti profe-sinį ir teritorinį gyventojų mobilumą ir prisitaikymą, rengti teritorines progra-mas. Jos turėtų apimti vidinio teritorinio mobilumo skatinimo priemones konkre-čios savivaldybės ar regiono lygiu.

* Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad negalima spręsti didžiųjų šalies regionų darbo vietų užpildymo problemų vien tik mažųjų sąskaita. 2007 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktas teri-torinio mobilumo tyrimas rodo, kad dėl neigiamų migracijos pasekmių tuštėjo mažesni ir mažiau patrauklūs šalies regi-onai. iškyla grėsmė, kad dar labiau išaugs socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp didžiųjų ir mažųjų šalies regionų. Darbo jėgos trūkumas anksčiau buvo kompen-suojamas darbo jėgai judant iš mažesnių-jų regionų – donorų į didžiuosius. Tačiau nuolat senkant darbo jėgos resursams mažesniuosiuose regionuose, jiems išky-la ekonominio ir socialinio nuosmukio grėsmė. Ši negatyvi tendencija gali padi-dinti mažesniuose regionuose gyvenan-čių socialiai pažeidžiamų žmonių dalį, jų socialinę atskirtį.

Trečia zona skirta konsultavimo paslaugoms teikti ir dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. čia bedarbiams parengiamas individualus įsidarbinimo planas (ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo bedarbio registra-cijos darbo biržoje dienos) ir numatomas dalyvavimas priemonėse.

Skirstydama bedarbių aptarnavimą pagal tris zonas, Slovakijos užimtumo tarnyba turi tikslą sukurti naujas formas ir metodus, siekiant sumažinti ilgalaikių bedar-bių grįžimo į darbo rinką laikotarpį.

Apibendrinus seminaro rezultatus, Švedijos nacio-nalinės užimtumo tarnybos atstovai supažindino su 2008 m. atlikta Švedijos viešosios užimtumo tarnybos reorganizacija, t.y. Nacionalinė darbo rinkos tarnyba ir dvidešimt viena apskrities darbo rinkos taryba buvo sujungtos į vieną nuoseklų, nacionalinį padalinį. Tiks-las – efektyviau naudoti bendrus išteklius bei užtikrinti vienodą paslaugų lygį visoje šalies teritorijoje.

Vienu didžiausiu pokyčių per paskutinį laikotarpį, Švedija įvardijo organizuojamus „Video susitikimus“ tarp ieškančio darbo asmens ir darbdavio.

Švedijoje šiuo metu yra įsteigti aštuoni nuotoliniai centrai ir priėmimo centras. Video susitikimai pradė-

ti organizuoti, siekiant padėti ieškantiems darbo asmenims (gyvenantiems labiausiai nutolusiose Švedijos vietose) ieško-tis darbo neišvykus toli nuo namų, o taip pat darbdaviams susipažinti su ieškančiu darbo asmeniu bendraujant, o ne tik gavus gyvenimo aprašymą (CV). „Video susitikimai“ yra or-ganizuojami iš anksto susitarus su darbdaviu bei ieškančiu darbo asmeniu dėl tinkamos datos ir laiko. Tiek ieškančiam darbo asmeniui, tiek darbdaviui yra įrengtos atskiros patal-pos, kuriose veikia kompiuteriai su kameromis. Ateityje Šve-dija ketina plėsti paslaugas darbdaviams ir ieškantiems darbo asmenims internetu, telefonu, steigti daugiau vaizdo stočių.

Švedijos atstovai akcentavo, kad svarbu aktyviai dirbti su darbdaviais, siūlyti įvairias priemones, finansavimą siekiant gražinti į darbo rinką kuo daugiau bedarbių, organizuoti dar-bo muges, skatinti ieškančių darbo mobilumą, daug dėmesio skirti interneto galimybėms panaudoti. Taip pat atkreiptas dėmesys į individualų klientų aptarnavimą. Šiuo sunkiu metu visose šalyse daugėja ieškančių darbo asmenų ir mažėja lais-vų darbo vietų, tačiau dėl pasikeitusios situacijos darbo rin-koje neturėtų nukentėti klientams teikiamų paslaugų koky-bė. ir toliau didelis dėmesys turi būti skiriamas individualiam klientų aptarnavimui, visapusiškos informacijos ir pagalbos suteikimui.

Individualus darbas su klientaisAtkelta iš 9 psl.

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris16

„Darbo biržos naujienų“ 2008 m. leidiniai

Leidybinė grupė „Darbo biržos naujienos“ 2008 metais parengė ir išspausdino daugiau kaip 200 tūkst. tiražu 64 įvairių pavadinimų leidinių (lankstinukų, brošiūrų, plakatų, skrajučių, lipdukų, prezentacinių leidinių ir t.t.). Ši informa-cija apie LDB teikiamas paslaugas, programas ir priemones platinama ir viešai prieinama teritorinių darbo biržų Infor-macijos ir konsultacijų, Profesinio informavimo, Darbo ir Jaunimo darbo centruose, seniūnijose, mokyklose visiems klientams, norintiems išsamiau susipažinti su darbo biržos paslaugomis, galimybėmis dalyvauti programose ir prie-monėse, ieškant darbo ir pan. Tenkinant pagrindinių darbo biržos klientų – bedarbių ir darbdavių poreikius gauti laiku reikalingą informaciją, spausdinti leidiniai yra ypač svarbi, aktuali ir neatsiejama komunikavimo ir ryšių su jais dalis.

Bedarbiams ir ieškantiems darbo asmenims skirtuose lankstinukuose, brošiūrose, plakatuose ir t.t. buvo pateikta informacija apie profesinį mokymą, viešuosius darbus, dar-bo rotaciją, paramą įgyjant darbo įgūdžius, profesinės reabi-litacijos programą, įsidarbinimo galimybes, kitas programas ir priemones. Leidiniuose darbdaviams pristatytos darbo rinkos prognozės, vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, jiems teikiamos paslaugos ir priemonės, parengtas vadovas, kaip naudotis elektroninėmis Lietuvos darbo biržos paslau-gomis ir t.t.

Išspausdinti prezentaciniai leidiniai, kuriuose atsispindi Lietuvos darbo biržos veikla ir paslaugos, tam tikros prie-monės ir programos lietuvių arba anglų kalbomis teikiami užsienio šalių tarnybų delegacijoms, aukštiems ES pareigū-nams, šalies darbdaviams ir socialiniams partneriams.

Kas mėnesį leidžiamame informaciniame biuletenyje „Darbo biržos naujienos“ analizuojama situacija šalies darbo rinkoje, supažindinama su darbo biržos teikiamomis pas-laugomis, aktyviomis darbo rinkos politikos programomis ir priemonėmis ir įtaka užimtumui didinti, pristatoma šalies ir užsienio užimtumo tarnybų veiklos geroji patirtis, įgyven-dinamų Europos socialinio fondo finansuojamų projektų rezultatai, vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, sociali-nių įmonių veikla kuriant ir pritaikant esamas darbo vietas žmonėms su negalia ir profesinių gebėjimų stokojantiems asmenims. Leidinyje spausdinamos publikacijos apie tam tikrų institucijų ir mokslo įstaigų atliktus tyrimus, tiesiogiai susijusius su darbo rinka. Interviu analizuojami įvairūs darbo rinkos, darbo pasiūlos ir paklausos, programų ir priemonių, įgyvendinamų projektų ir pan. klausimai.

Straipsniuose švietimo ir mokslo įstaigų, profsąjungų at-stovai, socialiniai partneriai, darbdaviai, turi galimybę išsaky-ti savo poziciją ir nuomonę įvairiais darbo rinkos klausimais, gerinant darbo biržos kaip institucijos paslaugas klientams ir visuomenei.

naudinga žinoti

17DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

Įregistruota ieškančių darbo asmenų 148,9 tūkst.įregistruota bedarbių 124,9 tūkst. iš jų: moterų 56,7 proc. vyrų 68,3 proc. dalyvaujančių laikino užimtumo 6,3 proc. priemonėse gaunančių nedarbo draudimo išmokas 42,8 proc. ilgalaikių bedarbių 3,7 proc.Bedarbių santykis su 5,8 proc.darbingo amžiaus gyventojaisIeškančių darbo asmenų santykis su 7,0 proc.darbingo amžiaus gyventojais

Situacija darbo rinkoje vasario 1d.

Aktualijos

Į darbo biržą kreipėsi 42,9 tūkst. ieškančių darbo asmenų

2009 m. sausio mėnesį į šalies teritorines darbo biržas ieš-kodami darbo kreipėsi 42,9 tūkst. asmenų, 77,8 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu ir 52 proc. daugiau nei gruodį.

Nors sausį, palyginti su kitais metų mėnesiais, registruojama daugiausia bedarbių, bet šiemet registruotų žmonių skaičius buvo didžiausias per visą darbo biržos veiklos laikotarpį.

Darbo jėgos paklausa mažėja

Darbo biržų specialistai sausio mėnesį ieškantiems darbo asmenims galėjo pa-siūlyti per 9 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik dešimtadaliu mažiau negu gruodį ir perpus mažiau negu pernai pirmąjį metų mėnesį.

Daugiausia darbo pasiūlymų buvo re-gistruota pardavėjams, siuvėjams, verslo administratoriams, metalinių konstrukcijų ruošėjams ir montuotojams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto prie-monių vairuotojams, lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojams, suvirintojams, virėjams.

Didėja teritoriniai nedarbo skirtumai

Vasario 1 d. net 34 šalies savivaldybių teritorijose darbo bir-žoje registruotų darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo dides-nė už vidutinę šalyje – 7 proc.

Didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo registruo-ta Akmenės (12,9 proc.), Druskininkų (12,9 proc.) ir ignalinos raj. (10,6 proc.) savivaldybėse.

Mažiausia ieškančių darbo asmenų buvo tarp Neringos (2,7 proc.), Elektrėnų (3,2 proc.) ir Trakų raj. (4,0 proc.) savivaldy-bių darbingo amžiaus gyventojų.

iš didžiųjų šalies miestų mažiausias ieškančių darbo asmenų procentas buvo Kaune (5,4 proc.), didžiausias - Panevėžyje (9,2 proc.).

Sausio mėnesį nedarbas augo visose šalies savivaldybėse, o labiausiai – Palangos (2,2 proc. punkto), Druskininkų (2,1 proc. punkto), Akmenės raj. (2,0 proc. punkto)savivaldybėse.

148,9 tūkst. ieškančių darbo asmenų – darbo biržos klientai

Vasario 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo įregistruo-ta 148,9 tūkst. ieškančių darbo asmenų – 22,8 proc. daugiau negu sausio 1 d. iš jų 125 tūkst. (83,9 proc.) turėjo bedarbio sta-tusą. Bedarbių struktūroje ypač padidėjo vyrų dalis. Jie sudarė net 54,6 proc. – panašiai kaip 2001 m. pradžioje. Nuo 2008 m. rugpjūčio kas mėnesį tarp bedarbių didėja jaunimo iki 25 metų dalis. Rugpjūčio pradžioje jie sudarė 11 proc. visų bedarbių, o vasario 1 d. – 13 proc. Mėnesio pabaigoje šalyje buvo 3,0 proc. ilgalaikių bedarbių – vyresni kaip 25 metų amžiaus asmenys, kurie darbo ieškojo ilgiau kaip metus, ir jaunimas, kuris darbo ieškojo ilgiau kaip 6 mėnesius.

Sausio pabaigoje 6,5 tūkst. darbo biržoje įregistruotų asme-nų dalyvavo laikinojo užimtumo priemonėse: kėlė kvalifikaciją, įgijo reikalingų profesinių įgūdžių, dalyvavo remiamojo įdarbi-nimo ir kitose darbo rinkos politikos priemonėse.

Mėnesio pabaigoje 42,8 tūkst. arba 34,3 proc. bedarbių buvo mokama nedarbo draudimo išmoka.

Sausio mėnesį tarp įregistruotų asmenų moterys sudarė 39,6 proc., vyrai – 60,4 proc. Kas šeštas – jaunesnis kaip 25 metų amžiaus, kas penktas – vyresnis kaip 50 metų, kas trečias – kaimo gyventojas.

Neseniai praradusių darbą didesnioji dalis – 40 proc. dirbo paslaugose, 28 proc. – pramonėje, 20 proc. – statybose, 5 proc. – žemės ūkyje ir 7 proc. – darbinės veiklos neturėję asmenys. Net 38 proc. visų įregistruotų per mėnesį žmonių neturi profe-sinio pasirengimo, per 14 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką.

Besikreipiančių ieškančių darbo asmenų

skaičius 2006 - 2009 m.

(per mėnesį)

tūkst.

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris18

Įdarbinta daugiau kaip 7 tūkst. žmonių

Per pirmąjį šių metų mėnesį, darbo biržai tarpininkaujant, buvo įdarbinta 7,1 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Nuolatinį darbą gavo 6,2 tūkst., 0,9 tūkst. įsidarbino pagal terminuotas darbo sutartis. Palyginti su gruodžiu, įdarbinimas išaugo 12,1 proc.

Tarp įdarbintųjų moterys sudaro 56,2 proc., vyrai – 43,8 proc. Kas septintas sausio mėnesį pradėjęs dirbti asmuo – iki 25 metų amžiaus, kas penktas – vyresnis kaip 50 metų amžiaus. ilgalaikiai bedarbiai tarp įdarbintųjų sudarė 2,9 proc.

Net du kartus daugiau bedarbių negu gruodžio mėnesį pra-dėjo individualią veiklą įsigiję lengvatinius verslo liudijimus.

iškeltos bankroto bylos statybų įmonė UAB „Vanesa“ atleis 49, krovinių pervežimo įmonė UAB „Vismora“ - 29 darbuotojus.

Alytaus darbo birža gavo 3 pranešimus apie grupės darbuo-tojų atleidimus. AB „Snaigė“ dėl ekonominių priežasčių numa-to atleisti 300 darbuotojų, įmonėje dirba – 1101. AB „Alita“ dėl padidinto akcizo mokesčio alkoholiniams gėrimams ir dėl to mažėjančios gaminamos produkcijos paklausos, ketina atleisti 80 darbuotojų.

Siuvimo įmonei UAB „Viglita“ iškelta bankroto byla, atlei-džiami 73 darbuotojai Kupiškio padalinyje, 33 – Utenoje, 25 – Rokiškyje, 23 – Raseinių padalinyje.

Klaipėdoje įmonei UAB „Flopo informacinės sistemos“ iš-kelta bankroto byla, atleidžiami 29 darbuotojai.

Šiauliuose įmonė UAB „Comco“, užsiimanti patalynės siuvi-mu ir daigstymu, dėl ekonominių priežasčių numato atleisti 15 darbuotojų.

Utenoje Všį Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filiale Ute-nos reabilitacijos ir ugdymo centre dėl struktūrinių pertvar-kymų numatoma atleisti 24 darbuotojus, bendras darbuotojų skaičius – 100.

Mažeikiuose UAB „Mažeikių automobilių keliai“ dėl ekono-minių priežasčių numato atleisti 120 darbuotojų.

Akmenėje Papilės žemės ūkio bendrovėje numatoma atleisti 50 darbuotojų, iš viso įmonėje dirba 201 darbuotojas.

Kaišiadorių darbo birža gavo pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą iš įmonės UAB „iksprintas“, dėl bankroto bylos iškėlimo atleidžiami 37 darbuotojai.

Širvintose įmonei UAB „Alksnio gateris“ iškelta bankroto byla, atleidžiama 20 darbuotojų.

Vilkaviškyje dėl ekonominių priežasčių iš įmonės UAB „Me-vilsta“ numatoma atleisti 17 darbuotojų, iš viso įmonėje dirba 117.

Siekiant švelninti įmonių restruktūrizacijos, bankroto ar li-kvidavimo socialinius padarinius ir suteikti konkrečią pagalbą atleidžiamų darbuotojų greitesniam sugrįžimui į darbo rinką, teritorinių darbo biržų specialistai organizavo susitikimus su įmonių, pranešusių apie atleidimus atstovais ir atleidžiamais darbuotojais, suteikė informaciją apie darbo biržos teikiamas paslaugas, aptarė užimtumo rėmimo priemonių taikymą.

2009 m. sausio mėn. buvo parengtos 5 tikslinės prevencinės programos atleidimų pasekmėms sušvelninti. Jose numatoma, kad 197 asmenims bus suteiktos informavimo, konsultavimo, individualios veiklos planavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, 52 dalyvaus aktyvios darbo rinkos politikos priemo-nėse, 63 bus įdarbinti į laisvas darbo vietas, 82 numato įsidar-binti savarankiškai. Konsultacijų su atleidžiamais darbuotojais metu yra išsiaiškinama atleidžiamų darbuotojų motyvacija, suteikiama pagalba darbo paieškoje, darbuotojai rengiami inte-gravimuisi į darbo rinką.

Darbo biržos specialistai sausio mėnesį į aktyvios dar-bo rinkos politikos priemones nusiuntė 0,6 tūkst. bedarbių. Jiems buvo pasiūlytas laikinas užimtumas dalyvaujant kvalifikacijos kėlimo, įgūdžių įgijimo rėmimo, remiamojo įdarbinimo ir kitose aktyvios darbo rinkos politikos prie-monėse.

Informacija apie grupės darbuotojų atleidimus

2009 m. sausio mėn. gauti 28 pranešimai apie grupės dar-buotojų atleidimus, įspėti 1588 darbuotojai. Pranešimus gavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Utenos, Raseinių, Kupiškio, Rokiškio, Mažeikių, Kaišiadorių, Kretingos, Širvintų, Vilkaviškio darbo biržos. Atleidimo priežastys – darbuotojų skaičiaus mažinimas dėl ekonominių priežasčių, įmonėms iš-keltos bankroto bylos, vykdomi struktūriniai pertvarkymai, mažinamos gamybos apimtys.

Vilniaus darbo birža gavo 7 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. UAB „Air baltic Corporation“ filialas Vilniuje dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų numato atleisti 112 darbuotojų, dėl ekonominių priežasčių UAB „Dvar-čionių keramika“ – 88, UAB „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ darbo neteks 54, UAB „Litcargus“ – 44, UAB “Baltic ground services“ – 38, UAB „Merko statyba“ – 33, UAB „Kompetenci-jos ugdymo centras“ – 16 darbuotojų.

Kaune gauti 5 pranešimai apie numatomus grupės darbuo-tojų atleidimus. Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ dėl įmonės likvidavimo numato atleisti 93 darbuotojus, „Panemunės butų ūkis“ – 74, Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė mažina darbuotojų skaičių ir atleidžia 11 darbuotojų. Dėl

www.ldb.lt

Aktualijos

19DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS

Lietuvos darbo biržos informacinis biuletenis

2009 m. vasaris, Nr. 2(135)

Leidybinės grupės adresas:S. Žukausko g.15, Vilnius LT-08234

Redaktorė Danutė ŠalkauskienėTel. 272 5711, tel./faks. 272 5709

El. paštas:Danute.Salkauskiene@ldb.ltMilda.Jankauskiene@ldb.lt

“Darbo biržos naujienos” - interneto svetainėje: www.ldb.lt(skyrius informacija/publikacijos)

Spausdino UAB Baltijos kopija.LT-09109 Vilnius, Kareivių 13B

3,5 sp.l. Užs. Nr. 8538ISSN 1392-6756

Tiražas 1500 egz.

SummarySituation in Lithuania labour market

During January:

1 February

• 39,9 thous. registered unemployed• 7,1 thous. placed to jobs, • 6,2 thous. of them to permanent job,• 14,1 thous. granted unemployment insurance

benefit,• 9,1 thous. registered vacancies, • 0,6 thous. job seekers involved in active

labour market policy programmes.

• 7,0 per cent total unemployment rate,• 148,9 thous. job seekers registered, • 56,7 thous. unemployed women, • 68,3 thous. unemployed men, • 124,9 thous. registered unemployed.

Discuss measures and offers for regulation of labour market 2

In a conference, what came to pass in the Government to the Prime Minister A. Kubilius, was discuss situation in the labour market, preparation for unemployment challenges and were deliberated measures and offers on purpose to regulate processes in the labour market. In this conference participated the heads of two Ministries – Ministry of Economy and Ministry of Social Security and Labour, responsible officers, the director of Lithuanian Labour Exchange and directors of the largest local Labour Exchanges. In the conference also was represented the packet of the Government activities on purpose to reduce unemployment – there are organized adjustments of law projects of Unemployment Social Security and Employment promotion.

Local employment initiatives - benefit for unemployed and business 6

Local employment initiatives in the highest territories of unemployment are implementation of new ideas, possibility to develop business and employ local unemployed in new created job vacancies.

These initiatives have been implemented in venčionių district already six years. In this period were formulated and implemented 20 projects, created 92 job vacancies. In 2008 were implemented 4 projects and created 17 job vacancies. As compared with projects of the last year, the projects in 2008 (exactly three of them) gave a possibility to start new activity and services – decorative smithery and services of cars washing.

Two local employment initiatives projects implementing last year also was represented to Molėtų community.

Individual work with customers 9

In the V. Tautkuvienės (the high specialist of the Department of the Labour market realization policy of Lithuanian Labour Exchange) article are represented the most important aspects of seminar “Varied employment agencies”. This seminar came to pass in the Republic of Slovakia and it was organized of Sweden Public Employment Agency. Its purpose – exchange knowledge, experience and good practice about different models of public employment services, methods of labour organizing. Most participants of seminar emphasized, that their Public Employment Agencies a lot of attention divide on development of electronic services for customers, improvement of free job vacancies and jobseekers registration by the Internet. The participants of seminar properly acquainted with activity of local Employment Agency of the Republic of Slovakia.

Practical training: how do it evaluate own unemployed 10

In the last “Labour Exchange News” item were published dr. Jolantos Rimkutės report about results of research “Unemployment training evaluation”: how do Lithuanian employers evaluate practical skills and general abilities of unemployed who finished own vocational training. This time there are continued these results representation – how do unemployed evaluate their finished vocational training; there are represented Šiaulių labour market training centre experience in field of vocational training.

In interview participated over 200 unemployed who finished own vocational training. What is influence of practical training on purpose to employ and how do unemployed evaluate it. They said, that practical skills were very important on purpose to entrench in labour market. Theoretical knowledge weren’t valuable without practical skills (this predicated 30% unemployed).

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris20

METRASVILNIAUS APSKRITYJE 2009 m.

GALIMYBIØOÁSIDARBINIM BAR

DIDELĖS MAŽOSRIBOTOS

Spec

iali

stai

Dar

bin

inka

i

Padėsime tau priimti teisingą sprendimą!

Daržininkai, sodininkai Miško kirtėjaiŽemės ūkio mašinų mechanikaiPieno produktų gamintojaiMėsininkai Keramikai Siūlų ir verpalų verpėjaiBaldžiai Audėjai MezgėjaiMeninių dirbinių iš vytelių pynėjaiNamų ekonomai Automobilio vairuotojaiKatilinės operatoriai Degalinės operatoriai

Apdailininkai Plataus profilio statybininkaiKelininkaiMedienos apdirbimo staklių operatoriai SandėlininkaiEkskavatoriaus, buldozerio mašinistaiTraktorininkaiVairuotojai ekspeditoriaiAutobuso vairuotojaiKalviaiKrano operatoriaiStogdengiai Staliai, dailidės SantechnikaiMetalinių konstrukcijų montuotojaiŠaltkalviaiManikiūrininkai Kirpėjai Kosmetikai SiuvėjaiFloristai Viešbučio kambarinės Slaugytojo padėjėjai

Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojaiElektrinio ir automobilinio krautuvo vairuotojaiMetalo apdirbimo staklių operatoriai Barmenai padavėjai Pardavėjai VirėjaiKepėjai, konditeriaiElektrikaiSuvirintojaiAutotransporto priemonių remonto šaltkalviaiApsaugos darbuotojai

Pardavimo, verslo paslaugų vadybininkaiDraudimo vadybininkaiFinansininkai, buhalteriaiGydytojaiBendrosios praktikos slaugytojaiElektros inžinieriaiInžinieriai programuotojaiKompiuterinių sistemų specialistaiAdministratoriaiAnglų, lietuvių kalbų mokytojaiInformacinių technologijų mokytojaiFizikos, geografijos mokytojaiPsichologaiLogopedai

Reklamos vadybininkaiLogistikos specialistaiMaisto produktų ir gėrimų technologaiMedienos apdirbimo inžinieriaiMetalo apdirbimo inžinieriaiMechanikos inžinieriaiElektronikos inžinieriaiElektrotechnikaiStatybos inžinieriaiKonstruktoriaiSocialiniai darbuotojaiSocialiniai pedagogaiPradinio ugdymo mokytojaiDarželio ir lopšelio auklėtojaiEkonomistaiTeisininkaiDantų technikaiGydytojai odontologaiVeterinarijos gydytojai

AgronomaiAgronomijos technikaiŽemės ūkio mašinų technikaiMiškininkaiGyvulininkystės specialistai, zootechnikaiChemikaiAplinkos apsaugos inžinieriaiSiuvimo technologaiAudimo technologaiAvalynės gamybos technologaiBibliotekininkai ir panašūs informacijos specialistaiRusų kalbos mokytojaiBaldų dizaineriaiDailininkai