Darbas su tėvais vykdant mokyklos nelankymo prevenciją

1

Darbas su tėvais vykdant mokyklos Darbas su tėvais vykdant mokyklos nelankymo prevencijąnelankymo prevenciją

Parengė Živilė Barkauskaitė Lukšienė

2

Kodėl vaikai nelanko mokyklos

Pagrindinės nelankymo priežastys Mokymosi turinio neįsisavinimas, “spragos” žiniose, laiku nesiteikta

individuali mokytojų ar specialistų pagalba (specialioji pedagoginė, psichologinė, specialioji ar kt.)

Psichologiniai asmenybės ypatumai, emocijų ir elgesio sutrikimai ir konfliktiški santykiai su mokytojais

Nepatenkinamos socialinės – ekonominės mokinio ir jo šeimos sąlygos

Nepakankama pedagogų kompetencija ugdyti neturinčius motyvacijos, nereguliariai mokyklą lankančius mokinius bei neigiamos nuostatos į juos

3

Kas yra mokyklos nelankantis vaikas

“Prarastieji ir nerastieji mokiniai” Nesantys LR gyventojų registre Išvykę su tėvais į užsienį, tačiau esantys LR gyventojų

registro sąrašuose Neatėję į pirmąją klasę Palikę mokyklą (“iškritę”)

4

Problemos sprendimo kryptys

Socialiniai pedagogai ugdymo įstaigoseValstybės parama vaikamsMokinių pavėžėjimasUgdymo sistemos, pedagogų kvalifikacijos tobulinimasUgdymo įstaigų įvairovėDuomenų bazių, registrų tvarkymas Tyrimai, leidiniai Projektai, akcijosES struktūrinių fondų lėšų naudojimas

5

Socialinių pedagogų etatų įvedimas ugdymo įstaigose 2001–2005 m. Socialinių pedagogų etatų steigimo programa Įgyvendinant 2003 m. rugpjūčio 12 d. LRV nutarimą Nr.

1016, nuo 2004 m. sausio 1 d. socialinių pedagogų etatų finansavimas vykdomas iš Mokinio krepšelio lėšų, o įstaigose, kuriose netaikomas moksleivio krepšelis, etatus finansuoja steigėjas

Lietuvoje dirba daugiau kaip 1000 socialinių pedagogų

6

Tyrimų išvados mokyklos nelankymo klausimais

Pagrindinės rekomendacijos šiomis kryptimis: Anksti pasitraukusiųjų bei rizikos grupės apskaita; Tinkamas viso mokymo proceso organizavimas ir

gera psichologinė atmosfera mokykloje; Pagalbos teikimas laiku tiems, kam jos reikia; Vaikų popamokinis užimtumas; Darbas su šeima ir tėvų švietimas; Daugiau finansuoti “prevenciją”, o ne pasekmių

šalinimą; finansuoti tik veiksmingas priemones; Mokytojų kompetencija tinkamai mokyti, suprasti

vaikus, padėti jiems, dirbti su šeima.

7

8

Prevencinio darbo koordinavimo grupės bendradarbiavimas

Prevencinio darbo koordinavimo grupė

Vaikų teisių apsaugos

tarnyba

Pedagoginė- psichologinė

tarnyba

ApskritisVaikų globos

namai

Bendrojo lavinimo mokyklos

Profesinės mokyklos

Policija

Psichikos Sveikatos centras

Šeimos ir vaiko

gerovės centras

ProkuratūraNeformaliojo

švietimo įstaigos

99

Klasės auklėtojo ir tėvų dialogas

1. Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų įtraukimo į dialogą svarba,

2. Tėvų, mokinių, klasės auklėtojų poreikių ir pasiūlymų išsiaiškinimas,

3. Neformalūs informavimo būdai,

4. Susirinkimų rūšys ir jų vertinimo galimybės,

5. Aktyviųjų susirinkimų metodai,

6. Klasės auklėtojo ir mokinių, jo tėvų dialogą bei bendradarbiavimą skatinančios veiklos.

1010

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas

Dialogas – [gr. dialogos - pokalbis] dviejų ar daugiau žmonių pokalbis; santykių palaikymas, tarpusavio supratimo ieškojimas.

Dialogas - konstruktyvus, keičiantis, save tobulinantis poveikis į save, dialogo partnerį ir aplinką; susijęs su veiksmais, poelgiais.

Dialogo funkcijos:

•informacinė,

•komunikacinė,

•orientacinė.

1111


Kodėl reikia įtraukti auklėtojus, mokinius, tėvus į dialogą?

AUKLĖTOJAS

MOKINIAITĖVAI

1212


“Juo glaudžiau tėvai susiję su vaiko ugdymu, juo labiau jie gali paveikti jo raidą ir mokslo laimėjimus.”

M. Fullan, 1991.

Klasės auklėtojų, mokinių, tėvų dialoge būtinos dvi pagrindinės sąlygos:

• Nuolatinis ir aiškus abipusis ryšys;

• Įvairūs įtraukimo į klasės veiklą būdai.

1313


• Klasės auklėtojams, mokiniams, tėvams aktyviai dalyvauja bendroje veikloje, laimi visi.

• Kai tėvai jaučiasi esą vaiko mokymosi proceso dalis, kitaip vertina ir klasės auklėtojų pastangas.

• Kad iš tiesų būtų atviri tėvams, klasės auklėtojai turi tikėti tėvų dalyvavimo nauda.

• Pirmasis žingsnis, įtvirtinantis šį pasitikėjimą – įtraukti tėvus į klasės veiklą.

1414


Tinkamas tėvų ir klasės auklėtojų bendradarbiavimas duoda gerų rezultatų:

•Atsiranda abipusis pasitikėjimas;

•Tėvams ir klasės auklėtojams dirbant drauge, kiekvienas mokinys įgyja naujos mokymosi patirties;

•Matydami suaugusiųjų bendravimo modelį, mokiniai pavyzdžiais remiasi bendraudami tarpusavyje.

1515


Patarimai, kaip bendrauti su tėvais ir juos įtraukti:

1. Skirkite laiko, sudarykite sąlygas ir kvieskite tėvus dalintis mintimis, džiaugsmais, lūkesčiais bei rūpesčiais;

2. Raskite vietą, kur galima pasikalbėti akis į akį ir išlaikykite pokalbio konfidencialumą;

3. Pakvieskite tėvus dalyvauti ne tik užklasinėje veikloje, bet ir pamokose;

4. Renkite bendrus mokinių ir jų tėvų susirinkimus;

5. Taikykite aktyvius susirinkimų vedimo metodus;

6. Padėkokite už pagalbą.

1616


Nepamirškite padėkoti!

Padėka skatina bendradarbiavimą, dialogo progresą:

• Padėkokite kiekvienam šeimos nariui atskirai;

• Kreipkitės į jį vardu,

• Pravartu paminėti jo vaiko vardą (pvz., Roko tėčiui Dariui);

• Bendrų susirinkimų ar susitikimų metu padėkokite dar kartą viešai.

1717


Konfidencialumą galima apibūdinti kaip informacijos, kurią jums suteikė kuris nors šeimos narys, neskelbimą.

Tiek tėvams, tiek mokiniams stenkitės paaiškinti:

kaip,

kokią,

kam,

kada,

kokiu tikslu

informaciją rinksite, ją atskleisite ar naudosite.

1818


Laikantis konfidencialumo principo, numatykite šiuos aspektu ir apie tai informuokite visus dialogo dalyvius:Kokiu būdu informacija pateikiama tretiesiems asmenims ar atitinkamoms tarnyboms;

Kada ir kokio pobūdžio ir kodėl informacija bus panaudota;

Kokiu būdu rinksite informaciją ir kaip ją saugosite;

Kokios tėvų teisės;

Kokia procedūra bus taikoma auklėtojui ar pedagogui, pažeidusiam konfidencialumo principą.

1919


4 veiksmingo bendravimo pakopos:Išsakydami mintis, tėvai/mokiniai: Klausydamasis, kas sakoma, auklėtojas:

išsako informaciją sutelkia dėmesį į kalbėtojo tikslą ir ketinimus;

klausosi, kas jiems sakoma; perfrazuoja ir pakartoja svarbias mintis;

nustato, ar klausytojas suvokė išsakytą mintį;

stengiasi visiškai suprasti kalbantįjį;

paaiškina išsakytas mintis. tebėra visiškai atviras išsakančiajam mintis

2020


“Skatindami tėvus dalyvauti mokyklos gyvenime, klasės auklėtojai turi aktyviai, atkakliai siekti lankstaus ir teigiamo ryšio su tėvais. Klasės auklėtojai privalo tikėti, kad tėvai yra

neatsiejama mokymo proceso dalis, ir skatinti juos dalyvauti.”

Holland

2121


Neformaliems susitikimams su tėvais būdingi šie momentai:

Pasirengimas.

Vieta.

Turinys ir planas.

Tolesnė veikla.

Kiti poreikių ir pasiūlymų išsiaiškinimo būdai*: „Pasiūlymai ratu”, „Pasiūlymų medis”, „Mano hobi, pomėgis”,

„Pageidavimų koliažas”.*- (dalinamoji medžiaga).

2222


Neformalūs informavimo būdai*:

Žinutės

Užrašų sąsiuviniai,

Informaciniai biuleteniai

Laiškai.

Dvipusis dienoraštis.

Trijų dalių dienoraštis.

2323


Susirinkimų rūšys:

•Informacinio pobūdžio susirinkimas.

•Dalykiniai tėvų komiteto susirinkimai.

•Paramos grupės susirinkimas.

Aktyviųjų susirinkimų metodai

2424


Prieš pradedant susirinkimą, reikia:

•Paskelbti: tikslą, vietą, trukmę.

•Pasirengti: patikrinti mokinių darbus, jų įvertinimą, parinkti darbų pavyzdžių ar parengti kitą informatyvią medžiagą.

•Suplanuoti darbotvarkę: surašyti klausimus, kurie bus svarstomi ar dėstomi.

•Sutvarkyti aplinką.

Po susirinkimo patartina:

•Sudaryti galimybę dalyviams įvertinti susirinkimą.

•Pačiam auklėtojui įvertinti susirinkimą.

2525


Kitos klasės auklėtojo, mokinio, tėvų dialogą bei bendradarbiavimą skatinančios veiklos*:

•„Apsilankymas šeimoje”

•„Knyga apie mūsų šeimą”

•„Tėvų diena”

•„Atviro kontakto susitikimas” arba „Šeimos kambarys”

•„Slapta šeima”

•„Big brother, big sister”

•Savipagalbos grupė (paramos grupė)

•Tėvai – savanoriai

•Tęstiniai kursai tėvams ir jų planavimas

•Bendra veikla ir jos planavimas*- (dalinamoji medžiaga).

26

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.

Suaugusiųjų ir vaikų mokymo skirtumai Parengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

PEDAGOGIKA ANDRAGOGIKA

Besimo-kančio

vaidmuo

• Vadovaujasi instrukcijomis, yra pasyvus informacijos priėmijas, gauna informaciją, nėra atsakingas už mokymosi procesą.

• Pateikia su patirtimi susijusias idėjas, aktyviai dalyvauja, yra atsakingas už mokymosi procesą.

Mokymosi motyvaci-

ja

• Pagrindinius mokymosi motyvacijos veiksnius formuoja išorinė aplinka – šeima, draugai ir pan.;• Besimokantieji nesupranta tiesioginės mokymosi naudos.

• Besimokantieji patys yra nusiteikę mokytis;• Akcentuojama ne prievolė mokytis, o naudingumas išbandyti, permąstyti ir daryti savas išvadas;• Motyvacija tiesiogiai susijusi su tikslingumu – jei žmogus turi tikslą, tuomet turi ir aiškų motyvą veikti.

27


Suaugusiųjų ir vaikų mokymo skirtumai Parengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

PEDAGOGIKA ANDRAGOGIKA

Turinio sudarymas

• Parenka mokytojas; akcentuojama tai, ką jauni žmonės turi išmokti, kuriami pagrindai;• Besimokančiojo įtaka, jei ir yra, tai nežymi.

• Koncentruojamasi į besimokančiųjų gyvenimo ir darbo patirtį bei kylančius sunkumus;• Turiniui būdingas lankstumas.

Metodai

• Informacija pateikiama tokiais metodais, kurie skatina ją kaupti.

• Dalijamasi žiniomis, patirtimi ir jos plėtojamos;• Akcentuojama, kiek viskas, kas pateikiama, yra pritaikytina, naudojamos praktinės užduotys.

28


Andragogikos principai Parengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

• Mokymosi atmosfera yra labiau bendradarbiaujanti nei autoritarinė;• Vyrauja tarpusavio pagarba, atvirumas;• Dalyvauja planuojant, sudarant ir vertinant mokymo programą;• Mokymasis orientuojamas į problemų sprendimą ir remiamasi patirtimi;• Mokymasis labiau patirtinis (orientacija į problemas) negu informacinis (orientacija į turinį);• Mokomasi iš patirties ją naujai įvertinant;• Mokymąsi skatina aktyvus dalyvavimas;• Dalijasi patirtimi, idėjomis;• Akcentuojamos suaugusiųjų mokymosi ypatybės.

29


Suaugusiųjų mokymosi ypatybės ir praktiniai patarimai

Parengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

Suaugusieji nemėgsta, kai jiems lyg vaikams sakoma, ką jie turi daryti!

• Venkite pamokslavimo, nurodinėjimo, trikdymo, nuobaudų;• Leiskite formuoti mokymąsi iškeliant jų poreikius atitinkančias problemas;• Leiskite patiems imtis atsakomybės daryti sprendimus;• Sudarykite neformalią, keliančią pasitikėjimą, palaikančią mokymosi atmosferą;• Venkite mokyklinės klasė tipo suolų išdėstymo;• Mokymo medžiagą prisimins lengviau, jei: pasitelksite vaizdines priemones, pradėsite nuo lengvesnių užduočių, pakartosite ir apibendrinsite.

30




Kiekvienas suaugęs dalyvis į mokymus ateina su savo pasirengimu ir patirtimi!

• Mokymą susiekite su jų patirtimi;• Turimą patirtį išryškinkite diskusijos metu;• Perteikiant naujas žinias siekite su jas ankstesnėmis;• Leiskite pareikšti bei išgirsti įvairius požiūrius;• Skatinkite diskutuoti.

31




Suaugusieji gali jausti nerimą dėl savo statuso arba sėkmės!

• Nedemonstruokite klaidingai ar prastai atliktų užduočių;• Nereikškite išankstinės nuomonės apie galimą nesėkmę;• Už atliktą darbą skatinkite tik teigiamai;• Skatinkite už sėkmingai pritaikymas naujas žinias;• Nevenkite pagirti asmeniškai;• Stenkitės atkreipti dėmesį tik į tai, kas gerai padaryta;• Venkite vertinimo situacijų, kuriose suaugusieji gali pajusti grėsmę.

32




Suaugusieji labiausiai domisi tiesioginiu ir neatidėliojamu naujų žinių pritaikymu!

• Mokykite tam tikrų dalykų atsižvelgdami į tai, kokį darbą dirba jūsų “mokiniai”;• Jei “mokinių” iškeltos problemos yra susijusios su mokymo medžiaga - diskutuokite, bendrai ieškokite problemų sprendimo;• Už atliktą darbą skatinkite tik teigiamai;• Skatinkite tobulėti profesinėje srityje, siekti karjeros.

33




Mokymosi (žinių, įgūdžių ar gebėjimų) negali atlikti mokymo vadovas!

• Skatinkite aktyviai dalyvauti: užduokite klausimų, diskutuokite, pateikite įdomių užduočių;• Užduotis planuokite taip, kad “mokiniai” galėtų pritaikyti išmoktus dalykus – tai padės įtvirtinti įgūdžius.

34




Mokymosi (žinių, įgūdžių ar gebėjimų) negali atlikti mokymo vadovas!

• Skatinkite aktyviai dalyvauti: užduokite klausimų, diskutuokite, pateikite įdomių užduočių;• Užduotis planuokite taip, kad “mokiniai” galėtų pritaikyti išmoktus dalykus – tai padės įtvirtinti įgūdžius.

35


Kolb mokymosi ciklasParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

PATYRIMAS

PATIRTIES APMĄSTYMASIŠVADOS

(PATYRIMO APIBENDRINIMAS)

EKSPERIMENTAVIMAS(PROGRAMOS REZULTATŲ PRITAIKYMAS GYVENIME)

36


Patirtinio mokymosi stiliai/būdaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

Aktyvusis mokymosi stilius. Jo atstovams patinka naujos patirtys. Jie daugiausia išmoksta, kai stipriai išgyvena dalykus negalvodami apie pasekmes, ir kur kas mažiau, kai turi sėdėti paskaitoje ir klausytis dėstytojo arba galvoti.

Reflektuojantis mokymosi stilius. Jo atstovai renka duomenis, informaciją, daug svarsto prieš apibendrindami. Daugiausia išmoksta tyrinėdami ir apibendrindami informaciją, ir kur kas mažiau, kai tenka atlikti vaidmenis ir skubėti.

37



Teorinis mokymosi stilius. Jo atstovai integruoja tyrinėjimus, pastebėjimus į logiškas teorijas. Daugiausia išmoksta, kai patenka į labiau struktūruotą situaciją ir kai jiems siūlomos idėjos ir sąvokos, kurias jie gali kvestionuoti (jomis abejoti, laikyti ginčytinomis). Kur kas prastesni rezultatai būna , kai patenka į situaciją, kur vyrauja emocijos, arba, kai jaučiau nelygybę palyginti su kitais besimokančiaisiais.

Pragmatinis (pagrįstas nauda) mokymosi stilius. Jo atstovai jaučia po kojomis pagrindą ir yra linkę būti nerimastingi. Jie daugiausia išmoksta, kai mato sąsają tarp temos ir darbo arba kai jiems pateikiami modeliai, kuriuos galima praktiškai pritaikyti. Kur kas prasčiau sekasi, kai jie nemato akivaizdžios naudos arba mokymas yra per daug teorinis.

38



Teorinis mokymosi stilius. Jo atstovai integruoja tyrinėjimus, pastebėjimus į logiškas teorijas. Daugiausia išmoksta, kai patenka į labiau struktūruotą situaciją ir kai jiems siūlomos idėjos ir sąvokos, kurias jie gali kvestionuoti (jomis abejoti, laikyti ginčytinomis). Kur kas prastesni rezultatai būna , kai patenka į situaciją, kur vyrauja emocijos, arba, kai jaučiau nelygybę palyginti su kitais besimokančiaisiais.

Pragmatinis (pagrįstas nauda) mokymosi stilius. Jo atstovai jaučia po kojomis pagrindą ir yra linkę būti nerimastingi. Jie daugiausia išmoksta, kai mato sąsają tarp temos ir darbo arba kai jiems pateikiami modeliai, kuriuos galima praktiškai pritaikyti. Kur kas prasčiau sekasi, kai jie nemato akivaizdžios naudos arba mokymas yra per daug teorinis.

39


Mokymo metodų parinkimasParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

• Mokymų vadovas privalo apgalvoti mokymuose ketinamus taikyti metodus. • Metodų pasirinkimą lemia dalyvių grupės sudėtis, žinių lygis, lūkesčiai, patirtis.• Metodų yra pačių įvairiausių, tinkančių dirbant su mažomis grupelėmis ir didelėmis grupėmis, taikomų seminaro pradžioje ar tinkančių seminaro pabaigai.

40


“Ledlaužiai”Parengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

“Ledlaužiai” – įvairios ilgesnės ar trumpesnės užduotys, kurių metu dalyviai aktyviai veikia pagal pateiktas instrukcijas. Jie tinka pradedant mokymus ir pradedant atskiras temas.

“Ledlaužių” naudojimo tikslai:

1. Kurti emocinį nusiteikimą (susipažinti, ugdyti bendrumo jausmą, stiprinti tarpusavio ryšius);

2. Perteikti medžiagą (pradėti temą, sudominti ir įtraukti į seminarą, iliustruoti ir pagrįsti medžiagą).

41


“Ledlaužiai”Parengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

• Tinkamai parinktas “ledlaužis” yra pritaikytas seminaro ar jo dalies tikslams - jis turi būti susijęs su mokymusi;• Parinkite “ledlaužį” įvertinę jo trukmę pagal visą seminaro laiką - kuo trumpesni mokymai, tuo jis trumpesnis;• “Ledlaužis” parenkamas atsižvelgiant į grupės ypatumus – turi dalyvauti visi, atsižvelgta į amžių, patirtį, hierarchinius tarpusavio ryšius ir pan.;• Iki galo išnaudoti “ledlaužio” teikiamas galimybes – skatinti ir kurti tarpusavio santykius.

42


ApšilimasParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

• Padeda dalyviams susipažinti ir atsipalaiduoti;• Naikina įtampą ir barjerus tarp nepažįstamų žmonių;• Sukuria pasitikėjimo ir saugumo aplinką;• Pratimai gana linksmi;• Padeda susikoncentruoti;• Skatina dalyvius atsisakyti statuso, prestižo ir autoriteto;• Skatina dalyvių atsipalaidavimą ir paruošia atvirumui mokymų metu;• Skatina dalyvių abipusį ryšį ir artimesnį vienas kito atžvilgiu;• Iš anksto nuteikia dalyvius mokytis.

43


ApšilimasParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

Parinkdami apšilimo pratimus atkreipkite dėmesį į:• Kiek grupės dalyviai pažįsta vienas kitą• Kokia grupės sudėtis (amžius, lytis, dalyvių skaičius);• Grupės dinamiką;• Ar dalyviai pakankamai pasitiki vieni kitais?• Ar pratimas trumpas ir neužsitęs per ilgai?• Ko siekiate ;• Kaip siejasi su tema;• Pratimo poveikį žmonėms.

“Ledlaužių” ir apšilimo pratimų pavyzdžiai pateikiami dalinamojoje medžiagoje.

44


PaskaitaParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

Paskaitos metodas taikomas pateikti naują temą, informaciją, sąvokas, modelius ar temos elementus.

Paskaita naudinga, nes:• jos pagalba glaustai perteikiamas didelis kiekis informacijos;• tinka įvadui, nes skatina domėjimąsi tema;• tinka įvadui į praktinę užduotį;• tinka atliktos užduoties apibendrinimui ir teorijos įprasminimui;• tinka mokymų pabaigai apibendrinant svarbiausius mokymo medžiagos dalykus.

45


PaskaitaParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

Paskaitos metodo trukmė – apie 20 – 30 min.

Veiksmingos paskaitos ypatumai:

1. Perteikiama tiek informacijos, kiek dalyviai vienu metu gali įsiminti;

2. Esminė informacija pakartojama keletą kartų;

3. Informacija perteikiama pagal trijų dalių struktūrą: intriguojanti pradžia, įtikinantis vidurys, stipri pabaiga;

4. Įtraukti dalyvius į darbą.

46


DemonstravimasParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

Demonstravimo tikslai:1. Sugebėjimų įsisavinimas;2. Demonstruojamų veiksmų analizė;3. Veiksmų skaidymas į atskirus elementus.

Demonstravimo eiga:Besimokančiajam demonstruojama, kaip atlikti konkrečią užduotį; besimokantysis atkartoja.

Demonstravimo metodo trūkumai/pavojai:Demonstruojami įgūdžiai neleidžia besimokančiajam išmokti sau įprastu būdu ar kaip kitaip, nei yra įprasta.

47


Vaidmenų žaidimaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

Vaidmenų žaidimai naudojami:• Norint geriau įtvirtinti teorines žinias;• Suteikti dalyviams galimybę pamatyti situaciją iš kitos

perspektyvos, nei jie realiai ją vertintų;• Padėti suformuoti komandą, motyvuoti elgesį, pagerinti

bendravimą;• Pagyvinti mokymus.

Vaidmenų žaidimo tikslai:1. Lavinti tarpasmeninius įgūdžius;2. Skatinti orientuotis konkrečioje situacijoje;3. Lavinti gebėjimą įsitraukti į kitų žmonių požiūrius.

48



Vaidmenų žaidimai būna:• Reali situacija – darbuotojų susirinkimas, darbuotojo ir kliento

konfliktas, buitinis ginčas ir pan.• Išgalvota situacija – pvz., išlaipinimas negyvenamojoje saloje ir

iš to kylančios pasekmės.

Vaidmenų žaidimų taisyklės:1. Vaidmenų žaidimas turi būti kryptingas;2. Tikslai konkretūs, suprantami;3. Instrukcijos aiškios, glaustos; 4. Dalyvauja “aktoriai” ir stebėtojai;5. Grįžtamasis ryšys apibrėžtas, tiesiogiai susijęs su užduotimis,

vykdomas iškart po užduoties.

49



Vaidmenų žaidimo etapai:1. Pasirengimas – instruktažas. Mokymų vadovas paruošia

aplinką, apibūdina scenarijų, paskirsto vaidmenis.2. Žaidimo eiga. Dalyviai vaidina jiems skirtus vaidmenis.3. Aptarimas. Išanalizuojami dalyvių veiksmai, aptariama įgyta

patirtis.

Vaidmenų žaidimo metodo trūkumai/pavojai:• “Aktoriai” gauna daugiau naudos nei stebėtojai;• Suvaidintos situacijos sėkmę lemia “aktoriai”;• Nuostatų kitimas gali būti trumpalaikis.

50



Stebėtojai – neatlieka konkretaus vaidmens, stebi iš šalies, pateikia grįžtamąjį ryšį apie stebėtos situacijos privalumus ir trūkumus.

Stebėtojų vaidmuo:1. Stebėti vykstančią situaciją, veikėjų elgesį ir aptarimo metu

išsakyti savo pastebėjimus;2. Stebėti situaciją iš šalies, kad pamatytų tai, ko nepastebi patys

dalyviai;3. Apibendrinti pastebėjimus formuluojant išvadas, ko buvo

išmokta vaidmenų žaidimuose;4. Išryškinti specifinius dalykus, išgirstus arba pamatytus per

žaidimą. Stebėjimo lapo pavyzdys pateikiamas dalinamojoje medžiagoje.

51



Grįžtamasis ryšys / atsiliepimai apie vaidmenų žaidimą:• neturėtų būti grindžiami vien subjektyviais vertinimais arba

komentarais, paremtais asmeninėmis žiniomis ar prielaidomis;• turi būti geranoriški, konkretūs ir paveikūs, kad vaidmens

atlikėjas galėtų jais remtis;• yra nieko verti, jeigu tik siūloma vaidmens atlikėjui būti

malonesniam, gražesniam ar pan.;• vaidmenų atlikėjai taip pat turi pasisakyti, kontrargumentuoti

kitų atsiliepimus;• pradėti nuo pozityvių pastebėjimų, vėliau pateikti pastebėtus

keistinus ar negatyviuosius dalykus.

52


DiskusijaParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

Diskusija – tai planuotas trijų arba daugiau žmonių pokalbis pasirinkta tema.

Diskusijos tikslai:

1. Pasidalyti idėjomis, patirtimi, požiūriais;

2. Susieti savo patirtį su mokymuose įgytomis žiniomis ir įgūdžiais;

3. Nustatyti problemą, skatinti domėjimąsi šiuo klausimu, ieškoti sprendimų;

4. Priemonė sukurti neformalią atmosferą;

5. Išgirsti žmonių, kurie nesiryžta kalbėti, nuomones;

6. Stimulas skatinti dalyvaujančių diskusijoje aktyvumą.

53


DiskusijaParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

Diskusijos trukmė – apie 30 – 50 min.Grupės dydis – optimaliausios 2 – 5 žmonių grupės; didesnę grupę būtina skaidyti į pogrupius.

Diskusijos vadovas atsakingas už:• Aiškų diskusijos temos ir tikslo suformulavimą;• Aiškias diskusijų grupės instrukcijas;• Dalyvių įtraukimą ir aktyvų dalyvavimą diskusijoje;• Laiko limito laikymąsi;• Svarbiausių išvadų apibendrinimą ir užakcentavimą;• Išvadų papildymą naujomis ir jų susiejimą su anksčiau įgytomis žiniomis.

54


Diskusija: kaip ją vesti?Parengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

• Diskusijos dalyviai privalo pažinti vienas kitą – leiskite trumpai prisistatyti (pasakyti vardą);• Suteikite kiekvienam dalyviui galimybę pasisakyti;• Susitarkite, kad visi kalbėsite sėdėdami;• Nustatykite diskusijų toną – kiekvieno nuomonė svarbi;• Skatinkite diskusiją užduodami atvirus klausimus;• Pasiūlykite kalbėti pasirengusiems, nei gaišite laiką “eidami ratu” ir ragindami;• Stenkitės nedominuoti;• Siekite, kad diskusija būtų bendro pobūdžio ir kad būtų įdomu visiems dalyviams;

55


Mokymų vertinimo pagrindimasParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

Mokymų vertinimas, tai:

1. Būdas nustatyti, ar mokymai pasiteisino ir ar verta ateityje juos rengti, pratęsti kitas temas;

2. Galimybė pasverti, ar užduotis atlikta kokybiškai, bei pamąstyti, ką ir kaip būtų galima atlikti geriau.

3. Sistemingas informacijos apie mokymus bei atskiras jo dalis rinkimo procesas, kurio pagalba lengviau įvertinti mokymų naudingumą, pamatuoti pasiektus mokymų tikslus.

56


Vertinimo tikslaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

•Nustatyti mokymų stipriąsias ir silpnąsias puses;• Sužinoti mokymų naudingumą;• Įvertinti naudotą medžiagą ir pasirinktus metodus;• Nustatyti klaidas ir vietas, kurias reikėtų adaptuoti, tobulinti ar jų atsisakyti;• Planuoti tolesnius mokymus.

57


Vertinimo laikasParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

Prasmingas vertinimas bus tuomet, kai bus atliekamas ne mokymų pabaigoje, o visuose jo etapuose: prieš, per, po mokymų; praėjus tam tikram laikui po mokymų.

58


Vertinimo metodaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

1. Dalyvio anketa.

2. Susitikimai mokymų etapams apžvelgti ir reakcijai į mokymo procesą įvertinti.

3. Mokymų organizatorių susirinkimas.

4. Po mokymų pateikiamas klausimynas.

5. Baigiamasis susirinkimas / aptarimas.

6. Neformalios diskusijos.

Documents

Darbas su tėvais vykdant mokyklos nelankymo prevenciją